Fęrsluflokkur: Fjölmišlar

Ķslenzkur hręšsluįróšur frį Noregi

Ķ http://montelnews.com/no/story/islandsk-acer-veto-kan-skape-trbbel-for-norge/939008  eru birtar vangaveltur m.a. Ingva Mįs Pįlssonar ķ išnašarrįšuneytinu og Kristķnar Haraldsdóttur, lektors viš HR.  Žessar vangaveltur eru skrżtnar ķ ljósi stašreyndar um fullan rétt Alžingis til höfnunar og ķ ljósi žess, aš beinlķnis er fyrirskrifaš ķ EES-samninginum til hvaša ašgerša ESB mį grķpa til viš slķka höfnun.  Ķ žessu tilviki mętti ESB ašeins fella śr gildi 1. og 2. orkupakkann gagnvart EFTA, og žaš getur engan skašaš.  ESB gręšir ekkert į žvķ, svo aš lķklegast er, aš ESB muni ekki grķpa til neinna ašgerša. Nś er tekiš aš dreifa žeim ósvķfna og frįleita hręšsluįróšri, aš ESB muni hreinlega segja upp EES-samninginum viš Ķsland ķ refsingarskyni.  Žeir sem veita slķku fętur, hafa lķklega ekki hugmynd um, hvaša ferli žeir eru žar aš gera skóna, og er slķkt efni ķ annan pistil.  

Ef Alžingi synjar Žrišja orkumarkašslagabįlki ESB stašfestingar, mun taka viš sįttaferli EFTA og ESB.  Ķ žvķ sįttaferli er hęgt aš ķmynda sér żmsar lausnir, t.d., aš Ķslendingar fįi undanžįgu frį öllum įkvęšum Žrišja orkumarkašslagabįlksins, žangaš til ķslenzk stjórnvöld kjósa aš tengja raforkukerfi landsins viš erlent raforkukerfi, gegn žvķ aš samžykkja innleišingu hans ķ EES-samninginn. 

Aš öšrum kosti er lķklegt, aš Noršmenn og Liechtensteinar semji viš ESB um regluramma utan um orkuvišskipti sķn viš ESB-löndin. Žvķ fer žess vegna vķšs fjarri, aš eitthvert uppnįm verši ķ samskiptum okkar viš hin EES-löndin, og enn sķšur er hętta į vandręšum ķ orkuvišskiptum Noršmanna og ESB-landanna, enda telja allir ašilar sig hafa hag af žeim višskiptum.  Višskiptalķfiš og embęttismannakerfiš mun einfaldlega laga sig snuršulaust aš nżjum ašstęšum.  Annaš eins hefur nś gerzt.  Heimsendaspįmenn og "die-hards" verjendur EES-samningsins gera lķtiš śr sjįlfum sér meš žvķ aš mįla skrattann į vegginn.

Ķ ofannefndu Montelnews, norsku vefriti, var vitnaš til tveggja Ķslendinga.  Eftir Kristķnu Haraldsdóttur, lektor viš Lagadeild HR, var m.a. eftirfarandi haft:

"Žaš er ótti [į Ķslandi] viš afskipti af orkumįlefnum okkar og viš, aš völd flytjist frį Ķslandi. Bśizt er viš, aš ACER safni völdum til mišlęgrar stjórnunar orkumįla ķ EES-löndunum, bętir hśn viš, og dregur fram įhyggjur efasemdarmanna yfir žvķ, aš samevrópskur orkureglari muni fį meiri völd yfir ķslenzka Landsreglaranum en yfirvöldin į Ķslandi."

Landsreglarinn veršur nżtt embętti į Ķslandi eftir samžykkt Žrišja orkumarkašslagabįlksins.  Žaš veršur einstakt ķ sinni röš, žvķ aš žaš veršur algerlega óhįš ķslenzkum yfirvöldum og ķslenzkum hagsmunaašilum, žótt embęttiš verši į ķslenzkum fjįrlögum.  Landsreglarinn veršur ekki undir Orkumįlastjóra, en mun taka viš eftirlitshlutverki Orkumįlastofnunar, OS, og išnašarrįšuneytisins meš raforkumįlum, og mun fį netmįla (tęknilega tengiskilmįla) og gjaldskrįr Landsnets og dreifiveitnanna til rżni og stašfestingar/höfnunar.  Ennfremur veršur žaš hlutverk Landsreglarans aš hafa eftirlit meš raforkumarkašinum og fylgja eftir innleišingu į raforkukauphöll į Ķslandi aš forskrift ESB.  

Landsreglarinn veršur ekki ķslenzkt embętti ķ skilningi Stjórnarskrįrinnar, enda hafa rétt kjörin yfirvöld landsins enga möguleika į aš hafa įhrif į gjöršir hans, og EFTA-dómstóllinn veršur śrskuršarašili um žrętuepli, sem upp kunna aš koma um störf hans og geršir.  Landsreglarinn veršur settur undir ESA-Eftirlitsstofnun EFTA, en um žaš er samkomulag į milli EFTA og ESB, aš ESA taki enga sjįlfstęša įkvöršun gagnvart Landsreglaranum, heldur framsendi įkvaršanir ESB/ACER til hans og sendi gögn til baka frį Landsreglaranum til ACER.  Śr žvķ aš ESA er hreinn millilišur ķ žessu sambandi, er ESB-stofnunin ACER hinn raunverulegi stjórnandi hans.  

Žaš eru žess vegna réttmętar įhyggjur af žvķ, aš völd yfir raforkumįlum Ķslands flytjist śr landi og til ESB-stofnunarinnar ACER, žar sem Ķsland veršur ekki fullgildur ašili, heldur ašeins meš įheyrnarfulltrśa. Žetta samrżmist ekki Stjórnarskrį Ķslands, og hefur t.d. prófessor emeritus, Stefįn Mįr Stefįnsson, lįtiš ķ ljós opinberlega įhyggjur śt af žessu, t.d. į Valhallarfundinum 30.08.2018.

Viš žetta mį bęta, aš orkubįlkur ESB er stöšugum breytingum undirorpinn, og nżjar śtgįfur hans munu fela ķ sér aukin völd ACER og mišstżringu.  Viš kaupum žess vegna köttinn ķ sekknum meš žvķ aš samžykkja Žrišja orkumarkašslagabįlkinn įn žess aš vita gjörla, hvaš felst og fjórša og fimmta.

"Ingvar Mįr Pįlsson segir, aš hafni Alžingi Žrišja orkupakkanum, žį geti žaš haft afleišingar mun vķšar en į Ķslandi. Til aš Žrišji orkupakkinn verši innleiddur ķ EES-samninginn, verša žing allra EES-landanna aš gefa gręnt ljós.  Fyrir Ķsland verša afleišingarnar ķ algeru lįgmarki į orkusvišinu, en viš höfum meiri įhyggjur af žvķ, hvaša įhrif höfnun hefur į samband okkar viš nįgrannana og viš ESB, segir Ingvar Mįr Pįlsson.  

Žaš getur lķka veriš, aš viš setjum Noreg ķ erfiša stöšu.  Žaš veršur įreišanlega ekkert valdframsal til ACER, og viš munum ekki glata valdi yfir neinum grundvallar žętti raforkumįla okkar eša yfir orkulindum okkar, samsinnir Kristķn Haraldsdóttir."

Ķslenzkir embęttismenn og fręšimenn ęttu aš gęta žess aš gera ekki minna śr sér į erlendri grundu en efni standa til.  Embęttismönnum ber aš einbeita sér aš žvķ aš gęta hagsmuna Ķslands.  Noršmenn eru einfęrir um aš gęta eigin hagsmuna, og žaš vegur ekki minna en vilji norsku rķkisstjórnarinnar og Stóržingsins, aš mikill meirihluti norsku žjóšarinnar og norsku verkalżšshreyfingarinnar er alfariš į móti innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlksins ķ norskan rétt. 

Fullyršingar Kristķnar Haraldsdóttur eru śr lausu lofti gripnar.  Spyrja mį til hvers ACER hafi veriš stofnaš, ef ekkert valdframsal į sér staš frį ašildarlöndunum til ACER. ACER mun stjórna Landsreglaranum, og hann mun fylgja žvķ eftir, aš Landsnet ašlagi Kerfisįętlun sķna aš Kerfisžróunarįętlun ESB/ACER.  Ef ACER heldur įfram meš "Icelink"-sęstrenginn į forgangsverkefnaskrį sinni, žį veršur Landsnet aš skipuleggja orkuflutninga frį ķslenzka stofnkerfinu og nišur aš lendingarstaš sęstrengsins.  Komi gild umsókn um leyfi fyrir aflsęstreng, sem Landsreglarinn męlir meš samžykkt į, žį mun höfnun ķslenzkra yfirvalda, OS, į umsókninni tvķmęlalaust leiša til kvörtunar umsękjandans og/eša Landsreglarans til ESA, sem senda mun ašfinnslubréf til rķkisstjórnarinnar um, aš ķslenzk stjórnvöld hafi rofiš skuldbindingar sķnar um aš framfylgja Kerfisžróunarįętlun ESB.  Ef rķkisstjórnin žrįast viš, žį kęrir ESA hana fyrir EFTA-dómstólinum.  Samt heldur Kristķn Haraldsdóttir žvķ fram, aš "viš munum ekki glata valdi yfir neinum grundvallar žętti raforkumįla okkar".  Pistilhöfundur er žessu gjörsamlega ósammįla.  Fullyršingar Kristķnar Haraldsdóttur standast ekki rżni. 

Innleišing Žrišja orkumarkašslagabįlksins mun hafa ķ för meš sér, aš allar višskiptareglur Innri markašar EES munu taka gildi fyrir raforkugeirann og žar meš orkulindirnar, žar sem raforkuvinnsla fer fram og mun fara fram.  Allt veršur falt į markaši, og inngrip rķkisins verša óheimil.  Žetta er sś grundvallarbreyting, sem veršur ķ orkugeira Ķslands viš innleišingu į téšum orkubįlki. Meš öšrum oršum: ķslenzk stjórnvöld glata valdi yfir grundvallaržįttum ķslenzkra orkumįla.  Hér eru grķšarlegir hagsmunir ķ hśfi. 

 


Vita žau, hvaš žau gera ?

Megineinkenni EES-samningsins er, aš hann framkallar strķšan straum s.k. Evrópugerša, laga og tilskipana, frį stofnunum Evrópusambandsins og til žjóšžinga EFTA-rķkjanna, sem ķ žessari EES-spennitreyju eru.  Ętlazt er til, aš žjóšžingin stimpli gjörningana sem góš og gild fyrir sitt fólk, žótt žaš hafi ķ fęstum tilvikum nokkurs stašar komiš nęrri tilurš gjörninganna.  Žetta er eins ólżšręšislegt og hugsazt getur, enda afrakstur embęttismanna sem bišleikur fįeinna landa inn ķ Evrópusambandiš.  Žaš er löngu oršiš ljóst, aš hvorki Ķsland né Noregur eru į leiš inn ķ Evrópusambandiš, og žess vegna er žessi EES-vist oršin tķmaskekkja į žessum BREXIT-tķmum.  

Um hina lagalegu hliš žessara óskapa var ritaš ķ forystugrein Morgunblašsins 4. september 2018:

"Gamalt og gallaš žį og gallaš nś":

"Einhverjir viršast hafa gęlt viš, aš hęgt yrši aš lauma žingsįlyktunum og sķšar lagafrumvörpum ķ gegnum Alžingi, žótt um nęsta ótvķręš stjórnarskrįrbrot sé aš ręša, žar sem mįliš [Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn-innsk. BJo] vęri ķ senn flókiš og frįhrindandi fyrir almenning.

Žaš var upplżst į fundi ķ Valhöll sl. fimmtudag [30.08.2018 - innsk. BJo], aš yfirgnęfandi lķkindi eru til žess, aš žannig hafi fjöldi afgreišslna veriš fęršur inn ķ ķslenzka lagasafniš, sem stendur vart mikiš lengur undir žvķ nafni.  Žaš hafi veriš gert gegn betri vitund, og afsökunin hafi gjarnan veriš sś, aš löggerningarnir tękju hver og einn til tiltölulega smįvęgilegra žįtta, og žvķ vęru stjórnarskrįrbrotin afsakanlegri eša aš minnsta kosti ólķklegra, aš einhverjir rękju hornin ķ žau.  

En eins og sérfręšingurinn ķ žessum fręšum minnti į, žį hljóta menn ekki ašeins aš horfa į hvert mįl fyrir sig, heldur einnig į heildarįhrifin į stöšu EES-samningsins gagnvart stjórnarskrįnni."

Žetta er nokkuš augljóst og jafnframt žaš, aš rökleysa er aš verja upptöku nżrra gjörninga meš žvķ, aš žeir séu į vel afmörkušu sviši. Žaš eru engin rök hér, žótt žeim sé hęgt aš beita ķ Noregi, žvķ aš ašferšin viš upphaflega lögleišingu EES-samningsins žar var öšru vķsi en hér vegna žess, aš stjórnarskrįr žjóšanna tveggja eru ekki eins.  Žar er gert rįš fyrir, aš aukinn meirihluti Stóržingsmanna, ž.e. 75 % męttra žingmanna (og aš lįgmarki 2/3 séu męttir viš atkvęšagreišslu) žurfi til aš samžykkja lög, sem fela ķ sér afmarkaš framsal fullveldis til yfiržjóšlegra stofnana, žar sem Noregur ekki er ašili.

Sķšan žį segja menn sem svo ķ Noregi, aš upptaka Evrópugerša af öllu tagi sé samt mun minni gjörningur en samžykkt EES-samningsins, og žess vegna dugi einfaldur meirihluti Stóržingsins.  Žetta hefur žó ekki veriš undantekningalarlaust ķ Noregi, og nś hefur kęra veriš lögš fyrir Hęstarétt landsins vegna mįlsmešferšar į Žrišja orkumarkašslagabįlki ESB ķ marz 2018, žar sem forsętisnefnd žingsins įkvaš aš lįta einfaldan meirihluta duga, žótt um fullveldisframsal ķ višamiklum og žjóšhagslega mikilvęgum geira vęri aš ręša.   

Į Ķslandi horfir hins vegar mįliš žannig viš, aš žegar ķ upphafi, ž.e. ķ janśar 1993, var teflt į tępasta vašiš og žolmörk Stjórnarskrįrinnar reynd til hins żtrasta viš samžykkt EES-samningsins.  Sķšan er bśiš aš bęta um 12“000 lögum og tilskipunum ESB viš EES-samninginn, svo aš lögfręšileg skošun į samninginum ķ heild hlżtur óhjįkvęmilega aš leiša ķ ljós, aš nśverandi EES-samningur brjóti gegn Stjórnarskrį.  

Sķšan vitnar höfundur forystugreinarinnar ķ Morgunblašsgrein fyrrverandi Alžingismanns og išnašarrįšherra, Sighvats Björgvinssonar, sem einnig hafa veriš gerš skil hér į vefsetrinu, og skrifar:

"Žaš er aušvitaš hįrrétt hjį Sighvati Björgvinssyni, aš efnislegu rökin, sem liggja žegar į boršinu, horfa öll til žeirrar nišurstöšu, aš žessum frįleitu hugmyndum hljóti menn aš hafna žegar ķ staš og leiša ekki huga aš žeim framar. Og engar forsendur, sem halda, liggja til žess aš žvinga Ķsland til slķkra ašgerša.

En hitt er svo til višbótar og er śrslitaatriši.  

Jafnvel žótt žannig stęši į, aš efnislegu rökin vęru ekki til žess fallin aš blįsa žetta mįl śt af boršinu meš svo afgerandi hętti, žį vęri ekki hęgt aš samžykkja vęntanleg frumvörp, žar sem sjįlf ķslenzka stjórnarskrįin stendur gegn žvķ."

Į fundi Heimssżnar o.fl. ķ Hįskóla Ķslands 10. september 2018 voru 5 Alžingismenn meš framsögu.  Žaš vakti athygli pistilhöfundar, hversu litla beina athygli žingmennirnir veittu Stjórnarskrįnni ķ framsöguerindum, žótt hśn hafi kannski mótaš afstöšu sumra óbeint, enda er bśiš aš venja žį viš aš samžykkja stórar Evrópugeršir, sem greinilega fela ķ sér framsal rķkissvalds um mįlefni lögašila og einstaklinga, hvaš žį um mįlefni rķkisvaldsins.  Sķšust slķkra innleišinga var hin alręmda persónuverndarlöggjöf, sem reynist mörgu fyrirtękinu óžęgur ljįr ķ žśfu og mun reynast žeim öllum dżr į fóšrum.

Segja mį, aš Mišflokksžingmašurinn, Siguršur Pįll Jónsson, hafi mętt įkvešnastur til leiks į Hįskólatorg, en hann lżsti žvķ yfir, aš "allir žingmenn Mišflokksins vęru į einu mįli um afstöšuna", ž.e. aš greiša atkvęši gegn Žrišja orkumarkašslagabįlkinum.  Žaš voru mjög mikilvęgar og įnęgjulegar upplżsingar fyrir įheyrendur į žessum fundi Heimssżnar o.fl.

Fullyrša mį, aš žaš hafi rįšiš miklu um afstöšu margra žingmanna ķ janśar 1993, žegar atkvęši voru greidd į Alžingi um EES-samninginn ķ upphafi, aš ķ honum var neitunarvald gegn višbótum viš samninginn afhent žjóšžingum EFTA-landanna.  Hegšun sumra žingmanna nś skżtur žess vegna mjög skökku viš, žegar žeir lįta, eins og himinn og jörš muni farast, og EES-samningurinn verši ķ uppnįmi, ef Alžingi notfęrir sér synjunarrétt sinn ķ fyrsta skipta til aš hafna Žrišja orkumarkašslagabįlkinum.  Žetta er žeim mun undarlegra sem žaš er nįkvęmlega tilgreint ķ EES-samninginum sjįlfum, til hvaša ašgerša ESB er heimilt aš grķpa, ef svo ber undir. ESB mį ķ mesta lagi fella burt geršir og tilskipanir af sama mįlefnasviši og hafnaš var.  Ķ žessu tilviki er žaš Orkumarkašslagabįlkur 1 og 2.  Žaš vęri nįnast marklaus ašgerš aš hįlfu ESB, svo aš langlķklegast er eftir sįttaferli, sem fara į af staš, aš mįliš verši śr sögunni og Noršmenn og Liechtensteinar geri sérsamninga um snuršulaus raforkuvišskipti viš ESB.

Žaš er nįnast sorglegt aš horfa upp į žingmenn gera žvķ skóna, aš ašgangur Ķslands aš Innri markaši ESB verši ķ hśfi og jafnvel allur EES-samningurinn ķ uppnįmi.  Žetta er einskęr hręšsluįróšur, sem varš alręmdur į Icesave-tķmanum.  Ef samstarfsašilar okkar ķ EES į ESB-hliš ętla aš grķpa til slķkra óžverrabragša, žį eru žaš ólögleg višbrögš og sżna, aš slķkum mönnum er bezt aš halda ķ hęfilegri fjarlęgš.   

 

 


ESA og raforkuveršiš

Žorgeršur Katrķn Gunnarsdóttir, formašur Višreisnar, sér hiš fyrirheitna land Ķslendinga innan "Festung Europa", ž.e. ķ nįšarfašmi embęttis- og stjórnmįlamanna Evrópusambandsins, ESB, sem er risi į braušfótum, žar sem hagsmunir 0,35 M manna žjóšar į eyju langt noršur ķ Atlantshafi yršu ekki hįtt skrifašir.  Žaš er rislįg framtķšarsżn aš deila fullveldi smįžjóšar meš hįtt ķ 30 öšrum žjóšum og um hįlfum milljarši manna.  Hins vegar er sjįlfsagt aš rękta heilbrigš tengsl viš hinar Evrópužjóširnar.  

Žorgeršur kynnti įherzlur flokks sķns fyrir žingveturinn 2018-2019, sem er mjög ešlilegt af henni.  Hśn viršist hins vegar hafa veriš undarlega valvķs ķ žeirri kynningu, žvķ aš ekki veršur séš af mešfylgjandi veffrétt Morgunblašsins, aš hśn minnist žar į eitt örlagarķkasta mįliš, sem kynnt hefur veriš til sögunnar ķ vetur, ž.e. Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB. 

Žaš er lķklega śt af žvķ, aš henni finnst sjįlfsagt, aš Alžingi kokgleypi gagnrżnislaust alla Evrópugerninga, sem žangaš berast.  Žaš sé nįnast gušlast aš athuga meš gagnrżnum hętti, hvernig gerningurinn fellur aš Stjórnarskrį lżšveldisins, eša hvernig hann fellur aš aušlindastjórnun, sem samstaša hefur veriš um aš višhafa ķ landinu og sem naušsynleg er til aš nżta orkulindirnar meš hagkvęmasta hętti fyrir alla raforkunotendur ķ landinu.  Žaš blasir samt viš og stendur upp śr tali sérfręšinga į sviši Evrópuréttar og stjórnlaga, aš ķ heildina séš er EES-samningurinn meš öllum sķnum višaukum og višbótum kominn śt yfir žau mörk, sem Stjórnarskrįin leyfir.  

Višreisn svipar aš žessu leyti til trśflokks.  Spurningar um sannleiksgildi kenninganna eru óvišeigandi og allt, sem kemur frį fulltrśum almęttisins ķ Brüssel, er óskeikult.  Hugarfar af žessu tagi er lįgkśrulegt, gamaldags og meš öllu óvišeigandi ķ stjórnmįlum nśtķmans, enda fjarar nś mjög undan stjórnmįlaflokkum ķ Evrópu, sem fórna vilja fullveldi žjóša sinna į altari rķkjasambands, hvaš žį sambandsrķkis Evrópu. Eru örlög krataflokkanna til vitnis um žaš. 

Eftir Žorgerši Katrķnu var žessi speki höfš um orkumįlin į blašamannafundi Višreisnar 08.09.2018:

"Viš höfum m.a. fengiš hęrra orkuverš ķ gegnum EES-samstarfiš, og žvķ eru įlfyrirtękin og ašrir aš greiša hęrra verš en įšur ... ."

Hvaš hefur formašur Višreisnar fyrir sér um žetta ?  Ekkert handfast.  Žetta er tóm ķmyndun.  ESA hefur samžykkt alla raforkusamninga, sem žessi Eftirlitsstofnun EFTA hefur rżnt, įn athugasemda um orkuveršiš sjįlft, enda ekki hlutverk hennar aš taka afstöšu meš öšrum samningsašilanum og į móti hinum.  ESA hefur ķ žessu višfangi ašeins eitt hlutverk.  Aš gęta žess, aš orkusamningarnir feli ekki ķ sér rķkisstušning, sem styrki samkeppnisstöšu višsemjandans į kostnaš annarra ķ sömu grein, t.d. innan įlišnašarins, sem ekki verša ašnjótandi rķkisstušnings.  ESA hefur aldrei komizt aš slķkri nišurstöšu um orkusamninga į Ķslandi. 

Žaš er višurkennd stašreynd, aš raforkuverš į Ķslandi er einn af žįttunum, sem draga erlendar fjįrfestingar hingaš, og žótt flestu sé hęgt aš trśa upp į ESA, hefur hśn aldrei dirfzt aš setja sand ķ tannhjól samninga į milli ķslenzkra orkuseljenda og orkukręfs išnašar.  

Žaš er daušans vitleysa, aš ESA (eša tilvera ESA) hafi hękkaš verš ķ langtķmasamningum um raforku į Ķslandi, enda mętti lķta į slķkt sem tilraun til aš fęla fjįrfesta frį Ķslandi, en ķslenzk stjórnvöld hafa ķ įrarašir reynt aš laša erlenda fjįrfesta til landsins, enda eru erlendar fjįrfestingar hvarvetna ķ žróušum rķkjum taldar eftirsóknarveršar, hagvaxtarskapandi og fęrandi meš sér nżjustu žekkingu, t.d. į sviši framleišsluišnašar.  Alveg nż og öflug umhverfis- og öryggisstjórnun hefur t.d. borizt um samfélagiš frį įlverunum.  

Žetta er hįlmstrį Žorgeršar Katrķnar til aš bera ķ bętiflįka fyrir samning, sem setur Ķslendinga ķ žį aumkvunarveršu stöšu aš vera undir žrżstingi aš innleiša Evrópugerninga ķ lagasafn sitt, sem žeir ekkert hafa komiš nįlęgt aš semja og eru snišnir viš allt ašrar ašstęšur en hér rķkja, og sķšast en ekki sķzt eru ķ trįssi viš Stjórnarskrį landsins aš mati glöggra lagasérfręšinga.  Žetta hįlmstrį hjįlpar ekki slęmum mįlstaš, sem er innlimun Ķslands ķ Evrópusambandiš sneiš eftir sneiš.  Žetta heitir aš höggva śr launsįtri eša aš lęšast aftan aš saklausu fólki. Af hverju ekki aš segja sannleikann umbśšalaust: EES-ašildin jafngildir ašlögunarferli aš sjįlfu Evrópusambandinu ?  Enginn ber brigšur į mikilvęgi tollabandalags viš ESB, en mį kannski halda žvķ og snķša af alvarlega galla EES-samningsins meš tvķhliša frķverzlunarsamningi ? 

 


mbl.is Vęri „grķšarlegt tjón“ aš ganga śr EES
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvers konar strķš er žetta ?

Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš sérfręšilęknar hafa ekki fengiš samning viš Sjśkratryggingar Ķslands (SĶ) um aš veita eigin stofužjónustu meš kostnašaržįtttöku SĶ.  Žaš er jafnframt ljóst, aš lęknarnir uppfylla öll skilyrši, sem hingaš til hafa veriš sett aš hįlfu SĶ fyrir samningi, og SĶ hafa veriš fśsar til aš semja, en heilbrigšisrįšherra hefur meš gerręšislegum hętti komiš ķ veg fyrir samninga ķ hįtt ķ tvö įr. 

Hér skal draga stórlega ķ efa, aš nśverandi rķkisstjórn styšji žetta fįheyrša strķš Svandķsar Svavarsdóttur viš lęknastéttina ķ landinu, heldur er įstandiš birtingarmynd į öngžveiti, sem hugmyndafręšileg slagsķša viš stjórnun  heilbrigšiskerfisins hefur ķ för meš sér.  Afleišing hennar veršur dżrari og verri žjónusta viš skjólstęšinga heilbrigšiskerfisins, allt of hęg endurnżjun ķ lęknastétt og stöšnun žekkingaržróunar ķ greininni, sem žį žżšir hlutfallslega afturför m.v. nįgrannalöndin. 

Žaš er ömurlegt, aš žessi staša skuli vera uppi į Ķslandi 2018, en hśn er afleišing rķkjandi stöšu rķkisvaldsins viš veitingu heilbrigšisžjónustu ķ landinu.  Viš žvķ veršur vęntanlega lķtiš gert į nęstunni, en žaš veršur aš snķša verstu agnśana af kommśnķstķsku kerfi, til aš žaš virki almennilega (eins og kķnversku kommśnistarnir vita og framkvęma daglega), og til žess žarf lķklega atbeina Alžingis.  

Til merkis um alvarleika mįlsins er heilsķšugrein ķ Morgunblašinu 4. įgśst 2018 eftir kunnan og mikils metinn lękni, Sigurš Björnsson,

Heilbrigšisžjónusta į Ķslandi-hver er stašan og hvert stefnir ?".

Žetta var yfirlitsgrein um žróun og skipulag heilbrigšisžjónustu į Ķslandi.  Hśn var afar fróšleg og mįlefnaleg, en ekki fór į milli mįla, aš höfundurinn hafši miklar įhyggjur af nśverandi stöšu, sem viršist stafa af steinbarni rökžrota rįšherra.  Veršur nś gripiš nišur ķ greinina:

"Nżjasta rįšstöfun heilbrigšisyfirvalda er sś aš bregša fęti fyrir unga lękna, sem lokiš hafa sérnįmi og hyggjast koma til starfa į Ķslandi meš nżjustu žekkingu, og hefja störf innan heilbrigšisžjónustunnar meš sama hętti og forverar žeirra hafa gert til žessa. 

Žeir fį ekki aš starfa eftir samningi viš Sjśkratryggingar Ķslands, eins og žeir, sem fyrir eru, žannig aš sjśklingar, sem til žeirra leita, žurfa aš bera allan kostnašinn af lęknisheimsókninni sjįlfir og eru žannig sviptir sjśkratryggingum, sem žeir hafa greitt išgjöld fyrir frį unglingsaldri.  

Meš žessu eru yfirvöld aš innleiša mismunun, žar eš Tryggingarnar taka žįtt ķ greišslu fyrir žjónustu hjį sumum lęknum, en ekki fyrir sömu žjónustu hjį öšrum lęknum.  Žetta eru nżmęli, sem ganga žvert į vinnureglur Trygginganna og yfirlżsta stefnu yfirvalda til žessa.  

Ég fę mig ekki til aš rökręša žessa ašför yfirvalda aš heilbrigšisžjónustunni; ég trśi žvķ einfaldlega ekki, aš viš žessa įkvöršun verši stašiš."

Hér er um sišlaust og kolólöglegt athęfi rįšherrans aš ręša, sem rķkissjóšur tapar stórfé į, eins og sķšar veršur sżnt fram į.  Ef hvorki rķkisstjórn né Alžingi taka fram fyrir hendur hins ofstękisfulla rįšherra, veršur aš reka mįliš fyrir dómstólum, žvķ aš  framferšiš er kolólöglegt.  Žaš er rįšizt gegn atvinnufrelsi lękna, sem variš er ķ Stjórnarskrį, eins og atvinnufrelsi annarra stétta.  Žaš er brot gegn lögum um heilbrigšiskerfiš, žar sem öllum sjśklingum er tryggšur jafn réttur, en hér er um fjįrhagslega mismunun aš hįlfu rķkisins aš ręša eftir vali sjśklings į lękni.  Hvernig er hugarheimur stjórnanda, sem hagar sér svona ? 

"Žvķ er ekki hęgt aš hugsa žį hugsun til enda, ef įfram į aš hindra ķslenzka lękna meš sérfręšimenntun frį erlendum žekkingarsetrum ķ žvķ aš snśa heim og halda įfram aš tryggja hér į landi heilbrigšisžjónustu ķ hęsta gęšaflokki.  Žjóšin į žaš ekki skiliš af stjórnmįlamönnum eša embęttismönnum, sem allir eru ķ starfi og į launaskrį hjį ķslenzku žjóšinni.  

Samtök lękna og ašrir starfsmenn heilbrigšisžjónustunnar eru sem fyrr reišubśnir aš starfa meš yfirvöldum aš žvķ aš bęta žjónustuna og laga hana aš breyttum ytri ašstęšum.  Žį žyrfti fyrst aš skilgreina vandamįlin og leggja sķšan fram samstilltar tillögur til lausnar."

Vandamįliš er of lķtil samkeppni žeirra, sem žjónustuna veita, af žvķ aš rķkiš er yfir og allt um kring ķ žessum geira.  Žess vegna hefur hann logaš ķ illdeilum um kaup og kjör, af žvķ aš of lķtil samkeppni er um vinnuafliš.  Žaš žarf aš breyta fjįrmögnun rķkisstofnana į borš viš Landsspķtalann frį žvķ aš vera tilgreind fjįrhęš į fjįrlögum ķ aš verša greišslur fyrir verk, sem verkkaupinn, Tryggingastofnun/Sjśkratryggingar getur žį ķ sumum tilvikum vališ verktaka aš.  

Kostnašur viš heilbrigšisgeirann vex stjórnlķtiš įr frį įri, og žessi žróun ógnar stöšugleika rķkisfjįrmįlanna til lengdar litiš.  Žetta er sjśkleikamerki į kerfinu, žvķ aš Ķslendingar ęttu ekki aš bśa viš lakari heilsu en ašrar vestręnar žjóšir, žar sem mengun er hér miklu minni, nóg af hreinu vatni og žjóšin yngri en ašrar, t.d. ķ Evrópu.  Siguršur Björnsson reifaši žetta vandamįl:

"Margir žęttir hafa leitt til žess, aš kostnašur viš heilbrigšisžjónustu hefur vaxiš gķfurlega į sķšustu įratugum; aukin žekking į orsökum og ešli sjśkdóma, žróun tękjabśnašar, žróun og framleišsla lyfja, flóknar byggingar fyrir heilbrigšisžjónustu, menntun heilbrigšisstétta, teymisvinna (aškoma margra stétta aš lękningu hvers sjśklings).  Sumar žjóšir hafa ekki nįš aš tileinka sér framfarir ķ heilbrigšisžjónustu og žannig dregizt aftur śr žeim žjóšum, sem betur standa."

Žaš eru nśtķma lifnašarhęttir, óhollt matarręši, hreyfingarleysi, mikiš lyfjaįt og notkun vķmugjafa, sem eyšilagt hafa heilsu fjölmargra.  Tęknižróunin hefur gert heilbrigšisstarfsfólki kleift aš fįst viš sjśkdómana, sem af žessum lifnašarhįttum leiša, og sömu sögu er aš segja af hrörnunareinkennum, sem verša stöšugt algengari vegna meira langlķfis en įšur.  Almenningur er ekki nógu mešvitašur um gildi forvarna og mótvęgisašgerša upp į eigin spżtur įn aškomu heilbrigšiskerfisins, heldur reišir sig į žaš, žegar allt er komiš ķ óefni. 

Samfélagiš greišir bróšurpart kostnašar heilbrigšiskerfisins, og almenningur er jafnvel ómešvitašur um kostnašinn.  Žaš er ekki kyn, žó aš keraldiš leki.  

Siguršur Björnsson reifaši fjįrmögnunina:

"Sķšar varš Tryggingastofnun rķkisins til, og išgjöldin voru innheimt meš annarri skattheimtu hins opinbera.  Jafnframt voru sett lög og reglur um skipulag heilbrigšisžjónustunnar, žar sem gęta skyldi hagsmuna fólksins ķ landinu, og tķundašar voru skyldur lękna og annarra starfsmanna.  Žannig varš til hugtakiš heilbrigšiskerfi, sem aš miklu leyti hefur veriš fęrt undir stjórn embęttis- og stjórnmįlamanna ķ skjóli žess, aš kerfiš sé aš mestu leyti fjįrmagnaš af rķkissjóši (išgjöldum fólksins til sjśkratrygginga), en lķtiš horft til žess, aš heilbrigšisstarfsmenn hafa sjįlfir žróaš heilbrigšisžjónustu į Ķslandi, sem er mešal žess bezta, sem žekkist."

Žetta ęgivald embęttis- og stjórnmįlamanna yfir heilbrigšisžjónustunni er jafnframt hennar helzti Akkilesarhęll.  Žaš er engin įstęša til aš višhalda žessu stórgallaša fyrirkomulagi, žótt greišslur séu aš mestu śr sameiginlegum sjóšum, heldur ber brżna naušsyn til aš auka fjįrhagslegt og faglegt sjįlfstęši stofnananna.

Um fjóršungur af śtgjöldum rķkisins eša miaISK 209 fer til heilbrigšismįla.  Žetta hlutfall veršur aš hemja, žvķ aš annars munu ašrir naušsynlegir žjónustužęttir rķkisins endalaust sitja į hakanum, t.d. vegakerfiš, sem žarf stóraukin framlög, sem fartękjakaupendur og -rekendur standa reyndar rķkulega undir.  

Skipting kostnašar er žannig:

  • Sjśkrahśs: miaISK 92 eša 44 %
  • Heilbrigšisžjónusta utan sjśkrahśsa: mia ISK 48 eša 23 %
  • Hjśkrun og endurhęfing: miaISK 47 eša 22 %
  • Lyf og lękningavörur: miaISK 22 eša 11 %
  • Alls miaISK 209

Ķ lišnum "heilbrigšisžjónusta utan sjśkrahśsa" eru greišslur til sjįlfstętt starfandi sérfręšilękna um miaISK 12,5 eša 6 % af heild.  Žessi upphęš stendur undir śtseldum kostnaši yfir 300 lękna, ž.e. launakostnaši žeirra og 300 annarra starfsmanna auk hśsnęšiskostnašar og tękjabśnašar.Žessi kostnašur er viš žjónustu ķ 500“000 heimsóknum sjśklinga, sem er svipašur fjöldi og hjį göngudeildum Landsspķtalans og heilsugęzlum höfušborgarsvęšisins til samans.  

Er einhver glóra ķ žeim mįlflutningi heilbrigšisrįšherra, aš fęra eigi žjónustuna, sem žessi einkarekna starfsemi veitir, į göngudeildirnar og heilsugęzlurnar ?  Nei, žaš er brennt fyrir žaš.  Ķ fyrsta lagi geta žessir ašilar ekki tekiš viš žessari hįlfu milljón heimsókna vegna ašstöšuleysis og sumpart žekkingarskorts, og ķ öšru lagi yrši slķkt mjög óhagkvęmt.  Žvert į móti mętti spara rķkissjóši fé meš žvķ aš auka hlutdeild hinnar einkareknu starfsemi į kostnaš hinnar opinberu, žvķ aš einingarkostnašurinn er meš eftirfarandi hętti hjį sérfręšingum ķ lyflękningum sem dęmi:

  • Į stofu:                 8900 ISK/koma 
  • Į heilsugęzlustöš:      9600 ISK/koma
  • Į göngudeild Landssp.: 13400 ISK/koma

 Af žessu sést, aš heilbrigšisrįšherra berst ekki hinni réttlįtu barįttu fyrir mįlstaš skattborgarans, og rįšherrann berst heldur ekki fyrir mįlstaš skjólstęšinga heilbrigšiskerfisins, žvķ aš Siguršur Björnsson rekur žaš ķ grein sinni, aš į tvo alžjóšlega gęšamęlikvarša trónir ķslenzka kerfiš į toppinum.  Žaš er engum vafa undirorpiš, aš starfsfólk į sjįlfstętt starfandi lękningastofum į sinn žįtt ķ žessum hįu einkunnum ķslenzka heilbrigšiskerfisins. 

Žrįtt fyrir aš fį hęstu gęšaeinkunn er ķslenzka heilbrigšiskerfis engan veginn dżrast, heldur var žaš ķ 8. sęti įriš 2014 meš kostnašinn 3882 USD/ķb og 8,9 % af VLF.  

Žaš er hęgt aš auka skilvirkni ķslenzka kerfisins enn meira meš žvķ aš efla žį starfsemi, sem skilvirkust er, į kostnaš óskilvirkari starfsemi.  Einkareksturinn žarf žvķ aš efla, en ekki aš rķfa hann nišur, eins og rįšherrann reynir į hugmyndafręšilegum forsendum.  Žetta er grafalvarleg brotalöm ķ embęttisfęrslu rįšherrans.  Rįšherrann hefur ekki lįtiš sér segjast, heldur forheršist hśn viš gagnrżni.  Allt  ber žetta aš sama brunni og ber vott um, aš Svandķs Svavarsdóttir rekur annarlegt erindi meš embęttisfęrslu sinni og į ekki erindi ķ heilbrigšisrįšuneytiš.    

 

 

 

 


Hversu mikiš mį leggja ķ sölurnar ?

Innan vébanda Evrópusambandsins (ESB) var įkvešiš įriš 2009 aš fęra forręši orkumįla frį einstökum rķkjum til framkvęmdastjórnar ESB.  Žetta var gert meš vķsun til Lissabon-sįttmįlans, sem gildi tók 2009 og er stjórnarskrįrķgildi sambandsins.  Saminn var Žrišji orkumarkašslagabįlkur ESB og Orkustofnun sambandsins, ACER, sett į laggirnar 2011.  Samheiti į orkulagabįlkum ESB og Orkustofnun ESB, ACER, er Orkusamband ESB (EU Energy Union).  Stofnaš var til orkuskrifstofu ESB ķ hverju ašildarlandi Orkusambandsins, sem lżtur forystu s.k. Landsreglara. Hann tekur žįtt ķ stjórn ACER, en Landsreglarar EFTA-landanna munu sitja žar įn atkvęšisréttar.

Hlutverk Landsreglarans er aš framfylgja stefnunni, sem mörkuš er meš orkulögum ESB (öllum žremur lagabįlkunum og žeim fjórša, sem er į leišinni og enn fleiri munu koma) og Kerfisžróunarįętlun ESB/ACER til 10 įra ķ senn.  Orkuskrifstofa Landsreglarans er į fjįrlögum viškomandi lands, en hśn er ķ gjöršum sķnum óhįš framkvęmdavaldinu og dómsvaldi viškomandi lands og tekur einvöršungu viš fyrirmęlum frį ESB/ACER.

ESB hefur lagt mikla įherzlu į, aš orkustefna sambandsins og žar meš ofangreint kerfi verši innleitt ķ EFTA-löndunum žremur, Ķslandi, Noregi og Liechtenstein, sem ašild eiga aš Evrópska efnahagssvęšinu, EES, meš ESB-rķkjunum.  Žann 5. maķ 2017 samžykktu EFTA-löndin žaš loks eftir 7 įra japl og jaml og fušur ķ Sameiginlegu EES-nefndinni.

Žvķ hefur veriš haldiš fram hérlendis, aš žetta sé smįmįl fyrir Ķslendinga og "meinlaust" var einkunnin, sem einn gaf žessu Žrišja orkubįlksmįli, og žess vegna eigi Alžingi aš stašfesta gjörš Sameiginlegu EES-nefndarinnar og sżna žar meš, aš žaš standi viš fjölžjóšlega samninga, sem fulltrśar landsins hafa skrifaš undir. 

Į žessum mįlflutningi er aušvitaš sį alvarlegi ljóšur, aš EES-samningurinn, sem Alžingi samžykkti ķ janśar 1993, kvešur einmitt į um rétt Alžingis til aš samžykkja eša synja öllum nżjum lagasetningum frį ESB samžykkis, og aušvitaš getur enginn meš undirskrift sinni ķ Brüssel skuldbundiš Alžingi til aš samžykkja eitt eša neitt.  Žótt Alžingi hafi hingaš til aldrei notaš žennan synjunarrétt sinn, hefur norska Stóržingiš nokkrum sinnum gert žaš og mun hugsanlega gera žaš ķ nįnustu framtķš af umręšu ķ Noregi um jįrnbrautartilskipun, flutningabķlatilskipun og vinnumarkašstilskipun aš dęma.  Žaš er žess vegna alls engin gošgį eša ógnun viš EES-samninginn aš hafna Žrišja orkumarkašslagabįlkinum.  Hins vegar mį hverju mannsbarni ljóst vera, aš samžykki Alžingi innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlkinn ķ EES-samninginn (žingsįlyktun utanrķkisrįšherra), žį mun magnast upp ķ landinu mikil andśš į EES-samninginum.  

Veršur hlutverk Landsreglarans saušmeinlaust ?  Žvķ fer fjarri, eins og sjį mį af nešangreindri upptalningu:

  • Landsreglarinn mun vinna aš žvķ aš koma hér į markašskerfi fyrir raforku aš forskrift ESB/ACER, sem žżšir uppbošskerfi fyrir raforku, eins og er hiš vištekna višskiptalķkan ESB meš raforku.  Žar į bę er raforkan vara, en ekki orkuberi śr nįttśruaušlind ķ eigu žjóšarinnar.  Žarna er um aš ręša grundvallarmun į afstöšu ESB annars vegar og Ķslendinga og Noršmanna hins vegar, og žess vegna er hörš andstaša beggja žjóšanna gegn innleišingu į hugmyndafręši ESB um orkuna į Ķslandi og ķ Noregi.  Žekkja Alžingismenn sinn vitjunartķma ?
  • Landsreglarinn hefur eftirlit meš markašnum og sér um, aš žar rķki "frjįls samkeppni" įn markašsmisnotkunar og rķkisafskipta.  Afleišing af žessu kann aš verša krafa markašsašila til Landsreglara um jafnari ašstöšu fyrirtękja į markaši, sem óhjįkvęmilega  aš ESB-rétti žżšir, aš skipta verši Landsvirkjun upp og selja einhverja hluta hennar į markaši, vęntanlega alžjóšlegum.
  • Ķ sama augnamiši kann réttur til aš reisa nżjar virkjanir aš verša bošinn śt innan EES.  
  • Landsreglarinn semur skilmįla fyrir aflsęstreng frį Ķslandi til śtlanda, sem verša ķ samręmi viš Kerfisžróunarįętlun ESB/ACER.  Verkiš veršur vęntanlega bošiš śt į alžjóšlegum markaši.
  • Kerfisįętlun Landsnets veršur aš vera ķ samręmi viš Kerfisžróunarįętlun ESB/ACER og Landsreglarinn hefur eftirlit meš framkvęmdinni hjį Landsneti.  Žetta žżšir, aš Landsnet veršur aš hanna og sękja um leyfi fyrir og setja upp flutningskerfi raforku frį virkjunum og nišur aš landtökustaš sęstrengs, ef samningar takast um hann.  Samkvęmt reglum ACER leggst kostnašur af žessu į gjaldskrįr Landsnets.  Žaš er verulegur kostnašur, žvķ aš lķklega žarf aš flytja um 1200 MW afl frį stofnkerfi landsins aš sęstrengnum, og žaš er tęplega helmingur af uppsettu afli virkjana ķ landinu nśna.  Žetta mun žżša talsverša hękkun į gjaldskrįm Landsnets, sem kemur nišur į öllum heimilum, fyrirtękjum og stofnunum. 
  • Nś hefur sś mįlsvörn sézt, aš engin hętta sé ķ žessu fólgin, žvķ aš leyfisvaldiš verši įfram ķ höndum Ķslendinga.  Žetta er žvķ mišur form įn innihalds, eins og sumt annaš.  Į hvaša forsendum į Orkustofnun aš hafna umsókn um aš leyfi til aš leggja aflsęstreng til Ķslands, ef allir skilmįlar, sem Landsreglarinn samdi, eru uppfylltir.  ESB/ACER mun lķta žaš óhżru auga, ef ķslenzk stjórnvöld leggja meš höfnun umsóknar stein ķ götu sameiginlegrar Kerfisžróunarįętlunar.  Žaš er nęsta vķst, aš umsękjandinn mun kęra slķka höfnun fyrir ESA, og žį mį nęrri geta, hvernig fer.

Žvķ fer vķšs fjarri, aš hęgt sé aš halda žvķ fram meš vķsun til stašreynda mįlsins, aš innleišing umrędds orkubįlks ESB sé meinlaus fyrir Ķslendinga.  Hann umturnar raforkumarkašinum og hefur bein įhrif į stjórnun Landsnets.  Žetta mun örugglega valda mun breytilegra raforkuverši en nś er.  Į tķmum offrambošs orku gęti veršiš oršiš lęgra, en hękkar umtalsvert, ef hillir undir skort į afli eša orku.

Eftir tengingu landsins viš raforkukerfi ESB/ACER ķ Evrópu, žį mun raforkuveršiš hér draga dįm af raforkuveršinu į raforkumarkaši ESB, sem sveiflast eftir framboši og eftirspurn rafmagns og verši į eldsneyti.  Veršiš mun žį lķklega sveiflast enn meira yfir sólarhringinn en įn strengs og verša aš jafnaši töluvert hęrra en nś er.  Žetta hefur neikvęš įhrif į kaupmįtt heimilanna og hefur žungbęr įhrif į samkeppnishęfni sumra fyrirtękja.  

Höfundur žessa vefpistils hefur gagnrżnt žį, sem fara fljótt yfir sögu og gera lķtiš śr neikvęšum įhrifum Žrišja orkumarkašslagabįlksins į löggjöf landsins, rafkerfi, kaupmįtt og hagkerfiš.  Žeir hinir sömu hafa aldrei bent į neina kosti viš žennan orkubįlk fyrir landsmenn.  Ekki er hęgt aš telja meš hjįróma rödd, sem lét ķ ljós, aš stjórnun raforkukerfisins myndi batna viš aš śtlendingar tękju viš žvķ.  Žessi lagabįlkur veršur Ķslendingum dżrkeyptastur allra innleiddra lagabįlka ESB.  Svona mikiš mį ekki leggja ķ sölurnar til žess eins aš žóknast stjórnendum ESB og EFTA-landanna ķ EES.

Höfundur Staksteina sér fyrir sér Icesave-mįliš, žegar žessi mįl eru til umręšu, og nefnir Staksteina-dįlkinn 21. įgśst 2018: "Icesave, taka tvö":

"Bjarni Jónsson, rafmagnsverkfręšingur, bendir réttilega į stórgallaša mįlsvörn Rögnu Įrnadóttur um lögleišingu geršar um orkumarkaš.

Ragna var rįšherra ķ rķkisstjórn Jóhönnu Siguršardóttur og gerši aldrei, svo vitaš sé, minnstu athugasemd viš verstu framgöngu hennar, og var žó af mörgu aš taka.

Ķ višurkenningu fyrir žaš fékk Ragna stöšu ašstošarforstjóra Landsvirkjunar įn auglżsingar.  

Bjarni bendir į žaš augljósa, aš žaš stefnir ķ, aš rķkisstjórnin nśverandi brjóti stjórnarskrį landsins meš lögleišingu į Evrópugerš um Žrišja orkumarkaš og stofni til valds yfir innlendum mįlum, sem er utan og ofan viš framkvęmda- og dómsvald landsins.

Bjarni lżkur athugasemdum sķnum svo:

"Žaš stendur ekki steinn yfir steini ķ mįlflutningi Rögnu Įrnadóttur ķ téšri Ślfljótsgrein.

Hśn hefur kosiš aš fjalla meš ótrślega yfirboršslegum hętti um stórmįl į sviši ķslenzks fullveldis og į sviši orkumįla meš žeim afleišingum, aš hśn hefur villt um fyrir fólki, sem ekki hefur lagt sig eftir kjarna žessa mįls eftir öšrum leišum.  

Žetta er ķ anda mįlflutnings išnašarrįšuneytisins um žetta efni og lögfręšilega įlitsgerš fyrir rįšuneytiš, sem fyrrverandi framkvęmdastjóri hjį ESA var fenginn til aš semja.""

 

 

 

 

 

 

 


Kśvending Bandarķkjanna

Bandarķkjaforseti hefur sett af staš višskiptastrķš viš Kķna, Kanada, Mexķkó, Evrópusambandiš (ESB) og Japan, eins og upp śr žurru. Hér eru mikil firn į ferš, sem hafa munu vķštękar og alvarlegar afleišingar um allan heim.  Margir binda žessi ósköp viš persónu Donalds Trumps, en hvers vegna hefur bandarķska žingiš žį ekki gripiš ķ taumana  og sett honum stólinn fyrir dyrnar ?  Žingmenn eru sennilega į bįšum įttum um vilja kjósenda ķ žessum efnum, og kjósendur munu tjį hug sinn ķ nóvember 2018.  Žvķ mišur veršur aš įlykta, aš hér sé um stefnubreytingu aš hįlfu Bandarķkjanna aš ręša ķ alžjóša višskiptamįlum.

Ef žaš reynist rétt, er žaš alger uppgjöf Bandarķkjamanna į sviši frjįlsrar samkeppni, hornsteins aušgunarstefnunnar, kapķtalisma Skotans Adams Smiths o.fl. Žessi hegšun er veikleikamerki aš hįlfu Bandarķkjanna, sem mun gera Bandarķkin enn žį veikari og aš hornkerlingu ķ alžjóša samstarfi. 

Žetta er jafnframt pólitķskt gjörningavešur, sem gjörbreyta mun valdahlutföllum ķ heiminum og dęma Bandarķkin til minni įhrifa en nokkru sinni sķšan fyrir Fyrri heimsstyrjöld.  Hugsanlegt er, aš einangrunarhyggja taki völdin ķ Bandarķkjunum, ef ekki veršur stefnubreyting eftir nęstu žingkosningar og forsetakosningar žar.  Utanrķkisrįšuneytiš hér hlżtur aš kanna, hvort stašfesta Bandarķkjamanna um aš standa viš Varnarsamning Ķslands og Bandarķkjanna stendur óhögguš ķ žessu gjörningavešri, žar sem allt er upp ķ loft. 

Finnur Magnśsson, hęstaréttarlögmašur og ašjunkt viš Lagadeild HĶ, ritar grein um sķšustu atburši į sviši alžjóšavišskipta į Sjónarhóli Morgunblašsins 26. jślķ 2018,

"Frķverzlun į tķmamótum" ,

žar sem hann skrifar m.a.:

"Gagnrżni Bandarķkjastjórnar beinist nś gegn helztu bandamönnum Bandarķkjanna, s.s. Kanada, Evrópusambandinu og Japan, og hefur leitt til įlagningar verndartolla į vörur innfluttar m.a. frį žessum löndum.  Hér kvešur viš nżjan tón, sem mun aš öllum lķkindum leiša til grundvallarbreytinga į meira en hįlfrar aldar fyrirkomulagi ķ alžjóšavišskiptum."

Žaš er įstęša til aš óttast, aš Finnur hafi rétt fyrir sér um žetta.  Žį vaknar spurningin um žaš, hvernig Ķslendingar koma įr sinni bezt fyrir borš ķ žessum ólgusjó.  Viš höfum fellt nišur alla tolla, nema į bķlum, eldsneyti og sumum matvęlum, og viljum hafa frjįlsan ašgang aš öllum mörkušum fyrir vörur okkar og žjónustu.  Žį er įreišanlega affarasęlast aš lįta ekki loka sig inni ķ neinu tollabandalagi, eins og EES, heldur aš stefna į gagnkvęma frķverzlunarsamninga viš sem flesta og žįtttöku ķ frķverzlunarsamtökum Evrópu, EFTA. 

Žessi žróun alžjóšamįla żtir meš öšrum oršum undir žaš aš segja upp EES-samninginum, enda er hann gjörsamlega vonlaust fyrirkomulag til frambśšar ķ višskiptalegum efnum.  

Athugum nś, hvernig Finnur Magnśsson lauk téšri grein sinni:

"Önnur afleišing verndartolla Bandarķkjanna er, aš žau rķki, sem ašhyllast frjįls vöruvišskipti, hafa tvķeflzt ķ afstöšu sinni til frelsis ķ alžjóšavišskiptum.  Hinn 17. jślķ sl. geršu Evrópusambandiš og Japan meš sér einn stęrsta frķverzlunarsamning, sem geršur hefur veriš.  Samningurinn mun afnema tolla aš allmestu leyti į milli žessara ašila.  Svo aš dęmi sé nefnt, žį verša afnumdir tollar į 99 % japanskra vara innfluttra til Evrópusambandsins og af 94 % evrópskra vara innfluttra til Japan.  Žaš mun leiša til lęgra vöruveršs til hagsbóta fyrir neytendur og fyrirtęki ķ Evrópu og Japan.  

Er nś svo komiš, aš bandamenn Bandarķkjanna, s.s. Japan og Sušur-Kórea, hafa  įkvešiš aš draga śr samvinnu sinni viš Bandarķkin į sviši frjįlsra vöruvišskipta og leitast viš aš gera frķverzlunarsamninga sķn į milli įn aškomu Bandarķkjanna.  Er hér um stefnubreytingu aš ręša, enda ljóst, aš žessi rķki hafa horft mjög til Bandarķkjanna į žessu sviši um įratugaskeiš. 

Af žessu leišir, aš nś reynir sem aldrei fyrr į regluverk alžjóšavišskipta, ž.e. GATT-samninginn frį 1947, og undirsamninga žess samnings, og WTO-samninginn frį 1994.  Ef svo fer, aš Bandarķkin tapi fyrrnefndum įgreiningsmįlum [į vettvangi WTO-innsk. BJo], er ekki hęgt aš śtiloka, aš Bandarķkjastjórn dragi sig śt śr žessum samningum meš ófyrirsjįanlegum afleišingum.  Veršur žį komin upp nż staša ķ alžjóšamįlum.  Fjölžjóšlegir samningar um vöruvišskipti munu žį heyra sögunni til, og algengustu samningar į sviši vöruvišskipta verša aš öllum lķkindum tvķhliša žjóšréttarsamningar."

Hér skal taka undir lokaįlyktun höfundarins og įlykta į žeim grunni įfram, aš žessi žróun višskiptamįla heimsins żtir undir žaš, aš Ķslendingar segi upp žeim fjölžjóšlega og um margt stjórnarfarslega ķžyngjandi (yfiržjóšlega) višskiptasamningi, sem ķ gildi er į milli Ķslands, ESB, Noregs og Liechtenstein, s.k. EES-samningi, og sękist ķ stašinn eftir tvķhliša žjóšréttarsamningi į višskiptasviši og jafnvel fleiri svišum.  

Martin Wolf, dįlkahöfundur "Financial Times", er žungoršur ķ garš Donalds Trumps, enda eru gjöršir hans dęmalausar og hafa nś žegar grafiš undan trausti hefšbundinna bandamanna Bandarķkjanna į žeim meš ófyrirsjįanlegum afleišingum.  Morgunblašiš birti grein eftir hann 12. jślķ 2018,

"Trump skapar glundroša meš tollastrķši".

Greinin hófst meš einstęšum hętti, žegar um er aš ręša Bandarķkjaforseta:

"Leištogi valdamestu žjóšar heims er bęši hęttulegur mašur og fįfróšur.  Hvernig į heimsbyggšin aš bregšast viš honum ?  Žaš er erfitt aš finna svariš, žvķ aš Donald Trump hefur tekizt aš skapa mikinn glundroša.  Žaš er erfitt aš semja viš manninn einmitt vegna žess, aš enginn veit fyrir vķst, hvaš žaš er, sem hann, eša fólkiš ķ kringum hann, vill ķ raun.  Žetta er allt annaš en ešlilegt įstand." 

Žaš er illa komiš fyrir Vesturlöndum, žegar forysturķki žeirra lżtur stjórn, sem bandamennirnir telja algert ólķkindatól.  Ef žingkosningarnar ķ nóvember ķ įr verša til aš treysta forsetann ķ sessi, žį mį jafnvel bśast viš, aš višskiptastrķš Bandarķkjanna muni leiša til einangrunar žeirra.  Hvaš veršur žį um NATO ?  Žaš er furšulega lķtil umręša farin af staš um žaš, aš jafnvęgiš ķ heiminum er į tjį og tundri fyrir tilverknaš rķkis, sem veriš hefur ķ forystu rķkja, sem vilja stunda frjįlsan markašsbśskap.  

"Rķkisstjórnin hefur réttlętt tolla į stįl og įl, sem žegar eru ķ gildi, meš vķsan til žjóšaröryggis.  Sömu rök liggja aš baki rannsókn į innflutningi į bķlum, sem hófst ķ maķ.  Žaš var einmitt vegna žess, aš menn óttušust, aš lönd myndu misnota heimild til undanžįgu vegna žjóšaröryggis, aš reglur Alžjóšavišskiptastofnunarinnar eru žröngt skilgreindar.  Žar er tiltekiš, aš undir višskipti, sem gętu varšaš žjóšaröryggi, falli t.d. verzlun meš "klarnakleyf efni" og "višskipti meš vopn, skotfęri, strķšstól og ašrar vörur, sem beint eša óbent eru notašar ķ hernaši", og fjallaš um "ašgeršir, sem geršar eru į strķšstķmum, eša žegar neyšarįstand af öšrum toga skapast į alžjóšavettvangi".

Įl- og stįltollarnir og hvaš žį heldur tollar į bifreišar, brjóta greinilega gegn reglum Alžjóšavišskiptastofnunarinnar, og ef višskipti viš Kanada stefna žjóšaröryggi Bandarķkjanna ķ voša, hvaša landi stafar žeim žį ekki ógn af ?  Ef bķlar hafa eitthvaš aš gera meš žjóšaröryggi, hvaša vörur gętu žį mögulega ekki varšaš öryggishagsmuni žjóšarinnar ?  

"Verndarstefna mun auka velmegun okkar og styrk", sagši Trump, žegar hann sór embęttiseiš sinn.  Žvķ mišur var honum full alvara."

Žaš er ekki annaš hęgt en aš taka undir žessa gegnrżni Martins Wolf į Donald Trump.  Bandarķkin žverbrjóta reglur WTO, og geta meš framferši sķnu gengiš af Alžjóšavišskiptastofnuninni daušri ķ krafti stęršar sinnar.  Žį er lķklegt, aš önnur rķki taki höndum saman um aš endurreisa WTO og kannski fela henni auknar valdheimildir.  Žaš veršur fróšlegt aš sjį, hver gengur žar fram fyrir skjöldu.  Veršur žaš e.t.v. Bretland eša Žżzkaland, eša žau tvö rķki og Japan ?  

Įfram heldur Martin Wolf:

"Og hvar endar žetta allt saman ?  Paul Krugman, einn af fremstu višskiptahagfręšingum heims, telur, aš žróist mįlin į žann veg, aš allir verši komnir ķ tollastrķš gegn öllum, žį muni alžjóšavišskipti minnka um 70 %.

Žaš kemur į óvart, aš framleišsla į heimsvķsu myndi hins vegar ašeins dragast saman um 3 %.  Žessar tölur ganga śt frį forsendum reiknilķkana, sem taka ekki meš ķ reikninginn žį röskun, sem į sér staš ķ hagkerfum žjóša og žį óvissu,sem skapast, žegar alžjóšahagkerfiš lagar sig aš breyttum leikreglum.  Žessi lķkön taka heldur ekki meš ķ reikninginn, hvernig žaš mun draga žróttinn śr hagkerfum žjóša, žegar alžjóšleg samkeppni minnkar.  Sķšast en ekki sķzt lķta reiknilķkönin framhjį žeirri óvild, sem tollastrķš geta skapaš.  Er nęsta vķst, aš velvild į milli žjóša yrši ekki svipur hjį sjón."  

 


Višskipti meš jaršir į Ķslandi

Landbśnašur į Ķslandi į undir högg aš sękja, sumpart vegna žess aš hann er nś kominn ķ beina samkeppni viš annars konar landbśnaš en hér er stundašur, ž.e. nišurgreiddan verksmišjulandbśnaš ESB, sem notar alls konar hjįlparmešul, sem hér eru bönnuš af heilsufarsįstęšum eša ekki žörf fyrir. Heilnęmiš er žess vegna ósambęrilegt, nema bornar séu saman vörur meš vottun um lķfręna ręktun.  

Ķslenzkir bęndur hafa aukiš framleišni fyrirtękja sinna, bśanna, grķšarlega undanfarin 30 įr, en bśin eru samt enn rekin sem fjölskyldufyrirtęki.  Frį sjónarhorni byggšastefnu meš ešlilegu og fjölbreyttu mannlķfi ķ hinum dreifšu byggšum landsins er žaš ęskilegasta rekstrarformiš.  Vegna stęršarmunar er framleišni ķslenzkra bśa yfirleitt minni en framleišslufyrirtękja landbśnašarafurša ķ ESB, en gęšamunur framleišslunnar er yfirleitt mikill, ķslenzkum landbśnaši ķ vil.  Žaš er verkefni nęstu įra aš fį žetta formlega vottaš, svo aš žessi kostur, sem veršur sķfellt mikilvęgari ķ augum almennings um allan heim, endurvarpist ķ verš į śtflutningsvöru.

  Loftslagsžróunin gęti og lagzt į sveif meš ķslenzkum bęndum, eins og komiš hefur į daginn ķ sumar meš brżnni žörf norręnna bęnda fyrir hey, og į Ķslandi eru umframhey af góšum gęšum.

Bęndum hérlendis hefur fękkaš stöšugt į sama tķma og framleišsluaukning hefur oršiš ķ landbśnašinum ķ heild.  Žetta er aušvitaš lykillinn aš naušsynlegri framleišniaukningu.  Bęndur hafa viš žessar ašstęšur fengiš fremur lįgt verš fyrir jaršir sķnar ķ samanburši viš ķbśšaverš ķ žéttbżli, og jaršir hafa jafnvel lagzt ķ eyši, žegar gamlir bęndur bregša bśi. Bęndur hafa žess vegna gripiš fegins hendi tilboš frį fjįrsterkum ašilum, innlendum og frį jafnsettum erlendum rķkisborgurum samkvęmt EES-samninginum. Stjórnarskrįin tryggir bęndum (jaršeigendum) rétt til aš selja eign sķna löglegum bjóšendum.  

Hin hlišin į žessum peningi er, aš margar jaršir eru aš safnast į fįar hendur, sem ekki vinna žar handtak, hvorki beint né óbeint. Nżju eigendurnir eru žó a.m.k. sumir fśsir til aš leigja jarširnar undir bśskap og hafa vķst bošiš sanngjörn kjör leigutökum.  Viš žęr ašstęšur eru uppfyllt skilyrši um įframhaldandi ešlilegt og fjölbreytt lķf ķ sveit, og eignarhaldiš skiptir žį ekki höfušmįli.  Ef nżir eigendur ekki ętla aš stunda atvinnustarfsemi į jöršinni, mętti gera žaš aš skilyrši fyrir kaupum, aš žeir leigšu hana til bśskapar eša landbóta af einhverju tagi.  

Žaš viršist sammerkt flestum jöršunum, sem keyptar hafa veriš įn fyrirętlunar um bśskap žar, aš žaš eru hlunnindajaršir, oftast meš laxveiširéttindi.  Veiširéttarhafar telja veišihlunnindi til mikilvęgra hagsmuna sinna, og žess vegna missir bęndastéttin spón śr aski sķnum, žegar ašrir kaupa jaršir meš veišihlunnindum.  Žaš mętti reisa skoršur viš žessu meš žvķ aš setja nokkur skilyrši um rekstur eignanna, sem žó mismuna ekki eftir žjóšerni:  

  1. Félag mį žį ašeins eiga jörš, eina eša fleiri, ef handhafar meirihlutaeignar ķ félaginu hafa fasta bśsetu į jörš, og/eša žeir reka atvinnustarfsemi į a.m.k. einni jörš įriš um kring. Eigendaskrį félagsins skal vera opinber og spanna skżlaust alla eigendur.  Félagiš skal hafa heimilisfesti į Ķslandi og vera žar skattskylt. Undanžįgu frį žessu įkvęši um fasta bśsetu og/eša atvinnustarfsemi eiganda į jörš er unnt aš veita, ef félagiš leigir jarširnar til įbśšar og hefšbundinna nytja, landgręšslu eša annarrar sprotastarfsemi, innan tveggja įra frį kaupum eša brottflutningi sķšasta įbśanda, ella skal viškomandi sveitarfélag öšlast kauprétt samkvęmt veršmętamati ķ fasteignaskrį.  
  2. Einstaklingi skal vera heimilt aš eiga ótakmarkašan fjölda jarša, ef hann hefur fasta bśsetu į einni žeirri og/eša nytjar jarširnar til hefšbundins bśskapar, landgręšslu, ž.m.t. skógręktar, hrossaręktar e.ž.l.  
 
Ašalinntakiš ķ ofangreindum kvöšum er gegnsęi eignarhalds, skattlagning hérlendis og nżting lands meš hefšbundnum hętti eša til landgręšslu.  Žótt meginįhugi fjįrfesta kunni aš beinast aš lax- og silungsveišihlunnindum, verša žeir annašhvort aš stunda atvinnustarfsemi į jöršunum eša aš veita öšrum umboš til žess.  Žaš mį sem sagt ekki kaupa jörš til aš leggja hana ķ eyši.
Žann 17. jślķ 2018 skrifaši Agnes Bragadóttir Baksvišsgrein ķ Morgunblašiš, sem hśn nefndi:
"Geta fališ eignarhaldiš ef žeir vilja":
 
"Erlendir auškżfingar hafa sķšustu įr keypt fjölda jarša.  Erfitt er aš henda reišur į žvķ, hversu stór hluti ķslenzkra jarša er kominn ķ eigu śtlendinga, žvķ aš eignarhald erlendra ašila er ķ įkvešnum tilvikum ķ gegnum ķslenzk fyrirtęki.  Žaš į t.d. viš um eignarhaldiš į Hótel Kötlu.  Śtlendingar, sem kaupa jaršir ķ gegnum ķslenzk fyrirtęki, geta žvķ fališ eignarhald sitt, ef žeim sżnist svo."
Žaš ętti aš vera krafa löggjafans, aš eignarhald jaršnęšis į Ķslandi sé gegnsętt, žannig aš rekja megi eignarhaldiš į einfaldan hįtt til einstaklinga og aš žaš sé til į reglulega uppfęršri skrį.  
Sķšan vitnaši Agnes ķ vištal sitt viš Stefįn Mį Stefįnsson, lagaprófessor:
""Žaš er bara spurning um žaš, hversu langt menn vilja ganga, en fyrst af öllu verša menn aš vita, hvar leyfileg mörk liggja.  Žaš eru möguleikar fyrir okkur aš koma upp eins konar varnarmśrum.
Giršingarnar gagnvart žrišju rķkjum eru nokkuš klįrar, žvķ aš žaš eru engar skuldbindingar gagnvart žeim.  T.d. gętu Žjóšverjar ekki keypt upp jaršir hér, bara ķ krafti fjįrmagns.  [Englendingurinn Ratcliff hefur keypt jaršir ķ Vopnafirši, bara ķ krafti fjįrmagns.  Hvers vegna geta Žjóšverjar žaš ekki ? - innsk. BJo.]Žaš vęri hęgt aš setja giršingar gagnvart žvķ.  Öšru mįli gegnir, ef fyrirtęki kemur hingaš ķ žeim tilgangi aš stofna til atvinnustarfsemi.  Žį vęru jaršakaup félaga frį žrišju rķkjum heimil, og sama ętti viš um śtlendinga, sem kęmu hingaš til žess aš verša launžegar", sagši Stefįn Mįr.
Ég tel tvķmęlalaust, aš hęgt sé aš setja bśsetuskilyrši ķ lög ķ tengslum viš sölu į jöršum."
 
Žaš į ekki aš vera keppikefli löggjafans aš setja upp giršingar hér gegn erlendum fjįrfestingum į žessu sviši né öšrum.  Hins vegar į aš hindra jaršakaup, sem einvöršungu snśast um aš nżta hlunnindi jaršarinnar.  Meš ķ kaupunum veršur aš vera alhliša nżting jaršarinnar, svo aš samręmi sé viš almenna byggšastefnu landsmanna, landbśnašarstefnu og stefnu um aš hefta losun koltvķildis viš uppblįstur lands og bindingu kolefnis meš skógrękt og annarri ręktun. 
 
Hjörleifur Guttormsson, nįttśrufręšingur og fyrrverandi Alžingismašur og rįšherra, tengdi ógöngur landsölumįla viš EES-samninginn ķ Morgunblašsgrein sinni 21. jślķ 2018:
"Jaršakaup śtlendinga eftir aldarfjóršung ķ EES".
 
Žar lżsir hann skelfilegum lausatökum stjórnmįlamanna og embęttismanna hérlendra viš gerš žessa dęmalausa samnings.  Felst ķ efnistökum Hjörleifs stašfesting į žvķ, sem haldiš hefur veriš fram į žessu vefsetri, aš Ķslendingar hafa einfaldlega fęrzt of mikiš ķ fang meš žvķ aš ętla aš hafa ķ fullu tré viš risarķkjasamband, sem hér seilist til įhrifa į öllum žremur svišum rķkisvaldsins:
 
"Žaš ferli, sem hér er komiš į fullt skriš vķša um land, į rętur ķ EES-samningnum og hįskalegum vettlingatökum ķslenzkra stjórnvalda viš gerš hans.  Ķ opnu bréfi til Steingrķms Hermannssonar, forsętisrįšherra, sem birtist ķ Tķmanum 1. febrśar 1991, vakti ég athygli į, hvert stefndi, žvert į yfirlżsingar hans viš upphaf mįlsins 1989.  
Ķ svargrein hans ķ sama blaši viku sķšar vķsaši Steingrķmur ķ forkaupsrétt sveitarfélaga og bętti viš:
"Allt slķkt er gert rįš fyrir aš herša.  Eignarhald erlendra ašila į landi, sem ekki er naušsynlegt vegna atvinnureksturs, veršur ekki leyft."
 
Eftir stjórnarskiptin 1991 var falliš frį flestum fyrirvörum viš samninginn af Ķslands hįlfu og vķsaš til vęntanlegra įkvęša ķ fjįrfestinga-, fasteigna-, jarša- og įbśšarlögum, sem sett voru sķšar į įrabilinu 1996-2004.  Žegar til kastanna kom, reyndust žau haldlķtil eša haldlaus, enda žar aš margra mati gengiš lengra ķ aš opna fyrir fjįrfestingar śtlendinga en EES-rétturinn krafšist."
 
 Žaš er ljóst af lżsingu Hjörleifs, aš upphafleg fyrirętlun Steingrķms Hermannssonar um aš koma ķ veg fyrir uppkaup į jöršum einvöršungu vegna veišihlunninda, sem sķšan leišir gjarna til, aš jöršin fer ķ eyši, hefur fariš gjörsamlega ķ handaskolum.  Žaš er ekki lķklegt, žótt Hjörleifur viršist sķšar ķ greininni binda nokkrar vonir viš žaš, aš rķkisstjórn Katrķnar Jakobsdóttur takist betur upp viš žaš aš bśa til kerfi, sem lašar aš fjįrfesta, sem hefja hér raunverulega atvinnustarfsemi eša leigja bęndum jaršir sķnar į sanngjörnu verši til hefšbundinnar starfsemi eša nżsköpunar, en lįta ekki žar viš sitja aš kaupa jaršir af bęndum eša öšrum til žess einvöršungu aš nżta veišihlunnindi.
 
Til aš embęttismenn hętti aš fara eins og kettir ķ kringum heitan graut af ótta viš athugasemdir ESA og kęrur til EFTA-dómstólsins fyrir brot į jafnstöšu žjóšerna innan EES, er eina rįšiš aš segja EES-samninginum upp.  Žaš er löngu tķmabęrt og mundi létta alls konar įžjįn af stjórnsżslu, rįšherrum, Alžingismönnum, dómurum og ekki sķzt af atvinnulķfinu.  Žaš er ljóst, aš ella verša hér sķfelldar uppįkomur vegna augljósra stjórnlagabrota, sem žó er reynt aš breiša yfir viš innleišingu nżrra Evrópugjörša.   
 

 

 

 

 


Logniš į undan storminum

Ekkert ber į raunhęfum śrręšum rķkisstjórnar til aš létta atvinnulķfinu róšurinn.  Žaš glķmir nś viš slęm rekstrarskilyrši, einkum śtflutningsatvinnuvegirnir, sem glķma viš minni tekjur ķ krónum tališ į mešan kostnašur hefur aukizt hóflaust.  

Siguršur Hannesson, framkvęmdastjóri Samtaka išnašarins, hefur undanfariš įr veriš ötull viš aš skrifa blašagreinar, žar sem hann hefur lżst hęttulega mikilli rżrnun samkeppnishęfni ķslenzkra fyrirtękja og jafnframt bent į śrręši, sem stjórnvöld žurfa og geta gripiš til hiš brįšasta.

Stżrivextir Sešlabankans eru  kapķtuli śt af fyrir sig, sem rķkisstjórnin ręšur ekki viš öšru vķsi en aš leggja lagabreytingu um Svörtuloftin fyrir Alžingi, sem gerir žeim skylt aš lķta meira til efnahagslegs stöšugleika en nś er ķ staš gallašs mats į veršbólguvęntingum, sem hafa į undanförnum įrum skotiš hįtt yfir markiš.  Hśsnęšislišur hefur auk žess allt of hįtt vęgi viš veršbólguśtreikninga, og žęttir langt utan seilingarsvišs Sešlabankans hafa mun meiri įhrif į veršžróun hśsnęšis en śtlįnsvextir.  

Žann 3. jślķ 2018 birtist alvarleg frétt ķ Morgunblašinu undir fyrirsögninni:

"Fyrirtękin aš fara śr landi":

""Stjórnvöld verša aš bregšast viš versnandi stöšu framleišslufyrirtękja meš skżrri atvinnustefnu.  Annars er hętta į, aš fleiri framleišslufyrirtęki og störf fari śr landi."  Žetta segir Siguršur Hannesson, framkvęmdastjóri Samtaka išnašarins.  Žaš sé aš koma į daginn, aš ķslenzkt hagkerfi standi ekki undir svo hįum launum, nema framleišni aukist."

Hvernig ķ ósköpunum mį žaš vera, aš rķkisstjórnin sitji viš žessar ašstęšur meš hendur ķ skauti og ašhafist ekkert gegn ašstešjandi vanda ?  Meš žvķ bregst rķkisstjórn Katrķnar Jakobsdóttur skyldum sķnum.  Hśn ętti nś žegar aš hafa hleypt af stokkunum mótvęgisašgeršum, sem żta undir framleišnivöxt.  Žar er um aš ręša fjįrfestingarörvandi ašgeršir į borš viš lękkun opinberra gjalda af fyrirtękjum, s.s. lękkun veišigjalda, aš létta kolefnisgjöldum af žeim, sem nįš hafa loftslagsmarkmišum 2030, lękkun tryggingagjalds og tekjuskatts fyrirtękja.

Hvaš sagši Siguršur Hannesson meira ?:

"Žaš er hętt viš, aš išnašur, sem fer śr landi, komi ekki aftur.  Framleišslufyrirtęki hafa veriš aš hagręša og segja upp fólki ķ vetur.  Žaš segir sķna sögu, žegar fyrirtęki vilja annašhvort fęra hluta starfseminnar utan eša telja sig ekki geta keppt viš viš erlenda keppinauta vegna žess, hversu hįr innlendur kostnašur er oršinn.  Laun og vaxtakostnašur eru lęgri erlendis sem og skattar og tryggingagjald.  Žessi skilyrši eru erfiš fyrir nż fyrirtęki sem og žau eldri.  Hęttan er sś, aš nż fyrirtęki verši sķšur til." 

Ķ fréttinni kemur fram, aš nęst į eftir Svisslandi eru mešallaun ķ ISK ķ išnaši og žjónustu hęst į Ķslandi.  Mešallaun innan OECD eru 361,2 kISK/mįn, og mišaš viš žau eru 5 hęstu launin innan OECD:  ķ Sviss 215 %, į Ķslandi 205 %, ķ Noregi 172 %, ķ Lśxemborg 163 % og ķ Įstralķu 158 %. 

Ķsland er įreišanlega komiš meš hęrri launakostnaš en hagkerfiš ręšur viš.  Eitt af mörgum śrręšum, sem grķpa žyrfti til, til aš verjast ofrisi og hrapi hagkerfisins, er lįgt žak (undir veršbólgu) į allar launahękkanir ķ t.d. 3 įr.

Žann 13. jśnķ 2018 birti Markašur Fréttablašsins grein eftir Sigurš, sem bar fyrirsögnina:

"Heimatilbśinn vandi".

Hann lauk greininni žannig:

"Ein forsenda bęttrar samkeppnishęfni er, aš starfsumhverfi sé stöšugt, skilvirkt og hagkvęmt.  Aukinn og vķštękur stöšugleiki er ekki bara til hagsbóta fyrir fyrirtęki, heldur allt ķslenzkt samfélag.  Undanfarin įr hafa ytri skilyrši veriš hagfelld, en žvķ mį ekki treysta til framtķšar litiš.  Hįir skattar, hį laun og hįir vextir ķ alžjóšlegu samhengi vinna žó į móti, auk žess sem lengra er gengiš ķ innleišingu EES-reglugerša en žörf krefur.  Žaš jįkvęša ķ stöšunni er žó žaš, aš žetta er heimatilbśinn vandi, sem stjórnvöld hafa öll tękifęri til aš vinna į og efla žar meš samkeppnishęfni Ķslands."

Vera landsins ķ EES eykur verulega į óstöšugleikann ķ starfsumhverfi atvinnulķfsins, žvķ aš framkvęmdastjórn ESB ungar stöšugt śt nżjum Evrópugjöršum, lagabįlkum og reglugeršum.  Žaš er ekkert tillit tekiš til smęšar ķslenzka žjóšfélagsins viš innleišingu žessara gerša, og kostnašur fyrirtękja og stjórnsżslu hérlendis af žessu skriffinnskubįkni er aš öllum lķkindum yfir 100 miaISK/įr, žegar tillit er tekiš til hamlandi įhrifa bįknsins į framleišniaukningu landsins.  Of lķtil framleišniaukning almennt hérlendis er einmitt višurkennt vandamįl. 

Til aš losna viš žessa byrši žarf einfaldlega aš segja upp EES-samninginum.  Žį tekur viš eins įrs umžóttunartķmi.  Hafi ekki nįšst aš gera frķverzlunarsamning į žeim tķma, tekur gamli verzlunarsamningurinn į milli Ķslands og ESB gildi, og hann var alls ekki slęmur.  

Žorbjörn Gušjónsson, cand.oecon., varpaši ljósi į hrikalega stöšu śtflutningsfyrirtękis į hugbśnašarsviši meš grein ķ Morgunblašinu 3. jślķ 2018,

"Viš erum öll ķ įstandinu og žaš er gott".

Hann sżndi įhrif veršlagsbreytinga į rekstrarnišurstöšu dęmigeršs hugbśnašarfyrirtękis ķ śtflutningi.  Įriš 2014 nįmu rekstrartekjur žess MISK 350, en höfšu įriš 2017 lękkaš nišur ķ MISK 285,4.  Gengishękkun, 18,5 %, innlend veršbólga, 6,7 % og launahękkanir, 27 %, höfšu breytt 3,6 % hagnaši fyrir skatt ķ 36 % tap.  Žetta er hrikaleg staša.  

Žaš er meš ólķkindum, aš rķkisstjórnin veršist vera stungin lķkžorni og ekki hafa döngun ķ sér til aš gefa eitt eša neitt śt į žetta.  Henni ber žó aš višhalda hér efnahagslegum stöšugleika og aš gera sitt til, aš landiš sé samkeppnishęft um fólk og fyrirtęki.  Vonandi vęnkast hagur Strympu fyrr en sķšar.  

 

 

 

 


Umhverfisverndarstefna ķ skötulķki

Stefna ķslenzkra yfirvalda um verndun umhverfis er óbeysin.  Žau hafa skuldbundiš landsmenn til aš minnka losun gróšurhśsalofttegunda mikiš, eša um 20 % įriš 2020 og 40 % įriš 2030 m.v. 1990.  Reyndin er sś, aš hśn veršur um 30 % meiri įriš 2020 en 1990, og engin trśveršug įętlun hefur litiš dagsins ljós um aš nį 40 % markinu įriš 2030. 

Gróšurfarslegt įstand landsins er slęmt, og hęgagangur į aš hamla skemmdum lands af völdum feršamanna, sem vķša eru miklu fleiri en takmarkašar eša engar mótvęgisašgeršir réttlęta.

Viš žessar ašstęšur mįtti lesa žetta ķ frétt Fréttablašsins, 25. jśnķ 2018,

"Hefji undirbśning til aš kaupa losunarheimildir fyrir Ķsland":

"Vinna viš ašgeršaįętlun ķ loftslagsmįlum er einnig į eftir įętlun, en hśn įtti aš liggja fyrir į vormįnušum [2018].  Vinnan er leidd af umhverfis- og aušlindarįšherra, en fulltrśar 6 annarra rįšherra koma aš vinnu verkefnisstjórnar."

Žaš er engu lķkara en stjórnvöld telji aš sinni hįlfu nóg aš gert meš žvķ aš leggja į kolefnisgjald og hękka žaš įrlega.  Jafnvel žetta kolefnisgjald er illa ķgrundaš.  Žaš er ekki eyrnamerkt, žannig aš žaš veitir engin sóknarfęri į svišum, žar sem virkilega mundi muna um žaš ķ umhverfisvernd, eins og sķšar veršur aš vikiš.  Kolefnisgjaldiš er lagt į fljótandi jaršefnaeldsneyti, s.s. dķsilolķu, svartolķu og benzķn. Gjaldiš var sett į ķ neyzlustżringarskyni, fyrst til aš örva kaup į dķsilbķlum og sķšan til aš flżta fyrir orkuskiptum.  Žar sem žaš hefur veriš lagt į erlendis, hafa žar af leišandi ašrir skattar veriš lękkašir į móti, svo aš tekjuöflun rķkissjóšs stęši óbreytt.  Segja mį, aš gjaldalegar ķvilnanir til rafbķlakaupenda hafi veriš vķsir aš slķkri mótvęgisašgerš hérlendis (u.ž.b. 1 miaISK/įr).

Gera mį rįš fyrir, aš kolefnisgjald skili rķkissjóši miaISK 5,5 ķ įr og miaISK 6,6 įriš 2020.  Stušningsašgeršir viš orkuskiptin, sem kostašar eru af rķkissjóši, nema įrlega mun lęgri upphęšum. Stjórnvöld eru enn į villigötum meš innheimtu og rįšstöfun kolefnisgjalds.  Skortur į stefnumörkun tefur fyrir orkuskiptum.  Stjórnvöld eru enn sem komiš er hemill fremur en hvati į orkuskiptin, enda hafa žau ekki einu sinni getaš tryggt nęga raforku til allra landshluta. Į mešan slķkt herfilegt misrétti er viš lżši ķ landinu, aš sum héruš séu ķ raforkusvelti, eru stjórnvöld meš allt į hęlunum ķ orkuskiptamįlum.   

Einn er sį gjaldstofn kolefnisgjalds, sem bęši er ósanngjarnt og óskynsamlegt aš nota, ef įlagningin er ķ žįgu orkuskipta.  Žetta eru eldsneytiskaup sjįvarśtvegsins hérlendis.  Aš nota žennan gjaldstofn ósanngjarnt af tveimur įstęšum:

  Ķ fyrsta lagi hefur sjįvarśtvegurinn einn allra atvinnugreina nś žegar nįš markmišum rķkisstjórnarinnar um 40 % minni losun gróšurhśsalofttegunda įriš 2030 en 1990.  Fyrir žetta ber aš umbuna honum meš žvķ aš fella kolefnisgjöld af eldsneytiskaupum hans nišur og mynda žannig įrangurshvata fyrir ašra.  50 % hękkun kolefnisgjalds um sķšustu įramót leiddi til 4 % hękkunar į eldsneytiskostnaši sjįvarśtvegsfyrirtękja, sem er annar stęrsti śtgjaldališur sjįvarśtvegsfyrirtękja į eftir launakostnaši. Į tķmum 50 % hękkunar į heimsmarkašsverši eldsneytis sżnir žessi gjörningur óvitaskap stjórnvalda, sem lįta stjórnast af žokukenndri hugmyndafręši ķ staš markašsstašreynda. 

  Ķ öšru lagi nżtur fiskiskipafloti flestra hinna EES-landanna, t.d. Noregs, Danmerkur, Žżzkalands og Portśgals, undanžįgu frį kolefnisgjaldi, eša žeir njóta endurgreišslna śr viškomandi rķkissjóši.  Stjórnvöld veikja meš žessu alžjóšlega samkeppnisstöšu ķslenzka sjįvarśtvegsins og höggva žar meš tvisvar ķ sama knérunn, sem žykir ógęfulegt. 

Žaš er ennfremur óskynsamlegt aš haga sér meš žessum hętti, žvķ aš kolefnisgjaldiš dregur śr fjįrfestingargetu sjįvarśtvegsins, en fjįrfestingar ķ nżjum fiskiskipum og verksmišjubśnaši hafa veriš undirstašan aš frįbęrum įrangri hans ķ umhverfisvernd hingaš til.  

Žį aš markvissri rįšstöfun kolefnisgjaldsins ķ žvķ skyni aš draga śr magni kolefnis ķ andrśmsloftinu:

  Kolefni, C, berst žangaš eftir żmsum leišum og ekki einvöršungu viš bruna jaršefnaeldsneytis.  Kolefni ķ andrśmslofti nemur nś 790 Tg (teragrömmum, tera er milljón milljónir), og til samanburšar er um 620 Tg af C ķ gróšri į jöršunni og 3000-4000 Tg ķ mold.  Ķ mold er magn C meira en fjórfalt magn C ķ andrśmslofti, svo aš brżnast er aš binda C ķ vistkerfum jaršar.  Žessar upplżsingar koma fram ķ grein prófessors Ólafs Arnalds,

"Moldin og hlżnun jaršar", 

ķ Fréttablašinu, 27. jśnķ 2018. Af žessu mį rįša, hvernig forgangsraša į fjįrmunum hins opinbera og annarra til aš nį mestum įrangri fyrir hverja krónu, en ķslenzk stjórnvöld hafa enn ekki markaš stefnu ķ žessa įtt. Žaš er hneisa.  Ķ greininni sagši m.a.:  

"Žaš er ekki ašeins notkun jaršefnaeldsneytis, sem hefur aukiš styrk gróšurhśsalofttegunda; vęnn hluti aukningar žeirra ķ andrśmsloftinu į rętur aš rekja til hnignunar vistkerfa.  Ofnżting landbśnašarlands leišir til žess, aš gengiš er į lķfręnan forša jaršvegsins, sem getur losaš ógrynni CO2 til andrśmsloftsins.  Nżleg skżrsla Landbśnašarhįskóla Ķslands leišir ķ ljós, aš losun af žessu tagi hérlendis er af sambęrilegri stęršargrįšu og losun frį išnaši, samgöngum og sjįvarśtvegi samtals, jafnvel mun meiri. [Žetta žżšir losun a.m.k. 3500 kt CO2 į įri, ef einvöršungu er įtt viš samgöngur į landi-innsk. BJo.] 

Žį er įętlaš, aš losun į gróšurhśsalofttegundum frį framręstum votlendum į Ķslandi sé meiri en losun frį išjuverum og samgöngum landsins.  [Žetta žżšir a.m.k. 3000 kt CO2 og er lęgra en įšur hefur sézt. Hérlendir vķsindamenn hafa varaš viš flausturslegri endurheimt votlendis.  Ef nżja vatnsstašan nęr ekki yfirboršshęš, er verr fariš en heima setiš-innsk.BJo.]  Žaš er įkaflega hollt aš hafa žetta samhengi hlutanna ķ huga viš įkvaršanatöku į mótvęgisašgeršum vegna hlżnunar andrśmsloftsins."

Žvķ mišur viršist Gušmundur Ingi Gušbrandsson, umhverfis- og aušlindarįšherra, vera aš miklu leyti śti į žekju ķ störfum sķnum og ekki hafa "samhengi hlutanna ķ huga viš įkvaršanatöku į mótvęgisašgeršum".  Hann hefur tekiš tillögu frį Nįttśrufręšistofnun Ķslands um frišlżsingu lands sunnan Hornstranda og Drangajökuls til athugunar, žótt slķk tillaga sé allt of seint fram komin, setji Rammaįętlun um vernd og nżtingu orkuaušlinda ķ uppnįm og fyrirbyggi aš lķkindum virkjun Hvalįr ķ Ófeigsfirši, sem įsamt fleiri ašgeršum į aš draga stórlega śr olķubrennslu ķ kyndistöšvum (uppsett afl 24 MW) og neyšarrafstöšvum (20 MWe) į Vestfjöršum og mun draga śr raforkutöpum į landsvķsu vegna flutnings raforku um langar vegalengdir.  

Ķ frétt Fréttablašsins, 25. jśnķ 2018,

"Hefji undirbśning til aš kaupa losunarheimildir fyrir Ķsland",

var eftirfarandi haft eftir rįšherranum um višbrögš viš lélegum įrangri ķ loftslagsmįlum hérlendis:

""Viš munum žó vęntanlega žurfa aš kaupa heimildir vegna fyrri skuldbindinga, sem mišast viš įriš 2020, en hversu miklar liggur ekki ljóst fyrir aš svo stöddu", bętir Gušmundur Ingi viš. "Ég vil hefja undirbśning kaupa į heimildum sem fyrst, žannig aš Ķsland sé ķ stakk bśiš til žess fyrr en į eindaga eftir 4-5 įr.  Ljóst er žó, aš fjįrheimildir žarf fyrir slķkum kaupum.""

Žessi forgangsröšun rįšherrans er fyrir nešan allar hellur.  Žaš į ekki aš koma til mįla aš henda fé śr rķkissjóši Ķslands til greišslu į koltvķildiskvótum frį śtlöndum (ESB).  Hér getur hęglega veriš um aš ręša upphęš fyrir tķmabiliš 1990-2020, sem nemur um miaISK 10.  Žaš ber žess ķ staš žegar ķ staš aš setja afrakstur kolefnisgjaldsins, žann hluta, sem ekki hefur fariš ķ  mótvęgisašgeršir gegn koltvķildislosun hingaš til, til aš hefja kolefnisbindingu ķ jaršvegi og gróšri af miklum krafti. 

Žaš veršur aš lįta ESB vita, aš viš getum ekki samtķmis greitt hįar sektir og fariš ķ skilvirkar mótvęgisašgeršir og aš viš höfum įkvešiš aš fara seinni leišina samkvęmt vķsindalegri rįšgjög Landbśnašarhįskóla Ķslands og Skógręktar rķkisins.

Į illa saman

 

 


Hlutverk raforkugeirans

Ķslenzki raforkugeirinn gegnir aušvitaš marghįttušu hlutverki, en efst į blaši hlżtur aš vera žjónustuhlutverk viš fólk og fyrirtęki ķ landinu (Ķslandi, en ekki Englandi eša annars stašar). Žessi stušningur viš mannlķf og atvinnustarfsemi veršur aš vera óhįšur bśsetu fólks og stašsetningu fyrirtękja. Ef višskipti žessara ašila viš ķslenzk raforkufyrirtęki bęta ekki lķfskjör fólks og samkeppnisstöšu fyrirtękja ķ samanburši viš śtlönd, žį er maškur ķ mysunni.

Į sólstöšum, 21. jśnķ 2018, birtist ķ Morgunblašinu frétt, sem bendir til, aš žingmenn žurfi aš fara aš hrista upp ķ raforkugeira į villigötum.  Fyrirsögn fréttarinnar var žannig:

"Hįtt raforkuverš neyšir bónda til aš hętta ręktun":

 Fréttin hófst žannig:

""Žaš borgar sig aš loka fremur en aš vera meš opiš į veturna"(1), segir Gķsli Hallgrķmsson, eigandi garšyrkjustöšvarinnar Brśnulaugar ķ Eyjafirši, sem mun ķ haust hętta ręktun paprika į veturna.  Aš sögn Gķsla veldur hįtt raforkuverš žvķ, aš lķtill sem enginn hagnašur skapast af starfseminni(2).  Žį geri reglur RARIK, sem er meš einkaleyfi į dreifingu raforku į svęšinu, garšyrkju afar erfitt fyrir.  "Gjaldskrįin hefur hękkaš mikiš undanfarin įr. (3) Auk žess eru reglurnar žannig, aš žar sem ķbśar eru fęrri en 50 talsins, er veršiš talsvert hęrra en į stöšum, žar sem ķbśarnir eru fleiri.(4) Žaš er aš mķnu mati mjög undarleg skżring, og ég veit ekki, hvaš liggur žar aš baki", segir Gķsli og bętir viš, aš hįtt verš neyši hann til žess aš loka fyrirtękinu į veturna."(5)

  1. Žegar rafmagnsverš til garšyrkjubęnda hérlendis er oršiš svo hįtt, aš žeir treysta sér ekki til aš framleiša gręnmeti į samkeppnishęfu verši, žį er žaš vķsbending um, aš ķslenzki raforkugeirinn sé kominn śt af sporinu sem žjónustuašili viš almenning ķ landinu.  Raforkufyrirtękin hafa tekiš žaš upp hjį sjįlfum sér, aš mikilvęgara sé aš skila eigendunum arši en aš halda raforkuveršinu stöšugu eša jafnvel aš lękka žaš.  Žar sem um fyrirtęki ķ almannaeigu er aš ręša ķ flestum tilvikum, er žetta meinloka, sem fulltrśar eigendanna, sveitarstjórnarfulltrśar og Alžingismenn, žurfa aš leišrétta.  Hękkun raforkuveršs jafngildir žį skattahękkun.
  2. Framboš ótryggšrar raforku ķ landinu er allt of lķtiš.  Slķkir višskiptaskilmįlar geta hentaš garšyrkjubęndum og fiskimjölsverksmišjum meš olķukatla til vara.  Žaš žarf aš virkja meira til aš auka žetta framboš, en sįralķtiš er į döfinni nśna af nżjum virkjunum.  Fyrir ótryggša orku er nóg fyrir viškomandi virkjun aš fį rekstrarkostnašinn greiddan, en hann er lįgur ķ ķslenzkum virkjunum, einkum vatnsaflsvirkjunum, og til aš spanna hann ętti aš vera nóg aš veršleggja ótryggša orku į 1,5 ISK/kWh aš jafnaši, frį framleišanda.
  3. Žaš skortir haldbęrar skżringar į gjaldskrįrhękkunum raforkufyrirtękja undanfarin įr, og Orkustofnun veršur aš standa meir į bremsunum gagnvart einokunarfyrirtękjunum.  Raforkuframleišendum hefši įtt aš vera ķ lófa lagiš aš hękka minna en veršbólgu nemur, vegna skuldalękkana, og hinum, flutnings- og dreifingarašilunum, aš halda sig viš almennar veršlagshękkanir.  
  4. Aš sama dreifingarfyrirtęki mismuni višskiptavinum sķnum eftir bśsetu, er hneyksli og stenzt varla jafnręšisreglu laga og stjórnlaga landsins.  Žingmenn hafa rętt žetta ramma óréttlęti, en ekki drifiš ķ aš gefa śt žingsįlyktun eša samžykkja lög, ef naušsyn krefur, sem fyrirskrifa, aš allir višskiptavinir sama dreififyrirtękis skuli bśa viš sams konar gjaldskrį, óhįš bśsetu, en aušvitaš eiga "stórnotendur" į borš viš garšyrkjubęndur aš bśa viš lęgri gjaldskrį en almenn heimili vegna margfaldra višskipta, óhįš stašsetningu.  Eftirlitsašili dreififyrirtękja raforku žarf aš gęta žess, aš einokunarfyrirtękin "svķni" ekki į višskiptavinum sķnum, sem ekki geta leitaš annaš.
  5. Orkustofnun žarf aš meta, hvort dreifingarfyrirtękin sżna nęgt kostnašarlegt ašhald gagnvart višskiptavinunum til aš veršskulda sérleyfiš, eša hvort fela į sérleyfiš öšrum ašila, sem getur veitt betri žjónustu.  Sérleyfi į einokun til dreifingar rafmagns į ekki aš vera sjįlfsagt mįl til eilķfšarnóns.  Žaš er grafalvarlegt, ef veršlagning į rafmagni er svo hį, aš lżsing ķ gróšurhśsum, sem er stöšugt og jafnt įlag, borgi sig ekki į Ķslandi.

Į undanförnum misserum hafa komiš fram kvartanir fleiri ašila undan hįu verši ótryggšs rafmagns.  Hefur žar hęst boriš hitaveitur meš rafskautakatla og olķukatla til vara og fiskimjölsverksmišjur, sem rafvętt hafa žurrkferliš, en til vara haldiš gömlu olķukötlunum.  Į sama tķma og Landsvirkjun gasprar yfir umframorku ķ landinu upp į 2,0 TWh/įr, sem tiltękt yrši til sölu inn į sęstreng meš "litlum" tilkostnaši, sem er tóm vitleysa, žį er tilfinnanlegur hörgull bśinn aš vera į tiltękri umframorku fyrir innlenda markašinn.  Hér skżtur mjög skökku viš.  

Eins og mįlum er nś hįttaš, er jafnframt mjög óljóst, hvort nokkur ašili ķ landinu ber raunverulega įbyrgš į žvķ, aš jafnan sé svo mikiš framboš raforku ķ landinu, aš ekki verši skortur į forgangsorku.  Einna helzt  viršist įbyrgšin į žessu liggja hjį Orkustofnun, en hśn hefur ekki vald til aš skipa neinum aš virkja eitt eša neitt.  

Žaš er brżnt aš auka orkuöryggiš ķ landinu samfara orkuskiptunum.  Žaš žarf aš gera meš tvennum hętti:

  • Efla žarf flutningsgetuna į milli landshluta og innan landshluta.  Į milli landshluta er brżnast aš tengja saman Sušurland og Noršurland meš um 500 MW jafnstraumsjaršstreng į Sprengisandsleiš. Meš žvķ veršur hęgt aš spara miklar lķnubyggingar ķ og nįlęgt byggš į Suš-Austurlandi og vķšar. Žaš er lķka brżnt aš tengja saman Austurland og Noršurland meš 220 kV loftlķnu į milli Hryggstekks ķ Skrišdal og Kröflu.
  • Auka uppsett afl og mišlunargetu orkuvinnslufyrirtękjanna, svo aš įrleg orkuvinnslugeta žeirra fari aldrei nišur fyrir aš vera 5 % yfir įrlegum forgangsorkuskuldbindingum žeirra.  Žetta gęti jafnframt stękkaš markaš ótryggšrar raforku.  
  burfellmgr-7340

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband