Fęrsluflokkur: Vķsindi og fręši

Svipull er sjįvarafli

Rįšlegging Hafrannsóknarstofnunar um afla ķ ķslenzku fiskveišilögsögunni fiskveišiįriš 2021/2022 kom sem skrattinn śr saušarleggnum til almennings ķ landinu. Žvķ hefur veriš haldiš aš almenningi, aš meš rannsóknum og tölfręšilegum greiningum į męlinišurstöšum og 20 % aflareglu śr višmišunarstofni vęri veriš aš byggja upp vaxandi hrygningarstofn, svo aš veišarnar mundu aukast, žar til stofninn hefši nįš žolmörkum umhverfisins, fęšuframbošs o.ž.h. Menn töldu žeim mörkum enn ekki vera nįš, en er žaš svo ?  

Nś hefur annaš komiš į daginn.  Vķsindamenn telja sig nś hafa ofmetiš žorskstofninn um 267 kt eša 28 %.  Er žaš svo, eša er žorskurinn farinn annaš, varanlega ?  Vķsindamenn hafa ekki svör viš žvķ, og śr žvķ veršur aš bęta fljótlega.  Žótt Hafrannsóknarstofnun starfi undir rżni alžjóšlegs vķsindasamfélags, hefur henni oršiš alvarlega į ķ messunni.  Hśn veršur ķ sumar aš gera raunhęfa įętlun um śrbętur meš višeigandi kostnašarįętlun, sem rįšuneytin og fjįrlaganefnd Alžingis geta žį tekiš afstöšu til ķ haust.  Ekki er ólķklegt, aš setja žurfi samžykkta kostnašarįętlun į fjįrmįlaįętlun rķkisins, žvķ aš viš svo bśiš mį ekki standa.

Sama hvernig į žessa svišsmynd er litiš, er mįliš grafalvarlegt, žvķ aš afar gloppótt žekking fiskifręšinganna į įstandi fiskimišanna viš landiš blasir nś viš. Hins vegar varaši enginn spekingur utan stofnunarinnar viš žessu, og enginn rįšlagši minni veišar, nema sķšur sé.  Sé gert rįš fyrir, aš endurskošun višmišunarstęršar žorskstofnsins frį maķ 2021 sé "rétt", blasir viš ofmat stofns um 28 %.  Samkvęmt aflareglunni minnkar žessi įętlun leyfilegar žorskveišar į fiskveišiįrinu 2021/2022 nišur ķ um 188 kt eša um 70 kt, sem gęti jafngilt tekjutapi um mrdISK 40.  Žetta er höggiš, sem sjįvarśtvegurinn og žjóšarbśiš standa frammi fyrir į fiskveišiįrunum 2021/2022-2022/2023 vegna óvęnts mats į veršmętasta stofninum, en vegna dempunarreglu helmingast höggiš į hvort fiskveišiįriš, og nokkrir ašrir stofnar viršast vera aš hjarna viš. 

Ķ gamla daga hefšu žessi tķšindi haft ķ för meš sér gengisfellingu ISK, en enn stendur hśn alveg pallstöšug, žótt hśn hafi hękkaš talsvert, eftir aš hagur strympu ględdist į mįlmmörkušum og ķ feršageiranum og žótt Sešlabankinn hafi lįtiš af sölu gjaldeyris. Bęši er, aš sjįvarśtvegurinn er nś stöndugur og sveigjanlegur meš mikinn ašlögunaržrótt og žjóšarbśinu hefur nś vaxiš fiskur um hrygg meš fleiri öflugum gjaldeyrislindum.

Žaš sżnir sig nś svart į hvķtu, aš engin glóra er ķ, aš stjórnvöld fari aš rįšum sérvitringa og óvita um sjįvarśtveg og taki aš spila einhvers konar rśssneska rśllettu meš stórhękkun veišigjalda eša uppboši į žjóšnżttum aflaheimildum.  Slķkt er hreinręktuš dilla žröngsżnna pólitķskra hugmyndafręšinga og skemmdarverkastarfsemi į undirstöšuatvinnuvegi žjóšarinnar. 

Feršageirinn mun taka vel viš sér, žegar sóttkvķ óbólusettra linnir meš višunandi hjaršónęmi hér, vonandi 01.07.2021, og žį hlżtur aš verša nóg aš skima ašeins žį, sem ekki eru meš ónęmis- eša bólusetningarvottorš. Įriš 2021 veršur lķklega, žrįtt fyrir höggiš, įr sęmilegs hagvaxtar, eins og annars stašar į Vesturlöndum, enda varš rżrnun žjóšartekna meiri hér įriš 2020 en vķšast hvar annars stašar eša 6 %-7 %. Samt hękkaši kaupmįttur launa.  Žaš er lķklega einsdęmi, en jók örugglega atvinnuleysiš.  Verkalżšshreyfingin stakk hausnum ķ sandinn og fórnaši langtķmahagsmunum launžeganna fyrir skammtķmaįvinning žeirra, sem eru ķ öruggri vinnu.  Žaš er ótraustvekjandi afstaša, enda bera sumar yfirlżsingar forseta ASĶ o.fl. vott um stéttastrķšshugarfar, sem reynslan og samanburšur viš hin Noršurlöndin hefur sżnt, aš getur ekki gagnazt launžegum til lengdar.  Žaš, sem gagnast launžegum bezt, er aš vinna aš hįmörkun veršmętasköpunar ķ friši viš vinnuveitendur. 

Önnur grein, sem nś getur komiš til hjįlpar, er fiskeldiš, bęši ķ sjókvķum innan marka įhęttugreininga og buršaržolsmats Hafrannsóknarstofnunar, og ķ landeldiskerum. Eftirlitsstofnanir mega hvorki draga lappirnar né flaustra, heldur skulu žęr halda sig innan lögbošinna tķmamarka. 

Višbrögš forystu SĶF, Samtaka fyrirtękja ķ sjįvarśtvegi, viš leišréttingu į mistökum Hafró, voru rétt.  Žaš er skįrst ķ stöšunni aš fylgja rįšum beztu fįanlegu žekkingar į sviši haf- og fiskifręši, žótt henni sé įbótavant, enda gęti hundsun slķkra rįšlegginga haft slęmar afleišingar fyrir markašsstöšu ķslenzkrar framleišslu sjįvarśtvegsins erlendis, žar sem samkeppnin er hörš.  Vonandi dregur nś śr śtflutningi óunnins fiskjar, svo aš framleišendur geti haldiš markašsstöšu sinni fyrir unna vöru. Nś er įstęša fyrir utanrķkisrįšuneytiš til aš juša ķ Bretum um lękkun tolla į slķkum vörum.

Gunnlaugur Snęr Ólafsson birti frétt ķ Morgunblašinu 16. jśnķ 2021 um žessi slęmu tķšindi:

"Gera rįš fyrir samdrętti ķ śtvegi".

Žar stóš m.a.:

""Ég verš bara aš segja žaš, aš žetta eru mikil vonbrigši og žungbęr tķšindi.  Žetta er svo mikill nišurskuršur og mjög óvęnt.  Žetta mun valda tekjusamdrętti hjį sjįvarśtvegsfyrirtękjum og ljóst, aš menn verša aš grķpa til ašgerša ķ sķnum rekstri til aš męta žessu. 

Ég sé samt ekkert annaš ķ stöšunni en viš fylgjum rįšgjöf Hafró.  Viš veršum aš taka į žessu af įbyrgš og fylgja žessari vķsindalegu rįšgjöf meš langtķmahagsmuni ķ huga", segir Ólafur H. Marteinsson, forstjóri Ramma hf og formašur Samtaka fyrirtękja ķ sjįvarśtvegi."

Af sömu įstęšum og Ólafur tilgreinir, mun sjįvarśtvegsrįšherra aš öllum lķkindum fylgja žessari rįšgjöf Hafró ķ meginatrišum.  Skašinn er oršinn, og hann veršur ekki bęttur meš hókus-pókus ašferšum. 

Um žetta er žó ekki eining, og annan pól ķ hęšina tók Örn Pįlsson, framkvęmdastjóri Landssambands smįbįtaeigenda, en félagsmenn hans eru mjög hįšir žorskveišum:

"Hann kvešst binda vonir viš, aš rįšherra sjįvarśtvegsmįla fari śt fyrir rįšgjöf Hafrannsóknarstofnunar til aš lina höggiš, sem fylgir skeršingunni.  "Ég held žaš sé alveg hęgt.  13 % nišurskuršur ķ okkar helztu tegund er bara allt of mikiš.  Smįbįtarnir eru alveg hįšir žorskinum.""

Žaš er innbyggš dempun į breytingum ķ rįšgjöf Hafró, žvķ aš skeršingin vęri 27 %, ef hśn kęmi aš fullu fram į einu fiskveišiįri.  Žaš er ekki nóg, aš hagsmunaašilar haldi, aš óhętt sé aš veiša meira, ef vištekin aflaregla segir allt annaš. 

Žaš er ešlilegt og skiljanlegt, aš sjįvarśtvegsfyrirtęki leiti leiša til aš vaxa yfir ķ skylda starfsemi, sem veitir meiri stöšugleika.  Žaš hafa žau gert meš žvķ aš gjörnżta fiskinn og framleiša śr honum eftirsóttar vörur į grundvelli rannsókna og žróunar.  Stórtękastar eru žó fjįrfestingarnar į sviši fiskeldis.  Samherji kannaši fżsileika žess aš kaupa Noršurįlshśsin ķ Helguvķk undir landeldi, en hvarf frį žvķ vegna skorts į ferskvatni.  Nś hefur fyrirtękiš kynnt įform ķ samstarfi viš HS Orku viš Reykjanesvirkjun. Morgunblašiš greindi frį žessu 17. jśnķ 2021 ķ frétt undir fyrirsögninni: 

"Ylsjórinn dró Samherja į Reykjanes".

Hśn hófst žannig:

"Ašstęšur til landeldis į laxi eru góšar ķ Aušlindagaršinum į Reykjanesi, en žar įformar Samherji fiskeldi ehf aš reisa risastóra eldisstöš.  Jón Kjartan Jónsson, framkvęmdastjóri Samherja fiskeldis, segir, aš ylsjórinn geri žessa stašsetningu sérstaka. Ylsjórinn er affall frį kęlingu Reykjanesvirkjunar.  Jón Kjartan segir, aš ašgangur aš miklum ylsjó sé forsenda žess, aš hęgt sé aš koma upp hagkvęmu landeldi į stórum skala."

Hér er ętlunin aš mynda nżtt lokastig nżtingar varmans śr jaršgufunni og žar meš aš gjörnżta orkuna śr jaršgufunni til aš flżta vexti eldisfiskjarins.  Žessi flżting įsamt hagkvęmni stęršarinnar mun sennilega gera žetta fyrirhugaša landeldi samkeppnishęft viš sjókvķaeldi, en hįr fjįrmagnskostnašur og rekstrarkostnašur hefur veriš Akkilesarhęll landeldisins.  

"Įformaš er aš byggja allt aš 40 kt/įr laxeldi į landi ķ žremur įföngum į nęstu 11 įrum.  Byggš veršur seišastöš og ker fyrir įframeldi.  Jón Kjartan segir gert rįš fyrir, aš komiš verši upp ašstöšu til slįtrunar į laxi, en frekari vinnsla og pökkun verši annars stašar į Sušurnesjum. Af žvķ tilefni segir hann, aš Samherji vinni afuršir sķnar yfirleitt meira en minna. Žvķ verši hluti laxaframleišslunnar flakašur fyrir śtflutning, en hann segir ekki ljóst nś, hversu stór hluti žaš verši. 

Ķ 1. įfanga stöšvarinnar er gert rįš fyrir 10 kt/įr framleišslu.  Frumvinnsla į laxi og pökkun er mannaflsfrek starfsemi.  Žannig er gert rįš fyrir, aš bein störf viš eldi og frumvinnslu ķ 1. įfanga verši um 100 og annaš eins ķ afleiddum störfum.  Žį muni fjölmörg störf verša viš uppbygginguna." 

Žetta verkefni Samherja er ekkert minna en hvalreki fyrir Sušurnesjamenn og landiš allt.  Žarna verša allt aš 800 störf til 2032, bein og óbein, heildarfjįrfesting veršur lķklega mrdISK 45 - mrdISK 50, og į verkstaš gęti žurft um 1400 mannįr į 11 įra skeiši.  Žetta er žess vegna stórverkefni, sem er einmitt žaš, sem ķslenzka hagkerfiš žarf endilega į aš halda nśna, žvķ aš ķ landinu rķkir lįdeyša ķ atvinnulķfinu.  Į sama tķma og umsvif sjįvarśtvegs minnka vegna nišursveiflu ķ lķfrķki hafsins, žį leggur Samherji grunn aš hagręnum stöšugleika og vaxandi tekjustreymi til framtķšar, sem veršur öllum landsmönnum til góšs.  Žetta eru glešitķšindi.  

Fiskeldiš er sannarlegur vaxtarbroddur hagkerfisins um žessar mundir.  Įriš 2020 var slįtraš 40,6 kt af eldisfiski ķ landinu, og śtflutningsveršmęti žess nam mrdISK 29,3.  Veršmęti śtfluttra sjįvarafurša nam žį mrdISK 270, svo aš hlutfalliš var žį oršiš 11 % og 5 % af heildarvöruśtflutningi.  Įriš 2032 gęti fiskeldiš numiš 200 kt alls og hlutfall žess af heildarvöruśtflutningi landsins numiš 22 %.  Žaš mun žess vegna mynda eina af meginstošum ķslenzka hagkerfisins. 

Žann 14. aprķl 2021 ritaši vęntanlegur 1. žingmašur NA-kjördęmis, Njįll Trausti Frišbertsson, mjög fróšlega grein ķ Markaš Fréttablašsins:

"Drifkraftur og byggšafesta fiskeldisins".

Žar kom m.a. eftirfarandi fram:

"Nżsamžykkt tillaga Hafrannsóknarstofnunar um įhęttumat vegna mögulegrar erfšablöndunar laxeldis, gerir rįš fyrir, aš heimilt sé eldi 106 kt/įr ķ sjó.  Vaxi žaš [sjóeldiš - innsk. BJo] nęrri gildandi įhęttumati fiskeldisins, gęti śtflutningsveršmęti sjóeldisins oršiš nęrri 80 mrdISK/įr.  M.v. 800 ISK/kg greišslu fyrir śtflutninginn.  Auk žess veršmętis ķ sjóeldi er į nęstu įrum stefnt į landeldi į laxi, bleikju og öšru fiskeldi fyrir um 15 mrdISK/įr. [Žarna voru tķšindin af verkefni Samherja į Reykjanesi ekki komin fram - innsk. BJo.]  Žaš lętur žvķ nęrri, aš śtflutningsveršmęti fiskeldis geti oršiš tęplega 100 mrdISK/įr į nęstu įrum.  Gangi žetta eftir, veršur fiskeldiš stór hluti śtflutningsveršmęta ķslenzkra sjįvarafurša." 

Njįll Trausti Frišbertsson hefur öšlazt rķkan skilning į atvinnulķfinu og heilbrigšu samspili innlendra og erlendra fjįrfestinga žar og ķ seinni tķš innkomu Kauphallar Ķslands viš mišlun fjįrfestingarfjįr frį sparendum til fiskeldisfyrirtękja og sjįvarśtvegsfyrirtękja.  Kvešur žar viš annan og heilbrigšari tón en heyra mį śr ranni sumra annarra į stjórnmįlavettvangi, hverra ęr og kżr eru nišurrif į trausti almennings til fyrirtękja og aš kynda undir stéttastrķši launžega og launagreišenda.  Slķkur forheimskandi įróšur getur engum oršiš til hagsbóta.  Įgętri grein sinni ķ Markašinum lauk NTF žannig:

"Žrįtt fyrir aš stór hluti Ķslands hafi veriš lokašur fyrir fiskeldi [ķ sjó] frį 2004 og stjórnvöld setji eldinu ę strangari kröfur, óttast menn umhverfisįhrif og vöxt fiskeldisins. 

Viš skulum gera rķkar kröfur um uppbyggingu eldis ķ sįtt viš umhverfiš.  Innan eldisfyrirtękja er sterk umhverfisvitund, enda sjįlfra žeirra hagsmunir aš ganga vel um nįttśruna.  Kröfur alžjóšlegra umhverfisvottana aga einnig starfsemina. 

Ótti um aškomu erlendra fyrirtękja ķ fiskeldi er įstęšulaus.  Žau mišla ķslenzku eldi mikilli reynslu og žekkingu og dreifa fjįrhagslegri įhęttu af innlendri uppbyggingu.  Įhugavert er, aš flest laxeldisfyrirtęki eru nś skrįš į hlutabréfamörkušum, og ķslenzkir fjįrfestar, ž.m.t. lķfeyrissjóšir, hafa fjįrfest ķ žessari vaxandi atvinnugrein.  Óhįš eignarašild er fiskeldiš aš skilja mikiš eftir sig ķ hinum dreifšu byggšum. 

Efnahagsleg hagsęld mun įfram byggja į vexti śtflutningsgreina.  Žar veršur fiskeldiš ę mikilvęgari drifkraftur atvinnusköpunar og byggšafestu, ekki sķzt į Austfjöršum."   

20100925_usp001

 

 

 

 

 

 

     

 


Forgangur ESB-löggjafar ķ EFTA-löndunum er viškvęmt mįl

Alžżšusamband Noregs, LO (=Landsorganisasjonen), krefst žess, aš norsk löggjöf um vinnumarkašsmįl sé ęšri ESB-löggjöf um atvinnulķfiš, sem leidd er ķ norsk lög samkvęmt EES-samninginum. LO telur hallaš į norskt verkafólk meš innleišingu ESB-löggjafarinnar og sęttir sig ekki viš lögžvingaša rżrnun réttinda sinna félagsmanna. Vaxandi óįnęgja innan LO meš EES-samstarfiš getur leitt til, aš LO įlykti um naušsyn endurskošunar į EES-samninginum.  Žį kann aš verša stutt ķ sams konar sinnaskipti stęrsta stjórnmįlaflokks Noregs, Verkamannaflokksins, sem lķklega mun leiša nżja rķkisstjórn aš afloknum Stóržingskosningum ķ september 2021.

Spyrja mį, hvers vegna Alžżšusamband Ķslands (ASĶ) hafi ekki višraš įhyggjur sķnar meš svipušum og įberandi hętti af rįšandi stöšu ESB-réttar ķ ķslenzkri löggjöf samkvęmt EES-samninginum.  Svariš kann aš nokkru leyti aš vera aš finna ķ žeim mun, sem er į viškomandi lagasetningu žessara tveggja bręšralanda, sem bęši žurfa žó aš hlķta bókun 35 viš EES-samninginn, sem fjallar um skyldu EFTA-landanna aš lögleiša forgang ESB-löggjafar umfram landslög.

Ķslenzka innleišingin į forgangi ESB-löggjafar var skilyrt og veitti dómstólum žannig rįšrśm til aš meta hvert mįl fyrir sig.  Lķklega teygir ķslenzka löggjöfin um forganginn sig eins langt ķ įtt aš EES-samninginum og ķslenzka stjórnarskrįin leyfir.  Žaš er hins vegar ekki nóg fyrir ESA (Eftirlitsstofnun EFTA), sem hefur kvartaš undan dómsuppkvašningum hérlendis, žar sem innlend löggjöf var lįtin rįša, sjį višhengi meš žessum pistli. ESA sakaši Ķsland įriš 2017 um samningsbrot vegna rangrar lögfestingar um forgang ESB-réttar samkvęmt bókun 35. Ķslenzka rķkisstjórnin svaraši ESA 10. september 2020 meš vķsun til Weiss-mįlsins, žar sem žżzki stjórnlagadómstóllinn ķ Karlsruhe taldi rökstušning Evrubankans ķ Frankfurt am Main fyrir kaupum bankans į rķkisskuldabréfum evrulandanna ófullnęgjandi.  Evrópusambandiš vęri ekki sambandsrķki, heldur rķkjasamband, og žess vegna vęri stjórnarskrį Sambandslżšveldisins Žżzkalands ęšri Evrópurétti.  

  ESA hefur nś sent Ķslandi lokavišvörun vegna téšs samningsbrotamįls, og gangi ESA alla leiš og kęri ķslenzka rķkiš fyrir samningsbrot, mį bśast viš, aš įhugaveršar umręšur spinnist um EES-samninginn hérlendis, sérstaklega ef kęra ESA birtist fyrir haustkosningarnar 2021. 

Framkvęmdastjórnin er ekki af baki dottin, heldur hyggst brjóta raušhempurnar ķ Karlsruhe į bak aftur.  Hśn hóf žann 9. jśnķ 2021 samningsbrotsmįl gegn Žżzkalandi fyrir aš fótumtroša grundvallarreglur ESB-réttarins, meš žvķ aš raušhempurnar efušust um heimildir Evrubankans til aš kaupa rķkisskuldabréf, žrįtt fyrir aš ESB-dómstóllinn hefši žį žegar śrskuršaš, aš slķk kaup vęru ķ samręmi viš ESB-réttinn.  Žżzka žingiš ķ Reichstag-byggingunni hefur fyrir sitt leyti samžykkt žessar stušningsašgeršir Evrubankans, en Framkvęmdastjórnin velur samt žį herskįu leiš aš höfša mįl gegn Žżzkalandi til aš geirnegla, aš ESB-dómstóllinn sé ęšstur allra dómstóla innan ESB og žį raunar einnig EES, žvķ aš EFTA-dómstólinum ber aš hlķta dómafordęmum hans.  Žetta er žess vegna stórmįl fyrir EFTA-löndin lķka, utan Svisslands, sem skįkar ķ skjóli tvķhliša višskipta- og menningarsamninga viš ESB.   

Žaš var ķ maķ 2020, sem Stjórnlagadómstóllinn ķ Karlsruhe kvaš upp śr meš, aš sį śrskuršur ESB-dómstólsins, aš Evrubankinn hefši téšar heimildir samkvęmt ESB-rétti, vęri "ultra vires", ž.e.a.s. utan heimildasvišs hans.  Framkvęmdastjórnin skrifar ķ fréttatilkynningu af žessu tilefni, aš žżzki stjórnlagadómstóllinn hafi ómerkt réttarįhrif ESB-dómstólsins ķ Žżzkalandi og véki til hlišar grunnreglunni um forgang ESB-réttar.  Framkvęmdastjórnin telur žetta munu hafa alvarleg fordęmisįhrif, bęši fyrir śrskurši og dóma žżzka stjórnlagadómstólsins og fyrir ęšstu dómstóla og stjórnlagadómstóla annarra ašildarlanda. 

Prófessor Halvard Haukeland Fredriksen viš Hįskólann ķ Bergen sagši ķ sambandi viš dóm žżzka stjórnlagadómstólsins:

"Vandamįliš viš dóminn er eiginlega ekki, aš stjórnlagadómstóllinn telur į valdsviši sķnu aš sannreyna, hvort ESB-dómstóllinn hafi haldiš sig innan marka fullveldisframsals Žżzkalands til ESB, heldur aš žröskuldurinn fyrir žessi inngrip hans viršist allt of lįgur.  Ķ fyrri mįlum hefur stjórnlagadómstóllinn alltaf lįtiš ESB-dómstólinn njóta vafans og ķ žvķ samhengi einnig lżst žvķ yfir, aš m.t.t. einingar um ESB-réttinn skuli veita ESB-dómstólinum visst "villuumburšarlyndi" ("Fehlertoleranz")."

ESA sendi Ķslandi lokaašvörun vegna samningsbrota śt af löggjöf landsins um forgang ESB-réttar į Ķslandi 30. september 2020.  Svar ķslenzku rķkisstjórnarinnar, sem barst ESA fyrir skömmu, er trśnašarmįl.  Hvers vegna ķ ósköpunum žolir žetta svar ekki dagsljósiš ?  Hagsmunir hverra mundu skašast viš žaš aš upplżsa um efnislegt inntak afstöšu ķslenzka rķkisins til mįls, sem į sér vķštęka skķrskotun innan EES ?  Žaš veršur aš leysa śr žessu deilumįli EFTA-rķkjanna viš ESB meš samningavišręšum į milli EFTA og ESB. Aš žvķ kemur vonandi eftir žingkosningarnar ķ Noregi og į Ķslandi ķ september 2021. 

 

 

    


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Gösslast ķ endurheimt votlendis

Innlendir loftslagstrśbošar staglast į frelsun landsmanna frį samvizkubiti koltvķildislosunar (kolvizkubit ?) meš žvķ aš moka ofan ķ skurši, gamla og nżja, sem grafnir voru til aš auka hér landnytjar į sinni tķš. Ķ elztu móunum, svo aš ekki sé minnzt į tśnin, sem ręktuš hafa veriš į uppžurrkušu mżrlendi, er sérstöku nišurbroti  lķfmassa af völdum sśrefnis lokiš, og žar meš komiš į jafnvęgi koltvķildislosunar eftir žurrkunina.  Žar meš veršur įvinningur endurbleytingar enginn og jafnvel neikvęšur af völdum hinnar sterku gróšurhśsalofttegundar metans, CH4, ef ekki er gętt żtrustu vandvirkni viš endurbleytinguna. 

Annars stašar orkar žessi endurbleyting tvķmęlis, og  ętti žegar ķ staš aš stöšva fjįrśtlįt śr rķkissjóši til žessa vafagemlings, eins og lesa mį śt śr greininni:

"Endurheimt votlendis veršur aš byggja į traustum grunni",

sem birtist ķ Bęndablašinu 29.04.2021 og er eftir Gušna Žorgrķm Žorvaldsson, prófessor viš LbhĶ.  Hśn hófst žannig:

"Įriš 2018 skrifušum viš Žorsteinn Gušmundsson tvęr greinar ķ Bęndablašiš (2. og 4. tbl.) um losun og bindingu kolefnis ķ votlendi.  Viš bentum į żmsa žętti, sem valda óvissu ķ śtreikningum į losun kolefnis śr jaršvegi hér į landi.  Žeir helztu eru óvissa um stęrš žurrkašs votlendis, breytileiki ķ magni lķfręns efnis ķ jaršvegi, sem taka žarf tillit til, og takmarkašar męlingar į losun gróšurhśsalofttegunda hér į landi.  Viš töldum, aš į mešan veriš vęri aš afla meiri gagna um votlendiš, ętti fremur aš leggja įherzlu į uppgręšslu lands til kolefnisbindingar." (Undirstr. BJo)

Žaš er įmęlisvert, aš fé sé veitt śr rķkissjóši ķ "loftslagsašgeršir", žar sem įvinningurinn er ķmyndašur, en raunveruleikinn er ķ žoku.  Žaš er lįgmarkskrafa aš fjįrmagna ašeins ašgeršir, sem eru vķsindalega stašfestar "gagnlegar".  

 

"Af žessum žįttum er žaš hitinn, sem gefur tilefni til aš ętla, aš hér į landi sé nišurbrot hęgara en ķ nįgrannalöndunum.  Hér er sumarhiti mun lęgri en vķša ķ Noršur-Evrópu, lķka į svęšum, sem eru į sömu breiddargrįšum og viš.  [Žręndalög ķ Noregi eru gott dęmi um žetta - innsk. BJo.] Hér er hins vegar mikiš framboš nęringarefna, einkum į svęšum, sem reglulega verša fyrir öskufalli.  Žaš getur żtt undir nišurbrot m.v. svęši, žar sem meiri skortur er į nęringarefnum."

 Af žessu sést, aš žaš er ótękt meš öllu aš réttlęta mokstur ofan ķ skurši į kostnaš hins opinbera meš losunartölum uppžurrkašra mżra og endursköpušum mżrum frį śtlöndum, eins og Votlendissjóšur gerir sig sekan um.  Žaš er ekki einu sinni haldbęrt aš nota mešaltöl fyrir Ķsland, heldur veršur aš męla losun fyrir og eftir bleytingu į hverjum staš.  Vegna žess aš metanmyndun kemur viš sögu ķ endurbleyttum mżrum, veršur aš hafa nįkvęmt eftirlit meš myndun mżra į nżjan leik, en metan, CH4, er meira en 20-sinnum öflugri gróšurhśsagastegund en CO2, į mešan žaš varir ķ andrśmsloftinu. 

"Ķ tengslum viš endurheimt votlendis hefur Landgręšslan notaš tęki, sem męlir heildaröndun og męlir žvķ allt, sem fer śt; ekki bara žaš, sem er vegna nišurbrots į jaršvegi.  Žaš męlir heldur ekki bindinguna, sem kemur į móti.  Žetta žarf aš hafa ķ huga, žegar nišurstöšur žessa tękis eru skošašar.  Ef allt kolefni, sem fer inn og śt śr kerfinu, er męlt, er ekki naušsynlegt aš sundurgreina žessa 3 žętti, heldur mį lķta į jaršveg, plöntuleifar og gróšur sem einn pott.  Binding telst žį, žegar meira fer inn ķ pottinn en kemur śt, og losun, žegar meira fer śt en kemur inn."

Af žessu mį rįša, aš žeir, sem fįst viš įrangur bindingar meš ręktun eša myndun mżrlendis, verša aš žekkja vel til męlitękja ķ notkun og beita rétta verklaginu viš aš komast aš réttri nišurstöšu.  Ef žaš er gert, er lķklegt, aš įróšurinn fyrir endurbleytingu mżra į forsendum gróšurhśsalofttegunda muni missa fótanna.  

Sķšan kemur lżsing į annarri, įlitlegri ašferš:

"Ķ öšrum rannsóknum var boriš saman magn kolefnis ofan įkvešins öskulags ķ jaršvegi, sem hafši veriš framręstur, og jaršvegi į sama svęši, sem ekki hafši veriš ręstur. Męlt var, hversu mikiš lķfręnt efni hefši minnkaš frį žvķ framręsla var gerš ķ samanburši viš óframręst land og žannig fengin mešallosun yfir tķmabiliš.  Kosturinn viš žessa ašferš er sį, aš hśn męlir beint breytingar į kolefnisstöšu ķ jaršveginum og endurspeglar margra įra atburšarįs. 

Samkvęmt žessum rannsóknum var įrleg losun į C į bilinu 0,7-3,1 tonn/ha.  Žar sem męlingin fór fram ofan viš tiltekiš öskulag (30 cm dżpt), er ekki śtilokaš, aš einhver losun hafi oršiš į meiri dżpt, en mest gerist žó ofan žessarar dżptar." 

Aš mešaltali jafngildir žetta losun 7,0 t CO2/ha, sem er ašeins žrišjungur žess, sem Votlendissjóšur lepur upp eftir IPCC, sem birt hefur töluna 20 t CO2/ha sem mešaltal fyrir heiminn.  Žetta sżnir hęttuna, sem stjórnvöldum og almenningi er bśin af fśskurum, sem grķpa eitthvaš į lofti erlendis frį įn žess aš kunna hina réttu tślkun gagnanna.  

"Ķ vetur bęttist viš nż ritrżnd grein, žar sem fylgzt var meš losun og bindingu į Sandlęk ķ Skeiša- og Gnśpverjahreppi.  Žar er um 20 įra gamall asparskógur į framręstu landi.  Ķ žetta sinn var męlt meš śtbśnaši, sem męlir inn- og śtstreymi kolefnis allan sólarhringinn allt įriš um kring.  

 

 

Nišurstöšurnar voru žęr, aš skógurinn batt mikiš kolefni og jaršvegurinn batt 0,5 t C/ha į įri [=1,9 t CO2/ha į įri], žannig aš žarna var engin losun į C śr jaršvegi ķ žessi 2 įr, sem męlingar stóšu yfir.  [Aš auki kemur svo bindingin ķ višnum, sem er hį hjį ösp eša um 20 t CO2/ha - innsk. BJo]. 

Skuršir eru ekki žéttir ķ landinu, en skógurinn žurrkar mikiš aš sumrinu.  Vatnsstaša yfir veturinn er yfirleitt hį ķ mżrartśnum į Ķslandi og žvķ lķtil losun.  Kostur žessarar ašferšar er m.a., aš hśn męlir allt, sem fer śt og inn allt įriš, į mešan punktmęling tekur bara yfir lķtiš brot af įrinu." 

 

 Af žessu mį rįša, aš sś ašferš aš planta öspum ķ uppžurrkašar mżrar hefur mun meiri burši til aš draga śr myndun gróšurhśsalofttegunda en mokstur ofan ķ skuršina.  Netto-binding meš asparašferšinni er um 22 t CO2/ha į įri, en meš bleytingunni er nettó minnkun losunar 7 t CO2/ha į įri.  Mismunurinn er 15 t CO2/ha į įri, sem er tiltölulega mikiš, og aš auki kemur sķšan višarnżting viš grisjun og fellingu trjįa sem hrįefni til trjįišnašar.  Aš moka ofan ķ skurši virkar sem frumstętt atferli ķ samanburšinum.

"Ef tekiš er vegiš mešaltal žessara 15 staša, koma śt 2,7 t C/ha į įri [=10 t CO2/ha į įri - innsk. BJo], sem er um helmingi minna en losunarstušlar IPCC (Millirķkjanefndar Sž um loftslagsmįl). Žessar tölur [af Sušurlandi og Vesturlandi] gefa til kynna töluveršan breytileika ķ losun og bindingu, sem stafar bęši af įrferšismun, mun į milli staša og e.t.v. milli ašferša. 

Ef menn vilja fara ķ endurheimt, žarf žvķ aš skoša vel ašstęšur į hverjum staš.  Žetta undirstrikar lķka, aš viš žurfum aš gera mun fleiri męlingar um allt land og birta nišurstöšurnar meš žeim hętti, aš žęr fįi alžjóšlega višurkenningu. [Žetta er mergurinn mįlsins og stašfestir, aš allsendis ótķmabęrt er fyrir hiš opinbera aš styrkja endurheimt votlendis, heldur į aš beina kröftum hins opinbera aš rannsóknum og męlingum į žessu sviši - innsk. BJo.]

Žaš er forsenda žess, aš viš getum notaš stušla, sem byggjast į athugunum, sem geršar eru hér į landi, og žurfum ekki aš nota stušla frį IPCC, eins og gert er nś."

Af hérlendum rannsóknum į žessu sviši, sem vķsaš hefur veriš ķ hér, mį draga žį įlyktun, aš hreint fśsk felist ķ aš moka ofan ķ skurši til aš minnka losun gróšurhśsalofttegunda frį landi hérlendis.  Įvinningurinn er 1/3 - 1/2 žess, sem IPCC gefur śt sem mešaltal fyrir heiminn, en langöflugasta mótvęgisašgeršin er aš planta trjįplöntum ķ móana, sem vinna mikiš CO2 śr lofti og binda ķ rótum og viši, t.d. ösp.

"Žaš hefur veriš rekinn mikill įróšur fyrir endurheimt votlendis undanfariš.  Žį vakna spurningar um žaš, hver įvinningurinn sé af žvķ aš moka ķ skuršina.  Ķ umręšunni er žvķ gjarnan haldiš fram, aš losun kolefnis nįnast stöšvist viš žessa ašgerš.  Hér į landi hefur veriš gerš ein tilraun, žar sem borin er saman losun og binding į kolefni og metani, annars vegar ķ endurheimtu landi og hins vegar landi, sem ekki var endurheimt, en į sama staš.  Landiš var męlt ķ nokkra mįnuši fyrir endurheimt og svo bįšir mešferšarlišir eftir endurheimt ķ 4 mįnuši. 

Nišurstašan var sś, aš losun kolefnis minnkaši ašeins um 20 % viš endurheimtina, en metanlosun jókst töluvert, en var samt lķtil.  Męlingar voru svo geršar įriš eftir, en nišurstöšurnar hafa ekki birzt.  Ekki voru geršar męlingar į tilraunasvęšinu įrin žar į eftir."

Žessi nišurstaša felur ķ sér falleinkunn į endurheimt votlendis ķ žįgu loftslags.  CO2-losunin minnkar um 20 %, en į móti eykst metanlosunin, og veršur aš meta hana į móti, žvķ aš hśn er yfir 20-falt sterkari gróšarhśsalofttegund en CO2.  Ekki kęmi höfundi žessa pistils į óvart, aš žessi mokstur ofan į skurši sé ķ mörgum tilvikum algerlega unninn fyrir gżg (kostnašur śt um gluggann og rżrir beitiland og hugsanlegt ręktarland framtķšar fyrir korn, repju, išnašarhamp o.fl.).

 

  

 

 

 

 


Loftslagsmįlin fį vaxandi vęgi

Žaš varš vendipunktur ķ višleitni vestręnna rķkja til aš draga śr bruna jaršefnaeldsneytis, žegar Joe Biden, forseti Bandarķkjanna (BNA), tilkynnti, aš Bandarķkin vildu į nż takast į hendur skuldbindingar Parķsarsįttmįlans frį desember 2015.  Forsetinn snżr nś ofan af hverjum gerningi fyrirrennara sķns į fętur öšrum, en sį rak argvķtuga einangrunarstefnu undir kjöroršinu "America first".  Lżšręšisrķki heims mega einfaldlega ekki viš žvķ, aš forysturķki žeirra dragi sig inn ķ skel sķna ķ heimsmįlunum, enda sį kķnverski drekinn sér žį hvarvetna leik į borši aš fylla tómarśmiš.  Hann vex stöšugt meir en allir hinir risarnir į heimssvišinu bęši aš vergri landsframleišslu og hernašarmętti. 

Er alveg ljóst, aš heimsmįlin munu nęstu įratugi einkennast af barįttu Vesturveldanna viš aš hemja drekann ķ austri.  Žar takast į ólķkir menningarheimar og ólķk pólitķsk hugmyndafręši. Drekanum hefur tekizt aš virkja aušvaldskerfiš til aš endurreisa Kķna sem stórveldi į mettķma undir stjórn kommśnistaflokksins.  Žessi samžętting er vandasöm, og tjįningarfrelsiš, sem yfirleitt helzt ķ hendur viš athafnafrelsiš, stendur sem fleinn ķ holdi einręšisstjórnarinnar ķ Beijing.

  Įróšursstrķš veršur hįš įsamt barįttu um aušlindir og pólitķsk yfirrįš.  Bśast mį viš hernašarįtökum ķ Asķu. Nóg er aš virša fyrir sér hernašaruppbygginguna į Sušur-Kķnahafi og flotauppbyggingu Kķnverja.  Taiwanstjórnin óttast kķnverska innrįs innan įratugar, enda višurkennir Beijing-stjórnin ekki fullveldi Taiwan.

Joe Biden og loftslagserindreki hans , John Kerry, fyrrverandi utanrķkisrįšherra BNA, hafa tilkynnt um stórhuga įform BNA um orkuskipti.  Žaš į aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda um 50 % fyrir įriš 2030 m.v. įriš 2020. Um žetta mun muna į heimsvķsu. Gangi žetta eftir munu Bandarķkin verša ķ forystu, hvaš orkuskiptin įhręrir, įriš 2030. Žetta er ašeins mögulegt meš tęknibyltingu, en BNA hafa įšur sżnt, aš žau geta unniš upp tęknilegt forskot annarra į innan viš įratugi.  Žessi stefnubreyting er mikiš fagnašarefni, žvķ aš tęknibylting er forsenda raunverulegs įrangurs ķ barįttu viš hlżnun lofts og lagar. Heimurinn allur mun njóta góšs af, og BNA verša ķ fararbroddi vestręnna rķkja viš aš hęgja į og sķšan stöšva hlżnun jaršar.

Hjörleifur Guttormsson, nįttśrufręšingur og fyrrverandi išnašarrįšherra, er manna fróšastur um loftslagsmįlin.  Hann reit fróšlega grein ķ Morgunblašiš 4. desember 2019, sem hann nefndi:

"Hvers vegna er loftslagsvįin nś hvarvetna mįl mįla ?"

"Hann [Parķsarsįttmįlinn] tekur ķ raun f.o.m. įrinu 2021 viš af Kyoto-bókuninni.  Samkvęmt samningnum taka žróuš rķki sjįlfviljug į sig skuldbindandi markmiš um samdrįtt ķ losun gróšurhśsalofts nęsta įratuginn, ž.e. fram til įrsins 2030.  Mišaš er viš, aš žęr skuldbindingar liggi fyrir ķ sķšasta lagi į nęsta įrsfundi (COP-26), sem halda į ķ Glasgow haustiš 2020.  Tališ er, aš fundurinn ķ Madrid gefi tóninn um, hvert stefni.  Ķsland hefur sett stefnuna į a.m.k. 29 % samdrįtt ķ losun 2030 m.v. stöšuna įriš 2005 og stefnir į 40 % samkvęmt ašgeršaįętlun." 

Umhverfisstofnun (UST) telur, aš losun Ķslands į GHL, sem fellur undir beina įbyrgš stjórnvalda, įriš 2030 muni nema 2513 kt CO2ķg, en hśn var 2965 kt įriš 2020.  Žetta er minnkun um 452 kt eša 15,2 % og  nemur 19 % m.v. višmišunarįriš 2005.  Žetta er miklu minni samdrįttur koltvķildislosunar en ofangreint markmiš Ķslands (29 %), svo aš ekki sé nś minnzt į 40 % ķ ašgeršarįętlun, sem ekki er enn tilbśin.  Eru žaš stórundarleg vinnubrögš Katrķnar Jakobsdóttur, forsętisrįšherra, og Gušmundar Inga Gušbrandssonar, umhverfis- og aušlindarįšherra, aš birta lokatölu ašgeršarįętlunar įšur en einstakir žęttir hennar hafa veriš mótašir og kóróna svo įbyrgšarleysiš meš žvķ aš hękka markmišiš upp ķ 55 % įriš 2030, en Katrķn Jakobsdóttir tilkynnti žessi ósköp nś 2021 drżgindalega ķ hópi fleiri evrópskra žjóšarleištoga, žótt markmišiš sé sett algerlega śt ķ loftiš. 

Hvernig er hęgt aš nį 55 %, žegar Umhverfisstofnun telur ašeins raunhęft aš nį 19 % samdrętti m.v. 2005, ž.e. aš komast ķ 2513 kt įriš 2030 ?  Žaš er ekki hęgt įn rįndżrra žvingunarrįšstafana af hįlfu rķkisvaldsins, sem óhjįkvęmilega munu rżra lķfskjörin į Ķslandi algerlega aš žarflausu, žvķ aš öll nśverandi losun į Ķslandi frį starfsemi manna hefur engin męlanleg įhrif į hlżnun jaršar.  Žetta óšagot forsętisrįšherra er unniš fyrir gżg og nęr žess vegna engri įtt, enda getur žaš kostaš Ķslendinga yfir mrdISK 10 į žessum įratugi ķ greišslur losunargjalds.  Er žaš ekki Stjórnarskrįrbrot aš skuldbinda landsmenn žannig į alžjóšavettvangi fyrir greišslu upphęšar, sem óvissa rķkir um ?

UST telur, aš vegaumferš muni losa 603 kt CO2 įriš 2030 og aš hśn hafi losaš 992 kt įriš 2020.  Žetta er 389 kt samdrįttur eša 39,2 % og 86 % af įętlušum heildarsamdrętti į įbyrgš stjórnvalda. 

Žetta jafngildir um 100 k fęrri jaršefnaeldsneytisbķlum įriš 2030, og žį mį reikna meš um 130 k fleiri hreinorkubķlum.  Žetta er ekki śtilokaš, en žį žurfa nįnast allir nżir bķlar aš verša hreinorkubķlar héšan ķ frį, og til žess žarf aš halda vel į spöšunum, žvķ aš žeir nema nś undir 70 % allra nżrra fólksbķla og jeppa.  Verš rafmagnsbķla fęrist nęr verši sambęrilegra benzķn og dķsilbķla meš tķmanum, og śrvališ vex nś meš hverju įrinu. Žaš mį heita śtilokaš, aš nżjasta, rįndżra hugdetta forsętisrįšherra um 55 % samdrįtt nįist 2030.  Ótrślegt įbyrgšarleysi aš binda žjóšinni slķka bagga aš henni forspuršri.   

Žessi orkuskipti verša hins vegar ekki įn fjįrfestinga ķ innvišum og endabśnaši til aš hlaša rafgeymana.  Reikna mį meš orkužörfinni 640 GWh/įr (įn vetnisverksmišju) og samsvarandi aflžörf 200 MW fyrir orkuskiptin įriš 2030.  Žetta įsamt öšrum innvišum til orkuskipta gęti kostaš um mrdISK 300.  Įriš 2030 gęti eldsneytissparnašur orkuskiptanna veriš 120 kt/įr og gjaldeyrissparnašurinn numiš MUSD 120 eša mrdISK 15.  Žetta er alveg višunandi "endurgreišslutķmi" m.v., aš um įratuga endingu fjįrfestinganna er aš langmestu leyti aš ręša.  Žjóšhagslega lķtur žessi hluti orkuskiptanna ekki illa śt. 

Höldum įfram meš tilvitnaša grein Hjörleifs:

"Žaš er žvķ meš ólķkindum, žegar einstaklingar og stjórnmįlasamtök telja sig žess umkomin aš gera nišurstöšurnar um žįtt mannsins ķ aukinni CO2-losun tortryggilegar og segja žęr ómarktękar."  

Žetta skrifar Hjörleifur eftir żmsar tilvitnanir, t.d. ķ IPCC, Loftslagsnefnd Sameinušu žjóšanna.  Žaš hefur meš haldgóšum rökum veriš sżnt fram į žįtt mannkynsins ķ auknum styrk koltvķildis ķ lofthjśpinum, en hann hefur aukizt um 48 % frį 1850 til 18.03.2021, ž.e. śr 280 ppm ķ 416 ppm.  Žaš hefur hins vegar veriš bent į, aš fleiri žęttir geta haft įhrif į hitastig lofthjśpsins, t.d. breytileg geislun orkugjafans sjįlfs, sólarinnar.

Žaš er žó hęgt aš beita sambandi breytts koltvķildisstyrks og hitastigsbreytingar til aš nįlgast vęnt gildi hlżnunar.  Lögmįliš er kennt viš Ångström og af žvķ leišir, aš tvöföldun koltvķildisstyrks hękkar hitastig um 1,0 %.  Ef gert er rįš fyrir lķnulegri breytingu, fęst: DT=0,48*2,88°K=1,4°C.

Žetta er ķ hęrri kantinum m.v. nżlegar męlingar, sem birtar hafa veriš, og munar žar e.t.v. 0,2°C, sem unnt er aš skżra meš varmaupptöku hafsins og kęlingarįhrifum eldgosa, sem spśa m.a. brennisteini.  Žannig er engum blöšum aš fletta um sjįlf gróšurhśsaįhrifin meš vķsun til ešlisfręšinnar. 

"Žeir [7 loftslagssérfręšingar, sem eru höfundar "Climate tipping points-too risky to bet against] benda į, aš jafnvel žótt stašiš verši viš fyrirliggjandi loforš um ašgeršir gegn loftslagsbreytingum af mannavöldum muni mešalhitinn samt hękka ķ um 3°C, ž.e. langt yfir markmiš Parķsarsamningsins, žar sem mišaš er viš aš hįmarki 2°C hlżnun.  [Samkvęmt Ångströmslögmįlinu gerist žetta um įriš 2077.]  Žeir telja žvķ śreltar kenningar sumra hagfręšinga um, aš fyrst viš 3°C hękkunarmörkin sé žörf į gagnašgeršum.  Ķ staš žess verši aš draga mörkin viš 1,5°C hlżnun.  Žessi staša kalli žvķ į neyšarvišbrögš nś žegar.  M.a. leggja žeir rķka įherzlu į aš bregšast žurfi viš hęttunni af yfirvofandi hękkun sjįvarboršs.  Hśn geti numiš 3 m vegna brįšnunar tiltekinna jökla į Sušurskautslandinu, aš ekki sé talaš um hrašari brįšnun Gręnlandsjökuls.  Til samans geti žessir žęttir leitt af sér 10 m hękkun sjįvarboršs, sem varaš geti ķ margar aldir." 

Ķ staš žess aš flżta orkuskiptunum hérlendis óhóflega meš miklum kostnaši fyrir žjóšarbśiš, sem hefur žó engin įhrif į hlżnunina, vęri rķkisstjórninni nęr aš gera įętlun um fyrstu rįšstafanir til aš bregšast viš hęrra sjįvarborši. Margir stašir hérlendis eru viškvęmir fyrir hękkun sjįvarboršs, en viš erum svo heppin, aš nokkurt landris veršur viš minnkun fargs, t.d. brįšnun jökla. 

Vegna žess, aš enn hefur ekki nįšst aš draga varanlega śr heimslosun koltvķildis, žótt umhverfisrįšherra telji, aš hįmarkslosun hafi nįšst į Ķslandi 2018, er fariš aš huga aš žvķ aš vinna CO2 śr andrśmslofti.  Žetta er žó mjög dżrt og afköstin sįralķtil.  Hérlendis er ašferšin fjarri žvķ aš vera samkeppnishęf viš bindingu CO2 meš ręktun hvers konar. 

Įlveriš ķ Straumsvķk og lķklega einnig Noršurįl eru aš bśa sig undir tilraun meš aš vinna koltvķildi śr kerreyk.  Žaš er ódżrara en śr andrśmslofti, žvķ aš styrkur CO2 er miklu meiri ķ kerreyk en ķ andrśmslofti.  Žaš kostar um 5 USD/t CO2 aš dęla vatninu meš uppleystu koltvķildi nišur ķ  gljśpt blįgrżtiš Straumsvķk, og žaš mį ekki kosta meira en 10-15 USD/t CO2 aš fanga koltvķildiš śr kerreyk, til aš žessi ašferš verši samkeppnishęf.  Hin endanlega lausn fyrir įlverin er aušvitaš aš breyta kerunum og leysa kolaskautin af hólmi meš s.k. ešalskautum til aš losna viš myndun CO2.  Į vegum móšurfyrirtękis ISAL, Rio Tinto, standa nś yfir tilraunir ķ Frakklandi og Kanada meš žį tękni ķ kerum af fullri stęrš. 

"Žannig įętlar Umhverfisstofnun SŽ, aš til aš stöšva sig af viš 1,5°C hlżnun žurfi įrlega aš draga sem svarar 7,6 % śr losun gróšurhśsalofts.  Hlutur Ķslands er hingaš til öfugsnśinn.  Įriš 2017 jókst losun hér um 2,5 % m.v. įrin į undan og um 32 % frį įrinu 1990; stašan hefur ekki skįnaš sķšan.  Žetta žżšir, aš til aš nį fyrirhugušum bindandi nišurskurši CO2 nęsta įratuginn žarf annaš og meira aš koma til.  

Athygli vekur, aš Evrópusambandiš stendur aš baki Bandarķkjunum og Kķna, žegar kemur aš fjįrfestingum ķ loftslagsašgeršum.  Žęr nįmu ķ ESB ašeins 1,2 % [af hverju, lķklega af VLF ?], ķ USA 1,3 % og 3,3 % ķ Kķna."

Meš "öšru og meira" į Hjörleifur Guttormsson sennilega viš žvingunarśrręši rķkisins, sem geta oršiš mjög ķžyngjandi fyrir almenning.  Žaš er algerlega óverjandi aš leggja žungbęrar įlögur į atvinnulķf og almenning til aš nį įrangri, sem munar ekkert um ķ heildarsamhenginu og verša žess vegna fórnir til einskis.  Svona hafa engir tekiš til mįls sķšan trśarhöfšingjar voru og hétu og hvöttu til krossfara af grķšarlegum trśarhita.  

Nś eru aš verša vatnaskil ķ orkuskiptunum ķ Bandarķkjunum meš sķšustu valdaskiptum ķ Hvķta hśsinu og į Capitol Hill.  Bandarķkin munu vafalaust taka forystu ķ tęknilegum efnum, en hrašfara tęknižróun er eina vonin til aš nįlgast megi ofangreinda lękkunaržörf losunar koltvķildis um 7,6 % į įri į heimsvķsu.  Žį er ašallega horft til nżs orkugjafa, sem komiš geti ķ staš kolaorkuvera. Jafnvel Bandarķkin treysta sér ekki ķ 7,6 % samrįtt į įri, sbr 50 % į 10 įrum.  Žess vegna er hlżnun umfram 1,5°C nęsta vķs.  

 

 

 

 

 

 


Loftslagsmįlin og Kófiš

Eldgosiš viš Fagradalsfjall į Reykjanesi, sem jaršfręšingar telja kunni aš vera upphafiš aš langvinnri goshrinu į fleiri sprungusvęšum Reykjaness allt aš Hengilssvęšinu,  hefur leitt hugann aš smęš mannsins og tękni hans ķ samanburši viš nįttśruöflin. Jaršfręšingarnir hafa reyndar lżst yfir töluveršri undrun sinni atburšarįsinni žarna.  Spįdómsgįfa žeirra viršist fremur rżr ķ rošinu til skamms tķma, žótt hśn sé višunandi į löngu tķmaskeiši. Slķkt gagnast lķtiš ķ nśinu, en er fręšilega (akademķskt) įhugavert.

Į mešal gosefnanna eru varasamar gastegundir fyrir lķfrķkiš og gastegundir, sem virka į lofthjśp jaršar bęši til kęlingar og hlżnunar. Um 150 virk eldfjöll munu nś vera į jöršinni, en įhrif žeirra į lofthjśpinn til hlżnunar eru sögš vera undir 1 % af nśverandi įhrifum mannlegra athafna į lofthjśpinn til hlżnunar.  Įhrif Ķslendinga, žótt allt sé tķundaš (einnig frį jaršvegi) eru ašeins um 0,03 % af įrlegri losun mannkyns af s.k. gróšurhśsalofttegundum, svo aš įhrif Ķslendinga į hlżnun lofthjśps mį telja engin, žvķ aš žau eru innan óvissumarka žess, sem mannkyniš er tališ lįta frį sér af gróšurhśsalofttegundum įrlega. Allt flas til aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda hérlendis er tilgangslaust, nema til aš slį pólitķskar keilur ķ mįlefnažröng.  

Samt er žvķ haldiš fram, aš Ķslendingar losi mikiš af gróšurhśsalofttegundum śt ķ andrśmsloftiš m.v. ašrar žjóšir, en žį er deilt ķ losunina meš höfšatölu, og fįst žį um 16 t CO2eq/mann, sem žykir hįtt.  Žetta eru hins vegar reiknięfingar, sem breyta engu um žį stašreynd, aš žjóšin hefur lķklega engin įhrif į hlżnun jaršar vegna fįmennis.  Sś stašreynd blasir enn skżrar viš, žegar žess er gętt, aš nęstmesti losunarvaldurinn hérlendis į eftir brennurum jaršefnaeldsneytis, orkukręfur išnašur, framleišir efni, sem valda minni brennslu eldsneytis viš notkun žess, ekki sķzt įliš, sem notaš er aftur og aftur ķ hvers konar fartęki til aš létta žau.  Endurvinnslan žarfnast tiltölulega lķtillar orku į viš frumvinnsluna (<5 %).  Eins og margoft hefur veriš tönnlazt į, vęri žetta įl framleitt annars stašar, ef ekki nyti viš įlveranna į Ķslandi, meš margfaldri, lķklega įttfaldri, losun gróšurhśsalofttegunda į hvert tonn.  Žeir, sem eru meš mikla losun Ķslendinga į heilanum, eru samt į móti žessari starfsemi hérlendis og mega ekki heyra minnzt į virkjanir ķ žįgu mįlmframleišsluišnašarins.  Žaš er ekki öll vitleysan eins.   

Žaš, sem skilur Ķslendinga algerlega frį flestum öšrum žjóšum ķ žessu samhengi, er uppruni losunarinnar.  Hjį flestum öšrum žjóšum į hśn rętur aš rekja til raforkuvinnslu, en raforkuvinnsla Ķslendinga veldur sįralķtilli losun gróšurhśsalofttegunda.  Dįlķtiš myndast af metani ķ nżjum mišlunarlónum og frį jaršgufuverum.  Frumorkunotkun Ķslendinga er hins vegar yfir 80 % (83,3 %) śr "endurnżjanlegum" orkulindum, vatnsafli og jaršvarma, en tęplega 17 % (16,7 %) śr jaršefnaeldsneyti aš fluginu meštöldu m.v. įriš 2018. Flestar ašrar žjóšir glķma nś viš aš koma hlutfalli endurnżjanlegrar orkunotkunar upp ķ 20 %.  Žannig mį ljóst vera, aš staša Ķslendinga ķ loftslagsmįlum er allt önnur og betri en flestra annarra žjóša. 

Kosturinn viš orkuskiptin į Ķslandi eru bętt loftgęši og gjaldeyrissparnašur, en ekki minni hlżnun jaršar.  Žį er leiš Ķslendinga aš orkuskiptum mun greišfęrari en flestra annarra, af žvķ aš ķ landinu er nóg af endurnżjanlegum orkulindum til aš standa undir orkuskiptum į hagkvęman hįtt. Er žį alls ekki įtt viš vindorkuna, sem tröllslegar vindmyllur nżta, eru til stórfelldra lżta, gefa frį sér óžęgileg lįgtķšnihljóš og dreifa hormónaruglandi örplasti og stęrri plastögnum śr feiknarlöngum spöšum (130 m, 300 km/klst į enda).

Ķ žessu ljósi blasir viš, hversu öfugsnśinn og andfélagslegur mįlflutningur fólks er, sem leggst gegn nįnast öllum nżjum, hefšbundnum virkjunum į Ķslandi, oft meš vanstilltum fullyršingaflaumi og gefur jafnvel vindorkunni undir fótinn. Aš breyta mišhįlendi Ķslands ķ žjóšgarš ("National Park") er tilręši viš hvers kyns nżtingu nįttśruaušlinda ķ aušgunarskyni fyrir almenning, eins og sést af žessari alžjóšlegu skilgreiningu žjóšgarša:

"National Parks provide a safe home for native plants and animals." Beit, veišar og jafnvel uppgręšsla samrżmast žessu ekki.  "... commercial exploitation of natural resources in a national park is illegal."

  Hvaš sem lķšur tali umhverfisrįšherra um, aš flest geti veriš eins og įšur eftir rķkisvęšingu mišhįlendisins, er ljóst, aš hann getur stöšvaš įform um virkjanir į mišhįlendinu, žótt žęr séu nś ķ nżtingarflokki samkvęmt Rammaįętlun, og jafnvel veišiskap, eftir stofnun mišhįlendisžjóšgaršs.

Sigrķšur Į. Andersen, Alžingismašur, ritaši stutta grein ķ Morgunblašiš 17. aprķl 2021 um loftslagsmįl frį óhefšbundnu sjónarhorni, sem ekki er vanžörf į, žvķ aš žessi mįlaflokkur, sem hérlendis er rekinn undir formerkjum Evrópusambandsins, sem er óvišeigandi og allt of dżrkeypt fyrir neytendur og skattborgara žessa lands (aš mestu sami hópurinn), enda nefndi hśn greinarstśfinn:

"Eytt śt ķ loftiš".

 Vinstri flokkarnir, sem misst hafa fótanna vegna sambandsleysis śr fķlabeinsturnum sķnum viš alžżšu landsins, hafa ķ stašinn gert umhverfismįl aš sķnum, og žau hafa sķzt af öllu batnaš viš žaš, og er fótalaus loftslagsumręšan til marks um žaš.  Loftslagiš er oršiš andlag skattheimtu į Ķslandi fyrir žrżsting žessa jarštengingarlausa lišs, og įróšur um skašvęnleg įhrif hlżnunar jaršar gellur ķ eyrum daglega, žótt Ķslendingar geti ekkert hęgt į henni, sama hvaš Katrķn Jakobsdóttir og umhverfisrįšherra vinstri gręnna gelta um naušsynlegar skattahękkanir og śtlįt śr rķkissjóši til lękkunar hitastigs andrśmsloftsins, śtlįt, sem nś eru reyndar  fjįrmögnuš meš lįntökum, og einnig sama, hvaš téš Katrķn setur Ķslendingum hįleit markmiš um losun gróšurhśsalofttegunda meš tilheyrandi fjįrhagslegum skuldbindingum. Leyfir Stjórnarskrįin slķkt framferši ? Sigrķšur reit:

"Žvert į žaš, sem vinstriflokkarnir boša, eigum viš [aš] stefna aš įrangri į žessu sviši sem öšrum meš sem lęgstum sköttum og minnstum kostnaši. Vinstrimenn eru hins vegar stašrįšnir ķ žvķ aš efna til loftslagsmįla viš almenning meš sköttum, eyšslu, bošum og bönnum."

Vinstri flokkarnir hafa tekiš įstfóstri viš loftslagsmįlin.  Ķ žeim eygja žeir stökkbretti til skattahękkana og śtženslu rķkisbįknsins, og varla nokkur mašur mun spyrja žį um įrangur af žeirri byršaaukningu į almenning eša af žeim fjįraustri, sem til loftslagsmįlanna fer, enda verša įhrifin į hlżnun lofthjśpsins engin.

Žaš er sišlaust aš leggja sķfellt žyngri byršar į almenning į fölskum forsendum, eins og barįttu viš hlżnun jaršar.  Žaš er lķtiš betra framferši aš reyna aš žvinga fólk śr eldsneytisknśnum bķl og yfir ķ bķl, sem knśinn er innlendum orkugjöfum meš ofurgjöldum į eldsneytiš.  Žaš er žó viršingarvert aš nota jįkvęša hvata til aš fį fólk til orkuskipta į borš viš žaš aš sleppa viršisaukaskatti o.fl. viš kaup į bifreišum knśnum endurnżjanlegri orku, sérstaklega į mešan rafmagnsbķlar eru dżrari, žótt einfaldari séu, į mešan framleišslufjöldinn į įri er lķtill. 

Vitlausast af öllu, sem stjórnvöldum hefur dottiš ķ hug aš styrkja ķ nafni samdrįttar į losun gróšurhśsagasa, er žó mokstur ofan ķ skurši löngu uppžurrkašra mżra, žar sem jafnvęgi er komiš į į milli losunar og bindingar koltvķildis.  Aš endurskapa mżri śr móa įn žess aš auka losun gróšurhśsagasa er vandasamt, žvķ aš hętt er viš rotnun gróšurs ķ vatni og myndun metans, sem er meira en 20 sinnum öflugri gróšurhśsalofttegund en koltvķildi.  Stjórnvöld ęttu aš hętta aš verja skattfé ķ žessa endileysu, enda er engin umhverfisvį, sem knżr į um žetta, žvķ aš įhrifin į hlżnun jaršar eru sama og engin.  

Įvinningur Ķslendinga af barįttunni viš hlżnun jaršar veršur ašallega męldur ķ auknum loftgęšum og gjaldeyrissparnaši.  Žaš er vissulega lķka įvinningur ķ skógrękt fyrir landgęši, skjól, sölu koltvķildisbindingar og višarnżtingu.  Aš hefta uppblįstur lands og hefja landvinninga į sviši landgręšslu er grķšarlegt hagsmunamįl fyrir nślifandi og komandi kynslóšir ķ landinu.  Um leiš er bundiš koltvķildi ķ jaršvegi.  

"Viš notum um 80 % endurnżjanlega orku, į mešan restin af veröldinni notar yfir 80 % jaršefnaeldsneyti.  Evrópusambandiš er aš basla viš aš koma sķnu hlutfalli endurnżjanlegrar orku upp ķ 20 % og notar til žess alls kyns vafasamar ašferšir, eins og brennslu lķfeldsneytis og lķfmassa.  ESB stefnir aš žvķ aš koma hlutfallinu upp ķ 32 % įriš 2030.

Ef ekki koma fram hagkvęmar tękninżjungar ķ orkuframleišslu, mun heimurinn įfram ganga aš mestu leyti fyrir olķu, kolum og gasi.  Loftslagssamningar munu litlu breyta žar um."

Orkuskiptin eru knśin fram af loftslagsumręšunni vegna žess, aš megniš af losun gróšurhśsagasa kemur frį orkuverum heimsins, sem knśin eru af jaršefnaeldsneyti.  Vinstri menn į Ķslandi afneita žeirri stašreynd, aš mikil raforkuvinnsla į Ķslandi fyrir mįlmišnašinn veldur žvķ, aš heimslosun gróšurhśsagasa er a.m.k. 10 Mt/įr minni en ella, sem jafngildir um tvöfaldri losun af mannavöldum į Ķslandi um žessar mundir.  Ef heil brś vęri ķ krossferšinni gegn losun gróšurhśsalofttegunda, vęri keppikefliš aš auka žessa framleišslu enn frekar, og žaš veršur gešslegt fyrir žröngsżna og bölsżna vinstri menn aš verja einstrengingslega afstöšu sķna gegn nżjum virkjunum į Ķslandi fyrir afkomendum sķnum, ef/žegar hlżnun andrśmslofts hefur nįš 3°C.  

Hér er išnašarstefna ķ skötulķki m.v. ķ Noregi.  Žar nišurgreišir rķkiš raforkuveršiš um 20 % til orkukręfs išnašar og notar til žess koltvķildisgjaldiš frį žessum sömu fyrirtękjum.  ESA višurkennir žessa ašferš sem löglega aš Evrópurétti, enda er žetta tķškaš innan ESB.  Engin slķk hringrįsun fjįr til aš styrkja samkeppnisstöšuna į sér staš hérlendis, enda rķkir illvķg stöšnun į žessu sviši hér, sem veršur barįttunni viš hlżnun jaršar ekki til framdrįttar.  

"Sérstöšu Ķslands ętti hins vegar aš višurkenna ķ alžjóšlegu samstarfi um žessi mįl, eins og gert var fyrstu tvo įratugina [eftir Kyoto-samkomulagiš-innsk. BJo]. Vegna sérstöšu okkar er ekki sjįlfgefiš, aš viš sętum sömu skilyršum og žjóšir, sem bśa viš allt ašrar ašstęšur.  Ķslenzku įkvęšin svonefndu ķ loftslagssamningunum voru felld į brott ķ tķš vinstri stjórnarinnar 2009-2013."

Meš ķslenzku įkvęšunum var einmitt tillit tekiš til sérstöšu ķslenzka orkukerfisins og višurkennt, aš aukning stórišju į Ķslandi vęri til žess fallin aš draga śr aukningu į losun gróšurhśsalofttegunda į heimsvķsu.  Ekkert slķkt er uppi į teninginum hjį nśverandi rķkisstjórn undir forystu vinstri gręningjans Katrķnar Jakobsdóttur.  Nżlega fór hśn žveröfuga leiš og gaf ķ meš žvķ aš auka enn skuldbindingar Ķslands įriš 2030, sem mun žżša enn meiri greišslur ķslenzkra fyrirtękja fyrir CO2-losunarheimildir.  Stefna ķslenzkra vinstri manna er skammsżnt lżšskrum, sem žrżsta mun lķfskjörum landsmanna nišur vegna kostnašar śt ķ loftiš. 

"Samkvęmt fjįrmįlaįętlun, sem samžykkt var į Alžingi į dögunum, veršur samtals mrdISK 60 variš til loftslagsmįla į įrunum 2020-2024.  Žessar miklu fjįrhęšir veršskulda sérstaka athugun.  Ekki sķzt nś, žegar rķkissjóšur er rekinn meš miklum halla.  Ķ hvaš eru žessir fjįrmunir aš fara, og skila žeir įsęttanlegum įrangri ?"

Aš verja mrdISK 12 aš mešaltali į įri til loftslagsmįla, sem fjįrmagnašir er meš skuldsetningu rķkissjóšs, žarfnast athugunar viš og gęti veriš mjög įmęlisvert. Viš eigum ekki aš rembast, eins og rjśpan viš staurinn, heldur aš gefa tęknižróuninni tķma til aš koma į markašinn meš lausnir, sem okkur henta til orkuskipta.  Žaš mun gerast, og žetta flas veršur engum til fagnašar, heldur okkur til óžarfa kostnašarauka.

Eitthvaš af žessum kolefnisgjöldum  fer vęntanlega ķ hķt kolefnisgjalda Evrópusambandsins, sem stjórnmįlamenn og embęttismenn hafa flękt okkur ķ įn žess aš vita kostnašinn, og žaš er Stjórnarskrįrbrot.  Vonandi fer eitthvaš af žessu fé ķ fjįrfestingar ķ  aršbęrum og gjaldeyrissparandi verkefnum, sem skapa vinnu ķ landinu, t.d. til repjuolķuframleišslu.  Stilkar repjunnar og ašrir afgangar geta nżtzt til fóšurframleišslu fyrir vaxandi fiskeldi viš og į landinu.  

Ašeins 16,7 % frumorkunotkunar Ķslendinga komu śr jaršefnaeldsneyti įriš 2018.  Megniš af žvķ voru olķuvörur eša 1,028 Mt.  5 stęrstu notendaflokkarnir voru eftirfarandi:

  1. Flugsamgöngur innanlands og utan: 40,6 %.  Žessi notkun minnkaši grķšarlega įriš 2020, en mun sennilega vaxa aftur ķ įr og į nęstu įrum, žangaš til innanlandsflugiš veršur rafvętt seint į žessum įratugi, og į nęsta įratugi mun endurnżjun millilandaflugflotans hefjast meš hreyflum įn koltvķildislosunar, e.t.v. vetnisknśnum.  Žangaš til munu flugfélögin žurfa aš kaupa losunarheimildir af ESB, sem faržegarnir borga ķ hęrra mišaverši. Flugfélög, sem fjįrfesta ķ sparneytnum vélum žangaš til, munu standa sterkari aš vķgi ķ samkeppninni.
  2. Bifreišar hvers konar og vinnuvélar: 29,8 %.  Žessi notkun mun nś fara minnkandi įr frį įri, af žvķ aš endurnżjun fólksbķla og jeppa er nś aš u.ž.b. helmingshluta meš rafbķlum, alrafvęddum eša hlutarafvęddum.  Lengst munu vinnuvélarnar žurfa jaršefnaeldsneyti, en notkun žess mį minnka meš repjuolķu og öšru lķfeldsneyti.
  3. Fiskiskip, stór og smį: 16,7 %.  Žessi notendahópur hefur stašiš sig bezt ķ aš minnka olķunotkun, og stefnir hśn hrašbyri aš žvķ aš verša innan markanna 2030. Žegar žannig er ķ pottinn bśiš, mį heita ósanngjarnt, aš śtgerširnar skuli žurfa aš greiša olķuskatt, sem lagšur var į til aš draga śr notkun. Žaš er ešlilegt aš umbuna žeim, sem leggja sig fram og nį įrangri. Meginskżringin į žessum góša įrangri er fękkun togara og endurnżjun meš mjög skilvirkum vélbśnaši. Segja mį, aš fiskveišistjórnunarkerfiš hafi ekki einvöršungu lagzt į sveif meš hagkerfinu, heldur einnig meš loftslagsstefnunni.
  4. Sjósamgöngur: 8,7 %. Mikil žróunarvinna fer nś fram fyrir orkuskipti ķ skipum.  Sem millileik mį vel nota repjuolķu til ķblöndunar.
  5. Byggingarišnašur er skrįšur meš įrsnotkun 31,4 kt/įr af jaršefnaeldsneyti eša 3,1 %.  Vęntanlega er aušveldara aš losna viš koltvķildislosun hans en t.d. sementsframleišslunnar, sem er grķšarleg į heimsvķsu.  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


"Vķsindin efla alla dįš"

Bóluefnin, sem ķ fyrra voru žróuš gegn kórónuveirunni, SARS-CoV-2, sem sķšan ķ nóvember 2019 hefur herjaš į mannkyniš meš višbrögšum žess, sem eiga sér engan lķka, eru nż af nįlinni gegn umgangspestum.  Tękninni hefur žó veriš beitt ķ višureigninni viš krabbamein ķ um įratug. Žessi pistill er reistur į greininni, "An injection of urgency", sem birtist ķ The Economist, 5. desember 2020, ašallega til aš svara hinni brennandi spurningu, hvort nżju bóluefnin vęru örugg. 

Um mišjan janśar 2020 fékk Moderna-lyfjafyrirtękiš bandarķska senda genasamsetningu kórónuveirunnar SARS-CoV-2 frį Kķna, og ķ byrjun marz 2020 eša um 7 vikum seinna höfšu vķsindamenn fyrirtękisins einangraš broddprótein veirunnar ķ bóluefni, sem žį strax hófust klķnķskar rannsóknir meš. Žetta jafngilti byltingu ķ gerš bóluefna, bęši hvaš žróunarhraša og gerš bóluefnis gegn faraldri įhręrir og markar žįttaskil ķ višureign mannkyns viš skęšar veirur.  

2. desember 2020 varš brezka lyfjastofnunin "Medicines and Healthcare-products Regulatory Agency (MHRA)  fyrst sinna lķka til aš leyfa almenna bólusetningu į sķnu markašssvęši į fullprófušu bóluefni af žessari nżju gerš. 

Bóluefniš, sem leyft var, ber merkiš BNT162b2 og var žróaš af Pfizer, bandarķskum lyfjarisa, og BioNTech, minna žżzku fyrirtęki. Tęknin, žótt nż sé af nįlinni, er žannig vel žekkt innan lyfjaišnašarins.  Lyfjaišnašur heimsins hefur ekki veriš par vinsęll, en er nś skyndilega "hetja dagsins".

Žetta Pfizer-BioNTech-bóluefni hefur verndarvirkni ķ 95 % tilvika eftir tvęr sprautur gegn téšri veiru, en žess ber aš geta, aš börn voru ekki prófuš og fólk eldra en 70 įra ķ mjög litlum męli.  Žaš er mjög lķtiš vitaš um virkni bóluefnisins į eldri borgara og į fólk meš langvarandi sjśkdóma śr prófunum fyrirtękjanna.  M.a. žess vegna er mjög óvarlegt af Landlękni og öšrum aš fullyrša, aš a.m.k. 5 daušsföll fįeinum dögum eftir fyrri bólusetningu sé ekki (eša varla) hęgt aš rekja til bólusetningarinnar.  Tilvikin eru of mörg og žekking į virkninni śr prófununum of lķtil, til aš slķk nišurstaša sé trśveršug.  Prófunarskżrslur lyfjafyrirtękjanna gefa ekki tilefni fyrir heilbrigšisyfirvöld til aš leyfa bólusetningu hrumra einstaklinga.  Ef ónęmiskerfiš er veiklaš, žarf aš ganga mjög varlega fram. Žaš er öruggara fyrir žessa einstaklinga aš skįka ķ skjóli hjaršónęmis, žegar žvķ hefur veriš nįš meš bólusetningum og sżkingum. 

Ašrar žjóšir litu til Breta ķ byrjun desember 2020 sem fyrirmyndar viš flżtta samžykkt Pfizer-BioNTech-bóluefnisins, og Alžjóša heilbrigšismįlastofnunin, sem tekur aš sér aš samžykkja lyf og bóluefni fyrir žjóšir įn lyfjastofnana eša meš lyfjastofnanir įn bolmagns til vķsindalegrar rżni, įttu ķ samstarfi viš MHRA um višurkenningu bóluefnisins.  Žarna tóku Bretar mikilsvert frumkvęši og skrżtiš, aš ķslenzka lyfjastofnunin skyldi ekki fremur leita ķ smišju žangaš en til lyfjastofnunar ESB, žar sem Ķsland į enga ašild, nema aš Innri markašinum. Svifaseinir ķslenzkir bśrókratar voru ekki meš į nótunum.  Žaš er ešlilegt, aš Lyfjastofnun Ķslands geri samstarfssamning viš MHRA ķ staš žess aš leita į nįšir rķkjasambands, sem Ķsland stendur utan viš af góšum og gildum įstęšum. 

Hraši bóluefnissamžykktanna var reistur į stöšugu upplżsingaflęši frį viškomandi lyfjafyrirtękjum til eftirlitsstofnananna ķ öllum įföngum žróunarferlisins, og tęknin var žekkt žar, žótt hśn hafi aldrei veriš nżtt gegn veirufaraldri.  

Bandarķska lyfjafyrirtękiš Moderna brįst hrašast viš ķ upphafi, og prófunarskżrslur fyrirtękisins śr 3. prófunarįfanganum sżna vķsindalegustu og trśveršugustu vinnubrögšin, en fyrirtękiš varš viku į eftir Pfizer-BioNTech meš aš tilkynna lok prófunarferlisins.  Bóluefni fyrirtękisins gegn SARS-CoV-2 nefnist mRNA-1273.

Bęši BNT162b2 og mRNA-1273 eru ķ hópi s.k. mRNA-bóluefna. Žótt žetta sé ķ fyrsta skipti, sem leyfi er veitt til aš sprauta žessari tegund ķ almenning, eru sérfręšingar samt bjartsżnir um almennt skašleysi hennar fyrir lķkama og sįl, žvķ aš hśn hefur veriš reynd gegn żmsum krabbameinum ķ yfir įratug.  Varšandi BNT162b2 og mRNA-1273 sérstaklega, voru žau prófuš į 73.000 sjįlfbošališum alls, žar sem helmingurinn fékk bóluefniš og hinn helmingurinn lyfleysu (Moderna) eša annaš bóluefni (Pfizer-BioNTech). Žetta safn gat gefiš tölfręšilega marktękar nišurstöšur, en gallinn var sį, aš žeir, sem nś er lögš mest įherzla į aš verja, voru ekki hafšir meš ķ śrtakinu.  Žess vegna stendur stórfelld tilraunastarfsemi enn yfir įn žess, aš skjólstęšingarnir séu endilega upplżstir um, hvernig ķ pottinn er bśiš. 

Hugsunin į aušvitaš aš vera sś aš foršast aš gera viškvęma aš tilraunadżrum, nema žeir séu fullkomlega mešvitašir um žaš, en leyfa žeim hins vegar aš njóta hjaršónęmisins, sem mun myndast ķ žjóšfélaginu, ef hinir stęltu eru bólusettir.  Ungviši undir tvķtugu ętti alls ekki aš bólusetja viš C-19, enda allsendis ófullnęgjandi vitneskja fyrir hendi um virkni žessara bóluefna į žaš, og žvķ veršur yfirleitt lķtiš um žennan sjśkdóm.  Ķ heilbrigšisrįšuneytinu mun hafa komiš fram vilji til skyldubólusetninga viš samningu frumvarps til nżrra sóttvarnarlaga.  Hvers vegna ętti rķkisvaldiš aš ganga freklega į einstaklingsfrelsiš og setja fjölda manns ķ stórhęttu ?  Valdbeitingarįrįtta sumra stjórnmįlamanna og bśrókrata er stórhęttuleg, og henni veršur aš setja skoršur meš lögum, sem reist eru į Stjórnarskrį landsins.

Į Vesturlöndum er haldiš uppi eftirfylgni meš bólusettum, žannig aš heilsufarstengd atriši eru skrįš og hugsanlegar sżkingar af C-19 bornar saman viš sżkingar óbólusettra.  Einn įhęttužįttur viš öll bóluefni er, aš žau geta aukiš smitnęmi sumra hópa.  Önnur įhętta er, aš ķ sjaldgęfum tilvikum koma bóluefni af staš sjįlfsofnęmi - nokkuš, sem vķrussżkingar geta lķka gert.  Miklar rannsóknir į žessu žarf aš gera įšur en milljaršar manna verša bólusettir. 

Vegna virkni sinnar er reyndar įstęša til aš halda, nema eitthvaš óvęnt gerist, aš mRNA-bóluefnin gętu veriš öruggari en hefšbundin bóluefni.  Lifandi bóluefni, t.d. gegn lömunarveiki, innihalda veiklašar veirur.  Hęttan viš žau er, aš veiran breytist ķ skašvęnlegra afbrigši.  Meš mRNA-bóluefni, sem eru nokkrir bśtar af genahrįefninu mRNA umluktu fituhjśp, getur slķkt ekki gerzt.  Žetta mRNA efni fyrirskrifar ekki, hvernig į aš bśa til veiru, heldur ašeins, hvernig į aš bśa til eitt af próteinum hennar, sem kallaš er broddur.  Meš žessa forskrift śr bóluefninu, framleiša frumur lķkamans nś broddinn ķ miklu magni. Hann veldur višbragši ónęmiskerfisins til aš žróa eyšingu žessu ašskotapróteins.  Ónęmiskerfiš mun žį geta brugšizt hratt viš nęst, žegar vart veršur viš žessa próteingerš - ķ žetta sinn sem hluta af broddveiru (kórónuveiru) ķ innrįs. 

Einnig mį geta žess, aš mRNA er nįttśrulegur hluti af lifandi frumum, sem framleiša žaš og eyša žvķ stöšugt.  Endingartķminn er męldur ķ dögum.  Žegar mRNA bóluefnisins hefur gegnt sķnu hlutverki, er žaš brotiš hratt nišur.  Samt rķkir nokkur upplżsingaóreiša um žetta efni.  Sérstaklega skašleg ósannindi eru, aš mRNA ķ bóluefninu muni breyta DNA samsetningu ķ frumum bóluefnisžegans.  Žetta er įlķka lķklegt og eppli Newtons losni śr trénu og fari upp ķ loftiš.  Bullustampar netsins munu ótraušir halda žvķ fram, aš žetta geti gerzt, žótt Isaac Newton hafi sannaš hiš gagnstęša į 17. öld, en hjįtrśarfullir netverjar munu žį óšfluga stimpla hann sem samsęrismann.  Žaš eru engin takmörk fyrir žvęttinginum, sem sullast inn į alnetiš, en žar er aušvitaš einnig ómetanlegur fróšleikur. 

RNA og DNA eru ólķkir hyrningarsteinar gena, og frumur spendżra hafa ekkert efnafręšilegt gangverk til aš afrita annan yfir ķ hinn.

Aš mynda og višhalda trausti almennings til sérhvers vķsindalega višurkennds bóluefnis er mikilvęgt.  Slķkt traust er sennilega almennara į Bretlandi en vķša annars stašar.  Skošanakannanir sżna, aš 79 % af ķbśum landsins hyggjast fį sprautu viš C-19, sem er hęrra en almennt gerist.  Ķ Bandarķkjunum t.d. er žetta hlutfall ašeins 64 %.

Žegar allt kemur til alls, eru allar įkvaršanir um, hvort leyfa eigi almenna notkun lyfja teknar į grundvelli mats į įhęttu og įvinningi. Viš leyfisveitingar į bóluefnum veršur hins vegar lķklegur įvinningur aš vega miklu žyngra en įhęttan. Žetta er śt af žvķ, aš ólķkt lyfjum, sem vanalega eru gefin sjśklingum, eru bóluefnin gefin heilbrigšu fólki. 

T.d. MHRA fęr rįšleggingar frį óhįšri vķsindanefnd fyrir įkvöršun sķna.  Žótt nefndarmenn muni hafa vegiš og metiš marga žętti, žegar įkvešiš var aš męla meš neyšarsamžykki į BNT162b2, hefur įkvešinn svęsinn śtreikningur veriš žeim ofarlega ķ huga, ž.e. hver bišdagur kostar marga lķfiš.  Į Bretlandi létust 603 śr C-19, daginn sem rķkisstjórnin veitti leyfi til almennrar notkunar į BNT162b2.

Er žessi dįnartala hį eša lįg ?  Į Ķslandi deyja aš jafnaši 6 manns į dag, sem jafngildir 16,4 ppm žjóšarinnar.  Žaš hlutfall gefur 1068 lįtna į dag į Bretlandi ķ venjulegu įrferši.  Višbótin af völdum C-19 er 56 %, sem er hįtt hlutfall, enda hefur veriš upplżst, aš lįtnir į Bretlandi vegna C-19 séu nś um 96 k eša 0,15 % žjóšarinnar, sem er hęsta hlutfall, sem sézt hefur ķ žessum faraldri.  Į Ķslandi hafa til samanburšar 79 ppm žjóšarinnar lįtizt śr C-19.

Žetta gerist į Bretlandi žrįtt fyrir mjög strangar sóttvarnarrįšstafanir yfirvalda og žar meš śtgöngubanni og starfrękslubanni af żmsu tagi og fjöldatakmörkunum af strangasta tagi.  Nś hafa birzt rannsóknir į Bretlandi, sem benda til, aš žessar rįšstafanir hafi veriš gagnslausar, ž.e. 3 vikum eftir, aš žęr voru settar į, fękkaši daušsföllum ekki neitt.  Hafa einhvers stašar birzt marktękar rannsóknir, sem sżna hiš gagnstęša ?  Žessar rįšstafanir hafa sjįlfar valdiš heilsutjóni, eins og rannsóknir sżna lķka, og grķšarlegu fjįrhagstjóni launžega, fyrirtękja og hins opinbera.  

Hęttan viš žessa veiru, SARS-CoV-2, er sś, aš hśn stökkbreytist og verši enn skęšari en žau afbrigši, sem borizt hafa inn ķ ķslenzka samfélagiš, bęši meira smitandi og meš alvarlegri veikindum og fleiri daušsföllum į hvern sżktan.  Žekkt er brezka afbrigšiš, sem grunur er um, aš sé meira smitandi, og nś er komiš fram Sušur-Afrķkanskt afbrigši, sem grunur er um, aš valdi meiri veikindum hjį fleiri sżktum.

  Įhyggjur manna hafa t.d. snśizt um žaš, hvort hin nżsamžykktu bóluefni muni virka ķ nęgilega miklum męli gegn hinum stökkbreyttu afbrigšum.  Athuganir lyfjafyrirtękjanna (framleišenda nżju bóluefnanna)  benda til, aš bóluefnin virki svipaš vel gegn hinum stökkbreyttu afbrigšum.  Žaš žżšir, aš broddpróteiniš er enn nęgilega lķtiš breytt eša jafnvel ekkert breytt, til aš ónęmiskerfiš žekki stökkbreyttan skašvaldinn, žegar hann gerir innrįs ķ lķkamann. 

 

 

                                  

 

 


Kófsvišbrögšin

Višbrögš heimsins viš brįšsmitandi sjśkdómsfaraldri af völdum veiru śr kórónufjölskyldunni, sem er įbyrg fyrir öllum inflśensupestum, sem herjaš hafa į mannkyniš frį upphafi vega, er rannsóknarefni, žvķ aš žau eiga sér enga hlišstęšu.  Ef hęttan af völdum žessa sjśkdóms er vegin og metin, viršist hśn litlu meiri en af völdum skęšrar hefšbundinnar inflśensu, en smitnęmiš er aftir į móti meira.

Žegar afleišingar sóttvarnarašgeršanna į lķf og heilsu fjölda manns, sem misst hafa atvinnu sķna og lent ķ fįtękt af völdum sóttvarnarašgeršanna, eru virtar, įsamt grķšarlegri skuldasöfnun hins opinbera, fyrirtękja og heimila, žį sękir óhjįkvęmilega aš sś hugsun, aš višbrögšin séu vanhugsuš, yfirdrifin og aš mörgu leyti misheppnuš.

 Er COVID-19 (C-19) eins višsjįrveršur sjśkdómur og yfirvöld og meginmišlar vilja vera lįta ?  Sebastian Rushworth, M.D., (SR) hefur į vefsetri sķnu sżnt fram į, aš dįnarhlutfall sżktra ķ heild er lęgra en 0,2 %, sem žżšir, aš fęrri en 1 af hverjum 500 sżktra deyja.  Hér į Ķslandi hafa tęplega 6000 manns greinzt meš C-19 og 29 lįtizt śr sjśkdóminum, žegar žetta er ritaš, svo aš hlutfall lįtinna af greindum er tęplega 0,5 %, en samkvęmt rannsóknum hérlendis gętu tvöfalt fleiri hafa smitazt en opinberlega hafa greinzt, svo aš žokkalegt samręmi er į milli žessara talna hérlendis og talna SR.

Samkvęmt SR er dįnarhlutfalliš um 0,03 % eša minna en 1 af hverjum 3000 undir sjötugsaldri. Hérlendis eru 4 daušsföll undir sötugu af völdum C-19 eša 0,07 % af greindum, allt ķ góšu samręmi viš SR aš žvķ gefnu, aš hlutfall smitašra og greindra sé a.m.k. 2. 

 

Reynslan af C-19 er sś, öfugt viš Spęnsku veikina 1918, sem einnig var af völdum veiru af kórónustofni, aš faraldurinn leggst žyngzt į aldurhnigna, og athugun SR bendir til, aš žeir hefšu hvort eš er įtt stutt eftir.  Žannig er yfirleitt ekki um mjög ótķmabęran daušdaga aš ręša af völdum C-19, ólķkt žvķ, sem į viš um flesta ašra faraldra og įtti t.d. viš um Spęnsku veikina 1918. Žannig leiddi rannsókn SR į tķšni daušsfalla ķ żmsum žjóšfélögum įriš 2020 ekki ķ ljós frįvik frį mešaltali.  Į Ķslandi voru daušsföll 2020 marktękt fęrri en aš mešaltali įrin 3 žar į undan.  Žetta mį vissulega skżra meš sóttvarnarrįšstöfunum og breyttu hegšunarmynztri fólks.

Fullyršingar um, aš félagslegar rįšstafanir hins opinbera į formi alls kyns hafta į starfsemi og samkomutakmarkana, séu bezta vörnin og jafnvel naušsynlegar rįšstafanir til aš fękka daušsföllum af völdum faraldurs į borš viš C-19, styšjast ekki viš vķsindalegar rannsóknarnišurstöšur.  Kķnverska įróšursmaskķnan kom žó žeirri flugu inn ķ höfuš heimsbyggšarinnar ķ febrśar-marz 2020 meš žekktum afleišingum hvarvetna.

Ķslenzka heilbrigšiskerfinu hefur hins vegar ķ heildina tekizt mjög vel upp viš aš fįst viš žennan faraldur, žrįtt fyrir augljóst fyrirhyggjuleysi ķ upphafi og žrįtt fyrir ófullnęgjandi ašstęšur ķ hśsnęši Landsspķtalans, sem sumt er um nķrętt.  Žęr hafa m.a. komiš nišur į žjónustu viš ašra sjśklinga, og eiga landsmenn eftir aš bķta śr nįlinni meš žaš.

  Bólustning framlķnufólks og framlįgra ętti strax aš létta undir starfsemi sjśkrahśsanna, og žar meš žarf mikill fjöldi smita ekki aš varpast yfir ķ ófremdarįstand į sjśkrahśsum landsins. Ķ žessu sambandi eru rannsóknir bóluefnaframleišenda ķ 3. fasa žó įhyggjuefni, žvķ aš ķ sumum tilvikum undanskildu žeir viškvęma hópa frį rannsóknum sķnum.  Žetta eru einmitt hóparnir, sem mikilvęgast er aš veita vernd eša ónęmi gegn žvķ aš smitast af SARS-CoV-2-veirunni. Žess vegna er ķ sumum tilvikum rennt blint ķ sjóinn meš įhrif bólusetningarinnar, og veršur gerš grein fyrir rannsóknum SR į žessu sķšar.

Žaš veršur aš gera žį kröfu til nżja Landsspķtalans, aš hśsnęši hans verši hannaš m.a. meš hlišsjón af aš fįst viš skęša heimsfaraldra. C-19 sjśkdómurinn er ķ raun og veru bara létt ęfing borinn saman viš hrylling į borš viš ebólu, sem upp kom ķ Vestur-Afrķku fyrr į žessari öld.

Oršrómur er uppi um "langvinnt kóf".  SR hefur sżnt fram į, aš 98 % C-19 sjśklinga hafa nįš sér aš fullu innan žriggja mįnaša, og aš engin marktęk gögn styšji, aš C-19 leiši til langtķma veikinda (žaš eru slęm gögn, reist į lįggęša rannsóknum, sem hafa veriš notuš um allan heim til aš skjóta fólki skelk ķ bringu). 

SR hefur lķka bent į, aš barįttuašferširnar gegn C-19, s.s. meiri hįttar hręšsluįróšur, frestašar įformašar barnabólusetningar og skólalokanir munu leiša til mun fleiri tapašra lķfįra en žeirra, sem tapast beint af völdum veirunnar.  Gögnin, sem SR hefur notaš til aš sżna fram į žetta, eru almenningi ašgengileg og birt ķ nokkrum rómušustu og virtustu vķsindaritum heimsins. 

Aš žessu öllu virtu, hvaš ķ ósköpunum gengur žį į ķ heiminum ?  Lokanir hafa ķ mörgum tilvikum veriš umfangsmeiri ķ annarri bylgjunni erlendis en ķ žeirri fyrstu.  Aš sumu leyti į žaš viš um Ķsland lķka ķ s.k. žrišju bylgju, žótt viš vitum nśna mun meira um veiruna.  Žaš var hyggilegt aš fara afar varlega ķ marz 2020, žegar lķtiš var vitaš um C-19. Žaš į alls ekki viš lengur. 

SR hefur sett fram tilgįtu, sem er hans tilraun til aš śtskżra ótrślega stöšu Kófsins. Hann hefur unniš meš Ulf Martin aš smķši žessarar tilgįtu, en sį hefur ritaš mikiš um žessi mįl į vefsetri sķnu.  Eins og allir vita, hófst C-19 ķ Kķna, og Kķna er alręšisrķki kķnverska kommśnistaflokksins, sem į sér langa sögu strangs eftirlits meš fjölmišlum ķ Kķna og vel smuršrar įróšursvélar. 

 

SR telur, aš kķnverska forystan hafi fljótt gert sér grein fyrir, aš C-19 var ekki alvarleg ógnun, engu verri en slęm inflśensa.  Žaš var e.t.v. skżringin į upphaflegum višbrögšum žeirra aš žagga umręšu um sjśkdóminn nišur og lįta hann lķša hjį.  Brįtt kom žó ķ ljós, aš žaš var ekki hęgt vegna frįsagna į félagsmišlunum, sem dreifšust hratt um žrįtt fyrir tilraunir til ritskošunar.

Žį breyttu yfirvöldin um  barįttuašferš.  Žau įkvįšu aš setja į sviš sżningu, sem gęti veriš beint śr Hollywood-kvikmynd.  Žannig var veröldin mötuš vandlega ķ janśar og febrśar 2020 į tilbśnum svišsmyndum frį lokunum og śtgöngubanni ķ Wuhan.  Viš sįum hliš aš blokkarhverfi rafsošin föst ķ lokašri stöšu, menn ķ žéttum varnargalla sótthreinsa hśsnęši, lķk liggjandi į götum śti og flota af tękjum śša yfir allt ķ kring.

Kannski var žessari svišsetningu ašallega ętlaš aš sżna styrkleika.  Kannski var ętlunin aš leiša önnur rķki śt ķ žęr einstöku sjįlfsskašandi ašgeršir, sem fylgdu ķ kjölfariš, eša kannski var žaš bara heppileg aukaafurš af svišsetningu Kķnverjanna. Hvaš, sem žvķ lķšur, žį fullyrtu kķnversk stjórnvöld, aš žau hefšu rįšiš nišurlögum kórónuveirunnar SARS-CoV-2 į rśmlega mįnuši.  Žann 11. febrśar 2020 tilkynnti Kķna um 6900 nż smit į sólarhring.  Einum mįnuši seinna voru nż smit komin nišur ķ 15 į sólarhring ķ öllu Kķna, ķ landi, žar sem bżr 1,4 milljaršur manna. 

 

Um žessar mundir, žegar annars stašar er glķmt viš ašra bylgju faraldursins, tilkynnir Kķna um 20 smit į sólarhring.  Yfirvöldin fullyrša, aš fęrri en 5000 manns hafi, enn sem komiš er, lįtizt śr C-19 ķ Kķna.  Žaš eru fęrri lįtnir en ķ Svķžjóš, landi meš ķbśafjölda um 0,7 % af Kķna. 

 

Af einhverjum įstęšum er lagšur trśnašur į tölurnar frį Kķna og ašrar upplżsingar žašan um Kófiš žrįtt fyrir vitneskju um Kķna sem alręšisrķki meš vel smurša įróšursvél.  Žvķ er treyst, aš tķmabundin lokun og śtgöngubann ķ Wuhan hafi veriš svo įrangursrķk, aš rįšiš hafi veriš nišurlögum sjśkdómsins ķ landinu og aš faraldurinn hafi ekki tekiš sig upp aš nżju.

Af reynslunni annars stašar aš dęma fęr žetta ekki stašizt.  SR hefur sżnt fram į ķ skrifum sķnum meš vķsun ķ gögn, aš aflokanir stjórnvalda eru almennt óskilvirkar. Į žeim tķma, žegar Wuhan var lokaš ķ febrśar 2020, hafši veiran žegar grasseraš ķ Kķna ķ nokkra mįnuši og hlżtur aš hafa nįš aš dreifast vķtt og breitt um Kķna.  Aš loka einni borg, žegar veiran hafši žegar dreift sér um landiš, var augljóslega gagnslaus ašgerš og einvöršungu framkvęmd ķ įróšursskyni. 

Hver varš nišurstašan af žessu ?  Fjölmišlar um allan heim fóru ķ yfirgķr og dreifšu myndunum frį Kķna um allt.  Žegar smit bįrust til annarra landa, voru allir oršnir innstilltir į, aš žar vęri drepsótt į ferš.  Kröfur komu fram ķ ritstżršum fjölmišlum og į félagsmišlunum um sams konar ašgeršir yfirvalda og ķ Kķna, śr žvķ aš ašgeršir Kķnverja hefšu "augsżnilega" boriš svo góšan įrangur.  Lżšręšislega kjörin stjórnvöld, hrędd um aš missa atkvęši, fóru aš žessum kröfum. Kjósendur, horfandi upp į stigmögnun stórašgerša stjórnvalda, įlyktušu žį, aš ótti žeirra vęri į rökum reistur, og uršu jafnvel enn óttaslegnari og kröfuharšari um sóttvarnarašgeršir.  Žetta var stżrislaufa meš innbyršis mögnun į ašgeršir.  Afleišingar žessara óskapa eru žekktar. 

Aš öld lišinni munu sagnfręšingar ekki fjalla um C-19 sem drepsótt, sem gengiš hafi um heim allan, eins og Spęnska veikin, heldur munu žeir taka C-19 sem dęmi um, hversu aušvelt hafi veriš į žessum tķma aš skapa hugarįstand fjöldamóšursżki. Ef viš gefum okkur, aš žannig sé įstandiš, hversu lengi mun žį nśverandi móšursżki vara ?

SR telur, aš flestar rķkisstjórnir hafi grafiš sig ofan ķ holu varšandi C-19.  Žęr hafi dregiš upp mynd af hęttulegri, jafnvel lķfshęttulegri sjśkdómi en žau afbrigši af C-19 eru, sem žegar hafa komiš fram.  Žęr vita žetta, en aš jįta villu sķns vegar nśna er ómögulegt.  Sumpart er žaš vegna žess, aš stjórnvaldsaflokanir hafa valdiš svo miklum žjįningum, aš žaš mundi stappa nęrri sjįlfsmorši aš segja, aš žęr hafi veriš óžarfar. Sumpart er žaš vegna žess, aš fjölmišlar og almenningur eru svo sannfęršir um alvarleika sjśkdómsins, aš sérhver rķkisstjórn, sem héldi einhverju öšru fram,  fengi į sig merkimiša įbyrgšarleysis og afvegaleišingar. 

Žess vegna er eina rįšiš upp śr holunni aš beita töfrabragši.  Töfrabragšiš er bólusetning.  Žaš skiptir engu mįli, hvort bóluefnin hafa nokkur einustu įhrif į heildarfjölda daušsfalla, eša hvort žau vernda gamla og lasburša, sem eru alltaf ķ mestri hęttu vegna alvarlegra sjśkdóma, eša hvort žau hindra śtbreišslu farsóttarinnar.  Hiš eina, sem mįli skiptir nśna er aš komast upp śr holunni eins hratt og hęgt er įn žess aš jįta aš hafa nokkurn tķma leikiš afleik ķ žessari skįk viš SARS-CoV-2.  Žegar nógu margir hafa veriš bólusettir, geta rķkisstjórnir lżst yfir, aš hęttuįstand sé afstašiš.  Žjóšhöfšingja veršur hęgt aš hylla sem hetjur.  Viš getum öll tekiš upp fyrri siši.    

Žessi pistill er reistur į pistli Sebastian Rushworth, M.D. frį 03.01.2021, "Why did the world react so hysterically to covid ?"

   


Rafbķlavęšing og virkjanažörf

Nokkuš mikiš ber į milli mats manna į orkužörf, aflžörf og virkjanažörf ķ landinu vegna rafbķlavęšingar.  Hefur žvķ veriš slegiš fram, aš žvķ er viršist ķ nafni Orkuveitu Reykjavķkur-OR, aš ekkert žurfi aš virkja fyrir raforkužörf samgöngugeirans 2030. Slķkar hugmyndir viršast vera reistar į, aš skarš verši höggviš ķ hóp nśverandi orkukręfra fyrirtękja į Ķslandi, og engir ašrir orkukręfir notendur, t.d. vetnisframleišendur, fylli ķ skaršiš.  Slķkt svartnęttishjal er aš engu hafandi.

Žann 9. september 2020 birtist ķ Markaši Fréttablašsins fréttatengd grein eftir Žórš Gunnarsson um mat Samorku į orku- og aflžörf frį nżjum virkjunum til aš uppfylla skuldbindingu Ķslands gagnvart Parķsarsamkomulaginu frį desember 2015 um minnkun losunar gróšurhśsalofttegunda um 21 % m.v. losunina įriš 2005.  Samorka įętlar aš žvķ er viršist m.v. engan samdrįtt ķ losun annarra farartękja į landi en einkabķla, aš rafmagnsbķlar žurfi aš verša hér 145 k (=žśs.) talsins įriš 2030.  Ķ ljósi žess, aš žeir eru ašeins 5 k nśna, er óraunhęft aš ętla, aš žeir geti veriš 140 k fleiri eftir 10 įr, en į hinn bóginn mį ętla, aš vetniš hafi žį hafiš innreiš sķna ķ almenningsvögnum, sendibķlum og vinnuvélum.  Mišum žess vegna viš 145 k rafmagnsbķla 2030 og athugum, hversu mikilli orku- og aflgetu žarf aš bęta viš nśverandi raforkukerfi til aš standast kröfur Parķsarsamkomulagsins į žessu eina sviši. 

Mešalakstur fólksbifreiša er 13-14 kkm/įr.  Hśn gęti aukizt eitthvaš meš lęgri rekstrarkostnaši.  Notum 14 kkm/įr.

Séš frį virkjun mį bśast viš orkužörf 0,3 kWh/km.  Žį fęst orkuvinnslužörf til aš męta skuldbindingum Parķsarsamkomulagsins gagnvart samgöngum į landi:

E=14 kkm/įr * 0,3 kWh/km * 145 k = 600 GWh/įr

Ef gert er rįš fyrir, aš mešalhlešsluafl (vegiš mešaltal hrašhlešslustöšva og heimahlešslustöšva) sé 12 kW og mesti samtķmafjöldi bķla ķ hlešslu sé 10 k eša 7 %, žį er aflžörfin 120 MW.  

Lķtum į upphaf greinar Žóršar:

"Umdeilda virkjanakosti žarf aš nżta til aš draga śr śtblęstri".

Flestir virkjanakostir eru nś umdeildir, en žaš, sem į aš rįša, er, hvort Alžingi hafi samžykkt žį ķ nżtingarflokk ešur ei.  Žau, sem vilja standa viš Parķsarsamkomulagiš, geta ekki meš heišarlegu móti sett sig upp į móti löglegum virkjunarkosti, sem orkufyrirtęki vill fara ķ framkvęmd į til aš uppfylla orkužörf orkuskiptanna. 

"Til aš Ķsland nįi markmišum Parķsarsamkomulagsins um samdrįtt śtblįsturs gróšurhśsalofttegunda frį samgöngum fram til įrsins 2030, žarf aš bęta viš uppsettu afli sem nemur 300 MW į nęstu 10 įrum.  Žaš žżšir, aš auka žarf uppsett afl į Ķslandi um 10 % nęsta įratuginn."

Eins og sést meš samanburši viš śtreikningana hér aš ofan, er of ķ lagt meš įętlaša žörf į uppsettu afli af hįlfu Samorku, svo aš skakkaš gęti 180 MW, og munar um minna.  Stżra mį žörf į uppsettu afli meš breytilegri gjaldskrį og snjallmęlum hjį notendum, sem beina notkun žeirra į lįgįlagstķma.  Nótt og frķdagar eru dęmi um lįgįlagstķma.  Meš žvķ móti veršur toppįlagiš vegna endurhlešslu rafmagnsbķla jafnvel ašeins 90-100 MW.

Sķšan tók blašamašurinn til viš aš ręša virkjanakosti til fullnęgja žörfum rafbķlaeigenda fram til 2030:

"Ķ fyrsta lagi er um aš ręša Hvammsvirkjun.  Samkvęmt įętlunum Landsvirkjunar yrši sś virkjun įmóta Bśšarhįlsvirkjun m.t.t. uppsetts afls eša 93 MW.  Orkuvinnsla Hvammsvirkjunar yrši žó um fjóršungi meiri eša um 720 MWh/įr. Hvammsvirkjun var fęrš ķ nżtingarflokk įriš 2015.  Hins vegar skilaši Skipulagsstofnun af sér įliti įriš 2018, žar sem fram kom, aš umhverfisįhrif virkjunarinnar yršu verulega neikvęš.  Virkjunin myndi nżta frįrennsli Bśrfellsvirkjunar [Bśrfellsvirkjana 1 & 2 įsamt framhjįrennsli-innsk. BJo], sem er stašsett ofar ķ Žjórsį, og žvķ er hęgt aš stżra rennsli og žar meš lónsstöšu Hvammsvirkjunar meš nokkurri nįkvęmni."

Téš umsögn Skipulagsstofnunar um veruleg umhverfisįhrif af völdum Hvammsvirkjunar į ekki viš tök aš styšjast.  Rennsli hinnar margvirkjušu Žjórsįr žarna ķ byggš er tiltölulega stöšugt, og Hvammsvirkjun veršur žess vegna rennslisvirkjun meš litlu inntakslóni. Ekki er hęgt aš halda žvķ fram, aš nįttśruveršmęti fari žar ķ sśginn.  Stöšvarhśsiš veršur aš miklu leyti nešanjaršar og fellur aš öšru leyti vel aš umhverfinu.  Ef rétt er munaš, veršur stķflan akfęr, og hśn bętir žar af leišandi samgöngur į milli Gnśpverjahrepps og Landssveitar. Engum blöšum er um žaš aš fletta, aš fyrir vikiš veršur Hvammsvirkjun ašdrįttarafl fyrir feršamenn, enda mun Landsvirkjun gera hana vel śr garši og fegra umhverfiš, eins og hennar er hįttur. 

Eins og lesendur hafa žegar įttaš sig į, hentar žessi virkjun rafbķlavęšingunni vel.  Hśn dugar henni fram yfir 2030 orkulega séš, en viš sérstakar ašstęšur gęti viš lok tķmabķlsins žurft aš bęta viš afli.  Višbótar afliš gęti komiš frį fjölmörgum smįvatnsaflsvirkjunum, sem nś eru į döfinni, svo og frį uppfęrslu į eldri virkjunum, bęši vatnsafls- og jaršgufuvirkjunum.  Slķk uppfęrsla fęst żmist meš višbótar vélbśnaši eša nżjum vél- og rafbśnaši meš hęrri nżtni ķ staš hins gamla. 

Blašamašurinn nefnir hins vegar stórkarlalegri višbót, sem engin žörf er į fyrir žennan markaš fyrir 2030, hvaš sem sķšar veršur, en žaš er Bśrfellslundur, sem nś viršist eiga aš verša 30*4 MW = 120 MW vindorkugaršur.  Orkuvinnslugeta hans yrši allt aš 420 GWh/įr.  Žessi vindorkugaršur kęmi vafalaust ķ góšar žarfir til aš spara vatn ķ Žórisvatni, en slķkur sparnašur kemur tķmabundiš nišur į afli og orkuvinnslugetu Hvammsvirkjunar.   

Franskt fyrirtęki, Qair Iceland ehf., viršist telja vera mjög vaxandi raforkumarkaš į Ķslandi, sem er vonandi rétt.  Nęgir aš nefna vetnisframleišslu.  Qair er meš 3 verkefni į takteinum: 

  1. Į Grķmsstöšum ķ Mešallandi į milli Kśšafljóts og Eldvatns, 24*5,6 MW = 134 MW og um 470 GWh/įr.
  2. Į Sólheimum į Laxįrdalsheiši.
  3. Į Hnotasteini į Melrakkasléttu.  

Žarna gęti ķ heildina veriš um aš ręša a.m.k. 1,0 TWh/įr, sem gęti hentaš einni vetnisverksmišju.  Gjaldeyristekjur af raforkusölu og raforkuflutningum frį žessum vindorkuverum til vetnisverksmišju gętu ķ upphafi numiš yfir 30 MUSD/įr eša yfir 5 mrdISK/įr, og žar viš bętast launagreišslur, flutningsgjöld, skattar o.fl. frį vetnisverksmišjunum. 

Ķslendingar taka aušvitaš žįtt ķ heimsįtaki um aš stemma stigu viš hlżnun jaršar.  Meš nśverandi fjįrfestingarstigi ķ heiminum ķ endurnżjanlegum orkulindum, 250 mrdUSD/įr, til 2050 įętlar "The International Renewable Energy Agency", aš viš aldarlok muni hafa hlżnaš um 3°C aš mešaltali ķ heiminum, svo aš naušsynlegt er aš gera rįš fyrir ašlögunarrįšstöfunum aš meiri hlżindum.  Til aš hlżindin haldist innan 2°C marka Parķsarsamkomulagsins žurfa įrlegar fjįrfestingar ķ endurnżjanlegum orkulindum aš meira en žrefaldast og fara upp ķ 800 mrdUSD/įr til 2050.  Ķslendingar geta ekki leyft sér aš sitja hjį ķ žessu įtaki, žótt alla raforkuvinnslu hérlendis megi telja endurnżjanlega og nįnast kolefnisfrķa. Landsmenn leggja mest aš mörkum ķ žessum efnum meš žvķ aš nżta endurnżjanlegar orkulindir sķnar sem fyrst ķ žeim męli, sem reglur og samžykktir Alžingis kveša į um. 

Nżkjörinn forseti Bandarķkjanna mun hleypa nżju lķfi ķ Parķsarsamkomulagiš, sem BNA munu į nż gerast ašilar aš meš žeim alžjóšlegu skuldbindingum, sem žar er aš finna.  Vķsinda- og žróunarmętti BNA veršur ķ kjölfariš ķ auknum męli beint aš orkuskiptaverkefnum, og fjįrfestingar ķ žessum geira munu aukast.  Hins vegar munar mest um losun annars rķkis śt ķ andrśmsloftiš, Alžżšulżšveldisins Kķna.  Ętlar mišstjórn kķnverska kommśnistaflokksins aš lįta Bandarķkjunum frumkvęšiš eftir ķ žessum efnum eša hefst samkeppni žessara stórvelda einnig į sviši orkuskipta.  Kķna framleišir nś žegar flesta rafmagnsbķla ķ heiminum, og žar aka langflestir rafmagnsbķlar um götur.  Kķnverjar hafa enn fremur tryggt sér mikilvęgar ašfangakešjur fyrir rafgeyma.  Žess vegna leita öflugir austur-asķskir framleišendur nś į önnur miš, t.d. į sviši vetnistękni. Į flugsvišinu er einnig mikils aš vęnta į nęstu 10 įrum. Žar er um aš ręša rafknśnar flugvélar, sem henta mundu innanlandsflugi hérlendis.  

Miklabraut   Sólknśin flugvél

 

 

 

 


Ķ verkfęrakistu orkuskiptanna

Bešiš er tķšinda af sviši žróunar kjarnorku.  Brżn žörf er į nżrri kynslóš kjarnorkuvera, sem tekiš geti viš af hefšbundinni tękni nśverandi kjarnorkuvera, sem kljśfa įkvešna samsętu (ķsótóp) frumefnisins śran.  Slķk kjarnorkuver hafa ķ sér innri óstöšugleika viš alvarlega bilun ķ verinu, eins og mörgum er ķ fersku minni frį "Three Mile Island" ķ Bandarķkjunum, Chernobyl ķ Śkraķnu og Foukushima ķ Japan.  Slķk žróun nżrrar geršar kjarnorkuvera er aš lķkindum langt komin, jafnvel į verum, sem nżtt geta plśtónium, sem er mjög geislavirkt śrgangsefni frį hefšbundnum kjarnorkuverum, og fįein önnur frumefni, t.d. žórķum. Žróun vind- og sólarorkuvera hefur gengiš mjög vel, žannig aš kostnašur viš raforkuvinnslu žeirra hefur nįš nišur aš kostnaši raforkuvinnslu ķ jaršgasorkuverum eša ķ um 40 USD/MWh, žegar bezt lętur. 

Žessir tveir "hreinu" orkugjafar eru samt meš miklum böggum hildar, žvķ aš žeir eru óįreišanlegir.  Žegar sólin skķn og vindur blęs, getur oršiš offramboš raforku, og žį dettur raforkuverš jafnvel nišur fyrir 0, ž.e. raforkunotendum er borgaš fyrir aš kaupa rafmagn.  Žegar žannig stendur į, er kjöriš aš ręsa vetnisverksmišjur į fullum afköstum og rafgreina vatn. Viš žaš myndast vetni, H2, og sśrefni, O2.  Vetniš mun sennilega leika stórt hlutverk ķ orkuskiptunum og eftir žau, žvķ aš markašur veršur fyrir vetni til aš knżja žung ökutęki, vinnuvélar, skip og flugvélar. 

Vetniš getur lķka leyst jaršgas af hólmi, žar sem žaš er notaš til upphitunar hśsnęšis.  Fyrir slķka vetnisnotkun er aš myndast stór markašur nśna į Noršur-Englandi.  Bretar hafa sett sér markmiš um aš verša kolefnisfrķir įriš 2050.  Fyrir Ķslendinga geta innan tķšar skapazt višskiptatękifęri sem framleišendur vetnis meš umhverfisvęnum og endurnżjanlegum orkulindum, sem Bretar sękjast eftir.  Ķ staš žess aš leita hófanna hjį brezkum yfirvöldum um višskipti į milli landanna meš rafmagn meš talsveršum orkutöpum į langri leiš, ęttu utanrķkisrįšherra og išnašarrįšherra aš taka upp žrįšinn viš brezk stjórnvöld um vetnisvišskipti.  Ķslenzk orkufyrirtęki ęttu aš geta fengiš allt aš 30 USD/MWh, aš višbęttu flutningsgjaldi til vetnisverksmišju, fyrir raforkuna m.v. nśverandi orkunżtni rafgreiningarbśnašar og markašsverš į vetni.  Žaš er vel višunandi verš, žvķ aš mešalkostnašur ķslenzkrar raforkuvinnslu er undir 20 USD/MWh.  

Żmis bķlafyrirtęki, t.d. Hyundai ķ Sušur-Kóreu, eru aš undirbśa markašssetningu į fólksbķlum meš vetnisrafala um borš ķ staš rafgeyma.  Orkužéttleikinn į massaeiningu er um 33 kWh/kg, en ķ rafgeymunum um 50 Wh/kg, ž.e. 0,2 %, og orkužéttleiki jaršefnaeldsneytis (benzķn, dķsel) er um 13 kWh/kg, ž.e. 39 % af orkužéttleika vetnis.   

Unniš er aš žvķ aš leysa kol og kox af hólmi meš vetni viš stįlframleišslu. Ef allar hugmyndir um vetnisnotkun heppnast, mį tala um vetnishagkerfi ķ staš hagkerfa, sem nś eru knśin įfram meš jaršefnaeldsneyti.  Nś er aflžörf rafgreiningar vatns ķ heiminum um 8 GW og annar ašeins 4 % markašarins.  Megniš af vetni heimsins er framleitt śr kolum, olķu og jaršgasi, sem er ósjįlfbęr ašferš.  Allur nśverandi heimsmarkašur mundi žurfa 200 GW og žennan markaš mį sennilega tvöfalda į 20 įrum.  Hann žarf žį 400 GW, sem er 80-föld afkastageta ķslenzkra orkulinda, sem lķklegt er, aš virkjašar verši. 

Žaš hefur žótt ljóšur į rįši vetnisnotkunar, hversu lįg orkunżtnin er viš framleišslu og notkun žess, en hśn er um žessar mundir 70 %-80% viš framleišsluna og lęgri ķ vetnisrafölum.  Nś į sér staš mikil žróunarvinna til aš auka nżtnina, og er bśizt viš, aš hśn verši 82 %-86 % viš framleišsluna įriš 2030.  Žar aš auki fer kostnašur rafgreiningarbśnašarins ķ USD/MW lękkandi. Žegar viš žetta bętist višurkennd žörf į aš draga śr bruna jaršefnaeldsneytis ķ heiminum, žį er kominn verulegur hvati til vetnisnotkunar.  

Žaš er ljóst, aš vķšast hvar krefjast orkuskiptin styrkingar raforkukerfanna; ekki ašeins nżrra virkjana endurnżjanlegra orkulinda eša kjarnorkuvera, heldur einnig nżrra og öflugri flutningsmannvirkja (loftlķna, jaršstrengja, ašveitustöšva).  Ef hitun hśsnęšis į aš fara fram meš rafmagni, krefst hśn enn meiri eflingar flutningskerfisins, sums stašar tvöföldunar flutningsgetunnar.  Žaš gęti žess vegna vķša veriš žjóšhagslega hagkvęmast aš nota vetni til žess, žar sem nś er notaš jaršefnaeldsneyti.  

Fram aš įrinu 2019 unnu stjórnvöld Bretlands aš žvķ markmiši aš hafa dregiš śr losun jaršefnaeldsneytis um 80 % įriš 2050 m.v. įriš 1990.  Įriš 2019 setti rķkisstjórnin markiš enn hęrra og vildi, aš brezka hagkerfiš yrši fyrsta stóra hagkerfi heimsins til aš verša 100 % kolefnisfrķtt įriš 2050.  Nś er žetta ašeins tališ mögulegt meš verulegri vetnisnotkun. 

Į Ķslandi er markašur fyrir vetni m.a. ķ flutningageiranum ķ vinnuvélum, vörubķlum, langferšabķlum (rśtum), skipum og flugvélum. Rafvęšing fólksbķlaflotans sękir hratt ķ sig vešriš og fylgir žar fordęmi frį Noregi, sem einnig bżr viš lįgt raforkuverš śr vatnsfallsvirkjunum žar ķ landi.  Nś, (įgśst 2020) eru rśmlega 5000 fólksbķlar alrafknśnir hérlendis.  Žaš er lįgt hlutfall eša um 2 %, en fjölgunin er hröš, žvķ aš į 5 įrum hefur fjöldinn 21 -faldazt, en meš bjartsżni um žróun efnahagsmįla og višvarandi hvata til kaupa į rafmagnsbķlum mį gizka į, aš fjöldi alrafknśinna bķla muni tķfaldast į nęstu 5 įrum. Žeir munu žurfa um 222 GWh/įr frį virkjunum, sem er rśmlega 1 % aukning frį nśverandi vinnslu. 

Vetnismarkašurinn ķ landinu įriš 2025 gęti numiš 2,8 kt, ef 10 % langferšabķla og vörubķla og 15 % sendibķla verša žį vetnisknśnir aš óbreyttri nżtni vetnisrafala.  Til žess aš framleiša žaš meš rafgreiningu og nśverandi nżtni rafgreiningarbśnašar žarf 183 GWh.  Heildarraforkužörf fartękjageirans męld viš virkjanir veršur žį um 405 GWh/įr, sem er ašeins um 2 % aukning nśverandi raforkuvinnslu.  Samt śtheimtir žessi aukning nżjar virkjanir, ef umtalsveršir notendur falla ekki śr skaptinu.  Til samanburšar er žetta ašeins um 13 % raforkunotkunar ISAL ķ Straumsvķk ķ góšu įrferši.  

Nśverandi meginframleišsluašferšum vetnis veršur aš breyta, ef vetnisnotkun į aš gagnast loftslaginu.  Samkvęmt skżrslu "International Energy Agency", "The Future of Hydrogen", sem śt kom 2019, nam CO2 losun vetnisvinnslu śt ķ andrśmsloftiš svipušu magni og öll samanlögš losun Bretlands og Indónesķu į koltvķildi.  

Vetnisverksmišjur henta vel til aš taka viš umframafli frį orkuverum endurnżjanlegrar orku.  Kjörstęrš žeirra fyrrnefndu er talin vera 25 %-30 % af uppsettu afli hinna sķšarnefndu. 

Žaš, sem aš auki ręšur stašsetningu vetnisverksmišja, er nįnd viš markaš og opinbert regluverk ķ viškomandi landi.  Talaš er um Chile, Bandarķkin og Spįn sem lķkleg hżsingarlönd.  Ef žetta hlutfall er heimfęrt į Ķsland, fęst uppsett aflžörf vetnisverksmišja hér um 350 MW (jaršgufuvirkjunum sleppt).  Meš žvķ aš nżta umframorku ķ vatnsorku- og vęntanlegu vindorkukerfi mętti flytja śt 85 % framleišslunnar ķ slķkum vetnisverksmišjum og nżta 15 % innanlands. 

Ķsland bżr viš orkulöggjöf Evrópusambandsins (ESB), og žaš er ęskilegt og fróšlegt aš fylgjast meš fyrirętlunum Framkvęmdastjórnar Śrsślu von der Leyen į orkusvišinu.  Ķ ljós kemur, aš hśn ętlar vetninu stórt hlutverk ķ framtķšinni.  Žannig hefur hśn nżlega gefiš śt skżrsluna "Powering a climate-neutral economy: an EU Strategy for Energy System Integration" og einnig skżrsluna "A hydrogen strategy for climate-neutral Europe". 

Höfundarnir sjį fyrir sér hęga uppbyggingu į framleišslugetu vetnisverksmišja ķ Evrópu, sem nżta umhverfisvęna orku.  Į įrabilinu 2020-2024 verši reistar slķkar verksmišjur ķ Evrópu aš aflžörf a.m.k. 6 GW og framleišslu a.m.k. 1 Mt/įr.  Ķ öšrum įfanga (2025-2030) er ętlunin aš setja upp rafgreiningarverksmišjur meš aflžörf 40 GW og framleišslu allt aš 10 Mt/įr.  Į lokatķmabilinu (2030-2050) verši svo tekin enn stęrri skref meš framleišslu grķšarlegs magns vetnis meš rafmagni frį kolefnisfrķum orkuverum.  

Hlutdeild Ķslendinga ķ žessum markaši veršur lķtil, en traustur vetnismarkašur mun verša til.  Žaš viršist žannig verša tiltölulega įhęttulķtiš aš fjįrfesta ķ ķsenzkum orkulindum og breyta orkunni frį žeim ķ vetni og beinharšan gjaldeyri meš śtflutningi į žvķ frį Ķslandi til Bretlands og/eša meginlands Evrópu.  

Vetnisvęšinguna į aš styrka meš stofnun "European Clean Hydrogen Energy Alliance".  Žessi samtök munu hafa innan sinna vébanda išnašinn, opinberar stofnanir og frjįls félagasamtök til aš styšja viš bakiš į Stefnumörkuninni ("The Strategy") og til aš mynda farvegi fyrir fjįrfestingar.  Žaš er einbošiš fyrir ķslenzka ašila į orkusviši og jafnvel įhugasama fjįrfesta aš ganga ķ žessi samtök til aš vinna aš framgangi vetnisvęšingar į Ķslandi.  

 

 

 

  

 


Er allt meš felldu ?

Slegiš hefur veriš upp sem tķmamótauppgötvun, aš hérlendis hafi įl veriš framleitt meš rafgreiningu 500 A straums į sśrįli įn kolefnisskauta og žar af leišandi įn myndunar gróšurhśsalofttegunda. Ekki er ljóst aš hvaša leyti tķmamót eru fólgin ķ žvķ, aš įriš 2020 hafi įl veriš rafgreint į Ķslandi įn koltvķildismyndunar, žvķ aš frį įrinu 2009 hefur slķk framleišsla fariš fram ķ Tęknimišstöš Alcoa, utan viš Pittsburg ķ Bandarķkjunum, og slķkt var gert ķ żmsum rannsóknarstofnunum ķ heiminum žar į undan.  Höfundur žessa vefpistils getur ekki séš, aš nein tķmamót séu fólgin ķ žvķ aš gera į Ķslandi, žaš sem fyrir löngu er bśiš aš gera erlendis.  Jafnvel forseti lżšveldisins hefur veriš dreginn inn ķ tilstandiš, og Pétur Blöndal, framkvęmdastjóri Samtaka įlframleišenda, hefur tekiš undir halelśjakórinn hérlendis, žótt honum hefši įtt aš vera fullkunnugt um stašreyndir mįlsins. Spurningin er, hvort eigendum įlverksmišjanna į Ķslandi sé greiši geršur meš žessu sjónarspili, žvķ aš t.d. tveir žeirra eru komnir į fremsta hlunn meš aš rafgreina sśrįl įn kolefnisskauta ķ verksmišjurekstri, eins og minnzt veršur į sķšar ķ žessum pistli.

Žann 25. jśnķ 2020 birtist grein eftir téšan Pétur ķ Višskiptablašinu, žar sem hann hann męrir žį, sem aš framangreindri kolefnisfrķu rafgreiningu stóšu į Ķslandi, undir fyrirsögn, sem tekur af allan vafa um fyrirętlun höfundarins:

"Tķmamót ķ įlframleišslu".

Hśn hófst žannig:

"Žaš markaši tķmamót ķ įlframleišslu į Ķslandi, žegar forseti Ķslands, Gušni Th. Jóhannesson, tók į móti fyrstu įlstönginni, sem framleidd er meš óvirkum rafskautum ķ Nżsköpunarmišstöš Ķslands."

Keisarinn er ekki ķ neinu.  Ef forseti lżšveldisins hefši sagt Justin Trudau, forsętisrįšherra Kanada, frį žvķ, hvaš honum var afhent žarna, žį hefši sį hinn sami fariš aš skellihlęja, žvķ aš ķ maķ 2018 lagši hann fyrir hönd kanadķska alrķkisins stórfé til žróunar tilraunastofukers upp ķ ker fullrar framleišslustęršar į vegum fyrirtękisins Elysis, sem er samstarfsfyrirtęki risafyrirtękjanna Rio Tinto og Alcoa.  Til verkefnisins lögšu lķka fram fé fylkiš Quebec, žar sem fram fer grķšarlega mikil įlframleišsla og žróun į žvķ sviši, og Apple, sem notar dįlķtiš įl og telur žetta samstarf vera hollt fyrir ķmyndina.  Alls voru lagšir fram fjįrmunir aš upphęš MUSD 558 eša tęplega mrdISK 80 til žess aš žróa tilraunastofuśtgįfuna upp ķ hagkvęma išnašarstęrš. Viš verkefniš starfa 100 manns ķ Quebec, og ętlunin er, aš 1000 manns starfi fyrir Elysis įriš 2030.  Žessi žróun mun tryggja störf 10“500 manns ķ Kanadķskum įlišnaši, sem veršur sjįlfbęr eftir innleišingu žessarar nżju tękni.   

Žaš er vķšar unniš aš žessari žróun Elysis en ķ Quebec.  Ķ Voreppe ķ Frakklandi er nś veriš aš setja upp verksmišju meš nżjum kerum og kerbśnaši.  Verkinu į aš ljśka fyrir įrslok 2021, žannig aš kolefnisfrķ framleišsla įls hefjist žar ķ išnašarmęlikvarša į įrinu 2022.  Hvaš meina menn į Ķslandi meš sķnu tilraunaföndri ?  Er lķklegt, aš einhver ķ išnašinum sé lķklegur til aš fjįrmagna starfsemi, sem augljóslega er töluvert į eftir sinni samtķš ?

Sķšan hélt Pétur įfram og fór žar į hundavaši yfir žaš um hvaš tilraunin merkilega snerist um:

"Notuš eru rafskaut śr mįlmblöndum og keramiki ķ staš kolefnisskauta, og yrši žaš bylting, ef tękist aš innleiša slķka tękni į stęrri skala, žvķ aš žį losnar sśrefni, en ekki koltvķsżringur viš įlframleišsluna.  Aš verkefninu standa Arctus Metals, sem Jón Hjaltalķn Magnśsson er ķ forsvari fyrir, og Nżsköpunarmišstöš Ķslands, en žaš hefur notiš rannsóknarstyrkja frį Tęknižróunarsjóši frį 2016."

Af žessari lżsingu aš dęma er téš tilraunarframleišsla Arctus Metals og Nżsköpunarmišstöšvar Ķslands ķ engu frįbrugšin žeirri, sem fyrir löngu įtti sér staš į rannsóknarstofnunum erlendis, bęši ķ hįskólum og hjį alžjóšlegum įlfyrirtękjum.  Gamalt vķn į nżjum belgjum, sagši einhver. Hvaš ķ ósköpunum ętlast menn fyrir meš žvķ aš setja fé ķslenzkra skattborgara ķ slķkan leikaraskap hérlendis ?  Stjórnendum Tęknižróunarsjóšs og Nżsköpunarmišstöšvar Ķslands hlżtur aš vera ljóst, hversu grķšarlega fjįrmuni žarf til aš žróa lķtla tilraunastarfsemi upp ķ išnašarstęrš, og aš slķk žróun er nś tilbśin hjį Elysis og veriš aš smķša bśnaš ķ tilraunaverksmišju ķ Voreppe, sem hefja į rekstur um įramótin 2021/2022.  Öllum mį ljóst vera, aš tilraunir į žessu sviši enda ķ blindgötu hérlendis vegna žekkingarskorts og fjįrmagnsskorts.  

"Vakti hann [Jón Hjaltalķn Magnśsson] athygli į žvķ ķ sķnu erindi, aš ef óvirk skaut vęru tekin ķ notkun ķ įlverinu ķ Straumsvķk, žį myndi žaš framleiša sśrefni til jafns viš 500 ferkķlómetra skóg."

Žetta er hvorki įhugavert né örugglega rétt.  Žaš er enginn hörgull į sśrefni og viršist gert rįš fyrir, aš allt sśrefniš ķ koltvķildinu, sem skógurinn tekur upp, losni aftur śt ķ andrśmsloftiš sem sśrefni.  Žaš er mjög hępiš, enda veršur til vökvi og fast efni viš ljóstillķfunina, žar sem sśrefni er bundiš og fer hluti til rótanna.

Žaš, sem įhugavert er ķ žessu sambandi, er hins vegar, aš įlframleišendur losna viš hvimleišan brennistein og kolaryk śr framleišsluferlinu og sķšast en ekki sķzt viš koltvķildi, CO2, śr afsoginu. Žetta er žó ekki eina gróšurhśsalofttegundin frį rafgreiningarferlinu, heldur myndast lķka öflugar gróšurhśsalofttegundir į borš viš C2H4 og C4H6.  Žęr munu menn lķka losna viš śr rafgreiningarferlinu.  Į móti kemur aukin raforkužörf, žvķ aš viš bruna kolaskautanna myndašist varmi ķ raflausninni. ISAL hefur nįš frįbęrum įrangri viš aš lįgmarka myndun žessara gasa, svo aš jafngildi gróšurhśsalofttegunda m.v. 215 kt/įr įlframleišslu nemur ašeins 344 kt/įr CO2.  Žaš er tęplega 7 % af losun frį starfsemi į Ķslandi. 

 "Žį ķtrekaši hann, žaš sem įšur hefur komiš fram, aš įlframleišsla losar hvergi minna en į Ķslandi.  Munar žar mestu um, aš įlver į Ķslandi eru knśin meš sjįlfbęrum og endurnżjanlegum orkugjöfum, en į heimsvķsu er žaš orka śr jaršefnaeldsneyti į borš viš kol og gas, sem losar mest viš įlframleišslu.  Žess vegna er kolefnisfótspor įlframleišslu margfalt hęrra ķ löndum į borš viš Kķna, žar sem 90 % af orkunni er sótt til kolaorkuvera."

Žaš er hępiš aš fullyrša, aš "įlframleišsla los[i] hvergi minna en į Ķslandi".  Hvaš meš norskan įlišnaš ?  Hann er sį mesti ķ Evrópu meš um 1,2 Mt/įr, sem er um žrišjungi meira en į Ķslandi.  Hann fęr alla sķna orku frį vatnsaflsvirkjunum Noregs, sem yfirleitt er nettóśtflytjandi raforku, svo aš žaš er ekki hęgt aš halda žvķ fram, aš jaršefnaeldsneyti knżji norskan įlišnaš.  Hvaš meš vatnsorkulandiš Argentķnu ?  Žar er įlišnašur, sem reistur var į grundvelli ašgengis aš hagkvęmri orku frį vatnsorkuverum, og žannig mętti įfram telja.  Enn frįleitara er aš beita prósentureikningi žeim mįlflutningi til stušnings, aš kolefnisfrķ framleišsla į Ķslandi sé umhverfisvęnni en t.d. ķ Kķna.  Žessu er ķ raun öfugt fariš, žvķ aš Ķslendingar hafa nįš manna beztum įrangri viš rekstur įlvera, t.d. m.t.t. losunar gróšurhśsalofttegunda.  Fimbulfamb framkvęmdastjóra Samįls rķšur ekki viš einteyming og er įlverum hér ekki til framdrįttar:

"Žaš er reyndar įhugaverš stašreynd, aš ef óvirk skaut [žau eru ekki meš öllu óvirk, žótt žau hafi margfaldan endingartķma į borš viš kolaskautin - innsk. BJo] verša innleidd ķ ķslenzkum įlverum, žį veršur losun hér į landi hverfandi af įlframleišslu.  En slķk tęknibylting dregur einungis śr losun um 15 % ķ įlverum, sem knśin eru meš kolum."

Steininn tekur śr ķ nęstu tilvitnun ķ grein Péturs:

"Enn eru ljón ķ veginum ķ frekari tęknižróun, einkum viš aš skala upp framleišsluna.  Nś žegar hefur veriš lagšur grunnur aš samstarfi Arctus og NMĶ viš įlfyrirtękiš Trimet um aš keyra tilraunaker ķ fullri stęrš ķ einu af įlverum žess ķ Žżzkalandi.  Fįist ķslenzkt fjįrmagn aš verkefninu, veršur hönnun og framleišsla į kerum og stjórnbśnaši unnin į Ķslandi."

Žaš er eins og jólasveinn sé žarna kominn til byggša um hįsumariš.  Žaš er nįnast öll žróunarvinnan og allur kostnašurinn eftir, žótt bśiš sé aš rafgreina "ķ bala" meš 500 A.  Žótt leitaš sé meš logandi ljósi į heimasķšu hins viršingarverša įlfélags Trimet, žį finnst ekki stafkrókur um téš samstarf Arctus, NMĶ og Trimet. Žegar oršin "Arctus Metals" eru slegin inn ķ leitarvél sķšunnar, birtist nįkvęmlega ekkert.

  Lokamįlsgreinin er annašhvort órįšshjal eša mjög varhugaverš óskhyggja ašila, sem horfa algerlega framhjį žvķ, hvernig kaupin gerast ķ įlheimum og einnig framhjį hinu augljósa markašsforskoti, sem Elysis hefur öšlazt. 

Aš lokum veršur vitnaš ķ ašra kostnašarsugu, sem Pétur nefnir ķ grein sinni "Gas ķ grjót":

"Žį fjallaši BBC nżveriš um samstarf ķslenzkra stjórnvalda og stórišju į Ķslandi um žróun nżrrar tękni til aš dęla nišur kolefni, sem myndast viš mįlmframleišslu.  Ętli bezta lżsingin į žvķ ferli sé ekki "gas ķ grjót".  Undirstrikaš er ķ ašgeršaįętlun stjórnvalda ķ loftslagsmįlum, aš til standi aš gera žaš verkefni aš veruleika." 

PR ķ žįgu hverra er žetta ?  Žetta er allt of dżr og óskilvirk ašferš fyrir žaš grķšarlega gasmagn, sem į feršinni er frį einu įlveri.  Mun ódżrara og žjóšhagslega hagkvęmara er, aš ķslenzki įlišnašurinn kaupi bindingu koltvķildis af ķslenzkum skógarbęndum, žangaš til umbylting veršur gerš į framleišsluferlinu, svo aš gróšurhśsalofttegundir verši žar śr sögunni. 

 Framkvęmdastjóri Samįls mį ekki lįta frį sér ónįkvęmni į borš viš žessa, aš kolefni myndist viš mįlmframleišslu.  Žaš eru aš sjįlfsögšu żmiss konar efnasambönd kolefnis viš önnur frumefni, sem myndast.  

isal_winter

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband