Fęrsluflokkur: Fjölmišlar

Er bjart yfir birtingu gagna ?

Valdhafar hérlendis eru pukurgjarnir meš višfangsefni sķn og jafnvel įkvaršanir, eins og žeir vęru į mįla hjį Mišstjórn sovézka kommśnistaflokksins, en ekki aš vinna fyrir 0,36 M manns į eyju noršur ķ Atlantshafi.

Žetta er óttalega heimóttarleg hegšun ķ samanburši viš anda stjórnsżslu- og upplżsingalaga hér og boriš saman viš nįgranna okkar og fręndur į hinum Noršurlöndunum, t.d. Noršmenn. Sleifarlagi opinberrar stjórnsżslu er viš brugšiš, og er sem metnašarleysi og doši liggi yfir vötnum.  Meš auknu reglufargani, heimatilbśnu og aš utan (EES), hefur keyrt um žverbak, og er Byggingarreglugeršin eitt dęmi.  Žunglamaleg stjórnsżsla er rįndżr, žvķ aš hśn sóar tķma fjölda manns, og dregur žannig śr framleišniaukningu, sem žó er undirstaša lķfskjarabata ķ landinu.

Vakin hefur veriš athygli į nokkrum öšrum dęmum um žetta į žessu vefsetri, og nś hefur Umbošsmašur Alžingis įvķtaš stjórnvöld fyrir tregšu sķna viš ešlilega upplżsingagjöf og bent į algerlega óešlilega hįtt hlutfall beišna um upplżsingar frį hinu opinbera, sem lendi hjį įfrżjunarnefnd um upplżsingamįl. Sem betur fer er nś komin fram tillaga frį Stjórnarrįšinu um aš draga nokkrar tennur śr vinstri hvofti eins argasta kerfisdżrsins, Samkeppnisstofnunar.  "Kśba noršursins" lét ekki ašeins duga aš innleiša hér löggjöf ESB į samkeppnissviši, heldur bętti ķ kerfishķtina, og er žaš ekki ķ eina skiptiš, sem ķslenzkir bśrókratar eru į fölskum forsendum lįtnir komast upp meš aš gerast kažólskari en pįfinn.  Alžingismenn verša aš muna, aš reglugeršafargan kemur aš lokum nišur į neytendum, kjósendum žeirra, žannig aš žeir verša aš standa į bremsunum.

Argvķtugum žagnarhjśpi var varpaš yfir žį įkvöršun rķkisstjórnar Siguršar Inga Jóhannssonar 2016, žar sem Lilja D. Alfrešsdóttir var utanrķkisrįšherra og Ragnheišur Elķn Įrnadóttir var išnašarrįšherra, aš fallast ķ einu og öllu į žį kröfu ESA (Eftirlitsstofnunar EFTA) aš taka upp nżtt fyrirkomulag viš endurnżjun į og śtgįfu nżrra orkunżtingarleyfa fyrir orkulindir ķ eigu hins opinbera. 

Markašurinn skal eftir breytinguna aš kröfu ESA rįša žvķ, hver fer meš žessi nżtingarleyfi, og žessi markašur er vęntanlega Innri markašur EES.  Fyrir žessu mįli var gerš grein ķ skżrslu Orkunnar okkar, 16.08.2019, og žar var sterklega varaš viš žessu į žeim forsendum, aš 0,36 M manna samfélag gęti ekki stašiš gegn afli 500 M manna markašar um nżtingu eftirsóknarveršra aušlinda. 

Žetta žżšir žį meš öšrum oršum, aš vegna žessarar įkvöršunar ķ utanrķkisrįšherratķš Lilju D. Alfrešsdóttur (utanrķkisrįšherra fer meš EES-mįl ķ samstarfi viš fagrįšherra) stefnir ķ, aš Ķslendingar glutri nišur umrįšarétti orkulinda rķkisins og sveitarfélaganna, žótt žeir eftir sem įšur haldi eignarrétti sķnum. Hvers virši er hann, žegar umrįšarétturinn er farinn annaš ? 

Einhver hefši nś haldiš, aš žetta mįl vęri einnar messu virši į opinberum vettvangi og aš į móti mętti draga śr frošunni og móšursżkinni, sem of mikinn tķma taka, s.k. umbśšastjórnmįl, hismi, sem alltaf sneiša hjį kjarna mįls.  Nei, engin rķkisstjórn frį žessum atburši, sķzt nśverandi leyndarhyggjustjórn Katrķnar Jakobsdóttur, hefur séš įstęšu til aš skżra śt fyrir žjóšinni žessa grundvallar stefnubreytingu um stjórnun į nżtingu orkulindanna.  Stefnir nś ķ, aš hér gęti oršiš um kosningamįl aš ręša, žvķ aš išnašarrįšherra hefur bošaš framlagningu mįls į 150. löggjafaržinginu, žar sem rķkisstjórnin viršist loks ętla aš efna loforšiš viš ESA (Eftirlitsstofnun EFTA), sem felldi kvörtunarmįliš nišur ķ janśar 2017 eftir uppgjöf rķkisstjórnarinnar ķ žeirri vissu, aš stašiš yrši viš loforšiš. 

Veršur išnašarrįšherra kįpan śr žessu klęši sķnu ?  Žaš mun a.m.k. verša lķfleg umręša alls stašar į landinu og ķ öllum frjįlsum fjölmišlum, svo og į žingi.  Sś umręša er lķkleg til aš narta enn af fylgi stjórnarflokkanna, og sį fylgisflótti fer vonandi žangaš, sem raunveruleg andstaša er viš mįliš.  Hennar er ašeins aš vęnta af krafti frį Mišflokkinum, en OP#3 flokkarnir hafa vęntanlega ekki miklar athugasemdir.  

Norska rķkisstjórnin lagši į hinn bóginn ekki upp laupana eftir móttöku bréfs frį ESA 30. aprķl 2019 um, aš ašferš norska rķkisins viš śthlutun nżtingarleyfa orkulinda ķ eigu rķkisins strķddi gegn Žjónustutilskipun ESB, samkeppnisreglum o.fl., eins og ESA heldur fram.  Žann 5. jśnķ 2019 sendi olķu- og orkurįšuneytiš snöfurmannlegt bréf til ESA meš lögfręšilegum śtleggingum į žvķ, aš žetta mįl kęmi ESA ekki viš, vęri utan valdsvišs Eftirlitsstofnunarinnar og sneri aš fullveldisrétti Noregs til aš rįša yfir nżtingu orkulinda Noregs.  

Žvķ mišur er hér grundvallarmunur į afstöšu Ķslands og Noregs til samskipta viš ESA, og žaš er mikiš įhyggjuefni fyrir hérlandsmenn, aš allur dugur viršist śr ķslenzka stjórnkerfinu, žegar kemur aš žvķ aš standa ķ lappirnar gagnvart EES/ESB.  Er engin döngun lengur ķ ķslenzkum stjórnmįlamönnum viš völd og embęttismönnum žeirra ?  Stóržinginu var tilkynnt um bréf norsku rķkisstjórnarinnar til ESA, og lżsti žaš yfir žverpólitķskri samstöšu meš rķkisstjórninni, sem er fremur sjaldgęft, en skżrist af žvķ, aš Noršmenn telja "erfšasilfur" sitt ķ hśfi.

Žetta er ennfremur mjög athyglisvert ķ ljósi žess, aš norska rķkisstjórnin hefur veriš talin fremur höll undir ESB. Enginn veit hins vegar um afstöšu Alžingis til uppgjafarbréfs ķslenzku rķkisstjórnarinnar, og žaš hefur ekki veriš birt, en į vef ESA er vitnaš til žess og svarbréfiš birt, žar sem mįlinu var žar meš sagt lokiš.  Allt er žetta óbošlegt og til vitnis um pólitķskar heybrękur, sem žola ekki dagsljósiš hérlendis.

 Reykjavķkurbréf Morgunblašsins 13.09.2019 bar yfirskriftina: 

"Bjart er yfir birtingu gagna".

Žar segir svo ķ undirkaflanum: 

"Ólęknandi hręšslupśkar":

"En óttaköstin, sem įkvešin tegund af mönnum veršur heltekin af, žegar aš skiljanleg rök vilja alls ekki eiga samleiš meš žeim, er žó erfišara aš botna ķ en bęnakvakiš śt af hnerranum.

Umręšan um orkupakkann stóš stutt, žótt hśn teygšist töluvert yfir almanakiš.  Žeir, sem gengu erinda žeirra, sem gįfu fyrirmęlin um aš innleiša tiltekna tilskipun, ręddu mįliš sįrasjaldan og aldrei efnislega.  Žeir, sem įttu formsins vegna aš vera ķ forsvari, virtust algerlega ófęrir um žaš og stöglušust žvķ į innihaldslausum klisjum, sem śtlitshönnušum sjónarmiša var borgaš af almenningi fyrir aš snķša ofan ķ žį.  

Fyrst snerust žęr um žaš, aš mįliš, sem žeir höfšu ekki sett sig inn ķ, vęri algjört smįmįl.  Nęst kom žreytta tuggan um, aš žau rök, sem meirihluti žjóšarinnar ętti samleiš meš, "stęšust ekki skošun".  En sś skošun fór aldrei fram, svo aš séš vęri.  Hvorug žessara ašferša gekk upp.

Aš lokum endaši mįlatilbśnašurinn meš žvķ aš segja, aš EES-samningurinn myndi fara śt um žśfur, yrši žetta "smįmįl" ekki samžykkt.

Vandinn er sį, aš žaš er sjįlfur grundvöllur samningsins, aš Ķsland geti hafnaš slķkum tilskipunum, algjörlega aš eigin mati.  Gęti žjóšin žaš ekki, hefši lagasetningarvald Alžingis veriš flutt śr landi, sem ekki stęšist stjórnarskrį.  

Margoft var um žaš spurt, hvaš menn hefšu fyrir sér um žaš, aš EES-samningurinn hryndi, ef "žetta smįmįl" yrši ekki samžykkt.  Enn hefur ekki komiš svar viš žvķ.  Einhver marktękur hlżtur žó aš hafa sett fram slķkar hótanir.  Varla hafa žęr veriš fabślerašar ķ heimilisišnaši.  

Og žaš ömurlega er, aš žaš var į grundvelli žessa hręšsluįróšurs, sem mįliš var afgreitt, svo lķtilfjörlegt sem žaš er.  Mįliš var rekiš įfram į óttanum."

 Žetta er einn haršasti dómur yfir stjórnvöldum, sem Morgunblašiš hefur kvešiš upp śr meš į lżšveldistķmanum, og voru žó vinstri stjórninni 1956-1958 ekki vandašar kvešjurnar.  Žaš er aušvitaš jafnframt mikill įfellisdómur yfir framkvęmd EES-samningsins, aš rķkisstjórnin skuli, aš žvķ er viršist, fara fram meš löggjöf Evrópusambandsins gagnvart Alžingi į grundvelli hótana, innlendra eša erlendra, sem hśn žó treystir sér ekki til aš stašfęra, hvaš žį aš hśn hafi boriš žaš viš aš fęra rök fyrir gagnsemi löggjafarinnar fyrir ķslenzka žjóš.  Hśn greip hins vegar til žess óyndisśrręšis aš veifa fremur röngu tré en öngu, ž.e. aš innleišing žess hluta orkulöggjafar ESB, sem OP#3 spannar, skipti žjóšina engu mįli.  Žaš var žó margsinnis hrakiš, bęši į lögfręšilegum, orkustjórnunarlegum og efnahagslegum forsendum.  Aš EES-samningurinn sé hér keyršur įfram į svona lįgkśrulegum forsendum, fęrir okkur heim sanninn um, aš žetta herra-žręls-samband okkar viš ESB um Innri markašinn er komiš aš leišarlokum.

Höfundur Reykjavķkurbréfs gerši sķšan aš umręšuefni, aš barįttan ķ Bretlandi gegn śtgöngu Breta śr Evrópusambandinu vęri lķka rekin į óttanum.  Žaš hvarflaši žó ekki aš ašžrengdum Bretum eftir ósigurinn viš Dunkirque voriš 1940 aš lįta ķ minni pokann fyrir yfirgangi Berlķnar žį, heldur baršist Royal Airforce meš kjafti og klóm viš Luftwaffe um yfirrįšin ķ lofti. 

Wehrmacht og die Kriegsmarine höfšu komizt aš žeirri nišurstöšu, aš innrįs ķ England myndi mistakast, ašallega vegna brezka flotans, svo aš lofthernašurinn var ķ raun ekki barįtta um England, heldur barįtta um yfirrįš ķ lofti yfir Evrópu. Allir vita, hvernig žeirri barįttu lyktaši, og ekki kęmi žaš į óvart, aš Bretar stęšu enn einu sinni uppi meš pįlmann ķ höndunum eftir śtgönguvišureignina viš meginlandiš.  Žeir munu strax ķ kjölfariš fį višamikinn frķverzlunarsamning viš Bandarķkin, og vonandi hefur EFTA vit į aš gera viš žį vķštękan, nśtķmalegan  frķverzlunarsamning.  

Höfundur sama Reykjavķkurbréfs gerir Yellowhammer ("gultittling"), verstu svišsmynd May-stjórnarinnar um afleišingar BREXIT aš umręšuefni.  Ķ lokaundirkafla bréfsins stendur žetta:

"Žaš eina, sem manni žykir vanta ķ žessar spįr, vęri 11.:"Verši fariš śt įn śtgöngusamnings, gęti Pence, varaforseti, komiš ķ heimsókn ķ hįlfan dag og umferšaröngžveiti verša ķ öllum borgum Bretlands og standa ķ žrjį mįnuši, einkum ef žaš vęri starfsdagur ķ skólum.".

Skżringin į žvķ, aš May birti ekki žessa skżrslu, sem hśn pantaši, er augljóslega sś, aš žaš reyndist ekkert vera ķ henni.  Žegar bešiš var um žaš į žingi Bretlands, aš žessi skżrsla óttans yrši birt, žį var žaš gert.

Į Ķslandi er augljóst, aš helztu forystumenn landsins keyptu fullyršingar um žaš, aš fylgdu žeir įkvęšum EES samningsins og höfnušu fullgildingu įkvęšis, sem aš almenningur er į móti, žį yrši samningurinn aš engu !  Žaš žarf aš vķsu ótrślega trśgirni til, žvķ [aš] ekki er fótur fyrir žessari kenningu.  En žingiš hlżtur aš krefjast žess, aš öll gögn og rökstušningur "hinna andlitslausu", sem hręddi börnin, verši birt.

Žeir, sem töldu žessi rök góš og gild og létu žau duga til žess aš skipta um skošun į umdeildu mįli, geta ekki veriš į móti žvķ aš birta rökstušninginn.  Fyrst hann var svona öflugur, ętti hann aš vera til žess fallinn aš afla meiri skilnings į afstöšu, sem enn sętir mikilli tortryggni, sem mun einungis fara vaxandi, eftir žvķ sem tķmar lķša frį, og žegar ljósar veršur, hvers vegna ķ ósköpunum žetta var gert.  Žaš veršur bara verra aš bķša.  Žaš er žekkt."

Sagan mun ekki fara mjśkum höndum um žį, sem aš žessum ófögnuši stóšu, žvķ aš aušvitaš veršur flett ofan af žeim ķ fyllingu tķmans.

 

 

 


Afleišingar sęstrengsumsóknar

Arnar Žór Jónsson, hérašsdómari, ritaši eina af sķnum gagnmerku hugleišingum ķ Morgunblašiš 21. september 2019, og hét hśn:

"Ótti leišir ķ snöru".

Arnar Žór hefur įhyggjur af žvķ, hvernig ķslenzk stjórnmįl hafa žróazt og raunar allar žrjįr greinar rķkisvaldsins, einkum žó löggjafarvaldiš.  Vitaš er, aš fjįrfestar hafa hug į aš leggja og reka aflsęstreng į milli Ķslands og Bretlands og tengja žannig "orkurķkt" Ķsland viš Innri raforkumarkaš ESB, sem sįrvantar raforku śr sjįlfbęrum orkulindum og mun lķklega greiša hęrra verš fyrir hana į nęsta įratugi, žegar orkufyrirtękjunum veršur gert aš kaupa sér koltvķildiskvóta viš sķhękkandi verši.  Hvernig munu Ķslendingar bregšast viš slķkri sęstrengsumsókn ?

Ķ žessu sambandi er įhugavert aš fylgjast meš žróun sęstrengsmįla ķ Noregi.  Tveir stórir (1400 MW) sęstrengir verša teknir ķ brśk žar 2020-2021, annar til Žżzkalands og hinn til Englands.  Afleišingin veršur haršari samkeppni um raforkuna ķ Noregi, minni varaforši ķ mišlunarlónum og žar af leišandi hęrra raforkuverš į orkumörkušum ķ Noregi (orkukauphöllum). 

Žį er bešiš meš talsveršri eftirvęntingu eftir afgreišslu umsóknar NorthConnect-félagsins um 1400 MW sęstreng į milli Noregs og Skotlands.  Ef af honum veršur, mun veršmunur raforku į Bretlandi og ķ Noregi sennilega žurrkast śt meš žeim alvarlegu afleišingum, sem žaš hefur į samkeppnishęfni Noregs innanlands og utan.  

Hvaša afleišingar telur Arnar Žór, aš innleišing OP#3 hafi į sjįlfsįkvöršunarrétt Ķslands ķ sęstrengsmįlum?:

"Žvķ mišur sżnist stašan vera sś, aš ķslenzk stjórnmįl séu föst į milli tveggja elda; til annarrar hlišar ofurseld reglusetningarvaldi ESB ķ flestu, sem mįli skiptir, en stjórnist aš hinu leytinu af hręšslu viš fjölmišla og "almannatengla" ķ mįlum, sem aš nafninu til eiga žó aš lśta forręši Alžingis.  Hér skal ekki lķtiš śr žvķ gert, aš Evrópuréttur hefur į żmsan hįtt bętt ķslenzkan rétt.  Žaš réttlętir žó ekki, aš Alžingi vķki sér, į ögurstundu, undan žvķ aš axla įbyrgš į löggjafarvaldinu og kjósi, žegar upp koma sérlega umdeild mįl, eins og O3, aš leggja į flótta meš žvķ aš setja svo misvķsandi reglur, aš helzt mį lķkja žeim viš óśtfylltar įvķsanir til dómara."

Dęmiš, sem dómarinn tilfęrir, sżnir, svo aš ekki veršur um villzt, ķ hvķlķkar ógöngur löggjafinn ratar, žegar hann stendur frammi fyrir "skķtamixi" rįšuneytanna til aš snišganga Stjórnarskrįna, svo aš į yfirboršinu sé hęgt aš innleiša geršir Evrópusambandsins ķ ķslenzka lögbók. 

Žetta fyrirkomulag; aš taka viš yfirgripsmiklum lagabįlkum ESB og fęra žannig lagalega bindandi įkvöršunarvald til stofnunar Evrópusambandsins, hér ACER, hefur nś gengiš sér til hśšar, žvķ aš žar meš erum viš ķ stöšu hjįlendu Evrópusambandsins. 

Hver er munurinn į žessu fyrirkomulagi og stjórnarhįttum einveldistķmans į Ķslandi, žegar hiršstjóri Danakonungs mętti meš tilskipanir og reglugeršir frį Kaupmannahöfn og lagši žęr fyrir žingheim į Žingvöllum til samžykktar og innleišingar ķ löggjöf landsins ?

"Meš innleišingu O3 ķ ķslenzkan rétt og samhliša sérķslenzkum lagalegum fyrirvörum, sem beinast gegn markmišum O3, hefur sjįlft Alžingi brotiš gegn žvķ meginmarkmiši réttarrķkisins, aš lög séu skżr og skiljanleg.  Meš žvķ aš tala tungum tveim ķ mįlinu hefur žingiš leitt misvķsandi reglur ķ lög og žar meš skapaš innri lagalegar mótsagnir.  

Žį hafa žingmenn meš žessu vinnulagi ķ raun sett afturvirk lög, sem einnig er brot gegn žvķ, sem réttarrķkiš stendur fyrir.  Lagalegri óvissu, sem af žessu leišir, veršur ekki eytt fyrr en dómstóll, aš öllum lķkindum EFTA-dómstóllinn, hefur kvešiš upp śr um žaš, hvort ķslenzka rķkinu sé nokkurt hald ķ margumręddum lagalegum fyrirvörum Alžingis viš O3."

Ef fjįrfestar sjį gulliš višskiptatękifęri fólgiš ķ žvķ aš tengja saman ķslenzka raforkukerfiš og Innri markaš ESB vegna mikils veršmunar į žessum mörkušum įn tillits til mikils flutningskostnašar, žį munu žeir bśa til verkefni um žį višskiptahugmynd, og hśn veršur lögš fyrir landsreglara ACER ķ sitt hvorum enda tilvonandi sęstrengs. 

Höfundi pistilsins žykir lķklegt, aš verkefniš verši ķ tveimur įföngum, ž.e. 2x500 kV DC, 600 MW, sęstrengir (sjór og hafsbotn ekki notašir sem straumleišari af öryggisįstęšum) ķ hvorum įfanga meš viškomu ķ Fęreyjum, meš möguleika į tengingu viš fęreyska landskerfiš, ef Fęreyingar kęra sig um. 

Kerfi af žessu tagi myndi śtheimta fjįrfestingu um mrdUSD (2x2,5) meš 30 % óvissu.  Įrlegur kostnašur fjįrfestanna ķ USD/MWh fer eftir žvķ, hversu mikill hluti af endabśnaši sęstrengjanna lendir į flutningsfyrirtękjunum ķ sitt hvorum enda, og hversu mikill orkuflutningur mun eiga sér staš, og hver borgar flutningstöpin, sem eru umtalsverš meš töpum ķ afrišla- og įrišlabśnaši.  

M.v. raforkuveršiš 50 EUR/MWh, sem er algengt heildsöluverš į Nord Pool kauphöllinni um žessar mundir, er žetta engan veginn aršsöm orkusala frį Ķslandi.  M.v. hękkun upp ķ 80 EUR/MWh (60 % hękkun) vegna koltvķildiskvóta į orkuvinnslufyrirtękin ķ Žżzkalandi (og kannski vķšar) įriš 2025 aš upphęš 35 EUR/t CO2, žį veršur žessi flutningur ašeins aršsamur, ef fjįrfestarnir žurfa ekki aš borga endabśnašinn, og meš žvķ aš fullnżta flutningsgetu strengjanna.  Žetta verkefni er miklum vafa undirorpiš įn styrkja og/eša nišurgreišslna, sem Evrópusambandiš žó vissulega beitir sem liš ķ orkustefnu sinni, og stefna žess er vissulega aš tengja jašarsvęši Evrópu viš Innri markaš sinn.  

Hins vegar er ljóst, aš žaš er mesta glapręši fyrir orkufyrirtęki į Ķslandi, sem eru meš langtķmasamninga um raforkusölu viš išjufyrirtęki, aš setja žį samninga ķ uppnįm meš žaš ķ huga aš gręša meira į višskiptum į Innri markašinum.  Žau eru algerlega undir hęlinn lögš og alls engin trygging fyrir hįu orkuverši til framtķšar, žótt nęsti įratugur geti litiš žannig śt. Enginn ķ Evrópu mun tryggja ķslenzkum orkubirgjum hįtt framtķšarverš fyrir raforku frį Ķslandi. Įstęšan er sś, aš alger óvissa rķkir um framtķšarveršiš.  Į nęsta įratugi er žó lķklegt, aš dragi til tķšinda viš žróun raforkugjafa, sem jafnvel gręningjar geta samžykkt.

Arnar Žór Jónsson benti ķ grein sinni į lķklega svišsmynd, sem gęti oršiš uppi į teninginum žegar į žessu kjörtķmabili.  Žar er lķklega komin snaran ķ heiti greinarinnar:

"Ef alvarleiki framangreindra atriša nęgir ekki til aš višhalda umręšum um žaš, sem hér hefur gerzt, mį vęnta žess, aš sś umręša lifni af fullum krafti, žegar og ef ķ ljós kemur, aš O3 var ekkert "smįmįl", eins og meirihluti žingmanna lét žó ķ vešri vaka.  Eins og ég hef įšur bent į, gęti žaš t.a.m. gerzt meš žvķ, aš höfšaš verši samningsbrotamįl gegn Ķslandi fyrir EFTA-dómstólnum.  Rįšherrar, žingmenn og rįšgjafar žeirra, mega žį bśast viš, aš opinbert verši, aš žeir hafi fariš meš stašlausa stafi um mögulega naušvörn į grunni hafréttarsįttmįlans [og] um ómöguleika žess aš nżta undanžįguheimildir EES-samningsins eša um óskert fullveldi Ķslands yfir raforkulindum.  Žaš vęri ekki léttvęgur įfellisdómur, sem menn hefšu kvešiš upp yfir sjįlfum sér, ef ķ ljós kęmi, aš fręšimennskan reyndist innistęšulaus, sjįlfsöryggiš ašeins grķma, yfirlętiš tilraun til aš breiša yfir óvissu og fela undirliggjandi ótta."   

 


Af fylgisflótta og dusilmennum

Sķšla septembermįnašar 2019 birtist skošanakönnun MMR, sem ekki getur hafa veriš uppörvandi fyrir stjórnarflokkana né fyrir rķkisstjórnina, sķzt af öllu stęrsta stjórnarflokkinn, sem męldist ķ sķnu sögulega lįgmarki slķkra fylgismęlinga.  Į žvķ eru aušvitaš skżringar, og minntist höfundur Reykjavķkurbréfs į žęr 20.09.2019:

"Og svo er hitt augljóst, aš eftir žvķ sem flokkur veršur ótrśveršugri sjįlfum sér og tryggustu kjósendum sķnum, gengur sķfellt verr aš ganga aš žeim vķsum.  Žaš lögmįl er einnig žekkt śr öšrum samböndum."

Žegar kjósendum stjórnmįlaflokks finnst ķ hrönnum, aš hann hafi svikiš grunngildi sķn og hundsaš mikilvęg atriši ķ sķšustu Landsfundarsamžykkt sinni, žį er vošinn vķs fyrir framtķš flokksins, og hann getur žį breytzt śr breišum og vķšsżnum fjöldaflokki ķ sértrśarsöfnuš sérhagsmuna.  Hver vill žaš ?  Hvers vegna gerist žaš ? Mun annar stjórnmįlaflokkur geta tekiš viš sem kjölfesta borgaralegra afla ķ landinu ?

Sķšan skrifaši bréfritariinn:

"Villtir leišsögumenn eru vandręšagemlingar", 

ķ samhengi viš dóm Mannréttindadómstóls Evrópu um skipun fyrstu dómaranna ķ Landsdóm.  Furšu sętti vandręšagangur brįšabirgša dómsmįlarįšherrans ķ žvķ mįli, hvort vķsa ętti śrskurši Nešri deildar til Efri deildar dómsins, žótt Ķsland sé ekki bundiš aš žjóšarétti aš hlķta dómnum, heldur dómi Hęstaréttar Ķslands, sem dęmt hafši žį žegar skipun aš hįlfu dómsmįlarįšherrans žar į undan (S. Andersen) ķ dómaraembętti Landsréttar lögmęta meš "įferšargöllum" žó. 

Brįšabirgšadómsmįlarįšherrann gerši žess vegna allt of mikiš meš dóm Mannréttindadómstólsins, sem auk žess orkar mjög tvķmęlis sjįlfur.  Žaš mį heimfęra eftirfarandi orš ritara Reykjavķkurbréfs upp į mįlatilbśnaš sama rįšherra ķ OP#3 ferlinu lķka:

"Til eru žeir lögfręšingar, og žaš jafnvel ķ hópi žeirra, sem trśaš er fyrir aš kenna nżlišum fręšin, sem telja sig mega horfa framhjį grundvallaratrišum eins og žvķ, hvort samningar, sem geršir hafa veriš fyrir landsins hönd, séu bindandi fyrir žaš eša ekki.  Žegar samžykkt er, aš landiš skuli eiga žįtttöku ķ samstarfi meš hópi annarra rķkja, meš žvķ fortakslausa skilyrši, aš nišurstöšur hins yfiržjóšlega valds séu ekki bindandi fyrir žaš, er žaš grundvallaratriši, en ekki hortittur. Viškomandi stofnun, t.d. Mannréttindadómstóllinn, samžykkti žį žįtttöku Ķslands, og žar meš samžykkti hann skilyršiš."

Žegar Alžingi samžykkti EES-samninginn ķ janśar 1993 var žaš vitandi um įkvęši samningsins um, aš žaš gęti og mętti synja samžykktum Sameiginlegu EES-nefndarinnar samžykkis og žyrfti ekki aš tilfęra neina sérstaka skżringu į žvķ.  Nś segja rįšherrar Sjįlfstęšisflokksins hins vegar viš žing og žjóš, aš žetta įkvęši sé ónothęft, žvķ aš žaš setji EES-samstarfiš į hlišina.  Žessi tślkun hefur enn ekki veriš śtskżrš meš višunandi hętti fyrir žjóšinni, og į mešan veršur aš lķta svo į, aš lögmęti EES-samningsins į Ķslandi, og reyndar einnig ķ Noregi, hangi ķ lausu lofti.  Strangt tekiš žżšir žetta, aš löggjafarvaldi ķslenzka rķkisins hafi veriš śthżst śr Alžingishśsinu viš Austurvöll og til žess hśsnęšis ķ Brüssel, žar sem Sameiginlega EES-nefndin er til hśsa.  Žessi staša er óvišunandi, og staša stjórnarflokkanna getur žar meš varla styrkzt aš óbreyttu.

"Óframbęrileg og nišurlęgjandi afstaša ķslenzku rķkisstjórnarinnar ķ svoköllušu orkupakkamįli er sama ešlis.  Augljóst er, aš lįtiš hefur veriš undan hótunum, sem hvergi hefur žó veriš upplżst um, hvašan komu.  Rķkisstjórnin sjįlf višurkenndi ķ raun, aš hśn lyppašist nišur fyrir hótunum um, aš gerši hśn žaš ekki, vęri EES-samningurinn śr sögunni.  Ekkert ķ samningnum sjįlfum żtti žó undir žį nišurstöšu !

En vandinn er sį, aš žar sem žessi dusilmennska nįši fram aš ganga, er stjórnskipulegur tilveruréttur EES-samningsins aš engu geršur.  Žeir, sem fyrstir allra misstu fótanna ķ žessu mįli, eru augljóslega algerlega vanhęfir til aš leggja trśveršugt mat į stöšu EES-samningsins.  Og breytir engu, žótt žeir hafi nś veriš ķ heilt įr hjį Gušlaugi Žór viš aš bera ķ bętiflįka fyrir mįlatilbśnaš hans."

Sjaldan hefur ein rķkisstjórn og eitt handbendi hennar fengiš svo hraklega śtreiš ķ ritstjórnargrein Morgunblašsins eins og getur aš lķta hér aš ofan.  Dusilmenni veršur žar meš grafskrift rķkisstjórnarinnar aš óbreyttu, og stöšuskżrsla Björns Bjarnasonar og tveggja annarra lögfręšinga um EES-samninginn er algerlega ómarktękt plagg, af žvķ aš téšur Björn hefur gert sig gjörsamlega vanhęfan til verksins meš žvķ aš missa fótanna fljótlega ķ umręšunni um Orkupakka 3, og stunda žar aš auki ómerkilegan og rętinn mįlflutning ķ anda fyrrum andstęšings sķns ķ prófkjöri, Gušlaugs Žórs Žóršarsonar, utanrķkisrįšherra.  Fyrir vikiš er umrędd stöšuskżrsla dęmd til aš lenda į öskuhaugum sögunnar, og umręddur Björn hefur ķ žessum atgangi misst allan trśveršugleika.

Žess mį geta, aš ķ įgśst 2019 kom śt ķ Noregi skżrsla Menon Economics: "Norge, EÖS og alternative tilknytningsformer".  Menon Economics er rannsóknar-, greiningar- og rįšgjafarfyrirtęki ķ skuršpunkti rekstrarhagfręši, žjóšhagfręši og atvinnustefnumótunar, virt fyrirtęki, sem t.d. var vališ rįšgjafarfyrirtęki įrsins ķ Noregi 2015.  Skżrslan er hnitmišaš 45 blašsķšna rit, margfalt veršmętara og gagnlegra fyrir Ķslendinga en skżrsla ķslenzku lögfręšinganna žriggja į 301 bls., enda er ķ norsku skżrslunni fjallaš hlutlęgt um valkostina viš EES-samninginn, sem vissulega eru fyrir hendi og eiga viš um öll EFTA-rķkin.

Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš įhöld eru um žaš, hvort OP#3 standist Stjórnarskrį.  Ķ fjarveru stjórnlagadómstóls į Ķslandi veršur hęgt aš lįta reyna į gjöršir Landsreglarans fyrir dómstólum og ekki ólķklegt, aš žaš verši gert, žegar ķžyngjandi įkvaršanir hans birtast almenningi. 

Žaš er žó mjög ķhugandi ķ ljósi kęruleysislegrar umgengni margra Alžingismanna viš Stjórnarskrįna (aš lįta hana ekki njóta vafans) aš fela Hęstarétti jafnframt nśverandi skyldum sķnum hlutverk stjórnlagadómstóls.  Žį gętu žingmenn skotiš mįlum žangaš į undan afgreišslu mįls, forseti lżšveldisins fyrir lagastašfestingu sķna og borgararnir eftir stašfestingu laga.  Höfundur sama Reykjavķkurbréfs velti žessu fyrir sér:

"Nś hefur dómstólaskipunin breytzt, og įlagiš į Hęstarétt er oršiš skaplegt, og gęti hann žvķ aušveldlega tekiš aš sér hlutverk stjórnlagadómstóls, sem vęri aš marki vķštękara en žaš, sem rétturinn hefur sinnt fram til žessa.  Žvķ vęri hęgt aš gera ašgengi aš žvķ aš fį slķkum spurningum svaraš opnara en žaš er nś, žótt ekki sé veriš aš męla meš glannalegheitum ķ žeim efnum."

Žaš er žörf į formlegra hlutverki Hęstaréttar, žegar kemur aš žvķ aš śrskurša um stjórnlagalega stöšu lagafrumvarpa og laga.  Slķkt yrši til žess falliš aš skera śr stjórnlagalegri óvissu.  Skemmst er aš minnast bosmamikillar umręšu mestallt žetta įr um OP#3, sem aš talsveršu leyti snerist um žaš, hvort innleišing OP#3, eins og rķkisstjórnin kaus aš standa aš henni, vęri brot į Stjórnarskrį ešur ei.  Sama umręša mun örugglega koma upp, žegar OP#4 veršur til umręšu, og jafnvel einstaka geršir ESB, sem koma frį Sameiginlegu EES-nefndinni žangaš til, og žį yrši mikill léttir aš žvķ aš geta skotiš įlitamįlinu til Hęstaréttar, jafnvel įšur en žaš fer fyrir Sameiginlegu EES-nefndina. 

 

 

 


Orkumįl ķ höftum

Žaš kom fram ķ frétt Morgunblašsins 6. september 2019, "Minni raforkunotkun", aš raforkunotkun 2018 hefši oršiš 1,4 % minni en spįš var.  Stafar žaš ašallega af minni raforkunotkun stórišjunnar en bśizt var viš, žegar gildandi Orkuspį var samin, 2015. Įstęšurnar eru bęši tęknilegir rekstraröršugleikar og lélegur markašur. 

Žetta er umhugsunarefni ķ ljósi žess, aš Landsnet hefur tilkynnt, aš žar į bę sé bśizt viš aflskorti žegar veturinn 2020, žótt ekki sé žaš öruggt,  og Orkustofnun sér fram į orkuskort į nęstu įrum (sem kemur fyrst fram sem aflskortur).  Ef hagur strympu braggast ķ išnašinum,  mį bśast viš mjög kostnašarsömum afl- og orkuskeršingum į nęstu įrum, žvķ aš fįtt er um feita drętti į virkjanasvišinu nśna. Slķkt įstand hefur neikvęš įhrif į allt hagkerfiš og dregur śr hagvexti.

Žetta įstand léttir ekki undir meš landsmönnum ķ orkuskiptunum, žvķ aš hękkaš orkuverš er undanfari og fylgifiskur orkuskorts ķ markašskerfi og aukin óvissa um afhendingu raforku gerir orkuskiptin ófżsilegri.  Deyfš orkurįšherra og skeytingarleysi um hagsmuni neytenda ķ žessum efnum vekur undrun.  Hvers vegna er ekki hvatt til frekari virkjana, śr žvķ aš markašurinn veitir fyrirtękjunum ekki nęgan hvata ?

Sannleikurinn er sį, aš orkulöggjöf Evrópusambandsins (ESB) hefur virkaš illa hér į landi og žarf engan aš undra.  Hśn hefur hękkaš veršiš til fjölskyldna aš raungildi um 7 % - 8 %, į sama tķma og žjóšin hefši sennilega fariš aš njóta įvaxtanna af eignum sķnum ķ raforkugeiranum vegna skuldalękkunar hans meš lękkun raunraforkuveršs, ef ekki hefši veriš tekin sś misrįšna įkvöršun 1999 og jafnvel fyrr aš planta "ašskotadżri" inn ķ ķslenzka orkulöggjöf, sem getur reyndar virkaš vel viš réttar ašstęšur, en žetta "ašskotadżr" er ekki snišiš fyrir ķslenzkar ašstęšur.  Žess vegna ganga orkumįlin į afturfótunum hér, žótt orkurįšherra viršist af greinaskrifum sķnum aš dęma halda annaš.

Birgir Žórarinsson, sem var ręšukóngur 149. löggjafaržingsins, skrifaši grein ķ Bęndablašiš 29. įgśst 2019 undir heitinu:

"Orkupakkar hękka raforkuverš".

Žessi fyrirsögn felur ķ sér stašreynd, sem leidd var ķ ljós meš skżrslu Orkunnar okkar, 16.08.2019. Įlyktunin, sem draga ber af žessari stašreynd er sś, aš orkulöggjöf ESB, innleidd ķ ķslenzkt umhverfi, hlżtur falleinkunn.  Samkeppnin er ekki nęg hérlendis til aš vega upp į móti žeim kostnašarauka, sem uppskipting raforkugeirans leiddi af sér.  Yfirbyggingin mun bara vaxa meš fleiri orkupökkum og óhagręšiš sömuleišis.  Veršhękkanir rafmagns umfram veršlag munu vaxa meš OP#3 og OP#4 (Hreinorkupakkanum) og um žverbak mun keyra, verši landiš tengt Innri markašinum um sęstreng.

Af žessum sökum ęttu stjórnvöld aš fitja upp į žvķ, aš Ķsland fįi algera undanžįgu frį öllum orkupökkunum frį ESB.  Žetta vęri įgętisumręšuefni ķ nęstu kosningabarįttu.  Einnig mętti spyrja žjóšina aš žessu beint ķ atkvęšagreišslu samhliša nęstu žingkosningum.

Hluta rakanna fyrir žessari stefnubreytingu er aš finna ķ ofannefndri grein Birgis Žórarinssonar, sem hér veršur vitnaš ķ:

"Žeir, sem hafa fundiš einna mest fyrir hękkun į raforkuverši vegna innleišingar orkupakka ESB, er žaš fólk, sem bżr į köldum svęšum į Ķslandi.  

Tveimur įrum eftir, aš fyrsti orkupakkinn var innleiddur, hafši raforkuverš til hśshitunar į veitusvęši Hitaveitu Sušurnesja (nś HS Orku) hękkaš į bilinu 74 % - 96 %.  Žetta žekki ég af eigin raun, bśandi į köldu svęši į Sušurnesjum.  

Įstęšan var sś, aš Hitaveitan nišurgreiddi sérstaklega raforku til hśshitunar.  Orkupakkinn stóš ķ vegi fyrir žessari nišurgreišslu, og var hśn žvķ felld nišur.  

Mašur spyr sig; hvaš kom embęttismönnum ķ Brussel žaš viš, aš raforka hafi veriš sérstaklega nišurgreidd til hśshitunar hér į landi ?  Ég benti į žessa stašreynd ķ umręšu į Alžingi og var žį sakašur um aš fara meš rangt mįl af žingmönnum Sjįlfstęšisflokksins.

Ég brį žį į žaš rįš aš sżna umręddum žingmönnum gamla raforkureikninga, fyrir og eftir innleišingu orkupakka eitt, mįli mķnu til stušnings.  Sló žį žögn į žingmennina, en žeir bįšust ekki afsökunar į oršum sķnum.  

Žetta eitt og sér sżnir, aš žeir žingmenn, sem styšja innleišingu orkupakka ESB, svķfast einskis ķ mįlflutningi sķnum.  Óskiljanlegt er, hverra erinda žeir ganga į Alžingi, og hvaša hagsmunir kunna aš bśa aš baki.  

Bśast mį viš enn meiri hękkun į orkuverši, fari svo, aš žrišji orkupakkinn verši samžykktur og įform fjįrfesta um sęstreng verši aš veruleika."

Hvar var hin margrómaša neytendavernd orkupakkanna, žegar um 85 % hękkun į rafmagni til hśshitunar dundi į Sušurnesjamönnum ?  Žetta gerist vęntanlega viš bókhaldslegan ašskilnaš hitaveitunnar og rafveitunnar. Svipaš geršist viš sundurlimun Landsvirkjunar.  Hagnaši af virkjunum var fyrir sundurlimun variš til uppbyggingar flutningskerfisins.  Nś žarf Landsnet aš fjįrmagna žęr fjįrfestingar meš lįnum og gjaldskrį, allt saman neytendum ķ óhag.  Įn Evrópuréttar į žessu sviši myndi Samkeppnisstofnun gera athugasemdir viš markašsrįšandi stöšu og óešlilega samžęttingu samkeppnisrekstrar (raforkuvinnslu) og einokunarstarfsemi (hitaveitu).

Reynslan sżnir, aš ķslenzki markašurinn er of lķtill til aš uppskipting fyrirtękja ķ anda ESB sé hagkvęm fyrir neytendur.  Ķ ķslenzka orkukerfinu er orkuforšinn m.a. hįšur duttlungum nįttśruaflanna, en hjį ESB sjį eldsneytismarkašir aš miklu leyti um žennan žįtt.  Žess vegna žarf aš flétta orkulindastżringu inn ķ markašsstżringu ESB hérlendis, svo aš ekki fari illa. Ef stjórnvöld (Alžingi) kjósa ašgeršir ķ įtt til jöfnunar ašstöšu fólks į svęšum įn jaršhita og meš jaršhita, žį er žaš fullveldismįl aš rįša žvķ, en svo er ekki lengur, eins og fram kemur ķ tilvitnašri grein.

Grein sinni lauk Birgir žannig:

"Ķslendingar eru sjįlfstęš žjóš ķ haršbżlu landi og eiga ekki aš lįta embęttismenn ķ ESB rįša žvķ, hvernig viš nżtum okkar mikilvęgu raforkuaušlind eša veršleggjum hana.  Atkvęšagreišslan į Alžingi um žrišja orkupakkann fer fram 2. september n.k. [2019].  Žį kemur ķ ljós, hvaša žingmenn standa meš žjóšinni."

Hvort sem landsmenn kjósa aš eiga višskipti viš śtlönd um sęstreng eša ekki, er óhagstętt fyrir žį aš žurfa aš beygja sig undir Evrópuréttinn į sviši orkumįla.  Ašstęšur eru hér of ólķkar žeim, sem į meginlandinu eša Bretlandi eru viš lżši, til aš hagfellt sé aš lśta "erkibiskups bošskap" į žessu sviši.  Nęr vęri aš fylgja fordęmi höfšingja Oddaverja og fóstra Snorra Sturlusonar į 12. öld, Jóns Loftssonar:

"Heyra mį ég erkibiskups bošskap, en rįšinn er ég ķ aš hafa hann aš engu."

 

 

 

 

 


Žaš fer aš krauma undir

Jón Gunnarsson, Alžingismašur Sjįlfstęšisflokksins ķ SV-kjördęmi (Kraganum), ritaši grein ķ Morgunblašiš 6. september 2019 og sżndi žar rétt einu sinni, hversu įrvökull, athugull og įkvešinn žingmašur hann er, enda er hann nś oršinn ritari flokksins. Hann gerši žar m.a. aš umręšuefni ašfarir umhverfisrįšherrans viš frišlżsingu į öllu vatnasviši Jökulsįr į Fjöllum, en žar viršist sį fara offari mišaš viš lagaheimildir sķnar.  Ef žingiš ekki ómerkir žessa gjörš hans, er hętt viš mįlssóknum į hendur rķkinu og jafnvel skašabótakröfum.  Žarna er flaustur į ferš ķ staš lżšręšislegra višręšna viš viškomandi sveitarfélög, hagsmunaašila og umręšna į Alžingi.  Mįliš hlżtur aš hafa veriš reifaš ķ rķkisstjórn fyrst, og mį furšu gegna, aš enginn rįšherra viršist hafa gert athugasemd eša hreyft mótmęlum. 

Jón segir óstjórn vera į orkumįlum landsins og skal taka undir žaš.  Žar hlżtur ANR (aušlinda-, nżsköpunar og feršamįlarįšuneytiš), sem hżsir orkumįlin, aš eiga höfušsök.  Rįšherra žar er varaformašur Sjįlfstęšisflokksins og var tķmabęrt, aš žingmašur Sjįlfstęšisflokksins fyndi aš rįšsmennsku hennar, sem mest einkennist af žekkingarleysi (OP#3) og athafnaleysi (aflskortur yfirvofandi ķ vetur samkvęmt Landsneti).

Jón Gunnarsson hóf grein sķna:

"Lķfiš eftir orkupakkann",

žannig:

"Žį er bśiš aš afgreiša orkupakkamįliš ķ bili.  Žaš hefur veriš okkur góš lexķa um mikilvęgi žess, hvernig stašiš veršur aš sambęrilegum mįlum tengdum EES-samningnum ķ framtķšinni.  Ég var einn af efasemdarmönnum ķ Sjįlfstęšisflokknum, en eftir žį vinnu, sem fram fór, voru žęr įhyggjur ekki lengur til stašar.  Aš žessu mįli loknu tel ég, aš mikilvęgasta umręšan sé eftir; žaš, hvernig viš ętlum aš tryggja heimilum og fyrirtękjum žessa lands nęga raforku į lęgsta verši, sem žekkist ķ žeim löndum, sem viš berum okkur saman viš."

Textinn žarfnast śtleggingar:  Orkupakkamįliš mun reka į fjörur okkar aftur.  Umręšan sżndi, aš undirbśningi rįšuneytanna var mjög įbótavant, og žaš veršur aš kryfja mįlin betur nęst m.t.t. ķslenzkra hagsmuna.  Ég óttašist ķ upphafi, aš hagsmunir Ķslands vęru fyrir borš bornir, en eftir sameiginlega yfirlżsingu Miguels Canetes og Gušlaugs Žórs og setningu fyrirvara ķ žingsįlyktanir og lög tel ég hagsmunum okkar borgiš. Nś er mįliš aš hindra afl-og orkuskort og aš tryggja įframhaldandi samkeppnisforskot ķslenzkra fyrirtękja ķ krafti lįgs raforkuveršs. 

Blekbóndi deilir ekki įhyggjuleysi Jóns śt af skašleysi OP#3, en "den tid, den sorg".  Framtķšin mun leiša žaš ķ ljós.  Žaš er alveg rétt hjį Jóni, aš žaš er verk aš vinna į orkumįlasviši viš aš tryggja hagsmuni almennings, heimila og fyrirtękja, žvķ aš flotiš hefur veriš sofandi aš feigšarósi, į mešan raforkuverš til heimila hefur hękkaš aš raunverši um 7 % - 8 %, sķšan OP#1 var innleiddur hérlendis.  Ef almenningur hefši ekki veriš snušašur um beinan įvöxt eigna sinna sinna ķ orkugeiranum, hefši raunveršlękkun įtt sér staš į žessu 15 įra tķmabili. Um allt žetta mį lesa ķ skżrslu Orkunnar okkar, 16.08.2019.

Framtķšarvandinn er sį, aš OP#3 felur ķ sér hęttu į enn meiri raunveršhękkunum į nęstu 15 įrum, og Jón, Alžingismašur og ritari, mun hafa svipt sig völdum til įhrifa į žessu sviši meš žvķ aš lśta flokksaga 02.09.2019 į Alžingi.  

"Žaš er kynleg staša og óįsęttanleg, sem orkumįlarįšherra okkar er komin ķ, žegar hśn žarf aš ręša śtfęrslur į skeršingu į afhendingu raforku į nęstu įrum.  Ķ mķnum huga er einfalda svariš viš žeirri spurningu, aš į vakt Sjįlfstęšisflokksins kemur ekki til skeršinga ķ raforkukerfi okkar.  Viš munum sjį til žess, aš heimili og fyrirtęki ķ žessu orkurķka landi hafi nęga ódżra raforku og aš sköpuš verši tękifęri til aš byggja upp nżjungar ķ veršmęta- og atvinnusköpun um allt land."

Žetta er gott og blessaš, en stašan er einfaldlega sś nśna, aš veriš er aš brenna olķu til raforkuvinnslu vegna stašbundins raforkuskorts, og ķ vetur bżst Landsvirkjun viš aflskorti į landsvķsu, en veit ekki, hvar hann muni koma nišur.  Allt gerist žetta į vakt orkurįšherra Sjįlfstęšisflokksins, sem viršist samt hvorki hręra legg né liš.

Žegar Jóhann Mįr Marķusson var ašstošarforstjóri Landsvirkjunar minnist blekbóndi žess, aš hann kallaši fulltrśa helztu višskiptavina fyrirtękisins į sinn fund til aš kynna žeim žį stefnu Landsvirkjunar aš eiga aš lįgmarki 250 GWh varaforša ķ kerfinu.  Žessu var mjög vel tekiš af višskiptavinum.  Nś žyfti varaforšinn aš vera meiri, en žessi stefna Landsvirkjunar hefur hins vegar veriš lögš fyrir róša, illu heilli.  Hvers vegna koma ekki fyrirmęli frį fulltrśa eiganda Landsvirkjunar, rķkisstjórninni, um, aš Landsvirkjun skuli tafarlaust koma sér upp tilteknum varaforša ?  

Į sama tķma og forsętisrįšherra segir loftslagsmįlin hafa algeran forgang ķ landinu, er minna framboš en spurn eftir endurnżjanlegri orku.  Setja veršur enn meiri kraft ķ aš afnema alla flöskuhįlsa ķ kerfinu.

"Barįttan um Hvalįrvirkjun er kannski skżrasta dęmiš, sem viš okkur blasir ķ dag.  Ķ umręšum į Alžingi į sķnum tķma bentu žeir, sem skemmst vilja fara mér og öšrum į žennan virkjanakost, sem Svandķs Svavarsdóttir, žįverandi umhverfisrįšherra, setti ķ nżtingarflokk.  "Nżtiš žennan virkjunarkost įšur en žiš bišjiš um ašra möguleika", var haft į orši.  Nś, žegar sį kostur hefur fariš allt torsótta ferliš, fer žetta sama fólk ķ baklįs og vill koma ķ veg fyrir framkvęmdir."

Žetta er réttmęt įbending.  Ferliš aš framkvęmdaleyfi fyrir virkjanir og flutningsmannvirki er allt of torsótt og seinlegt. Tķmafrestir fyrir kęrur og śrlausn žeirra eru of rśmir.  Nśverandi žunglamalega kerfi gerir undirbśning og framkvęmdir óžarflega dżrar, sem aušvitaš kemur nišur į neytendum. Flokkunin ķ nżtingu, biš og vernd er of losaraleg.  Taka žarf meš ķ reikninginn žjóšfélagslegar og efnahagslegar afleišingar af aš leyfa ekki virkjun.  Įšur en virkjanakostur er settur ķ vernd žarf aš tiltaka virkjanaśtfęrsluna, sem mišaš er viš, svo aš hęgt sé aš endurskoša flokkunina meš minna umhverfisraski. 

"Umhverfisrįšherra hefur ekki getaš lagt fram nżja rammaįętlun vegna žess, aš hann į rętur sķnar ķ žeim hópi fólks, sem telur, aš ekki eigi aš virkja meira į Ķslandi.  Žess sé ekki žörf.  Lög um rammaįętlun gera ekki rįš fyrir stöšnun, og aušvitaš er žaš svo, aš umręša um žrišja orkupakkann eša önnur umręša um orkuaušlindina vęri óžörf, ef slķkri stefnu vęri framfylgt.  Ég fullyrši, aš žaš var ekki skilningur žingmanna, žegar mįliš var į sķnum tķma afgreitt ķ vķštękri sįtt į Alžingi.  

Umhverfisrįšherra er upptekinn af žvķ žessa dagana aš efna til frišlżsingar į grundvelli žessara laga. Ašferšafręši hans stenzt aš mķnu mati enga skošun, og hafa margir hagsmunaašilar fullyrt, aš ekki sé fariš aš lögum ķ žeirri śtfęrslu, sem hann bošar.  Ég er sammįla žvķ, aš verklag hans samręmist ekki lögunum.  Ķ žvķ sambandi mį nefna, aš dettur einhverjum ķ hug, aš Alžingi hafi framselt slķkt vald til eins manns, aš hann geti aš eigin gešžótta įkvešiš frišlżsingarmörk.  Žaš er annarra aš gera žaš og Alžingis aš afgreiša samhliša rammaįętlun hverju sinni."

Žaš var misrįšiš aš lįta umhverfisrįšherra eiga frumkvęši aš vinnu viš Rammaįętlun um vernd og nżtingu virkjanakosta.  Ešlilegra er aš fela rįšherra orku, išnašar, feršamįla og nżsköpunar žetta hlutverk, og viškomandi žingnefndir ęttu aušvitaš aš geta tekiš frumkvęši lķka.  Žingviljinn į aš rįša žessu, og nśverandi umhverfisrįšherra er ekki žingmašur, sem gerir mįliš enn ólżšręšislegra.  Žaš er naušsynlegt aš ógilda umręddar gerręšislegar frišlżsingar hans į Jökulsį į Fjöllum; annars er afar lķklegt, aš mįlarekstur hefjist gegn rķkinu, og žeim mįlum mun rķkiš lķklega tapa, eins og allt er ķ pottinn bśiš.  Orkumįlastjóri tók undir meš Jóni Gunnarssyni um žessar frišlżsingar umhverfisrįšherra ķ fjölmišlavištali 7. september 2019, og fjįrmįla- og efnahagsrįšherra gerši žaš efnislega daginn įšur.

Formašur žingflokks sjįlfstęšismanna hefur aš vķsu séš įstęšu til aš taka fram, aš Jón tali ekki fyrir hönd žingflokksins, en vegna žess, aš forsętisrįšherra ber įbyrgš į žessum umhverfisrįšherra og styšur hann ķ vafasömum gjörningum hans, er ljóst, aš um alvarlegt mįl er aš ręša fyrir rķkisstjórnina.  Jón Gunnarsson er įreišanlega ekki einn į bįti į mešal stjórnarliša. 

  

 

 


Skrżtin afstaša žingmanna til orkumįlanna

Ķ Morgunblašinu 2. september 2019 gat aš lķta skošun nokkurra žingmanna į umręšunum um Orkupakka #3 (OP#3) undanfariš. Sķnum augum lķtur hver į silfriš, og įstęša er til aš staldra viš eitt dęmi:

"Birgir Įrmannsson, žingflokksformašur Sjįlfstęšisflokks, segir ekkert hafa komiš fram undanfariš, sem gefi tilefni til annars en mįliš verši samžykkt, eins og stefnt hafi veriš aš.  Birgir telur, aš umręša um stefnumótun ķ orkumįlum haldi įfram ķ framhaldinu.  "Mörg af žeim atrišum, sem andstęšingar orkupakkans hafa haldiš į lofti, tengjast annarri stefnumótun en žeirri, sem felst ķ žrišja orkupakkanum sjįlfum", segir hann og nefnir, aš žar sé t.d. ekki fjallaš um eignarhald į orkuaušlindum og -fyrirtękjum og ekki um lagningu sęstrengs."

Meš samžykkt Alžingis į OP#3 er Ķsland gengiš ķ Orkusamband Evrópu (Energy Union of Europe), sem stjórnaš er af framkvęmdastjórn ESB.  Žar meš hefur Alžingi gert orkustefnu ESB aš orkustefnu Ķslands varšandi rafmagn (ekki jaršgas).  Žeir žingmenn (stjórnarlišsins) eru aš vķsu til, sem halda žvķ fram, aš Orkusamband Evrópu sé ekki til, en žeir ęttu aš kynna sér mįlin betur įšur en žeir tśšra śt ķ loftiš:

Orkusamband .

Ķ orkustefnu ESB er kvešiš į um, aš öll ašildarlöndin skuli tengjast Innri orkumarkašinum.  Į honum fara višskipti fram ķ orkukauphöllum, og žess vegna žarf Ķsland aš taka upp markašsstżringu raforkuvinnslunnar meš kostum hennar og göllum. Žaš veršur aš ašlaga ķslenzka raforkumarkašinn aš t.d. Nord Pool, įšur en hann tengist Innri markaši ESB fyrir raforku.  Žannig er ekkert val um žaš, hvort markašurinn eša t.d. hagsmunir notenda m.t.t. orkuöryggis eiga aš rįša feršinni.  Žaš er žó fullveldisréttur Ķslands aš rįša žessu, en hann er brotinn meš OP#3. Ekkert hefur sézt frį lagaspekingum um žessa hliš fullveldisframsals til  ESB meš innleišingu OP#3. Žetta skapar lagalega óvissu (hęttu į mįlshöfšunum) viš žį framkvęmd.

Til žess aš tryggja "frelsin fjögur" ķ framkvęmd į žessum markaši vill ESB ganga śr skugga um, aš rķkisvaldiš hygli ekki fyrirtękjum sķnum į žessum markaši.  Ķ žvķ skyni er ķ raun reynt aš żta rķkisfyrirtękjum śt af žessum markaši og reynt aš fį einkafyrirtęki inn į hann ķ stašinn.  Žar meš eru lķkur į, aš fjįrfestingarvilji ķ žessum geira aukist, sem er tališ einkar mikilvęgt varšandi vatnsorkulindina, žvķ aš vatnsorkuver geta "spilaš" mjög vel meš vindorkuverum, sem eru uppistašan ķ orkuverum Evrópu įn koltvķildislosunar.  Til žess žarf hins vegar aš auka mjög uppsett afl vél- og rafbśnašar ķ vatnsorkuverunum, sem śtheimtir mikiš fé.

Viš žessar ašfarir beita Framkvęmdastjórnin og ESA žremur gögnum fyrir sig gagnvart Noregi, ž.e. žjónustutilskipun 2006/123/EB, tilskipun um opinber innkaup nr 2014/23/EB og įkvęšum um athafnafrelsi ķ sįttmįlanum um virkni ESB, TFEU, gr. 49 og 56.  Žessum gögnum er hęgt aš beita gegn EFTA-löndunum į grundvelli EES-samningsins, en OP#3 kemur žar ekki sérstaklega viš sögu. Gagnvart Ķslandi var hins vegar beitt EES-samninginum, gr. 61(1) um bann viš rķkisašstoš viš fyrirtęki į samkeppnismarkaši og tilskipun 2000/60/EB, sem er hluti af EES-samninginum og var innleidd hér meš vatnsnżtingarlögum nr 36/2011. Veršur nįnari grein gerš fyrir śrskurši ESA nr 075/16/COL um brot į įkvęšinu um bann viš rķkisašstoš viš śthlutun orkunżtingarréttinda ķ vefpistli sķšar. Žar kemur fram grundvallarmunur į afstöšu ķslenzkra og norskra stjórnvalda til žessara mįla. 

Žvķ er haldiš fram, aš žessi barįtta Framkvęmdastjórnarinnar og ESA jafngildi ekki kröfu um einkavęšingu vatnsorkuvirkjana. Žaš er hįlmstrį žeirra, sem rķghalda vilja ķ EES-samninginn, hvaš sem tautar og raular. Ķ reynd fara žessar stofnanir žó fram į śtboš į orkunżtingarleyfum vatnsréttinda rķkisins til um 30 įra ķ senn innan ESA, svo aš allir sitji viš sama borš og markašsverš fyrir réttindin séu tryggš. 

Allir sjį, aš ķslenzk fyrirtęki standa höllum fęti į žeim markaši, einnig hin öfluga Landsvirkjun, gagnvart erlendum risum ķ orkuvinnslugeiranum.  Afleišingin veršur, aš nżtingarrétturinn til 30 įra og žar meš viškomandi virkjun lendir hjį fjįrsterkum erlendum  einkafyrirtękjum. Slķkt er óvišunandi fyrir Ķslendinga, og žessar ašfarir strķša sennilega gegn Stjórnarskrį, žvķ aš žęr eru žvingašar fram af erlendu valdi. Žessi erlendu fyrirtęki gętu sótzt eftir aš margfalda uppsett afl viškomandi virkjana, žegar bśiš vęri aš tryggja tengingu Ķslands viš Innri markašinn.  Aušvitaš žyrftu žau leyfi Orkustofnunar og fleiri stofnana til žess, en eftir samžykkt OP#3, svo aš ekki sé minnzt į "Hreinorkupakkann"-HP (OP#4), munu ķslenzk yfirvöld lenda ķ miklu stķmabraki viš ESA og jafnvel fjįrfestana, sem kann aš enda fyrir EFTA-dómstólinum, ef žau ętla aš standa ķ vegi fyrir leyfisveitingum til fjįrfestinga ķ endurnżjanlegum orkulindum.    

Žaš er einkennilegt af Birgi Įrmannssyni aš segja, aš OP#3 fjalli ekki um sęstreng, žótt "submarine cable" komi kannski ekki upp ķ leitarvélinni hans.  OP#3 fjallar aš mestu leyti um regluverk fyrir uppbyggingu og rekstur innviša til samtengingar landa viš Innri markašinn.  Žaš eru svo miklar yfiržjóšlegar heimildir ķ OP#3 til aš greiša götu fjįrfesta ķ millilandatengingum, aš ólķklegt mį telja, aš ķslenzka rķkiš geti stašiš ķ vegi slķks, ef verulegur įhugi er fyrir slķku innan ESB, eins og greinilega kom fram hjį fjölda ķslenzkra lögfręšinga ķ umręšunni ķ ašdraganda innleišingar į OP#3.    

Hér mun įkęra Framkvęmdastjórnarinnar į hendur belgķsku rķkisstjórninni 25.07.2019 fyrir aš taka til sķn endanlegt įkvöršunarvald um m.a. tengingu belgķska flutningskerfisins viš śtlönd verša prófmįl fyrir Ķsland.

Rįšuneytin UTR og ANR halda žvķ samt fram, aš engin lķkindi séu meš belgķsku og ķslenzku innleišingunni.  Aš forminu til er žaš rétt, en aš inntakinu til eiga žessar innleišingar ašalatrišiš sameiginlegt, ž.e. aš draga śr völdum Landsreglara ķ blóra viš žaš, sem fyrirskrifaš er ķ OP#3. ESB-dómstóllinn setur EFTA-dómstólinum fordęmi.  Žess vegna veltur į mjög miklu fyrir Ķsland, hvernig dómur ESB-dómstólsins fellur.  Lķtilla tķšinda er aš vęnta af žessum vettvangi fyrr en eftir žann dóm, e.t.v. 2020. 

Žvķ mišur viršast žingmenn reiša sig į matreišslu rįšuneytanna į öllum hlišum žessa orkupakkamįls.  Glöggskyggni rįšuneytisfólks hefur žó reynzt alvarlega įbótavant varšandi Evrópuréttinn, eins og "kjötmįliš" sżnir, žar sem Alžingi samžykkti regluverk ESB į landbśnašarsviši meš fyrirvara, sem reyndist "hśmbśkk", einskis virši, og varš landsmönnum rįndżr.

 

 

 


Orkumįlin reka į reišanum

Išnašarrįšherrann, Žórdķs Kolbrśn Reykfjörš Gylfadóttir, fékk į sig réttmęta gagnrżni śr eigin kjördęmi, ž.e. frį bęjarstjórn Akraness og sveitarstjórn Hvalfjaršarsveitar, fyrir stefnuleysi ķ mįlefnum orkukręfs išnašar, ķ lok įgśst 2019, en žessi starfsemi į nś undir högg aš sękja į Ķslandi, m.a. śt af hįu raforkuverši. 

Sannleikurinn er sį, aš flestar framleišslugreinar og žjónustugreinar ķ landinu berjast ķ bökkum, į mešan raforkuvinnslufyrirtękin, jafnvel flutningsfyrirtękiš, Landsnet, gręša į tį og fingri.  Žetta er óešlilegt, og sérstaklega er undarlegt, aš veršlagsstefna Landsvirkjunar virtist breytast įriš 2010, og sķšan žį er hśn ónęm gagnvart afkomu višskiptavina sinna.  

Žetta hafa allir skynjaš, sem nįlęgt Landsvirkjun hafa komiš, og vissulega hafa óįnęgjuraddir heyrzt, en nś eru žęr komnar į nżtt stig, svo aš išnašarrįšherra og fjįrmįla- og efnahagsrįšherra geta ekki lengur skotiš sér į  bak viš orkustefnunefnd og stjórn Landsvirkjunar, heldur verša aš setja Landsvirkjun eigandastefnu hiš fyrsta, žar sem upphafleg stefnumörkun um uppbyggingu og višhald samkeppnishęfs atvinnulķfs ķ landinu fęr sess ķ žeim męli, sem samrżmist OP#3. 

Žvķ mišur er hętt viš, aš Landsreglarinn fetti fingur śt ķ slķka eigandastefnu į grundvelli banns viš rķkisstušningi til atvinnurekstrar.  Er žetta smjöržefurinn af erfišleikunum, sem OP#3 į eftir aš valda ķslenzku atvinnulķfi ?  

Žann 2. september 2019 birtist frétt Jóns Birgis Eirķkssonar ķ Morgunblašinu um nżjar vendingar ķ žessu mįli undir fyrirsögninni:

"Rķkisstjórnin endurskoši stefnu sķna".

Hśn hófst žannig:

"Bęjarstjórn Akraness og sveitarstjórn Hvalfjaršarsveitar skora į rķkisstjórnina aš endurskoša stefnu sķna ķ mįlefnum orkukręfs išnašar og setja Landsvirkjun eigendastefnu įn tafar.

Įskorunin var samžykkt į sameiginlegum fundi sveitarstjórnanna ķ sķšustu viku, en žar kemur fram, aš fundurinn hafi veriš haldinn vegna "žeirrar alvarlegu stöšu, sem upp er komin ķ atvinnumįlum į Grundartanga og leitt getur til verulegs samdrįttar ķ starfsemi orkukręfs išnašar og fękkunar starfa".

Fram kemur ķ įskoruninni, aš rekstrarumhverfi žessa išnašar į Ķslandi hafi versnaš til muna, og žaš  samkeppnisforskot, sem hér hafi veriš ķ orkuverši, sé nś algerlega horfiš.  Kjörnir fulltrśar į svęšinu kalli eftir svörum um, hver hafi tekiš įkvöršun um žessa stefnubreytingu og į hvaša vettvangi hśn hafi veriš tekin."

Hér fer ekkert į milli mįla.  Landsvirkjun hefur gengiš fram af offorsi, ekkert tillit tekiš til žess, aš umsamiš raforkuverš skyldi styrkja samkeppnisstöšu fyrirtękjanna į alžjóšlegum markaši, eins og hśn jafnan gerši fyrrum tķš.  Rįšherra išnašar hefur ekki fariš ofan ķ saumana į nżjustu orkusamningunum meš žetta ķ huga og į sennilega óhęgt um vik vegna ESA-Eftirlitsstofnunar EFTA, sem hefur tekiš sér žaš hlutverk frį 2003.  Ešlilega er samt spurt um eigandastefnu Landsvirkjunar, og hvernig stefnubreyting Landsvirkjunar sé komin undir.  Hver veit, nema hana megi rekja allt aftur til OP#1 (2003) ?

Hér sjįum viš svart į hvķtu, aš Landsvirkjun er į rangri braut meš veršlagsstefnu sķna og er komin yfir žolmörk ķslenzks atvinnulķfs.  Rétt višbrögš eru žį aš taka skref til baka og endursemja til aš tryggja framtķš fyrirtękjanna og afkomuöryggi žeirra, sem žar vinna, beint og óbeint.  Einnig ętti hśn aš eiga frumkvęši aš lękkun heildsöluveršs į almennum markaši.  Sé einhver samkeppni virk, koma hin fyrirtękin į eftir.

Nś er hins vegar komiš babb ķ bįtinn.  Alžingi hefur innleitt OP#3, og eftir žaš er Landsreglarinn (undir ESA/ACER) innsti koppur ķ bśri orkumįlanna og rįšherrarnir ķ aukahlutverkum.  Žaš ber vissulega keim af fullveldisframsali, ef rįšherra getur ekki haft įhrif į veršlagsstefnu rķkisfyrirtękja meš śtgįfu eigandastefnu, sem rķkisstjórnin samžykkir.  

Žetta er smjöržefurinn af žvķ, sem koma skal, ž.e. veršhękkanir į rafmagni, sem ógna tilveru fyrirtękja og afkomu heimila.  Stjórnvöld klumsa ķ eigin landi.  Innleiddu orkupakka meš neytendavernd į vörunum.  Hvķlķkir stjórnarhęttir.  O, sancta simplicitas.  

 


Framsal fullveldis yfir aušlindum landsins

Stefna Evrópusambandsins ķ orkumįlum er aš bśa til einn samhęfšan orkumarkaš fyrir rafmagn, žar sem öll landssvęši og lönd EES eru rękilega samtengd. Meginorkuflutningarnir og dreifing til neytenda eru einokunarstarfsemi, en innan orkuvinnslunnar skal fjórfrelsiš rķkja óheft og óbjagaš af rķkisvaldinu.

Framkvęmdastjórnin vill einkavęša vatnsorkuver ķ rķkjum, žar sem žau eru ķ talsveršum eša miklum męli ķ höndum rķkisfyrirtękja.  Įstęšan er sś, aš hśn vill fį aukna fjįrfestingargetu og fjįrfestingarįhuga inn ķ žennan geira til aš bśa ķ haginn fyrir mikla aukningu uppsetts vélaafls ķ vatnsorkuverum, jafnvel tvö- til žreföldun, til aš bęta orkuframbošsmissi frį vindmyllunum upp, žegar lygnir į įlagstķma.

Til žess aš gera žetta žykir einfaldast aš beita  Žjónustutilskipun #123/2019 į rķkisvaldiš, og er žaš žį sakaš um śthlutun takmarkašra gęša į ógegnsęjan og ķvilnandi hįtt til rķkisfyrirtękja.  Žarna séu samkeppnisreglur brotnar, og žessum gęšum verši aš rįšstafa til hęstbjóšanda ķ śtboši į um 30 įra fresti.  Fyrirtęki, sem öšlast afnotarétt į orkulindinni, hér vatnsréttindunum, geta sett virkjunareigandanum stólinn fyrir dyrnar og samiš um "sanngjarnt" verš į virkjun.  Žaš er jafnframt ljóst, aš 0,36 M manns į Ķslandi geta ekki stašiš gegn 460 M manns (eftir BREXIT) į opnum markaši.  

Žetta mįl, sem žegar hefur rekiš į fjörur ķslenzku rķkisstjórnarinnar, sem ólķkt norsku rķkisstjórninni hefur enn ekki svaraš žvķ, aš žvķ bezt er vitaš, varšar fullveldisrétt žjóšarinnar, žótt lögfręšileg umręša hafi ekki veriš įberandi um žaš. (Norska rķkisstjórnin var 5 vikur aš semja svar til ESA viš fyrirspurn um śthlutunarfyrirkomulagiš norska.) Žaš er fullveldisréttur žjóšarinnar, og rķkisvaldiš fer meš žaš vald, aš rįšstafa afnotarétti yfir aušlindum sķnum įn afskipta erlends valds, hvaš žį yfiržjóšlegs valds.  Žessu žarf aš gera ESA bréflega grein fyrir, en sķšasta rķkisstjórn og sś nśverandi hafa heykzt į žvķ aš halda fram fullveldisrétti žjóšarinnar ķ žessu mįli.  Žaš lofar ekki góšu um framhald innleišingar į Orkustefnu ESB hérlendis meš orkupökkunum.

  Af žessum sökum stangast orkustefna ESB į viš fullveldi landsins, og allir orkupakkarnir eru reistir į henni, og žess vegna er naušsynlegt aš synja OP#3 samžykkis.  Ķ raun žarf aš fį undanžįgu frį orkustefnu ESB og žar meš öllum orkupökkunum.  

Ķ grein sinni ķ sumarhefti Žjóšmįla 2019,

"Umrót vegna orkupakka",

hafši Björn Bjarnason, formašur nefndar um mat į reynslunni af EES, eftirfarandi eftir Bjarna Benediktssyni, formanni Sjįlfstęšisflokksins, ķ umręšum į Alžingi 22. marz 2018 um OP#3:

"Hér er um aš ręša ķ efnisatrišum mjög stórt mįl, sem į yfirboršinu, hugsanlega, varšar ekki meš beinum hętti raforkumarkašinn vegna žess, aš bošvald viškomandi sameiginlegrar stofnunar [ACER] virkjast ekki fyrr en ķslenzki markašurinn tengist žeim evrópska."

 Žessi mįlflutningur stenzt ekki skošun, eins og sżnt var fram į ķ pistlinum: 

 https://bjarnijonsson.blog.is/blog/bjarnijonsson/entry/2238491 

Žar kemur fram, aš ķslenzk yfirvöld munu žurfa aš sęta žvķ, aš Landsreglarinn innleiši hérlendis markašsstżringu raforkukerfisins aš hętti ESB, žótt yfirvöld kynnu aš kjósa fremur orkulindastżringu, sem stunduš hefur veriš innan Landsvirkjunar um įrabil, en žarf aš verša opinber stefnumörkun ķ lögum og spanna allt landiš, ž.e. öll virkjanafyrirtęki yfir tiltekinni stęrš.  Žetta veršur fyrsta ašalverkefni Landsreglarans, žvķ aš honum ber aš ašlaga ķslenzka raforkumarkašinn aš žeim evrópska įšur en hingaš veršur lagšur sęstrengur.  Aš bošvald ACER "virkist" fyrst meš sęstreng er rangt.  Žaš virkjast strax viš innleišingu OP#3.   

Björn Bjarnason bętir sķšan viš:

"Žarna sló Bjarni strax varnagla vegna sęstrengsins.  Athuganir lögfręšinga og įlit hafa sķšan įréttaš žennan grundvallaržįtt.  Žaš verši ekkert framsal įn sęstrengs, og žrįtt fyrir strenginn telja sumir ekki um neitt framsal aš ręša."

Varšandi įlit lögfręšinga er žaš eitt aš segja, aš į mešal žeirra eru deildar meiningar um OP#3. Veršur aš segja alveg eins og er, aš ólķkt hafa nś komiš traustari röksemdafęrslur frį žeim, sem varaš hafa viš innleišingu OP#3 en hinum.  Nęgir aš nefna žį hępnu kenningu, sem ekki styšst viš neitt dómafordęmi frį ESB-dómstólinum, aš Evrópuréttur vķki fyrir Hafréttarsįttmįlanu. Žaš er žvert į móti. Hitt er undarlegra, aš žeir skuli ekki hafa athugaš žį afleišingu innleišingar Orkustefnu ESB hér, sem reist er į Lissabonsįttmįlanum frį 2009, sem hefur ekkert gildi hér, aš orkulindarnar munu margar hverjar lenda ķ höndum sterkra erlendra orkufyrirtękja, sem eru lķkleg til aš bjóša hęst ķ afnotaréttinn.  Žaš veršur aš spyrna viš fótum og beita fullveldisréttinum yfir aušlindum landsins til aš koma ķ veg fyrir žį einkavęšingu, sem ESA og Framkvęmdastjórnin stefna aš.

Sķšan kom tilvitnun ķ Bjarna Benediktsson śr sömu umręšu į Alžingi viš Žorstein Vķglundsson:

"Žaš, sem ég į svo erfitt meš aš skilja, er įhugi hįttvirts žingmanns og sumra hér į žinginu į aš komast undir bošvald samevrópskra stofnana.  Hvaš ķ ósköpunum liggur mönnum į aš komast undir sameiginlega raforkustofnun Evrópu į okkar einangraša landi meš okkar eigiš raforkukerfi ?  Hvers vegna ķ ósköpunum hafa menn įhuga į aš komast undir bošvald žessara stofnana ?"

Žvķ mišur viršist hér um aš ręša einskęra "retorikk", mįlskrśš, hjį formanninum, nokkuš sem nś tķškast aš kalla "poppślisma", sem er aušvitaš lżšskrum, ž.e. aš slį um sig meš einhverju, sem aldrei er ętlunin aš standa viš.  Žaš hefur nś komiš į daginn hjį žessum formanni Sjįlfstęšisflokksins, aš honum liggur svo mikiš į aš koma žjóšinni undir bošvald ACER og inn ķ Orkusamband ESB, aš hann ljęr ekki mįls į aš neita aš aflétta hinum stjórnskipulega fyrirvara til aš skapa frekara svigrśm til samninga, žótt til žess hafi löggjafinn fulla heimild.   

Ekki tekur betra viš, žegar ķhuguš eru ummęli varaformanns Sjįlfstęšisflokksins, Žórdķsar Kolbrśnar Reykfjörš Gylfadóttur, um OP#3, ķ vištali ķ Fréttablašinu 13.07.2019:

"Mįliš snżst um réttindi neytenda og upplżsingaskyldu orkufyrirtękja, sem eru aš mestu opinber. Umręšan hefur aš miklu leyti snśizt um sęstreng.  Alveg óhįš žrišja orkupakkanum vęri hęgt aš leggja sęstreng.  Žaš er jafnerfitt aš gera žaš nśna og įšur.  En vegna umręšunnar höfum viš girt fyrir žaš, aš hęgt sé aš leggja sęstreng meš įkvöršun eins rįšherra einhvern tķma ķ framtķšinni.  Nś er žaš Alžingi, sem žarf aš samžykkja slķka framkvęmd, og opnaš hefur veriš į žjóšaratkvęšagreišslu um framkvęmdina, ef einhvern tķmann kęmi til žess, aš slķk framkvęmd kęmist į dagskrį.  Žvķ hśn er ekki į dagskrį žessarar rķkisstjórnar."

Žessi lesning er algerlega meš ólķkindum frį rįšherra og er, frómt frį sagt, alveg śt śr kś:

1) Réttindi neytenda verša fyrir borš borin į altari markašsstżringar raforkuvinnslunnar.  Ķ žvķ kerfi er ein stefnumörkun öšrum framar: aš hįmarka tekjur orkubirgjanna.

2) Ef snušri Landsreglarans veršur ekki sinnt, getur hann lagt fésektir į viškomandi fyrirtęki allt aš 10 % af įrlegri veltu.

3) Fyrir Ķslendinga žżšir OP#3 sęstreng, svo aš žaš er ekki undarlegt, aš umręšan snśist um hann. Allur OP#3 snżst um millilandatengingar ķ Orkusambandi ESB.

4) Ef Alžingi samžykkir OP#3, tekst rķkisvaldiš į hendur alvarlegar skyldur.  Žęr eru aš sjįlfsögšu ekki fólgnar ķ aš leggja sęstreng, heldur aš byggja upp alla innviši ķ landinu, sem naušsynlegir eru fyrir sęstreng samkvęmt "Union List of Projects of Common Interest".  Einnig veršur um aš ręša s.k. neikvęšar skyldur, sem verša fólgnar ķ aš leggja engan stein ķ götu sęstrengslagnar.  Aš įskilja samžykki Alžingis fyrir tengingu sęstrengs viš kerfi Landsnets er klįrt brot į žessari skyldu samkvęmt OP#3 og veršur brotiš į bak aftur meš vķsun ESA til dóms ESB-dómstólsins ķ mįli Framkvęmdastjórnarinnar gegn Belgķu 2019 eša meš skašabótamįli frį sęstrengsfjįrfesti.  

 


"Vér mótmęlum allir"

Arnar Žór Jónsson,(AŽJ), hérašsdómari, greindi afleišingar EES-samningsins meš hlišsjón af Orkupakka #3 (OP#3) meistaralega ķ sögulegu, réttarfarslegu og lżšręšislegu ljósi ķ grein sinni,

"Fullveldiš skiptir mįli",

ķ Morgunblašinu 27. jślķ 2019.  Veršur aš męlast til žess, aš allir žingmenn kynni sér grein žessa rękilega įšur en žeir gera upp hug sinn til OP#3 og greiša um hann atkvęši į Alžingi.  Sś atkvęšagreišsla mun fara į spjöld sögunnar og rįša miklu um hina pólitķsku framvindu į landi hér nęstu įrin.  Veršur nś vitnaš ótępilega ķ žessa lęrdómsrķku ritsmķš:

"Ķ ljósi frétta og vaxandi žunga ķ almennri umręšu um mįliš, tel ég ekki ofmęlt, aš įgreiningur um innleišingu O3 sé aš umbreytast ķ djśpstęša pólitķska krķsu, sem skekur ekki ašeins rķkisstjórnarflokkana į grunninum, heldur einnig flokka ķ stjórnarandstöšu."

Sé žetta rétt athugaš hjį AŽJ, sem djśpstęšur įgreiningur ķ stjórnarflokkunum ber vott um, žį mį vissulega vęnta umbrota ķ žeim og jafnvel stefnubreytingar meš tķš og tķma.  Žessi grein AŽJ er žungt lóš į žį vogarskįl og mun e.t.v. marka žįttaskil.

"Ég tel m.ö.o., aš rętur įgreiningsins um innleišingu O3 liggi djśpt ķ réttarvitund almennings og stöšu Ķslands gagnvart ESB į grunni EES-samstarfsins."

AŽJ telur m.ö.o., aš EES-samstarfiš samręmist ekki lengur réttarvitund almennings, hafi žaš nokkurn tķma gert žaš.  Viš žęr ašstęšur er ljóst, aš einhverjir stjórnmįlaflokkanna munu fljótlega endurskoša afstöšu sķna til EES-samstarfsins, og žaš er nįkvęmlega žaš, sem bśizt er viš ķ Noregi lķka.  Žar er reiknaš meš, aš EES-samstarfiš verši kosningamįl ķ kosningabarįttunni 2021 fyrir Stóržingskosningarnar.  Sama įr veršur Alžżšusambandsžing ķ Noregi, og žar er reiknaš meš, aš meirihluti žingfulltrśa hafi fengiš sig fullsadda af einkavęšingarfyrirskipunum ESA į raforkuvinnslu og jįrnbrautarekstri og réttindaskeršingum verkafólks.  Įlyktun LO-žingsins gegn EES mun, ef aš lķkum lętur, hafa įhrif į afstöšu Verkamannaflokksins til EES og viš rķkisstjórnarmyndun eftir žingkosningarnar haustiš 2021. 

Žetta ólżšręšislega EES-fyrirkomulag, sem getur framkallaš djśpstęšar samfélagsbreytingar, sem aldrei hafa žó veriš ręddar ķ kosningabarįttu eša innan stjórnmįlaflokkanna til neinnar hlķtar, er aš nįlgast leišarenda og hefur fariš fé betra.  

"Žaš er ekkert feimnismįl aš segja eins og er, aš ķ EES-samstarfinu hafa Ķslendingar veriš móttakendur reglna, en ekki tekiš žįtt ķ mótun žeirra.  Žaš er heldur ekkert ljótt aš segja žaš hreint śt, aš slķk staša er engu lżšręšisrķki sęmandi til lengdar.  Slķk staša er heldur ekki ķ neinu samręmi viš žann lagalega grunn, sem lagšur var aš stofnun Alžingis įriš 930 og mótaš hefur lagahefš Ķslendinga alla tķš, žrįtt fyrir löng tķmabil nišurlęgingar, undirokunar og kśgunar."

Žegar dómari kemst aš žeirri nišurstöšu, aš EES-samningurinn samręmist ekki grundvellinum aš stofnun Alžingis viš Öxarį 930, žį er ljóst, aš EES-ašildin er aš verša fleinn ķ holdi žjóšarinnar, sem veršur aš fjarlęgja hiš allra fyrsta, ef ekki į verra aš hljótast af. 

Brezka žjóšin, eša öllu heldur Englendingar, žoldi ekki lengur viš ķ ESB, og sat hśn žó viš boršiš, žar sem reglur eru samdar og įkvaršanir teknar.  Hśn gekk hins vegar sjaldnast ķ takti viš öxulrķkin Frakkland og Žżzkaland, sem dunda viš stefnumótun tvęr einar aš hętti stórvelda.  Er nś ljóst meš yfirburšasigri Borisar Johnson ķ formannskjöri brezka Ķhaldsflokksins, aš draga mun til tķšinda ķ śtgöngumįlum Breta ķ 31.10.2019.

Ęskilegast er, aš EFTA, meš Svissland innanboršs, geri ķ kjölfariš vķštękan frķverzlunarsamning viš Bretland, og Boris og Donald munu mynda einhvers konar öxul yfir Atlantshafiš og frķverzlunarsamningur į milli landa žeirra mun fljótlega sjį dagsins ljós.  Mun žį styttast ķ frķverzlunarsamning Bretlands og ESB, og tiltölulega einfalt ętti sķšan aš verša aš leysa EES-samninginn af hólmi meš vķštękum frķverzlunarsamningi EFTA og ESB, er einnig spanni menningar- og vķsindasamstarf.  

"Ķ žessu samhengi blasir lķka viš, aš žaš er alger öfugsnśningur į hlutverki löggjafa og dómstóla, ef hinum sķšar nefndu er ętlaš aš taka į sig nżtt hlutverk og fara aš marka samfélagslega stefnu.  Dómurum er ętlaš žaš stjórnskipulega hlutverk aš finna og beita lögum žess samfélags, sem žeir žjóna til aš verja rétt žeirra, sem brotiš hefur veriš gegn.  Žetta er mikilvęgasta skylda dómara, en ekki aš vera viljalaust handbendi rķkjandi valdhafa eša žeirra, sem telja sig vera fulltrśa sišferšilegs meirihluta į hverjum tķma."

Sumir dómar ESB-dómstólsins og EFTA-dómstólsins, sem notar dómafordęmi hins fyrr nefnda, en ekki öfugt, hafa komiš verulega į óvart og žótt vera į skjön viš Evrópuréttinn.  Eitt dęmi um slķkt er dómur EFTA-dómstólsins ķ mįli ESA gegn norska rķkinu ķ s.k. "Hjemmfallssak", sem fjallaši um žjóšnżtingu vatnsorkuvirkjana ķ Noregi aš įkvešnum tķma frį gangsetningu virkjunar lišnum (a.m.k. 70 įr).  Įšur hafši veriš tališ, aš EES-samningurinn spannaši ekki eignarréttinn né afnotarétt aušlindanna, en annaš er nś komiš į daginn. EFTA-dómstóllinn komst aš žeirri nišurstöšu, aš lögin mismunušu eigendum, bęši eftir žjóšernum og eignarformi, ž.e. ķ sumum tilvikum erlend einkaeign viki ķ tilviki norsku laganna fyrir rķkiseign.  Hvort tveggja er óleyfilegt samkvęmt "fjórfrelsinu", og "fjórfrelsiš" trompar allt innan EES.  Ķ kjölfariš į žessum dómi voru sett lög ķ Noregi, eftir stķmabrak viš ESA, um aš öll vatnsorkuver ķ Noregi yfir 5,0 MW skyldu a.m.k. aš 2/3 hlutum vera ķ opinberri eigu. Hiš einkennilega er, aš žetta žótti ESA į sķnum tķma vera fullnęgjandi fyrir lögmęti yfirfęrslu einkaeignar į virkjunum til norska rķkisins aš afskriftatķmanum löngu lišnum, en annaš er nś komiš į daginn um vatnsréttindin eša virkjunarréttindin sjįlf.  Ljóst er t.d., aš ef Landsvirkjun missir vatnsréttindi sķn ķ Žjórsį/Tungnaį ķ hendur E'ON, sem er žżzkur orkuvinnslurisi, žį mun Landsvirkjun neyšast til aš selja E'ON virkjanirnar ķ Žjórsį/Tungnaį.  Žetta er ķ samręmi viš orkustefnu ESB, žar sem "fjórfrelsiš" į aš rķkja į sviši raforkuvinnslu, og rķkisafskipti eiga žar engin aš vera, žvķ aš žau geta skekkt samkeppni um "vöruna" rafmagn.  Fęstir Ķslendingar vilja lķta į rafmagn sem "vöru", eins og ESB gerir, enda geta žeir ekki skilaš keyptri "vöru" žessarar geršar.  Rafmagn į aš vera samfélagsgęši, sem unnin eru śr nįttśrunni hérlendis.  Sįtt ķ anda hugmyndafręši žeirra, sem lögšu grunn aš Alžingi 930, veršur tępast um annaš. 

Nś hefur aftur brotizt śt strķš į milli ESA og norska rķkisins śt af eignarhaldi vatnsorkuvera, žvķ aš 30. aprķl 2019 barst norsku rķkisstjórninni bréf frį ESA meš spurningum og įréttingum varšandi śthlutun vatnsréttinda ķ Noregi til virkjunarašila meš vķsun til Žjónustutilskipunar ESB #123/2013.  Hér er greinilega sams konar mįl į feršinni og rekiš hefur veriš gegn Frakklandi ķ 30 įr og gegn Ķslandi sķšan 2016, sem legiš hefur ķ žagnargildi. 

Noršmenn hins vegar svörušu kokhraustir, aš žeir hefšu viš innleišingu žessarar tilskipunar lżst žvķ yfir, aš žeir teldu hana ekki eiga viš raforkuvinnslu.  ESA/ESB hlustar ekkert į svoleišis pķp.  Undanžįgur veršur aš geirnegla meš skriflegum samningum, sem öšlast lagagildi viš stašfestingu Framkvęmdastjórnar, Rįšherrarįšs og ESB-žings.  

"Skilaboš alrķkisins eru žau, aš menn eigi fremur aš hlżša en aš andęfa, žvķ aš ķ alrķkinu kemur valdiš  ofan frį og nišur, en ekki öfugt.  Žegar svo er komiš, hefur gjörbylting įtt sér staš, frį žvķ sem įšur var lżst.  Ķ staš žess aš reglur séu settar af fjölskyldum, ķ nįbżli manna og mótist innan eins og sama samfélagsins, koma lögin frį yfirvaldi, sem vill žröngva sér inn ķ hversdagslķf okkar, jafnvel hugsanir okkar.  Nśtķmatękni gefur slķku mišstżršu valdi nįnast takmarkalausa möguleika į slķkri įleitni.  Jafnvel einveldiskonungar fyrri alda blikna ķ samanburši.  Ķ staš umhyggju ķ nęrsamfélagi bżr alrķkiš til stofnanir, sem sżna okkur gerviumhyggju, en krefja okkur um algjöra hollustu."

Žarna leišir AŽJ okkur fyrir sjónir, hvert yfiržjóplegt vald ESB/EES hefur leitt okkur.  Okkar gamli löggjafi, sem mismikil reisn hefur veriš yfir frį 930 til žessa dags, er nś į nišurlęgingarskeiši vegna hins yfiržyrmandi yfiržjóšlega valds, sem hér er oršiš allt umlykjandi ķ krafti EES-samningsins.  Žar segir, aš Evrópurétturinn sé rķkjandi gagnvart landsrétti, og žar meš veršur Stjórnarskrįin aš vķkja lķka.  Žegar nś į aš nota žennan rétt til aš hrifsa orkulindir landsins undir "alrķkiš", er flestum oršiš ljóst, aš viš svo bśiš mį ekki standa.  

"Žegar rķkisvald sżnir tilburši ķ žį įtt aš  umbreytast ķ alrķki, eru margar įstęšur fyrir žvķ, aš višvörunarbjöllur hringi.  Yfiržjóšlegt lagasetningar-, framkvęmda- og dómsvald rżfur žaš samhengi, sem hér hefur veriš lżst milli laga og samfélags, rżrir lagalega arfleifš, lķtur framhjį hagsmunum žeirra, sem standa nęst vettvangi, og vanviršir ķ stuttu mįli samhengi lżšręšishugsjónarinnar viš réttarrķkiš.  Slķkt er augljóslega į skjön viš stjórnskipun Ķslands."

Viš žetta er ekki öšru aš bęta en žvķ, aš stjórnkerfi, sem vanviršir samhengi lżšręšishugsjónarinnar viš réttarrķkiš er forkastanlegt og ekkert annaš aš gera en aš kasta žvķ į glę meš vel undirbśinni uppsögn EES-samningsins, helzt ķ samrįši viš Noršmenn, sem senn kunna aš komast į sömu skošun, og EFTA geri sķšan vķštękan frķverzlunarsamning viš ESB. 

Hjįróma raddir (Višreisnar o.fl.) hafa aušvitaš heyrzt ķ kjölfar birtingar greinar AŽJ, aš nś sé ekkert annaš aš gera en aš dusta rykiš af ESB-umsókn Ķslands frį jślķ 2009, sem enn hvķlir ķ skśffu ķ Brüssel, en ekkert er fjęr sanni eša vęri heimskulegra ķ utanrķkismįlum nś į BREXIT-tķma.

"Afleišingarnar blasa viš ķ mįlum eins og O3.  Žingmenn hyggjast taka aš sér aš innleiša ķ ķslenzkan rétt reglur, sem erlendir skriffinnar hafa samiš śt frį erlendum ašstęšum og erlendum hagsmunum; lögfręšingar taka aš sér hlutverk einhvers konar spįmanna og freista žess meš kristalskślum aš segja fyrir um, hvernig ķslenzkum hagsmunum muni reiša af viš framkvęmd hinna erlendu reglna; löggjafaržing tekur hinar erlendu reglur ekki til efnislegrar umręšu og endurskošunar, en lętur sér nęgja aš leika hlutverk löggjafans."

Hér er į feršinni flengjandi gagnrżni žegns ķ žjóšfélaginu, sem séš hefur ķ gegnum blekkingarvefinn. Žingmenn eru bara leikendur į sviši ķ leikriti, sem samiš er ķ Brüssel, og ķslenzkir bśrókratar hafa sķšan tekiš aš sér uppfęrslu og leikstjórn.  "Hvar er žķn fornaldar fręgš, frelsiš og manndįšin bezt ?"  Žingmenn verša aš hrista af  sér sleniš (hlekkina) nś ķ žessu alręmda orkupakkamįli.

"Į móti spyr stór hluti ķslenzkrar žjóšar, hvaš sé lżšręšislegt viš žaš ferli, sem hér um ręšir.  Fyrir mitt leyti sé ég ekkert lżšręšislegt viš žaš, aš mašur ķ teinóttum jakkafötum rétti upp hönd til samžykktar į lokušum fundi sameiginlegu EES-nefndarinnar og mįliš eigi žar meš aš heita "lżšręšislega śtkljįš".  Žetta er ķ mķnum huga afskręming į lżšręšislegum rétti fullvalda žjóšar, og mętti meš réttu kallast lżšręšisblekking."

 Hérlendir bśrókratar og handbendi žeirra hafa einmitt haldiš žessu fram, aš of seint sé ķ rassinn gripiš fyrir Ķslendinga aš grķpa ķ taumana, žegar OP#3 kemur til žingsins.  Žaš er "lżšręšisblekking", og meš žvķ eru hinir sömu aš gefa lżšręšinu og okkar fornfręga Alžingi langt nef.  Žaš gengur ekki.

"Ķslendingar eru ekki ķ neinu raforkusamfélagi meš žjóšum, sem bśa handan viš hafiš.  Viš höfum žvķ ekki haft nein įhrif į eša aškomu aš reglum, sem žar hafa veriš samdar um raforku og flutninga raforku milli rķkja.  Ķ ljósi alls framanritašs er vandséš, svo [aš] ekki sé meira sagt, hvers vegna viš eigum aš innleiša žessar reglur ķ ķslenzkan rétt og veikja auk žess um leiš stöšu okkar ķ hugsanlegum samningsbrotamįlum, sem höfšuš verša ķ kjölfariš."

Hér bendir AŽJ į tvö mikilsverš atriši.  Ķ fyrsta lagi er žaš órökrétt meš öllu, aš viš innleišum hér lög, sem eru snišin viš samtengdan raforkumarkaš Evrópu, žrįtt fyrir aš yfirgnęfandi meirihluti landsmanna óttist versnandi landshagi, efnahagslega, umhverfislega og stjórnarfarslega, viš slķka tengingu.

Ķ öšru lagi bendir hann į, og hefur gert ķ fleiri greinum, stórhęttu į žvķ, aš t.d. umsękjendur um aflsęstreng, sem ekki fį aš tengja hann viš stofnrafkerfi Ķslands, muni krefjast stórfelldra skašabóta ķ mįlaferlum fyrir EFTA-dómstólinum.  Mįlatilbśnašur rķkisstjórnarinnar er afspyrnu veikur, ber vott um skammsżni og ótrślegan heimóttarskap ķ utanrķks- og išnašarrįšuneytum.  Žar viršast ólęsir Bakkabręšur rįša rķkjum: 

Aš lokum ritaši AŽJ:

"Ég rita žessar lķnur til aš andmęla žvķ, aš Ķslandi sé bezt borgiš sem einhvers konar léni ESB eša MDE, sem lénsherrar, ólżšręšislega valdir, siši til og skipi fyrir eftir hentugleikum, įn žess aš Ķslendingar sjįlfir fįi žar rönd viš reist.  Slķkt veršur ekki réttlętt meš vķsun til žess, aš Ķslendingar hafi kosiš aš "deila fullveldi sķnu" meš öšrum žjóšum."

Hér er viš hęfi aš skrifa ķ nafni žjóšararfs og lżšręšis: 

VÉR MÓTMĘLUM ÖLL

 

 


Glittir ķ ljóta afleišingu af OP#1 og OP#2

Žaš hefur veriš margsżnt fram į, hversu illa orkubįlkalöggjöf Evrópusambandsins į viš ķslenzkar ašstęšur.  Sś stefnumörkun aš taka upp löggjöf Evrópusambandsins (ESB) į sviši raforkumįla um EES-samninginn fyrir Ķsland var röng og hefur dregiš langan dilk į eftir sér.  ESB stefnir į einkavęšingu raforkuvinnslunnar, og rķkisafskipti af žeirri starfsemi eru bönnuš.  Žar af leišandi var sś kvöš tekin af Landsvirkjun meš raforkulögum 2003, sem reist voru į OP#1, aš sjį landsmönnum jafnan fyrir nęgu framboši af forgangsorku, bęši heimilum og fyrirtękjum.  Markašurinn įtti aš sjį um žetta, en markašsašstęšur į Ķslandi eru žannig, aš markašurinn bregzt žessu hlutverki. Aš innleiša hér markašsstżrt višskiptakerfi raforku mun óhjįkvęmilega framkalla hér višvarandi seljendamarkaš og žar meš talsverša raforkuveršhękkun, žótt engin verši aflsęstrengur til śtlanda.  

Nś er komiš ķ ljós, aš hętta er į aflskorti ķ landinu frį 2022 og žar til virkjun, sem verulega munar um, kemst ķ gagniš, en engin slķk er į döfinni.  Hér getur žannig oršiš stórfellt samfélagslegt tjón ķ boši Alžingis og innleišingar žess į löggjöf ESB į orkusviši. Hętt er viš, aš enn meira tjón verši hér eftir innleišingu OP#3 og markašsstżringar į raforkukerfinu ķ kjölfariš. Žetta stafar af žvķ, aš markašsstżringin er ekki žess umkomin aš tryggja bęši nęgt afl og orku, enda śtvega eldsneytismarkaširnir orkuna ķ ESB.  Žaš vantar hér fjįrhagslega hvata til aš bęta viš nżjum orkuverum, og žaš vantar samręmda orkulindastżringu fyrir allt landiš, sem tekur miš af aš višhalda afhendingaröryggi raforku til allra neytenda ķ staš žess aš hįmarka tekjur hvers orkuvinnslufyrirtękis, eins og markašsstżringin er hönnuš fyrir. Į meginlandi Evrópu lękkar orkuvinnslukostnašur fyrirtękis, sem bętir viš nżju orkuveri. Žaš er vegna bęttrar nżtni og meiri sjįlfvirkni ķ nżjum orkuverum en gömlum.  Į Ķslandi hękkar hins vegar orkuvinnslukostnašurinn meš nżrri virkjun vegna žess, aš hagkvęmustu kostirnir hafa žegar veriš virkjašir.  

Ef/žegar embętti Landsreglara kemst į koppinn, sem fylgir samžykkt OP#3, žį mun hann koma hér į laggirnar orkukauphöll. Orkuvinnslufyrirtękin munu veršleggja raforkuna m.v. aš hįmarka tekjur sķnar, alveg óhįš žvķ, hvort of lķtil orka veršur tiltęk (śr mišlunarlónunum) nęstu vikurnar. Į Ķslandi veldur markašsstżring orkuvinnslunnar višvarandi seljendamarkaši, sem alls stašar jafngildir hįu verši. Orkustefna ESB, en orkupakkar ESB eru ašferš ESB viš aš innleiša orkustefnu sķna ķ ašildarlöndunum, felur žess vegna ķ sér lķfskjararżrnun fyrir ķslenzka neytendur og verulega lakari samkeppnishęfni fyrirtękjanna, sem mun koma nišur į žjóšartekjum og atvinnustigi ķ landinu, sjį minnisblaš um OP#3 ķ višhengi meš žessum pistli. 

Landsreglarinn, vęntanlegur hęstrįšandi į landinu ķ raforkugeiranum, mun ekki taka ķ mįl aš gera eitthvert eša einhver fyrirtęki įbyrg fyrir nęgu raforkuframboši.  Slķkt yrši brot į ętlunarverki yfirbošara hans hjį ESB um  einkavęšingu og frjįlsan samkeppnismarkaš į raforkuvinnslusviši.  Reyni ķslenzk yfirvöld slķkt, mun Landsreglarinn óšara setja reglugerš til ógildingar slķkrar tilraunar rétt kjörinna yfirvalda landsins.  Žetta er eitt dęmi af mörgum um yfiržjóšlegt vald, sem hér veršur leitt til öndvegis, ef Alžingi afléttir hinum stjórnskipulega fyrirvara af OP#3.  

Frétt Įsgeirs Ingvarssonar ķ Morgunblašinu 8. jślķ 2019,

"Aukin hętta į aflskorti" , hófst žannig:

"Samkvęmt nżrri skżrslu Landsnets er hętta į žvķ, aš į einhverjum tķmapunkti įriš 2022 verši framboš į raforku į Ķslandi ekki nęgilegt til aš svara eftirspurn. ... Nśna sżnir spįin, aš įriš 2022 fara lķkur į aflskorti yfir višmišunarmörk og gęti leitt til žess, aš į įlagstķmum žurfi aš draga śr framboši į raforku į vissum svęšum eša til tiltekinna kaupenda."

Žann 12. jślķ 2019 lét forstjóri RARIK opinberlega ķ ljós įhyggjur sķnar af žvķ, aš įstandiš vęri ķ raun mun alvarlegra en Sverrir Jan Noršfjörš lętur žarna ķ ljós.  Mišaš viš tķšarfariš undanfariš og drjśga aukningu orkunotkunar žarf ekki aš koma į óvart, aš um er aš ręša yfirvofandi hęttu į orkuskorti strax nęsta vetur samkvęmt Tryggva Žór Haraldssyni.  Aflskorturinn veršur algerlega af mannavöldum, og žaš er hęgt aš skrifa hann meš hśš og hįri į kostnaš gildandi orkulöggjafar frį Evrópusambandinu (ESB) ķ landinu, ž.e. OP#2. 

Ķ žvķ lagaumhverfi, sem orkumarkašinum er bśiš į Ķslandi, ręšur hann ekki viš višfangsefniš, sem žessi löggjöf ętlast til af honum. Hann ręšur ekki einu sinni viš aš koma ķ veg fyrir aflskort, sem er žó hlutverk markašsstżringar raforkukerfisins ķ EAB, en žar sjį hins vegar eldsneytismarkaširnir um aš sjį fyrir nęgri orku.  Innleišing OP#3 getur hęglega leitt til öngžveitis į ķslenzka orkumarkašinum.  Žaš veršur fariš śr öskunni ķ eldinn.  

Ķ staš žess aš fela ķ sér neytendavernd, eins og stušningsmenn žessarar Evrópulöggjafar hampa ķ tķma og ótķma įn žess aš vita, hvaš žeir eru aš tala um, žį veršur žessi ESB-löggjöf aš martröš ķslenzka raforkunotandans, sem veršur sviptur ašgengi aš "vörunni", sem er afkomu hans lķfsnaušsynleg, rafmagninu.  Žetta sżnir, aš į eyju, eins og Ķslandi, sem er rafmagnslega ótengd viš umheiminn, gengur žaš ekki upp aš skilgreina rafmagn sem vöru, enda er ekki hęgt aš skila keyptu rafmagni, eins og hęgt er meš vörur.  

Rafmagn į aš vera žįttur ķ grunnžjónustu samfélagsins viš ķbśana og žar meš fyrirtękin, sem žeir lifa į. Žar af leišandi žarf aš koma hér į samręmdri orkulindastżringu, sbr višhengiš.  Į Ķslandi eru yfir 90 % innvišanna, sem žarf til aš framleiša, flytja og dreifa žessari grunnžjónustu, ķ eigu hins opinbera.  Vališ stendur nś um aš einkavęša raforkuvinnsluna meš žvķ aš samžykkja OP#3 og OP#4 og bśa til seljendamarkaš fyrir raforku eša aš hafna OP#3 og leita samninga viš ESB į vettvangi Sameiginlegu EES-nefndarinnar um naušsynlegar undanžįgur frį OP#3, sem m.a. feli ķ sér leyfi til samręmdrar orkulindastżringar og raunverulegt vald Orkustofnunar til aš hafna umsókn um sęstreng og vald Alžingis til aš banna undirbśning sęstrengs hérlendis (hjį Landsneti).  Žetta er val į milli missis forręšis orkulindanna meš óheftri markašshyggju innan EES og dįlķtillar forręšishyggju į žessu lķfsnaušsynlega sviši landsmanna.  Žaš žżšir ekki lengur aš berja hausnum viš steininn.  Orkupakki#2 veldur stórtjóni į Ķslandi, og OP#3 mun valda enn meira tjóni, sem viš sjįum ekki fyrir endann į.  Išnašarrįšherra veršur aš hętta stušningi sķnum viš OP#3.  Aš öšrum kosti axlar hśn sem rįšherra orkumįla fulla pólitķska įbyrgš af tugmilljarša ISK tjóni af völdum yfirvofandi afl- og orkuskorts.  

Žaš er ekki nóg meš, aš orkustefna stjórnvalda, sem er orkustefna ESB, hafi bešiš skipbrot, heldur hefur "loftslagsstefnan" strandaš lķka og markmiš um orkuskipti rokiš śt ķ vešur og vind, žvķ aš žau voru alfariš reist į hugmyndinni um nęgt afl og orku, ž.m.t. nęga ótryggša orku ķ flestum įrum.  Žetta kemur fram ķ tilvitnušu vištali viš Sverri Jan Noršfjörš, framkvęmdastjóra žróunar- og tęknisvišs Landsnets:

"Skżrslan skošar raforkujöfnuš landsins ķ heild sinni, og segir Sverrir erfitt aš segja til um, hvar ķ dreifikerfinu séu mestar lķkur į, aš vandinn komi fram, en vęntanlega yrši brugšizt viš meš žvķ aš draga śr framboši į rafmagni til notenda, sem žegar eru skilgreindir sem skeršanlegir.  Vęru žaš t.d. fiskvinnslur, sem nota rafmagn til fiskbręšslu, og hitaveitur.  "Žessir kaupendur geta ķ sumum tilvikum brugšizt viš meš žvķ t.d. aš nota olķu į mešan vöntun er į raforku.""

  

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband