Fęrsluflokkur: Vķsindi og fręši

Akkilesarhęll rafbķlavęšingarinnar

Orkuberinn (orkugeymslan-rafgeymar) er Akkilesarhęll rafbķlavęšingarinnar. Žaš stafar af litlum orkužéttleika (kWh/kg) rafgeymanna og žar af leišandi tiltölulega lķtilli dręgni. Vetni vetnisrafalanna hefur mun meiri orkužéttleika, en orkunżtnin frį framleišslu vetnis til nżtingar žess er hins vegar slök.

Sumir evrópskir bķlaframleišendur, sem enn hafa ekki sett alrafbķl į markašinn, boša, aš fyrsta kynslóš slķkra muni hafa dręgnina 500 km į fullri hlešslu rafgeyma.  Fyrir ķslenzkar ašstęšur gęti žaš žżtt um 260 km aš jafnaši yfir įriš, en dręgnin er mjög hįš śtihitastigi.  Samkvęmt reynslunni af tengiltvinnbķl höfundar gęti mešalnżtni oršiš 0,35 kWh/km hérlendis, sem m.v. 90 kWh rafgeymi gefur tęplega 260 km dręgni, sem er óžęgilega stutt. Žróunin er hins vegar hröš, einnig ķ rafgeymum, svo aš mešalnżtni kann aš hafa batnaš um 14 % į žremur įrum, og žį veršur mešaldręgnin 300 km į einni hlešslu įriš 2019. 

Valkosturinn viš rafgeyma sem orkubera er vetni, H2.  Žaš gefur kost į lengri dręgni į einum vetnisgeymi en 300-500 km, og eru 1000 km fyrir fólksbķl sennilega ekki vandamįl, žótt 500 km sé algengari dręgni vetnisknśinna bifreiša nś.  Žar af leišandi žarf fęrri įfyllistöšvar, og hver 100 % įfylling tekur mun skemmri tķma en hrašhlešsla frį 0 upp ķ 80 % af orkurżmd rafgeyma.

Orkulega séš hefur orkuberinn vetni žann alvarlega ókost, aš orkunżtni hans er ašeins hįlfdręttingur į viš orkunżtni rafgeymisins, ef orkutöp viš vinnslu vetnis eru meštalin, og svipar žar meš til beztu orkunżtni ķ sprengihreyflinum.  Leggja mį eftirfarandi mat į orkunżtnina:

Vetni:   Ašalašferšin viš framleišslu vetnis, H2, og sś ódżrasta er aš skilja vetnissameind frį sameind eldsneytisgass, en žaš er hins vegar umhverfislega ósjįlfbęr ašferš.  Žess vegna hefur veriš gripiš til žess rįšs aš sundra (tveimur) vatnssameindum, H2O, meš rafstraumi ķ (tvęr) vetnissameindir og eina sśrefnissameind (O2).  Ferliš nefnist rafgreining, og žarf 9 kg af vatni til aš framleiša 1 kg af vetni og 8 kg af sśrefni.  Žetta er umhverfislega sjįlfbęrt ferli, en kostnašarlega varla vegna dżrs bśnašar og hįrra orkutapa, sem eru um 20 %.

Efnarafalar (fuel cells) snśa žessu ferli viš og nota vetni til aš framleiša rafstraum og gufu.  Žeir eru enn ķ žróun, eru dżrir ķ innkaupum (lķtiš upplag) og dżrir ķ rekstri, žvķ aš orkunżtni žeirra er lįg, ašeins um 50 %.  Heildarnżtni vetnisvinnslu og efnarafala:

HNvetni = 0,8 x 0,5 = 40 % (um 30 % aš hjólum)

Meš sams konar hugleišingu mį leggja mat į nżtni rafbķls meš rafgeyma.  Töp viš hlešslu rafgeymanna eru um 10 % (gleymist oft, žegar raforkukostnašur rafbķls er reiknašur).  Töp viš afhlešslu rafgeymanna eru um 10 %.  Heildarnżtni rafgeyma inn og śt:

HNrafg = 0,9 x 0,9 = 81 % (um 65 % aš hjólum)

Rafgeymarnir nżta orkuna rśmlega tvöfalt betur en vetnisrafalinn.  Žetta er mikill kostur, en dugar rafgeymunum samt ekki til ótvķręšra yfirburša sökum žess, aš žeir hafa enn stórgalla.  Orkužéttleiki og žar meš dręgni į hlešslu er miklu minni en vetnisrafalans, og žaš eru fyrir hendi alvarlegir flöskuhįlsar viš śtvegun torgęfra mįlma ķ algengustu rafgeymana, s.k. ližķumrafgeyma.  Veršur nś gerš grein fyrir žeim meš vķsun til The Economist, 24. marz 2018, bls. 65-66:

Kobalt-mįlmurinn dregur nafn sitt af Kobold, strķšnum žżzkum bśįlfi, sem hélt sig mikiš nešanjaršar samkvęmt žjóštrśnni.  Kobalt villti um fyrir nįmuverkamönnum um aldir meš žvķ aš lķta śt fyrir aš vera veršmętur mįlmur, en var svo veršlaus og jafnvel skašlegur, žegar til kastanna kom.  Enn er hętt viš, aš kobalt valdi vandręšum, nś į stękkandi markaši rafgeyma fyrir rafbķla, sem hver um sig žarf 10 kg af kobalti.  Uppruni vandręšanna er ekki ķ Žżzkalandi ķ žetta skiptiš, heldur ķ Kķna.

Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš meira en helmingur žekkts kobalts ķ jöršu og meira en helmingur vinnslu žess śr jöršu į sér staš ķ hinu óstöšuga "Lżšręšislega lżšveldi Kongó".  Žaš er sķšur žekkt, aš 80 % af śrvinnslu kobaltsślfķša og kobaltoxķša, sem notuš eru ķ bakskaut ližķum-rafgeymanna, fer fram ķ Kķna.

Mikiš af eftirstandandi 20 % śrvinnslunnar į kobaltinu fer fram ķ Finnlandi, en hrįefniš ķ hana kemur lķka frį nįmu ķ Kongó, sem aš meirihluta til er ķ eigu kķnversks fyrirtękis, "China Molybdenum".

Žann 14. marz 2018 žyngdust įhyggjur bķlaframleišenda og annarra vegna kverkataks Kķnverja į kobalt-vinnslu heimsins, žegar GEM, kķnverskur rafgeymaframleišandi, tilkynnti, aš hann myndi kaupa žrišjung af kobalti Glencore, stęrsta kobaltnįmufyrirtękis heims, į įrabilinu 2018-2020, jafngildi helmings af heimsframleišslunni, 110 kt, įriš 2017.  

Žaš er lķklegt, aš žetta leiši til įframhaldandi veršhękkana į kobalti, en žaš hefur hękkaš śr 26,5 kUSD/t įriš 2016, rétt įšur en miklar veršhękkanir hófust, og upp fyrir 90 kUSD/t į fyrsta fjóršungi 2018. Nśverandi einingarverš į kobalti er meira en 40 sinnum hęrra en nśverandi verš į óunnu įli į markaši.  Žaš er til mikils aš vinna aš žróa nżja gerš rafgeyma, sem t.d. nżta įl (įlrafgeymar).

Žessa grķšarlegu įherzlu Kķnverja į aš tryggja sér hörgulefniš kobalt mį rekja til örvęntingarfullra ašgerša žeirra til aš tryggja framgang metnašarfullra rķkisįętlana Kķna um aš stórauka framleišslu rafmagnsbķla fyrir innanlandsmarkaš til aš draga śr hęttulegri loftmengun ķ stórborgum Kķna.  Hśn veldur tugžśsunda daušsfalla į įri og er oršin mikiš óįnęgjuefni į mešal borgarbśa ķ Kķna ķ garš yfirvalda. 

George Heppel hjį rįšgjafarfyrirtękinu CRU segir, aš auk kaupa GEM į žrišjungi kobalts frį Glencore, muni kķnverska Molybdenum hugsanlega flytja kobaltiš sitt frį Kongó til Kķna fremur en til Finnlands, og žar meš mundu Kķnverjar rįša yfir 95 % af kobaltvinnslu heimsins.  Stórir notendur kobalts eru tęknifyrirtęki ķ Japan og ķ Sušur-Kóreu, og žar hafa menn miklar įhyggjur af rķkjandi stöšu Kķnverja sem kobaltbirgjar og ekki aš įstęšulausu, ef litiš er til reynslunnar af kķnverskum yfirvöldum. 

Fįir markašsgreinendur eiga von į bęttu jafnvęgi į kobaltmarkašinum į nęstunni.  Nįmugröfturinn mun lķklega vaxa ķ Kongó, en vaxtarhamlandi veršur vafalaust nżleg fimmföldun nįmuleyfisgjalds fyrir kobalt žar ķ landi.  Fjįrfestingar ķ kobaltnįmum annars stašar auka frambošiš varla, žvķ aš žar er kobalt aukaafurš viš gröft eftir kopar og nikkel.  Jafnvel į nśverandi verši er magnžörfin of lķtil til aš réttlęta framleišsluaukningu į kobalti žar einvöršungu. Žessi staša kallar į nżjar lausnir meš nżjum efnum. 

Eftirspurnaraukning kobalts getur oršiš gķfurleg, ef spurn eftir rafbķlum vex, eins og vonir standa til alls stašar ķ heiminum.  Mest af kobaltinu fer nś ķ rafhlöšur snjallsķma og ofurmelmi inni ķ hverflum žotuhreyflanna, en til aš anna spurn eftir rafbķlum gęti žörf fyrir kobalt ķ rafgeyma rafbķla aukizt śr 9 kt įriš 2017 ķ 107 kt įriš 2026, sem svarar til 10,7 M rafgeyma 2026 ķ nżja rafbķla, sem verša tęplega 10 % nżrra bķla.  Aš auki verša sennilega nokkrar milljónir nżrra bifreiša įriš 2026 meš vetnisrafala, žannig aš allt aš 15 % nżs bķlaflota gęti žį oršiš rafknśinn.  

Hękkandi verš į kobalti mun kannski leiša til nżrrar nįmuvinnslu, en rafgeymaframleišendur utan Kķna eru samt nś žegar farnir aš huga aš öšrum valkostum til aš verjast kobaltskorti.  Žeir horfa žį til mįlmsins nikkels.  

Algengustu mįlmarnir ķ mįlmblöndu bakskauta rafgeyma rafbķlanna eru nikkel, mangan og kobalt, nefnd NMC, og nikkel, kobalt og įl, nefnd NCA.  Vegna veršhękkana og skorts į kobalti hafa sumir framleišendur framleitt kobaltrżr bakskaut meš žvķ aš auka nikkelinnihaldiš ķ aš verša įttfalt kobaltmagniš.  Žetta eykur orkurżmd rafgeymanna, en flękir framleišsluferli bakskautsins, og hęttara veršur viš ķkviknun ķ rekstri rafgeymanna.  Kśnstin er aš finna rétta hlutfalliš į milli mįlmanna.

Aukin spurn eftir nikkeli hefur enn ekki leitt til veršhękkana į žvķ vegna offramleišslugetu frį 2011, žegar veršiš lękkaši śr 29 kUSD/t undir 10 kUSD/t įriš 2017.  Įriš 2017 var framleišsla nikkels fyrir rafgeyma rafbķla ašeins 35 kt af heildarframleišslu nikkels, 2,1 Mt.  McKinsey-rįšgjafinn bżst viš 16-faldri eftirspurnaraukningu įriš 2025 upp ķ 550 kt frį rafgeymaverksmišjum fyrir rafbķla.  

Žęr takmarkanir į frjįlsum markaši fyrir bakskautaefni ķ rafgeyma, sem hér hafa veriš reifašar, eru lķklega meginįstęša žess, aš japanskir og sušur-koreanskir bķlaframleišendur verja nś hįum upphęšum til žróunar į vetnisrafalanum og į vetnisgeyminum fyrir rafbķla.  Žaš er mun einfaldara aš auka dręgni į hverri hlešslu žessara bķla en rafbķla, sem knśnir eru ližķumrafgeymum.  Žaš mun verša spennandi barįtta um rafbķlamarkašinn į milli žessara tvenns konar tęknilausna, sem hér hafa veriš nefndar.

Žrišja lausnin getur hęglega rutt hinum tveimur śr vegi, a.m.k. ķ stórum farartękjum og vinnuvélum.  Žaš er žórķum-kjarnorkuveriš, sem hęgt į aš verša aš snķša aš žörfum notandans į mjög stóru stęršarbili, alveg nišur ķ 10 kW.  Helmingunartķmi śrgangsins er stuttur og geislavirknin nęgilega lķtil fyrir almenna notkun.  Ending slķks orkugjafa ķ bķl yrši ekki skemmri en ending bķlsins. Į nęsta įratugi mun skżrast, hvaš ofan į veršur ķ orkuskiptum samgöngugeirans į lįši, legi og ķ lofti.   

 

 

 

 


Ofrķki gagnvart undirstöšugrein

Stjórnmįlamenn og allir ašrir hérlendir menn verša aš gera sér grein fyrir žjóšhagslegu mikilvęgi samkeppnishęfni atvinnuveganna, sérstaklega fyrirtękja ķ śtflutningi.  Alžingismenn hafa mikil įhrif til góšs eša ills į samkeppnishęfni atvinnuveganna, žvķ aš meš lagasetningu eru žau starfsskilyrši, sem ekki rįšast beinlķnis į markaši, įkvešin.  Žetta į t.d. viš um skattlagningu og gjaldtöku. 

Aš undirlagi stjórnarandstöšužingmanna tók žingheimur mjög illa ķgrundaša og skašlega įkvöršun undir lok voržings 2018 um aš lįta meingallaša og mjög ķžyngjandi gjaldtöku af sjįvarśtveginum višgangast įfram til įrsloka 2018. Žetta įbyrgšarleysi gagnvart hagsmunum grundvallar atvinnuvegar į Ķslandi er žungur įfellisdómur yfir stjórnarandstöšunni į Alžingi.

Katrķn Olga Jóhannesdóttir, formašur Višskiptarįšs Ķslands, skrifaši žarfa hugvekju um samkeppnishęfni ķ Morgunblašiš, 4. jśnķ 2018:

"Samkeppnishęf lķfskjör":

"Mikil samkeppnishęfni er naušsynlegt hrįefni ķ žjóšarkökuna, enda hafa nęr engin rķki hįa landsframleišslu [į mann], en laka samkeppnishęfni.  Žaš, sem meira er, žį helzt mikil samkeppnishęfni einnig ķ hendur viš žaš, sem ekki veršur metiš til fjįr.

Gott dęmi um žaš er vķsitala félagslegra framfara (SPI).  Sś vķsitala var sköpuš vegna žess, aš efnahagslegir męlikvaršar segja ekki alla söguna um raunveruleg lķfskjör og lķfsgęši.  SPI tekur žvķ ekki til neinna fjįrhagslegra męlikvarša.  Žess ķ staš notar vķsitalan męlikvarša į borš viš ašgengi aš hreinu vatni, barnadauša, ašgengi aš hśsnęši į višrįšanlegu verši, glępatķšni, lķfslķkur, sjįlfsmoršstķšni, jafnrétti, fordóma ķ garš hinsegin fólks og innflytjenda og svo mętti lengi telja.

Stašreyndin er sś, aš žaš er samband į milli samkeppnishęfni og mikilla félagslegra framfara.  Nęr ekkert rķki ķ heiminum hefur litla samkeppnishęfni og miklar félagslegar framfarir.  Af efstu 20 rķkjunum ķ samkeppnishęfni IMD eru 17 einnig į topp 20 lista yfir félagslegar framfarir.  Sömu sögu mį rekja, žegar kemur aš hamingjuvķsitölunni samkvęmt "World Happiness Report".  Žó aš orsakasamhengiš geti veriš ķ bįšar įttir, sżnir reynslan, aš įn samkeppnishęfs atvinnulķfs er ómögulegt aš byggja upp višunandi lķfskjör."

Nś um stundir dynja į okkur fréttir śr atvinnulķfinu, sem gefa vķsbendingar um versnandi samkeppnisstöšu landsins, og žaš žarf enginn aš velkjast ķ vafa um versnandi stöšu, žvķ aš IMD-hįskólinn hefur nżlega birt męlinišurstöšur sķnar fyrir 2018.  Ķ hópi 63 rķkja fellur Ķsland nišur um 4 sęti sķšan 2017.  Ķsland er nś ķ 24. sęti og lękkar ķ fyrsta sinn sķšan 2013. 

Allar hinar Noršurlandažjóširnar eru ofar į listanum yfir samkeppnisstöšu žjóša. Samtķmis er Ķsland nįlęgt toppi OECD žjóša um skattheimtu į mann.  Žarna er samhengi, og žetta veršur aš laga.

 Slęm samkeppnisstaša bošar ekkert gott fyrir žróun samfélagslegra innviša samkvęmt ofansögšu. Versni samkeppnisstašan, minnkar atvinnan og skattstofnar rżrna. Viš žessar ašstęšur veršur aš telja žaš fullkomna glópsku af žingmönnum stjórnarandstöšunnar aš grafa undan "félagslegum framförum" meš žvķ aš verša žess valdandi, aš grafiš er undan samkeppnishęfni undirstöšuatvinnugreinar landsins meš žvķ aš gera Atvinnuveganefnd Alžingis afturreka meš lįgmarkslagfęringu til brįšabirgša į veišigjöldum śtgeršanna ķ landinu.

Žaš er ekki einvöršungu, aš rķkisvaldiš sé aš innheimta aušlindagjald af atvinnugrein, žar sem engin aušlindarenta er nśna, heldur er sjįvarśtveginum mismunaš herfilega innanlands og utan, žar sem engin önnur atvinnugrein, sem nįttśruaušlindir nżtir hérlendis, greišir enn aušlindagjald til rķkisins, og erlendur sjįvarśtvegur, sem Ķslendingar keppa viš erlendis, greišir yfirleitt engin veišigjöld, heldur fęr hann styrki śr sjóšum ESB og/eša śr rķkissjóšum viškomandi landa, jafnvel sį norski. 

Meš žessu móti er ķslenzki sjįvarśtvegurinn ekki ašeins settur ķ erfiša stöšu erlendis, heldur veikir rķkisvaldiš meš žessu framtaksleysi sķnu viljandi samkeppnisstöšu hans innanlands um fé og fólk. Rķkisvaldiš veršur aš hrista af sér sleniš og setja į laggirnar samręmt kerfi, sem skeršir ekki jafnręši atvinnugreina og skeršir ekki samkeppnisstöšuna erlendis.  Meš nśverandi fyrirkomulagi eru žingmenn aš saga burt greinina, sem viš öll sitjum į.  Aš žeir geri žaš meš almannaheill į vörunum og stéttastrķšstali um "eign žjóšarinnar", toppar tvķskinnung og/eša flónsku stjórnmįlanna.  

Katrķn Olga oršaši žetta vel ķ lok téšrar greinar sinnar:

"Oft er lįtiš sem svo, aš fyrirtękin og fólkiš ķ landinu eigi ķ barįttu, aš velgengni annars sé į kostnaš hins.  Fyrir mér er ekkert fjęr sanni, žvķ aš eins og rannsóknir og męlingar gefa svo sterklega til kynna, haldast lķfsgęši og rekstrarumhverfi fyrirtękja hönd ķ hönd.  Stöndum vörš um hag okkar allra og vinnum aš aukinni samkeppnishęfni."

Almennt og sanngjarnt veišigjald žarf aš vera tvķžętt.  Annars vegar ašgangsgjald aš aušlindinni og hins vegar ašlindagjald, žegar aušlindarenta er fyrir hendi ķ greininni.  Nota mį framlegš, EBITDA, fyrirtękjanna sem męlikvarša į žaš, hvort žau hafi notiš aušlindarentu, en hśn er hagnašur nįttśruaušlindahagnżtenda umfram hagnaš annarra, sem rekja mį til hinnar sérstöku ašstöšu.  Sjįvarśtvegsfyrirtękin eru ķ fjįrmagnsfrekri starfsemi, og žess vegna mį ekki setja višmiš EBITDA sķšasta įrs fyrir aušlindagjald ķ įr lęgra en 18 % af tekjum žeirra. Almennt gęti žį einföld formśla tvķskipts veišigjalds litiš žannig śt:

  1. Fyrri hlutann verša allir aš greiša sem gjald fyrir ašgang aš aušlindinni, en ašgangsgjaldiš er samt tekjuhįš:             AŠG=0,5 % x MVxm, žar sem MV er mešalverš, ISK/kg, į óslęgšum afla og m er veišimassinn (aflažungi upp śr skipi).
  2. Seinni hlutann verša žeir aš greiša, sem voru meš mešalframlegš (EBITDA) į sama įrshelmingi ķ fyrra yfir 18 % af tekjum, enda er aušlindarenta annars ekki talin vera fyrir hendi ķ fyrirtękinu:  AUG=5,0 % x MVxm x MV/500
  3. Heildarafnotagjaldiš, HAG=AŠG + AUG

Žessa einföldu reglu mį nota til aš leggja į hvers konar afnotagjöld af nįttśrunni.  Fyrir jafnręšissakir er brżnt aš koma į samręmdu įlagningarkerfi. 

Skašar žetta samkeppnisstöšuna viš śtlönd ? Įrin 2016-2017 var mešalverš af óslęgšum žorski 248 ISK/kg. M.v. žetta verš hefšu veišigjöldin oršiš:

AŠG=1,2 ISK/kg, sem mundi svara til um 3 % af framlegš, ef hśn er 15 %.  Žetta er ekki sligandi, žótt rekstur kunni aš vera erfišur aš öšru leyti:

AUG=6,2 ISK/kWh og HAG=7,4 ISK/kg, sem mundi svara til um 15 % af framlegš, ef hśn er 20 %.  Žetta er umtalsvert, en ekki sligandi fyrir žokkalegan rekstur.

Meš žessu móti greiša allir fyrir ašgang aš fiskveišiaušlindinni, og žjóšin fęr aušlindarentuna ķ sinn hlut eša a.m.k. drjśgan hluta hennar.  Žaš, sem meginmįli skiptir er, aš žaš er ekki veriš aš blóšmjólka mjólkurkśna, heldur getur hśn fitaš sig ķ haganum og haft žannig borš fyrir bįru, ef haršnar į dalnum.  Sjįvarśtvegurinn er fjįrmagnsfrek starfsemi, sem veršur aš geta fjįrfest mikiš įn žess aš hleypa sér ķ skuldir, svo aš hann višhaldi og helzt styrki samkeppnisstöšu sķna į alžjóšlegum mörkušum.  

 

 

 


Heimildasöfnun er eitt, rökrétt įlyktun annaš

kvöldi 13. maķ 2018 sżndi RŚV-Sjónvarp heimildarmynd um laxeldi.  Ķ myndinni voru fallegar landslagsmyndir, ašallega frį Noregsströnd, Vestur-Skotlandi og Svķžjóš, og einnig frį strönd Washington fylgis į NV-strönd Bandarķkjanna.  Meš vištölum viš žarlenda o.fl. var gerš grein fyrir mengun, lśsasmiti og erfšablöndun af völdum laxeldis ķ sjókvķum į žessum svęšum.

Žetta var allt gott og blessaš, en svo snarašist heldur betur į merinni, žegar tekiš var til viš aš heimfęra ófarir og mistök viš laxeldi žarlendra į Ķsland.  Viš žaš breyttist fręšslumynd ķ óheflaša įróšursmynd gegn laxeldi ķ sjókvķum viš Ķsland.  Nś skal leitast viš aš finna žessum oršum staš, m.a. meš vķsun til fręšimanna.

1) Tökum fyrst mengunina.  Žar er ašallega įtt viš fóšurleifar og śrgang.  Žetta er ķ raun įburšur og nęring fyrir fjaršalķfiš ķ grennd viš kvķarnar, en menn eru sammįla um, aš heppilegt sé vegna stašbundinnar nķturmyndunar og sśrefnisžurršar, sem af uppsöfnun leišir, aš hvķla eldissvęšin, eins og žurfa žykir, ķ sumum tilvikum 1 įr af hverjum 3.  Eftirlit er aš hįlfu starfsleyfishafa haft meš umhverfinu, opinberir eftirlitsašilar gera stakar athuganir, og eru žetta vęntanlega naušsynlegar og nęgilegar mótvęgisašgeršir gegn žessari mengun.

2)Gert var mikiš śr lśsasmiti villtra stofna af eldislaxinum.  Žaš blasir viš, aš sś hętta er hverfandi į Ķslandi m.v. nefnda staši erlendis. 

Ķ fyrsta lagi er sjįvarhiti svo lįgur viš Ķsland, aš snķkjudżriš laxalśs žrķfst ekki, nema ķ undantekningartilvikum.  Žetta getur žó breytzt, ef sjórinn heldur įfram aš hlżna viš Ķsland. Lśsin er mikill vįgestur ķ laxeldi viš Noreg og Skotland, en hérlendis er notkun lśsareyšis eša sżklalyfja ķ lįgmarki og ętti aš verša tilkynningarskyld til rekstrarleyfisveitanda.

Ķ öšru lagi er sjókvķaeldi ašeins leyft viš Ķsland į stöšum ķ grennd viš heimkynni um 1 % ķslenzku laxastofnanna.  Žaš er žess vegna śt ķ hött aš bera ašstęšur į Ķslandi saman viš t.d. Noreg eša Skotland, žar sem sjókvķaeldi hefur įratugum saman veriš stašsett viš mynni helztu laxveišiįa žessara landa.

3)Žaš var ķ téšri "heimildarmynd" mikiš fimbulfambaš um hęttuna į erfšablöndun, ef eldislax nęr upp ķ įr hérlendis til aš hrygna.  Įhrif einstaka eldislaxa, sem nį aš mynda klak meš villtum fiski, eru engin merkjanleg į villta stofninn.  Rannsóknir norska fręšimannsins Kevens Glover o.fl. benda til, aš žótt hlutfall sleppifiska ķ į sé 5 %-10 % af villta stofninum ķ hįlfa öld, verši įhrif erfšablöndunar mjög lķtil og hamli ķ engu vexti og višgangi stofnsins.  Fyrst viš hlutfalliš 30 %-50% ķ hįlfa öld verša breytingar į villta stofninum augljósar og til hins verra.  Leikmönnum, sem fullyrša allt annaš, duga ekki upphrópanir, žvķ aš grķšarlegir almannahagsmunir eiga hér ķ hlut, žar sem 21 starf/kt verša til viš laxeldisstarfsemina (7 bein+14 óbein ķ Noregi), og jafnvel meira į Ķslandi, žar sem framleišslueiningarnar eru minni.

Viš įhęttumat sitt beitir Hafrannsóknarstofnun varśšarreglu og mišar viš 4 % leyfilegt hįmark eldislaxa af villtum löxum ķ į.  Hśn metur buršaržol Ķsafjaršardjśps 30 kt/įr ķ sjókvķum.  Žaš gętu veriš 12 M (M=milljón) fiskar.  Villtir laxar ķ įm, sem renna śt ķ Ķsafjaršardjśp, eru fįir, e.t.v. 600 talsins į įri.  Leyfilegt hįmarkshlutfall hrygnandi eldislaxa ķ įm Ķsafjaršardjśps er žį 2 ppm (ppm=hlutar śr milljón) af fiskafjölda ķ sjókvķum. 

Traustari sjókvķar, bętt vinnubrögš og strangur gęšastjórnunarstašall hafa dregiš śr lķkum į, aš laxar sleppi śr sjókvķum hér viš land, um 98 %.  Žessa verša gagnrżnendur sjókvķaeldis į laxi aš taka tillit til ķ mįlflutningi sķnum, ef eitthvert vit į aš vera ķ honum.  Žegar žar aš auki er tekiš tillit til, aš ašeins hluti sleppifisksins ratar upp ķ įrnar og hrygnir žar meš eldislaxi, mį gera rįš fyrir, aš ašeins 1 ppm eldislax ķ sjókvķum geri žetta hér viš land.  Hann getur samt hvergi gert óskunda meš žvķ.  Jafnvel ķ Ķsafjaršardjśpi meš 30 kt/įr af eldislaxi ķ sjókvķum, yrši blöndunin innan öryggismarka Hafrannsóknarstofnunar.  Žess vegna ętti henni ekkert aš vera aš vanbśnaši meš aš hękka įhęttumörkin upp ķ buršaržolsmörkin žar, og leyfisveitendum meš aš veita viršurkenndum ašilum starfsleyfi og rekstrarleyfi, sem gjarna gęti fariš stighękkandi į 5 įrum upp ķ 30 kt/įr, ķ enn frekara varśšarskyni, og stöšvun aukningar, ef tilefni gefst til. 

Žann 8. maķ 2018 birtist fróšleg grein ķ Fréttablašinu eftir Gunnar Stein Gunnarsson, lķffręšing, undir fyrirsögninni:

"Stofnanda įhugamannafélagsins IWF svaraš".

Žar skrifaši hann m.a. um rannsóknir Kevens Glover, en af nišurstöšum žeirra mį rįša, aš įhyggjur m.a. hagsmunaašila hérlendis, s.s. veiširéttarhafa ķ įm, sé įstęšulaus śt frį lķffręšilegum og erfšafręšilegum forsendum:

"Reyndar mętti Ingólfur lesa fręšigreinar af meiri athygli įšur en hann rķšur fram į ritvöllinn, en ķ grein Glovers kemur einmitt fram, aš žvķ óskildari sem aškomulaxinn er villta laxinum, žeim mun ósennilegra er, aš hann skilji eftir sig spor.

Ķ grein Glovers kemur fram, aš samsetning įkvešinna žįtta, eins og lķtill įrangur eldislaxins viš hrygningu, nįttśrulegt val, sem hyglir ašlögušum fenótżpum/genótżpum frį hinum villtu stofnum, sem og fenótżpiskur sveigjanleiki, dregur śr hraša og stęršargrįšu breytinga ķ fenótżpum/genótżpum og lķffręšilegum einkennum villta laxastofnsins, sem hefur upplifaš innstreymi frį eldislaxi.

Žetta er ķ samręmi viš nišurstöšur annarra ašila ķ fręšaheiminum, svo sem Hindar, Norsku hafrannsóknarstofnunarinnar og fleiri.  Žaš žarf mikla, stöšuga og višvarandi innblöndun af eldislaxi ķ įratugi til aš hętta į erfšablöndun sé raunveruleg (Hindar;2006, 2017).  Um žetta eru fręšimenn nokkuš sammįla ķ Noregi og vķšar."

Meš öšrum oršum er ęxlunargeta eldislaxins dauf og nįttśran hyglir hinum ašlagaša, villta stofni umfram stofn, sem ķ margar kynslóšir hefur veriš ręktašur af mönnum til aš vaxa hratt og verjast lśs fremur en aš geta af sér öfluga einstaklinga.  Žar af leišandi er žaš fyrst viš yfir 30 % "innstreymi" samfleytt įratugum saman, sem erfšafręšilegra breytinga tekur aš gęta ķ villtum laxastofnum.  Slķkt er algerlega śtilokaš viš nśverandi ašstęšur į Ķslandi.  

Žį er rétt ķ žessu samhengi aš vekja athygli į grein tveggja norskra prófessora viš Landbśnašarhįskólann aš Įsi og viš Hįskólann ķ Björgvin, Erik Slinde og Harald Kyvi, en žeir hafa įhyggjur af śrkynjun villtra laxastofna, sérstaklega viš skyldleikaręktun ķ įm meš fįum löxum.  Grein žeirra:

"Viltu bjarga laxinum ? - leggšu žį flugustönginni", 

birtist ķ Morgunblašinu, 12. maķ 2018:

"Flestir [göngulaxanna] finna sķna į, en um 5 % fara ķ ašra. Žetta skiptir mįli; žaš hindrar skyldleikaręktun, sem hętta er į, séu fįir fiskar ķ įnni.  Skyldleikaręktun er ógn viš laxastofna.  Sloppnir eldislaxar ķ Noregi synda sumir einnig upp ķ įr til hrygningar meš sķnum villtu ęttingjum.  Mjög neikvętt, segja yfirvöld.  En eru til sérstök eldislaxagen, sem eru óheppileg, eša eru genin bara venjuleg, gagnleg laxagen ?

Bara brot žeirra laxa, sem synda til hafs śr hverri į, kemur aftur, og ķ sumum įm er fjöldinn ótrślega lķtill.  Stęrsta ógn laxastofna er žvķ veišin ķ įnni.  Meš vissu mį žvķ segja, aš vilji mašur bjarga villta laxinum, žį eigi mašur aš leggja veišistönginni.  Sumir segja hęgt aš veiša laxinn og sleppa honum aftur.  Žaš er dżranķš, en śr žvķ aš laxinn gefur ekki frį sér hljóš, žį er žaš kannski ķ lagi ?"

Žarna kvešur viš nżjan tón m.v. mest įberandi umręšu į žessu sviši į Ķslandi.  Tveir hįskólaprófessorar gera žvķ skóna, aš takmörkuš blöndun viš ašra stofna, eldislax innifalinn, leiši til ęskilegrar erfšafręšilegrar fjölbreytni, sem er naušsynleg til aš hindra skašlega skyldleikaręktun.

Žį er óhjįkvęmilegt aš gefa gaum aš oršum žeirra um dżranķš, og dżraverndarsamtök, veiširéttareigendur, dżralęknar og lögfręšingar žurfa aš komast aš nišurstöšu um žaš, hvort "veiša-sleppa" ašferšarfręšin samręmist nśgildandi ķslenzkum lögum um dżravernd og velferš dżra.

Norsku prófessorarnir hnykkja į vangaveltum sķnum um veišina į villtum laxi ķ lok greinar sinnar:

"Veišin į villtum laxi ķ įm er umhugsunarverš og mį lķta į sem umhverfisfjandsamlega.  Žaš er tķmabęrt, aš yfirvöld skoši stjórnun į erfšaefni laxa og laxveišiįa.  Yfirvöld ęttu aš spyrja stofnanir sķnar um, hvaša markmiš žęr hafa sett um stjórnun erfšafjölbreytileika, og žaš ętti aš gilda um öll dżr, ekki bara um lax."

Noršur-Atlantshafslaxastofnarnir eiga allir undir högg aš sękja.  Hér benda tveir fręšimenn į 2 hugsanlegar skżringar, ofveiši og śrkynjun stofnanna vegna skyldleikaręktar innan smįrra stofna.  Žaš er nęr aš beina sjónum aš raunverulegu vandamįli en aš upphefja galdraofsóknir į grundvelli žröngsżni og fįfręši, eins og vanalega, gegn mikilvęgri atvinnugrein į Ķslandi, sem beitir beztu fįanlegu tękni og stašlašri gęšastjórnun viš sjókvķaeldi į eldislaxi.  Tal um geldingar og landeldi er óraunhęft ķ nśverandi višskiptaumhverfi.  Geldingar žessar geta flokkazt undir dżranķš og landeldiš śtheimtir mikla orku, ferskvatn og jaršhita.   

 

 

 

 

 


Įdrepa frį EES ķ garš Hęstaréttar

Skörin er farin aš fęrast upp ķ bekkinn, žegar Eftirlitsstofnun EFTA, sem ķ raun er handlangari Evrópusambandsins, ESB, er farin aš senda įminningarbréf til utanrķkisrįšuneytis Ķslands śt af žvķ, aš Hęstiréttur Ķslands lįti ekki EES-löggjöf njóta forgangs gagnvart ķslenzkri löggjöf, eins og kvešiš sé į um ķ EES-samninginum.  Vķst er, aš slķkar įdrepur munu verša tķšari, ef Alžingi samžykkir stóra lagabįlka į borš viš Persónuverndarlagabįlkinn og Žrišja orkumarkašslagabįlkinn, sem hvor um sig fęrir innlent vald til yfiržjóšlegrar stofnunar. Sennilega telur Hęstiréttur žessar kröfur ESA strķša gegn Stjórnarskrį. EES-ašildin leišir til lögfręšilegs kviksyndis. Žaš er mikill įbyrgšarhluti aš hįlfu žingheims aš leiša landsmenn lengra śt ķ žaš fśafen.

13. desember 2017 sendi ESA formlegt upphafsbréf til ķslenzka utanrķkisrįšuneytisins um mįl, sem snżst um, aš Ķsland hafi ekki uppfyllt réttarfarslegar skyldur sķnar samkvęmt Bókun 35 viš EES-samninginn og aš žar meš hafi Ķsland brotiš gegn EES-samninginum, grein nr 3. Bréfiš sjįlft er ķ višhengi žessa pistils. 

ESA vķsar til nokkurra dóma Hęstaréttar, žar sem hann viršist ekki hafa fariš eftir Bókun 35 um, aš landsreglan skuli vķkja.

Bókun 35: "Ķ tilviki mögulegra įrekstra į milli framkvęmdar į EES-reglum viš ašrar lagareglur, skuldbinda EFTA-rķkin sig til, ef naušsyn reynist, aš setja ķ lög, aš EES-reglurnar skuli hafa forgang ķ slķkum tilvikum." 

Stenzt žetta ķslenzku Stjórnarskrįna ?

Grein 3 ķ EES-samninginum hljóšar svo: "Samningsašilar skulu gera almennar eša sértękar rįšstafanir til aš uppfylla skyldur, sem leiša af žessum samningi.  Žeir skulu foršast allt, sem getur ógnaš markmišum žessa samnings.  Žeir skulu ennfremur létta samstarfiš innan ramma žessa samnings."

Bókun 35 fyrirskrifar sem sagt, aš EES-reglur skuli ķ framkvęmd njóta forgangs fram yfir ašrar lagareglur.  Žetta felur ķ sér, aš EES-rétturinn almennt nżtur ekki forgangs fram yfir žjóšarrétt, en žegar kemur aš framkvęmdinni og velja žarf į milli, er EES-rétturinn žó rétthęrri.  Ennfremur merkir žetta, aš EES-rétturinn nżtur ekki forgangs gagnvart Stjórnarskrį.  Hlutverk bókunarinnar er, aš EES-rétturinn hafi svipaš afl ķ  EFTA-löndunum eins og EES-rétturinn og višeigandi ESB-reglur ķ ašildarlöndum ESB, en įn žess aš valdsviš löggjafans ķ EFTA-löndunum sé almennt rżrt.

EFTA-dómstóllinn, sem ętķš nżtir dómafordęmi frį ESB-dómstólinum, ef žau finnst, hefur ķ dómaframkvęmd lżst notkunarsviši žessarar grunnreglu um aš veita EES-réttinum forgang žannig, aš žaš gildi um EES-reglur ķ verki, sem séu nęgilega skżlausar og nįkvęmar til aš veita einkaašilum réttindi.  

Skżringin į žvķ, aš ESA hefur nś undirbśiš mįlssókn gegn Ķslandi, er, aš Ķsland hefur ekki framkvęmt Bókun 35 viš grein 3 ķ EES-löggjöf sinni, sem fyrirskrifar, aš "statutes and regulations shall be interpreted, in so far as appropriate, in conformity with the EEA Agreement and the rules laid down therein". 

Aš mati ESA gefur ķslenzka įkvęšiš einvöršungu til kynna, aš landsreglur skuli tślka ķ samręmi viš ętlaša meginlagareglu EES.  Ętlaša meginreglan felur ķ sér, aš gert er rįš fyrir, aš landsreglur séu ķ samręmi viš kvašir EES-réttarfars.  Žessi tślkunarmeginregla leysir hins vegar ekki śr tilvikum, žegar stašfest er ósamręmi į milli landsreglunnar og žjóšréttarlegra kvaša.  

Žaš er athyglisvert, aš ESA heldur žvķ fram, aš Hęstiréttur Ķslands brjóti ķ bįga viš Bókun 35, žótt athyglinni sé beint aš innleišingu löggjafans į Bókun 35.  Žetta getur vakiš umręšu um, hvort ESA telji Bókun 35 hafa bein įhrif į žjóšréttinn.  

Ķsland fékk frest til 13. įgśst 2018 til aš svara upphafsbréfi ESA, og veršur athyglisvert aš sjį višbrögš Stjórnarrįšsins.

Żmsir hafa falliš ķ žį gryfju aš halda žvķ blįkalt fram, eins og Višskiptablašiš (VB) 14. maķ 2018 og nokkrum sinnum įšur meš vķsun til tślkunar "Stjórnarrįšsins", aš įhrif meiri hįttar gjörninga ESB muni "lķtil" įhrif hafa į Ķslandi, žótt Ķslendingar gangist undir lögsögu žessara gjörninga.  Hér er mikil og alvarleg meinloka į feršinni.  Spyrja mį, hvernig slķkar mannvitsbrekkur komust į legg į Ķslandi, sem ķ einu vetfangi sįu slķka meinbugi į lagasmķš ESB, aš hśn verši bara óvirk viš innleišingu hér noršur ķ Atlantshafi.  Žetta er aušvitaš algerlega óbošlegur mįlflutningur, sem gripiš er til af rökžrota mönnum, sem ekki geta tķnt til eina góša röksemd fyrir žvķ aš taka žį įhęttu aš stinga hendinni upp ķ gin ljónsins meš skżlausu fullveldisframsali.  

Tilvitnun ķ VB 14.05.2018:

"Sérfręšingar stjórnarrįšsins segja hins vegar, aš fyrst aš Ķsland tengist ekki raforkukerfi Evrópu, hafi orkumįlapakkinn ekki mikil įhrif hér į landi."

Žaš er einfeldningshįttur aš halda, aš ķ svo miklu hagsmunamįli fyrir almenning į Ķslandi sem žaš er aš hindra, aš Žrišji orkumarkašslagabįlkur ESB öšlist lagagildi hérlendis, sé hęgt aš skįka ķ skjóli "sérfręšinga stjórnarrįšsins".  Eru žeir sérfręšingar į sviši rafmagnsmįla, lögfręši eša annars ?  Kannski žeir séu lögfręšingar, sem sérhęft hafa sig į orkumįlasviši, eins og Henrik Björnebye, "norsk ekspert i energirett, EU-rett og EÖS-rett".  VB hefur vitnaš ķ hann, en hann į višskiptahagsmuna aš gęta ķ norskri orkustarfsemi, sem sér fram į hęrra raforkuverš meš innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlksins. Hann gerir lķtiš śr įhrifum innleišingar Žrišja orkubįlksins ķ Noregi og sér ekkert fullveldisframsal felast ķ gjöršinni. Žaš er naušsynlegt aš gęta aš višskiptatengslum, žegar rįšizt er ķ tilvitnanir śt fyrir landsteinana ķ ašila, sem óžekktir eru hérlendis.    

Žaš eru margir norskir lagaprófessorar, sem nęr vęri fyrir VB og ašra hérlendis aš vitna til. Žeir gęta fyllstu hlutlęgni sem fręšimenn.  Žar mį nefna Peter Örebech, lagaprófessor viš Hįskólann ķ Tromsö meš ESB-rétt sem eina af ašalkennslugreinunum.  Hann er mjög gagnrżninn į fullveldisframsališ, sem Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn og ACER munu hafa ķ för meš sér, verši bįlkurinn innleiddur ķ norska lagasafniš.

Žį vęri VB og öšrum, sem fjalla um žetta mįl, nęr aš fjalla um "Ice Link" og skuldbindingarnar, sem af téšri innleišingu munu leiša, gagnvart Kerfisžróunarįętlun ESB/ACER ķ staš innihaldslausts fimbulfambs um "lķtil įhrif" Žrišja orkubįlksins hérlendis, į mešan Ķsland er enn ótengt viš raforkukerfi Bretlands og žar meš meginlandsins.   

 

 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Skuldbindingar Orkusambands ESB

Žaš hefur lķtt stošaš fyrir įhangendur ESB og stušningsmenn inngöngu Ķslands ķ Orkusamband ESB aš hamra į žvķ, aš slķk innganga hefši nįnast engar skuldbindingar ķ för meš sér fyrir landsmenn og mundi litlu sem engu breyta fyrir ķslenzka stjórnsżslu į orkumįlasviši.

  Ķ Noregi hefur engum viti bornum manni dottiš ķ hug aš halda slķku fram um inngöngu Noregs ķ Orkusambandiš, og į Ķslandi hefur žessi innantómi įróšur algerlega misst marks. Žaš er ekki nóg aš setja sig į hįan hest og žykjast allt vita, en vera ķ raun bara yfirboršssvamlari ķ mįlaflokki orkumįla og įn innsęis į žżšingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB fyrir land og žjóš.

Žaš mį marka af skošanakönnun Maskķnu ķ um 2 vikur ķ kringum mįnašamótin aprķl-maķ 2018, žar sem nęstum tķfalt fleiri lżstu sig andvķga en fylgjandi žvķ aš fęra meira vald yfir ķslenzkum orkumįlum til evrópskra stofnana og tiltölulega fįir voru óįkvešnir, aš žjóšin er vel meš į nótunum ķ žessu mįli og lętur ekki višmęlendur bśrókrata ķ ESB og kratķska įhangendur skrifręšisveldisins žar segja sér fyrir verkum.   

Norsku lagaprófessorarnir Holmöyvik og Haukeland Fredriksen lżsa įhrifunum žannig ķ hnotskurn fyrir Noreg, og žau mį heimfęra į Ķsland:

"Bindingarįhrif įkvaršana ESA munu žar aš auki koma fram sem regluverk EES, sem mun verša hluti af innanlandsrétti ķ Noregi.  Norsk pólitķsk stjórnvöld munu ekki geta gripiš inn ķ framkvęmd innanlands af spegilįkvöršun frį ESA [ESA speglar ACER ķ EFTA-löndunum - innsk. BJo] įn žess aš brjóta norsk lög.  Ef landsreglarinn (RME) [śtibś ACER] veršur meš mśšur, geta vęntanlega einkaašilar framkallaš framkvęmd [įkvöršunar ACER] meš žvķ aš halda žvķ fram gagnvart norskum dómstólum, aš norsk lög skyldi landsreglarann til aš framkvęma samžykkt ESA."

Sķšan slį lögspekingarnir norsku eftirfarandi föstu: "Samkvęmt oršanna hljóšan ķ Stjórnarskrįnni, grein nr 115, og hefšum ķ Stóržinginu, śtheimtir samžykkt į ašild Noregs aš ACER [Orkustofnun ESB] 3/4 meirihluta ķ Stóržinginu." 

Peter Örebech - prófessor ķ réttarfari viš Hįskólann ķ Tromsö, bendir einnig į, aš landsreglarinn į hvorki aš meštaka dómsuppkvašningar né pólitķsk merki frį Noregi.  Hann er žeirrar skošunar, aš RME-landsreglarinn, sé ekki norsk rķkisstofnun:

"Ašildin aš Orkusambandi ESB (og ACER) er reist į žvķ kerfi, aš norsk stjórnmįlaleg yfirvöld geti ekki gripiš inn ķ gegn óęskilegum afritunarįkvöršunum RME/ESA, af žvķ aš norsk löggjöf leggur nżja landsreglaranum, RME, žaš į heršar aš framkvęma įkvaršanir ESB.  RME er fjįrmagnaš af Stóržinginu og meš yfirstjórn, sem skipuš er af Olķu- og orkurįšuneytinu įn žess aš vera stofnun į vegum norska rķkisins, heldur į vegum ESB."

Žaš orkar mjög tvķmęlis, aš žetta fyrirkomulag standist stjórnarskrįr Noregs og Ķslands, žar sem vald į sviši orkumįla, sem įšur var hjį innlendu rķkisvaldi, er ķ raun flutt til yfiržjóšlegrar stofnunar, žar sem EFTA-rķkin ekki munu fį fullgildan fulltrśa (meš atkvęšisrétti, ašeins įheyrn).  Žaš getur engum blandazt hugur um žaš lengur, aš ašild Ķslands aš Orkusambandi ESB mundi fela ķ sér stórfellda breytingu į ķslenzkum rétti og stjórnvaldi, ž.e. um er aš ręša ašgerš, sem felur ótvķrętt ķ sér fullveldisframsal į sviši orkumįla, sem žjóšin aš öllum lķkindum er algerlega andsnśin, sbr skošanakönnun Maskķnu, sem birt var 13. maķ 2018.

Rķkisstjórnin veršur, vęntanlega ķ sumar, aš finna lausn į žvķ, hvernig hśn kemur žessu mįli fyrir kattarnef.  Aš bišja Alžingi um aš framselja rķkisvald yfir mikilvęgum mįlaflokki til yfiržjóšlegrar stofnunar į fullveldisįri veršur rķkisstjórninni žyngra ķ skauti en hśn ręšur viš, enda flögrar žaš varla aš oddvitum rķkisstjórnarinnar.    

 


Stjórnarskrįin og EES

Stjórnarskrįin er veršmętt leišbeiningaskjal fyrir Alžingismenn og ašra um žaš, sem er ķ lagi og žaš, sem ber aš foršast viš lagasetningu.  Fullveldisįkvęšin eru žar ekki upp į punt, heldur sett ķ varśšarskyni til aš missa ekki tökin į stjórn landsins til śtlanda.

Dęmigert fyrir EES-samstarfiš er, aš fullveldiš glatast smįtt og smįtt meš valdflutningi yfir einu mįlefnasvišinu į fętur öšru til framkvęmdastjórnar Evrópusambandsins, ESB, og stofnana hennar.  Alžingismenn eru hér į mjög hįlum ķsi.  Žeir hafa aldrei leitaš samžykkis žjóšarinnar į žessu fyrirkomulagi, sem ašild landsins aš EES hefur ķ för meš sér. 

ESB hefur gjörbreytzt sķšan 1993, žegar Alžingi samžykkti EES-samninginn, og kemur ekki lengur fram viš EFTA-rķkin į jafnręšisgrundvelli, heldur heimtar, aš žau lśti stjórn stofnana sinna į hverju svišinu į fętur öšru.

Mikil umręša hefur fariš fram ķ Noregi um žetta mįlefni.  Norska Stóržingiš stendur žó stjórnlagalega ašeins betur aš mįlum en Alžingi, žvķ aš viš samžykkt EES-samningsins įriš 1992 var fariš aš kröfu norsku stjórnarskrįrinnar um mešferš valdframsalsmįla rķkisvaldsins til śtlanda og fariš eftir grein 115 ķ Stjórnarskrįnni, sem įskilur a.m.k. 2/3 mętingu žingmanna viš atkvęšagreišslu, og aš 3/4 žeirra samžykki hiš minnsta. Hiš sama var gert 2016 viš innleišingu fjįrmįlaeftirlits ESB ķ EES-samninginn.  

Lagasérfręšingar viš hįskólana ķ Ósló, Björgvin og Tromsö bentu sumir į įšur en Stóržingiš afgreiddi ACER-mįliš 22. marz 2018, aš innganga Noregs ķ Orkusamband ESB vęri andstęš stjórnarskrį Noregs, en ašrir töldu, aš hana yrši Stóržingiš aš afgreiša samkvęmt grein 115.  Yfirfęrt į ķslenzku stjórnarskrįna žżšir žetta, aš innganga Ķslands ķ Orkusamband ESB er andstęš henni.  Stóržingiš lét einfaldan meirihluta duga ķ ACER-mįlinu, en žaš mun fį eftirmįla, žvķ aš ętlun samtakanna "Nei til EU" er aš lįta reyna į réttmęti žeirrar įkvöršunar žingsins fyrir Hęstarétti.

Žrišji orkumarkašslagabįlkur ESB samanstendur af nokkrum regluverkum, og žaš er einkum gjöršin um orkustofnunina (ACER-gjörš 713/2009) og rafmarkašstilskipunin (tilskipun 2009/72), sem vekja spurningar um fullveldisframsal.  

ACER gegnir ekki einvöršungu rįšgefandi hlutverki.  Orkustofnunin hefur einnig framkvęmdavald og eigiš įkvöršunarvald.  Įkvaršanir hjį ACER eru teknar meš auknum meirihluta samkvęmt Žrišja orkubįlkinum, en žaš mun sennilega breytast meš vęntanlegum Fjórša orkubįlki ķ einfaldan meirihluta.  

Gagnvart Ķslandi er lįtiš lķta svo śt, aš ESA-Eftirlitsstofnun EFTA taki hina formlegu įkvöršun, sem žó kemur frį ACER, žar sem Ķsland veršur ekki fullgildur ašili.  Žaš var hins vegar tekiš fram viš žetta samkomulag EFTA og ESB, aš ESA-įkvöršunin verši ķ samręmi viš drögin frį ACER; sem sagt "monkey business" eša afritsįkvöršun.

Erik Holmöyvik og Halvard Haukeland Fredriksen, bįšir prófessorar viš lagadeild Hįskólans ķ Björgvin, lżsa stöšunni, sem upp kemur viš įgreining į milli yfirvalda ólķkra landa žannig:

"Hér blasir sś lausn viš, aš ACER taki bindandi įkvöršun fyrir orkustjórnvöld ķ ESB-löndum og ESA taki sķšan naušsynlega samhljóša įkvöršun, sem bindi norsk stjórnvöld.  Aš ACER taki raunverulega įkvaršanirnar, endurspeglast af alls konar EES-ašlögunum aš mįlsmešferšarreglum [ESB], sem raunverulega minnka ESA nišur ķ milliliš, sem mišlar sambandi į milli norskra orkuyfirvalda og ACER."

Eivind Smith, prófessor viš Sviš opinbers réttar, Hįskólanum ķ Ósló, heldur žvķ fram, aš ESA-įkvöršun hafi bein įhrif į norskan rétt.  Ķ vištali viš Klassekampen tjįir hann žaš žannig:

"Hér er einmitt um aš ręša įkvöršun, sem virkar beint inn ķ žjóšarrétt ķ Noregi og sem grķpur inn ķ valdréttindi yfir framkvęmdavaldinu, sem Stjórnarskrįin fęrir löggjafanum."

Smith skrifar ennfremur: "Hin nżja valdstjórn yfir orkumįlum (RME-landsreglari) į aš verša óhįš pólitķskri stjórnun meš hętti, sem ekki į viš um neina stofnun ķ stjórnkerfinu."

Stjórnlagalega er hér fitjaš upp į nżjung, sem hefši įtt aš fį rękilega lögfręšilega og stjórnmįlalega umfjöllun įšur en til mįla kęmi aš innleiša hana į Ķslandi.  Framkvęmdavald, sem lętur sér detta ķ hug aš umgangast Stjórnarskrį lżšveldisins meš žessum hętti, er į hįlum ķsi. Aš rįšherra og rįšuneytisstarfsmenn skuli enn tala meš žeim hętti, aš žetta fyrirkomulag breyti nįnast engu ķ raun į Ķslandi, af žvķ aš viš höfum enn enga afltengingu til śtlanda, er fįheyrt og hrein ósvķfni.  Žetta fyrirkomulag fęrir einmitt įkvöršunarvald um m.a. sęstrenginn "Ice Link" śr höndum ķslenzka löggjafans, rķkisstjórnarinnar og ķslenzkra dómstóla ķ hendur ACER/ESB og EFTA-dómstólsins.  

ESA-"įkvöršunum" veršur ķ Noregi beint til óhįšrar einingar ķ NVE, sem er orkustofnun Noregs.  Žessi óhįša eining er Landsreglari fyrir orku, "Reguleringsmyndighet for energi"-RME.  Sjįlfstęši RME er skilgreint ķ Orkulögum Noregs, greinum 2-3, žar sem skżrt kemur fram, aš stjórnvöld landsins munu ekki geta gefiš RME nein fyrirmęli.  RME mun fį eigin fjįrveitingu į fjįrlögum.  Holmöyvik og Haukeland Fredriksen telja, aš ESA yfirtaki žar meš stjórnun žeirra žįtta orkumįlanna, sem falla undir RME.  Hvaša augum skyldu ķslenzkir stjórnlagafręšingar lķta į žessi mįl meš hlišsjón af ķslenzku Stjórnarskrįnni ?  Ķ huga leikmanns samręmist žetta fullveldisframsal henni engan veginn.  Hvaš ętla žingmenn hérlendis aš arka langt śt ķ stjórnlagalega ófęru ķ žessum efnum ? Žótt rįšherra utanrķkismįla telji sig bundinn af samžykki Sameiginlegu EES-nefndarinnar um framlagningu žingsįlyktunartillögu um Žrišja orkumarkašslagabįlkinn, žį verša Alžingismenn aš ganga óbundnir til atkvęšagreišslu um hana, og nišurstöšu atkvęšagreišslunnar į ekki aš verša hęgt aš tślka sem vantraustsyfirlżsingu į utanrķkisrįšherra eša rķkisstjórnina.  Žaš mį tryggja meš samžykkt sérstakrar traustsyfirlżsingar ķ kjölfariš.  Alžingi veršur einfaldlega aš fį tękifęri til aš nżta sér samningsbundinn synjunarrétt sinn samkvęmt EES-samninginum.   

 

 

 


Fundur ķ Valhöll um ACER-mįliš 10.04.2018

Sjįlfstęšisflokkurinn lętur ekki embęttismannakerfiš mata sig į upplżsingum um flókin mįl, til žess sķšan aš gleypa žęr hrįar, žótt žęr séu ęttašar innan śr EES-samstarfinu. Af mįlflutningi utanrķkisrįšuneytisins er žó ljóst, aš rįšuneytiš ętlašist til, aš žingsįlyktunartillaga žess rynni gagnrżnislķtiš gegnum Alžingi.  Embęttismönnum veršur žó ekki kįpan śr žvķ klęšinu, og žeir komast ekki upp meš aš dreifa hįlfsannleika um "óbreytt įstand", sem viš nįnari skošun er ķ raun formiš eitt, žvķ aš inntak valdaframsals ESB/EES landanna til Framkvęmdastjórnarinnar og stofnana hennar er einmitt aš mišstżra įkvaršanatöku um hvern mįlaflokkinn į fętur öšrum. Dęmi um stórgallaša upplżsingagjöf embęttismannakerfisins er minnisblaš fyrrverandi framkvęmdastjóra Eftirlitsstofnunar EFTA-ESA til išnašarrįšherra, dags. 12. aprķl 2018, en śtdrįttur rįšherra śr žvķ hefur veriš veginn og léttvęgur fundinn į žessu vefsetri.   

Ef embęttismenn ķ žessum tveimur ķslenzku rįšuneytum hefšu haft örlķtiš vķšara sjónarhorn, hefšu žeir lagt saman 2+2 og įttaš sig į, śt frį lįtunum, sem uršu śt af žessu mįli ķ Noregi, og afstöšu meirihluta Alžingismanna til ESB, aš ekki mundi duga aš beita hér blekkingum og hįlfsannleika.  Žeir bitu höfušiš af skömminni meš hręšsluįróšri um tjón Noršmanna, ef žeir kęmust ekki ķ Orkusamband ESB.  Embęttismennirnir viršast vera ólesnir um žaš, sem nįkvęmlega er fyrirskrifaš ķ EES-samninginum, aš viš taki eftir synjun žjóšžings.  Žar eru višskiptalegar refsiašgeršir sannarlega ekki į dagskrį.  

Landsmįlafélagiš Vöršur og Atvinnuveganefnd Sjįlfstęšisflokksins héldu fróšlegan fund um Orkusamband og Orkustofnun ESB, ACER, 10. aprķl 2018.  Fundarstjóri var formašur žingflokks sjįlfstęšismanna, Birgir Įrmannsson, og frummęlendur voru Óli Björn Kįrason (ÓBK), Alžingismašur, Stefįn Mįr Stefįnsson, lagaprófessor viš HĶ, og Elķas B. Elķasson, fyrrverandi sérfręšingur hjį Landsvirkjun. 

Žaš er nęsta vķst, aš žingflokkur Sjįlfstęšisflokksins leggur sig ķ framkróka viš aš komast til botns ķ žvķ, hvort hagsmunum Ķslands muni verša betur borgiš innan eša utan Orkusambands ESB. Var ekki annaš į ÓBK aš heyra en hann hefši gert upp hug sinn um žaš, aš Ķslendingar ęttu ekkert erindi inn ķ žetta Orkusamband, enda snertir žaš ekki "frelsin fjögur" į Innri markaši EES, sem EES-samningurinn upphaflega var geršur til aš žjóna.  Veršur aš vona, aš sś verši nišurstaša žingflokksins af frekari umręšum um mįlefniš žar. Er einkar hrósvert, hvernig žingmenn sjįlfstęšismanna hafa fengizt viš žetta višfangsefni.

  ÓBK taldi ennfremur, aš orkumįlin hefšu ekkert erindi įtt inn ķ EES-samninginn, enda voru žau utan hans ķ fyrstu.  Hann er meira en nógu višamikill og žunglamalegur aš fylgja honum, žótt žar séu ašeins mįlefni, er varša frelsin fjögur.  Blekbónda dettur ķ hug, aš hin EFTA-rķkin ķ EES-samstarfinu hafi veriš žess fżsandi aš taka orkumįlin meš, žegar ESB žrżsti į um žaš, og ķslenzk yfirvöld į sķnum tķma lįtiš žaš eftir žeim, enda hafa Noregur og Liechtenstein nś samžykkt innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlksins ķ EES-samninginn, en żmislegt bendir til, aš Alžingi muni snśa žeirri įkvöršun viš, žótt blikur séu į lofti. 

Stefįn Mįr Stefįnsson var annar frummęlenda.  Hann benti į fjölmörg atriši varšandi EES-samninginn frį upphafi og žó einkum viš žróun hans, sem orka tvķmęlis m.t.t. Stjórnarskrįr lżšveldisins.  Hann benti į, aš enginn hefši getaš séš žróun EES-samningsins fyrir og aš enn sé žróun hans algerlega ófyrirsjįanleg. Žaš vantar s.k. gagnsęi, sem žżšir, aš menn vita ekkert, hvaš žeir eru aš samžykkja.  Žetta į t.d. viš um Orkusamband ESB, en mįlsvarar žess, t.d. ķ Noregi, vilja auka völd Orkustofnunar ESB, ACER, enn, og nś er ķ bķgerš hjį ESB Fjórši orkumarkašslagabįlkurinn upp į 4000 blašsķšur, žannig aš žetta er sagan endalausa.  Fyrir žjóš, sem stendur utan ESB, er žessi ófyrirsjįanleiki um žróun EES-samningsins  óįsęttanlegur. Hann gengur fyrir žjóšir, sem gengiš hafa ķ ESB, žannig samžykkt framsal fullveldis og taka žįtt ķ žróun "geršanna" og undirbśningi tilskipana og lagasetningar, žótt ekki sé hęgt aš tala um jafnręšisgrundvöll žar heldur.  

Tveggja stoša fyrirkomulagiš er stjórnlagalega mikilvęgt, sagši Stefįn Mįr, "en bjargar ekki öllu". Žegar žaš er hins vegar žverbrotiš, eins og ESB ętlast til, aš EFTA-löndin lįti yfir sig ganga ganga ķ ACER-mįlinu og öšrum stórmįlum, žar sem alls engin EFTA-stofnun svarar til stofnana ESB į borš viš Orkustofnunina, ACER, žį er skörin tekin aš fęrast upp ķ bekkinn, svo aš staša EFTA-rķkjanna, a.m.k. Ķslands, veršur óvišunandi. Ķ Noregi er stašan dįlķtiš önnur, žvķ aš Stóržingiš samžykkti EES-samninginn meš auknum meirihluta 1992, yfir 75 % višstaddra žingmanna. ESB-sinnar į norska Stóržinginu segja sķšan, aš allar breytingar į EES-samninginum séu svo lķtilfjörlegar, aš einfaldur meirihluti Stóržingsins nęgi til aš leiša žęr ķ lög.  Žessi afstaša meirihluta Stóržingsins veldur hatrömmum deilum um allt norska žjóšfélagiš.  Fjölmargir norskir lagaprófessorar töldu naušsynlegt aš afgreiša ACER-frumvarpiš meš auknum meirihluta.

Hér į Ķslandi var sett į laggirnar nefnd žriggja stjórnlagafręšinga 1992 til aš leggja mat į žaš, hvort upphaflegi EES-samningurinn stęšist kröfur Stjórnarskrįr um varšveizlu fullveldis.  Nefndin komst aš žeirri nišurstöšu, aš žaš vęri į mörkunum, en slyppi.  Sķšan žį hefur mjög sigiš į ógęfuhliš ķ žessum efnum, svo aš telja mį fullvķst, aš hunzun ESB į jafnréttiskröfunni (tvęr jafnrétthįar stošir) geri EES-samstarfiš kolólöglegt hérlendis.  Žetta er hįalvarlegt, og Alžingismenn verša į žessum grundvelli aš setja ESB-gerningum skoršur.  

Stefįn Mįr sagši, aš ósambęrilegt vęri tališ, hvort stjórnvald ESB-stofnunarinnar nęši ašeins til viškomandi rķkisvalds eša til lögašila og lögpersóna, ž.e. fyrirtękja og einstaklinga.  Ķ tilviki ACER nęr hiš erlenda vald til śtibśs stofnunarinnar ķ viškomandi landi, sem er algerlega óhįš rķkisvaldinu og öšrum hagsmunaašilum.  

Hin stjórnlagalega staša ACER-mįlsins er svo slęm, aš hśn ein og sér dugir fyrir Alžingi til aš synja mįlinu brautargengis aš mati blekbónda.  Žį breytir engu, žótt reynt sé aš fegra fullveldisframsališ meš žvķ aš lįta samskipti ACER og śtibśs žess ķ viškomandi EFTA-landi fara um hendur ESA-Eftirlitsstofnunar EFTA.  Hśn getur ekkert annaš gert en aš framsenda fyrirmęlin óbreytt til śtibśsins, žvķ aš ESA hefur ekki žegiš neitt vald til aš breyta eša hafna įkvöršunum ACER, og žaš er ekkert svigrśm veitt fyrir sįttafundi į milli EFTA og ESB.  

Žrišji og sķšasti framsögumašurinn, Elķas B. Elķasson, taldi ķslenzka raforkumarkašinn og raforkumarkaš ESB vera ósamrżmanlega, žvķ aš ešli žeirra vęri ólķkt.  Į Ķslandi er meginhluti raforkuvinnslukostnašar fólginn ķ uppsettu afli, en orkan, stöšuorka vatns ķ mišlunarlónum, jaršgufa og vindur, eru mun minni kostnašaržęttir.  Žessu er öfugt fariš ķ ESB, žar sem enn er mest notazt viš jaršefnaeldsneyti.  Elķas varaši sterklega viš skašlegum įhrifum aflsęstrengs į raforkumarkašinn į Ķslandi.  

Ekki var aš heyra annaš į öllum fyrirspyrjendum į fundinum en žeir hefšu įhyggjur af skašlegum įhrifum žess į ķslenzka hagkerfiš og ķslenzka stjórnsżslu aš samžykkja Žrišja orkumarkašslagabįlkinn.  Ekki varš blekbóndi žess var, aš nokkur fundarmanna vęri hlynntur inngöngu Ķslands ķ Orkusamband ESB eša aflsęstrengstengingu viš śtlönd.  

Žaš er įreišanlegt, aš sį póll, sem Sjįlfstęšisflokkurinn viršist vera aš taka ķ ACER-mįlinu į meirihlutafylgi aš fagna į Ķslandi, enda viršast allir rķkisstjórnarflokkarnir vera sama sinnis ķ mįlinu. 

 


Samflot Ķslands meš ESB ķ loftslagsmįlum

Yfirvöld į Ķslandi hafa ekki śtskżrt meš višhlķtandi hętti fyrir almenningi, hvaša kostir felast ķ žvķ fyrir Ķsland aš hafa samflot meš Evrópusambandinu, ESB, ķ loftslagsmįlum.  ESB naut góšs af višmišunar įrinu 1990, en žį voru margar eiturspśandi verksmišjur įn mengunarvarna og brśnkolaorkuver vķtt og breitt um Austur-Evrópu, sem lokaš var fljótlega eftir fall Jįrntjaldsins. 

ESB-löndin eru hins vegar ķ vondum mįlum nśna, žvķ aš hvorki hefur gengiš né rekiš viš aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda undanfarinn įratug, og orkuskipti Žjóšverja, "die Energiewende", eru hreinn harmleikur. Hér er enn eitt mįlefnasvišiš, žar sem EFTA-löndin taka aušmjśk viš stefnunni frį ESB, žegar hśn loks hefur veriš mótuš, įn žess aš hafa af henni nokkurt gagn, en aftur į móti żmislegt ógagn og óhagręši vegna ólķkra ašstęšna.

Ķslendingar eiga fjölmargra kosta völ til aš fįst viš aš minnka losun gróšurhśsalofttegunda upp į eigin spżtur, sem fólgnir eru ķ miklu og gróšurvana landrżmi. Ķ žessu sambandi er skemmst aš minnast merks framtaks Landgręšslunnar viš aš gręša upp Hólasand o.fl. eyšimerkur meš seyru.  Žaš hefur og veriš bent į mikil flęmi uppžurrkašs lands, sem ekki eru ķ ręktun, og aš meš žeirri einföldu ašgerš aš moka ofan ķ skurši ķ óręktušu landi megi draga śr losuninni um:

DL=19,5 t/haįr x 357 kha = 7,0 Mt/įr af CO2ķgildi

Žetta jafngildir 56 % af allri losun af Ķslendinga, 12,4 Mt/įr (įn framręsts lands).

Hér er žó naušsynlegt aš gęta varśšar og huga vel aš vķsindalegri žekkingu, sem aflaš hefur veriš į žessu sviši.  Dr Gušni Žorvaldsson og dr Žorsteinn Gušmundsson, sérfręšingar ķ jaršrękt og jaršvegsfręši, ritušu grein um žetta efni ķ Bęndablašiš, 22. febrśar 2018,

"Meira um losun gróšurhśsalofttegunda śr votlendi".

Žeir rökstyšja ķ greininni, "aš žekkingu skorti til aš hęgt [sé] aš fara śt ķ jafnvķštękar ašgeršir og stefnt er aš įn žess aš meta betur, hverju žęr [geta] skilaš ķ raun og veru.", og eiga žar viš endurbleytingu ķ landi.

Vķsindamennirnir halda žvķ fram, aš til aš stöšva losun koltvķildis žurfi aš sökkva hinu žurrkaša landi algerlega, og žį getur hafizt losun metans, CH4, sem er yfir 20 sinnum öflugri gróšurhśsalofttegund en CO2.  Žannig er endurbleytingunni sjaldnast variš, og žį er ver fariš en heima setiš.  Žį halda žeir žvķ fram, aš ķ mólendi stöšvist losun CO2 tiltölulega fljótt eftir framręslu. Žessar nišurstöšur eru nógu skżrar til aš rökstyšja aš leggja į hilluna alla stórfellda endurheimt votlendis til aš draga śr losun.  Skal nś vitna ķ vķsindamennina:

"Ef lokaš er fyrir ašgang sśrefnis aš jaršveginum, veršur mjög lķtil losun į koltvķsżringi vegna rotnunar į uppsöfnušu lķfręnu efni, en til aš stöšva losunina žarf aš hękka grunnvatnsstöšuna upp undir yfirborš.  Żmsar rannsóknir hafa sżnt, aš viš grunnvatnsstöšu į 40-50 cm dżpi er full losun į koltvķsżringi og hśn eykst ekki endilega, žó aš grunnvatnsstaša sé lękkuš og getur jafnvel minnkaš.

Žetta žżšir, aš ef grunnvatnsstašan er ofan 40 cm, en nęr ekki yfirborši jaršvegsins, getur oršiš töluverš losun į koltvķsżringi.  Hiš sama į viš um hlįturgas, ef grunnvatnsstaša er hį, en ekki viš yfirborš.  Žį geta skapazt skilyrši fyrir myndun žess, en hlįturgas [NO2] er mjög įhrifamikil gróšurhśsalofttegund.

Til aš tryggja, aš endurheimt votlendis dragi verulega śr losun į koltvķsżsingi og hlįturgasi, žarf žvķ sem nęst aš sökkva landinu.  Losun į metani eykst hins vegar, žegar landi er sökkt.  Žaš er ekki alls stašar aušvelt aš breyta žurrkušu landi til fyrra horfs.

Vķša hefur framręsla, byggingar, vegir og önnur mannvirki breytt vatnasviši landsvęša og skoriš į vatnsrennsli śr hlķšum, sem įšur rann óhindraš į land, sem lęgra liggur. Viš žessar ašstęšur er ekki gefiš, aš lokun skurša leiši til žess, aš grunnvatn hękki nęgilega til aš endurheimt hallamżra eša flóa takist.  Žį kemur aš hinum žęttinum ķ röksendafęrslu tvķmenninganna, sem er lķtil sem engin losun frį vel žurrkušu mólendi:

"Móajaršvegur inniheldur oft 10-15 % kolefni ķ efstu lögunum.  Žaš mį žvķ vel ķmynda sér, aš framręst votlendi nįi smįm saman jafnvęgi ķ efstu lögum jaršvegsins, žegar kolefni er komiš nišur ķ žaš, sem gerist ķ móajaršvegi.  Ķ nešri jaršlögum getur žó enn veriš mór, og žaš er spurning, hvort hęgt sé aš koma ķ veg fyrir, aš hann rotni."

Įlyktunin er sś, aš ķ staš endurheimta votlendis eigi aš beina kröftunum aš landgręšslu, einkum meš belgjurtum, og aš skógrękt.  Varšandi hiš sķšar nefnda runnu žó tvęr grķmur į blekbónda viš lestur greinar Önnu Gušrśnar Žórhallsdóttur, prófessors viš Landbśnašarhįskóla Ķslands, ķ Bęndablašinu, 22. febrśar 2018.  Greinin bar yfirskriftina:

"Skógrękt - er hśn rétta framlag Ķslands til loftslagsmįla ?"

Žar bendir hśn t.d. į žįtt endurkasts sólarljóssins, sem lķtiš hefur veriš ķ umręšunni:

"Ešlisfręšilegu žęttirnir eru ašallega endurkast sólarljóssins (kallast į fręšimįli albedo) og uppgufun/śtgufun plantna og žar meš vatnsbśskapur.  Hversu mikiš hlutur endurkastar eša tekur upp af sólarljósi hefur grķšarleg įhrif į hitastig hans - svartur kassi hitnar mikiš ķ sól, en hvķtur helzt nokkuš kaldur.  Sama gildir um dökka skógaržekju barrskóga - skógur tekur mjög mikiš upp af sólarorkunni, og hitinn helzt aš landinu, en endurkastast ekki.  Snjór, aftur į móti, getur endurkastaš nęr öllu sólarljósinu - viš finnum greinilega fyrir margföldum sólargeislunum į skķšum."

"Fjölmargar vķsindagreinar hafa birzt į undanförnum įrum, žar sem veriš er aš greina įhrif skóga į loftslag.  Žeim ber öllum saman um, aš naušsynlegt sé aš vernda, višhalda og auka umfang hitabeltisskóga og skóga į sušlęgum breiddargrįšum.  Į noršurslóšum eigi hins vegar alls ekki aš planta skógi, žvķ aš hann hękki hitastig jaršar.  

Fjölmargar rannsóknir sżna nś, aš žaš eru mörk, hvar skógrękt leiši til kólnunar - noršan viš žau mörk leiši skógrękt til hlżnunar.  Mörkin hafa veriš sett viš 40°N breiddar - eša viš Sušur-Evrópu og jafnvel enn sunnar ķ Bandarķkjunum."

Halda mętti, aš žessi grein Önnu Gušrśnar yrši rothögg į skógrękt hérlendis sem mótvęgisašgerš viš losun gróšurhśsalofttegunda.  Öšru nęr.  Kenningin var hrakin ķ nęsta tölublaši Bęndablašsins m.v. rķkjandi ašstęšur į Ķslandi.  Žaš var gert meš greininni:

"Skógrękt er mikilvęgur hluti af framlagi Ķslands til loftslagsmįla", sem Pétur Halldórsson, kynningarstjóri Skógręktarinnar, dr Brynhildur Bjarnadóttir, lektor viš Hįskólann į Akureyri og dr Ašalsteinn Sigurgeirsson, fagmįlastjóri Skógręktarinnar, ritušu.  Žau benda į, aš nišurstöšur Önnu Gušrśnar séu śr hermilķkönum, en ekki raunverulegum męlingum, og forsendur hermilķkananna eigi ekki viš į Ķslandi.

"Hafręnt loftslag, stopul snjóžekja į lįglendi og hlutfallslega lķtil og dreifš snjóžekja benda ekki til žess, aš hęgt sé aš yfirfęra forsendur umręddra hermilķkana beint į ķslenzkar ašstęšur."

"Žegar kolefnisbinding žessara svęša [ólķkra vistkerfa] er tekin meš ķ dęmiš, er greinilegt, aš svartar sandaušnir į Ķslandi bęši gleypa ķ sig mikinn hita yfir sumariš og žar veršur engin kolefnisbinding.  Žęr hafa žvķ ķ raun tvöföld neikvęš įhrif į hlżnun jaršar, og žaš aš lįta žęr standa óhreyfšar hefur sennilega "verstu" įhrifin į hlżnun jaršar.  Į öllum hinum svęšunum fer fram kolefnisbinding um vaxtartķmann meš jįkvęšum loftslagsįhrifum."

Aš gręša sandana upp, fyrst meš haršgeršum jaršvegsmyndandi jurtum og sķšan meš skógrękt, er stęrsta tękifęri Ķslendinga til mótvęgisašgerša viš losun gróšurhśsalofttegunda.  Jafngildisbinding, aš teknu tilliti til aukins endurkasts sólarljóss og CO2 bindingar ķ jaršvegi og viši, gęti numiš 12 t/ha į įri.  Ķ nišurlagi greinar skrifa žremenningarnir:

"Ķ ljósi frumnišurstašna endurskinsmęlinga hérlendis er óhętt aš fullyrša, aš skógrękt į Ķslandi sé góš og skilvirk leiš til aš vinna gegn loftslagsbreytingum.  Ķ raun ętti keppikefli okkar aš vera, aš breyta sem mestu af svörtu sandaušnunum okkar ķ skóg, bęši til aš auka endurskin og kolefnisbindingu.  Um leiš og viš bindum kolefni, aukum endurskin og drögum śr sandfoki, byggjum viš upp aušlind, sem getur meš tķmanum minnkaš innflutning į timbri, olķu og żmsum öšrum mengunarvöldum og bętt meš žvķ hagvarnir žjóšarinnar.  Svariš er žvķ: jį, skógrękt er rétt framlag Ķslands til loftslagsmįla."

Ekki veršur séš, aš slagtogiš meš ESB ķ loftslagsmįlum sé til nokkurs annars en aš auka skriffinnskuna óžarflega, gera ašgeršaįętlun Ķslendinga ósveigjanlegri og auka kostnašinn viš mótvęgisašgerširnar.  Aš ķslenzk fyrirtęki séu aš kaupa koltvķildiskvóta af ESB, eins og hefur įtt sér staš og mun fyrirsjįanlega verša ķ milljarša króna vķs į nęsta įratugi ķ staš žess aš kaupa bindingu koltvķildis af ķslenzkum skógarbęndum, er slęm rįšstöfun fjįr ķ nafni EES-samstarfsins og ekki sś eina.  

 

 

 

 

 

  

 

 


Stjórnarskrįin og ACER

Į žessu vefsetri hefur veriš bent į nokkur atriši varšandi Žrišja orkumarkašslagabįlkinn frį ESB, sem er į verkefnaskrį Alžingis aš fjalla um voriš 2018, og orkar mjög tvķmęlis m.t.t. Stjórnarskrįarinnar.  Sętir furšu, aš ķslenzkir stjórnlagafręšingar viršast ekki hafa gert tilraun til fręšilegrar greiningar į žessu  stórmįli enn žį, žótt aš žvķ hljóti aš koma, enda hafa norskir starfsbręšur žeirra ekki legiš į liši sķnu ķ žessum efnum.

Flestir fręšimenn į sviši lögfręši ķ Noregi, sem opinberlega hafa tjįš sig um Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB, telja, aš innleišing hans ķ norsk lög feli ķ sér Stjórnarskrįrbrot og aš lögleišing bįlksins sé žegar af žeirri įstęšu ótęk.  Ekkert bendir til annars en sömu röksemdir eigi viš į Ķslandi.

Helzti įsteytingarsteinninn er, aš vķštęk völd yfir orkumįlum į Ķslandi, sem samžykkt Alžingis um aš fella téšan orkumįlabįlk ESB inn ķ EES-samninginn, mundu falla ķ skaut ESB, yfiržjóšlegra samtaka, žar sem Ķsland er ekki ašili.  Žetta brżtur ķ bįga viš helztu réttlętingu upphaflega EES-samningsins, sem var žannig, aš samžykkt ķ ESB, lög eša reglugerš, įtti ekki aš fį réttarfarslegt gildi į Ķslandi įn sérstaks samžykkis Alžingis.  Nś er stefnt į, aš stórar og smįar įkvaršanir orkustofnunar ESB (ACER) į sviši raforkuflutningsmįla komi til framkvęmdar hérlendis įn atbeina eša rżni nokkurra hefšbundinna ķslenzkra stjórnvalda. Žaš er einfaldlega veriš aš innlima Ķsland og Noreg ķ ESB į hverju mįlefnasvišinu į fętur öšru, sneiš eftir sneiš.  Lętur meirihluti žingheims bjóša sér annaš eins ? 

Ķ frumvarpi rķkisstjórnar Noregs, og sjįlfsagt Ķslands lķka, er téš grundvallar fullveldisregla brotin.  Samžykkt ķ orkustofnun ESB, ACER (Agency for the Cooperation of Energy Regulators), žar sem Ķsland mun ekki fį atkvęšisrétt, mun hljóta stöšu stjórnvaldsįkvöršunar į Ķslandi viš aš fara um hendur starfsmanna ESA-Eftirlitsstofnunar EFTA, sem sendir įkvöršun ACER til orkustofnunar, OS, sem į aš verša óhįš yfirvöldum og hagsmunaašilum į Ķslandi.  OS stašfestir skipunina frį ESA, og žar meš getur enginn stöšvaš framkvęmd įkvöršunar ACER įn žess aš brjóta lögin hér (lög um EES-samninginn). Grundvallarregla EES-samningsins um "neyšarhemil", žar sem Alžingi getur hafnaš samžykkt frį ESB, er tekin śr sambandi meš valdatöku ESB-stofnunar į Ķslandi.  Žetta mun gerast į sviši, sem gengur nęst sjįvarśtveginum aš žjóšhagslegu mikilvęgi.

 Norskur prófessor ķ réttarfarsfręšum, Henrik Björnebye, skrifar m.a. žetta ķ grein 15. janśar 2018 ķ Klassekampen,

"All energi under en kam":

"Vinna ESB į sķšustu įrum viš aš koma orkusambandi į laggirnar er til vitnis um metnašarfull markmiš ķ orkumįlum.  Žęr 454 blašsķšur af markašsreglum fyrir rafmagn, sem danska "EU-Tidende" hefur birt, fjalla svo nįkvęmlega um tęknileg atriši, aš mašur veršur helzt aš vera verkfręšingur, hagfręšingur og lögfręšingur til aš skilja umfangiš.  Um er aš ręša reglugeršir, og žar meš veršur aš taka žęr oršréttar upp ķ norskan rétt įn ašlögunar, ef gjörningurinn veršur felldur inn ķ EES-samninginn."

Augljóslega kallar žessi ESB-gjörningur į grķšarlega vinnu ķ ķslenzka stjórnkerfinu, svo aš ekki sé nś minnzt į žżšingarįtakiš.  Ekki veršur annaš séš en Ķslandi vęri vel borgiš įn allrar žessarar vinnu į kostnaš skattborgaranna, enda eru žessir ESB-gjörningar samdir fyrir allt ašrar ašstęšur en rķkja hér į eylandinu.  Žrišji orkumarkašslagabįlkur ESB veršur einvöršungu til trafala og kostnašarauka į Ķslandi, žótt hingaš verši engir aflsęstrengir lagšir, en žį fyrst mun nś steininn taka śr, og žaš mun žį ekki verša į fęri ķslenzkra stjórnvalda aš hafa nokkur įhrif į įkvörun um aflsęstreng né framkvęmd verkefnisins.  Alžingismönnum er žess vegna rįšlagt aš hafna žessu lagafrumvarpi, ef žaš veršur lagt fram.

Orkusamband ESB, svo og ACER, eru ķ stöšugri žróun.  Žar meš er dśkaš fyrir "salami" ašferšina, ž.e. aš Alžingi samžykki hverja breytingu fyrir sig sem "minni hįttar" inngrip ķ stjórnsżsluna, en saman jafngildi breytingarnar meiri hįttar fullveldisframsali. Valdaumfang ACER mun ašeins vaxa meš tķmanum og hugsanlega spanna allan orugeirann į endanum.  Žaš er mjög ósanngjarnt af ESB aš bišja norska og ķslenzka žingmenn um aš samžykkja nokkuš, sem er vitaš, aš veršur hįš stöšugum breytingum ķ įtt til meira fullveldisframsals, žar sem Noršmenn og Ķslendingar verša ašeins meš įheyrnarfulltrśa ķ ACER įn atkvęšisréttar.    

Žegar fullveldisframsal til ACER er metiš, kemur til skošunar, hvort hvort ACER hafi einvöršungu bošvald yfir rķkisstofnun.  Hér er um aš ręša, hvort vęntanleg orkustjórnvaldsstofnun (OSS) į Ķslandi, Orkustofnun eša sérstofnun, er rķkisstofnun eša ekki.  Ķ Žrišja orkumarkašslagabįlkinum er skżrt įkvęši um, aš OSS skuli vera öllum óhįš, nema ESA, sem flytja į henni fyrirskipanir frį ACER, og OSS hefur engin tök į aš andmęla ACER.  Fullnęgir OSS žį skilgreiningu į rķkisstofnun ?  Aušvitaš ekki, og žar meš blasir klįrlega viš Stjórnarskrįrbrot. Žaš er meš eindęmum, aš lagt skuli upp meš lagatęknilegt örverpi į borš viš žetta.  Žaš getur ekki stašizt vandaša lögfręšilega rżni.   

 

 

 

 


Loftslagsmįl og rķkisstjórnin

Loftslagsmįlin fį tiltölulega veglegan sess ķ samstarfssįttmįla rķkisstjórnarinnar, og rįšherrum veršur tķšrętt um loftslagsmįl į hįtķšarstundum.  Athyglivert er, aš meginįherzla rķkisstjórnarinnar ķ žessum efnum er į hafiš.

Žetta er nżstįrlegt, en skiljanlegt ķ ljósi hagsmuna Ķslands.  Landiš į mjög mikiš undir žvķ, aš lķfrķki hafsins umhverfis žaš taki ekki kollsteypur, heldur fįi aš žróast į sjįlfbęran hįtt, eins og veriš hefur alla žessa öld.  Žannig segir ķ sįttmįlanum:

"Meginforsenda loftslagsstefnu rķkisstjórnarinnar er aš koma ķ veg fyrir neikvęš įhrif loftslagsbreytinga į lķfrķki hafsins.  Hvergi ķ heiminum hefur hitastigshękkun oršiš jafnmikil og į noršurslóšum.  Žannig į Ķsland aš efla rannsóknir į sśrnun sjįvar ķ samrįši viš vķsindasamfélagiš og sjįvarśtveginn.  Ķsland į enn fremur aš nį 40 % samdrętti ķ losun gróšurhśsalofttegunda m.v. įriš 1990 fyrir įriš 2030."

 

 

Žetta er nokkuš einkennilega oršuš grein.  Žaš er algerlega śtilokaš fyrir rķkisstjórnina aš hafa nokkur męlanleg įhrif į įhrif loftslagsbreytinga į lķfrķki hafsins.  Aš stilla žessum "ómöguleika" upp sem meginforsendu loftslagsstefnu rķkisstjórnarinnar gefur til kynna einhvers konar blindingsleik. Loftslagsstefna į ekki aš vera barįtta viš vindmyllur, heldur veršur fólk flest aš sjį ķ hendi sér betra lķf aš afloknum orkuskiptum. Almenningur veršur aš geta tengt loftslagsstefnu rķkisins viš eigin hagsmuni. 

Žar sem skrifaš er um rannsóknir į sśrnun hafsins er aušvitaš įtt viš rannsóknir, sem aušvelda landsmönnum aš ašlagast afleišingum loftslagsbreytinga.  Betra hefši veriš aš gera skżran greinarmun į žvķ, sem rķkisstjórnin hyggst gera annars vegar til aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda og hins vegar til aš fįst viš afleišingar žessarar losunar.  Hér er žessu slengt saman ķ eina bendu, endastöšin kölluš meginforsenda o.s.frv.  Višvaningur ķ textasmķši viršist hafa fariš hamförum viš lyklaboršiš og ekkert kunna um markmišasetningu.

Ķslendingar geta engin įhrif haft į sśrnun hafsins, en žeir geta hins vegar töluverš įhrif haft į hreinleika žess ķ kringum landiš, og žaš er brżnt aš bęta stöšu skolphreinsunarmįla verulega, nį megninu af örplastinu ķ sķur og hreinsa sorann frį śtrįsarvökvanum ķ staš žess aš lįta nęgja aš dęla öllu saman śt fyrir stórstraumsfjöru. Slķkt er ekki umhverfisvernd, heldur brįšabirgša žrifaašgerš ķ heilsuverndarskyni.  Žetta er višurkennt annars stašar ķ stjórnarsįttmįlanum.  

Žaš žykir léleg markmišasetning aš setja sér markmiš um einhverja breytu, sem viškomandi hefur alls engin įhrif į.  Varšandi śtblįsturinn eru žrenns konar hvatar til aš draga śr losun, sem höfšaš geta til almennings:

Ķ fyrsta lagi batnar nęrloft bęjarbśa viš žaš aš minnka jaršefnaeldsneytiš, sem brennt er.  Įrlega deyr a.m.k. einn tugur manna hérlendis ótķmabęrum daušdaga vegna lélegra loftgęša af völdum śtblįsturs eldsneytisknśinna véla og um fimm tugir af völdum ófullnęgjandi loftgęša, sem stafa af żmsum orsökum.  

Ķ öšru lagi mį spara jafngildi u.ž.b. 50 miaISK/įr ķ gjaldeyri meš žvķ aš leysa af hólmi vélar ķ ökutękjum og fiskiskipum, sem knśnar eru jaršefnaeldsneyti.  Eigendur ökutękjanna geta sparaš sér um 70 % af orkukostnaši benzķnbķla meš žvķ aš fį sér rafbķl ķ staš benzķnbķls.

Ķ žrišja lagi eru millilandaflug, millilandasiglingar og orkusękinn išnašur ekki hįš markmišasetningu ķslenzku rķkisstjórnarinnar, heldur koltvķildisskattheimtu ESB, sem getur skipt nokkrum milljöršum ISK į įri, er fram ķ sękir.  Žessir losunarvaldar standa undir um 80 % heildarlosunar landsmanna, ef losun frį uppžurrkušu landi er sleppt.  Aš draga śr losun sparar fé og veršur aš vera hagkvęmt til skemmri og lengri tķma, ef markmišin eiga aš nįst.    

Žaš er eftir miklu aš slęgjast aš draga hratt śr losun gróšurhśsalofttegunda, en žótt losun Ķslendinga į hvern ķbśa landsins sé į mešal hins mesta, sem gerist ķ heiminum, einnig įn losunar frį žurrkušu landi, eša um 34 t CO2eq/ķb, aš teknu tilliti til margfeldisįhrifa losunar ķ hįloftunum, žį er žessi losun sem dropi ķ hafi heimslosunarinnar eša 300 ppm (hlutar śr milljón) af henni.  Ķ žessu ljósi veršur aš vara viš aš leggja ķ miklar ótķmabęrar fjįrfestingar ķ tękni, sem er nś ķ hrašri žróun, til žess eins aš fullnęgja hégómlegum metnaši stjórnmįlamanna į kostnaš almennings. 

Markmiši rķkisstjórnarinnar um 40 % minni losun koltvķildisjafngilda fyrir įriš 2030 en įriš 1990 veršur erfitt aš nį, og markmišiš um kolefnishlutlaust Ķsland fyrir įriš 2040 er óraunhęft, ef įtt er viš alla losun, en nęst meš miklum fjįrfestingum, ef eingöngu er įtt viš innlenda notkun, ž.e. 20 % af heildarlosuninni. Eru Ķslendingar tilbśnir til aš herša tķmabundiš sultarólina og fresta brżnni innvišauppbyggingu til aš nį markmiši, sem engu mįli skiptir ķ hinu stóra samhengi, hvort nęst 5-10 įrum seinna ?  Žaš žarf brįšum aš svara žvķ.    

Viršingarvert er, aš ķ lok loftslagskaflans er minnnzt į aš ganga til samstarfs viš saušfjįrbęndur um kolefnisjöfnun greinarinnar.  Til aš markmiš rķkisstjórnarinnar um loftslagsmįl nįist, veršur hśn aš virkja bęndur til skógręktar og kosta verulegu til viš plönturęktun og śtplöntun og leggja ķ žvķ sambandi rķkisjaršir, a.m.k. eyšibżli, undir skógrękt.  

Spurning er, hvort bleyting ķ žurrkušu landi fęst višurkennd sem samdrįttur ķ losun.  Önnur spurning er, hvort bęndur eru ginnkeyptir fyrir slķku meš land, sem žeir nota nś sem beitarland. Gagnsemin er umdeilanleg. Žaš er žess vegna óvarlegt aš reikna meš miklu frį ķbleytingunni, en sums stašar gęti įtt vel viš aš moka ofan ķ skurši og planta nokkru įšur ķ sama land.  Žar mun žį ekki myndast mżri, heldur skógur į žurrlendi.   Losun CO2 į Ķslandi 2010  

    

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband