Fęrsluflokkur: Fjölmišlar

Hvaša leikur er ķ gangi ?

Formašur Sjįlfstęšisflokksins, Bjarni Benediktsson, sagšist viš Valaskjįlf į Egilsstöšum (ķ yfir 20°C) föstudaginn 23. jślķ 2021 trśa žvķ, aš bólusetning um 90 % žjóšarinnar 16 įra og eldri hefši breytt leiknum, ž.e. barįttunni viš SARS-CoV-2 kórónuveiruna. 

Żmsar stašreyndir renna stošum undir žessa trś og von fjįrmįla- og efnahagsrįšherra rķkisstjórnarinnar, sem žarna hittist į fundi til aš taka til umfjöllunar enn eitt minnisblašiš frį sóttvarnarlękninum, sem ekki viršist vilja lįta į žaš reyna, hvort landsmenn geti lifaš "ešlilegu" lķfi "fullbólusettir" meš veirunni.  Ķ miklu žéttbżlla landi en Ķslandi, Englandi, sem nįš hefur langt ķ bólusetningum gegn C-19, žó ekki eins langt og Ķslendingar enn žį, rķkir enn svipaš frelsi og hér rķkti 24.06.2021-24.07.2021, žótt smittķšnin hafi rokiš upp.  Hśn hefur reyndar lękkaš stöšugt frį žvķ Englendingar fengu "frelsiš". Žeir, sem hafa komizt ķ tęri viš greindan jįkvęšan į PCR-prófi, sęta sóttkvķ meš vissum undantekningum.  Boris Johnson spurši réttilega: Hvenęr į aš afnema opinberar sóttvarnarhömlur, ef ekki nśna ? Ķslenzka rķkisstjórnin fylgist nś meš framvindunni og myndar sér vonandi žį skošun aš teknu tilliti til heildarhagsmuna aš afnema hömlur eigi sķšar en 14. įgśst 2021. 

Frį Ķsrael berast žęr rannsóknarnišurstöšur, aš 80 % bólusettra smiti ekki.  Žį dofna įhrif bólusetningar hratt samkvęmt sömu heimildum, og er vörn gegn slęmum einkennum oršin helmingur eftir um hįlft įr frį fullri bólusetningu į viš upphaflegu vörnina.  Žetta vegur į móti miklu smitnęmi delta-afbrigšisins og skżrir lękkandi smittķšni į Englandi og bendir til žess, aš halda žurfi įfram bólusetningum, sem skżrir hamstur rķkra žjóša į bóluefnum. Hafa veršur ķ huga, aš affarasęlla er aš öšlast ónęmi įn bóluefna og losna žar meš viš aukaverkanir žeirra, sem vissulega eru alvarlegar. Illskiljanlegt er aš hvetja til bólusetninga žegar smitašra og unglinga 12-16 įra, sem lķtiš veikjast yfirleitt. 

Hvernig vegnar sjśklingunum, sem hérlendis veiktust hastarlega ķ kjölfar bólusetninga, en lifšu af ?  Žaš hefur veriš hljótt um žį og fréttamenn įhugalausir. 

  Viš veršum aš hafa žrek til aš lifa meš žessari veiru, į mešan heilbrigšiskerfiš meš góšu móti ręšur viš sjśklingafjöldann.  Virtur lęknir, Jón Ķvar Einarsson, telur, ef rétt er tekiš eftir, aš PCR-próf bólusettra į landamęrum og aš senda einkennalaust bólusett fólk ķ sóttkvķ sé yfirskot og eins konar barįtta viš vindmyllur.  Höfundur žessa pistils er sammįla. 

Jens Spahn, heilbrigšisrįšherra Žżzkalands, segir, aš hvorki sé įstęša til né lagaheimild fyrir setningu opinberra sóttvarnarhafta ķ Žżzkalandi nś ķ lķkingu viš žau, sem tķškušust fyrir bólustningu.  Leikurinn hefur breytzt viš bólusetninguna, og sóttvarnarlęknir og mįlpķpa hans hjį Almannavörnum hljóta aš fara aš višurkenna žaš. 

Kolbrśn Bergžórsdóttir, sem fram aš žessu hefur ekki veriš skarpasti hnķfurinn ķ sóttvarnarmįlum ķ skśffunni, sem hżsir leišarahöfunda Fréttablašsins, skrifaši 23. jślķ 2021 leišara, sem breytir žeirri sżn.  Hann bar fyrirsögnina:

"Gagnrżnisleysi".

Žaš er įstęša til nś į hįsumartķš aš vitna rękilega ķ žennan leišara:

"Almenningi var į sķnum tķma sagt, aš ašgeršir į Covid-tķmum mišušu aš žvķ, aš sjśkrahśs fylltust ekki af alvarlega veikum einstaklingum.  Žjóšin tók žvķ hertum ašgeršum stjórnvalda meš samžykki.  Sķšan var almenningi sagt, aš leišin śt śr Covid vęri bólusetning. Fyrir vikiš streymdi fólk ķ bólusetningu.  

Nś er sagt, aš bólusetningar dugi ekki nęgilega vel. Į sama tķma eru sjśkrahśs ekki aš fyllast af Covid-sjśklingum, fólk er ekki aš deyja śr pestinni, og langflestir, sem veikjast, finna fyrir litlum einkennum. Samt žarf aš herša ašgeršir.  Um leiš mį bśast viš mun meiri mótžróa hjį almenningi en įšur. Fólk žarf aš sjį vit ķ bošum og bönnum.  Ef žaš sér žaš ekki, žį brżtur žaš reglur, sem žvķ finnst vera ósanngjarnar."  

Kolbrśn finnur ekki heila brś ķ tillögu sóttvarnarlęknis, og hann viršist vera of laus ķ rįsinni.  Žaš er ekki nóg aš smitum fjölgi mikiš, hr. sóttvarnarlęknir, til aš hefta frelsi fólks til aš koma saman og stunda sķna vinnu, lķkamsrękt, skemmtanir og halda veizlur.  Heilbrigšiskerfinu žarf aš vera ógnaš lķka, og sjśkrahśsinnlagnir vegna C-19 benda ekki til, aš svo verši, nema sś įkvöršun aš stinga bólusettu starfsfólki žess ķ sóttkvķ, sem er óžarfi, ef 80 % bólusettra smita ekki. Ķ Bretlandi hafa lekiš śt upplżsingar um, aš innlögn sjśklings sé vegna C-19, žótt hann greinist žannig eftir innlögn.  Er sama tilhneiging hér ? Sóttvarnarlęknir hęldi bólusetningum ķ hįstert, žegar hann var aš hvetja til bólusetninga, en nś, žegar tęplega 90 % 16 įra og eldri hafa veriš bólusett, gerir hann óžarflega lķtiš śr gagnsemi žeirra. Žaš er nógu mikiš gagn aš žeim, til aš višhalda megi žvķ frelsi, sem hér var innleitt 24.06.2021 og afnumiš meš kjįnalegum frelsistakmörkunum mįnuši sķšar. Sóttvarnarlęknir virkar óžarflega hvatvķs fyrir žetta embętti.  

"Žaš er algjörlega ljóst, aš skeršingar į frelsi fólks ķ Covid-fįrinu verša aš vera eins vęgar og mögulegt er.  Žaš er sķšan ekki verjandi aš višhalda žeim, žegar smitum fękkar, og veikindi eru ekki alvarleg. Ekki sakar aš hafa ķ huga, aš sjśkdómalaust samfélag veršur aldrei til. Vonandi žykir žaš svo ekki dęmi um haršlyndi, žegar bent er į, aš daušinn er óumflżjanlegur hluti af lķfinu, en ekki nżtilkomin ógn."  

 

 Vęlukjóinn ķ Almannavörnum var 26.07.2021 meš fullyršingar um, aš dagleg smit hefšu reynzt fęrri, ef strangari opinberar hömlur hefšu veriš settar į lķf fólks, sem sagt enn meiri frelsisskeršingar.  Žaš er nóg komiš af innistęšulausum fullyršingum frį žessum talsmanni Almannavarna ķ sóttvarnarmįlum.  Žaš gęti dregiš śr sannfęringu hans um nytsemi frelsisskeršinga aš kynna sér žaš, sem er aš gerast į Englandi.  Žar voru allar opinberar frelsisskeršingar afnumdar 19.07.2021, og žann 26.07.2021 var tilkynnt um, aš 5. daginn ķ röš hefši nżjum smitum C-19 fękkaš. Haftasinnar mega ekki heyra į žaš minnzt, aš gagnsemi hafta ķ sóttvarnaskyni sé dregiš ķ efa, hvaš žį, aš bent sé į, aš žau hafi gert meira ógagn en gagn, hvort sem męlt er ķ töpušum lķfįrum eša tekjum hins opinbera og fyrirtękjanna, sem undir öllu standa. 

Įfram meš Kolbrśnu:

"Hinar heftandi ašgeršir į Covid-tķmum hafa takmarkaš mannréttindi og athafnafrelsi fólks.  Engin įstęša er til, aš žvķ sé tekiš meš žögninni einni.  Žaš er lķka óžarfi aš lįta, eins og žaš sé nįnast gušlast aš vera ósammįla sóttvarnalękni. Į sķnum tķma sagši žrķeykiš, aš gagnrżni vęri naušsynleg; ekki vęri gott, ef hętt vęri aš spyrja um naušsyn ašgerša.  Vonandi er žrķeykiš enn žessarar skošunar."  

Sóttvarnarlęknir hefur haldiš svo illa į spilunum, aš fólk er oršiš ruglaš ķ rķminu um, hvašan  sóttvarnaryfirvöld eru aš koma og hvert žau stefna.  Sóttvarnarlęknir hvatti mjög til bólusetninga.  Daušsföll af žeirra völdum eru lķklega oršin įlķka mörg og af sjśkdóminum C-19 sjįlfum (30), og margir tugir alvarlegra aukaverkana annarra hafa komiš fram, en engar fregnir eru sagšar af lķšan žessara sjśklinga, eša hversu margir žeirra eru į sjśkrahśsi.  Žeir eru lķklega fleiri en C-19 sjśklingar į spķtala, žvķ aš žeir eru sįrafįir eša um 3. Hvernig vęri, aš s.k. žrķeyki sżndi dįlitla hluttekningu meš žessum sjśklingum og upplżsti um lķšan žeirra į upplżsingafundum sķnum ?

Nś er sóttvarnarlęknir farinn aš tala įhrif bóluefnanna nišur og segir virknina ašeins vera 60 % ķ staš 91 % - 97 % įšur.  Hvaš er hér į seyši ?  Er sóttvarnarlęknir algerlega śti aš aka, eša eru bóluefnaframleišendur tilbśnir aš jįta žetta, og hvernig stendur žį į žessu stóra frįviki frį uppgefnum gildum framleišendanna ?  Žį hafa borizt fregnir frį Ķsrael um hraša dvķnun ónęmisvirkninnar meš tķma eša um helmingun į 1/2 įri.  Eitt er žó ljóst: delta-afbrigši veirunnar veldur ekki jafnskęšum veikindum į Ķslandi og fyrri afbrigši.  Mį žakka žaš bólusetningunum eša žvķ, aš delta-afbrigšiš, sem er meira smitandi en önnur, er ekki jafnhęttulegt og fyrri afbrigši ? Slķk er venjuleg žróun veira.

"Einkennilegt er aš horfa upp į žaš, aš višhorf stjórnmįlamanna til takmarkana og frelsissviptinga ķ Covid skuli fara eftir flokkslķnum. Sjįlfstęšismenn hafa veriš ötulastir viš aš minna į mikilvęgi einstaklingsfrelsisins. Ķ öšrum flokkum hafa menn varla leyft sér aš efast og spurt fįrra spurninga.  Satt bezt aš segja hefur veriš ömurlegt aš horfa upp į žaš gagnrżnisleysi. 

Žegar réttindi almennings eru skert, eins og gerzt hefur ķ Covid, žį į fólk um leiš rétt į aš vita, hversu lengi höft verši višvarandi; sem sagt, hvaša ašstęšur žurfi aš skapast, til aš žeim sé aflétt.  Engin tegund hafta į sķšan aš festa sig ķ sessi og vera flokkuš sem "ešlilegt įstand". 

Bragš er aš, žį barniš finnur.  Žaš er óžarfi af Kolbrśnu aš verša mjög hissa į mismunandi afstöšu fólks, stjórnmįlamanna og annarra, gagnvart opinberum frelsisskeršingum ķ sóttvarnarskyni.  Žar birtist hugsunarhįttur fólks og afstaša til rķkisvalds, og hvernig mį fara meš žaš.  Vinstri menn eru mjög hallir undir valdboš hins opinbera og óskeikulleika embęttismanna.  Žaš er rķk įstęša til aš vara almenning viš vinstri slysunum, žvķ aš vinstri menn eru sannfęršir um, aš valdboš og valdbeiting hins opinbera gegn atvinnulķfinu og einstaklingunum, jafnvel į kostnaš eignarréttarins, svo aš ekki sé nś minnzt į atvinnufrelsiš, sé alltaf réttlętanlegt. 

Žetta er stórhęttulegt og kolrangt višhorf.  Einstaklingurinn į aš vera kjarni samfélagsins, Stjórnarskrįin stašfestir žaš.  Hugdettur stjórnmįlamanna og embęttismanna eiga ekki aš duga til frelsisskeršinga.  Žingiš ętti alltaf viš fyrsta tękifęri aš fį tękifęri til aš stašfesta eša hafna žvķ, aš nęg įstęša hafi veriš til frelsisskeršinga, og aušvitaš verša žęr aš styšjast viš lög.  Eins og nś hįttar, leikur mikill vafi į žvķ, aš nęg įstęša hafi veriš til aš hverfa frį frelsinu, sem veitt var til persónulegra athafna hérlendis 24.06.2021. Įstęšan er sś, aš žjóšin telst nś vera nįnast fullbólusett og rķkjandi veiruafbrigši, delta, sem aš vķsu er mjög smitandi, viršist ekki valda alvarlegum sjśkdómseinkennum.

Höft į mannlegt atferli orka alltaf tvķmęlis, žvķ aš slķk höft geta haft alvarlegar neikvęšar afleišingar.  Eins og stašan er nśna hafa žau leikiš fjįrhag margra grįtt, en enn žį verra er, aš žau hafa orsakaš heildarfjölgun daušsfalla. Neikvęšar heilsufarslegar afleišingar atferlishafta hafa oršiš meiri en gagniš af žessum höftum, eins og lesa mį śt śr tölfręši Hagstofunnar, sem Jóhannes Loftsson, verkfręšingur, hefur vakiš athygli į ķ Morgunblašsgrein, 16.07.2021, sbr https://bjarnijonsson.blog.is/blog/bjarnijonsson/entry/2267223 .  

Um sama leyti og Englendingar afnįmu samskiptahöft hjį sér, 19.07.2021, įkvįšu yfirvöldin į Singapśr-eyjunni, aš žašan ķ frį skyldu ķbśarnir umgangast SARS-CoV-2 kórónuveiruna eins og hverja ašra inflśensuveiru.  Fjölmišlar hęttu ķ kjölfariš aš birta daglegar fréttir af fjölda smita o.ž.h., enda gefur auga leiš, aš smittķšnin skiptir litlu mįli, ef veikindin eru engu meiri en af inflśensu.

Hérlendis bśum viš viš hvatvķsan sóttvarnarlękni, sem stóšst ekki mįtiš aš freista žess aš hrekja rķkisstjórnina af frelsisleišinni, sem hśn markaši 24. jśnķ 2021, og setti į 75 % hįmark ķ sundlaugar og žreksali og 200 manna samkomuhįmark, svo aš eitthvaš sé nefnt.  Žetta stórskemmdi stutt sumar fyrir mörgu fólki og mótshöldurum og er frumhlaup, en rķkisstjórnin treysti sér ekki til aš ganga gegn embęttismanninum og bar viš, aš hśn vildi hafa vašiš fyrir nešan sig (varśšarrįšstöfun).  Allar upplżsingar frį vel bólusettum löndum hafa žó veriš į einn veg, aš delta afbrigšiš valdi tiltölulega fįum sjśkrahśssinnlögnum, e.t.v. 0,5 % af sżktum.     

   

 


Andóf gegn bįbiljum getur varla veriš hręšsluįróšur

Samfylking og Višreisn vilja komast ķ rķkisstjórn eftir komandi kosningar, og žaš er ekki śtilokaš, aš žeim takist žaš. Žaš fjölflokka krašak, sem stefnir ķ, aš verši į Alžingi eftir nęstu kosningar, śtilokar žó, aš slķk stjórn geti veitt žjóšinni žann stöšugleika og friš, sem nś er žörf į til aš žróa hér enn meiri hagsęld.

Žeirra ašalmįl og žaš, sem sameinar žęr, er aš fara aftur ķ ašildarvišręšur viš Evrópusambandiš (ESB), žótt ótrślegt megi viršast, og leiša žęr ķ žetta skiptiš til lykta og fį Alžingi ķ krafti trausts meirihluta žar til aš leggja blessun sķna yfir samkomulagiš. 

Žaš, sem męlir gegn žvķ, aš žessi glannareiš heppnist, er žó žjóšarviljinn og stjórnarskrįin.  Stjórnarskrįnni er hęgt aš breyta, en žį žarf Alžingiskosningar, žar sem žjóšin getur stöšvaš mįliš.  Aš fara inn į žessa braut er tķmasóun og sóun fjįrmuna, sem sagt tķmaskekkja.  Žaš ber aš stušla aš žvķ aš hindra žessa flokka ķ aš komast ķ ašstöšu til aš leggja śt į glęfrabraut, sem žjóšin er andsnśin. Slķkt hafa kjósendur ķ hendi sér.

Žorsteinn Pįlsson, ŽP, fyrrverandi forsętisrįšherra, er išinn viš kolann og beitir żmsum brögšum til afla žeim skošunum sķnum fylgis, sem eru kjarninn ķ stefnu Višreisnar, aš Ķslandi sé bezt borgiš ķ tilvonandi sambandsrķki Evrópu (įn Bretlands, Fęreyja og EFTA-landanna).  Žetta er hreinręktuš bįbilja, sem hefur margsinnis veriš kvešin ķ kśtinn.  Lķtum į Kögunarhólsgrein hans ķ Fréttablašinu 15. jślķ 2021:

"Hręšsluįróšur opnar ekki nż tękifęri": 

"Andófiš gegn žvķ, aš žjóšin fįi sjįlf aš įkveša, hvort stķga eigi lokaskrefiš til fullrar ašildar aš Evrópusambandinu byggist fyrst og fremst į aš skapa ótta viš breytingar.

Žeir, sem eru lengst til hęgri, beita nś sömu rįšum ķ žessari umręšu og žeir, sem voru lengst til vinstri og snerust öndveršir gegn ašildinni aš Atlantshafsbandalaginu į sķnum tķma."

Žetta eru rangfęrslur. Žaš er enginn ótti viš hiš óžekkta, sem jafnan er samfara breytingum, sem stjórnar andstöšunni viš ašildina aš Evrópusambandinu, ESB.  Žaš er aušvitaš mjög vel žekkt, hvaš gerast mun viš slķka inngöngu, og žaš er ķskalt hagsmunamat, aš sś fullveldisfórn mundi verša grķšarlegur baggi fyrir ķslenzka žjóšfélagiš, og sś grķšarlega aukning innleišingar erlendrar löggjafar, sem samin er fyrir gjörólķkar ašstęšur, yrši til mikils trafala fyrir okkar litla žjóšfélag og ķžyngjandi fyrir įframhaldandi framleišniaukningu. 

Ef vilji er fyrir hendi aš spyrja žjóšina, hvort hśn vilji ganga ķ ESB, hefši žingiš getaš įkvešiš aš gera žaš samhliša žingkosningunum ķ haust, en engin tillaga kom fram um žaš.  Žaš er nęgilega vel vitaš, hvaš mundi koma śt śr žeim ašlögunarvišręšum, sem vinstri stjórnin gafst upp į 2012. (Hśn gafst upp į sjįvarśtvegskaflanum.)

Žaš er hins vegar tóm vitleysa aš bišja stjórnmįlaflokka, sem af grundvallarįstęšum eru andvķgir žvķ aš afsala meira sjįlfstęši en oršiš er til hins yfiržjóšlega valds ķ Brüssel, um aš styšja žaš, aš ašlögunarvišręšur verši teknar upp aš nżju, nema žjóšin hafi lżst yfir eindregnum vilja til žess (meirihluti fólks meš atkvęšisrétt).  Žetta dróst Vinstri hreyfingin gręnt framboš žó inn į veturinn 2009 til aš mynda rķkisstjórn meš Samfylkingunni. Sś vegferš tókst illa. Allt fór žar ķ handaskolum, eins og annaš hjį žeirri rķkisstjórn. Samanburšur ŽP į andstöšunni viš ašildina aš NATO 1949 og ašild aš ESB 2021 er algerlega śt śr kś.  Ašeins raunveruleikafirrtum mönnum dettur ķ hug aš setja annan eins "bolaskķt" į žrykk.

Sķšan gerir hann fullveldiš aš umręšuefni og heldur įfram aš bera saman alls óskyld fyrirbęri.  Tilgangurinn helgar mešališ:

"Fullveldiš glatast.  Žetta var og er algengasta stašhęfingin. Reynslan af ašildinni af Atlantshafsbandalaginu sżnir hins vegar, aš hśn hefur styrkt pólitķskt fullveldi landsins.

Reynslan af žįtttöku ķ Frķverzlunarsamtökum Evrópu og sķšar ašildinni aš innri markaši Evrópusambandsins, sem nś er kjarni Evrópusamstarfsins, hefur meš ótvķręšum hętti eflt efnahagslegt sjįlfstęši landsins og um leiš fullveldi žess. 

Hvers vegna ętti lokaskrefiš, sem er minna en ašildin aš innri markašnum, aš leiša til fullveldisglötunar ?  Enginn hefur sżnt fram į žaš meš rökum.

Enginn žeirra, sem halda žvķ fram, aš Ķsland myndi tapa fullveldinu meš fullri ašild, treystir sér til aš halda žvķ fram, aš Danmörk, Svķžjóš og Finnland séu ekki fullvalda rķki."

Žaš gętir hugtakabrenglunar hjį ŽP, og žį er ekki von į góšu.  Žaš er skošun höfundar žessa vefpistils, aš enginn vafi sé um öryggislega naušsyn NATO-ašildarinnar og efnahagslega nytsemi EFTA-ašildarinnar og frjįlsum višskiptum yfirleitt.  Innri markašur ESB snżst hins vegar um miklu meira en frjįls višskipti.  Hann snżst um frelsin 4 innan yfiržjóšlegs sambands, sem setur ašildaržjóšunum strangar reglur, sem žęr verša aš lögleiša hjį sér, og lśta sķšan dómstóli žessa yfiržjóšlega sambands.  

Til aš athuga, hvort žessi ašild aš Innri markašinum meš EES-samninginum, sem Ķsland hefur undirgengizt, styrki fullveldi landsins, er nś rétt aš fara ķ smišju til góšs lögfręšings, Arnars Žórs Jónssonar, en hann skrifaši m.a. žetta ķ Morgunblašsgrein 10. jślķ 2021:

"Fullveldi felur ķ sér, aš ķslenzk lög séu sett af lżšręšislega kjörnu Alžingi og aš ęšsta tślkunarvald um žau lög sé hjį ķslenzkum dómstólum."  

Af žessari skilgreiningu aš dęma vešur ŽP reyk eša  reynir vķsvitandi aš villa um fyrir almenningi meš žvķ aš halda žvķ fram, aš ašildin aš innri markaši ESB/EES hafi eflt fullveldi Ķslands.  Allt annaš mįl er, hvort sś ašild hefur oršiš žjóšinni efnahagshaglega hagfelldari en sį frķverzlunarsamningur, sem įšur var ķ gildi į milli EFTA og ESB. Žaš er sjįlfstętt athugunarefni, hvort EES-ašildin hafi leitt til meiri hagvaxtar hér en ella, og žar veršur aš taka tillit til beinna og óbeinna žįtta, t.d. afleišinga minni įrlegrar framleišni af völdum stórvaxins regluverks, sem snišiš er viš stęrri fyrirtęki en starfa į Ķslandi aš jafnaši.  Višskiptarįš įętlaši, aš žetta óhagręši dręgi framleišniaukningu nišur um 0,5 %/įr. ŽP getur žannig ekki einu sinni fullyrt meš rökum, aš ķslenzka hagkerfiš sé nś stęrra en ella vegna ašildarinnar aš EES. 

Įhrif Evrópusambandsins į Ķslandi mundu aušvitaš aukast verulega meš fullri ašild aš Sambandinu.  Viš mundum t.d. žurfa aš taka upp 100 % af löggjöf ESB ķ okkar lagasafn, en hlutfalliš er nś innan viš 20 %.  Hvernig getur ŽP žį fullyrt, aš lokaskrefiš sé minna en ašildin aš Innri markašinum, žegar innleidd löggjöf mundi meira en 5-faldast ?  Į grundvelli umfangs og djśpt inngrķpandi įhrifa ESB-löggjafarinnar į daglegt lķf fólks ķ ašildarlöndunum er óhętt aš segja, aš Danmörk, Noregur og Svķžjóš geti ekki talizt vera fullvalda rķki ķ sķgildum skilningi žess oršs. Žótt žau komi aš lagasmķši og lagasetningu innan stofnana ESB, eru žau samt minna fullvalda en Ķsland og Noregur, enda į mešal fįmennari rķkja innan ESB. 

Nęst vék ŽP aš sjįvarśtvegsstefnunni, og žį batnaši nś ekki hundalógķkin:

 "Žį er fullyrt, aš meš fullri ašild fyllist Ķslandsmiš af erlendum fiskiskipum.  Žaš er röng fullyršing.  

Raunveruleikinn er sį, aš sameiginleg fiskveišistefna Evrópusambandsins byggir į reglu um svonefndan hlutfallslegan stöšugleika.  Žaš žżšir, aš engin žjóš fęr rétt til veiša, nema unnt sé aš sżna fram į veišireynslu į nęstlišnum įratugum. 

Engin žjóš hefur slķka veišireynslu.  Ķslandsmiš verša žvķ įfram ašeins fyrir ķslenzk fiskiskip.  Og sérhver ašildaržjóš setur sķnar eigin stjórnunarreglur.  Ekki žarf žvķ aš breyta fiskveišilöggjöfinni vegna ašildar."

Barnalegar fullyršingar ŽP hér aš ofan um fulla stjórn Ķslendinga į Ķslandsmišum eftir inngöngu ķ ESB hvķla į gildandi brįšabirgšaįkvęši "CAP-Common Agricultural Policy", sameiginlegri sjįvarśtvegs- og landbśnašarstefnu ESB. Henni getur rįšherrarįšiš breytt hvenęr sem er aš tillögu Framkvęmdastjórnarinnar, og nś hefur skapazt mikil žörf fyrir nż fiskimiš fyrir stóran ESB-flotann, žar sem hann er aš missa ašstöšu sķna innan brezku fiskveišilögsögunnar į nęstu 5 įrum.  Endanleg fiskveišistefna ESB kemur fram ķ hvķtbók ESB um efniš.  Žar er gert rįš fyrir jöfnum ašgangi allra śtgerša ašildarlandanna aš öllum fiskimišum ķ lögsögu Sambandsins, og verši veišiheimildir bošnar śt eša upp, žegar ašstęšur leyfa. 

Žaš žarf ekki aš fjölyrša um, hvernig įstandiš veršur į ķslenzkum śtgeršum og sjįvarbyggšum, žegar žęr fara aš keppa viš evrópskar stórśtgeršir um veiširéttinn ķ ķslenzku lögsögunni.  Stórt skarš veršur óhjįkvęmilega höggviš ķ gjaldeyrisöflun landsmanna og lķfsvišurvęri landsbyggšarinnar.  Ķ žessu ljósi geta menn skošaš fiskveišistefnu Višreisnar, sem ķ stuttu mįli er uppboš veišiheimilda, og žar meš ekkert annaš en ašlögun ķslenzkrar sjįvarśtvegsstefnu aš žvķ, sem koma skal hjį ESB.  Kjósendur ķ ķslenzkum sjįvarbyggšum og vķšar hljóta nś aš hugsa sig um tvisvar įšur en žeir ljį Višreisn atkvęši sitt ķ Alžingiskosningum. 

Sķšan sneri ŽP sér aš gjaldmišilsmįlum, og žį tók ekki betra viš:

 "Til žess aš Ķsland geti vaxiš śt śr kreppunni, žarf fyrst og fremst stöšugan gjaldmišil.  Opna žarf fleiri tękifęri į erlendum mörkušum fyrir unnar sjįvarafuršir og nżsköpun ķ žekkingarišnaši.  Višspyrna feršažjónustunnar er lķka fólgin ķ žessu." 

Žaš er ekki heil brś ķ žvķ, aš Ķsland vęri betur sett meš EUR en ISK til aš komast śt śr Kófinu.  ISK tók dżfu viš upphaf Kófs og fram į haustiš 2020, en hefur sķšan sótt ķ sig vešriš og nįš nżju jafnvęgi, sem er öllum atvinnugreinunum (nema innflutningsverzlun) hagfelldara en gengiš fyrir Kóf og dregur vęntanlega dįm af launahękkunum, sem uršu 2020.

Akkilesarhęllinn ķ sambandi viš unnar sjįvarafuršir, sem ŽP nefnir, er samkeppnishęfni žeirra viš unnar sjįvarafuršir ķ ESB, į Bretlandi, ķ Bandarķkjunum og į öšrum mörkušum.  Žaš žarf enn aš auka framleišnina hér, ašallega meš įframhaldandi tęknivęšingu, žar sem launakostnašur į klst er hęrri hérlendis en į žessum mörkušum. 

Hvaš ętli sešlabankastjóri ESB-rķkisins Póllands hafi aš segja um sjįlfstęša gjaldmišla ?  Žaš kom fram ķ grein Adams Glapinski ķ Morgunblašinu 13. jślķ 2021:

"Žetta er einmitt įstęšan fyrir žvķ, aš viš höfum okkar eigin gjaldmišil, pólskt zloty - aš hafa möguleikann į aš reka sjįlfstęša og óhįša peningamįlastefnu, sem er mikilvęgur dempari fyrir okkur.

Viš höfum metnašarfull framtķšarįform, sem öll eiga eitt sameiginlegt - aš aušvelda Póllandi aš nį efnušustu löndunum.  Til aš nį žessu markmiši veršum viš ekki ašeins aš beita skynsamlegri peningamįlastefnu, heldur einnig aš nżta til fulls žau tękifęri, sem skapast vegna aukningar gjaldeyrisforša okkar."

Žetta var nišurstaša Pólverja, og söm varš nišurstašan ķ žjóšaratkvęšagreišslu Svķa į sinni tķš. Žį mį minnast į nišurstöšu rķkisstjórnar Tonys Blair meš George Brown sem fjįrmįlarįšherra.  Ķtarleg rannsókn Breta gaf žį til kynna, aš žaš yrši brezku efnahagslķfi og fjįrmįlakerfi ekki til framdrįttar, nema sķšur vęri, aš fórna sterlingspundinu og taka upp EUR. Įhęttan vęri meiri en verjanlegt vęri aš taka.

Žegar pólitķskir flautažyrlar į Ķslandi gaspra um, aš žaš hljóti aš verša ķslenzka hagkerfinu til góšs aš fórna ISK fyrir EUR, žį er žaš marklaust hjal og skortir allan hagfręšilegan og stjórnmįlalegan trśveršugleika; er sem sagt algerlega śt ķ loftiš. 

Aš lokum skrifaši Žorsteinn Pįlsson af sķnum Kögunarhóli, žar sem hann žó viršist vera eins og įlfur śt śr hóli ķ žessum skrifum sķnum: 

"Breytt rķkisstjórn gęti horft fram į viš og lįtiš vinna heildstętt mat į rķkari möguleikum Ķslands ķ fjölžjóšasamstarfi nżs tķma.

Žannig mį leysa hręšslupólitķkina af hólmi og opna mįlefnalega umręšu um nż tękifęri til veršmętasköpunar og aukins athafnafrelsis."  

ŽP dreymir um, aš sjónarmiš hans um innmśrun Ķslands innan veggja tollabandalags Evrópusambandsins verši ofan į ķ nęstu rķkisstjórn. Žaš er óžarfi aš eyša fé ķ skżrsluskrif um žetta "heildstęša mat" Žorsteins, žvķ aš žaš er mjög vel žekkt, hvaša įhrif innganga ķ ESB hefur į višskiptakjör og annaš. Žaš er hins vegar višskiptalega mjög óįhugavert aš lįta mśra sig innan "Festung Europa", žvķ aš žar fer sķfellt minni hluti heimsvišskiptanna fram.  Mun įhugaveršara er aš leita eftir frķverzlunarsamningum, gjarna ķ samfloti innan EFTA, viš önnur žróuš svęši ķ góšum vexti, eins og t.d. Noršur-Amerķku.  

Berlaymont sekkur

 

    

 

 

 

 

 

 

 


Sorpeyšing ķ ólestri - verkefnastjórn ķ soranum

Ętla mętti aš óreyndu, aš umhverfisrįšherra landsins liti į žaš sem eitt sinna höfušvišfangsefna aš fįst viš mešhöndlun śrgangs meš nśtķmalegum hętti.  Žvķ viršist ekki vera aš heilsa, žvķ aš hann svarar ekki bréfum, sem til rįšuneytis hans berast um samstarf viš innleišingu į gjörbreyttu verklagi ķ žessum efnum.  Žess ķ staš lętur hann undirsįta sķna hringja śt į land og spyrja, hvort žar žekki menn ekki svęši, sem hann gęti frišlżst.

Žess į milli er hann ašallega upptekinn af losun gróšurhśsalofttegunda, žótt hśn sé svo lķtil frį Ķslandi, aš įhrif hennar į hlżnun jaršar eru ómęlanleg. Samt reynir hann, įsamt forsętisrįšherranum, aš setja "Ķsland ķ fremstu röš" meš nżjum, ótķmabęrum og rįndżrum markmišum um minnkun losunar gróšurhśsalofttegunda. Žannig hafa "erroribus" nokkuš aš išja. 

Ķ Bęndablašinu 10. jśnķ 2021 birtist įtakanleg frįsögn Haršar Kristjįnssonar af molbśahętti ķslenzkrar stjórnsżslu.  Fyrirsögn fréttaskżringarinnar var svohljóšandi:

"Baušst til aš hanna, fjįrmagna, byggja og reka hįtęknisorporkustöš į Ķslandi."

Hśn hófst žannig: 

"Opnuš var rśmlega mrdISK 6 gas- og jaršgeršarstöšin GAJA ķ Įlfsnesi į įrinu 2020. Nś hefur komiš ķ ljós, aš moltan, sem er annaš meginhrįefniš, sem stöšin framleišir, er meš öllu ónothęf. Hugmyndir um aš leysa mįliš meš žvķ aš reisa sorporkustöš af fullkomnustu gerš hafa enn ekki fengiš hljómgrunn, jafnvel žótt norskir rekstrarašilar slķkra stöšva hafi bošizt til aš fjįrmagna, byggja og reka slķka stöš.

Bęndablašiš hefur undir höndum bréf, sem John Ragnar Tveit, višskiptažróunarstjóri Daimyo AS ķ Ósló ķ Noregi, sendi Jóni Viggó Gunnarssyni, framkvęmdastjóra Sorpu, žann 22. janśar 2021.  Žar er óskaš eftir samstarfi viš Sorpu um byggingu į 80-100 kt/įr hįtęknisorporkustöš (Waste-to-energy - WTE).  Samkvęmt heimildum blašsins hefur bošinu enn ekki veriš svaraš." [Undirstr. BJo.]

Vinstri gręningjarnir, umhverfisrįšherrann og stjórnarformašur Sorpu, hafa af hugmyndafręšilegum įstęšum ekki įhuga į aš virkja einkaframtakiš til aš fįst viš žetta tęknilega višfangsefni, heldur ętla žau aš bśa svo um hnśtana, aš hiš opinbera vaši hér į forašiš, reynslulaust į žessu sviši, og stjórnmįlamenn haldi um alla spotta verkefnisins og rekstrarins, žótt žeir hafi jafnvel enga žekkingu į verkefnastjórnun né innvišum nśtķmalegrar sorporkustöšvar.  Hętt er viš, aš žessi gatslitna hugmyndafręši vinstri gręnna muni reynast landsmönnum mjög illa ķ žessu mįli. 

Žaš er grafalvarlegt, ef hįrri fjįrfestingarupphęš śr vösum ķbśa sveitarfélaganna, sem aš byggšasamlaginu Sorpu standa, hefur veriš rįšstafaš žannig, aš um kįk eitt, fśsk og brušl meš skattpeninga hefur veriš aš ręša.  Fyrst fór verkefniš GAJA langt fram śr fjįrhagsįętlun, og sķšan kemur ķ ljós, aš meginhluti afuršanna, moltan, er ónothęf, ef satt er hjį Bb, og markaš skortir fyrir hitt, ž.e. metangasiš.  

Žetta stafar varla af žvķ, aš tęknimenn, sem aš undirbśninginum voru fengnir, hafi ekki reynzt vera starfi sķnu vaxnir, heldur af žvķ, aš stjórnmįlamenn įkvįšu aš sinna sjįlfir verkefnastjórn og sķšan  rekstri framleišslufyrirtękis.  Hugmyndafręši vinstri manna, hér undir stjórn Samfylkingar ķ borginni, gengur ekki upp. Miklu vęnlegra er aš fela markašinum verkefni af žessu tagi. Žį hefši žessi sorpeyšingar- og jaršgeršarstöš einfaldlega veriš sett ķ śtboš į Evrópska efnahagssvęšinu, og hagstęšasta tilbošinu um hönnun, byggingu og rekstur, śt frį hagsmunum ķbśanna, veriš tekiš. Ef žaš hefši veriš gert, sętu ķbśarnir ekki nśna uppi meš algerlega misheppnaša fjįrfestingu.  Sennilega hefši heldur ekki įtt aš stefna į moltu- og gasgerš, heldur "hįtęknisorporkustöš" fyrir allt landiš, eins og frįsögn Halldórs Kristjįnssonar fjallar ašallega um. Fjįrfesting Sorpu ķ žessari nżju stöš sinni viršist byggšasamlagiš nś žurfa aš afskrifa, ef ašalafuršin er meš öllu ónothęf. 

Žį er kominn tķmi fyrir rķkiš aš hafa forgöngu įn fjįrhagsskuldbindinga til framtķšar aš stofnun undirbśningsfélags um "state of the art" orkuver, sem safnar sorpi hvašanęva aš af landinu sjóleišina og selur orku, sem veriš vinnur śr sorpinu.  Sennilega veršur žetta hagkvęmasta og umhverfisvęnsta leišin ķ krafti stęršarinnar til aš losna viš sorpiš.  Skip žyrfti aš safna sorpinu saman eftir endilangri strandlengjunni, žvķ aš žessir flutningar, 100-200 kt/įr, eru ekki leggjandi į žjóšvegakerfiš, og sjóleišin er sennilega umhverfisvęnst og öruggust.

"Samhljóša bréf var sent til umhverfisrįšherra.  Hann hefur heldur ekki séš įstęšu til žess aš svara žvķ samkvęmt upplżsingum blašsins.

Ljóst mį vera, aš žetta verkefni varšar öll sveitarfélög ķ landinu.  Ef žaš į ekki einvöršungu aš leysa žarfir sveitarfélaganna į sušvesturhorninu, žį kallar žetta į sjóflutninga į sorpi til stöšvarinnar af landsbyggšinni.  Žvķ žarf umhverisrįšherra vęntanlega aš sżna eitthvert frumkvęši, ef ętlunin vęri aš koma žessu į koppinn .  E.t.v. žarf rķkisvaldiš lķka aš koma aš rekstri eša nišurgreišslum į flutningi sorps sjóleišina til slķkrar stöšvar, ef af yrši. Annars er hętta į, aš sveitarfélög śti į landi, fjarri sušvesturhorninu, verši įfram ķ miklum erfišleikum meš aš losa sig viš óendurvinnanlegan śrgang įn uršunar."

 Aušvitaš žarf umhverfisrįšherrann aš koma aš žessu verkefni, žvķ aš lķklega er žjóšhagslega hagkvęmast aš veita öllum sveitarfélögum landsins ašgang aš flutningum aš stöš fyrir allt landiš meš jöfnun flutningskostnašar, vonandi sjóleišina, į milli žeirra.  Slķkt į žó ekki aš vera skylda, enda viršast fleiri slķk orkuver knśin śrgangi vera ķ deiglunni, t.d. ķ Vestmannaeyjum. Undirbśningsfélag landsstöšvar žarf aš skilgreina orkustöšina og bjóša hana śt į EES-markašinum, bęši stofnsetningu og rekstur, og sį sem bżšst til aš annast verkiš fyrir lęgst gjald fyrir sorp inn ķ stöšina, ętti aš fį verkiš. Hann selur sķšan orkuna frį verinu į markašsverši. Hugsanlega žarf rķkissjóšur aš taka žįtt meš sveitarfélögunum ķ greišslum fyrir sorp inn ķ orkuveriš. Žaš mun koma ķ ljós, žegar tilbošin verša opnuš. Orkuveriš selur orkuna į markašsverši, og mį hugsanlega tengja sorpgjaldiš viš orkuveršiš. 

Halldór Kristjįnsson vitnaši ķ innihald bréfsins frį téšu norsku fyrirtęki.  Žar stóš m.a.:

"Viš höfum trś į, aš Daimyo meš sķna góšu višskiptasögu og samkeppnishęft višskiptanet geti bošiš fjįrmögnun og byggingu į fullkomnustu gerš af sorporkustöš, sem völ er į ķ Evrópu."

Žaš er sjįlfsagt aš ręša viš žetta fyrirtęki, eins og önnur į žessum markaši, og leyfa žvķ aš taka žįtt ķ žessu śtboši, en ekki kemur til mįla aš veita žvķ einhvern forgang aš markašinum hér vegna žess, hvernig ķ pottinn er bśiš meš hann.

Įfram vitnaši HKr ķ žetta bréf, sem ekki hefur notiš žeirrar lįgmarkskurteisi aš vera svaraš innan ešlilegra tķmamarka af ķslenzkum yfirvöldum. Žótt žau hafi ekki vit į mįlinu, er sjįlfsagt aš hefja samtališ og viša aš sér upplżsingum fyrir umhverfismatiš og śtbošiš:

"Hér meš er lżst yfir įhuga Daimyo į aš stofna fyrirtęki į Ķslandi, annašhvort sem einkahlutafélag eša fyrirtęki ķ samvinnu viš Sorporku, sem hafi žaš aš markmiši aš reisa og reka sorporkustöš į Ķslandi. Viš höfum trś į, aš slķk samvinna, sem byggi į öflugum bakgrunni og reynslu Daimyo ķ WTE geiranum og meš aškomu og žekkingu Sorporku, geti leitt til byggingar og rekstrar stórrar hįtęknilegrar sorporkustöšvar į Ķslandi ķ beggja žįgu. Žar sem SORPA er stęrsta félagiš ķ mešhöndlun į sorpi į Ķslandi, viljum viš gjarna bjóša félaginu žįtttöku ķ žessu verkefni, svo og öšrum sorphiršufyrirtękjum."

Žaš er ešlilegt, aš umhverfisrįšuneytiš hafi forystu um žetta žjóšžrifamįl į landsvķsu, en rįšherrann viršist ekki hafa burši til žess, enda vanari žvķ aš žvęlast fyrir verkefnum en aš leiša žau til farsęlla lykta. Mįlssóknir hans ķ nafni Landverndar og żmsir tafaleikir, t.d. į orkusvišinu, hafa valdiš žjóšinni bśsifjum.  

"Žį segist Daimyo tilbśiš til aš sjį um įętlanir, hönnun, fjįrmögnun, byggingu og rekstur sorporkustöšvar ķ nįinni samvinnu viš SORPU, ķslenzk yfirvöld og fyrirtęki gegn žvķ, aš tryggt sé, aš stöšin fįi nęgt hrįefni til starfseminnar ķ 25 įr.  M.v. umhverfisrannsóknir og annan undirbśning geti žaš tekiš 5 įr frį undirritun samkomulags, sem byggi į žessu tilboši. Žar muni Daimyo sjį um aš meta allan kostnaš į framkvęmdatķma, framkvęmdatķmann sjįlfan, bjóša fjįrmögnun og alla naušsynlega tęknilega ašstoš ķ öllu ferlinu, sem og aš finna samstarfsašila viš żmsa žętti ķ byggingu sorporkuversins. Ętla mį, aš slķk stöš muni kosta mrdISK 25-30 samkvęmt upplżsingum frį Daimyo.  Žį segist Daimyo hafa ķ hyggju aš leita til ķslenzkra fyrirtękja, eins og kostur er viš alla framkvęmdina, einkum byggingarverktaka.  Meš žvķ myndi skapast reynsla og žekking hjį ķslenzkum fyrirtękjum til aš sinna verkefnum į žessu sviši.  Eigi aš sķšur myndi tęknibśnašur, er lżtur aš umhverfisvernd og orkuframleišslu, aš mestu vera ķ höndum Daimyo og samstarfsfyrirtękja žess.  M.ö.o. Daimyo myndi sjį um verkiš frį A til Ö, peningahlišina og allt annaš."  

Žaš eru żmsar fallgryfjur į leišinni aš lyktum žessa mįls. Verkefnisstjórn GAJA ķ Įlfsnesi er vķti til varnašar.  Undirbśningsfélag žessa verkefnis, sem er 5 sinnum stęrra, žarf aš vera meš žįtttöku rķkisins og e.t.v. Sambands ķslenzkra sveitarfélaga.  Undirbśningsfélagiš žarf aš finna śt, hvert er lķklegasta sorpmagniš ķ byrjun og įfram, og bjóšendur bjóša verš į višteknu sorpi samkvęmt žvķ, en gefi jafnframt upp reiknireglu fyrir einingarveršiš upp og nišur samkvęmt innvigtušum massa og orkuverši yfir įriš. 

Ķ Morgunblašinu sólstöšudaginn 22. jśnķ 2021 var baksvišsfrétt į bls. 11 meš fyrirsögninni:

"Undirbśa sameiginlega sorpbrennslu". 

Hśn hófst žannig:

"Sorpsamlögin į Sušvesturlandi og umhverfisrįšuneytiš hafa hafiš undirbśning aš žvķ aš koma upp sorpbrennslu fyrir allt svęšiš.  Į brennslan aš lįgmarka žörf fyrir uršun śrgangs.  Forverkefni samlaganna gengur śt į aš undirbyggja įkvaršanir um tęknilausnir, stašarval og kostnaš, og į sś vinna aš taka 4 mįnuši.  Aš vinnunni standa Sorpa, Kalka į Sušurnesjum, Sorpuršun Vesturlands og Sorpstöš Sušurlands auk umhverfisrįšuneytisins.  Į starfssvęši žessara 4 byggšasamlega fellur til um 83-85 % alls śrgangs į landinu."  

Žaš viršist af žessu aš dęma ekki hafa veriš hugaš aš žvķ aš reisa eina stöš fyrir landiš allt, žvķ aš öll sorpsamlög landsins eru ekki žįtttakendur į undirbśningsstigi.  Hér er um svo mikla fjįrfestingu aš ręša aš kappkosta veršur aš nį žeirri stęršarhagkvęmni, sem unnt er.  Žó er skiljanlegt, aš Vestmannaeyingar vilji reisa sķna sorporkustöš. Getur ekki sorporkustöš fyrir landiš allt veriš ķ Vestmannaeyjum og veitt Vestmannaeyingum bęši birtu og yl, ef žeir vilja hżsa hana ? 

""Žessir ašilar eru aš taka höndum saman um aš innleiša hringrįsarhagkerfiš.  Viš erum nśna aš nį tökum į lķfręnum śrgangi meš gas- og jaršgeršarstöšinni GAJA, sem er stórt verkfęri ķ žessu verkefni og mikilvęgt ķ loftslagsmįlum.  Nęsta stóra verkefniš er aš afsetja brennanlegan śrgang", segir Lķf Magneudóttir, borgarfulltrśi VG og formašur stjórnar Sorpu."

Žaš er alls ekki affarasęlt aš lįta stjórnmįlamann į borš viš téša Lķf, sem vęntanlega ber höfušįbyrgš į óförum GAJA-verkefnisins, kostnašarlega og tęknilega, véla um hiš nżja stórverkefni į umhverfissviši. Hugmyndafręši hennar er žó sś, aš einmitt stjórnmįlamenn eigi aš troša sér aš ķ verkefnastjórnum og sķšan rekstrarstjórnum opinberra framkvęmda og fyrirtękja.  Ešlilegast er, aš umhverfisrįšuneytiš stofni undirbśningsfélag um žetta verkefni į faglegum forsendum, sem aušvitaš hefur samrįš viš sorpsamlög landsins, žar sem kjörnir fulltrśar sjįlfsagt sitja, en undirbśningsfélagiš hafi žaš meginhlutverk aš stašsetja stöšina og semja śtbošslżsingu fyrir byggingu og rekstur. Žar meš er tryggt, eins og kostur er, aš landsmenn njóti beztu fįanlegrar žjónustu į žessu sviši meš lįgmarks kostnaši m.v. gęši frį einkafyrirtęki, sem kann til verka.  Aš öšrum kosti er stórhętta į tęknilegu klśšri og allt of dżru verkefni. 

 

 

 

 

  

   

 

 


Trśarhiti og hlżnun jaršar

Innan loftslagstrśbošsins eru nokkrar greinar, eiginlega sértrśarsöfnušir, sem viršast žeirrar skošunar, aš betra sé aš veifa röngu tré en öngu.  Einn slķkur trśir žvķ, aš endurbleyting uppžurrkašra mżra sé įhrifarķk leiš til aš draga śr losun koltvķildis frį jaršvegi į Ķslandi.  Žessi söfnušur, kenndur viš Votlendissjóš į spena hjį rķkissjóši, veifar erlendum losunartölum, sem er algerlega śt ķ hött aš gera, žvķ aš losun śr jaršvegi er hįš hitastigi jaršvegsins og efnasamsetningu.

  Įvinningurinn viš mokstur ofan ķ skurši er žannig stórlega ofmetinn, og ętti hiš opinbera aš hętta aš hlżša į gösslarana og bķša meš allan peningaaustur ķ žessa skurši, žar til ķslenzkir vķsindamenn hafa lokiš męlingum sķnum og geta gefiš rįš um, hvernig fénu veršur bezt variš til aš draga śr nettólosun śr ķslenzkum jaršvegi. Til žess žarf rannsóknir og umfangsmiklar męlingar.  

Annar söfnušur er aš myndast į Hellisheišinni hjį jaršgufuvirkjun ON um aš fanga koltvķildi śr andrśmslofti og śr gasstreymi frį jaršgufunni. Hann er nś aš fęra kvķarnar śt til išnašarins. Honum viršist hafa tekizt aš koma žvķ inn hjį stjórnmįlamönnum og e.t.v. fleirum, aš hjį sér eigi sér staš uppgötvanir į heimsmęlikvarša fyrir loftslagiš meš žvķ aš skilja koltvķildi frį öšrum gösum, leysa žaš upp og dęla žvķ nišur ķ jöršina, žar sem žaš veršur aš steindum.  Žetta er mjög oršum aukiš, žvķ aš vķša į jöršunni eru geršar tilraunir meš hiš sama og hafa veriš geršar ķ meira en įratug. Žetta er afkastalķtil, orkukręf, vatnsfrek og dżr ašferš, sem getur ekki keppt fjįrhagslega viš bindingu meš ręktun. 

Į žessu įri veršur gerš tilraun ķ Straumsvķk meš aš skilja CO2 frį kerreyk ķ ISAL-verksmišjunni.  Ķ reykhįfunum er koltvķildiš ķ hįum styrk, og viš slķkar ašstęšur borgar žessi ašferš sig einna helzt. Brįšabirgša kostnašarathugun höfundar, sem birtist ķ žessum pistli, bendir žó ekki til, aš nokkurt vit sé ķ žessari ašferš vegna mikils umhverfisrasks og kostnašar.

Į Ķslandi er basaltiš žó sérstaklega móttękilegt fyrir žessa nišurdęlingu, og į žaš ķ rķkum męli viš Straumsvķk vegna gleypni bergsins žar.  Hversu lengi tekur nišurdęlingarhola viš m.v. įkvešin nišurdęlingarafköst ?  Žaš eru óžekktar stęršir ķ Straumsvķk, en mikilvęgar fyrir umfang athafnasvęšis og kostnaš.  

Forsętisrįšherra, Katrķn Jakobsdóttir, reit grein ķ Fréttablašiš 30. aprķl 2021 af talsveršum trśarhita um barįttu hinna góšu afla viš drekann ógurlega og nefndi greinina "ešlilega":

"Stęrsta verkefniš".

Greinin hófst žannig:

"Ķ upphafi vikunnar [v. 17/2021] bįrust žęr įnęgjulegu fréttir frį Umhverfisstofnun, aš losun gróšurhśsalofttegunda į beinni įbyrgš Ķslands hefši dregizt saman um 2 % milli 2018 og 2019, sem er mesti samdrįttur milli įra frį 2012.  Žróun ķ bindingu ķ skóglendi er lķka mjög jįkvęš, en hśn jókst um 10,7 % frį 2018 til 2019 og hefur nś nįš sögulegu hįmarki frį 1990."

 Žetta eru įnęgjuleg tķšindi af skógręktinni, og er vonandi, aš binding nżręktunar fari nś aš vigta til mótvęgis viš losunina ķ kolefnisbókhaldinu gagnvart ESB. Žaš er ólķkt gęfulegra aš planta ķ uppžurrkašar mżrar en aš bleyta ķ móunum meš žvķ aš fylla skuršina. 

Forsętisrįšherra hefur žaniš bogann til hins żtrasta og sett landsmönnum markmiš um 55 % minnkun losunar CO2 įriš 2030 m.v. įriš 2005.  Žaš žżšir 4 %-5 % įrlega minnkun losunar į žessum įratugi.  Hvernig ętlar hśn aš meira en tvöfalda įrlega minnkun losunar į žessum įratugi, žegar rķkiš vęntir a.m.k. 3 % hagvaxtar aš jafnaši į įri ?

"Ķ stjórnarsįttmįla nśverandi rķkisstjórnar eru loftslagsmįlin ķ algjörum forgangi."

Žetta er alveg ótrślegt ķ ljósi almennt hįrra loftgęša į Ķslandi og žeirrar stašreyndar, aš öll losun Ķslendinga hefur engin męlanleg įhrif į hlżnun andrśmslofts jaršar.  Hér er um pólitķskt slagorš vinstri gręnna og annarra óraunsęrra sveimhuga aš ręša įsamt flumbrugangi žeirra į tķma örrar žróunar ķ tękni orkuskiptanna į flestum eša öllum svišum hennar.  Aš binda žį žjóšina ķ bįša skó meš vanhugsušum markmišum aš višlögšum sektum ķ erlendri mynt til ESB er įbyrgšarlaust og óskynsamlegt. 

"Žį hefur aldrei veriš veitt meira fjįrmagni til mįlaflokksins en į žessu kjörtķmabili.  Og til aš męta nżjum og metnašarfyllri skuldbindingum okkar ķ loftslagsmįlum, sem kynntar voru ķ desember sķšastlišnum, bęttum viš enn frekar ķ ašgeršir og fjįrmagn til mįlaflokksins ķ nżrri fjįrmįlaįętlun, sem nś er til mešferšar į Alžingi." 

Žetta er algerlega glórulaust rįšslag forsętisrįšherra.  Į sama tķma og fjįrmögnun hjśkrunar- og dvalarheimila fyrir hrumustu og elztu borgara lżšveldisins er žannig, aš žau stefna nś flest lóšbeint į hausinn, og afleišingar stjórnvaldsrįšstafana ķ sóttvarnarskyni eru aš lenda į heilbrigšiskerfinu af vaxandi žunga, žį er bįrįttan viš hlżnun jaršar sett ķ algeran forgang ķ fjįrveitingum śr rķkissjóši.  Er forsętisrįšherra sišblind aš velja žessa forgangsröšun rķkisśtgjalda ?

"Ķ vikunni heimsóttu rįšherrar ķ rķkisstjórninni Carbfix, sem er dótturfélag Orkuveitu Reykjavķkur.  Carbfix byggist į ķslenzku hugviti, sem gengur śt į aš fanga koldķoxķš og ašrar vatnsleysanlegar gastegundir, eins og brennisteinsvetni śr śtblęstri og binda ķ steindir ķ bergi į umhverfisvęnan hįtt.  Ašferšarfręšin er einstök į heimsvķsu og getur oršiš mikilvęgt framlag ķ barįttunni gegn loftslagsvįnni."

Hér er lķklega żmislegt ofmęlt hjį forsętisrįšherra.  Žaš er hępiš, aš hugmyndafręšin um aš fanga koltvķildi og binda žaš ķ išrum jaršar sé afsprengi ķslenzks hugvits, žvķ aš tilraunir meš žess hįttar föngun og bindingu voru hafnar erlendis, t.d. ķ Bandarķkjunum, įšur en žęr hófust į Hellisheišinni, eins og lesa mį um į bókum.  Hiš eina sérstaka viš žetta hérlendis er tengt jaršfręšinni, en ķslenzka basaltiš er gleypiš į vökvann, vatn og uppleyst CO2, sem dęlt er nišur.  Ašferšarfręšin sem slķk er žó alls ekki einstök į heimsvķsu. 

Žarna er forsętisrįšherra fórnarlamb įróšurs hagsmunaašila, sem aš žessu standa, hyggjast hasla sér völl ķ Straumsvķk og eru meš draumóra um innflutning koltvķildis til landsins.  Žaš er mjög hępiš, aš žessi ašferš verši nokkurn tķmann "mikilvęgt framlag ķ barįttunni gegn loftslagsvįnni", eins og bśiš er aš telja forsętisrįšherra trś um.  Til žess er hśn of dżr, landfrek, orkukręf og vatnsfrek, en hreint vatn er sem kunnugt er ein af takmörkušum aušlindum jaršar.

Carbfix er meš įform um nišurdęlingu 3 Mt/įr (Mt=milljón tonn) af CO2.  Žetta er um 50 % meira en losun išnašarins į Ķslandi, enda er ętlunin aš sverma fyrir fangaš CO2 frį śtlöndum og ekki mun nįst 100 % föngun CO2 śr afgasi išjuveranna.  Vatnsžörfin veršur grķšarleg fyrir blöndun viš 3 Mt/įr af CO2 eša 75 Mt/įr eša aš jafnaši 2400 l/s, sem er um 7 föld vatnsžörf ISAL og tęplega žreföld vatnsdreifing Vatnsveitu Reykjavķkur. Žessu vatni er ętlunin aš dęla upp śr Kaldįnni, sem rennur nešanjaršar śt ķ Straumsvķk.  Žar hefst viš einstök murtutegund ķ hįlfsöltu vatni.  Žaš veršur svo miklu vatni kippt śt śr sķnum nįttśrulega farvegi, aš vegna hękkašs seltustigs ķ Straumsvķk gętu lķfsskilyrši žessarar murtutegundar veriš ķ uppnįmi. Žetta žarf aš rannsaka įšur en lengra er haldiš meš umfangsmikil įform Carbfix og Coda Terminal (ON o.fl.) ķ Straumsvķk.

Mikiš jaršrask fylgir grķšarlegum fjölda borholna fyrir upp- og nišurdęlingu og athafnasvęšiš veršur stórt; lķklega verša um 150 borholur ķ gangi į hverjum tķma, og óljóst er, hversu lengi hver nišurdęlingarhola endist.  Žaš er mikil žörf į, aš žetta verkefni fari ķ lögformlegt umhverfismat, žvķ aš viš fyrstu sķn er hętta į umhverfisslysi.  Žótt forsętisrįšherra sé hrifinn af žessu rįndżra, gagnslitla og stórkarlalega verkefni, er žaš aušvitaš engin trygging fyrir žvķ, aš žaš sé vistvęnt eša vitręnt.  Verkefniš er ljóslega óendurkręft, svo aš rannsaka veršur allar hlišar žess śt ķ hörgul įšur en framkvęmdaleyfi veršur veitt.

Er einhver fjįrhagsleg glóra ķ žessu verkefni ?  Um žaš rķkir alger óvissa.  Samkvęmt upplżsingum um stofnkostnaš framkvęmdaašilans "Coda Terminal", sem viršist vera dótturfyrirtęki ON og Carbfix, og ętlušum orkukostnaši og gjaldi fyrir vatniš, mį ętla kostnaš viš móttöku, mešhöndlun og förgun ķ Straumsvķk um 15 USD/t CO2.  Ef reiknaš er meš 0,5 Mt/įr CO2 af innanlandsmarkašinum og 2,5 Mt/įr erlendis frį, gęti mešalflutningskostnašur veriš um 16 USD/t CO2.  Žį er föngunarkostnašurinn eftir.  Um hann rķkir óvissa, t.d. śr kerreyk įlveranna, en hann gęti žar numiš 15 USD/t CO2.  Heildarkostnašurinn viš žetta ęvintżri er žį yfir 45 USD/t CO2 (förgun:15+flutningur:16+föngun:15). 

Mešalverš į koltvķildiskvóta undanfarin 2 įr er undir 40 USD/t.  Veršiš nśna er hęrra en 50 USD/t, en allsendis óvķst er, aš mešalveršiš verši yfir 45 USD/t CO2 į žessum įratugi, svo aš žetta umhverfislega glęfraverkefni viršist vera alger vonarpeningur fjįrhagslega og t.d. alls ekki fjįrhagslega samkeppnishęft viš bindingu meš ķslenzkri skógrękt.  Hér viršist fariš fram meira af kappi en forsjį. 

Ķ lok greinar sinnar skrifaši forsętisrįšherra:

"Loftslagsmįlin voru eitt af stóru mįlunum ķ stefnuskrį Vinstri gręnna fyrir sķšustu kosningar.  Žau munu įfram verša žaš, og ég er sannfęrš um, aš sś stefna, sem nś hefur veriš mörkuš, og žęr ašgeršir, sem žegar hefur veriš gripiš til, byggi mikilvęgan grunn aš įrangri Ķslands ķ loftslagsmįlum.  Verkefniš er hins vegar grķšarstórt, og meira mun žurfa til - en ef viš höldum įfram į sömu braut, mun žaš skila frekari įrangri og Ķsland leggja sitt af mörkum ķ barįttunni gegn loftslagsvįnni - stęrsta verkefni samtķmans."

 Hver er žessi margtuggni įrangur Ķslands ķ loftslagsmįlum ?  Honum hefur aš mestu veriš nįš fyrir löngu, žegar Ķslendingar virkjušu nįttśruöflin til raforkuvinnslu og hśsnęšishitunar. Ef heimurinn vęri ķ sömu sporum og Ķslendingar nśna, hvaš žetta varšar, žį vęri einfaldlega ekki neitt gróšurhśsavandamįl og yfirvofandi hlżnun andrśmslofts yfir 3,0°C, sem hefur ķ för meš sér enn óstöšugra og hęttulegra įstand į jöršunni en žar er nśna. 

Ķsland hefur žegar lagt sitt af mörkum ķ žessum skilningi, en žaš er sjįlfsagt aš taka fullan žįtt ķ įframhaldandi orkuskiptum.  Žaš er žó óžarfi af forsętisrįšherra Ķslands aš vera meš öndina ķ hįlsinum yfir žvķ hótandi almenningi meš svipu lķfskjaraskeršinga, svo aš keyra megi žennan žįtt orkuskiptanna fram meš ógnarhraša.  Žaš į aš mestu aš beita til žess jįkvęšum hvötum, og žį munu orkuskipti heimila og fyrirtękja fara fram meš žjóšhagslega hagkvęmum hętti.   

 


Žorskastrķš į milli ESB og Noregs ķ uppsiglingu

Framkvęmdastjórn Evrópusambandsins (ESB) undir forsęti Śrsślu von der Leyen hefur įtt mjög mótdręgt į ferli sķnum og margoft mįtt lśta ķ gras.  Nęgir aš nefna bóluefnaklśšriš.  Žar var um aš ręša śtvegun og dreifingu bóluefnis innan ESB, sem Framkvęmdastjórninni hafši aldrei veriš formlega fališ, en lękninum ķ forsetastóli Framkvęmdastjórnarinnar žótti svo tilvališ aš spreyta sig į, aš hśn fékk rįšherrarįšiš til aš fela Framkvęmdastjórninni žetta hlutverk.

Einhverjum datt žį ķ hug aš lįta žessa mišstżringu spanna allt EES, sem var fótalaus hugdetta og reyndist leiša til slķks ófarnašar, aš framvinda bólusetninga hér minnir į ferš lśsar į tjöruspęni ķ samanburši viš Ķsraelsmenn, Breta og Bandarķkjamenn. Nżjasta asnastrikiš ķ žessum efnum ķ nafni Framkvęmdastjórnarinnar er bann Ķtala viš śtflutningi į bóluefni til Įstralķu frį verksmišju AstraZeneca į Ķtalķu.  Tollabandalagiš fórnar hiklaust frjįlsum višskiptum į milli heimsįlfa, ef vindar blįsa óhagstętt fyrir Brüssel. Žaš į eftir aš śtskżra skilmerkilega fyrir Ķslendingum, hvernig og hvers vegna sś įkvöršun var tekin ķ Stjórnarrįšinu aš lįta višvaninga ķ lyfjavišskiptum ķ hópi bśrókrata ķ Brüssel ķ hópi, sem venjulega fęst viš merkingar į kjötvörum, sjį um jafnmikilvęgan mįlaflokk fyrir Ķslendinga og kaup į bóluefni gegn faraldri, sem valdiš hefur miklum bśsifjum, óneitanlega er.  

Nś ętlar Śrsśla von der Leyen aš hressa ašeins upp į įsżndina meš žvķ aš knésetja Noršmenn ķ deilu viš žį um žorskveišiheimildir viš Svalbarša.  Hér er kominn rétt einn slóšinn eftir BREXIT, žvķ aš viš śtgönguna śr ESB tóku Bretar til sķn fiskveišiheimildir viš Svalbarša, sem žeir höfšu fyrir löngu samiš um viš Noršmenn.  Eftir situr ESB meš skeggiš ķ póstkassanum, eins og Noršmenn taka til orša viš svipašar kringumstęšur.  

Viš hörmum, aš Noregur skuli hafa tekiš einhliša įkvöršun, sem gengur gegn hefšbundinni nįlgun višfangsefnisins, og takmarkaš žorskmagniš, sem ESB-flotinn mį veiša ķ kringum Svalbarša, segir Framkvęmdastjórnin viš norska blašiš Nationen 1. marz 2021. Samt hafa Noršmenn leyft ESB aš hefja žorskveišar viš Svalbarša ķ įr. Engu aš sķšur telur ESB, aš Noregur hafi brotiš Svalbaršasįttmįlann, og ętlar nęstu vikurnar aš ręša innbyršis og įkvarša gagnrįšstafanir, les refsiašgeršir, į hendur Noršmönnum. Sjįvarśtvegsrįšherra Noregs hefur sagt viš Nationen, aš ekki verši hopaš fyrir hótunum og hugsanlegum žvingunum ESB.  Ekki mun žessi framkoma fjölga stušningsmönnum EES ķ Noregi, enda fjarar nś undan žessum sérkennilegu ESB-tengslum ķ Noregi.  

Sjįvarśtvegsrįšherra Noregs segir viš Nationen, aš ekki komi til greina, aš hvert rķkjanna 46, sem undirritušu Svalbaršasįttmįlann, įkvarši kvóta sér til handa. Hann segir žaš misskilning hjį ESB, aš Noršmenn fylgi ekki Hafréttarsįttmįlanum ķ hvķvetna.

Nżlega sendi Noregur mótmęlaoršsendingu til ESB, og Ingebrigtsen, sjįvarśtvegsrįšherra, fundaši meš framkvęmdastjóra sjįvarśtvegsmįla, Lithįanum Virginijus Sinkevicius, um deiluna. Strķšiš heldur įfram sem orrahrķš ķ oršum, į mešan heildarkvótinn, sem Noregur hefur śthlutaš ESB, hefur ekki veriš fiskašur allur. Žį mun sverfa til stįls. 

Bretar fengu į grundvelli gamals samnings um 5 kt śthlutaš viš Svalbarša, en žį hljóp hland fyrir hjartaš į Framkvęmdastjórninni, sem engan slķkan gamlan hefšarrétt įtti, en tók sér rétt til aš śthluta sjįlfri sér  28,431 kt af žorski į verndarsvęši žorsks, sem var 10 kt meira en Noregur hafši śthlutaš ESB įn Breta viš Svalbarša 2020.  25.02.2021 voru 6 togarar į svęšinu, og flestir į žorskveišum.  4 voru frį ESB og 2 frį Bretlandi. 

Mįliš er, aš kreppa stešjar aš fiskveišum ESB eftir BREXIT.  ESB mį nś ašeins veiša tķmabundiš 1/4 af venjulegu magni innan brezku lögsögunnar fyrir utan umsamda flökkustofna. Skipafloti ESB-landanna er aš mestu bundinn viš höfn.  

Višhorf ESB viršist vera, aš hver taki sér kvóta viš Svalbarša. Žaš er ósjįlfbęrt višhorf og sżnir, hversu aftarlega į merinni Framkvęmdastjórnin er, žegar kemur aš umgengni viš nįttśruna. Meš žorskastrķši veršur vonandi hęgt aš koma vitinu fyrir Evrópusambandiš ķ žessum efnum.  Noregur mun ķ slķkri snerru hafa sterk spil į hendi, segir Andreas Östhagen, fręšimašur viš Stofnun Frišžjófs Nansens.  Hann telur alveg ljóst, aš alžjóšlegur hafréttur njóti forgangs ķ stjórnsżslu Svalbarša og telur žaš rangt, aš Svalbaršasįttmįlinn myndi heimild til annarra til śthlutunar kvóta.  Mįlatilbśnašur ESB geta veriš mistök, žar sem fįeinir bśrókratar hafa bśiš til tillögu, sem er illa undirbśin, segir Andreas. Žetta er afar diplómatķskt oršalag hjį Noršmanninum, žegar vitaš er, aš Framkvęmdastjórnin sleikir nś sįr sķn og reynir, hvaš hśn getur aš ganga nś ķ augun į ašildarlöndunum. Framkvęmdastjórnin vanmetur vilja og śthald Noršmanna. 

Auk žorskkvótanna tók ESB sér kvóta ķ snjókrabba.  Žaš er nż aušlind, sem engin söguleg veišigögn eru til um, svo aš hęgt sé aš reikna śt kvóta.  Landhelgisgęzla Noregs segir viš Nationen, aš hśn muni yfirtaka öll skip og fęra til hafnar, sem hefja snjókrabbaveišar upp ķ kvóta, sem ESB śthlutar. Enn viršast ESB-snjókrabbaskip ekki hugsa sér til hreyfings.

Af hįlfu Noregs hefur veriš gefinn kostur į aš leysa deiluna meš kvótaskiptum, en ESB hefur hafnaš žvķ. ESB telur slķkt veikja réttarlega stöšu sķna, sem viršist vera veik fyrir. Ef ESB skiptir sér af krabbaveišunum, getur žaš leitt til žess, aš norska krafan um umrįšaréttinn yfir landgrunni Svalvarša fari fyrir alžjóšarétt. Nišurstašan žar mun hafa įhrif į, hvernig hugsanlegri olķu-, gas- eša mįlmvinnslu į hafsbotninum veršur hįttaš.  Tapi Noregur mįlinu fyrir Alžjóša dómstólnum ķ Haag, žannig aš dęmt verši, aš Svalbaršasįttmįlinn spanni einnig landgrunniš umhverfis Svalbarša, mun Noregur verša ķ fullum rétti aš segja, aš žį ętli Noregur ekki aš opna fyrir boranir žar eftir gasi og olķu. Žaš stendur hvergi ķ Svalbaršasįttmįlanum, aš Noršmenn verši aš leyfa aušlindavinnslu, segir Östhagen viš Nationen.

Noršmenn gręša ekkert į aš leyfa öšrum aš bora, žar sem ķ sįttmįlanum stendur, aš einungis megi skattleggja starfsemina til aš standa undir stjórnsżslunni į Svalbarša. 

Žetta mįl sżnir, aš Framkvęmdastjórnin er tilbśin aš ganga langt til aš žóknast hagsmunaašilum ķ sjįvarśtvegi ESB-landanna.  Samkvęmt CAP - "Common Agricultural Policy" - eiga aušlindir hafsins ķ lögsögu ašildarlandanna aš vera undir stjórn ESB.  Hiš sama mun verša uppi į teninginum meš aušlindir hafsins ķ lögsögu Ķslands, ef Samfylkingu, Višreisn og pķrötum veršur aš ósk sinni um, aš Ķsland verši ašili aš ESB.  Aušvitaš munu Ķslendingar žį eiga hefšarrétt innan eigin lögsögu, en m.t.t. mjög slęmrar verkefnastöšu fiskiskipaflota ESB er lķklegast, aš ESB-flokkarnir, ef žeir komast til valda į Ķslandi, muni žjóšnżta aflahlutdeildir ķslenzkra veišiskipa og sķšan bjóša žęr upp į sameiginlegum markaši allra ESB-landanna, en uppbošsstefnan, jafnglórulaus og hśn er, myndar kjarnann ķ sjįvarśtvegsstefnu Samfylkingar og Višreisnar.  Žį munu ķslenzkar sjįvarbyggšir fį aš lepja daušann śr skel. Žaš er meš öšrum oršum mikiš hagsmunamįl fyrir almenning ķ landinu aš halda téšum žremur flokksvišundrum frį Stjórnarrįšinu.   

 

 

 

 

 


Lżst eftir stefnumįlum stjórnmįlanna

Undanfarnar vikur hefur kjósendum birzt metnašur allmargra stjórnmįlamanna ķ flestum stjórnmįlaflokkanna til aš leiša lista flokka sinna eša verma eitt af efstu sętunum.  Sagt er, aš įhugi į stjórnmįlum fari nś vaxandi og sömuleišis traust almennings til Alžingis.  Hvorugt ber aš lasta, en žaš er holur hljómur ķ žessu öllu, žvķ aš stefnumįl frambjóšendanna eru óljós.  Žaš er slęmt.  Aušvitaš skipta persónulegir eiginleikar frambjóšandans mįli, en hann veršur aš marka įherzluatriši sķn, svo aš kjósendur hafi raunverulegt val.

Hjörleifur Guttormsson, nįttśrufręšingur, hefur um langt įrabil fylgzt nįiš meš stjórnmįlum, innanlands og utan. Hann skrifaši grein ķ Morgunblašiš 23. febrśar 2021, žar sem kenndi żmissa grasa, m.a. žeirra, sem blekbóndi žessa vefseturs gerir aš umręšuefni hér aš ofan:

"Hver er stefna stjórnmįlaflokkanna ķ meginmįlum ?".

 Žetta er brżn spurning, og frambjóšendur ķ prófkjörum og ašrir frambjóšendur verša aš gera hreint fyrir sķnum dyrum, žegar žeir fara aš gera hosur sķnar gręnar fyrir kjósendum. Kjósendur eiga rétt į aš vita fyrir hverju žeir ętla aš beita sér, og hverju žeir ętla aš vinna gegn į nęsta kjörtķmabili. Hjörleifur oršaši žetta žannig:

"Flokkarnir hérlendis eru ķ óšaönn aš undirbśa framboš, hver meš sķnum hętti, og tķšindi af vettvangi žeirra fylla fréttatķma. Minna fer enn sem komiš er fyrir mįlefnaįherzlum af hįlfu flokkanna, og formleg starfsemi žeirra hefur eflaust veikzt og rišlazt ķ skugga veirunnar.  Sem įhorfandi aš formlegu stjórnmįlastarfi sķšastlišin 8 įr finnst mér skorta mjög į, aš umręšan snśist um mįlefni og meginlķnur fremur en einstaka leikendur į pólitķska svišinu.  Er žar meš ekki lķtiš gert śr hlutverki og frammistöšu einstakra stjórnmįlamanna, jafnt į žingi og ķ rķkisstjórnum." 

Viš erum enn meš samfélagstakmarkanir Kófsins ķ gildi, žótt engin smit utan sóttkvķar hafi greinzt ķ um 5 vikur vikur žangaš til frétt barst af tveimur smitum um sķšustu helgi.  Žaš hefur komiš ķ ljós erlendis, aš fyrir C-19 pestina leikur mikill vafi į gagnsemi strangra samkomutakmarkana og samfélagslegra lokana (lockdowns).  Samanburšur į milli rķkja meš ólķkar barįttuašferšir gegn C-19 gefur lķtiš sem ekkert gagn af žeim til kynna, en samfélagslegur kostnašur er óyggjandi.  Er rétt aš beina nśverandi fyrirkomulagi įkvaršanatöku um samkomutakmarkanir og samfélagslegar lokanir ķ lżšręšislegri farveg en nś er, svo aš fleiri sjónarmiš um lżšheilsu og efnahag fįi aš njóta sķn en sóttvarnarsjónarmiš eins manns ?  Skref ķ žį įtt er t.d., aš nżtt sóttvarnarįš geri tillögu til heilbrigšisrįšherra, og sé žaš t.d. skipaš landlękni (formanni), sóttvarnalękni, lögmanni, og fulltrśa frį SA og ASĶ, alls 5 manns.  Atkvęšagreišsla skeri śr um įgreining. Auk sóttvarnarlaga verši žingsįlyktanir Alžingis leišisnśrur sóttvarnarįšs og rįšherra.  Meiri lķkur eru žį į, aš sóttvarnarašgeršir verši innan marka sóttvarnarlaga og stjórnsżslulaga.  Žaš mun hafa įhrif til minnkunar heildartjóns žjóšfélagsins af sóttinni m.v. nśverandi "einstefnu" fyrirkomulag.    

Hvernig į aš vinna bug į grķšarlegum fjįrlagahalla, og hver į rķkisfjįrmįlastefna nęsta kjörtķmabils aš verša ?  

Atvinnuleysiš vex enn.  Hvernig į aš minnka žaš śr um 12 % og nišur fyrir 3 % į nęsta kjörtķmabili ?

Hvernig į aš greiša götu atvinnusköpunar į nęsta kjörtķmabili, t.d. į sviši fiskeldis, landbśnašar og išnašar ?  Er heppilegt ķ žessu sambandi aš żta undir orkuveršshękkanir meš tiltölulega hįum aršsemiskröfum į hendur opinberum orkufyrirtękjum, eša er e.t.v. heppilegra aš styrkja og efla atvinnureksturinn ķ landinu meš žvķ, aš hiš opinbera stilli aršsemiskröfum mjög ķ hóf (haldi žeim ķ lįgmarki) og geri ašrar rįšstafanir, t.d. varšandi flutnings- og dreifingarkostnaš, til aš lįgmarka orkukostnaš ? 

Hvernig stendur t.d. į žvķ, aš Landsvirkjun hefur ekki tekiš tilboši Noršurįls um aš hverfa frį Nord Pool-raforkuverši og taka upp mešalorkuverš til stórišju, eins og žaš var į 4. įrsfjóršungi 2020 į Ķslandi, meš įlveršstengingu ?  Slķkt mundi skapa fjölda starfa į Grundartanga ķ brįš og lengd og fjįrfestingu um allt aš mrdISK 15, sem hafizt gęti strax. 

Er ęskilegt fyrir Ķslendinga aš innleiša orkukauphöll, žar sem raforkuveršiš ręšst af framboši og eftirspurn.  Texasbśar uršu illilega fyrir neikvęšum afleišingum žess um mišjan febrśar 2021, žegar mikill orkuskortur varš ķ rķkinu.  Orkuveršiš til neytenda meš slķka samninga hękkaši žį śr 0,12 USD/kWh (15 ISK/kWh) ķ 9,0 USD/kWh (1170 ISK/kWh), ž.e. veršiš 75 faldašist.  Hérlendis getur slķkur uppbošsmarkašur meš raforku ekki virkaš meš einn rķkjandi risa į orkumarkašinum. 

Eru stjórnmįlamenn žį fśsir til aš kljśfa Landsvirkjun ķ a.m.k. tvennt til aš freista žess aš fį fram vķsi aš frjįlsum orkumarkaši ?  Hérlendis getur hęglega oršiš raforkuskortur, og virkjunarfyrirtękin hafa frambošiš ķ hendi sér og žar meš verš į markaši.  Mikil tregša er til aš hefja virkjun, sem eitthvaš munar um į markašinum, og enginn er įbyrgur gagnvart almenningi um afhendingaröryggi raforku.  Žaš stefnir ķ óefni.

Hver er afstaša frambjóšenda til Alžingis til 4. orkupakka Evrópusambandsins, s.k. Hreinorkupakka ESB ?  Meš innleišingu hans ķ heild sinni mundi Ķsland verša nišurnjörvaš ķ Orkusamband ESB meš svo róttękum hętti, aš fullveldi landsins ķ orkumįlum yrši algerlega lišin tķš, og ekki veršur betur séš en stjórnarskrį Ķslands yrši algerlega fótum trošin meš slķkri innlimun ķ Orkusamband ESB. 

Hjörleifur hélt įfram:

 

"Ķ fróšlegri grein Arnars Žórs Jónssonar, hérašsdómara, ķ Morgunblašinu 13. febrśar sķšastlišinn undir fyrirsögninni Kreppa lżšręšisins ? vekur hann athygli į, aš žjóšin hefur meš EES-samningnum gefiš frį sér mikilvęgt stjórntęki ķ eigin mįlum.  Arnar Žór spyr m.a.:

"Getum viš gengiš aš žvķ vķsu, aš Ķslendingum sé betur borgiš ķ umsjį erlendra embęttismanna og yfiržjóšlegra stofnana en lżšręšislega kjörinna handhafa ķslenzks löggjafarvalds og rįšherra, sem bera įbyrgš gagnvart žingi og žjóš ?  Getur örrķki, eins og Ķsland, ekki tryggt hagsmuni sķna ķ alžjóšlegu samstarfi įn žess aš fórna fullveldi sķnu ?" - 

Nś er višurkennt, aš samžykkt laga um EES-samninginn į Alžingi 1993 hafi gengiš gegn įkvęšum stjórnarskrįrinnar į žeim tķma og įtt sķšan žįtt ķ žeirri fjįrhagslegu spilaborg, sem leiddi til hrunsins 2008.  Viš inngöngu Ķslands ķ EES var žvķ haldiš fram, aš Ķsland gęti hafnaš reglum, sem samrżmast ekki žjóšarhagsmunum.  Žrįtt fyrir žetta samžykkti Alžingi į yfirstandandi kjörtķmabili, eins og einnig norska Stóržingiš, žrišja orkupakka ESB og žęr tilskipanir, sem hann byggist į.  Norsku samtökin Nei til EU töldu, eins og fleiri, aš žurft hefši 3/4 žingheims [3/4 višstaddra žingmanna.  Višstaddir verša aš nema a.m.k. 2/3 allra žingmanna - innsk. BJo], til aš slķk samžykkt stęšist įkvęši norsku stjórnarskrįrinnar.  Nei til EU reka nś mįl fyrir hęstarétti Noregs žar aš lśtandi.  Śrskuršar réttarins ķ mįlinu er aš vęnta innan tķšar."

Ef vel į aš vera, geta frambjóšendur ekki leitt hjį sér žau mikilvęgu mįlefni, sem Arnar Žór Jónsson og Hjörleifur Guttormsson žarna vekja mįls į. Sķšasta dęmiš um aftanķossahįtt ķslenzkra stjórnmįla- og embęttismanna gagnvart Evrópusambandinu (ESB) er śtvegun bóluefnis viš C-19.  Žaš er ekki gott til žess aš vita, aš žeir, sem eiga aš gęta hagsmuna Ķslands, hafa engan metnaš ķ žį veru, ef žeir geta komiš verkinu yfir į einhvern annan. Žar meš bregšast žeir vęntingum žeirra, sem vilja, aš stjórnmįlamenn og embęttismenn hafi bęši vilja og getu til aš halda fullveldi landsins į lofti og vinni ķ anda žess, aš fullveldiš sé notadrjśgt og meira en oršin tóm.

  Žaš hefšu įtt aš hringja ašvörunarbjöllur ķ Stjórnarrįšinu um sólstöšubil ķ fyrra, žegar forsjįlar žjóšir į borš viš Ķsraela, Breta og Bandarķkjamenn, voru aš ganga frį samningum viš bóluefnaframleišendur, en hvorki gekk né rak ķ samningavišręšum ESB viš žį. 

Nś er lķklegt, aš allir fulloršnir Ķsraelar, sem žaš kjósa, verši fullbólusettir fyrir aprķllok 2021 og aš hjaršónęmi nįist į Bretlandi og ķ Bandarķkjunum jafnvel ķ maķ 2021, en žaš hillir ekki undir žaš į Evrópska efnahagssvęšinu, EES, vegna bóluefnaklśšurs framkvęmdastjórnar ESB.  Eins og stašan er nśna, mega Ķslendingar ekki taka gild C-19 ónęmisvottorš, gefin śt utan EES.  Žaš žżšir, aš viš getum ekki tekiš į móti bólusettum Bretum og Bandarķkjamönnum, hvaš žį žeim, sem nįš hafa sér af C-19 veikindum, nema meš skimunum og sóttkvķ.  Žetta nęr engri įtt.  Sjįlfstęši okkar til aš rįša mįlum okkar į skynsamlegan og heišarlegan hįtt sjįlf er stórlega skert meš mjög svo ķžyngjandi ašild aš EES, žar sem ESB mótar stefnu, og Ķsland er ekki ašili aš žeim įkvöršunum.  

Valkosturinn viš žessa EES-ašild er vķštękur frķverzlunarsamningur viš ESB. Žaš kann aš verša pólitķskur grundvöllur fyrir samningavišręšum EFTA um slķkan frķverzlunarsamning eftir žingkosningar ķ Noregi og į Ķslandi ķ haust.  Hvaša afstöšu hafa frambjóšendur til slķkra uppstokkana ?

 Arnar Žór Jónsson įréttaši reyndar afstöšu sķna ķ Morgunblašsgrein 25. febrśar 2021 undir fyrirsögninni:

 "Kjarnaofnar og hjólaskżli".

"Ég tel ekki, aš žjóšin hafi meš EES-samningnum gefiš frį sér mikilvęg stjórntęki ķ eigin mįlum, heldur aš meirihluti Alžingis hafi viš innleišingu žrišja orkupakka ESB sleppt höndunum af umręddum stjórntękjum meš žvķ aš misvirša ķ framkvęmd žį fyrirvara, sem settir voru ķ EES-samninginn af hįlfu žjóšarinnar - og voru raunar forsenda žess, aš Ķslendingar geršust ašilar aš EES-samstarfinu. 

Hjörleifur į žakkir skildar fyrir grein sķna aš öšru leyti, og žį ekki sķzt fyrir aš draga athygli aš žvķ, hvernig stašiš  var aš innleišingu žrišja orkupakkans ķ Noregi, en mįl um žaš efni bķšur nś śrlausnar ķ Hęstarétti Noregs. [Kvešinn var upp dómur 1. marz 2021 - innsk. BJo.]  Įstęša er einnig til aš žakka ritstjóra Morgunblašsins fyrir žétt ašhald gagnvart Alžingi ķ žessu tilliti, sbr nś sķšast leišara Morgunblašsins 17. febrśar sl., žar sem varaš var viš žvķ, aš "glannaleg framganga veiklyndra stjórnmįlamanna höggvi ekki į mikilvęgasta žrįšinn", ž.e. hinn lżšręšislega žrįš, sem tengir borgarana viš valdiš og į aš tryggja, aš valdhafar svari til įbyrgšar gagnvart borgurunum."

Margir žeirra Alžingismanna, sem greiddu götu Žrišja orkupakkans (OP#3) inn ķ lagasafn Ķslendinga, leita nś eftir įframhaldandi stušningi flokksmanna sinna.  Žeir žurfa aš svara kjósendum sķnum žvķ, hvers vegna žeir létu hjį lķša aš grķpa til stjórntękjanna, sem ķ EES-samninginum eru, og hafna žannig aš stašfesta gjöršir Sameiginlegu EES-nefndarinnar varšandi OP#3.  Ein af skuldbindingunum meš innleišingu OP#3 er aš taka upp markašskerfi ESB fyrir raforku, sem er uppbošskerfi, sem ķ vetur hefur leitt til mikilla veršhękkana į raforku ķ kuldakasti ķ vetur į hinum Noršurlöndunum, t.d. ķ Noregi og Svķžjóš.  Eru žingmannsefnin hlynnt žvķ, aš stofnaš verši til uppbošskerfis į raforku į Ķslandi meš žeim veršsveiflum, sem slķkt mun hafa ķ för meš sér ? 

Fyrrnefndur dómur ķ Hęstarétti Noregs ķ mįli Nei til EU gegn rķkinu žess efnis, aš Stóržingiš hefši ekki višhaft stjórnarskrįrbundna ašferš viš atkvęšagreišslu um mįl, sem varša fullveldisafsal til stofnana, žar sem Noregur į ekki fulla ašild, ķ tilviki atkvęšagreišslunnar um innleišingu Orkupakka 3 ķ norska lagasafniš ķ marz 2018, féll į žį lund, aš hérašsdómi (Tingretten i Oslo) bęri aš taka kęrumįl samtakanna til efnislegrar mešferšar.  Žetta var sigur fyrir NtEu, žvķ aš rķkislögmašurinn hafši krafizt frįvķsunar mįlsins frį dómi og hérašsdómur oršiš viš žvķ.  

Nś mun taka viš mįlarekstur ķ dómskerfi Noregs, sem endar aftur ķ Hęstarétti įriš 2022.  Žangaš til er mjög óvišeigandi aš fjalla um arftaka OP#3, Hreinorkupakkann, į vegum EFTA, eins og ekkert hafi ķ skorizt.  Ef NtEU vinnur sitt mįl ķ dómskerfi Noregs, žį er OP#3 algerlega ķ lausu lofti ķ Noregi, žvķ aš žį veršur aš bera hann upp til atkvęša ķ Stóržinginu į nż, og žį veršur krafizt stušnings 3/4 višstaddra žingmanna, svo aš OP#3 haldi lagagildi sķnu.  Žessi atkvęšagreišsla mun fara fram aš öllum lķkindum į nęsta kjörtķmabili.  Tališ er, aš andstęšingum innleišingar orkulöggjafar ESB ķ lagasafn Noregs muni vaxa fiskur um hrygg ķ kosningum til Stóržingsins ķ september 2021, svo aš OP#3 veršur sennilega felldur žar viš žessar ašstęšur.  Žį fellur hann lķka śr gildi į Ķslandi og ķ Liechtenstein.  Aš svo komnu ęttu ķslenzkir žingmenn og rįšherrar aš beita sér fyrir žvķ, aš fastanefnd EFTA, sem haft hefur Hreinorkupakkann til umfjöllunar aš undanförnu, geri hlé į undirbśningi sķnum aš višręšum viš ESB um mįliš, žar til mįliš er til lykta leitt ķ Noregi, og tilkynni ESB um žį mįlsmešferš.  


Bóluefnaklśšur

Landsmenn hafa į milli annarra stórfrétta gjóaš augunum į bóluefnafarsa, sem žeir lęknarnir Kįri Stefįnsson og Žórólfur Gušnason hafa veriš ašalleikendur ķ.  Bįšir ("great minds think alike") fengu žeir žį hugmynd, žegar klśšur ķslenzkra rįšuneyta heilbrigšis og forsętis viš śtvegun bóluefna viš C-19 handa žjóšinni var aš komast ķ hįmęli, aš fį bandarķska lyfjarisann Pfizer til aš bśa til vķsindalega tilraun um hjaršónęmi og afleišingar bóluefnisins į heila žjóš meš skyndibólusetningu Ķslendinga.  Į skrifandi stundu er ekki ljóst, hvort Pfizer bķtur į agniš.  Kįri jók viš dramaš meš žvķ aš upplżsa, aš danskur umbošsašili Pfizer į Noršurlöndunum, sem hann kallaši "Mette" (forsętisrįšherra Danmerkur heitir Mette Fredriksen), hefši lekiš žessu ķ dönsk lżšheilsuyfirvöld og vęri į góšri leiš meš aš eyšileggja hugmynd žeirra kolleganna um tilraunina į ķslenzku žjóšinni meš myndun ónęmis meš genatękni.  Hljóšar og prśšar sįtu žęr hjį stöllurnar śr VG, sem aldrei hafa viš višskiptavit kenndar veriš, og bišu "björgunar" śr žröngri stöšu, sem žęr hafa lent ķ vegna eigin vanrękslu.

Morgunblašiš fjallaši um stöšu bóluefnaśtvegunar rįšherranna ķ forystugrein 9. janśar 2021 undir fyrirsögninni:

"Bóluefnaklśšur ESB".

Hśn hófst žannig:

"Klśšur Evrópusambandsins ķ bólusetningarmįlum blasir viš.  Į mišvikudag [06.01.2021] höfšu 1,3 milljónir manna fengiš fyrri bólusetninguna viš kórónuveirunni af tveimur į Bretlandi, en ašeins 1,1 milljón ķ öllum ašildarrķkjum sambandsins.  Žaš eru nęstum 2 % Breta, en ašeins 0,2 % af ķbśum ESB.

 Žetta er kaldhęšnislegt vegna žess, aš žegar Bretar drifu ķ aš samžykkja bóluefniš frį Pfizer og Biontech, fitjušu žeir, sem fóru meš žessi mįl ķ Evrópusambandinu, upp į nefiš [trżniš - innsk. BJo] og sögšu fullir vandlętingar, aš Bretar vęru meš hrošvirkni, en ESB vandvirkni.  Leyfi fyrir lyfinu var sķšan veitt meš hraši, žegar gremja fór aš safnast upp innan ESB yfir žvķ aš sitja eftir ķ startholunum."

Žaš stóš ekki į žvķ, aš stórmįl kęmi upp, sem sżndi Bretum og öšrum ótvķrętt fram į kostina viš žaš aš standa sem fullvalda rķki utan ESB.  Žar eru hvorki meira né minna en lķfshagsmunir ķ hśfi.  Bretar voru snöggir meš efnisśtvegun og samžykktir, enda ESB bara aš teygja lopann fyrir franska Sanofi, sem veršur aš dómi Ursślu von der Leyen aš fį aš selja ESB-löndunum jafnmikiš af bóluefninu og žżzka BioNTech, en prófanir Sanofi gengu brösuglega į tķmabili.   

Žaš er meirihįttar glapręši af hįlfu heilbrigšisrįšherra og forsętisrįšherra aš reiša sig į jafnótryggt apparat og hagsmunatogiš ķ Brüssel.  Svona gerir enginn, nema meš skerta dómgreind.  Žetta er óhęfa.  Žęr stöllur, rįšherrar VG, segjast hlęja mikiš saman, žegar streitan eykst.  Skyldu žęr hafa tekiš eins og eitt hlįturskast įšur en žęr įkvįšu aš leggja lķfshagsmunamįl Ķslands ķ hendurnar į Ursślu von der Leyen, lękni, og bśrókrötum hennar ? Metnašarleysiš fyrir hönd Ķslands er svipaš hjį žeim nś og 2009, žegar žęr sem rįšherrar stóšu aš stašfestingu į heimild frį Alžingi til utanrķkisrįšherra um aš senda umsókn til ESB um ašildarvišręšur.  Sś skriflega beišni hefur enn ekki veriš afturkölluš, og žęr munu samžykkja endurlķfgun žessarar umsóknar til aš innleiša Reykjavķkurlķkaniš ķ Stjórnarrįšiš eftir nęstu Alžingiskosningar.  

"Ekki bįru žó öll rķki ESB traust til framkvęmdastjórnarinnar.  Strax ķ vor įkvįšu Frakkar, Hollendingar, Ķtalir og Žjóšverjar aš grķpa til sinna rįša, žvķ aš žeim fannst ganga stiršlega.  Žeir sömdu um rśmlega 400 milljón skammta bóluefnis viš AstraZeneca m.a. til aš žrżsta į framkvęmdastjórnina.  Žetta var haršlega gagnrżnt ķ Brussel, og į endanum skrifušu leištogar rķkjanna fjögurra aušmjśkt afsökunarbréf fyrir aš hafa rofiš hina mikilvęgu samstöšu gagnvart lyfjafyrirtękjunum.  

Lķklegt er, aš sś afsökun sitji ķ žeim nśna.  Ljóst er, aš samningamenn ESB sömdu um of lķtiš af bóluefni og voru žaš svifaseinir, sennilega af žvķ aš žeir héldu, aš meš žvķ aš bķša fengju žeir betri kjör, aš sambandiš er meš žeim öftustu ķ afhendingarröšinni.  

Žetta sparnašarsjónarmiš mun reynast dżrkeypt, žvķ aš sóttvarnarašgeršir kosta efnahagslķfiš svo miklu meira en leggja hefši žurft śt fyrir dżrustu bóluefnunum, aš žaš hefši ekki einu sinni įtt aš vera umhugsunarefni."

Veršmunur į dżrasta og ódżrasta bóluefninu er rśmlega 2000 ISK/skammtur.  Žótt ķslenzka rķkisstjórnin hefši pantaš 600 k skammta ķ sumar af dżrustu gerš, sem er nś reyndar tekin aš berast hingaš, hefši śtgjaldaaukinn ašeins oršiš um mrdISK 1,2 m.v. ódżrasta bóluefniš, en sś upphęš er lķklega nįlęgt daglegum kostnaši žjóšfélagsins af Kófinu.  Hvernig mįtti žaš vera, aš heilbrigšis- og forsętisrįšherra gripu ekki til rįšstafana ķ sumar, eins og žęr höfšu fullt frelsi til aš gera, žótt Ursula von der Leyen slęgi į putta ašildarlanda ESB, sem sįu ķ hvaš stefndi ?

Vinstri flokkarnir hérlendis eru veikir fyrir žvķ aš ganga bśrókrötum stórrķkisins į hönd, žótt öll rök hnķgi ķ gagnstęša įtt, žegar hagsmunir Ķslands eru annars vegar.

"Ķ grein ķ nżjasta tölublaši tķmaritsins The Spectator segir, aš stašreyndirnar tali sķnu mįli.

"Satt aš segja er bólusetningarherferšin aš verša mesta stórslys ESB frį evrukreppunni 2010-2011", segir ķ blašinu.  "Į mešan hśn gerši ašeins 3 lönd gjaldžrota og dęmdi heila kynslóš Grikkja til fįtęktar, mun žetta leiša til dauša tugžśsunda manna.""

Vegna sérstakra og ķžyngjandi varnarašgerša fyrir žį, sem lķklegastir eru til aš fara halloka fyrir SARS-CoV-2 veirunni į Ķslandi og vinnuferla ķ heilbrigšisgeiranum, sem yfirleitt hafa gefizt vel, žarf ekki aš vęnta margra daušsfalla vegna daušyflishįttar žeirra, sem įbyrgir eru fyrir bóluefnaśtvegun hingaš viš C-19, žó einhverra, en ķžyngjandi sóttvarnarrįšstafanir munu dragast į langinn meš grafalvarlegum afleišingum fyrir opinbera sjóši, fyrirtękin og heimilin.  Žaš er ófyrirgefanlegt sleifarlag, sem žvķ veldur, og rangur hugsunarhįttur.

"Ķ greininni segir, aš bóluefnahneyksliš sé aš breytast ķ endurtekningu į evrukreppunni.  ESB setji sér markmiš, en žaš sé vonlaust, aš žvķ takist aš koma sér upp bolmagni til aš nį žeim.  Žaš hafi komiš sér upp sameiginlegum gjaldmišli įn žess aš vera meš neitt af žvķ gangverki, sem žurfti, til aš žaš gengi upp.  Nś hafi žaš bśiš til stefnu ķ heilbrigšismįlum įn žess aš hafa sjóši eša séržekkingu til aš standa viš sitt."

Sķšan žetta var skrifaš ķ The Spectator hefur sigiš į ógęfuhlišina hjį ESB ķ bóluefnamįlum.  Žaš hefur komiš į daginn, aš grundvallaratrišiš, jöfn dreifing bóluefna innan ESB, stenzt ekki dóm reynslunnar.  Dreifingin er mjög ójöfn eftir löndum, og ekki nóg meš žaš, heldur er heildarśtvegunin į eftir įętlun. Žetta mun fęra Sambandiš į sušupunkt. Ķsland er įhorfandi og žolandi, en getur engin įhrif haft.  Sprikl Kįra og Žórólfs er lķklegt til aš hleypa illu blóši ķ Brüssel bśrókrata.  Eftir sitja Ķslendingar "meš skeggiš ķ póstkassanum", eins og Noršmenn taka til orša um einfeldningsleg mistök.

Aš lokum stóš žetta ķ žessari forystugrein Morgunblašsins:

"Bóluefnamįliš hefur afhjśpaš getuleysi, fśsk og vanmįtt ESB.  Fögur fyrirheit kunna aš hafa hljómaš vel ķ upphafi, en ķslenzkir rįšamenn hefšu įtt aš kveikja į žvķ, aš ķ óefni stefndi, miklu fyrr og grķpa til sinna rįša.  Hér ętti aš vera fyrir hendi nęg žekking og sambönd til aš gęta hagsmuna Ķslands. Til aš bjarga mįlum hafa Kįri Stefįnsson, forstjóri Ķslenskrar erfšagreiningar, og Žórólfur Gušnason, sóttvarnalęknir, reynt aš semja viš Pfizer um aš bólusetja stóran hluta žjóšarinnar ķ rannsóknarskyni.  Ķ gęr [08.01.2021] sagši Kįri, aš śtlit vęri fyrir, aš žaš myndi ekki ganga.  Haft var eftir honum į mbl.is ķ gęr, aš žar hefši ekki veriš leitaš eftir sambęrilegum samningi og Ķsrael hefši gert, en sį mikli fjöldi bóluefnaskammta, sem Ķsraelar hefšu tryggt sér frį Pfizer, sżndi, hvaš žaš gęti veriš "mikilvęgt aš geta hagaš sér, eins og sjįlfstęš žjóš".  Žann lęrdóm mį óhikaš draga af žvķ aš fylgja ESB ķ bóluefnamįlum."

 Allt er žar satt og rétt hjį Morgunblašinu.  Žvķ mį bęta viš, aš žann 17.01.2021 hafši lķklega um fimmtungur Ķsraela hlotiš fyrri sprautuna af Pfizer bóluefninu, og žį hafši fjöldi nżrra smita žegar helmingazt m.v. vikurnar į undan.  Gagnsemi bólusetninga viršist žess vegna koma fram löngu įšur en 60 % žjóšar hefur veriš fullnašarbólusettur. 

Hins vegar berast lķka fréttir frį Evrópu og Bandarķkjunum um mannslįt af völdum žessara bólusetninga, en žar eiga ķ hlut aldrašir og hrumir einstaklingar, eins og viš žekkjum héšan frį Ķslandi einnig.  Žaš orkar tvķmęlis aš bólusetja žį, en žol aldrašra og hrumra gagnvart tiltękum bóluefnum er óžekkt, žvķ aš žessir hópar voru nįnast ekki ķ rannsóknarhópum bóluefnafyrirtękjanna, sem markašsleyfi hafa fengiš į Vesturlöndum.  

Žaš mį taka undir žaš, aš ķslenzk yfirvöld hefšu įtt aš kveikja į žvķ miklu fyrr, aš "getuleysi, fśsk og vanmįtt[ur]" einkenndu vinnubrögš ESB viš śtvegun bóluefnis frį fyrstu stund.  Žessi lżsing į vinnubrögšum ESB į žess vegna lķka viš vinnubrögš ķslenzkra stjórnvalda.  Tilraunir Kįra og Žórólfs til aš bśa til tilraun meš alla ķslenzku žjóšina meš bóluefni, sem er alveg nżtt af nįlinni og hefur ķ raun ófullnęgjandi prófunarskżrslur aš baki umsóknar sinnar um markašsašgang, eru illa ķgrundašar og skortir jafnvel sišlegan grundvöll, enda viršast žęr hafa strandaš. 

Staksteinar Morgunblašsins 11. janśar 2021 bera fyrirsögnina: 

"Įrangur og ašgeršaleysi".

Žeir hófust žannig:

"Brezka blašiš The Spectator sagši ķ lišinni viku, aš svo mikil mistök hefšu veriš gerš žar ķ landi vegna kórónuveirufaraldursins, aš aušvelt vęri aš gleyma žvķ, sem vel hefši veriš gert.  "Sś stašreynd, aš Bretland var fyrsta landiš, sem byrjaši almenna bólusetningu - og var ķ žessari viku žaš fyrsta, sem notaši 2 bóluefni - geršist ekki fyrir tilviljun.  Žetta tókst vegna žess, aš rķkisstjórnin hafši žį framsżni aš panta fyrirfram stóra skammta af lķklegu bóluefni og vegna žess, aš brezk lyfjayfirvöld unnu hratt og af skilvirkni viš aš meta gögn um prófanir į žessum bóluefnum", sagši The Spectator."

Viškomandi ķslenzk stjórnvöld, ž.e. heilbrigšisrįšuneytiš og sóttvarnayfirvöld, höfšu ekki til aš bera sömu framsżni og frumkvęši fyrir hönd žjóšar sinnar og hin brezku.  Žaš er skįlkaskjól žeirra aš kenna um getuleysi Lyfjastofnunar til aš leggja sjįlfstętt mat į prófunargögn lyfjaframleišendanna.  Žar er ekki um nein geimvķsindi aš ręša, heldur žekkta ašferšafręši meš óžekkt efni.  Auk žess mįtti alveg eins styšjast viš lyfjaeftirlit Bandarķkjanna og Bretlands eins og Lyfjastofnun ESB.  Ašild Ķslands aš Evrópska efnahagssvęšinu batt ekki hendur Ķslendinga aš žessu sinni.  Bólusetning į Bretlandi gengur nś u.ž.b. tvöfalt hrašar en į Ķslandi og ķ Ķsrael tęplega tķfalt hrašar. 

Téšum Staksteinum lauk žannig:

"Ašgeršir, eša ašgeršaleysi, heilbrigšisyfirvalda til aš śtvega bóluefni, auk óskżrra svara um, hvernig aš žvķ var stašiš, og į hverju landsmenn mega eiga von, skyggir žó mjög į įrangurinn af sóttvörnum.  Ekki sķzt, žar sem hętt er viš meira smitandi veiruafbrigši, aš sóttin breiši śr sér į nż, žar til umfangsmikil bólusetning hefur nįšst."

Žaš er alveg sama, hvar boriš er nišur um stjórnarhętti Svandķsar Svavarsdóttur.  Žeir eru ekki til eftirbreytni, en markast af illa ķgrundušum rįšstöfunum.  Hśn hefur nś lagt fyrir Alžingi frumvarp til sóttvarnalaga, af žvķ aš mįlsmetandi lögmenn hafa efazt um lögmęti sóttvarnaašgerša hennar, t.d. gagnvart atvinnufrelsi og frelsisskeršingu į landamęrunum.  Frumvarpiš er vanhugsaš.  Ķ staš žess aš tilgreina, hvers konar ašstęšur mega vera fyrir hendi, til aš heilbrigšisrįšherra hafi heimild til aš gefa śt frelsisskeršandi reglugeršir, er frķtt mat lagt ķ hendur sóttvarnalękni, einmitt eins og reyndin hefur veriš ķ žessum faraldri, og hefur žótt ófullnęgjandi.  Ef sóttvarnalęknir telur įstęšu til aš grķpa til tiltekinna ašgerša, mį heilbrigšisrįšherra skella žeim į meš reglugerš samkvęmt frumvarpinu.  Reynslan af vinnubrögšum sóttvarnalęknis ķ C-19 faraldrinum sżnir, aš meš lögum veršur aš binda hendur hans. 

Alls konar fķflagangur hefur komiš upp viš framkvęmd sóttvarna.  Žótt vonandi sé ekki hęgt aš rekja žaš alla leiš til sóttvarnalęknis eša almannavarna, veršur hér einn fįrįnleikinn, sem höfundur žessa pistils rakst į ķ gęr, sunnudaginn 17. janśar 2021, tķundašur.  Vegna COVID-19 er nś žeim tilmęlum beint til śtivistarfólks viš Vķfilsstašavatn ķ Garšabę, aš žaš gangi réttsęlis ķ kringum vatniš.  Bśiš er aš setja upp nokkur skilti viš göngustķginn žessu til įréttingar.  Hér skal fullyrša, aš žessi tilmęli hafi nįkvęmlega ekkert sóttvarnarlegt gildi.  Ķ samfélaginu sprettur hins vegar upp sjśkleg forręšishyggja, sérstaklega žegar stjórnaš er af gešžótta og ališ į įstęšulausum ótta.  

 

 

 

 

 

 


Röng višbrögš magna vandann

Sóttvarnarrįšstafanir hérlendis hafa veriš mjög ķžyngjandi fyrir atvinnulķfiš, efnahagslķfiš og lķf fólksins ķ landinu. Žęr hafa veriš of višamiklar m.v. nżgengi smita og meš hlišsjón af notagildi žeirra fyrir smitvarnir. Nżlegar rannsóknir frį t.d. Danmörku benda til, aš sóttvarnarleg įhrif žeirra hafi veriš stórlega ofmetin. Aš skikka einkennalaust fólk ķ sóttkvķ orkar tvķmęlis, og lagagrundvöllur fyrir slķku er ótraustur, eins og yfirvöld hafa nś jįtaš vegna tillagna sóttvarnalęknis um hertar ašgeršir į landamęrunum. Ólafur Ó. Gušmundsson, gešlęknir, ritaši afar fróšlega grein um įhrif sóttvarna į heilsufariš ķ Morgunblašiš 9. janśar 2021 undir fyrirsögninni:

"Gešheilsan ķ kófinu".

"Óttast var ķ fyrstu, aš um drepsótt sambęrilega spęnsku veikinni vęri aš ręša, sem žurrkaši śt 2,3 % mannkyns, ašallega yngra, heilsuhraust fólk.  Flestir veikjast vęgt, en hjį sumum žeirra, sem sżkjast, getur tekiš langan tķma aš jafna sig lķkamlega og andlega."

Žaš var ekki aš įstęšulausu, aš žetta ofmat į hęttunni af C-19 įtti sér staš, žvķ aš lżsingarnar og tölurnar frį Kķna ķ janśar-febrśar 2020 gafu til kynna, aš um nżja drepsótt vęri aš ręša.  Žaš var įróšursvél Kķnverja, sem matreiddi žessar upplżsingar ofan ķ fjölmišla Vesturlanda, sem skaut öšrum žjóšum skelk ķ bringu og leiddi til rangra višbragša į Vesturlöndum og vķšar.  Žessi röngu višbrögš hafa reynzt žjóšunum dżrkeypt bęši ķ almennt versnandi heilsufari, sem vart var į bętandi vķša, og ķ fjįrmunum, žvķ aš tilfinnanlegur samdrįttur hagkerfa og skuldasöfnun hins opinbera, fyrirtękja og einstaklinga, hefur įtt sér staš, sem mun taka langan tķma aš bķta śr nįlinni meš, en į mešan siglir aušvaldskerfi Kķna undir stjórn Kommśnistaflokksins hrašbyri aš žvķ aš verša stęrsta hagkerfi heims. Kķna er lķka fariš aš sżna tennurnar aš rįši, t.d. Įströlum fyrir aš hafa Huawei 5-G-tękni.  Beita žeir nś Įstrali, sem hafa veriš gagnrżnir į framkomu žeirra gagnvart Hong Kong, višskiptabanni.  

Til aš fįst viš fjįrhagsvandamįl ķ kjölfar Kófsins į Ķslandi dugar hiš pólitķska Reykjavķkurlķkan alveg įreišanlega ekki, žvķ aš žar rķkir alger óstjórn óhęfra stjórnenda undir blindri leišsögn Samfylkingar.  Blindur leišir haltan. Žau söfnušu skuldum ķ góšęri, og ķ hallęri stefnir žar ķ žrot. 

Nś eru a.m.k. 3 bóluefnaframleišendur, sem fengiš hafa samžykki lyfjastofnana BNA, ESB, Bretlands og vķšar, ķ blóšspreng viš aš framleiša bóluefni.  Fjölmišlar hafa lķtinn gaum gefiš aš rannsóknarskżrslum žeirra, žótt žar sé żmislegt nżstįrlegt į feršinni.  Er įstęša til aš bęta śr žvķ og veršur gert į žessu vefsetri. Meiri gaumur er žó ķ fjölmišlum gefinn aš žvķ, hvernig gengur aš śtvega bóluefni, enda rķšur į aš koma į hjaršónęmi, svo aš hagkerfin hafi einhverja möguleika į aš hjarna viš.  Ķsraelar, 9 milljón manna žjóš, hefur oršiš vel įgengt.  Hefur žar tekizt aš sprauta um 20 % žjóšarinnar einu sinni gegn C-19. Afköst Ķsraela ķ bólusetningum gegn C-19 eru a.m.k. tķföld į viš Ķslendinga.  Žaš er rós ķ hnappagat stjórnenda Gyšingarķkisins og oppinberar vesęldóm ķslenzkra valdhafa į sviši heilbrigšismįla.  

Ķslenzk heilbrigšisyfirvöld eru alveg arfaslök ķ žessum samanburši, žvķ aš ašeins rśmlega 1 % Ķslendinga hefur fengiš fyrri sprautu, žegar žetta er skrifaš. Er sś innkaupastefna vinstri gręnna rįšherra heilbrigšis- og forsętisrįšuneytis aš hengja sig aftan ķ bśrókratķ rķkjasambands meš böggum hildar vegna žunglamalegrar įkvaršanatöku og eilķfs hrepparķgs yfir Rķnarfljótiš algerlega metnašarlaus, mun valda óžarfa sżkingum og seinka endurręsingu hagkerfisins og venjulegra lifnašarhįtta. 

Ólafur Ó. Gušmundsson hélt įfram:

"Aš mešaltali fęšast į Ķslandi u.ž.b. 12 börn į dag og 6 manns deyja.  Į žeim 10 mįnušum, sem lišnir eru frį žvķ nżja veiran greindist hér, hafa hafa žvķ um 1800 manns lįtizt og žar af um 30 [29] śr Covid-19, sem žżšir, aš yfir 98 % deyja śr öšrum sjśkdómum, slysum og og sjįlfsvķgum į tķmabilinu."

Nś er litlum vafa undirorpiš, aš talsvert fleiri andlįt hefšu įtt sér staš vegna C-19 hérlendis, ef ekki hefšu veriš uppi hafšar strangar sóttvarnarrįšstafanir į dvalar- og hjśkrunarheimilum og ef ķslenzka heilbrigšiskerfisins, meš frįbęru starfsfólki į hverjum pósti, meš sjśkrahśsin ķ broddi fylkingar, hefši ekki notiš viš.  Žessar tölur bera hins vegar meš sér, aš algerlega ofmęlt er, aš um drepsótt sé aš ręša um C-19, nema taka eigi upp į žeim fjįra aš kalla inflśensu drepsótt.  

Afleišingar ofvaxinna og jafnvel ólöglegra sóttvarnarašgerša eru hins vegar žannig, aš žęr munu sennilega kosta fleiri mannslķf įšur en öll kurl koma til grafar.  Hvaš hafši gešlęknirinn aš segja um įhrifin į gešheilsuna ?:

"Aš veikjast af Covid-19 getur haft įhrif į gešheilsu vegna bólguvišbragša ónęmiskerfisins og mešferša, sem beitt er.  Ašrir įhęttužęttir gešsjśkdóma geta legiš ķ sóttvörnunum sjįlfum; žęr hafa ķ för meš sér félagslega einangrun og geta magnaš upp višvarandi ótta, atvinnumissi, fjįrhagslega erfišleika og aukiš vķmuefnanotkun. 

Nżr formašur brezka gešlęknafélagsins, Adrian James, telur faraldurinn mestu ógn okkar kynslóšar viš gešheilsuna į nęstu įrum.  Ef įętluš žjónustuaukning Breta er yfirfęrš beint į okkur, mętti gera rįš fyrir, aš um 50 žśsund Ķslendingar og žar af um 8 žśsund börn žurfi gešheilbrigšisžjónustu vegna faraldursins, fyrst og fremst vegna kvķša og žunglyndis.  Žótt faraldurinn ķ Bretlandi hafi oršiš verri en hér į landi og sóttvarnarašgeršir meira ķžyngjandi, žarf aš gera rįš fyrir sams konar afleišingum į gešheilsu landsmanna į nęstu misserum og įrum." 

Žarna lyftir gešlęknirinn a.m.k. gula spjaldinu framan ķ landlękni og sóttvarnalękni.  Žau hafa meš blessun heilbrigšisrįšherra valdiš hér vanlķšan og angist, sem į ekki sinn lķka sķšan Kalda strķšiš var upp į sitt versta eša jafnvel žurfi aš leita allt aftur til Heimsstyrjaldarinnar sķšari til aš finna višlķka gešheilbrigšisvandamįl og nś, žegar gešlęknir telur allt aš 14 % žjóšarinnar eša einn af hverjum 7 žurfa aš leita sér ašstošar vegna gešręnna vandamįla af völdum sóttvarnaašgerša.  Žetta er hrikaleg staša ķ ljósi žess, aš sóttvarnarašgeršir verša ešli mįlsins samkvęmt alltaf persónubundnar ķ höfušdrįttum.  Ofurtrś į rķkisvęddar sóttvarnir gegn brįšsmitandi inflśensu er śt ķ hött og hefur valdiš ofbošslegu tjóni. Nżlegar rannsóknir hnķga ķ žessa įtt.

Nś ķ vikunni gengu unglingar berserksgang ķ skóla einum į höfušborgarsvęšinu, svo aš vissara žótti aš kalla sérsveit Rķkislögreglustjóra į vettvang.  Atburšur meš žeim hętti, sem žarna įtti sér staš, hefur ekki gerzt ķ manna minnum įšur į Ķslandi.  Er žessi sorglega ofbeldishneigš afleišing sóttvarnarrįšstafana heilbrigšisrįšherra, sem Ólafur Ó. Gušmundsson, gešlęknir, gerši aš umtalsefni.  Sóttvarnalęknir, landlęknir og heilbrigšisrįšherra leika sér aš eldinum.  Aš fęra völd ķ hendur slķkra er eins og aš fęra óvitum eldspżtur.   

Nęst fjallaši gešlęknirinn um žįtt fjölmišla ķ aš mynda žį samfélagslegu spennu ķ kringum žennan faraldur, sem komiš hefur hart nišur į samfélaginu af tilbśnum įstęšum.  C-19 hefur nś veriš fyrsta frétt fjölmišla ķ nęstum įr.  Žaš er ekkert rökrétt samhengi į milli hinnar grķšarlegu og einsleitu umfjöllunar fjölmišla, sem stjórnvöld og s.k. žrķeyki Almannavarna vissulega hafa żtt undir, og hęttunnar, sem almenningi stafar af žessum sjśkdómi, eins og ljóslega mį rįša af žvķ, aš daušsföll 2020 alls uršu fęrri en įrin 3 žar į undan.  Nś gętu hins vegar żmsar heilsufarslegar afleišingar sóttvarnarašgerša fariš aš lįta į sér kręla:

"Sķšan faraldurinn fór af staš, hafa fjölmišlar lagt įherzlu į endurteknar tölulegar upptalningar įn žess samhengis, sem naušsynlegt er til skilnings į žeim.  Žessi yfirboršskennda og villandi framsetning hefur oršiš til žess aš vekja yfirdrifinn ótta hjį almenningi, sem ekki hefur forsendur til aš skilja žęr öšru vķsi en eitthvaš mun skelfilegra sé ķ gangi en ķ raun er.

Žaš er ekki nżtt, aš stašreyndir mįla séu ekki leišarljós fjölmišla, heldur sį ótti, sem fęr móttakandann til aš veita mišlinum sjįlfum žį athygli, sem hann byggir tilveru sķna į. Sęnski lęknirinn Hans Rosling sį af žeirri įstęšu tilefni til aš stofna Gapminder Foundation, sem er ętlaš aš gefa stašreyndamišaša heimsmynd til aš sporna viš skelfilegri fįfręši, sem heimsmynd fjölmišla elur af sér.  Ótti, sem ķ eina tķš tryggši žaš, aš forfešur okkar héldu lķfi, tryggir nśna, aš fjölmišlafólk haldi vinnunni, segir Rosling ķ sķšustu bók sinni, Raunvitund, žar sem rakin eru fjölmörg dęmi žessu til stušnings."

Žarna stingur gešlęknirinn į einu af žeim kżlum samtķmans, sem sök eiga į žvķ, aš frį žvķ aš įróšursmyndir śr Kófinu ķ Kķna birtust ķ vestręnum fjölmišlum og umrędd kórónuveira stakk sér nišur į mešal okkar, hefur rķkt stórvarasamt andrśmsloft ķ vestręnum samfélögum, sem gert hefur yfirvöldum kleift aš beita almenning harkalegri frelsisskeršingum en nokkur fordęmi eru fyrir į frišartķmum ķ hįa herrans tķš.  Heilsufarstjóniš af žessum langvinnu ašgeršum er ótvķrętt og fjįrhagstjóniš af žeim sökum miklu meira en hęgt er aš réttlęta meš vķsun til heilsu og mannslķfa. 

Sinni góšu grein lauk gešlęknirinn žannig:

"Sį merki og į sķnum tķma umdeildi frumkvöšull, Gušmundur Björnsson, landlęknir, benti m.a. į žżšingu gešheilsunnar ķ smįriti, sem gefiš var śt af Stjórnarrįšinu ķ nóvemberlok 1918, žegar drepsóttin stóš sem hęst:

"Gegndarlaus sótthręšsla er miklu hįskalegri en flesta menn grunar; žeir, sem ęšrast og hleypa hręšslu og hugleysi ķ fólk, eru allra manna óžarfastir og vinna miklu meira tjón en almennt er tališ", og į eftir fylgdu żmis sķgild rįš um žaš, hvernig fólk geti foršazt inflśensuna og brugšizt viš, ef žaš veikist.  Žessi orš landlęknis eiga ekki sķšur viš ķ dag, einni öld sķšar."

  Žetta er hverju orši sannara hjį gešlękninum og landlękninum, sem hann vitnar ķ.  Sem dęmi um óžurftarmenn mį nefna žį, sem kalla C-19 drepsótt.  Spęnska veikin var drepsótt.  Śr henni dóu tęplega 500 Ķslendingar.  M.v. mannfjölgun į Ķslandi sķšan žį svarar žessi fjöldi lįtinna lķklega til 1800 manns nś, en žaš er ašeins um 18 % fęrra en įrlega deyr į Ķslandi um žessar mundir.  Tališ er, aš um 2,3 % mannkyns hafi lįtizt śr Spęnsku veikinni į heimsvķsu, svo aš sennilega hefur Ķslendingum tekizt bęrilega upp viš sóttvarnir og ašhlynningu sjśkra ķ žeim skęša heimsfaraldri.  Nś hafa dįiš 29 manns hérlendis śr C-19, sem er ašeins um 1,5 % af framreiknušum daušsföllum śr Spęnsku veikinni.  C-19 er ekki drepsótt, žótt fólk geti lįtizt śr sjśkdóminum, eins og lķklega flestum sjśkdómum. Drepsóttir hafa nżlega herjaš, t.d. ebóla ķ Afrķku, og drepsóttir munu vęntanlega herja į Evrópu aftur.  Žeim veršur aš bregšast viš meš mjög ströngum sóttvarnarašgeršum, en žaš žjónar ekki almannahagsmunum aš fįst viš brįšsmitandi flensusjśkdóm, eins og hann sé drepsótt.

Sóttvarnarrįšstafanir hafa hęgt mjög mikiš į hagkerfinu hérlendis og ķ flestum öšrum löndum, svo aš landsframleišslan hefur minnkaš, nema ķ Kķna, žar sem hagvöxtur varš 2020.  Er nś svo komiš, aš žvķ er spįš, aš verg landsframleišsla Kķnverja muni nį žeirri bandarķsku įriš 2028. Žaš eru tķšindi til nęsta bęjar.

Hérlendis hefur snarazt į merinni ķ opinberum rekstri vegna yfirdrifinna Kófsvišbragša, m.a. į landamęrunum.  Geigvęnlegur hallarekstur er į rķkissjóši, og flest stęrstu sveitarfélögin eru rekin meš halla.  Žaš er algerlega įbyrgšarlaust gagnvart unga fólkinu, sem tekur viš landinu, aš halda svona įfram. 

Žvķ mišur höfšu ķslenzk stjórnvöld, heilbrigšisrįšuneyti meš landlękni og sóttvarnarlękni undir yfirumsjón forsętisrįšuneytis, hvorki framsżni né metnaš til aš gera rįšstafanir til śtvegunar bóluefnis į svipušum hraša og Ķsraelsmenn, sem stefna į aš hafa fullnašarbólusett tęplega 60 % žjóšarinnar ķ sķšari hluta marz 2021. Forsętisrįšherra Ķslands lifir ķ fķlabeinsturni įn tengsla viš raunveruleikann og "segist enn gera rįš fyrir, aš meirihluti Ķslendinga verši bólusettur um mitt įr", samkvęmt Morgunblašinu 11. janśar 2021.  Engin gögn styšja annaš en žessi stjórnmįlamašur eigi viš įriš 2022.  Kjósendur vita, hvaš er hiš eina, sem svona forsętisrįšherrar eiga skiliš ķ nęstu kosningum, enda er žaš óhęfa aš bķša svo lengi meš endurręsingu feršažjónustunnar, sem hefst meš žvķ aš liška til į landamęrunum og fjölga störfum žannig į nżjan leik.

Helgi Magnśsson, stjórnarformašur Torgs ehf, birti hugvekju sķna um slęma fjįrhagsstöšu rķkisins ķ Kófinu og mjög hępna mešferš skattfjįr ķ Fréttablašinu 30. desember 2020.  Greinin bar fyrirsögnina:

"Gegndarlaus śtžensla rķkisbįknsins er ógnvekjandi".

Hśn hófst žannig:

"Fyrir utan veiruvandann, sem hrjįš hefur landsmenn, er taumlaus śtžensla rķkisbįknsins ein helzta ógnin viš ķslenzka hagkerfiš, nś sem stendur.  Vonandi sjįum viš fyrir endann į veiruvandanum, žegar bólusetningar fara aš hafa įhrif til góšs, sem vęntanlega veršur fljótlega į nżja įrinu [2021].  Aftur į móti bendir ekkert til žess, aš viš munum sjį nokkurt lįt verša į śtženslu rķkisbįknsins.  Žaš er stórhįskalegt og getur haft alvarlegar afleišingar, ef ekki veršur hugarfarsbreyting mešal ęšstu rįšamanna rķkisins."

Žaš eru engir samningar fyrir hendi né annaš handfast, sem styšja, aš "bólusetningar far[i] aš hafa įhrif til góšs" fljótlega ķ įr, ž.e. į fyrsta įrsfjóršungi.  Um žaš er ekkert til, nema gaspriš ķ rįšherrum vinstri gręnna, Svandķsi og Katrķnu.  Žęr svįfu į veršinum og ętlušust til, aš ašrir leystu višfangsefniš fyrir žęr. Hverjir voru žessir ašrir ?  Žaš voru aušvitaš bśrókratar ķ Brüssel, sem žęr sóttu um nįiš pólitķskt samneyti meš įriš 2009.  Meš žessu hįttarlagi nśna  sżndu žęr af sér vanrękslu ķ starfi, žvķ aš žeim lįšist aš ganga śr skugga um, hvernig ķ pottinn var bśiš hjį Śrsulu von der Leyen. Um slķkt geršu ekki allir stjórnendur smįžjóša utan ESB sig seka.

Ķsrael į talsverša samleiš meš Evrópužjóšunum og Bandarķkjunum, eins og kunnugt er, en ekki datt stjórnendum landsins ķ hug aš hengja žessa lķfshagsmuni žess aftan ķ vagn risanna.  Heilbrigšisyfirvöld ķ Ķsrael hafa nś tilkynnt, aš žau hafi upp į eigin spżtur tryggt Ķsraelum nęgt bóluefni til aš fullnašarbólusetja 58 % žjóšarinnar sķšari hluta marzmįnašar 2021.  Į fyrsta įrsfjóršungi geta Ķsraelar aflétt öllum opinberum sóttvarnarhömlum, en Ķslendingar sitja lķklega uppi meš alls konar ferša- og samkomuhömlur auk banns viš sumri žjónustu megniš af įrinu 2021.  Žaš mun hafa hrikalegar afleišingar į heilsufar og efnahag. Žetta lżsir mismuninum į leištogum og pólitķskum bulluskjóšum.  

Einu geta kjósendur gengiš aš sem vķsu varšandi fjįrmįlin, žegar žeir ganga aš kjörboršinu, og žaš er, aš kjósi žeir yfir sig Reykjavķkurlķkaniš ķ landsstjórnina, žar sem Samfylkingin hefur lengi rįšiš rķkjum meš hverri hękjunni į fętur annarri, žį verša hér skattahękkanir, gegndarlaust sukk gęludżra meš rķkissjóšinn, sem kalla munu į vaxtahękkanir Sešlabanka til aš slį į veršbólgu.  Afleišingin veršur lķtill sem enginn hagvöxtur og stórhętta į "stagflation", sem er stöšnun ķ dżrtķš.

Ef žetta óheillavęnlega bandalag lęsir klóm sķnum ķ Stjórnarrįšiš, er nęsta vķst, aš višręšur um ašild Ķslands aš fyrirheitna rķkinu į meginlandi Evrópu, verša teknar upp aš nżju meš lķtilli fyrirhöfn, žvķ aš ķ skrifboršsskśffu ķ Berlaymont bķšur nś gamla ašildarumsóknin frį įrinu 2009, sem aldrei var afturkölluš. Samfylking og Višreisn snśast um fįtt annaš en drauminn, blauta, aš gera Ķsland aš jašarhreppi stórrķkis Evrópu, sem vitaskuld er fullkomin tķmaskekkja og ekkert annaš en sjśkleg žrįhyggja.   

 

 

 

  


Skašleg veršlagning rķkisfyrirtękis

Sešlabankinn spįir nś meiri samdrętti ķslenzka hagkerfisins įriš 2020 en hann gerši ķ sumar, ž.e. -8,5 %.  Žetta er meira en įšur į lżšveldistķmanum, og veršur aš leita heila öld aftur ķ tķmann til aš finna dżpri kreppu.  Jafnframt spįir hann minni višsnśningi, ž.e. hagvexti, įriš 2021 en įšur, ašallega vegna fęrri erlendra feršamanna en hann gerši įšur rįš fyrir. Fjöldi žeirra er reyndar algerlega undir hęlinn lagšur , į mešan stjórnvöld ekki boša afnįm skilyršislausrar sóttkvķar fyrir innkomandi erlenda feršamenn.

Af žessum sökum lękkaši bankinn stżrivexti sķna śr 1,00 % ķ 0,75 %.  Į sama tķma eru stżrivextir sums stašar ķ Evrópu undir 0, sem žżšir aš bankar žurfa aš greiša fyrir aš geyma fé hjį viškomandi sešlabanka, a.m.k. į pappķrnum. 

Į Ķslandi ganga meira en 20 žśsund manns atvinnulaus sķšla įrs 2020 og fer fjölgandi. Sóttvarnarašgeršir į landamęrum gętu veriš valdar aš fjóršungi žessa atvinnuleysis og 80 % fękkun feršamanna, sem voru fįir fyrir.  Er hęgt aš rökstyšja žessa afdrifarķku ašgerš į landamęrunum meš sóttvarnarlegum rökum, sem yfirgnęfi neikvęšar heilsufarslegar afleišingar af tvöfaldri PCR-skimun meš 5 daga sóttkvķ į milli.  Nei, žaš er ekki hęgt meš réttu, og fram į žaš veršur sżnt ķ öšrum pistli.

Viš žessar ašstęšur ber rķkisvaldinu aš beita öllum rįšum til aš örva atvinnulķfiš, sem er lamaš ķ Kófinu af stjórnvaldsašgeršum hérlendis og erlendis.  Eitt af žvķ, sem örvar framleišslu landsmanna, sem öll er rafknśin aš meira eša minna leyti, er aš lękka raforkuverš.  Rķkiš į markašsrķkjandi fyrirtęki į sviši raforkuvinnslu og -sölu, Landsvirkjun, og žar er borš fyrir bįru til lękkunar įlagningar į orku og afl. Markašsašstęšur eru žar nś žannig, aš offramboš er į orku og afli og hęfileg lękkun raforkuveršs mundi tafarlaust setja af staš framleišsluaukningu og nżjar fjįrfestingar. Fjįrmįla- og efnahagsrįšherra getur skapaš grundvöll fyrir žessum ašgeršum meš žvķ aš lękka įvöxtunarkröfu Landsvirkjunar śr 7,5 %.  Er hann bśinn aš žvķ ?

Skżrsla Fraunhofer Institut fyrir išnašarrįšherra um samkeppnishęfni raforkuveršs til ķslenzkrar stórišju er vönduš, en nęr ekki nógu langt, ž.e. ekki til einstakra félaga vegna leyndar og ašeins til 2019, en įriš 2020 hefur snarazt į merinni hérlendis. Žį er of žröngt sjónarmiš bera einvöršungu raforkuveršin saman, eins og ašrir samkeppnisžęttir skipti ekki mįli. Žannig kvešur Fraunhofer mešalraforkuverš til stórišju į Ķslandi hafa veriš samkeppnishęft įriš 2019, en sį er gallinn į gjöf Nkaršar, aš žetta mešaltal stendur engum til boša.  Fyrirtęki, sem bśa viš raforkuverš ofan mešaltalsins, t.d. Elkem Ķsland og ISAL, eru aš krebera. Įlveršiš hefur žó hękkaš um 30 % frį lįgstöšu Kófsins og er aš verša višunandi, žannig aš Kķnverjar viršast ekki vera enn farnir aš hella įli inn į vestręna markaši ķ sama męli og fyrir Kóf. Žvķ mį bęta viš sem skżringu, aš ķ október 2020 lagši Evrópusambandiš (ESB) 40 % toll į vissar geršir įls frį Kķna į grundvelli veikrar samkeppnisstöšu evrópskrar įlframleišslu vegna miklu kostnašarsamari mengunarkrafna stjórnvalda į Innri markaši ESB til įlvera žar en kķnversk įlver žurfa aš bśa viš.  

Žóršur Gunnarsson gerši orkuveršsmįlum góš skil ķ Markaši Fréttablašsins 18. nóvember 2020 undir fyrirsögninni:

"Mun lęgra verš bżšst ķ Noregi":

"Sökum žessara markašsašstęšna er nś žegar hęgt aš gera 5 įra orkusölusamninga ķ Noregi į verši undir 30 USD/MWh aš flutningskostnaši meštöldum.  Žetta er mat Helge Haugland, sem er orkumišlari hjį norska fyrirtękinu Energi Salg Norge AS, sem hefur milligöngu um kaup og sölu [į] um 30 TWh/įr, sem er u.ž.b. tvöfalt meira en öll framleišsla Landsvirkjunar [og rśmlega fimmtungur af raforkuvinnslu Noregs - innsk. BJo]. 

Samkvęmt Helge Haugland standa kaupendum nś til boša višskipti meš raforku samkvęmt samningi til 2-5 įra fyrir minna en 30 USD/MWh meš flutningsgjaldi.  Til aš vera samkeppnishęf viš žetta verš žarf Landsvirkjun aš bjóša rafmagniš, komiš til notanda, į um 27 USD/MWh eša į rśmlega 20 USD/MWh frį virkjun (ef flutningsgjaldiš er 6 USD/MWh, sem er allt of hįtt).  Landsvirkjun hefur kynnt eitthvaš, sem hśn kallar "kostnašarverš" og er į bilinu 28-35 USD/MWh, vęntanlega hįš tęknilegum skilmįlum į borš viš nżtingartķma toppafls og aflstušul (cosphi) hjį kaupanda.  Įlver bżšur hagstęšustu tękniskilmįla fyrir orkuver į markašinum, svo aš žaš fengi vęntanlega tilboš um 28 USD/MWh frį virkjun Landsvirkjunar.  Žetta er hins vegar 5-7 USD/MWh of hįtt m.v. norska veršiš.

Hvaš gera bęndur žį til aš bśa til veršmęti śr endurnżjanlegum ķslenzkum orkulindum, sem forrįšamenn Landsvirkjunar hafa lżst yfir, aš žeir eigi aš hįmarka ?  Žeir bregšast eigendunum og stunda sóun meš žvķ aš nżta ekki virkjaša orku.  Žeir verša žį vęntanlega aš lękka veršiš nišur fyrir 23 USD/MWh til aš koma orkunni ķ lóg.  Žaš telja žeir sig ekki geta gert, af žvķ aš rķkissjóšur (eigandinn) įskilji sér 7,5 %/įr aršsemi og hśn śtheimti veršiš 28-35 USD/MWh. 

Žaš, sem rķkiš žarf aš gera, er aš lękka aršsemiskröfuna nišur ķ 4,0 %, sem er fullkomlega ešlilegt viš nśverandi vaxtastig Sešlabanka Ķslands (0,75 %).  4,0 % aršsemi nęst viš veršiš 22 USD/MWh  til įlvera, svo aš dęmi sé takiš.  Meš žessu móti fengist svigrśm til aš tryggja rekstur įlversins ķ Straumsvķk śt samningstķmann (til 2036) og til aš tryggja mrdISK 15 fjįrfestingar Noršurįls į Grundartanga og fjölda nżrra starfa žar į framkvęmdatķma og samfara aukinni veršmętasköpun.  Aš sitja meš hendur ķ skauti ķ Kófinu og lįta žessi tękifęri hjį lķša er brottrekstrarsök.  Svo einfalt er žaš. 

Sķšan var rętt um orkumįl į hinum Noršurlöndunum, en žau varša samkeppnisstöšu Ķslands miklu:

"Aš sama skapi sé mikil frambošsaukning vindorku ķ pķpunum, en framleišsla vindorku mun aukast um meira en 50 % į Noršurlöndunum fram til įrsins 2024 og heildarframleišsla [vindorkuvera] nį hįtt ķ 100 TWh/įr samkvęmt spį orkugreiningarfyrirtękisins Wattsight."

Žessi žróun orkumįla einkennir Evrópu alla og mun móta orkuveršsžróunina ķ samkeppnislöndum okkar. Ef nż og öruggari gerš kjarnorkuvera kemur fram į sjónarsvišiš į nęstunni, veršur žessi žróun innsigluš, ž.e. tķmabil hįs orkuveršs er ekki fyrirsjįnlegt, heldur ofgnótt orku og sķminnkandi hluti hennar meš uppruna ķ jaršefnaeldsneyti.

Aš vķsu mun eftirspurnin aukast frį žvķ, sem nś er, en hagkerfin verša žó lengi aš nį sér eftir Kófiš.  Įlveršiš hefur braggazt mjög og hillir nś undir 2000 USD/t Al.  Žį er stutt ķ, aš spurn eftir meiri orku til įlframleišslu aukist hvarvetna. Laugardaginn 21.11.2020 birtist frétt um, aš kķsilverksmišja PCC mundi endurręsa ofna sķna meš vorinu 2021.  Žaš er alveg įreišanlegt, aš bęši įl og kķsill eiga sér framtķš ķ "gręna hagkerfinu" og framleišsla žessara efna (mįlmur og mįlmleysingi) mun verša įbįtasöm, a.m.k. žar sem raforkan er "gręn". Aš hrekja žessa starfsemi śr landi meš okri į orkunni er įbyrgšarhluti og heimskulegt ķ ljósi žess, aš önnur eins atvinnusköpun og veršmętasköpun er ekki ķ sjónmįli.

"Samtök įlframleišenda į Ķslandi sögšu ķ tilkynningu eftir śtkomu [Fraunhofer] skżrslunnar, aš "Landsvirkjun hefši gefiš śt, aš fyrirtękiš sé bundiš "kostnašarverši", en ķ žvķ er m.a. tekiš tillit til 7,5 % aršsemiskröfu rķkisins.  Žaš kostnašarverš sé į bilinu 28-35 USD/MWh og žvķ mun hęrra en žaš mešalorkuverš, sem stušzt er viš ķ skżrslu Fraunhofer". 

Forsvarsmenn Landsvirkjunar hafa einnig talaš um, aš stefnan sé aš selja raforku, sem fyrirtękiš framleišir į 30-45 USD/MWh, en sś tala inniheldur ekki flutningskostnaš, sem er jafnan 6 USD/MWh."  

Samkvęmt žessu uppįleggur fulltrśi eigendanna, ķ žessu tilviki fjįrmįla- og efnahagsrįšherra, Landsvirkjun aš veršleggja sig m.v. 7,5 %/įr aršsemi.  Hér fara ekki saman hljóš og mynd.  Sami rįšherra leggur höfušįherzlu į višspyrnu śt śr Kófinu, og aš viš fjįrfestum og framleišum sem mest viš megum til aš skapa störf og gjaldeyri. Undir žaš skal taka, en žessi aršsemiskrafa į hendur Landsvirkjun stendur gjörsamlega ķ vegi fyrir žvķ, aš sękja megi fram į žessum vķgstöšvum. Žessi rįšherra hefur algerlega ķ hendi sér aš koma hjólunum ķ gang aftur meš hjįlp rafmagnsins. Žaš hefur veriš gert įšur, annars stašar ("New Deal"). Žvķ veršur ekki trśaš, aš hann lįti hjį lķša aš lagfęra žaš, sem hér hefur veriš bent į, ķ ljósi žess, aš allt žjóšarbśiš į nś ķ vök aš verjast vegna sóttvarnarašgerša.    

"Ašspuršur, hvort breyttar horfur į norręnum raforkumarkaši kalli į endurskošun veršstefnu Landsvirkjunar, segir Höršur Arnarson, forstjóri Landsvirkjunar, svo vera til skemmri tķma, en ekki endilega til lengri tķma. "Til skemmri tķma erum viš aš koma til móts viš višskiptavini okkar meš veršlękkunum og auknum sveigjanleika ķ samningum."

 Hin mikla umframorka, sem sé ķ boši į [hinum] Noršurlöndunum, muni dragast saman, enda borgi žaš sig ekki fyrir nokkurn framleišanda aš selja rafmagn į nśverandi stundarveršum (e. spot).  "Fyrir mįnuši voru t.d. framvirk raforkuverš um 25 EUR/MWh, en bśast mį viš, aš veršin sveiflist įfram.  Ef veršiš helzt mjög lįgt, er lķka lķklegt, aš lokun kjarnorkuvera ķ Svķžjóš verši flżtt og žar af leišandi mun draga śr žessu offramboši.  Tveir stórir sęstrengir frį Noregi til Žżzkalands og Bretlands munu lķka fljótlega verša teknir ķ notkun.  En žvķ er hins vegar ekki aš neita, aš įrin 2020 og 2021 eru mun erfišari višfangs en įriš 2019; žaš į viš alla markaši, og žar eru Landsvirkjun og višskiptavinir hennar ekki undanskilin."" 

Žetta er skrżtinn mįlflutningur og vitnar ekki um djśpstęša žekkingu į ešli orkumarkaša.  Žaš eru öfugmęli, aš Landsvirkjun hafi almennt lękkaš verš eša sżnt sveigjanleika ķ samningum.  Landsvirkjun dró t.d. lappirnar meš Kófslękkun į verši rafmagns til ISAL, og forstjórinn hefur sżnt fįdęma óbilgirni ķ nżlegum og fyrri samningavišręšum viš žetta fyrirtęki, Elkem Ķsland og Noršurįl, eins og nżlegar fréttir sumpart bera meš sér.  

Hvers vegna heldur žessi forstjóri, aš raforkuframleišendur į Noršurlöndunum selji raforkuna į lįgu verši, ef žaš borgar sig ekki fyrir žį ?  Enginn žvingar žį, og žeim er ķ lófa lagiš aš neita višskiptum.  Žaš er aušvitaš vegna žess, aš breytilegi kostnašurinn er mjög lįgur hjį žeim.  Hvorki vindur né vatn kosta mikiš fé. Kjarnorkuverin eru meš langtķma samninga, og jašarkostnašur žeirra er ekki hįr, ž.e. hver višbótar MWh er ódżr ķ vinnslu.  Į tķmum loftslagsbarįttu og koltvķildisskatts mun žess vegna lokun kjarnorkuvera ekki verša flżtt meira en oršiš er.

Forstjórinn heldur, aš višbótar sęstrengir muni hękka raforkuveršiš ķ Noregi.  Hvers vegna eru žį nśverandi sęstrengir ekki reknir į fullum afköstum ?  Žaš er vegna skorts į eftirspurn.  Evrópumarkašurinn er ekki lengur seljendamarkašur, heldur kaupendamarkašur, m.a. vegna mikils frambošs į koltvķildislausri raforku. Umframframboš raforku į hinum Noršurlöndunum 2020-2024 er įętlaš tęplega 26 TWh/įr vegna įformašrar aukningar į orkuvinnslugetu kjarnorkuvera og vindorkuvera. Žetta er rśmlega 6 % af įętlašri notkun og mun duga til aš halda veršinu nišri.  Blautir draumar forstjóra Landsvirkjunar um tķmabil hįs orkuveršs hafa fyrir löngu oršiš sér til skammar. 

Žrįtt fyrir aš raforkuvinnsla kjarnorkuvera innan ESB hafi minnkaš um fimmtung į 10 įrum til 2018, er raforkuverš žar lįgt um žessar mundir.  Žótt Žjóšverjar ętli aš loka öllum sķnum eftirstandandi kjarnorkuverum įriš 2022, er ekki vķst, aš framboš kjarnorku ķ ESB, sem nś annar 28 % raforkužarfarinnar,  muni minnka, žvķ aš nż kjarnorkuver eru ķ byggingu ķ žremur landanna, Finnlandi, Frakklandi og Slóvakķu. Žrįtt fyrir vaxandi andśš almennings į vindorku ķ Evrópu vegna umhverfisspjalla į stórum flęmum vex žó hlutdeild vindorkuvera enn į raforkumarkašinum, enda er vindorkan, sem veriš hefur nišurgreidd, aš verša samkeppnishęf viš t.d. gasorkuver.

Žaš var naušsynlegt į sķšari helmingi 20. aldarinnar aš nżta orkulindir Ķslands til atvinnusköpunar og gjaldeyrisöflunar.  Kófiš hefur nś įriš 2020 flett ofan af žvķ, aš gjaldeyrisöflun og veršmętasköpun landsmanna stendur ekki į nęgilega traustum fótum, og žį verša stjórnvöld aš bregšast viš žvķ meš žvķ aš stušla aš nżtingu nįttśruaušlindanna śt ķ yztu ęsar.

  

 

 


Röng lausn į mikilvęgu višfangsefni

Reglubundnar tafir ķ bķlaumferšinni į höfušborgarsvęšinu eru dżrar fyrir einstaklinga og fyrirtęki og fela žess vegna ķ sér žjóšhagslegan kostnaš, sem bęši hefur neikvęš įhrif į lķfskjör almennings og lķfsgęši. Įstęšan er vanžróaš gatnakerfi m.v. umferšaržungann.  Įstand umferšarmįla ķ Reykjavķk felur ķ sér stórfellda slysahęttu, einkum į fjölförnum gatnamótum viš slęm vešurskilyrši.  Žaš dregur jafnframt śr skilvirkni atvinnulķfsins og felur ķ sér eldsneytissóun og aukna loftmengun.

Žetta vandamįl hefur vafizt fyrir yfirvöldum samgöngumįla į svęšinu aš leysa; ašallega vegna žvergiršingshįttar borgarstjórnar og meirihlutans ķ borgarstjórn Reykjavķkur frį 2010, sem tekiš hefur mislęg gatnamót śt af Ašalskipulagi Reykjavķkur og hafnaš óskum rķkisins um aš fį aš reisa mislęg gatnamót og annaš til aš leysa brżnasta vandann.  Žetta er yfirnįttśrulega vitlaus og mannfjandsamleg afstaša stjórnenda höfušborgar, sem helzt hefur veriš reynt aš skżra meš skķrskotun til annarlegra sértrśarsafnaša.  

Tafakostnašur einstaklinga og fyrirtękja, sem fyrir honum verša, mį ętla, aš nemi a.m.k. 40 mrdISK/įr.  Žetta er grķšarlegur kostnašur, sem ekki er spurning um, hvort žurfi aš lękka, heldur hvernig.   Žessi óhemjulegi kostnašur vex įr frį įri og er vegna žess, aš framkvęmdir viš vitlega afkastaaukningu gatnakerfis höfušborgarsvęšisins hafa legiš ķ lįginni ķ meira en įratug, žrįtt fyrir aš Vegageršin hafi veriš tilbśin aš hefja žęr. Fįrįnlegur samningur borgarinnar um, aš Vegageršin sturtaši ķ  stašinn fé ķ Strętó, svo aš hann gęti keyrt hringinn ķ kringum landiš, hefur tafiš fyrir aršsömum framkvęmdum til aš bęta flęši umferšar į höfušborgarsvęšinu. Žegar śr sér gengin hugmyndafręši ķ staš verkfręši og hagfręši hleypur ķ samgöngumįlin, veršur fjandinn laus.  Borgarstjórnarmeirihlutinn hefur t.d. eyšilagt 1. valkost Vegageršarinnar um gerš og legu Sundabrautar. 

Ekki hefur žó skort góš rįš.  Žórarinn Hjaltason, umferšarverkfręšingur og fyrrverandi bęjarverkfręšingur ķ Kópavogi, hefur t.d. veriš óžreytandi viš aš vara viš stórkarlalegum fyrirętlunum um Borgarlķnu og benda į ašrar višaminni lausnir, sem kęmu til móts viš žarfir borgaranna fyrir bęttar almenningssamgöngur į höfušborgarsvęšinu įn grķšarlegra fjįrśtlįta og įn žess aš žrengja umtalsvert aš almennri bķlaumferš. Hann skrifaši ķ Morgunblašiš 7. nóvember 2020 greinina:

"Aukum feršatķšni strętó":

"Įriš 2015 flutti Jarrett Walker, sem er virtur sérfręšingur ķ almenningssamgöngum, erindi ķ Salnum ķ Kópavogi.  Rauši žrįšurinn ķ erindi hans var mikilvęgi žess aš auka feršatķšni strętó.  Žaš skipti mun meira mįli en gönguvegalengd aš bišstöš, og mętti žvķ fękka strętóleišum ķ stašinn til žess aš takmarka aukningu į rekstrarkostnaši. Meš žessu móti fengist hagkvęmasta lausnin fyrir bętta žjónustu strętó." 

Žaš er kominn tķmi til aš hlusta į og ķhuga slķkar hugmyndir til bęttrar žjónustu ķ staš žess aš einblķna į stórkarlalegar lausnir, sem flest bendir til, aš henti ekki viš ķslenzkar ašstęšur, en geti hęglega oršiš flestum vegfarendum į höfušborgarsvęšinu óžęgur ljįr ķ žśfu og skattgreišendum öllum, einkum žó ķbśum sveitarfélaga, sem žįtt ętla aš taka ķ žessu ęvintżri, myllusteinn um hįls.  Žórarinn Hjaltason hélt įfram:

"Ég skora į samgönguyfirvöld į höfušborgarsvęšinu aš endurskoša įętlanir um uppbyggingu borgarlķnunnar.  Beinast liggur viš aš skoša žann valkost aš fękka leišum strętó og auka ķ stašinn feršatķšni.  Unnt er aš stytta feršatķma strętó meš sama hętti og gert hefur veriš fram til žessa, ž.e. bęta viš akrein hęgra megin viš akbraut, žar sem eru langar bišrašir bķla į įlagstķmum umferšar. Žaš er margfalt ódżrara en aš gera sérrżmi ķ mišeyju gatna eša sérgötur, eins og įętlaš er fyrir borgarlķnuna." 

 Taka skal undir žetta.  Žetta vęri til bóta, og gętu slķkar akreinar žjónaš allri forgangsumferš, ž.e. lögreglu, sjśkraflutningum og almenningsvögnum, og mundu létta ašeins į almennri umferš.  

Žann 16. október 2020 birtist fróšleg og rökföst grein eftir sama Žórarin Hjaltason ķ Morgunblašinu undir fyrirsögninni:

"Dularfull skżrsla um aršsemi borgarlķnu".

Žar er fjallaš um skrżtna COWI/Mannvitsskżrslu, sem gefin var śt 5. jśnķ 2020, en kom ekki fram į sjónarsvišiš fyrr en 9. október 2020.  Žórarinn finnur żmsar villur ķ žessari skżrslu, žannig aš varasamt er aš reisa į henni stórar įkvaršanir.  Meginnišurstaša žessarar rżni Žórarins er eftirfarandi:

"Žaš er deginum ljósara, aš borgarlķna mun ašeins leiša til žess, aš umferš einkabķla verši ķ bezta falli nokkrum prósentum minni en ella."

Žessi nišurstaša hins reynda umferšarverkfręšings er vel ķgrunduš og rökstudd meš reikningum hans ķ tilvitnašri grein. Af nišurstöšunni mį įlykta, aš Borgarlķnan mun ekki draga merkjanlega śr bķlaumferš, og hśn er žannig ónothęf lausn til aš stytta umferšartafir į įlagstķmum.  Žar af leišandi er órįš af sveitarfélögum höfušborgarsvęšisins og rķkissjóši aš fara śt ķ miklar og dżrar framkvęmdir viš Borgarlķnu, sem žrengja aš bķlaumferš.  Fjįrmunum ber žess ķ staš aš verja til žjóšhagslega aršbęrustu framkvęmdanna, sem greiša śr umferšarflękjum og stytta feršatķmann į įlagstķmum. Žaš er óskandi, aš nżstofnaš félag um framkvęmdir til aš auka flutningsafköst gatnakerfis höfušborgarsvęšisins nżti sér beztu žekkingu į žessu sviši ķ staš žess aš steypa sér ķ hugmyndafręšilegt kviksyndi.    


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband