Fęrsluflokkur: Vķsindi og fręši

Žaš veršur aš komast til botns ķ COVID-19 hneykslinu

Žaš er żmislegt į reiki um uppruna SARS-CoV-2 veirunnar, um gagnsemi ašferšarfręšinnar ķ barįttunni viš hana og um gagnsemi og skašsemi tilraunaefnanna, sem sprautaš var ķ fólk ķ nafni keppikeflisins hjaršónęmis, sem aldrei nįšist. Žaš žarf aš rannsaka žetta allt til aš mynda grunn aš nżrri stefnumörkun ķ sóttvarnarmįlum, žegar lęrdómur hefur veriš dreginn af reynslunni af žvķ, sem gert var ķ barįttunni viš SARS-CoV-2. 

Kķnverjar halda žvķ fram, aš žessi veira hafi stokkiš śr lešurblökum ķ menn į śtimarkaši fyrir matvęli ķ borginni Wuhan ķ Kķna. Žessi kenning hefur alltaf hljómaš barnalega. Hvaša ašstęšur voru fyrir hendi į žessum staš įriš 2019, sem aušveldaši veirunni aš leggja undir sig nżjan hżsil ?  Žaš hafši hśn ekki gert įratugum eša öldum saman ķ sambśšinni viš "homo sapiens".

Żmsir vķsindamenn, sem rannsakaš hafa téša veiru, sjį į henni manngerš ummerki.  Skammt frį téšum śtimarkaši ķ Wuhan stendur stór bygging, sem hżsir veirurannsóknir.  Žar eru taldar fara fram tilraunir meš veiruręktun ķ žvķ augnamiši aš nį fram įkvešnum eiginleikum.  Vitaš er, aš stórveldin stunda žetta ķ hernašarlegum tilgangi til aš lama andstęšinginn, en žį žarf jafnframt aš žóa mótefni, svo aš veiran snśist ekki gegn skapara sķnum.  Sé SARS-CoV-2 ęttuš af rannsóknarstofu, hefur hśn sloppiš śt įšur en téšri ręktunarstarfsemi lauk, žvķ aš hęttan af henni fyrir ungt og hraust fólk var lķtil og fór minnkandi meš stökkbreyttum afbrigšum. Spįnska veikin var miklu skęšari, svo aš dęmi sé tekiš, žó ekki sé minnzt į ebóluna. 

Žann 31. janśar 2024 birtist fróšleg grein eftir Helga Örn Viggósson, hugbśnašarsérfręšing, og Žorgeir Eyjólfsson, eftirlaunažega, ķ Mogunblašinu um višbrögš ķslenzka sóttvarnayfirvalda viš SARS-CoV-2 veirunni undir fyrirsögninni:

"Afsökun um reynsluleysi og vankunnįttu ekki lengur ķ boši".

Hśn hófst žannig:

"Žaš voru mikil mistök aš hefja aš nżju örvunarbólusetningar gegn covid į haustmįnušum [2023] eftir aš hafa hętt bólusetningum ķ lok aprķl [2023]. Įkvöršunina um framhald bólusetninga tóku sóttvarnayfirvöld žrįtt fyrir rannsóknarnišurstöšur, sem stašfestu takmarkanir efnanna [til] smitvarnar, auk nišurstašna fjölda rannsókna, sem sżna fram į skašsemi efnanna fyrir heilsu almennings og sem sżna, aš efnin eru žeim eiginleikum bśin, aš eftir žvķ sem einstaklingurinn er bólusettur oftar, žeim mun lķklegri er hann til aš sżkjast af covid, ž.e. sjśkdómnum, sem bóluefniš įtti aš koma ķ veg fyrir.

Afleišingar žessarar röngu įkvöršunar embęttis landlęknis létu ekki į sér standa, žvķ [aš] daušsföllum fjölgaši um 37 % į Ķslandi ķ viku 42 [2023], sem byrjaši mįnudaginn 16. október, boriš saman viš mešaltal lįtinna ķ vikunum tveimur žar į undan.  Žaš var einmitt ķ viku 42, sem bólusetningar į hjśkrunarheimilunum hófust."

Žaš eru nokkrar tilvķsanir ķ heimildir ķ žessum kafla, sem er sleppt hér.  Žótt tilvķsunum sé sleppt, veršur aš telja žessa höršu gagnrżni į Landlęknisembęttiš, en sóttvarnalęknir er žar undir, vera vel rökstudda. Žį hafa höfundarnir fundiš óyggjandi fylgni į milli upphafs žessara endurbólusetninga og aukinnar dįnartķšni ķ landinu.  Žaš er stórfuršulegt til žess aš vita m.v. forsögu mįlsins, sem höfundarnir geta um, aš įkvešiš skuli hafa veriš aš hefja gagnslitlar og hęttulegar bólusetningar meš tilraunabóluefnum.  Žarf aš leita aš peningaslóšinni ķ žessu mįli til aš finna einhverja haldbęra skżringu į žessu einkennilega rįšslagi ? Gagnsleysi og skašsemi žessara tilraunaefna, sem sóttvarnalęknir vill dęla ķ fólk gegn ęrnum kostnaši, blasa viš leikmönnum.  Žaš er maškur ķ mysunni, sem veršur aš hreinsa burt įšur en lengra er haldiš. 

"Žekkt eru skašleg įhrif mRNA-efnanna į starfsemi  hjartans, en helzti rįšgjafi sóttvarnayfirvalda hefur stašfest, aš bólusetning gegn veirunni žrefaldi lķkur į bólgu ķ hjartavöšva, og į annaš žśsund ritrżndar vķsindagreinar hafa komiš śt um, hvernig sprauturnar geta skašaš hjartaš, ž.į.m. framskyggnar rannsóknir (žįtttakendur męldir fyrir og eftir sprautu) meš nišurstöšum, sem segja, aš ķ kringum 3 % ungs fólks fįi hjartavöšvabólgu, ķ langflestum tilvika einkennalaust, en getur engu aš sķšur veriš lķfshęttulegt įstand."

 Žaš er stórundarlegt, aš lyfjaišnašurinn og yfirvöld skuli nś hafa fellt śr gildi allar hefšbundnar varśšarreglur, sem krefjast margra įra blindrannsókna į afleišingum fyrirbyggjandi og lęknandi efna į mannslķkamann, eftir dżratilraunir.  Žaš standa bara engin efni til žess arna gagnvart margstökkbreyttri SARS-CoV-2 veiru, sem er oršin tiltölulega meinlaus, og hefur reyndar alltaf veriš meinlķtil gagnvart óbęldu ónęmiskerfi.  

 

 

     

 


Heišarlega stunduš tölfręši andspęnis gķfuryršum SŽ

Tölfręšin er fallegt fag, og vaxandi minnis- og reiknigeta tölvubśnašar hefur eflt hana ķ sessi sem notadrjśga grein til aš sanna eša afsanna kenningar um efni, žar sem langar rašir męligagna eru fyrir hendi.  Žetta į t.d. viš um hitastig į jöršunni. Helgi Tómasson, prófessor ķ hagrannsóknum og tölfręši, ritaši žungavigtar grein um meinta hlżnun jaršar, sem birtist ķ Morgunblašinu 12.12.2023.  Tölfręšileg greining į hitamęligögnum sżnir, aš nśverandi skammvint hlżskeiš er ašeins ešlilegur breytileiki ķ hitafari jaršarinnar og aš engin fylgni er į milli hękkandi styrks koltvķildis ķ andrśmslofti og nśverandi hlżnunar.  Um žetta sķšasta skrifar Helgi ķ greininni "COP28":

"Aukning koltvķsżrings ķ andrśmslofti, sem sést frį 1960 ķ röš frį Havaķ, getur ekki veriš mikilvęg stżribreyta." 

Brezkur stjórnmįlamašur sagši um mišbik sķšustu aldar, aš til vęru 3 geršir lyga: lygar, bölvašar lygar og tölfręši.  Enginn žarf aš draga heilindi og fagmennsku Helga Tómassonar ķ efa, žegar hann kynnir tölfręšilegar nišurstöšur sķnar į hvaša vettvangi sem er, enda eru kollegar hans, t.d. norskir, sem hann tilgreinir ķ téšri grein, į sömu skošun og hann.  Heišarlega og kunnįttusamlega stunduš tölfręši lżgur aldrei.  Hśn gefur óyggjandi nišurstöšur, en įróšur Sameinušu žjóšanna, SŽ, og rįšgjafarhóps žeirra, IPCC (International Panel on Climate Change heldur fram flokki 2 ķ hópi lyga, sem vitnaš var ķ hjį brezka žingmanninum.  Margir stjórnmįlamenn ķ heiminum hafa lįtiš glepjast af hręšsluįróšri SŽ, žar sem framkvęmdastjóri žeirra hefur gengiš svo langt, aš mannkyns bķši stiknun ķ helvķti į žessari jörš, en ekki hinum megin vegna syndanna, eins og ķ gamla daga. Fer vel į žvķ, aš pįfi nśtķma ofsatrśar hręši fólk til fylgilags meš sams konar hręšsluįróšri og pįfar fyrri alda.  Munur į stašsetning óskapanna er bitamunur, en ekki fjįr.

Žaš, sem lygalaupar tślka sem upphaf ķskyggilegrar žróunar, er ašeins ein af fjölmörgum uppsveiflum frį nįnast föstu gildi (mešalgildi), sem menn geta séš ķ tķmaröšum hitastigsmęlinga andrśmslofts eša įrhringjum langlķfra trjįa eša meš öšru móti (borkjarnar). 

Athyglisverša og žakkarverša grein sķna hóf prófessor Helgi žannig:

 "Olķufursti Sameinušu arabķsku furstadęmanna hefur veriš meš varkįrar yfirlżsingar um hlżnun jaršar.  Varfęrni furstans į fullan rétt į sér.  Skošun į tķmaröšum į vešurstofugögnum sķšustu 200-300 įr sżnir, aš ekki er grundvöllur fyrir yfirlżsingum į borš viš hamfarahlżnun allrar plįnetunnar."

Žar höfum viš žaš.  Žaš er enginn grundvöllur fyrir lķkangerš meš innbyggšan marktękan hitastigul, sem gefur nišurstöšur ķ ósamręmi viš tķmaröš hitastigsmęlinga vešurstofanna.  Žess vegna sętir furšu, aš vešurfręšingar heimsins, einnig į Vešurstofu Ķslands, sem eru raunvķsindamenn meš menntun ķ stęršfręši, skuli vera hallir undir hamfarahlżnunarkenningu SŽ.  Eftir höfšinu dansa limirnir var löngum sagt. 

Prófessor Helgi telur ósannaš, aš hękkun koltvķildis ķ andrśmslofti stafi af athöfnum manna, en hann telur freistandi aš draga žį įlyktun.  Hins vegar veldur eldsneytisbruni ekki hlżnun andrśmsloftts. Žaš er ekki vegna žess, aš gróšurhśsaįhrif koltvķildis séu ekki fyrir hendi, heldur vegna žess, aš geislun varma śt ķ geiminn eykst aš sama skapi.

"Įrangur tķmarašalķkananna stóš fyrir sķnu og sżndi fram į żkjukenndar vęntingar manna um nytsemi mikils gagnamagns og flókinna lķkana.  Eftir 1980 fer ķ gang sįttaferli, sem birtist meš Nóbelsveršlaunahöfum eins og Granger og Sims (hagfręšingar hafa oft fengiš veršlaun fyrir tölfręšiašferšir).  Ķ hagrannsóknum nśtķmans hefur tķmarašafręšin sjįlfsagšan sess.  Hagrannsóknarmašurinn T.C. Mills (hefur skrifaš margar kennslubękur um hagrannsóknir) telur, aš hugsanlega séu loftslagsvķsindin į sama staš og hagfręšin var fyrir 50 įrum.  Hann segir: A new climate war brewing: forecasting versus modeling.  Hann nefnir, aš hagfręšingar hafi žróaš meš sér heilbrigšan efa um nytsemi eigin lķkana."

IPCC hefur nokkuš gumaš af loftslagslķkani sķnu, sem mun vera samsuša śr nokkrum lķkönum mismunandi landa.  Lķkaniš er žó ekki betra en žaš, aš stöšugt žarf aš laga žaš aš raunhitastigi į jöršunni.  Spįgildi žess er meš öšrum oršum lķtiš.  Meginskekkjan er fólgin ķ žvķ, aš endurkast varmageislunar śt ķ geiminn er ķ lķkaninu ašeins helmingur žess, sem er ķ raunveruleikanum.  Žess vegna birtir IPCC allt of hįa hitastigsspį.  Tķmarašir Helga Tómassonar sżna nįnast enga tilhneigingu til hlżnunar, eftir aš koltvķildisstyrkur andrśmslofts tók aš aukast hratt.

 "Į COP 28 koma saman olķuframleišendur og -kaupendur.  Eflaust veršur žar lagšur grunnur aš żmsum olķusamningum, vopnasamningum og vonandi frišarsamningum.  Žetta er [ašallega] pólitķsk višskiptarįšstefna.  Allt tal um śtfösun jaršefnaeldsneytis er ótķmabęrt, žegar stęršargrįšurnar ķ orkunotkun eru skošašar.  Žó [aš] ég sé sammįla olķufurstanum, vildi ég sķšur vera honum hįšur ķ orkumįlum (né Pśtķn, Ķrönum og hinum).  Nśverandi olķusvęši einkennast mörg af stjórnarfarslegum óstöšugleika.  Žessi óstöšugleiki kallar į nżja valkosti, ķ Svķžjóš į kjarnorku, į Ķslandi virkjun fallvatna, jaršhita o.fl.  Hagfręšin segir, aš olķufurstar muni reyna aš stżra veršinu, žannig aš valkostir verši ekki hagkvęmir. Selt magn er hįš verši.  Žaš er vķša neyšarįstand, t.d. styrjaldir og mengun ķ borgum, en žaš er ekki neyšarįstand vegna žróunar og breytileika hitastigs.  Ķ bók sinni Gręnu fötin keisarans rekur danski rithöfundurinn Jens Robdrup (2015), hvernig loftslagsumręša nśtķmans hefur į sér yfirbragš ofsatrśar meš tilheyrandi rétttrśnaši og bannfęringum.  Fólk žarf aš skilja stęršargrįšur, og žar er menntun ķ lestri og stęršfręši grundvallaratriši."  

Žannig lauk frįbęrri grein.  Höfundur žessa pistils hefur tekiš eftir vaxandi notkun į oršskrķpinu "śtfösun".  Ķ mįlinu er fallegt orš "samfösun" notaš um aš stilla saman strengi.  Žegar tengja į saman 2 rišstraumskerfi, mį žaš ašeins gerast į žvķ andartaki, žegar kerfin "eru ķ fasa", ž.e. augnabliksspenna hvers fasa er jöfn.  Annars veršur skammhlaup yfir samtengirofann og śtleysing, ef allt er meš felldu. Žessi gerš samtenginga raforkukerfa kallast "samfösun".  

Śtfösun jaršefnaeldsneytis er nś notaš um aš stöšva notkun og framleišslu žess į įkvešnu tķmabili, m.ö.o. afnįm žess ķ įföngum. Śtfösun er óžarft oršskrķpi.  Žaš er hįrrétt hjį prófessor Helga, aš afnįm 80 % af orkunotkun jaršarbśa er óraunhęft ķ fyrirsjįanlegri framtķš.  Til aš losna undan veršstżringu sjeikanna į olķuvörum meš hringamyndun žeirra (kartell), sem hafa meš sér samrįš um framleišslumagniš, og til aš draga śr loftmengun, er góš įstęša fyrir Vesturlönd aš draga śr olķuvišskiptum, žegar tęknižróun leyfir.  Aš skjóta sig ķ fótinn meš refsigjöldum į sjįlfan sig, ef losun er yfir mörkum, sem įkvešin eru śt ķ loftiš, er alger óžarfi.  Nś žarf aš fara aš snśa ofan af vitleysunni.     

 

 

 


Naušsyn skynsamlegs fiskveišistjórnunarkerfis

Fiskveišar ķ heiminum eru vķšast hvar stundašar meš taprekstri og, žaš sem ekki er skįrra, žęr eru vķša stundašar sem rįnyrkja, ž.e. ofveiši gengur į stofnana, sem leišir til minnkandi fiskgengdar į mišin og minni veiši, jafnvel žótt bįtum/fiskiskipum fjölgi.  Žetta gerist alls stašar, žar sem gott fiskveišistjórnunarkerfi meš veišitakmörkunum og jįkvęšum hvötum til hagręšingar er ekki fyrir hendi.

Žetta geršist lķka į mišunum viš Ķsland, fiskgengd dvķnaši og sķldin hvarf.  Ķ kjölfar biturrar reynslu af žessu og svartra skżrslna Hafrannsóknarstofnunar um vöxt og višgang botnlęgra fisktegunda, var hafizt handa viš aš smķša haldbęrt fiskveišistjórnunarkerfi.  Fyrirmyndir voru fįar eša engar, en aušlindahagfręšingar höfšu smķšaš lķkön, žannig aš "akademķan" gat veitt stjórnmįlamönnum vitręna leišsögn ķ žessum efnum, og žaš er mörgum enn ķ fersku minni, aš žar veitti sjįvarśtvegsrįšherra Framsóknarflokksins, Halldór Įsgrķmsson, mįlum forystu innan og utan žings, sem dugši, til aš nį leišarenda ķ umdeildu mįli. 

Vitaš var, aš fękka varš fiskiskipum og žar meš śtgeršarmönnum og sjómönnum, en spurningin var, hvernig ?  Žaš var tekin sś giftudrjśga įkvöršun aš eftirlįta žaš śtgeršarmönnunum sjįlfum.  Žeim skipum, sem haldiš hafši veriš til veiša įrin 3 įšur en aflamarkskerfiš var sett į, var sķšan śthlutuš aflahlutdeild į fyrsta įri aflamarkskerfisins, sem var sama hlutfall af aflamarki og veriš hafši af heildarafla įranna 3 į undan. 

Ekki er hęgt aš finna aš žessari ašferšarfręši, en žaš vantaši enn aš finna farveg til aš aušvelda śtgeršarmönnum aš minnka eša auka umsvif sķn.  Enn var markašsleišin valin og mönnum heimilaš aš stunda višskipti meš óveiddan afla um leiš og aflahlutdeildirnar voru geršar aš varanlegri eign eigenda skipanna, sem žęr voru skrįšar į.  Žetta er mörgum žyrnir ķ augum, žar sem veriš er aš stunda višskipti meš óveiddan fisk śr fiskistofnum, sem eru sameign žjóšarinnar.  Žetta er žó rökrétt afleišing af žvķ, aš bśiš er aš foršast bölvun sameignar meš óheft ašgengi meš žvķ aš skipta afnotaréttinum į milli einstaklinga og félaga (lögašila) eftir žeim reglum, sem lżst var aš ofan.  Menn geta gert einkaeignarleg višskipti meš aflahlutdeildir sķnar, selt žęr nżjum eša gömlum śtgeršarmönnum, eša leigt žęr. 

 

Žetta markašsfyrirkomulag hefur hefur veriš öflugur farvegur til hagręšingar ķ śtgerš, žvķ aš fyrirkomulagiš hefur leitt til mikillar fękkunar śtgeršarmanna og fiskiskipa (togarafjöldinn er nś u.ž.b. helmingur žess, sem įšur var. 

Žótt žetta sé gegnsętt og einfalt markašskerfi, sem sannaš hefur įgęti sitt į um 40 įrum, gętir enn óįnęgju meš žaš og gagnrżni.  Oftast er viškvęšiš ķ öfundartóni, žar sem fįrast er yfir velgengni sumra og tįrast yfir hinum, horfiš hafa af vettvangi śtgeršanna.  Žessa nöldurs mun alltaf gęta, žar sem hafa žarf stjórn į nżtingu takmarkašra gęša.  Skörin hefur žó fęrzt upp ķ bekkinn, žegar nśverandi rįšherra matvęla hefur fiskaš ķ gruggugu vatni og ališ į tortryggni ķ garš greinarinnar ķ aumkvunarveršri tilraun til aš auka rķkisafskipti af žessari sjįlfbęru og vel reknu atvinnugrein. Žaš er engin raunveruleg įstęša til žess, og stęršarhömlurnar eru žjakandi fyrir ķslenzku fyrirtękin ķ samkeppni viš miklu stęrri fyrirtęki į erlendum fiskimörkušum. 

Frumhlaup matvęlarįšherra aš beita Samkeppnisstofnun fyrir sinn pólitķska vagn er lögbrot og brot į góšum stjórnarhįttum. Svandķs Svavarsdóttir hefur stundaš moldvörpustarfsemi gagnvart ķslenzkum sjįvarśtvegi og réttlętir pólitķsk frumhlaup sķn gagnvart atvinnugreininni meš žvķ, aš starfsemin njóti ekki trausts į mešal žjóšarinnar.  Hvers vegna ętti atvinnugrein, sem spjaraš hefur sig svo vel, sķšan hśn slapp śr öndunarvél stjórnmįlamanna meš žeirri fiskveišistjórnunarlöggjöf, sem rakin er hér aš ofan, aš njóta minna trausts hjį almenningi en ašrar atvinnugreinar ?  Eina skżringin er undirróšur vinstri sinnašra stjórnmįlamanna og annarra hęlbķta greinarinnar, sem neita aš višurkenna góšan rekstrarįrangur śtgeršarmanna, sem leikiš hafa žó alfariš eftir leikreglum laganna.  Stjórnmįlamenn eiga aš snśa sér aš öšru en aš berjast fyrir breytingum į kerfi, sem gengur vel, sérstaklega žar sem žaš er višurkennt į mešal fręšimanna, sem gerst mega til žekkja, aš ekkert annaš kerfi er réttlįtara og meira hvetjandi til umbótafjįrfestinga og gęšastjórnunar en žaš fiskveišistjórnunarkerfi, sem nś er viš lżši ķ landinu.   

Hannes Hólmsteinn Gissurarson, prófessor emeritus, reit fróšlega grein um efniš ķ Morgunblašiš 19. október 2023 undir yfirskriftinni:

"Afareglan um aflahlutdeild".

Žar stóš m.a.:

"Fiskihagręšin varš til, žegar kanadķski hagfręšingurinn H. Scott Gordon birti tķmamótaritgerš įriš 1954, žar sem hann reyndi aš skżra, hvers vegna fiskveišar vęru ekki aršbęrar, žótt fiskimiš vęru vķša gjöful.  Skżringin var ķ fęstum oršum, aš ašangur vęri ótakmarkašur aš fiskimišum, žótt fiskistofnar vęru takmarkašir."

Žannig var žetta į Ķslandsmišum frį landnįmi og žar til landhelgislķnur voru dregnar umhverfis landiš til aš bęgja erlendum veišiskipum frį.  Erlendir togarar voru mjög ašgangsharšir og hafa vafalaust skašaš fiskimišin, en vandamįliš jókst meš tęknižróuninni og mikilli afkastagetu veišiskipanna. Takmörkun ašgangs aš mišunum varš óumflżjanleg, žótt enn séu uppi efasemdir um naušsyn svo lįgs aflamarks sem sérfręšingar rannsóknarstofnunar rķkisins į žessu sviši rįšleggja, en žęr rįšleggingar eru rżndar og samžykktar į alžjóšavettvangi įšur en žęr eru gefnar śt.   

 Žį vaknar spurningin, hvort eignarhald aflahlutdeilda eigi aš vera varanlegt.  Žaš hefur veriš sżnt fram į, aš umgengni viš aušlindir er bezt, žar sem eignarhald er varanlegt. Žetta er flestum skiljanlegt.  Fé, sem variš er til fjįrfestinga ķ aflahlutdeildum, veršur ekki nżtt ķ ašrar fjįrfestingar, sem naušsynlegar eru til aš auka framleišni og gęši ķ greininni.  Žess konar byršar į hana virka žess vegna eins og aukin skattheimta į hana, sem getur leitt til fjįrmagnsflótta śr greininni.  Hśn veršur aš njóta jafnstöšu į viš ašrar atvinnugreinar ķ landinu, svo aš ekki sé nś minnzt į erlenda samkeppnisašila. 

"Gordon notaši greiningu sķna til aš skżra, hvers vegna fiskiskipaflotinn yxi alls stašar langt umfram žaš, sem hagkvęmast vęri.  Ótakmarkašur ašgangur aš takmarkašri aušlind ylli jafnan ofnżtingu hennar.  (Žetta hefur bandarķski vistfręšingurinn Garret Hardin kallaš samnżtingarböliš, the tragedy of the commons.)"

Žeir eru til, žótt žeim fari fękkandi, sem telja fiskveišistjórnunarkerfiš ķslenzka uppfinningu andskotans ķ žeim skilningi, aš žaš hafi veriš alger óžarfi į sķnum tķma, en kerfiš er bein afleišing af samnżtingarbölinu, sem dęmi finnast um um allan heim. 

"Samnżtingarböliš ķ fiskveišum var hlišstętt samnżtingarbölinu ķ ķslenzkum afréttum aš fornu:

Hver śtgeršarmašur freistašist til aš bęta nżju fiskiskipi viš, unz [heildar]kostnašur var oršinn jafnmikill og [heildar]tekjurnar, rekstur į nślli.  Žaš voru of mörg skip aš eltast viš fiskana ķ sjónum, af žvķ aš ašgangur aš takmarkašri aušlind var ótakmarkašur. 

Ķslendingar römbušu sķšan į rįš viš žessu svipaš og viš ofbeitinni foršum.  Sķldin hvarf į 7. įratug, eflaust vegna ofveiši.  Žį voru sķldveišar bannašar ķ nokkur įr, en sķšan įkvešinn hįmarksafli įriš 1975.  Fékk hvert skip aš veiša tiltekiš hlutfall hįmarksaflans į vertķšinni. Žetta var ķ raun fyrsti kvótinn.  Hann varš sķšan framseljanlegur, svo aš eigendur sķldarbįtanna gętu hagrętt hjį sér.  Svipaš geršist ķ lošnuveišum nokkrum įrum sķšar. 

 Žorskur og annar botnfiskur voru erfišari višfangs, vegna žess aš fiskiskipin, sem sóttu ķ žį, voru af misjafnri stęrš og gerš og mislangt var frį mišum.  Žó var ljóst, aš takmarka varš ašgang žar, eftir aš "svartar skżrslur" fiskifręšinga um ofveiši litu dagsins ljós eftir mišjan 8. įratug [20. aldar].  Ķslendingar öšlušust žį lķka yfirrįš yfir Ķslandsmišum eftir nokkur žorskastrķš viš Breta. 

Smįm saman varš til kvóti ķ botnfiski svipašur žeim, sem žegar hafši veriš settur į ķ uppsjįvarfiski (sķld og lošnu). Hann var fólginn ķ žvķ, aš įkvešinn var hįmarksafli į hverri verķš ķ hverjum fiskistofni, en sķšan var einstökum śtgeršarfyrirtękjum śthlutaš aflahlutdeild ķ žessum hįmarksafla eftir aflareynslu įranna į undan. Ef fyrirtęki hafši t.d. landaš 5 % af heildaraflanum ķ žorski įrin į undan, žį fékk žaš 5 % hlutdeild ķ leyfilegum hįmarksafla ķ žorski. 

Aflaheimildirnar ķ öllum fiskistofnum uršu varanlegar og seljanlegar meš heildarlögum įriš 1990, fyrir 33 įrum.  Hafa žęr sķšan gengiš kaupum og sölum, og er nś svo komiš, aš žorri aflaheimilda einstakra śtgeršarfyrirtękja er aškeyptur, yfir 90 %. 

Ķslendingar höfšu fundiš rįš viš samnżtingarbölinu.  Žeir höfšu takmarkaš ašgang aš takmarkašri aušlind.  Og žeir höfšu fundiš ešlilegustu śthlutunarregluna; aš takmarka ašganginn viš žį, sem höfšu stundaš veišar, enda var mest ķ hśfi fyrir žį." 

Segja mį, aš kvótakerfiš ķ sjįvarśtvegi hafi sprottiš fram af naušsyn, žeirri illu naušsyn, aš draga varš śr veišunum til aš bjarga fiskistofnunum.  Augljóst var, aš til aš sjįvarśtvegur gęti oršiš lķfvęnleg atvinnugrein į Ķslandi viš žessar ašstęšur, varš aš fękka skipum og žar meš śtgeršarmönnum.  Nżir ašilar komust ašeins inn ķ greinina meš žvķ aš kaupa kvóta (aflahlutdeild) af žeim, sem fyrir voru, og ašrir, sem fyrir voru, bęttu viš sig kvóta meš kaupum af hinum. Žessi skipti į mannskap viš śtgerš hafa gengiš ótrślega hratt, og eru meginįstęšan fyrir góšum rekstrarįrangri sjįvarśtvegsins ķ heildina nśna, žrįtt fyrir aš aflamarkiš hafi gengiš upp og nišur. 

Ķ žessum miklu višskiptum hefur ekki fariš hjį žvķ, aš sumar byggšir hafa oršiš fórnarlömb markašarins.  Eitt stingur žó ķ augun ķ žvķ sambandi og viršist ekki rökrétt, en žaš er sala aflaheimilda frį Vestfjöršum.  Žašan er styttra į mišin en frį żmsum öšrum śtgeršarstöšum, og śti fyrir Vestfjöršum eru ein beztu žorskmiš landsins.  Frį Vestfjöršum ętti žess vegna aš vera hagkvęmara aš gera śt en vķša annars stašar. Engum vafa er undirorpiš, aš vanbśnir innvišir, erfišar samgöngur, hafa įtt žįtt ķ žessu, en žaš stendur nś til bóta, enda hafa fiskeldi og feršamennska eflzt į Vestfjöršum undanfarinn įratug, og byggšir eru žess vegna aš jafna sig eftir blóštöku.     

 

  

 

 


Naušsyn atvinnuvegažekkingar į žingi

Svandķs Svavarsdóttir er gott dęmi um žingmann, sem traškar endalaust ķ salatinu, einkum klóri hann sig upp ķ rįšherrastól, žótt hann hafi hvorki žekkingu į né reynslu af grunnatvinnuvegum žjóšarinnar. Stjórnsżsla Svandķsar hefur reyndar tekiš svo śt yfir allan žjófabįlk, aš hśn hefur veriš kęrš til Umbošsmanns Alžingis, sem hlżtur aš fella yfir henni skżlausan įfellisśrskurš, svo skżr sem sök hennar er.  Hśn heimtar endalaust gegnsęi af öšrum, en verk hennar sjįlfrar eru myrkraverk, sem žola ekki dagsljósiš, eins og žegar hśn samdi um verktöku af rķkisstofnun meš rķkar rannsóknar- og sektarheimildir um aš snušra ķ žvķ, sem henni kemur ekki viš um innri mįl sjįvarśtvegsfyrirtękjanna, og lét svo forstjóra žessarar rķkisstofnunar gera aumkvunarverša tilraun til aš hylja slóšina til rįšuneytisins. Nś er spurningin, hvort Katrķn lįti vinkonu sķna skipta um starf, žegar śrskuršur kemur um alvarleg brot ķ starfi. Žaš er löngu žekkt, aš sišferšisvitund vinstri fólks er brengluš af pólitķsku rugli.   

Dęmi um žingmann annarrar geršar, sem tjįir sig um grunnatvinnuvegina af vķšsżni og žekkingu, svo aš til fyrirmyndar mį telja, er Teitur Björn Einarsson.  Hann hefur tjįš sig öfgalaust og af heilbrigšri skynsemi t.d. um sjįvarśtvegsmįl og laxeldi.  Mįlflutningur hans glóir sem gull af eiri ķ samanburši viš lżšskrum og dellu um žessar atvinnugreinar frį sumum žingmönnum stjórnarandstöšunnar.  Žeir eru svo fjarstęšukenndir, aš engu er lķkara en žeir séu nżdotttnir ofan śr tunglinu og skilji alls ekki, til hvers atvinnugreinar eiga aš vera.  

Žann 7. október 2023 birtist ljómandi góš grein ķ Morgunblašinu eftir Teit Björn undir fyrirsögninni:

"Verndun villtra laxa og sjókvķaeldis".

Hśn hófst žannig:

"Sjókvķaeldi į Vestfjöršum og Austfjöršum annars vegar og laxveiši hins vegar eru ekki slķkar andstęšur, aš eitt śtiloki annaš.  Villta laxastofninum stafar einfaldlega ekki sś hętta af sjókvķaeldi, eins og fullyrt er nś ķ opinberri umręšu. 

Slysaslepping ķ Patreksfirši ķ įgśst [2023] er engu aš sķšur alvarlegt mįl ķ ljósi žeirrar umgjöršar, sem stjórnvöld hafa skapaš atvinnugreininni.  Veigamiklir žęttir ķ starfsemi fyrirtękisins, sem um ręšir, fóru augljóslega śrskeišis.  Krafan um raunhęfar śrbętur, žar sem žeim veršur viš komiš į regluverki, eftirliti og verkferlum fiskeldisfyrirtękja, į žvķ rétt į sér.  Mikilvęgt er aš draga lęrdóm af tilviki sem žessu og bęta śr meš réttum hętti."

Žaš fęli ķ sér skammarlega uppgjöf gagnvart mikilvęgu verkefni aš slį žvķ föstu, öfugt viš allar ašrar žjóšir viš noršanvert Atlantshaf, aš laxeldi ķ sjókvķum į afmörkušum svęšum viš Ķsland sé ósamrżmanlegt vexti og višgangi villtra ķslenzkra laxastofna.  Lausnin er sś aš beita vķsindalegri žekkingu viš bįšar greinarnar.  Žaš er gert nś ķ laxeldinu, og koma žarf böndum į laxveišina ķ hverri į, žannig aš laxastofnarnir verši nżttir meš sjįlfbęrum hętti, og kjįnalegum leik meš lķf og velferš laxanna, sem kallast aš veiša og sleppa, verši hętt, į mešan stofnarnir hjarna viš, en žeir eru nśna ķ lęgš, og kann veišiįlaginu aš vera um aš kenna, a.m.k. aš nokkru leyti.

"En ef horfa į fyrst og fremst til verndunar villtra laxastofna, žį kemur lķka margt annaš til skošunar en sjókvķaeldi. Fjölmargir žęttir hafa įhrif į afkomu villtra laxa. Ašstęšur ķ hafinu eru taldar rįša einna mestu um endurkomu laxa ķ įr, en į móti hefur sį žįttur ekki veriš mikiš rannsakašur.  Veiši hefur lķka įhrif į afkomu villtra stofna.  Veišiįlag ķ laxveišiįm hefur samt ekki veriš ofarlega į baugi įhyggjufullra stangveišimanna eša įhrif žess aš žreyta lax, hįfa og mešhöndla fyrir myndatöku og sleppa svo aftur.  Žį er heldur ekki mikiš vitaš um um įhrif og įrangur af fiskrękt ķ mörgum laxveišiįm meš įrlegum seišasleppingum."  

Žarna er tekiš į veiširéttarhöfum og stangveišimönnum meš silkihönzkum, sem er ekki ķ samręmi viš óvęgna gagnrżni žeirra į laxeldi ķ nokkrum fjöršum landsins, žar sem frekjan hefur m.a. gengiš svo langt, aš krefjast banns į sjókvķaeldi viš landiš.  Viršist sś krafa vera reist į kolrangri įhęttugreiningu fyrir erfšablöndun eldislax og villtra laxastofna.  Lķkur į sleppingu kunna aš hafa veriš vanmetnar hingaš til, en žess ber aš gęta, aš atvinnugreinin ķ nśverandi mynd į Ķslandi er ung og ķ lęrdómsfasa.  Landssamband veišifélaga hefur hins vegar stórlega żkt afleišingar sleppinga.  Žó aš einhver erfšablöndun verši, veršur hśn skammę, žvķ aš blendingar verša verr af guši geršir en villtu fiskarnir og detta langflestir śt śr lķfskešjunni į fyrsta įri. 

Veiširéttarhafar hafa engan sišferšilegan rétt į aš stunda erfšabreytingar į fiskistofnum, sem fyrir eru ķ įm žeirra, a.m.k. ekki įn samrįšs viš sérfręšinga Haf- og vatnarannsókna. 

Žį er komiš aš veišiįlaginu.  Žaš žarf ekki aš leita langt yfir skammt til aš įtta sig į žvķ, aš hlutfallslegt veišiįlag er margfalt meira en ķslenzkir fiskifręšingar rįšleggja śr nytjastofnum į ķslenzkum fiskimišum.  Gilda allt ašrar višmišunarreglur um ķslenzka laxastofna eša stunda veiširéttarhafar og veišifélög helbera rįnyrkju į laxastofnunum ?  Žaš er ekki einkamįl žeirra, sem fara meš nytjaréttinn, ekki frekar ķ įm og vötnum en ķ hafinu.  Žess vegna er rétt aš setja fiskveišistjórnarlöggjöf um nytjar į vistkerfum įa og vatna į Ķslandi. 

"En talsmenn žrżstihópa į vegum stangveišifélaga og nįttśruverndarsamtaka eru komnir langt śt ķ skurš į opinberum vettvangi meš žvķ aš krefjast žess, aš fiskeldi į Vestfjöršum og Austfjöršum verši bannaš.  Viš slķkan mįlflutning veršur ekki unaš, og er įróšur žessara hópa ķ engu samręmi viš žann vķsindalega grundvöll, sem fiskeldi byggir į og žaš regluverk, sem sett hefur veriš.  Viršist meira vera barizt gegn sjókvķaeldi og lķfsvišurvęri fjölda fólks en fyrir verndun villtra laxa."  

Hvernig samręmist žaš stjórnarskrįrįkvęši um atvinnufrelsi ķ landinu aš krefjast žess į opinberum vettvangi, aš heil atvinnugrein verši lögš nišur ķ landinu ?  Er ekki réttmętt, aš hagsmunaašilar, sem žannig er sótt aš, sęki viškomandi, sem žessar hępnu kröfur višhafa, til saka fyrir dómstólum og heimfęri kęru meš vķsun til stjórnarskrįrvarinna réttinda. Lķklega gętu lögfręšingar lķka heimfęrt slķka kęru til Evrópulöggjafarinnar (EES-samningsins). 

 


Mįtt nįttśruvalsins mį ekki vanmeta

Landssamband veišifélaga og nįttśruverndarsamtök hafa lengi žann steininn klappaš, aš ķslenzkum laxastofnum stafi brįš hętta af kynblöndun viš norskęttašan eldislax.  Žessi fullyršing er ķmyndun ein og alls ekki reist į neinni erfšafręšižekkingu eša reynslu af sambęrilegum ašstęšum erlendis, eins og glögglega kom fram ķ frétt Morgunblašsins 09.10.2023, žar sem vištal var tekiš viš Ólaf Sigurgeirsson, lektor ķ fiskeldi viš Hįskólann į Hólum ķ Hjaltadal.

Žaš geta veriš margvķslegar įstęšur fyrir žvķ uppnįmi, sem veršur ķ hvert skipti, sem fréttist af, aš lax hafi sloppiš śr eldiskvķum į Vestfjöršum eša Austfjöršum.  Ef žaš er umhyggja fyrir nįttśrunni, er sś umhyggja reist į misskilningi, žvķ aš engin önnur próteinframleišsla į Ķslandi, og žótt vķšar vęri leitaš, kemst ķ samjöfnuš viš laxeldiš, hvaš lķtil umhverfisįhrif varšar, nżtni į hrįefni og kolefnisspor.  Svo kallašir umhverfisvinir skjóta sig ķ fótinn meš žvķ aš beina spjótum aš sjókvķaeldi og vinna gegn eigin stefnu.  Žannig fer fyrir ofstękisfólki, sem skeytir engu um vanžekkingu sķna į mįlefnum, sem höfša til tilfinninga žess. 

 Svo er žaš Landssamband veišifélaga.  Um žaš mį hafa žau orš, aš hęst bylur ķ tómri tunnu. Į mešan jafngegndarlausar veišar eru stundašar śr ķslenzku laxastofnunum (allt aš 2/3 drepnir įrlega) og seišasleppingar śr öšrum įm stundašar, hafa žessi samtök ekki śr hįum söšli aš detta, en reyna aš nżta sér allar neikvęšar fréttir af laxeldinu til aš bśa til blóraböggul śr žeirri starfsemi, sem gęti nżtzt žeim til aš klķna sök į minnkandi laxastofnum į ašra en žessa įbyrgšarmenn įnna.  Žola einhverjir fiskistofnar hęrra en 2/3 veišihlutfall til lengdar ? Žetta liš hefur gaspraš um, aš eldislax śtrżmi villtum laxastofnum, en sį mįlflutningur er reistur į fįvķsi og misskilningi, eins og gerš er grein fyrir ķ žessum pistli.

Téš frétt bar fyrirsögnina:

"Villtir laxar sterkari en eldislax".

""Viš žurfum aš framleiša meiri mat, og žaš hefur umhverfisįhrif.  T.d. meš žvķ aš framleiša lax meš fiskeldi ķ sjókvķum.  Ķ okkar tilviki erum viš aš reyna aš ala veršmęta tegund, eins og lax, en žaš hefur gengiš upp og nišur ķ [tķmans rįs].  Žaš var ekki fyrr en fyrir rśmum įratug, aš hjólin fóru aš snśast.  Fiskeldi hefur umverfisįhrif, en flestir reyna aš draga śr žeim", segir Ólafur Sigurgeirsson, lektor ķ fiskeldi viš Hįskólann į Hólum." 

 

Fiskveišar ķ höfunum fara minnkandi, ašallega sökum ofveiši, og umhverfisspor kjötframleišslu er hįtt.  Mannkyni fer fjölgandi og af öllum žssum orsökum er mikil spurn eftir umhverfisvęnu próteini.  Fiskeldiš ķ heiminum reynir aš męta vaxandi eftirspurn, og veršiš į eldislaxi hefur haldizt hįtt eša um 1 kISK/kg.  Ķslendingum gekk illa aš fóta sig ķ greininni, en Noršmönnum tókst žaš fyrir rśmlega 40 įrum og hafa fęrt śt kvķarnar til Ķslands meš miklum fjįrfestingum og žekkingaryfirfęrslu.  Eru Vestfiršingar og Austfiršingar yfirleitt įnęgšir meš žetta samstarf, enda hefur žaš aukiš fjölbreytni atvinnulķfs į žessum svęšum, svo aš um munar.   

"Nįttśruverndarsinnar hafa varaš viš erfšablöndun ķslenzkra og norskra laxa, einkum eftir slysasleppingu śr kvķ ķ Patreksfirši.  

"Žaš gerist af einhverjum klaufaskap eša handvömm.  Žar var mjög hįtt hlutfall af löxum žar kynžroska.  Žaš į aš vera hęgt aš koma ķ veg fyrir žaš meš ljósastżringu.  Žetta er tjón hjį fyrirtękinu, žvķ aš kynžroska lax er annars flokks eša ónżt vara.  Žaš er ešli kynžroska laxa aš ganga upp ķ įr, sem hann hefur veriš aš gera. Žaš mį bśast viš, aš hluti žessara fiska taki žįtt ķ hrygningu meš villtum löxum, sérstaklega hrygnurnar. Rannsóknir sżna, aš hęngarnir eru óvirkir eša lélegir žįtttakendur ķ hrygningunni og verša undir ķ samkeppninni viš nįttśrulega laxastofna.""

 Einkenni "nįttśruverndarsinna" er hręšsluįróšurinn, sem oftast er algerlega fótalaus og reistur į ķmyndun einni saman.  Viršist žetta fólk ekki greina muninn į eigin tilbśna hugarheimi og raunheimi.  Žau vaša įfram og geipa ķ fjölmišlum, eins og žau hafi höndlaš stóra sannleika, en žegar betur er aš gįš, er ekki flugufótur fyrir gasprinu.  Žetta eru falsfréttadreifarar, sem ekki dettur ķ hug aš leišrétta kśrsinn, t.d. ķ žessu tilviki meš žvķ aš leita til Hólaskóla.  

""Ég trśi, aš nįttśruvališ muni henda žeim śt.  Žaš er órökrétt, aš dżr meš skerta hęfni taki yfir vistkerfi hjį sömu tegund, sem hefur ašlagazt ašstęšum ķ žśsund įr eša lengur."

Hvernig stendur į žvķ, aš s.k. "nįttśruverndarsinnar" reyna įn nokkurs fręšilegs bakgrunns aš kokka upp hverja vitleysuna į fętur annarri ķ algerri mótsögn viš raunverulega reynslu og vķsindalegar athuganir.  Žaš mį vafalaust leita skżringa ķ sįlarlķfi žeirra, en oftar en ekki hręra einhverjir hagsmunaašilar ķ viškvęmu gešslagi og fįvizku.  Veiširéttarhafar kęra sig ekki um aš verša settir undir vķsindalegt veišistjórnunarkerfi yfirvalda.  Skammsżnin er rķkjandi, en meš gegndarlausri ofveiši veršur hrun stofna villtra laxa ķ ķslenzkum įm óhjįkvęmilegt. 

"Dęmi um žetta séu t.d. frį Kanada.  "Žar var stór slepping į kynžroska laxi viš Nżfundnaland ķ september 2023.  Hśn var jafnstór og villti stofninn var metinn og tališ, aš um 50 % af klakfiski hafi gengiš upp ķ įrnar į svęšinu [um helmingur af fjölda villtra laxa ķ viškomandi įm - innsk. BJo]. 

Žaš [uršu] til blendingar og bęši blendingsseiši og hrein eldisseiši, en žau hurfu nįnast mjög hratt į fyrsta įri śt śr vatnakerfinu.  Žaš tekur seiši nokkur įr aš komast ķ sjógöngubśning, 3-5 įr į Ķslandi, žannig aš nįttśruśrvališ lemur į žeim, og hinir hęfustu lifa af."" 

 Af žessari frįsögn lektorsins sést, aš lętin ķ atvinnumótmęlendum, "nįttśruvinum" og veiširéttarhöfum śt af 3500 eldislöxum utan kvķa hérlendis į žvęlingi ašallega austur meš noršurströndinni eru gjörsamlega tilhęfulaus stormur ķ vatnsglasi.  Um žessi lęti mętti segja: "mašur, lķttu žér nęr".  Nįttśran į Nżfundnalandi hristi af sér śrkynjaša eldislaxana og afkvęmi žeirra į mjög skömmum tķma.  Žaš er engin įstęša til aš halda, aš ķ ķslenzkum įm rķki meiri jafnašarstefna en ķ Kanada.  Hver er aš hręra ķ einfeldningunum ?

"Fram hefur komiš, aš ķ 75 % laxveišiįa ķ Noregi hafi fundizt merki um erfšablöndun villi- og eldislaxa.  Ólafur segir, aš ķ yfir 80 % norskra laxveišiįa sé erfšablöndun undir 4 %.  "Žaš eru engin dęmi um, aš erfšablöndun hafi śtrżmt laxastofnum ķ Noregi."

Hann nefnir nżja skżrslu NINA, norsku nįttśrufręšistofnunarinnar, um laxveišiį ķ Haršangri į mjög miklu eldissvęši, sem var oršin laxlaus ķ kringum 1970.  Įstęšan var sśrt regn, sem eyddi meira en 25 laxastofnum ķ Sušur- og Suš-Vestur Noregi.  

"Sķšan geršist žaš, aš įin var kölkuš til aš rétta af sżrustigiš, og žį fóru aš birtast žar laxar aftur śr nįlęgum įm og vķšar aš, en hlutdeild eldislaxins hefur fariš minnkandi įr frį įri.  Fullyršingin um, aš eldislax śtrżmi villtum laxi stenzt ekki.""

Fįvķsir og illviljašir landar vorir śr hópi žeirra, sem ranglega kalla sig nįttśruverndarsinna, hafa frétt žaš į skotspónum, aš villtir laxastofnar vęru śtdaušir ķ nokkrum įm ķ Noregi, en žar vęru aftur į móti eldislaxar.  Śr žessu veršur svo tröllasagan um žaš, aš śrkynjašur eldislax hafi rutt laxastofni nokkurra įa śr vegi.  Žetta er einhver heimskulegasti samsetningur, sem um getur.  Ķ raun var žaš brennisteinssżra, sem drap villtu laxana, žar sem mikill brennisteinn steig til himins frį orkuverum, išjuverum og umferš į landi og hafi, sem svo skilaši sér nišur sem sśrt regn.  Nokkrir fréttamenn viršast hafa keypt žennan skįldskap įsamt hręšsluįróšrinum um, aš ķslenzku laxastofnunum stafi hętta af śrkynjušum eldislöxum.  

Žegar "the usual suspects" hefja upp sinn mótmęlasöng, er rétt aš hafa varann į sér gagnvart "falsfréttum".

 

 


Móšursżkisleg lęti - ofveiši ķ įnum

Stangveišimenn, veiširéttarhafar og "the usual suspects", nįttśruverndarsamtök, hafa fariš offari gegn sjókvķaeldi lax į Vestfjöršum og Austfjöršum, eftir aš gat fannst į einni sjókvķ į Vestfjöršum sunnanveršum.  Geipa mótmęlendur um stórvį, sem aš ķslenzkum, villtum laxastofnum stešji, eins og žeir um 3500 laxar, sem munu hafa sloppiš gegnum eitt gat ķ žetta skiptiš, muni allir valda óafturkręfum erfšabreytingum į ķslenzkum villtum stofnum.

Žetta er helber hręšsluįróšur, sem getur stafaš af vanžekkingu, andśš į erlendum fjįrfestingum ķ landinu, eša žetta er tilraun til aš afvegaleiša almenningsįlitiš ķ landinu frį slęmu tķšindunum af ķslenzku löxunum, sem er hnignun stofnanna įn nokkurra erfšabreytinga. 

Meint vanžekking er erfšafręšilegs ešlis.  Eldislaxinn er svo śrkynjašur, aš ašeins lķtill hluti sloppinna hęnga og hrygna nęr aš ešla sig meš villta laxinum.  Seyši blendinganna eiga mjög erfitt uppdrįttar, svo aš žau drepast flest, og nęr ekkert sleppur lifandi til hafs og til baka aftur.  Ķ žeim įm, žar sem fjöldi eldislaxa į hrygningarstöšvum er undir 10 % af fjölda villtra laxa, er engin hętta talin į varanlegri erfšablöndun, en ķ varśšarskyni mišar Hafrannsóknarstofnun viš aš hįmarki 4,0 % ķ sķnu įhęttumati til įkvöršunar hįmarksfjölda eldislaxa ķ firši eša fjaršarhluta. Af erfšafręšilegum orsökum žyrfti fjöldi eldislaxa ķ į aš vera meira en 10 % įrlega ķ um 15 įr, til aš hętta verši į varanlegri erfšablöndun.  Einstaka slepping, eins og žarna ręšir um į Vestfjöršum, hefur mjög litla žżšingu, og hśn gefur ekkert tilefni til aš rjśka upp til handa og fóta, eins og geršist viš Alžingishśsiš og vķšar helgina 7.-8. október 2023. Žeir, sem hrópa ślfur, ślfur, hvaš eftir annaš ķ gešshręringu, en įn tilefnis, eru ómerkingar.      

Andśš į erlendum fjįrfestingum hefur lengi oršiš forsjįrhyggjufólki tilefni til ęsinga.  Jafnstaša fjįrfesta innan EES er žó einn hyrningarsteina EES-samstarfsina, og žess vegna eru nišurrifsupphrópanir afturhaldssinna nś ķ garš norskra fręnda okkar ósęmilegar og alger tķmaskekkja.  Erlendar fjįrfestingar ķ landinu eru hlutfallslega minni en vķšast hvar annars stašar innan EES og eru almennt allt of litlar til aš nį aš styrkja hér hagvöxt og tęknižekkingu įsamt markašsašgengi til framtķšar. Žess vegna eru norsku fjįrfestingarnar ķ laxeldinu kęrkomnar.  

Žį er komiš aš įstęšu smjörklķpunnar miklu, en hśn er ofveiši į löxum ķ ķslenzkum įm, sem er lķkleg skżring į hnignun stofnanna, en veiširéttarhafar og stangveišimenn mega ekki heyra minnzt į. Til aš beina athygli almennings frį žvķ, sem viš leikmanni blasir sem hrottaleg ofveiši ķ ķslenzkum įm, er gripiš til "vśdś" um, aš fįein žśsund śrkynjašra eldislaxa geti žrengt sér inn ķ genamengi ķslenzku laxastofnanna og breytt žannig ešliseiginleikum žeirra til hins verra.  Žessi "vśdś-fręši" hundsa algerlega almenna vitneskju um śrval nįttśrunnar og vitneskju frį öšrum löndum um, aš eldislaxar ķ įm og blendingar žeirra verša undir ķ lķfsbarįttunni og hverfa fljótlega. 

Į įrunum 2012-2022 (10 įr) mį ętla śt frį gögnum Hafrannsóknarstofnunar, aš aš jafnaši hafi veriš drepnir 32.303 laxar/įr, ef 15 % af veiddum og slepptum löxum hefur verslazt upp og drepizt.  Stofnarnir eru taldir telja um 50.000 fiska, svo aš veišiįlag į stofnana nemur um 65 %.  Žetta er meira en žrefalt višmišunarhlutfalliš, sem fiskifręšingar rįšleggja fyrir nytjastofna ķ sjó.

Hér er gręšgin aš ganga mjög nęrri laxastofnunum.  Ef Svandķs Svavarsdóttir, matvęlarįšherra, fréttir af žessu, mun hśn umsvifalaust skipa um vandamįliš 20 manna launaša nefnd af rįšuneytinu, hundsa algerlega nišurstöšu hópsins, ef einhver veršur, og semja frumvarp til laga um aš žjóšnżta veiširéttinn ķ įnum.  Hśn getur ķ žvķ efni vķsaš til fordęma frį öšrum vestręnum löndum. 

Gamanlaust er hins vegar full žörf į aš koma böndum į žessa rįnyrkju meš tilstilli veiširįšgjafar frį Hafró og eftirliti Fiskistofu. Žį hafa veiširéttarhafar veriš aš kukla viš seišasleppingar ķ įr.  Fyrir fśsk af žessu tagi ętti aš taka, nema aš rįšgjöf og undir eftirliti Hafrannsóknarstofnunar.  Žeir, sem breytt hafa genamengi fiska mest ķ ķslenzkum įm, eru veiširéttarhafar sjįlfir.  Žeir hafa rķka įstęšu til aš beita smjörklķpuašferšinni til aš beina athygli frį köldum stašreyndum um vafasama fiskveišistjórnun sķna. 

Jens Garšar Helgason, ašstošarforstjóri Fiskeldis Austfjarša hf, ritaši tķmabęra grein ķ Morgunblašiš um žessi mįl 5. október 2023:   

"Milljón veiddir laxar":

"Hins vegar mį segja, aš umręšan hafi fariš śr böndunum umlišna daga og żmsar fullyršingar, upphrópanir og gķfuryrši veriš lįtin falla, sem eiga sér engan staš ķ raunveruleikanum.  

Fulltrśar veišimanna og veišifélaga tala um śtrżmingu hins villta ķslenzka laxastofns [žeir eru reyndar margir - innsk. BJo]. Sum hafa gerzt svo ósmekkleg aš lķkja žessu viš Chernobyl-slysiš ķ Śkraķnu". 

Yfirlżsingagleši illa gefinna leišir žį oft ķ gönur, en žaš er varla hęgt aš hugsa sér heimskulegri samanburš en žennan.  Skyldleikinn er enginn viš kjarnorkuslysiš.  Ķmyndunarveikin stjórnar talfęrunum og/eša skriffęrunum.  Vitsmunirnir eru ónógir til aš leita sér žekkingar į višfangsefninu, heldur er vašiš įfram ķ villu og svķma og haft sem hęst og reynt aš svišsetja dramatķk meš žvķ aš raša eldislöxum śr įm upp viš inngang Alžingishśssins. Žaš er andrśmsloft af žessu tagi, sem ofstękisstjórnmįlamenn nżta sér, og Svandķs Svavarsdóttir er žar engin undantekning. 

"Förum ķ tölulegar stašreyndir.  Samkvęmt tölum frį Hafrannsóknastofnun (skżrsla nr HV 2023-22) veiddu ķslenzkir og erlendir stangveišimenn į tķmabilinu 2012-2022 yfir hįlfa milljón laxa eša nįkvęmlega 507.397 stk.  Af žeim var 216.578 löxum sleept og 290.819 laxar voru drepnir.  Tęplega 300.000 laxar voru drepnir af stofni, sem talsmennirnir segja, aš telji ašeins 50.000 fiska !  Tölurnar eru žvķ mišur enn skuggalegri, ef horft er į tķmabiliš 2002-2022.  Į žvķ tķmabili voru veiddir rśmlega milljón laxar, og žar af voru 728.778 drepnir viš įrbakkann.

Rannsóknir benda til žess, aš 5-30 % af öllum laxi, sem er sleppt, drepist [og hvers konar dżravelferš er žaš aš sleppa sęršum fiski ķ gini eša annars stašar ? - innsk. BJo]. Ef viš förum milliveginn til aš gęta allrar sanngirni, žį hafa į sķšast lišnum 10 įrum um 35.000 laxar veriš drepnir af göfugum stangveišimönnum ķ nafni "veiša og sleppa" [į hverju įri - innsk. BJo].  Spurningin, sem vaknar, er einföld: er žessi veiši til hagsbóta fyrir deyjandi stofn ?  Ég hygg, aš flestir, sem hallast aš Chernobyl-kenningunni segi, aš žetta sé til bóta fyrir laxinn; hinir ęttu aš hugsa sig vel um įšur en žeir svara."   Hafrannsóknarstofnun veršur aš taka į žessu mįli og veita veiširéttarhöfum rįšgjöf, žvķ aš žeir viršast ekki kunna fótum sķnum forrįš. Frį leikmannssjónarmiši viršist žaš ekki geta veriš sjįlfbęr aušlindarnżting, žar sem um 2/3 hlutar heildarstofns eru drepnir į hverju įri. Hverju sętir žį žessi skefjalausa veišiįsókn.  Er ķslenzkum laxastofnum fórnaš į altari Mammons ?  

   


Nęr er aš ašlagast hitastigshękkun

Óumdeilt er, aš hitastig gufuhvolfsins hękkar, en žó er deilt um, hversu mikiš og af hvaša völdum. Hitastigsmęlingar gervihnatta frį um 1980 til žessa dags sżna mun minni hitastigshękkun aš mešaltali ķ andrśmsloftinu en Loftslagsnefnd SŽ, IPCC, heldur fram, og fyrri hitastigshękkanir, sem eru meiri en nśverandi, hafa örugglega ekki oršiš af völdum hękkandi styrks koltvķildis ķ andrśmsloftinu.  Žaš sżna rannsóknir į borkjörnum. Męlingar hįšar skekkjuvöldum viš yfirborš jaršar og skrżtin įherzla į eina gróšurhśsalofttegund įsamt sleggjudómum og afar vafasömum framreikningum gera IPCC svo ótrśveršuga, aš lķkja mį viš įróšursstofnun.  

Žegar hitastig hękkar į jöršunni, eykst uppgufun, og raki er öflugri gróšurhśsalofttegund en CO2, svo aš įhrifin magnast.  Nśna ganga yfir jöršina įhrif El Nino-sjįvarstraumsins ķ Kyrrahafi, sem veldur öfgum ķ vešurfari vķša į jöršunni og hękkun lofthitans.  Nśverandi El Nino er sterkur, svo aš įrin 2023-2024 gętu slegiš hitastigsmet.

Fé, sem variš er til aš draga śr losun CO2 meš lélegum tęknilausnum, eins og vindknśnum rafölum, er illa variš.  Žótt öll CO2 losun manna yrši stöšvuš nśna fyrir töfra, héldi hitastigiš samt įfram aš hękka nęstu įratugina vegna aukinnar vatnsgufu ķ andrśmsloftinu.  Fénu yrši mun betur variš til aš ašlaga žjóširnar aš hitastigshękkun meš tęknilegum rįšstöfunum og varnarmannvirkjum. 

Žessi er t.d. bošskapur Björns Lomborg, forseta Copenhagen Consensus, sem er afar gagnrżninn į rįšleggingar IPCC og loftslagskirkjunnar (margra fjölmišla, stjórnmįlamanna, embęttismanna og stofnana).  Efir Björn birtast išulega athyglisveršar greinar ķ Morgunblašinu, og ein žeirra kom fyrir sjónir lesenda 5. september 2023:

"Ósagša samhengiš ķ oršręšu um hamfarahlżnun":

"Hitabylgjur verša greinilega verri vegna hlżnunar jaršar.  En ofmettuš fjölmišlaumfjöllun um hįan hita į sumrin segir ekki söguna ķ heildarsamhengi.  Daušsföll af völdum hitastigs eru yfirgnęfandi vegna kulda.  Nżleg rannsókn Lancet dregur fram ķ nišurstöšum sķnum, aš 4,5 M/įr daušsfalla tengist kulda, sem er nķfaldur fjöldi daušsfalla vegna hita į heimsvķsu.  Rannsóknin leišir einnig ķ ljós, aš hitastig, sem hefur hękkaš um 0,5°C į fyrstu tveimur įratugum žessarar aldar, hefur valdiš žvķ, aš 116 k fleiri létust įrlega vegna hita en fyrir žetta tķmabil [hlżnunar um 0,5°C - innsk.BJo].  En hlżrra loftslag veldur žvķ lķka, aš 283 k fęrri lįtast vegna kulda į įri hverju.  Aš segja einungis frį žvķ fyrrnefnda gerir okkur illa upplżst." 

Samkvęmt žessu er kuldi į jöršunni miklu erfišari višfangs fyrir mannkyniš en hiti.  Hękkaš hitastig andrśmslofts er aš mörgu leyti hagfelld žróun, en felur lķka ķ sér ógnir.  Ķ staš žess aš verja miklum fjįrmunum til óskilvirkra rįšstafana til aš draga śr losun CO2, er miklu nęr aš hefja markvissar ašgeršir til undirbśnings žess aš verjast neikvęšum afleišingum hitastigshękkunar, t.d. flóšvarna vegna hękkandi sjįvarstöšu.  

"Jafnvel žótt öll metnašarfullu loforš heimsins um kolefnissamdrįtt yršu sett ķ framkvęmd fyrir tilstilli einhverra töfra, myndu žessar ašgeršir einungis hęgja į hlżnun ķ framtķšinni.  Sterkari hitabylgjur mundu samt drepa fleiri, bara ašeins fęrri en įn žeirra [ašgeršanna]. Skynsamlegri višbrögš mundu ašallega snśast um seiglu og višnįmsžrótt, sem kallar į meiri loftkęlingu og kaldari borgir meš lausnum tengdum gróšri og vatni [öndvert viš žéttingu byggšar - innsk. BJo].  Eftir skynsamlegar śrbętur, sem voru innleiddar ķ Frakklandi eftir hitabylgjurnar įriš 2008 og innifólu m.a. skyldu til loftkęlingar į hjśkrunarheimilum, fękkaši daušsföllum af völdum hita nišur ķ 1/10 af žvķ, sem var fyrir breytingarnar žrįtt fyrir hękkandi hitastig."

 Žaš er óhjįkvęmilegt aš hefja žessar ašlögunarframkvęmdir strax.  Į Ķslandi munu žęr ekki žurfa aš snśast um aš verjast hita, heldur sjįvarflóšum og skrišuföllum af völdum stórrigninga, eins og dęmin sanna. Žaš er ekkert vit ķ, aš yfirvöld setji landsmönnum svo hįleit losunarmarkmiš, aš tęknistigiš og innvišauppbygging geri ókleift aš nį žeim.  Afleišingin af slķkri vitleysu er skeršing samkeppnishęfni fyrirtękjanna, sem dregur śr getu žeirra til raunlaunahękkana og aršgjafar. Fyrirtękin žurfa žį aš greiša stórfé fyrir losunarheimildir koltvķildis, og žessu fé yrši bezt variš ķ mótvęgisašgeršir gegn afleišingum af óhjįkvęmilegri hlżnun. 

Hlżnunin veršur aš hafa sinn gang, enda gerir hśn ekki annaš en aš tefja fyrir innreiš óhjįkvęmilegs kuldaskeišs og ķsaldar, sem sagan sżnir, aš er hiš rķkjandi įstand į jöršunni.  Ķ hręšsluįróšri IPCC og Landverndar er aldrei minnzt į žessar jaršsögulegu stašreyndir, en öllu pśšrinu eytt į gastegundina CO2, sem er varasöm ofeinföldun į loftslagsfręšunum. 

"Samhliša metum ķ hitastigi bįrust skelfilegar myndir af skógareldum į forsķšum ķ sumar.  Aušveldlega vęri hęgt aš fį žaš į tilfinninguna, aš öll plįnetan stęši ķ björtu bįli.  Raunveruleikinn er samt sį, aš frį žvķ, aš gervihnettir NASA byrjušu aš skrį elda nįkvęmlega į öllu yfirborši jaršarinnar fyrir 2 įratugum, hefur oršiš umtalsverš fękkun skógarelda.  Ķ upphafi 20. aldar brunnu 3 % af flatarmįli heimsins į hverju įri.  Į sķšasta įri [2022] brunnu 2,2 % af flatarmįli heims, sem er nżtt lįgmark.  Samt yrši vandkvęšum hįš aš finna fréttir af žvķ nokkurs stašar."

Žaš vęri óskandi, aš fleiri fjölmišlar en nś settu atburši ķ samhengi, eins og Björn gerir hér, ķ staš žess aš mįla įstandiš svo dökkum litum, aš almenningur dragi žį įlyktun, aš allt sé aš fara fjandans til.  Žaš er ómetanlegt, aš Björn Lomborg skuli óhręddur birta nišurstöšur sķnar, sem eru ķ andstöšu viš hręšsluįróšurinn, sem rekinn er żmist ķ einfeldni eša af annarlegum įstęšum, oft til aš afla opinberra styrkja ķ einhver hįfleyg verkefni. Žaš hlżtur óneitanlega aš koma mörgum ķ opna skjöldu, aš skógareldar fari nś minnkandi ķ km2 tališ.

  Fréttastofur hafa tilhneigingu til aš matreiša atburši ķ ęsifregnastķl og aš kynda undir žį tilfinningu, aš allt stefni nś į versta veg, t.d. vegna mikillar koltvķildislosunar. Žaš er alls ekki svo. Hlżnun jaršar hefur bęši kosti og galla. 

"Flóš eru į sama hįtt reglulega rakin til hlżnunar jaršar.  Nżjasta skżrsla Loftslagsnefndar Sameinušu žjóšanna [SŽ] hefur hins vegar "lķtiš traust til almennra yfirlżsinga um, aš rekja megi breytingar į flóšum til loftslagsbreytinga af manna völdum".  Sérfręšingarnir leggja įherzlu į, aš hvorki įr- né strandflóš séu nś tölfręšilega greinanleg frį bakgrunnshįvaša nįttśrulegs loftslagsbreytileika.  Reyndar kemst nefnd Sameinušu žjóšanna aš žvķ, aš slķk flóš verši ekki tölfręšilega greinanleg ķ lok aldarinnar [21.], jafnvel žótt gengiš vęri śt frį svörtustu framtķšarsżn."

Žaš var og.  Fyrirbrigšiš El Nino og La Nina hafa veriš viš lżši ķ žśsundir įra og alltaf bętt ķ öfgar vešurfarsins.  Žess vegna greinir tölfręšin enga breytingu nśna į flóšamynztrinu. Allt annaš mįl er mannlegur harmleikur ķ Noršur-Afrķku, žegar manngerš og višhaldslķtil stķfla brestur og tekur af heilan bę vegna žess, aš yfirvöld flutu sofandi aš feigšarósi, žar sem vitaš var um bresti ķ stķflunni og vešurfręšingar höfšu varaš viš steypiregni.  Žar sem rotiš mišaldastjórnarfar rķkir, er allt unniš fyrir gżg.  

"Žótt hamfarahlżnunarbošskapurinn nįi nżjum hęšum skelfingar og yfirlżsingar ašalritara SŽ um, aš "heimurinn sjóši", séu komnar į sviš fįrįnleikans, žį er raunveruleikinn ekki alveg svo skįldlegur. 

Hlżnun jaršar mun valda kostnaši, sem jafngildir einni eša tveimur efnahagskreppum, žaš sem eftir lifir af žessari öld.  Žaš er žaš, sem gerir hana aš raunverulegu vandamįli, en ekki aš aš žvķ heimsendastórslysi, sem réttlętir kostnašarsömustu mótvęgisašgerširnar, sem hęgt er aš finna." 

Um ašalritara SŽ gildir, aš öfgamįlflutningur hans er marklaus, žvķ aš hann hefur hrópaš svo oft ślfur, ślfur, žótt enginn komi ślfurinn.  Aš tala um, aš heimurinn brenni nśna er rangt, žvķ aš brunar af völdum hita og žurrka eru minni nśna en įšur og samtala daušsfalla ķ heiminum af völdum hita og kulda fer lękkandi.  Aušvitaš eru stašbundin vandamįl af völdum öfgakennds vešurfars, en žęr öfgar eru eldri en frį žeim tķma, er verulegrar aukningar į styrk CO2 ķ andrśmslofti tók aš gęta.  

Efnahagssamdrįttur og minni hagvöxtur ķ einni efnahagskreppu er óljós stęrš, hvaš žį ķ tveimur, en žaš mį gizka į, aš žetta nemi um 20 % af VLF.  Į Ķslandi er žetta e.t.v. lęgra, nema hér verši kólnun af völdum kaldari sjįvar vegna jökulbrįšnunar, en annars stašar getur kostnašur hlżnunar oršiš meira en 20 % VLF.  Heimurinn viršist hafa vališ orkuskipti sem ašalleiš til aš draga śr losun koltvķildis, en orkuskipti eru vķšast hvar torsótt, žvķ aš heppilega tękni vantar žar til aš framleiša rafmagn įn tilstyrks kolefniseldsneytis. 

Svo er žó ekki į Ķslandi, žótt śrtöluraddir haldi žvķ fram.  Vilji er allt sem žarf.  Hins vegar vantar heppilega tękni ķ orkuskipti stórra farartękja og stórra véla.  Į Ķslandi eru orkuskipti, žar sem tęknin er fyrir hendi, žjóšhagslega hagstęš, žvķ aš betri nżtni fęst meš raforku į rafgeymum en śr jaršefnaeldsneyti til aš knżja fjölskyldubķlinn, og gjaldeyrir vegna eldsneytiskaupa sparast. Orkuskiptin į Ķslandi munu bęta hag almennings.   

 


Ęvintżri į Ķsafirši

Kaupin į Kerecis fyrir tęplega mrdISK 180 eru ekki ęvintżri lķkust, eins og Morgunblašiš oršaši žaš ķ forystugrein sinni mįnudaginn 10. jślķ 2023.  Žau eru ęvintżri ķ višskiptaheimi nśtķmans.  15 įra sproti, sem ķ fyrra mun ķ fyrsta skipti hafa skilaš rekstrarlegum hagnaši, er seldur fyrir upphęš, sem nemur um 60 faldri įrsveltu fyrirtękisins.  Žetta er lķklega einsdęmi į seinni tķmum, en tķškašist e.t.v. ķ stafręnu bólunni, sem sprakk meš hvelli um aldamótin. 

Hér er žó ekki bóla į ferš į mešal taugaveiklašra kauphallarmanna, heldur vafalķtiš "ķskalt" mat Dananna ķ Coloplast, sem keyptu Kerecis.  Hér eru stórtķšindi į ferš, sem sżna ķ hnotskurn, hvernig alžjóšleg tenging Ķslands viš fjįrmįlamarkaši og vörumarkaši heimsins styrkir hag almennings ķ landinu, dreifbżlisins og alls ķslenzka hagkerfisins (ISK hękkaši um 3 %, žegar tķšindin tóku aš leka śt, įšur en EUR 1 birtist į nokkrum reikningi hér).

Žaš er ljóst, aš Coloplast vešjar į bjarta framtķš og mikla spurn eftir vörum Kerecis frį hįtt borgandi višskiptavinum.  Veršmęti žorsks, hvers roš fer ķ framleišsluferli Kerecis, tķfaldast, og žannig er bundiš um hnśtana, aš markašsleyfi Kerecis į bezt borgandi markašinum, Bandarķkjunum, er bundiš viš žorsk af Vestfjaršamišum, og grundvöllurinn er vottun Hafrannsóknarstofnunar um heilnęmi hafsins viš Ķsland og sjįlfbęrar veišar ķ lögsögu Ķslands. 

Žetta gulltryggir Ķsfiršinga.  Žeir eru meš gullgęs ķ höndunum, og gulleggin munu ekki koma eftir dśk og disk, heldur hefur mörgum veriš orpiš ķ hreišriš meš žessum ótrślegu višskiptum.  Sagt er, aš um mrdISK 60 eša rśmlega žrišjungur kaupveršsins muni lenda ķ vasa vestfirzkra fjįrfesta meš eignarhlut ķ Kerecis.  Ķ mörgum tilvikum er žar um aš ręša starfsmenn fyrirtękisins, sem stóšu meš žvķ ķ blķšu og strķšu. Žvķ mišur bar lķfeyrissjóšur pistilhöfundar ekki gęfu til aš gręša į žessu ęvintżri, heldur varš į žaš axarskapt aš selja hluti sķna ķ Kerecis į grundvelli kolrangs stöšumats og fordildar ķ garš framleišslufyrirtękisins.  Žetta er einhver seinheppnasta eignastżring seinni tķma og ętti aš rata ķ kennslubękur sem vķti til varnašar.

Kerecis er aušmagnsęvintżri hins vinnandi manns hugar og handa, sem marxisminn eša afsprengi hans jafnašarstefnan hefši aldrei getaš framkallaš og skrifstofumenn ķ Reykjavķk bera ekki skynbragš į.  Hér er žaš afrakstur einkaframtaksins, raunvķsindamannsins Gušmundar Fertrams Sigurjónssonar, sem starfsmennirnir og almenningur į Ķsafirši og vķšar nżtur góšs af.  Sem sagt Adam Smith ķ hnotskurn. 

Ķ forystugrein Morgunblašsins 10.07.2023: 

"Ęvintżri lķkast",

sagši m.a. žetta:

"Kaupandinn danski hefur vitaskuld horft til žessara žįtta [žarfarinnar fyrir vöruna] og sömuleišis žess aš geta nżtt umfangsmikiš sölukerfi sitt til aš selja vörurnar śr ķsfirzka žorskrošinu, sem reynzt hafa svo įrangursrķkar.  Um leiš er ljóst, aš fyrirhugašur vöxtur fyrirtękisins mun snerta ķslenzkt atvinnulķf meš öšrum hętti en, ef žaš hefši įfram veriš aš stórum hluta įfram ķ ķslenzkri eigu."

Sala fyrirtękisins til śtlanda mun hafa margfeldisįhrif til góšs fyrir ķslenzka hagkerfiš.  Žaš mun losa um féš, sem įšur var bundiš ķ fyrirtękinu, og višbótarféš mun geta įvaxtast ķ öšrum fyrirtękjum og verkefnum hérlendis.  Gušmundur Fertram fęr nś vęntanlega meiri tķma til aš einbeita sér aš vöružróun.  Ef rétt var tekiš eftir, bżst hann viš įframhaldandi 10 % vexti framleišslunnar įrlega į nęstu įrum. Žessi gullgęs veršur žannig brįšlega feitasta gęsin į Ķsafirši, og žótt vķšar vęri leitaš.  Ęvintżrin gerast enn, en tökum eftir, hér er ekki ómenntašur strįkur śr koti karls og kerlingar į ferš, heldur vel menntašur raunvķsindamašur, efnafręšingur og verkfręšingur, sem gerir garšinn fręgan.   

"Fyrir ķslenzkt atvinnulķf eru žetta engu aš sķšur mikil og góš tķšindi - og hvatning til aš halda įfram aš styšja viš nżjungar og vöxt ķ atvinnulķfinu.  Žį minnir žetta į mikilvęgi žess, sem unniš hefur veriš aš, sem er aš fullvinna žann afla, sem ķslenzk skip landa. Ķslenzkar śtgeršir hafa sżnt žessu mikinn įhuga, sem m.a. mį sjį hjį Kerecis, og telja mį vķst, aš frekari įrangur muni nįst į žvķ sviši, en hér į landi er žegar miklum mun hęrra hlutfall sjįvarafurša unniš en ķ öšrum löndum." 

 Til aš auka veršmętasköpun sķna hefur ķslenzkur sjįvarśtvegur fjįrfest töluvert ķ žróun bęttrar nżtni og fullrar nżtingar hrįefnisins.  Sįraumbśšir śr žorskroši eru ašeins eitt dęmi af mörum, žótt žaš sé hiš langglęsilegasta.  Fyrirtęki ķ ķslenzkum sjįvarśtvegi hafa sameinazt, hagrętt og aukiš framleišni og fjįrfest ķ nżrri tękni.  Žetta er žeirra leiš, žvķ aš ķslenzka kvótakerfiš setur žeim miklar magnhömlur.  M.a. žess vegna hefur fé leitaš śr sjįvarśtvegi ķ laxeldi bęši śti fyrir strönd og į landi. Žetta er hiklaust vaxtarbroddur ķslenzks atvinnulķfs um žessar mundir. 

"Žessi kaflaskil ķ sögu Kerecis voru kynnt į Ķsafirši, en žar eru upphaf fyrirtękisins og höfušstöšvar.  Žar tekur viš įkvešin óvissa, enda nżir eigendur hvorki Ķsfiršingar né Ķslendingar lķkt og stofnandinn.  Žaš žżšir žó ekki, aš starfsemin sé į förum frį Ķsafirši, ef marka mį orš stofnandans ķ samtali viš Morgunblašiš.  Fram kom, aš leyfi fyrirtękisins fyrir Bandarķkjamarkaš byggšust į verksmišjunum į Ķsafirši, sem vęru 2 og sś 3. ķ smķšum.  Žar er gott aš vera meš framleišsluna benti stofnandinn į og taldi, aš žar vęri framundan įframhaldandi vöxtur." 

Lķklega er óvissa ekki rétta lżsingin į žessum tķmamótum į Ķsafirši, heldur tilhlökkun aš taka žįtt ķ mesta višskiptaęvintżri samtķmans į Ķslandi. Fjįrmagn spyr ekki um žjóšerni.  Fjįrmagnseigendur spyrja um samkeppnishęfni stašar fyrir geršar fjįrfestingar og nżjar.  Enginn skįkar Ķsfiršingum meš framleišslu į sįraumbśšum śr žorskroši.  Žar er valinn mašur ķ hverju rśmi og skilvirkni mikil, og žorskmiš Ķsfiršinga eru į mešal hinna hreinustu į jöršunni og hafa um žaš alžjóšlega vottun.  Hér er žess vegna traustur grundvöllur aš byggja aukna gramleišslu į og fjölga störfum.  Ķsfiršingar standa meš pįlmann ķ höndunum, en eins og ķ öšrum góšum ęvintżrum er hęgt aš falla ķ gryfjur og glutra nišur gylltum tękifęrum. Meš góšu skipulagi og heilbrigšu samstarfi margra ašila mun žaš ekki gerast. 

 


Vatnaskil ķ hernašarsögunni

Rśssar og Kķnverjar hafa lagt įherzlu į smķši ofurhljóšfrįrra (v>5 Mach) eldflauga ķ žeirri von aš nį frumkvęši į Vesturlönd į einu sviši hergagna.  Vesturlönd hafa ekki komiš sér upp žessum vķgtólum, enda kostar stykkiš MUSD 10.  Vesturlönd hafa hins vegar žróaš varnarbśnaš, t.d. bandarķska Patriot-kerfiš, sem žó hafši ekki fengizt reynsla af gagnvart ofurhljóšfrįum eldflaugum fyrr en viš varnir Kęnugaršs 16.05.2023.

Hvernig fjallar sérfróšur blašamašur Morgunblašsins, Stefįn Gunnar Sveinsson, um žetta ?  Žaš kom fram ķ Morgunblašinu 22. maķ 2023 undir fyrirsögninni:

"Loftvarnirnar valda kaflaskiptum".

Fréttin hófst žannig:

"Segja mį, aš kaflaskipti hafi oršiš ķ hernašarsögunni ķ sķšustu viku, žegar Śkraķnumenn nįšu aš standa af sér 2 af stęrstu eldflaugaįrįsum sögunnar ašfararnótt žrišjudags og mišvikudags [16.-17. maķ 2023].

Rśssar skutu žį [urmli] eldflauga aš Kęnugarši, og voru allar skotnar nišur eša geršar óvirkar af loftvarnarkerfum borgarinnar fyrra kvöldiš.  Var žar um aš ręša 18 eld- og stżriflaugar, sem skotiš var meš stuttu millibili [į um 1/2 klst-innsk. BJo] śr nokkrum mismunandi įttum [śr noršri, austri og sušri - innsk. BJo] į borgina ķ žvķ skyni, aš eldflaugarnar myndu yfirgnęfa [yfirlesta] loftvarnir hennar.  Žess ķ staš var žeim öllum grandaš, auk žess sem 9 drónar voru einnig skotnir nišur.

Nęsta kvöld sendu Rśssar 30 stżriflaugar af żmsum geršum og 4 dróna į höfušborgina, og voru 29 af 30 eldflaugum skotnar nišur og allir drónarnir 4."

Žarna opinberašist tęknilegur og hernašarlegur vanmįttur Rśsslands, en stjórnendurnir eru smįir ķ snišum og hafa ekki žrek til aš višurkenna ófarir sķnar.  Žaš hefur oršiš Rśssum sérstakt įfall, aš ofurhljóšfrįar (hypersonic) (v>5 Mach = 6000 km/klst) eldflaugar komust ekki gegnum loftvarnir Śkraķnumanna.  Shoigu, landvarnarrįšherra, hefur séš sķna sęng śt breidda, žvķ aš hann neitaši aš višurkenna hina nżju stašreynd, og Putin lét ķ bręši sinni handtaka 3 af hönnušum Dragger (Kinzhal) eldflauganna og įkęra žį fyrir landrįš. 

Ekki veršur žaš örvandi fyrir rśssneska vķsindasamfélagiš og mun sennilega tryggja įframhaldandi hrörnun žess. Nś er svo komiš, aš NATO getur skotiš nišur allt, sem Rśssar senda į loft, og žar meš mį ętla, aš skįlkaskjól rśssnesku mafķunnar ķ Kreml, MAD, "Mutuallly Assured Destruction", sé ekki lengur fyrir hendi.  Vitaš er, aš rśssneski herinn var meš ķ įętlunum sķnum aš nota vķgvallar kjarnorkuvopn, ef NATO tękist aš snśa vörn ķ sókn, ķ skjóli MAD.  Nś eru žessar fyrirętlanir hrundar, og rśssneski herinn er ekki til neins.  

Hvers vegna héldu Rśssar, aš vestręn loftvarnakerfi réšu ekki viš ofurhljóšfrįar eldflaugar ?  Žaš er vegna žess, aš viš Mach 5 hefur loftiš viš trjónu eldflaugarinnar oršiš plasmakennt, og plasmaš dregur ķ sig allar śtvarpsbylgjur, ž.į.m. frį radarbśnaši loftvarnarkerfanna, sem žį greina óvininn of seint, žvķ aš t.d. Patriot Pac-3 flaugin fer ašeins į hrašanum Mach-4. 

Hvers vegna greindi žį 40 įra gamalt Patriot kerfiš viš Kęnugarš Dragger-flaugarnar rśssnesku ?  Žaš er vegna žess, aš kerfiš var lįtiš breyta tķšni radarsins ķ įtt aš innrauša svišinu žar til žaš fann Dragger-flaugarnar, sem gefa frį sér grķšarlegan hita.  Žessi žróun kom flatt upp į stašnaša Rśssa, en žaš er miklu meira į döfinni en žetta. 

Til aš girša fyrir, aš heimsvaldasinnašir einręšisherrar geti beitt langdręgum ofurhljóšfrįum eldflaugum, sem fljśga mest megnis leišarinnar į milli heimsįlfa į 20 Mach, er Geimžróunarstofnun Bandarķkjanna (US Space Development Agency) aš žróa net gervitungla, sem spanna į allan heiminn og bśin eru innraušum hitanemum, sem greina stašsetningarhnit heitra hluta į ferš ķ žrķvķšu rśmi og senda upplżsingarnar til stjórnstöšva loftvarnarkerfa į jöršu nišri.  Kerfiš heitir "Tranche 1 Tracking Layer" (T1TRK) og į aš taka ķ brśk 2025. 

Ķ lokin skrifaši Stefįn Gunnar:

"Žį eru įhrifin [af Kęnugaršsafrekinu 16.05.2023] ekki einungis einskoršuš viš mögulega heimstyrjöld.  Ķ greiningu Daily Telegraph į žżšingu įrįsarinnar segir, aš eitt af žvķ, sem gęti mögulega fęrt Rśssum aftur frumkvęšiš ķ Śkraķnu vęri, ef žeir gętu tekiš śt loftvarnakerfi landsins, svo aš flugher Rśssa gęti tekiš yfirrįšin ķ lofti.  Žaš markmiš hefur gjörsamlega mistekizt til žessa allt frį fyrstu dögum innrįsarinnar, og nś viršist ljóst, aš jafnvel hįžróušustu vopn Rśssa munu lķtt duga til. 

Žį beinir Telegraph sjónum sķnum sérstaklega aš Xi Jinping og Kķnverjum, sem hafa variš miklu til žróunar ofurhljóšfrįrra eldflauga į sķšustu įrum.  Er žeim ętlaš aš takast į viš flugmóšurskip Bandarķkjanna, ef til styrjaldar kemur viš žau, en einnig gętu [žęr] nżtzt til įrįsa į Taķvan-eyjuna.  Er bent į, aš Taķvan rįši einnig yfir Patriot-kerfinu, og žvķ muni Xi og hershöfšingjar hans žurfa aš ķhuga, hvaša įhrif vopn žeirra muni hafa."

Atburširnir 16. maķ 2023, žegar allar 6 ofurhljóšfrįu rśssnesku eldflaugarnar, sem beint var aš skotmörkum ķ Kęnugarši, voru skotnar nišur į um hįlftķma, gjörbreytir hernašarstöšunni Vesturveldunum ķ vil.  Žeir gera um leiš mun frišvęnlegra ķ heiminum en įšur, žvķ aš atburširnir umturna hernašarįętlunum hinna samspyrtu einręšisrķkja ķ austri, Rśsslands og Kķna.  Žau sjį nś sęng sķna śt breidda ķ įtökum viš Vesturveldin og munu žess vegna ekki dirfast aš hefja kjarnorkuįrįs né annars konar įrįs.  Žau eru nś mešvituš um, aš MAD er ekki lengur fyrir hendi, žvķ aš Vesturveldin geta skotiš allt nišur, sem einręšisrķkin kunna aš senda į loft. Žess vegna er nś oršiš frišvęnlegra ķ heiminum, og sķšasta hįlmstrį Putins, sem hann af hreinni gešveiki hefur hótaš aš beita ķ Śkraķnu og nota til žess ofurhljóšfrįar eldflaugar, eru ekki lengur neinn valkostur fyrir hann ķ bunkernum, og fęlingarmįttur kjarnorkuvopna Rśssa og Kķnverja er ekki lengur fyrir hendi.  Vesturveldin eiga nś alls kostar viš einręšisrķkin. Svo er įrvekni og fęrni Śkraķnumanna viš uppsetningu og beitingu hįtęknilegs vopnabśnašar fyrir aš žakka.  Rśssneska rķkjasambandiš er meš allt nišur um sig. Žaš kom vel į vondan.  

 

 

 


Hafró flengir veiširéttarhafa og fylgifiska

Atvinnurógur samtaka veiširéttarhafa ķ įm og vötnum landsins įsamt mįlpķpum, sem žykjast bera mįlstaš nįttśrunnar fyrir brjósti, en eru sekir um aš leggja algerlega huglęgt mat į alla nżtingu, gagnvart laxeldi ķ sjókvķum į Vestfjöršum og Austfjöršum, gengur svo langt, aš žessir ašilar heimta, aš téš starfsemi verši lögš nišur, ašallega vegna hęttu į erfšablöndun eldisfisksins viš nįttśrulega ķslenzka laxastofna.  Ķ žessari rógsherferš hafa žessir ašilar ekki skirrzt viš aš saka Hafrannsóknastofnun Ķslands um alls konar įviršingar, sbr einhver Valdimar Ingi Gunnarsson ķ Bęndablašinu 17. febrśar 2023, sem hafši žar uppi ósęmilegar dylgjur, eins og Ragnar Jóhannesson, rannsóknastjóri fiskeldis hjį Hafrannsóknastofnun, rakti og hrakti ķ grein sinni ķ Bęndablašinu 9. marz 2023:

"Įhęttumat erfšablöndunar śtskżrt".

Eftir lestur fróšlegrar greinar Ragnars stendur ekki steinn yfir steini ķ hręšsluįróšri og fśkyršaflaumi téšra veiširéttarhafa og sjįlfskipašra nįttśruverndara varšandi meinta hęttu erfšablöndunar, sem villtir laxar ķ nytjaįm Ķslands séu ķ. Žessi hętta er einfaldlega ķmyndun og tilbśningur illvķgra gagnrżnenda sjókvķaeldisins, eins og Ragnar sżndi fram į. Nś veršur vitnaš ķ téša grein Ragnars: 

"Hlutverk Hafrannsóknastofnunar er aš styšja viš veršmętasköpun ķ ķslenzkum sjįvarśtvegi, en gęta jafnframt aš nįttśruvernd og sjįlfbęrni nytjastofna.  

Įhęttumat erfšablöndunar var žróaš til žess eins aš spį fyrir um įhęttuna į erfšablöndun norskęttašs eldislax viš villta ķslenzka laxastofna ķ įm landsins.  Matiš tekur ekki tillit til annarra mögulegra umhverfisįhrifa sjókvķaeldis, s.s. laxalśsar eša mengunar.  Matiš gerir engan greinarmun į laxeldi eftir žvķ, hvort um innlend eša erlend fyrirtęki er aš ręša [var ein af dylgjum téšs Valdimars - innsk. BJo].  Viš žróun spįlķkans var leitaš fyrirmynda hjį nįgrannažjóšum, og matiš var unniš ķ samvinnu viš fremstu vķsindamenn heims į žessu sviši.

Viš gerš įhęttumatsins voru varfęrnissjónarmiš höfš aš leišarljósi, žar sem nįttśran var lįtin njóta vafans.  Rįšist var ķ umfangsmikla vöktun og mótvęgisašgeršir gegn erfšablöndun.  Įkvešiš var aš endurmeta [įhęttuna] į 3 įra fresti og byggja žį į rauntölum śr vöktun.

Ķslenzka įhęttumatiš hefur veriš notaš sem fyrirmynd aš įhęttumati fyrir laxeldi ķ Kanada.  Įviršingum Valdimars um nįttśrunķš, fśsk og spillingu er žvķ algjörlega vķsaš til föšurhśsanna."

Žarna bregst Ragnar Jóhannesson meš mįlefnalegum hętti viš svķviršilegum įrįsum téšs Valdimars į Hafró og rakalausum tilraunum hugstola veiširéttarhafa og nįttśrugjammara til aš grafa undan trśveršugleika Hafró sem hlutlęgrar og óvilhallrar vķsindastofnunar.  Žeir, sem hafa ekki annaš fram aš fęra en hįstemmdan og tilfinningahlašinn atvinnuróg og nķš gagnvart viršingarveršri vķsindastofnun, sem aflaš hefur sér trausts innanlands og utan, hafa augljóslega ekki fundiš fjölina sķna og munu aldrei finna hana, nema žeir bęti rįš sitt. 

"Įhęttumatiš [lķkaniš] reiknar śt įętlašan fjölda göngufiska śr sjókvķaeldi upp ķ veišiįr samkvęmt gefnum forsendum.  Matiš reiknar śt įgengni (e. intrusion) ķ einstökum įm śt frį žekktum upplżsingum um stofnstęrš ķ hverri į.  Rauntölur frį Noregi hafa sżnt, aš eldisfiskur hefur margfalt minni ęxlunarhęfni en villtur fiskur, og žvķ mį reikna meš žvķ, aš erfšablöndunin verši einnig margfalt minni en įgengnin. Aš mati fęrustu vķsindamanna į žessu sviši žarf įgengni aš vera a.m.k. 4 % į hverju įri įratugum saman, til žess aš erfšablöndun nįi aš skerša hęfni stofns įrinnar. 

Ķ įhęttumati frį 2020 var įętluš įgengni um og innan viš 1 % ķ 89 af žeim 92 veišiįm, sem eru ķ matinu, og žar af var engin įgengni įętluš ķ 43 įm."

Ķ raun og veru er allt mošverk og hręšsluįróšur gegn sjókvķaeldinu vegna meintrar hęttu į erfšablöndun ķ hvert skipti, sem eldislaxar sleppa śt śr kvķunum, hrakin į grundvelli śtreikninga, sem reistir eru į rannsóknarnišurstöšum. Fullyršingaflaumur veiširéttarhafa og sjįlfskipašra nįttśruverndara er reistur į ķmyndašri hęttu, sem į sér enga stoš ķ raunveruleikanum.

Hvaš segir reynslan ?  Į 6 įra skeiši reyndust 10 strokulaxar fara upp ķ 92 veišiįr, žar af 2 śr eldi erlendis, og gefur žaš mešalįgengni 0,09 %.  Hęsta įgengnin var 1,19 % ķ Stašarį ķ Steingrķmsfirši.  Žetta sżnir, aš tilfinningažrungiš moldvišri veiširéttarhafa og sjįlfskipašra nįttśruverndara er innantómur lygaįróšur til aš grafa undan afkomu fjölda manns ķ landinu, sem vinnur aš naušsynlegri gjaldeyrisöflun fyrir žjóšarbśiš.  Eru žaš ólķkt meiri tekjur en hafast upp śr krafsinu viš sölu réttar til aš veiša og sleppa meira eša minna sęršum villtum laxi eftir öngul ķ gininu. 

Höfundurinn, Ragnar Jóhannesson hjį Hafró, gerši ķtarlega grein fyrir śtreikningunum, sem jók gildi greinarinnar töluvert:

"Matiš byggir į tiltölulega einföldum žįttum. Fyrst ber aš nefna umfang eldisins p, sem er umfang žessarar framleišslu ķ hverjum firši fyrir sig.  Žvķ nęst er mešalhlutfall strokufiska į hvert framleitt tonn [t], sem viš auškennum sem S [=n/t, strokufjöldi/t].  Raunverulegar stroktölur eru aš sjįlfsögšu breytilegar į milli įra [og fjarša-innsk. BJo], en mešaltal sķšustu 10 įra ķ Noregi gefur gefur töluna S=0,8 stk/t. Mešaltal sķšustu 6 įra hérlendis gefur töluna S=0,5 stk/t [meš tķmanum hefur žetta hlutfall lękkaš ķ bįšum löndum].  

Einungis [lķtill] hluti žeirra fiska, sem strjśka, mun ganga upp ķ įr og žaš hlutfall, auškennt sem L, er nefnt endurkomuhlutfall.  Įętlašur heildarfjöldi eldislaxa, sem gengur ķ veišiįr [eins fjaršar], e, er žvķ: e=p*s*L stk.

Nś er įętlaš endurkomuhlutfall (L) mismunandi [annaš] fyrir sjógönduseiši (snemmstrok [L1]) og fisk, sem er oršinn nęr fullvaxta (sķšstrok [L2]), og aš auki er hegšun žeirra önnur. Strok 11 k laxa śr 2 kvķum Arnarlax ķ febrśar 2018 (sķšbśiš strok, stórir fiskar) var ķ raun įgętt įlagspróf į fyrstu śtgįfu įhęttumatsins.  Raunin varš sś, aš mun fęrri fiskar skilušu sér ķ veišiįr en bśizt var viš, og endurkomuhlutfalliš [L2] var žvķ lękkaš śr 3,3 % ķ 1,1 % viš endurmat įriš 2020."

 Komiš hefur ķ ljós, aš endurkomuhlutfall strokufiska į įri lękkar hratt meš auknum massa fiska į bilinu 0-600 g og hęgar eftir žaš [ž.e. L1>L2]. Fyrir žessu gerši Ragnar góša grein: 

"Eins og nś er vel kunnugt, varš strok śr sjókvķ viš Haganes ķ Arnarfirši 2021, og gat Arnarlax ekki gert grein fyrir afdrifum 81.564 laxa.  Śtreikningar okkar gįfu svipaša nišurstöšu varšandi strokfjölda.  Hér var um sjógönguseiši aš ręša (snemmstrok).  Žau synda į haf śt ķ fęšuleit og snśa svo til baka į upprunastaš eftir a.m.k. eins vetrar dvöl ķ sjó [1-3 vetur]. Žvķ var žetta strok įlagspróf į stušla, sem notašir voru fyrir snemmstrok, enda fyrsta strokiš af žvķ tagi hérlendis, sem vitaš var um.  

Viš endurmat į stušlum fyrir snemmstrok var notast viš greiningu į umfangsmiklum sleppitilraunum, sem norska Hafrannsóknastofnunin stóš fyrir į įrunum 2005-2008.  Sś greining leiddi ķ ljós, aš endurkoma fellur meš strokstęrš, eins og sżnt er į Mynd 1 [ķ greininni, ekki hér, en svišiš fyrir L1 er 0,52 %-0,08 % fyrir 0-1400 g].  Samkvęmt gögnum frį Arnarlaxi var mešalžyngd žeirra [strokfiskanna] um 900 g viš strok.  Ķ fyrra veiddust 25 fiskar śr žessu stroki ķ įm ķ Arnarfirši, meginžorrinn ķ frįrennsli Mjólkįrvirkjunar.  Žaš stemmir nokkuš vel viš žį 40 fiska, sem vęnta mįtti eftir 1 vetur ķ sjó [samkvęmt lķkani - innsk. BJo].  Einnig var dreifing žeirra lķtil į frekar takmörkušu svęši, eins og matiš gerši rįš fyrir."

Žaš getur veriš fróšlegt aš slį į efri mörk strokufiskafjölda upp ķ įr landsins viš 100 kt/įr laxaframleišslu ķ sjókvķum viš landiš (Vestfirši og Austfirši).  Žetta eru E=100 kt*0,5 stk/t*0,0011=55 stk/įr.  Ef hrygningarstofninn į žessum svęšum er 16 kt, žį er įgengnin Į= 55/16 k = 0,3 %, sem er heilli stęršargrįšu undir hęttumörkunum 4 %.  Žaš viršist žess vegna vera borš fyrir bįru, hvaš erfšaįhęttuna varšar, žótt sjókvķaeldiš yrši rśmlega tvöfaldaš, frį žvķ sem žaš er nśna.  Innantómar upphrópanir ofstękismanna eiga ekki aš fį aš móta atvinnužróun og nżtingu aušlinda ķ ķslenzkri lögsögu. Žar veršur vķsindaleg greining og bezta tękni įfram aš fį aš rįša för.  

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband