Fęrsluflokkur: Fjölmišlar

Litlu veršur vöggur feginn

Mįlefnafįtękt og lķtt eša ekki rökstuddar fullyršingar einkenna mįlflutning žeirra, sem męla meš samžykkt Alžingis į Žrišja orkumarkašslagabįlki Evrópusambandsins, ESB.  Sneitt er hjį aš fęra óyggjandi rök fyrir žvķ, aš samžykktin standist Stjórnarskrį, t.d. um framsal rķkisvalds til erlendrar stofnunar, žar sem Ķsland į ekki fullgilda ašild, og į  valdsviš Landserglara ("National Energy Regulator"), sem skal ķ störfum sķnum verša algerlega óhįšur ķslenzkum stjórnvöldum, er sjaldan minnzt į žeim bęjum.  

Įhrif inngöngu Ķslands (meš įheyrnarašild ašeins) ķ ACER-Orkustofnun ESB, t.d. į mįlsmešferš umsókna um leyfi til aš leggja aflsęstrengi til Ķslands, eru afgreidd ķ fljótheitum sem engin og fullyrt, gegn mįlflutningi sérfręšings ķ Evrópurétti, norska lagaprófessorsins Peter Örebech, sem alltaf vķsar mjög nįkvęmlega ķ geršir og tilskipanir ESB um žessi efni mįli sķnu til stušnings, sbr ritgerš eftir hann ķ višhengi meš žessum pistli, aš Alžingi og ķslenzk yfirvöld muni eiga sķšasta oršiš um afgreišslu sęstrengsumsókna hingaš.

Eitt af žvķ, sem "fylgjendur" Žrišja orkupakkans hengja sig ķ, žegar kemur aš fullveldisframsalinu, er, aš viš framkvęmd žessa lagabįlks hérlendis verši tveggja stoša kerfi EES-samningsins haldiš ķ heišri.  Žetta er rétt, en ašeins aš nafninu til, žvķ aš ESA (Eftirlitsstofnun EFTA) hvorki getur né er til žess ętlazt af henni ķ žessu tilviki, sbr tilvitnun  hér į eftir ķ greinargerš meš norska lagafrumvarpinu um innleišingu Orkupakka #3, sinnt sjįlfstęšu hlutverki sem Orkustofnun EFTA, spegilmynd ACER.

Upplżsingar, tilmęli og skipanir frį ACER til embęttis Landsreglara, fulltrśa ESB yfir orkumįlum į Ķslandi samkvęmt Orkubįlki #3, munu žess vegna verša afritašar og kannski žżddar hjį ESA og sendar įfram til Landsreglarans, og sama gildir um boš til baka.  Hér er um aš ręša tveggja stoša kerfi ķ orši, en ekki į borši.  Er hér meš ólögmętum hętti veriš aš fara į svig viš stjórnarskrįr Ķslands og Noregs ?  Hvaš Noreg varšar veršur žvķ vonandi svaraš ķ norska réttarkerfinu senn hvaš lķšur (mįl er žar fyrir žingrétti), og vonandi mun prófessor emeritus, Stefįn Mįr Stefįnsson, svara žvķ fyrir sitt leyti ķ skżrslu, sem hann mun eiga aš skila til utanrķkisrįšuneytisins og er sennilega žegar bśinn aš.

Tilvitnun į bls. 26 ķ Frumvarp 4 S (2017-2018) um stašfestingu į įkvöršun Sameiginlegu EES-nefndarinnar nr 93/2017 frį 5. maķ 2017 (žżšing pistilhöfundar):

"Eftirlitsstofnun EFTA [ESA] skal grundvalla samžykkt sķna į drögum frį ACER, žegar hśn [ESA] gerir slķka samžykkt. Slķk drög eru ekki lagalega bindandi fyrir Eftirlitsstofnun EFTA. Žaš er undirliggjandi forsenda fyrir žessu umsamda fyrirkomulagi, aš Eftirlitsstofnun EFTA skuli, skömmu eftir móttöku slķkra draga frį ACER, gera samhljóša eša nęstum samhljóša samžykkt."

Hér fer ekki į milli mįla, aš ekki er ętlazt til, aš ESA taki neina sjįlfstęša įkvöršun į grundvelli Žrišja orkumarkašslagabįlksins, heldur er hśn hrein afgreišslustofnun fyrir ESB/ACER, enda er grundvallaratriši fyrir ESB, aš framkvęmd stefnumótunar hjį ESB sé sś sama alls stašar innan EES.  Aš halda žvķ fram, eins og fylgjendur Orkupakka #3 gera, aš ESB/ACER fįi engin völd hér, af žvķ aš viš séum ķ EFTA, er einhvers konar lögfręšilegur kattaržvottur, og žaš fęr varla stašizt fyrir dómi, aš žetta fyrirkomulag sé ķ samręmi viš Stjórnarskrį.

Önnur ašalfullyršing žeirra, sem męla meš téšri orkupakkainnleišingu, er, aš į mešan Ķsland ekki er tengt viš raforkukerfi ESB, žį hafi ACER engin völd hér, og ESB/ACER geti ekki komiš fram žeim vilja sķnum, sem žó viršist vera fyrir hendi, sbr forgangsverkefnaskrįna PCI (Projects of Common Interest) meš "Ice-Link" innanboršs, aš hingaš verši lagšur sęstrengur frį ESB-rķki. Žessi óraunsęja stašhęfing er hrakin ķ ritgerš prófessors Peter Örebech, sjį višhengi meš žessum pistli, bls. 11.

Sannleikurinn er sį, aš orkuaušlindir ESB-landanna og tengdra EFTA-rķkja , ž.e. innan EES, skulu verša mešhöndlašar samkvęmt stefnumörkun ķ hverju landi, en hśn veršur hins vegar aš vera ķ samręmi viš markmiš ESB um Innri markašinn fyrir orku.     Höfušstefnumiš ESB ķ žessum efnum er aš "tryggja hįtt stig afhendingaröryggis rafmagns", sbr gerš 714/2009, kafla 1 b, og aš koma į "vel starfhęfum" markaši (formįlinn, atriši 24) og "samkeppnishęfum veršum" (formįlinn, atriši 1).  Eftir aš Orkupakki #3 hefur tekiš gildi hér, munu ķslenzk stjórnvöld ekki geta mótaš og rekiš orkustefnu hér, sem ekki tekur tillit til stefnu ESB um aš auka notkun endurnżjanlegra orkulinda ķ heild, eins og kostur er, og aš samtengja alla afkima EES viš hiš mišlęga raforkukerfi ESB, sem allt snżst um, aš fįi nęga orku.  Fjórši orkupakkinn leggur įherzlu į, aš raforkan sé śr umhverfisvęnum orkulindum. 

Ķ gerš nr 713/2009, kafla 8 (4) stendur: "Framkvęmdastjórnin getur samžykkt reglur um žau tilvik, aš stofnunin [ACER] fįi völd til aš taka įkvöršun um skilmįla og skilyrši fyrir ašgangi aš [stofnkerfi] og rekstrarlegu öryggi ķ sambandi viš innviši į milli landa."

Hér stendur "skilyrši fyrir ašgangi aš .... innviš[um] į milli landa".  Žaš stendur  hins vegar ekkert um, aš ACER geti ašeins skipt sér af millilandatengingum, sem žegar eru komnar į, enda vęri slķkt ķ mótsögn viš fyrirętlunina meš Orkupakka #3, sem er aš fjölga žeim, svo aš flutningsgeta žeirra nemi a.m.k. 20 % af orkuvinnslugetu ESB įriš 2030. 

Setjum sem svo, aš Bretar gangi śr ESB og ACER og Ķsland samžykki Žrišja orkupakkann.  Sķšan komi tvęr tillögur um sęstreng frį Ķslandi, önnur til Englands og hin til Ķrska lżšveldisins.  Žį getur ACER sagt sem svo, aš öll "umframorka" į Ķslandi eigi aš fara inn į Innri markaš ESB/EES, og žar meš skuli ašeins tengja Ķrlandsstrenginn viš ķslenzka raforkukerfiš.  

Žeim hręšsluįróšri hefur veriš beitt hérlendis, aš meš žvķ aš beita neitunarvaldi sķnu gagnvart samžykkt Sameiginlegu EES-nefndarinnar 05.05.2017 sé Alžingi aš setja EES-samninginn ķ uppnįm og jafnvel aš brjóta hann, svo aš bśast megi viš refsingum af hendi ESB.  Žessi įróšur er śr lausu lofti gripinn, enda var honum t.d. aldrei beitt ķ Noregi, žótt haršar deilur stęšu žar nįnušum saman um sama efni fram til 22.03.2018.  Sannleikurinn er sį, aš Alžingi er fullkomlega frjįlst aš beita neitunarvaldinu, žegar žvķ sżnist, og ESB getur ekki meš neinu móti refsaš Ķslandi fyrir žaš, enda fengu Noršmenn engar kįrķnur fyrir slķka synjun į sinni tķš.  Žaš, sem ESB getur gert, er aš ógilda Višauka IV ķ EES-samninginum gagnvart Ķslandi, en žar eru ašallega Orkupakki #1 og #2.  Žaš žżšir, aš Alžingi getur aš eigin vild snišiš žessa löggjöf aš ķslenzkum ašstęšum.  Er žaš verra ?

Aš "samningavišręšur" fari fram ķ Sameiginlegu EES-nefndinni, takmarkar į engan hįtt neitunarvald Alžingis, enda fer samžykkiš ķ téšri Brüsselnefnd fram meš fyrirvara um samžykki Alžingis (žjóšžinga EFTA-landanna žriggja ķ EES).  Žingiš hefur alls ekki veitt samžykki sitt, žótt 3 žingnefndir hafi veriš upplżstar um gang mįla af embęttismönnum.  Žannig er žetta lķka ķ Noregi. Hvķ skyldu ašrar reglur gilda um žetta hér en žar. Žaš er hreinn skįldskapur, aš žetta upplżsingaferli hafi į einhvern hįtt bundiš hendur Alžingis.  

Ašalatrišiš er, aš žetta neitunarvald Alžingis er grundvallaratriši EES-samningsins fyrir EFTA-löndin og kann aš hafa rįšiš śrslitum į sinni tķš um, aš Alžingi stašfesti samninginn ķ janśar 1993.  Ef neitunarvaldiš vęri ekki įskiliš, žį vęri EES-samningurinn einfaldlega annars ešlis, ž.e.a.s. hann vęri "yfiržjóšlegur" ķ žeim męli, aš hann hefši ekki stašizt Stjórnarskrį, eins og hann var ķ upphafi, hvorki hérlendis né ķ Noregi, og sķšan hefur hallazt į merinni.  Vegna neitunarvaldsins er žaš samt svo, aš Alžingi og Stóržingiš eru hinir formlegu löggjafar.  

Aš neitunarvaldiš hefur veriš svo lķtiš notaš stafar einfaldlega af žvķ, aš meirihluti Stóržingsins hefur lengst af frį gildistöku EES-samningsins, 01.01.1994, oftast veriš hallur undir ašild Noregs aš ESB, žótt norska žjóšin hafi aš meirihluta allan tķmann veriš andvķg ašild.  Žannig hefur myndazt žrżstingur į ķslenzka fulltrśann ķ Sameiginlegu EES-nefndinni frį bįšum hlišum, ESB og EFTA, aš samžykkja tillögu Framkvęmdastjórnarinnar um innleišingu višbóta ķ EES-samninginn.  Nś ber naušsyn til aš stinga viš fótum.  Mikill meirihluti Noršmanna yrši žvķ feginn, og Noregur myndi einfaldlega gera tvķhliša samning um orkuvišskipti įn žess aš vera bundinn ašild aš ACER. Slķkt veitir Noregi vafalaust meira svigrśm ķ samningavišręšum, svo aš ekki žurfa Ķslendingar aš óttast, aš žeir geri į hlut fręnda sinna ķ Noregi meš žvķ aš beita neitunarvaldi į Žrišja orkupakkann.  

Žann 9. marz 2019 birtist grein ķ Morgunblašinu eftir Einar S. Hįlfdįnarson, hęstaréttarlögmann, sem hann nefndi:

"Til Michaels Manns, sendiherra ESB į Ķslandi".

Einar hęlir sendiherranum fyrir Morgunblašsgrein hans 15. nóvember 2018 um Žrišja orkumarkašslagabįlkinn, žar sem Ķslendingar voru aš sjįlfsögšu hvattir til aš lįta af andstöšu sinni viš hann og innleiša hann vafningalaust ķ ķslenzk lög.  Flestum Ķslendingum hefur sennilega žótt grein sendiherrans óvišeigandi afskipti af innanrķkismįlum hér, sem sendiherrar jafnan foršast.  Einar S. Hįlfdįnarson tekur hins vegar žennan sendiherra sem fullgilda heimild um žaš, sem rétt er ķ žessu mįli, en ber ekki viš aš vķsa ķ neina gerš eša tilskipun "pakkans" mįli sķnu til stušnings.  Žaš er vissulega nżtt af nįlinni sķšan į dögum vinstri stjórnarinnar 2009-2013 aš gera sendiherra ESB svo hįtt undir höfši.  Žannig reit Einar:

"Žannig stašfesti hann (sem vitaš var), aš Ķslandi er ekki skylt aš opna raforkumarkaš sinn né aš veita žrišja ašila ašgang hér aš fjįrfestingartękifęri.  Jafnframt, aš žar sem Ķsland er ekki ašili aš ESB, muni ACER ekki hafa neitt vald hér į landi.  Žau mįlefni, er lśta aš Ķslandi, séu į hendi ESA (Eftirlitsstofnunar EFTA), en ekki ACER."

Hér aš ofan eru sett fram haldföst rök um hiš gagnstęša viš žaš, sem žarna er haldiš fram.  Pistilhöfundur hefur żmist vitnaš til gerša ESB, norska lagaprófessorsins Peter Örebech eša greinargeršar meš frumvarpi norsku rķkisstjórnarinnar um innleišingu Orkupakka #3 ķ EES-samninginn, en Einar S. Hįlfdįnarson hefur vitnaš ķ sendiherra Evrópusambandsins sem heimild.  Lesendum er eftirlįtiš aš bera žetta saman og mynda sér skošun.

Sķšan skrifar Einar:

"Žaš skiptir ESB ekki nokkru, hvort Ķsland innleišir žrišja orkupakkann og Ķsland vęntanlega minnstu."

Ef žetta er rétt, hvers vegna skrifaši Michael Mann žį umrędda grein ķ Morgunblašiš 15.11.2018 ?

Eins og vęnta mįtti, vitnaši Björn Bjarnason, formašur nefndar utanrķkisrįšherra um mat į reynslu Ķslands af EES, ķ žessa grein Einars ķ dagbókarfęrslu sinni 10. marz 2019, og mį um žaš segja, aš litlu veršur vöggur feginn.  Björn hefur ekki komiš fram meš neinar skżringar į žvķ, hvers vegna Ķslendingar eigi aš innleiša Žrišja orkupakka ESB, sem ekki hafa veriš marghraktar, m.a. hér aš ofan.  Hann er samt nógu ósvķfinn til aš skrifa eftirfarandi undir fyrirsögninni,

"Žegar haldföstu rökin skortir":

"Žetta [grein Einars] er athyglisverš stašfesting į žvķ, sem hér hefur veriš margķtrekaš.  Haldiš hefur veriš fram órökstuddum fullyršingum um afleišingar žess aš innleiša 3ja orkupakkann.  Žessi blekkingarherferš er ekki reist į neinum "haldföstum rökum", svo aš tekiš sé undir orš Einars ... "

Hér kastar Björn Bjarnason steinum śr glerhśsi, enda fęrir hann sjįlfur aldrei nein bitastęš rök fyrir žvķ, aš Ķslendingar eigi aš samžykkja Orkupakka #3. Hann hefur hins vegar lįtiš sig hafa žaš aš kasta fżlubombum į viš žį sjśklegu samsęriskenningu, aš hérlendir andstęšingar Orkupakka #3 séu į mįla hjį norska Mišflokkinum til aš stoppa žaš, sem žessum stjórnmįlaflokki mistókst aš stoppa fyrir įri ķ Noregi.  Gušlaugur Žór Žóršarson, sem sigraši téšan Björn ķ prófkjöri Sjįlfstęšisflokksins ķ Reykjavķk į sinni tķš, en viršist treysta honum nśna, hefur lapiš žessa bölvušu vitleysu upp eftir Birni.  

Žegar Mišflokkurinn, norski, var hins vegar inntur eftir žessu, kannašist enginn žar į bę viš aš gera slķka śtsendara śt į Ķslandi, og engin skjöl fundust žar um.  Žegar greint var frį žvķ, aš utanrķkisrįšherra Ķslands héldi žessu žó blįkalt fram, kvįšu viš žvķlķk hlįtrasköll ķ Ósló, aš annaš eins hefur ekki heyrzt ķ Vķkinni sķšan Haraldi, hįrfagra, var greint frį žvķ žar į sinni tķš, aš höfšingjar Vesturlandsins, norska, sem eigi vildu žżšast rķki hans, hygšust hafa sig į brott meš fjölskyldur sķnar og bśsmala til nżfundinnar eyjar noršur viš Dumbshaf.  

Sķšan lętur Björn Bjarnason ķ ljós undrun į žvķ, aš hann skuli ekki hafa hlotiš nokkurn hljómgrunn fyrir įróšur sinn fyrir innleišingu Žrišja orkupakkans.  Téšur Björn er žó ekki óvanur žvķ aš hljóta dręmar undirtektir į mešal flokksfélaga og į mešal almennings.  Žaš geršist t.d., er Frišrik Sófusson sigraši hann ķ kjöri um formann Sambands ungra sjįlfstęšismanna og ķ borgarstjórnarkosningum, žar sem hann galt afhroš sem borgarstjóraefni.

Žessa undarlegu undrun sķna tjįir Björn meš eftirfarandi ósmekklega hętti ķ téšri dagbókarfęrslu:

"Ķ raun er ótrślegt, hve margir hafa kosiš aš elta žį, sem kveiktu villuljósin vegna 3ja orkupakkans.  Sżnir sś vegferš, hve aušvelt er aš leiša menn ķ ófęrur meš ašstoš samfélagsmišla og ķ andrśmslofti, sem einkennist af žvķ, aš menn telja sig hafa höndlaš dżpri sannleika en sjį [mį] meš žvķ einu aš kynna sér stašreyndir."

Er skrżtiš, žótt sį, sem sendir frį sér žennan yfirlętisfulla texta, hljóti engan hljómgrunn ?

 

 

 

 

 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Mögnuš umvöndun Morgunblašsins

Fręgar eru magnašar umvandanir meistara Jóns Vķdalķns viš leika, lęrša og höfšingja, śr predikunarstóli į sinni tķš.  Fann hann aš lķferni almśgans, grautarlegum bošskap geistlegra, óvandašri mįlafylgju höfšingja og nķšangurslegri mešferš į fįtękum og umkomulausum.  Er ekki aš efa, aš undan hefur svišiš į sinni tķš, enda mun oršstķr meistara Jóns verša uppi, svo lengi sem land žetta byggist.

Sjaldan hafa valdsmenn borgar og rķkis į seinni tķš fengiš ašra eins yfirhalningu frį ritstjórn Morgunblašsins og gaf aš lķta ķ forystugrein žann 5. marz 2019.  Hśn hét:

"Veršskuldaš vantraust",

og hófst žannig ķ nafni ritstjórans:

"Sķšustu kannanir um trśveršugleika opinberra stofnana eru eftirtektarveršar.  Žęr sżna, aš minnst įlit alls hafa menn sameiginlega į stjórn höfušborgar landsins.  Hvorki meira né minna en 84 % žeirra žykir ekki mikiš til hennar koma.  Og veršur ekki sagt, aš žessi hraksmįnarlegi dómur žurfi aš koma į óvart.  Hvert dęmiš rekur annaš um stjórnleysi, įhugaleysi, skort į žjónustulund hjį fyrirtęki, žar sem fyrsta bošoršiš og flest hinna eiga aš snśast um aš veita eigendum sķnum, borgarbśum, góša žjónustu.  Sś krafa į meira en fullan rétt į sér, og žį ekki sķzt, žar sem gjaldtaka fyrir hana hękkar stöšugt og langt umfram žróun veršlags ķ landinu." 

Žaš žarf ekki aš oršlengja žaš, aš stjórnun Reykjavķkurborgar er ķ molum og aš žar er skattfénu sólundaš purkunarlaust ķ gęluverkefni, sem ekki žjóna almannahagsmunum, heldur einvöršungu sérvizku borgarfulltrśa meirihlutans og e.t.v. ķ einhverjum męli duttlungum ęšstu embęttismanna borgarinnar.

Nś hafa borgarfulltrśar Sjįlfstęšisflokksins lagt fram tillögu um sparnaš ķ borgarrekstrinum, lękkun gjaldskrįa fyrirtękja OR, og minnkun aršgreišslna frį samsteypunni og til borgarsjóšs įsamt śtsvarslękkun, og borgarstjórnarmeirihlutinn hefur af fullkomnu įbyrgšarleysi gagnvart ķbśum borgarinnar og kjaravišręšunum hafnaš žessum įgętu tillögum. 

Žeim gafst žarna tękifęri til samstillts įtaks borgarstjórnar viš aš bęta stjórnarhętti borgarinnar og gera yfirbót eftir gegndarlaust sukk og svķnarķ meš skattfé borgarbśa.  Nś er ljóst, aš Dagur Bergžóruson, borgarstjóri, veršur viš sama heygaršshorniš, sem ķ hans tilviki er reyndar śti į žekju.  Óli Björn Kįrason, Alžingismašur, reifaši mįliš ķ Morgunblašsgrein sinni, 6. marz 2019:

"Sveitarfélögin og kjarasamningar":

"Ķ heild greišir ķslenzkt launafólk meira ķ śtsvar en tekjuskatt. Įriš 2017 fengu sveitarfélögin nęr 193 milljarša [króna] ķ sinn hlut af launatekjum ķ formi śtsvars, en rķkissjóšur 139 milljarša, aš teknu tilliti til barna- og vaxtabóta.  Lękkun śtsvars er žvķ stęrra hagsmunamįl fyrir flesta en aš lękka tekjuskattsprósentu rķkisins.

Launamašur meš 300 žśsund krónur ķ mįnašarlaun greišir helmingi meira ķ śtsvar en ķ tekjuskatt til rķkisins, ef hann greišir žį nokkuš, aš teknu tilliti til bóta.  Žannig hefur skattastefna sveitarfélaga meiri įhrif į rįšstöfunartekjur launafólks en stefna rķkisins ķ įlagningu tekjuskatts.  Lagfęringar į tekjuskattskerfi rķkisins bera takmarkašan įrangur gagnvart žeim, sem hafa lįg laun."

Borgarstjórnarmeirihlutinn kżs aš halda uppteknum hętti meš śtsvar ķ toppi og aš blóšmjólka fyrirtęki sķn meš aršgreišslum, sem skapast af okri į rafmagni og hitaveitu, žótt ķbśarnir ęttu réttu lagi aš njóta aršs af aušlindum sķnum meš tiltölulega lįgu verši į žessum lķfsnaušsynjum. 

Reykjavķk beitir ķbśa nįgrannasveitarfélaganna fjįrkśgun meš okri į einokunarstarfsemi į borš viš hitaveitu og dreifingu rafmagns, žegar afrakstur sölunnar rennur ķ borgarsjóš.  Orkustofnun veršur aš grķpa ķ taumana, žegar hitaveituvatn OR į höfušborgarsvęšinu er oršiš dżrara en į "köldu" svęši į borš viš Egilsstaši.  Er hitaveitan lįtin greiša nišur dżra raforkuvinnslu į Hellisheiši, sem er ķ samkeppni ?  

Óli Björn heldur įfram:

"Ekkert sveitarfélag er ķ betri stöšu en Reykjavķk til aš leggja sitt af mörkum, žegar kemur aš kjarasamningum.  Ekki ašeins vegna žess, aš ķ höfušborginni er śtsvar ķ hęstu hęšum, heldur ekki sķšur vegna eignarhalds į Orkuveitu Reykjavķkur. ....

Į mįnudag [04.03.2019] kynnti borgarstjórnarflokkur Sjįlfstęšisflokksins tillögur um lękkun śtsvars og lękkun rekstrargjalda heimilanna.  Meš žessu eigi höfušborgin aš leggja sķn lóš į vogarskįlarnar til aš greiša fyrir samningum į vinnumarkaši.  Žaš er žvķ ekki tilviljun, aš sjįlfstęšismenn tali um "kjarapakkann", žegar žeir kynna tillögurnar.  

Sjįlfstęšisflokkurinn vill lękka śtsvariš śr 14,52 % nišur ķ 14,0 %.  Įrlega skilar lękkunin um 84 žśsund krónum ķ vasa fjölskyldu meš tvo sem fyrirvinnu į mešallaunum.  Lagt er til, aš ašgeršin verši fjįrmögnuš meš bęttum innkaupum, sem felast ķ auknu ašhaldi og śtbošum į öllum svišum borgarinnar.  Žrįtt fyrir žessa lękkun yrši śtsvariš ķ Reykjavķk nokkru hęrra en žaš er ķ Garšabę og į Seltjarnarnesi.

Žį leggja borgarfulltrśar Sjįlfstęšisflokksins til, aš įrleg rekstrargjöld heimila verši lękkuš um 36 žśsund krónur meš lękkun į hitunarkostnaši, raforkuverši, sorphiršugjaldi og vatnsgjaldi.  Žaš kemur eflaust einhverjum į óvart, aš ķ Reykjavķk er hitun hśsa dżrari en į Selfossi, Akureyri og Egilsstöšum.  Kostnašur viš aš kynda hśs ķ Reykjavķk er 30 % hęrri en į Egilsstöšum. ( Ķ Reykjavķk er raforkuverš einnig hęrra.)  Ķ tillögunum er lagt til, aš 13 milljarša [króna] įformašar aršgreišslur frį fyrirtękjum borgarinnar verši aš mestu nżttar til aš standa undir lękkuninni."

Žaš viršist vera aš krystallast śt sį munur į stefnumörkun hęgri og vinstri manna ķ orkumįlum, aš hęgri menn vilja skapa markašsforsendur fyrir sem lęgstu orkuverši til almennings og almennrar atvinnustarfsemi og samkeppnishęfu orkuverši til stórišju, en vinstri menn (og ESB-sinnar) vilja okra į orkuverši til almennings og stórišju, žannig aš žessar nįttśruaušlindir landsins veiti ekki lengur landinu neitt samkeppnisforskot.

Hęgri menn telja meš öšrum oršum, aš inngrip ķ nįttśru landsins, sem allar virkjanir eru, séu ašeins verjanleg til veršmętasköpunar og atvinnusköpunar ķ landinu sjįlfu, en vinstri menn vilja varpa aušlindarentunni inn ķ orkufyrirtękin, m.ö.o. orkan skal vera svo dżr, aš hśn verši skorin viš nögl, en orkufyrirtękin gręši samt į tį og fingri.

Jafnašarmenn vilja flestir, aš Ķslendingar gangi ķ ESB, og žar er viš lżši uppbošskerfi į raforku, sem viš fįkeppnisašstęšur į Ķslandi og dyntóttar orkulindir nįttśrunnar śtheimtir samręmda aušlindastżringu, ef nżting orkulindanna į ekki aš fara śr böndunum, notendum mjög ķ óhag.  Slķk samręmd aušlindastżring samręmist hins vegar ekki  samkeppnisreglum ESB į frjįlsum markaši, og žess vegna er glapręši aš innleiša hér uppbošskerfiš, sem Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn skyldar ašildaržjóširnar til aš gera.  Alžingi veršur aš gera einhvern įbyrgan fyrir žvķ, aš lįgmarka hér hęttu į orkuskorti.  Ešlilegast er, aš Landsvirkjun fįi žaš hlutverk, en hśn viršist nś vera bśin aš veršleggja sig śt af markašnum, svo aš hśn stendur ekki ķ neinum virkjanaframkvęmdum nśna.  Er hśn aš framkalla orkuskort til aš fį įtyllu til aš hękka raforkuveršiš ?

Aftur aš téšri forystugrein Morgunblašsins:

"Žvķ fer fjarri, aš gengiš sé um landiš af žeirri hófsemi, sem žaš į skiliš.  Og meira en žaš, landiš į til žess kröfu, sem ekki veršur andmęlt meš neinum sanngjörnum rökum.  Žaš hefnir sķn, verši sś krafa hunsuš.

Žaš žarf ekki aš taka nema örskotsstund aš laska mynd Ķslands mjög, og žar meš eyšileggja sjįlft ašdrįttarafliš meš óafturkręfum hętti.  Žaš gildir žaš sama og um landrįš gegn landinu, sem ķstöšulausir rįšamenn segjast neyddir ķ af erlendum dómstólum, sem ekki hafa lögsögu hér.  Įriš 2006 nżttu menn fęriš, žegar aginn var farinn śr herbśšunum, til aš fęra EES-samninginn yfir ómengašan ķslenzkan landbśnaš, žvert ofan ķ žaš, sem žjóšinni hafši veriš lofaš viš samningsgeršina.  Verši sś ógęfugata gengin til enda, mį augljóst vera, aš samningurinn sį er oršinn žjóšinni verri en enginn."

Žetta er hįrrétt mat hjį ritstjóra Morgunblašsins, EES-samningurinn veršur žjóšinni žį verri en enginn, ef auka į innflutning į verksmišjuframleiddum matvęlum hingaš frį löndum meš grķšarlega sżklalyfjagjöf og žar af leišandi fjölónęma sżkla, sem er mikill vįgestur hér, auk aukinnar hęttu į dżrasjśkdómum.

Um annan vįgest, sem EES-samningurinn bżšur nś upp į hér į Ķslandi, hafa einnig veriš višhöfš žau orš af rįšamönnum, aš žeir "eigi bara ekki neitt val".  Žar er um aš ręša Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB, og alveg dęmalausa naušhyggju, sem fellur vel aš yfirboršslegum mįlflutningi utanrķkisrįšherra, Gušlaugs Žórs Žóršarsonar, sem aldrei viršist kryfja nokkurt mįl aš gagni, heldur lįta duga aš fara meš frasa. 

Ein vitleysan er sś, aš EES sé miklu betra fyrir Ķsland en ESB, af žvķ aš EFTA-rķkin hafi ašeins žurft aš innleiša 13,4 % af geršum og tilskipunum ESB.  Žaš, sem mįli skiptir er aušvitaš ekki fjöldinn, heldur umfangiš.  Gerširnar, sem ESB ętlast til aš EFTA-rķkin innleiši, fara sķstękkandi (og fjöldinn vex lķka hratt).  Nś er fariš aš vöšla tilskipunum og geršum saman ķ lagabįlka, sem löndunum er gert aš samžykkja, og vöndlarnir eru meira aš segja framhaldssögur, sem enginn veit, hvernig enda.

Gott dęmi um žaš eru orkumarkašslagabįlkar ESB.  Sį fyrsti kom śt 1996 og var innleiddur hér samhliša nżjum orkulögum 2003.  Žar er įskilinn ašskilnašur orkuvinnslu, flutnings, dreifingar og sölu.  Flutningsfyrirtękiš, Landsnet, hefur žó enn ekki veriš gert fyllilega sjįlfstętt frį hinum.  Rķkisstjórnin hyggur fyrst nśna į aš bęta śr žvķ. 

Hefur oršiš merkjanlegur įrangur af žessu brölti į Ķslandi ?  Hann er ekki merkjanlegur ķ smįsöluverši raforku, sem hefur heldur hękkaš aš raungildi.  Žess var aldrei aš vęnta į stórmarkaši raforku (langtķmasamningar), enda er Landsvirkjun rķkjandi žar.  Lķklega hefur žetta brölt ekkert gagnast almenningi.  

Annar orkumarkašslagabįlkurinn var gefinn śt 2003 og innleiddur hér 2007.  Žar er frjįls samkeppni meš raforku ķ orkukauphöll skilgreind sem žaš fyrirkomulag, sem gagnast muni raforkukaupendum bezt.  Žaš hafa ekki veriš bornar brigšur į, aš žaš eigi viš um ašstęšur meginlands Evrópu, en žaš hafa hins vegar veriš leidd sterk rök aš žvķ ķ ritgerš eftir Elķas Elķasson, verkfręšing, sem fylgir žessum pistli ķ višhengi, aš slķkt uppbošskerfi geti oršiš stórskašlegt almennum raforkunotendum į Ķslandi, hękkaš mešalveršiš og aukiš hęttu į orkuskorti.  Landsnet er samt meš innleišingu slķks markašskerfis raforku ķ undirbśningi, žótt žaš sé valfrjįlst nś, en žaš veršur hins vegar skylda samkvęmt Žrišja orkumarkašslagabįlkinum, eins og lesa mį um ķ Orkumarkašstilskipun 2009/72/EB, kafla 6. 

Ķ 2009/72/EB, kafla 37, er greint frį hlutverki og verkefnum Landsreglarans, og žar fer ekkert į milli mįla, aš Landsreglarinn veršur ęšsta embętti orkumįla landsins.  Žaš er raunalegt aš horfa upp į hęstaréttarlögmanninn Einar S. Hįlfdįnarson hengja sig ķ formsatriši og halda žvķ fram, aš ACER muni engin völd fį hér, af žvķ aš Ķsland er ekki ķ ESB.

Ķ grein sinni,

"Til Michaels Manns, sendiherra ESB į Ķslandi",

skrifar Einar S. Hįlfdįnarson m.a.:

"Žannig stašfesti hann [MM] (sem vitaš var), aš Ķslandi er ekki skylt aš opna raforkumarkaš sinn né aš veita žrišja ašila ašgang hér eša fjįrfestingartękifęri.  Jafnframt, aš žar sem Ķsland er ekki ašili aš ESB, muni ACER ekki hafa neitt vald hér į landi.  Žau mįlefni, er lśta aš Ķslandi, séu į hendi ESA (Eftirlitsstofnunar EFTA), en ekki ACER."

Til hvers heldur téšur Einar eiginlega, aš ESB gerš nr 714/2009 sé samin og gefin śt ?  Hśn fjallar um Kerfisžróunarįętlun ESB, og žar er śtlistaš, aš ašildarlöndin (EES) skuli ašlaga stofnkerfi sķn aš Kerfisžróunarįętlun ESB.  Landsreglarinn getur krafizt žess af Landsneti aš gera žetta og į aš tilkynna öll frįvik til ACER.  Meš samžykkt Orkupakka #3 skuldbindur Alžingi landsmenn til aš hlżša žvķ, sem ķ honum stendur, žótt allt sé žar ekki enn lagalega skuldbindandi, t.d. 714/2009.  Žį mį benda į grein 12 ķ EES samninginum, sem bannar śtflutningshömlur į vörur innan EES.  Rafmagn er vara aš Evrópurétti og aš neita sęstrengsfyrirtęki um ašgang aš ķslenzka raforkumarkašinum er brot į grein EES #12.  

Į bls 26 ķ frumvarpi norsku rķkisstjórnarinnar 4 S (2017-2018) um samžykkt į įkvöršun Sameiginlegu EES nefndarinnar nr 93/2017 frį 5. maķ 2017, segir svo į frummįlinu um nįnast algert valdaleysi ESA gagnvart įkvöršunum og beišnum/skipunum frį ACER:

"EFTAs overvåkningsorgan skal, når det fatter slike vedtak, basere vedtaket på et utkast fra ACER.  Et slikt utkast er ikke rettslig bindende for EFTAs overvåkningsorgan.  Det er en underliggende forutsetning i den fremforhandlete modellen, at EFTAs overvåkningsorgan, kort tid etter mottak av et slikt utkast fra ACER, vil fatte et likelydende eller tilnęrmet likelydende vedtak."

Hér fer ekkert į milli mįla, hvor ręšur, ACER eša ESA, žegar ACER vill koma mįlum įfram til Landsreglarans, og sama gildir til baka.  Aš taka Michael Mann, sendiherra ESB, til vitnis um valdaleysi ACER hérlendis eftir innleišinu į Žrišja orkumarkašslagabįlkinum, er röksemdafęrsla, sem engan veginn heldur mįli ķ žessari umręšu. 

 

 

 

 

 

 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Hversu teygjanleg er Stjórnarskrįin ?

Merkingu textans ķ Stjórnarskrįnni er aušvitaš ekki hęgt aš teyggja og toga endalaust ķ žį įtt, sem valdhafar į hverjum tķma óska.  Žetta var Višeyjarstjórninni ljóst 1992, er hśn fékk hóp valinkunnra lögfręšinga til aš rżna drög aš EES-samninginum m.t.t. Stjórnarskrįrinnar.  Lögspekingarnir komust aš žeirri sameiginlegu nišurstöšu, aš samningurinn reyndi til hins żtrasta į žanžol Stjórnarskrįrinnar. 

Lögfręšihópur į vegum žįverandi stjórnarandstöšu komst hins vegar aš žeirri nišurstöšu, aš žįverandi EES-samningur vęri handan žolmarka Stjórnarskrįrinnar.  Sķšan hefur mikiš bętzt viš žennan samning af atrišum, sem höggva ķ frelsi landsmanna til aš haga mįlum aš eigin vild, en žvinga žį undir įkvöršunarvald erlends rķkjasambands, į leiš til sambandsrķkis, og stofnana žess, žar sem Ķsland į ekki ašild.  Meš einfaldri almennri rökfręši mį nś įlykta, aš męlirinn sé löngu fullur og aš lengra verši alls ekki gengiš ķ frelsisskeršingu landsmanna aš óbreyttri Stjórnarskrį.

Nś hefur rķkisstjórnin bošaš framlagningu žingmįls, sem enn heggur ķ žennan knérunn.  Er žar um aš ręša innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn.  Hér į žessu vefsetri hefur žvķ veriš haldiš fram meš tiltękri röksemdafęrslu, aš samžykkt Alžingis į žessu vęntanlega žingmįli myndi fela ķ sér kśvendingu į ķslenzkri orkustefnu frį lįgorkuveršsstefnu til hįorkuveršsstefnu, og er žį nęrtękt aš vķsa til nżjustu fórnarlamba žessarar stefnu, fręnda okkar og fręnkna ķ Noregi.  

Ein ašferšin til aš réttlęta samžykkt žessa Orkubįlks #3 er aš gera lķtiš śr honum.  Žaš er barnaleg afstaša og ber annašhvort vitni um žekkingarskort į višfangsefninu eša dómgreindarskort.  Tómas Ingi Olrich skrifar bitastęša grein ķ Morgunblašiš 12. febrśar 2019, žar sem hann kemur vķša viš og ritar į grundvelli yfirgripsmikillar žekkingar og reynslu, t.d. af samskiptum viš ESB-"apparatiš", einnig į sviši orkumįla:

"Hvaš er ķ pakkanum ?".

Greinin hófst žannig:

"Nś eru skiptar skošanir um hinn svokallaša orkupakka.  Žeir, sem ašhyllast innleišingu pakkans, viršast byggja afstöšu sķna einkum į tvenns konar fullyršingum.  Annars vegar eru žeir, sem halda žvķ fram, aš ķ tilskipuninni sjįlfri sé ekki aš finna žaš, sem žar stendur.  Ašrir halda žvķ fram, aš flest, ef ekki allt, sem ķ žrišju orkutilskipuninni stendur, hafi žegar veriš ķ fyrri tilskipunum, sem Ķslendingar hafa innleitt įn athugasemda."

Žegar menn hafa tekiš trś į eitthvaš, ķ žessu tilviki Evrópusambandiš, ESB, er žaš jafnan hįttur žeirra aš afneita žvķ, sem óžęgilegt er viš įtrśnašargošiš.  Sś strśtshegšun er alžekkt og er įberandi ķ umręšu um Orkupakka #3.  Hinum, sem halda žvķ fram, aš ķ Orkupakka #3 felist ekki nżmęli, mį benda į embętti Landsreglara, sem veršur einsdęmi į Ķslandi, og, aš meš innleišingu Orkupakka #3 mun Evrópurétturinn spanna nżtt sviš į Ķslandi, sem hvorugur fyrri orkupakka spannaši, sem eru millilandatengingar fyrir orkuflutninga. Fjallaš veršur nįnar um žann žįtt sķšar ķ žessari vefgrein. 

Um žessi atriši skrifar Tómas Ingi:

"Ef sį skilningur er réttur, žżšir žaš, aš Ķslendingar hafa ekki vald yfir sķnum orkumįlum."

Žetta er hįrrétt athugaš, og žar meš er fullveldiš rokiš śt ķ vešur og vind.  Landiš veršur einfaldlega ekki lengur fullvalda, ef landsmenn verša hįšir Evrópusambandinu um rįšstöfun aušlinda sinna eša orkunnar śr orkulindunum.  

Nokkru sķšar ķ greininni hnykkti Tómas Ingi į žessu:

"Ég hygg, aš stjórnvöldum sé ekki heimilt aš koma ķ veg fyrir tengingu um sęstreng og ķ žrišja orkupakkanum séu įkvęši, sem styrkja žį fullveldisžrengingu.  Hilmar Gunnlaugsson, lögmašur meš LLM ķ orkurétti, stašfestir žann skilning minn.  Telur hann, aš žaš sé meš öllu óheimilt aš setja reglur, sem banna fyrirtękjum eša rķkjum ESB ašgang aš ķslenzkri orku, en bendir mér kurteislega į, aš svo hafi veriš lengi."

Žaš hefur ekki veriš svo lengi (eša frį innleišingu orkubįlks ESB #2 eša #1), aš fyrirtęki ķ ESB hafi getaš öšlazt ašgang aš ķslenzkum orkulindum meš žvķ aš leggja hingaš sęstreng, en žann rétt öšlast žau meš Orkupakka #3.  Žaš stašfestir dįgóšur fjöldi norskra lagaprófessora, t.d. Peter Örebech, ķ fyrirlestri hérlendis 22. október 2018. 

Hins vegar hafa  fyrirtęki af EES-svęšinu mįtt sękja um virkjunarleyfi hér til jafns viš innlend fyrirtęki frį innleišingu Orkubįlks #1. Žau munu žó varla fį įhuga į žvķ fyrr en orkukauphöll aš hętti ESB hefur tekiš hér til starfa, en slķkt veršur skylda og undir eftirliti Landsreglara eftir samžykkt Orkupakka #3 (og var valfrjįlst eftir Orkupakka #2).

Nęst gerši Tómas Ingi frelsisafsal ķ orkumįlum og Stjórnarskrįna aš umręšuefni og tók Ara Gušjónsson, yfirlögfręšing Icelandair Group, til bęna.

"Engu aš sķšur finnst lögmanninum, sem telur, aš valdaframsal orkupakkans standist ekki skošun, vissara aš leggja til, aš ķ stjórnarskrį Ķslands verši męlt skżrt fyrir um heimild til žess aš framselja vald til tollabandalagsins.  Sś varfęrni lögfręšingsins kann aš benda til žess, aš honum finnist hann hafa fariš örlķtiš fram śr sjįlfum sér.  Alla vega finnst mér žaš."

Žaš er nokkuš ljóst, aš lögfręšilega mį ekki viš svo bśiš standa.  Upptaka hverrar geršar ESB į fętur annarri brżtur Stjórnarskrįna.  Lausnin į žvķ višfangsefni er hins vegar ekki aš gefast upp į sjįlfstęši landsins og veikja fullveldisvarnir Stjórnarskrįrinnar, heldur aš leita hófanna innan EFTA um aš endursemja viš ESB um ašganginn aš Innri markaši žessa tollabandalags.

Żmsar furšuhugmyndir um Stjórnarskrįrbreytingar hafa sézt į žessari öld, s.s. um aš gera Ķsland aš fylki ķ Noregi og önnur af svipušum toga um aš fastbinda EES-ašild Ķslands ķ Stjórnarskrį.  Um hina sķšari ritaši Sigurbjörn Svavarsson, formašur Frjįls lands, grein ķ Morgunblašiš, 4. janśar 2019:

"Aš beygja stjórnarskrįna undir EES samninginn":

"Žaš er ljóst, aš stjórnvöld vilja ekki styggja mišstjórnina ķ Brussel; žaš sést bezt į sjįlfvirkri afgreišslu mįla inni ķ Sameiginlegu EES-nefndinni; samžykkt žar er skuldbindandi fyrir Ķsland, žrįtt fyrir stjórnmįlalegan fyrirvara um samžykkt Alžingis.  Gagnrżni į mįliš er afgreidd meš tilvķsun um fyrri samžykkt utanrķkismįlanefndar.  Žessa ólżšręšislegu, sjįlfvirku afgreišslu ESB-gerša vilja rįšamenn kalla stjórnskipunarhefš eša reglu til aš réttlęta ferliš.  Meš žessu eru ķslenzkir rįšamenn ķ raun aš leiša žjóšina hęgt og bķtandi inn ķ ESB, įn žess aš hśn fįi nokkru um žaš rįšiš."

Sķšan er Sigurbjörn ómyrkur ķ mįli um hina fįrįnlegu tillögu Björns Bjarnasonar, fyrrverandi rįšherra, "aš festa ašildina aš EES eina ķ stjórnarskrįna":

"Greininni [Björns Bjarnasonar-innsk. BJo] ķ heild er ętlaš aš draga fjöšur yfir gagnrżni į, aš žróun til mišstżringar ķ ESB sé veriš aš yfirfęra į Ķsland ķ gegnum EES-samninginn, og ķ staš žess aš ręša og takast į viš žį óheillažróun er stjórnarskrįnni kennt um aš vera fyrir EES-samningnum.

Žaš er veriš aš afvegaleiša og blekkja almenning meš slķkri umręšu og er hęttulegt sjįlfstęši landsins žegar fylgispekt rįšamanna viš ESB er oršin slķk aš gera tillögu um, aš višskiptasamningur sé felldur inn ķ stjórnarskrįna, eins og hann verši žar um ókomna framtķš."

Fįrįnleiki tillögu téšs Björns er slķkur, aš enginn viti borinn mašur er lķklegur til aš gefa henni jįkvęšan gaum, en hśn er hins vegar til žess fallin aš sżna flestum į hvaša stig undirlęgjuhįtturinn viš Evrópusambandiš er kominn.  Hér vantar ekkert annaš en aš leggjast marflatur og sleikja skósóla bśrókratanna ķ Brüssel.

Žį vķkur sögunni aš nśverandi išnašarrįšherra Ķslands.  Tómas Ingi vķkur aš henni ķ téšri grein:

"Žaš mį skilja išnašarrįšherra, Žórdķsi Kolbrśnu Gylfadóttur, į žann veg ķ Bęndablašinu 15. nóvember sķšastlišinn, aš ekki sé śtilokaš, aš grunnreglur EES-samningsins um frjįlst vöruflęši geri žaš aš verkum, "aš óheimilt sé aš leggja fortakslaust bann viš lagningu strengs (til Ķslands), žó aš eftir sem įšur yrši hann hįšur leyfum samkvęmt mįlefnalegum sjónarmišum." Įn žess aš taka afstöšu til mįlsins bętir rįšherrann viš: "Sé žaš raunin, er sś staša uppi nś žegar, hefur veriš žaš, frį žvķ aš EES-samningurinn var samžykktur fyrir um aldarfjóršungi og er meš öllu ótengt žrišja orkupakkanum.""

Išnašarrįšherrann skilur ekki, hvernig EES-samningurinn virkar.  Žótt Višauki IV ķ EES-samninginum hafi veriš fyrir hendi frį upphafi, žį var ķ Višaukanum ekkert, sem virkjaši almenn įkvęši samningsins um Innri markašinn fyrir rafmagn fyrr en Fyrsta orkumarkašslagabįlkinum var komiš žar fyrir įriš 1996.

Sjö įrum sķšar bętti Annar orkumarkašslagabįlkurinn um betur, en žar var śtfęrt nįnar, hvernig orkumarkašurinn skyldi virka į Innri markašinum meš uppboši į orku ķ okkrum orkukauphöllum innan ESB (EES), žar sem einnig fęru fram afleišuvišskipti meš orku ķ anda haršsvķrašrar spįkaupmennsku.  Viš rķkjandi ašstęšur innan ESB įtti žetta fyrirkomulag aš tryggja kaupendum lęgsta veršiš, en žar sem žessar ašstęšur eru ekki fyrir hendi į Ķslandi, tryggja žęr seljendum hér hęsta veršiš.

Žaš er hins vegar ekki fyrr en meš Žrišja orkumarkašslagabįlkinum frį 2009, sem almenn įkvęši EES-samningsins um Innri markašinn, t.d. bann viš inn- og śtflutningstakmörkunum, virkjast fyrir millirķkjavišskipti meš orku.  Žaš er kominn tķmi til, aš rįšherrann įtti sig į žessu og hętti aš tuša um, aš Orkupakki #3 breyti sįralitlu fyrir Ķslendinga, en miklu fyrir Noršmenn, og žess vegna eigum viš einfaldlega aš halda lengra śt į žį braut, sem er žegar mörkuš.  Žetta er algerlega óyfirveguš naušhyggja, sem er ósęmileg rįšherra og varaformanni  Sjįlfstęšisflokksins.  

Tómas Ingi Olrich greiddi atkvęši meš EES-samninginum į Alžingi, og sagšist ķ téšri grein ekki hafa haft hugmynd um, aš meš žvķ vęri hann aš afsala okkur valdi yfir ķslenzkum orkumįlum.  Eins og rakiš er hér aš ofan, er žaš kolrangt hjį Žórdķsi Kolbrśnu, aš Tómas Ingi og allir hinir hafi meš samžykkt EES-samningsins gerzt sekir um slķkt į Alžingi ķ janśar 1993. Sį, sem gerzt ętti um žetta aš vita, gušfašir samningsins aš Ķslendinga hįlfu, Jón Baldvin Hannibalsson, žįverandi utanrķkisrįšherra, telur žaš frįleitt, aš slķkt afsal hafi fariš fram į žeim tķma.

Ķ lokakafla greinar sinnar, "ESB og örlagahyggja", hittir Tómas Ingi heldur betur naglann į höfušiš.  Kaflinn hófst žannig:

"Ķ samskiptum okkar viš ESB sżnist mér, aš fleiri Ķslendingar en góšu hófu gegnir séu farnir aš ašhyllast örlagahyggju.  Viš erum aš missa tökin į žvķ aš haga seglum eftir vindum ķslenzkra hagsmuna.  Ķ žvķ mįli geng ég ekki lengra en aš segja: viš skulum anda rólega og spyrna viš fótum, žar sem žaš į viš.  Sķšan skulum viš leita leiša til aš hęgja į og stöšva ašlögun Ķslendinga aš fjölžjóšlegu tollabandalagi, sem žeir vilja ekki verša ašilar aš."

Raunafl og launafl-žżzkt

 

 

 

 

 

 


Ętluš framtķšarsżn ESB ķ orkumįlum

Orkumįl skipa veglegan sess hjį Evrópusambandinu, ESB, vegna žess, aš žar į bę hafa menn fyrir löngu skynjaš ógnina, sem afkomuöryggi Evrópu vestan Rśsslands stafar af orkuskorti ķ brįš og lengd.  Ķ brįš getur hann stafaš af pólitķskum refsiašgeršum Rśsslands, eins og dęmin sanna, en um fjóršungur af öllu eldsneytisgasi, sem brennt er ķ ESB-löndunum, kemur frį Rśsslandi, og hlutfalliš gęti vaxiš, žegar Nord Stream #2 lögnin veršur tekin ķ notkun 2019-2020.

Aš frumkvęši ESB er veriš aš leggja ašra lögn til ESB-landanna ķ suš-austri frį löndum sunnan Rśsslands viš Kaspķahafiš.  Framboš jaršefnaeldsneytis mun dragast saman til lengdar litiš, og ESB hefur skapaš orkumarkaš ķ ašildarlöndunum, sem meš hękkandi orkuverši į aš skapa nęgilegan sterkan hvata til aš žróa sjįlfbęra orkugjafa, sem leyst geti jaršefnaeldsneytiš af hólmi.

Žannig er langtķmastefna ESB sś ķ orkumįlum, aš EES-svęšiš verši sjįlfu sér nęgt um sjįlfbęra orku.  Umhverfisvernd er ekki gild įstęša aš Evrópurétti sem śtflutningshindrun orku.  Meš įherzlu ESB į orkupakkann er veriš aš tryggja Framkvęmdastjórninni tögl og hagldir į orkumarkaši alls Evrópska efnahagssvęšisins, fulla nżtingu allra endurnżjanlegra orkulinda į svęšinu, afnįm flöskuhįlsa ķ flutningi orku į milli landa og žar meš ķ raun orkuflutning frį jöšrum EES og inn aš mišjunni, žar sem mesta og veršmętasta framleišslugeta aušjöfranna, sem stjórna ESB ķ raun, er stašsett. 

Stefnumarkendur ESB sjį fyrir sér mikla hękkun eldsneytisveršs, žegar žekktar orkulindir taka aš dvķna.  Žeir vita, aš žaš er kapphlaup viš tķmann aš žróa kolefnisfrķ orkuver, sem nżta orkugjafa, sem ekki er hörgull į.  Til aš flżta žessari žróun er tekiš aš gera notkun jaršefnaeldsneytis dżrari en efni standa til, markašarins vegna.  Žaš er gert meš śthlutun koltvķildiskvóta og sķšan hękkun į verši umframlosunar koltvķildis.  

Hlutverk Ķslands ķ žessari ętlušu svišsmynd ESB er aš virkja sem allra mest af endurnżjanlegum orkulindum sķnum, žar sem jaršgufan er talin vera endurnżjanleg, og sķšan aš senda raforkuna śt meš sęstreng ķ įtt aš aušlegšarmišju Evrópu.  Žetta er slęm višskiptahugmynd vegna žess, aš lengsti sęstrengur ķ heimi, og į aš jafnaši mesta dżpinu undir illvišrahafi, bżšur upp į rekstrartruflanir, langvinnar og dżrar višgeršir, grķšarleg orkutöp og hįan stofnkostnaš. 

Fyrir Ķslendinga veršur slķkt verkefni ekki žjóšhagslega hagkvęmt fyrr en evrópskt orkuverš hefur 2,5 faldazt m.v. nśverandi stöšu.  Žaš kann aš koma aš žvķ, en žaš veršur žį įreišanlega skammęrt, žvķ aš ekkert hagkerfi getur keppt į žeim grundvelli viš umheiminn.  Orkuskipti Evrópu, reist į umhverfisvęnni tękni ķ einingum į borš viš nśverandi kjarnorkuver, um 2 GW, munu gera slķkan sęstreng algerlega veršlausan og verkefnalausan.

Ef hérlendir menn vilja taka žįtt ķ orkuskiptunum meš Evrópu, létta undir bagga meš henni og samtķmis stunda aršbęra framleišslu og višskipti, er nęr aš virkja fyrir vetnisverksmišju og flytja žann hluta framleišslunnar, sem ekki er žörf fyrir hér, t.d. til Norš-Austur Englands, žar sem įform eru uppi um aš leysa jaršgas til hśshitunar af hólmi meš vetni.  

Jónas Elķasson, prófessor emerķtus viš Verkfręši- og nįttśruvķsindadeild HĶ, skrifaši athyglisverša grein,

"Žrišja žverbeygjan ķ orkumįlum",

sem birt var ķ Morgunblašinu 30. janśar 2019.  Žar voru orkumįlin reifuš ķ ljósi Žrišja orkupakka ESB, sem Jónas varar Alžingismenn sterklega viš aš innleiša į Ķslandi.  Nś veršur gripiš nišur ķ grein hans:

"Žaš er samt greinilegt, aš almenningur, einkum sį hluti hans, sem fęst viš stjórnmįl, botnar ekkert ķ žessum pakka.  Žetta kemur greinilega fram ķ endurteknum fullyršingum alžingismanna og rįšherra: Žó [aš] viš samžykkjum orkupakkann, žarf ekki aš leggja neinn sęstreng til śtlanda.  Hvaš er rangt viš žetta ?  Mįlinu er žveröfugt fariš.  Ef viš leggjum engan sęstreng til śtlanda, žarf engan orkupakka; hann veršur bara til trafala.  Orkupakkanum er ętlaš aš undirbśa komu okkar inn į evrópska raforkumarkašinn, sem er mišstżrt frį Ljubljana ķ Slóvenķu. 

Ef viš tengjumst ekki žeim Evrópumarkaši, ž.e.a.s. leggjum ekki sęstreng, er bezt aš vera utan įhrifasvęšis žeirrar mišstjórnar.  Žaš er bezt fyrir okkur og bezt fyrir Ljubljana.  Noršmenn gętu reišst okkur og rekiš landiš śr EES, segja einhverjir į Alžingi.  Žetta er hręšsluįróšur, sem ekkert er į bakviš."

Allt er žetta hįrrétt hjį Jónasi.  Žingmenn, sem enn hafa ekki tekiš afstöšu gegn Orkupakka #3, verša aš ķhuga žessi orš Jónasar og gera sér grein fyrir ešli mįlsins.  Orkupakkinn er snišinn til aš greiša götu millilandatenginga ķ ESB til aš varna stašbundnum orkuskorti og til aš aušvelda og flżta fyrir orkuskiptunum, sem verša ESB-löndunum žung ķ skauti vegna žess, hversu jaršefna eldsneytisdrifin hagkerfi žeirra eru.

Dįgóšur meirihluti ķslenzku žjóšarinnar viršist vera algerlega andsnśinn tengingu raforkukerfis landsins viš śtlönd.  Žar af leišandi er ólżšręšislegt meš öllu, aš žingheimur samžykki lagasetningu, sem aušveldar rķkjasambandi aš hafa įhrif, jafnvel śrslitaįhrif, į žaš, aš hingaš verši ķ fyllingu tķmans lagšur sęstrengur til žess eins aš fegra orkubókhald vištakandans.  Žessi gjörningur mun ekki fegra orkubókhald Ķslands, heldur žvert į móti, og hleypa raforkuveršinu upp śr öllu valdi, į mešan įhugi er į žessum millilandavišskiptum meš rafmagn.

Žaš fer aš verša tķmabęrt aš kryfja žingmennina um afstöšu žeirra til žessa ólįns Orkupakka #3, svo aš žeir, sem velja fólk į frambošslista fyrir nęstu Alžingiskosningar og ašrir kjósendur, viti, hvernig forgangsröšun frambjóšendanna er hįttaš, ž.e. meš hagsmunum almennings eša meš hagsmunum ESB, orkuseljenda og braskara.  

Um žetta reit Jónas:  

"Ef orkupakkinn veršur samžykktur, mun skapast mikill og višvarandi žrżstingur į aš leggja sęstreng.  Hann mun vara, žangaš til sęstrengurinn kemur, žvķ aš orkuverš į hinum endanum er mun hęrra en hér."

Žetta er laukrétt.  Ęstustu fylgismenn Žrišja orkupakkans hérlendis halda žvķ jafnvel fram, aš Ķslendingar geti ekki neitaš vištöku slķks sęstrengs, ef fariš veršur fram į slķkt nś, vęntanlega af einhverjum fjįrfesti, meš stušningi ACER. 

Žetta er misskilningur, sem stafar af žvķ, aš innleišing Evrópuréttar yfir ķslenzkum orkumarkaši nįši ekki yfir millilandatengingar meš Fyrsta og Öšrum orkumarkašslagabįlkimum.  Śr žessu var rįšin bót meš Žrišja orkupakkanum, eins og norski lagaprófessorinn, Peter Örebech, hefur sżnt fram į ķ greinargerš sinni frį 23. september 2018, sjį višhengi, t.d. bls. 11. Aš Evrópurétturinn spanni millilandatengingar fyrir rafmagn, žżšir m.a., aš lżšręšislega kjörnum yfirvöldum hvers rķkis EES veršur óheimilt aš torvelda eša koma ķ veg fyrir millilandavišskipti meš rafmagn, sem til žess bęr ašili kann aš vilja koma į, sbr EES-samninginn, gr. 11 og 12.  

Žar sem ķslenzk löggjöf gildir nś um žetta sviš hérlendis, millilandatengingar, geta ķslenzk stjórnvöld nśna hafnaš umsókn um slķkan sęstreng.  Oršagjįlfur aš hįlfu žeirra, sem meš trśarhita rembast, eins og rjśpan viš staurinn, viš aš "sżna fram į", įn nokkurra haldbęrra raka, aš innleišing Orkupakka #3 muni nįnast engu breyta ķ lagalegu tilliti hérlendis, er algerlega śt ķ loftiš.

Annaš mikilvęgt atriši, sem Orkupakki #3 breytir, eins og prófessor Peter Örebech leiddi glögglega ķ ljós ķ fyrirlestri sķnum ķ Hįskóla Ķslands, 22. október 2018, er stjórnun innleišingar į frjįlsum uppbošsmarkaši rafmagns ķ orkukauphöll, og sķšan eftirlit meš rekstri hennar og virkni.  Gapuxarnir, sem hęst lįta og telja gošgį aš vinda ofan af mistökum Sameiginlegu EES-nefndarinnar 5. maķ 2017, meš žvķ aš Alžingi synji Orkupakka #3 stašfestingar, viršast ekkert botna ķ žvķ, hvaš žetta markašsmįl raforku snżst um, en vaša ķ villu og svķma įfram, eins og žeir gefi sér, aš markašskerfi ESB hljóti aš henta almenningi hér į Ķslandi.  Žaš hefur veriš sżnt fram į, aš viš ķslenzkar ašstęšur er markašsfyrirkomulag žetta stórvarasamt atvinnurekstri į Ķslandi og hag almennings.  Žetta skilur hins vegar Jónas Elķsson, prófessor emerķtus ķ verkfręši, męta vel og skrifar:

"Ef svona įstand [enginn įbyrgur fyrir žvķ aš eiga vatn ķ mišlunarlónum] leišir til žess, aš virkjanir standa vatnslausar ķ einhvern tķma, veršur orkuskortur.  Sķšasta dęmi um slķkt er, žegar RARIK tęmdi Smyrlabjargalón 1976, Hornafjöršur varš rafmagnslaus og fullt af fólki flśši heimili sķn."

Sķšan hélt Jónas įfram aš fjalla um markašsmįl rafmagns og um mikinn įbyrgšarhluta išnašarrįšherra og annarra Alžingismanna, ef žeir hundsa rįšleggingar žeirra, sem gerst mega vita, viš afgreišslu Orkupakka #3, og lįta jafnvel naušhyggju um Alžingi sem óvirka afgreišslustofnun fyrir nefnd EFTA og ESB ķ Brüssel rįša för.  Meira aš segja Stóržingiš, norska, virti svo višundurslegan mįlflutning aš vettugi fyrir nokkrum įrum (pósttilskipun) og er lķklegt til aš endurtaka leikinn viš afgreišslu Jįrnbrautarpakka #4, sem er illa žokkašur ķ Noregi og fjallar um frjįlsa samkeppni allra jįrnbrautarfyrirtękja EES į opinberum teinum Noregs og annarra EES-rķkja, žar sem jįrnbrautarteinar eru ķ eigu hins opinbera :

"Landsvirkjun hefur sinnt sķnu hlutverki meš prżši og landiš haft nóg rafmagn.  Aušvitaš žarf aš koma mįlum žannig fyrir, aš Landsvirkjun geti selt orku, bęši til išnašar og śtlanda, įn žess aš auka hęttuna į orkuskorti.  Žaš er lįgmarkskrafa, aš śr žessu verši bętt meš višeigandi lagasetningu įšur en tenging inn į uppbošsmarkaš ESB kemur til greina.

Auk žess er sala į rafmagni inn į uppbošsmarkaš ESB samkvęmt reglum ACER ķ Ljubljana varhugaverš.  Žį er veriš aš yfirgefa žį stefnu, aš ķslenzka orku skuli nota til atvinnuuppbyggingar innanlands fyrir fullt og allt.  Fórnarlömbin verša almenningur og išnašurinn ķ heild sinni, ekki bara įlišnašurinn og landbśnašur ķ gróšurhśsum.  Žessar atvinnugreinar lifa ekki įn orku į višrįšanlegu verši, eftir aš Ķsland veršur framleišandi hrįorku fyrir uppbošsmarkaš ESB; hann er ófęr um aš bjóša innlendum išnaši orku į višunandi verši.  Skipašar hafa veriš nefndir og skrifašar skżrslur af minna tilefni en žessu.  Žaš veršur aš fresta žessu orkupakkamįli, svo [aš] rķkisstjórnin nįi įttum og geti undirbśiš mįliš meš fullnęgjandi hętti."

(Undirstr. BJo.)

 Žaš eru engin teikn į lofti um, aš rķkisstjórnin undirbśi setningu einhverra lagalegra varnagla, sem tryggi hér ķ sessi naušsynlega stżringu allra orkulinda landsins, sem nżttar eru til sölu raforku inn į stofnrafkerfi landsins.  Hśn viršist lķka hafa heykzt į bošašri lagasetningu um, aš aflsęstrengur til śtlanda śtheimti samžykki Alžingis, enda vęri slķk lagasetning stjórnsżslulegt örverpi, žar sem um er aš ręša mįlefni framkvęmdavaldsins.  Um bįšar žessar umręddu lagasetningar gildir, žaš sem prófessor Peter Örebech, sérfręšingur ķ Evrópurétti, hefur gert grein fyrir, aš meš gildistöku Orkupakka #3 aš vopni geta Landsreglari, ACER og Framkvęmdastjórnin hrundiš slķkum lagasetningum Ķslendinga fyrir ESA og EFTA-dómstólinum.  

Žį vekur furšu sś kokhreysti išnašarrįšherra aš halda žvķ enn til streitu, aš rķkisstjórnin stefni aš innleišingu Orkupakka #3 į voržingi eša haustžingi 2019, žrįtt fyrir samžykkt Mišstjórnar Framsóknarflokksins ķ fyrrahaust um, aš leita skuli samninga viš EFTA/ESB um allsherjar undanžįgu fyrir Ķsland į žessum orkupakka gegn žvķ, aš hann verši formlega innleiddur įn nokkurra skuldbindinga aš Ķslands hįlfu.  Žar meš mundi hann öšlast gildi ķ EES utan Ķslands.  Stendur utanrķkisrįšuneytiš e.t.v. ķ slķkum samningavišręšum ?  Hvers vegna heyrist hvorki stuna né hósti frį rķkisstjórninni um žessa blessušu samžykkt ?

 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Af vanhęfi og umkomuleysi į veginum breiša

Tómas Ingi Olrich gerir žaš ekki endasleppt, heldur ritaši tķmamótagrein ķ Morgunblašiš, 23. janśar 2019, sem hann nefndi:

"Hinn beini og breiši vegur umkomuleysisins".

Žar vakti hann athygli į žvķ, aš landsmenn viršast, margir hverjir, fljóta sofandi aš feigšarósi Evrópusambandsašildar meš gagnrżnislķtilli og aš sumra mati sjįlfsagšri innleišingu margra, stórra og smįrra, Evrópugerša og ESB-tilskipana ķ EES-samninginn og žar meš ķ ķslenzka löggjöf.  Žrįtt fyrir stranga Stjórnarskrį, hvaš framsal rķkisvalds varšar, hafa žingmenn ekki skirrzt viš aš samžykkja risastóra ESB-lagabįlka, sem fela ķ sér framsal rķkisvalds til stofnana, žar sem Ķsland er ekki fullgildur ašili, og žetta framsal spannar m.a. vald til ķžyngjandi ašgerša gegn einstaklingum og fyrirtękjum og snertir žannig hag alls almennings.  Hafa žingmenn žį gjarna skżlt sér į bak viš aškeypt lögfręšiįlit stjórnarrįšsins, žar sem skįkaš er ķ skjóli lošmullu um "takmarkaš framsal". 

Žegar horft er til Žrišja orkumarkašslagabįlksins ķ žessu sambandi, er erfitt aš verjast samsęringskenningum um stórkapķtal og skriffinnskubįkn Berlaymont (ašalstöšvar ESB) gegn hagsmunum lķtillar žjóšar noršur ķ Atlantshafi, sem į miklar endurnżjanlegar og enn ónżttar orkulindir.

Grein sķna hóf Tómas Ingi žannig:

"Lögš er įherzla į žaš af hįlfu žeirra, sem vilja, aš Ķsland samžykki žrišja orkupakkann, aš EES-samningurinn hafi reynzt Ķslendingum mjög vel.  Jafnvel er żjaš aš žvķ, aš ašild aš EES hafi veriš forsenda mikils efnahagslegs uppgangs į įrunum 1994-2002.

Nś vill svo til, aš engin formleg, fręšileg og ķtarleg athugun hefur fariš fram į žvķ, hve vel EES-samningurinn hafi reynzt Ķslendingum.  Margt hefur breytzt į žeim tķma, sem samningurinn hefur veriš ķ gildi. 

Rétt er aš lķta til žess įrangurs, sem Alžjóša višskiptastofnunin hefur sķšan 1994 nįš ķ višleitni sinni til aš lękka eša fella nišur hindranir į višskiptum landa ķ millum.  

Žaš er ljóst, aš EES-samningurinn hefur haft ķ för meš sér mikinn kostnaš fyrir Ķsland, og mikiš reglugeršafargan hefur fylgt honum, sem ķ mörgum tilvikum į hingaš lķtiš sem ekkert erindi, en getur veriš skašlegt."

Žetta er tķmabęr gagnrżni, enda hverju orši sannari. Žaš hefur veriš reynt aš skapa gošsögn um grķšarlegan įvinning EES-samningsins, jafnvel, aš hann sé okkur ómissandi, sem er fjarstęša.  Žaš er fyrir hendi višskiptalegur įvinningur, en hann er dżru verši keyptur.  Žaš er tollfrelsi fyrir išnvarning, en žaš var fyrir hendi samkvęmt frķverzlunarsamningi EFTA og ESB frį 1973. Fiskafuršir og kjötafuršir eru ekki tollfrjįls inn į Innri markašinn, af žvķ aš Ķsland er ekki ašili aš sameiginlegri landbśnašar- og fiskveišistefnu ESB.  Samt hefur Alžingi innleitt ESB-matvęlalöggjöf hér, svo aš EFTA-dómstóllinn gat ķ nóvember 2017 ógilt löggjöf Alžingis frį 2009 um varnir gegn sżklalyfjaónęmi og sjśkdómum ķ mönnum og dżrum.  Žar gat dómstóllinn brugšiš fyrir sig Evrópuréttinum, og ķslenzkur réttur vķkur fyrir honum samkvęmt EES-samninginum.  Žarna er um lķf eša dauša aš tefla og helztu sjśkdómaógn nęstu įratuga ķ Evrópu aš mati prófessors Karls G. Kristinssonar (banvęnir sżklar, ónęmir fyrir lyfjum).  Žetta er ekki sżklahernašur gegn landsmönnum, en žaš er jafngildi rśssneskrar rśllettu aš flytja matvęli til landsins įn öryggisrįšstafana, žar sem ķslenzkir sérfręšingar į žessu sviši telja žörf į.  

EES-ašildin kostar bein śtgjöld upp į rśma 20 mršISK/įr, en óbeini kostnašurinn, sem hlżzt af ķžyngjandi, ofvöxnu reglugerša- og eftirlitsfargani, sem dregur śr krafti fyrirtękja, sveitarfélaga og stofnana til framleišniaukningar allt aš 1 %/įr, hefur veriš įętlašur allt aš tķfaldur žessi beini kostnašur į hverju įri.  Žessi kostnašur er meiri en įvinningur ašgengis aš Innri markaši EES, ef mišaš er viš beztu kjör WTO-Alžjóša višskiptarįšsins.

Langflestir starfsmenn hérlendis starfa hjį fyrirtękjum meš undir 50 starfsmenn og margir hjį fyrirtękjum meš undir 10 starfsmenn.  Reglugeršafargan ESB er snišiš viš mjög ólķkar ašstęšur og leggst žess vegna meš meiri žunga į okkar žjóšfélag en žjóšfélög meginlandsins.  Žessir ókostir gera meira en aš vega upp višskiptalega umframhagręšiš af fjórfrelsinu m.v. višskiptaskilmįla WTO eša fįanlega skilmįla meš frķverzlunarsamningi, sem lķklegt er aš EFTA-geri viš Breta og gęti oršiš fyrirmynd aš samningi viš ESB.

Tómas Ingi bendir sķšan į naušsyn žess "aš komast aš žvķ meš hlutlausri rannsókn, hver įvinningur okkar er af žessari samningsgerš".  Slķk rannsókn veršur alltaf ķ lausu lofti, ef nettó įvinningur EES-ašildar er ekki borinn saman viš ašra valkosti, sem fyrir hendi eru.  Noršmenn geršu slķka rannsókn fyrir nokkrum įrum, og er gerš grein fyrir henni ķ "Alternativrapporten" 2012.  Sś skżrsla varpar ljósi į, aš fagurgalinn um EES-samninginn er ašeins gošsögn, sem hentar bezt žeim, sem vilja sem nįnasta ašlögun Ķslands og Noregs aš Evrópuréttinum meš fulla ašild aš ESB ķ huga ķ fyllingu tķmans.  Veršur žeim kįpan śr žvķ klęšinu ?

"Žaš er ekki višeigandi aš fela žeim žessa athugun, sem hafa žegar komizt aš žeirri nišurstöšu, aš samningurinn hafi reynzt okkur mjög vel; svo vel, aš žaš eigi aš bśa honum sérstakt svigrśm meš breytingu į stjórnarskrį Ķslands.  Hętt er viš, aš sś ótķmabęra nišurstaša leiši til žess, sem viš höfum hingaš til nefnt fordóma og leiša af sér óhęfi til aš fjalla hlutlaust um reynsluna af EES."

Hér fjallar Tómas Ingi um žaš, aš formašur hóps utanrķkisrįšuneytisins um umrętt mat į reynslunni af EES-samninginum hefur tjįš sig opinberlega meš žeim hętti um EES žannig, aš hęfi sitt til aš komast aš hlutlęgri nišurstöšu hefur hann rżrt svo verulega, aš skżrsluna mį fyrirfram telja ónżta vegna slagsķšu.

Nokkru sķšar ķ greininni vék Tómas Ingi aš Stjórnarskrįnni, en hśn er aušvitaš nęg įstęša ein og sér fyrir Alžingismenn til aš hafna lagabįlki frį ESB į borš viš Orkupakka #3:

"Žegar ašildin aš EES var rędd og undirbśin, var flestum ljóst, aš framsal valds til evrópskra stofnana skapaši vandamįl varšandi stjórnarskrį Ķslands.  Į žeim tķma var tališ, aš framsališ vęri į takmörkušu sviši og žvķ hęgt aš telja žaš standast įkvęši stjórnarskrįrinnar.  Nś hefur žetta framsal aukizt.  Er žaš meginįstęša žess, aš įkvešin öfl leitast nś viš af fremsta megni aš breyta stjórnarskrįnni į žann veg, aš hśn heimili framsal.  

Ašrir vilja huga aš žvķ, hvort rétt sé aš styrkja stjórnvöld ķ žeirri višleitni aš athuga gaumgęfilega og meš gagnrżnum hętti innleišingu reglugerša ESB og beita neitun, ef mįl ganga gegn hagsmunum Ķslands.  Enn öšrum finnst kominn tķmi til aš hefja umręšur um aš endurskoša ašild aš EES."

Sķšan 1993, žegar EES-samningurinn var samžykktur į Alžingi, hefur mikiš vatn runniš til sjįvar, og samrunažróun ESB tekiš stakkaskiptum frį samžykkt Lissabonsįttmįlans 2007.  Žessi žróun reynist EFTA-löndunum, Ķslandi og Noregi, žung ķ skauti, og nś teygir mišstżringarįrįtta Framkvęmdastjórnarinnar hramma sķna inn į eitt meginaušlindasviš Ķslands, orkusvišiš.  Žį hljóta landsmenn aš spyrna viš fótum, eins og Ķslendingar og Noršmenn sameinušust um aš gera 1992 varšandi sjįvaraušlindirnar. 

Žegar fulltrśar žessara žjóša standa ekki saman ķ Sameiginlegu EES-nefndinni, eins og geršist aš lokum varšandi Orkupakka #3, žį gefur ķslenzka stjórnsżslan eftir, lyppast nišur undan fargi žrżstings frį bęši ESB og hinum tveimur EFTA-löndunum ķ EES.  Žetta er grafalvarlegt ķ ljósi žess, aš innleišing žessa lagabįlks um orkuna mun hafa miklu verri afleišingar ķ för meš sér fyrir Ķsland en Noreg. Žessi alvarlegu mistök ķslenzku stjórnsżslunnar getur Alžingi leišrétt meš höfnun lagabįlksins.

Nęst minnist Tómas Ingi į došann, sem einkennir EES/ESB sinnana:

"Ķ staš žess aš ašhafast er bešiš.  Sį įgęti lögfręšingur, Hilmar Gunnlaugsson, sem ég vitnaši til ķ fyrri grein, telur, aš žaš sé hęgt aš horfa meš vonaraugum fram til fjórša orkupakka ESB.  Žar verši hugsanlega aš finna lausn į orkumįlum ķslenzkra garšyrkjubęnda.  Hvers vegna ęttum viš aš hafa įhyggjur af slķkum mįlum, ef śrlausnar er aš vęnta frį ESB ?  Lögfręšingurinn er setztur ķ bišstofuna."

Žaš er rétt athugaš hjį Tómasi Inga, aš ręfildómur og umkomuleysi hafa heltekiš EES/ESB-sinnana, sem ganga meš grillur ķ hausnum um žaš, aš regluverk bśrókratanna ķ Brüssel hljóti aš vera klęšskerasnišin aš višfangsefnum okkar hér uppi į Ķslandi.  Orkupakki #3 er žó prżšisdęmi um, aš svo er alls ekki.  Žessi lagabįlkur snżr ekki aš neinu žeirra višfangsefna, sem viš er aš etja ķ ķslenzka orkukerfinu.  Žvert į móti myndi innleišing hans hér skapa fjölda vandamįla og valda miklum deilum og almennri óįnęgju ķ žjóšfélaginu. Sį, sem heldur, aš s.k. Vetrarpakki ESB muni verša til einhvers nżtur hér, er algerlega śti į žekju um ešli og hlutverk orkustefnu ESB.

Lokaoršin ķ žessari įgętu Morgunblašsgrein voru į žessa leiš:  

"Höfum viš vanizt žeirri afstöšu aš samžykkja athugasemdalaust tilskipanir ESB, unz viš erum vaxin saman viš žęr ?  Žegar rįšherra og varaformašur Sjįlfstęšisflokksins fullyršir (ķ Morgunblašinu 18. september s.l.), aš ekki verši séš, aš innleišing žrišja orkupakkans feli ķ sér meiri hįttar frįvik frį fyrri stefnu stjórnvalda ķ žessum mįlaflokki og ekki sé ljóst, hvert žaš myndi leiša, yrši honum hafnaš, vaknar įleitin spurning: Erum viš aš troša farveg, sem vķkkar og žjappast meš hverju minnihįttar frįviki, unz summa frįvikanna veršur hinn breiši og beini vegur ķslenzks uppburšarleysis ķ stjórnmįlum og umkomuleysis ķ fullveldismįlum ?"

Žarna hittir Tómas Ingi Olrich aftur naglann į höfušiš, og svariš viš lokaspurningunni er jį.  Öll sólarmerki į Alžingi undanfarin įr viš innleišingu risalagabįlka ESB, sem taka af okkur forręšiš į sviši heilsuverndar vegna matvęlainnflutnings, fjįrmįlaeftirlits, persónuverndar og nś žaš dżrkeyptasta af žessu öllu, sem er aš setja ęšstu stjórn orkumįlanna undir ESA/ACER/ESB.

Hvernig stendur į blindingsmįlflutningi išnašarrįšherrans um, aš innleišing Orkupakka #3 feli ekki ķ sér "meirihįttar frįvik frį fyrri stefnu stjórnvalda ķ žessum mįlaflokki" ?  Ein skżringin į žessu hįttarlagi er sś, aš hśn hafi enn ekki gert sér grein fyrir žeirri stefnubreytingu ķ orkumįlum, sem įtti sér staš frį śtgįfu fyrsta orkupakka ESB, sem innleiddur var ķ lög hér 2003, til śtgįfu žrišja orkupakkans įriš 2009.  Žarna į milli varš til  stjórnarskrįrķgildi ESB, Lissabonssįttmįlinn, en hann leggur lķnurnar um ę nįnari samruna, sem endi meš stofnun sambandsrķkis Evrópu.  Žarna į milli varš lķka orkukreppa ķ Evrópu, og žaš varš ķ kjölfariš forgangsmįl hjį ESB-forystunni aš taka orkumįl įlfunnar ķ sķnar hendur til aš forša rķkjum Evrópusambandsins ķ brįš og lengd frį hörmungum orkuskorts. Žrišji orkumarkašslagabįlkur ESB er afsprengi miklu róttękari stefnumörkunar til mišstżringar en ķ tilviki fyrri bįlkanna tveggja.  Žaš er ekki kyn žótt keraldiš leki ķ išnašarrįšuneytinu, ef rįšherrann įttar sig ekki į žessu.  

 

 

 


Fyrrverandi rįšherrar gjalda varhug viš orkupakkanum

Ķ ljósi žess, aš talsmenn innleišingar Orkupakka #3 rembast eins og rjśpan viš staurinn, hver sem betur getur, viš aš telja landsmönnum trś um, aš Orkupakki #3 breyti nįnast engu frį Orkupakka #2, er einkar athyglisvert aš fylgjast meš fyrrverandi rįšherrum leggja sig ķ lķma viš aš vara žjóšina og žar meš nśverandi žingmenn viš afleišingum samžykktar Alžingis į žessum lagapakka frį ESB, hvaš sem lķšur samžykkt nefndar EFTA og ESB ķ Brüssel, sem kallar sig "Sameiginlegu EES nefndina", enda vęri žaš hįmark hins ólżšręšislega ferlis, ef slķk embęttismannanefnd ętti aš rįšskast meš lagasetningu hérlendis įn žess, aš Alžingi fįi žar rönd viš reist.  Alžingi hefur enn ekki afsalaš sér valdinu til aš hafna gjörningum žessarar nefndar ķ Brüssel. 

Nżjasta dęmiš um žessa stöšutöku fyrrverandi rįšherra  er nżlegur greinaflokkur Tómasar Inga Olrich ķ Morgunblašinu, en greinin:

"Forgjöf Ķslendinga",

sem birtist 19. janśar 2019, veršur til athugunar hér. Morgunblašsgrein hans, 23. janśar 2019, er einnig allrar athygli verš og verša gerš skil ķ öšrum pistli.  Bįšar greinarnar sżna, aš höfundurinn hefur kynnt sér mįlefniš rękilega įšur en hann settist nišur viš skriftir.  Žess vegna er vert aš vitna nś ķ fyrrnefndu greinina og velta fyrir sér žvķ, sem žar stendur.  Grein Tómasar Inga hefst žannig:

"Orka er ein af mikilvęgustu forsendum efnahagslegra framfara, og hefur svo veriš frį öndveršri 19. öld."

Žetta er alveg rétt og er įstęša žess, aš forystumenn Evrópusambandsins, ESB, sįu įstęšu til žess 2009 ķ kjölfar orkuskorts, sem herjaši į Evrópu žį, aš gera róttękar rįšstafanir til aš byggja upp žį innviši Evrópu, sem flytja orku į milli landa.  Meš orkupakka #3 eru völdin yfir millilandatengingunum fęrš frį orkuyfirvöldum hverrar žjóšar og til Landsreglara, sem lagalega er óhįšur innlendum yfirvöldum, en lżtur žess ķ staš eftirliti og fyrirmęlum Orkustofnunar ESB, ACER og framkvęmdastjórnar ESB. Žetta fyrirkomulag getur komiš aš gagni į meginlandi Evrópu, sem strķšir viš stašbundinn orkuskort, en į augljóslega ekki viš hér. Žaš, sem verra er, višskiptalķkan ESB meš raforku getur ekki žjónaš hagsmunum almennings hérlendis.  Af žessum įstęšum veršur aš berjast meš kjafti og klóm gegn innleišingu hins hęttulega Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB į Ķslandi. 

Įšur hafši vķšast hvar į meginlandinu veriš komiš į frjįlsri samkeppni um orku frį orkubirgjunum ķ orkukauphöllum.  Hugmyndafręšin er sś, aš orkan sé vara og aš sį skuli hreppa hana, sem borga vill og getur hęsta veršiš.  Žetta strķšir algerlega gegn žvķ gamla norręna višhorfi, aš orkan, hér raforkan, séu samfélagsgęši, sem nżta eigi til aš treysta byggš um allt land og til aš ljį framleišsluatvinnuvegunum samkeppnisforskot viš śtlönd.  Žar meš er ekki sagt, aš reka eigi orkuvinnsluna meš tapi, heldur skuli stilla įvöxtunarkröfu hennar ķ hóf, enda er notkunartķmi fjįrfestingarinnar miklu lengri en bókhaldslegur afskriftartķmi, a.m.k. ķ tilviki vatnsaflsvirkjananna. Žetta endurspeglast ķ afkomu Landsvirkjunar.  Rekstarhagnašur hennar eykst meš tvennum hętti: hękkun orkuveršs viš endurnżjun langtķmasamninga og lękkun skuldabyršar.  

Ķ engu rķki Evrópu, og žótt vķšar vęri leitaš, er raforkan žjóšhagslega mikilvęgari en į Ķslandi, enda er raforkuvinnslan hér mest aš tiltölu į byggšu bóli, 52 MWh/ķb į įri.  Hver ķbśi notar žó ašeins 1-2 MWh/įr į heimilinu.  Hitt fer ķ atvinnustarfsemi, ašallega til aš framleiša śtflutningsvarning, eins og til var stofnaš ķ upphafi. 

Žaš er af žessum orsökum Ķslendingum žjóšhagslega mikilvęgara en nokkurri annarri žjóš Evrópu aš žurfa ekki aš deila völdum og mikilvęgum įkvaršanatökum um orkulindirnar, vinnslu raforkunnar, flutning hennar og dreifingu, og sķšast en ekki sķzt veršlagningunni, meš öšrum žjóšum eša yfiržjóšlegri stofnun, žar sem viš eigum ekki jafnrétthįa ašild og ašrar žjóšir samstarfsins. Hagsmunir meginlands Evrópu fara alls ekki saman viš hagsmuni Ķslendinga ķ orkumįlum. Viš erum žar į allt öšru róli, og žessu verša rįšamenn žjóšarinnar aš fara aš gera sér grein fyrir.  Žaš er ekki seinna vęnna.

Ef viš höldum vel į spilunum, getum viš oršiš öšrum óhįš meš orku į 20 įrum, en mikil eldsneytisnotkun og hętta į orkuskorti hrjįir og mun sennilega hrjį meginland Evrópu vestan Rśsslands fram yfir mišja žessa öld. Aš afhenda meginlandsöflum völd yfir ķslenzkum orkumįlum jafngildir afglöpum, sem fljótt geta breytzt ķ leik tröllskessa meš fjöregg žjóšarinnar.  Žingmenn, sem aš slķku standa, munu žurfa aš standa kjósendum sķnum reikningsskap gjörša sinna ķ žessu mįli.  Hvernig sagan mun dęma žį hina sömu žingmenn, skal ekki fjölyrša um hér.

Um mikilvęgi orkunnar fyrir Ķslendinga skrifaši Tómas Ingi:

"Ķslendingar eru tiltölulega vel settir, hvaš orku varšar.  Meginorkulindir žjóšarinnar - vatnsorka og jaršhiti - eru taldar meš žeim umhverfisvęnstu, sem til eru.  Žessar orkulindir eru miklar m.v. mannfjölda į Ķslandi, en ekki óžrjótandi. Orkan, sem fęst meš nżtingu vatnsfalla og jaršhita, er tiltölulega ódżr og sem slķk mikilvęg grundvallarforsenda velferšar Ķslendinga, bęši fyrirtękja og einstaklinga.  Žaš, sem sólin er Ķtölum og frjósemi jaršvegsins Frökkum, er orkan forgjöf Ķslendinga. Žaš er enn ķ okkar höndum, hvernig viš förum meš žį forgjöf [undirstr. BJo]."

Žaš eru engin rök nógu sterk til aš réttlęta žaš aš lįta af hendi žessa forgjöf til yfiržjóšlegrar stofnunar meš vaxandi völd, ACER.  Aš stinga hausnum ķ sandinn og segja, aš innleišing Žrišja orkumarkašslagabįlksins feli svo takmarkaš valdframsal ķ sér, aš ekki geti jafngilt afhendingu "forgjafarinnar", eru falsrök, reist į vanžekkingu, dómgreindarleysi eša vķsvitandi blekkingarstarfsemi.

Sķšan vķkur Tómas Ingi aš tengingu Ķslands viš orkumarkaš ESB og skrifar: 

"Ķsland er ekki tengt raforkukerfi ESB og getur ekki oršiš hluti af orkumarkaši ESB įn slķkrar tengingar."

Nś skulum viš gera okkur grein fyrir žvķ, aš ętlun išnašarrįšuneytisins er aš setja Orkustofnun undir stjórn Landsreglara, fįi rįšuneytiš vilja sķnum framgengt um innleišingu Orkupakka #3.  Landsreglari, sem veršur embęttismašur ESB, veršur Trójuhestur ķ ķslenzkri stjórnsżslu ķ dulargervi Orkumįlastjóra.  Žetta rįšslag išnašarrįšherra er meš ólķkindum, og t.d. Noršmenn, hverra nśverandi stjórnvöld eru harla hrifin af flestu žvķ, sem frį ESB kemur, ętla aš takmarka völd Landsreglarans, eins og kostur er, meš žvķm.a. aš halda žessum tveimur embęttum ašskildum. Er ķslenzki išnašarrįšherrann kažólskari en pįfinn ? Aš fela ACER stjórnun Orkustofnunar er of mikiš af hinu góša, ž.e. af óveršskuldugu trausti išnašarrįšherra Ķslands į Framkvęmdastjórninni, sem stjórnar ACER.

Samkvęmt drögum norska orkurįšherrans aš hlutverkum Landsreglara veršur eitt hlutverka hans aš rżna og aš lokum samžykkja regluverk fyrir orkumarkašinn.  Landsreglarinn į Ķslandi mun žį sjį til žess, aš hér  verši stofnsett orkukauphöll, sem starfi samkvęmt sams konar regluverki og ķ ESB-löndunum. Fyrsta skrefiš veršur sem sagt aš stofnsetja hér ESB-raforkumarkaš, sem snuršulaust getur tengzt öšrum ESB-markaši ķ fyllingu tķmans. Žetta žżšir, aš spįkaupmennska meš ķslenzka raforku hefst, og aušlindastżring Landsvirkjunar afleggst, ef nśverandi hlutdeild fyrirtękisins į markaši veršur talin stangast į viš samkeppnislöggjöf ESB. 

Allt mun žetta óhjįkvęmilega leiša til hękkunar raforkuveršs til neytenda aš jafnaši yfir įriš og sérstaklega mikillar hękkunar ķ žurrkaįrum og į įrinu nęst į undan gangsetningu nżrrar virkjunar.  Žetta brambolt veršur allt į kostnaš alžżšunnar ķ landinu, gjörsamlega aš óžörfu. Įstand norska raforkumarkašarins ętti aš vera vķti til varnašar, en žar er verš raforkunnar tvöfalt hęrra ķ sķšari hluta janśar 2019 en įri įšur.  Samt er veršteygni raforku til heimila lķtil, ž.e.a.s. rafmagnsnotkun heimila og margra fyrirtękja breytist lķtiš meš veršsveiflum.  Žetta er "kapķtalismi andskotans".  Į Ķslandi munu sveiflur markašarins sķzt verša minni en ķ Noregi, žvķ aš mišlunargeta lónanna er tiltölulega lķtil og umframorkan er sįralķtil.  Žessar veršsveiflur koma sér mjög illa fyrir raforkunotendur, verša heimatilbśiš vandamįl, og eru hér alger óžarfi og ekki til annars en aš skemmta skrattanum. 

Eftirfarandi texti Tómasar žarfnast skošunar:

"Meš ašild aš žrišja orkupakkanum geta Ķslendingar haldiš įfram aš įkveša, meš hvaša skilyršum orkulindir žeirra eru nżttar (en žau skilyrši mega žį ekki mismuna kaupendum orkunnar), hvaša orkugjafa viš veljum (t.d. getum viš hafnaš gastśrbķnum og kjarnorku) og almenna tilhögun orkuafhendingar ķ samręmi viš įkvęši TFEU 194 (2). En ķ žessum įkvęšum er Ķslendingum alls ekki tryggšur réttur til aš įkveša einhliša, hvort ašrir ašilar, fyrirtęki eša ESB-rķki, fįi ašgang aš ķslenzkri orku."

Ef meš "skilyršum" hér aš ofan er įtt viš hönnunarskilyrši, žį er žaš rétt, eins og stašan er nśna.  Ef hins vegar er įtt viš ķ hvaša augnamiši virkjaš er, žį hafa stjórnvöld enga heimild til aš mismuna ašilum į markaši, t.d. gagnaveri, įlveri eša sęstreng samkvęmt EES-samninginum.  Aš Evrópurétti verša umhverfisverndarsjónarmiš ennfremur aš vķkja fyrir frelsinu til aš flytja śt veršmęti.  Meš Orkubįlki #3 veršur Evrópuréttur lögleiddur hér į sviši millilandaflutninga į raforku.  Ef erlent virkjunarfélag kaupir virkjunarrétt einhvers stašar į Ķslandi, veršur erfitt aš hindra žaš ķ aš nżta virkjunarašstöšuna til żtrustu aflnżtingar, ž.e. hįmarksstęrš į virkjun, og žaš veršur ekki hęgt aš stöšva lķnulögn frį virkjun aš lendingarstaš sęstrengs į grundvelli neikvęšra umhverfisįhrifa.  Žaš, sem meira er, ķslenzkir raforkunotendur verša aš standa undir kostnaši viš žessar lķnulagnir meš hękkun gjaldskrįr Landsnets. Um žetta eru skżr įkvęši ķ Žrišja orkumarkašslagabįlkinum.

Žaš er žannig óttalega innihaldslķtiš aš setja į langar ręšur um, aš Ķslendingar muni įfram rįša "meš hvaša skilyršum orkulindir žeirra eru nżttar", eins og er nokkuš įberandi ķ umręšunni.  Žaš er, og veršur ķ enn meiri męli meš Orkupakka #3, markašurinn, sem ręšur žessari nżtingu. Forręšiš yfir orkulindunum veršur ķ raun fariš frį ķslenzkum stjórnvöldum, žegar hver sem er innan EES getur virkjaš og selt orkuna į markaš žangaš, sem honum sżnist.  Žessu gerir Tómas Ingi sér glögga grein fyrir, žvķ aš hann skrifar ķ lok meginmįls sķns:

"Meš öšrum oršum höfum viš ekki lengur forręši yfir rįšstöfun orku śr orkulindum okkar, sem markašir ESB kunna aš aš įgirnast, ef fjįrmagn finnst til aš leggja streng til landsins.  Slķkur ašgangur aš orkumarkaši er eitt af meginatrišum žrišja orkupakkans.  Ef viš getum ekki rįšstafaš orkunni, sem seld yrši hęstbjóšanda, er stutt ķ žaš, aš viš getum heldur ekki stżrt nżtingu orkulindanna, enda hafa orkuframleišslufyrirtęki landsins mikinn įhuga - svo [aš] ekki sé meira sagt - į aš framleiša og selja sem mest. [Undirstr. BJo.]

Ég tel žaš vera rétt hjį fjįrmįlarįšherra, Bjarna Benediktssyni, aš meš žrišja orkupakkanum sé alls ekki gert skylt aš leggja rafstreng til landsins.  En ef žeir ašilar finnast innan EES, sem hafa įhuga į aš tengjast ķslenzka orkumarkašinum meš sęstreng, žį getum viš ekki hafnaš žvķ, aš sį strengur verši lagšur.  Žaš gengur gegn įkvęšum Evrópuréttar, aš ķslenzk stjórnvöld reyni aš hindra žaš.  Komi upp deilur um slķka tengingu, fara sjįlfstęšar eftirlitsstofnanir meš žaš mįl, sem Ķslendingar hafa ekki ašild aš [undirstr. BJo].

Žaš orkar tvķmęlis meš skylduna, sem höfš er eftir Bjarna Benediktssyni hér aš ofan.  Sś skylda er lögš į heršar Landsreglaranum aš lįta Landsnet ašlaga Kerfisįętlun sķna aš Kerfisžróunarįętlun ACER/ESB. Žar liggur sęstrengurinn "Icelink" į fleti fyrir.  Landsreglara ber žannig aš róa aš žvķ öllum įrum aš tengja ķslenzka raforkukerfiš viš raforkukerfi ESB. Sś skylda er jafnframt ótvķrętt lögš į heršar Landsneti aš fjįrmagna žęr stórfelldu lķnulagnir, sem naušsynlegar verša fyrir u.ž.b. 1200 MW flutning frį stofnkerfinu og nišur aš lendingarstaš sęstrengs.

Žaš er mjög mikilvęgt fyrir žį, sem haldiš hafa uppi andófi gegn Orkupakka #3 hér į landi og varaš Alžingismenn viš afleišingum innleišingar hans, aš Tómas Ingi Olrich skuli hafa komizt aš žeirri nišurstöšu, aš męli ACER meš samžykkt į umsókn félags um aš fį aš leggja aflsęstreng hingaš og tengja viš rafkerfi Ķslands, žį geta ķslenzk stjórnvöld ekki stöšvaš žaš mįl, žótt žau geti tafiš žaš meš mįlaferlum, sem enda hjį EFTA-dómstólinum.  

Tómas Ingi hefur lķka komizt aš žeirri nišurstöšu, sem żmsir hafa flaskaš į, aš Ķslendingar munu missa forręši yfir rįšstöfun orkulinda sinna, "sem markašir ESB kunna aš įgirnast".  Vegna žjóšhagslegs mikilvęgis orkulinda landsins fyrir rekstur heimila og fyrirtękja og framtķšarnżtingu fyrir orkuskipti, vetnisvinnslu og framleišsluaukningu af żmsu tagi, vęru žingmenn aš tefla hagsmunum žjóšarinnar, ekki sķzt komandi kynslóša, ķ voša meš žvķ aš samžykkja innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn. 

Heimsósómi Skįld-Sveins 1614hvdc-kapall-thversnid-2

 

 

 

 


Veršur Orkustofnun sjįlfstęšari meš Landsreglara innanboršs ?

Ķ Noregi er bśiš aš stofna embętti Landsreglara (Reguleringsmyndighet for energi-RME), eins og žegar sé bśiš aš lyfta hinum stjórnskipulega fyrirvara varšandi Orkupakka #3 ķ öllum žremur EFTA-löndum EES-samstarfsins.  Embęttiš er komiš į norsku fjįrlögin og er einhvers konar višhengi viš norsku orkustofnunina, NVE, en er ekki undir orkumįlastjóranum, heldur undir ESA (Eftirlitsstofnun EFTA) og ACER (Orkustofnun ESB).

Ekki er bśiš aš stofna embętti Landsreglara į Ķslandi, žó žaš nś vęri, en enn kyndugra fyrirkomulag er fyrirhugaš hér en ķ Noregi, žar sem Landsreglarann į aš fella inn ķ embętti Orkumįlastjóra. Sś naumhyggja gengur varla upp fyrir valdamesta embętti landsins į sviši orkumįla. Ef hvort tveggja (Landsreglari og önnur višfangsefni Orkumįlastjóra) veršur į hendi sömu persónu, veršur hśn stundum undir lögsögu rįšherra og stundum undir lögsögu ESA/EFTA/ACER/ESB.  Žetta er lķklega einsdęmi, žótt vķšar vęri leitaš.  

Ķ grein Žrastar Ólafssonar, hagfręšings, ķ Fréttablašinu 11. janśar 2019,

"Vera meš eša ekki",

virtist hann telja, aš Orkustofnun yrši sjįlfstęšari fyrir vikiš.  Hjį Orkumįlastjóra hefur žó komiš fram, aš ekkert vanti upp į sjįlfstęši stofnunarinnar gagnvart rįšuneytunum. Ķ huga ESB-sinna viršist Ķsland fyrst hljóta sjįlfstęši viš inngöngu ķ ESB. Žetta er óbjörgulegur hugarheimur, fullur af vanmetakennd gagnvart risavöxnu stjórnkerfi og skilningsleysi į gildi lżšręšis og įkvöršunarréttar sem nęst žeim, sem įkvöršunina varšar um.  Er lķklegt, aš frelsi landsmanna og hagur vęnkist viš slķkt ?  Nei, af öllum sólarmerkjum aš dęma getur innlimun ķ rķkjasamband ekki oršiš til žess.  Žröstur skrifaši žó: 

"Žį gęti žurft aš gera Orkustofnun sjįlfstęšari en hśn er.  Hvaš gerist meš orkuverš hérlendis, ef svo ólķklega vill til, aš ķslenzkur orkumarkašur tengist innri orkumarkaši ESB, žį mun žurfa aš semja um žaš, žegar žar aš kemur.  Orkupakkinn breytir ķ engu fullum yfirrįšum okkar yfir orkuaušlindinni, um leiš og viš einir rįšum žvķ į hverjum tķma, hvort orkustrengur veršur yfirleitt lagšur.  Viš höfum öll rįš ķ hendi okkar."

Žetta er allt tóm vitleysa, eins og nś skal rekja.  Stefnumišiš meš Orkupakka #3 var aš fęra Framkvęmdastjórn ESB völd yfir orkumįlum ašildarlandanna, sem dygšu til aš koma į nęgilega öflugu flutningskerfi raforku og jaršgass į milli landanna til aš koma į sęmilegu jafnvęgi frambošs og eftirspurnar hvarvetna innan sambandsins, og jafnframt aš sjį til žess aš setja į laggirnar samręmda orkumarkaši, sem hagnżttu frjįlsa samkeppni, svo aš orkunotendurnir fengju hagstęšasta mögulega verš į hverjum tķma. 

Žetta er allt saman gott og blessaš, en hęngurinn į žessu fyrir Ķsland er sį, aš Ķslendingar nota almennt ekki jaršgas (nema ķ śtilegum og ķ einstaka eldhśsi), og višskiptakerfi ESB meš raforku er m.v., aš eldsneytismarkašir, en ekki nįttśran sjįlf, eins og į Ķslandi, sjįi fyrir frumorkužörfinni.  Žetta misręmi leišir óhjįkvęmilega til žess, aš markašskerfi ESB meš raforku getur ekki oršiš ķslenzkum raforkunotendum til hagsbóta, heldur žvert į móti mundi žaš einvöršungu virka raforkubirgjunum, virkjanaeigendum og sölufyrirtękjum, til hagsbóta į žeim fįkeppnismarkaši, sem veršur hér alltaf į raforkumarkaši. Žessu skautar hagfręšingurinn léttilega framhjį, og almannahagur hérlendis liggur žannig óbęttur hjį garši. 

Ekki tęki betra viš, ef ESB tękist aš gera "Icelink" aš raunveruleika, žvķ aš žį lenda landsmenn ķ samkeppni viš śtlendinga um ķslenzka raforku.  Žaš veršur "seljendamarkašur", svo aš raforkuverš innanlands mun óhjįkvęmilega togast ķ įtt aš og fylgja sveiflum evrópsks orkuveršs, eins og skżr merki eru um ķ Noregi.  Žar meš fyki einn helzti kostur žess aš bśa į Ķslandi og aš stunda žar atvinnurekstur śt ķ vešur og vind.

Landsreglarinn gegnir lykilhlutverki hjį ESB viš aš koma žessu öllu ķ kring.  Mikilvęgir žęttir ķ starfsemi Orkustofnunar og išnašarrįšuneytisins munu verša fęršir til embęttis Landsreglara. Stjórnsżsla žessara mikilvęgu mįla mun lśta erlendri yfirstjórn, ž.e.a.s. ESA/EFTA aš forminu til, en ACER/ESB ķ raun.  Žetta heitir meš ESB-tungutaki "aš gera Orkustofnun sjįlfstęšari en hśn er". Žegar Žröstur skrifar, aš "viš" munum įfram rįša žvķ, hvort sęstrengur verši hingaš lagšur, žį į hann ķ raun ekki viš ķslenzku rķkisstjórnina eša Alžingi, heldur veršur śrslitavald žess mįls ķ raun komiš til Framkvęmdastjórnarinnar, sem kęrt getur allan žvergiršing ķ žessum efnum hérlendis til EFTA-dómstólsins, eftir aš Alžingi hefur leitt Evrópurétt til öndvegis į žessu sviši žjóšmįlanna meš innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn.

Elķas B. Elķasson, verkfręšingur, varpaši skżru ljósi į žessa stöšu mįla ķ Morgunblašsgrein sinni, 13. desember 2018:

"Raforkumarkašur Landsvirkjunar":

"Naušsynlegt er aš koma į aušlindastżringu yfir allt landiš meš žeim hętti, sem Landsvirkjun hefur og taka jaršvarmann žar meš.  Ef viš sķšan ętlum aš koma hér į frjįlsum markaši, er įlitlegast aš žróa įfram žann vķsi, sem Landsvirkjun kynnti į morgunveršarfundi sķnum [haustiš 2018] og hafa nįiš samrįš viš fyrirtękin į markašnum.  Samžykkt žrišja orkupakkans mun gera žetta ferli ómögulegt."

Žröstur, hagfręšingur, opinberar skilningsleysi sitt į žessi mįl meš eftirfarandi skrifum, eša er hann e.t.v. ófęr um aš gagnrżna nokkuš žaš, sem śr ranni bśrókratanna ķ Brüssel kemur ?:

"Žaš er žvķ óskiljanlegt, hvernig hęgt er aš gera žjóšarógn śr orkupakkanum.  Komiš hefur fram sś fullyršing, aš allt sé ķ lagi aš hafna honum.  Ekkert muni gerast.  Žaš er nś svo.  Žį myndu tveir fyrri orkupakkar aš öllum lķkindum falla śr gildi, žvķ aš žeir mynda eina heild.  Žaš myndi valda okkur miklu andstreymi innan ESB og EES, kannski endalokum žess samnings."

Hér eru hafšir uppi tilburšir ESB-sinna til hótana gagnvart sjįlfstęšri og lżšręšislegri įkvaršanatöku į Ķslandi.  Žótt annar orkupakkinn, sem ķ raun yfirtók žann fyrsta, falli śr gildi, getur Alžingi fest ķ lög hér, žaš sem žvķ sżnist įvinningur af aš hafa hér ķ gildi af téšum orkupakka.  Ef EES-samningurinn veršur brotinn meš einhverjum öšrum ašgeršum gegn Ķslandi ķ kjölfar fyllilega leyfilegrar höfnunar Alžingis į Žrišja pakkanum, žį vęri žaš merki um svo slęman félagsskap, aš réttast yrši aš binda enda į hann.  Žį tękju viš til brįšabirgša višskiptaįkvęši gamla frķverzlunarsamningsins į milli EFTA og ESB og/eša įkvęši WTO-Alžjóša višskiptastofnunarinnar, į mešan leitaš yrši hófanna um nżja, vķštęka frķverzlunarsamninga į milli Ķslands og Bretlands og Ķslands og ESB.  Įfram yrši Ķsland aušvitaš ķ EFTA.

Hugarheimur Žrastar kemur undarlega fyrir sjónir.  Hann spyršir saman EES-samninginn og ašildina aš NATO, sbr hér aš nešan.  Honum er žó fullkunnugt um, aš į vegum ESB er starfandi vķsir aš Evrópuher, Leiftursveitin, og uppi er rįšagerš um stofnun alvöru Evrópuhers, sem varizt geti Rśssum, Kķnverjum og Bandarķkjamönnum, eins og forseti Fimmta lżšveldisins oršaši žaš svo óhönduglega.  Gangi Ķslendingar ķ ESB, munu ķslenzk ungmenni hljóta heržjįlfun hjį lautinöntum Bundeswehr, her Fimmta lżšveldisins og öšrum.  Tępast veršur Evrópuherinn til aš styrkja samheldnina ķ NATO, og įn Breta veršur hann reyndar hvorki fugl né fiskur.

Ašild Ķslands aš NATO og EES-samninginum eiga ekkert sameiginlegt annaš en žaš, aš Ķsland og Noregur eru ašilar aš bįšum samningunum.  NATO-samningurinn er žjóšréttarlegs ešlis til aš styrkja öryggi og žar meš fullveldi landsins, en EES-samningurinn felur ķ sér valdframsal til erlendra stofnana, sem hafa bein įhrif į daglegt lķf landsmanna framhjį ķslenzkum yfirvöldum og dómskerfi.

"Žrįtt fyrir hugsanlegt valdaframsal žį styrkir samningurinn fullveldi žjóšarinnar, žvķ [aš] hann, įsamt ašildinni aš NATO, neglir öryggi žjóšarinnar fast viš nįgranna okkar beggja vegna Atlantshafs."

Žaš er ekki heil brś ķ žessum texta.  Nś er Bretland, sennilega öflugasta herveldi Evrópu, aš yfirgefa ESB, en öryggi Ķslands haggast ekki hót viš žaš, žvķ aš NATO stendur óhaggaš.  

ESB-sinnar viršast vera ónęmir fyrir stašreyndum og faglegri röksemdafęrslu um įhęttuna, sem upptöku żmissa lagabįlka ESB hérlendis fylgir. Žaš er śt af žvķ, aš žeir meta fullveldi landsins einskis. Žaš vanmat er reist į fullkomnu skilningsleysi į hagsmunabarįttu. Žetta į ekki sķzt viš um Žrišja orkumarkašslagabįlkinn.  Fyrir ašra lesendur en ESB-sinna veršur hér klykkt śt meš tilvitnun ķ mįlsvara heilbrigšrar skynsemi ķ žessum efnum, Elķas B. Elķasson, ķ umręddri Morgunblašsgrein hans:

"Žegar orkulögin voru sett 2003 og viš samžykktum aš vera ķ innri orkumarkaši ESB, grunaši engan, aš ESB mundi taka žį stefnu aš gera allt svęši innri raforkumarkašarins aš einu veršsvęši og breyta mörkušunum, svo [aš] žeir virki betur ķ žį įtt.  Til aš koma žeirri stefnu örugglega fram lętur ESB žjóšžing landanna setja sérstakan yfirmann, landsreglarann, yfir raforkugeirann, utan valdsvišs hverrar rķkisstjórnar, en ķ reynd meš rįšherravald og nįin tengsl viš ACER.  ESB tryggir sķšan meš reglugeršum, aš landsreglarinn sé fulltrśi žjóšar sinnar ķ višręšum, sem jafnvel geta valdiš henni verulegum fjįrskuldbindingum."

Žetta sżnir, hversu óśtreiknanlegt EES-samstarfiš er.  EFTA-löndin vita ekkert aš hverju žau ganga, žegar žau innleiša Evrópugerš, žvķ aš hśn getur tekiš nżja stefnu, eins og breytingin frį Orkupakka #2 til Orkupakka #3 sżnir.  ACER hefur nś žegar śrskuršaš ķ įgreiningsmįlum ašildarlandanna, sem nema tugum milljarša ISK. Ķ žessu sambandi veršur aš hafa ķ huga, aš Ķsland mun ekki öšlast atkvęšisrétt ķ ACER įn inngöngu ķ ESB.

"Hrįorkan hér, vatn og jaršgufa, getur ekki fariš gegnum orkumarkaš, eins og eldsneyti aflstöšva Evrópu gerir, og žvķ nęr vald landsreglarans einnig yfir vinnslu śr aušlindunum.  Žannig virkar žrišji orkupakkinn hér į landiŽetta fyrirkomulag vegur of mikiš aš fullveldi okkar, og žaš er Alžingis aš kveša fyrst upp žann dóm.  Žingiš į aš hafna žrišja orkupakkanum."(Undirstr. BJo.)

Elķas hefur lög aš męla hér aš ofan.  Žaš er viškvęšiš hjį žeim, sem eru į bandi bśrókratanna um innleišingu Orkupakka #3, aš hann snerti ekki nżtingu orkulinda landsmanna.  Žessu halda žeir fram aš óathugušu mįli og hafa ekki įttaš sig į, aš orkupakkinn snżst lķka um afhendingaröryggi, og ašföng virkjananna hafa mikil įhrif į afhendingaröryggi raforku.  Žį hefur veriš bent į, aš erlend orkufyrirtęki geta hęglega keypt sér ašgang aš orkulindunum meš žvķ aš stofna hér til virkjanafyrirtękja.  Ekki mį mismuna eftir žjóšernum viš śthlutun virkjanaleyfa.  Ef öll raforkuvišskipti hér utan gildandi langtķmasamninga verša sett į frjįlsan markaš og į mešal kaupenda er öflugur ašili, sem yfirbżšur ašra, žį er afleišingin ekki einvöršungu sś, aš hann ryšur veikari kaupendum af markašnum hérlendis, heldur stjórnar hann žį óbeint nżtingu orkulinda landsins.

Lķklega hugnast fįum Ķslendingum žessi skefjalausi kapķtalismi į orkusvišinu, heldur vilja žeir lķta į orkuna sem afurš sameiginlegra nįttśruaušlinda, sem nżta eigi heimilum landsins og fyrirtękjum til hagsbóta.  Žaš žżšir, aš gęta į mikils hófs ķ aršsemiskröfum til orkufyrirtękjanna, eins og gert hefur veriš fram aš žessu, og halda spįkaupmennsku meš orkuna fjarri.  

 

 

 

 

  


Aš skilja ekki - kjarnann frį hisminu

Ķslenzka verkalżšshreyfingin hefur aš sönnu öšrum hnöppum aš hneppa nśna en aš veita EES-samninginum athygli eša žeirri lagasmķš ESB, sem nś bķšur stašfestingar Alžingis, svo aš hśn rati inn ķ višauka samningsins nr IV, sem fjallar um orkumįlin.  Ķslenzka verkalżšshreyfingin mętti žó aš skašlausu taka sér žį norsku til fyrirmyndar aš mörgu leyti, hvaš vinnubrögš varšar, ekki sķzt ķ kjarasamningum.  Aš gaumgęfa fyrst, hvaš er til skiptanna hjį śtflutningsatvinnuvegunum, og aš lįta kröfugerš mótast af žvķ, er ekkert annaš en heilbrigš skynsemi.  Aš koma meš fótalausan óskalista ķ samningavišręšur hefur į sér yfirbragš fśsks og lżšskrums.  

Norska Alžżšusambandiš, LO, og Verkamannaflokkurinn, sem er nįtengdur LO (Landsorganisasjonen), hefur frį upphafi EES-samningsins (1993) stutt ašild Noregs aš honum. 

Frį samžykkt Lissabonssįttmįlans 2009, sem er stjórnarskrįrķgildi Evrópusambandsins, ESB, hefur viršingarleysi ESB-bśrókrata og forkólfa ķ garš EFTA og tveggja stoša forsendu EES-samningsins oršiš meira įberandi.  Žetta hefur leitt af sér kröfur ESB į hendur EFTA rķkjunum žremur ķ EES (Sviss er fyrir utan) um innleišingu stórtękra gerša sambandsins ķ įtt aš samruna rķkjanna ķ sambandsrķki og einsleita innleišingu į öllu EES-svęšinu.  Žaš er aš renna upp fyrir norsku verkalżšshreyfingunni, aš žetta žżšir išulega skert réttindi norsks verkafólks, verri lķfsafkomu og minna atvinnuöryggi. 

Žetta kom berlega ķ ljós ķ vetur, žegar įköf barįtta meš blysförum ķ norsku vetrarrķki fór fram į vegum almennings gegn samžykkt Stóržingsins į Žrišja orkumarkašslagabįlkinum.  Norska Alžżšusambandiš tók žį  sögulega afstöšu gegn honum įsamt stęrstu verkalżšsfélögunum.  Ķ kjölfariš lį viš klofningi ķ Verkamannaflokkinum śt af afstöšu žingflokksins, en landsstjórn flokksins samžykkti aš lokum meš naumum meirihluta fyrirmęli til žingflokksins um aš greiša atkvęši meš "pakkanum".  Sś afstaša réši śrslitum į žinginu, en nś er komiš annaš hljóš ķ strokkinn. Gerjunin hélt įfram į vinstri vęngnum, og nś er tališ, aš į Alžżšusambandsžinginu nęsta, 2022, muni verša samžykkt įlyktun um aš segja upp EES-samninginum. 

Ef žetta leišir til stefnubreytingar Verkamannaflokksins ķ sömu įtt, getur innan fįeinna įra myndast nżr meirihluti į Stóržinginu fyrir uppsögn EES-samningsins.  Žaš eru tķšindi til nęsta bęjar, enda mun EES žar meš lognast śt af. Žį blasir viš verkefni fyrir EFTA aš fara ķ samningavišręšur um vķštękan frķverzlunarsamning viš ESB.  Įgętis undanfari og ęfing veršur žį gerš frķverzlunarsamnings EFTA og Bretlands.

  

Engin teikn eru į lofti innan ķslenzka Alžżšusambandsins um stöšutöku gegn Orkupakka #3 eša EES.  Samt berjast starfsmenn žess viš żmsa óįran, sem rekja mį til fjórfrelsis EES-samningsins um frjįlst flęši fólks į milli landa og Schengen samkomulagsins, sem leiddi til opinna landamęra innan EES, sem er veruleg öryggisógn, žegar vitaš er, aš ytri landamęri EES-eru vķša illa vöktuš. Žaš er vitaš og hefur veriš sżnt fram į opinberlega, aš į vinnumarkašinum višgengst svindl og svķnarķ ķ talsveršum męli, sem vęntanlega vęri ASĶ, lögreglu og skattaeftirliti aušveldara višfangs, ef Ķsland stęši utan EES og Schengen.

Žröstur Ólafsson, hagfręšingur og fyrrverandi starfsmašur Verkamannafélagsins Dagsbrśnar, er ósnortinn af göllum hins vanheilaga bandalags embęttismanna og fjįrmįlavafstrara, ESB, sem verkalżšur Evrópu ber ekki lengur traust til. Hvaš skyldi žurfa aš ganga į, til aš Žröstur Ólafsson missi trś sķna į ESB ?   Hann reit lofrullu ķ Fréttablašiš 11. janśar 2019:  

"Vera meš eša ekki".

Skrif žessi vitna ekki um sjįlfstęšar rannsóknir höfundarins į efnivišnum og eru lķklega óttalegt žunnildi fyrir flesta lesendur, eins og nś skal greina:

"Orkupakkinn er afleišing EES-samningsins og oršinn hluti hans samkvęmt įkvöršun sameiginlegu EES-nefndarinnar; sem sagt meš okkar samžykki.  Ķ EES-samningnum er enga undanžįgu aš finna viš žvķ, aš orka sé markašsvara, sem fella mį undir regluverk innri markašsins, hvort heldur hśn sé hrein (vatn, vindur, sól) eša unnin śr jaršefnum (kol, olķa, gas).

Žröstur gerir enga tilraun til aš lżsa žvķ, hvernig į aš gera raforku aš markašsvöru ķ anda ESB į Ķslandi, og kannski hefur hann ekki hugmynd um, aš žar eru mörg ljón ķ veginum, sem oršiš geta raforkukaupendum į Ķslandi dżrkeypt vegna žess, hversu ólķkt ķslenzka raforkukerfiš er raforkukerfinu, sem markašskerfi ESB er hannaš fyrir.  Bęši lögfręšingar og hagfręšingar śr röšum žeirra, sem tjįš sig hafa um mįliš og gķna viš orkupakkanum, viršast skella skollaeyrum viš žessu vandamįli. Žaš mį vera almenningi hérlendis įhyggjuefni, žvķ aš žetta vandamįl mun ekki leysast af sjįlfu sér.  Ķslendingar žurfa friš fyrir ESB og tķma til aš žróa markašskerfi fyrir raforku, sem višurkennir naušsyn aušlindastżringar. Viš žurfum svigrśm til aš hanna markašskerfi, sem tryggir hagsmuni orkunotenda, eins og framast er kostur.  Andstęšan viš slķka įbyrga nįlgun višfangsefnisins er aš demba ónothęfu markašskerfi ESB yfir landsmenn ķ algeru hugsunarleysi.  Afleišingin veršur skelfileg fyrir kaupmįtt landsmanna og samkeppnishęfni fyrirtękjanna.

Um žetta mįl fjallaši Elķas Elķasson, verkfręšingur og sérfręšingur ķ orkumįlum, ķ Morgunblašsgrein sinni, 13. desember 2018:

"Raforkumarkašur Landsvirkjunar":

"Form žess markašar, sem Landsvirkjun er žarna aš lżsa [LV undirbżr nżtt markašskerfi fyrir Ķsland-innsk. BJo], er byggt upp į grundvelli žeirrar aušlindastżringar, sem fyrirtękiš įstundar ķ orkukerfi sķnu og getur žvķ hentaš betur hér en form orkumarkaša ķ ESB. Žaš veršur hins vegar aš segja žį sögu, eins og [hśn] er, aš žessi markašur [Landsvirkjunar] er hvorki vel virkur ķ skilningi tilskipunar ESB nr 72/2009 né žjónar hann langtķmamarkmišum ESB, svo [aš] Landsreglarinn, sem fylgir meš ķ Žrišja orkupakkanum, getur illa samžykkt žetta markašsform.  Žvķ svipar meira til markaša Evrópu, eins og žeir voru 2003, žegar Fyrsti orkupakkinn var samžykktur [į Ķslandi]."  

Af žessu sést, aš žaš er raunverulegt višfangsefni aš žróa markašskerfi raforku fyrir Ķsland, og slķk žróun er ķ gangi.  Žaš er naušsynlegt aš gefa henni tķma, og žaš yrši afdrifarķkt slys, ef Alžingi ķ flumbruhętti myndi klippa į žessa žróun og setja raforkumarkašinn hér undir erlenda stjórn, žar sem ašeins ein hugsun kemst aš: einsleitni.  Slķk einsleitni veršur į kostnaš skynsamlegrar nżtingar ķslenzkra orkulinda og mun koma illa viš buddu raforkukaupenda hérlendis.

Rödd skynseminnar ķ žessum efnum kemur fram ķ skrifum Elķasar Elķassonar, og hann heldur įfram:

"Žaš hefur ętķš veriš og veršur aš vera įfram hlutverk raforkufyrirtękjanna hér aš tryggja orkuna [til notenda], og žaš gerir Landsvirkjun fyrir sitt leyti meš aušlindastżringu.  Hlutverk Landsreglara er skilgreint af hįlfu ESB žannig, aš hann getur lķtiš annaš en žvęlzt fyrir eša skašaš, žegar reynt er aš feta sig įfram aš nothęfu markašsformi, sem tekur miš af aušlindastżringu, eins og Landsvirkjun er aš gera.  Landsreglarinn er žvķ óžarfur til allra annarra verka en žeirra, sem kerfisstjórinn Landsnet getur įgętlega unniš įn hans."

Žetta er tęknilega grundvallarįstęšan fyrir žvķ, aš hérlendis ber mönnum aš berjast meš oddi og egg gegn žessu ašskotadżri, sem ESB reynir aš troša upp į okkur gegnum EES-samstarfiš.  Žetta er stórmįl, žvķ aš žaš varšar nżtingu himnasendingarinnar, endurnżjanlegra orkulinda, og žar meš varšar žetta mįl grundvallarhagsmuni okkar.  Žeir, sem ekki įtta sig į žvķ, hlaupa illilega į sig meš skrifum į borš viš skrif Žrastar Ólafssonar:

"Tilgangurinn meš žrišja orkupakkanum er aš styrkja samkeppni meš raforku og gas innan EES og gera markašinn gagnsęrri.  Eitt įkvęši lżtur aš žvķ aš stofna orkustofnun Evrópu.  Ķ tilskipuninni er ekki aš finna neina vķsbendingu žess efnis, aš ACER hafi nokkurt bošvald yfir ķslenzkum ķslenzkum orkumarkaši."

Hér er helbert frošusnakk höfundar į feršinni, sem ekki hefur neina haldbęra žekkingu į žeim efniviši, sem hann hefur glapizt til aš fjalla um.  

Nś vill svo til, aš Noršmenn hafa žegar sett į laggirnar embętti Landsreglara.  Embęttiš er  botnlangi į Orkustofnun Noregs, sem ekki heyrir undir Orkumįlastjórann, heldur undir ESA, sem fęr fyrirmęli frį ACER til Landsreglarans.  Landsreglarinn fęr fyrirmęli ACER į bréfsefni ESA, til aš svo lķti śt sem forsenda EES-samningsins, tveggja stoša kerfiš, sé haldin ķ heišri.

Nś hefur orkurįšuneyti Noregs kynnt drög aš reglugerš um Landsreglarann.  Žótt Stóržingiš hafi sett žaš skilyrši fyrir samžykki Žrišja orkupakkans, aš völd Landsreglarans skyldu verša eins takmörkuš og EES-samningurinn framast leyfir, er ljóst af drögunum, aš norski Landsreglarinn mun fį völd yfir kjarnasvišum norska orkumarkašarins, og skrif Žrastar um žetta eru žannig tśšur eitt.  Landsreglarinn veršur nżtt stjórnvald, ķ raun meš eins konar rįšherravald, sem framkvęma į tilmęli og kvašir orkustofnunarinnar ACER.  

Samkvęmt reglugeršardrögunum skal norski Landsreglarinn:

  • samžykkja nżjar orkukauphallir
  • meta fjįrfestingarįętlanir Statnetts og veita umsögn ķ ljósi kerfisžróunarįętlunar ESB
  • gefa skżrslu til ESB, ef Noregur ekki samsamar sig kerfisžróunarįętlun ESB
  • įkvarša gjaldskrįr eša ašferšina viš aš įkvarša žęr, įkvarša starfsemi jöfnunarorkumarkašarins og ašgang aš orkuinnvišum į milli landa, og įkvarša ašferšir viš aš śtdeila flutningsgetu žessara mannvirkja til orkuseljenda įsamt žvķ aš fastsetja rįšstöfun hagnašar af žessum mannvirkjum. ESB vill t.d. ekki, aš Statnett rįšstafi hagnaši af sęstrengjum til lękkunar flutningsgjalds ķ stofnkerfi Noregs. Hagnašinn į aš nota til aš auka flutningsgetuna enn meir samkvęmt forskrift ESB.
Žaš mį ganga śt frį žvķ sem vķsu, aš fari Statnett og Landsnet ekki aš vilja Landsreglarans, t.d. um aš reisa flutningsmannvirki frį stofnkerfinu og aš endabśnaši sęstrengs, žį muni Framkvęmdastjórnin/ACER kęra žann žvergiršing fyrir ESA.  Hafni sį įgreiningur hjį EFTA-dómstólinum, veršur ekki aš sökum aš spyrja.  Hann mun dęma eftir Evrópuréttinum, sem Alžingi hefur žį innleitt hérlendis į raforkusvišinu.  Samkvęmt sömu reglum er kvöš į Landsnet aš fjįrmagna sjįlft naušsynlega styrkingu flutningskerfisins vegna millilandatenginga.  Žaš žżšir, aš kostnašurinn, yfir mršISK 100, mun lenda į raforkunotendum innanlands.
 
Žetta er algerlega ólżšręšislegt ferli, sem leišir til ķžyngjandi kvaša į landsmenn.  Aš ręna landsmenn žannig stjórn į eigin orkumįlum nęr ekki nokkurri įtt, er gjörsamlega óvišunandi og er bullandi Stjórnarskrįrbrot.  

 

 

 

 

 

 

 


Villuljós Žrišja orkupakkans

Gušjón Sigurbjartsson, fyrrverandi fjįrmįlastjóri Rafmagnsveitu Reykjavķkur, skrifaši grein ķ Morgunblašiš 1. desember 2018 undir fyrirsögninni:

"Orkupakkinn ķ stóra samhenginu".

Hann gerir žar aš umfjöllunarefni, hverju žarf aš breyta į Ķslandi til aš frjįls samkeppni um rafmagnsvišskipti virki vel.  Hann vitnar ķ danska hagfręšinginn Lars Christensen, en skilyršin, sem hann telur upp, eru allsendis ófullnęgjandi til aš hindra, aš višskiptavinir orkubirgjanna beri skaršan hlut frį borši. 

Skilyršin, sem žarf aš uppfylla til aš markašskerfi meš raforku ķ anda ESB virki notendum til hagsbóta, eru vel žekkt, en žau munu einfaldlega aldrei verša uppfyllt į Ķslandi vegna ešlis orkulindanna, žvķ aš ESB bannar mišlęga orkulindastżringu, sem er naušsynleg viš ķslenzkar ašstęšur, ef hlutur notenda į ekki aš verša algerlega fyrir borš borinn.  Žessu verša stjórnmįlamenn og yfirvöld orkumįla ķ landinu aš fara aš gera sér grein fyrir.  Rafmagn er ekki eins og hver önnur vara į Ķslandi, heldur afurš dyntóttra nįttśruaušlinda, sem žarf aš stjórna nżtingunni į, ef ekki į illa aš fara. Aš lįta frjįlsan markaš um stżringu aušlindanna krefst ašhalds. Eldsneytiskerfi ESB-landanna er allt öšru vķsi fariš en orkulindum nįttśru Ķslands. 

Gušjón hefur téša grein sķna žannig:

"Danski hagfręšingurinn, Lars Christensen, skošaši įsamt teymi sérfręšinga skilvirkni orkumarkašarins į Ķslandi og gaf śt skżrsluna, "Our Energy 2030" ķ maķ 2016 fyrir Samtök išnašarins.  Samkvęmt henni žarf žrjįr breytingar į okkar raforkumarkaši til aš frjįls samkeppni virki vel:

1. Skipta žarf Landsvirkjun upp.  Hśn framleišir um 70 % raforkunnar og er žvķ of markašsrįšandi til aš markašurinn virki fullkomlega.  

Almenningur žarf ekki aš eiga orkukerfiš til aš fį arš af aušlindinni og njóta lįgs orkuveršs.  Žjóšin getur fengiš sķnar tekjur af orkuaušlindunum ķ formi aušlindarentu og skatta sbr sjįvarśtveginn."

Viš žetta er margt aš athuga.  Žaš er žó engum blöšum um žaš aš fletta, aš Landsreglarinn į Ķslandi, sem veršur eftirlitsašili meš žvķ, aš frjįls samkeppni rķki į ķslenzka raforkumarkašinum ķ skilningi samkeppnislaga Evrópuréttarins, eftir innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn, mun ekki linna lįtunum fyrr en ESA gerir athugasemd viš rķkisstjórnina um markašshlutdeild Landsvirkjunar.  Rķkisstjórn og Alžingi munu standa vanmįttug gagnvart kröfu ESA og aš lokum EFTA-dómstólsins um aš jafna samkeppnisstöšuna į raforkumarkašinum; ekkert sķšur en lög Alžingis frį 2009 um varnir gegn innflutningi skašręšissżkla ķ matvęlum frį hinum EES-löndunum voru dęmd brot į EES-samninginum af EFTA-dómstólinum 2017.  Žannig veršur unniš óhęfuverk į öflugasta orkufyrirtęki landsins, sem stundaš hefur hér naušsynlega aušlindastjórnun til aš gęta hagsmuna almennings og veriš ķ stakk bśiš aš byggja upp raforkukerfi landsins ķ krafti langtķmasamninga viš erlend framleišslufyrirtęki.  Meš žvķ aš höggva Landsvirkjun ķ spaš fer orkulindastjórnun landsins ķ vaskinn, žvķ aš undir ACER er hśn óleyfileg, nema innan hvers fyrirtękis. Žetta stóreykur hęttu į tęmingu lóna og ofnżtingu virkjašs jaršgufuforša, enda er markašskerfi ESB alls ekki snišiš fyrir lokaš raforkukerfi meš žessum nįttśruaušlindum sem rķkjandi orkulindum.  Allar munu žessar hagfręšilegu ęfingar aušvitaš valda stórhękkun raforkuveršs ķ landinu, enda eru refirnir til žess skornir aš auka aršsemi raforkugeirans, sem sumir hagfręšingar telja of lįga.

Žaš er röng įlyktun hjį Gušjóni Sigurbjartssyni, aš sala į hluta eša hlutum śr Landsvirkjun til fjįrfesta hérlendis eša erlendis og markašsvęšing raforkuvišskipta meš orkukauphöll aš forskrift ESB muni leiša til aušlindarentu og lįgs orkuveršs til almennings įsamt skatttekjum til hins opinbera.  Žetta žrennt fer ekki saman.  Einkafjįrmagniš kallar į hęrri aršsemi fjįrfestinganna en opinber fyrirtęki hafa sętt sig viš, eins og hagfręšingar, t.d. į Hagfręšistofnun HĶ hafa bent į.  Žar aš auki mun frjįls samkeppni įn mišlęgrar aušlindastżringar hęglega leiša til tęmingar lóna aš vetri og ofnżtingar virkjašs jaršgufuforša og žar meš rżrnunar hans.  Aušlindarenta af nżjum virkjunum fęst aušvitaš ekki, nema orkuveršiš frį žeim verši hękkaš upp fyrir žaš, sem nęgir til aš standa undir kostnaši virkjunarinnar.  Aš afskriftum loknum fęst aušvitaš bullandi aušlindarenta, og žaš er féš, sem ętlunin er aš rįšstafa ķ varasjóš, Žjóšarsjóšinn.

"2. Fjölga žarf hluthöfum aš Landsneti, sem flytur orkuna til kaupenda, til aš jafna ašgang orkuframleišenda aš markašinum.  

Landsvirkjun, sem į nśna langstęrsta hlutann, getur rįšiš mestu um, hvaš er framkvęmt viš flutningsnetiš.  Mikilvęgt er, aš slķkar įkvaršanir séu teknar śt frį heildarhagkvęmni."

Eignarašilar Landsnets eru 4 orkuvinnslufyrirtęki, og 3 žeirra hafa einnig sérleyfi til raforkudreifingar į sķnum athafnasvęšum.  Žau eignušust Landsnet meš žvķ aš leggja žvķ til eignir viš stofnun fyrirtękisins, Landsvirkjun 65 %, RARIK 22 %, OR 7 % og OV 6 %, en Landsnet fjįrmagnar sig žó sjįlft, m.a. į erlendum mörkušum.  Landsnet mį ekki draga taum neins, heldur eiga allir višskiptavinir hennar aš njóta jafnstöšu į markaši og lśta sama regluverki.  Af sjįlfu leišir, aš fulltrśar višskiptavina mega ekki vera ķ stjórn kerfisstjórans, og žar sem Landsnet nżtur lögbundinnar einokunarašstöšu, vęri glapręši aš hleypa fleiri einkaašilum ķ eigendahópinn. 

Af žessu leišir, aš ešlilegast er, aš rķkissjóšur leysi fyrirtękiš strax til sķn meš śtgįfu skuldabréfa.  Rķkisendurskošun hefur fundiš aš nśverandi fyrirkomulagi, og žaš er óskiljanlegt, aš rķkisstjórn Ķslands skuli hafa leitaš eftir og fengiš undanžįgu frį ESB til aš varšveita óešlilegt fyrirkomulag, sem var hugsaš til brįšabirgša og er örverpi. Ķ nįgrannalöndunum er reglan sś, aš systurfyrirtęki Landsnets eru ķ rķkiseigu.  

"3. Koma žarf upp spottmarkaši (svo ?) fyrir raforku til žess aš laša fram sveigjanlega veršmyndun og nżtingu afgangsorku.  

Žetta varšar t.d. hlešslu į rafmagnsbķlum ķ framtķšinni.  Hlešsla rafbķls getur t.d. veriš stillt žannig, aš hśn fer ķ gang, žegar verš lękkar ķ tiltekiš verš eša undir morgun, ef žaš nęst ekki."

Žaš er ekki naušsynlegt aš koma upp uppbošsmarkaši eša orkukauphöll til aš nżta afgangsorku ķ landinu.  Žar nęgir, aš hver orkubirgir bjóši skilmįla sķna, t.d. į vefsetri sķnu.  Orkubirgjarnir hljóta aš sjį sér hag ķ aš selja sem mest af orku og veršleggja hana ķ samręmi viš žaš, breytilega eftir įrstķma, til aš auka viš notkunina aš sumarlagi. 

Ef hins vegar į aš beina notendum į mismunandi tķma sólarhringsins, t.d. rafbķlaeigendum į tķmabil eftir kvöldtoppinn og fram aš venjulegum vinnutķma, žį žarf snjallmęli hjį notandanum. Ķ žeim og uppsetningu žeirra felst mikil fjįrfesting, ef skipta į um męla alls stašar, en ķ nżjum töflum, og žar sem notkun er mikil (rafhitun, sum fyrirtęki), eru žeir ešlilegir.  Žį er ekki endilega um aš ręša aš nżta afgangsorku, heldur aš bezta nżtingu į innvišum raforkukerfisins, virkjunum, flutningskerfi og dreifikerfi, til aš fresta fjįrfestingum vegna višbótar notkunar.  Žį getur veriš ódżrara aš tengja hlešslutękiš viš rjśfanlega og fjarstżranlega grein ķ rafmagnstöflu gegn lękkun taxta ķ gjaldskrį.  Žį er um samiš, aš dreififyrirtękiš megi hindra eša stöšva notkun į viškomandi grein, ef hętta veršur į yfirįlagi einhvers stašar uppstreymis ķ kerfinu.  

"Styrkja žarf orkuflutningskerfiš vķša um land meš tilkomu sęstrengs.  Fį mętti žann kostnaš greiddan hjį sęstrengsfyrirtękinu meš eins konar ašgöngugjaldi aš flutningskerfinu, ef af yrši."

Žaš er brżnt verkefni aš styrkja flutningskerfi raforku innanlands, hvort sem sęstrengur kemur ešur ei.  Brżnast er aš tengja Eyjafjörš viš Kröflu og Fljótsdal meš 220 kV lķnu og aš śtrżma flöskuhįlsum, sem valda aflskorti hjį fiskvinnslum (mjölverksmišjum) Norš-Austurlands.  Öllum flöskuhįlsum, sem hamla orkuskiptum, žarf aš śtrżma fyrir 2025, ef markmiš  rķkisstjórnarinnar ķ loftslagsmįlum eiga aš verša meira en oršin tóm.

Fyrir tengingu um 1200 MW sęstrengs til śtlanda viš stofnkerfi landsins žarf miklu meiri framkvęmdir. Slķk tenging śtheimtir tvęr 400 kV lķnur, ašra frį Austurlandi (Fljótsdal) og hina frį Sušurlandi (Sigöldu) og aš landtökustaš sęstrengsins į Suš-Austurlandi, og gera žarf marghįttašar styrktar- og stöšugleikarįšstafanir meš dżrum bśnaši.  Sterk tenging į milli Noršur- og Sušurlands, t.d. jafnstraumsjaršstrengur yfir Sprengisand, um 500 MW, veršur žį óhjįkvęmileg fyrir stöšugleika kerfisins.

  Ef Alžingi innleišir Orkupakka #3 ķ EES-samninginn og ķslenzka löggjöf, žį veršur óheimilt aš nota tekjur af sęstrengnum til aš fjįrmagna flutningskerfiš innanlands, heldur veršur aš fjįrmagna žessar miklu framkvęmdir, sem munu nema mršISK 100-200, meš hękkun gjaldskrįr Landsnets į notendum innanlands. Žetta gęti žżtt 35 % hękkun gjaldskrįr Landsnets umfram žaš, sem ella vęri naušsynlegt.

 

"Sęstrengur veršur ekki lagšur, nema ķ einkaframkvęmd į įbyrgš fjįrfesta.  Fjįrfestar munu ekki leggja ķ framkvęmdina, nema stjórnvöld styšji framkvęmdina, žvķ aš verkefniš kallar į framkvęmdir viš raforkuflutningskerfiš og śtvegun raforku til aš nżta strenginn."

Žetta sjónarmiš į ašeins viš, į mešan Ķsland er utan viš Orkusamband ESB (ACER).  Eftir samžykkt Orkupakka #3, sem vonandi aldrei veršur, stendur lįn frį ESB fjįrfestum, ķslenzkum eša erlendum, til boša, žar sem sęstrengurinn er nś žegar į forgangsverkefnalista ACER.  Skilyršiš er žó, aš Landsreglarinn į Ķslandi og ķ hinu hżsingarlandi strengsins verši sammįla um alla tęknilega og višskiptalega skilmįla strengsins.

Er hér veršur komiš sögu, veršur komin orkukauphöll hérlendis, sem veršur tengd viš orkukauphöll ķ móttökulandi strengsins, žannig aš ķslenzkir raforkunotendur lenda ķ beinni samkeppni viš raforkunotendur erlendis viš tengingu sęstrengsins.  Versnar žį samkeppnisstaša ķslenzkra fyrirtękja og kaupmįttur heimila aš sama skapi sem orkuveršiš hękkar.  Žetta fyrirkomulag gengur žvert į hagsmuni ķslenzks almennings, enda er kerfiš hannaš fyrir ašra en hann. Hljóta atvinnurekendur og verkalżšshreyfing aš geta sameinazt ķ andstöšu viš slķkan óžurftargerning.

  "Žó aš veršmęti raforkunnar aukist umtalsvert viš opnun nżrra markaša um sęstreng, hękkar verš til 90 % heimila ekki.  Fįir hér munu finna fyrir hękkun raforku ašrir en stórnotendur.  Almenningur mun hins vegar hagnast af aušlindagjöldum og fleiru, ef strengur veršur aš veruleika."

 Žaš er undir hęlinn lagt, hversu mikiš veršmęti ķslenzkrar raforku hękkar viš žetta.  Veršiš fyrir raforkuna inn į endabśnaš sęstrengsins ręšst af raforkuveršinu, sem kaupandinn erlendis er fśs til aš greiša, og frį žvķ verši til kaupanda dregst flutningskostnašur um sęstrenginn og endabśnaš hans, sem rennur til sęstrengseigendanna.  Žegar sęstrengurinn hefur veriš bókhaldslega afskrifašur, getur raforkuveršiš til birgja hér aftur į móti hękkaš stórlega. 

Žaš er alveg śt ķ hött aš fullyrša, aš raforkuverš til 90 % heimila hękki ekki.  Veršiš til allra heimila mun hękka, žótt ekki vęri nema bara til aš fjįrmagna nżjar framkvęmdir ķ virkjunum og stofnlķnum og ašveitustöšvum.  Stórnotendur meš langtķmasamninga munu hins vegar ekki finna fyrir žessu fyrst um sinn, nema žeir žurfi aš kaupa višbótar orku į markaši.  Aušlindagjöldin til rķkisins (Žjóšarsjóšs) munu aušvitaš koma śr vösum almennings hérlendis, eins og annarra raforkukaupenda, er fram lķša stundir, svo aš žaš er hępiš aš fęra žau į tekjuhliš almennings. Gušjón Sigurbjartsson bregšur žannig upp einskęrum villuljósum ķ sambandi viš Orkupakka #3.

"Žaš fylgja sęstreng żmsir fleiri kostir. Hann eykur afhendingaröryggi, žannig aš ef hér verša nįttśruhamfarir, sem gera virkjanir óstarfhęfar, mętti e.t.v. flytja inn orku, žar til śr rętist. Žį bętir strengurinn nżtingu vatnsaflsvirkjana, žvķ aš hęgt er aš flytja inn ódżra nęturorku, sem stundum stendur til boša."

Lķklega er afhendingaröryggi raforku um sęstreng, eins og "Icelink", minna en nś gerist almennt į Ķslandi.  Žess vegna er ólķklegt, aš slķkt įhęttumannvirki auki almennt afhendingaröryggi raforku į Ķslandi.  Žį eru meiri lķkur į afhendingartruflun raforku ķ nįttśruhamförum vegna lķnu- og ašveitustöšvarbilana en virkjanabilana.  Bošašur lendingarstašur aflsęstrengs er į Suš-Austurlandi į įhrifasvęši Vatnajökuls, žar sem a.m.k. er aš finna 3 eldstöšvar, sem hafa lįtiš į sér kręla. Katla gęti lķka slegiš śt flutningslķnum į Suš-Austurlandi. Žetta gerir aš verkum, aš žaš er vart hęgt aš reikna meš nokkurri orkuafhendingu aš gagni til Ķslands ķ slķkum nįttśruhamförum. Sęstrengur getur jafnvel gert illt verra ķ žessum efnum, ef menn hafa af óforsjįlni lękkaš mjög ķ mišlunarlónum og sett traust sitt į strenginn, en hann eša lķnurnar aš honum bila svo, žegar hęst į aš hóa. Slķkt mannvirki veitir falskt öryggi.

Žaš er slęm višskiptahugmynd śt frį hagsmunum ķslenzks almennings aš flytja inn rafmagn um sęstreng til Ķslands aš nęturželi til aš selja aš deginum hér innanlands.  Sjaldan er nokkurt nęturrafmagn fįanlegt ķ Evrópu į lęgra verši en hér rķkir nś allan sólarhringinn, og žegar bśiš veršur aš bęta flutningskostnašinum viš um strenginn og hér innanlands, veršur žaš margfalt dżrara en nśverandi rafmagnsverš į Ķslandi.  Allar hugmyndir ķ žessa veru eru reistar į stórhękkun raforkuveršs į Ķslandi.  Sś hękkun hękkar rekstrarkostnaš heimila og fyrirtękja, grefur undan samkeppnisstöšu fyrirtękjanna og getur jafnvel tekiš lifibraušiš frį fjölda manns.

"Til aš nżta sęstreng žarf aš auka orkuframleišslu um sem nemur tveimur virkjunum į borš viš Bśrfellsvirkjun eša rśmlega žaš.  Tilkoma strengsins bętir reyndar nżtingu kerfisins um sem nemur einni slķkri virkjun vegna ódżru nęturorkunnar.  Umhverfisvęn orka héšan getur dregiš śr notkun meira mengandi orku ķ Bretlandi"

Bśrfellsvirkjun er 270 MW aš uppsettu afli og 2300 GWh/įr aš vinnslugetu.  Gušjón viršist žannig gera rįš fyrir orkuśtflutningi um 5 TWh/įr.  Žaš er bara helmingsnżting į flutningsgetu 1200 MW sęstrengs.  Ekki er ljóst, hvernig kaup į nęturorku frį śtlöndum um strenginn geta bętt nżtingu ķslenzkra virkjana. Sś nżting getur ašeins aukizt meš žvķ aš selja meira afl, žegar mišlunarlón fyllast, en til žess žarf aš auka aflgetu virkjana, lķklega ašallega Fljótsdalsvirkjunar.  Aš sęstrengur geti aukiš nżtingu nśverandi virkjana um 2300 GWh/įr umfram žaš, sem innlendi markašurinn getur, aš teknu tilliti til orkuskipta og jafnvel vetnisframleišslu, er śtilokaš.

Gušjón Sigurbjartsson klykkir śt meš eftirfarandi, žar sem bošskapurinn er ófélegur:

"Žrišji orkupakkinn varšar reglur um sameiginlegan orkumarkaš Evrópu meš hagsmuni neytenda ķ forgrunni. Viš höfum tekiš skref ķ įtt aš markašsvęšingu orkugeirans og žurfum aš ljśka žvķ verki fyrir neytendur ķ landinu. 

Evrópski orkumarkašurinn er mikilvęgur fyrir fręndur okkar Noršmenn og vont aš bregša fęti fyrir žį. 

Ef reglur markašarins liggja fyrir, eru meiri lķkur į, aš einkaašilar sżni sęstreng įhuga.  Ef af sęstreng veršur, veršur žaš mjög hagfellt fyrir almenning ķ žessu landi.

Žaš er žvķ ekkert aš óttast viš aš stašfesta žrišja orkupakkann, heldur mögulegt, aš žaš verši okkur mjög hagfellt."

Žótt Žrišji orkupakkinn kunni aš henta ķbśum meginlands Evrópu, er ekki hęgt aš hrapa aš žeirri įlyktun, aš hann henti Ķslendingum.  Hér eru ašstęšur raforkuvinnslunnar og raforkumarkašarins svo gjörólķkar, aš žvert į móti mį fullyrša, aš almenningur į Ķslandi myndi stórtapa į innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlksins.

Almenningur ķ Noregi hefur miklar įhyggjur af žvķ, aš Orkupakki #3 muni leiša til enn frekari hękkana raforkuveršs ķ Noregi og žar af leišandi verri samkeppnisstöšu norskra fyrirtękja, einkum orkukręfra framleišslufyrirtękja, sem aš nokkru eru į frjįlsum raforkumarkaši, žótt megniš af raforkukaupum žeirra sé samkvęmt langtķmasamningum.  Margir óttast, aš Landsreglari Noregs, sem er ašeins hįšur ESA/ACER, muni fetta fingur śt ķ endurnżjun langtķmasamninga, af žvķ aš meginregla ACER er sś, aš öll raforkuvišskipti fari fram ķ Orkukauphöll.  Žar keppa norsk fyrirtęki um norska orku viš fyrirtęki innan ESB vegna millilandatenginganna, sem eru margar og fer fjölgandi. Žessi evrópsku fyrirtęki eru mörg hver betur ķ sveit sett en norsk fyrirtęki m.t.t. ašdrįtta, markaša, launakostnašar og opinberra gjalda.    

Žaš er rétt hjį Gušjóni, aš innleišing Orkupakka #3 eykur lķkur į, aš hingaš verši lagšur sęstrengur.  ESB/ACER viršist hafa į žvķ įhuga til aš krękja ķ raforku śr endurnżjanlegum orkulindum, sem mikill hörgull er į um žessar mundir ķ ESB, svo aš nįlgast örvęntingu žar į bę vegna óraunhęfrar markmišssetningar.  Žaš er hins vegar algerlega śr lausu lofti gripiš hjį Gušjóni, aš sala rafmagns śr landi verši "mjög hagfellt fyrir almenning ķ žessu landi".  Žaš jafngildir žvķ aš flytja vinnu og veršmętasköpun śr landi, og ķmyndašur aršur af žessum višskiptum til baka til almennings veršur aldrei annaš en dropi ķ hafiš hjį žeim grķšarlegu veršhękkunum rafmagns, sem sį sami almenningur mun žurfa aš bera.

Trśarjįtningunum ķ garš EES og Orkupakka #3 linnir ekki, en žęr eru, eins og önnur trśarbrögš, hvorki reistar į tiltękum stašreyndum annars stašar frį né į rökhyggju.  Žęr eru reistar į trś, von og kęrleika ķ garš spįkaupmanna, sem hyggjast maka krókinn, eins og t.d. hefur gerzt ķ Noregi viš innleišingu uppbošsmarkašar į raforku žar og stękkun markašarins meš millilandatengingunum.  Eins dauši er annars brauš (Eines Tod einem anderen Brot).

 

 

 

 

 

 

 

    

 

 

 

 


Aš stinga hausnum ķ EES-sandinn

Žaš er hįttur margra aš bera į borš annašhvort lofgeršarrullu um kosti EES-samstarfsins eša aš lżsa göllunum fjįlglega.  Žessi ašferšarfręši er haldlaus į 25 įra afmęli samningsins um Evrópska efnahagssvęšiš-EES, žvķ aš žar er um ę flóknara fyrirbęri aš ręša.  Žį eru ekki margir hérlendis, sem hafa lagt sig eftir valkostum Ķslendinga viš EES-samninginn, sem žó er naušsynlegt innlegg ķ umręšuna um veginn framundan ķ ljósi stöšunnar ķ Evrópu og reynslunnar af EES-samstarfinu.  Žetta mat veršur ekki inntak žessa pistils, heldur skal hér žrengja umręšuefniš til aš spanna einn anga EES-samstarfsins, Žrišja orkumarkašslagabįlkinn.

Tilefniš er greinarstśfur į Sjónarhóli Morgunblašsins 3. janśar 2019 eftir Ara Gušjónsson, lögmann og yfirlögfręšing Icelandair Group, sem hann nefnir:

"EES-samstarfiš ķ uppnįmi".

Žaš olli vonbrigšum viš lestur greinarinnar, hversu žröngt sjónarhorniš er og takmarkašur eša alls enginn rökstušningur ķ greininni fęršur fyrir skošun lögmannsins.  Honum žykir mįlflutningur andstęšinga innleišingar Žrišja orkupakka ESB digurbarkalegur, en žeir hafa žó uppi góša tilburši, margir hverjir, til aš rökstyšja sķn sjónarmiš. 

Einkennandi fyrir mįlflutning skošanasystkina Ara Gušjónssonar um žetta mįl eru fullyršingar um umdeilanleg lögfręšileg atriši, eins og lögmęti fullveldisframsals m.v. ķslenzku Stjórnarskrįna og įhrif innleišing Evrópugeršar eša tilskipunar į gildandi réttarfar hér į landi.  Žį ber mikiš į sleggjudómum um višbrögš samstarfsašila Ķslendinga ķ EES viš höfnun Alžingis į "pakkanum", žótt EES-samningurinn sjįlfur fjalli um leyfileg višbrögš viš synjun žjóšžings.  Veršur nś vitnaš ķ téša Sjónarhólsgrein, sem hófst žannig:

"Mikil umręša hefur įtt sér staš undanfariš um hinn svokallaša žrišja orkupakka Evrópusambandsins ķ tengslum viš fyrirhugaša innleišingu Ķslands į žeirri löggjöf.  Andstęšingar žessarar nżju löggjafar hafa veriš heldur digurbarkalegir ķ umręšunni og hafa haldiš žvķ fram, aš regluverkiš myndi fela ķ sér of vķštękt valdframsal į fullveldi Ķslands og hafa jafnvel kallaš eftir žvķ, aš Ķsland gangi śt śr samstarfinu.  Žrįtt fyrir aš öll umręša um žessi mįlefni sé góšra gjalda verš, standast žęr fullyršingar, sem fram hafa komiš frį helztu andstęšingum žrišja orkupakkaans enga lögfręšilega skošun."

Į Evrópuréttarfręšinginum Stefįni Mį Stefįnssyni, fyrrverandi lagaprófessor, er aš skilja, aš meš Orkupakka #3 verši gengiš lengra ķ framsali fullveldis en samrżmist Stjórnarskrįnni, enda verši aš taka tillit til uppsafnašs framsals rķkisvalds til ESB.  Žaš eru žess vegna uppi mjög miklar lögfręšilegar vangaveltur hérlendis, sem og ķ Noregi, um žetta atriši.  Ari Gušjónsson hefur ekkert ķ höndunum til aš sópa įhyggjum af žessu atriši śt af boršinu. Žęr eiga sér traustan, lögfręšilegan grundvöll.

Lögfręšileg umręša um framsal fullveldis žarfnast jarštengingar til skżsringar. Žaš nęgir hér aš benda į eitt efnisatriši ķ žessu sambandi, en žaš er stofnun embęttis Landsreglara, eša, sem vęri enn žį verra, aš breyta embętti Orkumįlastjóra ķ Landsreglara, sem veršur aš Evrópurétti, sem į žessu sviši veršur ęšri ķslenzkum lögum viš innleišinguna, algerlega óhįšur ķslenzkum yfirvöldum, löggjafarvaldi og hagsmunaašilum.  Žetta embętti getur oršiš ķslenzkum lögašilum og einstaklingum ķžyngjandi meš sektargreišslum, fyrirmęli til embęttisins eru samin hjį ACER-Orkustofnun ESB, og ESA-Eftirlitsstofnun EFTA, sem er umsaminn millilišur, hefur enga heimild til aš ógna einsleitni regluverks į milli landa EES meš žvķ aš breyta fyrirmęlunum eša hundsa žau til EFTA-landanna.  

Landsreglarinn veršur eftirlitsašili meš flutningsfyrirtękinu Landsneti og dreifiveitunum, semur reglugeršir žeim til handa og stašfestir veršskrįr žeirra eša hafnar žeim.  Hann getur fariš fram į vķštęka upplżsingagjöf frį fyrirtękjum į ķslenzka raforkumarkašinum aš višlögšum fjįrsektum, ef ekki er oršiš viš žeim beišnum. 

Landsreglarinn mun hafa eftirlit meš žvķ, aš ķslenzki raforkumarkašurinn starfi, eins og ACER bezt telur henta kaupendum į markašinum, en svo illa vill til, aš kjörfyrirkomulag ACER er frjįls samkeppni ķ orkukauphöll, sem engan veginn tryggir hag orkukaupenda, žar sem orkukerfiš er samsett į žann einstęša hįtt, sem hérlendis er raunin.  Žaš getur hins vegar virkaš įgętlega viš ašstęšur, sem žaš er hannaš fyrir (eldsneytiskerfi, margir birgjar).

Žarna er vikiš aš innihaldi valdframsals yfir orkumįlum til yfiržjóšlegs valds, žar sem viš ekki höfum atkvęšisrétt.  Žaš getur blessazt, en žaš eru mun meiri lķkur į, aš įkvaršanataka į grundvelli sameiginlegra hagsmuna ESB/EES gagnist illa ķslenzkum hagsmunum į žessu sviši, žar sem ašstęšur eru gjörólķkar.  Žar af leišandi į Alžingi aš lįta žaš ógert aš taka slķka įhęttu.  Stjórnarskrįin vķsar rétta leiš.  Framsal rķkisvalds til śtlanda er įvķsun į verri stjórnarhętti, sem geta oršiš landsmönnum dżrkeyptir.  Žetta veit almenningur, enda er sagan ólygnust.

Ari Gušjónsson kżs aš gera minni hįttar atriši viš Orkupakka #3 aš ašalatrišum greinar sinnar, og žannig kemst hann aldrei aš kjarna mįlsins, sem er stefnumörkun um mįlefni ķslenzka raforkumarkašarins śt frį hugmyndafręši ESB, sem kallar į įrekstra viš hagsmuni almennings į Ķslandi. 

Hann gerir mikiš śr, aš ķslenzkum yfirvöldum hafi tekizt aš fį undanžįgu frį skżrum reglum Orkupakka #2 og #3 um, aš flutningsfyrirtękiš, hér Landsnet, skuli vera óhįš öšrum ašilum į orkumarkaši.  Žessa undanžįgu telur hann kost, en hśn er alvarlegur ókostur, žvķ aš Landsnet, RARIK, OR og OV eiga Landsnet.  Žar meš er aušvelt aš gera žvķ skóna, aš Landsnet mismuni ašilum į markaši, t.d. nżjum vindorkufyrirtękjum, sem gjaldi fyrir įhrifastöšu LV, RARIK, OR eša OV ķ stjórn LN.

  Meš miklum tilkostnaši var lķtill raforkumarkašur Ķslands brotinn upp ķ vinnslu, flutning, dreifingu og sölu, aš fyrirmęlum ESB, til aš tryggja frjįlsa samkeppni, en skrefiš hefur aldrei veriš stigiš til fulls til aš formlegum reglum um frjįlsa samkeppni sé žó fullnęgt. Ari Gušjónsson er hróšugur yfir žessum óskapnaši og skrifar:

"Aš žessu leyti mun žrišji orkupakkinn žvķ engin įhrif hafa į gildandi réttarumhverfi hér į landi, og er žar meš bśiš aš tryggja, aš ekki žurfi aš gera breytingar žar į vegna innleišingarinnar [į Orkupakka #3-innsk. BJo]."

Aš hugsa sér, aš žetta skuli vera uppistašan ķ röksemdafęrslu lögfręšingsins fyrir žvķ, aš Orkupakki #3 muni engin įhrif hafa hér į landi.  Ekki tekur betra viš, žegar kemur aš Landsreglaranum, sem viš blasir, aš veršur einsdęmi ķ stjórnsżslu į Ķslandi og ķ raun Trójuhestur ESB ķ stjórnkerfinu į Ķslandi, žótt hann kunni (umdeilanlega) aš vera ešlilegur žįttur stjórnsżslu ESB ķ ESB-löndunum.  Žessu snżr Ari Gušjónsson į haus og kvešur fyrirkomulagiš verša sjįlfstęšismįl fyrir Orkustofnun.  Hver hefur bešiš um žaš ? 

Žaš er lżšręšislegt fyrirkomulag, aš Orkumįlastjóri heyri heill og óskiptur undir ķslenzkan rįšherra, en ekki stundum undir forstjóra ACER meš ESA sem milliliš.  Hvernig ķ ósköpunum į Orkumįlastjóri stundum aš vera óhįšur rįšherra og stundum aš vera undir bošvaldi hans ?  Ari skrifar:

"Žaš liggur hins vegar fyrir, aš gera žarf įkvešnar breytingar į raforkulögum og lögum um Orkustofnun vegna innleišingarinnar.  Žęr breytingar munu m.a. tryggja frekara sjįlfstęši Orkustofnunar meš žeim hętti, aš rįšherra mun ekki geta gefiš stofnuninni fyrirmęli um śrlausn mįla, žrįtt fyrir aš Orkustofnun muni enn heyra undir yfirstjórn rįšherra."

Žaš er alveg makalaust, aš lögfręšingurinn viršist telja įvinning af innleišingu žessa aukna og ólżšrżšislega flękjustigs ķ ķslenzka stjórnsżslu, žótt viš leikmanni blasi, aš breytingin feli ķ sér Stjórnarskrįrbrot.  

Žį kemur rśsķnan ķ pylsuendanum meš lofrullu um EES-ašildina og hręšsluįróšur um, aš EES-samstarfiš velti į innleišingu Orkupakka #3.  Žaš er ekki fótur fyrir slķku.  Hagfręšistofnun Hįskóla Ķslands hefur komizt aš žeirri nišurstöšu, aš m.v. gamla frķverzlunarsamninginn, sem ķ gildi var į milli EFTA og ESB, nemi višskiptalegur įvinningur EES-samningsins 4,5 mršISK/įr.  Kostnašurinn er hins vegar margfaldur įvinningurinn, žvķ aš beinn kostnašur er talinn nema 22 mršISK/įr (Višskiptarįš Ķslands) og óbeinn kostnašur af ofvöxnu reglugerša- og eftirlitsfargani ķ örsmįu samfélagi og minni framleišniaukningu um 1,0 %/įr fyrir vikiš, žżšir sóun upp į yfir 100 mršISK/įr. Alls nemur įrlegur nettókostnašur EES-ašildar į annaš hundraš milljöršum ISK.  Žetta er nś öll margrómuš himnarķkisdżrš EES-ašildar Ķslands.

Til aš gefa innsżn ķ hugarheim EES-trśašra er fróšlegt aš birta jaršteiknasögu Ara Gušjónssonar og "Götterdämmerung" eša syndafalliš ķ lokin:

"Žaš er jafnframt mikilvęgt aš hafa ķ huga, aš EES-samningurinn felur ķ sér eina mestu réttarbót, sem ķslenzkt samfélag hefur innleitt.  Samningurinn hefur tryggt Ķslandi fullan ašgang aš innri markaši Evrópu, en žó meš žeim takmörkunum, sem taldar voru naušsynlegar į sķnum tķma, sem ašallega varša sjįvarśtveg.  Žaš er ekkert launungarmįl, aš Ķsland hefši lķklega aldrei nįš aš landa slķkum samningi įn žess aš hafa veriš ķ samstarfi meš öšrum stęrri rķkjum, žegar samningurinn var geršur.  Ef Alžingi tryggir ekki innleišingu žrišja orkupakkans hér į landi, gęti žaš sett EES-samstarfiš ķ uppnįm."

Ķ raun og veru er žetta įróšur fyrir inngöngu Ķslands ķ Evrópusambandiš, žvķ aš meint "réttarbót" er Evrópurétturinn og synjunarvald žjóšžinganna į ESB-geršum er žaš, sem helzt greinir aš réttarstöšu EFTA-rķkjanna (ķ EES) og ESB-rķkjanna gagnvart stofnunum Evrópusambandsins.

Ķ Noregi gętir vaxandi efasemda um ašild landsins aš EES-samninginum, og er žar athyglisveršust žróunin innan norsku verkalżšshreyfingarinnar.  Ekki er ólķklegt, aš BREXIT-dramaš endi meš gerš vķštęks frķverzlunarsamnings į milli Bretlands og ESB.  Žį liggur beint viš, aš EFTA leiti hófanna um svipašan samning viš Bretland og ESB.  

 

 

 

 

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband