Fęrsluflokkur: Fjölmišlar

Fiona Reilly og einpóla aflsęstrengur

Žann 14. jśnķ 2018 birtist frétt ķ Višskipta Mogganum um nżja višskiptahugmynd fyrir aflsęstreng į milli Bretlands og Ķslands. Žar var smįvištal viš Fionu Reilly, framkvęmdastjóra fyrirtękisins Atlantic Superconnection, sem kynnt hefur ķslenzkum stjórnvöldum hugmynd starfsmanna fyrirtękisins um ódżrara sęstrengsverkefni meš minni flutningsgetu en įšur hefur veriš ķ umręšunni. Žarna er óbein stašfesting į žvķ, aš fyrri sęstrengshugmyndir hafa ekki veriš aršbęrar. Er žessi śtfęrsla įhugaveršari frį ķslenzkum sjónarhóli séš en fyrra fyrirkomulag ?

Fréttina bar aš meš undarlegum hętti.  Ķ staš žess aš kynna žessa višskiptahugmynd meš formlegum hętti fyrir žjóšinni, lęšist išnašarrįšuneytiš meš veggjum og eftirlętur Bretum frumkynninguna ķ Višskipta Mogganum.  Er žaš eftir öšru metnašarleysi ķ žessu rįšuneyti, sem setti ķ maķ 2018 į koppinn:

"starfshóp meš aškomu allra žingflokka til aš vinna orkustefnu fyrir Ķsland.  Er žess vęnzt, aš hópurinn leggi tillögur sķnar fyrir rįšherra ķ byrjun įrs 2020.  Mešal verkefna hópsins er aš horfa til hugmynda um śtflutning raforku frį Ķslandi um sęstreng.  Morgunblašiš leitaši višbragša rįšherra viš hugmyndum Atlantic Superconnection um lagningu fyrrnefnds strengs, en engin višbrögš komu frį rįšuneytinu."

Žetta stóš ķ baksvišsfrétt Stefįns E. Stefįnssonar, 15. jśnķ 2018, ķ Morgunblašinu, og sżnir, hversu rislįgt žetta rįšuneyti er um žessar mundir, rįšuneyti, sem hvetur Alžingi til aš kokgleypa Žrišja orkumarkašslagabįlk Evrópusambandsins (ESB) į žeim forsendum, aš hann mundi hafa hér lķtil sem engin įhrif hérlendis, svo lengi sem engin raftenging sé į milli Ķslands og śtlanda.  Žar er fariš meš rangt mįl og litiš framhjį žeirri stašreynd, aš hlutverk téšs lagabįlks er einmitt aš fęra ESB völd til aš ryšja śr vegi hindrunum ķ einstökum löndum gegn nżjum og bęttum raftengingum į milli landa.  "Oh, sancta simplicitas !"

Öll framganga išnašarrįšuneytisins ķ sęstrengsmįlum er óbošleg landsmönnum.  Rįšherrann getur ķ hvoruga löppina stigiš og ętlar ekki aš gera žaš fyrr en aš tveimur įrum lišnum. Einkafyrirtęki, sem stęši frammi fyrir brżnu śrlausnarefni um nżtingu nįttśruaušlinda, sem žaš ętti afnotarétt į, mundi ekki geta variš slķkan seinagang fyrir hluthöfum sķnum.  Liggur fiskur undir steini ?

Nś veršur vitnaš ķ téša frétt Višskipta Moggans:

"Leggja til minni sęstreng":

"Strengurinn, sem AS hefur į teikniboršinu nś, er einpóla ķ staš tvķpóla.  Sś śtfęrsla gerir žvķ rįš fyrir einum streng ķ staš tveggja, sem er forsendan fyrir tvķpóla tękni. Einpóla strengur yrši 60 % - 70 % ódżrari en strengur, sem byggši į tvķpóla tękni."

Nafn fyrirtękisins, Atlantic Superconnection, gefur til kynna, aš žaš žrói ofurleišaratękni.  Sś tękni mundi vissulega koma sér vel į 1500 km leiš frį Suš-Austur Ķslandi til Norš-Austur Englands, žar sem fyrirtękiš įformar landtöku sęstrengs og telur žį stašsetningu auka hagkvęmni žessa raforkuflutningsverkefnis m.v. landtöku į Skotlandi.  Ofurleišni er žó ekki į dagskrį, en žó minni orkutöp en hefšbundiš mį bśast viš į svo langri leiš, žvķ aš fyrirtękiš bżst viš 5 % flutningstöpum, sem er helmingur af žvķ, sem mį vęnta, aš töpum ķ endamannvirkjum sęstrengsins meštöldum. Kann žetta aš stafa einvöršungu af hęrri rekstrarspennu ķ streng AS en nokkur plasteinangrun hefur veriš gerš fyrir hingaš til.  Žar er žó komin aukin rekstrarįhętta vegna óreyndrar tękni.

Aš notast viš ašeins einn leišara virkar ķ hina įttina, ž.e. til aukinna tapa, en aukinn nśvirtan tapskostnaš ķ įranna rįs af žessum sökum telur fyrirtękiš greinilega munu verša lęgri en nśvirtan aukinn fjįrmagnskostnaš af tveggja póla sęstreng.

Žaš eru fleiri meinbugir į einpóla śtfęrslunni.  Straumurinn til baka er leiddur um haf og jaršlög meš žvķ aš grafa forskaut nišur ķ hafsbotninn öšrum megin og bakskaut hinum megin.  Sęstrengur undir Eystrasalti į milli Svķžjóšar og Žżzkalands er 250 km aš lengd į 450 kV spennu og getur flutt 600 MW, en ašeins frį Svķžjóš.  Forskautiš er samsett af 40 tķtanķum möskvanetum, hvert um sig 20 m2, en bakskautiš er óeinangrašur koparhringur, 2,0 km ķ žvermįl. Hęttu af völdum rafstraums ķ nįttśrunni žarf hér aš meta og sömuleišis truflanir af völdum segulsvišs į lķfrķki og bśnaš, t.d. siglingatęki.

Fiona Reilly hefur upplżst, aš fyrirhugašur einpóla sęstrengur meš endabśnaši eigi aš geta flutt 600-700 MW og muni kosta miaGBP 2,0 eša miaISK 285 auk miaISK 50-80 fyrir flutningskerfi į Ķslandi nišur aš lendingarstaš sęstrengsins. Verša žaš engin smįręšis mannvirki. 

Įn stórbilana er raunhęft aš ętla, aš slķk mannvirki geti flutt 5000 GWh/įr af raforku.  M.v. 25 įra afskriftartķma og 8,0 %/įr įvöxtunarkröfu fjįrmagns ķ verkefninu, jafngildir žetta flutningskostnaši um 60 USD/MWh.  Žetta er 25 % lęgri flutningskostnašur en meš 1200 MW, tvķpóla sęstreng, sem įšur var ķ umręšunni.   

Fiona Reilly hefur upplżst, aš hśn geti selt žessa raforku ķ heildsölu į Englandi fyrir 65 GBP/MWh, sem samsvarar um 87 USD/MWh.  Žetta žżšir, aš hśn telur sig ašeins žurfa aš borga 27 USD/MWh fyrir raforku inn į inntaksmannvirki sęstrengsins sķns į Ķslandi.  

Žetta yršu hraksmįnarleg višskipti fyrir Ķslendinga af eftirfarandi įstęšum:

  1. Sala raforku inn į sęstreng skapar engan viršisauka į Ķslandi ķ mótsetningu viš sölu raforku til t.d. įlvera, žar sem um 40 % af veltu žeirra veršur eftir ķ landinu aš jafnaši. Ofangreint verš, 27 USD/MWh, er žar aš auki ašeins rśmlega 70 % af nśverandi verši til eins įlversins hérlendis, sem samiš var viš um framlengingu raforkusamninga fyrir nokkrum įrum, aš flutningsgjaldi mešreiknušu.
  2. Žvert į žaš, sem Fiona Reilly heldur fram ķ vištali viš Stefįn E. Stefįnsson, meš fullri viršingu fyrir henni, munu raforkusamningar viš sęstrengseiganda hękka raforkuverš til almennings į Ķslandi.  Įstęšurnar eru ķ fyrsta lagi, aš ętlunin er aš žurrka alla ótryggša orku upp af markašinum hér og senda hana til Englands.  Žetta er ódżrasta raforkan į markašinum.  Samkvęmt Fionu er ętlunin aš fį ašgang aš 450 MW toppafli hér, en til žess žarf aš bęta viš yfir 400 MW af vélakosti, sem mun verša kostnašarsamt og borgar sig varla, og vķšast hvar žarf žį višbótar fallgöng vatns, eins og ķ Bśrfellsvirkjun 2. Ķ öšru lagi er ętlunin aš bęta viš einhverju lķtilręši af virkjunum, 150-250 MW eru nefnd (um 30 % af heild ķ žessum višskiptum) til orkuvinnslu.  Žetta lķtilręši veršur žį vafalaust fullnżtt ķ grunnorkusölu, sem žżšir, aš almenningur fęr engin afnot af žessum virkjunum.  Žaš er einmitt višskiptahugmyndin meš raforkusölu til stórišju aš byggja stęrri virkjanir en hśn žarf į aš halda, svo aš almenningur fįi afnot af žeim virkjunum į hagkvęmum kjörum. Stórišjan greišir žannig nišur raforkukostnaš almennings meš sanngjörnum hętti. Nišurlag vištalsins viš Fionu Reilly, sem birtist 14. jśnķ 2018, bendir til, aš hśn hafi misskiliš višręšuašila sķna į Ķslandi eša aš žeir séu śti į žekju um žetta ešli ķslenzka raforkukerfisins, sem er öšru vķsi en hjį öšrum Evrópužjóšum, nema Noršmönnum aš nokkru leyti. Noršmenn bśa hins vegar viš mikiš ónotaš afl ķ sķnum vatnsaflsvirkjunum utan hįvetrartķmans, žar sem žeir hita hśs sķn meš raforku. Žessa vegna er śt ķ hött hérlendis aš benda til Noregs til aš rökstyšja raforkusölu héšan um sęstreng.   
"Brezkur almenningur yrši stórnotandi aš orku, sem annars myndi ekki nżtast hér į landi vegna ešlis hennar.  Žvķ er engin įstęša til aš halda, aš žannig samningur um orku myndi hafa įhrif į verš į Ķslandi frekar en samningar til annarra stórnotenda į Ķslandi hafa gert ķ gegnum tķšina.", 
 
sagši Fiona Reilly ķ vištalinu viš Stefįn. Žessi fullyršing hennar stenzt sem sagt ekki skošun.
 
Žetta einpóla sęstrengsmįl, sem ber aš meš svo kyndugum hętti, ętti aš verša hinni žverpólitķsku nefnd, sem išnašarrįšherra hefur skipaš til aš mynda landinu orkustefnu, įgętis sżnidęmi um žaš, aš sęstrengslögn til śtlanda, aš undanskildum e.t.v. Fęreyjum, er virkilega slęm višskiptahugmynd fyrir ķslenzka žjóšarbśiš.
 
Žaš er löngu oršiš tķmabęrt af ķslenzkum yfirvöldum aš skrķnleggja allar hugmyndir um orkusölu til śtlanda um sęstreng og afskrifa žęr sem žjóšhagslega óhagkvęmar.  Innlendar orkulindir ber aš nżta til atvinnu- og veršmętasköpunar innanlands.  Slķk stefnumörkun vęri ķ góšu samręmi viš žį stefnumörkun, sem vonandi veršur ofan į, aš Ķsland gangi ekki ķ Orkusamband ESB og ACER til aš verša einhvers konar "gręnn rafgeymir" fyrir ESB-löndin, heldur varšveiti fullveldi sitt óskert į raforkumįlasviši til aš nżta aušlindina innanlands, m.a. til framleišslu į śtflutningsvörum til Bretlands og ESB-landanna.  
lv-kapall-kynning-april-2011
   

 

 

 


Heimildasöfnun er eitt, rökrétt įlyktun annaš

kvöldi 13. maķ 2018 sżndi RŚV-Sjónvarp heimildarmynd um laxeldi.  Ķ myndinni voru fallegar landslagsmyndir, ašallega frį Noregsströnd, Vestur-Skotlandi og Svķžjóš, og einnig frį strönd Washington fylgis į NV-strönd Bandarķkjanna.  Meš vištölum viš žarlenda o.fl. var gerš grein fyrir mengun, lśsasmiti og erfšablöndun af völdum laxeldis ķ sjókvķum į žessum svęšum.

Žetta var allt gott og blessaš, en svo snarašist heldur betur į merinni, žegar tekiš var til viš aš heimfęra ófarir og mistök viš laxeldi žarlendra į Ķsland.  Viš žaš breyttist fręšslumynd ķ óheflaša įróšursmynd gegn laxeldi ķ sjókvķum viš Ķsland.  Nś skal leitast viš aš finna žessum oršum staš, m.a. meš vķsun til fręšimanna.

1) Tökum fyrst mengunina.  Žar er ašallega įtt viš fóšurleifar og śrgang.  Žetta er ķ raun įburšur og nęring fyrir fjaršalķfiš ķ grennd viš kvķarnar, en menn eru sammįla um, aš heppilegt sé vegna stašbundinnar nķturmyndunar og sśrefnisžurršar, sem af uppsöfnun leišir, aš hvķla eldissvęšin, eins og žurfa žykir, ķ sumum tilvikum 1 įr af hverjum 3.  Eftirlit er aš hįlfu starfsleyfishafa haft meš umhverfinu, opinberir eftirlitsašilar gera stakar athuganir, og eru žetta vęntanlega naušsynlegar og nęgilegar mótvęgisašgeršir gegn žessari mengun.

2)Gert var mikiš śr lśsasmiti villtra stofna af eldislaxinum.  Žaš blasir viš, aš sś hętta er hverfandi į Ķslandi m.v. nefnda staši erlendis. 

Ķ fyrsta lagi er sjįvarhiti svo lįgur viš Ķsland, aš snķkjudżriš laxalśs žrķfst ekki, nema ķ undantekningartilvikum.  Žetta getur žó breytzt, ef sjórinn heldur įfram aš hlżna viš Ķsland. Lśsin er mikill vįgestur ķ laxeldi viš Noreg og Skotland, en hérlendis er notkun lśsareyšis eša sżklalyfja ķ lįgmarki og ętti aš verša tilkynningarskyld til rekstrarleyfisveitanda.

Ķ öšru lagi er sjókvķaeldi ašeins leyft viš Ķsland į stöšum ķ grennd viš heimkynni um 1 % ķslenzku laxastofnanna.  Žaš er žess vegna śt ķ hött aš bera ašstęšur į Ķslandi saman viš t.d. Noreg eša Skotland, žar sem sjókvķaeldi hefur įratugum saman veriš stašsett viš mynni helztu laxveišiįa žessara landa.

3)Žaš var ķ téšri "heimildarmynd" mikiš fimbulfambaš um hęttuna į erfšablöndun, ef eldislax nęr upp ķ įr hérlendis til aš hrygna.  Įhrif einstaka eldislaxa, sem nį aš mynda klak meš villtum fiski, eru engin merkjanleg į villta stofninn.  Rannsóknir norska fręšimannsins Kevens Glover o.fl. benda til, aš žótt hlutfall sleppifiska ķ į sé 5 %-10 % af villta stofninum ķ hįlfa öld, verši įhrif erfšablöndunar mjög lķtil og hamli ķ engu vexti og višgangi stofnsins.  Fyrst viš hlutfalliš 30 %-50% ķ hįlfa öld verša breytingar į villta stofninum augljósar og til hins verra.  Leikmönnum, sem fullyrša allt annaš, duga ekki upphrópanir, žvķ aš grķšarlegir almannahagsmunir eiga hér ķ hlut, žar sem 21 starf/kt verša til viš laxeldisstarfsemina (7 bein+14 óbein ķ Noregi), og jafnvel meira į Ķslandi, žar sem framleišslueiningarnar eru minni.

Viš įhęttumat sitt beitir Hafrannsóknarstofnun varśšarreglu og mišar viš 4 % leyfilegt hįmark eldislaxa af villtum löxum ķ į.  Hśn metur buršaržol Ķsafjaršardjśps 30 kt/įr ķ sjókvķum.  Žaš gętu veriš 12 M (M=milljón) fiskar.  Villtir laxar ķ įm, sem renna śt ķ Ķsafjaršardjśp, eru fįir, e.t.v. 600 talsins į įri.  Leyfilegt hįmarkshlutfall hrygnandi eldislaxa ķ įm Ķsafjaršardjśps er žį 2 ppm (ppm=hlutar śr milljón) af fiskafjölda ķ sjókvķum. 

Traustari sjókvķar, bętt vinnubrögš og strangur gęšastjórnunarstašall hafa dregiš śr lķkum į, aš laxar sleppi śr sjókvķum hér viš land, um 98 %.  Žessa verša gagnrżnendur sjókvķaeldis į laxi aš taka tillit til ķ mįlflutningi sķnum, ef eitthvert vit į aš vera ķ honum.  Žegar žar aš auki er tekiš tillit til, aš ašeins hluti sleppifisksins ratar upp ķ įrnar og hrygnir žar meš eldislaxi, mį gera rįš fyrir, aš ašeins 1 ppm eldislax ķ sjókvķum geri žetta hér viš land.  Hann getur samt hvergi gert óskunda meš žvķ.  Jafnvel ķ Ķsafjaršardjśpi meš 30 kt/įr af eldislaxi ķ sjókvķum, yrši blöndunin innan öryggismarka Hafrannsóknarstofnunar.  Žess vegna ętti henni ekkert aš vera aš vanbśnaši meš aš hękka įhęttumörkin upp ķ buršaržolsmörkin žar, og leyfisveitendum meš aš veita viršurkenndum ašilum starfsleyfi og rekstrarleyfi, sem gjarna gęti fariš stighękkandi į 5 įrum upp ķ 30 kt/įr, ķ enn frekara varśšarskyni, og stöšvun aukningar, ef tilefni gefst til. 

Žann 8. maķ 2018 birtist fróšleg grein ķ Fréttablašinu eftir Gunnar Stein Gunnarsson, lķffręšing, undir fyrirsögninni:

"Stofnanda įhugamannafélagsins IWF svaraš".

Žar skrifaši hann m.a. um rannsóknir Kevens Glover, en af nišurstöšum žeirra mį rįša, aš įhyggjur m.a. hagsmunaašila hérlendis, s.s. veiširéttarhafa ķ įm, sé įstęšulaus śt frį lķffręšilegum og erfšafręšilegum forsendum:

"Reyndar mętti Ingólfur lesa fręšigreinar af meiri athygli įšur en hann rķšur fram į ritvöllinn, en ķ grein Glovers kemur einmitt fram, aš žvķ óskildari sem aškomulaxinn er villta laxinum, žeim mun ósennilegra er, aš hann skilji eftir sig spor.

Ķ grein Glovers kemur fram, aš samsetning įkvešinna žįtta, eins og lķtill įrangur eldislaxins viš hrygningu, nįttśrulegt val, sem hyglir ašlögušum fenótżpum/genótżpum frį hinum villtu stofnum, sem og fenótżpiskur sveigjanleiki, dregur śr hraša og stęršargrįšu breytinga ķ fenótżpum/genótżpum og lķffręšilegum einkennum villta laxastofnsins, sem hefur upplifaš innstreymi frį eldislaxi.

Žetta er ķ samręmi viš nišurstöšur annarra ašila ķ fręšaheiminum, svo sem Hindar, Norsku hafrannsóknarstofnunarinnar og fleiri.  Žaš žarf mikla, stöšuga og višvarandi innblöndun af eldislaxi ķ įratugi til aš hętta į erfšablöndun sé raunveruleg (Hindar;2006, 2017).  Um žetta eru fręšimenn nokkuš sammįla ķ Noregi og vķšar."

Meš öšrum oršum er ęxlunargeta eldislaxins dauf og nįttśran hyglir hinum ašlagaša, villta stofni umfram stofn, sem ķ margar kynslóšir hefur veriš ręktašur af mönnum til aš vaxa hratt og verjast lśs fremur en aš geta af sér öfluga einstaklinga.  Žar af leišandi er žaš fyrst viš yfir 30 % "innstreymi" samfleytt įratugum saman, sem erfšafręšilegra breytinga tekur aš gęta ķ villtum laxastofnum.  Slķkt er algerlega śtilokaš viš nśverandi ašstęšur į Ķslandi.  

Žį er rétt ķ žessu samhengi aš vekja athygli į grein tveggja norskra prófessora viš Landbśnašarhįskólann aš Įsi og viš Hįskólann ķ Björgvin, Erik Slinde og Harald Kyvi, en žeir hafa įhyggjur af śrkynjun villtra laxastofna, sérstaklega viš skyldleikaręktun ķ įm meš fįum löxum.  Grein žeirra:

"Viltu bjarga laxinum ? - leggšu žį flugustönginni", 

birtist ķ Morgunblašinu, 12. maķ 2018:

"Flestir [göngulaxanna] finna sķna į, en um 5 % fara ķ ašra. Žetta skiptir mįli; žaš hindrar skyldleikaręktun, sem hętta er į, séu fįir fiskar ķ įnni.  Skyldleikaręktun er ógn viš laxastofna.  Sloppnir eldislaxar ķ Noregi synda sumir einnig upp ķ įr til hrygningar meš sķnum villtu ęttingjum.  Mjög neikvętt, segja yfirvöld.  En eru til sérstök eldislaxagen, sem eru óheppileg, eša eru genin bara venjuleg, gagnleg laxagen ?

Bara brot žeirra laxa, sem synda til hafs śr hverri į, kemur aftur, og ķ sumum įm er fjöldinn ótrślega lķtill.  Stęrsta ógn laxastofna er žvķ veišin ķ įnni.  Meš vissu mį žvķ segja, aš vilji mašur bjarga villta laxinum, žį eigi mašur aš leggja veišistönginni.  Sumir segja hęgt aš veiša laxinn og sleppa honum aftur.  Žaš er dżranķš, en śr žvķ aš laxinn gefur ekki frį sér hljóš, žį er žaš kannski ķ lagi ?"

Žarna kvešur viš nżjan tón m.v. mest įberandi umręšu į žessu sviši į Ķslandi.  Tveir hįskólaprófessorar gera žvķ skóna, aš takmörkuš blöndun viš ašra stofna, eldislax innifalinn, leiši til ęskilegrar erfšafręšilegrar fjölbreytni, sem er naušsynleg til aš hindra skašlega skyldleikaręktun.

Žį er óhjįkvęmilegt aš gefa gaum aš oršum žeirra um dżranķš, og dżraverndarsamtök, veiširéttareigendur, dżralęknar og lögfręšingar žurfa aš komast aš nišurstöšu um žaš, hvort "veiša-sleppa" ašferšarfręšin samręmist nśgildandi ķslenzkum lögum um dżravernd og velferš dżra.

Norsku prófessorarnir hnykkja į vangaveltum sķnum um veišina į villtum laxi ķ lok greinar sinnar:

"Veišin į villtum laxi ķ įm er umhugsunarverš og mį lķta į sem umhverfisfjandsamlega.  Žaš er tķmabęrt, aš yfirvöld skoši stjórnun į erfšaefni laxa og laxveišiįa.  Yfirvöld ęttu aš spyrja stofnanir sķnar um, hvaša markmiš žęr hafa sett um stjórnun erfšafjölbreytileika, og žaš ętti aš gilda um öll dżr, ekki bara um lax."

Noršur-Atlantshafslaxastofnarnir eiga allir undir högg aš sękja.  Hér benda tveir fręšimenn į 2 hugsanlegar skżringar, ofveiši og śrkynjun stofnanna vegna skyldleikaręktar innan smįrra stofna.  Žaš er nęr aš beina sjónum aš raunverulegu vandamįli en aš upphefja galdraofsóknir į grundvelli žröngsżni og fįfręši, eins og vanalega, gegn mikilvęgri atvinnugrein į Ķslandi, sem beitir beztu fįanlegu tękni og stašlašri gęšastjórnun viš sjókvķaeldi į eldislaxi.  Tal um geldingar og landeldi er óraunhęft ķ nśverandi višskiptaumhverfi.  Geldingar žessar geta flokkazt undir dżranķš og landeldiš śtheimtir mikla orku, ferskvatn og jaršhita.   

 

 

 

 

 


Fjįrrįšstafanir sveitarfélaga misjafnar aš gęšum

Til langframa skiptir mestu mįli fyrir velferš fólks, hvernig žaš og fyrirtęki landsins verja aflafé sķnu, svo og yfirvöldin, sveitarfélög og rķkisvaldiš. Sveitarfélögin hafa lengi tekiš til sķn vaxandi hluta landsframleišslunnar, og hefur žessi hluti vaxiš śr 7 % ķ 13 % af VLF į tķmabilinu 1980-2017 eša tęplega tvöfaldazt į tęplega 40 įra skeiši.  Heildartekjur A-hluta, ž.e. sveitarfélagssjóšanna, eru taldar munu nema tęplega miaISK 360 įriš 2018 og verša žį um 43 % af tekjum rķkissjóšs.  Hér er um mikla fjįrmuni aš ręša, og rįšstöfun žeirra hefur įhrif į hag allra fjölskyldna ķ landinu.  

Śtsvarstekjurnar eru stęrsta tekjulindin og nema um 80 % af skatttekjum sveitarfélaganna og 62 % af heildartekjum.  Rķkisvaldiš setur gólf og žak į śtsvarsheimtuna, en slķkt er umdeilanlegt ķ ljósi žess, aš samkeppni į aš rķkja um ķbśana į milli sveitarfélaganna.  Į höfušborgarsvęšinu er Reykjavķk eina sveitarfélagiš, sem beitir hęstu leyfilegu śtsvarsįlagningu, 14,52 % af tekjum žegnanna, enda hefur fjölgun žar oršiš einna minnzt į höfušborgarsvęšinu, en žaš er reyndar einnig af lóšaskorti, sem er óįran af mannavöldum.

  Sjįlfstęšisflokkurinn ķ Reykjavķk hefur heitiš žvķ aš lękka įlagningu śtsvars nišur ķ 13,98 % į nęsta kjörtķmabili ķ 4 įföngum, žrįtt fyrir mjög bįga stöšu borgarsjóšs.  Žaš žżšir, aš ķ lok kjörtķmabilsins veršur śtsvarsheimtan 96 % af žvķ, sem hśn er nśna.  Žetta er skref ķ rétta įtt, sem skilar nokkrum žśsundköllum ķ vasa śtsvarsgreišenda ķ Reykjavķk į mįnuši, ef žeir kjósa svo, og mun įsamt fleiri vaxtarhvetjandi ašgeršum veita höfušborginni višspyrnu ķ samkeppninni.

Žaš er óešlilegt, og reyndar sjśkdómseinkenni, aš stęrsta sveitarfélagiš nįi ekki aš nżta sér hagkvęmni stęršarinnar og žį kosti aš hżsa helztu stjórnsżslustofnanir rķkisins, eina hįskólasjśkrahśsiš, tvo hįskóla, mišstöš samgangna innanlands og žannig mętti lengi telja tekjulindirnar, sem önnur og minni sveitarfélög njóta ekki, til aš lękka śtsvar į ķbśana śr hįmarkinu. 

Žaš er hins vegar fyrir nešan allar hellur, aš borgarsjóšur skuli undanfarin 8 įr hafa veriš rekinn meš dśndrandi tapi, svo svakalegu, aš skuldirnar hafa tvöfaldazt į žessu góšęristķmabili aš raunvirši.  Skuldirnar hafa vaxiš hrašar en tekjurnar, svo aš skuldir borgarsjóšs sem hlutfall af tekjum hafa hękkaš į 8 įrum śr 56 % ķ 85 %. Į žessu kjörtķmabili, einstöku góšęrisskeiši, hefur skuldaaukningin numiš miaISK 32 eša 8 miaISK/įr, og skuldir A-hluta nema nś yfir miaISK 100.

Skuldir OR hafa lękkaš, en samt stefnir ķ, aš skuldir samstęšunnar, A+B hluta bókhaldsins, fari yfir višmišunarmörk sveitarfélaganna į nęsta kjörtķmabili, og žį missir höfušborgin ķ raun fjįrhagslegt sjįlfstęši sitt. Žegar svona er grafiš undan fjįrhag borgarinnar, er veriš aš draga śr getu hennar til aš veita sómasamlega žjónustu ķ framtķšinni og til fjįrfestinga eša til aš męta efnahagsįföllum.  Satt aš segja vitnar žessi staša mįla um fįdęma bśskussahįtt aš hįlfu žeirra, sem undanfarin 8 įr hafa stjórnaš mįlefnum borgarinnar. Um mikilvęgi góšrar fjįrmįlastjórnar  fyrir ķbśana žarf ekki aš fjölyrša, en um skattheimtuna skrifaši Óli Björn Kįrason, Alžingismašur Sjįlfstęšisflokksins ķ Kraganum žann 16. maķ 2018:

"Mżtan um aš hugmyndafręši skipti litlu":

"Fyrir launafólk skiptir miklu, hvaša stefna er rekin ķ skattheimtu sveitarfélagsins.  Śtsvarsprósentan skiptir lįglaunafólk meira mįli en hvaš rķkissjóšur įkvešur aš innheimta ķ tekjuskatt.  Sį, sem hefur 300 žśsund krónur ķ mįnašarlaun greišir helmingi meira ķ śtsvar en ķ tekjuskatt til rķkisins (ef hann greišir žį nokkuš [žangaš]).  Ķ heild greiša Ķslendingar mun meira ķ śtsvar en ķ tekjuskatt.  Lękkun śtsvars er stęrra hagsmunamįl fyrir flesta en aš žoka tekjuskattsprósentu rķkisins nišur."

Žaš, sem skilur į milli góšrar og slęmrar fjįrmįlastjórnar, er fjįrmįlavitiš, ž.e. aš kunna aš greina į milli ólķkra valkosta viš fjįrrįšstöfun.  Sį, sem hefur gott fjįrmįlavit, rįšstafar takmörkušu fé til hįmarksgagnsemi fyrir eigandann, en sį, sem er įn fjįrmįlavits, kastar perlum fyrir svķn og fleygir fé umhugsunarlaust ķ gęluverkefni įn tillits til notagildis eša sparnašar af fjįrfestingunni.

Stęrsti kostnašarlišur borgarinnar eru menntamįl, forskóli og grunnskóli.  Žar tekst borginni aš ausa śt fé įn nokkurs sżnilegs įrangurs į alžjóšlega męlikvarša.  Af lżsingunum hér į eftir aš dęma fer óhęft liš meš ęšstu stjórn skólamįla borgarinnar, og borgarstjórinn er žar utan gįtta, eins og hans er von og vķsa.  

Brynjar Nķelsson, Alžingismašur Sjįlfstęšisflokksins ķ Reykjavķk, skrifaši ķ Morgunblašiš, 7. maķ 2018,

"Illa ķgrunduš menntastefna Reykjavķkurborgar".

Hśn hófst žannig:

"Yfirskrift žessarar greinar er fengin aš lįni hjį frįfarandi skólastjóra Réttarholtsskóla, Jóni Pétri Zimsen, og kom fram ķ vištali viš hann į mbl.is.  Undir stjórn hans hefur Réttarholtsskóli nįš góšum įrangri, bęši ķ innlendum og erlendum samanburši.  Jón Pétur hefur veriš gagnrżninn į ašgeršir og stefnu skólayfirvalda ķ borginni og segir ófagleg vinnubrögš og skeytingarleysi žeirra ķ garš skólanna eiga m.a. žįtt ķ žvķ, aš hann įkvaš aš hętta sem skólastjóri.  Žegar farsęll skólastjóri segir upp störfum, ętti žaš aš vera borgarbśum įhyggjuefni."

Hér er varpaš ljósi į óhęfni yfirstjórnar skólamįla ķ Reykjavķk.  Ętla foreldrar ķ höfušstašnum bara aš yppa öxlum, lįta sem ekkert sé og endurkjósa lišiš, sem stjórnar Skóla- og frķstundarįši Reykjavķkur ?  Žaš mundi bera vitni um ótrślegt skeytingarleysi um hag barnanna aš reyna ekki aš hrista upp ķ žessu rotna liši og fį nżja vendi til aš sópa ósómanum śt ķ staš žess, aš nśverandi valdhafar sópa öllu undir teppiš.

Um menntastefnu borgarinnar og getu- og metnašarleysi nśverandi valdhafa žar į bę skrifaši Brynjar Nķelsson:

"Nišurstašan er sś, aš enginn veit ķ hverju žessi menntastefna borgarinnar felst, en vitaš er, aš hśn hefur skilaš dżrasta grunnskóla innan OECD og slökum įrangri ķ samanburši viš ašrar žjóšir.  Įbyrgš į žvķ ber meirihlutinn ķ borginni, en ekki žśsundir manna, sem Skśli Helgason og Dagur B. Eggertsson hafa talaš viš."

Annaš sviš borgarmįlanna, sem ber vitni um algert skilningsleysi borgaryfirvalda į žvķ, hvernig beztur įrangur nęst fyrir žorra borgarbśa fyrir hverja krónu, sem variš er ķ mįlaflokkinn, er samgöngusvišiš.  Dagur, borgarstjóri, og Hjįlmar, formašur Umhverfis- og skipulagsrįšs borgarinnar, stefna ótraušir śt ķ fullkomiš fjįrfestingarforraš, sem hęgja mun enn meir į bķlaumferšinni, en śt af fyrir sig draga sįralķtiš og ekki merkjanlega fyrir bķlstjórana śr fjölgun bķla į götum borgarinnar, enda hefur Žórarinn Hjaltason, umferšarverkfręšingur og MBA, komizt aš žeirri nišurstöšu, aš: 

"Borgarlķnan = Nżju fötin keisarans".

Undir žessari fyrirsögn skrifaši hann grein ķ Morgunblašiš, 14. maķ 2018, sem hófst svona:

"Sveitarfélögin į höfušborgarsvęšinu hafa nżlega samžykkt žį breytingu į svęšisskipulagi höfušborgarsvęšisins 2015-2040, aš tekiš var af skariš meš žaš, aš borgarlķnan verši hrašvagnakerfi (Bus Rapid Transit, BRT).  Įšur hafši veriš gert rįš fyrir, aš borgarlķnan yrši annašhvort hrašvagnakerfi eša léttlestakerfi.  Žaš var gersamlega śt śr öllu korti aš reikna meš žeim möguleika aš byggja léttlestakerfi upp į allt aš 200 milljarša [ISK] fyrir įriš 2040.  Žaš er nógu gališ aš ętla sér aš byggja hrašvagnakerfi upp į 80 milljarša [ISK], sem er mun hęrri upphęš en hefur fariš ķ uppbyggingu žjóšvega į höfušborgarsvęšinu sl. 20 įr."

Heilbrigš skynsemi ętti aš skjóta kjósendum ķ Reykjavķk, og reyndar landsmönnum öllum, skelk ķ bringu yfir žvķ, aš žvķlķk įform um sóun į almannafé skuli vera uppi ķ borgarkerfinu og hjį skipuleggjendum höfušborgarsvęšisins fyrir sveitarstjórnarkosningar 2018.  Aš beztu manna yfirsżn munu žessar rįndżru fyrirętlanir Samfylkingarmannanna Dags og Hjįlmars o.fl. ašeins gera illt verra ķ umferšarmįlum höfušborgarsvęšisins og skipulagsmįlum Reykjavķkur, og var žó ekki į bętandi, eins og Žórarinn vék aš ķ téšri grein:

"Eins og ég benti į ķ grein ķ Morgunblašinu ķ marz sl., mun borgarlķnan ķ bezta falli leiša til žess, aš bķlaumferš į höfušborgarsvęšinu verši um 4 % minni en ella įriš 2040.  Erlendar reynslutölur benda til žess, aš lķklega verši įrangurinn ašeins 2-3 % minni bķlaumferš en ella [gęti žį oršiš um 10 % meiri en 2018-innsk. BJo]. Til aš nį žessum takmarkaša įrangri žarf nįnast öll uppbygging į höfušborgarsvęšinu aš vera ķ formi žéttingar byggšar mešfram samgönguįsum borgarlķnunnar.  Auk žess žarf aš setja žröngar takmarkanir į fjölgun bķlastęša og taka vegtolla į höfušborgarsvęšinu."

Hlišarskilyrši Borgarlķnu, sem Žórarinn žarna nefnir, ęttu ein og sér aš fella Borgarlķnuna alveg śt af kortinu sem tęka lausn.  Ķ staš žessarar skipulagslegu ófęru og fjįrhagslega kviksyndis žarf aš velja lausnir, sem virka og kosta ķ mesta lagi žrišjung į viš Borgarlķnu fram til 2040.  Žęr eru aš brjóta nżtt land undir byggš og atvinnustarfsemi ķ austurhluta borgarinnar, samhęfa ljósastżringu og beina gangandi umferš undir eša yfir umferšaręšar, fękka ljósastżršum gatnamótum meš umferšarbrśm og fjölga akreinum, sumpart fyrir almenningsvagna, leigubķla og tęki meš 3 eša fleiri innanboršs.   

 

 

 


Nżstįrleg kenning um nytsemi ACER

"ACER og žrišji orkumįlapakki Evrópusambandsins" er yfirskrift Morgunblašsgreinar eftir Skśla Jóhannsson, verkfręšing, žann 24. aprķl 2018.  Žaš er ętķš fengur aš greinum Skśla.  Hann hefur t.d. ritaš ķ Morgunblašiš um aflsęstreng til Skotlands og sżnt fram į, aš undir žvķ verkefni hefur ekki veriš višskiptagrundvöllur hingaš til. Nś er vitaš, aš śr sjóšum ESB hafa komiš styrkir til samtengiverkefna į orkusvišinu, sem eru ķ Kerfisžróunarįętlun ESB.  Žaš er einnig vitaš, aš į forgangslista ESB um samtengiverkefni er "Ice Link", sem er samtenging ķslenzka og skozka raforkukerfisins, eins og "NorthConnect", sem į aš tengja saman norska og skozka kerfiš. Sį strengur er mörgum Noršmönnum žyrnir ķ augum, žvķ aš žeir óttast, aš meš honum verši vatnsorkuforša Noregs eytt og žar meš hękki raforkan ķ Noregi mikiš ķ verši.  

Skśli Jóhannsson hefur lķka ķ Morgunblašsgrein sżnt fram į, aš tal Landsvirkjunar um vatnsmišlunarorku, sem ekki nįist aš nżta meš nśverandi virkjunum, er mjög oršum aukiš, og erum viš į sama mįli um žessi efni.    

Nś bregšur hins vegar svo viš, aš viš Skśli erum į öndveršum meiši varšandi žaš, hvort Alžingi eigi aš hafna eša samžykkja innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn.  Ég hef į žessu vefsetri margoft, svo og tvisvar ķ Morgunblašinu, rakiš, hvers vegna Alžingi į aš hafna žessum gjörningi, svo aš nś er bezt aš velta fyrir sér žeim rökum, sem Skśli fęrir fyrir hinu gagnstęša.

Hann leitar reyndar til Noregs og til žeirra, sem studdu inngöngu Noregs ķ Orkusamband ESB.  Žeir uršu ofan į ķ Stóržinginu 22. marz 2018, en sś skošun viršist samt ašeins njóta stušnings um 10 % žjóšarinnar samkvęmt  skošanakönnunum.  Žar er gjį į milli žings og žjóšar, sem aldrei er gott fyrir lżšręšiš ķ stórmįlum, sem m.a. snerta Stjórnarskrįna.

  Skśli tiltekur 6 atriši śr norsku umręšunni og heimfęrir hingaš.  Fyrst telur hann žó, aš "töluvert flókin staša gęti komiš upp, ef Ķsland hafnaši ACER eftir samžykkt Noršmanna."  Ķ EES-samninginum er žó gert rįš fyrir, aš til höfnunar löggjafans ķ einu ašildarlandi geti komiš, og žar er śtlistaš, til hvaša gagnašgerša ESB mį grķpa ķ slķkum tilvikum.  Žęr eru žess ešlis, aš hagkerfum og višskiptum EFTA-landanna stafar engin ógn af.  ESB gęti reyndar sagt EES-samninginum upp ķ refsingarskyni, en til žess žarf samžykki allra rķkjanna 28, sem er mjög hępiš aš nįist.  

  1. "ACER fjallar ekki um, hvort eigi aš leggja sęstreng frį Ķslandi til Bretlands. Įkvöršun um žaš er alfariš į hendi ķslenzkra stofnana, sem til žess eru bęrar."  ACER og ENTSOE, samtök raforkuflutningsfyrirtękja ķ Evrópu, hafa žegar fjallaš um og lagt til, aš "Ice Link", sęstrengur į milli Ķslands og Skotlands, verši lagšur og gangsettur įriš 2027.  Verši Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn leiddur ķ lög hér, mun žaš fela ķ sér skuldbindingu ķslenzkra yfirvalda til aš framfylgja Kerfisžróunarįętlun ESB, žar sem "Ice Link" er eitt verkefnanna.  Völd ķslenzkra yfirvalda į raforkuflutningssviši verša eftir inngöngu Ķslands ķ Orkusamband ESB ašeins form įn innihalds.  
  2. "ACER fjallar ekki um rekstur raforkusęstrengja milli landa, ž.e. hvaša straumur er sendur hverju sinni og ķ hvaša įtt.  Žaš įkvaršast eingöngu af framboši og eftirspurn ķ einstökum ašildarrķkjum, sem žau hafa full tök į sjįlf."  Eigendur sęstrengsins, sem aš hluta gętu veriš Landsnet og National Grid į Bretlandi eša dótturfélög žeirra (Landsvirkjun eša ašrir beinir ašilar į orkumarkaši mega žó ekki koma aš eignarhaldi orkuflutningsmannvirkja) munu reyna aš koma sér saman um rekstur mannvirkjanna, t.d. hversu stór hluti flutningsgetunnar veršur nżttur undir hin żmsu samningsform, t.d. įrssamninga, vikusamninga, sólarhringssamninga og augnabliksafl. Ef samkomulag tekst ekki, fer deilan til śrskuršar hjį ACER.  Öryggismörk um varaforša orku ķ mišlunum į Ķslandi koma einnig til śrskuršar ACER, ef ekki nęst samkomulag.  Elķas B. Elķasson, verkfręšingur, benti ķ Morgunblašsgrein sinni 28.04.2018, "Į aš stofna nżja Orkustofnun til aš gera ekkert ?", į žį hęttu, sem blasir viš ķslenzkum orkubśskapi, ef sęstrengur veršur lagšur eftir inngöngu Ķslands ķ Orkusamband ESB.  "Samningar um sęstreng eru hreint śt sagt óšs manns ęši hafandi lögfestingu žrišja įfangans į bakinu.", skrifaši hann.  
  3. "ACER fjallar ekki um aš hękka orkuverš til almennings į Ķslandi, viš įkvešum žaš sjįlf.  Viš munum įfram sem hingaš til taka žįtt ķ žróun raforkumarkaša meš ACER, žar sem veršlagning į losun gróšurhśsalofttegunda skiptir mestu mįli."  Meš Ķsland į raforkumarkaši ESB mun veršiš rįšast ķ samningum ašila į markaši, orkuseljenda į Ķslandi og kaupenda annars stašar ķ EES, žegar flutt er śt, og öfugt, žegar flutt er inn.  Žar sem Skśli vitnar til Noregs, mį geta žess, aš bęši fylgjendur og andstęšingar inngöngu Noregs ķ Orkusamband ESB voru žeirrar hyggju, aš sś innganga mundi hafa ķ för meš sér raforkuveršshękkun.  NVE (norska OS) įętlaši žrišjungshękkun į verši frį virkjun, og Statnett žarf aš fjįrfesta mikiš, e.t.v. um miaNOK 22 ķ flutningsmannvirkjum, ašallega loftlķnum, aš nżjum sęstrengjum, t.d. NorthConnect. Slķkt hękkar flutningsgjaldiš hjį Noršmönnum sjįlfum.  Raforkuveršhękkun į Ķslandi veršur sennilega mun meiri, allt aš tvöföldun heildarrafmagnsveršs, žar sem Ķsland var ótengt įšur og hér er mišlunargeta lóna hverfandi ķ samanburši viš Noreg. Um hękkanir ķ Noregi sagši Sigbjörn Gjelsvik, Stóržingsmašur ķ vištali į RŚV 17.04.2018: "Stefnt er aš žvķ aš śtrżma svo köllušum flöskuhįlsum ķ orkuflęšinu, sem mun žrżsta į Noreg aš leggja fleiri sęstrengi, og žaš mun valda hękkun į orkuverši.  Žaš hefur svo įhrif į samkeppnisstöšu išnfyrirtękja ķ Noregi."  Elķas B. Elķasson var sama sinnis fyrir Ķsland ķ tilvitnašri grein sinni.
  4. "ACER fjallar ekki um framsal į forręši ķ eftirliti meš raforkumįlum į Ķslandi til EBE, žaš veršur įfram sem hingaš til hjį Eftirlitsstofnun EFTA, sem nefnd er ESA ("EFTA Surveillance Authority")."  Į opnum fundi ķ Valhöll ķ vor į vegum Atvinnuveganefndar Sjįlfstęšisflokksins lżsti lagaprófessor Stefįn Mįr Stefįnsson efasemdum sķnum um, aš žetta fyrirkomulag meš ESA sem milliliš fyrir stofnanir ESB héldi gagnvart Stjórnarskrį Ķslands.  ESA er žarna leppur įn nokkurra heimilda til aš breyta fyrirmęlum frį ACER.  ESA ķ žessu hlutverki er blekkingarfyrirbęri til aš draga dul į Stjórnarskrįrbrot.  Stimplarnir frį ESA mundu sennilega ekki halda gagnvart dómstólum.  Ķ žessu sambandi er rétt aš minna į ummęli Sigbjörn Gjelsvik ķ fyrrnefndum śtvarpsžętti, Speglinum: "Žaš, sem er nżtt ķ sambandi viš orkustofnunina ACER, er, aš hśn getur tekiš įkvaršanir ķ įgreiningsmįlum, sem ganga žvert į hagsmuni Noregs."
  5. "ACER fjallar ekki um framsal į forręši yfir ķslenzkum virkjunum til EBE, hvorki hvaš varšar byggingu nżrra virkjana né rekstur žeirra."  Žetta er aukaatriši ķ sambandi viš Orkusamband ESB, žvķ aš forręšisréttur raforkunnar mun flytjast frį lżšręšislega kjörnum ķslenzkum fulltrśum til raforkumarkašar ESB undir eftirliti ACER.  Žar aš auki er ómögulegt aš segja, hvernig völd ACER munu žróast.  Žau munu lķklegast aukast meš Fjórša orkumarkašslagabįlki ESB, 4000 blašsķšna došranti, sem nś er ķ smķšum.
  6. "ACER fjallar ekki um aukiš įlag į vatnsaflsvirkjanir, sem gęti haft spillandi umhverfisįhrif, t.d. meš žvķ aš breyta vatnsstöšu ķ mišlunum tķšar og meira."  ACER vill fį endurnżjanlega og umhverfisvęna raforku frį Ķslandi inn į stofnkerfi meginlandsins (frį Bretum) til aš fylla upp ķ eyšur frambošsins, sem verša, žegar lygnir og dregur fyrir sólu žar.  Žį hękkar veršiš žar og tilhneigingin veršur aš keyra hįmarksafl frį Ķslandi og Noregi inn į stofnkerfi meginlandsins.  Žetta hlżtur aš leiša til hrašari lękkunar ķ mišlunarlónum en žekkzt hefur hér og sķšan hękkunar nóttina eftir, žegar orka veršur flutt inn um strenginn.

Nżstįrlegastan viš tilvitnaša grein Skśla Jóhannssonar veršur aš telja eftirfarandi texta:

"Hér į landi er hvorki geta né skilningur į žvķ aš halda uppi fullnęgjandi gęšastjórnun ķ raforkukerfinu, og samstarf viš stęrra og višurkennt batterķ, eins og ACER, vęri bara af hinu góša.  Viš rįšum varla viš aš žróa allt frį botni og višhalda ķ sķbreytilegum heimi."  

Žaš er ekki ljóst, hvaš Skśli er aš fara meš žessari höršu gagnrżni į starfsmenn raforkugeirans, sem vęntanlega beinist ašallega aš Landsneti og Orkustofnun.  Žaš vantar frekari skżringar, til aš hęgt sé aš nżta žessa gagnrżni į uppbyggilegan hįtt.

  Gęši rafmagns spanna venjulega afhendingaröryggi og spennugęši. Žessir žęttir eru ķ višunandi įstandi hérlendis m.v. lķtiš kerfi meš lįgt skammhlaupsafl, nema į Vestfjöršum, og meš Hvalįrvirkjun og hringtengingu Vestfjarša eygja menn višunandi śrbętur žar.  Eitt er vķst, aš aflsęstrengur mun hvorki auka afhendingaröryggi né spennugęši į Vestfjöršum. 

Hins vegar munu spennugęšin um land allt lķklega versna, žvķ aš afrišlastöš og įrišlastöš, sem verša į milli sęstrengs og flutningskerfisins, eru grķšarlegir truflanavaldar (yfirsveiflur - "harmonics") ķ litlu raforkukerfi, eins og žvķ ķslenzka, žar sem skammhlaupsafliš viš tengistašinn veršur e.t.v. ašeins tvöfalt hęrra en hįmarksafl sęstrengsins.  Allir rafmagnsnotendur į landinu munu verša varir viš žaš, žegar mikiš sęstrengsįlag hrekkur śt. 

Ķ ķslenzka raforkugeiranum starfar hęft fólk meš marghįttaša menntun og reynslu, sumir gagnmenntašir į sviši rafmagnsverkfręši og eru ķ samstarfi viš kollega sķna erlendis, t.d. į Noršurlöndunum innan Nordel og Nordpool.  Höfundur žessa pistils hefur žess vegna ekki hugmynd um, hvaš Skśli Jóhannsson į viš meš oršunum: "Hér į landi er hvorki geta né skilningur į žvķ aš halda uppi fullnęgjandi gęšastjórnun ķ raforkukerfinu ... ", og lausnin, sem hann bendir į, er frįleit aš dómi žessa blekbónda.  


Raforkuframboš og orkuskipti

Nżlega var lżst ķ fjölmišlum žeirri nišurstöšu BS nema ķ rafmagnstęknifręši viš HR, aš meš įlagsstżringu myndi nśverandi rafkerfi veitna hjį OR (Orkuveita Reykjavķkur) duga fyrir 50“000 rafmagnsbķla.  Forstjóri OR greip žetta į lofti og fullyrti ķ fjölmišlum, aš Veitur žyrftu ekki aš fjįrfesta eina krónu til aš anna orkužörf 50 žśsund rafbķla. 

Žetta er rangtślkun į nišurstöšu hįkólanemans og įbyrgšarleysi af hįlaunamanni į jötu almennings aš halda slķkri vitleysu fram į opinberum vettvangi. Einhverjir mundu segja, aš téšur forstjóri ynni varla fyrir helmingnum af kaupinu sķnu meš slķku hįttalagi. 

Sannleikurinn er sį, aš bśast mį viš įlagi į veitukerfiš a.m.k. 500 MW, ef allir 50“000 rafbķlarnir eru hlašnir ķ einu, og er hér žó reiknaš meš einvöršungu fólksbķlum, en talsveršur fjöldi strętisvagna, langferšabķla og vinnuvéla mun senn verša tengdur viš rafdreifikerfi OR/Veitna.  Žaš er tvöföld nśverandi aflgeta veitukerfis OR, en nśverandi hįmarksįlag žar er um 220 MW.

Žaš er hins vegar ólķklegt, aš nokkurn tķma séu öll rafmagnsfartękin samtķmis ķ hlešslu, og m.v. nśverandi mešalakstur, 13“000 km/įr, mešalorkunżtni 0,25 kWh/km og mešalrafgeymastęrš 50 kWh, žį mį bśast viš mešalįlagi žessara 50“000 hlešslutękja 90 MW į veitukerfiš.  Žvķ fer fjarri, aš dreifikerfi Veitna rįši viš žetta į daginn, en žar sem mešalįlag Veitna yfir įriš er um žessar mundir ašeins 133 MW og 133+90=223 MW<250 MW, sem er lķkleg geta dreifikerfisins, žį mį meš snjalllausn koma žessu višbótar įlagi fyrir įn samsvarandi styrkingar dreifikerfisins. Žaš veršur žó ekki óhętt aš reiša sig einvöršungu į orkuveršslękkun, til aš bķleigendur hlaši į nóttunni, heldur veršur aš hanna rofmöguleika og bjóša upp į roftaxta. Vonandi flżtur OR ekki meš sofandi forstjórann aš feigšarósi.    

Žvķ fer vķšs fjarri, aš OR geti setiš meš hendur ķ skauti og flotiš meš forstjóra sķnum aš feigšarósi.  Veitur verša strax aš hefjast handa viš 5-10 įra įętlun um snjallorkumęlavęšingu allra heimila og fyrirtękja į veitusvęši sķnu.  Žetta mun śtheimta breytingar į mörgum rafmagnstöflum, žvķ aš sértengja žarf greinar meš rofrétti fyrir snjallorkumęlinn og ķ leišinni er rétt aš žrķfasa töflurnar til aš minnka straumtöku og spennufall.

Hér er um fjįrfestingu upp į um miaISK 10 aš ręša og óskiljanlegt er, aš OR-forstjórinn skuli stöšugt reyna aš draga dul į, aš fjįrfestinga er vissulega žörf vegna orkuskipta, t.d. ķ virkjunum, eša hefur téšur forstjóri meš sinn jaršfręšibakgrunn fundiš upp eilķfšarvél ?  Sinnuleysi ķ žessum efnum getur ašeins endaš į einn hįtt: meš yfirįlagi į veitukerfiš, flutningskerfiš og virkjanir meš grķšarlegum óžęgindum og samfélagslegu tjóni vegna straumleysis.  Žaš er mikiš ķ hśfi, og įbyrgšarleysi aš hįlfu forstöšumanna orkufyrirtękja er ólķšandi. 

Raforkužörfin fyrir téša 50“000 rafmagnsbķla (fólksbķla) veršur aš lįgmarki 163 GWh/įr (bķlaleigubķlar eru ekki inni ķ žessum śtreikningum), sem er 14 % aukning viš orkuna um kerfi Veitna. Į aš virkja til aš męta žessari auknu žörf eša į aš bśa til orkuskort ?  Lķtum į, hvaš Žorsteinn Žorsteinsson, rekstrarhagfręšingur og framkvęmdastjóri Markašsrżni skrifar um žetta į Sjónarhóli Morgunblašsins 8. marz 2018 ķ greininni:  

"Orka og samkeppnishęfni":

"Orkuskortur er nżtt og alvarlegt vandamįl, sem nś blasir viš Ķslendingum.  Sś tķš er lišin, aš rķkiš sendi (svo !) nefndir śt af örkinni ķ leit aš erlendum raforkukaupendum til aš nżta umframorku ķ landinu. Ljóst er, aš eftirspurnin veršur meiri en frambošiš ķ nįinni framtķš, ef ekkert veršur aš gert.  Óbreytt įstand mun hamla atvinnuuppbyggingu ķ landinu.  Markašir, sem bśa viš skort, hafa einnig žį tilhneigingu, aš verš hękkar, žannig aš sś staša gęti blasaš viš almennum notendum ķ landinu innan ekki svo langs tķma."

Žaš stefnir ķ óefni meš raforkukerfi landsins, žvķ aš žröngsżni og einstrengingshįttur veldur žvķ, aš enginn meginžįttanna žriggja, raforkuorkuvinnslu, flutnings og dreifingar, heldur ķ viš žróun raforkužarfar žjóšfélagsins, heimila, fyrirtękja og opinberra stofnana. Verst hafa Vestfiršingar, Eyfiršingar og ķbśar/fyrirtęki į NA-horninu oršiš fyrir baršinu į žessu, en nś sķšast rįku Hafnfiršingar upp ramakvein vegna nišurstöšu śrskuršarnefndar um ógildingu framkvęmdaleyfis til Landsnets vegna žess formgalla aš taka ekki jaršstreng meš ķ reikninginn yfir fagrar hraunmyndanir og vatnsverndarsvęši, žótt ķ augum uppi liggi, aš jaršstrengur sé miklu sķšri lausn ķ žessu tilviki ķ umhverfislegu og kostnašarlegu tilliti.  Löggjöf um žessa śrskuršarnefnd žarfnast endurskošunar ķ nafni almannahagsmuna, og svo er um löggjöf framkvęmda frį fyrstu stigum til hins sķšasta. Hér stefnir ķ öngžveiti.

Orkumįlastjóri hefur varaš viš žróun orkumįlanna, og fenginn hefur veriš erlendur rįšgjafi:

"Fyrir įri sagši dr Gušni A. Jóhannesson, orkumįlastjóri, ķ vištali viš mbl.is, aš komiš vęri aš žolmörkum varšandi raforkukerfiš hér į landi og orkuöryggi.  Tilefni žessara orša voru nišurstöšur skżrslu, sem žį voru kynntar af Orkustofnun.  Skżrslan var unnin af sérfręšingum frį hįskólastofnunum MIT ķ BNA og IIT Comillas į Spįni fyrir Orkustofnun, Landsvirkjun og Landsnet.

Helztu nišurstöšur skżrslunnar voru žęr, aš sį vöxtur, sem er ķ raforkunotkun hérlendis, kalli fljótlega į frekari raforkuframleišslu til aš męta žörfinni.  Ķ skżrslunni er žvķ kallaš eftir langtķmastefnu varšandi virkjanakosti, raforkuframleišslu og raforkuflutning.  

Mögulegur sęstrengur til Bretlands og įhrif hans į orkuöryggi var einnig til umfjöllunar ķ skżrslunni.  Žar kom m.a. fram, aš slķkur strengur vęri žaš bezta, sem vęri ķ boši varšandi fullkomiš orkuöryggi, žar sem žį yrši til ašgangur aš raforku frį Evrópu, ef skortur veršur hér į landi. [Hér veršur aš gera žį athugasemd, aš rekstraröryggi slķks aflsęstrengs kemst ekki ķ samjöfnuš viš rekstraröryggi ķslenzka stofnkerfisins, og žess vegna batnar rekstraröryggi ķslenzka kerfisins žvķ ašeins meš sęstreng, aš hann sé notašur til aš višhalda svo hįrri stöšu ķ mišlunarlónunum, aš örugglega komi ekki til orkužurršar aš vori- innsk. BJo.]

Sęstrengur kalli hins vegar į 1000 MW raforkuframleišslu til aš verša raunhęfur kostur.  Žetta žżši, aš ódżrari lausn sé fólgin ķ žvķ aš byggja upp frekari raforkuframleišslu hérlendis įn sęstrengs.  Sęstrengurinn var žvķ ekki talinn góšur kostur, nema veršiš, sem Bretar eša hugsanlega ašrir kaupendur eru tilbśnir til aš greiša, vęri mjög gott.  Skżrsluhöfunfar töldu sig ekki geta svaraš žvķ, hvort žaš vęri raunhęft."

Bretar eru į leiš śr ESB og žar meš śr Orkusambandi ESB.  Žeir eru ekki lengur fśsir til aš greiša yfirverš frį śtlöndum fyrir gręna orku.  Ef ACER, Orkustofnun ESB, fęr tögl og hagldir į orkumįlasviši hér, mun hśn lįta leggja sęstreng į milli Ķslands og Bretlands, og verša Bretar žį millilišir um orkumišlun frį Ķslandi og inn į raforkumarkaš ESB.  Žar yršu višskiptin į grundvelli markašsveršs fyrir annars vegar jöfnunarorku, sem geršir eru samningar um til e.t.v. įrsfjóršungs ķ senn, og hins vegar augnabliksorku til aš fylla upp ķ ófyrirséš brottfall vistvęnnar orkuvinnslu (sól, vindur). Augljóslega er hér um mun meiri įhęttufjįrfestingu ķ sęstreng og virkjunum aš ręša en viš fjįrfestingu fyrir innanlandsmarkaš.

"Einn helzti ókostur sęstrengs vęri, aš verš hér innanlands myndi hękka, bęši til fyrirtękja og almennra notenda.  Žetta kemur einnig heim og saman viš reynslu Noršmanna.  Hękkaš verš gęti m.a. haft žau įhrif, aš samkeppnisstaša ķslenzkra fyrirtękja gagnvart erlendum fyrirtękjum myndi veikjast.  Į hinn bóginn myndi sį orkuskortur, sem blasir viš į nęstu įrum, einnig leiša til hękkašs veršs og žar meš hafa sambęrileg įhrif į samkeppnisstöšuna."

Hér hafa veriš leiddir fram į völlinn erlendir og innlendur rįšgjafi.  Žeir hafa allir komizt aš žeirri nišurstöšu, aš aflsęstrengur,Ice Link, sé óheillavęnlegur kostur fyrir raforkukerfi og efnahagskerfi Ķslands.  Žaš er hlutverk ķslenzkra stjórnvalda į orkumįlasviši aš stżra skśtunni framhjį žeim brimbošum, sem hér hafa veriš nefndir til sögunnar, ž.e. žvķ aš fęra eigin völd yfir raforkuflutningum ķ hendur ACER og žvķ, aš į landinu verši raforkuskortur.  Alžingi žarf aš koma aš bįšum višfangsefnunum meš žvķ aš fella ACER-frumvarpiš/žingsįlyktunartillöguna um Žrišja orkumarkašslagabįlkinn, og meš žvķ aš bśa til hrķsvönd (skyldu) og gulrót (hvata) fyrir virkjanafyrirtękin aš hafa į hverjum tķma lįgmarks afgangsorku ķ kerfinu.   

 

 

 

 


Sendiherra kvešur sér hljóšs

Žaš var įnęgjulegt aš sjį grein ķ Morgunblašinu žann 10. marz 2018 um sameiginleg višfangsefni okkar og Noršmanna ķ EES-samstarfinu.  Grein Cecilie Landsverk, sendiherra Noregs į Ķslandi, bar heitiš:

"EES-samningurinn, okkar sameiginlega velferš",

og žar tjįir sendiherrann bęši opinbera stefnu rķkisstjórnar Noregs og sķna eigin.  Žaš er fengur aš žessari grein nśna į tķmum vaxandi efasemda ķ Noregi og į Ķslandi um gildi og framkvęmd EES-samningsins.  Efasemdirnar stafa ašallega af vaxandi tilętlunarsemi ESB (Evrópusambandsins) um, aš EFTA-rķkin 3 ķ EES hagi sér eins og ESB-rķki. 

Žaš rķkir žó alls ekkert jafnvęgi į milli EFTA og ESB ķ EES-samstarfinu.  EFTA-rķkin eru ķ hlutverki nišursetningsins į höfušbólinu. Žaš įtti aš vara til brįšabirgša, en hefur nś varaš ķ aldarfjóršung, svo aš kominn er tķmi til aš binda endi į žetta óešlilega samband; ekki meš inngöngu ķ ESB, heldur meš uppsögn EES-samningsins.  Stefna norsku rķkisstjórnarinnar er žó fremur hiš fyrrnefnda, en góšur meirihluti norsku žjóšarinnar er į öndveršum meiši.  Jafnframt virkar lżšręšiš meš ófullkomnum hętti ķ Noregi aš žessu leyti, žvķ aš žar er stašfest gjį į milli žings og žjóšar.

EFTA-rķkin hafa ekki atkvęšisrétt ķ stofnunum ESB į borš viš ACER-Orkustofnun ESB, sem ESB heimtar, aš fįi aš rįšskast meš orkuflutningsmįl EFTA-rķkjanna innanlands og į milli landa, eins og um ESB-rķki vęri aš ręša.  Žaš er žó óhugsandi įn žess aš framselja rķkisvald til yfiržjóšlegrar stofnunar, sem stjórnarskrįr Ķslands og Noregs heimila ekki. Stjórnskipulegar gervilausnir į borš viš ESA sem milliliš fyrir fyrirmęli ACER til śtibśa sinna (Noršmenn kalla žaš RME-reguleringsmyndighet for energi) į Ķslandi og ķ Noregi eru hlįlegur kattaržvottur.

Sendiherrann skrifar:

"EES-samningurinn veitir okkur einnig ašgengi aš 900 milljöršum norskra króna śr Evrópusambandskerfinu, gegnum hins żmsu verkefni, sem Noregur er hlutašeigandi ķ."

Fjįrupphęšin, sem sendiherrann nefnir, 900 miaNOK/įr, dreifist į öll EES-rķkin.  Noršmenn eru um 1,0 % af mannfjöldanum į EES-svęšinu, en žvķ fer fjarri, aš ķ hlut žeirra komi nokkurn tķma 9,0 miaNOK/įr, žvķ aš rķkustu žjóširnar ķ EES fį tiltölulega lķtiš ķ sinn hlut.  Hlutfallslega mest af fjįrmunum ESB fer til Austur-Evrópu.  Žaš er alls ekki hęgt aš bśast viš, aš hlutur Noregs sé hęrri en 0,3 %, ž.e. 2,7 miaNOK/įr, en hver eru žį bein śtgjöld norska rķkisins til EES/ESB samstarfsins:

  • EES-fjįrmunir til Austur-Evrópu: 3,8 miaNOK/įr
  • ESB-verkefni og stofnanir:       3,2 miaNOK/įr
  • Interreg-samstarf į milli svęša: 0,2 miaNOK/įr
  • ESA og EFTA-dómstóllinn:         0,1 miaNOK/įr

_____________________________________________________

  • Alls norsk rķk.śtgj. til EES/ESB:7,3 miaNOK/įr

Nišurstašan er sś, aš Noršmenn greiša a.m.k. 4,6 miaNOK/įr (=60 miaISK/įr) meira til EES/ESB en žeir fį žašan. Noršmenn greiša bróšurpartinn af kostnaši EFTA-landanna af verunni ķ EES, en Ķslendingar greiša vķst ašeins 3,0 % af heildarkostnašinum žangaš, sem žį eru um 3,0 miaISK/įr og fį lķklega svipaš andvirši til baka į formi rannsóknarstyrkja o.fl.

Žetta eru hins vegar algerar smįupphęšir ķ samanburši viš kostnaš žjóšfélagsins af vist ķ višskiptabandalagi, žar sem miklu fjölmennari žjóšir rįša feršinni.  Žaš er allt of dżrt fyrir smįžjóš aš kaupa ašgangsleyfi inn į Innri markaš EES žvķ verši aš verša aš taka upp lög og reglugeršir ašildaržjóšanna.  Eru einhver önnur dęmi um slķkt fyrirbrigši sem EES ?

Višskiptarįš Ķslands gaf śt skżrslu 7. október 2015 undir heitinu: "Vilji er ekki allt sem žarf".  Žar er komizt aš žvķ, aš beinn og óbeinn kostnašur atvinnulķfsins af eftirlitsstofnunum hins opinbera, og lögum og reglum, sem atvinnulķfinu er gert aš starfa undir, nemi 175 miaISK/įr į veršlagi uppfęršu til 2018.  Mest munar um minni getu atvinnulķfsins til framleišniaukningar sökum afar ķžyngjandi opinbers regluverks, og kostnašurinn er talinn aukast um 1,0 %/įr. Žetta er ķskyggileg og lķfskjarahamlandi byrši til žess eins aš mega verzla į Innri markaši EES. Žaš stefnir žess vegna ķ óefni fyrir Ķslendinga aš vera njörvaša ķ žetta EES-samstarf, sem ę meir einkennist af žvķ, aš ESB er aš žróast til sambandsrķkis, sem sķfellt minna tillit tekur til séržarfa og réttinda EFTA-landanna. Ķ ACER-mįlinu um Orkusamband ESB tókst EFTA t.d. ekki aš semja um neinar sérlausnir eša undanžįgur.  

Aušvitaš veršur athafnalķfiš hér aš vinna eftir tęknilegum stöšlum og višskiptareglum, en vęgt reiknaš mętti minnka žennan kostnaš (175 miaISK/įr) um 84 miaISK/įr, ef EES-samninginum veršur sagt upp. Slķkur léttir į atvinnulķfinu mundi strax virka framleišniörvandi og treysta žar meš undirstöšur tekjuöflunar ķbśa landsins. Ķ žvķ samhengi ber aš hafa ķ huga, aš žar sem Ķslendingar og Noršmenn eiga ekki ašild aš sameiginlegu fiskveiši- og landbśnašarstefnu ESB, njóta žeir ekki fullra tollfrķšinda fyrir sjįvarafuršir og landbśnašarvörur.  Kanadamenn njóta žar betri višskiptakjara, eftir aš hafa gert frķverzlunarsamning viš ESB įriš 2017, og nś hefur ESB bošiš Bretum sams konar samning.  Viš žurfum enga skżrslu um reynsluna af EES.  Hśn blasir viš.  Žaš žarf aš stika śt aušveldustu leišina śr žessu dęmalausa og stjórnlagalega žrśgandi samneyti sem einhvers konar varta į lķkama bśrókrataskrķmslis.   

Fljótt į litiš viršast sterk efnahagsleg rök styšja uppsögn EES-samningsins, og žvķ fylgir fjöldi annarra kosta, t.d. aš losna undan oki óhefts innflęšis fólks frį EES og hverja kvöšina į fętur annarri um aš hlķta stjórn stofnana ESB į afmörkušum svišum.  Žetta sķšasta getur hreinlega bošiš upp į fjįrhagslegan óstöšugleika hérlendis, eins og rakiš hefur veriš į žessu vefsetri ķ mörgum greinum um ACER, og er klįrt stjórnarskrįrbrot ķ leikmannsaugum.  

 

 

 

 


Mikilsveršir orkuhagsmunir eru ķ hśfi

Žann 28. marz 2018 birti Višskiptablašiš fréttaskżringu um innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn meš fyrirsögninni:

"Mikilsveršir orkuhagsmunir ekki ķ hśfi". 

Žar er utanrķkisrįšuneyti Ķslands boriš fyrir furšutślkunum į įhrifum af innleišingu žessarar gjöršar ESB hérlendis og į įhrifum höfnunar Alžingis į gjörninginum ķ Noregi og į EES-samstarfiš ķ heild sinni. 

Ķ stuttu mįli er žarna um aš ręša įróšursblöndu (hanastél) af léttvęgi įhrifanna hér innanlands og hręšsluįróšur um įhrifin į hag Noregs og į EES-samstarfiš. Hér aš nešan veršur žessi žynnka metin og léttvęg fundin. Žaš er alveg dęmalaust, aš utanrķkisrįšuneytiš undir stjórn sjįlfstęšismanns skuli hljóma eins og mįlpķpa bśrókratanna ķ Berlaymont ķ Brüssel. Žeir reyna markvisst aš flękja EFTA-rķkin ķ net ESB į hverju svišinu į fętur öšru, og eftir aš Bretar uršu įhrifalausir innan ESB ķ kjölfar BREXIT, brestur bśrókrata Berlaymont allt umburšarlyndi gagnvart sérstöšu EFTA-rķkjanna.  Žeir neita aš semja um undanžįgur viš EFTA-rķkin um mįlefni, sem žeir eftir langa męšu hafa nįš samstöšu um innbyršis į milli ESB-rķkjanna. Bśrókratana viršist ekki skipta žaš neinu mįli, aš orkumįlin eru utan viš fjórfrelsi Innri markašarins, sem EES-samningurinn var upphaflega geršur til aš višhalda.  Žaš er alls ekki ķ žįgu ķslenzkra hagsmuna aš śtvķkka EES-samninginn, svo aš hann spanni orkumįlin einnig.  Aš dómi fjölmargra Noršmanna, ž.m.t. stór verkalżšsfélög og Alžżšusamband Noregs, LO, er žessi śtvķkkun gildissvišsins heldur ekki ķ žįgu norskrar alžżšu.  Höfundi er ekki kunnugt um, hver afstaša manna ķ Liechtenstein er, en innleišing gjöršarinnar mun a.m.k. ekki hafa fariš fram žar.  Žaš ber ę meir į žvķ, aš bśrókratar Berlaymont komi fram viš EFTA-rķkin sem hornrekur ķ ESB. Žaš er kominn tķmi til aš spyrna viš fótum.  

Bošskap utanrķkisrįšuneytisins dregur Snorri Pįll Gunnarsson, blašamašur, saman meš eftirfarandi hętti:

"Žrišji orkupakki ESB mun hafa lķtil įhrif hér į landi, samkvęmt utanrķkisrįšuneytinu [1].  Pakkinn felur ekki ķ sér framsal į yfirrįšum yfir ķslenzkum orkulindum og grunnvirkjum til stofnana ESB [2].  Hafni Alžingi pakkanum, gęti žaš haft ófyrirséšar afleišingar fyrir EES-samstarfiš."[3].

Hér veršur žetta hrakiš liš fyrir liš:

[1 & 2]:  Žaš er meš endemum aš halda žvķ fram, aš sį gjörningur aš fęra Orkustofnun Ķslands (OS), eša žann hluta hennar, sem fęst viš reglusetningu og eftirlit meš raforkuflutningsfyrirtękinu Landsneti, undan ķslenzku rįšuneyti og undir eina af stofnunum ESB, ACER-Orkustofnun ESB, meš Eftirlitsstofnun EFTA-ESA sem ljósritandi milliliš, sem enga raunverulega žżšingu hefur, muni "hafa lķtil įhrif hér į landi", žótt hér sé um augljóst Stjórnarskrįrbrot aš ręša (gr.2). 

Ķ raun žżšir žetta, aš raforkuflutningsmįl Ķslands eru fęrš frį žvķ aš vera į forręši ķslenzka rķkisins ķ žaš aš verša į forręši ESB.  Žetta er stórmįl vegna žess, aš meš žessum gjörningi fęrist rįšstöfunarréttur raforkunnar frį Reykjavķk til Ljubljana ķ Slóvenķu, žar sem ACER hefur ašsetur.  Eignarhald virkjana og flutningsmannvirkja veršur óbreytt, en rįšstöfunarréttur yfir raforkunni veršur fęršur til raforkumarkašar ESB. Til hvers heldur utanrķkisrįšuneytiš, aš til ACER hafi veriš stofnaš ?  Žaš var til aš ryšja śr vegi hindrunum viš snuršulausum flutningum į jaršgasi og raforku frį svęšum meš gnótt orkulinda, t.d. endurnżjanlegra orkulinda til raforkuvinnslu, og til svęša innan ESB, žar sem skortur er į slķkum orkulindum. Žessar hindranir voru ekki tęknilegs ešlis, heldur stjórnmįlalegs og efnahagslegs ešlis. Meš stušningi af stjórnarskrįrķgildi ESB, Lissabon-samninginum, hafa ESB-rķkin samžykkt aš fęra allt vald yfir innvišum orkuflutninga til ACER, sem žegar hefur sett sęstreng į milli Ķslands og Bretlands, sem ACER kallar Ice Link, į forgangsverkefnaskrį sķna meš įętlašri tķmasetningu gangsetningar įriš 2027.  

Ef Alžingi samžykkir inngöngu Ķslands ķ Orkusamband ESB, žį mun ACER hrinda af staš žessu verkefni og skylda Landsnet til aš taka žįtt. Žaš veršur gert meš meirihlutaįkvöršun ķ ACER, sem send veršur ESA.  Žessi Eftirlitsstofnun EFTA er valdalaus į orkusvišinu og  hefur ekki annaš val en aš ljósrita fyrirmęlin og senda žau til śtibśs ACER į Ķslandi, sem er Orkustofnun, OS, eša sį hluti hennar, sem hefur eftirlit meš Landsneti. Landsnet mun žį verša aš styrkja raforkuflutningskerfiš innanlands, til aš unnt verši aš tengja um 1200 MW sęstreng viš žaš. Žaš veršur mjög kostnašarsamt, og sį kostnašur lendir alfariš į landsmönnum samkvęmt reglum ACER.  

Kostnašarhlutdeild Landsnets ķ Ice Link veršur įkvöršuš af ACER samkvęmt valdheimildum hennar.  Ķslenzk yfirvöld verša ekki virt višlits ķ öllu žessu ferli, enda veršur Alžingi žį bśiš aš samžykkja algert įhrifaleysi žeirra į raforkuflutningsmįl landsins, og OS, eša sį hluti hennar, sem fęst viš raforkuflutningsmįl, veršur žį ekki lengur undir bošvaldi rįšuneytis, heldur ašeins undir bošvaldi ACER. ESB kallar žaš, aš OS verši óhįš hagsmunaöflum. 

Žetta er ķ framkvęmd aš ryšja hindrunum śr vegi til aš śtrżma flöskuhįlsum ķ orkuflutningskerfi ESB/EES.  Ętla menn aš stinga hendinni ķ gin ljónsins ?  Hvaš ķ ósköpunum rekur menn til žess, žegar įvinningur Ķslands er alls enginn, en įhęttan svakaleg og um aš ręša Stjórnarskrįrbrot ķ žokkabót ?

Žegar tengingin (Ice Link) veršur komin į, veršur ķslenzkur raforkumarkašur innlimašur ķ raforkumarkaš ESB.  Žaš žżšir, aš hver sem vill getur bošiš ķ alla tiltęka raforku į Ķslandi, og hśn mun fara til hęstbjóšanda.  Žannig glatar Ķsland smįtt og smįtt rįšstöfunarrétti yfir allri framleišanlegri raforku į Ķslandi, žvķ aš viš žessar ašstęšur verša hvorki geršir nżir langtķmasamningar um afhendingu raforku til atvinnustarfsemi hérlendis né er lķklegt, aš žeir gömlu verši framlengdir.  Rafmagnsveršiš mun rjśka upp hérlendis, og samkeppnishęfni atvinnuveganna mun hrķšversna meš slęmum afleišingum fyrir atvinnustig ķ landinu og lķfskjör almennings.  Meš atvinnuvegina ķ rśst munu Ķslendingar sķšan standa berskjaldašir, ef/žegar raforkuverš ķ ESB lękkar meš auknu framboši kolefnisfrķrra orkugjafa.  Er žetta léttvęgt mįl ?  Nei, fullveldisafsal er žaš aldrei.

[3]: Žaš er einkennilegt, aš ESB-sinnar skuli ekki treysta EES-samninginum, og aš ESB haldi sig viš įkvęši hans.  Žaš er óumdeilanlegt, aš hvert EFTA-rķki ķ EES hefur neitunarvald gagnvart innleišingu nżrra gjörša ķ EES-samninginn. Žaš er meginmunurinn į EFTA-rķkjunum og ESB-rķkjunum ķ EES-samstarfinu.  Žetta kemur fram ķ kafla 93 ķ samninginum og kafla 6 ķ samninginum um fastanefnd EFTA-rķkjanna.  

Alveg sérstaklega gildir žetta um mįlaflokka, sem standa utan viš fjórfrelsiš į Innri markaši EES, sem samningurinn var upphaflega geršur um. Hér hefur engin umręša fariš fram um aš śtvķkka gildissviš hans.  Hvers konar mešvirkni og sofandahįttur er žetta eiginlega ?

ESB hefur upp į sitt eindęmi įkvešiš, aš Žrišji orkumarkašslagabįlkur žess frį 2009 skuli verša hluti af EES-samninginum, žótt hér sé ķ raun veriš aš innleiša 5. frelsiš į Innri markašinn.  Žessi merking ESB į žessum mįlaflokki er ķ samręmi viš yfirlżsingu Framkvęmdastjórnarinnar um žaš, aš Noregur skyldi verša hluti af sameiginlegum orkumarkaši ESB.  Rķkisstjórn Noregs er höll undir ašild Noregs aš ESB, og hiš sama er aš segja um Landsstjórn og formann Verkamannaflokksins, stęrsta stjórnarandstöšuflokksins į Stóržinginu, žótt flest verkalżšsfélög og Alžżšusamband Noregs, LO, hafi įlyktaš haršlega gegn stušningi žingflokks Verkamannaflokksins viš frumvarp rķkisstjórnarinnar.

Ef ESB gangsetur refsiašgeršir gegn EFTA-rķkjunum į višskiptasvišinu, brżtur ESB um leiš EES-samninginn, og brotiš veršur kęranlegt til ESA og EFTA-dómstólsins.  Samkvęmt EES-samninginum mį ESB ķ mesta lagi svara höfnun EFTA-rķkis meš ógildingu žess hluta EES-samningsins, sem hafnaša innleišingin įtti aš hafa įhrif į.  Ķ žvķ tilviki, sem hér um ręšir, ž.e. orkumįlaflokkinn, sbr kafla 102 um ógildingu ķ EES-samninginum.  Orka er ķ višhengi 4 af 22 višhengjum samningsins, og Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn fęri žangaš, ef samžykktur yrši.  Žaš er hins vegar ekki į fęri ESB aš ógilda neitt einhliša, heldur er ógilding umfjöllunarefni Sameiginlegu EES-nefndarinnar, žar sem EFTA-rķkin Ķsland, Noregur og Liechtenstein eiga sęti įsamt ESB, og įkvöršun er ašeins tekin einróma.

Žó aš žessi įkvöršun verši tekin, veršur ekki séš, meš hvaša hętti ógilding į įkvęšum Annars orkumarkašslagabįlksins, sem ķ žessu tilviki koma til įlita, geti skašaš hagsmuni Ķslands og Noregs. Noregur mun įfram selja ESB-rķkjum rafmagn śr norskri fossaorku og olķu og jaršgas śr efnahagslögsögu sinni, eins og ekkert hafi ķ skorizt, enda eru mikilvęgir hagsmunir hins orkuhungraša ESB ķ hśfi.  Fullyršing um, aš höfnun Ķslands muni hafi ófyrirsjįanlegar afleišingar fyrir EES-samstarfiš, er algerlega śr lausu lofti gripin.   

  


Fręndrķki į sama bįti

Ķsland og Noregur eru į sama bįti.  Žvķ ręšur uppruninn, stašsetning, landshęttir og atvinnuvegirnir. Žess vegna var tķmabęrt, aš formanni norsku andófssamtakanna, "Nei til EU", Kathrine Kleveland, vęri bošiš til Ķslands.  Žaš geršu ķslenzku systursamtökin Heimssżn nżlega.  Kom hśn til landsins 1. marz 2018 og hélt magnžrungiš erindi hjį Heimssżn um barįttu samtaka sinna gegn innlimun Noregs ķ ESB, bakdyramegin um EES (Evrópska efnahagssvęšiš). 

Žaš er kominn tķmi til aš reisa burst viš EES, žvķ aš tilętlunarsemi ESB um ašlögun EFTA-rķkjanna aš regluverki ESB viršist hafa tekiš stökkbreytingu viš įhrifaleysi Breta innan ESB eftir BREXIT.  Meš žessum hętti breytist EFTA ķ taglhnżting ESB ķ staš žess aš vera sjįlfstętt višskiptabandalag į jafnręšisgrunni viš ESB.  Žessi žróun er augljós og meš öllu óvišunandi, enda óžarfi aš beygja sig undir žvķlķkt ok.

Žann 1. marz 2018 birti Morgunblašiš vištal Gušrśnar Erlingsdóttur viš Kathrine Kleveland ķ tilefni téšrar heimsóknar.  Veršur nś vitnaš ķ žetta vištal og lagt śt af žvķ:

""Ég hef įhuga į aš koma umręšunni um EES-samninginn ķ gang į Ķslandi, žaš er oršiš tķmabęrt", segir Kleveland, ... " 

Gagnrżnin umręša um ašild Noregs aš EES hefur stašiš yfir um skeiš ķ Noregi og į sér tvęr rętur.  Annars vegar śrslit BREXIT-atkvęšagreišslunnar ķ jśnķ 2016 og horfur į, aš Bretland sé į leišinni śt śr EES-samstarfinu 2019-2020, og hins vegar sameiginlegt stjórnkerfi ESB-rķkjanna į ę fleiri svišum, sem ESB purkunarlaust trešur upp į EFTA-rķkin innan EES, žótt žaš strķši gegn upphaflegu grunnreglunni um samskipti jafnrétthįrra ašila, EFTA og ESB, um mįlefnin, sem į döfinni eru hverju sinni.  

Bretar eru ein af ašalvišskiptažjóšum Noršmanna og Ķslendinga, og BREXIT og nżgeršur frķverzlunarsamningur Kanada viš ESB veita kęrkomiš tękifęri til gagnrżninnar endurskošunar į EES-samstarfinu viš ESB.  Žaš er ljóst, aš ESB vill breyta žessu samstarfi žannig, aš stofnanir žess į mikilvęgum svišum efnahagslķfsins fari meš stjórnun mįla ķ EFTA-rķkjunum, eins og um ESB-rķki vęri aš ręša, žótt EFTA-rķkin séu nįnast įhrifalaus innan ESB.  Žetta er erfišur biti fyrir Ķsland og Noreg aš kyngja, eins og komiš hefur fram hjį Bjarna Benediktssyni, fjįrmįla- og efnahagsrįšherra, ķ ręšupślti Alžingis, og hjį mörgum Stóržingsmönnum og lagaprófessorum, norskum.

  Žaš blasir viš, aš fyrirkomulag innan EES ķ anda ESB strķšir gegn stjórnarskrįm bęši Ķslands og Noregs.  Löndunum er žį ekki lengur vęrt innan EES.  Žjóšžing žessara landa verša aš koma rķkisstjórnunum į rétt spor ķ žessum efnum.  Žęr eru ķ heljargreipum embęttismanna, sem hallir eru undir skrifręšiš ķ Berlaymont.  Atvinnulķfiš stynur undan skrifręši og eftirlitsstarfsemi, sem fyrirskrifuš er frį Berlaymont og snišiš er viš mun fjölmennari samfélög en okkar.  Beinn og óbeinn nettó kostnašur vegna EES-ašildar Ķslands gęti numiš yfir 80 miaISK/įr (kostnašur umfram įvinning).  EES-ašild er oršin hagvaxtarhamlandi og hefur gengiš sér til hśšar.

""Umręšan um ESB er ekki eins mikilvęg ķ Noregi og umręšan um EES, vegna žess aš meirihluti Noršmanna trśir žvķ, aš viš žurfum į EES aš halda.  Į samningnum eru žó margar neikvęšar hlišar, og žaš žarf aš skoša, hvaša žżšingu hann hefur fyrir Noreg, og hvort viš žörfnumst hans", segir Kleveland."

Noršmenn voru ķ nóvember 2017 spuršir um afstöšu sķna til orkustofnunar ESB, ACER.  Žį kvįšust 70 % žeirra, sem afstöšu tóku, vera andvķgir ašild Noregs aš žessari stofnun ESB (žeir munu einvöršungu öšlast įheyrnarrétt, ef til kemur). Reyndar tóku 38 % ašspuršra ekki afstöšu, en žessi nišurstaša gefur til kynna, aš senn muni meirihluti Noršmanna snśast öndveršur gegn veru landsins ķ EES.  Samtökin "Nei til EU" hafa į stefnuskrį sinni, sem samžykkt var į landsfundi samtakanna fyrir nokkru, aš Noregur segši upp EES-samninginum.  Žaš fer aš verša lżšręšislega knżjandi fyrir bęši Noršmenn og Ķslendinga aš halda žjóšaratkvęšagreišslu um žessa veru.  Kjósendur fį žį tękifęri til aš leggja blessun sķna yfir stjórnarskrįrbrot, sem margir telja felast ķ framkvęmdinni, eša aš hafna innlimun ķ ESB sneiš eftir sneiš ("salamiašferšin").

""Ķ umręšunni um EES į Ķslandi og ķ Noregi žarf aš ręša, hvers vegna samningurinn er umfangsmeiri en ašrir višskiptasamningar ESB, sem geršir eru viš yfir 150 lönd, og aš EES-löndin eru žau einu, sem žurfa aš breyta lögum til žess aš eiga višskipti innan ESB", segir Kleveland og bętir viš, aš žegar Noregur skrifaši undir EES-samninginn viš ESB, hafi Noršmönnum veriš sagt, aš EES-samningurinn tęki bara til višskiptalķfsins."

EES-samningurinn var geršur viš Noršmenn įriš 1992 og var aš žeirra hįlfu og ESB hugsašur sem bišleikur, žar til Noregur gengi ķ ESB. Samningum um inngöngu Noregs var sķšan lokiš įriš 1994, og žjóšaratkvęšagreišsla var haldin ķ kjölfariš, eins og stjórnarskrįin kvešur į um, žegar gengiš er ķ fjölžjóšleg samtök, sem yfirtaka hluta af žeim völdum og įbyrgš, sem įšur voru hjį žingi, dómstólum og rķkisstjórn, ž.e. inngangan felur ķ sér fullveldisframsal.  Žjóšin hafnaši samninginum ķ annaš sinn, en hiš fyrra var haustiš 1972.  Var blekbóndi žį nżkominn til nįmsdvalar ķ Noregi og hefur aldrei upplifaš jafntilfinningarķka kosningabarįttu.

Sķšan žetta var hefur EES-samningurinn tekiš meiri breytingum en nokkurn óraši fyrir og er einfaldlega oršinn alltof višamikill og dżrkeyptur fyrir smįžjóšir aš halda uppi til aš fį ašgang aš Innri markaši ESB.  Žetta blasti viš, žegar ljóst varš, aš Bretar vęru bśnir aš fį sig fullsadda af vistinni hjį Germönum og Göllum, og Kanadamenn sömdu um hagstęšari višskiptakjör fyrir śtflutningsvörur sķnar viš ESB en Ķslendingum bjóšast į Innri markašinum.  Žótt Bretum žyki skorta ķ hann frelsi til fjįrmagnsflutninga, getur Kanadasamningurinn vel žjónaš hagsmunum EFTA-rķkjanna, a.m.k. Ķslands og Noregs.  

Rökrétt višbrögš stjórnvalda viš nśverandi stöšu mįla eru žau, sem fundur Heimssżnar samžykkti 1. marz 2018 og endaši žannig:

"Ķ ljósi ofanritašs leggur ašalfundur Heimssżnar til, aš gagnrżnin skošun fari fram į ašild Ķslands aš samninginum um Evrópska efnahagssvęšiš.  Slķk skošun ętti aš miša aš žvķ aš leiša ķ ljós žį kosti, sem ķ boši eru og bezt eru til žess fallnir aš tryggja ķ senn fullveldi Ķslands og ašra hagsmuni Ķslendinga til langframa."

Ef rķkisstjórnin ekki fer aš žessum rįšum, er hśn komin ķ hlutverk strśtsins ķ breytilegum heimi og stingur hausnum ķ sandinn og gerir ekkert af viti ķ žessum mikilsveršu mįlum į mešan.  Ef vönduš rannsókn į višfangsefninu fer hins vegar fram, getur fariš fram um hana ķtarleg žjóšfélagsumręša og sķšan žjóšaratkvęšagreišsla um uppsögn EES-samningsins. 

 

 

 

 


Byggšamįl

Ķ sįttmįla rķkisstjórnar Katrķnar Jakobsdóttur frį nóvember 2017 er kafli um byggšamįl.  Hann hefst žannig:
"Mikil veršmęti felast ķ žvķ, aš landiš allt sé ķ blómlegri byggš.  Landsmenn eiga aš hafa jafnan ašgang aš žjónustu, atvinnutękifęrum og lķfskjörum um allt land."

Ekki veršur rįšiš af framhaldinu, aš höfundarnir geri sér grein fyrir, hvers konar stefnu žarf aš višhafa til aš halda landinu "öllu" ķ byggš.  Ķ grundvallaratrišum žarf tvennt til, ž.e. ķ fyrsta lagi greišfęra vegi, nęgt žrķfasa rafmagn og hrašvirkt samskiptakerfi og ķ öšru lagi aš nżta nįttśruaušlindir landsins til eflingar velferšaržjóšfélags um allt land. 

Žannig žarf nżtingarstefnu fyrir nįttśruaušlindir landsins, sem styšur viš bśsetu um landiš allt.  Nżting nįttśruaušlindanna veršur žannig grundvöllur velmegunar og velferšarsamfélags um landiš allt.  

Sjįvarśtvegurinn er klįrlega landsbyggšar atvinnugrein, sem fullnęgir žessum skilyršum, af žvķ aš hann er ķ heildina rekinn meš hagkvęmum hętti, og 78 % skatttekna af sjįvarśtveginum koma utan af landi.  Sömuleišis hafa strandveišar aš sumarlagi žżšingu ķ žessu samhengi svo og byggšakvótinn, sem Byggšastofnun śthlutar, ašallega til s.k. brothęttra byggša.  

Mestu mįli skiptir žó fyrir hagvöxtinn, aš sjįvarśtvegsfyrirtękjum vķtt og breytt um landiš hefur vaxiš fiskur um hrygg meš fiskveišistjórnunarkerfi, sem fękkaši śtgeršum og fiskiskipum og ględdi aflabrögš ķ kjölfar žess, aš tekiš var aš fylgja vķsindalegri veiširįšgjöf.  

Ekki mį hverfa frį žessu efni įn žess aš nefna fiskeldiš, en žaš mun hafa byltingarkennd įhrif til hins betra į byggšir Vestfjarša og góš įhrif į Austfjöršum og vonandi ķ Eyjafirši meš eldi žar ķ lokušum kvķum, sem hafa veriš žróašar ķ Noregi.  Į Austfjöršum er hins vegar önnur öflug stoš undir atvinnulķfi en sjįvarśtvegur og landbśnašur, sem ekki er aš finna annars stašar utan Straumsvķkur og Grundartanga og senn į Bakka viš Hśsavķk, en žaš er orkusękinn mįlmišnašur.  

Žaš hefur frį upphafi umręšu um orkuvirkjanir og stórišju ķ tengslum viš žęr sś ętlun stjórnvalda veriš ljós, aš žessi starfsemi mundi stušla aš innvišauppbyggingu, aukinni tęknižekkingu og byggšafestu ķ landinu.  Į undirbśningsįrum ISAL, 1967-1970, rķkti hér atvinnuleysi ķ kjölfar sķldarbrests, og framkvęmdirnar ķ Straumsvķk og viš Bśrfell drógu śr bęši atvinnuleysi og landflótta.  Stękkun ISAL og upphaf Noršurįls, 1995-1998, komu einnig į heppilegum tķma m.v. atvinnuįstand ķ landinu, og ķ kjölfariš kom uppgangsskeiš. Fjaršaįl og Fljótsdalsvirkjun voru klįrlega traustar byggšafestuframkvęmdir, sem sneru neikvęšri byggšažróun į Austfjöršum til hins betra. Grķšarleg gjaldeyrisöflun į sér nś staš ķ Austfiršingafjóršungi śr aušlindum lands og sjįvar.  

Svo viršist sem nśverandi stjórn og forstjóri Landsvirkjunar hafi gleymt žessu ešli išnvęšingar Ķslands eša fórnaš žvķ į altari misskilinnar gróšahyggju rķkisfyrirtękisins.  Landsvirkjun var aldrei hugsuš žannig, aš selja ętti raforku frį virkjunum hennar į verši, sem sambęrilegt vęri viš verš į Bretlandi, į meginlandi Evrópu eša ķ Bandarķkjunum, heldur į verši, sem gerši Ķsland samkeppnishęft į sviši mįlmframleišslu, myndi borga virkjanir og flutningslķnur upp löngu įšur en bókhaldslegum, hvaš žį tęknilegum, afskriftatķma lyki og yrši žannig grundvöllur aš lįgu raforkuverši til almennings ķ samanburši viš śtlönd.  Langtķma raforkusamningar Landsvirkjunar hafa vissulega reynzt žjóšhagslega hagkvęmir og stašiš undir einu lęgsta raforkuverši til almennings į byggšu bóli.  

Landsvirkjun hefur sķšan 2010 fariš fram meš nokkurri óbilgirni ķ samningavišręšum um endurskošun langtķmasamninga um afhendingu raforku til orkusękinna mįlmframleišslufyrirtękja og t.d. žvingaš fram raforkuverš til ISAL ķ Straumsvķk, sem sett hefur afkomu fyrirtękisins ķ uppnįm, dregiš śr fjįrfestingarįhuga eiganda, og nś er svo komiš, aš hann reynir aš selja fyrirtękiš.  Į Grundartanga gekk töluvert į viš endurnżjun raforkusamninga Noršurįls, og nś hafa įgreiningsmįl jįrnblendiverksmišjunnar og Landsvirkjunar veriš lögš ķ geršardóm. Hér er um gešžóttalega stefnubreytingu fyrirtękisins aš ręša, sem var ekki mótuš af stjórnvöldum eša neitt rędd į Alžingi og hępiš, aš njóti meirihlutastušnings žar.  

Nś stefnir ESB į innleišingu 5. frelsisins, sem er frjįlst flęši orku į milli ašildarlanda EES.  Bśizt er viš hatrömmum deilum ķ Noregi um žetta, žvķ aš vegna loftlķna til Svķžjóšar og sęstrengja til Danmerkur og Hollands og nżrra sęstrengja til Bretlands og Žżzkalands mun žetta fyrirkomulag rśsta išnaši Noregs, sem frį upphafi hefur veriš stašsettur vķtt og breitt  um byggšir Noregs og notiš hagstęšra kjara viš raforkukaup, m.a. ķ nafni byggšastefnu og almennrar atvinnužróunar.  Hann mun eftir innleišingu "orkusambands ESB" žurfa aš keppa um raforkuna viš žżzk stįlišjuver ķ hjarta Evrópu, svo aš dęmi sé tekiš. Horfa margir Noršmenn meš örvęntingu į žį óheillažróun, aš stjórn orkumįlanna fęrist ķ raun śr höndum lżšręšislega kjörinna fulltrśa žjóšarinnar til embęttismanna į nżrri "Orkusamvinnustofnun ESB", sem stašsett er ķ Slóvenķu, og Noršmenn verša algerlega įhrifalausir ķ (įn atkvęšisréttar).  

Į Ķslandi hefur Landsvirkjun barizt fyrir žvķ, aš sęstrengur yrši lagšur į milli Ķslands og Skotlands.  Er nś augljóst, til hvers refirnir voru skornir.  Nś veršur hęgt aš fęra enn gildari rök gegn slķkum aflsęstreng en gert hefur veriš.  Hann mun ekki ašeins hękka almennt raforkuverš ķ landinu, heldur mundi hann rśsta atvinnulķfi ķ landinu, ef Ķsland jafnframt innleišir 3. tilskipanabįlk ESB ķ orkumįlum frį 13. jśli 2009-EU/2009/72.  Gegn žvķ ber aš berjast meš kjafti og klóm svo į Ķslandi sem ķ Noregi.

Į Ķslandi hafa uppkaup śtlendinga į landi fęrzt ķ vöxt. Fręg varš tilraun Kķnverja fyrir okkrum įrum til aš nį tangarhaldi į stęrstu jörš į Ķslandi, Grķmsstöšum į Fjöllum.  Sem betur fór var žetta hindraš, žvķ aš lagaumgjörš fyrir slķka gerninga er ófullnęgjandi fyrir hagsmuni landsins.  Į žetta benti Hlynur Jónsson Arndal, rekstrarhagfręšingur, ķ Morgunblašsgrein 26. jśli 2017,

"Eignarhald śtlendinga į ķslenskum jöršum":

"Enn bjóša óupplżstir fréttamenn upp į umręšu, žar sem sneitt er hjį žessum stašreyndum og śtlendingum stillt upp sem venjulegu fólki, sem vill gjarnan eignast fallega jörš į Ķslandi til aš njóta sveitarsęlunnar.  Nś sķšast meš vištali Rķkisśtvarpsins viš Jim Ratcliffe, sem keypt hefur fjölda jarša hér į landi aš sögn fjölmišla, en žeir sleppa aš geta žess, aš žaš er gert ķ gegnum hlutafélag."

Žaš er grundvallarmunur į žvķ, hvort višskipti eru gerš į nafni persónu eša lögašila, t.d. hlutafélags, og vegna frelsis innan EES til landakaupa, er naušsynlegt aš Alžingi verji sameiginlega hagsmuni landsmanna meš žvķ aš takmarka landakaup viš persónur.

"En skiptir žetta mįli ?  Um leiš og jörš er seld hįu verši til erlends eša ķslenzks hlutafélags, žį er vęntanlega söluhagnašurinn skattlagšur į Ķslandi ?  En žaš veršur ķ hinzta sinn, vegna žess aš öll framtķšarvišskipti meš slķka jörš geta fariš fram ķ lįgskattalandi, t.d. Lśxemborg, heimalandi Junckers nokkurs, žar sem hlutafélagiš, nś skrįšur eigandi jaršarinnar, mun geta gengiš kaupum og sölum, annašhvort beint eša höndlaš er meš félag, sem į annaš félag, sem į félagiš, sem į jöršina.  Ef skattur yrši greiddur af hękkun jaršarveršs ķ formi hęrra hlutabréfaveršs slķks félags, fęri skatturinn ķ rķkissjóš Lśxemborgar.  Nįšuš žiš žessu ?" 

Hvers vegna er ekki minnzt einu orši į žetta žarfa višfangsefni löggjafans ķ stjórnarsįttmįla um byggšamįl ?  Er žegjandi samkomulag um aš breiša yfir galla EES-samningsins ?

 

 


Marteinn Lśther, 1483-1546

Upprifjun į ęvi žżzka gušfręšiprófessorsins Marteins Lśthers ķ sjónvarpi undanfariš ķ žżzkum og ķslenzkum fręšslužįttum hefur kastaš ljósi į, hvķlķkur eldhugi og byltingarmašur Marteinn Lśther var.  Ęvistarf hans bylti samtķš hans į trśmįlasvišinu og lagši grunninn aš žróun Evrópu og Vesturlanda allra ķ įtt til upplżsts sjįlfsįkvöršunarréttar einstaklingsins og andlegs frelsis hans, einstaklingshyggju meš samfélagslegri įbyrgš ķ anda kristilegs kęrleika. Įn starfa Lśthers og samverkamanna hans vęru Vesturlönd lķklega aš mörgu leyti lakar sett en reyndin er į okkar dögum.

Lśther var Saxi og fęddist og dó ķ Eisleben ķ Saxlandi, en starfaši ašallega ķ Wittenberg ķ Saxlandi, sem žį var sennilega mišstöš frjįlslyndis og fróšleiksleitar žar um slóšir. Lśther geršist ungur aš įrum munkur af reglu Įgśstķnusar og einhvern tķmann į įrabilinu 1513-1517 varš hinn rśmlega žrķtugi munkur fyrir vitrun Gušs og fannst hann vera "endurborinn og hafa gengiš gegnum opnar dyr inn ķ paradķs". Žessi upplifun hans breytti vafalaust sjįlfsmynd hans og sjįlfstrausti og varš honum sennilega eldsneyti til mikilla afreka sem barįttumašur gegn valdakerfi kažólsku kirkjunnar og fyrir andlegu frelsi og žekkingu lżšnum til handa. Hann var hins vegar ekki slķkur hefšbundinn byltingarforingi, sem berst fyrir auknum hlut alžżšunnar af auši ašalsins og annarra stóreignamanna. 

 Lśther einbeitti sér alla tķš aš trśmįlum, og honum ofbauš spilling rómversk-kažólsku kirkjunnar, sem hann kynntist sem munkur, og fann sig knśinn til žess 31. október 1517 aš tjį opinskįtt hneykslun sķna į framferši kirkjunnar manna.  Dropinn, sem fyllti męlinn, var sala sendimanna pįfans į aflįtsbréfum, sem voru eins konar skuldabréf, sem endurgreidd voru meš rķkulegum vöxtum hinum megin meš žvķ aš létta og stytta veru breyskra manna og kvenna ķ hreinsunareldinum, jafnvel löngu framlišinna. Ķ krafti fręša sinna sem Biblķufręšingur sį Lśther ķ gegnum žennan višurstyggilega blekkingarvef og fjįrplógsstarfsemi, žvķ aš hvergi var ķ Biblķunni minnzt į neinn hreinsunareld, svo aš ekki sé nś minnzt į aflįtsbréf eša eitthvaš keimlķkt.  Pįfastóllinn hafši innleitt hreinsunareldinn ķ kenningakerfi sitt til aš nį tangarhaldi į lżšnum og beitti ógnarstjórn meš žvķ aš skapa skelfingu syndugs lżšsins gagnvart daušanum.  Var žetta hinn lśalegasti gjörningur Rómverjanna gagnvart fįvķsum og fįtękum almśga.

Mótmęli Marteins Lśthers, sem hann negldi upp į ašalhurš hallarkirkjunnar ķ Wittenberg ķ Saxlandi, vafalaust meš samžykki kjörfurstans, voru ķ 95 lišum, sem voru einn samfelldur reišilestur śt af andlegri kśgun og spillingu kirkjunnar manna.  Ęšsti veraldlegi valdhafinn ķ Saxlandi var į žeim tķma tiltölulega frjįlslyndur og hafši stofnaš tiltölulega frjįlslyndan hįskóla ķ Wittenberg.  Žar stundaši Lśther fręšistörf į sérsviši sķnu, Biblķunni. Kirkjunnar mönnum lķkaši ekki alls kostar viš žau fręšistörf, sem ķ žessum hįskóla voru stunduš, m.a. śtleggingar Lśthers į Nżja Testamentinu og rök hans fyrir žvķ, aš "hiš heilaga orš" yrši aš nį beint til fólksins, meš žvķ aš bošskapurinn vęri į móšurmįli žess, og hann žżddi sjįlfur Biblķuna į alžżšumįl Saxa, sem sķšan varš grundvöllurinn aš ritmįli allra žżzkumęlandi manna, sem tala fjölbreytilegar mįllżzkur.  Nokkru seinna vann Oddur Gottskįlksson andlegt žrekvirki viš grśtartķru ķ fjósinu ķ Skįlholti ķ óžökk žįverandi Skįlholtsbiskups, Ögmundar Pįlssonar, og myndaši aš sama skapi grundvöll ķslenzks ritmįls meš verki sķnu.  

Žaš er óvķst, aš Lśther hefši opinberaš andśš sķna į gjöršum kirkjunnar žjóna og śtleggingum žeirra į fagnašarerindinu meš jafnögrandi hętti og raunin varš, ef hann hefši ekki veriš hvattur įfram af veraldlegum höfšingjum ķ Saxlandi, ž.į.m. téšum kjörfursta.  Žar, eins og į Ķslandi, hafši lengi veriš togstreita į milli kirkjuvaldsins og veraldlegra höfšingja um veraldlegar eignir, t.d. jaršnęši.  Veraldlegir höfšingjar Saxlands sįu sér nś leik į borši, er sterkrar gagnrżni į kirkjuna gętti innan hennar, aš grafa undan įhrifamętti hennar meš beinum og óbeinum stušningi viš haršvķtuga og fręšilega gagnrżni į störf kirkjunnar žjóna frį munkum og prelįtum og upp ķ pįfastól sjįlfan. Sennilega voru Sišaskipti samt ekki ętlun höfšingjanna, en fljótlega varš ekki aftur snśiš, og śr varš alger višskilnašur viš rómversk kažólsku kirkjuna, og höfšingjarnir tóku viš hlutverki pįfastóls sem verndarar kirkjunnar. Žar meš sópušu žeir grķšarlegum veršmętum kirkna og klaustra ķ gullkistur sķnar, og höfšu žį hvorir um sig ķ hópi mótmęlenda, trśmennirnir og aušmennirnir, nokkuš fyrir sinn snśš, og alžżšan uppskar sem sįš var meš tķš og tķma.  

Höfšingjar Saxlands horfšu aušvitaš blóšugum augum eftir hįum fjįrhęšum, sem runnu frį žeim og almśganum til Rómarborgar ķ formi skattheimtu, og steininn tók śr, žegar pįfinn tók aš fjįrmagna byggingu stórhżsis ķ Róm, Péturskirkjuna, meš sölu fyrrnefndra aflįtsbréfa.  Leiša mį getum aš žvķ, aš megniš af fjįrmögnun žessa stórhżsis hafi komiš frį Žżzkalandi, enda stöšvašist bygging kirkjunnar um tķma, žegar įhrifa andmęlanna 95 į kirkjuhuršinni ķ Wittenberg tók aš gęta um allan hinn žżzkumęlandi heim fyrir tilstyrk mestu tękninżjungar žess tķma.  

Fullyrša mį, aš įhrifa róttękrar fręšilegrar gagnrżni og réttlįtrar reiši Marteins Lśthers į andlega kśgun kirkjunnar, vafasamar śtleggingar prelįta og biskupa į Biblķunni, m.a. ķ krafti žess, aš fįir utan prelįtastéttar voru ķ fęrum aš kynna sér Biblķuna af eigin raun į latķnu, hefšu oršiš miklu stašbundnari, minni og hęgvirkari, ef Lśther og barįttufélagar hans ķ hópi gušfręšinga og höfšingja hefšu ekki tekiš ķ gagniš byltingarkenndustu hönnun og nżsmķši žess tķma, prentsmišju Jóhannesar Gśtenbergs, 1400-1468, frį 1439, sem žį var bśiš aš setja upp og žróa enn frekar ķ 70 įr į nokkrum stöšum ķ Žżzkalandi og vķšar ķ Evrópu.  Aušvitaš var prentun rįndżr ķ įrdaga prenttękninnar, en bandamenn Lśthers hafa vafalaust fjįrmagnaš fyrirtękiš meš glöšu geši, žvķ aš įhrifamįttur bošskapar į móšurmįlinu hefur veriš oršinn vel žekktur.  

Andmęlin 95 og rit Lśthers, ž.į.m. Biblķužżšing hans į žżzku, sem varš grundvöllur hįžżzku, žżzka ritmįlsins, dreifšust eins og eldur ķ sinu um Žżzkaland og tendrušu žar frelsisbįl.  Bęndur landsins sįu nś kjör sķn og ašstöšu ķ nżju ljósi; žeir žyrftu ekki um aldur og ęvi aš bśa viš žręldóm, haršżšgi, kśgun og gripdeildir aš hįlfu landeigenda og kirkju og geršu uppreisn gegn yfirvöldunum og kröfšust frelsis fyrir sig og fjölskyldur sķnar auk eigin landnęšis. 

Sundrung hefur frį upphafi einkennt lśtherska söfnuši, enda vantaši söfnušina mišstjórnarvald ķ lķkingu viš pįfadóminn til aš śrskurša um deilumįl og halda hjöršinni saman. Einn fyrsti klofningurinn ķ röšum fylgismanna Lśthers var vegna afstöšunnar til vopnašrar uppreisnar bęnda ķ Žżzkalandi 1524-1525, sem var innblįsin af andlegri byltingu Lśthers.  Sumir barįttufélaga Lśthers tóku einarša afstöšu meš almśga sveitanna og blöndušu sér beinlķnis ķ barįttuna, en Marteinn Lśther var hins vegar eindregiš į móti žvķ aš reyna aš rétta hlut almśgans snögglega gagnvart ašlinum meš ofbeldi og blóšsśthellingum, enda ętti slķkt aš verša frišsamlegt žróunarferli.  Hér veršur fernt nefnt, sem kann aš hafa rįšiš afstöšu Lśthers til bęndauppreisnarinnar:

  1. Biblķufręšingurinn, Lśther, fann žvķ hvergi staš ķ bošskap biblķunnar, aš Guši vęri žaš žóknanlegt, aš almśginn gripi til vopna gegn valdhöfum og raskaši žar meš gildandi žjóšfélagsskipan.
  2. Lśther vildi aš sönnu rétta kjör almśgans, en taldi skyndilausn į borš viš vopnaša uppreisn ekki vęnlega leiš til žess, heldur žyrftu réttarbętur og bęttur hagur aš fylgja auknum žroska og menntun alžżšu, sem hann vissulega hafši hrundiš af staš og vann alla tķš aš.
  3. Lśther gerši sér grein fyrir žvķ, aš viš ofurefli var aš etja į vķgvellinum, žar sem voru brynjašir riddarar ašalsins og vel vopnum bśnir og žjįlfašir fótgöngulišar gegn óžjįlfušum og illa bśnum bęndunum.  Uppreisn myndi ašeins leiša til blóšbašs og auka enn viš sįra neyš og eymd bęnda, hvaš og į daginn kom.  
  4. Lśther var ķ bandalagi viš saxneska höfšingja, sem verndušu hann gegn hefndarašgeršum kažólsku kirkjunnar, enda vildu žeir losna undan andlegri og skattalegri kśgun kažólsku kirkjunnar. Annars hefši Lśther lķklega ekki kembt hęrurnar. Hagsmunir höfšingjanna og Marteins Lśthers skörušust, og hann taldi réttilega órįšlegt aš rjśfa bandalagiš viš žį, žvķ aš žį stęši hann į berangri. Lśther leit jafnan svo į, aš hagsmunir mótmęlendasafnašanna og veraldlegu höfšingjanna fęru saman.  Žeir uršu sķšan verndarar hinnar lśthersku kirkju, og žašan höfum viš ķ raun nśverandi tengingu rķkis og kirkju į Noršurlöndunum, žar sem rķkisvaldiš er bakhjarl lśthersku kirkjunnar, žótt fullt trśfrelsi rķki.   

Lśther var agndofa yfir žeim frelsisöflum, sem hann hafši leyst śr lęšingi, og sama hefur vafalaust įtt viš um höfšingjana, sem studdu hann meš rįšum og dįš ķ skefjalausri valdabarįttu sinni viš kirkjuvaldiš ķ Róm.  Žeir stóšu aš mörgu leyti ķ pólitķskri žjóšfrelsisbarįttu fyrir sjįlfstęši lands sķns og hagsmunum žjóšar sinnar gagnvart fornu drottinvaldi hins gķruga Rómarvaldis. 

Žessir umbrotatķmar minna į okkar eigin tķma, žegar megn óįnęgja er vķša aš brjótast śt meš Brüssel-valdiš, sem reisir valdheimildir sķnar gagnvart ašildaržjóšunum einmitt į Rómarsįttmįlanum og sķšari sįttmįlum Evrópusambandsrķkjanna. Brüssselvaldiš grķpur nś žegar inn ķ daglegt lķf almennings įn žess aš hafa hlotiš til žess lżšręšislegt umboš eša bera lżšręšislega įbyrgš gagnvart almśganum. Žessi óįnęgja almennings brauzt sķšast śt ķ žjóšaratkvęšagreišslu į Bretlandi ķ jśnķ 2016, žegar meirihluti kjósenda fól žingi og rķkisstjórn aš draga Bretland undan stofnanavaldi og skattheimtu ESB. Nś sżnir Brüsselvaldiš samningamönnum Bretlands um śtgönguna klęrnar, og enginn veit enn, hvernig samskiptum śtgöngurķkisins viš ESB-rķkin veršur hįttaš. 

Lśther skrifaši bók til aš reyna aš stöšva ofbeldiš, en žaš var žį um seinan.  Bókin hét: "Gegn gripdeildum og drįpum bęndamśgs".  Lśther var augsżnilega enginn lżšskrumari, og hann var ekki lżšręšissinni ķ okkar skilningi hugtaksins. Lżšurinn lét ekki segjast viš žetta andóf Lśthers. Hann hafši veriš leystur śr andlegum višjum aldalangrar kśgunar Rómarkirkjunnar.  Śr žvķ aš Guš hafši talaš beint til hans meš hinu ritaša orši Biblķunnar, hvaš var žį aš óttast frį hendi kónga og biskupa ?

Žaš er óyggjandi, aš andleg bylting Marteins Lśthers lagši grunninn aš einstaklingsfrelsi, einkaframtaki, mannréttindum og upplżsingastefnunni, sem žróašist ķ Evrópu, einkum ķ löndum mótmęlenda.  Upplżsingastefnan lagši grunninn aš grunnmenntun almennings ķ lestri, skrift og reikningi, sem var stęrsta einstaka skrefiš ķ įtt aš auknum lżšréttindum, jafnręši og lżšręši.  "Kirkjur [mótmęlenda] voru skólar lżšręšis", hefur The Economist eftir brezkum trśar žjóšfélagsfręšingi ķ ķtarlegri umfjöllun um Martein Lśther 4. nóvember 2017, sem blekbóndi hefur stušzt viš ķ žessari umfjöllun um žann mann, sem mestum vatnaskilum olli į mišöldum um žróun vestręnnar menningar, svo aš ekki sé nś skafiš utan af žvķ.

Blekbóndi hafši frį grunnskólaįrum sķnum frekar horn ķ sķšu Marteins Lśthers, žvķ aš strįksi kenndi honum hįlft ķ hvoru um meinleg örlög Jóns, biskups, Arasonar ķ Skįlholti ķ nóvember 1550 įsamt tortķmingu menningarveršmęta klaustranna og rįnsferšum Dana žangaš.  Ķ kjölfariš fór hagur landsmanna versnandi og viš tóku hindurvitni og lögleysa meš galdraofsóknum.  Ómögulegt er hins vegar aš segja um, hvernig žróunin hefši oršiš hér į landi, ef kažólikkar hefšu nįš aš koma ķ veg fyrir Sišaskiptin hér į landi.  Eitt er vķst, aš eftir mikla óįran hérlendis vegna "Litlu ķsaldar", eldgosa og landlęgs afturhalds ķ atvinnulegum efnum, nįšu Ķslendingar aš hrista af sér andlega og stjórnarfarslega hlekki og beinlķnis aš rķsa śr öskustó ķ krafti "upplżsingarinnar", einkaframtaks og einaršrar stjórnmįlaforystu ķ anda Jóns Siguršssonar, forseta, og var ekki linnt lįtunum fyrr en fullveldi var endurheimt og fullt frelsi meš stofnun lżšveldis į Žingvöllum 1944.  

Ķ krafti dugnašar og žekkingaröflunar ķ śtlöndum meš innleišingu nżjustu tękni į hverju sviši tókst landsmönnum aš bęta hag sinn į um 150 įrum frį žvķ aš vera ein bįgstaddasta žjóš Evrópu ķ efnalegu tilliti ķ žaš er vera ein sś bezt stęša um žessar mundir.  Ekki er žó sopiš kįliš, žótt ķ ausuna sé komiš, žvķ aš veldur hver į heldur, og varšveizla gęšanna er lķka vandasöm.   

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband