Fęrsluflokkur: Vķsindi og fręši

Aukin įsókn ķ leyfi fyrir vindorkuverum

Samhliša fjölgun millilandatenginga viš raforkukerfi Noregs hefur oršiš grķšarleg fjölgun vindmyllna ķ landinu.  Viš įrslok 2018 voru vindmyllur meš  framleišslugetu um 4 TWh/įr ķ rekstri (svipaš og öll almenn notkun į Ķslandi), en vindmyllur aš framleišslugetu 22 TWh/įr eru annašhvort ķ byggingu eša hafa fengiš virkjanaleyfi frį NVE (Orkustofnun Noregs). Žessi višbót er meiri en öll nśverandi raforkuvinnsla į Ķslandi.  

NVE hefur ennfremur kunngert hugsanlegan ramma fyrir frekari virkjun vindorku ķ Noregi upp į 30 TWh/įr.  Ķ lok nęsta įratugar gęti žannig orkuvinnslugeta vindmyllna ķ Noregi numiš um 50 TWh/įr, sem er svipuš  heildarvinnslugetu vatnsorkuvera og jaršgufuvera Ķslands, eins og hśn er talin geta oršiš mest ķ reynd.  Vindorkuver munu žį nema yfir fjóršungi af raforkuvinnslu ķ Noregi.  Žetta svarar til žess, aš hérlendis mundu rķsa vindorkugaršar meš 7 TWh/įr framleišslugetu um 2030.  

Hver er skżringin į žessum skyndilega įhuga į vindorkuverum ķ Noregi, sem hingaš til hafa ekki veriš aršsöm žar ?  NVE og Anders Skonhoft, hagfręšiprófessor, eru sammįla um, aš skżringarinnar sé aš leita ķ vęntingum um hęrra raforkuverš ķ Noregi. Žetta hefur reyndar leitt til kaupa fjįrfesta frį ESB-löndum į smįvatnsvirkjunum, vindmyllum og til umsókna žeirra um leyfi til aš reisa slķkar virkjanir. 

Ķ Noregi hafa vindmylluleyfi veriš gefin śt frķhendis, ž.e. įn žess aš um žau gildi nokkur heildar rammaįętlun fyrir landiš allt. Žaš žżšir aš mati prófessors Anders Skonhoft, aš slķk virkjunarleyfi hafa veriš gefin śt, įn žess aš leggja sérstakt mat į "gildi nįttśru og umhverfis".

Svipašrar tilhneigingar gętir hérlendis frį fjįrfestum.  Žeir hafa sżnt įhuga į aš reisa vindorkuver, sem ķ fljótu bragši viršist ekki vera fjįrhagsgrundvöllur fyrir.  Žannig reiknaši höfundur žessa pistils śt vinnslukostnaš 130 MW vindorkuvers ķ landi Hróšnżjarstaša, ķ grennd viš Bśšardal viš Hvammsfjörš, 53 USD/MWh eša 6,4 ISK/kWh, fyrir um įri.  Žetta er um 30 % yfir nśverandi heildsöluverši hérlendis.  Ef til Ķslands veršur lagšur aflsęstrengur erlendis frį meš flutningsgetu um 1200 MW og raforkukerfi landsins tengt viš raforkukerfi, žar sem raforkuveršiš er, segjum, tvöfalt hęrra en hér, žį mun heildsöluveršiš allt aš žvķ tvöfaldast hérlendis og vindmyllur augljóslega verša mjög aršsamar.

Žaš er engum blöšum um žaš aš fletta, aš ķslenzkar virkjanir og virkjanaleyfi munu verša enn veršmętari en nś ķ augum fjįrfesta meš tilkomu millilandatengingar og jafnvel žegar viš innleišingu uppbošsmarkašar raforku ķ Orkukauphöll, sem Landsreglari mun fylgja stranglega eftir, aš stofnsett verši hér eftir innleišingu Orkupakka #3.  Hvaš žżšir žaš, aš hér verši vindmyllugaršar upp į 7 TWh/įr ?

 M.v. reynslutölur frį Noregi žį jafngildir žetta 600 vindmyllum į Ķslandi, sem leggja munu undir sig 300 km2; 0,3 % af heildarflatarmįli landsins, en įhrifasvęši žeirra er langtum vķšįttumeira, žvķ aš hęš žeirra veršur allt aš 250 m, og hįvašinn getur oršiš grķšarlegur.  Athafnasvęšiš sjįlft flokkast sem išnašarsvęši meš vegi žvers og kruss, sem męlast munu ķ hundrušum km.

Orkan frį žessum vindmyllum, 7 TWh/įr, nemur nokkurn veginn žvķ, sem reiknaš er meš aš flytja utan um téšan sęstreng, žvķ aš meš žessari miklu hękkun raforkuveršs innanlands veršur afgangsorkuflutningsgeta sęstrengsins nżtt til aš flytja inn rafmagn aš nęturželi į lęgra verši en hér veršur žį, eins og gerzt hefur ķ Noregi, e.t.v. 2 TWh/įr.  

 Žessi žróun mįla er landsmönnum óhagfelld, žvķ aš frį sjónarmiši innlendra orkukaupenda er afleišingin sś aš heildarrafmagnsreikningurinn gęti hękkaš um 60 %.  Hagnašur orkuvinnslufyrirtękjanna vex einvöršungu vegna sölu innanlands į hęrra verši, en samkvęmt prófessor Anders Skonhoft veršur enginn hagnašarauki hjį žeim af śtflutningi raforkunnar um sęstreng, heldur  hiršir strengeigandinn allan hagnašinn af śtflutninginum, enda verša innlend orkuvinnslufyrirtęki fyrir kostnašarauka af višbótar orkuöflun (til śtflutnings).  Frį hagsmunamati innlendra raforkukaupenda er hér um svikamyllu aš ręša.  Prófessor Anders Skonhoft oršar žetta žannig ķ žżšingu pistilhöfundar:

"Veitiš žvķ annars athygli, aš hagnašur orkuvinnslufyrirtękjanna er einvöršungu tengdur veršhękkun innanlands vegna śtflutningsins.  Įn hękkašs veršs innanlands hafa orkuvinnslufyrirtękin žar meš enga fjįrhagslega įstęšu til aš fagna orkuvišskiptum viš śtlönd."

Žetta ętti aš fęra eigendum ķslenzku orkuvinnslufyrirtękjanna (žau eru flest ķ opinberri eigu) endanlega heim sanninn um, aš žaš er žjóšhagslega óhagkvęmt aš hefja slķk višskipti. Aukinn hagnašur žeirra veršur allur į kostnaš innlendra raforkunotenda, žvert į žaš, sem żmsir stjórnmįlamenn og talsmenn orkufyrirtękja o.fl. hafa haldiš fram.  Įstęšan er aukinn kostnašur žeirra viš öflun śtflutningsorkunnar, og aš sęstrengseigandinn hiršir allan įvinninginn av millilandavišskiptunum.  Žį er ótališ fjįrhagstjóniš, sem leišir af verri samkeppnisstöšu allra atvinnufyrirtękja ķ landinu.  Afleišingin į frjįlsum markaši veršur óhjįkvęmilega, aš fyrirtęki munu gefast upp į rekstrinum og geta hinna til aš greiša laun veršur minni en įšur.  

Ętlun Evrópusambandsins meš Orkupakka #3 var aš fęra völd į sviši orkumarkašar og millirķkjavišskipta meš raforku (og gas) frį ašildarlöndunum og til Framkvęmdastjórnarinnar til aš nį markmišum ESB um aukinn millilandaflutning orku, og Orkupakki #4 leggur įherzlu į, aš žetta verši ķ vaxandi męli orka śr endurnżjanlegum orkulindum.  Eftir samžykkt Orkupakka #3 veršur möguleiki į žvķ, aš samskipti ESB og Ķslands į orkusvišinu verši leikur kattarins aš mśsinni, žar sem lokahnykkur žess aš ganga orkustefnu ESB į hönd veršur žar meš tekinn.  Hana móta ęšstu stofnanir ESB śt frį hagsmunum žungamišju evrópsks išnašar.  

Olķuleitar pallur

 

 


Olķufélög auka vinnsluna

Žaš er ekki enn komiš aš toppi olķueftirspurnar ķ heiminum, heldur ekki į Ķslandi, žegar öll jaršefnaeldsneytiseftirspurn (įn kola) er meštalin.  Hér veršur vitnaš ķ Hjörleif Guttormsson, nįttśrufręšing og fyrrverandi išnašarrįšherra, en eftir hann birtist grein ķ Morgunblašinu, 18. febrśar 2019:

"Feršaišnašurinn meš ómęldri losun gróšurhśsalofts frį flugvélum og skemmtiferšum og vöruflutningum loftleišis heimshorna į milli er oft nefndur sem dęmi um sólund, sem heyra verši sem fyrst sögunni til, eins og einnig skefjalaus notkun einkabķlsins.  Hergagnaišnašur og strķšsįtök kóróna sķšan feigšarflaniš."

Ķ ljósi žess sess, sem feršamennskan skipar ķ lķfi Ķslendinga og vegna žeirrar stöšu, aš feršažjónusta er nś ašalatvinnugrein landsmanna, veitir flestum beina vinnu og er ašalgjaldeyrislindin, er žessi hugleišing Hjörleifs umhugsunarverš.  Žaš er ekki alls kostar rétt, aš eldsneytislosun žessa geira samfélagsins sé ómęld.  Įriš 2016 nam t.d. eldsneytisnotkun ķslenzkra millilandaflugvéla um 0,79 Mt (milljón tonnum), sem var 84 % meira en notkun farartękja į landi og  fiskiskipa til samans.  Gróšurhśsaįhrif frį ķslenzkum millilandaflugvélum voru įriš 2016 45 % meiri en gróšurhśsaįhrif allrar annarrar starfsemi į landinu aš millilandaskipum meštöldum, en fyrir utan landnotkun (framręslu lands).

Žannig mį halda žvķ fram, aš ašalstarfsemi landsmanna sé umhverfislega ósjįlfbęr. Flugiš heyrir undir sameiginlega kvótasetningu EES-rķkjanna, og žaš er lķklegt, aš flugfélögin muni žurfa aš kaupa sér umtalsverša koltvķildiskvóta į nęsta įratug.  Žessi kostnašur Icelandair og VOW  til samans įriš 2019 mun losa mrdISK 1,0, og žessi kostnašur fer hękkandi.  Hver rįšstafar öllu žessu fé, sem fer ķ koltvķildiskaup ? Féš ętti aš fara ķ mótvęgisašgeršir į Ķslandi, t.d. skógrękt.  Koltvķildisgjaldiš veldur hękkun farmišaveršs fyrr en sķšar, sem mun leiša til fękkunar feršamanna frį Evrópu.  ESB hefur hins vegar ekki lögsögu yfir flugfélögum meš ašsetur utan Evrópu, og koltvķildiskvóti hefur enn ekki veriš lagšur į flugfélög, sem fljśga til Ķslands frį öšrum heimsįlfum.

Žessi žróun mun żta undir nżtingu vetnis til aš knżja flugvélar, en vetniš hefur mun meiri orkužéttleika (kWh/kg) en jaršefnaeldsneyti.  Žarna veršur žį framtķšarmarkašur fyrir vetnisverksmišju į Ķslandi.  Žaš veršur engum vandkvęšum hįš aš finna markaš, innanlands og utan, fyrir allt žaš vetni, sem hęgt er aš framleiša meš raforku, sem nś er rętt um aš flytja frį Ķslandi um  sęstreng. 1200 km lögn til Bretlands gęti kostaš mrdUSD 4-5, sem varla er samkeppnishęf viš flutninga meš skipi.  

Olķufurstar reikna žó ekki meš alvarlegri samkeppni frį vetni, enda er skortur į umhverfisvęnni orku til aš framleiša žaš.  Vetni, framleitt meš rafgreiningu į Ķslandi gefur engu aš sķšur samkeppnishęfan orkukostnaš į farartęki m.v. rafmagn af rafgeymum, svo aš ekki sé nś minnzt į samanburšinn viš nśverandi verš jaršefnaeldsneytis, sem er a.m.k. 5-falt dżrara į hvern km.

Exxon Mobil hefur gert įętlun um eldsneytiseftirspurnina į nęstu įrum og fjįrfestingar til aš fullnęgja henni.  Gangi žessar įętlanir eftir, nęst toppur eldsneytisnotkunar jaršarbśa į tķmabilinu 2040-2050, sem er tveimur įratugum of seint, til aš hemja megi mešalhitastigshękkun į jöršunni innan viš 2°C, sem samkvęmt sérfręšingahópi Sameinušušu žjóšanna, IPCC, er naušsynlegt til aš hindra stjórnlausa hękkun hitastigs jaršar. 

Samkvęmt įętlun Exxon Mobil mun olķužörfin aukast um 42 % į tķmabilinu 2000-2040 og verša enn hęgt stķgandi ķ lok tķmabilsins, og gasžörfin mun aukast um 75 % og enn vera hratt stķgandi 2040.  Žetta er óbjörgulegt og sżnir, aš allt stefnir ķ óefni, žrįtt fyrir yfirlżsingar og heitstrengingar stjórnmįlamanna og embęttismanna į rįšstefnum.  Markašurinn veršur aš taka til sinna rįša, eins og hann hefur gert ķ Bandarķkjunum meš góšum įrangri.  Tilburšir stjórnmįlamanna til aš stjórna žróuninni hafa reynzt vera misheppnašir.

Exxon Mobil eykur nś vinnslu sķna meš borunum nešansjįvar. Hįžróašri tękni er beitt, t.d. śti fyrir ströndum Guyana ķ Sušur-Amerķku.  Žar borar Exxon Mobil į 2000 m dżpi frį skipi, sem haldiš er innan 3 m radķus frį lóšlķnu nišur aš borholu, žašan sem dęlt er upp olķu śr lind, sem metin er nema 5 mrd tunna. Į nęstu įrum veršur Guyana lķklega annaš mesta olķurķki Sušur-Amerķku, nęst į eftir Brasilķu, žvķ aš sameignarstefnan (kommśnisminn) hefur eyšilagt efnahag Venezśela, en žar eru grķšarlegar olķulindir.

  Exxon Mobil hyggur į vöxt, žrįtt fyrir ašvaranir vķsindamanna IPCC til heimsbyggšarinnar.  Žannig er stefnt aš 25 % meira framboši į gasi og olķu įriš 2025 en įriš 2017.  Žetta sżnir, aš róttękrar tęknibyltingar er žörf til aš vinda ofan af žvķ, hversu hįš mannkyniš er oršiš notkun jaršefnaeldsneytis.

Til žess žarf mikiš fé, og sennilega er minna fé til rįšstöfunar ķ žessa naušsynlegu tęknižróun en til fjįrfestinga ķ gas- og olķuišnašinum.  Darren Woods, sem tók viš forstjórastarfi ķ Exxon Mobil af Rex Tillerson 2017, sem um stutta hrķš var utanrķkisrįšherra hjį Donald Trump, hefur tilkynnt um fjįrfestingarįform fyrirtękisins upp į mrdUSD 200 į 7 įra tķmabili 2019-2025 (triISK 24 - tķföld ķslenzk landsframleišsla į įri).

Eftir forstjóranum Woods var haft nżlega:

"Viš metum horfur olķuišnašarins til langs tķma. Viš sinnum žörfum hagkerfanna fyrir orku mišaš viš lķfskjör fólksins."

Meš žessu į forstjórinn vęntanlega viš, aš lķfskjör fólks um langa framtķš verši hįš nęgu framboši į jaršefnaeldsneyti. Žaš kann žvert į móti aš koma senn til grķšarlegs kostnašarauka af völdum notkunar jaršefnaeldsneytis, sem žį mun rżra lķfskjör almennings, žvķ meir sem lengur dregst aš leysa žessa orkugjafa af hólmi.  Žaš er mótsögn ķ ofangreindum oršum forstjórans og žvķ, aš hann segist sammįla stefnunni, sem mörkuš var į Parķsarrįšstefnunni 2015 um aš halda hlżnun vel innan viš 2,0°C.  Til žess žarf nefnilega olķunotkun aš fara aš minnka um 2020. Žaš gerist ekki į mešan olķufyrirtękin halda frambošinu uppi.  Lausnin veršur žó aušvitaš aš koma į neytendahlišinni, svo aš eftirspurnin minnki.  Žį mun veršiš lękka og ekki mun lengur borga sig aš leita nżrra linda.

Jaršgas hefur vķša fengiš samkeppni frį vind- og sólarorkuverum, og ķ Bandarķkjunum og vķšar hefur žaš leyst kolaorkuver af hólmi og dregiš žannig śr loftmengun og losun gróšurhśsalofttegunda.  Olķan hefur įfram sterk tök ķ flutningageiranum og vinnuvélunum.  Į žessu viršist ekki munu verša mikil breyting į nęsta įratugi, žvķ aš ašeins 15 % bķla verša rafdrifnir meš rafgeymum eša vetni įriš 2030 samkvęmt spįm, sem taldar hafa veriš bjartsżnislegar um žessa rafvęšingu. 

Vörubķlar, vinnuvélar, skip og flugvélar munu vęntanlega fylgja ķ kjölfar bķlanna.  Žó er vert aš gefa gaum aš žróun rafkerfa fyrir skip, sem lofar góša um breytingar į nęsta įratugi.  Nżja ferjan į milli lands og Eyja mun verša knśin frį 3000 kWh rafgeymum, en endurhlešslutķminn veršur ašeins 0,5 klst.  Žetta er ótrślegt, en er samkvęmt upplżsingum framleišandans. Žį žarf vissulega hįspennta raflögn nišur aš endurhlešslustaš į hafnarbakka.  

Annar möguleiki og įhugaveršari fyrir flutningaskip og togaraflotann er vetnisrafali til aš knżja rafkerfi žeirra, ž.m.t. rafhreyflana, sem knżja skipin. Slķkur hefur veriš žróašur fyrir minni skip fyrir nokkrum įrum meš góšum įrangri.  Orkužéttleiki (kWh/kg) vetnis er a.m.k. žrefaldur į viš orkužéttleika flotaolķu, og meš framleišslu vetnis į Ķslandi meš rafgreiningu śr vatni veršur žaš samkeppnishęft viš rafgeyma og meš miklu lengri dręgni.  

 

  

 

 

 


Af fjölónęmum sżklum

Sérfręšingar į sviši sżkla og veira hafa varaš stjórnvöld og landsmenn alla viš ógn, sem stešjar aš heimsbyggšinni og žį ekki sķzt afskekktri eyju, sem laus hefur veriš aš mestu viš alvarlegar pestir, sem herjaš hafa į dżrastofna og mannfólk og illa ręšst viš meš nśtķma lęknisfręši. Ofnotkun lyfja kemur nś nišur į mannkyni. Ķ heilsufarslegum efnum eru engar haldbęrar skyndilausnir til.

Hér er m.a. um aš ręša sżkla, sem myndaš hafa ónęmi gegn sżklalyfjum og verša žar meš óvišrįšanlegir, ef ónęmiskerfiš er veikt fyrir.  Ótķmabęrum daušsföllum fjölgar mjög af žessum sökum, og telja sérfręšingar, aš lżšheilsunni stafi einna mest ógn af žessari vį ķ nįinni framtķš. Žaš ętti aš vekja almenning til umhugsunar um lķfshętti sķna, og hvaš mį bęta til aš styrkja ónęmiskerfiš.

Af žessum sökum žurfa yfirvöld nś žegar aš leggja sitt aš mörkum meš žvķ aš hefja sinn višbśnaš og beita beztu žekktu ašferšarfręši į žessu sviši.  Hśn er m.a. fólgin ķ auknum kröfum į hendur birgjum um upprunavottorš og gęšatryggingar varšandi matvęli, sem flutt eru til landsins, og meš mótvęgisašgeršum į sjśkrahśsum.

Yfirvöldum ber sišferšisleg skylda til aš hlusta meira į sérfręšinga į heilbrigšissviši en į heildsala og aš hlżša vandlega į ašvörunarorš og rįšleggingar manna į borš viš prófessor Karl G. Kristinsson, sżkla- og ónęmisfręšing.  Žaš veršur einfaldlega aš grķpa til žeirra ašgerša, sem duga aš mati sérfręšinga um sżkla og veirur, žótt žęr kunni aš brjóta ķ bįga viš reglur EES-samningsins um óheft višskiptafrelsi.  Žęr reglur voru ekki samdar meš sérstöšu Ķslands ķ huga. Aš samžykkja, aš erlendar reglusetningar, sem aš beztu manna yfirsżn eru ógn viš lżšheilsu og geta valdiš stórfelldu tjóni hér į bśstofnum, gildi hér framar ströngustu varśšarrįšstöfunum, hlżtur aš vera ķ blóra viš stjórnarskrį lżšveldisins, sem kvešur į um fullveldi rétt kjörinna fulltrśa žjóšarinnar til aš taka naušsynlegar įkvaršanir ķ žįgu hennar hagsmuna.

Nżja sjśkrahśsiš viš Hringbraut žarf aš verša mišstöš varna gegn žessum vįgesti.  Veršur aš vona, aš hönnušir "mešferšarkjarnans" hafi fengiš fyrirmęli um aš hanna beztu fįanlegu ašstöšu til aš einangra sjśklinga ķ sóttkvķ og aš sótthreinsa allt meš fljótlegum hętti, sem śt af slķkum sóttkvķum fer.

  Lķklegast til įrangurs er aš sękja fyrirmyndir um tęknilegar śtfęrslur og lausnir til Hollands, en Hollendingar hafa nįš nęstbeztum įrangri ķ višureigninni viš "ofursżkla" į borš viš MRSA ("methycillin-resistant staphylococcus aureus") og CRE ("carbapenem-resistant Enterobacteriaceae") og eiga sérhannaša ašstöšu į sjśkrahśsum sķnum fyrir žessar varnir.

Įriš 2015 var fjöldi daušsfalla į 100“000 ķbśa ķ nokkrum Evrópulöndum af völdum ofusżkla eftirfarandi, og žeim fer ört fjölgandi:

  • Ķtalķa       18
  • Grikkland    15
  • Portśgal     11
  • Frakkland     8
  • Rśmenķa       7
  • Bretland      4
  • Žżzkaland     3
  • Noregur       1
  • Holland       1
  • Eistland      1

 

Ofursżklar žessir geta veriš į hśšinni, ķ nefinu eša ķ žörmunum, žar sem žeir eru žó venjulega óskašlegir.  Ef žeir hins vegar sleppa ķ sįr eša komast inn ķ blóšrįsina, verša žeir hęttulegir.  Ķ Evrópu mį rekja 73 % daušsfalla af völdum ofursżkla til sżkinga į sjśkrahśsum. Almennt hreinlęti į sjśkrahśsum er ódżr og įrangursrķk ašferš ķ žessari barįttu. 

Ķ nóvember 2018 gaf OECD śt samanburš į ašferšum til aš fįst viš ofursżkla.  Stofnunin setti bęttan handžvott į sjśkrastofnunum efst į blaš til aš fękka daušsföllum og stytta sjśkrahśssvist.  Aš framkvęma rįšleggingar OECD til fullnustu į 70 % sjśkrastofnana er įętlaš, aš kosti USD 0,9-2,5 į hvern ķbśa į įri, sem viš nśverandi ašstęšur į Ķslandi gęti kostaš um 360 kUSD/įr eša rśmlega 40 MISK/įr, sem eru smįpeningar ķ heilbrigšisgeiranum.  Ef hins vegar ekki er veriš į verši ķ žessum efnum, mun įrlegur kostnašur hlaupa į tugum milljarša ķ framtķšinni.  

 


Vęntingar um vetni

Samkvęmt sumum įętlunum žarf aš ferfalda rafmagnsvinnslu ķ heiminum į nęstu 30 įrum til aš sinna eftirspurnaraukningunni, m.a. vegna orkuskiptanna. Į Ķslandi mun rafmagnsvinnslan lķklega aukast um 50 %-100 % į sama tķmabili, ž.e. hśn mun vart nį aš tvöfaldast.  Ef tilraunir meš djśpboranir nišur į 5 km  dżpi heppnast, mun afl hverrar gufuholu geta tķfaldazt.  Žį aukast möguleikar į alls kyns umhverfisvęnni orkunżtingu hérlendis, t.d. vetnisframleišslu til innanlandsbrśks og śtflutnings.  Aflsęstrengur til śtlanda getur varla keppt viš slķkt meš öllum sķnum stofnkostnaši, orkutöpum og rekstaróvissu, m.a. vegna bilanahęttu og langs stöšvunartķma ķ bilunartilvikum. 

Orkuskiptin verša almennt tęknilega erfišari ķ żmsum orkunżtingargeirum en ķ raforkuvinnslunni.  Žar mį nefna sviš, žar sem ližķum-rafgeymum eša rafmagni veršur illa viš komiš, s.s. ķ žungaflutningum į landi, ķ skipum, flugvélum, upphitun hśsnęšis og ķ išnaši.

  Įriš 2014 (nżjustu įreišanlegu upplżsingar) myndaši žessi starfsemi (žar sem bein rafvęšing er torsótt) 15 mršt (milljarša tonna) af CO2 eša 41 % af losun orkutengdrar starfsemi, en raforkuvinnslan myndaši minna eša tęplega 38 % orkutengdrar losunar. Mesta losun CO2 frį išnašarstarfsemi er frį jįrn- og stįlverksmišjum, 6,4 %, sementsverksmišjum, 6,1 % og frį efnaverksmišjum, 3,0 %.  Įlverksmišjur losa ašeins 0,8 % af heild orkutengdrar starfsemi.

Framundan er sögulegt įtak til aš forša jöršunni frį ofhlżnun fyrir nśverandi lķf af völdum gróšurhśsalofttegunda ķ lofthjśpi jaršar. Į 200 įra skeiši frį upphafi kolanotkunar til 1970 myndaši bruni jaršefnaeldsneytis og išnašarframleišsla 420 mršt af gróšurhśsalofttegundum, ašallega CO2. Į 40 įra tķmabilinu 1970-2011 žrefaldašist žetta koltvķildismagn og varš žį 1,3 Trnt, ašallega viš išnvęšingu fjölmennra Asķužjóša. Landbśnašur og landnotkun  (įn eldsneytisbruna) valda um fjóršungi heildarlosunar, og orkutengd losun 3/4 heildarlosunar.

Varšandi landnotkunina ęttu menn hérlendis ekki aš hrapa aš ašgeršum į borš viš uppfyllingu ķ skurši, žvķ aš nżjar męlinišurstöšur hérlendis benda til, aš upphaflegt talnaefni, sem aš miklu leyti var fengiš erlendis frį, žar sem lofthiti og jaršvegur er annar en hér, gefi til kynna allt of mikla minnkun losunar gróšurhśsalofttegunda viš endurheimt votlendis.  Hins vegar er brįšnaušsynlegt aš beina auknu fé, sem fęst t.d. af kolefnisgjaldtökunni, yfir ķ skógrękt og landgręšslu og halda sem nįkvęmast bókhald um žį mótvęgisašgerš meš męlingum į koltvķildisnįmi nżręktar.  Žessar męlingar žurfa aš njóta alžjóšlegrar višurkenningar.  

Steven Davis viš Irvine Kalifornķuhįskólann hefur stjórnaš rannsókn į žvķ, sem žarf til aš orkunotkunin verši kolefnisfrķ ķ heiminum m.v. žekkta tękni.  Auk rafmagns og rafgeyma segir hann žurfa vetni og ammonķum, lķfeldsneyti, gervieldsneyti, aš fjarlęgja kolefni śr śtblęstri og geyma žaš ķ jöršu og aš taka koltvķildi śr andrśmsloftinu og setja ķ trygga geymslu, vęntanlega nešanjaršar.  

Vetni gęti gegnt hlutverki viš aš knżja įfram létt og žung farartęki, viš hitun og stįlvinnslu.  Vetni, H2, og koleinildi, CO,  eru ašalefnivišur gervieldsneytis fyrir žotuhreyfla.  Aš fjarlęgja C śr afgösum kemur til greina viš hitun og sementgerš.

Žeir, sem vinna aš žvķ aš fjarlęgja kolefni śr orkukerfum heimsins, bśast viš gegnumbroti ķ žeim efnum 2025-2035.  Žį muni koma fram į sjónarsvišiš flutningatęki meš langa dręgni, knśin rafgeymum og vetni, og aš žį muni vetni leysa jaršgas af hólmi sem hitagjafi viš hśsnęšisupphitun. 2030-2040 verši framleitt gervieldsneyti fyrir skip og flugvélar.  2040-2050 verši kolefnisbrottnįmi og geymslu žess beitt ķ stórum stķl; svo og verši vetni beitt ķ stórum stķl ķ išnaši ķ staš jaršefnaeldsneytis.  2050-2060 verši nettólosun gróšurhśsalofttegunda engin meš hjįlp stórfelldrar endurręktunar skóga og meš žvķ aš vinna CO2 śr loftinu og geyma žaš į föstu formi, t.d. nešanjaršar.

Orkuskiptin verša kostnašarsöm, en Ķslendingar verša ķ kjörstöšu meš sķnar endurvinnanlegu orkulindir; žaš vęri glapręši aš spreša žeim inn į sęstreng meš öllum sķnum orkutöpum įšur en til nżtingar kemur.  Viš getum rafgreint vatn meš sjįlfbęrri raforku og žannig oršiš sjįlfum okkur nóg um vetni til eldsneytisframleišslu fyrir innanlandsmarkašinn og jafnframt flutt śt umtalsvert magn vetnis, t.d. til Bretlands, en Bretar hafa mikil įform um vetnisvęšingu sem liš ķ orkuskiptum hjį sér.  

Adair Turner, formašur "Energy Transitions Commission", ETC, sem eru alžjóšleg samtök um orkuskipti, segir, aš įrlegur kostnašarauki viš rekstur kerfa, žar sem orkuskiptin eru tęknilegum vandkvęšum hįš, įn nettó losunar, muni nema TrnUSD 1,2 įriš 2050.  Žetta er hį upphęš, en žó lķklega svipuš og nemur įrlegum śtgjöldum til hernašar og vķgbśnašar ķ heiminum, svo aš ekki ętti sį žröskuldur aš vera óyfirstķganlegur. 

Eftir stöšuga lękkun framleišslukostnašar helzta neyzluvarnings įratugum saman vegna tęknižróunar, framleišniaukningar og flutnings į vöruframleišslu frį hįkostnašarlöndum til lįgkostnašarlanda, sem drifiš hefur įfram sķfellt vaxandi neyzlu ķ heiminum og fękkaš örfįtękum, stendur heimurinn nś lķklega frammi fyrir hękkandi framleišslukostnaši um sinn ķ fyrsta skipti ķ langan tķma.  Žaš veldur pólitķskri tregšu viš aš taka į mįlum af einurš.

Ķ skżrslu frį ETC segir, aš til aš nį nettó nśll kolefnislosun frį orkutengdri starfsemi manna žurfi aš auka vetnisvinnsluna śr um 60 Mt/įr ķ 500-700 Mt/įr um mišja žessa öld.  Žó er ekki gert rįš fyrir mörgum bķlum knśnum vetnisrafölum.

Nśverandi vetnisvinnslu śr vatnsgufu meš jaršgasi, sem stendur undir 95 % vinnslunnar, veršur aš umbylta yfir ķ rafgreiningu vatns meš rafstraumi frį sjįlfbęrum orkulindum, svo aš gagn verši af henni.  Žar liggja mikil tękifęri fyrir žjóšir meš miklar ónotašar, sjįlfbęrar orkulindir.  Ķslendingar eru žar į mešal, og innlend vetnisframleišsla getur oršiš ķ senn gjaldeyrissparandi, gjaldeyrisaflandi og atvinnuskapandi.  Hśn veršur mjög vęnlegur valkostur viš śtflutning į raforku strax ķ byrjun nęsta įratugar vegna skorts į vetni ķ heiminum, sem framleitt er įn koltvķildislosunar aš nokkru marki. 

 

 

 

 

 


Vaxandi įhugi į vetni

Rafmagnsbķlum fjölgar ört ķ heiminum, og munar žar mest um kķnverska framleišslu og kaupendur.  Žar er stefna stjórnvalda aš draga śr loftmengun, einkum ķ stórborgunum, žar sem hśn er löngu komin į stórskašlegt stig og leišir til ótķmabęrs daušdaga yfir 100 žśsund manns į įri hverju. Žetta skelfilega įstand hefur valdiš žjóšfélagslegri spennu. Lišur ķ śrbótum stjórnvalda er rafvęšing bķlaflotans, žótt slķkt sé skammgóšur vermir, žar sem megniš af raforkuvinnslunni er kolaknśin.  Kķnverjar hafa hins vegar uppi mikil įform um aš kjarnorkuvęša raforkuvinnsluna, og hafa sett hįar upphęšir ķ žróun kjarnorkutękni, einnig meš klofnun annarra frumefna en śranķum, t.d. žórķum.

Kķnverjar ganga róttękt til verks į sviši loftslagsmįla.  Žeir hafa tryggt sér meirihlutann af vinnslugetu mįlma, sem žarf til aš framleiša ližķum-rafgeyma.  Af žessum sökum hefur verš į žeim hękkaš mikiš og hörgull er į žeim inn į heimsmarkašinn.  Žetta torveldar framboš nżrra rafmagnsbķla, en samt hefur framleišsla žeirra aukizt hratt į sķšustu įrum.  Frį mišju įri 2014 tvöfaldašist fjöldi žeirra ķ heiminum śr 1 M ķ 2 M į 17 mįnušum,og sķšan tók ašeins 6 mįnuši aš tvöfalda fjöldann śr 2 M ķ 4 M.  Ķ įrslok 2018 gętu žeir veriš um 10 M ķ heiminum öllum, sem žó er ašeins rśmlega 1 % af heildarfjöldanum.  Į Ķslandi er fjöldi alrafbķla um 2500, sem er um 1 % af fólksbķlafjöldanum.  Frambošiš er hreinlega ekki nęgt til aš hęgt sé aš nį markmiši stjórnvalda.  Aš hękka kolefnisgjaldiš til aš hraša fjölguninni er śt ķ hött viš žessar ašstęšur.

Orkutengd losun mannkyns 2014 nam alls 36,2 mršt af CO2 og var bróšurparturinn af losun mannkyns.  Žaš mun enginn umtalsveršur įrangur nįst ķ barįttunni viš gróšurhśsaįhrif koltvķildis ķ andrśmsloftinu fyrr en stórtęk tękni viš kolefnisausa vinnslu raforku lķtur dagsins ljós, žvķ aš raforkuvinnslan veldur 37,6 % orkutengdrar losunar.  Žegar įrangur nęst į žessu sviši, t.d. meš žórķum-kjarnorkuverum, žį veršur hęgt aš vinna vetni ķ stórum stķl meš rafgreiningu śr vatni įn kolefnislosunar. Gallinn viš žetta ferli eru mikil orkutöp eša um 25 % viš rafgreininguna sjįlfa. Hśn krefst žess vegna um 50 kWh/kg H2.  Ešlisorkan er um 33 kWh/kg, sem er einhver hęsta ešlisorka eldsneytis, sem žekkist.

Af žessum orsökum hentar vetni vel sem eldsneyti į farartęki.  Samgöngur valda 26,1 % orkutengdrar losunar CO2.  Nokkrir stórir japanskir og Sušur-kóreanskir bķlaframleišendur hafa tekiš stefnuna į vetnisrafalaknśna rafmagnsbķla.  Žaš eru góš rök fyrir žvķ aš žvķ gefnu, aš nęgt "gręnt" vetni verši į bošstólum.  Til aš nį 650 km dręgni fólksbķls žarf hann vetnisknśinn ašeins aš vera 1400 kg, en 3000 kg knśinn ližķumrafgeymum. Vetniš kostar nśna um 1,35 USD/kg, en spįš er hękkun upp ķ 2,3 USD/kg įriš 2020.  Reikna mį meš a.m.k. 100 km/kg vetnis, sem žżšir, aš žetta sķšar nefnda verš mį tvöfaldast įn žess, aš orkukostnašur vetnisbķls verši hęrri en rafmagnsbķls meš ližķum rafgeyma.  

Vetniš mį einnig nota til framleišslu į gervieldsneyti, og žaš er mjög vęnleg framleišsla į nęstu įratugum fyrir vinnuvélar, skip og flugvélar.  Koltvķildi andrśmsloftsins er hinn grunnžįttur žessarar gervieldsneytisframleišslu.  Hérlendis mętti framleiša um 150 kt/įr (k=žśsund) af umhverfisvęnu vetni, sem sumpart fęri beint į farartęki, sumpart fęri žaš ķ eldsneytisframleišslu og afgangurinn vęri fluttur utan, t.d. til Norš-Austur Englands, žar sem žaš veršur notaš til aš leysa jaršgas af hólmi viš upphitun hśsnęšis.  

Žaš er sjįlfsagt aš nżta sjįlfbęrar orkulindir til framleišslustarfsemi hér innanlands, sem verša mį aš liši ķ barįttunni viš ofhlżnun jaršar, sem leišir m.a. til ofsśrnunar hafsins og getur haft alvarleg įhrif į lķfrķkiš innan efnahagslögsögu Ķslands.  Aš gera landiš sjįlfu sér nęgt um eldsneyti hefur grķšarlega efnahagslega žżšingu, svo og öryggislega žżšingu.  Aš framleiša vetni veršur aršsöm starfsemi, og meš slķkri framleišslu veršur ekkert svigrśm eftir til rafmagssölu inn į sęstreng, jafnvel žótt stórišjuver loki.  Žetta veldur žvķ, aš Ķsland veršur įfram einangrašur raforkumarkašur, og raforkuveršshękkanir geta žį oršiš hóflegar og fylgt kostnašarhękkunum virkjanafyrirtękja, flutnings- og dreifingarfyrirtękja.

 

  


Hvaš mį loftslaginu til bjargar verša ?

Nżlega var haldin rįšstefna ķ Póllandi ķ héraši, žar sem mikil loftmengun er frį kolakyntum raforkuverum. Žetta var framhald Parķsarrįšstefnunnar ķ desember 2015; fjölmennar voru bįšar og mengandi, en įrangur óįžreifanlegur, enda umręšuefniš ekki žaš, sem mįli skiptir.  Höfušatrišiš hér er, hvernig į aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda, og žar leika raunvķsindamenn ašalhlutverkiš, en embęttismenn og stjórnmįlamenn manna ręšupśltin og hinar fjölmennu, rįndżru og ósjįlfbęru rįšstefnur til aš ręša stefnur og markmiš. 

IEA (The International Energy Agency-Alžjóšlega orkumįlastofnunin) įętlar, aš heimslosun CO2 ķ įr, 2018, nįi nżjum hęšum, sem sżnir haldleysi fagurgala į fjölmennum rįšstefnum.  Megniš af losuninni stafar af orkuvinnslu- eša orkunżtingarferlum. 

Įriš 2014 nam žessi losun 36,2 mršt (milljöršum tonna), og var rafmagnsvinnsla 37,6 % žar af, en hitt, 62,4 %, skiptist į milli samgangna, 26,1 %, išnašar 22,7 %, hśsnęšishitunar 9,2 % og annars 4,4 %. Žessar hlutfallstölur eru nytsamlegar til aš gera sér grein fyrir višfangsefninu, sem felst ķ aš stöšva hitastigshękkun lofthjśps jaršar af mannavöldum meš engri nettólosun gróšurhśsalofttegunda eigi sķšar en 2050.

Žaš er óhjįkvęmilegt fyrir heimsbyggšina aš grķpa til róttękra rįšstafana til aš gera rafmagnsvinnsluna kolefnisfrķa.  Žaš hefst aldrei meš fjölgun vind- og sólarorkuvera einvöršungu.  Kjarnorkan veršur aš koma til skjalanna.  Veriš er aš žróa kjarnorkuver meš mun minna geislavirkum śrgangi og styttri helmingunartķma geislavirkni hans, sem aš auki eru öruggari ķ rekstri en śranķum-kjarnorkuverin.

Ķ samgöngunum munu rafknśnir bķlar taka viš, og vetniš mun knżja stęrri samgöngutęki eša tilbśiš eldsneyti  śr vetni og koltvķildi/koleinildi, CO2 t.d. frį jaršgufuverum.  Rafgeymarnir mynda flöskuhįls ķ framleišsluferli rafmagnsbķla, og žess vegna veršur fyrirsjįanlega aš grķpa til vetnisrafala ķ bķlum ķ einhverjum męli. Stórir bķlaframleišendur ķ Asķu žróa nś slķka tękni. 

Ķ išnašinum stendur yfir mikil žróun til aš losna viš kolefni śr framleišsluferlinu. Žar gegnir vetni lykilhlutverki. Alcoa og Rio Tinto hafa stofnaš žróunarfélag, Elyses, til aš žróa įlvinnslu įn kolefnisskauta og reyndar įn vetnis lķka.  Meš ešalskautum, sem hafa a.m.k. 15 sinnum lengri endingu en kolefnisskautin, mun myndast sśrefni viš rafgreiningu sśrįls ķ staš koltvķildis frį kolaskautunum.  Annars myndast tiltölulega lķtiš af gróšurhśsalofttegundum viš vinnslu įls ķ heiminum; ašeins um 300 MtCO2eq/įr eša 0,8 % allrar orkutengdrar losunar koltvķildis.  Ef įlnotkun ķ landfarartękjum heimsins hefur leitt til 5 % eldsneytissparnašar žessara farartękja, žį jafngildir sś minnkun gróšurhśsalofttegunda helmingi losunar frį öllum framleišslustigum įlsins.  

Ķ mörgum löndum fer megniš af orkunotkun heimilanna til upphitunar eša kęlingar. Hitunarferliš er ķ mörgum tilvikum knśiš jaršgasi.  Į Norš-Austur Englandi er žróunarferli hafiš, sem snżst um aš leysa jaršgasiš af hólmi meš vetni.  Leeds-borg hefur forystu um žetta.  Žarna er markašstękifęri fyrir Ķslendinga, žvķ aš tališ er, aš įriš 2020 muni verš vetnis hafa hękkaš śr nśverandi 1,35 USD/kg ķ 2,30 USD/kg vegna aukinnar eftirspurnar og hęrri framleišslukostnašar śr jaršgasi vegna kolefnisgjalds.  Viš žetta verš fįst 46 USD/MWh af rafmagni, en til samanburšar er listaverš Landsvirkjunar nśna į forgangsorku 43 USD/MWh.

Tališ er, aš nśverandi vetnisframleišsla žurfi aš tķfaldast hiš minnsta vegna orkuskiptanna.  Hśn fer hins vegar nś ašallega fram meš vinnslu śr jaršgasi (95 %), en žarf aš verša meš rafgreiningu fyrir tilstilli sjįlfbęrs rafmagns.  Heimsframleišsla į vetni žarf žannig aš nema 600 Mt/įr um 2050 meš rafgreiningu.  Ef Ķslendingar įkveša aš leggja barįttunni viš gróšurhśsaįhrifin į erlendri grundu liš meš žvķ aš virkja t.d. 10 TWh/įr (helmingurinn af nśverandi raforkuvinnslu, žrišjungurinn af orkugetu nżtingarflokks Rammaįętlunar) til aš knżja vetnisframleišslu hérlendis og flytja megniš utan samanžjappaš, žį žarf til žess 65 kWh/kg, og hęgt veršur aš framleiša 150 kt/įr af H2 (vetni) į flutningstęku formi.  Žetta er ašeins 0,03 % af įętlašri markašsžörf, en myndi hjįlpa Englendingum talsvert viš aš vetnisvęša upphitun hśsnęšis į NA-Englandi.  Žetta gęfi aš lįgmarki śtflutningstekjur aš upphęš 345 MUSD/įr eša 43 mršISK/įr. 

Meš žessu móti mundu Ķslendingar teygja sig mjög langt viš aš ašstoša rķki viš orkuskiptin, sem vantar endurnżjanlega orku.  Žetta mundi aš óbreyttu žżša, aš viš žyrftum aš ganga į bišflokk virkjana fyrir eigin orkuskipti og 4 TWh/įr fyrir vetnisframleišslu til eigin nota fyrir t.d. stęrri samgöngutęki į landi įsamt vinnuvélum, skipum og flugvélum auk vaxandi orkužarfar vegna aukinna umsvifa į landinu.

burfellmgr-7340Sólknśin flugvél 

 

 


Noršmenn sśpa seyšiš - mįlsmešferš Stóržingsins kęrš

Noršmenn bśa viš frjįlsa samkeppni ķ orkukauphöll, žar sem spįkaupmennska er stunduš meš raforku aš hętti Evrópusambandsins-ESB.  Raforkuveršiš ķ Noregi sveiflast eftir framboši og eftirspurn žar og eftir verši ķ ESB vegna millilandatenginganna.  Nś, žegar koltvķildisskattur og verš į losunarkvótum koltvķildis fer hękkandi ķ ESB, hękkar raforkuveršiš ķ Noregi, žótt Noršmenn framleiši nįnast enga raforku meš jaršefnaeldsneyti. Žetta er einn af göllunum fyrir land endurnżjanlegrar raforku viš aš vera į raforkumarkaši ESB.

Ķ september  2018 rigndi meira en dęmi eru um ķ Noregi, eftir mikla žurrka ķ sumar, og žess vegna er ekki śtlit fyrir brįšan vatnsskort ķ mišlunarlónum ķ vetur, en samt er raforkuverš žar meš hęsta móti vegna millilandatenginganna og og vöntunar į framlagi orku frį norskum vindmyllum vegna lķtt vindasamrar vešrįttu ķ umhverfi flestra vindmyllna Noregs.  

Vindorkuver eru farin aš hafa įhrif į framboš raforku ķ Noregi, en śtihitastigiš ręšur mestu um eftirspurnina.  T.d. ķ viku 50/2018 blés lķtiš og hitastig var ķ mešallegi.  Žį nam orkuveršiš til almennings um 59 Naur/kWh eša 8,5 ISK/kWh (60 EUR/MWh).  Žetta er allt aš 40 % hęrra en hérlendis.  Ef nś kólnar um 3-4 °C, getur veršiš hękkaš um žrišjung og jafngildir žį 11,3 ISK/kWh, einvöršungu fyrir orkuhlutann (allt aš 90 % hęrra en hérlendis).  Žetta mį tvöfalda vegna flutnings, dreifingar og skatta, svo aš almenningur ķ Noregi mį žį śt meš um 22 ISK/kWh, sem er talsvert hęrra en hérlendis.  

Enn verra er žetta į meginlandinu.  Ķ Belgķu var veršiš nżlega 350 EUR/MWh = 49 ISK/kWh fyrir rafmagniš įn flutnings og skatta.  Žetta sżnir hrikalegar öfgar markašskerfisins.  Kerfi af žessu tagi į ekkert erindi hingaš til lands, enda myndi žaš fljótt kippa stošunum undan velferšarsamfélaginu hér og samkeppnishęfni atvinnulķfsins.  Fulltrśar atvinnulķfsins ęttu aš kynna sér žessi mįl og taka opinbera afstöšu ķ žessu brżna hagsmunamįli atvinnulķfsins.   

Noršmenn eru ešlilega óįnęgšir meš žaš, aš afurš vatnsafls žeirra og vindafls, rafmagniš, skuli vera undirorpin grķšarlegum veršsveiflum į markaši og hįš rafmagnsverši annars stašar ķ Evrópu.  Ef vindar blįsa veikt ķ Danmörku, Hollandi og Žżzkalandi, žį hękkar rafmagnsverš ķ Noregi.  Ef ESB įkvešur aš hękka koltvķildisskatt, žį hękkar rafmagnsverš ķ Noregi, og geta mį nęrri, aš slķkt setji alvarlegt strik ķ heimilisbókhaldiš hjį Ola Nordmann og Kari, sem eru Jón og Gunna Noregs, žegar žetta gerist į kuldaskeiši aš vetrarlagi, en mešalheimili ķ Noregi notar um tķfalt meira rafmagn aš mešaltali yfir įriš en mešalstórt ķslenzkt heimili vegna žess, aš ķ Noregi er rafmagn notaš til hśshitunar. Žar af leišandi er raforkukerfi Noregs aflhannaš, en hérlendis er žaš hins vegar orkuhannaš, sem gefur mun betri nżtingu orkumannvirkjanna aš mešaltali yfir įriš.  Noršmenn hafa reynt aš bęta sér žetta upp meš aflsölu til śtlanda.  Raforkukerfi okkar bżšur einfaldlega ekki upp į slķkt.  Žegar raforkuveršiš hękkar og žröngt veršur ķ bśi hjį fręndum vorum, er gengiš į eldivišarhlašann og kynt upp meš kamķnunni, svo aš į lygnum vetrardögum leggst reykjarmökkur yfir byggšina. Žaš léttir undir meš buddunni, en ekki er žaš heilsusamlegt. 

Staša Noregs ķ žessum efnum į aš verša Ķslendingum vķti til varnašar.  Viš eigum ekki aš lįta gróšapunga klófesta hér orkumarkašinn og sameina hann Evrópumarkašinum meš sęstreng til aš hefja spįkaupmennsku meš raforkuna į stórum markaši, sem óhjįkvęmilega mun rżra kjör alžżšu hérlendis og veikja ķslenzk fyrirtęki.  Munum hiš fornkvešna: ef žś réttir skrattanum litla fingurinn, žį tekur hann alla hendina.  

Noršmenn eru aš vakna upp viš vondan draum.  Žeir eru ekki bśnir aš gefast upp, žótt Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn hafi veriš samžykktur į Stóržinginu ķ vetur, reyndar meš 8 skilyršum.  Žegar ESB tekur aš brjóta žessi skilyrši, žį munu Noršmenn verša ęfir, einkum Verkamannaflokksmenn, sem sömdu žessi skilyrši.  ESB skrifaši aldrei undir žessi skilyrši, svo aš žeir svķkja ekkert, žótt žeir hundsi žau. 

"Nei til EU"-samtökin hafa haldiš uppi öflugu andófi gegn ESB ķ Noregi, og hafa nś kęrt rķkiš fyrir žaš, aš ekki var krafizt aukins meirihluta į Stóržinginu viš afgreišslu Orkupakka #3, eins og stjórnarskrį Noregs įskilur, žegar um skżrt fullveldisframsal er aš ręša.  Hér fyrir nešan er žżšing pistilhöfundar į blašagrein frį "Nei til EU" um žetta efni, en hśn er birt į frummįlinu ķ višhengi meš žessum pistli:

"ACER mįlsóknin snżst um heišarleika":

"Rķkisstjórn og Stóržing hafa ekki frķtt spil viš aš hola norskt fullveldi aš innan; žess vegna ętlar "Nei til EU" aš nżta réttarkerfiš til aš verja leikreglur Stjórnarskrįrinnar.

"Nei til EU" hefur stefnt Rķkinu, sem Erna Solberg, forsętisrįšherra, stendur sem fulltrśi fyrir, meš kröfu um, aš rķkisstjórnin setji Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB ekki ķ framkvęmd, en sį fellir Noreg undir valdsviš Orkustofnunar ESB-ACER.  Röksemdin er sś, aš ACER-samžykkiš sé ógilt, af žvķ aš Stóržingiš fylgdi ekki Stjórnarskrįrgrein nr 115 um fullveldisafsal, sem m.a. įskilur aukinn 3/4 meirihluta.

     Žetta er ķ fyrsta skipti, sem "Nei til EU" fer ķ mįlsókn.  Viš erum félag, sem er grundvallaš į lżšręši, og erum gagnrżnin į aš beina stjórnmįlum į brautir réttarfars, eins og er hįttur ESB.  Ķ EES-samninginum blasir žetta viš meš stöšugum inngripum eftirlitsstofnunarinnar ESA, sem yfirstżrir stjórnmįlalegum įherzlumįlum [t.d. banni Alžingis viš innflutningi ófrosins kets o.fl.-innsk. BJo].  Viš erum žeirrar skošunar, aš lżšręši og fullveldi séu nįtengd, og Stjórnarskrįin sé réttarfarsramminn, sem afmarkar leikreglurnar fyrir norskt lżšręši.  Žess vegna er śrslitaatriši, aš hin sértęku skilyrši, sem Stjórnarskrįin setur fyrir fullveldisafsali, séu virt ķ hvķvetna.

Aš snišganga Stjórnarskrįna:

Samkvęmt Stjórnarskrį eiga dómstólarnir aš hafa alveg óhįša stöšu.  Žaš felur ķ sér aš gęta žess, aš einnig žeir, sem setja lögin og framkvęma žau, fylgi lagabókstafnum.  Sjįlfstęšiš hverfur, ef réttarkerfiš samžykkir tafarlaust Stjórnarskrįrtślkanir, sem Stóržing og rķkisstjórn miša viš.

     Ķ svo miklu deilumįli sem ACER-mįlinu hefši Stóržingiš sjįlft įtt aš óska eftir mati Hęstaréttar, eins og žaš į möguleika į meš Stjórnarskrįrgrein nr 83.  Žaš vildi hins vegar-eša žorši-Stóržingsmeirihlutinn ekki gera.  Kristilegi žjóšarflokkurinn, KrF, lagši fram tillögu um slķkt mat, en meirihlutinn hafnaši žvķ.  Žegar Stóržingiš gerir lķtiš śr lżšręšinu, er sś leiš opin ķ stjórnskipun okkar, aš réttarkerfiš geti leikiš stęrra stjórnmįlalegt hlutverk en ella til varnar Stjórnarskrįnni.  

     ACER-mįliš leysti śr lęšingi grķšarlega krafta, og mjög mörgum finnst, aš viš Stóržingssamžykktina hafi Stjórnarskrįin veriš snišgengin.  Viš höfum safnaš yfir MNOK 1,0 til mįlssóknarinnar, og enn bętist viš söfnunarféš.  Ef naušsyn krefur munum viš reka mįliš fyrir Hęstarétti til aš fį dómsśrskurš, sem eiginlega allir ęttu aš hafa hag af, aš komi.

Meira en "lķtil įhrif":

Ašalspurningin ķ vęntanlegu dómsmįli er, hvort valdframsališ "hafi lķtil įhrif", eins og rķkisstjórnin fullyršir, og hvort žetta sé nógu góš röksemd til aš hafna grein 115 og ķ stašinn aš velja einfaldari samžykktarforskrift (gr. 26).  Talsveršur fjöldi žekktra lögfręšinga var opinberlega mjög gagnrżninn į ašferš mįlsmešferšarinnar ķ ACER-mįlinu.

     Fyrirkomulag įkvaršana orkustofnunarinnar ACER ķ EES er mjög sérstök.  Eftirlitsstofnunin ESA į formlega aš taka įkvaršanirnar, en įkvaršanirnar eru skrifašar hjį ACER.  Įkvaršanir ESA fara sķšan til Landsreglarans, sem samkvęmt regluverki ESB veršur aš vera óhįšur yfirvöldum hvers lands.  Landsreglarinn į aš afrita og framkvęma įkvaršanir ESA, og tekur hvorki viš fyrirmęlum frį rķkisstjórn né Stóržingi.  Meš öšrum oršum er bśin til röš afritunarįkvaršana frį ESB-stofnuninni, sem verša bindandi fyrir viškomandi ašila ķ Noregi.

Ķ įlitsgerš um Stjórnarskrįrgrein nr 115 og ACER-mįliš bendir Hans Petter Graver į marga veikleika viš mat rķkisstjórnarinnar, m.a., aš lagt hafi veriš til grundvallar, aš völdin, sem ESA fįi, séu einvöršungu žjóšréttarlegs ešlis.  Graver skrifar: "Žar eš völdum ESA veršur beitt ķ norsku réttarumhverfi, munu įkvaršanir ESA verša į lagalegum innanrķkisgrundvelli, og žęr verša bindandi og njóta forgangs samkvęmt EES-samninginum gagnvart žeim, sem žęr beinast aš.  Landsreglarinn veršur aš landslögum skyldugur til aš framfylgja įkvöršunum ESA.  Žetta atriši hefši įtt aš hafa ķ huga viš mat į "įhrifalitlu" valdi, og gęti žį hafa leitt til annarrar nišurstöšu."

Orka er viškvęmt mįl:

Hjį orkustofnuninni ACER hafa veriš teknar įkvaršanir um rör og rafstrengi yfir landamęri aš andvirši mörg hundruš milljónir norskra króna (MNOK).  ACER getur einnig įkvaršaš śthlutun į flutningsgetu ķ evrópska orkukerfinu.  Žar aš auki hefur hśn heimildir til aš afla upplżsinga hjį einkaašilum ķ orkugeiranum og til aš leggja į sektir, ef ekki er oršiš viš žessari upplżsingaskyldu.  

     Viš žetta mį bęta, aš orka er mišlęgt og viškvęmt sviš fyrir Noreg sem rķki, einkafyrirtęki og borgarana.  Er žį hęgt, heišarlega og hreinskiliš, aš halda nokkru öšru fram en žvķ, aš valdframsališ hafi mikil įhrif ? 

 Į Ķslandi hefur rįšuneytisfólk og fólk į mįla hjį  rįšuneytunum sett sig į hįan hest og gert lķtiš śr röksemdum fyrir žvķ, aš innleišing og framkvęmd Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB hérlendis sé utan leyfilegra marka ķslenzku Stjórnarskrįrinnar.  Hśn er strangari, ef eitthvaš er, en norska Stjórnarskrįin aš žessu leyti, en samt geisa um žetta haršar deilur ķ Noregi.  Ķslenzkir embęttismenn ęttu aš foršast aš lįta ķ ljós hroka sinn gagnvart žeim, sem braušfęša žį.  Žeir eru enn ekki nema "smalar ķ hlutastarfi fyrir ESB".

 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Akkilesarhęll rafbķlavęšingarinnar

Orkuberinn (orkugeymslan-rafgeymar) er Akkilesarhęll rafbķlavęšingarinnar. Žaš stafar af litlum orkužéttleika (kWh/kg) rafgeymanna og žar af leišandi tiltölulega lķtilli dręgni. Vetni vetnisrafalanna hefur mun meiri orkužéttleika, en orkunżtnin frį framleišslu vetnis til nżtingar žess er hins vegar slök.

Sumir evrópskir bķlaframleišendur, sem enn hafa ekki sett alrafbķl į markašinn, boša, aš fyrsta kynslóš slķkra muni hafa dręgnina 500 km į fullri hlešslu rafgeyma.  Fyrir ķslenzkar ašstęšur gęti žaš žżtt um 260 km aš jafnaši yfir įriš, en dręgnin er mjög hįš śtihitastigi.  Samkvęmt reynslunni af tengiltvinnbķl höfundar gęti mešalnżtni oršiš 0,35 kWh/km hérlendis, sem m.v. 90 kWh rafgeymi gefur tęplega 260 km dręgni, sem er óžęgilega stutt. Žróunin er hins vegar hröš, einnig ķ rafgeymum, svo aš mešalnżtni kann aš hafa batnaš um 14 % į žremur įrum, og žį veršur mešaldręgnin 300 km į einni hlešslu įriš 2019. 

Valkosturinn viš rafgeyma sem orkubera er vetni, H2.  Žaš gefur kost į lengri dręgni į einum vetnisgeymi en 300-500 km, og eru 1000 km fyrir fólksbķl sennilega ekki vandamįl, žótt 500 km sé algengari dręgni vetnisknśinna bifreiša nś.  Žar af leišandi žarf fęrri įfyllistöšvar, og hver 100 % įfylling tekur mun skemmri tķma en hrašhlešsla frį 0 upp ķ 80 % af orkurżmd rafgeyma.

Orkulega séš hefur orkuberinn vetni žann alvarlega ókost, aš orkunżtni hans er ašeins hįlfdręttingur į viš orkunżtni rafgeymisins, ef orkutöp viš vinnslu vetnis eru meštalin, og svipar žar meš til beztu orkunżtni ķ sprengihreyflinum.  Leggja mį eftirfarandi mat į orkunżtnina:

Vetni:   Ašalašferšin viš framleišslu vetnis, H2, og sś ódżrasta er aš skilja vetnissameind frį sameind eldsneytisgass, en žaš er hins vegar umhverfislega ósjįlfbęr ašferš.  Žess vegna hefur veriš gripiš til žess rįšs aš sundra (tveimur) vatnssameindum, H2O, meš rafstraumi ķ (tvęr) vetnissameindir og eina sśrefnissameind (O2).  Ferliš nefnist rafgreining, og žarf 9 kg af vatni til aš framleiša 1 kg af vetni og 8 kg af sśrefni.  Žetta er umhverfislega sjįlfbęrt ferli, en kostnašarlega varla vegna dżrs bśnašar og hįrra orkutapa, sem eru um 20 %.

Efnarafalar (fuel cells) snśa žessu ferli viš og nota vetni til aš framleiša rafstraum og gufu.  Žeir eru enn ķ žróun, eru dżrir ķ innkaupum (lķtiš upplag) og dżrir ķ rekstri, žvķ aš orkunżtni žeirra er lįg, ašeins um 50 %.  Heildarnżtni vetnisvinnslu og efnarafala:

HNvetni = 0,8 x 0,5 = 40 % (um 30 % aš hjólum)

Meš sams konar hugleišingu mį leggja mat į nżtni rafbķls meš rafgeyma.  Töp viš hlešslu rafgeymanna eru um 10 % (gleymist oft, žegar raforkukostnašur rafbķls er reiknašur).  Töp viš afhlešslu rafgeymanna eru um 10 %.  Heildarnżtni rafgeyma inn og śt:

HNrafg = 0,9 x 0,9 = 81 % (um 65 % aš hjólum)

Rafgeymarnir nżta orkuna rśmlega tvöfalt betur en vetnisrafalinn.  Žetta er mikill kostur, en dugar rafgeymunum samt ekki til ótvķręšra yfirburša sökum žess, aš žeir hafa enn stórgalla.  Orkužéttleiki og žar meš dręgni į hlešslu er miklu minni en vetnisrafalans, og žaš eru fyrir hendi alvarlegir flöskuhįlsar viš śtvegun torgęfra mįlma ķ algengustu rafgeymana, s.k. ližķumrafgeyma.  Veršur nś gerš grein fyrir žeim meš vķsun til The Economist, 24. marz 2018, bls. 65-66:

Kobalt-mįlmurinn dregur nafn sitt af Kobold, strķšnum žżzkum bśįlfi, sem hélt sig mikiš nešanjaršar samkvęmt žjóštrśnni.  Kobalt villti um fyrir nįmuverkamönnum um aldir meš žvķ aš lķta śt fyrir aš vera veršmętur mįlmur, en var svo veršlaus og jafnvel skašlegur, žegar til kastanna kom.  Enn er hętt viš, aš kobalt valdi vandręšum, nś į stękkandi markaši rafgeyma fyrir rafbķla, sem hver um sig žarf 10 kg af kobalti.  Uppruni vandręšanna er ekki ķ Žżzkalandi ķ žetta skiptiš, heldur ķ Kķna.

Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš meira en helmingur žekkts kobalts ķ jöršu og meira en helmingur vinnslu žess śr jöršu į sér staš ķ hinu óstöšuga "Lżšręšislega lżšveldi Kongó".  Žaš er sķšur žekkt, aš 80 % af śrvinnslu kobaltsślfķša og kobaltoxķša, sem notuš eru ķ bakskaut ližķum-rafgeymanna, fer fram ķ Kķna.

Mikiš af eftirstandandi 20 % śrvinnslunnar į kobaltinu fer fram ķ Finnlandi, en hrįefniš ķ hana kemur lķka frį nįmu ķ Kongó, sem aš meirihluta til er ķ eigu kķnversks fyrirtękis, "China Molybdenum".

Žann 14. marz 2018 žyngdust įhyggjur bķlaframleišenda og annarra vegna kverkataks Kķnverja į kobalt-vinnslu heimsins, žegar GEM, kķnverskur rafgeymaframleišandi, tilkynnti, aš hann myndi kaupa žrišjung af kobalti Glencore, stęrsta kobaltnįmufyrirtękis heims, į įrabilinu 2018-2020, jafngildi helmings af heimsframleišslunni, 110 kt, įriš 2017.  

Žaš er lķklegt, aš žetta leiši til įframhaldandi veršhękkana į kobalti, en žaš hefur hękkaš śr 26,5 kUSD/t įriš 2016, rétt įšur en miklar veršhękkanir hófust, og upp fyrir 90 kUSD/t į fyrsta fjóršungi 2018. Nśverandi einingarverš į kobalti er meira en 40 sinnum hęrra en nśverandi verš į óunnu įli į markaši.  Žaš er til mikils aš vinna aš žróa nżja gerš rafgeyma, sem t.d. nżta įl (įlrafgeymar).

Žessa grķšarlegu įherzlu Kķnverja į aš tryggja sér hörgulefniš kobalt mį rekja til örvęntingarfullra ašgerša žeirra til aš tryggja framgang metnašarfullra rķkisįętlana Kķna um aš stórauka framleišslu rafmagnsbķla fyrir innanlandsmarkaš til aš draga śr hęttulegri loftmengun ķ stórborgum Kķna.  Hśn veldur tugžśsunda daušsfalla į įri og er oršin mikiš óįnęgjuefni į mešal borgarbśa ķ Kķna ķ garš yfirvalda. 

George Heppel hjį rįšgjafarfyrirtękinu CRU segir, aš auk kaupa GEM į žrišjungi kobalts frį Glencore, muni kķnverska Molybdenum hugsanlega flytja kobaltiš sitt frį Kongó til Kķna fremur en til Finnlands, og žar meš mundu Kķnverjar rįša yfir 95 % af kobaltvinnslu heimsins.  Stórir notendur kobalts eru tęknifyrirtęki ķ Japan og ķ Sušur-Kóreu, og žar hafa menn miklar įhyggjur af rķkjandi stöšu Kķnverja sem kobaltbirgjar og ekki aš įstęšulausu, ef litiš er til reynslunnar af kķnverskum yfirvöldum. 

Fįir markašsgreinendur eiga von į bęttu jafnvęgi į kobaltmarkašinum į nęstunni.  Nįmugröfturinn mun lķklega vaxa ķ Kongó, en vaxtarhamlandi veršur vafalaust nżleg fimmföldun nįmuleyfisgjalds fyrir kobalt žar ķ landi.  Fjįrfestingar ķ kobaltnįmum annars stašar auka frambošiš varla, žvķ aš žar er kobalt aukaafurš viš gröft eftir kopar og nikkel.  Jafnvel į nśverandi verši er magnžörfin of lķtil til aš réttlęta framleišsluaukningu į kobalti žar einvöršungu. Žessi staša kallar į nżjar lausnir meš nżjum efnum. 

Eftirspurnaraukning kobalts getur oršiš gķfurleg, ef spurn eftir rafbķlum vex, eins og vonir standa til alls stašar ķ heiminum.  Mest af kobaltinu fer nś ķ rafhlöšur snjallsķma og ofurmelmi inni ķ hverflum žotuhreyflanna, en til aš anna spurn eftir rafbķlum gęti žörf fyrir kobalt ķ rafgeyma rafbķla aukizt śr 9 kt įriš 2017 ķ 107 kt įriš 2026, sem svarar til 10,7 M rafgeyma 2026 ķ nżja rafbķla, sem verša tęplega 10 % nżrra bķla.  Aš auki verša sennilega nokkrar milljónir nżrra bifreiša įriš 2026 meš vetnisrafala, žannig aš allt aš 15 % nżs bķlaflota gęti žį oršiš rafknśinn.  

Hękkandi verš į kobalti mun kannski leiša til nżrrar nįmuvinnslu, en rafgeymaframleišendur utan Kķna eru samt nś žegar farnir aš huga aš öšrum valkostum til aš verjast kobaltskorti.  Žeir horfa žį til mįlmsins nikkels.  

Algengustu mįlmarnir ķ mįlmblöndu bakskauta rafgeyma rafbķlanna eru nikkel, mangan og kobalt, nefnd NMC, og nikkel, kobalt og įl, nefnd NCA.  Vegna veršhękkana og skorts į kobalti hafa sumir framleišendur framleitt kobaltrżr bakskaut meš žvķ aš auka nikkelinnihaldiš ķ aš verša įttfalt kobaltmagniš.  Žetta eykur orkurżmd rafgeymanna, en flękir framleišsluferli bakskautsins, og hęttara veršur viš ķkviknun ķ rekstri rafgeymanna.  Kśnstin er aš finna rétta hlutfalliš į milli mįlmanna.

Aukin spurn eftir nikkeli hefur enn ekki leitt til veršhękkana į žvķ vegna offramleišslugetu frį 2011, žegar veršiš lękkaši śr 29 kUSD/t undir 10 kUSD/t įriš 2017.  Įriš 2017 var framleišsla nikkels fyrir rafgeyma rafbķla ašeins 35 kt af heildarframleišslu nikkels, 2,1 Mt.  McKinsey-rįšgjafinn bżst viš 16-faldri eftirspurnaraukningu įriš 2025 upp ķ 550 kt frį rafgeymaverksmišjum fyrir rafbķla.  

Žęr takmarkanir į frjįlsum markaši fyrir bakskautaefni ķ rafgeyma, sem hér hafa veriš reifašar, eru lķklega meginįstęša žess, aš japanskir og sušur-koreanskir bķlaframleišendur verja nś hįum upphęšum til žróunar į vetnisrafalanum og į vetnisgeyminum fyrir rafbķla.  Žaš er mun einfaldara aš auka dręgni į hverri hlešslu žessara bķla en rafbķla, sem knśnir eru ližķumrafgeymum.  Žaš mun verša spennandi barįtta um rafbķlamarkašinn į milli žessara tvenns konar tęknilausna, sem hér hafa veriš nefndar.

Žrišja lausnin getur hęglega rutt hinum tveimur śr vegi, a.m.k. ķ stórum farartękjum og vinnuvélum.  Žaš er žórķum-kjarnorkuveriš, sem hęgt į aš verša aš snķša aš žörfum notandans į mjög stóru stęršarbili, alveg nišur ķ 10 kW.  Helmingunartķmi śrgangsins er stuttur og geislavirknin nęgilega lķtil fyrir almenna notkun.  Ending slķks orkugjafa ķ bķl yrši ekki skemmri en ending bķlsins. Į nęsta įratugi mun skżrast, hvaš ofan į veršur ķ orkuskiptum samgöngugeirans į lįši, legi og ķ lofti.   

 

 

 

 


Ofrķki gagnvart undirstöšugrein

Stjórnmįlamenn og allir ašrir hérlendir menn verša aš gera sér grein fyrir žjóšhagslegu mikilvęgi samkeppnishęfni atvinnuveganna, sérstaklega fyrirtękja ķ śtflutningi.  Alžingismenn hafa mikil įhrif til góšs eša ills į samkeppnishęfni atvinnuveganna, žvķ aš meš lagasetningu eru žau starfsskilyrši, sem ekki rįšast beinlķnis į markaši, įkvešin.  Žetta į t.d. viš um skattlagningu og gjaldtöku. 

Aš undirlagi stjórnarandstöšužingmanna tók žingheimur mjög illa ķgrundaša og skašlega įkvöršun undir lok voržings 2018 um aš lįta meingallaša og mjög ķžyngjandi gjaldtöku af sjįvarśtveginum višgangast įfram til įrsloka 2018. Žetta įbyrgšarleysi gagnvart hagsmunum grundvallar atvinnuvegar į Ķslandi er žungur įfellisdómur yfir stjórnarandstöšunni į Alžingi.

Katrķn Olga Jóhannesdóttir, formašur Višskiptarįšs Ķslands, skrifaši žarfa hugvekju um samkeppnishęfni ķ Morgunblašiš, 4. jśnķ 2018:

"Samkeppnishęf lķfskjör":

"Mikil samkeppnishęfni er naušsynlegt hrįefni ķ žjóšarkökuna, enda hafa nęr engin rķki hįa landsframleišslu [į mann], en laka samkeppnishęfni.  Žaš, sem meira er, žį helzt mikil samkeppnishęfni einnig ķ hendur viš žaš, sem ekki veršur metiš til fjįr.

Gott dęmi um žaš er vķsitala félagslegra framfara (SPI).  Sś vķsitala var sköpuš vegna žess, aš efnahagslegir męlikvaršar segja ekki alla söguna um raunveruleg lķfskjör og lķfsgęši.  SPI tekur žvķ ekki til neinna fjįrhagslegra męlikvarša.  Žess ķ staš notar vķsitalan męlikvarša į borš viš ašgengi aš hreinu vatni, barnadauša, ašgengi aš hśsnęši į višrįšanlegu verši, glępatķšni, lķfslķkur, sjįlfsmoršstķšni, jafnrétti, fordóma ķ garš hinsegin fólks og innflytjenda og svo mętti lengi telja.

Stašreyndin er sś, aš žaš er samband į milli samkeppnishęfni og mikilla félagslegra framfara.  Nęr ekkert rķki ķ heiminum hefur litla samkeppnishęfni og miklar félagslegar framfarir.  Af efstu 20 rķkjunum ķ samkeppnishęfni IMD eru 17 einnig į topp 20 lista yfir félagslegar framfarir.  Sömu sögu mį rekja, žegar kemur aš hamingjuvķsitölunni samkvęmt "World Happiness Report".  Žó aš orsakasamhengiš geti veriš ķ bįšar įttir, sżnir reynslan, aš įn samkeppnishęfs atvinnulķfs er ómögulegt aš byggja upp višunandi lķfskjör."

Nś um stundir dynja į okkur fréttir śr atvinnulķfinu, sem gefa vķsbendingar um versnandi samkeppnisstöšu landsins, og žaš žarf enginn aš velkjast ķ vafa um versnandi stöšu, žvķ aš IMD-hįskólinn hefur nżlega birt męlinišurstöšur sķnar fyrir 2018.  Ķ hópi 63 rķkja fellur Ķsland nišur um 4 sęti sķšan 2017.  Ķsland er nś ķ 24. sęti og lękkar ķ fyrsta sinn sķšan 2013. 

Allar hinar Noršurlandažjóširnar eru ofar į listanum yfir samkeppnisstöšu žjóša. Samtķmis er Ķsland nįlęgt toppi OECD žjóša um skattheimtu į mann.  Žarna er samhengi, og žetta veršur aš laga.

 Slęm samkeppnisstaša bošar ekkert gott fyrir žróun samfélagslegra innviša samkvęmt ofansögšu. Versni samkeppnisstašan, minnkar atvinnan og skattstofnar rżrna. Viš žessar ašstęšur veršur aš telja žaš fullkomna glópsku af žingmönnum stjórnarandstöšunnar aš grafa undan "félagslegum framförum" meš žvķ aš verša žess valdandi, aš grafiš er undan samkeppnishęfni undirstöšuatvinnugreinar landsins meš žvķ aš gera Atvinnuveganefnd Alžingis afturreka meš lįgmarkslagfęringu til brįšabirgša į veišigjöldum śtgeršanna ķ landinu.

Žaš er ekki einvöršungu, aš rķkisvaldiš sé aš innheimta aušlindagjald af atvinnugrein, žar sem engin aušlindarenta er nśna, heldur er sjįvarśtveginum mismunaš herfilega innanlands og utan, žar sem engin önnur atvinnugrein, sem nįttśruaušlindir nżtir hérlendis, greišir enn aušlindagjald til rķkisins, og erlendur sjįvarśtvegur, sem Ķslendingar keppa viš erlendis, greišir yfirleitt engin veišigjöld, heldur fęr hann styrki śr sjóšum ESB og/eša śr rķkissjóšum viškomandi landa, jafnvel sį norski. 

Meš žessu móti er ķslenzki sjįvarśtvegurinn ekki ašeins settur ķ erfiša stöšu erlendis, heldur veikir rķkisvaldiš meš žessu framtaksleysi sķnu viljandi samkeppnisstöšu hans innanlands um fé og fólk. Rķkisvaldiš veršur aš hrista af sér sleniš og setja į laggirnar samręmt kerfi, sem skeršir ekki jafnręši atvinnugreina og skeršir ekki samkeppnisstöšuna erlendis.  Meš nśverandi fyrirkomulagi eru žingmenn aš saga burt greinina, sem viš öll sitjum į.  Aš žeir geri žaš meš almannaheill į vörunum og stéttastrķšstali um "eign žjóšarinnar", toppar tvķskinnung og/eša flónsku stjórnmįlanna.  

Katrķn Olga oršaši žetta vel ķ lok téšrar greinar sinnar:

"Oft er lįtiš sem svo, aš fyrirtękin og fólkiš ķ landinu eigi ķ barįttu, aš velgengni annars sé į kostnaš hins.  Fyrir mér er ekkert fjęr sanni, žvķ aš eins og rannsóknir og męlingar gefa svo sterklega til kynna, haldast lķfsgęši og rekstrarumhverfi fyrirtękja hönd ķ hönd.  Stöndum vörš um hag okkar allra og vinnum aš aukinni samkeppnishęfni."

Almennt og sanngjarnt veišigjald žarf aš vera tvķžętt.  Annars vegar ašgangsgjald aš aušlindinni og hins vegar ašlindagjald, žegar aušlindarenta er fyrir hendi ķ greininni.  Nota mį framlegš, EBITDA, fyrirtękjanna sem męlikvarša į žaš, hvort žau hafi notiš aušlindarentu, en hśn er hagnašur nįttśruaušlindahagnżtenda umfram hagnaš annarra, sem rekja mį til hinnar sérstöku ašstöšu.  Sjįvarśtvegsfyrirtękin eru ķ fjįrmagnsfrekri starfsemi, og žess vegna mį ekki setja višmiš EBITDA sķšasta įrs fyrir aušlindagjald ķ įr lęgra en 18 % af tekjum žeirra. Almennt gęti žį einföld formśla tvķskipts veišigjalds litiš žannig śt:

  1. Fyrri hlutann verša allir aš greiša sem gjald fyrir ašgang aš aušlindinni, en ašgangsgjaldiš er samt tekjuhįš:             AŠG=0,5 % x MVxm, žar sem MV er mešalverš, ISK/kg, į óslęgšum afla og m er veišimassinn (aflažungi upp śr skipi).
  2. Seinni hlutann verša žeir aš greiša, sem voru meš mešalframlegš (EBITDA) į sama įrshelmingi ķ fyrra yfir 18 % af tekjum, enda er aušlindarenta annars ekki talin vera fyrir hendi ķ fyrirtękinu:  AUG=5,0 % x MVxm x MV/500
  3. Heildarafnotagjaldiš, HAG=AŠG + AUG

Žessa einföldu reglu mį nota til aš leggja į hvers konar afnotagjöld af nįttśrunni.  Fyrir jafnręšissakir er brżnt aš koma į samręmdu įlagningarkerfi. 

Skašar žetta samkeppnisstöšuna viš śtlönd ? Įrin 2016-2017 var mešalverš af óslęgšum žorski 248 ISK/kg. M.v. žetta verš hefšu veišigjöldin oršiš:

AŠG=1,2 ISK/kg, sem mundi svara til um 3 % af framlegš, ef hśn er 15 %.  Žetta er ekki sligandi, žótt rekstur kunni aš vera erfišur aš öšru leyti:

AUG=6,2 ISK/kWh og HAG=7,4 ISK/kg, sem mundi svara til um 15 % af framlegš, ef hśn er 20 %.  Žetta er umtalsvert, en ekki sligandi fyrir žokkalegan rekstur.

Meš žessu móti greiša allir fyrir ašgang aš fiskveišiaušlindinni, og žjóšin fęr aušlindarentuna ķ sinn hlut eša a.m.k. drjśgan hluta hennar.  Žaš, sem meginmįli skiptir er, aš žaš er ekki veriš aš blóšmjólka mjólkurkśna, heldur getur hśn fitaš sig ķ haganum og haft žannig borš fyrir bįru, ef haršnar į dalnum.  Sjįvarśtvegurinn er fjįrmagnsfrek starfsemi, sem veršur aš geta fjįrfest mikiš įn žess aš hleypa sér ķ skuldir, svo aš hann višhaldi og helzt styrki samkeppnisstöšu sķna į alžjóšlegum mörkušum.  

 

 

 


Heimildasöfnun er eitt, rökrétt įlyktun annaš

kvöldi 13. maķ 2018 sżndi RŚV-Sjónvarp heimildarmynd um laxeldi.  Ķ myndinni voru fallegar landslagsmyndir, ašallega frį Noregsströnd, Vestur-Skotlandi og Svķžjóš, og einnig frį strönd Washington fylgis į NV-strönd Bandarķkjanna.  Meš vištölum viš žarlenda o.fl. var gerš grein fyrir mengun, lśsasmiti og erfšablöndun af völdum laxeldis ķ sjókvķum į žessum svęšum.

Žetta var allt gott og blessaš, en svo snarašist heldur betur į merinni, žegar tekiš var til viš aš heimfęra ófarir og mistök viš laxeldi žarlendra į Ķsland.  Viš žaš breyttist fręšslumynd ķ óheflaša įróšursmynd gegn laxeldi ķ sjókvķum viš Ķsland.  Nś skal leitast viš aš finna žessum oršum staš, m.a. meš vķsun til fręšimanna.

1) Tökum fyrst mengunina.  Žar er ašallega įtt viš fóšurleifar og śrgang.  Žetta er ķ raun įburšur og nęring fyrir fjaršalķfiš ķ grennd viš kvķarnar, en menn eru sammįla um, aš heppilegt sé vegna stašbundinnar nķturmyndunar og sśrefnisžurršar, sem af uppsöfnun leišir, aš hvķla eldissvęšin, eins og žurfa žykir, ķ sumum tilvikum 1 įr af hverjum 3.  Eftirlit er aš hįlfu starfsleyfishafa haft meš umhverfinu, opinberir eftirlitsašilar gera stakar athuganir, og eru žetta vęntanlega naušsynlegar og nęgilegar mótvęgisašgeršir gegn žessari mengun.

2)Gert var mikiš śr lśsasmiti villtra stofna af eldislaxinum.  Žaš blasir viš, aš sś hętta er hverfandi į Ķslandi m.v. nefnda staši erlendis. 

Ķ fyrsta lagi er sjįvarhiti svo lįgur viš Ķsland, aš snķkjudżriš laxalśs žrķfst ekki, nema ķ undantekningartilvikum.  Žetta getur žó breytzt, ef sjórinn heldur įfram aš hlżna viš Ķsland. Lśsin er mikill vįgestur ķ laxeldi viš Noreg og Skotland, en hérlendis er notkun lśsareyšis eša sżklalyfja ķ lįgmarki og ętti aš verša tilkynningarskyld til rekstrarleyfisveitanda.

Ķ öšru lagi er sjókvķaeldi ašeins leyft viš Ķsland į stöšum ķ grennd viš heimkynni um 1 % ķslenzku laxastofnanna.  Žaš er žess vegna śt ķ hött aš bera ašstęšur į Ķslandi saman viš t.d. Noreg eša Skotland, žar sem sjókvķaeldi hefur įratugum saman veriš stašsett viš mynni helztu laxveišiįa žessara landa.

3)Žaš var ķ téšri "heimildarmynd" mikiš fimbulfambaš um hęttuna į erfšablöndun, ef eldislax nęr upp ķ įr hérlendis til aš hrygna.  Įhrif einstaka eldislaxa, sem nį aš mynda klak meš villtum fiski, eru engin merkjanleg į villta stofninn.  Rannsóknir norska fręšimannsins Kevens Glover o.fl. benda til, aš žótt hlutfall sleppifiska ķ į sé 5 %-10 % af villta stofninum ķ hįlfa öld, verši įhrif erfšablöndunar mjög lķtil og hamli ķ engu vexti og višgangi stofnsins.  Fyrst viš hlutfalliš 30 %-50% ķ hįlfa öld verša breytingar į villta stofninum augljósar og til hins verra.  Leikmönnum, sem fullyrša allt annaš, duga ekki upphrópanir, žvķ aš grķšarlegir almannahagsmunir eiga hér ķ hlut, žar sem 21 starf/kt verša til viš laxeldisstarfsemina (7 bein+14 óbein ķ Noregi), og jafnvel meira į Ķslandi, žar sem framleišslueiningarnar eru minni.

Viš įhęttumat sitt beitir Hafrannsóknarstofnun varśšarreglu og mišar viš 4 % leyfilegt hįmark eldislaxa af villtum löxum ķ į.  Hśn metur buršaržol Ķsafjaršardjśps 30 kt/įr ķ sjókvķum.  Žaš gętu veriš 12 M (M=milljón) fiskar.  Villtir laxar ķ įm, sem renna śt ķ Ķsafjaršardjśp, eru fįir, e.t.v. 600 talsins į įri.  Leyfilegt hįmarkshlutfall hrygnandi eldislaxa ķ įm Ķsafjaršardjśps er žį 2 ppm (ppm=hlutar śr milljón) af fiskafjölda ķ sjókvķum. 

Traustari sjókvķar, bętt vinnubrögš og strangur gęšastjórnunarstašall hafa dregiš śr lķkum į, aš laxar sleppi śr sjókvķum hér viš land, um 98 %.  Žessa verša gagnrżnendur sjókvķaeldis į laxi aš taka tillit til ķ mįlflutningi sķnum, ef eitthvert vit į aš vera ķ honum.  Žegar žar aš auki er tekiš tillit til, aš ašeins hluti sleppifisksins ratar upp ķ įrnar og hrygnir žar meš eldislaxi, mį gera rįš fyrir, aš ašeins 1 ppm eldislax ķ sjókvķum geri žetta hér viš land.  Hann getur samt hvergi gert óskunda meš žvķ.  Jafnvel ķ Ķsafjaršardjśpi meš 30 kt/įr af eldislaxi ķ sjókvķum, yrši blöndunin innan öryggismarka Hafrannsóknarstofnunar.  Žess vegna ętti henni ekkert aš vera aš vanbśnaši meš aš hękka įhęttumörkin upp ķ buršaržolsmörkin žar, og leyfisveitendum meš aš veita viršurkenndum ašilum starfsleyfi og rekstrarleyfi, sem gjarna gęti fariš stighękkandi į 5 įrum upp ķ 30 kt/įr, ķ enn frekara varśšarskyni, og stöšvun aukningar, ef tilefni gefst til. 

Žann 8. maķ 2018 birtist fróšleg grein ķ Fréttablašinu eftir Gunnar Stein Gunnarsson, lķffręšing, undir fyrirsögninni:

"Stofnanda įhugamannafélagsins IWF svaraš".

Žar skrifaši hann m.a. um rannsóknir Kevens Glover, en af nišurstöšum žeirra mį rįša, aš įhyggjur m.a. hagsmunaašila hérlendis, s.s. veiširéttarhafa ķ įm, sé įstęšulaus śt frį lķffręšilegum og erfšafręšilegum forsendum:

"Reyndar mętti Ingólfur lesa fręšigreinar af meiri athygli įšur en hann rķšur fram į ritvöllinn, en ķ grein Glovers kemur einmitt fram, aš žvķ óskildari sem aškomulaxinn er villta laxinum, žeim mun ósennilegra er, aš hann skilji eftir sig spor.

Ķ grein Glovers kemur fram, aš samsetning įkvešinna žįtta, eins og lķtill įrangur eldislaxins viš hrygningu, nįttśrulegt val, sem hyglir ašlögušum fenótżpum/genótżpum frį hinum villtu stofnum, sem og fenótżpiskur sveigjanleiki, dregur śr hraša og stęršargrįšu breytinga ķ fenótżpum/genótżpum og lķffręšilegum einkennum villta laxastofnsins, sem hefur upplifaš innstreymi frį eldislaxi.

Žetta er ķ samręmi viš nišurstöšur annarra ašila ķ fręšaheiminum, svo sem Hindar, Norsku hafrannsóknarstofnunarinnar og fleiri.  Žaš žarf mikla, stöšuga og višvarandi innblöndun af eldislaxi ķ įratugi til aš hętta į erfšablöndun sé raunveruleg (Hindar;2006, 2017).  Um žetta eru fręšimenn nokkuš sammįla ķ Noregi og vķšar."

Meš öšrum oršum er ęxlunargeta eldislaxins dauf og nįttśran hyglir hinum ašlagaša, villta stofni umfram stofn, sem ķ margar kynslóšir hefur veriš ręktašur af mönnum til aš vaxa hratt og verjast lśs fremur en aš geta af sér öfluga einstaklinga.  Žar af leišandi er žaš fyrst viš yfir 30 % "innstreymi" samfleytt įratugum saman, sem erfšafręšilegra breytinga tekur aš gęta ķ villtum laxastofnum.  Slķkt er algerlega śtilokaš viš nśverandi ašstęšur į Ķslandi.  

Žį er rétt ķ žessu samhengi aš vekja athygli į grein tveggja norskra prófessora viš Landbśnašarhįskólann aš Įsi og viš Hįskólann ķ Björgvin, Erik Slinde og Harald Kyvi, en žeir hafa įhyggjur af śrkynjun villtra laxastofna, sérstaklega viš skyldleikaręktun ķ įm meš fįum löxum.  Grein žeirra:

"Viltu bjarga laxinum ? - leggšu žį flugustönginni", 

birtist ķ Morgunblašinu, 12. maķ 2018:

"Flestir [göngulaxanna] finna sķna į, en um 5 % fara ķ ašra. Žetta skiptir mįli; žaš hindrar skyldleikaręktun, sem hętta er į, séu fįir fiskar ķ įnni.  Skyldleikaręktun er ógn viš laxastofna.  Sloppnir eldislaxar ķ Noregi synda sumir einnig upp ķ įr til hrygningar meš sķnum villtu ęttingjum.  Mjög neikvętt, segja yfirvöld.  En eru til sérstök eldislaxagen, sem eru óheppileg, eša eru genin bara venjuleg, gagnleg laxagen ?

Bara brot žeirra laxa, sem synda til hafs śr hverri į, kemur aftur, og ķ sumum įm er fjöldinn ótrślega lķtill.  Stęrsta ógn laxastofna er žvķ veišin ķ įnni.  Meš vissu mį žvķ segja, aš vilji mašur bjarga villta laxinum, žį eigi mašur aš leggja veišistönginni.  Sumir segja hęgt aš veiša laxinn og sleppa honum aftur.  Žaš er dżranķš, en śr žvķ aš laxinn gefur ekki frį sér hljóš, žį er žaš kannski ķ lagi ?"

Žarna kvešur viš nżjan tón m.v. mest įberandi umręšu į žessu sviši į Ķslandi.  Tveir hįskólaprófessorar gera žvķ skóna, aš takmörkuš blöndun viš ašra stofna, eldislax innifalinn, leiši til ęskilegrar erfšafręšilegrar fjölbreytni, sem er naušsynleg til aš hindra skašlega skyldleikaręktun.

Žį er óhjįkvęmilegt aš gefa gaum aš oršum žeirra um dżranķš, og dżraverndarsamtök, veiširéttareigendur, dżralęknar og lögfręšingar žurfa aš komast aš nišurstöšu um žaš, hvort "veiša-sleppa" ašferšarfręšin samręmist nśgildandi ķslenzkum lögum um dżravernd og velferš dżra.

Norsku prófessorarnir hnykkja į vangaveltum sķnum um veišina į villtum laxi ķ lok greinar sinnar:

"Veišin į villtum laxi ķ įm er umhugsunarverš og mį lķta į sem umhverfisfjandsamlega.  Žaš er tķmabęrt, aš yfirvöld skoši stjórnun į erfšaefni laxa og laxveišiįa.  Yfirvöld ęttu aš spyrja stofnanir sķnar um, hvaša markmiš žęr hafa sett um stjórnun erfšafjölbreytileika, og žaš ętti aš gilda um öll dżr, ekki bara um lax."

Noršur-Atlantshafslaxastofnarnir eiga allir undir högg aš sękja.  Hér benda tveir fręšimenn į 2 hugsanlegar skżringar, ofveiši og śrkynjun stofnanna vegna skyldleikaręktar innan smįrra stofna.  Žaš er nęr aš beina sjónum aš raunverulegu vandamįli en aš upphefja galdraofsóknir į grundvelli žröngsżni og fįfręši, eins og vanalega, gegn mikilvęgri atvinnugrein į Ķslandi, sem beitir beztu fįanlegu tękni og stašlašri gęšastjórnun viš sjókvķaeldi į eldislaxi.  Tal um geldingar og landeldi er óraunhęft ķ nśverandi višskiptaumhverfi.  Geldingar žessar geta flokkazt undir dżranķš og landeldiš śtheimtir mikla orku, ferskvatn og jaršhita.   

 

 

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband