Fęrsluflokkur: Fjölmišlar

Mistakagjarn og órįšžęginn rįšherra

Svandķs Svavarsdóttir hefur oršiš ber aš dómgreindarleysi, og vitiš er ekki meira en svo, aš hśn hundsar višvaranir heils žingflokks, sem stendur aš rķkisstjórninni, sem hśn, illu heilli, situr ķ. 

Nś hefur Umbinn (Umbošsmašur Alžingis) kvešiš upp śrskurš ķ deilumįli hennar viš Hval hf, sem hśn fór gegn ķ vor meš miklu offorsi, žegar hśn braut lög um hvalveišar, fór gegn Stjórnarskrį, sem tryggir mönnum atvinnufrelsi, og sżndi af sér fįdęma valdnķšslu meš žvķ aš fara offari gegn fyrirtękinu (stjórnsżslulög). Žingflokkur sjįlfstęšismanna hafši varaš hana viš öllu žessu, en hśn blés į žęr višvaranir.  Nś er komiš aš skuldadögum.

 Sķšan beit žessi dęmalausi rįšherra höfušiš af skömminni meš opinberum višbrögšum sķnum viš śrskuršinum, t.d. ķ vištali viš RŚV, sem birtist ķ kvöldfréttatķma föstudaginn 05.01.2024, en žar gerši rįšherrann sér lķtiš fyrir og upphóf sig yfir lögin.  Išrunarleysi og ofstopafullur hroki žessa rįšherra įsamt gjöršum hennar dęmir hana śr leik ķ žingręšisžjóšfélagi.  Hśn veršur aš taka hatt sinn og staf.  Sjįlfstęšismenn geta ekki setiš meš slķku fyrirbrigši ķ rķkisstjórn.  Samkvęmt oršanna hljóšan hjį Umbanum eru įviršingar Svandķsar ķ žessu mįli margfaldar og ķ raun ósambęrilegar viš smęlkiš, sem Umbinn tķndi til į Bjarna Benediktsson ķ Ķslandsbankamįlinu, en žar bar Bankasżslan įbyrgš į mįlsmešferš og vali bjóšenda og var ętlaš aš tryggja armslengd rįšuneytanna frį višskiptunum.   

Mešal annarra orša: skyldu heimsspekingar og ašrar slķkar hneykslunarhellur ekki fį drjśgt plįss ķ RŚV til aš tjį sig um sišleysiš aš žessu sinni ?

Svandķs Svavarsdóttir er eins konar sķbrotamašur ķ rįšherraembętti, žvķ aš sem umhverfis- og sveitastjórnarrįšherra į sinni tķš dęmdi Hęstiréttur hana fyrir lögbrot og valdnķšslu gagnvart sveitarstjórn, sem hśn įtti ķ deilum viš. Žį į eftir aš fara fram ķtarleg rannsókn į embęttisfęrslu hennar sem heilbrigšisrįšherra, einkum į hinu alręmda Kófsskeiši, frelsissviptingum og alvarlegum afleišingum sķendurtekinnar innsprautunar į mRNA tilraunaefni gegn SARS-CoV-2 veirunni ķ sķnum margbreytilegu myndum. 

Į žrettįndanum 2024 gaf forsętisrįšherra Umbanum og sjįlfstęšismönnum langt nef.  Įfellisdómur Umbans var mjög žungur (stjórnarskrįrbrot, önnur lögbrot og valdnķšsla), svo aš forsętisrįšherra er bśin aš ómerkja sķšari śrskurši Umbans meš žvķ aš neita aš lįta rįšherrann sęta įbyrgš ķ lķklega žyngsta įfellisdómi, sem Umbinn hefur kvešiš upp fram aš žessu.  Meš žessu hneykslanlega ašgeršarleysi sķnu hefur formašur Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs (VG) sżnt, hvers konar klķku- og sišspillingarflokksnefna žar er į ferš, žótt sišfręšingarnir žegi nś žunnu hljóši. Formašurinn hefur jafnframt rekiš nagla ķ lķkkistu rķkisstjórnarinnar.     

 

 

 


Eftirlitsstofnanir leika lausum hala

Stjórnendur eftirlitsstofnana eru margir hverjir meš ranghugmyndir um hlutverk stofnana sinna ķ samfélaginu.  Žeir viršast ekki telja, aš stofnunum sķnum sé skylt aš hlżša lögum frį Alžingi, nema žeim bjóši svo viš aš horfa sjįlfum.  Žeir lįta starfsmenn sķna fķnkemba umsóknir meš mikilli tķmanotkun, en sįralitlum afrakstri, enda standa starfsmenn eftirlitsstofnananna höfundum umsóknanna išulega talsvert aš baki sem sérfręšingar ķ viškomandi grein, sem er skiljanlegt.  Žess vegna į rżnirinn aš einbeita sér aš ašalatrišum, innbyršis samręmi og samręmi viš lög og reglugeršir. Stofnanir mega ekki undir neinum kringumstęšum draga afgreišsluna fram yfir lögbošinn frest.  Yfirmašur stofnunarinnar į aš ganga śr skugga um žaš ķ upphafi verks, aš starfsmenn anni verkefninu innan setts tķmaramma. Aš öšrum kosti žarf aš leigja inn sérfręšinga til ašstošar viš verkiš.  Meš einum eša öšrum hętti veršur stofnunin aš afgreiša mįliš innan tķmamarka, enda skal žaš vera fest ķ starfslżsingu forstjórans og hafa neikvęš įhrif į įrslaun hans, ef śt af bregšur. 

 

Halldór Halldórsson, forstjóri Ķslenska kalkžörungafélagsins, segir farir sķnar ekki sléttar ķ samskiptum viš ķslenzka eftirlitsišnašinn, sem meš óheyrilegu hangsi hefur haft veruleg įhrif į višskiptaįętlanir fyrirtękisins.  Tafir af völdum eftirlitsstofnana eru óheyrilegar, hafa bakaš mikiš tekjutap og aukakostnaš, sem gera ętti stjórnir viškomandi stofnana įbyrgar fyrir.  Svona stór frįvik, eins og Halldór lżsir ķ vištalinu viš Kristjįn Jónsson, mį alls ekki lķša.  Losarabragurinn hjį rķkisvaldinu er til skammar.  

Fyrirsögn fréttarinnar var:

"Starfsemin gęti hafist 2027 eša “28"

Žar gat m.a. aš lķta žetta:

"Framkvęmdirnar eru mun seinna į feršinni en forrįšamenn fyrirtękisins höfšu vonazt eftir, og Halldór er óhress meš, hversu lengi mįl, eins og leyfismįl, eru til mešferšar ķ stjórnsżslunni.

"Žetta hefur tekiš miklu lengri tķma en nokkurn tķma var reiknaš meš.  Žetta įtti aš vera tilbśiš ķ Sśšavķk įriš 2018 og hefši getaš veriš, ef opinberar stofnanir hefšu fariš eftir laganna bókstaf.  Žegar pressan var farin aš aukast į okkur, žį fórum viš ķ aš stękka į Bķldudal, enda žurftum viš aš sinna mörkušunum", segir Halldór, en įkvešiš var aš stękka verksmišjuna į Bķldudal ķ Arnarfirši, žegar tafir uršu į uppbyggingu ķ Sśšavķk."

Hér er um aš ręša eins įratugs seinkun į fremur litlu og alveg sjįlfsögšu verkefni į Sśšavķk, ž.e.a.s. verksmišju, sem nżtir hrįefni śr Ķsafjaršardjśpi og vinnur śr žvķ fęšubótarefni til śtflutnings. 

"Frį 2007 hefur veriš rekin verksmišja į Bķldudal, og hśn er nęrri hįmarksafköstum.  Viš höfum alltaf hugsaš okkur, aš verksmišja ķ Sśšavķk gęti komiš inn sem višbót, en žaš tók svo rosalega langan tķma fyrir opinberar stofnanir aš afgreiša leyfismįl, umhverfismįl og slķkt.  Viš uršum žvķ aš fara ķ stękkun į Bķldudal, eins og viš geršum.  Hęgši žaš į öllu varšandi uppbyggingu ķ Sśšavķk, en vonandi getum viš byrjaš aš byggja žar eftir 2-3 įr. Eins og stašan er nśna, reiknum viš meš aš vera meš verksmišjur į bįšum stöšum.  Viš munum fara rólega af staš ķ Sśšavķk, en aušvitaš veltur žetta einnig į eftirspurninni", segir Halldór, en mesta samkeppnin kemur frį Brasilķu.  Ķslenska kalkžörungafélagiš [ĶKF] er meš starfsleyfi ķ Arnarfirši til 01.12.2033, en meš leyfi ķ Ķsafjaršardjśpi til 2051."

Meš sleifarlagi sķnu kollvörpušu ķslenzkar eftirlitsstofnanir višskiptaįętlunum žessa félags (ĶKF).  Žaš er fullkomlega óbošleg framkoma hins opinbera.  Gallinn er sį, aš engar refsingar viršast vera viš žessum lögbrotum (aš hundsa afgreišslufresti).  Žį ęttu viškomandi rįšuneyti aš koma til skjalanna og aš lįta hina įbyrgu sęta įbyrgš.  Hvaš hafa stjórnir og forstjórar žessara stofnana gert til aš kippa žessum mįlum ķ lišinn ?  Aš bera viš manneklu er ekki gjaldgengt.  Hverri stofnun ber aš snķša sér stakk eftir vexti og halda sig innan laganna, ž.m.t. fjįrlaganna. Annaš veršur aš skrifa į reikning ęšstu stjórnenda, en žeim viršist gęšastjórnun vera ęriš framandi hugtak mörgum hverjum.  

 

                                                                                                                                                                                      


Gęluverkefni aš breytast ķ martröš

Mikiš hefur veriš feršazt og mikiš hefur veriš skrafaš og skrifaš um uppįhaldsgęluverkefni stjórnmįlamanna alla žessa öld og reyndar frį Kyoto rįšstefnunni įratug fyrir aldamótin, žótt ekki sé traust land undir fótum um nįkvęman žįtt styrks koltvķildis ķ andrśmslofti į hlżnun jaršar. Snorri, goši, spurši į Alžingi, er fregnir bįrust žingheimi um eldsumbrot į tķma žinghaldsins, er trśskipti ķ landinu voru til umfjöllunar: hverju reiddust gošin, er hraun žaš rann, er nś stöndum vér į.

Nś spyr afkomandi hans: hverju hafa sętt fyrri hlżskeiš ķ sögu jaršar, žegar hitastig andrśmslofts nįši hęrri hęšum en nśverandi lķfverur į jöršunni upplifa, ķ ljósi žess, aš rannsóknir sżna, aš žį var koltvķildisstyrkur andrśmslofts miklu lęgri en nś er eša svipašur og ķ upphafi išnvęšingar (um 1750) ?

Žaš skyldu žó ekki vera önnur lögmįl į feršinni en lögmįl Ångströms um gróšurhśsaįhrif gastegunda į borš viš CO2 ?  Enginn efast um, aš gróšurhśsaįhrif gastegundanna eru fyrir hendi, einna helzt H2O, en deilt er um, hversu mikil sś hlżnun raunverulega er, og er žį vķsaš til gervihnattamęlinga (t.d. frį John Christi), sem sżna mun minni hlżnun en IPCC (Loftslagsrįš Sameinušu žjóšanna) belgir sig śt meš af mikilli vandlętingu yfir hegšun manna ķ sönnum loddarastķl. 

Ķslenzkir stjórnmįlamenn hafa fariš offari ķ skuldbindandi markmišasetningum į alžjóšavķsu, žótt Ķslendingar hafi nįš mun meiri įrangri į sviši, žar sem tęknilega aušveldast hefur veriš um vik, ž.e. orkusvišinu, žar sem um 85 % heildarorkunotkunar landsmanna er frį endurnżjanlegum orkulindum, sem losa lķtiš koltvķildi viš notkunina.  

Tveir valinkunnir menn ritušu afar skżra og ķtarlega grein um žessi efni ķ Morgunblašiš 4. nóvember 2023 undir fyrirsögninni:

"Heimsmet ķ hęttu". 

Žar er meš talnalegum rökum sżnt fram į skżjaglópsku ķslenzkra stjórnmįlamanna, sem tekiš hafa gęluverkefniš "Barįttuna viš hlżnun jaršar" upp į arma sér af fullkominni sżndarmennsku, žvķ aš žeir hafa sett landsmönnum meš öllu óraunhęf markmiš meš žeim afleišingum, aš rķkissjóšur mun žurfa aš greiša risaupphęšir til fjölžjóšlegra stofnana (ESB) ķ sektir.  Hér hefur stjórnmįlamönnum rétt einu sinni tekizt aš forgangsraša meš vitlausum hętti.  Žeir hafa ekki tekiš tillit til žess, aš tęknižróun og kostnašur samfara žessum orkuskiptum śtiloka, aš hęgt verši aš nį markmišum žeirra, og rétt einu sinni hafa žeir lįtiš flękja rķkiskassann ķ stórfelld śtlįt, sem landsmenn hafa ekki efni į. Sķšan er sś einkennilega žversögn viš lżši į stjórnarheimilinu, aš sį stjórnarflokkanna, sem įkafastur er ķ vitleysunni, ž.e. aš setja óraunhęf markmiš og gorta af, leggst žversum gegn śtvegun sjįlfbęrrar, innlendrar orku ķ staš jaršefnaeldsneytisins og flutningi hennar į milli landshluta. Meš žessu skżtur forsętisrįšherra sig ķ fótinn, en žaš er ķ stķl viš ašra ósamkvęmni ķ pólitķskum störfum hennar, sem er nż af nįlinni ķ ķslenzum stjórnmįlum.  Žann skrķpaleik viršast kjósendur žó ekki kunna aš meta, og žarf engan aš undra.  

Téš grein Jóns Ólafs Halldórssonar, formanns SVŽ - Samtaka verslunar og žjónustu, og Egils Jóhannssonar, stjórnarmanns ķ SVŽ og Bķlgreinasambandinu, hófst žannig:

"Stjórnvöld viršast ekki vita ķ hvorn fótinn žau eiga aš stķga, žegar kemur aš ašgeršum ķ loftslagsmįlum. Glundroši rķkir.

Stjórnvöld hafa undirgengizt alžjóšlegar skuldbindingar um samdrįtt losunar į beinni įbyrgš Ķslands, sem nemur um 29 % įriš 2030 m.v. stöšuna įriš 2005.  Žau hafa sett sér enn metnašarfyllri markmiš ķ samvinnu viš Evrópusambandiš og Noreg um 55 % samdrįtt sama įr og stefna aš heimsmeti meš žvķ, aš Ķsland verši fyrsta jaršefnaeldsneytislausa land heims įriš 2040.  Ef illa tekst til, blasa viš allt aš mrdISK 10 rķkisśtgjöld į įri vegna kaupa į losunarheimildum eša innflutningur į rįndżrum ķblöndunarefnum, sem margfalda gjaldeyrisśtstreymi."

 Hvaš ķ ósköpunum gengur ķslenzkum stjórnvöldum til aš haga sér meš svo óįbyrgum hętti, sem žarna er lżst.  Įšur en markmiš eru sett, veršur sį, sem į aš nį markmišinu, aš hafa ašferšarfręšina, sem beita į til aš nį markmišinu, į hreinu.  Ķ tilviki stjórnvalda fórna žau mikilvęgum stjórntękjum sķnum viš neyzlustżringuna įšur en įratugurinn, sem skipta įtti sköpum, er hįlfnašur.  Rķkisvaldiš hefur ekki haft nęgilegt śthald viš aš nį markmišinu til aš nokkur von sé til, aš žaš heppnist.  Hśn flękir žar meš landsmenn enn meir ķ gildru fjįrhagskvaša, sem Evrópusambandinu mun žóknast aš innheimta ķ fyllingu tķmans.  Žetta er léttśšug stjórnsżsla.  

"Įriš 2022 įttu 33 % af losun koltvķsżrings į beinni įbyrgš Ķslands uppruna sinn aš rekja til vegasamgangna.  Ķ žeim flokki hefur losun aukizt meš auknum efnahagsumsvifum.  Ķ vegasamgöngum liggja žó mestu tękifęrin til losunarsamdrįttar, žar sem nżting hreinorkutękni er žar lengst komin.  Til aš nį settum markmišum hafa stjórnvöld m.a. rįšizt ķ ašgeršir, sem eiga aš hraša orkuskiptum ķ vegasamgöngum."

Menn sjį ķ hendi sér, hversu lélega leišsögn stjórnvöld veita viš aš nį rįndżrum loftslagsmarkmišum žeirra, aš į sviši, sem nemur žrišjungi losunar į beinni įbyrgš Ķslands, höfum viš fjarlęgzt markmišin, žvķ aš losun hefur aukizt, žrįtt fyrir innflutning hreinorkubķla og bętta orkunżtni bķla, sem knśnir eru jaršefnaeldsneyti.  Nś eru stjórnvöld aš gera fjölmarga afhuga hreinorkubķlum ķ bķlavišskiptum 2024-2025 meš žvķ aš auka bęši stofnkostnaš og rekstrarkostnaš kaupenda hreinorkubķla 2024-2025.  Žannig skżtur rķkisstjórnin sig ķ fótinn og bżšur hęttunni heim į stórśtlįtum ķ refsigjöld til ESB frį  2030. 

"Žrįtt fyrir įgętan įrangur erum viš enn langt frį fullum orkuskiptum.  Hreinorkuökutęki voru ašeins 18.054 ķ lok įrs 2022 eša 6,5 % af heildarfjöldanum.  Žvķ er ljóst, aš žaš žarf aš gera enn betur.  Bśast mį viš, aš ökutękjaflotinn ķ landinu nemi 328 k ökutękjum įriš 2030 og hreinorkubķlar verši ašeins um 104 k talsins eša 32 %.  Lķklegt er, aš losun frį vegasamgöngum nemi žį 893 kt CO2ķg (koltvķsżringsķgildi) og verši ķ raun 15 % meiri en įriš 2005, en ekki 55 % minni."

Žetta er įtakanleg nišurstaša.  Hvernig datt Katrķnu Jakobsdóttur og umhverfisrįšherranum śr sama flokki ķ hug aš vaša algerlega blint ķ sjóinn meš žaš, sem žau voru aš gera.  Žau geta aušvitaš ekki reiknaš dęmi af žessu tagi, en žau hafa örugglega ekki fengiš neinn meš viti til aš gera žaš fyrir sig.  Eini hugsanlegi rįšgjafinn ķ žessum efnum er Landvernd, žar sem rįšherrann gegndi framkvęmdastjórastöšu įšur en hann var dubbašur upp ķ stjórnarrįš Katrķnar. Hneisan veršur alger fyrir yfirvöld, žegar žau kynna žessi ósköp innanlands og erlendis.  Žaš er bót ķ mįli, aš fyrir loftslagiš skiptir žessi heimska engu mįli, enda hafa eldgos 2020-2030 haft meiri įhrif en eldsneytisknśnir bķlar į Ķslandi į loftslagiš į tķmabilinu.     

 "Tvķstķgandi stjórnvöld hafa misst móšinn, og hafa žau įhyggjur af dvķnandi skatttekjum af ökutękjum og eldsneyti.  Stašan hefur hins vegar veriš fyrirséš allt frį žeim tķma, žegar įkvešiš var aš beita efnahagslegum hvötum skattkerfisins til aš vinna aš orkuskipta- og loftslagsmarkmišum.  Hinar nżtilkomnu įhyggjur rķkisstjórnarinnar hafa leitt hana inn į ranga braut višbragša, sem draga śr virkni eigin ašgerša og hęgja [į] hraša orkuskipta.  Fyrir vikiš mun Ķsland fjarlęgjast sett markmiš."

Hiš opinbera vinnur flest meš hangandi hendi, og žegar allt ķ einu rennur upp fyrir vinstri slagsķšu rķkisstjórnarinnar, aš žeir eru oršnir nokkrir nśna, sem aka um vegi landsins įn žess aš greiša allt of hįar įlögur til rķkissjóšs og nota raforku, sem er af skornum skammti ķ boši vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, žį veit rķkisstjónin ekki ķ hvora löppina hśn į aš stķga.  

"Orkuskiptin eru eitt stęrsta og mikilvęgasta verkefni sķšari tķma, og žau er mikilvęgt aš taka föstum tökum.  Glundroši getur reynzt sandur ķ vél žeirra.  Öllu skiptir, aš undirbśningur og framkvęmd ašgerša helgist af jafnmiklum metnaši og markmišin, sem aš er stefnt.  Žęr séu ķ samhengi, fyrirsjįanlegar, hagkvęmar, samvirkar og męlanlegar."

Rįšherrar, Alžingi og embęttismenn hafa klśšraš góšri hugmyndafręši orkuskiptanna meš fljótręši, innantómum montmarkmišum og getuleysi viš skipulagningu framkvęmda.  Flest žetta fólk er reynslulaust śr heimi einkaatvinnurekstrar, žar sem žekking, geta og reynsla af sviši stjórnunar meš markmišasetningum ("Management by Objectives") er fyrir hendi og hefur boriš góšan  įrangur.  Žetta žekkja žeir 2 heišursmenn, sem tilvitnaša grein rita, vafalaust śr sķnum rekstri.  Žessu viršist alls ekki vera til aš dreifa į mešal opinberra starfsmanna.  Hugarfariš er öšru vķsi, og žvķ fer sem fer meš markmiš og įętlanagerš opinberra starfsmanna. 

Žei, sem tekiš hafa žį trś (bitiš žaš ķ sig), aš žjóšfélagslega sé bezt, jafnvel naušsynlegt, aš fęra sem flest sviš mannlegrar tilveru undir opinbera stjórn eša jafnvel ķ hendur hins opinbera, eru gjörsamlega veruleikafirrtir afneitunarsinnar og skapa fólki žess vegna mikil vandamįl, žar sem žeir nį völdum.  

 

 


Vķti til varnašar ķ sóttvörnum

Furšulegt offors einkenndi ašgešir sóttvarnaryfirvalda ķ heiminum gegn veirunni SARS-CoV-2.  Kķnverjar reyndu fyrst aš žagga nišur allt tal um sjśkdóminn af hennar völdum, sem brįtt fékk heitiš COVID-19 eša C-19 hjį Alžjóša heilbrigšismįlastofnuninni, AHS.  Žegar žöggunin gekk ekki lengur, sneru kķnversk yfirvöld algerlega viš blašinu meš fyrirmęlum um aš svipta fólk feršafrelsi, sem nįnast fól ķ sér aš svipta žaš sjįlfręši.  Var žaš lokaš inni į heimilum sķnum, fyrirtękjum lokaš og annaš ķ svipušum dśr aš hętti einręšisafla. Einu sóttvarnarįhrifin af žvķ heimskupari var aš seinka śtbreišslu faraldursins ķ Kķna.

Ķ krafti óttans höfšu yfirvöldin öll rįš fólksins ķ hendi sér.  Žetta tók AHS, sem er undir daglegri stjórn marxista frį Ežķópķu, sem sętir įkęru um strķšsglępi, til fyrirmyndar fyrir önnur rķki, sem flest hlżddu ķ aušmżkt.  

Flest rķki fylgdu žessum rįšleggingum meš einum eša öšrum hętti, ž.į.m. Ķsland. Nokkur rķki ķ Bandarķkjunum og Svķžjóš tóku žó sjįlfstęša įkvöršun um mjög takmarkašar frelsisskeršingar, og žeim reiddi betur af ķ heildar daušsföllum tališ, svo aš ekki sé nś minnzt į fjįrhagstjóniš. Žegar sķšan kom aš bólusetningum, keyrši um žverbak. Arnar Žór Jónsson, lögmašur, hefur į vefsetri sķnu, sem birtist į Moggablogginu, gert grein fyrir skrįningum, t.d. ķ Bandarķkjunum, sem benda til óvenju tķšra veikinda af völdum bólusetninganna; um 1,6 milljón manns žar hafši skrįš slķkar, og tališ er, aš ašeins 1 % af öllum slķkum tilvikum séu skrįš.  Flestir bólusettra hafa žannig lķklega kennt sér meins af völdum bólusetninga. 

Morgunblašiš birti žann 4. įgśst 2023 vištal viš einn ofstękisfyllsta bólusetningafrömušinn, Kįra Stefįnsson, lękni, forstjóra Ķslenskrar erfšagreiningar, undir fyrirsögninni:

""Aušvelt aš vera klįr eftir į"":

""Žaš er engin spurning um, aš žessar bólusetningar hafa bjargaš lķfi tuga milljóna manna ķ heiminum, en žaš er lķka ljóst, aš einhverjir, sem voru bólusettir, fóru illa śt śr žvķ", segir Kįri Stefįnsson, forstjóri Ķslenskrar erfšagreiningar."

Hvaša rannsóknir styšja ašalsetninguna ķ mįlsgreininni ?  Ekki hefšbundnar blindprófsrannsóknir į undan veitingu brįšabirgša leyfis fyrir bóluefnunum, žvķ aš lyfjafyrirtękin stöšvušu žęr allt of fljótt, žegar vķsbendingar komu ķ ljós um mjög lķtinn varnarmįtt bóluefnanna 3 mįnušum eftir bólusetningu.  Allir vita, aš bólusettir virtust ekkert sķšur smitast af SARS-CoV-2 en óbólusettir.  Meš žvķ aš kasta žvķ fram, aš  bólusettir hafi veikzt minna en óbólusettir, er bara veriš aš bera ķ bętiflįka fyrir meingölluš og varhugaverš bóluefni, sem leyfš voru til nota į almenningi löngu įšur en hefšbundnum prófunum lauk. Eru einhverjar hlutlęgar rannsóknir óvilhallra ašila til, sem sżna, aš bólusettir hafi meš óyggjandi hętti veikzt minna eša er žetta bara innantóm fullyršing gasprara ?

Nśverandi Sóttvarnarlęknir hefur haldiš žvķ fram opinberlega, aš óbólusettir hafi veikzt meira af hjartasjśkdómum viš aš smitast af téšri veiru en bólusttir af sprautunum.  Getur veriš, aš sóttvarnarlęknir dragi of frjįlslegar įlyktanir af athugunum sķnum.  Hśn er meš ósambęrileg žżši ķ samanburšinum, og mismunur žżšanna, sem ekki hefur veriš jafnašur śt, getur hęglega leitt Sóttvarnalękni į villigötur ķ įlyktunum sķnum. 

"Sagši Kįri żmsa vķsindamenn telja, aš ekki hefši veriš rétt aš bólusetja alla og bent į fjölda [tilvika], žar sem bólusetningar į ungu fólki hefšu leitt til žess, aš žaš fékk bólgu ķ hjartavöšva, jafnvel ķ meira męli en fólk, sem sżktist af veirunni."  

Žetta viršist fljótt į litiš vera ķ mótsögn viš mįlflutning Sóttvarnalęknis, en žaš į einvöršungu viš, ef rétt er aš bęta viš tilvķsunarsetninguna ķ lokin "og var óbólusett".  Mikilvęgasta spurningin ķ žessu sambandi er hins vegar, hvers vegna ķ ósköpunum var veriš aš sprauta ungvišiš ?  Žörfin var einfaldlega ekki fyrir hendi.  Einkenni smits ungmenna voru vęg, og engin daušsföll studdu žaš aš fara ķ žessa bólusetningarherferš.  Viš žessar ašstęšur er ešlilegt aš tortryggja žessa įkvöršun sóttvarnaryfirvalda (og margar fleiri) og gruna bóluefnaframleišendur um gręsku.  Sóttvarnayfirvöld į Ķslandi voru allt of leišitöm  og bįru fyrir sig AHS, en žašan leggur ramman spillingaróžef. 

""Žaš er alltaf lķtill hundrašshluti, sem situr uppi meš aukaverkanir", segir Kįri ... ."

 Žarna skautar kjaftgleišur lęknirinn léttilega yfir stašreyndir, sem tala allt öšru mįli um tilraunabóluefnin, sem beitt var gegn SARS-CoV-2 veirunni.  Fjöldi tilkynninga um aukaverkanir er meiri en summa allra tilkynninga hingaš til um aukaverkanir bóluefna.  Žaš eitt śt af fyrir sig sannar žó ekkert um alvarleika žessara aukaverkana eša tķšni, en innihald tilkynninganna sżnir, aš ver var af staš fariš en heima setiš, eins og Arnar Žór Jónsson hefur rakiš ķ pistlum sķnum į vefsetri sķnu og birzt hafa į Moggablogginu.  Heilbrigšisyfirvöldin skutu langt yfir markiš, og lyfjaišnašurinn hafši sitt fram og makaši krókinn.  Höfundur žessa vefpistils žįši enga sprautu gegn C-19 og er žess vegna ekki endilega einvöršungu eftir į klókur ķ žessum efnum.  Hann hefur ekki hugmynd um, hvort hann hefur smitazt af C-19, žvķ aš hann fékk nokkrum sinnum flensueinkenni į tķmabilinu, en fjarri žvķ nokkur langvarandi einkenni, eins og sóttvarnaryfirvöld geršu mikiš śr.  Eftir į vizkan ķ žessu mįli er, aš žau hefšu betur sleppt öllum bólusetningum og lagt höfušįherzlu į aš verja viškvęma ķ staš žess aš lama allt samfélagiš og bólusetja holt og bolt.  

 

 


Verkalżšshreyfingin

Hérlendis er stjórnarskrįrvariš félagafrelsi snišgengiš meš żmsum kśnstum, sem jafngilda ķ raun skylduašild aš verkalżšsfélögum.  Fyrir vikiš eru verkalżšsfélög oršin fjįrmagnseigendur, sem sitja į digrum sjóšum.  Žessu er allt öšruvķsi variš vķšast hvar į Vesturlöndum, ž.į.m. į hinum Noršurlöndunum, žar sem félagafrelsiš er virt. Žróun verkalżšshreyfingarinnar viršist hafa oršiš meš heilbrigšari hętti į hinum Noršurlöndunum en hér, svo aš hśn hefur tileinkaš sér önnur og nśtķmalegri vinnubrögš ķ samskiptunum viš atvinnurekendur, t.d. ķ samningum um kaup og kjör.  Hér er verkalżšshreyfingin einfaldlega föst ķ fornu fari upphrópana og įtaka ķ staš vitręnnar, heildręnnar nįlgunar hagsmuna launafólks, t.d. viš gerš kjarasamninga.   

Verkalżšshreyfingar Vesturlanda komu margar hverjar til skjalanna um svipaš leyti og rśssneska byltingin įtti sér staš 1917. Kommśnisminn žar var ętlašur til aš verja hagsmuni smęlingjanna og lyfta lķfskjörum verkafólks upp į kostnaš yfirstéttarinnar.  Ķ Rśsslandi hafši zarinn veriš einvaldur frį 16. öld, og valddreifing frį honum til ašalsins įtti sér aldrei staš, en į Vesturlöndum leiddi sś valddreifing smįm saman til žingręšis ķ žeirri mynd, sem viš žekkjum nś. Eftir byltinguna, žar sem zarinn var drepinn og pótintįtar kommśnistaflokksins uršu hin nżja yfirstétt ķ Rįšstjórnarrķkjunum, hlaut žess vegna aš koma fram nżr zar, og sį hét Jósef Stalķn. Sį rak skefjalausa heimsvaldastefnu undir merkjum kommśnismans og "frelsun verkalżšsins" ķ öšrum löndum.  Hann beitti moldvörpum hlišhollum kommśnismanum til aš grafa undan rķkisstjórnum, t.d. ķ Evrópu, og žegar žar var komiš į öngžveiti, sendi hann Rauša herinn inn til aš hernema viškomandi land, t.d. Śkraķnu, og žannig var ętlunin aš fara meš hin Austur-Evrópulöndin og Žżzkaland, sem var ķ sįrum eftir Heimsstyrjöldina fyrri og afar ķžyngjandi byršar "frišarsamninganna" ķ Versölum 1919. 

Žetta tókst hinum grimma zar viš lok Heimsstyrjaldarinnar sķšari, žegar landamęri ķ Austur-Evrópu voru fęrš til vesturs og Žżzkalandi var skipt upp ķ hernįmssvęši.  M.v. framgöngu Rauša hersins ķ Vetrarstrķšinu 1939-1940 og gegn Wehrmacht 1941-1945 mį telja lķklegt, aš įn grķšarlegra tękja-, hergagna og vistflutninga frį Bandarķkjunum til Rįšstjórnarrķkjanna (Murmansk) ķ strķšinu hefši framvindan į austurvķgstöšvunum oršiš meš öšrum hętti en raunin varš, svo aš ekki sé minnzt į loftįrįsir Bandamanna į Žżzkaland, sem drógu śr framleišslugetu Žrišja rķkisins, sem var žó ótrślega mikil nešanjaršar.  

Lengi vel litu forkólfar ķslenzku verkalżšshreyfingarinnar į Rįšstjórnarrķkin sem hiš  fyrirheitna land verkalżšshreyfingarinnar hérlendis, en fóru žar algerlega villur vegar og voru ķ raun leiksoppar heimsyfirrįšastefnu, sem bar alls enga umhyggju fyrir verkalżšnum, en sį žar nytsama sakleysingja til aš nota viš valdarįn. Žetta var upphaf ķslenzkrar verkalżšsbarįttu, og enn er hśn illa haldin af fjarstęšukenndri hugmyndafręši um stéttastrķš verkalżšs gegn aušvaldi ķ staš žess aš lķta raunhęft į višfangsefniš, sem er aš finna sameiginlegan grundvöll meš fyrirtękjum, sveitarfélögum og rķkisvaldi til aš tryggja launžegum atvinnuöryggi og sjįlfbęra (samkeppnishęfa) hlutdeild ķ veršmętasköpuninni. 

Žann 1. maķ 2023 birtist athygliverš forystugrein ķ Morgunblašinu um verkalżšs- og atvinnumįl undir fyrirsögninni:

"Raunsęiš ręšur, ekki ręšuhöldin".

Žar stóš m.a.:

"Svo [aš] horft sé į stöšuna śr hinni įttinni, frį atvinnulķfinu, sést, aš hlutfall launa og launatengdra gjalda af veršmętasköpun er hvergi į [hinum] Noršurlöndunum jafnhįtt og hér į landi.  Žetta felur ķ sér, aš launžegar fį meira ķ sinn hlut hér en žar, og er žį ekki veriš aš miša viš fįtęk rķki, heldur mestu velmegunarrķki veraldar.  Žetta hefur veriš atvinnulķfinu hér į landi afar žungt, enda žarf įkvešiš jafnvęgi aš vera ķ žessum efnum, til aš hęgt sé aš višhalda framleišslutękjum og almennt kröftugu atvinnulķfi, en launžegahreyfingin gęti ķ žaš minnsta tališ žetta góšan įrangur barįttu sinnar." 

Sś stęrš (veršmętasköpun) og skipting hennar į milli launžega (verkalżšs)  og atvinnurekenda (aušvalds) eru lykilatriši žessarar umręšu. Žaš eru atvinnurekendur og fjįrmagnseigendur), sem hafa meš fjįrfestingum sķnum ķ nżrri tękni frį lokum 19. aldar (vélbįtaśtgerš) og fram į žennan dag gert launžegunum kleift aš auka framleišni launamanna.  Erfiši vöšvaaflsins hefur minnkaš og vélarafliš tekiš viš; fyrst knśiš af jaršefnaeldsneyti (1. orkubylting) og sķšan af rafmagni (2. orkubylting), sem framleitt var og er ķ sjįlfbęrum virkjunum landsmanna. Meš 3. orkubyltingunni var hśshitunarkostnašur landsmanna, launžega, atvinnurekenda og fjįrmagnseigenda, lękkašur verulega meš nżtingu jaršhita.  Meš 4. orkubyltingunni veršur svo jaršefnaeldsneyti leyst af hólmi ķ samgöngutękjum og vinnuvélum, og žar meš sparašur mikill gjaldeyrir, sem mun styrkja gengiš, öllum til hagsbóta. 

Į Ķslandi fį launžegarnir um 2/3 af veršmętasköpuninni ķ sinn hlut og atvinnurekendur um 1/3. Žessi skipting er of ójöfn ķ tvennum skilningi.  Atvinnurekendur hafa śr hlutfallslega minnu aš moša en samkeppnisašilar erlendis, og žess vegna er getan til nżsköpunar og fjįrfestinga ķ tęknivęšingu og sjįlfvirknivęšingu minni hér en erlendis, sem leišir til hęrri framleišslukostnašar hér, sem į endanum leišir til gjaldžrots, veršlagshękkana innanlands eša gengissigs, en launžegarnir mķga ķ skóinn sinn og njóta skammvinns aukins kaupmįttar, žar til veršbólgan étur hann upp.

Žetta hafa stéttastrķšsrekendur verkalżšshreyfingarinnar ekki viljaš višurkenna og heimta žar af leišandi stöšuga hękkun žessa hlutfalls og hafa nś rataš ķ ógöngur. Fęra veršur verkalżšsbarįttuna hérlendis inn ķ nśtķmann meš aflagningu stéttastrķšshugarfars og ķtarlegri umręšu um kjörhlutfall skiptingar veršmętasköpunar fyrirtękjanna į nęstu įrum, ž.e. hlutfall, sem tryggir sjįlfbęrar lķfskjarabętur til lengdar. 

"Loks geta forystumenn launžegahreyfingarinnar ķ dag fagnaš žvķ, aš varla finnst meiri launa- eša lķfskjarajöfnušur en hér į landi, žó aš stundum mętti ętla af pólitķskri umręšu, aš žvķ sé öfugt fariš.  Męlingar į jöfnuši hafa ķtrekaš stašfest, aš fullyršingar um mikinn ójöfnuš eiga ekki viš nein rök aš styšjast." 

Žetta er hverju orši sannara og eru mešmęli meš žessu žjóšfélagi, žótt veriš geti, aš of langt hafi veriš gengiš ķ žessum efnum, žvķ aš launamunur er hvati til aš gera betur og leita sér eftirsóttrar sérhęfingar. Žaš er t.d. vįboši, aš hagvöxtur er hvergi minni į hvern ķbśa innan OECD en į Ķslandi.  Žaš er of lķtill kraftur ķ hagkerfinu vegna of lķtilla fjįrfestinga, afar lķtilla beinna erlendra fjįrfestinga og ķslenzk fyrirtęki hafa ekki bolmagn ķ nśverandi hįvaxtažjóšfélagi og meš skiptingunni 2/3:1/3 į veršmętasköpuninni, sem er lķklega heimsmet. Žetta er ósjįlfbęr skipting aušsins.  Fyrirtękin bera of lķtiš śr bżtum fyrir sitt framlag, sem er fjįrmagn, žekking (starfsfólk leggur lķka til žekkingu), öflun ašfanga og markašssetning vöru eša žjónustu. 

Stéttastrķšspostularnir sķfra af gömlum vana žvert gegn stašreyndum um misskiptingu aušs ķ samfélaginu og benda žį gjarna į hį laun stjórnenda og eigenda. Žessir postular skilja ekki gangverk hagkerfisins og vita lķtiš um, hvernig launamuni er variš erlendis, enda forpokašir heimaalningar ķ flestum tilvikum.  Reyndar er sķšur en svo einhugur ķ hinni žröngsżnu verkalżšshreyfingu um launajöfnuš į milli starfsgreina.  Žar skošar hver og einn eigin nafla.  Hvers vegna tķškast hiš alręmda "höfrungahlaup" ?  Žaš er vegna žess, aš žeim, sem stunda sérhęfš störf, sem spurn er eftir į markašinum, finnst launabiliš ekki lengur endurspegla veršmętamun starfanna. Žaš er aušvitaš ófęrt, aš žjóšfélagiš (vinnumarkašurinn) refsi žeim, sem leita sér menntunar, meš lęgri ęvitekjum en hinum. Žaš flękir žó mįliš, aš menntun er mjög misveršmęt aš mati markašarins (eftirspurnarinnar).  Žaš er fagnašarefni, aš nś er uppi višleitni ķ žį įtt aš efla išnmenntun og beina tiltölulega fleiri nemendum ķ žį įtt, enda mikill hörgull ķ flestum išngreinum. 

Ķ pólitķkinni žrķfst įkvešiš sérlundaš og sjįlfsupphafiš fyrirbrigši, sem kallar sig Samfylkingu.  Žaš hefur boriš meginįbyrgš į stjórnun Reykjavķkurborgar undanfarinn įratug og aš nokkru frį 1994 eša ķ um 3 įratugi, er Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir varš borgarstjóri. Aušvitaš er nś allt komiš ķ hönk ķ Reykjavķk vegna óstjórnar, enda er žessi pólitķska sneypa algerlega įbyrgšarlaus ķ stefnumörkun og framkvęmd. Ķ téšri forystugrein Morgunblašsins var drepiš į žetta:

 "Į žaš hefur veriš bent įrum saman, aš Reykjavķkurborg reki ranga og stórskašlega stefnu ķ hśsnęšismįlum, žar sem öll įherzla er lögš į žéttingu byggšar og žar meš į dżra kosti, sem um leiš taka langan tķma.  Žetta hefur leitt af sér ķbśšaskort, sem svo magnast upp viš žessa miklu fjölgun ķbśa, sem landsmenn horfa nś upp į. Žį veršur ekki fram hjį žvķ litiš, aš meš nįnast óheftri komu hęlisleitenda hingaš til lands og grķšarlegum fjölda žeirra misserum saman, veršur įstandiš į fasteignamarkaši enn erfišara.

Nś er svo komiš, aš žaš er meiri hįttar vandamįl, sem veršur tępast leyst meš žvķ einu aš auka framboš hśsnęšis.  Óhjįkvęmilegt er, aš stjórnvöld nįi tökum į įstandinu į landamęrunum og fari aš stjórna žvķ, hverjir setjast hér aš.  Takist žaš ekki, veršur įstandiš į hśsnęšismarkaši langtķmavandamįl, sem mun żta undir veršbólgu og rżra lķfskjör launafólks."

Žaš er aušvitaš dęmigert, aš Samfylkingin viršist vilja hafa landamęrin opin upp į gįtt fyrir hęlisleitendur, einnig efnahagslegt flóttafólk undan eymd jafnašarstefnunnar, žar sem hśn er rekin ómenguš, og heitir žį vķst sósķalismi, t.d. ķ Venezśela um žessar mundir.  Žingmenn Samfylkingar (og hjįleigunnar (pķrata) tryllast af bręši, ef Śtlendingastofnun vinnur vinnuna sķna og vķsar slķku fólki śr landi.  Samt er ekki nóg meš, aš hśsnęši vanti fyrir allan žennan fjölda, heldur eru skóla- og heilbrigšiskerfiš oflestuš og rįša ekki lengur viš aš veita almennilega žjónustu.  Žaš er alveg sama, hvar klóför Samfylkingarinnar sjįst; žar skal rķkja öngžveiti.     

 

     

    


Stašnir aš verki

Žann 22. september 2022 sigldi P524 Nymfen, danskt eftirlitsskip, frį Rödbyhavn, litlum hafnarbę ķ Danmörku, į slóšir rśssnesk-žżzku jaršgaslagnanna Nord Stream 1 og 2 ķ lögsögu Danmerkur og Svķžjóšar.  Samtķmis sigldu bandarķsk, žżzk og sęnsk herskip inn į svęšiš og eftirlitsflugvélar frį Svķžjóš og Póllandi sveimušu yfir įsamt bandarķskri eftirlitsžyrlu. Vart hafši oršiš viš rśssnesku skipin, og tortryggni vaknaš, žvķ aš žau tilkynntu sig ekki og höfšu slökkt į stašsetningarbśnaši sķnum.  

Danska eftirlitsskipiš sigldi fram og til baka į svęši sunnan og austan sprengingastašar gaslagnanna og stašnęmdist loks.  Žessi vestręni lišssafnašur var žarna, af žvķ aš hópur rśssneskra skipa hafši óvęnt sézt žarna og komu flest frį Kaliningrad (Königsberg) įn tilkynningar.  Eitt rśssnesku skipanna, SS-750, hafši smįkafbįt um borš, sérhannašan fyrir nešansjįvar ašgeršir, jafnvel į hafsbotni. 

Ķtarleg rannsókn danska blašsins Information hefur kastaš nżju ljósi į tildrög skemmdarverkanna į gaslögnunum.  Sęnskur rannsakandi, Rśsslandssérfręšingur og leynižjónustusérfręšingur, Joakim von Braun, sagši žetta viš Information:

"Žetta er ótrślega įhugavert. SS-750 er sérśtbśinn farkostur, sem er hannašur einmitt fyrir ašgeršir nešansjįvar.  Žetta eykur trśveršugleika upplżsinga, sem įšur hafa komiš fram ķ dagsljósiš.  Žessi hópur 6 rśssneskra skipa er einmitt geršur fyrir ašgeršir, sem žarna įttu sér staš.  Žaš er mjög lķklegt, aš įhafnir žessara skipa hafi unniš skemmdarverkin į gaslögnunum", segir Joakim von Braun. 

"Aušvitaš er sameiginleg rannsókn Danmerkur, Svķžjóšar og Žżzkalands į sprengingum Nord Stram gaslagnanna enn ķ gangi. Enn er ekki ljóst, hvers vegna rannsóknin er svona tķmafrek, og hvers vegna rķkisstjórnirnar 3 hafa enn ekki gert nęrveru Rśssanna į sprengjusvęšinu kunna heiminum.  Mįlsatvik uršu almenningi kunn einvöršungu vegna eftirgrennslunar danska dagblašsins og kröfu žess um ašgang "aš ljósmyndum og myndbandsupptökum af rśssneskum skipum, sem teknar voru um borš ķ P524 Nymfen žann 22. september 2022". 

SS-750 sigldi frį Kaliningrad 21.  september 2022 meš slökkt į AIS-sendibśnaši sķnum, sem er auškenningarbśnašur į hafi śti.  Eftir aš SS-750 hafši veriš yfir Nord Stream 1 og 2 gaslögnunum, fóru žęr aš leka.  Hér er vert aš gefa gaum aš tķmasetningu lekanna.  Lekans varš fyrst vart 26. september 2022, degi įšur en "Pólland og Noregur opnušu Eystrasaltslögnina, sem fer um Danmörku og flytur eldsneytisgas frį Noršursjónum" [til Póllands]. Viš įrslok 2022 var Noregur oršinn gasbirgir Evrópu nr 1 ķ staš Rśsslands.  Saksóknari ķ žessu mįli gęti sett fram eftirfarandi tilgįtu um mįlsįstęšur Rśssa: 

Rśssneskir rįšamenn óttušust, aš norskt eldsneytisgas gęti gert Evrópu óhįša Rśssum um žetta eldsneyti.  Ķ staš žess aš bķša įtekta reyndu žeir aš żta Evrópu śt ķ orkukreppu meš žvķ aš vinna skemmdarverk į Nord Stream 1 og 2.  Rśssar sökušu Breta og jafnvel Bandarķkjamenn um skemmdarverkiš, en žaš er ekki snefill af vķsbendingum fyrir hendi um, aš flugufótur sé fyrir žessum innantómu rśssnesku įsökunum.

Einnig heyršust hjįróma raddir ķ fjölmišlum, sem reyndu aš klķna sök į Śkraķnumenn, en žessir įsakendur śtskżršu aldrei, hvernig hópur skemmdarverkamanna gęti komizt inn į tryggilega vaktaš svęši óséšur, framkvęmt flókna nešansjįvar ašgerš og sķšan komizt óséšur ķ burtu. 

Viš vitum nśna, aš ašeins eitt rķkisvald, hiš rśssneska, sem ręšur yfir naušsynlegum bśnaši, var į umręddu svęši į réttum tķma til aš framkvęma žessa flóknu nešansjįvar ašgerš.  Žessu mį jafna viš aš vera stašinn aš verki. 

Mikilvęgi Nord Stream 1 og 2:

  • Nord Stream 1 var fullgerš 2011 og kostaši yfir mrdUSD 15.
  • Nord Stream 2 var fullgerš 2021 meš dįlķtiš lęgri kostnaši en Nord Stream 1, en var aldrei tekin ķ notkun vegna réttmętrar tortryggni ķ garš rśssneska rķkisins.
  • Lagnirnar 2 (bįšar tvöfaldar) sįu Evrópu fyrir beinni og įreišanlegri tengingu viš gaslindir Rśsslands. 
  • Nord Stream 1 flutti 35 % af öllu rśssnesku gasi til Evrópusambandsins (ESB).

Rśssneska rķkisgasfélagiš gaf žęr upplżsingar, aš įriš 2020 hefšu heildartekjur žess numiš mrdUSD 83.  Stór hluti žeirra kom frį Nord Stream 1.

Hvers vegna ęttu Rśssar aš stķga žetta skref ?

Žann 13. jślķ 2022 stefndi fyrsti ašstošar starfsmannastjóri Kremlar, Sergei Kiriyenko, saman rśssneskum stjórnmįlalegum stefnumótendum.  Į fundi žeirra skżrši hann frį žvķ, aš Rśssland (les Putin, forseti) vildi grafa undan stušningi Evrópu viš Śkraķnu meš žvķ aš einblķna į Žżzkaland.  Nord Stream 1 og 2 vęru megingasęšarnar til Žżzkalands.  

Rśssneski rķkismišillinn RT lagši ķ kjölfariš enga dul į, hvaš Rśssar hefšu ķ hyggju: aš valda svo alvarlegum eldsneytisgasskorti veturinn eftir, aš žżzkt atvinnulķf mundi lamast og fólk krókna śr kulda heima hjį sér.  Žetta töldu Putin og hans glępagengi, aš snśa mundi almenningsįlitinu Rśssum ķ vil, svo aš samsteypustjórnin ķ Berlķn legšist flöt fyrir žeim, en žaš fór į annan veg.  Žetta varš ašeins eitt af mörgum glappaskotum og asnaspörkum Putins.

Ķ vetrarsókn sinni 2022-2023 gegn Śkraķnumönnum, žar sem Rśssar gultu afhroš og misstu m.a. lungann af sérsveitum sķnum, Spetznaz, įttu hinir sķšar nefndu von į, aš ašstoš Žjóšverja viš Śkraķnumenn mundi gufa upp ķ sįrum orkuskorti, en žaš fór į annan veg. Rśssneska glępagengiš ķ Kreml vanmat Žjóšverja. Hśn stórefldist meš Leopard 2, Marder, stórskotakerfum, loftvarnakerfum, herflugvélum Austur-žżzka hersins o.fl. 

Rśssar vissu, aš ef žeir lokušu einfaldlega fyrir gasiš, fengju žeir į sig skašabótakröfur og öflugri višskiptahömlur.  Ķ stašinn fyrir aš verša opinberlega skašvaldurinn,  reyndu žeir aš gera sig aš fórnarlömbum skemmdarverka Vesturveldanna, en upp komast svik um sķšir, og ekkert lįt er į stušningi Evrópu viš Śkraķnu. Žessar uppljóstranir um ósvķfni rśssnesku stjórnarinnar og glępsamlegt ešli hennar mun auka samstöšu Vesturveldanna um hernašarstušning, fjįrhagssnušning og sišferšilegan stušning viš Śkraķnu.  

Dagana eftir skemmdarverkin į gaslögnunum velti BBC fyrir sér įhrifunum į heimsmarkašsverš eldsneytisgass. 29. september 2022 kom fram į BBC: "Hiš hįa gasverš kemur nišur į fjįrhag fjölskyldna vķtt og breitt um Evrópu og hękkar framleišslukostnaš fyrirtękja.  Žetta gęti valdiš hęgagangi ķ hagkerfum Evrópu og hrašaš feršinni yfir ķ kreppuįstand". Žjóšverjar brugšust hins vegar skjótt viš haustiš 2022, og žį sżndi žżzka stjórnkerfiš, hvaš ķ žvķ bżr, žegar į hólminn er komiš. Settar voru upp ķ žżzkum höfnum móttökustöšvar fyrir fljótandi eldsneytisgas, LPG, į mettķma og samiš viš birgja viš Persaflóann og ķ Bandarķkjunum um afhendingu veturinn 2023 į LPG.  Veturinn var mildur, fyrirtęki og heimili spörušu, svo aš enginn skortur varš į gasi, og veršiš lękkaši aftur.  Nś skiptir Rśssland engu mįli fyrir kola-, olķu- og gasforša Evrópu. Žjóšverjar sżndu žarna gamalkunna snerpu og sneru į Rśssana.  Žeir eru nś teknir aš auka hergagnaframleišslu sķna og munu taka forystu fyrir lżšręšisrķkjum Evrópu ķ barįttu žeirra viš įrįsargjarna klķkuna ķ Kreml.

Hvers vegna er rannsókn į Nord Stream sprengingunum mikilvęg ?

Afstaša almennings til strķšsįtaka skiptir höfušmįli.  Upplżsingastrķš er hįš til aš sį fręjum efasemda ķ huga almennings.  Stušningur Vesturveldanna viš Śkraķnumenn, sem berjast viš ofurefli lišs fyrir frelsi og fullveldi lands sķns og lżšręšislegum stjórnarhįttum žar gegn rśssneskum kśgurum, sem einskis svķfast og stunda žjóšarmorš ķ Śkraķnu.  Fyrir vikiš veršur Śkraķna brįtt tęk ķ NATO og ESB, en Rśssneska sambandsrķkiš mun lenda į ruslahaugum sögunnar. Rśssland var undir jįrnhęl Mongóla frį 1237 og ķ um 330 įr.  Af žessum sökum varš ekki sams konar žróun ķ įtt til valddreifingar og žingręšis ķ Rśsslandi og ķ Evrópu.  Ķ Rśsslandi var zarinn einrįšur, og sama višhorf rķkir til valdsins enn į okkar dögum.  Žetta stendur Rśssum fyrir žrifum, og žjóšin er heilažvegin af megnum įróšri į flestum mišlum. 

GRU, leynižjónusta rśssneska hersins, vinnur markvisst aš žvķ aš sį tortryggni į milli Bandamanna. Nagdżrin geta nagaš stušninginn viš Śkraķnu meš žvķ aš sį misskilningi um fyrirętlanir strķšsašila.  Rśssnesk stjórnvöld įsökušu Stóra-Bretland beint fyrir Nord Stream sprengingarnar, og Putin-moldvörpur ķ vestri reyndu aš klķna sökinni į Bandarķkjamenn og/eša Śkraķnumenn.  Sś rannsókn, sem hér er lżst, mun gera Putin-moldvörpur aš gjalti.  Žęr hafa snśiš öllu į haus og buršazt viš aš gera Putin aš fórnarlambinu ķ žessu strķši, į mešan hann fyrirskipaši innrįsina ķ Śkraķnu 24. febrśar 2022 og ber höfušįbyrgšina meš sama hętti og Adolf Hitler fyrirskipaši Wehrmacht aš rįšast inn ķ Pólland 1. september 1939 ķ kjölfar frišarsįttmįla viš Sovétrķkin, sem réšust į Pólland um 3 vikum sķšar.  Žaš liggur svipuš hugmyndafręši aš baki hjį Hitler og Putin.  Ķ staš hins arķska kynstofns hjį Hitler er kominn hinn rśssneski heimur hjį Putin. 

Stórir vestręnir mišlar hafa flestir hundsaš stórfrétt danska dagblašsins Information, į mešan moldvörpur Putins į Vesturlöndum hafa einfaldlega hętt aš fjalla um Nord Stream sprengingarnar.  Ef/žegar téš fjölžjóša rannsókn leišir fram mįlsatvik, sem negla nišur žann grunaša į lķkum, sem hafnar eru yfir skynsamlegan vafa, mun sį grunaši gjalda verknašar sķns, hversu langan tķma, sem žaš mun svo taka.  Rśssland hefur žegar goldiš lagnasprenginganna, og tapiš śt af žeim žaš mun halda įfram um langa framtķš eftir lok rannsóknarinnar. Śkraķna sem bandamašur Vesturveldanna ķ NATO og ESB getur ķ nįinni framtķš séš Evrópu fyrir jaršgasžörf hennar. 

Afleišingarnar:

Til aš vega upp į móti žvķ aš hafa glataš evrópska markašinum, sem nam 80 % af śtflutningi gasrisans Gazproms, horfir fyrirtękiš nś til Kķna.  Putin reyndi örvęntingarfullur aš fį kķnverska forsetann, Xi Jinping, til aš undirrita samning um gaslögn frį Sķberķu til Kķna ķ heimsón Xis til Moskvu ķ aprķl 2023.  Į blašamannafundi talaši Putin, eins og samningurinn vęri ķ höfn, en Kķnverjar hafa ekki sagt annaš um verkefniš en žeir myndu rżna žaš. Putin er rśinn trausti alls stašar.  Kķnverjar hyggja į aš endurheimta kķnversk landsvęši ķ austurhluta Rśssneska rķkjasambandsins.  Vladivostok var įšur kķnversk borg.  

Ķ įkafa sķnum aš demba Evrópumönnum ofan ķ pytt orkukreppu rétt fyrir veturinn 2022-2023 gęti Putin hafa skemmt fyrir višskiptatękifęrum, sem margra mrdUSD gaslagnir til Kķna hefšu ķ för meš sér fyrir Rśssland.  Hver er tilbśinn til aš hętta fé sķnu ķ samstarfi viš hryšjuverkamann ?  Aš sjį Kķna fyrir gasi var eina undankomuleiš hans eftir aš hafa glataš öllu višskiptatrausti hinna vel stęšu Evrópumanna. 

Ķ framtķšinni mun sérhver kaupandi rśssneskrar vöru hafa örlög Nord Stream ķ huga og žar meš skilja, hvers konar fantatökum Rśssar eru tilbśnir aš beita višskiptavini sķna, ef žeir telja, aš slķk fantabrögš žjóni hagsmunum žeirra sjįlfra.  Sérhver višskiptasamningur viš Rśssa veršur geršur ķ skugga nešansjįvar sprenginganna viš Danmörku.  Rśssland mun aldrei komast hjį hinni óttalegu spurningu, "hversu hįan afslįtt"  rśssneski birgirinn sé reišubśinn aš veita ķ ljósi reynslunnar af orkuvišskiptunum viš Rśssa, og ekkert land mun af fśsum og frjįlsum vilja gera Rśssland aš meginbirgi sķnum į neinu sviši.  Valdhafarnir ķ Kreml hafa meš framferši sķnu 2022-2023 eytt öllu trausti, sem alltaf hefur veriš grundvöllur višskipta į milli sišašra manna.    

 

 

 

 

 


Skżr skilaboš Landsvirkjunar

Ķ forstjóratķš Haršar Arnarsonar hjį Landsvirkjun hafa sumir stjórnendur žar į bę, aš honum meštöldum, tjįš sig meš hętti, sem żmsum hefur ekki žótt samręmast hagsmunum eigenda fyrirtękisins, hvaš sem gilda kann um sjónarmiš stjórnarmanna fyrirtękisins.  Žetta į t.d. viš um aflsęstrengstengingu į milli erlendra raforkukerfa og žess ķslenzka og vindknśna rafala. 

Nś kvešur viš nżjan tón, žvķ aš Einar Mathiesen, framkvęmdastjóri vinds og jaršvarma hjį Landsvirkjun, skrifaši vel jarštengda og fręšandi grein, sem birtist ķ Morgunblašinu 17.02.2023 undir fyrirsögninni:

 "Raforkuvinnsla į lįši eša legi".

Undir millifyrirsögninni "Ešli vindorku" var gerš grein fyrir žvķ, aš meš vindafli yrši aš fylgja vatnsafl ķ raforkukerfinu, nema notandinn gęti sętt sig viš sveiflur vindaflsins, og sį notandi er vart fyrir hendi į Ķslandi.  Af žessum įstęšum er śt ķ hött aš leyfa uppsetningu vindspašažyrpinga og tengingu žannig knśinna rafala viš ķslenzka raforkukerfiš:

"Til aš geta afhent raforku inn į flutningskerfiš, sem unnin er meš vindorku, žarf aš vera [fyrir hendi] jöfnunarafl.  Žaš er naušsynlegt til aš męta sveiflum ķ raforkuvinnslu meš vindorku.  M.ö.o.: žegar vindar blįsa ekki, žarf aš vera hęgt aš vega žaš upp meš jöfnunarafli frį vinnslukerfinu.  Ķ ķslenzka raforkukerfinu getur slķkt afl einungis komiš frį vatnsaflsstöšvum, enda er landiš ótengt öšrum löndum.  Žį er kerfiš ekki hannaš til aš takast į viš miklar aflsveiflur."   

"Also sprach Zarathustra."  Einar Mathiesen veit gjörla, aš jaršgufuvirkjanir Landsvirkjunar og annarra eru ekki ķ fęrum til aš taka upp aflsveiflur ķ kerfinu vegna innbyggšrar tregšu.  Vatnsorkuverin geta žetta upp aš vissu marki og sjį um reglunina ķ kerfinu nśna.  Žaš sér hver mašur ķ hendi sér, aš meš öllu er glórulaust aš reisa vatnsorkuver til aš standa tilbśin aš yfirtaka įlagiš, žegar vind lęgir undir hįmarks framleišslumark vindspašavers.  Framleišslukostnašur ķ vatnsorkuveri er lęgri en ķ vindorkuveri, en ašeins ef nżtingartķmi vatnsorkuversins er samkvęmt hönnunarforsendum žess.  Erlendis eru gasknśin raforkuver reist til aš gegna žessu jöfnunarhlutverki, en hér kemur žaš ekki til greina.  Žessi innflutta hugmyndafręši um vindorkuver fyrir ķslenzka raforkukerfiš er vanburša.

"Žvķ mį halda fram, aš raforkuvinnsla meš vindorku sé ekki fullbśin vara, nema endanotandi geti tekiš į sig sveiflur ķ notkun, sem fylgir breytilegum orkugjafa, sem vindorka er; žį žarf ekki afljöfnun.  Ķ umręšu um vindorku er išulega skautaš framhjį žessari stašreynd.  Landsvirkjun er eini rekstrarašilinn į markašinum, sem hefur yfir aš rįša jöfnunarafli. Žaš afl er afar takmarkaš, bęši til skemmri og lengri tķma, eins og fram kom į opnum fundi Landsvirkjunar 2. febrśar [2023] undir yfirskriftinni: "Hvaš gerist, žegar vindinn lęgir ?", en um hann er fjallaš į vef Landsvirkjunar."

Hér stašfestir framkvęmdastjóri vinds og jaršvarma, aš vindorkan sé ein og sér lķtils virši, nema fyrir žį, sem ekki verša fyrir umtalsveršu tjóni, žótt frambošiš sveiflist meš vindafari.  Žeir eru sįrafįir, ef nokkrir slķkir ķ landinu.  Žegar žetta er lagt saman viš žį stašreynd, aš buršarsślur og vindspašar hafa skašleg įhrif į miklu stęrra svęši m.v. orkuvinnslugetu en hefšbundnar ķslenzkar virkjanir, hlżtur rökrétt įlyktun yfirvaalda og annarra aš verša sś, aš ekkert vit sé ķ aš leyfa žessi mannvirki ķ ķslenzkri nįttśru.  Yfirvöld ęttu aš lįgmarki aš gera aš skilyrši, aš orkusölusamningar hafi veriš geršir um višskipti meš alla orkuvinnslugetu mannvirkjanna, žar sem kaupandi sęttir viš aš sęta įlagsbreytingum ķ samręmi viš framboš orku frį viškomandi vindorkuveri. 

Ķ lokakafla greinarinnar lżsir framkvęmdastjórinn yfir stušningi viš hina klassķsku virkjanastefnu Landsvirkjunar.  Žaš er įnęgjuleg tilbreyting viš stefin, sem kvešin hafa veriš ķ hįhżsinu į Hįaleitisbrautinni undanfarin 13 įr.  Žaš hefur nś aš mestu veriš rżmt vegna myglu, svo aš loftiš žar stendur vonandi til bóta.  Millifyrirsögn lokakaflans var: "Ekki sama, hvaš žaš kostar":

"Aš velja hagkvęma fjįrfestingarkosti til raforkuvinnslu er lykilatriši, žegar kemur aš samkeppnishęfni.  Ķslendingar hafa byggt upp samkeppnisforskot į alžjóšavķsu meš vali į hagkvęmum vatnsafls- og jaršvarmavirkjunum - og nś mögulega ķ einhverjum męli meš vindorkuverum į landi. [Einnig bįru Ķslendingar gęfu til aš gera raforkusamninga um sölu į megninu af orku žessara virkjana og nįšu žannig fljótt fullnżtingu fjįrfestinganna - innsk. BJo.]  Žessu mį ekki glutra nišur meš žvķ aš rįšast ķ dżrar og óhagkvęmar virkjanir [les vindorkuver - innsk. BJo], sem kosta margfalt į viš mešalkostnašarverš raforku į Ķslandi.  

Ķ endurminningum fyrsta stjórnarformanns Landsvirkjunar og eins af brautryšjendum ķ orkumįlum žjóšarinnar, Jóhannesar Nordal, Lifaš meš öldinni, kemur fram, aš lykillinn aš farsęlli uppbyggingu orkuvinnslu sé ekki, aš įformin séu sem stęrst, heldur aš finna hagkvęma virkjunarkosti, til heilla fyrir land og žjóš.  Óhętt er aš taka undir žaš."

Vart er hęgt aš lżsa yfir meiri hollustu viš klassķska stefnu Landsvirkjunar en aš vitna ķ ęviminningar dr Jóhannesar Nordal og lżsa yfir stušningi viš žaš, sem žar kemur fram.  Ęvintżramennska į sviši sölu raforku um sęstreng til śtlanda og aš śtbķa nįttśru landsins meš vindorkurafölum fellur ekki aš klassķskri virkjanastefnu rķkisfyrirtękisins Landsvirkjunar.  


Skašręši ķ nįttśrunni og hentar orkukerfinu illa

Ef mönnum finnst einhvers virši aš bśa ķ landi vķšfešmrar óspjallašrar nįttśru, ęttu žeir aš foršast eins og heitan eldinn aš fjįrfesta ķ eša samžykkja fjįrfestingar ķ óskilvirkustu ašferš, sem nś um stundir er beitt til aš vinna raforku įn koltvķildislosunar į stašnum.  Hér er įtt viš rafala uppi į hįum sślum, sem knśnir eru įfram af vindi, sem verkar į vanalega 3 feiknarlanga spaša. Žaš er rangtślkun, aš ašferšin sé umhverfisvęn, žegar lķfferilgreining slķks verkefnis er krufin frį upphafi til enda. Žaš į sér staš margs konar mengun į framleišslustigi ķhlutanna įsamt koltvķildislosun, og į uppsetningarstiginu veršur mikiš jaršvegsrask og koltvķildislosun.

Vegna žess, hversu litlar og óskilvirkar framleišslueiningarnar eru, stenzt žessi ašferš ekki samanburš viš hefšbundnar ķslenzkar virkjanir frį landverndar- og umhverfisverndar sjónarmiši.  Aš auki er dżrara aš framleiša rafmagn meš vindknśnum spöšum en vatnsorkuverum og jaršgufuverum.  Ef hér vęri nęgt framboš raforku frį žessum hefšbundnu ķslenzku virkjunum, vęri varla nokkur įhugi į aš reisa žessa hįu turna, žvķ aš landiš er ótengt erlendum raforkukerfum, ólķkt Noregi, žar sem turnžyrpingar meš vindspöšum ķ óspilltum vķšernum hafa valdiš óįnęgju ķbśanna ķ grennd og feršamanna. 

Nś įformar norska rķkisstjórnin meš lagasetningu aš styrkja heimildir norskra yfirvalda til aš tryggja orkuöryggi Noršmanna.  Ķ verkfęrakistuna į aš setja heimildir til draga śr eša stöšva śtflutning raforku og aš fyrirskipa orkufyrirtękjum aš auka framleišslugetu sķna.  Hvort tveggja er andstętt įkvęšum Orkupakka 3, en norska rķkisstjórnin ber viš žjóšaröryggi. Orkupakki 3 er śr gildi fallinn ķ Evrópusambandinu (ESB), og žaš geršist reyndar įšur en hann var innleiddur ķ lög į Ķslandi, sem er einsdęmi, og fęrš hafa veriš fyrir žvķ sterk lögfręšileg rök, aš innleišing, sem svo er ķ pottinn bśiš meš, sé ógild.  Engin įstęša er fyrir ķslenzku rķkisstjórnina aš vera rög viš aš feta ķ fótspor žeirrar norsku aš žessu leyti.  Žaš er brżnt hagsmunamįl žjóšarheildarinnar, aš įbyrgur og hęfur ašili meš heimildir til aš grķpa inn fylgist stöšugt meš raforkukerfinu, framleišslu, flutningum og dreifingu, til aš lįgmarka įhęttu raforkunotenda varšandi afl- eša orkuskort. 

Morgunblašiš gerši anga žessa mįls aš umfjöllunarefni ķ fyrri forystugrein sinni, 24. janśar 2023, undir fyrirsögninni:

"Vindmyllur į hįlum ķs".

Ķ śrdrętti stóš:

"Žżšingarmikiš er aš grķpa inn ķ skemmdarverk vindmyllumanna sem allra fyrst.  Žaš er aldrei um seinan, en žaš gęti kostaš mikiš fé aš bęta śr afglöpunum."

Žetta er hįrrétt, en hvers vegna ķ ósköpunum eru Ķslendingar nś ķ žeirri stöšu aš vera aš bśa sig undir aš setja upp mannvirki į vķšfešmum ósnortnum svęšum, sem skaga meira en 200 m upp ķ loftiš, eru ógn viš dżralķf og hįvašavaldur ? Žaš er vegna žess, aš hįvęr ofstękishópur hefur lagzt gegn nęr öllum framkvęmdum į raforkusvišinu og nįš aš tefja framkvęmdir meš kęrum, žannig aš virkjanir og lķnulagnir hafa dregizt von śr viti.  Afleišingin er bęši stašbundinn afl- og orkuskortur og sams konar skortur į landsvķsu, ef eitthvaš bregšur śt af meš vešurfar (žurrkar, kuldi) eša bilun veršur ķ mikilvęgri kerfiseiningu.

Hjį Orkuveitu Reykjavķkur (OR) hefur stefnan veriš sś lungann śr undanförnum įratugi, aš engin žörf sé į aš virkja.  Ķ stašinn hefur borgarsjóšur blóšmjólkaš samstęšuna, og nś er svo komiš, aš kerfiš annar ekki heitavatnsžörfinni į vetrum.  Į aš lappa upp į žaš meš mrdISK 0,6 heitavatnsgeymi fyrir 9 kt.  Sundlaugum hefur veriš lokaš tķmabundiš, og eftir eina lokunina birti RŚV sjónvarpsvištal viš nokkra pottverja. Ķ lokin skauzt į skjįinn framkvęmdastjóri Landverndar, sem ekki brį vana sķnum, heldur bošaši, aš nęr hefši veriš aš skammta rafmagn til Noršurįls en aš loka sundlaugunum. Žarna fara saman firring og fįfręši, eins og fyrri daginn.  Hśn hefur bošaš, aš ekkert skuli virkja fyrir orkuskipti né annaš, heldur segja upp langtķma samningum viš įlver.  Žetta er hrošalegur hugarheimur og hryllileg grautargerš, sem lżsir miskunnarleysi ķ garš fjölmenns hóps, sem hefur lķfsvišurvęri sitt af starfsemi įlveranna beint og óbeint, svo aš ekki sé nś minnzt į įlitshnekki og kostnaš vegna uppsagnar žessara orkusamninga, minni śtflutningstekjur og minni tekjur rķkissjóšs og sveitarfélaga. 

Žar aš auki er žessi mįlflutningur rangtślkun į stöšunni.  Ef OR hefši dregiš śr raforkusölu til Noršurįls, žį hefši framboš hitaveituvatns minnkaš lķka, vegna žess aš hitaveituvatn jaršgufuveranna er aukaafurš raforkuvinnslunnar.  Framkvęmdastjóri Landverndar heldur ekki ašeins uppi óįbyrgum įróšri, heldur skortir žar alla tengingu viš raunveruleikann. 

Téš forystugrein hófst žannig:

"Staldra žarf viš og [leggja] vindmyllumartröšina į ķs.  Hvernig sem į žaš mįl er litiš, žį eiga žeir órar lķtiš erindi viš okkur."

Žarna er ekki skafiš utan af róttękri andstöšu viš mikil įform um žyrpingar vindrafala.  Höfundur žessa pistils deilir žessari skošun meš Morgunblašinu, en, eins og ķ Noregi, ber ķslenzkum stjórnvöldum aš koma ķ veg fyrir afl- og orkuskort hérlendis.  Žaš veršur bezt gert meš žvķ aš taka af skariš um, aš vindknśnir rafalar séu of óskilvirkir virkjunarkostir og kosti of miklar fórnir į óraskašri nįttśru, žar sem turnarnir ženja sig yfir miklu meira land į hverja framleidda MWh/įr en hefšbundnar ķslenzkar virkjanir.   Jafnframt skal hvetja orkufyrirtękin ķ landinu og viškomandi sveitarfélög til aš hraša afgreišslu sinni į virkjanaįformum og -leyfum hefšbundinna virkjana.  Straumlķnulaga žarf kęruferlin.  

Ķ lokin sagši ķ žessari forystugrein:

"Žaš er von, aš margur spyrji, hvenęr vinir nįttśru og umhverfis, sem voru svo fyrirferšarmiklir foršum, vakni į nż.  Eru žeir kannski endanlega sofnašir ?"

Ef hér vęri nęgt framboš raforku fyrir alla raforkunotendur ķ landinu og įform žeirra um aukin raforkukaup, žį vęri įhuginn į aš reisa žyrpingar sślna ķ nįttśrunni meš rafala į toppnum og spaša, sem snśast, žegar vešur leyfir, varla jafnmikill og nś er reyndin.  Ef leiš virkjanafyrirtękjanna aš hefšbundnum virkjunum vęri ekki jafntorsótt og raunin er, žį vęri vafalaust meira raforkuframboš nśna. Žeir, sem predika, aš engin žörf sé į nżjum virkjunum, eru lķka sekir um aš hafa lagt steina ķ götu virkjanafyrirtękjanna umfram žaš, sem ešlilegt getur talizt frį lżšręšislegu sjónarmiši, og hafa žannig óbeint framkallaš žennan žrżsting, sem nś gętir frį vindorkurekendum.

Orkumįlastjóri, sem einnig er orkulandsreglari hjį orkustofu Evrópusambandsins (ESB) samkvęmt Orkupakka 3, en hann var leiddur ķ lög hér meš einstęšum hętti eftir aš hafa veriš felldur śr gildi ķ ESB, gefur vindorkurekendum undir fótinn, eins og fram kemur ķ góšri grein Elķasar Elķassonar, verkfręšings, ķ Morgunblašinu 16. janśar 2023 undir fyrirsögninni: 

"Vindmyllur kosta mikiš og skila litlu öryggi".

Hśn hófst žannig:

"Ķ Morgunblašsgrein sķšasta dag įrsins 2022 skrifar Orkumįlastjóri:

"Vindurinn blęs t.d. meira į veturna, žegar minna vatn er ķ lónum, en hęgist um į sumrin, žegar lónstaša batnar."

Žarna er lżst sjónarmiši orkufyrirtękis, sem getur nżtt vindorku til aš standa betur ķ samkeppni samkvęmt reglum žrišja orkupakkans, sem viš sitjum nś uppi meš, en ķslenzka orkuöflunarkerfiš er ekki hannaš samkvęmt žeim reglum.  Hér eru žaš ekki mešaltöl, sem skipta öllu mįli.  Hér er žaš regla nr 1, aš orkukerfiš hafi nęgt vatn ķ lónum ķ įrferši svo slęmu, aš verra geti talizt "force majeure" eša nįttśruhamfarir."

 Žaš er alveg undir hęlinn lagt, hversu mikiš gagn reynist af vindknśnum rafölum aš vetrarlagi, žvķ aš žį verša oft langvinnar vindstillur, žegar hęš er yfir landinu, og viš hitastig um frostmark og hįtt rakastig getur ķsing į spöšunum leitt til minni afkasta. Žaš er varla hlutverk orkumįlastjóra aš birta į prenti yfirboršslegan įróšur fyrir vindknśnum rafölum.  Miklu meiri greiningarvinnu er žörf įšur en nokkru er slegiš föstu um nytsemi eša gagnsleysi žessarar geršar raforkuvinnslu fyrir ķslenzka raforkukerfiš.  Lykilatriši ķ žvķ sambandi er einmitt haldleysi mešaltals raforkuvinnslugetu viš ķslenzkar ašstęšur, eins og Elķas bendir į. 

"Aš sjįlfsögšu halda orkufyrirtękin fram sķnum hagnašarsjónarmišum, sem žeim ber aš gęta samkvęmt lögum og reglum.  Yfirvöldum, žar meš orkumįlastjóra, ber sķšan aš standa klįr į sjónarmišum orkuöryggis og sjį til, aš sś žekking, sem til žarf hér į landi, sé žeim tiltęk.  Žaš er fullveldisréttur okkar, sem stjórnvöldum er skylt aš sinna."

  Sś greiningarvinna, sem žarna er til umfjöllunar, leišir annašhvort til žeirrar nišurstöšu, aš hętta verši į afl- eša orkuskorti įšur en nęsta trausta virkun getur komizt ķ gagniš eša vel sé séš fyrir jafnvęgi į milli frambošs og eftirspurnar ķ raforkukerfinu ķ nįnustu framtķš. Ef hiš fyrr nefnda er uppi į teninginum, žurfa yfirvöld aš hafa nęgar lagaheimildir til aš grķpa til gagnrįšstafana. Samkvęmt Orkupakka 3 eru žessar heimildir ekki fyrir hendi, og žessu žarf löggjafinn aš bęta śr, einmitt į grundvelli fullveldisréttarins, sem Elķas nefnir.  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  

 

 

 

   


Skammarstrikiš

Menningar- og višskiptarįšherra er ķ meira lagi yfirlżsingaglöš, en svo mikiš vantar upp į efndir og eftirfylgni, aš tala mį um verkleysi. Dęmi um žetta er fjölmišlaheimurinn hérlendi, sem er ķ ślfakreppu rķkisafskipta og mjög óheilbrigšrar og ósanngjarnrar  samkeppni.  Lilja D. Alfrešsdóttir lżsti žvķ yfir fyrir um įri, aš hśn ętlaši aš laga žį skökku stöšu, sem žarna rķkir, meš žvķ aš lįta skattleggja ķslenzkar auglżsingar ķ erlendum mišlum, ašallega ķ netheimum, og aš draga śr auglżsingum į RŚV o.h.f., "śtvarpi allra landsmanna", sem ķ raun virkar eins og śtvarp allra vinstri manna og afęta.

Ekkert af žessu hefur gerzt, erlendu mišlarnir hafa nś sogaš til sķn helming auglżsingamarkašarins ķ ISK tališ og umsvif RŚV į žessum markaši aukast stöšugt.  Velta žessa rķkisfjölmišils er talin munu nema mrdISK 8 ķ įr, sem er aušvitaš vįboši, žótt varaformašur Framsóknarflokksins lįti enn duga aš tala śt og sušur.  Jafna veršur žegar ķ staš skattheimtuna af öllum fjölmišlunum, draga RŚV śt af auglżsingamarkaši og draga śr umsvifum žess.  Ein rįs af hverju tagi er meira en nóg fyrir žennan rķkisrekstur, sem er aš verša eins og svarthol fyrir rķkissjóš. 

Staksteinar Morgunblašsins į žrettįndanum 2023 fjöllušu um fjölmišlahneyksli, sem sem vinstri fjölmišlarnir hafa reynt aš žegja ķ hel.  Svo viršist sem starfsmenn RŚV-fréttastofu, sem kalla sig "rannsóknarblašamenn" žar, hafi veriš hafšir aš ginningarfķflum ķ Namibķu ķ Afrķku, žar sem yfirvöld rannsaka alvarlegt spillingarmįl. Fórnarlamb fréttamanna ķ žessu mįli varš śtgeršarfélagiš Samherji. 

Žetta félag sętir engri įkęru žar ķ landi, og žess vegna lķtur śt fyrir, aš óprśttnir menn žar hafi lįtiš lķta svo śt ķ augum grobbinna ķslenzkra "rannsóknarblašamanna", aš ķslenzka śtgeršarfélagiš hefši hlunnfariš alžżšufólk ķ Namibķu.  Žessi mynd var dregin upp fyrir įhorfendum Kveiks og lesendum fylgitunglanna, sem frį greinir ķ téšum Staksteinum:

"Björn Bjarnason skrifar um Fishrot-hneyksliš ķ Namibķu, sem nįš hefur hingaš og fengiš nafniš Samherjamįliš. "Yfir lykilblašamönnum Stundarinnar og Kjarnans hvķlir sameiginlegur skuggi lögreglurannsóknar, einn angi Samherjamįlsins svo nefnda.  Žaš mį rekja til umfjöllunar ķ žęttinum Kveik ķ rķkissjónvarpinu 12. nóvember 2019.  Skuggi rannsóknarinnar nęr žvķ einnig inn į fréttastofu rķkisśtvarpsins", skrifar Björn." 

Žessi skuggi lögreglunnar į Noršurlandi eystra stafar lķklega af meintum stuldi gagna śr farsķma skipstjóra nokkurs hjį Samherja.  Augljóslega er žar um alvarlegt mįl aš ręša, žótt upphlaupsmišlar hafi ekki gert sér mikinn mat śr žvķ, enda nęrri žeim höggviš.  Žarna kom fréttastofa RŚV einnig viš sögu, en vonandi verša allir viškomandi blašamenn hreinsašir af sök ķ žessu mįli, žvķ aš sönnuš sök vęri til vitnis um alvarlegan dómgreindarskort. 

"Žį bendir hann į, aš Samherji hafi greitt fyrir veiširétt undan strönd Namibķu, en svo hafi komiš ķ ljós, aš 10 stjórnmįlamenn, athafnamenn og lögfręšingar žar ķ landi, hafi veriš sakašir um mśtur og [ašra] spillingu.  Enginn Samherjamašur sęti žó įkęru vegna mįlsins, sem er umhugsunarvert ķ ljósi lįtanna, sem hér uršu."  

Nokkrir ķslenzkir blašamenn voru ķ einhvers konar krossferš gegn Samherja og töldu sig hafa komizt ķ feitt og dylgjušu ótępilega um refsiverša hįttsemi  śtgeršarfélagsins žar nišri ķ Afrķku.  Žaš er meš ólķkindum m.v. žaš, sem į undan er gengiš, aš hvorki er fram komin įkęra ķ Namibķu né į Ķslandi į hendur téšu śtgeršarfélagi eša starfsmönnum žess.  Sś stašreynd vitnar um ótrślegt dómgreindarleysi Kveiksfólks, sem aš žessari žįttagerš kom, og óvönduš vinnubrögš.  Ganga žau nś meš veggjum ?

  Tilbśningurinn og vitleysan var į kostnaš ķslenzkra skattborgara, sem minnast žess aš hafa séš Helga Seljan heldur gleišfęttan spķgspora sem Sherlock Holmes ķ Namibķu, og norskum banka var flękt ķ mįliš.  Hvernig fór sś rannsókn ?

"Og Björn bendir į frétt Morgunblašsins ķ gęr um, aš yfirlögfręšingur Samherja "hafi leitaš til hérašsdóms til aš fį rannsókn į hendur sér dęmda ógilda, og aš hśn verši felld nišur".  Lögfręšingurinn hafi haft réttarstöšu sakbornings ķ 3 įr."

Žetta er dęmi um ótęk vinnubrögš réttarkerfisins, sem ekki geta oršiš lögum og rétti ķ žessu landi til framdrįttar.  Skörin er žó tekin aš fęrast upp ķ bekkinn, žegar ķ ljós kemur, aš ekki er einvöršungu um óhęfni aš ręša, heldur er bullandi vanhęfi į feršinni ķ žessari rannsókn:

"Svo vill til, aš saksóknarinn ķslenzki er bróšir blašamanns Stundarinnar, sem fjallaš hefur um žetta mįl.  Björn segir óskiljanlegt, hve lengi saksóknarinn sitji yfir mįlinu įn žess, aš nokkuš gerist.  "Er hann örmagna andspęnis žvķ, eša er žaš tilefnislaust ?", spyr Björn."

Žaš er vķšar spilling en ķ Namibķu, en žaš er ekki sama Jón og séra Jón, allra sķzt ķ vinstri pressunni.  Er ekki löngu tķmabęrt, aš "Reichsanwahlt", rķkissaksóknari leysi téšan saksóknara frį mįlinu ?

 

 

 

 

 

 


Sjśk fjölmišlun

Ķslenzkur fjölmišlamarkašur er afar óešlilegur, og žar er steinrunnu rķkisvaldi um aš kenna.  Žaš er alltaf ólķšandi, žegar rķkisvaldiš er ķ bullandi samkeppni viš einkaframtakiš į markaši, sem ķ ešli sķnu er samkeppnismarkašur, og engin brżn žörf lengur fyrir beina eša óbeina (opinbert hlutafélag) veru rķkisvaldsins žar.  Žaš er réttlętismįl og ķ anda EES-samningsins aš jafna samkeppnisstöšuna meš žvķ aš taka Rķkisśtvarpiš af auglżsingamarkaši og aš gera allar auglżsingar jafnar fyrir skattalögunum óhįš gerš mišils og eiganda hans. 

Jafnframt yršu umsvif rķkisfjölmišilsins minnkuš til muna.  Žaš ęttu aš vera hįmarksumsvif rķkisins aš reka eina sjónvarpsrįs, eina śtvarpsrįs og einn vefmišil. Fréttastofa "RŚV" er kapķtuli śt af fyrir sig. Žar rķkir svo hrottaleg vinstri slagsķša, aš segja mį, aš lķtilsviršandi framkoma og mismunun gagnvart žeim, sem fréttamenn viršast telja til pólitķskra andstęšinga sinna, skeri ķ augun (og eyrun). Sķšan skal vart bregšast, aš fariš er silkihönzkum um sósķalistana, afglöp žeirra og spillingu, t.d. ķ borgarstjórn. 

Fréttastofa "RŚV" rekur fyrirbęri, sem hśn kallar rannsóknarblašamennsku undir heitinu Kveikur, en į mjög lķtiš skylt viš vönduš vinnubrögš, sem einkennast af umfangsmikilli og gagnrżninni heimildarvinnu.  Undir žessu falska flaggi hafa fśskarar "RŚV" hvaš eftir annaš reynt aš koma höggi į atvinnurekstur ķ landinu og reynt aš sį ómęldri tortryggni ķ hans garš.  Mįlflutningurinn einkennist sķšan af drżldni og innantómri sjįlfsupphafningu.  Alręmdasta atlagan hingaš til er aš Samherja, og hśn hefur algerlega runniš śt ķ sandinn.  Žaš ętti aš jafngilda daušadómi yfir žessu žįttarskrķpi, Kveik, en įfram skröltir hann žó į kostnaš skattborgara.

Ķ Staksteinum Morgunblašsins var fjallaš um Namibķumįliš 19. desember 2022 meš tilvķsunum ķ Pįl Vilhjįlmsson:

"Pįll Vilhjįlmsson skrifar um Namibķumįliš, sem oft hefur veriš kallaš Samherjamįliš og olli um tķma töluveršu uppnįmi."Enginn Samherjamašur er įkęršur ķ Namibķu, og ekkert fyrirtęki śtgeršarinnar er įkęrt fyrir mśtur.  Helgi Seljan, veršlaunablašamašur, hóf skįldskap um Samherja į RŚV og flutti išjuna yfir į Stundina, žegar honum varš óvęrt į rķkisfjölmišlinum", skrifar hann."

Žetta vitnar um djśpstęša glópsku og samvizkuleysi Helga Seljan.  Allur mįlatilbśnašur hans var reistur į sandi og į žess vegna ekkert skylt viš rannsóknarblašamennsku.  Hann viršist hafa misskiliš mįliš frį upphafi, gefiš sér forsendur um glępsamlegt ešli višskiptanna, sem til umfjöllunar voru, og vašiš sķfellt lengra śt ķ ófęruna til aš sanna žaš, sem ekki var flugufótur fyrir.  Žessi vinnubrögš voru višhöfš, į mešan téšur Seljan var starfsmašur RŚV.  Ljótur er ferill fréttastofu žar į bę. 

"Pįll segir engan įkęršan fyrir mśtur ķ Namibķumįlinu, heldur umbošssvik, svindl, peningažvętti og žjófnaš.  Hann segir, aš ķ žessu mįli sé "Samherju brotažoli.  Starfsmašur Samherja var blekktur til aš borga peninga, sem įttu aš fara ķ atvinnuuppbyggingu, fiskeldi.  Peningunum var sķšan stoliš.  Žetta stendur skżrum stöfum ķ įkęruskjalinu į bls. 58-59."

Hann bętir žvķ viš, aš starfsmašur Samherja hafi veriš "ķ góšri trś, žegar hann greiddi forstjóra opinberrar namibķskrar stofnunar fyrir kvóta".  Hann hafi ekki getaš vitaš, aš peningunum yrši sķšan stoliš."

Samkvęmt žessari rannsókn namibķskra lögregluyfirvalda er Samherji ekki sökudólgurinn, eins og "rannsóknarblašamennska" Helga Seljans, starfsmanns RŚV, leiddi getum aš til aš žjóna lund sinni og ólund ķ garš žessa fyrirtękis. Krossfarinn, sem žótzt hefur fletta ofan af spillingu ķslenzkra fyrirtękja, stendur nś uppi ķ hlutverki riddarans sjónumhrygga, sem bjó til forynjur śr vindmyllum og baršist viš žęr viš lķtinn oršstķr.

"Og Pįll spyr, hvaš Helga Seljan gangi til "meš aš ljśga upp įkęru ķ Namibķu um mśtugjafir Samherja ?  Jś, oršstķr og ęra blašamannsins er ķ veši.  Žegar rennur upp fyrir fólki, aš allur mįlatilbśnašur Helga og félaga į RSK-mišlum er uppspuni og gróusögur, er fokiš ķ flest skjól fyrir fréttagörpunum, sem umlišin įr hafa stundaš skipulega fréttafölsun og veitt sjįlfum sér veršlaun fyrir.""

Žetta er hrottaleg lżsing į ólöglegu og sišlausu atferli fréttamanna, sem sįu fjandann ķ hverju horni, žegar žeir litu til a.m.k. sumra ķslenzkra fyrirtękja, sem vegnaš hefur vel ķ haršri samkeppni um markaši, fjįrmagn og starfsfólk.  Aš slķkt skuli gerast undir handarjašri rķkisśtvarpsins segir sķna sögu um stjórnunina žar į bę og brżna žörf į aš snarminnka umsvif žessa opinbera hlutafélags, sem er žungt į fóšrum į rķkisjötunni.

  

 

 

 

  


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband