Fęrsluflokkur: Fjölmišlar

Ógnarlegar nįttśruhamfarir - žaš sem koma skal ?

Ógurlegt įstand hefur skapazt ķ suš-austanveršri Įstralķu af völdum skógarelda vegna mikilla žurrka į žessu svęši. Śrkoma ķ Įstralķu sveiflast lotubundiš og er nś nįlęgt hefšbundnu lįgmarki. Jafnframt hafa hitamet veriš slegin į žessu sumri ķ Įstralķu, og er žó hefšbundiš heitasta tķmabil ekki enn gengiš ķ garš. Viš vesturjašar Sidneyborgar fór hitastig yfir 49°C ķ viku 02/2020.      Ķ Indónesķu, sem er noršan viš Įstralķu, hafa į sama tķma oršiš heiftarlegustu flóš ķ langan tķma.

Žarna viršist hafa oršiš hlišrun į vešrakerfum, a.m.k. um stundarsakir, og sökinni er skellt į aukningu styrks koltvķildis ķ andrśmsloftinu śr 0.03 % ķ 0.04 % į 170 įrum.  Hér skal ekki kveša upp śr meš žaš, heldur višra röksemdir meš og į móti.  

Hvaš sem žvķ lķšur, žį hafa fjįrfestingarbankar og tryggingafélög nś tekiš til viš aš hringja višvörunarbjöllum śt af loftslagsbreytingum. Žetta į t.d. viš um borgir ķ Bandarķkjunum, žar sem sjįvarflóš geta valdiš miklum usla.  Žar er nęrtękt aš óttast um Flórķdaskagann, sem er flatur og lįgur allur saman.  Nś er slķkum rķkjum rįšlagt aš bśast viš  mešaltalstjóni af völdum loftslagsbreytinga, sem nemur 0,5-1,0 % į įri af VLF. Ef žetta er heimfęrt upp į ķslenzka efnahagskerfiš, fįst 15-30 mrdISK/įr.  Tjóniš, sem varš į Ķslandi ķ noršanįhlaupinu į jólaföstu 2019 nam e.t.v. žrišjungi af lįgmarki žessa bils, og žar var lķklega um aš ręša óvešur, sem bśast mį viš į 10 įra fresti.  Žetta er įhętta, sem Ķslendingar hafa bśiš viš frį landnįmi, en žį var hlżrra hér en nś er. 

Hagur Ķslands er hins vegar hįšur nįttśrunni ķ meiri męli en flestra annarra landa, og jafnvęgi hennar er óstöšugt. Žvķ mį slį föstu, og mašurinn (homo sapiens) er oršinn svo öflugur nś į tķmum, aš hann getur truflaš jafnvęgi nįttśrunnar.  Nįttśrulegar hitasveiflur mį m.a. sjį ķ löngum borkjörnum śr Gręnlandsjökli. 

Viškvęmt jafnvęgi į t.d. viš um Golfstrauminn, sem veikzt hefur į undanförnum įrum, og um lķfrķki hafsins.  Flytji nytjastofnar sig um set, getur hęglega oršiš efnahagslegt tjón hérlendis į ofannefndu bili.  Lošnan sannar žetta.  Hvarf hennar jafngildir um 20 mrdISK/įr tapi śtflutningstekna, en į móti hefur makrķllinn komiš upp aš ströndum landsins ķ ętisleit (étur um 3,0 Mt/įr) og bętt tjóniš, žótt ekki séu allir nįgrannar okkar žeirrar skošunar, aš viš megum nżta hann žrįtt fyrir žetta.  Žaš žykir okkur ósanngjarnt sjónarmiš, og žar er verk aš vinna fyrir ķslenzka hafréttarfręšinga, fiskifręšinga, śtgeršarmenn og stjórnarerindreka. Alžjóšlega gęšavottunarstöšin MSC leggur nś lóš sitt į žessar vogarskįlar meš žvķ aš svipta rķkin viš noršanvert Atlantshafiš gęšavottun į nżtingu norsk-ķslenzku sķldarinnar.  Innan ESB eru miklar įhyggjur um fiskveišiašstöšu ESB-rķkjanna eftir śtgöngu Breta.  ESB leggur til, aš fyrsta višfangsefni śtgöngusamninganna verši fiskveišiheimildir innan brezkrar lögsögu.  Bretar geta ašeins fallizt į skammvinna ašlögun ESB aš algeru brotthvarfi śr brezkri landhelgi, žvķ aš mestu hagsmunirnir eru ķ hefšbundnum kjördęmum Verkamannaflokksins, sem Ķhaldsflokkurinn vann į sitt band ķ desemberkosningunum 2019, og Boris Johnson lofaši kjósendum žar žvķ strax eftir kosningarnar aš rķkisstjórnin myndi standa viš bakiš į žessum nżju kjósendum Ķhaldsflokksins.  

Į hinn bóginn er einsżnt, aš landbśnašurinn hérlendis mun njóta góšs af hlżnun meš aukinni uppskeru og fleiri mögulegum tegundum, og aukin śrkoma er jafnframt fylgifiskur hlżnunar, svo aš ekki ętti aš vęsa um vatnsbśskapinn ķ framtķšinni. Žaš žżšir, aš rekstur vatnsorkuvera veršur enn hagkvęmari ķ framtķšinni en veriš hefur.   

Sé lķkan IPCC nęrri lagi, mį nś ljóst vera, aš mešalhitastig į jöršu mun hękka meira en var višmiš Parķsarsįttmįlans, 1,5°C-2,0°C.  Žessu veldur losun manna į 43 mrdt/įr af koltvķildi, CO2, sem er aušvitaš til višbótar enn meiri nįttśrślegri losun.  Til aš minnstu lķkur yršu į aš halda hlżnun undir 2°C, žyrftu helztu losunaržjóširnar aš draga mun meira śr losun en žęr skuldbundu sig til ķ Parķs, og fęstar žjóšir eru komnar į rekspöl minnkandi losunar.  Ašeins Evrópusambandiš, ESB, hefur sżnt vilja til žess nś undir forystu Ursulu von der Leyen, sem senn mun kynna "Gręna samninginn" sinn (Green Deal), sem kveša mun į um a.m.k. 55 % samdrįtt ķ losun ESB-landa 2030 m.v. 1990. Žetta er kjöriš tękifęri fyrir ESB til aš öšlast langžrįša stjórnun orkumįla Evrópusambandslandanna.  Til žess gagnast óttastjórnun meš ragnarök ("inferno") į nęstu grösum, nema styrk hönd mišstżringar ķ Brüssel stemmi į aš ósi.  

Žaš er hins vegar hęgara sagt en gert aš minnka CO2-losun; "The Devil is in the Detail", og lausn įn kjarnorku er ekki ķ sjónmįli įn žess aš skaša samkeppnishęfni ESB-landanna meira en góšu hófi gegnir, og žį veršur verr fariš en heima setiš, žvķ aš įn fjįrhagslegs styrkleika er verkefniš vonlaust. Žetta hefur hins vegar Greta Thunberg og hennar fylgifiskar, einnig hérlendis, ekki tekiš meš ķ reikninginn.  Ef fótunum veršur kippt undan hagvextinum, t.d. meš mjög hįum koltvķildisskatti, mun hagkerfiš skreppa saman, velferšarkerfiš hrynja og  fjöldaatvinnuleysi skella į.  Žetta er efnahagskreppa, og ķ kreppu minnkar aušvitaš neyzlan, en ekkert afl veršur til reišu til aš knżja fram orkuskipti. Bretar eru lķklegir til aš taka forystu į žessu sviši, žvķ aš žeir hafa ekki śtilokaš kjarnorkuna sem žįtt ķ lausninni, og hśn er sem stendur eini raunhęfi valkosturinn viš kolaorkuverin.  Bretar ętla aš loka sķšasta kolaorkuveri sķnu 2025, en Žjóšverjar 2035. Į Ķslandi og ķ öšrum löndum eru nśllvaxtarsinnar talsvert įberandi.  Žeir telja hagvöxt ósjįlfbęran.  Žetta fólk mun aldrei geta leitt orkuskipti, žvķ aš žau krefjast öflugs žróunarstarfs og mikilla fjįrfestinga, sem er nokkuš, sem afturhaldsstefnur geta aldrei stašiš undir.  Žęr bjóša ašeins upp į aukiš atvinnuleysi og versnandi lķfskjör.

Žaš var fyrirséš viš gerš Parķsarsamkomulagsins ķ desember 2015, aš samdrįttur ķ losun (hśn hefur į heimsvķsu aukizt sķšan žį) myndi ganga of hęgt til aš halda hlżnun undir 2°C m.v. įriš 1850 (žį var enn "Litla ķsöld" !).  Žess vegna var ķ samkomulaginu gert rįš fyrir aš sjśga CO2 śr išnašar- og orkuverareyk og jafnvel beint śr andrśmsloftinu og binda žaš ķ stöšugum efnasamböndum nešanjaršar.  Aš draga CO2 śr andrśmsloftinu er erfitt, žvķ aš žar er žaš ašeins ķ styrk 0,041 %.  Žetta er lķka mjög dżrt ķ įlverum vegna mjög lķtils styrks koltvķildis ķ kerreyk žeirra (<1 %, ķ kolaorkuverum hins vegar um 10 %).

Į vegum ESB hefur veriš stofnašur sjóšur aš upphęš mrdEUR 10, sem į aš styrkja žróunarverkefni į sviši endurnżjanlegra orkulinda og brottnįms CO2 śr išnašarreyk.  Fyrsta auglżsing hans eftir styrkumsóknum veršur 2020, og lķklegt er, aš frį Ķslandi muni berast umsóknir til aš žróa įfram ašferšir ON (Orku nįttśrunnar) į Hellisheiši.  Hjį ON į Hellisheiši er žessi förgun koltvķildis sögš kosta 30 USD/t, sem er ašeins 1/3 af kostnaši žessa ferlis erlendis.  Fyrir įlverin er žetta įreišanlega miklu dżrara en ķ jaršgufuvirkjuninni į Hellisheiši.  Hvers vegna velja žau ekki fremur hinn örugga kost aš semja viš skógarbęndur į Ķslandi um bindingu į a.m.k. hluta af 1,6 Mt/įr CO2 fyrir jafngildi um 30 USD/t ?

Hér sjįum viš ķ hnotskurn vanda barįttunnar viš koltvķildi ķ andrśmsloftinu.  Meš žvķ aš ferfalda koltvķildisskattinn upp ķ 100 USD/t CO2 vęri hugsanlega hęgt aš žvinga fyrirtęki til aš setja upp CO2-brottnįmsbśnaš ķ afsogskerfi sķn, en žaš mundi hins vegar setja višskomandi starfsemi į hlišina, og žar meš hefšu yfirvöld kastaš barninu śt meš bašvatninu.  Eins og sįst į 25. loftslagsrįšstefnu Sameinušu žjóšanna ķ Madrid ķ desember 2019, skortir samstöšu į mešal rķkja heims um sameiginlegar ašgeršir, og žar stendur hnķfurinn ķ kśnni.  Fyrir vikiš er rétt aš beina hluta af fénu, sem til rįšstöfunar er, til rannsókna į brżnustu mótvęgisašgeršum gegn hlżnun upp į meira en 3,0°C.  

IPCC gaf žaš śt 2018, aš til aš halda hlżnun undir 2°C žyrfti aš fjarlęgja 100-1000 mrdt af CO2 śr andrśmsloftinu og/eša losunarreyk fyrir nęstu aldamót, og mišgildiš var 730 mrdt CO2, ž.e.a.s 17 įra nśverandi losun.  Einmitt žetta hafa žörungar og jurtir gert ķ meira en einn milljarš įra.  Višarbrennsla er talin kolefnishlutlaus orkuvinnsla, af žvķ aš skilaš er til andrśmsloftsins žvķ, sem nżlega var tekiš žašan.  Žetta aušveldar višarkurlsnotendum į borš viš jįrnblendiverksmišjuna į Grundartanga leikinn.  

Hęngurinn viš bindingu meš skógrękt er mikil landžörf skógręktar. Nżskógrękt aš flatarmįli į viš Rśssland įętlaši IPCC 2018, aš myndi ašeins draga 200 mrdt CO2 śr andrśmsloftinu til aldamóta, sem ekki hrekkur til aš halda hlżnuninni nęgilega ķ skefjum samkvęmt IPCC. Til mótvęgis žessum vanda mętti žį grisja skóga, endurplanta og breyta nokkrum hundrušum af um 2500 kolakyntum orkuverum heims ķ sjįlfbęr višarkurlsorkuver (pellets).  500 slķk umbreytt kolaorkuver mundu žį spara andrśmsloftinu 5 mrdt/įr CO2 eša 12 %, og munar um minna.  

Ķsland bżšur hins vegar upp į mikla möguleika fyrir ķslenzkan išnaš til aš verša kolefnishlutlaus fyrir tilskilinn tķma (2040). Vegna hlżnandi og rakara loftslags eykst gróšursęldin hérlendis meš hverjum įratugi.  Til aš kolefnisjafna nśverandi įlišnaš į Ķslandi žarf 260 kha lands, og slķkt landrżmi er fyrir hendi ķ landinu įn žess aš ganga į ašrar nytjar.  Slķkt gróšursetningarįtak mundi skapa talsverša vinnu ķ landbśnašinum og efniviš śr grisjun til kurlbrennslu ķ išnašinum og til (kolefnisfrķrrar) orkuvinnslu og sķšar meir višarnytjar til hśsbygginga o.fl.  Hvers vegna hefur ekki Loftslagsrįš frumkvęši aš žvķ aš koma į samstarfi Skógręktarinnar, skógarbęnda og išnašarins ķ žessu skyni ? Slķkt vęri ólķkt žarfara en aš eiga vištöl viš fjölmišla meš kökkinn ķ hįlsinum śt af meintu svartnętti framundan.

Ašeins 19 af koltvķildisspśandi orku- og išjuverum heimsins fjarlęgja hluta af koltvķildismyndun sinni śr reyknum og binda hann nešanjaršar.  Alls nemur žetta koltvķildissog ašeins 40 Mt/įr eša 0,1 % af losun manna.  Hér žarf aš geta žess, aš hafiš sogar til sķn 1/4 og landgróšur 1/4.  Stašan er engu aš sķšur žannig, aš samkvęmt IPCC er oršiš vonlaust aš halda hlżnun undir 2,0°C og lķklegast, aš hśn verši yfir 3,0°C.

Fólk af alls konar saušahśsi tjįir sig um loftslagsmįlin og į fullan rétt į žvķ, žótt af mismiklum skilningi sé.  Hrokinn og stęrilętiš leynir sér žó ekki, žegar efasemdarmenn um żtrustu įhrif aukningar koltvķildisstyrks ķ andrśmsloftinu eru uppnefndir "afneitunarsinnar". Žaš er gefiš ķ skyn, aš efasemdarmenn afneiti stašreyndum.  Ekkert er fjęr sanni. Žetta er hins vegar tilraun til aš žagga nišur ķ žeim, sem vilja rökręša žessi mįl ķ staš žess aš jįtast undir hin nżju trśarbrögš um "hamfarahlżnun".  Ein lķtil spurning til žöggunarsinna gęti t.d. veriš, hvernig kenningar um "hamfarahlżnun" koma heim og saman viš žį stašreynd, aš žann 2. janśar 2020 var slegiš kuldamet į Gręnlandsjökli, er žar męldust -66°C ?

Ķ Morgunblašinu 29. nóvember 2019 birtist "baksvišsvištal" Baldurs Arnarsonar viš Andra Snę Magnason, rithöfund, sem hafši žar nįnast ekkert fram aš fęra annaš en yfirboršskennda frasa, einhvers konar loftslagsfrošu, sem hann gerir śt į ķ opinberri umręšu.  Vištalinu lauk meš spįdómi ķ dómsdagsstķl įn žess aš setja mįliš ķ tölulegt samhengi af viti.  Umręša af žessu tagi hefur veriš kölluš "tilfinningaklįm".  Žaš er gert śt į ótta viš breytingar:

"Ég held, aš sį fjöldi feršamanna, sem nś koma, sé įgętur.  Ég held, aš 5 milljónir feršamanna vęru hvorki ęskilegt markmiš menningarlega né umhverfislega fyrir Ķsland.  Eins og ég ręši um ķ fyrirlestri mķnum [ķ Borgarleikhśsinu-innsk. Mbl.], held ég, aš heimurinn sé aš fara aš breytast mjög hratt.  Žaš verša settar hömlur į flug į nęstu įrum; styttri feršir verša ekki sjįlfsagšar.  Ég held, aš Ķslendingar žurfi aš laga sig aš žvķ, aš viš fįum fęrri feršamenn ķ lengri tķma; aš žaš verši jafnmargir feršamenn į hverjum tķma.  Žaš verši hins vegar ekki tališ sišferšilega rétt aš skreppa ķ žriggja daga feršir til śtlanda, heldur heldur muni fólk fara [svo ?; verša] miklu lengur og betur [svo ?], žegar žaš feršast."

Žótt rithöfundurinn haldi, aš nśverandi feršamannafjöldi sé kjörfjöldi hérlendis, žį segja stašreyndir feršageirans annaš.  Gistirżmi er vannżtt, og tekjur eru of litlar m.v. žann fjölda, sem žar starfar nś, og hefur žó umtalsverš fękkun starfsmanna įtt sér staš frį undirritun Lķfskjarasamninganna, svo aš nś er heildarfjöldi atvinnulausra ķ landinu kominn ķ 7600.  Hugmyndafręši rithöfundarins er hugmyndafręši stöšnunar, afturhalds, sem leiša mun til aukins landflótta kunnįttufólks héšan.

Hann heldur, aš 5 M feršamanna sé meira en landiš ręšur viš meš góšu móti, en śtskżrir ekki, hvaš hann į viš.  Heildarfjöldinn 5 M getur t.d. veriš samsettur af 2 M millilendingarfaržega og 3 M gistifaržega.  Meš žvķ aš hluti žeirra fljśgi beint til Akureyrar eša Egilsstaša mį dreifa žeim betur um landiš og takist einnig aš dreifa žeim betur yfir įriš, žarf lķtiš aš fjįrfesta til višbótar viš nśverandi innviši, gistirżmi og afžreyingarašstöšu.  Góš nżting fjįrfestinga er lykillinn aš góšum rekstri og traustri atvinnu.  

Rithöfundurinn viršist halda, eins og Greta Thunberg, aš flugiš sé stórskašlegt andrśmsloftinu.  Žetta er misskilningur hjį žeim.  Koltvķildislosun flugvéla er innan viš 3 % af heildarlosun manna, og innanlandsflug ķ heiminum losar sennilega innan viš 1 %.  Hvers vegna ętti aš leggja hömlur į žaš, eins og rithöfundurinn spįir, aš verši gert ?  Heldur hann virkilega, aš žetta sé vęnleg ašferš til betra lķfs ?

Hugarórar rithöfundar eru ekki vęnlegur grundvöllur spįdóma.  Žaš, sem nś žegar er ķ gangi į žessu sviši, er žróun rafknśinna flugvéla fyrir vegalengdir undir 1000 km, nįnar tiltekiš tvinn flugvélar, žar sem bęši verša rafhreyflar og hreyflar knśnir jaršefnaeldsneyti.  Sennilega munu bęši birtast flugvélar meš rafhlöšum og vetnishlöšum į žessum įratugi, fyrst ķ litlum flugvélum, <20 manna, og sķšar ķ hinum stęrri.  Žessar vélar munu smįm saman leysa jaršefnaeldsneytisvélar af hólmi į öllum vegalengdum, enda umhverfisvęnni og lįgvęrari og auk žess hagkvęmari, er frį lķšur, ķ rafhami.

Hinn pólinn ķ loftslagsumręšunni gaf į aš lķta ķ Morgunblašinu 6. desember 2019, en žar birtist greinin "Loftslagsvķsindi hrjįš af fölsunum",

eftir Frišrik Danķelsson, efnaverkfręšing. Žar var óspart vitnaš ķ raunvķsindamenn og valvķsi gastegunda į bylgjulengd geislunar fyrir varmaupptöku. Frišrik skóf ekki utan af skošunum sķnum frekar en fyrri daginn; hann nżtti sér ešlisfręši gasa, og ólķkt fęrši hann betri rök fyrir mįli sķnu en rithöfundurinn, sem vešur į sśšum og reynir aš framkalla hagstęš hughrif įheyrenda og lesenda fyrir įróšur sinn. Slķkt hefur lķtiš vęgi ķ umręšunni til lengdar.  Žaš ętti aš vera tiltölulega fljótgert aš sannreyna stašhęfingar Frišriks.  Grein hans hófst žannig:

"Hin 123 įra gamla kenning Arrheniusar um hlżnun loftslags af völdum koltvķsżrings frį mönnum hefur nś vakiš spįr um "hamfarahlżnun".  Arrheniusi yfirsįst meginatrišiš, įhrif loftrakans.  Hįlfum įratug eftir, aš kenningin kom fram, var hśn hrakin af Knut Ångström, en hefur samt skotiš upp kollinum, žegar vešurlag hefur hlżnaš (eftir 1920 og 1980)."

Žessari hressilegu grein sinni meš tilvitnunum ķ merka raunvķsindamenn lauk Frišrik meš eftirfarandi hętti:

"Ešlisfręšileg lögmįl sżna, aš žau litlu įhrif, sem koltvķsżringurinn hefur į hitastigiš ķ lofthjśpnum, eru žegar aš mestu komin fram.  Koltvķsżringurinn, sem er nś žegar ķ lofthjśpnum, tekur upp nęr alla varmageislun, sem hann getur tekiš upp, en žaš er į bylgjulengdunum 2,7, 4,3 og 15 mķkron. Śtstreymi varmageislunar śt śr lofthjśpnum er ekki į žeim bylgjulengdum, heldur į 8-12 mķkrón, sem koltvķsżringurinn getur ekki tekiš upp.  

Aukiš magn af koltvķsżringi ķ loftinu breytir žessu ekki, sem žżšir, aš styrkur koltvķsżringsins ķ andrśmsloftinu hefur hverfandi įhrif į hitastigiš į jöršinni. Metan hefur sömuleišis hverfandi įhrif af sömu įstęšum.  Žaš er geislaupptaka loftrakans, sem er yfirgnęfandi og veldur obbanum af gróšurhśsaįhrifunum.

"... žaš hefur ekki veriš sżnt fram į meš sannfęrandi hętti, aš aukning CO2 ķ andrśmsloftinu hafi įkvešin įhrif į loftslag." (Prof. em. D. Thoenes, Hollandi.)

Af rannsóknum fęrustu óhįšra vķsindamanna er oršiš ljóst, aš aukinn koltvķsżringur ķ lofthjśpnum hefur hverfandi įhrif į loftslagiš į jöršinni." (Undirstr. BJo.)

Hér eru mikil tķšindi į ferš, ef sönn eru, ž.e. aš śtgeislun jaršar sé į tķšnibilinu 8-12 mķkrón og hvorki koltvķildi né metan geti sogaš ķ sig geislaorku į žvķ bylgjusviši.  Žaš var einmitt skżringin į įherzlunni, sem lögš var į hįmarks leyfilega hlżnun 2°C į Parķsarrįšstefnunni ķ desember 2015, aš viš meiri hlżnun mundi ekki rįšast viš hana, ž.e. hitastigsžróunin myndi žį lenda ķ óvišrįšanlegum hękkunarspķral, t.d. vegna žišnunar sķfrera Sķberiu, sem myndi losa śr lęšingi grķšarmagn metans, sem er sögš meira en tvķtugfalt sterkari gróšurhśsalofttegund en koltvķildi.  Ef hvorug žessara lofttegunda getur tekiš til sķn śtgeislun jaršar, fellur žessi hamfarakenning um sjįlfa sig.  Tiltölulega einfalt ętti aš vera aš grafa žetta upp.  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Raforku- og fjarskiptaöryggi - stórfelldir almannahagsmunir

Žaš er į įbyrgš stjórnvalda aš tryggja öryggi almennings, og Alžingi ber aš hafa eftirlit meš stjórnvöldum.  Žaš hefur nś opinberazt, aš hvorki fjarskiptakerfi landsins né raforkukerfi eru ķ stakk bśin til aš standast žann vešurham, sem bśast mį viš ķ einhverjum landshlutum į hverjum įratugi. Žetta er įfellisdómur yfir stjórnvöldum, sem žingiš veršur aš lįta til sķn taka 2020 og hóf reyndar žį vegferš 2019.

Žaš viršist nś vera samdóma skošun allra, leikra og lęršra, žingmanna og embęttismanna, aš viš svo bśiš megi ekki standa. Eftir er žó aš sjį, hver hvort hugur fylgir mįli. Af umręšunum leišir, aš nęgur einhugur ętti aš vera fyrir hendi til aš gera tafarlaust fjįrmagnaša įętlun um endurbętur, sem dugi til aš koma ķ veg fyrir straumleysi og fjarskiptaleysi ķ vešurhami, sem er sambęrilegur viš jólaföstuóvešriš 2019 į noršanveršu landinu, žegar umbótum lżkur samkvęmt žeirri įętlun.  Žaš ętti ekki aš vera seinna en viš įrslok varšandi 2025 varšandi rafmagnsöryggiš. 

Nś vita viškomandi fyrirtęki, ašallega Landsnet og RARIK, hvaša višmišun žarf aš leggja til grundvallar į hverju landsvęši į Vestfjöršum, Noršurlandi og Austurlandi, ķ noršanroki eša fįrvišri meš ķsingu og seltu. Įšur hafa žessi fyrirtęki haft reynslu af slķku ķ sušlęgum įttum.  Žaš veršur ętlazt til žess, aš fyrirtękin leggi nś ekki upp meš lausnir, sem ekki standast veršur, sem vęnta mį į 10 įra fresti. Žaš er žjóšhagslega óhagkvęmt aš hefja umbętur, sem ekki koma ķ veg fyrir milljarša ISK tjón į 10 įra fresti (įętlun BJo: mrdISK 5,0 ķ desember 2019).

Til žess veršur ętlazt, aš žessi fyrirtęki komi rafmagnsöryggismįlum į noršanveršu landinu ķ žetta horf fyrir įrslok 2025.  Žaš er reyndar ekki hęgt aš ętlast til žess svo fljótt fyrir sumarhśsabyggšir, en fyrir alla staši, žar sem atvinnustarfsemi er stunduš og föst bśseta er, veršur aš ętlast til žess. 

Ef ķ ljós kemur, aš fyrirtękin hafa ekki dregiš rétta lęrdóma af fyrrnefndu jólaföstuvešri, heldur lagt upp meš lausnir, sem ekki duga, žį veršur žaš stjórnendum og stjórnum viškomandi fyrirtękja til mikils hnjóšs, og Alžingismenn, sem verša aš vera yfirgęzlumenn almannahagsmuna hér sem endranęr, verša aš ganga eftir žvķ viš rķkisstjórnina, aš ekki sé veriš aš sóa fé ķ śtfęrslur, sem menn nś mega vita, aš eru of veikar fyrir vešur, sem bśast mį viš į hverjum įratugi.

Žann 21. desember 2019 skrifaši Höskuldur Daši Magnśsson frétt ķ Morgunblašiš, sem hann nefndi:

"Raforkustjórar kvaddir til".

Žar tók hann tali žingmann, sem góšu heilli hefur m.a. lįtiš orkumįlin sig miklu varša, eins og žingmönnum ber, og sveitarstjóra Hśnažings vestra į Hvammstanga, sem varš einna verst śti ķ óvešrinu vegna žess m.a., aš ašveitustöš Hrśtatunga stendur berskjölduš gagnvart ķsingu og seltu ķ noršan hvassvišri viš 0°C og vararafstöš vantar ķ žéttbżlinu žar ķ sveit:

""Mér hafa fundizt menn ekki vera aš taka žetta nęgilega alvarlega ķ gegnum tķšina.  Ég held, aš žaš hafi ekki veriš almenn vitneskja į svęšinu um žaš, hversu illa kerfiš stóš allt saman", segir Njįll Trausti Frišbertsson, alžingismašur."

Žetta er alveg rétt hjį žingmanninum.  Žaš hefur įratugum saman veriš lįtiš, eins og Byggšalķnan vęri nógu örugg, og aš styrrinn um hana stęši ašeins um flutningsgetuna.  Nś vita menn betur, og menn vita jafnframt fyrir hvers konar vešurįraun žarf aš hanna nżja Byggšalķnu.  Žaš žżšir ekki lengur fyrir Landsnet aš koma meš tillögu um eitthvaš, sem ekki žolir vešurham og seltu, sem vęnta mį į 10 įra fresti, eins og kom nś į jólaföstunni.  Orkurįšherrann getur į žingi vęnzt spurningar į borš viš žį, hvort fram komin tillaga Landsnets sé hönnuš til aš standa af sér sambland af roki, ķsingu og seltu, sem starfsmenn og verktakar Landsnets böršust viš af seiglu og haršfylgi į jólaföstu 2019 og įsamt björgunarsveitunum björgušu žvķ, sem bjargaš varš.  Hin heilbrigša grasrót landsins bregst aldrei, en meiri įhöld eru um stjórnendurna (elķtuna), sem minna stundum į vafagemlinga, svo aš ekki sé nś minnzt į ormaveika rollu.

""Žetta var gagnlegur fundur [meš Gušmundi I. Įsmundssyni og Tryggva Ž. Haraldssyni-innsk. BJo]. Viš fengum yfirlit yfir žaš, hvernig žessi mįl hafa žróazt og stöšuna.  Ég held, aš žaš hljóti flestir aš sjį, hversu mikilvęgt er aš styrkja og byggja upp flutningskerfi raforku.  Mašur vill helzt ekki hugsa žį hugsun til enda, hvernig hefši fariš, ef 65 % strengjanna hefšu ekki veriš komin ķ jörš", segir Njįll Trausti."  

Žaš eru vafalaust nógu margir nś, sem sjį, aš noršanvert landiš bżr viš ófremdarįstand, og skömm vęri aš aš lįta raunhęfar śrbętur reka lengur į reišanum. Vel fęri į, aš įhugasamir žingmenn um žessi mįlefni legšu  fram žingsįlyktunartillögu um nżja Byggšalķnu į milli Fljótsdals og Brennimels (Klafastaša) fyrir įrslok 2025, og aš allt dreifikerfi landsins til žéttbżlis og atvinnurekstrar fari ķ jörš į sama tķma og jafnframt dreifistöšvar (rofar og spennar, rafgeymar o.fl.) ķ hśs.  Žį hljóta aš koma fram stjórnarfrumvörp til naušsynlegra laga, sem duga til aš tryggja framgang žessa mįls. Endalausar nefndaskipanir og skżrslugeršir duga ekki einar og sér.  Śr žvķ, sem komiš er, veršur aš hraša sér aš teikniboršinu og lįta verkin tala eša aš jįta uppgjöf sķna gagnvart višfangsefninu og fį ašra til verksins. Kjósendur munu senn vega žaš og meta, hverjir og hverjar eru į vetur setjandi.

""Viš lögšum įherzlu į žaš, aš hér hafi ekki veriš varaafl til stašar og ekki hafi veriš mönnuš stöšin ķ Hrśtatungu.  Viš viljum fį mönnun į svęšiš og stęrri spenni į Laxįrvatn, svo aš hęgt sé aš fį varaafl žašan, ef žaš bregzt Hrśtatungumegin", segir sveitarstjórinn [ķ Hśnažingi vestra]." 

Varšandi varaaflsžörfina er sjįlfsagt af RARIK og öšrum dreifiveitum įsamt Landsneti eftir atvikum aš gera nżjar įhęttugreiningar ķ ljósi reynslunnar og nżrra įforma eftir jólaföstuóvešriš 2019. Slķkar įhęttugreiningar ęttu aš fara fram meš žįtttöku heimamanna.  

Varšandi fjarskiptakerfi, sem reyndust vera alltof hįš veiturafmagni m.v. mikilvęgi žeirra, reynast fjarskiptafyrirtękin ekki hafa haft įhuga fyrir aš keppa um višskiptavini į grundvelli žess, hversu langvarandi samband žau byšu višskiptavinum sķnum ķ straumleysi.  Póst- og fjarskiptastofnun var mešvituš um ófullnęgjandi neyšarafl hjį fyrirtękjunum, en ber žvķ viš eftir į, aš lagaheimild sé ekki fyrir hendi til aš įkvarša lįgmarks neyšarafl.  Žessi embęttisfęrsla er anzi dauf, svo aš ekki sé nś fastara aš orši kvešiš.  Setja žarf hiš fyrsta lög, sem skylda Póst- og fjar til aš įkvarša lįgmarkstķmalengd fullrar fjarskiptažjónustu ķ straumleysi į hverjum staš og til aš hafa virkt eftirlit meš neyšaraflkerfum fjarskiptafyrirtękjanna og refsiśrręši, ef śt af er brugšiš.  Ķ lögum skal taka af tvķmęli um, aš samstarf fjarskiptafyrirtękjanna um neyšaraflgjafa sé leyfilegt.  Ótękt er, aš tślkun samkeppnislaga į annan veg valdi veršhękkun til neytenda vegna sjįlfsagšs neyšarafls m.v. mikilvęgi.

Elķas B. Elķasson, sérfręšingur ķ orkumįlum, skrifaši vel ķgrundaša grein um afhendingaröryggi raforku, sem birtist ķ Morgunblašinu 19. desember 2019,

"Eftir storminn":

"Jólaföstuvešriš og afleišingar žess sżndu fram į, aš flutningskerfiš er ekki hannaš fyrir žau vešur, sem hér geta komiš.  Stjórnvöld og almenningur įttušu sig į žvķ og vill rįšstafanir.  Fólk į landsbyggšinni, bęši til sveita og ķ minni bęjarfélögum, bżr ekki viš žaš raforkuöryggi, sem žarf ķ nśtķma žjóšfélagi.  Stórišjufyrirtęki kunna aš leggja mat į mikilvęgi orkuöryggis og verša aš taka tillit til žess kostnašar, sem Landsnet og orkusali bera af öryggiskröfum žeirra, en žegar um öryggi almennings er aš ręša, sofa stjórnmįlamenn mešan sveitarstjórnir meš skipulagsvaldiš, nįttśruverndarsamtök og einstakir landeigendur žvęlast fyrir."

Žaš er hįrrétt, aš kjörnum fulltrśum almennings ber aš gęta hagsmuna hans gagnvart flutnings-, dreififyrirtękjum og orkusölum (orkuvinnslu) meš žvķ aš setja fram kröfur um gęši rafmagns, afhendingaröryggi og spennugęši. Žetta geta sveitarstjórnir gert meš įlyktunum sķnum og  Alžingismenn t.d. meš žingsįlyktunartillögu meš tölusettum višmišum og markmišum fyrir stjórnvöld og lagafrumvarpi um fjįrmögnun višbótar kostnašar vegna hęrri öryggiskrafna en Landsnet hingaš til hefur įętlaš vegna Byggšalķnu.

Ķ "den" fór Landsvirkjun fumlaust žį leiš, žegar neikvęš reynsla kom į hefšbundnar 220 kV lķnur ķ ķslenzkum óvešrum, aš veita hagnaši af orkusölunni til aš fjįrfesta ķ traustari flutningslķnum en evrópskir stašlar kvįšu į um.  Žetta var og er naušsynlegt til aš veita ķslenzkum almenningi og fyrirtękjum hérlendis sams konar raforkugęši, afhendingaröryggi og spennustöšugleika, og almenningur annars stašar ķ Evrópu bżr viš. 

Žetta var gert meš žvķ aš reisa 3 lķnur į Suš-Vesturlandi meš einangrunargildi fyrir 400 kV til aš standast seltuįraun, žótt mįlgildi rekstrarspennunnar vęri įfram 220 kV.  Ķ framtķšinni kann aš verša hagkvęmt og jafnvel naušsynlegt aš hękka žessa 220 kV  rekstrarspennu. Sömu leiš borgar sig aš fara meš nżja Byggšalķnu um noršanvert landiš, žvķ aš truflanir, sérstaklega langvinnar, eru dżrar.  Seltutruflanir geta einmitt veriš langvinnar.

Elķas skrifaši ķ seinni hluta greinarinnar:

"Hér į Ķslandi bśum viš ķ stóru og fjöllóttu landi og žurfum aš fį rafmagn okkar um langan veg frį vatnsorkuverum langt frį nęsta žéttbżli ķ staš žess aš byggja kolastöš viš bęjarmörkin. Tengingar milli byggšarlaga eru langar og liggja yfir hįlendi, žar sem vešur eru vįlynd.  Allt hękkar žetta kostnašinn, sem hver einstaklingur veršur aš standa undir.  Žessi munur į žvķ aš rafvęša Ķsland og Evrópu var aš koma betur og betur ķ ljós į sķšari hluta aldarinnar, sem leiš, og stjórnmįlamenn fylgdust vel meš og voru meš ķ rįšum, žegar žurfti.  

Žar varš breyting į meš nżjum raforkulögum 2003, žegar innleidd voru lög ESB um markašsvęšingu raforkunnar. Žar meš höfšu stjórnmįlamenn minni möguleika į aš fylgjast meš, og žeim viršist ranglega hafa veriš talin trś um, aš markašurinn mundi sjį fyrir nęgu öryggi.  Žeir sofnušu į veršinum.  Eitthvaš hafa žeir rumskaš viš vešriš nś, en žeir, sem telja flutningslķnur vera mengun, rumska ekki." 

Hér vķkur Elķas aš miklum kostnaši flutningskerfis raforku fyrir Ķslendinga vegna landshįtta, vešurlags og dreifšrar byggšar.  Hinn valkosturinn (viš öflugar samtengingar į milli héraša) er aš virkja ķ hverju héraši og reka nokkur aš mestu óhįš raforkukerfi ķ landinu.  Sś stefna hefur hvergi ķ Evrópu veriš farin, og Ķslendingar hurfu ķ raun frį žeirri stefnu meš uppbyggingu stórvirkjana ķ landinu, sem grundvallašar voru į hugmyndinni um hagkvęmni stęršarinnar, sem almenningur um allt land skyldi njóta góšs af.

Til žess žarf öflugar samtengingar į milli landshluta. Žess vegna var Byggšalķnan reist, sem taka skyldi viš raforku frį Žjórsįr/Tungnaįrsvęšinu og flytja hana til Vestfiršinga, Hśnvetninga, Skagfiršinga og Eyfiršinga. Ekki voru allir sammįla žessu, og žess vegna var Kröfluvirkjun reist ķ kjölfar Laxįręvintżrisins, en Kröfluvirkjun (jaršgufuöflunin) lenti ķ miklum hremmingum ķ byrjun, og haldiš var įfram meš 132 kV Byggšalķnu žangaš og sķšan įfram aš Hryggstekk ķ Skrišdal įriš 1978. Gallinn var sį, aš um sżndaröryggi var aš ręša, žvķ aš ķ flżti og fjįrskorti var ekki  nęgur gaumur gefinn aš afhendingaröryggi og spennugęšum.  Nś eru ašrir tķmar.  

Įriš 1973 hękkaši olķuverš į heimsmarkaši um a.m.k. 70 %, og žį var Orkuskiptum #2 hleypt af stokkunum hérlendis, sem ašallega fólust ķ aš leysa olķu af hólmi meš rafmagni og jaršhita til upphitunar  hśsnęšis.  Žaš var yfirvofandi alvarlegur raforkuskortur į Noršurlandi ķ kjölfariš, og žess vegna var Byggšalķnu flżtt eftir föngum, og hśn var ķ raun og veru reist af vanefnum og fullnęgši aldrei skilyršinu um "trausta" samtengingu į milli landshluta. 

Žaš hefur dregizt taumlaust śr hömlu aš bęta śr žessu. Žaš er t.d. vegna meingallašrar löggjafar um skipulag og leyfisveitingar verklegra framkvęmda. Hér ętti fjįrmįlalega, skipulagslega og leyfisveitingalega aš vera um "rķkismįlefni" aš ręša, žannig aš framkvęmdir geti įtt sér staš eins snuršulaust og kostur er, žótt sveitarstjórnir kunni aš hafa mismunandi skošanir um framkvęmd. Kęruferlum ętti aš stilla ķ hóf svo sem gert er annars stašar į Noršurlöndum.

Hiklaust ętti aš taka aftur upp žann hįtt, sem hafšur var į um fjįrmögnun flutningslķna 1969-2005, aš hagnaši af raforkuvinnslu og heildsölu rafmagns var m.a. variš til uppbyggingar flutningskerfisins.  Annaš leišir til svo hįs flutningsgjalds, aš raforkan veršur ósamkeppnishęf hérlendis, eins og dęmin sanna. Ešlilegt er, aš fjįrmagniš haldist žannig innan raforkugeirans, į mešan fjįrfestingaržörf hans er mikil og brżn.

Landsreglarinn (The National Energy Regulator) hefur lķtiš tjįš sig opinberlega um stöšu raforkukerfisins ķ kjölfar óvešursins, en ętla mį, aš hann telji slķka fjįrmögnun ekki samręmast orkulöggjöf Evrópusambandsins, sem er ķ gildi hér vegna ašildar Ķslands aš EES og "Orkupakka" 3, sem yfirtók OP#2. Į žetta veršur aš lįta reyna, jafnvel fyrir dómstólum.

Žaš er hins vegar lķka mjög ęskilegt śt frį öryggislegu sjónarmiši aš stašsetja bitastęšar virkjanir utan viš hin eldvirku svęši landsins.  Žar koma Vestfiršir vissulega upp ķ hugann, žar sem žar er lķtil jaršskjįlfta- og gjóskuhętta og talsvert um vatnsafl og auk žess hratt vaxandi orkužörf og kröfur um raforkugęši frį atvinnulķfinu.  

Ķ lok téšrar greinar skrifaši Elķas:

"Žaš sleifarlag, sem nśverandi löggjöf veldur ķ naušsynlegum endurbótum į flutningskerfinu gengur ekki lengur. Nęsti stormur, jafnvel enn verri, getur lįtiš bķša eftir sér ķ mörg įr, en hann getur lķka komiš ķ nęsta mįnuši. Hér į landi gengur ekki, aš stjórnvöld axli ekki aš sķnum hluta įbyrgš į raforkuöryggi žjóšarinnar.  Raforkufyrirtękin žurfa vinnufriš til aš tryggja öryggiš aš sķnu leyti, en fį ekki nęgan stušning ķ gallašri löggjöf.  Alžingi žarf aš lįta til sķn taka og setja réttan hlut įbyrgšarinnar į rétta ašila." 

Hér er komiš aš kjarna mįls.  Nśgildandi raforkulöggjöf er hreinlega ekki snišin viš ķslenzkar ašstęšur. Stjórnkerfiš og Alžingi hafa flutt inn löggjöf, sem hentar ekki hér, ž.e.a.s. myndar ekki réttan ramma til lausnar į ašstešjandi vanda landsins. Stjórnarrįšiš og sumir žingmenn kunna aš hafa haldiš, aš žaš gerši ekkert til, en nś hafa nįttśruöflin vonandi sjįlf komiš vitinu fyrir žį opinberu starfsmenn og stjórnmįlamenn, sem um orkumįlin eiga aš véla.  Markašurinn og Landsreglarinn geta ekki leyst ašstešjandi vanda, af žvķ aš spilaš er į tętingslega löggjöf til aš koma ķ veg fyrir žį lausn, sem Landsnet og ķ sumum tilvikum orkuvinnslufyrirtękin hafa lagt til.  Alžingismenn bera įbyrgš į aš gera orkulöggjöfina žannig śr garši, aš ekki verši hér langvarandi aflskortur vegna vöntunar į nżjum virkjunum og tķmabundinn orkuskortur vegna bilana ķ rafkerfinu af völdum vešurs, sem vęnta mį į hverjum įratugi.

Afleišing eldingar įgśst 2012

   

 

 

 

 

 

 


Innvišabrestir og nśtķmažjóšfélag fara ekki saman

Tęknivętt nśtķmasamfélag reišir sig algerlega į tęknilega innviši landsins.  Ef žeir bresta, veršur stórtjón, og af geta hlotizt slys. Ofmat į įreišanleika innviša er jafnframt stórhęttulegt og leišir til rangra fjįrfestinga meš óžarfa įhęttu fyrir fólk og fyrirtęki. Sem dęmi er lķtiš hald ķ aš aflfęša žorp śr tveimur įttum, ef bįšar eru frį sömu ašveitustöš ķ nśverandi Byggšalķnu. Hśn var ķ upphafi (1974-1976) af vanefnum gerš ķ tķmažröng til aš tengja byggšir Noršurlands, sem orkuskortur blasti viš, meš sem skjótvirkustum hętti viš virkjanir sunnanlands, ašallega Akureyri meš viškomu ķ Varmahlķš ķ Skagafirši, į Laxįrvatni ķ Hśnažingi, ķ Hrśtatungu ķ Hrśtafirši og ķ Vatnshömrum ķ Borgarfirši. Įriš 1978 var Austurland tengt viš Byggšalķnu um ašveitustöš į Hryggstekk ķ Skrišdal. Tjaldaš var til einnar nętur meš stöšugleika,  flutningsgetu og vešur- og seltužol, og sofnušu menn Žżrnirósarsvefni og svįfu žannig viš ljśfan undirleik Landverndar o.fl. ķ nęstum hįlfa öld. Veturinn 2019 voru menn vaktir upp meš andfęlum, en hvaš svo ?

Fyrir vikiš skipta uppsafnašar tapašar tekjur af völdum orkuvöntunar, t.d. ķ Eyjafirši, tugum milljarša ISK, og tjóniš af völdum straumleysis sömuleišis.  Tjóniš af völdum óvešurs og straumleysis į landinu 10.-12. desember 2019 mį aš töluveršu leyti rekja til veikleika ķ žessari löngu śreltu 132 kV Byggšalķnu. Ķ heildina gęti žetta óvešurstjón numiš mrdISK 5,0.

Žaš er žvķ eftir miklu aš slęšast aš hįmarka afhendingaröryggi raforku į landinu öllu, ekki sķzt frį meginflutningskerfinu, hringtengingunni, sem nś er rekin į 132 kV, įsamt Vesturlķnu į sömu spennu. Aš velja dżrasta kostinn, sem er 220 kV jaršstrengur alla leiš meš spóluvirkjum į leišinni til aš vinna gegn rżmdarvirkni jaršstrengs į žessari spennu, er žó ekki žjóšhagslega hagkvęmasti kosturinn. Til žess er hann of dżr m.v. nęstdżrasta kostinn og sparnašurinn vegna minni rekstrartruflana of lķtill m.v. hann. Slķk jaršstrangslausn kostur kostar e.t.v. 300 MISK/km meš spóluvirkjum (aš ašveitustöšvum meštöldum). 

Lękkun tjónkostnašar meš jaršstrengslausn er vęntanlega lķtil m.v. aš reisa Byggšalķnu sem 400 kV loftlķnu og reka hana į 220 kV. Hefšbundnar 220 kV lķnur hafa ekki stašiš sig nógu vel gagnvart seltu sunnanlands, og sama veršur vafalaust uppi į teninginum ķ Byggšalķnu.  Hins vegar hafa 400 kV lķnur stašiš sig mjög vel, og žęr eru ekki yfirskot, eins og sannašist į Hallormsstašahįlsi į jólaföstu 2019, en žar eru nś 2 af 5 slķkum lķnum į landinu.  Kostnašarmunur į žeim og hefšbundnum 220 kV lķnum er innan viš 20 MISK/km.  Į innan viš 20 įrum myndi minni tjónkostnašur vega upp žennan fjįrfestingarmun. Žess vegna er hann žjóšhagslega hagkvęmastur. Žaš veršur aš leggja įherzlu į žaš, aš ekki verši nś tekin įkvöršun į grundvelli žess, sem hagkvęmast er fyrir orkufyrirtękin, žvķ aš žį veršur ódżrarari og of óįreišanleg śtfęrsla valin, heldur ber aš velja lausn aš teknu tilliti til tjóns almennings, heimila og fyrirtękja, sem foršast mį meš traustari lausn. Žaš heitir aš lįta almannahagsmuni rįša og velja žjóšhagslega hagkvęmustu lausnina.  

Vestfiršir voru sér į bįti ķ žessu straumleysisvešri. Vesturlķna gaf sig sem endranęr ķ óvešrum og ętti Landsnet aš undirbśa endurbętur į lķnunni meš jaršsetningu og/eša styrkingu, žar sem reynslan sżnir, aš bilunarhęttan er mest.  Olķuknśin neyšarrafstöš į Bolungarvķk, sem ętlaš er aš koma ķ staš Vestfjaršatengingar nr 2 viš stofnrafkerfi landsins, var ręst og mun hafa gengiš hnökralķtiš, žar til Vesturlķna komst aftur ķ gagniš, žegar vešrinu slotaši. 

Samt sem įšur drįpust 400 žśsund laxaseyši į Tįlknafirši vegna sśrefnisleysis, en sjókvķarnar héldu, reyndar alls stašar į landinu.  Žegar spennuflökt er į orkufęšingunni, er alltaf hętta į, aš dęluhreyflar dragi of mikinn straum, svo aš varnarbśnašur žeirra rżfur hreyfilinn frį rafkerfinu.  Žetta tjón er mikiš og tilfinnanlegt, žvķ aš žaš er hörgull į laxaseyšum ķ landinu, sem reyndar stendur laxeldinu fyrir žrifum sem stendur.  Fiskeldiš žarfnast stöšugleika rafkerfisins, sem ekki fęst meš loftlķnum į Vestfjöršum.

Aš sjókvķar fiskeldisfyrirtękjanna į Vestfjöršum og Austfjöršum skyldu standa af sér óvešriš 10.-12. desember 2019, sżnir, aš žessar kvķar eru oršnar miklu traustari en įšur, enda hafa fiskeldisfyrirtękin innleitt ströngustu stašla um bśnaš, rekstur og višhald, ķ Evrópu, aš fordęmi nżrra fjįrfesta ķ greininni.  Sannast žar enn, aš öflugir erlendir fjįrfestar koma meš nżja verkžekkingu, öryggiskröfur og stjórnunarhętti til landsins, sem annar atvinnurekstur dregur sķšan dįm af. Vestfiršingar og Austfiršingar hafa af žessu langa (brįšum tveggja alda) og góša reynslu.  Žetta var sķšast stašfest ķ vištali Morgunbašsins 13. desember 2019 undir fyrirsögninni:

"Eldisfyrirtęki vel undirbśin":

"Jens Garšar Helgason, framkvęmdastjóri Laxa fiskeldis į Austfjöršum, sem ręktar lax ķ sjókvķum į Reyšarfirši, segir, aš sjóbśnašur félagsins sé hannašur til aš standa af sér mjög vond vešur.  "Kvķarnar geta stašiš af sér 7-8 m ölduhęš, mun meira en žaš, sem gekk į nśna ķ vikunni.  Einu įhrifin, sem vešriš hafši, voru, aš žaš var ekki hęgt aš fara meš fisk til slįtrunar frį Reyšarfirši og til Bślandstinds į Djśpavogi ķ 2 daga", segir Jens ķ samtali viš Morgunblašiš."

 

Laxeldi og öll žjónustustarfsemin ķ kringum žaš įsamt orkuskiptum krefjast žess, aš virkjaš verši į Vestfjöršum. Žaš er bęši vegna mjög aukinnar raforkužarfar og nśtķmakrafna um raforkugęši. Žar eru vatnsaflskostir, sem ber aš nżta strax ķ žessu augnamiši til aš žjóna vaxandi orkužörf Vestfjarša og auknum kröfum til afhendingaröryggis raforku, um leiš og 66 kV kerfi og lęgri spennustig landshlutans eru fęrš ķ jöršu. Viš žetta žurfa Landsnet og Orkubś Vestfjarša meš tilstyrk rķkisins (meš arši frį orkusölu) aš lįta hendur standa fram śr ermum. Žróun innvišanna mį ekki standa žróun athafnalķfsins fyrir žrifum lengur. Flutningskerfi rafmagns, žjóšvegir og fjarskiptakerfi eiga löggjafarlega og skipulagslega aš vera rķkismįlefni. Meš nśtķmalegri virkjanatilhögun samkvęmt Rammaįętlun Alžingis veršur fórnarkostnašur (vegna minni ósnertra vķšerna) mun minni en įvinningurinn.

Fiskeldi er hlutfallslega öflugasti vaxtarsproti ķslenzka hagkerfisins um žessar mundir. Söluandvirši afurša fiskeldis hérlendis įriš 2019 veršur rśmlega mrdISK 20, og į 10 įrum er bśizt viš rśmlega ferföldun upp ķ mrdISK 85, og į 20 įrum er bśizt viš tęplega fjórtįnföldun upp ķ mrdISK 270 samkvęmt hugmyndum Sjįvarklasans.  Žaš er leitun aš grein meš višlķka vaxtarvęntingar. Žetta gęti veriš reist į vęntingum um 200 kt/įr framleišslu af laxi 2040 og veršinu 1350 ISK/kg aš nśvirši.  Vestfiršir gętu hugsanlega stašiš undir helmingnum af žessu, hugsanlega meš śthafseldi ķ bland viš hefšbundiš sjókvķaeldi, en ašeins meš öflugum innvišum. Rķkinu ber aš greiša götu žeirra.

Įstęša įętlašrar veršhękkunar (70 %) er sś, aš bśizt er viš skorti į próteinum į markašinum vegna fólksfjölgunar og rżrnandi fiskveiša, vegna ofveiši, og landbśnašar vegna rżrnandi jaršvegs af völdum ósjįlfbęrrar ręktunar (ofnżtingar rętarlands).  Žess vegna muni verš į kjöti og fiski hękka mun meira en almennt veršlag. 

Sķšan er nż tękni aš ryšja sér til rśms innan laxeldisins, žar sem er śthafseldi ķ enn stęrri og öflugri kvķum en fjaršakvķarnar eru, sem innbyrša tķfalt magn af fiski eša 10 kt og žola mikla ölduhęš.  Tališ er, aš buršaržol ķslenzkra fjarša, žar sem laxeldi er leyfilegt, sé 150 kt/įr. Žį žyrfti 7 śthahafskvķar til aš komast upp ķ 200 kt/įr og 270 mrdISK/įr. Einhverjar mętti hugsanlega stašsetja śti fyrir Vestfjöršum, ašrar śti fyrir Austfjöršum, og  myndu Vestmannaeyingar ekki einnig hafa hug į slķkum rekstri ķ framtķšinni ?   

Ķslenzk yfirvöld hljóta aš vera farin aš huga aš svęšum fyrir śthafskvķar.  Žar er aš mörgu aš hyggja, og fljótt į litiš viršist grennd viš Vestmannaeyjar koma til greina og einnig śti fyrir nśverandi laxeldisfjöršum.  Norsk yfirvöld hafa žegar tekiš frį 25 kkm2 (fjóršung flatarmįls Ķslands) fyrir śthafskvķar. Ķ žeim er minni hętta į laxalśs og enn minni hętta į erfšablöndun viš villta laxa, og sterkari straumar en ķ fjöršunum hindra uppsöfnun śrgangs.  Žar žarf žess vegna ekki aš "hvķla svęši". 

Ķ 200 mķlum Morgunblašsins, 20. desember 2019, var gerš grein fyrir žessu og birt  vištal viš Frišrik Siguršsson, rįšgjafa į sviši fiskeldis og sjįvarśtvegs hjį norska fyrirtękinu INAQ: 

"Ašstęšur til laxeldis į Ķslandi eru svipašar og ķ Noršur-Noregi og framleišslukostnašur ķ sjó ekki ósvipašur og žar.  Aftur į móti er kostnašurinn mun hęrri į Ķslandi, žegar kemur aš žvķ aš taka laxinn śr kvķunum, slįtra honum og koma į markaš erlendis, en ķ krafti stęršarhagkvęmni er vinnslu- og flutningsgeta norska laxeldisins allt önnur og kostnašurinn lęgri."

Ķ ljósi žessa er tvennt įhyggjuefni.  Leyfisveitingaferliš hérlendis fyrir starfs- og rekstrarleyfi ķ ķslenzkum fjöršum, sem löggjafinn žó hefur afmarkaš fyrir laxeldi, er torsótt og hęgvirkt, eins og fyrir annars konar framkvęmdir. Stjórnmįlamenn verša aš gera sér grein fyrir, aš meš torsóttu leyfisveitingaferli fyrir framkvęmdir er veriš aš draga śr fjįrfestingarhvata, sem er neikvętt fyrir lķfskjörin til skamms og langs tķma. Žetta hefur tafiš nżja veršmętasköpun hérlendis og žar meš veikt vaxtarsprota, žegar grein į borš viš laxeldiš rķšur į aš vaxa skjótt fiskur um hrygg. 

Aš Hafrannsóknarstofnun skuli hafa dregiš lappirnar ķ Ķsafjaršardjśpi, er skrżtiš m.v. ašstęšur žar.  Er vitaš um einhverja sjįlfstęša innlenda laxastofna žar, eša eru žeir ašfluttir ?  Lķkindi į skašlegri erfšablöndun ķ Ķsafjaršardjśpi verša hverfandi meš nśtķma tękni og skašlegar afleišingar stroks śr kvķum nįnast engar.  Žvķ ber aš leyfa aš hefja sjókvķaeldi žar ķ įföngum į grundvelli umhverfismats og reynslu af įföngunum. 

Žį er fariš offari viš įlagningu aušlindagjalds į greinina, žegar heildarsölutekjur į kg ķ įgśst-október eru lagšar til grundvallar įriš eftir.  Fyrir grein ķ miklu uppbyggingarferli er žessi skattheimta varasöm.  Ešlilegra er aš leggja framlegšina (EBITDA) til grundvallar og gęta žess, aš ekki sé tekiš meira en 5,0 % af henni ķ aušlindagjald.  

Vonandi mun markašssetning ķslenzks laxeldis verša sem mest reist į fullvinnslu ķ neytendapakkningar. Žį munu fįst svipuš verš og Fęreyingar fį fyrir sķn tęplega 90 kt/įr, žvķ aš heilbrigši eldisfisksins hér er tiltölulega gott.  Žį žarf hérlendis öflug fóšurframleišsla, eins og ķ Fęreyjum, aš komast į legg.

Frišrik Siguršsson hélt įfram: 

""Viš erum aš komast į žaš stig, aš umgjöršin fyrir hefšbundiš fiskeldi į Ķslandi sé jafnlangt į veg komin og ķ Noregi, en žvķ mišur hefur kunnįttuleysi ķslenzkra stjórnvalda litaš umhverfi greinarinnar.  Stjórnvöld žurfa lķka, fyrr en sķšar, aš marka stefnu um śthafseldi meš aškomu hagsmunaašila og rannsóknarstofnana, žar sem m.a. vęri gętt vandlega aš lķffręšilegum og umhverfislegum žįttum og žess freistaš aš greina, hvaša svęši myndu henta bezt til aš stunda śthafseldi, s.s. m.t.t. hrygningarsvęša, veršmętra fiskstofna og įhrifa į viškvęm haf- og botnsvęši į borš viš kóralrif", segir Frišrik og bendir į, aš sennilega myndu śthafskvķarnar žurfa aš vera sunnan og austan viš landiš, svo aš lķtil sem engin hętta yrši į skemmdum af völdum hafķss.  "Eins žarf aš taka meš ķ reikninginn, aš śthafseldiš falli vel aš umferš bęši fiskiskipa og vöruflutningaskipa, svara żmsum hafréttarlegum spurningum og greina, hvort śthafseldiš gęti haft įhrif į fiskveišar.""

Žaš er leitt til žess aš vita, aš žekking į fiskeldi skuli vera af skornum skammti ķ atvinnuvegarįšuneytinu.  Žar verša menn aš hrista af sér slyšruoršiš og marka strax stefnuna til aš greiša götu laxeldisins til vaxtar ķ samręmi viš buršaržol og faglega unniš umhverfismat.  Strax į nęsta įri (2020) žarf aš leggja lķnuna fyrir śthafseldiš, eins og Noršmenn hafa žegar gert.  Žaš er óžarfi aš finna upp hjóliš.

Kristinn H. Gunnarsson, fyrrverandi Alžingismašur, er öllum hnśtum kunnugur um fiskeldiš.  Hann skrifaši grein ķ Fréttablašiš 4. desember 2019 undir fyrirsögninni:

"Aš spila lottó meš sannleikann":

"Landssamband veišifélaga berst gegn uppbyggingu į laxeldi ķ sjó.  Erlendir auškżfingar hafa keypt laxveiširéttindi og jaršir hér į landi og vinna leynt og ljóst gegn atvinnuuppbyggingunni.  Stjórnvöld hafa frį upphafi veriš varkįr gagnvart sjókvķaeldinu.  Laxeldiš er ašeins leyft į afmörkušum svęšum, einkum į Vestfjöršum og Austfjöršum.  Annars stašar er žaš bannaš.  Žaš er gert til aš vernda innlenda laxastofna fyrir mögulegri blöndun viš eldisstofninn, sem er upprunalega norskur.  Uppbygging sjókvķaeldisins hefur aš öllu leyti fylgt žessum rįšstöfunum."

 

 "Laxveiši ķ vestfirzkum įm er lķtil og tekjur óverulegar.  Enda er žaš įstęša žess, aš laxeldiš var leyft į Vestfjöršum.  Tekjur af allri stangveiši ķ landinu eru ašeins 4,9 milljaršar króna į įri.  Žaš er žvķ ólķku saman aš jafna framlagi žessara tveggja atvinnugreina til lķfskjara ķslenzku žjóšarinnar.  Nįi Landssamband veišifélaga markmiši sķnu og kęfi ķ fęšingu laxeldi į Ķslandi, verša afleišingarnar alvarlegar, og almenningur fer į mis viš mjög bętt lķfskjör į nęstu įrum."

Landssamband veišifélaga reisir andstöšu sķna viš laxeldiš ķ sinni nśverandi mynd į rangri įhęttugreiningu.  Žar koma viš sögu śrelt lķkindi į stroki śr sjókvķunum og öfgakennd hugmynd um afleišingarnar.  Ķ fyrsta lagi nį ekki allir stroklaxar upp ķ įrnar; ķ öšru lagi tekst ekki alltaf hrygning hjį žeim og ķ žrišja lagi kemur nįttśrulegt śrval ķ veg fyrir, aš varanleg erfšablöndun eigi sér staš.  Žess vegna hefur hingaš til engin merkjanleg erfšablöndun įtt sér staš af völdum sjókvķaeldis hérlendis. 

Samanburšur viš Noreg er śt ķ hött.  Noršmenn eru į hverjum tķma meš um 1,0 Mt (milljón tonn) af eldislaxi ķ kvķum śti fyrir helztu laxveišiįm Noregs og voru um 40 įra skeiš meš mun veikari śtbśnaš, minna regluverk og slappara eftirlit en nś er viš lżši.

"Rökin gegn laxeldinu eru veik.  Umhverfismengun er lķtil.  Kolefnisspor er lįgt.  Hvergi į Ķslandi hafa laxastofnar spillzt eša eyšilagzt vegna blöndunar viš eldislax.  Žrįtt fyrir langvarandi markvissa blöndun innlendra stofna ķ fjölmörgum laxveišiįm um langt įrabil į vegum veiširéttarhafa, er ekki talin įstęša til aš hafa įhyggjur af varanlegri erfšablöndun."

Ķ ljósi žessara upplżsinga, sem voru kunnar, aš veiširéttarhafar hafa stašiš fyrir tilraunastarfsemi meš erfšaeiginleika ķ ķslenzkum laxveišiįm, viršast žeir vissulega kasta steinum śr glerhśsi, žegar žeir stunda įróšur gegn laxeldi į afmörkušum svęšum hérlendis ķ nafni hreinleika ķslenzkra laxastofna.  Einhver mundi įvinna sér hręsnaraheitiš af minna tilefni.  

"Blöndun milli eldisfiska og villtra į sér staš, en til žess aš įhrifin leiši til varanlegra breytinga, žarf hśn aš vera mjög vķštęk og langvarandi.  Annars ganga įhrifin til baka tiltölulega fljótt fyrir tilstilli nįttśruśrvalsins."

Erfšafręšin viršist ekki leika ķ höndum žeirra veiširéttarhafa ķslenzkra laxveišiįa, sem haršast hafa gengiš fram ķ gagnrżni sinni į laxeldi ķ sjókvķum.  Žeim vęri sęmst aš lįta af įrįsum sķnum og gera žess ķ staš hreint fyrir sķnum dyrum um žaš, sem kalla mį fikt žeirra meš blöndun laxastofna ķ laxveišiįm landsins.  

Aš lokum fylgir hér tilvitnun ķ grein Kristins H. Gunnarssonar um, aš sķfelldar vķsanir veiširéttarhafa til Noregs varšandi įhęttuna hérlendis séu śr lausu lofti gripnar:

"Jón Helgi Björnsson vķsar til laxeldis ķ Noregi og setur fram fullyršingar um laxeldiš žar.  Žar er ólķku saman aš jafna.  Norskt laxeldi er um 100 sinnum umfangsmeira, og stašsetning eldiskvķa žar er vķša nįlęgt gjöfulum laxveišiįm.  Žvķ er mun meiri hętta į varanlegri erfšablöndun ķ Noregi en į Ķslandi.  Laxeldiš er bannaš į Ķslandi nįlęgt öllum helztu laxveišiįm landsins.  Į Vestfjöršum er nįnast engin laxveiši.  Žaš er ekki hęgt aš draga įlyktanir af stöšu ķ Noregi og fęra žęr óbreyttar yfir į Ķsland."

Įkvöršun Alžingis į sinni tķš um mjög miklar landfręšilegar takmarkanir į stašsetningu laxeldis ķ sjókvķum įtti aš žjóna sįtt į milli hagsmunaašila um žessa tiltölulega nżju atvinnugrein.  Öll žróun sķšan žį hefur veriš til minni įhęttu viš žessa starfsemi.  Žaš er mest aš žakka nżjum fjįrfestum ķ laxeldinu hérlendis, sem hafa mikla žekkingu til aš bera bęši į starfseminni og markašssetningunni.  Žessi atvinnustarfsemi er hreinlega aš umbylta samfélaginu į Vestfjöršum til hins betra og tryggja sess Vestfiršinga ķ nśtķmasamfélaginu.  Svo sterkt er ekki hęgt aš kveša aš orši um austfirzkt laxeldi, žar sem žar var sums stašar fyrir öflugt atvinnulķf, en laxeldiš žar hefur žó žegar reynzt byggšum ķ vörn öflug kjölfesta.  

Žessi öfluga atvinnugrein, sem getur hęglega oršiš ein af kjöfestu śtflutningsatvinnugreinunum og aš 20 įrum lišnum skapaš svipašar śtflutningstekjur og mįlmišnašurinn nśna, sem stundum er kallašur orkukręfi išnašurinn.  Grundvallaržörf beggja žessara greina er stöšugleiki.  Žęr gera bįšar miklar kröfur til raforkugęša, og žęr, įsamt fólkinu, sem žar starfar, į sama rétt til raforkugęša og žau fyrirtęki og fólk, sem nś bżr viš beztu raforkugęšin į landinu.  Žaš į ekki aš slį af žeim kröfum.  Žęr eru bęši tęknilega og fjįrhagslega raunhęfar.  Vönduš vinnubrögš eru allt, sem žarf.  Fśsk er aldrei fżsilegur kostur.

 

 

 

 

   


Orkan, loftslagiš og framlag Ķslendinga

Orkumįl heimsins eru samofin aukningu koltvķildis ķ andrśmsloftinu, af žvķ aš rśmlega fjóršungur įrlegrar losunar, sem nś nemur 43 mrdt CO2/įr, myndast viš raforkuvinnslu eša rśmlega 11 mrdt CO2/įr, og losun vegna umferšar ķ lofti, į lįši og į legi er lķklega svipuš.  Hinn helmingurinn kemur frį framleišslutengdri starfsemi, stįlvinnslu, sementframleišslu, įlvinnslu frį bįxķti til įls, landbśnaši o.fl. Til samanburšar myndar bruni jaršolķu um žessar mundir um 15 mrdt/įr CO2.

Žjóšir heims hafa flestar stašfest s.k. Parķsarsamkomulag um aš draga śr losun CO2-jafngilda (a.m.k. 6 ašrar gastegundir eru sterkar gróšurhśsalofttegundir, og er CH4 (metan) žeirra algengust), svo aš losun žeirra verši ķ mesta lagi 60 % įriš 2030 af losuninni įriš 1990. M.v. višbrögš žjóša heims frį stašfestingu fulltrśa žeirra į Parķsarsamkomulaginu 2016, en losun margra žeirra eykst enn, er borin von aš nį žessu markmiši ķ heild.

Parķsarsamkomulagiš er įn višurlaga viš aš standa ekki viš skuldbindingarnar og er aš žvķ leytinu til meš sams konar įgalla og Kyoto-samkomulagiš.  Frį Austur-Asķulöndunum kemur meira en helmingur heildarlosunar, svo aš allt veltur į, hvernig žar tekst til. Žar er misjafn saušur ķ mörgu fé, og losun žar eykst enn, žótt ašallosarinn, Kķna, hafi sżnt lit um tķma.

Hingaš til hafa žjóšir fariš ķ ašgeršir til aš draga śr losun CO2, sem žęr telja sig sjįlfar hafa įvinning af. Įbyrgšartilfinning gagnvart gróšurhśsaįhrifum losunar er ekki mikil. Žar vegur žyngst hin heilsufarslega naušsyn į aš draga śr mengun, t.d. loftmengun ķ stórborgum, sśrt regn og mengun grunnvatns.

Fįir eru ķ jafnhagstęšri stöšu og Ķslendingar aš geta undiš sér ķ orkuskiptin meš žvķ aš virkja sjįlfbęrar orkulindir og spara fé meš žvķ aš leysa olķuvörurnar af hólmi meš rafmagni, metani og repjuolķu, svo aš eitthvaš sé nefnt.  Nś er eitt noršanskot hins vegar bśiš aš svipta hulunni af žeirri voveiflegu stašreynd, aš flutningskerfi Landsnets er reist į braušfótum og į öllu noršanveršu landinu stenzt žaš ekki noršanįhlaup. Viš žęr ašstęšur er fullkomiš órįš aš leysa jaršefnaeldsneyti af hólmi meš rafmagni.

Evrópa, vestan Rśsslands, meš fįeinum undantekningum, ašallega Noregi, eru hįš löngum ašdrįttum orku į formi jaršefnaeldsneytis.  Žetta er ógn viš žjóšaröryggi til lengdar og kostar mikil gjaldeyrisśtlįt, žvķ aš žessi orkuvišskipti eru ķ USD.   Žaš er žess vegna eftir miklu aš slęgjast aš žróa raforkuvinnslu śr mengunarlitlum og kolefnisfrķum orkulindum. Žar stendur samt hnķfurinn enn ķ kśnni, žvķ aš meginland Evrópu, nema Frakkar, vill ekki kjarnorku og hefur fjįrfest grķšarlega ķ vindmyllum og sólarhlöšum meš tiltölulega litlum įrangri.  Žegar eitthvaš bjįtar aš vešri, eru žessir orkugjafar hins vegar fullkomlega gagnslausir, og allar virkjanir eru žaš, ef flutnings- og dreifikerfi landsins žola ekki ašstęšur, sem oršiš geta og oršiš hafa ķ ólķkum landshlutum į hverjum įratugi frį rafvęšingu landsins, en afleišingarnar eru hins vegar miklu verri ķ tęknivęddu nśtķmažjóšfélagi.  (Žaš er t.d. ekki nóg aš plęgja ķ jöršu ljósleišara um allt land, ef enginn hugsar śt ķ žörf varaafls fyrir tengistöšvarnar.)

Hingaš til hafa Evrópužjóširnar ekki žróaš raunhęfan valkost viš kolaorkuverin, sem hvert um sig er išulega um 1 GW (1000 MW) aš afkastagetu og geta veriš stöšugt ķ rekstri meš įrlegum višhaldshléum.  Vindmyllur eru yfirleitt nś um 5 MW og ganga slitrótt og framleiša ašeins um 28 % af fullri vinnslugetu sinni yfir įriš į heimsvķsu.  Į vindasömum svęšum, t.d. ķ Noregi, į Ķslandi og ķ Fęreyjum, getur nżtingin žó fariš yfir 40 %.  Af žessum sökum žarf mjög margar vindmyllur ķ orkuskiptin, en uppsett afl žeirra ķ heiminum er yfir 350 GW, og til samanburšar er uppsett afl vatnsorkuvera um 990 GW og jaršgufuvera um 11 GW.

Nś hefur žing Evrópusambandsins (ESB) lżst yfir neyšarįstandi ķ loftslagsmįlum, sem hlżtur aš żta mjög į orkuskiptin žar į bę.  Žar hefur t.d. hęgt mjög į uppsetningu nżrra vindmyllna vegna mótmęla ķbśanna, sem verša fyrir skertum lķfsgęšum žeirra vegna, og žęr eru skašręši fyrir fuglalķfiš.  Mótmęli gegn nżjum kolefnislausum virkjunum mętti vęntanlega berja nišur meš haršri hendi į grundvelli žessa yfirlżsta neyšarįstands. Hér glepst Alžingi vonandi ekki į žvķ aš setja slķka löggjöf, en žaš veršur aš einfalda lykilframkvęmdaašila orkustefnunnar störf sķn meš lagasetningu um aš fella framkvęmdir viš meginflutningskerfi raforku (tenging į milli landshluta) undir lög um landsskipulag.  Samgöngurįšherra hefur lżst yfir skilningi į žessu ķ ljósi óverjandi tafa į nżrri 220 kV lķnu frį Brennimel noršan Hvalfjaršar um Vestur-, Noršur- og Austurland, aš Fljótsdalsvirkjun.  

Sama (og um vindorkuverin) er aš segja af miklum samtengiįformum Framkvęmdastjórnar ESB į milli raforkukerfa įlfunnar. Žau hafa į sķšustu misserum sętt aukinni gagnrżni vegna fyrirferšarmikillar įsżndar, svo aš ekki sé nś minnzt į almenning ķ Noregi og į Ķslandi, sem óttast afleišingar žess fyrir įsżnd landsins og fyrir veršlag orkunnar heima fyrir aš senda stóran hluta afurša orkulindanna utan meš sęstreng, en nśverandi įstand flutningskerfa Landsnets krefst hins vegar tafarlausra śrbóta fyrir hag og velferš landsmanna sjįlfra.

Žessi neyšarįstandsyfirlżsing getur valdiš žvķ, aš tryppin verši haršar rekin frį Brüssel viš öflun veršmętrar kolefnisfrķrrar orku frį Noršurlöndunum til aš fylla ķ skörš vindmyllurekstrarins.  Meš slķka orku ķ handrašanum aš noršan žarf ekki lengur aš brenna jafnmiklu jaršgasi į įlagstķmum, žegar vind lęgir ķ stórum vindmyllugöršum Evrópu. Viš eigum aš sameinast ķ andstöšu viš aš tengja Ķsland slķkum įformum.

Į Ķslandi vill svo til, aš lunginn af orkuskiptunum įtti sér staš į tķmabilinu 1940-1990, žegar kol, koks, gas og olķa voru aš mestu leyti leyst af hólmi fyrir eldamennsku og  upphitun hśsnęšis.  Žetta var gert af öryggis- og fjįrhagsįstęšum, og bętt loftgęši voru višbótarkostur, en hugtakiš gróšurhśsaįhrif var žį ekki til, nema į mešal vissra vķsindamanna.  Ķ lok žessa tķmabils hófst hagnżting jaršgufu til raforkuvinnslu, en til aš sjį, hversu mikla žżšingu hagnżting jaršhitans hefur fyrir orkubśskap Ķslendinga, er eftirfarandi yfirlit įhugavert.  Žar er sżnd orkunotkun landsmanna ķ PJ (PetaJoule) įsamt hlutfalli hvers žįttar af heild įriš 2016.  Viš olķuvörur hefur veriš bętt keyptu eldsneyti hérlendis į millilandaflugvélar og -skip, sem nemur 21,8 PJ, sem er 59 % af öšru eldsneyti og hefur aukizt sķšan:

  • Vatnsorka   48,5 PJ = 18,5 %
  • Jaršhiti   149,2 PJ = 57,1 %
  • Olķuvörur   59,0 PJ = 22,6 %
  • Kol          4,8 PJ =  1,8 %
  • _____________________________
  • Alls       261,5 PJ = 100 %
Yfirlitiš hér aš ofan sżnir ķ sviphendingu, hversu góš stašan er į Ķslandi fyrir orkuskiptaįtak til aš verša kolefnishlutlaus, žvķ aš hlutfall kolefnisfrķrrar orkunotkunar landsmanna er nś žegar 75,6 % aš millilandasamgöngum meštöldum og 82,4 % įn žeirra.  Yfirleitt sjįst ekki hęrri tölur en 50 % įn millilandasamgangna, og Evrópusambandiš sem heild er ekki hįlfdręttingur į viš žaš.
 
Nś hafa Fęreyingar įkvešiš aš fara ķ sķn fyrstu orkuskipti, en megniš af raforku Fęreyinga og hśshitunarorku kemur śr jaršolķu, žvķ aš žeir hafa hvorki į eyjum sķnum jaršhita né vatnsorku, sem hagkvęmt sé aš virkja ķ verulegum męli.  Žeir hafa nś įkvešiš aš nżta vindorku eyjanna ķ žessu skyni ķ staš žess aš óska eftir sęstreng frį Ķslandi.  Žaš merkilega er žó, aš žeir hafa leitaš samstarfs viš Ķslendinga um vindmyllugarš, sem hafa mjög takmarkaša žekkingu og reynslu af rekstri vindmyllna, og snišgengiš žar meš žjóšina, sem žeir eru ķ rķkjasambandi viš, Dani, sem eru mikil śtflutningsžjóš į vindmyllum og hafa žjóša mesta žekkingu og reynslu af rekstri žeirra. Eftir vešurhaminn į Ķslandi ķ viku 50/2019 rifjast upp, aš oft hvessir rękilega ķ Fęreyjum, og viš slķkar ašstęšur verša vindmyllur ónothęfar.  Fęreyingar verša žess vegna aš halda ķ nśverandi hitunarkerfi sķn til vara, ef ekki į illa aš fara. 
Um žessa baksvišsfrétt fjallaši Stefįn E. Stefįnsson ķ Morgunblašinu 6. desember 2019 undir fyrirsögninni:
 
"Leiša orkuskipti ķ Fęreyjum".
Veršur nś gripiš nišur ķ žessi baksvišstķšindi af fręndum vorum:
"Ķ dag koma 85 % žeirrar orku, sem nżtt er til hśshitunar ķ Fęreyjum, frį jaršefnaeldsneyti.
Įrni Pétur Jónsson, forstjóri Skeljungs, segir, aš p/f Magn [dótturfyrirtęki Skeljungs] hafi séš tękifęri ķ žvķ, žegar stjórnvöld ķ landinu settu į laggirnar verkefniš "2030", sem mišar aš žvķ, aš stęrstur hluti orkunotkunar heimila og bķlaflota Fęreyja eigi įriš 2030 aš koma frį endurnżjanlegri orku.
"Ef žęr įętlanir eiga aš ganga eftir, žurfa um 18 žśsund fjölskyldur aš skipta śr olķukyndingu yfir ķ rafmagn", segir Įrni Pétur. Hann bendir į, aš ķ Fęreyjum séu ekki sömu tękifęri til nżtingar jaršhita og fallvatns til raforkuframleišslu og hér į landi og žvķ hafi vindorkan oršiš fyrir valinu.
"Stjórnvöld ķ Fęreyjum stefna aš žvķ aš vera meš a.m.k. tvo vindorkugarša.  Ķ žvķ skyni efndu žau til śtbošs um uppbyggingu og rekstur slķks garšs ķ sumar, og žar varš Magn hlutskarpast.  Rķkiš hefur svo skuldbundiš sig til žess aš kaupa alla žį orku, sem žar veršur framleidd.""
 
Žaš er klókt hjį Fęreyingum aš lįta rķkiš kaupa alla žį orku, sem vindmyllurnar geta framleitt, žvķ aš žannig tryggja žeir ķbśunum lįgmarksverš, žar sem įhętta vindmyllufjįrfestanna, Magns og fęreyskra lķfeyrissjóša, veršur ķ lįgmarki.  Vęntanlega hefur fęreyska rķkiš möguleika į aš draga nišur ķ öšrum virkjunum, žegar framboš veršur umfram eftirspurn.
Hér er um aš ręša heildarfjįrfestingu (samkvęmt fréttinni) upp į 2,2 mrdISK ķ framleišslugetu 64 GWh/įr.  Hér er žį um aš ręša uppsett vindmylluafl 21 MW m.v. 35 % nżtingu vindmyllnanna, og eru žetta žį lķklega ašeins 6 vindmyllur.
 
Blekbóndi hefur reiknaš vinnslukostnaš žessara vindmyllna m.v. įrlegan rekstrar- og višhaldskostnaš 3 % af stofnkostnaši, og varš nišurstašan 29 USD/MWh (3,6 ISK/kWh), sem er ótrślega lįgur vinnslukostnašur. Ķslenzk vindmylluverkefni gera yfirleitt rįš fyrir a.m.k. 70 % hęrri vinnslukostnaši, svo aš einhver kostnašarlišur kann aš vera undanskilinn ķ baksvišsfrétt Morgunblašsins, t.d. landnotkun og/eša uppsetningarkostnašur, nema Magn njóti betri kjara viš t.d. innkaup en fjįrfestar į Ķslandi. Ef žetta er hins vegar rétt nišurstaša, getur hśn skżrt įhugaleysi Fęreyinga į rafmagni frį Ķslandi, žvķ aš žaš er oršiš dżrara en žetta ķ heildsölu, og er žį flutningskostnašurinn alveg eftir.  Enn sżnir sig, aš veršlagning raforku į Ķslandi er ósamkeppnishęf.
 
Hér rķkir veršlagsstefna į raforku, sem felur ķ sér yfirveršlagningu, sem er bęši langt yfir mešalkostnašarverši og yfir verši, sem samkeppnishęft getur talizt ķ alžjóšlegu samhengi.  Žaš hefur komiš fram hjį garšyrkjubęndum og gagnaverseigendum, og žaš į ekki sķšur viš um mįlmišnašinn į Ķslandi, kķsilišju, jįrnblendi og įlišnaš.  Nżjasta dęmiš er af įlišnašinum, žar sem eitt fyrirtękjanna hefur leitaš fyrir sér um kaup į 10 MW, en ekki fengiš į sanngjörnu verši m.v. samkeppnisašila žessa fyrirtękis.  Talsmenn Landsvirkjunar segja, aš žeim beri aš hįmarka afrakstur žeirra aušlinda, sem žeim er falin forsjį fyrir.  Halló, žetta er heimalöguš sósa, sem kemur žannig śt, aš fyrirtękiš lętur orkuna fremur renna framhjį virkjunum sķnum en aš selja hana į samkeppnishęfu verši.
 
Landsvirkjun hefur enn enga eigandastefnu og er į kolrangri braut undir nśverandi stjórn, sem sveigt hefur af upphaflegri braut Landsvirkjunar, sem fólst ķ aš efla atvinnu- og śtflutningsstarfsemi ķ landinu meš hóflegum eigin hagnaši.  Nś er ašeins horft į eigin hagnaš, og rķkissjóšur fitašur žį leišina.  Hęgt er aš fita rķkissjóš enn meira, meš žvķ aš Landsvirkjun stušli beinlķnis aš aukinni veršmętasköpun og žar meš atvinnusköpun ķ landinu.  Alžingi, žar sem sitja fulltrśar eigenda Landsvirkjunar, veršur aš marka žessu stóra og mikilvęga rķkisfyrirtęki heilbrigšari braut en žaš nś er į.  
 
Framlag Ķslendinga til loftslagsvanda heimsins liggur ķ augum uppi.  Žaš er aš nżta orkulindir sķnar innanlands meš hagnżtingu beztu fįanlegu tękni til hįmarksnżtingar į virkjušu afli og orku m.v., aš mannvirkin falli sem allra bezt aš umhverfinu og aš framkvęmdir valdi engu óžarfa raski ķ nįttśrunni. Į mešan völ er į aš virkja vatnsföll og jaršgufu til raforkuvinnslu į Ķslandi meš įsęttanlegum umhverfiskostnaši aš flestra mati og meš samkeppnishęfum tilkostnaši į hverja kWh, er lķklegt, aš žessar orkulindir verši ofan į til aš anna vaxandi afl- og orkužörf fyrir vaxandi mannfjölda og til orkuskiptanna. 
Ķ flestum tilvikum er umhverfiskostnašurinn og vinnslukostnašur hęrri fyrir annars konar virkjanir.  Ķ nafni loftslagsins og barįttunnar gegn hlżnun jaršar til skamms tķma, jaršsögulega séš, verša landsmenn žó lķklega aš slį af żtrustu kröfum sķnum um óraskaša nįttśru. Žaš fer illa saman aš hafa miklar įhyggjur af hlżnun jaršar og aš vera samtķmis į móti nįnast öllum framkvęmdum ķ orkugeira, sem reistar eru į sjįlfbęrri nżtingu.
 
Spįdómar um hįmarksolķuvinnslu hafa hingaš til ekki rętzt, en nś er żmislegt, sem bendir til, aš hśn geti įtt sér staš um 2020, en ekki įriš 2030, eins og Alžjóša orkumįlastofnunin bżst viš.  Hįmarkiš veršur žį um 36 mrdtunnur/įr.  Olķuforšinn ķ jöršu er talinn nema 2000 mrdtu, sem žį mun endast ķ hįlfa öld enn m.v. hįmarksvinnsluna.
 
Į žessu įri, 2019, sem aš vķsu er meš lķtinn hagvöxt į heimsvķsu, hefur olķueftirspurnin ašeins aukizt um 0,8 %.  Tilraunir OPEC-rķkjanna til aš hękka veršiš meš vinnsluminnkunum hafa ekki tekizt, og žegar helmingur olķuvinnslu Sįdanna lį óvķgur um tķma į žessu įri, hafši žaš mjög skammvinn og lķtil įhrif til veršhękkunar.  Višskiptabann Bandarķkjanna į Venezśela og Ķran, sem rįša yfir mesta og fjórša mesta olķuforša ķ heimi, hefur haft lķtil įhrif į markašinn.  Į žessu įri hefur olķuveršiš hęst komizt ķ 75 USD/tu ķ aprķl og sķšan lękkaš ķ rśmlega 60 USD/tu.  Žvķ veldur aš nokkru leyti leirbrotsolķuvinnsla ("fracking") Bandarķkjamanna, en hśn hefur aukizt um 12 % frį ķ fyrra.
Segja mį, aš Sįdar og Bandarķkjamenn rįši olķuveršinu.  Žegar olķvinnslurķki skapa offramboš, minnka Sįdar sķna vinnslu, en žegar hillir undir skort, auka Bandarķkjamenn leirbrotiš.  
Fjįrfestar vilja sjį meiri hagnaš af leirbrotinu ķ Bandarķkjunum, og žess vegna veršur lagt ķ minni kostnaš, sem fljótlega mun draga śr framleišslu, en žróunin annars stašar mun auka frambošiš strax į nęsta įri.  Exxon-Mobil eykur nś framleišsluna undan ströndum Guyana, og įriš 2021 munu fjįrfestingar undan ströndum Brasilķu skila sér ķ jafnvel 18 % meiri framleišslu en ķ įr.
 
Į vegum norska olķusjóšsins var tilkynnt ķ október 2019, aš hann myndi selja eignir sķnar ķ olķuleitar- og -vinnslufélögum, en Equinor, norska olķufélagiš, tilkynnti į svipušum tķma, aš į Johan Sverdrup, risavinnslusvęši ķ Noršursjó, vęri byrjaš aš dęla upp olķu. 
M.v. nśverandi olķuverš viršist offramboš olķu blasa viš.  Žį mun veršiš lękka, sem aftur mun auka eftirspurn.  Aš öšru óbreyttu mun žį eftirspurnin enn vaxa, og hįmarksvinnsla ("peak oil") veršur ekki 2020, heldur į sķšari hluta įratugarins. Žaš, sem getur kippt stošunum undan eftirspurnaraukningu eru efnahagsleg stöšnun eša samdrįttur hagkerfa heimsins og nżir orkugjafar.  Nżtni sprengihreyfilsins eykst meš hverju įrinu, um allt aš 1,5 %/įr frį aldamótum, og śrval kolefnisfrķrra farartękja mun aukast mikiš į allra nęstu įrum.  Allt bendir žetta til hjöšnunar į olķunotkun į allra nęstu įrum.
 
Engu aš sķšur mį bśast viš, aš a.m.k. žrišjungi olķuforšans verši dęlt upp og honum brennt eša um 600 mrd/tu.  Tęplega 2000 mrdt CO2 koma frį žessum bruna, og til višbótar kemur annar bruni, t.d. kola- og gasbruni.  IPCC telur, aš fjarlęgja žurfi 730 mrdt CO2 af nśverandi koltvķildi ķ andrśmsloftinu til aš halda megi hękkun lofthitastigs frį 1850 innan 1.5°C-2,0°C.  Žetta magn koltvķildis, sem fjarlęgja žarf, mun žį 3,7 faldast , og žaš er ógjörningur aš fjarlęgja žaš allt.  Samkvęmt lķkani IPCC, sem er reyndar ekki óskeikult, mun hitastigshękkunin žį nema yfir 3°C og skynsamlegast er aš rannsaka, hvernig bezt verši brugšizt viš. Žurfum viš t.d. aš hanna innviši m.v. meiri öfgar ķ vešri ?
 
 
 
 

 


Er rétt aš breyta lķfshįttum ķ žįgu loftslagsins ?

Žvķ er haldiš aš fólki, aš heimurinn sé į heljaržröminni.  Dęmi um žennan įróšur birtist landsmönnum į s.k. Borgarafundi Kastljóss RŚV ķ viku 47/2019, og ķ haust hafa veriš sagšar dramatķskar fréttir af brįšnun jökla į Ķslandi, og hiš sama gerist nś ķ Ölpunum.  Žaš er lįtiš ķ vešri vaka, aš žetta sé eitthvert einsdęmi, en žaš er fjarri lagi.  Į Landnįmsöld voru jöklar minni en nś, og var t.d. Vatnajökull ašeins svipur hjį sjón og ķ a.m.k. tvennu lagi, enda nefndur Klofajökull. Hverju sęta hitastigstoppar meš um 1000 įra millibili į nśverandi 10 žśsund įra hlżskeiši ?  Ekki koltvķildislosun manna, žótt hann žeir hafi aš vķsu notaš eldinn, žegar žeir brutu undir sig land til landbśnašar.

Žaš er engum blöšum um žaš aš fletta, aš į sķšustu öld hlżnaši į tķmabilunum 1920-1940 og 1980-2000 og lķklega er enn aš hlżna.  Įgreiningurinn stendur um af hvers kyns völdum, og hversu mikil įhrif aukinn styrkur koltvķildis śr um 290 ppm viš upphaf išnvęšingar og upp ķ nśverandi 410 ppm koltvķildisjafngildis og įfram upp eru og verša munu.  Sömuleišis er bullandi įgreiningur um, hvernig višbrögšunum į aš verša hįttaš. Eitt viršast žó flestir vera sammįla um; žaš er aš fara ķ ašgeršir, sem minnka losun koltvķildis og koma viškomandi žjóšfélagi jafnframt beint aš gagni aš öšru leyti.  Vegna stöšu orkumįlanna, landrżmis og gróšurfars  hérlendis dugar žetta langleišina hérlendis innan tķmamarkanna til 2040, en į heimsvķsu alls ekki, m.v. nśverandi tęknistig.  

Žegar reyndar eru ašferšir hérlendis, sem hafa einvöršungu kostnaš ķ för meš sér, en engan įvinning umfram aš minnka lķtilshįttar CO2 ķ andrśmsloftinu, er vert aš hafa ķ huga, aš losun af völdum fólks į Ķslandi er ašeins brot af žvķ, sem landiš sjįlft, nįttśran, losar, og žess vegna munar lķtiš um streš okkar ķbśanna og nįnast ekkert ķ heimssamhengi. Losun frį eldfjallinu Kötlu hefur veriš męld af vķsindamönnum og reynzt vera 12-24 kt/shr eša um 6,6 Mt/įr CO2, sem er 30 % meira en öll losun manna, nema frį flugi og millilandaskipum.  Eldfjöllin eru nokkur, og žegar gżs, aš jafnaši į 5 įra fresti, margfaldast losunin.  Įhrif "homo sapiens" hérlendis eru dvergvaxin, žegar žau eru sett ķ nįttśrulegt, samhengi. Viš mat į kröfum um róttękar breytingar į lķfshįttum hérlendis til aš draga śr losun, sem engu breytir, ber aš setja hana ķ žetta nįttśrulega samhengi.  Einelti į hendur žeim, sem setja fram efasemdir viš hjaršhegšunina, eins og greina mįtti į s.k. Borgarafundi Kastljóss RŚV ķ nóvember 2019, veršur aš flokka sem sefasżkislega hegšun fremur en hśn sé reist į rökhugsun um gagnsemi viš aš draga śr hitastigssveiflum į jöršunni.   

Öll višbrögš, sem eitthvaš munar um, hafa mikil įhrif į lķfshętti manna.  Tökum dęmi af fluginu. Gróšurhśsaįhrif af bruna jaršefnaeldsneytis ķ hįloftunum eru miklu meiri en į jöršu nišri, talin vera allt aš žreföld og vera žį 9,0 t CO2eq į hvert tonn žotueldsneytis.  Ekki viršist alltaf vera tekiš tillit til žessa ķ śtreikningum.

Fyrirtęki ķ Evrópu eru nś farin aš beina starfsfólki sķnu, sem "žarf" aš leggja land undir fót, ķ jįrnbrautarlestir ķ staš flugvéla.  Fyrirtękiš Klarna Bank AB, sem er sprotafyrirtęki į sviši greišslumišlunar, bauš 600 starfsmönnum höfušstöšva sinna ķ Stokkhólmi til veizlu ķ Berlķn ķ september 2019 til aš fagna söfnun MUSD 460 hlutafjįr ķ sprotafyrirtękinu.  Fólkinu var ekki stefnt śt į Arlanda ķ 1,5 klst flug til Tempelhof, eins og bśast hefši mįtt viš fyrir nokkrum misserum, heldur į ašaljįrnbrautarstöš Stokkhólms ķ 15 klst lestarferš til Berlin Hauptbahnhof. 

Fyrirtękiš hefur bannaš starfsmönnum allar flugferšir į sķnum vegum innan Evrópu og latt til langflugs.  Robert Büninck, yfirmašur Klarna ķ Žżzkalandi, segir, aš žaš sé stefna fyrirtękisins aš verša kolefnishlutlaust. (Landsvirkjun hefur sett sér slķkt markmiš 2025 og ętti ekki aš verša skotaskuld śr žvķ.)  Žaš veršur aš taka fram, aš žótt sęnska lestin sé knśin rafmagni, er hśn ekki žar meš kolefnisfrķ, aš vķsu mun kolefnisfrķrri į sęnskri jörš er žżzkri. Ef kolefnisspor jįrnbrautarlestarinnar og flugvélarinnar į žessari leiš yrši greint śt ķ hörgul meš stįli, įli og landžörf og öšrum žįttum, gęti brugšiš til beggja vona um, hvor feršamįtinn hefur vinninginn, hvaš kolefnisspor į mann įhręrir.  Ef žau hefšu hins vegar siglt į seglbįti aš hętti Grétu Thunberg, hefšu žau minnkaš kolefnissporiš verulega, en slķkt hefši oršiš sprotafyrirtękinu afar dżrt vegna langrar fjarvistar starfsmanna, og sennilega lękkaš virši žess į hlutabréfamarkaši verulega, og jafnvel rišiš žvķ aš fullu.  Žetta sżnir vel ógöngurnar, sem Vesturlandabśar geta rataš ķ fyrir hreinleikaķmyndina.

"Flygskam", flugskömm eša flugsamvizkubit er nś tekiš aš hrella Svķa, og SAS AB tilkynnti ķ haust, aš flugkm žeirra hefši fękkaš um 2 % į tķmabilinu 1.11.2018-31.07.2019 m.v. sama tķmabil įriš įšur. SAS ętlar kannski aš bęta žetta upp meš fjölgun flugferša til Ķslands, sem žegar hefur veriš tilkynnt. Sęnska Isavia afgreiddi 9 % fęrri innanlandsflugfaržega į sama tķmabili ķ įr m.v. jafnlengd 9 mįnušum įšur.  Žannig viršist innanlandsflug į undanhaldi vķšar en hér, og sumir stjórnmįlamenn ķ Evrópu eru aš undirbśa lagafrumvörp um aš banna innanlandsflug aš mestu.  Spurningin er, hvort vönduš greining į afleišingum slķkra žvingunarašgerša liggur aš baki, eša leiša žęr e.t.v. śr öskunni ķ eldinn ?

Žar sem viš höfum engar jįrnbrautarlestir į Ķslandi, og fyrir žeim er heldur enginn rekstrargrundvöllur, virkar innanlandsflugiš sem okkar lestir og ętti aš lķta į sem žįtt ķ almenningssamgöngum til aš tengja saman landshlutana. Žaš er slęmt, hversu hratt fjarar undan žvķ nśna, žvķ aš slķkt leišir ašeins til meiri umferšar į vegum landsins meš aukinni hęttu, sót- og tjörumyndun ķ lofti (nagladekk) og jafnvel kolefnisspori, sem slķk breyting hefur ķ för meš sér.

Innanlandsflug mun sennilega um įriš 2030 verša umhverfisvęnna en nokkur fararmįti į landi, žar sem innanlandsvélar verša meš tengiltvinn orkukerfi og munu taka į loft og lenda meš litlum hįvaša og mengunarlaust.  Innanlandsflug getur oršiš ašalalmenningssamgöngumįtinn į milli landshluta, žvķ aš žaš sparar mikinn tķma og veršur tiltölulega ódżrt meš mun lęgri rekstrarkostnaši en nś, žótt stofnkostnašur verši fyrst um sinn hęrri.

  Innanlandsflug į žess vegna framtķšina fyrir sér, og tķmabęrt fyrir stjórnvöld aš hętta aš greiša nišur strętóferšir, sem skekkja samkeppnisstöšuna, hringinn ķ kringum landiš, um leiš og fella ętti nišur opinber gjöld af innanlandsfluginu og nišurgreiša žaš tķmabundiš, eins og įform eru uppi um į Alžingi.

Žann 25. nóvember 2019 birtist ķ Morgunblašinu įhugaverš grein um žessi tķmamót flugsins:

"Rafmagnsflug og orkuskipti",

eftir Frišrik Pįlsson, fyrrverandi forseta Flugmįlafélags Ķslands, og Matthķas Sveinbjörnsson, nśverandi forseta Flugmįlafélags Ķslands.  Veršur nś gripiš nišur ķ grein žeirra:

"Viš ętlum ekki ķ žessari stuttu grein aš žreyta lesendur į tölum, en getum fullyrt, aš rafvęšing flugsins er komin į fulla ferš.  Žegar ķ dag eru nokkrar tilraunaflugvélar aš fljśga, og žeim fjölgar bara į nęstu mįnušum.  Fyrst um sinn eru žaš litlar flugvélar til kennslu og žjįlfunar, en mjög fljótlega koma fram stęrri vélar til faržegaflugs į styttri flugleišum.  Fjöldi fyrirtękja er aš hanna, žróa og prófa rafmagnsflugvélar, og vitaš er um samstarf risafyrirtękja ķ flug- og rafmagnsišnašinum, sem mun skila merkilegum flugvélum į markašinn innan tķšar."

Hér eiga höfundarnir sennilega viš žróunarsamstarf žżzka raftęknirisans Siemens og evrópsku samsteypunnar Airbus, og ekki er aš efa, aš bandarķskir framleišendur og jafnvel kķnverskir ętla sér aš sinna žessum markaši lķka.  Į 4. įratugi žessarar aldar munu flugfaržegar frį Ķslandi til Evrópu vafalķtiš fara megniš af leišinni į farkosti knśnum ķslenzkri orku. Žetta mun hafa byltingarkennd įhrif į višhorf almennings til flugs og flugvalla.  Reykjavķkurflugvöllur getur t.d. gengiš ķ endurnżjun lķfdaganna meš meiri notkun og minni takmörkunum vegna meiri eftirspurnar og minni hįvaša, óžefs og sótagna.

"Margir telja, aš innanlandsflug meš rafflugvélum į styttri leišum bęši ķ Bandarķkjunum og Evrópu, og žar meš hérlendis, verši oršiš aš veruleika mun fyrr en ętla mętti, jafnvel innan 7-10 įra.  Rekstrarkostnašur viš floginn km ķ rafflugi hefur veriš įętlašur u.ž.b. 70 %-75 % lęgri [en ķ] flug[i] meš hefšbundnum flugvélum.
 
Žetta er svipaš hlutfall og į viš um rafmagnsbķla viš ķslenzkar ašstęšur og gęti žżtt 25 % lękkun į įrlegum kostnaši flugvélar og žar meš verši farmiša ķ upphafi tengiltvinnflugvéla og sķšan lękkandi įrlegan kostnaš meš lękkandi stofnkostnaši rafmagnsflugvélanna, og hefur žį ekki veriš tekiš tillit til hugsanlegra kolefnisgjalda į innanlandsflug ķ framtķšinni.
 
 "Tališ er, aš um leiš og innanlandsflug meš rafflugvélum veršur aš veruleika, muni mikilvęgi flugs ķ samgöngum aukast til muna, jafnvel žannig, aš flugvellir, sem lagšir hafa veriš af, verši opnašir į nż, og fjölgun faržega ķ flugi į styttri flugleišum muni verša mikil."
 
Žetta er trśleg framtķšarsżn fyrir žróun umferšar į Ķslandi, žótt svipuš žróun (orkuskipti) verši ķ bķlaflota landsmanna.  Įstęšan er tķmasparnašurinn og öryggiš, en žaš er meira ķ loftinu en į vegunum og svo mun įfram verša, jafnvel fluginu enn meir ķ hag, vegna fjölgunar bķla į vegum landsins.  
 
"Į Ķslandi mun žetta žżša gjörbreytt landslag ķ samgöngum innanlands, žar sem mikilvęgi flugsins mun vaxa, mikilvęgi Reykjavķkurflugvallar mun verša öllum ljósara en nokkru sinni fyrr, og ašgengi landsbyggšarinnar aš stjórnsżslu og heilbrigšisžjónustu žjóšarinnar veršur betra en įšur hefur žekkzt.  Rafflug til annarra landa mun fylgja ķ kjölfariš."
 
Nżtni žotuhreyfla hefur batnaš um u.ž.b. žrišjung į undanförnum žremur įratugum, en vegna samhliša fjölgunar faržegakm hefur eldsneytisnotkun flugvélanna samt vaxiš, og į žessu įri, 2019, munu žęr losa tęplega 1 milljarš tonna (1 Gt) af CO2, ašallega ķ hįloftunum.  Žetta er žó ašeins um 2,5 % af heildarlosun mannsins, en er žó einn ašallosari koltvķildisķgilda, aš undanskildum orkuverum og öšrum vélknśnum fartękjum, og hękkar upp ķ rśmlega 7 %, ef tekiš er tillit til aukinna gróšurhśsaįhrifa viš losun ķ hįloftunum.
 
Losun vegna lestarferša per faržegakm er hįš orkugjafanum, en hefur veriš įętluš aš vera į bilinu 0-25 % af losuninni per faržegakm ķ flugi, en spurning er, hvort žar er tekiš tillit til kolefnisspors framleišslunnar į efnivišunum (jįrnbrautarspor, lestarvagnar, flugvélar) eša einvöršungu rekstrarins.  
Žį er žaš mataręšiš og kolefnissporiš.  Landbśnašurinn sem atvinnugrein er einn mesti losunarvaldurinn į heimsvķsu, og žaš er hęgt aš minnka žessa losun verulega meš breyttum ašferšum og neyzlu. Į sl. 60 įrum hefur kjötneyzla ķ heiminum meira en tvöfaldazt, og hśn eykst enn. Neyzlunni er misskipt, og neyta Bandarķkjamenn žrefalds mešaltals kjötneyzlu heimsins į mann.  
Bśfénašur veldur 12 % heildarlosunar koltvķildis, sem flokkašur er af mannavöldum, og kemur mest frį kśnum. Hungur ķ heiminum hefur fariš minnkandi undanfarna įratugi, žar til fyrir 5 įrum, aš žaš tók aš vaxa į nż.  Ef hitastig hękkar enn um 1,2°C, spį sumir vķsindamenn žvķ, aš hveitiuppskeran muni minnka um 10 %, og hitabylgjur skemma ašra uppskeru, sem mannkyn og dżr lifa į.
 
Žaš er žess vegna naušsynlegt, einnig heilsunnar vegna, aš snśa sér aš öšrum próteingjöfum.  Žar kemur villtur fiskur til skjalanna, en veišar fara įrlega minnkandi vegna ofveiši og breyttra lķfsskilyrša ķ höfunum, svo aš fiskeldi hlżtur aš eiga sér mikla framtķš.  Ef mannkyniš myndi hętta aš leggja sér kjöt til munns (óraunhęft dęmi), žį mundi losun af žess völdum minnka um 8 mrd t/įr (8 Gt/įr)-svipaš og losun myndi minnka viš aš loka 2000 kolakyntum orkuverum.  Meš öšrum oršum, 1 mešalstórt kolakynt raforkuver, meš uppsett afl 1 GW, losar 80 % af allri įętlašri losun ķbśa Ķslands.
 
 

 

 

 


Rafmagnsverš til fyrirtękja er ósamkeppnisfęrt

Fullyršingin ķ fyrirsögninni er ekki ótķmabęr forsögn um žróunina hérlendis į nęstu įrum, heldur stašreynd um raforkuverš nśna til fyrirtękja.  Rafmagnsverš til heimila hér er hins vegar lęgra en vķšast hvar annars stašar.  Viršist almenningur erlendis vera fórnarlamb hins frjįlsa uppbošsmarkašar raforku, en naušsynin į aš halda uppi samkeppnishęfri framleišslustarfsemi viršist hafa veitt fyrirtękjum ķ samkeppnisrekstri kost į hagstęšari samningum en heimilin bśa viš, e.t.v. ķ krafti jafnara įlags (betri nżtingar aflgetu virkjana, flutnings og dreifikerfis), meiri orkunotkunar yfir įriš frį fyrsta įri og žar af leišandi vegna fullnżtingar fjįrfestinga fyrr, langtķmasamninga (tryggar tekjur orkufyrirtękja į afskriftartķma fjįrfestinga) og hęrri aflstušuls en heimilisnotkun bżšur upp į.

Ķslenzk heimili njóta hins vegar enn góšs af, aš langtķmasamningar um raforkusölu viš stórnotendur hafa stašiš undir uppbyggingu raforkukerfisins į Ķslandi. Annars gęti raforkuverš til almennings ekki veriš lęgst hér.  Opinberar nišurgreišslur, sem kunna aš fela ķ sér mismunun neytenda, eru hins vegar bannašar innan EES, en žó viršist leyfilegt aš hygla neytendum eftir bśsetu (dreifbżlisķvilnun) og fyrirtękjum lķka. 

Fyrsta dęmiš, sem hér veršur tekiš til aš sżna fram į ósamkeppnisfęrt innlent orkuverš, er ašalfréttin į forsķšu Fréttablašsins, 11. nóvember 2019, undir fyrirsögninni:

"Telja orkuverš hér allt of hįtt":

""Orkuverš ķ mišborg Stokkhólms er 20 % lęgra en žaš, sem okkur bżšst į Ķslandi.  Sį munur eykst, ef gagnaver eru byggš uppi ķ Noršur-Svķžjóš.  Orkuverš hér er oršiš allt of hįtt eša 25-40 % hęrra en t.d. ķ Svķžjóš og Noregi", segir Eyjólfur Magnśs Kristinsson, forstjóri ķslenska gagnaversfyrirtękisins Advania Data Centers."

Žaš er ljóšur į rįši žessarar frįsagnar, aš hvorki er getiš umsaminna orkuverša erlendis né bošinna orkuverša hérlendis.  Žó er ekki įstęša til aš rengja stašhęfinguna um, aš bošiš orkuverš hér, meš flutnings- og dreifingarkostnaši eftir atvikum, sé um žrišjungi of hįtt til aš geta talizt samkeppnishęft viš Svķžjóš.

Ef ekki nįst neinir samningar viš fjįrfesta, erlenda eša innlenda, sem vališ geta śr stašsetningum ķ nokkrum löndum og talizt geta til stórnotenda (E>60 GWh/įr), žį veršur ekki hęgt aš rįšast ķ mešalstóra virkjun og lįta almenning njóta góšs af langtķmasamningum fyrir hluta orkunnar žašan, eins og gert hefur veriš hérlendis, heldur veršur žį orkuveršiš til almennings um 40 % hęrra en ella frį žeirri virkjun, af žvķ aš hśn fullnżtist svo seint.

  T.d. munu žį virkjanir ķ Nešri-Žjórsį leiša til töluveršrar veršhękkunar į markašinum hér.  Verst af öllu er žó aš ašhafast ekkert, en nś eru ķ raun og veru engar virkjanir į framkvęmdastigi, sem rįša viš eftirspurnaraukninguna į almenna markašinum aš orkuskiptunum meštöldum, sem er a.m.k. 130 GWh/įr. Žaš er mikil vį fyrir dyrum, ef sś skošun er rįšandi ķ išnašarrįšuneytinu, aš markašurinn muni hér leysa vandann.  Hann gerir žaš of seint, žvķ aš undirbśnings- og framkvęmdatķmi virkjana og flutningslķna er hér tiltölulega mjög langur.

""Ólafur Adolfsson, formašur Žróunarfélags Grundartanga, hefur einnig įhyggjur af hįu raforkuverši.  Į Grundartanga vinna um 1100 manns hjį 20 stórum og smęrri fyrirtękjum, og um 1000 til višbótar žjónusta svęšiš.  "Viš höfum miklar įhyggjur af hįu raforkuverši.  Žaš er varhugaverš žróun, aš veriš sé aš veršleggja ķslenzkan išnaš śt af samkeppnismörkušum.  Viš höfum ķtrekaš varaš viš žessu.  Žetta lżtur ekki eingöngu aš samkeppnishęfni nżrra verkefna.  Verja žarf žau störf, sem fyrir eru", segir Ólafur." [Undirstr. BJo.] 

Hér talar mašur meš góša yfirsżn um annaš af tveimur stęrstu išnašarsvęšum landsins, Grundartangann.  Hann segir žaš berum oršum, aš hįtt raforkuverš ķ landinu ógni nś atvinnuöryggi žśsunda manna og kvenna.  Į tķmum vaxandi atvinnuleysis, žegar atvinnuleysisbótaśtgjöld rķkisins eru farin aš slaga upp ķ 20 mrdISK/įr, er žetta algerlega óįsęttanlegt, af žvķ aš aš žaš er žarflaust.  Žaš eru rķkisfyrirtęki, sem standa fyrir žessari óheillažróun į Grundartanga og annars stašar, Landsvirkjun og Landsnet (ON og LV selja NĮ raforku, LV selur Elkem Ķslandi raforku).  Bįšir žessir raforkubirgjar og flutningsfyrirtękiš LN hafa skilaš arši undanfarin įr, og forstjóri Landsvirkjunar hefur ķ a.m.k. 5 įr gumaš af žvķ, aš fyrirtęki hans myndi į "nęstu įrum" skila rķkisstjóši 20 mrdISK/įr ķ aršgreišslum.  Hann žarf žess vegna ekki aš ganga jafnhart fram og hann gerir viš aš hękka verš raforku umfram žanžol gjaldeyrisskapandi og atvinnuskapandi fyrirtękja ķ landinu, sem vilja žó halda starfsemi sinni įfram ķ von um betri tķš.

Žess er skemmst aš minnast, aš forstjóri LV stóš ķ haršvķtugum deilum viš stjórnendur Elkem Ķsland (įšur Ķslenska jįrnblendifélagiš), sem varš fertugt ķ sumar, um endurnżjun rafmagnssamnings, sem hafši runniš sitt skeiš į enda.  Samningar nįšust ekki vegna kröfugeršar Landsvirkjunar um hękkun į raforkuverši, sem stjórnendur Elkem Ķsland gįtu ekki séš, aš fyrirtękiš gęti stašiš undir viš gildandi markašsašstęšur.  Fór žį įgreiningurinn fyrir geršardóm.  Hann hefur žvķ mišur ekki veriš birtur, en ķ kjölfar hans lżsti forstjóri Landsvirkjunar yfir megnri vanžóknun og fullyrti, aš hann vęri undir kostnaši Landsvirkjunar viš aš framleiša rafmagniš til Elkem Ķsland.  

Hér er bżsna djśpt tekiš ķ įrinni, og forstjórinn skįkar žar ķ skjóli leyndarinnar, sem hann vill, aš hvķli yfir samningum žessa rķkisfyrirtękis.  Hér krystallast veršlagningarstefna Landsvirkjunar og um leiš sś kśvending, sem oršiš hefur į stefnu fyrirtękisins gagnvart atvinnuuppbyggingu og išnžróun ķ landinu meš žessum forstjóra og nśverandi stjórn Landsvirkjunar, įn žess aš fulltrśar eigendanna, Alžingismenn, hafi komiš nįlęgt žessari stefnumótun, svo aš vitaš sé.  

Forstjórinn getur ekki įtt viš raunverulegan (mešaltals) vinnslukostnaš Landsvirkjunar, žvķ aš upphaflegi rafmagnssamningurinn viš Ķslenska jįrnblendifélagiš var reistur į Sigölduvirkjun.  Lįn hennar vegna eru upp greidd, og virkjunin hefur aš mestu veriš bókhaldslega afskrifuš.  Vinnslukostnašurinn nemur žess vegna ašeins rekstrar- og višhaldskostnaši virkjunarinnar, sem er lķklega innan viš 0,5 ISK/kWh, en gizka mį į, aš śrskuršur geršardómsins hafi jafngilt um 4 ISK/kWh fyrir forgangsorku til verksmišjunnar. Landsvirkjun malar gull į žessum višskiptum meš raforku, žar sem veršiš er um įttfaldur tilkostnašurinn. 

Hvaš į forstjóri Landsvirkjunar žį viš ?  Hann fylgir dyggilega fram stefnu Evrópusambandsins, ESB, um veršlagningu raforku, en hśn er ķ stuttu mįli žannig, aš raforkuveršiš eigi aš endurspegla kostnaš raforku frį nęstu virkjun, ž.e. veršiš til neytenda į aš endurspegla jašarkostnaš vinnslu, flutnings og dreifingar, til aš skapa nęgan hvata til fjįrfestinga ķ nżjum mannvirkjum (virkjunum, ašveitustöšvum, loftlķnum, jaršstrengjum, dreifistöšvum). Žetta er haršsvķruš markašshyggja Landsvirkjunar, sem mun eyšileggja samkeppnishęfni landsins, žvķ aš erlendis njóta fyrirtęki ķvilnana til aš varšveita veršmętasköpun og atvinnusköpun.  Žaš er afar ólķklegt, aš žessi kśvending Landsvirkjunar frį stefnu, sem Sjįlfstęšisflokkurinn og Alžżšuflokkurinn lögšu blessun sķna yfir viš stofnun Landsvirkjunar meš lögum frį Alžingi įriš 1965, njóti nokkurs fylgis ķ hinu myndarlega steinhśsi viš Austurvöll.  Žó viršist išnašarrįšherra lįta sér vel lķka. Hverju sętir sś vęrukęrš, į mešan Róm brennur ? Meš žessa stefnu viš stżriš veršur erfitt eša ómögulegt aš nį samningum į milli Landsvirkjunar og "Paradise Farm", sem hefur į stefnuskrį aš reisa 10 ha ylręktarver į Vķkursandi viš Žorlįkshöfn, žar sem rękta į tómata, papriku og salat fyrst ķ staš, og sķšar meir er ętlunin aš bęta viš sušręnum įvöxtum į borš viš papaja og mangó. Žaš vantar tengipunkt hjį Landsneti fyrir žessi višskipti, en žaš er afar ešlilegt aš raforkan komi frį tengivirki viš virkjun ķ Nešri-Žjórsį og hugsanlega frį nżrri ašveitustöš, sem sjį mundi jafnframt hinum vaxandi žéttżlisstöšum Įrborg og Hveragerši fyrir nżrri orkuleiš.  Hér er um gjaldeyrisskapandi hagsmunamįl fyrir Sunnlendinga og landsmenn alla aš ręša, sem žingmenn ęttu aš fylgjast meš.  Į tķmum mikils nasablįsturs yfir kolefnissporum vegna innflutnings er ekki verjandi, aš rķkisfyrirtęki dragi lappirnar viš aš raungera umhverfisvęnt verkefni, sem getur dregiš śr innflutningi gręnmetis, sem ręktaš er meš stóru kolefnisspori. 

Forstjóri Landsvirkjunar tekur rangan pól ķ hęšina viš veršlagningu raforku.  Hann viršist horfa framhjį žeirri stašreynd, aš viš śtreikning į kostnaši raforku frį nżrri virkjun skiptir höfušmįli, hve langan tķma tekur aš fullnżta hana.  Ef t.d. 1200 GWh/įr virkjun žarf aš fį 5,0 ISK/kWh frį almenningsveitum, žį žyrfti hśn ašeins 3,6 ISK/kWh frį notanda į borš viš Elkem Ķsland til aš skila sömu aršsemi. Žetta er grundvöllur žess, aš ķslenzk heimili ķ žéttbżli njóta lķklega lęgsta raforkuveršs ķ heimi įn nišurgreišslna hins opinbera, en žaš er hins vegar enn žį "svķnaš" į notendum ķ dreifbżli eftir innleišingu Orkupakka #1 įriš 2003. 

Žetta į sér žó ekki lagastoš ķ orkupakkanum, žvķ aš leyfilegt er aš umbuna neytendum į grundvelli bśsetu. Hér er žeim hins vegar refsaš, bęši heimilum og fyrirtękjum, og felur žetta ķ sér ólķšandi mismunun innan sömu dreifiveitu.

Fyrsti žingmašur Norš-Vesturkjördęmis, Haraldur Benediktsson, hefur barizt fyrir leišréttingu į "svķnarķinu" į Alžingi.  Annar mašur į lista Sjįlfstęšisflokksins ķ sama kjördęmi gegnir embętti išnašarrįšherra og er žar af leišandi ķ lykilstöšu til aš hafa forgöngu um breytingar til batnašar, en hvorki gengur né rekur į žessum bę.  Hvers konar verkstjórn er žar eiginlega viš lżši ?  Ef embęttismenn eru tregir ķ taumi, žarf einfaldlega aš bregša saxi og höggva į hnśtinn. Til aš bregša saxi žurfti kraft, įręšni og vilja.

Gegndi Haraldur žessu embętti, vęri trślega margt meš öšrum brag ķ žessu rįšuneyti. Góšur bóndi, sem kann aš taka til hendinni į jörš sinni, getur rekiš rįšuneyti meš myndarbrag og rekiš erindi žess į fundum rķkisstjórnar og Alžingis. Haraldur skrifaši góša grein aš vanda ķ Moggann 17.09.2019,

"Žetta er spurning um sanngirni og jafnręši":

"Afleišingar af breytingum, sem geršar voru į raforkumarkaši eftir 2003 hafa sett ljótan blett į breytingar, sem ķ mörgu voru annars skynsamlegar. En hvaš sem hverjum finnst, er samt ekki hęgt aš segja, aš uppstokkun raforkumarkašar sé um aš kenna. Ašskilnašur framleišslu og flutnings var ķ sjįlfu sér ekki neikvętt skref. En viš veršum aš horfast ķ augu viš žį stašreynd, aš framkvęmdin tókst illa og hefur bśiš til misvęgi milli landsmanna og veriš mörgum žungur baggi. Žetta misvęgi veršur aš leišrétta, og koma į jafnręši milli allra, óhįš bśsetu."

Žaš er raunar vafasamt aš halda žvķ fram, aš uppskipting ķslenzka raforkukerfisins ķ kjölfar innleišingar Orkupakka #1 frį ESB hafi veriš skynsamleg viš ķslenzkar ašstęšur, enda var ESB mešvitaš um, aš slķkt orkar tvķmęlis fyrir lķtil og einangruš raforkukerfi, og veitti slķkum valfrelsi um žessa framkvęmd.  Ķslendingum var žess vegna ķ lófa lagiš aš leita undanžįgu um uppskiptingu Landsvirkjunar og stofnsetningu Landsnets, en slķk undanžįga var žį Framsóknarflokkinun, sem fór meš išnašar- og orkumįlin, ekki žóknanleg. 

Fyrir tķš žessarar uppskiptingar veitti Landsvirkjun įgóša sķnum af orkusölu, m.a. til stórišju, til uppbyggingar flutningskerfisins.  Nś greišir Landsvirkjun arš til rķkissjóšs og Landsnet fjįrmagnar flutningskerfiš meš tveimur gjaldskrįm, fyrir almenningsveitur og fyrir stórnotendur meš langtķmasamninga. Af žessum įstęšum er ljóst, aš žessi hluti raforkukerfisins er nś neytendum dżrari en hann var.  Hiš sama į viš um dreifikerfiš.  Žar var įšur samžętting raforkuvinnslu og dreifingar, en hśn var bönnuš viš hina óžörfu innleišingu Orkupakka #1.  Nś žarf dreifikerfiš aš fjįrmagna sig sjįlft, og žaš hefur valdiš miklum kostnašarhękkunum fyrir neytendur.  Ofan į žetta bętist, aš hagkvęmni stęršarinnar, sem žó var fyrir hendi, var fórnaš į altari samkeppni, sem aldrei varš og getur ekki oršiš ķ okkar fįkeppnisumhverfi. Žetta eru veigamiklar skżringar į hękkun rafmagnsveršs til notenda, sem valdiš hefur ósamkeppnishęfni greinarinnar, meš alvarlegum afleišingum fyrir umfang fjįrfestinga og afkomu atvinnulķfs ķ landinu. 

Um afleišingarnar į allmarga kjósendur žingmannsins og flokks hans skrifar Haraldur Benediktsson:

"Ķbśar dreifšari byggša hafa upplifaš miklar hękkanir į orkuverši frį žessum breytingum.  Žaš er stašreynd, sem loksins fékk almennilegt kastljós ķ umręšu um orkupakka 3.  

Veruleikinn er, aš ķbśar dreifbżlis, į dreifisvęši Rarik, hafa žurft aš sęta žvķ, aš flutningskostnašur į raforku hękkaši um rķflega 100 % įrin 2005-2017.  Į sama tķma nutu ķbśar į žéttbżlissvęšum Rarik verulegrar raunlękkunar - eša um 44 % hękkunar mešan veršlag hękkaši um 80 %." 

Ķ skżrslu Orkunnar okkar, 16.08.2019, komst hagfręšiprófessorinn Ragnar Įrnason aš žeirri nišurstöšu, aš mešalhękkun til almennings (raforka, flutningur, dreifing) į ofangreindu tķmabili (2004-2018) hefši numiš um 8 % aš raungildi. Žaš er mešaltalshękkun fyrir öll heimili landsins og er bein afleišing af skipulagsbreytingu, sem į ekki viš ķslenzkar ašstęšur. Sś mikla hękkun til dreifbżlis, sem Haraldur gerši grein fyrir, er lķka sjįlfskaparvķti, en er ekki įskilin ķ orkupökkunum.  Žvert į móti er dreifbżlisķvilnun višurkennd, og ESB er aš jafna orkuveršiš innan vébanda sinna meš žvķ aš hvetja til öflugra samtenginga į milli orkusvęša. Hérlendis er samtengingu į milli orkusvęša enn įbótavant, sem veldur miklum aukakostnaši. Sleifarlag stjórnvalda viš aš leišrétta žetta óréttlęti er óafsakanlegt.

Hér er žį komin aš einhverju leyti skżringin į ósamkeppnishęfni Ķslands į raforkusvišinu.  Hśn į rętur aš rekja til innleišingar Ķslands į löggjöf ESB į orkusvišinu, s.k. orkupökkum.  Vinnslufyrirtękin spenna upp veršiš og rembast viš aš skila sem mestum arši; flutnings-og dreifingarfyrirtękin verša aš fjįrmagna sig sjįlf, en eru óhagkvęmar einingar og dreifingarfyrirtękin flest of lķtil. 

Hvaš er til rįša ?  Eigendastefnu opinberra raforkuvinnslufyrirtękja žarf aš móta žannig, aš žau skuli selja sķna orku į verši, sem spannar mešalkostnaš žeirra, en ekki jašarkostnaš, og aš žaš sé ekki žeirra keppikefli aš skila arši. Aršurinn į žess ķ staš aš fara beint til fólks og fyrirtękja, neytendanna. Fjįrmįlalegt frelsi Landsnets žarf aš auka og leyfa fyrirtękinu skuldabréfaśtgįfu til aš fjįrmagna dżrar framkvęmdir til aš dreifa kostnaši og draga śr hękkunaržörf gjaldskrįa.  Dreifiveitum žarf aš fękka, svo aš žęr stękki, ķ von um hagkvęmari rekstur.

Žį aftur aš tilvitnušum Fréttablašsuppslętti: 

 "Eyjólfur segir, aš raforkuhlutinn hér sé almennt ekki langt frį veršunum į Noršurlöndunum, en flutningshlutinn og dreifingin séu miklu dżrari."

 Hętti raforkuvinnslufyrirtękin aš stefna aš sķvaxandi aršgreišslum, geta žau lękkaš raunveršiš, eftir žvķ sem skuldastaša žeirra batnar.  Žaš getur aš nokkru vegiš upp į móti hįum flutnings- og dreifingarkostnaši og vonandi gert ķslenzka raforku aftur samkeppnishęfa.

""Žegar ķslenzkir raforkuframleišendur bera saman verš hér og ķ višmišunarlöndunum, nota žeir gjarnan verš į stundarmörkušum (spot) Noršurlanda og bera saman viš raforkuverš hér, sem bundiš er ķ langtķmasamningum.  Slķkur samanburšur er rangur, žvķ aš ķ langtķmasamningum um orkukaup į Noršurlöndum er verš töluvert ódżrara en stundarmarkašir segja til um", segir Eyjólfur.

Hann segir, aš gagnaver og ašrir nżlegir stórnotendur hér į landi greiši umtalsvert hęrra verš en uppgefiš mešalverš Landsvirkjunar til stórišju sé."

Ef žaš er rétt, aš hérlendir raforkuframleišendur noti mešalverš į "stundarmörkušum" Nord Pool til aš gefa sér višmišun um veršlagningu sinnar orku, žį gefa žeir sér, aš sértękir samningar viš notendur į borš viš gagnaver, t.d. 20 MW, 170 GWh/įr, tķškist ekki į stöšum, žar sem hluti orkunnar er bošinn upp ķ orkukauphöll.  Žaš er žį gróf yfirsjón hjį žeim, žvķ aš fyrirtękjum į svęši Nord Pool (Norš-Vestur Evrópa) bjóšast mun hagstęšari samningar en heimilum og smįnotendum (<20 GWh/įr).  Žetta hefur t.d. komiš ķ ljós, žegar garšyrkjubęndur hér hafa boriš saman bękur sķnar viš starfsbręšur ķ Hollandi, Noregi og Danmörku, en žeir greiša um 6,3 ISK/kWh fyrir raforkuna komna til sķn. Ennfremur verša raforkuvinnslufyrirtęki hér aš lķta til flutningskostnašarins, žvķ aš heildarverš į afhendingarstaš er žaš, sem skiptir višskiptavininn mįli og ręšur śrslitum um žaš, hvort samningar nįst. 

Samkvęmt įrsskżrslu Landsvirkjunar 2018 nemur vegiš mešalverš til stórišju į Ķslandi 28,3 USD/MWh.  Ef reiknaš er meš 15 % hęrra verši til gagnavera og flutningsgjaldi samkvęmt gjaldskrį Landsnets, fęst orkuverš P=32,5+5,5=38,0 USD/MWh=4,8 ISK/kWh įn dreifingarkostnašar.  Žetta verš ętti aš vera įsęttanlegt fyrir gagnaver, en ef dreifiveita kemur inn sem millilišur, žį getur veršiš hękkaš um 2,7 ISK/kWh og oršiš 7,5 ISK/kWh, sem er įreišanlega ósamkeppnishęft viš löndin, sem Ķsland keppir viš um hżsingu gagna.

Žaš eru miklar ranghugmyndir uppi hérlendis um skynsamlega veršlagningu raforku til stórišju į Ķslandi.  Sżnishorn yfirboršslegrar umfjöllunar gat aš lķta ķ forystugrein Višskiptablašsins 14. nóvember 2019,

"Furšulegar hugmyndir um raforkuverš".

Hśn hófst žannig:

"Landsvirkjun hefur unniš aš žvķ į undanförnum įrum aš fį hęrra verš fyrir raforkuna og draga śt tengingum raforkuveršs viš sveiflur ķ įlverši.  Hlutfall raforku, sem tengd er viš verš į įli, hefur lękkaš śr tveimur žrišju, og er nś hlutfalliš rķflega žrišjungur.  Žessi stefna beri [svo ?] žann įrangur, aš fyrirtękiš geti greitt 10-20 milljarša króna ķ arš til rķkisins į įri nęstu įrin.  Einnig er stefnt aš žvķ, aš sérstakur žjóšarsjóšur verši stofnašur, fyrst og fremst um aršgreišslur Landsvirkjunar."

 Žarna stendur einmitt hnķfurinn ķ kśnni. Landsvirkjun hefur ekki beitt hófsemi og forsjįlni viš veršlagningu į "vöru" sinni, en fyrirtękiš og margir višskiptavinir žess eru ķ samkeppni į alžjóšlegum mörkušum.  Ljóst er af dęmum, sem rakin hafa veriš af fjįrfestum, t.d. į sviši gagnavistunar, aš um yfirveršlagningu er aš ręša, žannig aš ekkert hefur oršiš af višskiptum hérlendis, af žvķ aš fjįrfestirinn fékk mun hagkvęmari orkusamning, t.d. annars stašar į Noršurlöndunum, jafnvel ķ mišborg Stokkhólms.  

Raforkukaup eru verulegur kostnašarlišur, jafnvel 30 % af heild, hjį įlverum.  Miklar sveiflur hafa alltaf veriš į įlverši, og lįdeyša eša offramboš į įlmörkušum hefur išulega valdiš lokun įlvera į Vesturlöndum, stundum tķmabundnum.  Samt hefur mešaleftirspurnaraukning įls ķ heiminum numiš 4 %/įr.

Įlver skapa fjölbreytileg störf, innan sem utan giršingar, og vķša mikil śtflutningsveršmęti, t.d. į Ķslandi, žar sem veršmętasköpunin er miklu meiri en svarar til andviršis raforkuvišskiptanna.  Žaš ber aš hafa ķ huga, aš vķša eru įlverin og orkuverin, sem sjį žeim og byggšarlaginu ķ kring fyrir raforku, t.d. vatnsorkuver ķ Kanada, ķ eigu sama ašila. Orkukostnašur žessara įlvera er ķ lįgmarki, e.t.v. 15 USD/MWh meš flutningi, og sama į viš stór įlver viš Persaflóann, žar sem įlverin og gasvinnslan oft į tķšum eru į sömu hendi.  Gefur auga leiš, aš žessi staša gerir öšrum įlverum, t.d. į Ķslandi, mjög erfitt um vik ķ samkeppninni. 

Žau hafa t.d. brugšizt viš meš fjįrfestingum til aš geta framleitt dżrari vöru, sérvöru. Žar af leišandi var žróuš sś leiš, aš įlver og raforkubirgjar žeirra deildu meš sér įhęttunni į įlmörkušunum žannig, aš einingarverš raforkunnar tęki miš af markašsverši į įli, t.d. įkvešinni vörutegund į LME (London Metal Exchange) markašinum.  Ķ ljósi ašstęšna er žetta ešlileg rįšstöfun, sem tryggir orkubirginum žį įvöxtun fjįrfestingar sinnar, sem hann telur duga ķ lęgšum, og ķ hęšum fęr hann góša įvöxtun og fleytir rjómann af hįu afuršaverši įlveranna. Žetta tengir ašila saman į gagnkvęmum hagsmunum. 

Nśverandi forstjóri Landsvirkjunar, örugglega meš stušningi stjórnar Landsvirkjunar, hefur rifiš žetta kerfi nišur, žegar eldri samningar hafa runniš sitt skeiš, žröngvaš fram verulegum hękkunum į grunnverši og sķšan vķsitölubindingu žess viš žętti, sem óskyldir eru afkomu birgis og višskiptavinar, eins og vķsitala neyzluveršs ķ Bandarķkjunum og vķsitala raforkuveršs į Nord Pool uppbošsmarkašinum. Hiš sķšara žżšir, aš sé gott vatnsįr og vindar blįsi vel ķ Norš-Vestur Evrópu, žį lękkar raforkuverš til Landsvirkjunar.  Žaš er varla glóra ķ žvķ. Ekki er vitaš til, aš umfjöllun um žessa afdrifarķku stefnubreytingu Landsvirkjunar hafi fariš fram į mešal fulltrśa eigandans, ķslenzku žjóšarinnar, og er žar įtt viš Alžingi.  

Viš slķka įkvöršun er margs aš gęta og dugar ekki, aš gęta einvöršungu skammtķma hagsmuna Landsvirkjunar, heldur žarf aš huga aš langtķma hagsmunum žjóšarinnar. Umfjöllun Višskiptablašsins er mjög einhliša, žar sem ekki er gętt aš žvķ, aš stefnan hlżtur aš vera hįmörkun viršisauka ķ landinu viš nżtingu orkulinda ķ eigu opinberra ašila, og til langframa žarf aš gęta   gaumgęfilega aš samkeppnisstöšunni viš śtlönd.  Žaš er ófullnęgjandi aš lķta į skammtķmagróša einstakra fyrirtękja og aršgreišslna žeirra ķ rķkissjóš eša ķ borgarstjóš.  

 

 

 

 


Er ķslenzk orka ósamkeppnishęf ?

Uggvęnlegar fregnir af veršlagningu dótturfyrirtękja Orkuveitu Reykjavķkur, OR, bįrust meš Bęndablašinu aš kvöldi mišvikudagsins 6. nóvember 2019.  Ef orkuveršin į heitu vatni og raforku til ylręktar ķ Reykjavķk ganga eftir, eins og fram kemur ķ vištali Bęndablašsins viš Hafberg Žórisson ķ Bbl., dags. 7. nóvember 2019, žį stöndum viš frammi fyrir eftirfarandi stöšu:

Orkuveita Reykjavķkur (OR) er bśin aš veršleggja sig śt af hitaveitumarkaši stórnotenda, og hér getur į tķmum hįstemmdra heitstrenginga um aš draga śr losun koltvķildis hafizt uppsetning kyndistöšva, sem brenna kolum, plasti og višarkurli. 

Žį er OR alls ekki samkeppnishęf um raforkusölu til ylręktar viš raforkuseljendur ķ Hollandi, Danmörku og Noregi. 

Žetta hlżtur aš virka sem sprenging inn ķ loftslagsumręšuna, žótt hśn reyndar sé aš mestu leyti fótalaus og notuš til aš boša lķfshįttabreytingar į grundvelli hręšsluįróšurs. Reykjavķk talar tungum tveim, žegar višskiptin viš Lambhagabśiš eru borin saman viš loftkenndar yfirlżsingar stjórnenda borgarinnar um samdrįtt ķ losun gróšurhśsalofttegunda. Nś veršur vitnaš til vištals Bęndablašsins viš Hafberg ķ Lambhaga:

"Žaš į aš hękka verš į heita vatninu til mķn um 97 % frį 1. janśar 2020.  Hérna veršur veršiš eftir hękkun 120 kr fyrir rśmmetrann į vatni (=120 kr/m3), en žaš er 37 kr/m3 uppi ķ Mosfellsdal. Viš erum aš nota um og yfir 100 kt/įr af heitu vatni ķ Lambhaga.  Viš erum aš borga um 600-800 kkr/mįn fyrir heitt vatn.  Ef žessi hękkun veršur um įramótin, žį fer kostnašurinn ķ um 1,4 MISK/mįn eša nęrri 16,8 MISK/įr.  Sķšan erum viš aš nota yfir 60 milljónir kķlówattstunda af raforku į įri (=60 GWh/įr)." 

Żmislegt vekur athygli žarna.  Mest slįandi er, aš OR/Veitur viršast leggja af gróšurhśsataxtann, sem nś er 65,64 ISK/m3, ž.e. 50 % af almenna taxtanum, og taka upp verš fyrir notkun, sem er um 100-föld notkun einbżlishśss, er nemur um 91 % af einingarverši til almennra notenda.  Žaš er augsżnilega afar ósanngjarnt, og getur ekki svaraš til kostnašarhlutfalla viš öflun og dreifingu vatns til lķtils og stórs notanda. 

Žaš er hęgt aš fullyrša, aš žessi grófa ašgerš į hlut višskiptavinar sé gerš ķ skjóli einokunar į markaši fyrir hitaveituvatn og mundi alls ekki ganga upp, ef snefill af samkeppni vęri į žessum markaši.  Er alveg makalaust, hversu mikla ósvķfni OR/Veitur leyfa sér aš sżna višskiptavini sķnum, og hlżtur hann aš eiga lögverndašan rétt gegn slķkri įrįs į hagsmuni hans og atvinnustarfsemi. Eins og fram kemur hér į eftir, er žessi óprśttna veršlagning ekki ķ neinu samręmi viš žaš, sem višgengst ķ a.m.k. 3 samkeppnislöndum ķslenzkra gręnmetisbęnda, sem į sinn hlut ķ miklu tapi markašshlutdeildar žeirra hérlendis.  Er žaš stórmįl, žvķ aš allgóš sįtt er um žaš ķ landinu, aš orkulindir landsins skuli nżta ķ žįgu eflingar ķslenzkra atvinnuvega, og ekki mį gleyma kolefnisspori flutninganna, mestmegnis meš flugi.  

Annaš atriši ķ žessum texta sżnir, aš OR/Veitur viršast algerlega vera śti į žekju ķ veršlagningu į vöru/žjónustu sinni.  Žaš sżnir veršiš 37 ISK/m3 ķ Mosfellsdal.  Žaš er rśmlega 28 % af verši til almennings hjį Veitum og um 60 % af nśverandi verši OR/Veitna til Lambhaga og veršur um 31 % af vęntanlegu verši žeirra.  Žetta getur bent til, aš OR/Veitur taki ekki nęgt tillit til lęgri kostnašar į einingu viš öflun og dreifingu heits vatns til stórnotenda, heldur okri ótępilega į žeim.  Hvernig stendur į žvķ, aš hvorki Samkeppnisstofnun né Orkustofnun grķpa ķ taumana, žegar einokunarfyrirtęki viršist misnota einokunarašstöšu sķna gróflega ?

""Ef žessi hękkun į heitavatnsverši gengur eftir, er ašeins tvennt ķ stöšunni.  Annašhvort aš starfsemin hér leggist af og flytjist annaš eša, aš sett verši upp kyndistöš viš Lambhaga, sem brenni žį plasti, timburkurli og kolum viš hįan hita, lķkt og gert er ķ Noregi og ķ Danmörku.  Mér finnst sorglegt, aš borgin sé aš reyna aš żta okkur ķ burtu meš žessum hętti."

Kostnašur viš aš reisa kyndistöš gęti aš mati Hafbergs numiš į bilinu MISK 15-20, žannig aš hśn yrši mjög fljót aš borga sig upp mišaš viš hękkaš orkuverš."

Aršsemi kyndistöšvar, sem gęti afkastaš um 10 GWh/įr af varmaorku og vęri meš fastan įrlegan kostnaš MISK 2,7 m.v. įvöxtunarkröfu 6,0 %/įr śt afskriftartķma sinn, 10 įr, fer algerlega eftir įrlegum rekstrarkostnaši hennar, sem aš mestu leyti er eldsneytiskostnašur.  Ef žessi rekstrarkostnašur er undir 14,1 MISK/įr, žį borgar kyndistöšin sig, en žaš śtheimtir mjög ódżrt eldsneyti eša innan viš 15,7 kISK/t komiš ķ Lambhaga. Hafberg sagšist ķ vištalinu hafa ašgang aš ódżrum kolum og višarkurli, og plasts getur hann vęntanlega aflaš sér hjį Sorpu. 

Aš OR skuli ekki sjį sóma sinn ķ aš veršleggja heitt vatn žannig, aš žaš sé hagstęšara en heitt vatn frį lķtilli kyndistöš, er reginhneyksli į tķmum, žegar keppikefli er aš minnka losun gróšurhśsalofttegunda mjög mikiš. Mįliš sżnir, aš meirihluti borgarstjórnar Reykjavķkur, sem ręšur lögum og lofum ķ stjórn OR, meinar ekkert meš fagurgala sķnum um aš gera borgina umhverfisvęna og aš leggja sitt lóš į vogarskįlarnar gegn hlżnun andrśmslofts yfir 2,0°C m.v. 1850. Orš stjórnenda borgarinnar eru eintóm hręsni, og verk žeirra eru umhverfisskašleg (loftiš versnar).  Til aš takist aš nį loftslagsmarkmišum rķkisins, veršur veršlagning į heitu vatni og rafmagni aš vera notendum mjög hagstęš.  Veršlagning į orku aš hįlfu stjórnenda Reykjavķkurborgar, sem bera įbyrgš į stjórn OR, sżnir öfugžróun ķ atvinnu- og umhverfismįlum Reykjavķkur.

"Hafberg segir, aš raforkuveršiš hafi vissulega hękkaš mikiš, žegar įkvešiš var aš skipta upp framleišslu og flutningi į raforku aš kröfu Evrópusambandsins.  Žeir hafi žó sętt sig viš žaš verš, žótt žaš sé mun hęrra en gróšrarstöšvar bęši ķ Noregi og Hollandi žurfi aš greiša fyrir raforkuna."

Išnašarrįšherra ętti aš hugleiša vel žessi orš Hafbergs, žvķ aš hśn hefur haldiš hinu gagnstęša fram, aš stofnun Landsnets og s.k. samkeppni um sölu į rafmagni į heildsölu- og smįsölumarkaši, sem tekin var upp meš raforkulögum 2003 viš innleišingu Orkupakka #1 frį ESB, hafi gagnazt neytendum.  Žessu var alveg žveröfugt variš ķ raun, eins og heilbrigš skynsemi gęti sagt rįšherranum vegna kostnašar viš sundrun og hęrri rekstrarkostnaš meš minni einingum. Ķ gamla daga nżtti Landsvirkjun hluta af hagnaši sķnum af orkusölu til aš fjįrmagna flutningskerfiš.  Nś fer aršurinn hins vegar ķ rķkissjóš, og žjóšin borgar brśsann viš flutning raforkunnar.  Svipaša sögu er aš segja af dreifingunni.  Hvort fyrirkomulagiš halda menn, aš styšji betur viš atvinnuöryggi og lķfskjör ķ landinu ? 

Žetta var lķka stašfest ķ rannsókn prófessors Ragnars Įrnasonar, hagfręšings, sumariš 2019, sem hann skrifaši um ķ skżrslu Orkunnar okkar, 16.08.2019.  Žar kemur fram, aš umrędd kerfisbreyting, sem išnašarrįšherrann, Žórdķs Kolbrśn, hefur fariš lofsamlegum oršum um, kostaši neytendur aš lįgmarki 8 % hękkun orkuveršs aš raunvirši, og hękkunin varš miklu meiri ķ dreifbżli.  Ekki kęmi į óvart, aš kjósendur ķ Norš-Vesturkjördęmi vęru aš fį sig fullsadda į fjarvistum žessa žingmanns og rįšherra frį raunveruleikanum.  

Nś veršur aš taka žaš fram, aš samkvęmt OP#1 bar litlum samfélögum į borš viš okkar ekki skylda til aš fremja žį uppstokkun į starfsemi orkufyrirtękja, sem hér um ręšir, heldur var žaš žįverandi orku- og išnašarrįšherra Framsóknarflokksins og Alžingi žess tķma, sem žessa įkvöršun tóku, vafalaust aš rįši embęttismanna Stjórnarrįšsins.  Er žetta eitt dęmi af mörgum um óžarfar og ķžyngjandi innleišingar ESB-löggjafar ķslenzkra embęttismanna og stjórnmįlamanna.

  Er vissulega löngu oršiš tķmabęrt aš hugleiša, aš löggjöf fyrir 500 M manna samfélag hentar sjaldan óbreytt 0,36 M manna samfélagi.  Neikvęšar afleišingar af innleišingu orkupakka ESB eru og munu verša margvķslegar hérlendis, og eina sjįum viš hér ķ žvķ, aš garšyrkjumenn ķ Hollandi, žar sem rafmagn var 2015 aš 82 % framleitt meš olķu, gasi og kolum, fengu rafmagn į mun lęgra verši en ķslenzkir starfsbręšur žeirra, eša um 6,0 ISK/kWh.

Veršiš til heimila ķ Hollandi 2018 var hins vegar mun hęrra en hér, ž.e. 17,07 cEUR/kWh  (notkun upp aš 2499 kWh/įr) eša 23,6 ISK/kWh (EUR/ISK=138), og til išnašar meš notkun 20-70 GWh/įr var veršiš 8,63 cEUR/kWh eša 11,9 ISK/kWh.  Žaš vekur athygli, aš hollenzkur išnašur meš svipaša rafmagnsnotkun og Lambhagi greišir ašeins 51 % af lįgmarksheimilistaxta.  Enn meiri undrun vekur, aš hollenzkir gróšurhśsabęndur greiša minna en 53 % af išnašartaxtanum m.v. žaš, sem fram kemur hjį Hafberg Žórissyni hér į eftir:

"Žrįtt fyrir hįtt orkuverš segist Hafberg vera meš ódżrara salat en t.d. kollegar hans ķ Noregi.  Sżndi Hafberg blašamanni gögn frį Noregi žvķ til stušnings.  Segir hann, aš į mešan hann sé aš borga um 10,40 ISK/kWh meš flutningi [og vęntanlega dreifingu], séu kollegar hans ķ Noregi aš borga ķgildi um 6,30 ISK/kWh (m.v. verš ķ įgśst)."

 Žaš er ekki gefiš upp, hvers konar raforkusamning norski bóndinn hefur.  Flestir taxtar žar eru sveiflukenndir, og raforkuveršiš žar er aš jafnaši lęgst einmitt sķšsumars ķ venjulegum vatnsįrum. Į öšrum įrsfjóršungi 2019 nam mešalverš til heimila meš flutningi og dreifingu įn skatta 76,0 Naur/kWh eša 10,4 ISK/kWh.  Ofangreint verš til norska garšyrkjubóndans, 6,3 ISK/kWh, nemur ašeins rśmlega 60 % af heimilistaxtanum, sem er meš s.k. netleigu innifalinni.  Ķ Reykjavķk er einingarveršiš til heimila meš flutningi og dreifingu įn jöfnunargjalds og skatts um 14,2 ISK/kWh.  Lambhagabóndinn borgar 10,4 ISK/kWh, sem er 73 % af almenna taxtanum.  Hann er sem sagt lįtinn borga mun hęrra hlutfall af heimilistaxtanum en norski bóndinn, og notar Lambhagabóndinn žó 60 GWh/įr, sem telst vera stórnotkun hérlendis.  

Enn meiri ķvilnun til garšyrkju kemur ķ ljós, žegar raforkuverš ķ Hollandi er skošaš:

""Žaš kom til okkar ķ Lambhaga į dögunum višskiptanefnd frį Hollandi, žar sem m.a. var fariš yfir rafmagnsveršiš.  Žį kom ķ ljós, aš gróšrarstöšvar ķ Hollandi eru aš greiša örlķtiš lęgra verš en sambęrilegar stöšvar ķ Noregi. Ķ Danmörku er veršiš ašeins hęrra en ķ Noregi eša sem svarar um 7,0 ISK/kWh.  

Žaš er žvķ algert bull, aš raforkuveršiš sé lįgt į Ķslandi.  Žaš er athyglisvert aš skoša, hvar žetta hįa orkuverš til okkar veršur til.  Žaš er aš stórum hluta viš flutning orkunnar", segir Hafberg Žórisson."

Dreifingarkostnašurinn til almennings nemur um 42 % af heildarkostnašinum hérlendis, og žar er um einokun aš ręša.  Stórnotendur borga minna fyrir dreifingu į hverja kWh, en sennilega er notanda į borš viš garšyrkjustöš alls ekki veittur sanngjarn afslįttur. (Stórišjan rekur sitt eigiš dreifikerfi.)

Raforkuverš til heimila ķ Hollandi er hęrra en hér eša 23,6 ISK/kWh, en garšyrkjustöšvar žar eru aš greiša um 6,0 ISK/kWh eša ašeins 25 % af heimilistaxtanum meš flutningi og dreifingu.  Žetta śtheimtir rannsókn, en sżnir svart į hvķtu, aš hollenzk matvęlaframleišsla nżtur vildarkjara.  Į hvaša grundvelli er žaš m.v. bann ESB viš mismunun notenda eftir žvķ til hvers žeir nota orkuna ?  Žaš mį ašeins ķvilna eftir ešli notkunar, magni, stöšugleika įlags, aflstušli o.ž.h.  Margt bendir til, aš einokunarašilar hérlendis fari tiltölulega illa meš garšyrkjubęndur aš žessu leyti. Žetta hefur slęm įhrif į samkeppnisstöšu ķslenzkrar ylręktar, eins og fram kemur ķ sömu frétt Bęndablašsins:

"Žegar skošašar eru tölur Hagstofu Ķslands um gręnmetisneyzluna į Ķslandi, žį var hśn rķflega 22 kt į įrinu 2018. Af žvķ voru ķslenzkir framleišendur meš um 52 %, eins og sjį mį į bls. 2. 

Hlutdeild ķslenzkra framleišenda hefur veriš aš dragast verulega saman į undanförnum įrum eša śr 75 % įriš 2010 ķ 52 % įriš 2018. Žį er garšyrkjubęndum stöšugt aš fękka, m.a. vegna hękkana į orkuverši.  Žetta žżšir, aš innflutningur į gręnmeti, sem hér vęri hęgt aš rękta, mun aukast hröšum skrefum.

Skżtur žetta mjög skökku viš yfirlżsingar frį stjórnvöldum, falleg orš rįšherra ķ garš ķslenzks landbśnašar og įętlanir um aš sporna viš losun kolefnis śt ķ andrśmsloftiš."

Fyrir utan skatta er kostnašarmunur Lambhagabóndans og hollenzks garšyrkjubónda į kaupum į 60 GWh/įr raforku:

DK=(10,4-6,0)ISK/kWh x 60 GWh/įr = 264 MISK/įr. 

Žetta er grķšarupphęš ķ samanburši viš įrlegar sölutekjur bśsins og hefur śrslitaįhrif į aršsemi og  samkeppnishęfni Lambahagabśsins og sjįlfsagt gildir hiš sama um alla ylręktargreinina, sem notar rafmagn ķ miklum męli viš sķna framleišslu.  Žaš er mjög ranglega gefiš, žegar land meš mun hęrra raforkuverš til heimila en ķslenzk heimili verša ašnjótandi, getur og mį lįta garšyrkjubęndum sķnum ķ té raforku, sem er um 4,4 ISK/kWh ódżrara en til ķslenzkra starfsbręšra. 

Žaš ętti aš vera innlendum stjórnvöldum keppikefli af öryggis- og heilsufarsįstęšum, svo aš ekki sé nś minnzt į tķšrętt kolefnisspor, aš landiš sjįi ķbśum sķnum fyrir eins miklu gręnmeti og kostur er.  Žaš er tiltölulega stórt sót- og kolefnisspor, sem flutningur į gręnmeti til Ķslands hefur ķ för meš sér, af žvķ aš mikill hluti žess kemur meš flugi, sumt um langan veg, og gróšurhśsaįhrif losunar frį žotuhreyflum ķ hįloftunum eru žreföld į viš losun sama magns į jöršu nišri.  Žaš er žess vegna sķzt of ķ lagt, aš jafngildislosun muni nema 4 kg CO2eq/kg gręnmeti.  Ef innlend ręktun er 11,4 kt nś (hśn er įreišanlega meiri, m.a. vegna einkaręktunar, sjįlfsžurftarbśskapar, sem Hagstofan fęr engar skżrslur um, žį nemur sparnašur koltvķildislosunar um 50 kt CO2/įr, sem m.v. vęntanlegt verš į koltvķildiskvótum ķ Evrópu į nęstu įrum, 35 EUR/t CO2eq, er virši meira en 240 MISK/įr.

Žaš er greinilega beitt allt annarri og žjóšhagslega óhagstęšari ašferšarfręši viš veršlagningu į orku til garšyrkju į Ķslandi en ķ Hollandi, Danmörku og Noregi, og sennilega almennt til išnašar, sem notar yfir 20 GWh/įr af rafmagni. 

Garšyrkjan ķ landinu getur tekiš sig saman og óskaš tilboša um raforkuhlutann, og e.t.v. gerir hśn žaš, en žaš er ekki bošiš upp į slķkt fyrir einokunaržęttina, flutning og dreifingu, og žaš eru žeir birgjar, sem žurfa aš sżna meiri sveigjanleika ķ veršlagningu m.t.t. umfangs višskipta. Žį žżšir ekki aš bera žvķ viš, aš slķkt megi ekki vegna EES-samningsins, žvķ aš upplżsingar garšyrkjubóndans Hafbergs sżna, aš mikil og satt aš segja ótrśleg vildarkjör bjóšast öšrum garšyrkjubęndum innan EES.  Er žetta mįl ekki einnar messu virši į hinu hįa Alžingi ?  

 150787boeing

 

 

 

 

 


Faržegaskipin "gręnka" hęgt

Žann 24. október 2019 birtist ašsend grein ķ Fréttablašinu frį ašjunkti nokkrum, žar sem varpaš var fram tillögu um aš breyta Straumsvķk ķ Hafnarfirši śr athafnasvęši įlvers og ķ višlegustaš fyrir faržegaskip.  Var į höfundinum aš skilja, aš žessi nżting Straumsvķkur vęri ķ senn umhverfisvęnni og žjóšhagslega hagkvęmari.  

Hiš sķšara var rękilega hrakiš ķ vefpistlinum ""Aršbęrar loftslagsašgeršir" ?" į žessu vefsetri, og nś veršur fyrri fullyršingin vegin og léttvęg fundin.  Žį er fyrst til aš taka, aš hjį Nżsköpunarmišstöš Ķslands (dr Gušjón Atli Aušunsson) hefur meš rannsóknum į kręklingum śti fyrir strönd athafnasvęšis ISAL veriš komizt aš žeirri nišurstöšu, aš engin marktęk ummerki starfseminnar ķ Straumsvķk finnist ķ lķfrķkinu žar śti fyrir.  Veršur erfitt fyrir flota faržegaskipa af misjöfnu saušahśsi aš slį śt slķkt heilbrigšisvottorš; sérstaklega mį ętla, aš žaš verši erfitt, žegar ummerki faržegaskipa hingaš til eru höfš ķ huga.

Ķ Bloomberg Businessweek birtist 16. september 2019 greinin:

"The Oh-So-Slow Greening Of Cruises".

Veršur hér stušzt viš žaš, sem žar kom fram, til aš vekja athygli į misjöfnu oršspori faržegaskipa į sviši umhverfisverndar.

Vegna mikils feršamannafjölda og mengunar frį žeim hafa nokkrar borgir Evrópu nś uppi įform um aš takmarka fjölda faržegaskipa ķ hverjum mįnuši. Žar į mešal eru Barcelona, vinsęlasti viškomustašur faržegaskipa, og Dubrovnik ķ Króatķu, einn af tökustöšum "Game of Thrones".  Ašalfaržegaskipahöfn Bretlands, Southampton, óskar eftir žvķ, aš faržegaskipin verši knśin rafmagni śr landi, žegar žau eru žar ķ höfn. (Hvenęr verša ķslenzkar hafnarstjórnir ķ stakk bśnar aš fara fram į slķkt ?) Formašur borgarrįšs Southamptons, Christopher Hammond, segir, aš sveitarstjórnir eigi erfitt meš aš koma auga į kostina viš žessi stóru faržegaskip.  "Žetta er mjög sżnilegt: stór reykhįfur pušrandi śt svörtu sóti og reyk.  Fólk hugsar meš sér: ég anda öllu žessu aš mér."  

Flest skipanna brenna žykkri brennisteinshlašinni blöndu, sem eru afgangar eftir framleišslu benzķns og annars veršmęts eldsneytis.  Žótt sum minni skip gętu gengiš fyrir rafmagni, geta rafgeymar enn ekki alfariš knśiš įfram hreyfla (mótora) faržegaskipa, sem eru nokkra sólarhringa į hafi śti ķ einu.  Hingaš til hefur jaršgas į vökvaformi, LNG, (lįgt hitastig, mikill žrżstingur) veriš vinsęlasti valkosturinn fyrir faržegaskipin, og hann getur minnkaš SO2 og NOx mengunina frį skipunum um 90 % og CO2 um 20 %.  Stęrsta śtgerš faržegaskipa, Carnival, hleypti sķnum fyrsta LNG-farkosti af stokkunum į žessu įri, 2019, og um 3 tylftir eru ķ smķšum af slķkum skipum samkvęmt skipaskošunarfyrirtękinu DNV GL.

Svar śtgeršanna viš vaxandi kröfum um mengunarvarnir um borš ķ faržegaskipum hefur hingaš til ašallega veriš aš setja upp hreinsibśnaš į śtblįsturinn, sem fjarlęgir megniš af brennisteininum śr reyknum.  268 skip eru gerš śt af félögum ķ "Cruise Lines International Association" og ķ um helming žeirra er bśiš aš setja hreinsibśnaš til aš fullnęgja alžjóšlegum kröfum um aš nį 85 % brennisteinsins śr reyknum.  Žetta er žó skammgóšur vermir, žvķ aš affalliš er brennisteinssżra og er varpaš ķ sjóinn.

  Hvers konar eftirlit veršur meš žvķ hérlendis, aš faržegaskip hreinsi kerreykinn og varpi ekki sżrunni fyrir borš nęrri ķslenzkum ströndum ? Tugir borga, ž.į.m. Singapśr og allar kķnverskar hafnir, hafa bannaš komu slķkra skipa.  Hvaš gera ķslenzk yfirvöld ķ žessum efnum ?  Eru loftslagsmįlin mest ķ nösunum į žeim, eša fylgir einhver alvara öllu oršagjįlfrinu um mengunarvarnir og loftslagsvį ? 

Frekar viršist gefiš ķ varšandi flugferšir stjórnmįlamanna og embęttismanna til śtlanda.  Hvaš ętli ein 100 faržegaskip į įri sendi frį sér af koltvķildi og brennisteini śt ķ andrśmsloftiš meš viškomu sinni ķ ķslenzkum höfnum og siglingum viš strendur landsins ? Hafa umhverfisyfirvöld hérlendis gert męlingar į sżrustigi hafsins ķ grennd viš faržegaskip, sem hreinsa SO2 śr śtblęstri sķnum ? Er į sśrnun sjįvar bętandi ? Halda menn, aš žaš sé aš tilefnislausu, aš sumar hafnir banna komur slķkra skipa og t.d. Noršmenn taka žessi mįl föstum tökum, eins og lżst veršur sķšar ķ žessum pistli.

Gera mį rįš fyrir, aš orkunotkun 100 faržegaskipa viš strendur Ķslands, sem hér leggjast aš, sé um 70 GWh/įr.  Olķunotkun žeirra er žį um 14,4 kt/įr og losun koltvķildis um 45 kt/įr.  Losun brennisteinstvķildis gęti žį numiš 0,9 kt/įr (900 t/įr) og losun brennisteinssżru ķ hafiš 1,7 kt/įr.  Losun koltvķildis faržegaskipa er žannig ašeins um 5 % af losun vegumferšar į įri, en hafa veršur ķ huga, aš hśn er ašeins yfir sumartķmann og stašbundin loftgęši versna mjög mikiš į góšvišrisdögum inni ķ fjöršum, einkum af völdum SO2 og nķturoxķša (NOx), sem eru skašlegar lofttegundir. Losunin er svo mikil, aš ķslenzkum yfirvöldum ber aš stemma stigu viš henni og fylgja ķ fótspor Noršmanna ķ žeim efnum. 

Til samanburšar losar ISAL ķ Straumsvķk lķklega innan viš 1,0 kt/įr af SO2 śt ķ andrśmsloftiš, sem er svipaš og faržegaskipin, en styrkurinn ķ andrśmslofti er minni, af žvķ aš losunin dreifist į žrefalt lengri tķma. Žaš er ekki gešslegt aš fį žrefaldan styrk brennisteinstvķildis og nķturoxķš aš auki į viš žaš, sem frį įlverinu kemur, yfir byggšina ķ Hafnarfirši, eins og umręddur ašjunkt leggur til. Žetta mundi bętast viš sömu gastegundir frį umferšinni į Reykjanesbraut og mundi suma daga hęglega geta fariš yfir hęttumörk ķ ķbśšabyggš Hafnarfjaršar. 

Faržegaskip ķ höfnum Spįnar losa um 14,5 kt/įr SO2, į Ķtalķu 13,9 kt/įr, į Grikklandi 7,7 kt/įr, ķ Frakklandi 5,9 kt/įr, ķ Noregi 5,3 kt/įr og ķ Portśgal 5,1 kt/įr, svo aš samkvęmt žessu nemur losunin į Ķslandi 18 % af sams konar mengun ķ höfnum Portśgals.

Į sķšustu įratugum hafa stóru śtgeršarfyrirtękin veriš sektuš um tuga milljóna bandarķkjadala fyrir aš menga óleyfilega.  Ķ jśni 2019 féllst śtgeršin Carnival į aš borga MUSD 20 (mrdISK 2,5) fyrir aš fleygja plastefnum ķ sjóinn viš Bahamaeyjar. Įriš 2016 var žetta fyrirtęki sektaš um MUSD 40 eftir aš hafa jįtaš aš hafa ķ leyfisleysi losaš olķublandašan śrgang ķ hafiš.  Žaš er žess vegna ljóst, aš sumar śtgeršir faržegaskipa hafa veriš umhverfissóšar ķ slķkum męli, aš žaš sętir furšu, aš ašjunktinn Ingólfur Hjörleifsson skyldi lįta sér detta žaš ķ hug ķ Fréttablašsgrein 24.10.2019 aš breyta Straumsvķk ķ Hafnarfirši ķ višlegustaš faržegaskipa į umhverfisforsendum og af žjóšhagsįstęšum.  Glóruleysiš rķšur ekki viš einteyming, žegar rétttrśnašurinn er annars vegar.

Noršmenn hafa nś žegar sett reglur um brennisteinslosun, sem eru mun strangari en nżjar alžjóšlegar reglur.  Žeir hafa lżst norska firši brennisteinsfrķa frį 2026, sem žżšir, aš bruni jaršefnaeldsneytis veršur žar óleyfilegur.  Bįtar og skip, sem žar sigla um, verša žar žį knśin įrum, seglum, vetni, öšru tilbśnu eldsneyti eša rafmagni frį rafgeymum.

Ķ marz 2019 sektušu Noršmenn grķska śtgerš faržegaskipa um nęstum kUSD 80 (MISK 10) fyrir brot į reglum um brennistein. Ķslendingar eru augsżnilega eftirbįtar Noršmanna ķ žessum efnum, žvķ aš ekki er vitaš um athugasemdir ķslenzkra yfirvalda viš mengun faržegaskipanna, og žess vegna er almenningur lķtt mešvitašur um mengunarhęttuna, sem af žeim stafar.  Er ekki naušsynlegt aš setja markiš į 2030 ķ žessum efnum, žannig aš f.o.m. 2030 rķki nįnast brennisteinsbann ķ ķslenzkum fjöršum og flóum gagnvart fartękjum į legi ?  Skilyrši er aš sjįlfsögšu, aš žį verši bśiš aš rafvęša hafnirnar fyrir allar stęršir skipa, sem žangaš mega koma. Žar veršur rķkisvaldiš aš stķga fram og leggja fram fé śr "kolefnissjóšinum" til styrktar verkefninu.

Norska śtgeršarfélagiš Hurtigruten vķsaši leišina til framtķšar ķ žessum efnum meš sķnu nżja faržegaskipi, MS Roald Amundsen, sem fór ķ sķna jómfrśarferš frį Tromsö, um 320 km noršan viš heimskautsbaug, ķ jślķ 2019.  Talsmenn Hurtigruten segja, aš žessi 530 faržega farkostur sé fyrsta tengiltvinnskipiš, sem fęr orku frį rafgeymum og er meš LNG-knśna vél til vara, žannig aš ķ eldsneytisrekstri losar skipiš 20 % minna CO2 en svartolķuskip og 90 % minna SO2 og NOx. Į nęstu 2 įrum įformar félagiš aš breyta 11 af 16 skipum sķnum ķ tengiltvinnskip af žessu tagi.

Žetta er hęgt, af žvķ aš skip Hurtigruten eru tiltölulega lķtil, meš rśmlega 500 rśm.  Žaš er erfišara aš breyta skipum Carnivals, sem mörg hver taka meira en 5000 faržega.  Stęrri skipin nota meira afl per tonn eiginvigt en minni skipin, og talsmenn Carnival segja, aš rafgeymarnir, sem slķk skip śtheimta, myndu taka upp megniš af rżminu um borš. Fyrir slķk skip er tengiltvinnlausnin įkjósanleg, žvķ aš žau mundu žį ganga fyrir rafmagni ķ höfn og ķ fjöršunum, en į śthafinu fyrir gasi.  Skilyrši er žį, aš hafnaryfirvöld hafi nęgt rafmagn ķ boši, allt aš 10 MW per skip. 

 

 

 

 


"Aršbęrar loftslagsašgeršir"

Žann 24. október 2019 birtist dęmalaus grein ķ Fréttablašinu undir ofangreindri fyrirsögn eftir Ingólf Hjörleifsson, ašjunkt viš eitthvert Verkfręši- og nįttśruvķsindasviš (viš hvaša skóla kom ekki fram). Af greininni framgengur draumur stęks vinstri gręningja, hvort sem hann fylgir VG aš mįlum ešur ei, um afturhvarf til fortķšar, nś ķ krafti skefjalauss hręšsluįróšurs um nįttśruhamfarir af mannavöldum. Dómsdagsspįmenn finna sér alltaf nż tilefni til aš lįta aš sér kveša, og andstęšingar išnvęšingar Ķslands hafa alltaf bundiš upp ķ "Zeitgeist" hvers tķma og flengrišiš honum gegn framförum landsins ķ atvinnulegu tilliti.  

Fyrsta skotmarkiš er fjölskyldubķllinn, sem žó er langflestum fjölskyldum į Ķslandi grķšarlega mikilvęgur vegna bśsetu žeirra, atvinnusóknar, skólasóknar afkomendanna og tómstundaiškunar fjölskyldunnar.  Hann sparar grķšarlegan tķma, eykur žęgindi og skapar fjölskyldunni įšur óžekkt frelsi. Fjölskyldubķllinn fól ķ sér byltingu lķfsgęšanna til hins betra, og almenningssamgöngur eša reišhjól koma aldrei ķ hans staš.  Žaš žarf verulega veruleikafirringu til aš lįta sér detta žaš ķ hug, hvaš žį aš berjast fyrir žvķ hérlendis.  Hann er hins vegar dżr, en vegna orkuskiptanna, sem lķka eru naušsynleg til aš varšveita loftgęši, ašallega ķ žéttbżli, stendur rekstrarkostnašarhlišin til bóta hérlendis vegna nęgra ónżttra endurnżjanlegra orkulinda. Žį mega orkufyrirtękin hér reyndar ekki leika lausum hala. Nś veršur litiš į skrif téšs ašjunkts:

"Róttękar breytingar ķ lagaumhverfi bķlaflotans.  Rafmagnsbķlum fjölgar ört eša um 15 - 20 % [af hverju ?] į nęstu įrum, en žaš nęgir engan veginn til aš uppfylla skilyrši Parķsarsamkomulagsins frį 2016 [40 % minni losun CO2 įriš 2030 en įriš 1990 - innsk. BJo].  Tilkoma Borgarlķnu er vissulega mótvęgisbyggjandi, en takmarkašur žįttur.  Ökutękjum į vegum žarf einfaldlega aš fękka, svo [aš] um munar."

Žessi forręšishyggja er einfaldlega óžolandi og ólķšandi.  Žaš er ekki ķ verkahring yfirvalda aš įkveša, hvers konar samgöngutęki borgararnir velja sér til handa.  Dagdraumar um Borgarlķnu snśast einmitt um aš veita Strętó forgang ķ umferšinni, og žį er hętt viš, aš žrengt verši enn aš fjölskyldubķlnum, sem augljóslega žarf žó fleiri akreinar į stofnbrautum.  Reynslan hingaš til af auknum fjįrveitingum til Strętó til aš auka hlutdeild hans ķ umferš gefur hins vegar sterka vķsbendingu um, aš fjįrfestingar ķ Borgarlķnu verši algerlega misheppnašar og įrangurslausar ķ žį veru aš fękka bķlum ķ umferšinni.  Nęr vęri aš verja fénu af skynsemi og fjįrfesta ķ aš greiša götu vaxandi fjölda fjölskyldubķla.  Žaš er tęknilega vel framkvęmanlegt og ódżrara en Borgarlķnuęvintżriš. Višbįrur um, aš nżjar akreinar fyllist strax af bķlum eru gott dęmi um afturhaldshugsun, sem er eiginlega  žéttbżlisfjandsamleg.

Nęst kemur stalķnistķsk sżn Ingólfs į skipulagslausnir:  

"Žörf er į nżjum og haldbęrum breytingum, sem samtengja bķlaeign viš bśsetu.  Nota mętti hlutfall af fermetrastęrš fasteigna sem męlistiku fyrir fjölda ökutękja, sem hęgt vęri aš skrį į višeigandi eign."

 Ekki er vaninn aš skrį ökutęki į fasteign, heldur į einstakling eša lögašila.  Žetta fyrirkomulag setur einstaklingsfrelsi ķ landi, žar sem gnótt er landrżmis, allt of miklar og algerlega óžarfar skoršur.  Žetta er ofstjórn.  Į t.d. aš meina žremur, sem bśa ķ 60 m2 ķbśš, aš eiga 3 bķla ? 

Ķ nęsta žętti tekur steininn śr, žvķ aš žar beinast fordómarnir gegn einu fyrirtęki, sem stundar hér heišvirša og merka starfsemi, og hefur skapaš landinu grķšarlegar gjaldeyristekjur ķ hįlfa öld:

"Straumsvķk getur oršiš hafnarsvęši fyrir skemmtiferšaskip į höfušborgarsvęšinu.  Žessum fljótandi borgum ętti aš vera óheimilt aš liggja viš landfestar og framleiša rafmagn meš brennslu jaršeldsneytis.  Ef markmišiš er aš žjóna žessum skipum, er žörf fyrir nżtt hafnarstęši, og er Straumsvķk įkjósanlegur kostur.  Žar eru innvišir meš hįspennu- og tengivirki til aš męta breyttum žörfum, sem ašlaga žarf aš umgjörš hafnarinnar og orkužörfum skipanna, en vęri ekki óyfirstķganlegt verkefni.  Ekkert hafnarstęši į höfušborgarsvęšinu er betur til falliš meš minnsta mögulega tilkostnaši."

Žarna leggur Ingólfur Hjörleifsson ķ raun til aš hętta įlframleišslu ķ Straumsvķk og nota innvišina žar til aš taka į móti skemmtiferšaskipum og tengja žau viš rafkerfi įlversins, į mešan į dvöl žeirra stendur.  Hann bķtur höfušiš af skömminni meš žvķ aš fullyrša, aš slķk rįšstöfun yrši hvergi ódżrari.  Hiš rétta er, aš hśn yrši óvķša dżrari, žvķ aš žaš eru engar smįręšistekjur, sem tapast.  Hér veršur litiš į nokkra kostnašar- og tekjužętti ķ žessu dęmi:

  1.  Reiknaš er meš möguleika į landtengingu tveggja stórra faržegaskipa samtķmis, og aš mesta samtķmaaflžörf sé 20 MW.
  2. Bjartsżnisįętlun um orkusölu til faržegaskipa 4 mįnuši į įri gęti gefiš 40 GWh/įr.  Hana mį e.t.v. selja til skipanna į 20 ISK/kWh + vsk.  Žį verša brśttótekjur 800 MISK/įr, en til Landsvirkjunar og Landsnets myndu renna 200 MISK/įr, svo aš nettótekjur af raforkusölu til faržegaskipanna ķ Straumsvķk yršu 600 MISK/įr samkvęmt žessu. Meš žessum nettótekjum žarf aš standa straum af fjįrfestingu, višhaldi og rekstri bśnašarins.
  3. Žótt innvišir rafmagns séu góšir ķ Straumsvķk, einnig viš höfnina, žarf aš ašlaga dreifistöšvarnar žar aš tengingu viš faržegaskip og setja upp tengibśnaš viš skip.  Žetta gęti kostaš um MISK 500.  Endurgreišslutķminn er žannig um eitt įr, sem žykir yfirleitt réttlęta fjįrfestingu.  
  4. Sį galli er aušvitaš į gjöf Njaršar, aš forsenda žessa alls er aš afleggja nśverandi starfsemi ķ Straumsvķk.  Žaš er ofbošslega dżrt og veldur žvķ, aš žessi višskiptahugmynd er daušadęmd.  Höfundur žessa vefpistils gerir t.d. rįš fyrir žvķ, aš gjaldeyristekjur af starfsemi įlversins ķ Straumsvķk įriš 2018 hafi numiš a.m.k. mrdISK 65 m.v. nśverandi gengi bandarķkjadals 125 ISK/USD, en žessi višskipti fara fram ķ žeirri mynt.  Af žessari upphęš mį, m.v. upplżsingar į vefsetri Samįls, reikna meš, aš innlendur kostnašur hafi numiš um mrdISK 30 og aš veršmętasköpunin innanlands hafi veriš um mrdISK 27 eša tęplega 1 % af VLF žaš įr.

Žaš er žannig arfaslök višskiptahugmynd aš hętta nśverandi starfsemi ķ Straumsvķk og taka ķ stašinn aš selja žašan rafmagn til faržegaskipa.  Yfir 500 manns myndu missa vinnuna og sįrafį störf skapast ķ stašinn.  Žeir, sem vinnuna missa, geta ekki bśizt viš aš fį jafn vel launuš störf ķ stašinn, žvķ aš įlišnašurinn į Ķslandi borgar meira en mešallaun, sem tķškast ķ hverri starfsstétt.  A.m.k. 1000 manns til višbótar į öšrum launaskrįm mundu verša fyrir tekjumissi, og hiš opinbera yrši fyrir verulegu höggi.  Atburšur af žessu tagi hefur verulega neikvęš įhrif į višskiptajöfnušinn, sem getur valdiš gengissigi, sem skeršir hag allra landsmanna.  Žaš er algerlega įbyrgšarlaust aš fitja upp į vitleysu af žessu tagi, en žaš var ekki allt komiš frį ašjunktinum meš žessu fimbulfambi hans:

"Svanasöngur įlversins ķ Straumsvķk er óumdeilanlegur, og hefur reksturinn seinustu įrin ekki gengiš vel.  Tękjabśnašur er gamall, og meš stuttu millibili hafa myndazt svokallašir ljósbogar ķ kerskįlum verksmišjunnar.  Öll skynsamleg rök eru til stašar fyrir lokun įlversins.  Spara mętti śtsölu žjóšarbśsins į orku til stórišju og minnka gróšurhśsalofttegundir ķ sama vetfangi."

Žetta er argasta svartagallsraus, sem į sér enga stoš ķ veruleikanum, en viršist hafa bśiš um sig ķ heila žessa ašjunkts, hvar sem hann starfar, viš afar óheilnęmar ašstęšur.  Ķ Straumsvķk fer ekki fram svanasöngur starfseminnar, enda er langt komiš  viš aš endurręsa rafgreiningarkerin, sem įkvešiš var aš stöšva framleišslu ķ ķ sumar vegna óhentugs hrįefnis (og s.k. kaldręsingu lauk 01.11.2019).

Tękjabśnašur er alls ekki allur gamall, žvķ aš ķ kjölfar hruns fjįrmįlakerfisins 2008 fjįrfesti Rio Tinto Alcan, eigandi ISAL, fyrir um mrdISK 100 ķ nżjum bśnaši ķ raforkukerfinu, ķ steypuskįlanum og vķšar. Į žessu įri,2019, var nżr sśrįlslöndunarkrani tekinn ķ gagniš, og er sį nżi mun afkastameiri en sį gamli. Žannig er enginn uppgjafarhugur ķ starfsmönnum ISAL, žótt tilvitnašur ašjunkt viršist halda žaš. Verksmišjunni hefur veriš vel viš haldiš, og hśn hefur veriš ķ fremstu röš sjįlfvirknivęšingar. Tęknilegur rekstur verksmišjunnar hefur aš mörgu leyti veriš framśrskarandi, og er t.d. koltvķildislosun į hvert framleitt tonn Al meš žvķ allęgsta ķ heiminum.

Aš reyna aš gera sér mat śr ljósbogamyndun til aš reyna aš koma höggi į ISAL er aulaframkoma.  Žessum pistilhöfundi er kunnugt um žaš, aš engin önnur verksmišja hérlendis eša ķ eigu Rio Tinto, og žótt vķšar vęri leitaš, bżr aš jafnfullkominni ljósbogaskynjun og -vörn og ISAL, enda varš mjög takmarkaš tjón af völdum téšs ljósboga (gat į žekju), en slķkir ljósbogar hafa valdiš margföldu tjóni į viš žetta, m.a. ķ žeim kerskįla, sem hér um ręšir, įriš eftir gangsetningu hans, enda var ISAL žį ekki bśiš aš innleiša ljósbogavörn sķna ķ nżja kerskįlanum, heldur treysti į žį vörn, sem meš nżja bśnašinum kom.  Frumįstęša vandręšanna ķ sumar var mikill hiti ķ kerum af völdum gallašs hrįefnis, sem olli miklum skautföllum, en slķkir atburšir framkalla ljósboga.

Žaš standa engin rök til žess aš loka ISAL-verksmišjunni nśna, hvorki til aš hęgt sé aš taka į móti faržegaskipum ķ Straumsvķk eša af öšrum įstęšum.  Žaš eru alger öfugmęli, aš ķ Straumsvķk fari fram "śtsala" į raforku.  ISAL borgar langhęst raforkuverš allra stórišjuvera landsins, sem eru meš langtķmasamning, og žetta verš er langt ofan viš tilkostnaš Landsvirkjunar og Landsnets viš öflun og flutning žessarar orku til Straumsvķkur. Veršiš er jafnframt hęrra en ķ mörgum įlverksmišjum į Vesturlöndum og miklu hęrra en ķ Mišausturlöndum. Raforkuveršiš ógnar samkeppnisstöšu verksmišjunnar, žvķ aš hśn veršur auk žess aš glķma viš hęrri flutningskostnaš en samkeppnisašilarnir.

Orkuveriš, sem ķ upphafi lį til grundvallar starfseminni, Bśrfellsvirkjun, er fyrir löngu uppgreitt meš fé frį ISAL og malar nś eiganda sķnum gull, vinnslukostnašur  virkjunarinnar, sem tengist nżjum orkusamningi viš ISAL, Bśšarhįlsvirkjunar, er einnig mun lęgri en nemur orkuveršinu til ISAL. 

Žaš er ķ raun minni munur į orkuveršinu til ISAL og almennu heildsöluverši raforku ķ landinu en nemur įvinningi orkufyrirtękis af aš virkja vatnsfall einvöršungu fyrir įlver mišaš viš einvöršungu fyrir almennan markaš.  Langtķmasamningur er ein skżring į žvķ (veitir betri lįnskjör), önnur er miklu jafnara įlag įlvers en almenns markašar og betri nżting fjįrfestingarinnar, žrišja er hęrri aflstušull įlvera, sem gerir enn meira af heildarorkunni nżtanlega og seljanlega.  Žannig hefur stórišjan lengi stašiš undir fjįrfestingum ķ raforkukerfinu og ķ raun greitt nišur orkuverš til almennings, sem er skżringin į žvķ, aš almenningur į Ķslandi bżr viš eitt lęgsta raforkuverš ķ heiminum įn žess, aš žaš sé greitt nišur af hinu opinbera.  

Aušvitaš fellur ašjunktinn lķka ķ žį forarvilpu aš halda žvķ fram, aš įlver į Ķslandi auki viš gróšurhśsaįhrifin ķ andrśmslofti jaršar.  Hiš rétta er, aš įlverin 3 į Ķslandi draga śr losun heimsins um a.m.k. 12 Mt CO2 į įri, sem jafgildir 2-3 faldri losun ķbśa Ķslands, mišaš viš, aš sama magn įls yrši framleitt annars stašar, žar sem ekki er völ į kolefnisfrķum orkulindum.  Žar viš bętist, aš ķslenzku įlverin hafa nįš tiltölulega mjög góšum tökum į losun CF4 og C2F6, kolflśorķša, sem eru öflugar gróšurhśsalofttegundir, og mengunarvarnir eru allar til fyrirmyndar ķ Straumsvķk.  T.d. fjįrfesti Rio Tinto Alcan ķ nżju hreinsivirki fyrir kerreykinn į įrunum 2011-2014.

"Bręšsla į mįlmgrjóti og śtblįstur olķudrifinna véla eru stęrsti orsakavaldur gróšurhśsalofttegunda hérlendis.  Mįlmbręšsla og önnur stórišja notar į bilinu 85-90 % af endurnżjanlegum orkugjöfum landsins og beinlķnis hindrar nżsköpunaratvinnuvegi ķ aš nį rekstrarlegri fótfestu.  Žörf er į lagabreytingum, svo [aš] viš sem žjóšfélag getum haft ašra vitsmunalegri og aršbęrari atvinnuvegi en mįlmbręšslu, sjįvarśtveg og feršažjónustu."

Ašjunktinn er aš reyna aš koma žvķ inn hjį landsmönnum, aš žeir séu syndarar gagnvart heiminum öllum ķ umhverfismįlum, žegar stašreyndum mįlsins er žveröfugt fariš; starfsemi įlišnar į Ķslandi sparar lofthjśpnum a.m.k. 12 Mt/įr af CO2 auk žess sparnašar, sem hlżzt af notkun įls vegna léttleika žess, en hann er aušvitaš óhįšur framleišslustaš.  Ķslendingar eru einfaldlega aš fylgja višteknum hagfręšikenningum um nżtingu hlutfallslegra yfirburša sinna og landsins, žegar žeir framleiša mįlma meš eins umhverfisvęnum hętti og framast er kostur nśna, veiša nytjastofna ķ efnahagslögsögunni og bjóša erlendu feršafólki aš skoša einstęša eyju sķna noršur undir heimskautsbaug.  Bošskapur ašjunktsins er forneskjulegt afturhaldsvęl, sem bķšur ekki upp į annaš en afturhvarf til fortķšar og fįtęktar.

"Brżn žörf er į lagabreytingum, er varša sölu Landsvirkjunar į raforku žjóšarbśsins, og tilkoma sęstrengs mun auka įbata og minnka įhęttu orkuframleišenda hérlendis.  Sala į raforku ķ gegnum sęstreng mun koma fram sem įhęttudreifing fyrir Landsvirkjun, žar sem selt er til nżrra ašila og undir öšrum skilmįlum.  Frį įrinu 2016 hafa veriš birtar skżrslur (Landsvirkjun, Orkustofnun, atvinnuvega- og nżsköpunarrįšuneytiš, Gamma), sem sżna įrlega į fimmta tug milljarša króna ķ aukinni hagsęld žjóšarbśsins sem tekjur til rķkisins vegna sölu į raforku gegnum sęstreng til Evrópu.  Žaš munar um minna en 50 milljarša."

Hér er fariš algerlega meš stašlausa stafi.  Žaš hefur einmitt ekki tekizt meš trśveršugum hętti ķ nokkurri skżrslu aš sżna fram į žjóšhagslega hagkvęmni žess aš selja raforku um sęstreng til śtlanda. Žaš er śt af žvķ, aš mismunur raforkuveršs ķ Evrópu og flutningskostnašar raforku žangaš frį Ķslandi er ekki nęgur til aš veita raforkusölu um sęstreng žjóšhagslega hagkvęmni, nema bętt verši meira en 35 EUR/t CO2 viš veršlagningu losašs koltvķildis frį raforkuverum og žaš endurspeglist ķ mešalveršinu.  Žaš mun hins vegar aldrei verša svo, žvķ aš veršhękkanir munu ašallega koma fram ķ verši afltoppanna, en ašeins aš litlu leyti endurspeglast ķ mešalveršinu, eins og lesa mį um ķ Skżrslu Orkunnar okkar, śtg. 16.08.2019, kafla 6.

Žaš stappar nęrri geggjun aš halda žvķ fram, aš raforkuśtflutningur um sęstreng muni "minnka įhęttu orkuframleišenda hérlendis".  Ekkert rķkisvald ķ Evrópu né ESB er fśst til aš įbyrgjast raforkuverš frį Ķslandi.  Ķslenzkir raforkuseljendur munu žurfa aš setja alla sķna raforku į markaš orkukauphallar Nord Pool fyrir Noršvestur-Evrópu, nema žį, sem bundin er meš langtķmasamningum į Ķslandi, og žessi markašur er sveiflukenndur, og veršiš mun hrynja, ef/žegar nż tękni brżzt inn į žennan markaš, t.d. žórķum-kjarnorkuver, sem veriš er aš rannsaka ķ Evrópu, Noršur-Amerķku, Austur-Asķu og e.t.v. vķšar.  Nśverandi langtķmasamningar um raforkusölu til įlveranna į Ķslandi eru hins vegar óhįšir slķkum sveiflum, en sumir žeirra taka hins vegar miš af markašsverši įls.  Móšurfyrirtęki įlveranna standa sem tryggingarašili aš kaupskyldu 80 %- 90 % forgangsorkunnar samkvęmt samningum.  Ašjunktinn viršist lifa ķ raunveruleikafirrtum heimi fordóma og fordęšuskapar.

Tökum dęmi af ISAL: Į įrinu 2018 keypti fyrirtękiš 3361 GWh af Landsvirkjun og ętla mį śt frį gögnum Samįls o.fl., aš žį hafi veršmętasköpun ISAL innanlands numiš mrdISK 27.  Hlutfall žessara tveggja stęrša gefur veršmętasköpun raforku til ISAL innanlands 8,0 ISK/kWh eša 64 USD/MWh m.v. nśverandi gengi.  Sala um sęstreng aš frįdregnum öllum višbótar kostnaši vegna hennar innanlands, t.d. af uppbyggingu flutningskerfis frį stofnrafkerfinu aš landtökustaš sęstrengs, veršur žį aš gefa Landsvirkjun hęrri tölu en žetta, svo aš sala um sęstreng verši žjóšhagslega hagkvęm.  Žvķ fer hins vegar vķšs fjarri.  

Samkvęmt gögnum frį sęstrengja- og rafbśnašarframleišanda myndi kostnašur sęstrengs og endabśnašar 600 MW kerfis nema mrdUSD 2,5. M.v. 5,0 % įvöxtunarkröfu į įri, mešalafskriftatķma 16,8 įr, 10 % töp ķ streng og endabśnaši og įrlegan višhaldskostnaš 1-2 % af stofnkostnaši, žį fęst įrlegur kostnašur fjįrfestingarinnar MUSD 48.  Sé reiknaš meš, aš seld orka verši 4000 GWh/įr inn į flutningsbśnaš viš strönd, žį nemur flutningskostnašurinn 50 USD/MWh auk flutningskostnašar innanlands.  Ef reiknaš er meš hękkun mešalveršs um 60 % frį nśverandi, ž.e. upp ķ 80 EUR/MWh=90 USD/MWh, žį fęr orkuseljandi hér į Ķslandi veršiš 40 USD/MWh, en į žį eftir aš greiša Landsneti fyrir flutninginn innanlands.  Sį kostnašur nemur aš lįgmarki 5 USD/MWh.  Landsvirkjun fęr žannig ķ mesta lagi 35 USD/MWh ķ sęstrengsvišskiptum meš ISAL-orkuna og tilfallandi umframorku, en ISAL-orkan er aftur į móti nśna aš skapa 64 USD/MWh ķ veršmętum innanlands. Žarna vantar nęstum 30 USD/MWh upp į eša 47 %, aš sęstrengsvišskiptin nį samjöfnuši viš ISAL-orkuvišskiptin.  

Žetta bil veršur ekki brśaš ķ fyrirsjįanlegri framtķš įn verulegra mešlaga, t.d. śr sjóšum Evrópusambandsins, en įhętta slķkra višskipta er margföld į viš įhęttu nśverandi višskipta. Žaš er žess vegna tóm firra, aš lofthjśpnum eša žjóšarbśskap landsmanna geti gagnast aš loka ISAL og selja raforkuna ķ stašinn inn į Innri markaš ESB um sęstreng.  

isal_winter

 

 

 

 

 

 

 

 


Er bjart yfir birtingu gagna ?

Valdhafar hérlendis eru pukurgjarnir meš višfangsefni sķn og jafnvel įkvaršanir, eins og žeir vęru į mįla hjį Mišstjórn sovézka kommśnistaflokksins, en ekki aš vinna fyrir 0,36 M manns į eyju noršur ķ Atlantshafi.

Žetta er óttalega heimóttarleg hegšun ķ samanburši viš anda stjórnsżslu- og upplżsingalaga hér og boriš saman viš nįgranna okkar og fręndur į hinum Noršurlöndunum, t.d. Noršmenn. Sleifarlagi opinberrar stjórnsżslu er viš brugšiš, og er sem metnašarleysi og doši liggi yfir vötnum.  Meš auknu reglufargani, heimatilbśnu og aš utan (EES), hefur keyrt um žverbak, og er Byggingarreglugeršin eitt dęmi.  Žunglamaleg stjórnsżsla er rįndżr, žvķ aš hśn sóar tķma fjölda manns, og dregur žannig śr framleišniaukningu, sem žó er undirstaša lķfskjarabata ķ landinu.

Vakin hefur veriš athygli į nokkrum öšrum dęmum um žetta į žessu vefsetri, og nś hefur Umbošsmašur Alžingis įvķtaš stjórnvöld fyrir tregšu sķna viš ešlilega upplżsingagjöf og bent į algerlega óešlilega hįtt hlutfall beišna um upplżsingar frį hinu opinbera, sem lendi hjį įfrżjunarnefnd um upplżsingamįl. Sem betur fer er nś komin fram tillaga frį Stjórnarrįšinu um aš draga nokkrar tennur śr vinstri hvofti eins argasta kerfisdżrsins, Samkeppnisstofnunar.  "Kśba noršursins" lét ekki ašeins duga aš innleiša hér löggjöf ESB į samkeppnissviši, heldur bętti ķ kerfishķtina, og er žaš ekki ķ eina skiptiš, sem ķslenzkir bśrókratar eru į fölskum forsendum lįtnir komast upp meš aš gerast kažólskari en pįfinn.  Alžingismenn verša aš muna, aš reglugeršafargan kemur aš lokum nišur į neytendum, kjósendum žeirra, žannig aš žeir verša aš standa į bremsunum.

Argvķtugum žagnarhjśpi var varpaš yfir žį įkvöršun rķkisstjórnar Siguršar Inga Jóhannssonar 2016, žar sem Lilja D. Alfrešsdóttir var utanrķkisrįšherra og Ragnheišur Elķn Įrnadóttir var išnašarrįšherra, aš fallast ķ einu og öllu į žį kröfu ESA (Eftirlitsstofnunar EFTA) aš taka upp nżtt fyrirkomulag viš endurnżjun į og śtgįfu nżrra orkunżtingarleyfa fyrir orkulindir ķ eigu hins opinbera. 

Markašurinn skal eftir breytinguna aš kröfu ESA rįša žvķ, hver fer meš žessi nżtingarleyfi, og žessi markašur er vęntanlega Innri markašur EES.  Fyrir žessu mįli var gerš grein ķ skżrslu Orkunnar okkar, 16.08.2019, og žar var sterklega varaš viš žessu į žeim forsendum, aš 0,36 M manna samfélag gęti ekki stašiš gegn afli 500 M manna markašar um nżtingu eftirsóknarveršra aušlinda. 

Žetta žżšir žį meš öšrum oršum, aš vegna žessarar įkvöršunar ķ utanrķkisrįšherratķš Lilju D. Alfrešsdóttur (utanrķkisrįšherra fer meš EES-mįl ķ samstarfi viš fagrįšherra) stefnir ķ, aš Ķslendingar glutri nišur umrįšarétti orkulinda rķkisins og sveitarfélaganna, žótt žeir eftir sem įšur haldi eignarrétti sķnum. Hvers virši er hann, žegar umrįšarétturinn er farinn annaš ? 

Einhver hefši nś haldiš, aš žetta mįl vęri einnar messu virši į opinberum vettvangi og aš į móti mętti draga śr frošunni og móšursżkinni, sem of mikinn tķma taka, s.k. umbśšastjórnmįl, hismi, sem alltaf sneiša hjį kjarna mįls.  Nei, engin rķkisstjórn frį žessum atburši, sķzt nśverandi leyndarhyggjustjórn Katrķnar Jakobsdóttur, hefur séš įstęšu til aš skżra śt fyrir žjóšinni žessa grundvallar stefnubreytingu um stjórnun į nżtingu orkulindanna.  Stefnir nś ķ, aš hér gęti oršiš um kosningamįl aš ręša, žvķ aš išnašarrįšherra hefur bošaš framlagningu mįls į 150. löggjafaržinginu, žar sem rķkisstjórnin viršist loks ętla aš efna loforšiš viš ESA (Eftirlitsstofnun EFTA), sem felldi kvörtunarmįliš nišur ķ janśar 2017 eftir uppgjöf rķkisstjórnarinnar ķ žeirri vissu, aš stašiš yrši viš loforšiš. 

Veršur išnašarrįšherra kįpan śr žessu klęši sķnu ?  Žaš mun a.m.k. verša lķfleg umręša alls stašar į landinu og ķ öllum frjįlsum fjölmišlum, svo og į žingi.  Sś umręša er lķkleg til aš narta enn af fylgi stjórnarflokkanna, og sį fylgisflótti fer vonandi žangaš, sem raunveruleg andstaša er viš mįliš.  Hennar er ašeins aš vęnta af krafti frį Mišflokkinum, en OP#3 flokkarnir hafa vęntanlega ekki miklar athugasemdir.  

Norska rķkisstjórnin lagši į hinn bóginn ekki upp laupana eftir móttöku bréfs frį ESA 30. aprķl 2019 um, aš ašferš norska rķkisins viš śthlutun nżtingarleyfa orkulinda ķ eigu rķkisins strķddi gegn Žjónustutilskipun ESB, samkeppnisreglum o.fl., eins og ESA heldur fram.  Žann 5. jśnķ 2019 sendi olķu- og orkurįšuneytiš snöfurmannlegt bréf til ESA meš lögfręšilegum śtleggingum į žvķ, aš žetta mįl kęmi ESA ekki viš, vęri utan valdsvišs Eftirlitsstofnunarinnar og sneri aš fullveldisrétti Noregs til aš rįša yfir nżtingu orkulinda Noregs.  

Žvķ mišur er hér grundvallarmunur į afstöšu Ķslands og Noregs til samskipta viš ESA, og žaš er mikiš įhyggjuefni fyrir hérlandsmenn, aš allur dugur viršist śr ķslenzka stjórnkerfinu, žegar kemur aš žvķ aš standa ķ lappirnar gagnvart EES/ESB.  Er engin döngun lengur ķ ķslenzkum stjórnmįlamönnum viš völd og embęttismönnum žeirra ?  Stóržinginu var tilkynnt um bréf norsku rķkisstjórnarinnar til ESA, og lżsti žaš yfir žverpólitķskri samstöšu meš rķkisstjórninni, sem er fremur sjaldgęft, en skżrist af žvķ, aš Noršmenn telja "erfšasilfur" sitt ķ hśfi.

Žetta er ennfremur mjög athyglisvert ķ ljósi žess, aš norska rķkisstjórnin hefur veriš talin fremur höll undir ESB. Enginn veit hins vegar um afstöšu Alžingis til uppgjafarbréfs ķslenzku rķkisstjórnarinnar, og žaš hefur ekki veriš birt, en į vef ESA er vitnaš til žess og svarbréfiš birt, žar sem mįlinu var žar meš sagt lokiš.  Allt er žetta óbošlegt og til vitnis um pólitķskar heybrękur, sem žola ekki dagsljósiš hérlendis.

 Reykjavķkurbréf Morgunblašsins 13.09.2019 bar yfirskriftina: 

"Bjart er yfir birtingu gagna".

Žar segir svo ķ undirkaflanum: 

"Ólęknandi hręšslupśkar":

"En óttaköstin, sem įkvešin tegund af mönnum veršur heltekin af, žegar aš skiljanleg rök vilja alls ekki eiga samleiš meš žeim, er žó erfišara aš botna ķ en bęnakvakiš śt af hnerranum.

Umręšan um orkupakkann stóš stutt, žótt hśn teygšist töluvert yfir almanakiš.  Žeir, sem gengu erinda žeirra, sem gįfu fyrirmęlin um aš innleiša tiltekna tilskipun, ręddu mįliš sįrasjaldan og aldrei efnislega.  Žeir, sem įttu formsins vegna aš vera ķ forsvari, virtust algerlega ófęrir um žaš og stöglušust žvķ į innihaldslausum klisjum, sem śtlitshönnušum sjónarmiša var borgaš af almenningi fyrir aš snķša ofan ķ žį.  

Fyrst snerust žęr um žaš, aš mįliš, sem žeir höfšu ekki sett sig inn ķ, vęri algjört smįmįl.  Nęst kom žreytta tuggan um, aš žau rök, sem meirihluti žjóšarinnar ętti samleiš meš, "stęšust ekki skošun".  En sś skošun fór aldrei fram, svo aš séš vęri.  Hvorug žessara ašferša gekk upp.

Aš lokum endaši mįlatilbśnašurinn meš žvķ aš segja, aš EES-samningurinn myndi fara śt um žśfur, yrši žetta "smįmįl" ekki samžykkt.

Vandinn er sį, aš žaš er sjįlfur grundvöllur samningsins, aš Ķsland geti hafnaš slķkum tilskipunum, algjörlega aš eigin mati.  Gęti žjóšin žaš ekki, hefši lagasetningarvald Alžingis veriš flutt śr landi, sem ekki stęšist stjórnarskrį.  

Margoft var um žaš spurt, hvaš menn hefšu fyrir sér um žaš, aš EES-samningurinn hryndi, ef "žetta smįmįl" yrši ekki samžykkt.  Enn hefur ekki komiš svar viš žvķ.  Einhver marktękur hlżtur žó aš hafa sett fram slķkar hótanir.  Varla hafa žęr veriš fabślerašar ķ heimilisišnaši.  

Og žaš ömurlega er, aš žaš var į grundvelli žessa hręšsluįróšurs, sem mįliš var afgreitt, svo lķtilfjörlegt sem žaš er.  Mįliš var rekiš įfram į óttanum."

 Žetta er einn haršasti dómur yfir stjórnvöldum, sem Morgunblašiš hefur kvešiš upp śr meš į lżšveldistķmanum, og voru žó vinstri stjórninni 1956-1958 ekki vandašar kvešjurnar.  Žaš er aušvitaš jafnframt mikill įfellisdómur yfir framkvęmd EES-samningsins, aš rķkisstjórnin skuli, aš žvķ er viršist, fara fram meš löggjöf Evrópusambandsins gagnvart Alžingi į grundvelli hótana, innlendra eša erlendra, sem hśn žó treystir sér ekki til aš stašfęra, hvaš žį aš hśn hafi boriš žaš viš aš fęra rök fyrir gagnsemi löggjafarinnar fyrir ķslenzka žjóš.  Hśn greip hins vegar til žess óyndisśrręšis aš veifa fremur röngu tré en öngu, ž.e. aš innleišing žess hluta orkulöggjafar ESB, sem OP#3 spannar, skipti žjóšina engu mįli.  Žaš var žó margsinnis hrakiš, bęši į lögfręšilegum, orkustjórnunarlegum og efnahagslegum forsendum.  Aš EES-samningurinn sé hér keyršur įfram į svona lįgkśrulegum forsendum, fęrir okkur heim sanninn um, aš žetta herra-žręls-samband okkar viš ESB um Innri markašinn er komiš aš leišarlokum.

Höfundur Reykjavķkurbréfs gerši sķšan aš umręšuefni, aš barįttan ķ Bretlandi gegn śtgöngu Breta śr Evrópusambandinu vęri lķka rekin į óttanum.  Žaš hvarflaši žó ekki aš ašžrengdum Bretum eftir ósigurinn viš Dunkirque voriš 1940 aš lįta ķ minni pokann fyrir yfirgangi Berlķnar žį, heldur baršist Royal Airforce meš kjafti og klóm viš Luftwaffe um yfirrįšin ķ lofti. 

Wehrmacht og die Kriegsmarine höfšu komizt aš žeirri nišurstöšu, aš innrįs ķ England myndi mistakast, ašallega vegna brezka flotans, svo aš lofthernašurinn var ķ raun ekki barįtta um England, heldur barįtta um yfirrįš ķ lofti yfir Evrópu. Allir vita, hvernig žeirri barįttu lyktaši, og ekki kęmi žaš į óvart, aš Bretar stęšu enn einu sinni uppi meš pįlmann ķ höndunum eftir śtgönguvišureignina viš meginlandiš.  Žeir munu strax ķ kjölfariš fį višamikinn frķverzlunarsamning viš Bandarķkin, og vonandi hefur EFTA vit į aš gera viš žį vķštękan, nśtķmalegan  frķverzlunarsamning.  

Höfundur sama Reykjavķkurbréfs gerir Yellowhammer ("gultittling"), verstu svišsmynd May-stjórnarinnar um afleišingar BREXIT aš umręšuefni.  Ķ lokaundirkafla bréfsins stendur žetta:

"Žaš eina, sem manni žykir vanta ķ žessar spįr, vęri 11.:"Verši fariš śt įn śtgöngusamnings, gęti Pence, varaforseti, komiš ķ heimsókn ķ hįlfan dag og umferšaröngžveiti verša ķ öllum borgum Bretlands og standa ķ žrjį mįnuši, einkum ef žaš vęri starfsdagur ķ skólum.".

Skżringin į žvķ, aš May birti ekki žessa skżrslu, sem hśn pantaši, er augljóslega sś, aš žaš reyndist ekkert vera ķ henni.  Žegar bešiš var um žaš į žingi Bretlands, aš žessi skżrsla óttans yrši birt, žį var žaš gert.

Į Ķslandi er augljóst, aš helztu forystumenn landsins keyptu fullyršingar um žaš, aš fylgdu žeir įkvęšum EES samningsins og höfnušu fullgildingu įkvęšis, sem aš almenningur er į móti, žį yrši samningurinn aš engu !  Žaš žarf aš vķsu ótrślega trśgirni til, žvķ [aš] ekki er fótur fyrir žessari kenningu.  En žingiš hlżtur aš krefjast žess, aš öll gögn og rökstušningur "hinna andlitslausu", sem hręddi börnin, verši birt.

Žeir, sem töldu žessi rök góš og gild og létu žau duga til žess aš skipta um skošun į umdeildu mįli, geta ekki veriš į móti žvķ aš birta rökstušninginn.  Fyrst hann var svona öflugur, ętti hann aš vera til žess fallinn aš afla meiri skilnings į afstöšu, sem enn sętir mikilli tortryggni, sem mun einungis fara vaxandi, eftir žvķ sem tķmar lķša frį, og žegar ljósar veršur, hvers vegna ķ ósköpunum žetta var gert.  Žaš veršur bara verra aš bķša.  Žaš er žekkt."

Sagan mun ekki fara mjśkum höndum um žį, sem aš žessum ófögnuši stóšu, žvķ aš aušvitaš veršur flett ofan af žeim ķ fyllingu tķmans.

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband