Fęrsluflokkur: Vķsindi og fręši

Japlaš į gömlum óttaįróšri

Nżlega er lokiš 40 k (k=žśsund) manna rįšstefnu ķ Sharm El Sheikh ķ Egyptalandi um meinta yfirvofandi hlżnun jaršar.  0,11 % žįtttakenda voru frį Ķslandi, en į huldu er til hvers stofnaš var til žess fjįrausturs og losunar gróšurhśsaloftegunda. Ef einhver žeirra hefur haft eitthvaš bitastętt fram aš fęra fyrir heimsbyggšina, hefur žaš ekki greinzt fyrir sušinu frį rįšstefnunni, venjulegu heimsendatuši og vafasömum gjörningum ķ nafni skattgreišenda į Vesturlöndum. 

Žessar COP-rįšstefnur eru vonlausar trśšasamkomur, žvķ aš engin leiš er aš komast aš nokkurri skuldbindandi nišurstöšu eša samvinnu um aš draga śr losun koltvķildis.  Ef žįtttakendur tryšu ķ raun og veru heimsendabošskapnum, sem į almenningi er lįtinn dynja ķ sķbylju, žį hlyti fyrir löngu aš hafa nįšst einhhver įžreifanlegur įrangur viš aš draga śr losun CO2-koltvķildis, eins og raunin varš į um freon-efnin (kolflśorķš) til aš vernda ósonlag jaršar.  Losun koltvķildis eykst stöšugt į heimsvķsu og ķ flestum löndum, og nś er višurkennt, aš borin von sé til aš halda hlżnun jaršar innan 1,5°C m.v. hitastigiš um aldamótin 1800, enda var sś tala gripin śr lausu lofti į COP-rįšstefnunni ķ Parķs ķ nóvember-desember 2015.   

Loftslagsįróšurinn stendur į slķkum braušfótum og ofstękiš er svo yfiržyrmandi, aš erfitt er aš taka hann alvarlega, enda viršast draumóramenn setja hann fram til höfušs neyzluhyggju og aušhyggju.  Yfirlżsingar um yfirvofandi dómsdag śt af hlżnun, jafnvel innan įratugar, hafa tröllrišiš mįlflutningi žessara postula frį frumrįšstefnunni um mįlefniš ķ Rio de Janeiro 1992. 

Ekki eru męlingar um styrk koltvķildis ķ andrśmsloftinu og stigul hans dregnar ķ efa, en hins vegar hefur hitastigshękkun andrśmsloftsins um 1,2°C frį um 1800 veriš véfengd į vķsindalegum grunni.  Dr John Christy, prófessor og framkvęmdastjóri "Earth System Science Center-ESSC", viš hįskólann ķ Alabama/Huntsville, sagši ķ yfirheyrslu hjį bandarķskri žingnefnd įriš 2012, aš undanfariš 18 įra tķmabil hefši enginn stķgandi veriš ķ hitastigi andrśmsloftsins samkvęmt óvéfengjanlegum  gervihnattamęlingum. Sś nišurstaša sżnir einfaldlega, aš lķkan IPCC, sem notaš er til aš spį fyrir um hitastigsžróun andrśmsloftsins, er kolrangt og birt gögn um hitastigshękkunina eru röng. Um er aš ręša flókiš kerfi, og höfundar lķkana IPCC viršast vera gloppóttir aš žessu leyti.  Žegar svona er ķ pottinn bśiš, er įstęšulaust aš gera sér rellu śt af sķfrinu frį minni spįmönnum, sem SŽ hafa gleypt viš, en žar fljśga żmsir fuglar ófjašrašir. 

Einn žeirra mörgu, sem gleypir viš gögnum frį IPCC, er fyrrverandi Alžingismašur Alžżšubandalagsins og išnašarrįšherra, Hjörleifur Guttormsson.  Ķ žeim anda skrifar hann heilmikiš ķ Morgunblašiš, og 22.11.2022 birtist žar greinin:

"Mannkyniš fjarri lausn viš loftslagsvandanum".

Hśn hófst žannig:

"Nś er mannsaldur lišinn frį žvķ męlingar sżndu ķ hvaš stefndi meš koltvķoxķšinnihald (CO2) ķ andrśmslofti jaršar ķ kjölfar efnahagsumsvifa, sem byggšust į jaršefnaeldsneyti, kolum og olķu.  Sameinušu žjóširnar kvöddu til sérfręšinga, sem lögšu grunninn aš loftslagssamningi um 1990, sem samžykktur var į rįšstefnunni ķ Rķó de Janeiro og sķšan stašfestur af flestum rķkjum heims.  Fyrsti įrsfundur ašildarrķkja žessa samnings (COP-1) var haldinn ķ Bonn įriš 1995 og sķšan įr hvert, sķšast ķ Egyptalandi, žar sem COP-27 var aš ljśka um sķšustu helgi.  Sį, sem žetta skrifar, gerši sér ferš į Rķó-rįšstefnuna og COP-4 ķ Buenos Aires įriš 1998 og hefur fylgzt meš žróun mįla samfellt sķšan.  Afleišingarnar af aukningu CO2 į loftslag jaršar hafa oršiš augljósari frį įri til įrs, sem leiddi til Parķsarsamkomulagsins sögulega į COP-20 įriš 2015. Grunnur žess er, aš stöšva beri mešaltalshlżnun andrśmsloftsins af mannavöldum innan viš 1,5°C-2,0°C.  Reynslan sķšan af įhrifum hlżnunar hefur fest nešri višmišunarmörkin ķ sessi sem ešlilega kröfu, en forsendurnar, til aš hśn verši aš veruleika eru óskhyggja aš óbreyttu efnahagsumhverfi."  

Žaš er ofeinföldun į flóknu kerfi andrśmsloftsins aš tengja breytingar į hitastigi žess einvöršungu viš hękkun koltvķildisstyrks og segja mį, aš gervihnattamęligögn dr John Christy afsanni žessi sterku tengsl, žvķ aš aušvitaš jókst koltvķildisstyrkurinn mjög į tķmabilinu 1994-2012, žegar hitastigiš jókst ekkert. Sem dęmi mį nefna, aš vatnsgufa-H2O er öflug gróšurhśsalofttegund og viš upphitun eykst geislun śt ķ geiminn meš hitastiginu ķ 4. veldi, svo aš kerfiš leitar jafnvęgis ķ staš žess aš stefna ķ stjórnlausa upphitun, eins og IPCC og ašrir dómsdagsspįmenn halda fram. Allar dómsdagsspįr į žessu sviši sem öšrum hafa oršiš sér til skammar, en samt valdiš ótta, einkum ungvišisins. 

Žorsteinn Sęmundsson, stjörnufręšingur, viršist yfirleitt hafa mikiš til sķns mįls, žegar hann stingur nišur penna.  Ķ örgrein ķ Morgunblašinu gagnrżnir hann žaš réttilega, aš nś viršast stjórnvöld ętla aš skuldbinda Ķslendinga til aš greiša ķ loftslagsbótasjóš, fyrir aš hafa stušlaš aš hękkun koltvķildisstyrks ķ andrśmslofti, upphęš, sem gęti numiš įrlega mrdISK 3-4.  Ķ ljósi sögunnar er žetta fįheyrt.  Žaš sżnir, hversu leišitamur loftslagsrįšherrann er og laus viš aš hafa nokkurt leištogabein ķ nefinu, aš honum žótti ķ kjölfar samžykktar um žetta ķ Sharm El Sheikh sjįlfsagt aš skuldbinda landsmenn ķ žessa veru. 

Žorsteinn Sęmundsson er annarrar skošunar.  Téš grein hans, 28.11.2022:

"Fjįrmunum kastaš į glę",

hófst žannig:

"Skiptar skošanir eru um žaš, hve mikinn žįtt mannkyniš eigi ķ hękkušu hitastigi hér į jöršu.  Sjįlfur hallast ég aš žvķ, aš žessi žįttur vegi bżsna žungt, en vil žó engan veginn fullyrša žaš.  Hitt žori ég aš fullyrša, aš mannlegar ašgeršir til aš hamla gegn hitahękkuninni eru dęmdar til aš mistakast.  Ķ fyrsta lagi eru žęr žjóšir, sem mestri loftmengun valda, ekki virkir žįtttakendur ķ ašgeršunum.  Ķ öšru lagi er engin von til žess, aš ašrar žjóšir fylli upp ķ skaršiš, žvķ aš žaš myndi ógna hagvexti žeirra. 

Aš viš Ķslendingar tökum žįtt ķ žessum ašgeršum, er hreinasta hneyksli, eins og ég hef įšur fjallaš um ķ blašagrein: "Barnaskapur og sjįlfsblekking", Mbl. 2.4.2022.  Um 90 % af orkunotkun okkar er laus viš alla mengun.  Viš stöndum bezt allra žjóša ķ žvķ efni."

Žorsteinn telur tilraunir til aš draga śr heimslosun CO2 dęmdar til aš mistakast, og viš žaš mį bęta skrżtinni višskiptahugmynd um aš flytja CO2 inn til Ķslands, blanda žaš viš mikiš vatnsmagn og dęla blöndunni nišur ķ jöršina ķ von um, aš blandan umhverfist žar ķ grjót.  Žessi ašferš er einfaldlega allt of dżr og krefst of mikillar orku og vatns. Sį, sem hefur fyrir žvķ meš erfišismunum aš draga CO2 śt śr afsogi, mun fremur kjósa aš selja žaš til framleišslu į rafeldsneyti ķ grennd viš sig en aš senda žaš til Ķslands. Varšandi "syndaaflausn" koltvķildislosara spyr Žorsteinn, hvar žessi vitleysa endi eiginlega ?  Fégreišslur af žessu tagi eru dęmdar til aš verša spillingu aš brįš.  Viš getum notaš žetta fé betur hérlendis ķ sjóvarnargarša vegna hękkandi sjįvarstöšu.    

 Einn žeirra, sem sótti messu loftslagskirkjunnar ķ Egyptalandi nś ķ vetur, COP-27, var Bergžór Ólason, Alžingismašur.  Hann er žó ekki ķ žessum sértrśarsöfnuši. Pistill eftir hann birtist į ritstjórnarsķšu Morgunblašsins 28. nóvember 2022 undir fyrirsögninni:

"Loftslagskirkjan messar ķ Egyptalandi",

og hófst žannig:

"Fyrir réttri viku bįrust fréttir af žvķ, aš "öržreyttir" samningamenn hefšu nįš nišurstöšu um s.k. loftslagsbótasjóš į COP27, loftslagsrįšstefnu Sameinušu žjóšanna [SŽ] ķ Sharm El-Sheikh ķ Egyptalandi. 

En nišurstöšu um hvaš ?  Uppleggiš er, aš ķ sjóšinn renni 100 mrdUSD/įr frį žróušum žjóšum til hinna vanžróušu, sem verša fyrir tjóni af völdum vešurtengdra atburša.  Žaš samsvarar 11-földum fjįrlögum Ķslands [2022], įrlega !

Ef mrd 1,5 jaršarbśa af mrd 8,0 stendur undir žessum greišslum, mį reikna meš, aš hlutur Ķslendinga verši į 4. mrd įrlega hiš minnsta [hlutfall gefur 3,6 mrdISK/įr].  Höfšu embęttismennirnir, sem žarna sįtu dagana langa, umboš til aš skuldbinda rķkissjóš meš žessum hętti ?"

Žaš er tvöföld įstęša fyrir žvķ, aš glórulaust er aš snara žessum fjįrmunum śr skuldugum rķkissjóši, sem žessi misserin er rekinn meš miklum halla. 

Ķslendingar voru fįtękastir Evrópužjóša um aldamótin 1900, enda höfšu žeir mannsaldurinn į undan oršiš fyrir um fjóršungsblóštöku, er atorkufólk hrökklašist til Vesturheims undan kulda (hafķsįr), skorti į jaršnęši og atvinnuleysi.  Išnvęšing hófst hér ekki aš kalla fyrr en eftir Sķšari heimsstyrjöldina, og var hśn knśin įfram meš endurnżjanlegum orkulindum.  Nokkru fyrir styrjöldina var fariš aš draga śr notkun kola og olķu meš upphitun hśsnęšis meš heitu vatni śr išrum jaršar.  Žannig var žróunin hérlendis meš ósambęrilegum hętti viš önnur Vesturlönd og fįrįnlegt aš lįta Ķslendinga borga einhvers konar "syndaaflausn", į mešan stórmengarar į borš viš Kķna, Indland, Indónesķu og Brasilķu er taldir til žróunarlanda og eru undanžegnir greišslum ķ žennan sjóš. 

Sjóšur į borš viš žennan bżšur heim mikilli spillingarhęttu, og žaš er hętt viš stórfelldri misnotkun fjįr og litlum framkvęmdum af viti til aš ašlaga ķbśana og lönd žeirra aš breyttum ašstęšum. 

 

 

 


Tękni virkjana er grundvallaratriši fyrir žęr

Ašferširnar viš aš framleiša rafmagn śr orkulindum nįttśrunnar eru ešlisólķkar, eru žess vegna mishagkvęmar og fyrirferš žeirra ķ nįttśrunni er ólķk. Aš framleiša rafmagn meš afli fallvatns gefur langhęstu nżtnina viš raforkuvinnslu af žekktum ašferšum.  Sś ašferš er lķka óumdeilanlega endurnżjanleg, og vatnsrennsliš į Ķslandi gęti fariš vaxandi meš hlżnandi vešurfari vegna meiri śrkomu og aukinnar brįšnunar jökla. Um hitafariš er žó ómögulegt aš spį meš góšri vissu, žvķ aš öflugri įhrifavaldar en koltvķildisstyrkur ķ andrśmsloftinu leika lausum hala.

Orkan, sem virkjuš er ķ žessu tilviki, er mismunur į stöšuorku vatns į 2 stöšum meš mismunandi hęš yfir sjó og mį lżsa sem E=mgh, žar sem m=massi vatnsins į orkuvinnslutķmabilinu, g=9,8 m/s2 hröšun vegna ašdrįttarkraftar jaršar og h=hęšarmunurinn, sem virkjašur er.  Nżtnin er allt aš 90 %. 

Žaš žykir įhrifamikiš aš virša fyrir sér og hlusta į vatn falla fram af stöllum, og žaš er einmitt sś upplifun, sem fer forgöršum ķ mismiklum męli viš virkjun fallvatna.  Yfirleitt eru ķslenzkar vatnsaflsvirkjanir žó afturvirkar aš žessu leyti. Ef 20 %-30 % mešalrennslis er hleypt ķ gamla farveginn, verša fęstir varir viš nokkra breytingu.  Bergbrśnin slitnar viš nśning vatnsins, og žess vegna seinka vatnsaflsvirkjanir eyšingu fossa. Landžörfin er tiltölulega lķtil eša innan viš 0,01 km2/GWh/įr. 

Nżtni jaršgufuvirkjana er ašeins um 16 %, ef jaršgufan er ašeins notuš til aš framleiša rafmagn, en meš žvķ aš nżta alla varmaorku gufunnar ķ žrepum og til upphitunar hśsnęšis mį hękka nżtnina upp ķ 40 % og jafnvel hęrra, ef virkjun sendir frį sér bašvatn, eins og Svartsengisvirkjun. 

Hver borhola gefur yfirleitt um 5,0 MWe ķ byrjun, en reynslan er sś, aš afköst borholanna dvķna meš tķmanum, e.t.v. um 4 %/įr, og žį žarf aš śtvķkka borsvęšiš og fjölga holum, žegar afkastarżrnunin er oršin óvišunandi.  Hver borholureitur er yfirleitt um 1,0 km2, svo aš landžörfin er a.m.k. 0,03 km2/GWh/įr.

Sólarhlöšur munu aldrei framleiša umtalsvert mikiš rafmagn į Ķslandi vegna hnattlegu og vešurfars.  Nżtni žeirra er um žessar mundir um 40%.

Eldsneytisknśnum vararafstöšvum er aftur tekiš aš fjölga hérlendis, žvķ aš afhendingaröryggi rafmagns frį stofnkerfi landsins helzt ekki ķ hendur viš žarfir atvinnulķfsins og hitaveitna meš engan eša takmarkašan jaršhita.  Žetta kom sķšast berlega ķ ljós veturinn 2021-2022, žegar orkuskortur varš, žvķ aš mišlunarlóniš Žórisvatn fylltist ekki haustiš 2021 vegna mikils įlags į raforkukerfiš og innrennslis undir mešallagi. Sama sagan gerist nś, žótt foršinn sé meiri nś ķ upphafi vatnsįrs (október) en į sama tķma ķ fyrra.  Eftirfarandi óbjörgulegu lżsingu er nś ķ október 2022 aš finna į heimasķšu Landsvirkjunar og er ķ raun falleinkunn fyrir stjórnun orkumįla ķ landinu, žvķ aš stašan minnir į įstandiš fyrir hįlfri öld:

"Aflstaša vinnslukerfis Landsvirkjunar er tvķsżn, og er śtlit fyrir, aš vinnslukerfiš verši ašžrengt ķ afli į hįannatķmanum ķ vetur.  Žvķ gęti žurft aš takmarka framboš į ótryggšri orku, ef įlag veršur meira en tiltękt afl vinnslukerfisins nęr aš anna."

Stjórnvöld hafa tögl og hagldir ķ orkukerfinu meš rįšuneytum, Orkustofnun og rķkisfyrirtękinu Landsvirkjun. Žetta er afleišingin.  Orkukerfi hangandi į horriminni tęknilega séš žrįtt fyrir mjög góša fjįrhagslega afkomu, svo aš nóg fé er aš finna ķ virkjanafyrirtękjunum til aš fjįrfesta ķ nżjum virkjunum.  Stjórnmįlamenn og embęttismenn lifa ķ sżndarveruleika og skortir lagni og dug til aš bjarga žjóšinni śr žeirri sjįlfheldu, sem hśn er ķ meš orkumįl sķn. 

Žeir blašra um orkuskipti, sem allir vita aš jafngilda auknu įlagi į raforkukerfiš, en raforkukerfiš er svo mikiš lestaš um žessar mundir, aš žaš getur brostiš, žegar hęst į aš hóa, sem veršur vęntanlega ķ desember-febrśar, og stašan veršur enn verri į nęstu įrum, žvķ aš įlag vex meš hagvexti, en aflgetan til mótvęgis vex hęgar en žörf er į. 

Öfugt viš blašriš ķ stjórnmįlamönnum og embęttismönnum um orkuskipti žżšir žetta einfaldlega, aš olķunotkun landsmanna mun aukast į nęstu 5 įrum, og žar meš er loftkennd markmišssetning um 0,4 Mt/įr minni olķunotkun 2030 en nśna farin ķ vaskinn.  Žaš er jafnframt afar hępiš, aš hęgt verši aš sjį innanlandsfluginu fyrir öruggu rafmagni og/eša  rafeldsneyti, eins og forrįšamenn innanlandsflugsins žó óska eftir, į žessum įratugi. Fiskeldiš žarf um 1/10 af raforkužörf innanlandsflugsins undir lok žessa įratugar til rafvęšingar bįta, skipa og pramma starfseminnar.  Žaš er ekki einu sinni vķst, aš ķslenzka raforkukerfiš, orkuvinnslan, flutningskerfiš og dreifikerfiš, muni hafa getuna til aš anna žessari žörf, um 25 GWh/įr, įšur en žessi įratugur er į enda.

 Hvernig vęri nś, aš viškomandi opinberir starfsmenn girši sig ķ brók og hętti aš lóna og góna į umsókn Landsvirkjunar um virkjunarleyfi ķ Nešri-Žjórsį į žeim staš, sem sérfręšingar hafa meš hönnun sinni stašsett einhvern įlitlegasta virkjunarkost, sem nś stendur landsmönnum til boša, Hvammsvirkjun, 95 MW, eftir hįlfs annars įrs afgreišslutķma ?

Aš sķšustu skal hér minnzt į vindmyllur, en ofangreind kreppa ķslenzkra orkumįla er nś notuš til aš auka žrżsting į leyfisveitendur fyrir vindmyllužyrpingar.  Žaš sżnir öfugsnśning landverndarmįla į Ķslandi, aš meš žvķ aš žvęlast endalaust fyrir flutningslķnum, jaršgufuvirkjunum og vatnsorkuverum hafa andstęšingar allra handa orkuframkvęmda hérlendis nś fęrt forgöngumönnum vindmyllužyrpinga sterk spil į hendi til aš afvegaleiša leyfisveitendur, svo aš žeir fórni meiri hagsmunum fyrir minni. 

Nżtni vindmyllužyrpingar į landi hefur yfirleitt veriš um 25 % af tiltękri frumorku vindsins.  Žessa nżtni mį hękka meš žvķ aš lengja biliš į milli žeirra til aš draga śr hvirfilįhrifum, og er nś tališ, aš tķfalt žvermįl hringsins, sem spašaendarnir mynda į snśningi sķnum, dugi til hįmörkunar nżtninnar m.v. annaš óbreytt, en spašahönnunin og stżring blašskuršarins hefur lķka įhrif į nżtnina. 

Nokkuš mikillar bjartsżni viršist gęta hjį sumum forkólfa vindmyllužyrpinganna hérlendis um nżtingu fjįrfestingarinnar eša m.ö.o. nżtingu uppsetts afls og hafa sézt tölur upp ķ 48 %.  Žį viršast viškomandi ekki taka tillit til žess, aš stöšva veršur hverja vindmyllu a.m.k. įrlega fyrir įstandsskošun og samkvęmt https://www.exponent.com mį bśast viš įrlegum stöšvunartķma vegna įstandsskošunar og višgerša vindmylla um 400 klst, sem žį nįlgast 5 % af įrinu, en mest munar um ķ rekstri vindmylla, aš vindstyrkurinn er ekki alltaf į žvķ bili, sem full afköst gefur.  Sumir įhugasamir vindmylluforkólfar hérlendis viršast ętla aš velja tiltölulega stórar vindmyllur, og žį mį bśast viš hęrri bilanatķšni samkvęmt ofangreindum hlekk. Landžörf vindmyllužyrpingar er langmest allra tęknilegra virkjanakosta į Ķslandi eša um 0,1 km2/GWh/įr m.v. lķtil gagnkvęm hvirfilįhrif.

Žaš er ekki vķst, aš Ķsland sé jafn vel falliš til vindmyllurekstrar og sumir viršast gera sér ķ hugarlund, og mį žį nefna sviptivinda, sandfok, slyddu og ķsingu, og allt žetta getur hleypt bęši stofnkostnaši og rekstrarkostnaši upp. Fyrir nokkru įętlaši höfundur žessa pistils kostnaš rafmagns frį žyrpingu meš 4,0 MW vindmyllum 50 USD/MWh.  Žetta heildsöluverš raforku er afar svipaš og smįsöluverš raforku til höfundar um žessar mundir, svo aš ekki veršur séš, aš vindmyllur geti keppt viš ķslenzkar jaršgufu- og vatnsaflsvirkjanir į markaši, žar sem jafnvęgi rķkir į milli frambošs og eftirspurnar, en žvķ er reyndar alls ekki aš heilsa į Ķslandi nśna, eins og fram kom framar ķ žessum pistli.  Vęntanlegir vindmyllufjįrfestar hér skįka ķ žvķ skjólinu.   

 

  

 

 


Hvöss gagnrżni į stjórnvöld

Varažingmašur Sjįlfstęšisflokksins ritaši yfirvegaša og afar hvassa gagnrżni į ķslenzk stjórnvöld fyrir framgöngu žeirra ķ Kófinu ķ Morgunblašiš 16. september 2022.  Žann 12. september 2022 birtist ķ Norgunblašinu beitt gagnrżni Gušmundar Karls Snębjörnssonar, sérfręšings ķ heimilislękningum, į sóttvarnaryfirvöld fyrir illa rökstudda įstrķšu žeirra fyrir bólusetningum barna gegn C-19, žótt börnum, įn tillits til heilsufars žeirra, sé nįnast engin hętta bśin af SARS-CoV-2 veirunni, sem veldur C-19, en geti hins vegar hęglega bešiš alvarlegt heilsutjón af mRNA-bóluefnunum, sem enn eru į tilraunastigi og hafa reynzt gagnslaus öllum aldurshópum innan hįlfs įrs frį bólusetningu. Žessi bóluefni veršur aš telja misheppnuš, og žaš er eitthvaš bogiš viš žaš, aš lyfjaišnašurinn skuli komast upp meš aš markašssetja svo svikna vöru. 

Fyrirsögn svipugangagreinar Arnars Žórs Jónssonar, lögmanns og varažingmanns sjįlfstęšismanna ķ SV-kjördęmi, var tępitungulaus:

"Réttarrķkiš rišar į fótunum".

Ķ lok inngangs stóš žetta:

"Samkvęmt śtgefinni dagskrį [um Lagadaginn 23.09.2022] stendur ekki til aš ręša žar um mįl mįlanna, ž.e. augljósa hnignun réttarrķkisins ķ kórónuveirufįrinu. Meš žögninni kallar "lögfręšingasamfélagiš" yfir sig įfellisdóm og tortryggni lķkt og sį, sem ber ķ bresti nišurnķddrar byggingar meš žvķ aš sparsla ķ sprungurnar."

Žaš er umhugsunarefni, aš samtök lögfręšinga eša stęrri hópur lögfręšinga skuli ekki hafa séš įstęšu til aš leiša samborgurum sķnum og žar meš stjórnmįlamönnum fyrir sjónir, aš heilbrigšisyfirvöld landsins fóru offari ķ Kófinu, sviptu borgarana dżrmętu einstaklingsfrelsi, atvinnufrelsi og mannréttindum, og beittu viš žetta "heilažvotti" ķ nafni vķsinda, sem voru ekki fyrir hendi. Hvaša hagsmunir lįgu žar aš baki ?

Žetta reyndist valda einstaklingum og fyrirtękjum grķšarlegu fjįrhagstjóni og skapaši heilsufarsleg og félagsleg vandamįl. Ķ heilbrigšiskerfinu var forgangsrašaš meš ęrnum tilkostnaši til žess aš fįst viš tiltölulega hęttulķtinn sjśkdóm, en žį sįtu ašrar greiningar og mešferšir, jafnvel viš hęttulegri sjśkdómum, į hakanum.  Afleišingin varš sś, aš daušsföll hafa vķša aldrei veriš fleiri eftir rénun C-19. 

Bent var į hęttuna į žessu į žessu vefsetri og vķsaš ķ rannsóknir, og Žorsteinn Siglaugsson o.fl. voru lķka ötulir aš vara viš žessu.  Ašgeršir heilbrigšisyfirvalda snerust žannig algerlega ķ höndunum į žeim. Ķ nęsta fįri veršur framkvęmdavaldiš aš halda haus og gęta sķn aš hlaupa ekki śt um vķšan völl ķ heimildarleysi. Veikum stjórnmįlamönnum og embęttismannastéttinni hęttir viš žvķ. 

"Žessi ummęli [forstjóra Heilsugęslu höfušborgarsvęšisins um, aš "hręšsluįróšri" hafi veriš beitt] stašfesta, aš yfirvöld hér į landi hafa beitt stjórnarfarslega ólögmętum ašferšum til aš stżra hegšun borgaranna; meš öšrum oršum inngripum og athöfnum, sem hvorki eiga sér višhlķtandi lagastoš né byggjast į hlutlęgum og mįlefnalegum sjónarmišum auk žess aš falla į margžęttum prófum mešalhófsreglu, sem einnig hefur talizt til mikilvęgustu forsendna mannréttindaverndar.  Grundvallarreglur stjórnskipunarinnar og undirstöšur lżšręšis og mannréttinda, eins og lögmętisregla, hlutlęgnis- og réttmętisregla, sem og mešalhófsreglur, viršast hafa veriš mölbrotnar į altari faraldursfręši og rörsżni, sem hvorki į skylt viš lżšręši né lögmętisforsendur. Hvert, sem litiš er, mį sjį, hvernig stjórnvöld meš dyggri ašstoš meginstraumsfjölmišla, hafa beitt įróšri og ritskošun. Skipulega hefur veriš ališ į ótta, vķsindaleg rökręša bęld nišur, pólitķsk rökręša vęngstżfš og heilbrigšar efasemdir śthrópašar." 

   Žaš eru engar smįręšis įsakanir į hendur stjórnvöldum, sem žarna eru settar fram.  Mistök stjórnvalda ķ Kófinu eru ķ raun meiri en ķ ašraganda Hrunsins 2008, žvķ aš žar var alvarlegasta įkęran sś, aš ekki hefši veriš bošaš til rķkisstjórnarfundar um tiltekiš mįlefni.  Hér viršast lög um rįšherraįbyrgš vissulega aftur koma til įlita, og ķ žetta sinn verša žaš stöllurnar ķ VG, sś sem sat ķ stóli forsętisrįšherra og gerir enn, og sś sem sat žį ķ stóli heilbrigšisrįšherra, sem verša aš svara til saka.

Žaš er slįandi, aš Umbošsmašur Alžingis skyldi ekki ranka viš sér žegar įriš 2020.  Žaš var bara einn žingmašur, Sigrķšur Andersen, sem hafši sig verulega ķ frammi til aš gagnrżna ašgeršir sóttvarnaryfirvalda og spyrja gildra spurninga, bęši efnislega og lagalega.  Žessi doši žjóšfélagsins er vįboši, sem taka ber mark į. Arnar Žór kallar fyrirbęriš "lżšręšishrun" og telur žaš einkenna Vesturlönd ķ heild.  Hér skal benda į, aš ekki mį kemba öllum meš einum kambi.  Hjaršhegšun og móšursżki įttu einna sķzt uppdrįttar ķ Svķžjóš.  Žar var gripiš til einna minnstra skeršinga į persónulegu frelsi fólks og starfsemi fyrirtękja.  Nišurstašan, męld ķ žróun heildar daušsfalla, er sķzt Svķžjóš ķ óhag.  Flumbrugangur og ofstęki ķslenzkra og fleiri  sóttvarnaryfirvalda var lżšheilsulegt vindhögg. Hver gręddi į žessum ósköpum ?  

"Stjórnar- og eftirlitsstofnanir rķkisins, sem ętlaš er aš verja almannahagsmuni, hafa snśizt gegn almenningi og žeim gildum, sem stjórnskipunin er grundvölluš į.  Fjölmišlar hafa ķ auknum męli oršiš hįšir rķkisvaldinu um afkomu sķna og gerzt gagnrżnislausar mįlpķpur stjórnvalda.  Lyfjaišnašurinn hefur fengiš aš lįta greipar sópa um almannafé ķ boši yfirvalda.  Lęknar og heilbrigšisyfirvöld hafa brugšizt hlutverki sķnu meš žvķ aš einblķna į sprautur, grķmur og innilokun heilbrigšis [einkennalausir sendir ķ sóttkvķ į grundvelli ónįkvęmra greininga (PCR) - innsk. BJo] einkennalauss fólks ķ staš žess aš męla meš sólarljósi, D-vķtamķni, hollu mataręši og fyrirbyggjandi snemmmešferšum. Allt hefur žetta gerzt įn žess, aš nokkur gagnrżni hafi heyrzt frį hįskólamönnum og įn nokkurrar sjįanlegrar višleitni stjórnvalda til aš framkvęma višunandi kostnašar -og įbatagreiningu."    

Žetta er flengjandi gagnrżni į heilbrigšisgeirann hérlendis og stjórn hans m.a. fyrir gįlausa mešferš fjįr.  Grķšarlegum fjįrmunum var variš til kaupa į meingöllušum bóluefnum, sem skilaš hafa litlum og umdeilanlegum įrangri og valdiš mörgum heilsutjóni, ef ekki fjörtjóni, enda um tilraunaefni į neyšarleyfi aš ręša.  Žannig mį segja, aš grķšarleg og fordęmalaust umfangsmikil tilraun į mannfólki hafi įtt sér staš, sem veršur aš telja sišlaust athęfi.  "Cuo bono" spuršu Rómverjar, žegar žeir voru hissa į einhverju ?

  Lyfjaišnašurinn spilaši undir žessum söng heilbrigšisyfirvalda og gręddi óhemju fé į svikinni vöru sinni.  Žetta fé sįldrast vķša, og žar eru ekki öll kurl komin til grafar ķ Evrópu og vķšar.  Segja mį, aš žessi mįl séu į óvišunandi spori.  Er kvķšvęnlegt aš hugsa til nęsta faraldurs, sem gęti oršiš virkilega skęšur, ef stjórn varnanna į aš verša meš sama markinu brennd. Hverjir hafa heišarleika, getu og žekkingu til aš fara ofan ķ saumana į žessari ömurlegu reynslu af sóttvörnum hérlendis meš žaš ķ huga aš smķša betri, traustari og löglegar varnir ? 

"Į bak viš embęttisvaldiš og sérfręšingana standa skuggastjórnendur, sem ķ krafti aušvalds og valdaįsęlni krefjast undirgefni og samręmdra ašgerša į alžjóšlegan og fordęmalausan męlikvarša.  Bęši austan hafs og vestan eru sjįanleg daušamörk į lżšręšinu.  Óheillavęnleg skautun (pólarķsering) hefur oršiš į stjórnmįlasvišinu, žar sem vinstri- og hęgrimenn skiptast į aš vęna hver annan um öfgar (fasisma/kommśnisma)." 

Žarna er hreint śt sagt lżst rotnu samfélagi.  Žaš veršur aš stinga į kżlinu og leyfa greftrinum aš vella śt.  Aš réttu ęttu Alžingismenn aš hafa forgöngu um žaš.  Hafa žeir vilja, žekkingu og žor ?  Margir žeirra eru lķtilla sanda og sęva og velta sér upp śr lżšskrumi, en eftir žį liggur ekkert uppbyggilegt.  Vinstri menn eru ólķklegri til afreka ķ žessa veru, enda margir hverjir hallir undir embęttismannavaldiš innlenda og erlenda (ESB).  Eini mannsbragurinn ķ Kófinu var aš hęgri mönnum, og žar skaraši Sigrķšur Andersen fram śr. Žaš žarf slķkan bóg til aš hrista upp ķ žvķ samansśrraša rotna kerfi, sem Arnar Žór lżsir įferšinni į aš ofan. Ķ lok žessarar sprengjugreinar reit hann:

"Samruni rķkisvalds og stórfyrirtękja, sem nś žegar hefur sogaš milljarša [ISK] śr rķkissjóši, hefur vakiš upp grįšugan óvętt og kallaš stórkostlegan hįska yfir lög okkar og rétt.  Ritskošun, įróšur og valdstżring hefur nįš žvķ stigi, aš lżšręšislegt stjórnarfar og borgaralegt frelsi er ķ stórhęttu.  Til kollega minna ķ "lögfręšingasamfélaginu" vil ég segja žetta: žaš er betra aš sjį sannleikann, žótt hann sé svartur, en aš lifa ķ blekkingu og žegja."

Žetta er beittasta gagnrżni, sem birzt hefur um langa hrķš į lögfręšingastéttina, embęttismenn og valdsmenn rķkisins. Embętti sóttvarnarlęknis, vafalaust meš samžykki landlęknis, hefur įkvešiš aš beita sér fyrir bólusetningu barna gegn C-19. Eins og Gušmundur Karl Snębjörnsson, sérfręšingur ķ heimilislękningum, hefur sżnt fram į, finnast engin lęknisfręšileg rök fyrir žeirri įkvöršun. Viš leit į skżringum beinast žį böndin aš įlyktun Arnars Žórs hér aš ofan um "samruna rķkisvalds og stórfyrirtękja". Žessi rotna staša er óvišunandi fyrir skattborgarana og neytendur hinnar opinberu heilbrigšisžjónustu.  Žaš eru svo grķšarlegir hagsmunaįrekstrar ķ hinum opinbera heilbrigšisgeira aš koma ķ ljós, t.d. viš lyfja- og bóluefnavišskipti, aš traust til hans og heilbrigšisstefnu rķkisins hefur bešiš hnekki.  Mikil mišstżring į miklu opinberu fé bżšur upp į mikla spillingu.  Žaš er lįgmark, aš embęttismenn, eins og landlęknir og sóttvarnarlęknir, geri hreint fyrir sķnum dyrum, žegar fyrirspurnum er beint til žeirra, eins og heimilislęknirinn Gušmundur Karl gerši ķ Morgunblašsgrein sinni 12.09.2022. 


Ferli įkvaršanatöku ķ lżšręšisrķki

Arnar Žór Jónsson, lögmašur og varažingmašur sjįlfstęšismanna ķ SV-kjördęmi (Kraganum), hefur reynzt eljusamur talsmašur einstaklingsfrelsis og lżšręšis ķ hefšbundnum vestręnum skilningi. Hann hefur išulega ķ ręšu og riti, į "öldum ljósvakans" og į sķšum Morgunblašsins vakiš athygli į veikleikum ķ stjórnarfari landsins, sem žó eru ekki bundnir viš Ķsland, sem kalla mętti śtžynningu lżšręšisins og felast ķ śthżsingu raunverulegrar stefnumörkunar rķkisins frį Alžingi eša rįšherrum, sem standa žurfa Alžingi reikningsskap gerša sinna samkvęmt Stjórnarskrį lżšveldisins, til embęttismanna innanlands og utan. Meš erlendum embęttismönnum er hér įtt viš framkvęmdastjórn Evrópusambandsins (ESB) og stofnanir og embęttismenn į hennar vegum, sem meš įkvöršunum sķnum, reglugeršum og tilskipunum, eru oršnir įhrifarķkir um lagasetningu į Ķslandi vegna innleišingar Alžingis į reglum Innri markašar EES (Evrópska efnahagssvęšisins), sem Ķsland er ašili aš sķšan 1994. Hér verša ašeins tekin 3 dęmi um innlenda embęttisfęrslu, sem  vitna um gagnrżniverša embęttisfęrslu ķ ljósi krafna um lżšręšislegar heimildir.  

Samkvęmt innleišingu Alžingis į Orkupakka 3 (OP3) haustiš 2019 (Orkulöggjöf ESB į žeim tķma.  Nśgildandi orkulöggjöf ESB er OP4, sem hefur enn ekki veriš innleidd ķ EFTA-rķkjum EES vegna skorts į pólitķskum stušningi viš žaš į Stóržinginu og innan norsku rķkisstjórnarinnar.) skal Orkumįlastjóri vera fulltrśi ACER-Orkustofnunar ESB į Ķslandi og sjį til žess, aš įkvęšum gildandi orkupakka sé framfylgt į landinu.  Žar er eindregiš męlt meš orkukauphöll fyrir raforku, ž.e. aš markašurinn įkvarši orkuveršiš į hverri klukkustund sólarhringsins.  Viš afbrigšilegar ašstęšur, eins og nś rķkja ķ Evrópu, hefur žetta fyrirkomulag reynzt neytendum herfilega illa og rafmagniš, eins og jaršefnaeldsneytiš, oršiš žungur fjįrhagsbaggi į mörgum heimilum.

Nś eftir žinglok ķ vor bregšur svo viš, aš Landsnet (undir eftirliti Orkumįlastjóra) kynnir til sögunnar nżja undirstofnun sķna, sem ętlaš er aš innleiša žetta markašsfyrirkomulag į Ķslandi. Ķ ljósi žess, aš viš nśverandi ašstęšur orkumįla į Ķslandi (orkuskort) eru mestar lķkur į, aš veršmyndun rafmagns eftir skammtķma framboši og eftirspurn muni leiša til umtalsveršra hękkana į mešalverši rafmagns į Ķslandi, er vert aš spyrja, hvort ešlilegt sé, aš embęttismenn vaši įfram meš žetta mįl įn žess, aš Alžingi hafi fjallaš um žaš sérstaklega ?  Mįliš er a.m.k. einnar vandašrar įhęttugreiningar virši. 

Žann 23. jśnķ 2022 ritaši Arnar Žór Jónsson grein ķ Morgunblašiš undir fyrirsögninni:

"Engin stemning ?".

Hśn hófst žannig:

"Ķ vištali viš RŚV 16. jśnķ sl. lét Žórólfur Gušnason, sóttvarnalęknir, žau ummęli falla, aš ekki yrši gripiš til takmarkana "strax" vegna fjölgunar Covid-smita. Slķkt réšist af "žvķ, hvernig faraldurinn žróast".  Ķ beinu framhaldi sagši Žórólfur "alveg ljóst, aš žaš er engin stemning fyrir neinum takmörkunum ķ žjóšfélaginu, eša hvar sem er".  Įstęša er til aš vekja athygli almennings į žessum sķšastnefnda "męlikvarša" sóttvarnalęknis, sem hann hefur raunar ķtrekaš vķsaš til ķ öšrum vištölum."

Žaš er lķka įstęša til aš fetta fingur śt ķ žį įrįttu frįfarandi sóttvarnarlęknis aš tala um naušsyn žjóšfélagslegra takmarkana yfirvalda vegna pestar, sem mjög lķkist inflśensu, en getur, eins og flensan, leitt af sér żmis stig lungnabólgu, ef ónęmiskerfi lķkamans er veikt fyrir og lķkamann vantar D-vķtamķn.

  Samanburšarrannsóknir į višbrögšum yfirvalda vķša um heim gefa til kynna, aš heildardaušsföllum fękki ekki viš žjóšfélagstakmarkanir til aš stemma stigu viš C-19.  Žar sem yfirvöld reka haršżšgislega einangrunarstefnu vegna C-19, eins og ķ Kķna, grasserar pestin enn.  Žarna hefur ofurtrś į stjórnsemi yfirvalda leitt embęttismenn vķša į villigötur, en ašeins hjaršónęmi getur kvešiš žessa pest nišur (hjaršónęmi af völdum almennra smita, žvķ aš bóluefnin, sem kynnt hafa veriš til sögunnar, hindra ekki smit og veikindi).  

Bóluefnafarsinn gegn C-19 er kapķtuli śt af fyrir sig og ber keim af einhvers konar peningamaskķnu lyfjaišnašarins, sem yfirvöld hafa lįtiš ginnast til aš įnetjast (vanheilagt bandalag stórfyrirtękja, stjórnmįlamanna og embęttismanna til aš gręša į ótta almennings).  Bóluefnin veittu ekkert hjaršónęmi, sem žó var lofaš, m.a. af ķslenzka sóttvarnarlękninum, og ending žeirra ķ lķkamanum reyndist skammarlega skammvinn, enda var hśn horfin, eins og dögg fyrir sólu innan 3 mįnaša samkvęmt rannsóknum, sem sęnski lęknirinn Sebastian Rushworth hefur kynnt į vefsetri sķnu. 

Slęmar aukaverkanir bóluefnanna, ķ sumum tilvikum lķfshęttulegar, eru miklu algengari en af hefšbundnum bóluefnum.  Leyfisveiting fyrir almennri notkun žessara mRNA-bóluefna voru mistök, reist į allt of stuttum athugunartķma į virkninni.  Var žar samsęri į feršinni ?  Naušsynlegt er rannsaka žaš nišur ķ kjölinn.  Enn rįšleggur ķslenzki sóttvarnarlęknirinn örvunarkammt, nś žann 4. ķ röšinni meš žeim oršum, aš slķkt dragi śr einkennum C-19.  Eru vķsindalegar rannsóknir, sem hęgt er aš treysta, aš baki žeirri fullyršingu, eša eru žessar upplżsingar komnar frį hagsmunaašilum ?  Nś er allt annaš afbrigši į feršinni en Wuhan-śtgįfan, sem žróun bóluefnanna var snišin viš.  Žekkt er, aš flensusprautur eru gagnslausar, nema viš afbrigšinu, sem flensubóluefnin eru žróuš viš.

"Ummęlin um "stemningu" sem forsendu valdbeitingar opinbera žann stjórnarfarslega hįska, sem ķslenzk stjórnmįl hafa rataš ķ.  Žau eru til merkis um öfugžróun, sem beina veršur kastljósinu aš: Lżšręšiš deyr og réttarrķkiš sundrast, žegar vald og ótti sameinast; žegar stjórnvöld og stórfyrirtęki ganga ķ eina sęng [žaš virtist gerast ķ Kófinu-innsk. BJo]; žegar fjölmišlar ganga gagnrżnislaust ķ žjónustu valdhafa [geršist meš RŚV ķ Kófinu og vinstri slagsķšan žar keyrir śr hófi fram, enda lögbrot-innsk. BJo]; žegar fręšimenn kjósa starfsöryggi fremur en sannleiksleit; žegar embęttismenn setja eigin frama ofar stjórnarskrį; žegar óttasleginn almenningur afsalar sér frelsi og réttindum ķ hendur manna, sem boša "lausnir".  Allt eru žetta žekkt stef ķ alręšisrķkjum, žar sem stjórnvöld ala į ógn ķ žeim tilgangi aš treysta völd sķn."

 

Hafrannsóknarstofnun gegnir geisilega mikilvęgu hlutverki, enda starfa žar margir hęfir sérfręšingar.  Vķsindalegar nišurstöšur žeirra og rįšgjöf er žó ekki óumdeild, og žaš er mišur, žegar starfsmenn ķ sjįvarśtvegi sjį knśna til aš bera brigšur į réttmęti rįšlagšra aflamarka mismunandi tegunda. Hafró veršur aš leggja sig fram um aš śtskżra rįšgjöf sķna fyrir hagsmunaašilum ķ sjįvarśtvegi og fyrir eiganda aušlindarinnar, žjóšinni.  Rįšherrann hefur sķšasta oršiš, eins og į sviši sóttvarna, en veršur aš hafa žungvęg og hlutlęg mótrök til aš ganga ķ berhögg viš stofnanir rķkisins.  

Žann 23. jśnķ 2022 birtist haršorš grein ķ garš Hafró eftir Björn Jónasson, skipstjóra į Mįlmey SK1, og Įgśst Ómarsson, skipstjóra į Drangey SK2, undir fyrirsögninni:

"Rugluš rįšgjöf".

Hśn hófst žannig:

"Allan hringinn ķ kringum landiš erum viš sjómenn aš upplifa mokfiskerķ bęši grunnt og djśpt og nįnast į hvaša veišarfęri sem er.  Sjórinn er sem sagt kjaftfullur af fiski.  Į sama tķma įkvešur Hafrannsóknastofnun aš skera veišiheimildir ķ žorski nišur um 6 % til višbótar viš 13,5 % nišurskurš ķ fyrra.  Ķ karfa er nišurskuršurinn į milli įra hvorki meiri né minni 20 %, enda žótt hann mokveišist, hvar sem menn bleyta ķ veišarfęrum."

Žaš er ótvķręš jįkvęš afleišing lękkunar veišihlutdeildarstušuls nišur ķ 20 % af višmišunarstofni (višmišunarstofn žarf aš skilgreina į heimasķšu Hafró), aš fiskurinn skuli nś vera mun veišanlegri en įšur var.  Sérfręšingar Hafró hafa sagt, aš endurskošun į gömlum stórfiski upp į viš ķ įętlašri stofnstęrš hafi leitt til endurskošunar nišur į viš ķ višmišunarstofnstęrš (ekki sama og heildarstofnstęrš).  Žetta er nokkuš torskiljanleg śtskżring og kemur į sama tķma og "hafiš (landhelgin) er fullt af fiski".  Žaš er žess vegna engin furša, aš brigšur séu bornar į réttmęti žess aš draga śr fiskveišiheimildum į žessu og nęsta fiskveišiįri.  Hér stendur upp į Hafrannsóknarstofnun aš śtskżra nišurstöšur sķnar betur.  Žaš hefur veriš višurkennt af hįlfu stofnunarinnar, og um žaš birtist frétt ķ Morgunblašinu 24. jśnķ 2022 undir fyrirsögninni:

"Vill ręša viš sjómenn".

Fréttin hófst žannig:

"Forstjóri Hafrannsóknastofnunar vill efna til samtals viš sjómenn um rįšgjöf stofnunarinnar um hįmarksafla einstakra nytjategunda fiska.  Žorsteinn Siguršsson, forstjóri, segir, aš slķkt samrįš hafi veriš višhaft įšur og žaš žurfi aš endurvekja.  Hann segir žó spurningu, hvort žaš eigi aš vera ķ žvķ formi, sem var, eša meš öšru fyrirkomulagi."

Į heimasķšunni https://www.hafogvatn.is mętti vera kjarnyrt og skżr śtlistun į, hvers vegna Hafrannsóknarstofnun telur nś naušsynlegt aš draga śr veišum į nokkrum tegundum til aš tryggja sjįlfbęra nżtingu žessara stofna, og hvers vegna ekki hefur enn dregiš neitt śr veišanleika žeirra ķ lögsögunni. 

Sjįvarśtvegurinn er svo žjóšhagslega mikilvęgur og svo margir hafa lķfsvišurvęri sitt af nytjastofnum viš Ķsland, aš naušsynlegt er, aš almenningur skilji, hvaš sérfręšingar Hafró eru aš fara meš rįšgjöf sinni.

Höfundur žessa pistils er ekki ķ nokkrum fęrum aš draga réttmęti hennar ķ efa, enda hefur hśn veriš rżnd og samžykkt af sérfręšingum ICES-Alžjóša hafrannsóknarrįšsins.  Žaš mętti gjarna įrétta stefnumörkunina um žróun nytjastofnanna viš Ķsland, sem rįšgjöfin tekur miš af. Er sś stefnumörkun ęttuš frį Alžingi, rįšuneyti eša Hafrannsóknarstofnun ?

20100925_usp001  

    


Votlendisvitleysan

Loftslagsstefna stjórnvalda er botnlaust fśafen, į mešan stjórnvöld hafa jafnóskżra stefnu ķ virkjunarmįlum og reyndin er. Orkufyrirtękin treysta sér ekki til aš semja viš nżja višskiptavini eša gamla um višbótar forgangsorku, sem nokkru nemi. Sś staša bendir til, aš aflgeta kerfisins sé fullnżtt, žegar tekiš er tillit til naušsynlegs reišuafls og varaafls, sem jafnan veršur aš vera fyrir hendi ķ kerfinu til aš hindra of mikiš spennu- og tķšnifall eša beinlķnis skort, ef óvęnt atvik verša.

Samt er engin nż virkjun į döfinni yfir 10 MW.  HS Orka vinnur aš bęttri nżtingu, sem gęti aukiš afl til rįšstöfunar į nęstunni um u.ž.b. 35 MW.  Hér veršur engin gręn orkubylting, eins og stjórnvöld dreymir um, įn verulegra nżrra virkjana.  Meš ašgeršaleysi stjórnvalda ķ virkjunarmįlum og "rammaįętlanir" stjórnar og žings ķ tómarśmi mun raforkuskortur ķ landinu hamla hagvexti og orkuskiptum. 

Einn žįtturinn ķ "loftslagsstefnu" stjórnvalda er reistur į mjög ótraustum žekkingarlegum grunni, eins og rannsóknir ķslenzkra vķsindamanna eru nś aš leiša ķ ljós.  Žessi žįttur er "endurheimt votlendis" meš žvķ aš moka ofan ķ skurši.  Žessi ašgerš er ašallega kostuš af rķkissjóši į vegum s.k. Votlendissjóšs.  Rökin eru gripin śr lausu lofti, ž.e. frį bśrókrötum IPCC (International Panel on Climate Change-undirstofnun Sameinušu žjóšanna). 

Notašir eru stušlar frį IPCC til aš reikna śt minnkun losunar gróšurhśsalofttegunda viš "endurheimt votlendis" įn žess aš sannreyna žį viš ķslenzkar ašstęšur.  Žegar vķsindamenn taka nś til viš męlingar sķnar į bindingu og losun CO2-jafngilda hérlendis, komast žeir aš allt annarri nišurstöšu, sem gerir aš verkum, aš žegar ķ staš ętti aš stöšva fjįrśtlįt śr opinberum sjóšum til žessa flausturslega verkefnis.

Ķ nżlegri skżrslu Landbśnašarhįskóla Ķslands, "Langtķmatap kolefnis ķ framręstu landi" er gerš grein fyrir įfanga ķ rannsóknum hérlendis į losun śr žurrkušum mżrum, en miklu fleiri męlingar žarf til aš fį heildarmynd af žessari losun fyrir landiš allt aš teknu tilliti til aldurs skuršanna og frįgangs ofanķmokstursins. Bęndablašiš gerši rękilega grein fyrir žessum tķšindum 7. aprķl 2022, og er hér stušzt viš žį umfjöllun:

"Ķ rannsóknum, sem geršar voru bęši į framręstu og óröskušu landi, mį greina, aš įhrif gosösku ķ jaršvegi eru umtalsverš į kolefnisbindingu, rotnun og gaslosun.  Lofthiti er einnig veigamikill žįttur.  Žar kemur lķka fram, aš "engar losunarrannsóknir hafa veriš geršar į framręstu akurlendi (ž.m.t. framręstum tśnum) hér į landi".  Samt hafa stjórnvöld og ašrir sett ķtrekaš fram hįstemmdar fullyršingar um losun į framręstu landi į Ķslandi, og byggja žęr tölur alfariš į erlendum stušlum IPCC."  

Samkvęmt IPCC losar framręst land mólendis 20,9 t/ha CO2 og 29,0 t/ha tśns og akurlendis.  Samkvęmt Umhverfisstofnun nam heildarlosun į įbyrgš rķkisstjórnar Ķslands og samkvęmt višskiptakerfi ESB įriš 2019 4,7 Mt CO2eq og frį landi 9,1 Mt CO2eq, žar af 8,4 Mt CO2eq frį framręstum mżrum.  Žessi hįa tala er ašalįstęša žess, aš stjórnvöld hafa fallizt į aš veita fé til aš moka ofan ķ skurši.  Fullyrša mį, aš hśn er allt of hį, žótt ekki sé unnt enn žį aš setja fram įreišanlega mešaltölu fyrir landiš allt.

Nśverandi nišurstöšur ķslenzkra vķsindamanna sżna, aš losun śr framręstu ręktarlandi sé 3 t/ha CO2 ķ samanburši viš 29,0 t/ha CO2 hjį IPCC.  IPCC-stušullinn er 7 sinnum hęrri en sį ķslenzki fyrir mólendi, žannig aš leišrétta žarf tölur Umhverfisstofnunar meš margföldunarstušlinum 0,14, ž.e. losun frį žurrkušu landi gęti veriš nįlęgt 1,2 Mt CO2/įr ķ staš 8,4 Mt CO2/įr.  Mismunurinn er 7,2 Mt CO2/įr, sem er yfir 50 % meira en öll losun Ķslands, sem telja į fram samkvęmt Parķsarsamkomulaginu 2015. 

Meš flaustri hafa landbętur į vegum landbśnašarins veriš settar ķ slęmt ljós ķ umhverfislegu tilliti, nįnast settar ķ skammarkrókinn.  Žaš er lķklegt, aš umhverfislegur įvinningur af endurheimt votlendis sé hverfandi og jafnvel neikvęšur, žvķ aš eftir er aš draga frį losun endurmyndašs votlendis.  Žar er um aš ręša meira CH4 (metan) į flatareiningu en frį žurrlendinu, en CH4 er um 25 sinnum öflugri gróšurhśsalofttegund en CO2 fyrstu 3 įratugina ķ andrśmsloftinu (tekur efnabreytingum meš tķmanum). Svona fer fyrir loftslagsstefnunni, žegar blindur leišir haltan og sżndarmennskan ręšur för. 

Sżndarmennska fallins borgarstjórnarmeirihluta reiš hśsum ķ kosningabarįttunni.  Žaš var m.a.  tališ "borgarlķnu" til gildis, aš hśn mundi draga śr losun gróšurhśsalofttegunda. Žessu er žó alveg öfugt fariš.  Hvaš halda menn, aš upprif gatna og endurmalbikun muni valda mikilli losun CO2 eša aš tafir bķlaumferšar muni valda mikilli losun.  Bķlaflotinn er į leiš til rafvęšingar, svo aš žaš er ekki hęgt aš telja ķmyndaša minnkun aksturs fjölskyldnubķls borgarlķnunni til tekna ķ loftslagsbókhaldinu.  

Afturhaldiš ķ borginni hefur misbeitt skipulagsvaldi sķnu til aš tefja mjög fyrir Sundabraut og gösslašist įfram meš Vogahverfiš ķ veg fyrir Sundabraut, en gleymdi aš byggja skóla ķ hverfinu ķ flaustrinu.  Afturhaldiš ķmyndar sér, aš Sundabraut auki losun gróšurhśsalofttegunda, af žvķ aš hśn "fjölgi" bķlum. Sannleikurinn er sį, aš orkunotkun umferšarinnar mun minnka umtalsvert vegna styttingar akstursvegalengda og greišara umferšarflęšis.  Stjórnendur Reykjavķkur hafa vašiš įfram ķ villu og svķma ķmyndana, sem falla aš hugmyndafręši kratanna og vinglanna, sem meš žeim hafa hangiš viš völd.   

 

 

  


Lexķur frį Fukushima

Ķ marz 2021 voru 10 įr lišin frį žvķ, aš flóšöldur (tsunami) lögšu noršanverša Kyrrahafsströnd fjölmennustu eyjar Japans ķ aušn. Flóšöldurnar og nešansjįvar jaršskjįlftinn, sem orsakaši žęr, sį stęrsti, sem žar hefur męlzt, tóku lķf 20 žśs. manns, eyšilögšu yfir 100 žśs. heimili og breytti lķfi tugmilljóna manna ķ öngžveiti.  Beint fjįrhagstjón er tališ hafa oršiš yfir mrdUSD 200. 

Eftir mįnašarstrķš ķ Śkraķnu höfšu Rśssar meš ótrślega višurstyggilegu framferši hers žeirra ķ Śkraķnu, žar sem rįšizt er į óbreytta borgara, sem er strķšsglępur, valdiš meiru efnistjóni en žessu nemur. Samt er žetta nįttśruhamfaratjón ķ Japan meira en sagan kann frį aš greina annars stašar. Žótt undarlegt megi viršast, eru žessar hamfarir ķ Japan ķ minningu margra ašallega af allt öšru, ž.e. vandręšunum ķ Fukushima Dai-ichi kjarnorkuverinu ķ kjölfariš. Óttinn viš kjarnorkugeislun stendur djśpt. 

Jaršskjįlftinn einangraši kjarnorkuveriš frį raforkukerfi Japans.  Flóšbylgjurnar, allt aš 40 m hįar, fóru yfir varnarveggi versins og fylltu kjallara žess, žar sem neyšarrafstöšin var hżst.  Regluvöršum japanska kjarnorkuišnašarins hafši yfirsézt žessi įhętta og ekki gętt žess aš krefjast fleiri stašsetninga fyrir neyšarrafstöšvar.  Žess vegna var engin leiš aš kęla kjarnakljśfinn, og kjarnaeldsneytiš fór aš brįšna ķ gegnum steypuna undir.  Eldur gaus upp og sprengingar kvįšu viš og geislunin hękkaši yfir ašvörunarmörk. 

Heimsbyggšin fylgdist meš ķ angist.  Ķ Shanghai og San Francisco runnu joštöflur og jošsalt śt, eins og heitar lummur, žótt fólk hefši žar enga žörf fyrir slķk mótefni.  Kanzlari Žżzkalands, Angela Merkel, sem įšur hafši stutt kjarnorkuišnašinn gegn gręningjunum, fyrirskipaši nś lokun allra kjarnorkuvera Žżzkalands fyrir įrslok 2022. Žetta var frumhlaup, sem żtti undir aukna žörf Žjóšverja fyrir jaršgas, og žį var samiš um Nord Stream 2 viš Rśssa gegn rįšleggingum Bandarķkjamanna o.fl.  Angela Merkel setti žannig snöruna um hįls Žjóšverja og gerši žį algerlega hįša gasinnflutningi frį Rśssum, sem frį aldamótunum voru undir stjórn kaldrifjašs śtženslueinvalds, sem tókst aš kasta ryki ķ augu žessa fyrrverandi kanzlara meš alvarlegum afleišingum.  Lżšręšisrķki mega aldrei verša hįš einręšisrķkjum meš naušžurftir.  Angela Merkel įttaši sig ekki į, aš um valdataumana ķ Kreml hélt nżr Stalķn. Hśn įttaši sig ekki į žvķ, žegar hann bjó til įtyllu til aš rįšast į Tétsenķu meš žvķ aš lįta FSB (leynižjónustu Rśsslands) sprengja upp ķbśšarblokk ķ Moskvu.  Hśn hélt įfram aš frišmęlast viš Putin, eftir aš hann lagši hluta Georgķu (fęšingarland Jósefs Stalķns) undir Rśssland meš hervaldi, og hśn neitaši aš hętta viš Nord Stream 2 og draga śr gasvišskiptunum viš Rśssa, žegar žeir réšust į Austur-Śkraķnu undir fölsku yfirskyni 2014, en voru stöšvašir af śkraķnska hernum, sem kom ķ veg fyrir, aš rśssneski herinn legši allt Donbass og Luhansk undir sig, en veitti hins vegar ekki mótspyrnu į Krķm.  Sķšan žį hefur śkraķnski herinn eflzt til muna fyrir tilstilli Vesturveldanna.

Kķnverjar settu mestu uppbyggingarįętlun heims į kjarnorkuverum ķ biš ķ kjölfar Fukushima-slyssins.  Tal um endurnżjun lķfdaga kjarnorkunnar til aš berjast viš hlżnun jaršar féll nś ķ grżttan jaršveg.  Öll žessi višbrögš voru yfirdrifin og röng. 

Kjarnorkan hefur marga galla.  Einingarnar eru stórar og dżrar ķ byggingu, og hį fjįrfestingarupphęš varpast yfir ķ hįan vinnslukostnaš raforku (um 150 USD/MWh).   Ķ Ķslandi er framleišslukostnašur nżrra virkjana rśmlega fimmtungur af žessum kjarnorkukostnaši. Mjög lķtil en raunveruleg hętta į kjarnorkuslysi hefur kallaš į višamikiš regluverk fyrir hönnun, byggingu og rekstur kjarnorkuvera, sem hefur lķka varpazt yfir ķ vinnslukostnašinn.  Helmingunartķmi geislavirks śrgangs nżttrar śranķum samsętu er langur (aldir), og freisting er fyrir sumar óįbyrgar rķkisstjórnir aš nota hann ķ kjarnorkusprengjur.  Efasemdarraddir um réttmęti kjarnorkuvera sem lausn į orkuvišfangsefnum eru žannig skiljanlegar. 

Andspęnis žessu žarf aš ķhuga fleira.  Eitt er, aš sé öllum hönnunarreglum, byggingarreglum og rekstrarreglum fylgt śt ķ ęsar, er kjarnorkuver öruggt.  Meš sovézka kjarnorkuverinu ķ Chernobyl sem undantekningu hafa kjarnorkuslys ekki kostaš mörg mannslķf.  Žaš voru flóšbylgjurnar ķ Fukushima, ekki geislavirkni, sem orsökušu langflesta daušdagana žar.

Annaš er meint loftslagsvį, og kjarnorkuver geta framleitt kolefnisfrķtt megniš af žeirri raforku, sem nś er unnin śr jaršefnaeldsneyti.  Raforka frį sólarhlöšum og vindorkuverum er nś mun ódżrari en frį kjarnorkuverum, en fyrr nefndu orkugjafarnir hafa takmarkaš notagildi, af žvķ aš vinnsla žeirra er slitrótt. Landrżmi skortir vķša fyrir sólarhlöšur og vindrafstöšvar, žar sem mikil raforkužörf er. 

Žrįtt fyrir bęgslagang stjórnmįlamanna śt af hlżnun jaršar er samt nś veriš aš loka framleišsluhęfum og öruggum kjarnorkuverum ķ žróušum rķkjum.  Žessar lokanir og lokanir vegna aldurs kjarnorkuvera gętu valdiš žvķ, aš 2/3 af uppsettu afli kjarnorkuvera žróašra rķkja m.v. žaš, sem mest var samkvęmt IEA (International Energy Authority), gęti įriš 2040 veriš horfiš af sjónarsvišinu.  Ef orkuver knśin jaršefnaeldsneyti munu koma ķ stašinn, munu žau verša nokkra įratugi ķ rekstri.  Ef sólarhlöšur og vindmyllur koma ķ staš kjarnorkuveranna, mun losunaraukning CO2 nema nokkrum gķgatonnum į įri, af žvķ aš jaršefnaeldsneyti veršur aš hlaupa ķ skaršiš.  Žaš er nįnast alltaf betra, aš žessir slitróttu orkugjafar leysi jaršefnaeldsneyti af hólmi en žeir leysi kjarnorkuver af hólmi śt frį loftslagssjónarmišum. 

Stundum er lokun kjarnorkuvera žó ašallega af fjįrhagsįstęšum.  Į stöšum, žar sem ekkert gjald er lagt į losun gróšurhśsalofttegunda, eru kostir kolefnisfrķrrar raforkuvinnslu duldir.  Žetta skekkir samkeppnisstöšu kjarnorkuveranna.  Žegar lokunin er af pólitķskum rótum runnin, stendur upp į gręningjana aš forgangsraša ķ žįgu loftslagsins.

Mesti veikleiki kjarnorkuvera er, aš ķ lżšręšislöndum er raforkan frį žeim dżr vegna umfangsmikils regluverks og andśšar almennings, sem veldur sölutregšu į kjarnorkuverum.  Žessi tękni er žar af leišandi nśna ašallega nżtt ķ einręšisrķkjum, en einmitt žar er hęttara viš slöku regluverki og slęlegu eftirliti. 

Eftir hlé ķ Kķna eftir Fukushima er nś mikill kraftur kominn ķ uppbyggingu kjarnorkuvera žar til aš leysa kolaknśin orkuver af hólmi.  Ķ Kķna var įriš 2019 framleitt ferfalt meira rafmagn ķ kjarnorkuverum en įriš 2011.  Nś eru 16 kjarnakljśfar žar ķ uppsetningu og 39 eru ķ hönnun.  Žeir, sem reisa vilja kjarnorkuver, leita nś fyrir sér um kaup ķ Kķna og ķ Rśsslandi.  Eftir villimannlega innrįs Rśssa ķ Śkraķnu 24.02.2022 hafa žó langflestir skoriš į višskiptatengsl žangaš. 

Žaš er brżnt fyrir lżšręšisžjóširnar aš leitast viš aš leysa gömul kjarnorkuver sķn af hólmi meš orkuverum, sem gengiš geta stöšugt į allt aš fullum afköstum.  Ef kjarnorkuver Kķnverja eru hönnuš m.v. aš geta fariš ķ gegnum nįlarauga óhįšra eftirlitsstofnana, žį veršur heimurinn vissulega öruggari.  Į sama tķma ęttu vestręnar žjóšir ekki aš hika viš aš leyfa kjarnorkunni aš vera meš ķ žróunarverkefnum, sem miša viš aš leysa jaršefnaeldsneyti af hólmi.  Kjarnorkuišnašurinn er nś žegar meš įlitlegar lausnir, žar sem eru stöšluš kjarnorkuver ķ u.ž.b. 500 MW  einingum meš lęgri einingarkostnaš en žau gömlu (aflgetan er nokkru minni en ķ tveimur Bśrfellvirkjunum I).  Lęrdómurinn af Fukushima er ekki aš foršast kjarnorkuna, heldur aš nżta hana meš beztu žekkingu aš vopni.      

    

 


Er Novavax C-19 bóluefniš öruggt og skilvirkt ķ senn ?

Höfundi žessa vefseturs žykir jafnan fengur aš skrifum sęnska lęknisins Sebastians Rushworth, ekki sķzt um Kófsmįlefni.  Höfundur vefsetursins hefur žżtt og birt hér greinar SR um nišurstöšur athugana į skilvirkni AstraZeneca, Biontech-Pfizer og Moderna bóluefnanna gegn C-19 og hęttuna į hjartavöšvabólgu af völdum tveggja sķšar nefndu efnanna, sem eru śr hópi mRNA-bóluefna.  

Nś er komiš nżtt efni į markašinn ķ Evrópu, og gerir SR hér grein fyrir prófunum į žvķ:

"Ég hef fengiš margar beišnir um 6 mįnaša skeiš nś aš skrifa um Novavax-C-19 bóluefniš.  Ég hef ekki viljaš žaš hingaš til, ašallega af žvķ aš óljóst hefur veriš, hvort vestręn rķki mundu samžykkja efniš į markaš.  Nś žar sem žaš hefur veriš samžykkt til notkunar ķ ESB, hafa forsendur breytzt, og mér finnst ég ekki geta frestaš žessu lengur. 

Ég bżst viš, aš įstęša žess, aš svo margir eru spenntir fyrir Novavax-bóluefninu, sé, aš žaš er reist į hefšbundinni tękni, sem oft hefur veriš notuš įšur, en ekki nżtilkominni tękni, sem notuš er viš gerš mRNA- og ferju-bóluefna, en fįanleg bóluefni hingaš til ķ BNA og ESB hafa veriš einskoršuš viš žį flokka. Mörgum finnst meira öryggi aš hefšbundinni tękni į žessu sviši.

Novavax-bóluefniš samanstendur af tvennu: Sars-CoV-2 broddpróteininu og hjįlparefni (efni, sem setur ónęmiskerfi lķkamans ķ višbragšsstöšu gagnvart hęttulegu aškomuefni og setur žannig ónęmiskerfiš ķ gang til aš fįst viš broddpróteiniš).  Ķ staš žess aš sprauta genatęknilegri forskrift ķ ęš til aš fį frumur til aš framleiša broddprótein veirunnar sjįlfar (eins og į viš um fyrri 4 samžykkt bóluefni) er broddpróteininu sprautaš inn beint.  

Fyrsta landiš til aš višurkenna Novavax-bóluefniš var Indónesķa, sem samžykkti žaš til notkunar ķ nóvember [2021].  Žaš žżšir, aš engin langtķma eftirfylgd almennrar notkunar hefur įtt sér staš enn žį.  Allt, sem viš höfum ķ hendi, eru brįšabirgša nišurstöšur slembivalsrannsókna.  Žaš žżšir, aš viš höfum enn enga hugmynd um sjaldgęf aukaįhrif og munum ekki hafa enn mįnušum saman.  Nokkrar milljónir manna höfšu žegar fengiš AstraZeneca-bóluefniš [ferjubóluefni] įšur en yfirvöldum varš ljóst, aš žaš gat valdiš alvarlegum blóštöppum, og milljónir manna höfšu einnig fengiš Moderna- og Pfizer-bóluefnin [mRNA-bóluefni] įšur en ljóst varš, aš žau geta valdiš hjartavöšvabólgu.  Aš žessum varnagla slegnum skulum viš nś athuga, hvaš brįšabirgša nišurstöšur slembivalsrannsókna fęra okkur.

Fyrstu rannsóknarnišurstöšur um Novavax-bóluefniš birtust ķ "The New England Journal of Medicine" ķ maķ [2021]. Meš slembivali var 4387 manneskjum ķ Sušur-Afrķku gefiš annašhvort bóluefniš eša saltvatnslyfleysa. Tilraunin var gerš į lokamįnušum įrsins 2020, žegar beta-afbrigšiš var rķkjandi ķ Sušur-Afrķku.  Eins og ķ fyrri covid-bóluefnarannsóknum, var ętlunin meš rannsókninni aš komast aš getu bóluefnisins til aš koma ķ veg fyrir smit meš einkennum, sem voru skilgreind sem covid-19 lķk sjśkdómseinkenni aš višbęttu jįkvęšu covid-prófi.

Mešalaldur žįtttakenda var 32 įr og višvarandi sjśkdómseinkenni voru sjaldgęf, svo aš žetta var hópur ķ lķtilli hęttu į alvarlegum sjśkdómi.  Žegar žessi stašreynd er tengd tiltölulega fįmennum hópi žįtttakenda (fyrir bóluefnisrannsókn), var enginn möguleiki į, aš rannsóknin gęti gefiš nokkuš nytsemlegt til kynna um getu bóluefnisins til aš koma ķ veg fyrir alvarlegan sjśkdóm.  Žannig var žetta ķ raun tilraun til aš komast aš raun um getu Novavax-bóluefnisins viš aš hindra venjulegt kvef ķ heilbrigšu ungu fólki.

Kķkjum nś į nišurstöšurnar:

Eins og ķ fyrri birtum bóluefnarannsóknum, voru gögn um skilvirknina birt ašeins 2 mįnušum eftir sprautun.  Viš tveggja mįnaša mörkin höfšu 15 bóluefnisžegar sżnt einkenni covid-19 ķ samanburši viš 29 lyfleysužega.  Žetta gefur hlutfallslega įhęttuminnkun 49 % gagnvart beta-afbrigšinu 2 mįnušum eftir bólusetningu, sem veldur vonbrigšum.  Žetta er undir 50 % įhęttuminnkuninni, sem eftirlitsašilar setja sem lįgmark til samžykktar bóluefnis.

Žetta veldur enn meiri vonbrigšum, žegar haft er ķ huga, aš skilvirkni varnarinnar gegn smitum meš einkennum nęr lķklega hįmarki 2 mįnušum frį bólusetningu og fellur sķšan hratt - žetta er mynztur, sem sést į öllum öšrum samžykktum covid-bóluefnum, og žaš er mjög lķklegt, aš hiš sama eigi viš um žetta bóluefni. 

Ennfremur, beta-afbrigšiš er löngu horfiš.  Hin samžykktu bóluefnin viršast hafa litla eša enga getu til aš hindra smit af nśverandi rķkjandi afbrigši, ómķkron (žótt žau viršist enn hafa verulega getu til aš milda einkennin). Hér ķ Svķžjóš er fólk jafnlķklegt til aš smitast af C-19, hvort sem žaš hefur veriš bólusett eša ekki,  en žaš eru enn mun minni lķkindi į aš lenda ķ gjörgęzlu vegna alvarlegs C-19, ef fólk hefur veriš bólusett.  Žaš er engin įstęša til aš halda, aš eitthvaš sé öšruvķsi meš žetta bóluefni. 

Höldum įfram og lķtum į öryggishlišina.  Öryggisgögn voru einvöršungu birt fyrir undirhóp sjśklinga og žį ašeins fyrir fyrstu 35 dagana eftir bólusetningu meš fyrsta skammti.  Žaš litla, sem žarna var žó, virkaši ekki uppörvandi.  Žaš voru tvöfalt fleiri alvarleg sjśkdómstilvik, sem žörfnušust lęknismešhöndlunar, ķ hópi bólusettra en óbólusettra (13 į móti 6), og tvöfalt fleiri bólusettir meš mjög alvarleg einkenni ķ hópi bólusettra en óbólusettra (2 į móti 1).  Til aš gęta žó sanngirni veršur aš geta žess, aš sjśklingafjöldinn er allt of lķtill til aš gera žaš kleift aš draga nokkrar įlyktanir  um öryggiš į grundvelli žessara takmörkušu gagna, svo aš viš bķšum meš aš kveša upp dóm. 

Snśum okkur aš annarri rannsókninni ķ röšinni, sem birt var ķ "The New England Journal of Medicine" ķ september [2021].  Žetta var mun stęrri rannsókn en sś fyrsta meš 15“187 manns į Bretlandi, sem meš slembivali fengu annašhvort Novavax eša saltvatnslyfleysu.Eins og viš fyrri rannsókn var veriš aš athuga getu bóluefnisins til aš koma ķ veg veg fyrir smit meš einkennum.  Rannsóknin stóša yfir frį sķšla 2020 žar til snemma įrs 2021 į tķma, žegar alfa-afbrigšiš var rķkjandi, svo aš nišurstöšur hennar eiga ašallega viš um žaš afbrigši.  Af žįtttakendum voru 45 % haldnir sjśkleika, sem mundi geta leitt yfir žį alvarlegan sjśkdóm, og mešalaldur žįtttakenda var 56 įr. 

Hver varš svo nišurstašan ?

Į mešal žįtttakenda, sem fengur 2 skammta af bóluefninu, voru 96 C-19 smit ķ lyfleysuhópnum, en ašeins 10 ķ bóluefnishópnum į 3 mįnaša tķmabili eftir seinni sprautuna.  Žetta gefur skilvirkni į fyrstu mįnušunum upp į 90 %, sem er svipaš og ķ Moderna- og Pfizer-bóluefnarannsóknunum.  Einn endaši į spķtala vegna C-19 ķ lyfleysuhópnum, en enginn ķ bóluefnahópnum - svo aš žvķ mišur aftur voru ekki nęgilega margar sjśkrahśssinnlagnir, til aš hęgt vęri aš segja nokkuš um getu bóluefnisins til aš hindra alvarleg veikindi (žó er nokkuš ljóst af žessari rannsókn, aš jafnvel ķ tilviki fólks ķ hópi meš tiltölulega mikla įhęttu er heildarįhętta sjśkrahśssinnlagnar vegna C-19 lķtil - af 96 manns ķ lyfleysuhópinum, sem fengu C-19, žarfnašist ašeins einn innlagnar į sjśkrahśs. 

Snśum okkur nś aš örygginu.  Öryggisgögn eru ašeins fįanleg fyrir tķmabiliš frį 1. sprautu žar til 28 dögum eftir seinni sprautu, svo aš viš vitum ekkert um langtķma įhrifin, en į žessum tķma voru engin merki um alvarlegt heilsutjón af völdum bólusetninganna.  Žaš voru žó 44 alvarleg slęm tilvik ķ bólusetningarhópnum, og 44 alvarleg slęm tilvik ķ lyfleysuhópnum. Einn ķ bólusetningarhópnum veiktist af hjartavöšvabólgu žremur dögum eftir seinni skammtinn, sem veitir vķsbendingu um, aš Novavax geti valdiš hjartavöšvabólgu, alveg eins og Pfizer- og Moderna-bóluefnin gera. 

Snśum okkur žį aš lokarannsókninni, sem birtist ķ "The New England Journal of Medicine" ķ desember [2021]. Hśn var gerš ķ BNA og Mexķkó fyrri hluta įrs 2021.  Eins og ķ įšur greindri rannsókn, eiga nišurstöšurnar ašallega viš alfa-afbrigšiš.  29“949 žįtttakendur voru slembivaldir fyrir annašhvort Novavax-bóluefniš eša saltlausnarlyfleysu.  Eins og ķ fyrri rannsóknunum tveimur var ętlunin aš komast aš, hvort bóluefniš kęmi ķ veg fyrir smit meš einkennum og žau aftur skilgreind sem kunnugleg einkenni um C-19 auk jįkvęšrar PCR-greiningar.  Mištölualdur žįtttakenda var 47 įr, og 52 % žeirra voru haldnir sjśkleika, sem gęti valdiš žeim alvarlegri sjśkdómi en ella, ef žeir veiktust af C-19.

Hverjar voru žį nišurstöšurnar ?

Aš 70 dögum lišnum frį seinni sprautu höfšu 0,8 % lyfleysuhópsins greinzt meš C-19, en ašeins 0,1 % bóluefnahópsins.  Žetta gefur hlutfallslega įhęttuminnkun 90 %, sem er sambęrilegt fyrri athugun.  Žvķ mišur voru engar upplżsingar veittar um sjśkrahśssinnlagnir, sem ég bżst viš aš žżši, aš af žessum 29“949 žįtttakendum hafi enginn žarfnazt sjśkrahśssžjónustu vegna C-19, žannig aš eins og ķ fyrri tilvikum er ómögulegt aš segja til um, hvort bólusetningin dregur markvert śr sjśkrahśssinnlögnum.

Aš 28 dögum lišnum frį annarri sprautu höfšu 0,9 % žįtttakenda ķ bóluefnishópnum oršiš fyrir alvarlegum sjśkleika ķ samanburši viš 1,0 % žįtttakenda ķ lyfleysuhópnum.  Žaš er uppörvandi. 

Jęja, tökum žetta saman.  Hvaša įlyktanir getum viš dregiš af nišurstöšum žessara athugana ?

Ķ fyrsta lagi verndaši bóluefniš fólk meš skilvirkum hętti gegn sżkingu af alfa-afbrigši C-19 meš einkennum 2-3 mįnušum eftir bólusetningu (sem aušvitaš segir okkur ekkert um verndarskilvirkni bólusetningarinnar 6 mįnušum eša įri eftir sprautun).  Žessar upplżsingar eru nś aš mestu einvöršungu af sögulegu tagi, žar sem alfa er löngu horfiš, og viš lifum į skeiši ómķkron.  Ef Novavax-bóluefniš er svipaš aš verndarįhrifum og bóluefnin 4, sem įšur hafa veriš samžykkt, žį er žaš lķklega gagnslaust viš aš hindra smit af ómķkron. 

Ķ öšru lagi er ómögulegt śt frį žessum bóluefnisprófunum aš įkvarša, hvort Novavax-bóluefniš dregur eitthvaš śr hęttu į žörf į sjśkrahśssinnlögnum vegna C-19, af žeirri einföldu įstęšu, aš ekki varš nęgilega mikiš um sjśkrahśssinnlagnir žįtttakendanna.  Aš žvķ sögšu gizka ég į, aš bóluefniš verndi e.t.v. ķ einhverjum męli gegn žörf į sjśkrahśssinnlögnum og vist į gjörgęzlu, eins og hin samžykktu bóluefnin gera. Ķ raun gerir žetta bóluefni hiš sama og hin - veldur ónęmisvišbragši viš broddpróteininu, sem fannst ķ upphaflega Wuhan-afbrigšinu, og heildarnišurstöšum prófananna svipar mjög til prófunarnišurstašna fyrir Moderna- og Pfizer-bóluefnin. 

Ķ heildina benda gögnin til góšs öryggis bóluefnisins, meš jafnvęgi į milli bóluefnishóps og lyfleysuhóps varšandi alvarleg slęm tilvik af öšrum toga en C-19. Sjaldgęfar aukaverkanir koma žó ekki ķ ljós ķ slembiśrvalsathugunum meš ašeins nokkur žśsund žįtttakendum. Til aš komast aš žeim er langtķma eftirfylgd miklu stęrra žżšis naušsynlegt.  Žaš er nśna ómögulegt aš vita, hvort Novavax-bóluefniš getur valdiš hjartavöšvabólgu, eins og mRNA-bóluefnin, eša blóštappa, eins og ferjubóluefnin, eša einhverjum allt öšrum slęmum aukaverkunum.  Nśna er žess vegna ógerlegt aš kveša upp śr meš žaš, hvort žetta bóluefni er öruggara, sķšur öruggt eša öryggislega jafngilt žegar samžykktum bóluefnum."   

 Žótt bóluefniš, sem hér var til umfjöllunar, sé annarrar geršar en bóluefnin, sem notuš hafa veriš į Ķslandi gegn C-19, į žaš sammerkt meš žeim aš vera śrelt, ž.e. žaš gagnast ekki gegn ómķkron-afbrigšinu og endingin gagnvart vernd gegn alvarlegum veikindum er mjög léleg, og alvarleg sjśkdómseinkenni eru mjög sjaldgęf af völdum ómķkron.  Ofurįherzla ķslenzkra yfirvalda į bólusetningar gegn ómķkron, einnig bólusetningar barna, er óskiljanleg og felur ķ sér sóun opinbers fjįr og tķma fólks, svo aš ekki sé minnzt į óžarfa töku įhęttu meš heilsufar, einkum ungs fólks (undir fertugu).   

 

 

 

 


Svķžjóš er enn fyrirmynd į vissum svišum

Hrollvekjandi eru ógnartķšindi af glępagengjum ķ sumum sęnskum borgum, sem sżna, aš sęnska samfélagiš er ekki lengur samstöšusamfélag, eins og žaš var, žegar Svķar voru einsleit žjóš meš eina žjóšmenningu eša kannski tvęr (Samar ķ Lapplandi).  Fjölmenningarsamfélagiš  hefur fyrir löngu leitt til innri barįttu og togstreitu ólķkra menningarhópa.  Trśarhópar leitast viš aš višhalda forneskjulegum venjum og sišum śr įtthögum sķnum, sem fįa grunaši, aš yršu lķfseig ķ Svķžjóš, žegar žessum innflytjendum og flóttamönnum var hleypt inn ķ landiš, en annaš kom į daginn, og žess vegna er fjandinn laus.  Žaš gildir enn hiš fornkvešna, er Žingeyingurinn Žorgeir Ljósvetningagoši kvaš upp śr meš į Alžingi į Žingvöllum 999-1000, aš ef vér slķtum ķ sundur lögin, žį munum vér og slķta  frišinn.

Ķ sóttvörnum gegn C-19 fįrinu, sem meš ómķkron hefur breytzt śr lungnabólgu ķ hįlsbólgu, hafa Svķar aš mörgu leyti fetaš sķnar eigin brautir meš vęgari samkomutakmörkunum og rekstrarhömlum en ašrir, svo aš frelsisskeršingar fólks hafa veriš žar minni en vķšast annars stašar, sem og kostnašur atvinnulķfs og hins opinbera. Daušsföll voru samt fęrri ķ Svķžjóš en ķ mörgum löndum, sem beittu ķžyngjandi hömlum, enda nįšist lżšónęmi strax voriš 2021. Strangar opinberar sóttvarnarhömlur į Ķslandi og annars stašar missa marks gegn hįum smitstušli ómķkron og minnka žar af leišandi įlagiš į heilbrigšiskerfiš sįralķtiš, ef nokkuš.  Žaš er ekki hęgt aš hemja vatnsflóš meš stķflubśti. 

Dįnarhlutfall Svķa af völdum C-19 er lęgra en ķ meira en 50 löndum, žar sem beitt var meiri opinberum sóttvarnarašgeršum en ķ Svķžjóš.  Segir žaš ekki töluverša sögu um vanhugsašan grundvöll opinberra sóttvarnarašgerša gegn pest į borš viš C-19.

Heimurinn brįst illa viš sóttvarnarhugmyndafręši Svķa og fordęmdi landiš og sóttvarnarlękni žess, Anders Tegnell. Aflokunarfólk spįši Svķum hörmungum, en dįnarhlutfalliš sżnir Svķa komast betur af en žį, sem beittir voru langvarandi aflokunum og öšrum frelsissviptandi śręšum forsjįrhyggjunnar.  

Anders Tegnell fékk aftökuhótanir frį almenningi og var hęddur af stéttarsystkinum. Hann var fordęmdur af fjölmišlum į borš viš Time Magazine, New York Times, The Guardian, Focus, La Republica, CNN, BBC o.fl.  Į hvaša vegferš eru flestir fjölmišlamenn eiginlega ķ žessum faraldri ?  Žeir vörušu viš hörmungum af stefnu Tegnells.  Žaš geršu lķka norsku Aftenposten og Dagens Nęringsliv, hvattir įfram af ritstjórnum og sjįlfskipušum sérfręšingum ķ NRK (norska RŚV) og TV2. Eru afleišingar žess aš kynda undir fjöldamóšursżki ķ žjóšfélögunum ašeins fįum fjölmišlamönnum ljósar ? 

Vęri Svķžjóš eitt af rķkjum Bandarķkjanna, mundu Svķar veru meš 3. lęgsta dįnarhlutfalliš ķ BNA. Svķar fylgdu ašeins hefšbundnum vestręnum rįšum gagnvart smitsjśkdómum.

Svķžjóš fylgdi ekki Kķna.  Svķar fóru hefšbundnar leišir, sem heilbrigšisstarfsfólk hefur fariš til aš fįst viš smit.  Svķar lögšust ekki ķ žjóšfélagslega tilraunastarfsemi.  Žaš geršu hins vegar flestir hinna meš žvķ aš setja ķ gang óreyndar, frelsisskeršandi ašgeršir ķ sögulegri žjóšfélagstilraun, sem spannaši allan heiminn.  Žetta var gert įn vķsindalegrar kostnašar- og įbatagreiningar og kom eins og skrattinn śr saušaleggnum frį Kķna.

Svķžjóš hefur nįš betri įrangri en żmis lönd, sem beitt hafa aflokunum aš hętti Kķnverja.

Meš brįšum 2įra reynslu og gögn um 21 mįnašar skeiš frį 50 löndum, er myndin aš skżrast.  S.k. samfélagsnżsköpun meš óreyndum ašgeršum er dżrkeypt.  Dįnarhlutfall sżnir, aš Svķar hafa komiš betur śt śr Kófinu en žjóšir, sem beitt hafa langvinnum aflokunum og öšrum ķžyngjandi ašgeršum.

Samkvęmt opinberu talnayfirliti Eurostat eru Bretland, BNA, Pólland, Tékkland, Slóvakķa, Ungverjaland, Spįnn, Argentķna og Belgķa meš hęrra dįnarhlutfall af C-19 en Svķžjóš.  Ķ nóvember 2021 voru 50 lönd meš hęrra dįnarhlutfall en Svķžjóš vegna C-19.  Tölur fyrsta įrs Kófsins, 2020, sem žótti ganga brösuglega ķ Svķžjóš, setja žó Svķa ķ 21. sęti af 31 landi, sem Eurostat sżnir um dįnarhlutfall af völdum C-19.  Borin saman viš 50 rķki BNA, er Svķžjóš meš žrišja lęgsta dįnarhlutfalliš.  

Samkvęmt Worldometer var dįnarhlutfall ķ % af ķbśafjölda ķ 9 löndum febrśar 2020-nóvember 2021 (Ķsland til 12.01.2022) eftirfarandi:

  1. Tanzanķa                     0,001
  2. Rśanda                       0,010
  3. Ķsland                       0,011
  4. Indland                      0,033
  5. Ķsrael                       0,087
  6. Svķžjóš                      0,148
  7. Śkraķna                      0,182
  8. Bretland                     0,209
  9. Ķtalķa                       0,220
  10. Bandarķkin                   0,238

Athygli vekur, aš lķtt bólusettar Afrķkužjóšir eru meš lęgsta dįnarhlutfalliš.  Tališ er, aš į Indlandi og ķ Svķžjóš hafi myndazt hjaršónęmi veturinn 2021, svo aš žessi lönd sluppu aš mestu viš smit haustiš 2021, og žaš er ekki fyrr en nś meš ómķkrón-afbrigšinu, aš smitum tekur aš fjölga, en žau eru žó enn tiltölulega fęrri ķ Svķžjóš en į Ķslandi. Athygli vekur einnig, aš Ķsraelar, sem fyrstir uršu til aš bólusetja sķna žjóš, eru samt meš hęrra dįnarhlutfall en Ķsland og Indland. 

Ķsland kemur alveg sérstaklega vel śt ķ žessum samanburši, sem gęti stafaš af tiltölulega litlum tóbaksreykingum landsmanna, hreinu lofti og tiltölulega dreifšri byggšl įsamt tiltölulega lįgum mešalaldri žjóšarinnar.  Ef litiš er til Svķžjóšar, er ekki lķklegt, aš samkomutakmarkanir og rekstrarhömlur ķ sóttvarnarskyni hafi bjargaš mörgum mannslķfum į Ķslandi, og sķzt af öllu getur slķkt įtt viš veirusjśkdóm meš dreifingarstušul ómķkrón, sem augljóslega er alls stašar ķ žjóšfélaginu. Žaš yrši aš stöšva samfélagiš til aš hemja faraldurinn, en til žess er alls engin įstęša, žegar hįlsbólga į ķ hlut.  

Įfengisbanniš ķ BNA var lķka tilraun.

Söguleg tilraun: 17. janśar 1920 gekk ķ gildi algert bann viš sölu įfengis ķ BNA.  Žaš var stęrsta žjóšfélagslega tilraunin fram aš žvķ, ef bylting bolsévika og alręši öreiganna ķ Rśsslandi er undanskilin.  Įriš eftir mótmęltu 20 žśs. manns banninu į götum Nżju Jórvķkur.  Mótmęlendurnir litu į banniš sem gerręšislega skeršingu persónulegs frelsis.  Banniš leiddi til śtbreiddra įtaka og glępa, en var žó ekki afnumiš fyrr en 1933.  Žótt flestir séu sammįla um, aš tilraunin hafi mistekizt gjörsamlega, stendur hśn žó ķ huga forręšishyggjufólks sem "ešaltilraun ķ góšum tilgangi". 

Nś horfa landsmenn upp į sóttvarnarlękni ķ hlutverki don Kķkóta berjast viš vindmyllur.  Žar er įtt viš mįttvana, en rįndżrar opinberar sóttvarnarrįšstafanir aš undirlagi hans į formi endalausra skimana, rakninga, sóttkvķa og einangrunar aš ógleymdum 4 farsóttarsjśkrahśsum; allt ķ žvķ skyni aš hemja hįlsbólgu meš óvenju hįan smitstušul. Dįnarhlutfalliš į Ķslandi af völdum kórónuveirunnar er svo lįgt, aš lįtnir af hennar völdum eru ašeins um 1 % af fjölda lįtinna af öšrum völdum, og eru daušsföll žó skrįš į C-19, žótt ašrir sjśkdómar hafi komiš viš sögu.  Žegar um jafnbrįšsmitandi veiru er aš ręša og ómķkron, geta einstaka lokanir og samkomutakmarkanir ekki hamlaš framrįs veirunnar sem neinu nemur. 

Hiš athyglisverša er, aš opinberar sóttvarnarrįšstafanir eru framkvęmdar meš sams konar röksemdafęrslu og ašferšum ķ lżšręšisrķkjum og einręšisrķkjum.  Žetta er alvarlegt umhugsunarefni fyrir Vesturlönd.

Nś er heimurinn allur ķ žjóšfélagstilraun meš sams konar höft į frelsi fólks og mannréttindi og ķ sama göfuga augnamišinu aš bjarga mannslķfum.  Löggjafinn veršur aš fjalla af alvöru og vandvirkni um žaš til hvaša rįšstafana framkvęmdavaldinu er heimilt aš grķpa viš mismunandi ašstęšur įn žess aš fį til žess sérstaka heimild frį löggjafanum.  Žaš hefur komiš ķ ljós, aš embęttismönnum og rįšherrum hęttir mjög til aš fara offari ķ rįšstöfunum sķnum.  Žaš gengur ekki aš setja heilt žjóšfélag ķ spennitreyju ķ nafni heilbrigšiskerfisins, žegar bśiš er aš bólusetja yfir 90 % žjóšarinnar gegn sjśkdóminum og hann er jafnvęgur og raunin er meš rķkjandi afbrigši žessarar kórónuveiru. 

Fjöldi óhįšra sérfręšinga og heilbrigšisstarfsmanna lżsa aš vķsu bólusetningunum sem višamestu lęknisfręšilegu tilraun sögunnar.  Hśn er framkvęmd meš brįšabirgša genatękni, sem į skömmum tķma hefur kostaš tugžśsundir manna lķfiš. Heilsufarslegar langtķma afleišingar bólusetninganna, t.d. į ónęmiskerfi lķkamans, eru óžekktar.  Astrid Stuckelberger, lęknir, rannsakandi og uppeldisfręšingur, sem ķ mörg įr hefur unniš viš aš hemja sjśkdómsfaraldra, sagši viš norska mišilinn hemali: - Opinberar tölur frį BNA sżna, aš aukaverkanir kórónu-bóluefnanna fram aš žessu eru žrisvar sinnum fleiri en summan af aukaverkunum bólusetninga sķšastlišin 35 įr. - Žetta er grįtlegt ķ ljósi haldleysis žessara sömu bóluefna.  Hafa lyfjafyrirtękin gefiš mannkyninu langt nef og samtķmis haft žaš aš féžśfu ?

Svķar geršu ekki žjóšfélagstilraun, en žaš geršu hinir. Fyrir vikiš hefur veriš reynt aš setja Svķžjóš og sóttvarnarlękninn Tegnell ķ slęmt ljós.

Smitsérfręšingar, örverufręšingar og faraldursfręšingar, ķ Svķžjóš og annars stašar, töldu, aš frelsiš, sem Svķar uršu ašnjótandi ķ Kófinu, yrši žeim dżrkeypt.  Fręšimenn viš Uppsalahįskóla, Karólķnska sjśkrahśsiš og Konunglega tęknihįskólann ķ Stokkhólmi notušu tölvutęk lķkön til aš reikna śt, aš 96 žśsund Svķar myndu deyja sumariš 2020 (stęršargrįšuvilla). Į alžjóša vettvangi spįšu fręšimenn viš Imperial College, John Hopkins og fleiri hįskóla, aš milljónir ķbśa Bretlands og BNA mundu deyja af völdum hinnar "nżju og óžekktu" veiru į įrinu 2020. 

Žrįtt fyrir žessar dómsdagsspįr mį marka af žremur greinum eftir faraldursfręšinginn og tölfręšinginn John Ioannidis viš Stamford University, aš į heimsvķsu varš dįnarhlutfalliš ekki hęrra įriš 2020 en įrin į undan. Žaš hefur veriš śtskżrt žannig, aš faraldurinn hafi lagzt žyngst į žį, sem įttu stutt eftir, og flensur hafi ekki nįš sér į strik, en įrlega deyr viškvęmt fólk śr lungnabólgu.  Til hvers var veriš aš skjóta lżšnum skelk ķ bringu ?  Žaš er ekki fallega gert.

Śtreikningar spįlķkana um smit mynda ekki góšan grundvöll fyrir įkvaršanatöku um sóttvarnarašgeršir.

Lęrdómar ?  Fólk er flóknara fyrirbęri en žjóšfélagsleg nżsköpun ręšur viš.  

Veirulķkön, reist į kenningum um smitdreifingu, eru mjög óįreišanleg og ónothęf sem grundvöllur fyrir ķžyngjandi inngrip ķ lķf fólks.  Nokkrir óhįšir fręšimenn, eins og dr Stephan Lanke, fullyrša, aš lķkönin séu reist į śreltri og rangri smitkenningu, sem rakin er aftur til Luis Pasteur į 9. įratug 19. aldar (um 130 įra).

Annar lęrdómur er , aš frelsiš kostar.  Frjįlst samfélag veltur į einstaklingum, eins og Tegnell, sem hafa žrek til aš ganga undir žaš jaršarmen aš standa gegn valdsęknum valdhöfum rķkisvaldsins og fordęmingu margra, jafnvel almennings, ef bśiš er aš kynda undir ótta ķ samfélaginu viš hinn ósżnilega og jafnvel lķtt žekkta óvin.  

    

 

     

 

 

 

 


Plįga ofrķkis og ofverndar

Hérlendis hafa daušsföll af völdum kórónuveirunnar illręmdu, SARS-CoV-2, veriš afar fįtķš ķ samanburši viš flest önnur lönd eša um 1 % af heildarfjölda daušsfalla į įri.  Til samanburšar deyja um 13-falt fleiri (mešaltal undanfarinna įra er 263) af völdum reykinga hérlendis. Samt eru reykingar hér fįtķšar ķ samanburši viš önnur lönd.  Sś stašreynd įsamt tiltölulega hreinu lofti, litlu žéttbżli og lįgum mešalaldri žjóšarinnar į įsamt dugnaši og žrautseigju heilbrigšisstarfsfólks ķ ófullnęgjandi ašstöšu žįtt ķ, aš daušsföll af völdum veikinda af C-19 sjśkdóminum (SARS-CoV-2) eru einna fęst ķ heiminum į Ķslandi ķ hlutfalli viš mannfjölda. T.d. er fjöldi lįtinna ķ Bandarķkjunum af völdum C-19 tęplega 22 sinnum hęrri ķ Bandarķkjunum ķ hlutfalli viš mannfjölda. 

Um įramótin 2021/2022 höfšu rśmlega 27 k manns greinzt sjśkir af C-19, og voru žį 6,4 k sjśkir, į sjśkrahśsi voru 21 og ķ gjörgęzlu 6.  Summa nżgengis innanlands og į landamęrum var 1847 og hafši aldrei veriš svo hį hérlendis.  Af žessu mį įętla, aš allt aš 120 k manns hafi smitazt og aš nįttśrulegt ónęmi nįist sķšla ķ febrśar 2022, ef sóttvarnaryfirvöld leyfa pestinni, ómķkron afbrigšinu, sem lżsir sér ķ megindrįttum sem hįlsbólga, en er ķ mörgum tilvikum einkennalaus, aš geisa ķ žjóšfélaginu nokkurn veginn óįreittri. 

Viš žessar ašstęšur eiga hvorki smitrakning né einkennalaus sóttkvķ viš.  Ekki hefst undan ķ smitrakningunni og sóttkvķin veldur mjög miklum truflunum ķ atvinnulķfinu og į stofnunum, ekki sķzt į Landsspķtalanum, žar sem mannekla var fyrir.  Žess mį geta, aš nįttśrulegt ónęmi Svķa, sem žeir voru bśnir aš įvinna sér į undan stökkbreytingunni yfir ķ ómķkron, viršist aš mestu halda gagnvart žessu gjörbreytta afbrigši.  Smitum hefur fjölgaš ķ Svķžjóš meš ómķkron, en žar er samt engin bylgja.  

Nś stendur fyrir dyrum hjį sóttvarnaryfirvöldum aš bjóša upp į almenna bólusetningu barna, 5-11 įra gamalla, ķ skólum landsins.  Žetta er óskiljanleg rįšstöfun ķ ljósi nįnast einskis gagns og mikillar heilsufarsįhęttu og kostnašar.  Börnum veršur yfirleitt lķtiš meint af pestinni, sem ķ hlut į, svo aš hér er gengiš óhóflega langt ķ rįšsmennskunni meš heilbrigši barnanna, sérstaklega ķ ljósi grafalvarlegra ašvarana dr Róberts Mallone, sem mun vera ašalhöfundur mRNA-tękninnar (aš eigin sögn). 

Hann segir ķ myndbandsįvarpi, aš mikilvęg lķffęri barnanna į borš viš heila, hjarta, ęšakerfi og ęxlunarfęri geti oršiš fyrir óafturkręfum skaša af völdum bóluefnanna og ónęmiskerfi lķkamans geti bešiš hnekki. Žaš er ekki hęgt aš skella skollaeyrum viš žessu og setja bara upp saušarsvip. 

Žann 30. desember 2021 birtist alvarleg varśšargrein gegn žessum bólusetningum ķ Morgunblašinu eftir sérfręšing ķ heimilislękningum, Gušmund Karl Snębjörnsson, undir fyrirsögninni:

"Hvernig getum viš gert žaš bezta fyrir börnin".

Žar sagši m.a.:

"Vernd bóluefnanna hefur veriš klén, ef nokkur, eins og öllum ętti aš vera oršiš ljóst.  

Rannsóknir į milljónum barna ķ Evrópu hafa veriš geršar, į um 2 milljónum ķ Svķžjóš og enn fleirum ķ Žżzkalandi.  Ķ žeim öllum kemur skżrt fram, aš mjög fį börn uršu alvarlega veik af Covid og engin daušsföll [uršu]. Fjöldi rannsókna sżnir ótvķrętt fram į, aš afar sjaldgęft er, aš börn veikist alvarlega af Covid og segja mį, aš andlįt mešal žeirra séu engin (faraldsfręšilega séš).  Sęnsk rannsókn Ludvigssons į 1“951“905 börnum ķ Svķžjóš į aldrinum 1-16 įra, sem sóttu skóla aš mestu įn nįndartakmarkana eša notkunar andlitsgrķma, sżndi engin daušsföll hjį börnunum.  Žrįtt fyrir aš Svķžjóš hafi haldiš leikskólum og grunnskólum sķnum opnum, kom ķ ljós mjög lįg tķšni alvarlegra Covid-19-einkenna hjį žessum börnum. 

Nżleg žżzk rannsókn, SARS CoV-2-KIDS, varšandi börn og unglinga, sem lagzt hafa inn į sjśkrahśs ķ Žżzkalandi meš annašhvort SARS-CoV-2 eša PIMS-TS (Pediatric Inflammatory Multisystem Syndrome), sżndi, aš ekkert barn į aldrinum 5-18 įra lézt."

 Nišurstöšur umfangsmikilla rannsókna sżna sem sagt, aš veiruafbrigšin delta og fyrirrennarar ollu litlum veikindum barna og uršu engum aš fjörtjóni ķ žessum 2 löndum.  Žótt fleiri börn kunni aš veikjast af ómķkron en įšur į jafnlöngu skeiši, verša veikindin ekki alvarleg.  Börnin verša žannig sķšur en svo betur sett eftir bólusetningu en įšur, en hęttan į aukaverkunum er umtalsverš.  Ķ žessu ljósi er heldur ekki verjandi aš nota börnin sem skjöld fyrir fulloršna, enda segir dr R. Mallone, aš fulloršnum starfi engin hętta af smiti frį börnum.  

 "Verndin [frį bóluefnunum] er engin, en óvissa aukaverkana er nokkur.  Hver er įvinningurinn, ef aukaverkanirnar eru bara eftir."

"Hjaršónęmiš bķšur enn sķns tķma, žótt 90 % žjóšarinnar séu aš fullu tvķ- eša žrķsprautuš, en vitaš er nśna, aš bóluefniš virkar ekki gegn Ómķkron.  Ekki frekar en žaš gagnast Dönum, fręndum okkar, žar sem flest Ómķkronsmitin viršast borin uppi af tvķ- og žrķsprautušum einstaklingum undir fertugu. Nś er ekki veriš aš ręša skašsemi bólulyfjanna til lengri eša skemmri tķma, sem ešlilega hefur ekkert veriš rannsakaš; žaš bķšur enn žį nišurstašna rannsókna." 

Lęknirinn hefur į réttu aš standa.  Vernd bóluefnanna er engin gegn ómķkron-afbrigšinu, sem er oršiš ęši ólķkt upphaflegu kórónuveirunni erfšalega séš, ž.m.t. hiš alręmda broddprótein.  Sóttvarnaryfirvöld rembast eins og rjśpan viš staurinn meš velžóknun  lyfjaframleišendanna aš reyna aš telja landsmönnum trś um hiš žveröfuga. 

"Svo miklar hafa stökkbreytingarnar oršiš, aš nżju bóluefnin virka ekki lengur, né viršast žau vernda žį, sem hafa fengiš Covid įšur eša veriš mešhöndlašir meš einstofna mótefnum (monoclonal antibodies)."  

Ekki er vķst, aš nįttśrulegt ónęmi sé jafnhaldlķtiš og bóluefnin, žvķ aš nż bylgja hefur ekki risiš, žar sem nįttśrulegu ónęmi hafši veriš nįš, t.d. ķ Svķžjóš.  Žį getur vel veriš um falska jįkvęša greiningu į smiti aš ręša, žvķ aš greiningartęknin er ekki nįkvęm, og sżktir af ómķkron hafi žannig aldrei įšur veikzt af SARS-CoV-2, žótt PCR-próf hafi reynzt jįkvętt.  

Sķšan kom įkall til foreldra um aš hugsa sitt rįš tvisvar įšur en žau samžykkja bólusetningu barna sinna:

"Ef barniš mitt hefur litla sem enga įhęttu af Covid; enga įhęttu alvarlegra afleišinga sjśkdóms eša dauša; engan įvinning af bólusetningu, en mögulegan skaša til skamms tķma, til lengri tķma hugsanlegan skaša vegna óžekktra skašlegra afleišinga af bólusetningunni:  Hvers vegna ętti ég žį aš vera aš śtsetja barniš mitt fyrir óžarfa įhęttu meš žessari bólusetningu ? 

Morgunblašiš er skeleggur mįlsvari sjįlfstęšrar og gagnrżninnar hugsunar, sem reist er į žekkingu į viškomandi mįlefni.  Sóttvarnarmįlefni voru ešlilega fyrirferšarmikil ķ ritstjórnardįlkum blašsins į gamla įrinu, 2021.  Žann 27.12.2021 birtist žar ritstjórnargrein undir fyrirsögninni:

"Réttarrķkiš og plįgan".

Žar sagši m.a.:

"Hann [Arnar Žór Jónsson ķ jómfrśarręšu į žingi] velti upp žeirri spurningu, hvort "hęttan, sem viš stöndum frammi fyrir [sé] slķk, aš žaš sé réttlętanlegt aš stżra nś landinu meš reglum, sem eru settar įn žinglegrar umręšu, įn lżšręšislegrar temprunar".  Og hann hélt įfram og spurši, hvort žaš gęti veriš, aš hér vęri aš birtast einhvers konar nżtt stjórnarfar og aš almenningur įttaši sig ekki į žvķ og mögulega žingheimur ekki heldur.  

Žį ręddi Arnar Žór stöšu žingsins og sagši žaš alls ekki mega lįta snišganga sig.  Hér vęri žingbundin stjórn, og framkvęmdavaldiš ętti aš lśta eftirliti og temprun Alžingis og dómstóla.  

Ķ framhaldi af žvķ vék hann aš sjónarmišum um neyšarįstand, sem ašgeršir vegna kórónuveirunnar hafa gjarnan byggzt į, og sagši, aš stjórnarskrįin fęli ekki ķ sér neina almenna heimild til aš lżsa yfir neyšarįstandi.  Hann nefndi, aš įstandiš, sem hér hefur rķkt ķ nęstum 2 įr vęri "til žess falliš aš deyfa mörkin ķ hugum almennings og mögulega ķ hugum žingmanna milli žess, sem viš getum kallaš lögmętt lżšręšislegt stjórnarfar annars vegar og žess, sem ég kalla ofrķkisstjórnarfar hins vegar". Og hann sagšist óttast, aš smįm saman vęri veriš aš grafa undan réttarrķkinu. 

Neyšarašgeršir hefšu veriš skiljanlegar ķ upphafi faraldursins, en hann efašist um, aš žęr vęru skiljanlegar eša réttlętanlegar nś."

Žetta voru orš ķ tķma töluš į Alžingi.  Engum blöšum er um žaš aš fletta, aš ķ skjóli ķmyndašs og svišsetts neyšarįstands hafa sóttvarnaryfirvöld tekiš völdin ķ sķnar hendur meš minnisblašafarsa frį sóttvarnarlękni og snišgengiš Sóttvarnarrįš og Alžingi. Žetta er hęttulegt fordęmi, enda ólöglegt aš beita slķku ofrķkisstjórnarfari ķ skįlkaskjóli neyšarįstands.  Innihald minnisblašanna er mjög umdeilanlegt, og reglugerširnar į grundvelli žeirra hafa valdiš grķšarlegu tjóni, og įrangurinn er lķtill sem enginn, enda stóš aldrei nein vį fyrir dyrum.  Meiri vį stafar af reykingum landsmanna og óheilbrigšum lifnašarhįttum af żmsu tagi.  Veriš er meš barnalegum og ólögmętum hętti aš ryšja brautina fyrir einhvers konar barnfóstrusamfélagi, sem endar meš ósköpum. Brżn žörf er į nżrri og vandašri löggjöf um sóttvarnir, sem gętir jafnvęgis og temprar völd og įhrif embęttismanna. 

Téšri forystugrein lauk žannig:

"Varnašarorš Arnars Žórs Jónssonar eiga rķkt erindi viš Alžingi, rķkisstjórn og allan almenning, nś žegar faraldurinn hefur geisaš ķ tęp 2 įr.  Naušsynlegt er, aš borgaraleg réttindi og réttarrķkiš standi plįguna af sér og aš almenningur fįi sem allra fyrst um frjįlst höfuš strokiš."

  


Śrtölumenn og dómsdagsspįr

Śrtölumenn um nżtingu sjįlfbęrra orkulinda landsins hafa glataš trśveršugleika ķ augum margra meš framferši sķnu, sem einkennist af fjandskap gegn meiri orkunotkun og draumórum um afturhvarf til fortķšar meš minni neyzlu og aš sjįlfsögšu minni velferšaržjónustu, enda er aukin raforkunotkun forsenda meiri velferšar hjį vaxandi žjóš, žar sem mešalaldur fer hękkandi.

Biblķa žessara śrtölumanna er um sextugt kver, "Limits to Growth-Endimörk vaxtar", sem bošaši einmitt naušsyn žess fyrir jöršina, aš fólk į Vesturlöndum dręgi verulega śr neyzlu sinni hiš snarasta, žvķ aš annars vęri vošinn vķs og margar aušlindir jaršar yršu upp urnar fyrir lok 20. aldarinnar.  Ekkert gekk žar eftir. 

Žaš gleymdist viš samningu žessa kvers, aš tęknin er ķ stöšugri žróun vegna samkeppni markašsbśskaparins, og tęknin hefur bętt nżtnina viš nżtinguna, fundiš stašgönguefni og aukiš skilvirkni viš leit.  Heimurinn er žó ekki fullkominn, og fyrir tilverknaš fįfróšra stjórnmįlamanna hefur rķkisvaldiš vķša beint žróuninni inn į rangar brautir. Sennilega var žessi frįleita kenning sett į koppinn til aš veikja aušhyggjuna (kapķtalismann) ķ kalda strķšinu viš kommśnismann, sem alls stašar hefur mjög litla framleišslugetu m.v. aušhyggjukerfiš, nema ķ Kķna, žar sem kommśnistaflokkurinn hefur virkjaš kapķtalismann į framleišslusvišinu og višskiptasvišinu, en stundar įfram valdaeinokun og skošanakśgun į stjórnmįlasvišinu auk žess aš vera öryggisógn ķ Suš-Austur-Asķu, sem kremur nś lżšréttindi undir hęlnum ķ Hong Kong og ógnar fullveldi Taiwan, sem į fullan rétt į sjįlfstęšri tilveru, enda eru langflestir ķbśanna žess sinnis. 

Dęmi um ranga stefnumörkun yfirvalda vķša um heim er, hvernig raforkuvinnslan fer fram. Hér į landi žó, hvernig hśn fer ekki fram žrįtt fyrir rķkulegar endurnżjanlegar orkulindir.  Stjórnvöld ķ żmsum löndum hafa bannfęrt kjarnorkuver, stundum ķ kjölfar óhappa, og eftirlitsašilar hafa stöšugt fęrt sig upp į skaptiš, žannig aš öryggiskröfur eru ķ sumum tilvikum komnar śt ķ öfgar og hafa valdiš svo óheyrilegum višbótar kostnaši og töfum aš óžörfu, aš raforka kjarnorkuveranna veršur mjög dżr į mešan veriš er aš greiša upp fjįrfestingarnar.  Fyrir vikiš hefur kjarnorkuverum į Vesturlöndum fariš fękkandi į žessari öld, žótt višsnśningur sé ķ vęndum meš tęknižróun og višhorfsbreytingum, og hlutdeild žeirra ķ raforkuvinnslu er nś ašeins um 10 % į heimsvķsu, en žó t.d. um 20 % ķ Bandarķkjunum og 50 % ķ Frakklandi.

Kjarnorkan er eini raunhęfi valkosturinn til aš leysa kolaorkuver af hólmi og žannig aš draga śr loftmengun og koltvķildislosun frį raforkuverum. 

Aftur į móti hafa stjórnvöld, oft žau sömu og lagzt hafa gegn kjarnorku, hvatt til og nišurgreitt orku frį vindorkuverum.  Žaš er gošsögn, aš vindmyllur séu umhverfisvęnar.  Žęr leggja hald į mikiš land og raforkuvinnsla žeirra er óskilvirk.  Nżtingartķminn į Ķslandi viršist vera um 40 %, sem įrlega svarar til 4,8 mįnaša į fullum afköstum og 7,2 mįnaša į engum afköstum, en yfirleitt er hann undir 30 % annars stašar į landi (meiri nżting śti fyrir ströndu).

  Mikiš af mįlmum, sumum sjaldgęfum, fer ķ vindmyllur.  T.d. žarf 6 MW vindmylla (algeng stęrš śti fyrir ströndu) 65 t af Cu, og til aš vinna žann kopar śr jöršu žarf aš grafa upp um 50 kt śr nįmunni.  Žetta er dęmi um óskynsamlegan įgang manna į nįttśruna, sem ekki er hęgt aš męla bót, žvķ aš žennan kopar mętti nota meš skilvirkari og hagkvęmari hętti, en rķkisvaldiš ķ mörgum löndum hefur žarna skekkt markašinn og hvatt til nįmugraftar meš nišurgreišslu orkuveršs frį vindmyllum, sem sums stašar hefur valdiš óafturkręfum landspjöllum og mengun jaršvatns, t.d. ķ Chile. 

Žann 23. nóvember 2021 birtist ķ Morgunblašinu grein eftir Hauk Įgśstsson, kennara.  Žar voru raktir nokkrir heimsendaspįdómar, sem aušvitaš hafa allir oršiš sér til skammar.  Greinin hét:

"Brostnir spįdómar",

og hśn endaši žannig:

"Enn dynur į almenningi hręšsluįróšur; žessa dagana sprottinn af COP26-rįšstefnunni ķ Glasgow ķ Skotlandi.  Ķ ljósi lišins tķma og brostinna spįdóma - er ekki rétt aš gjalda varhug viš žeim upphrópunum, yfirlżsingum og įróšri, sem žašan berst ?" 

Svariš er jś og dugir aš lķta į heildarmynd mįlatilbśnašarins til aš fyllast grunsemdum um, aš fiskur liggi žar undir steini.  Žar er aldrei minnzt į neina raunhęfa lausn į vandanum, en bara hamraš į, aš žjóšir heims verši aš draga śr losun koltvķildis, annars lķši heimurinn, eins og viš žekkjum hann, undir lok.  Žetta hefur žó ekki reynzt įrangursrķkara en svo, aš losun flestra rķkja heims 2021 mun verša meiri en į įri Parķsarsamkomulagsins, 2015.  Hvers vegna er ekki eytt neinu pśšri ķ aš setja į kolefnisgjald um allan heim, žar sem greitt yrši fyrir hvert t losunar CO2 ? Žį kęmi fjįrhagslegur hvati til breytinga til skjalanna.  

Hvers vegna hljómar IPCC eins og trśarsöfnušur, žar sem ašeins ein tślkun er leyfš ?  Trśveršugum vķsindamönnum į borš viš prófessor John Christy, loftslagsfręšing viš UAH-University of Alabama-Huntsville - og skošanasystkini hans er śthżst śr skżrslum IPCC.  Hann og félagar hans bśa žó yfir yfirgripsmikilli žekkingu į žróun hitafars ķ lofthjśpi jaršar og nįkvęmustu męligögnum, sem völ er į um hitastigiš ķ lofthjśpinum ķ um 4 undanfarna įratugi. Nišurstöšur hans eru į allt öšru róli en nišurstöšur IPCC, sem veifar ķ sķfellu ógn um allt aš 2,5°C hlżnun 1950-2080, en gervihnattamęlingar, sem unniš hefur veriš śr į UAH, benda til hitastiguls 0,14°C/10 įr, sem meš einfaldasta framreikningi gefur 1,4°C hlżnun 1980-2080. 

Žar aš auki bendir żmislegt til, aš žetta sé bara ešlileg sveifla, sem muni ganga til baka į nęstu öld, enda er meiri hętta į yfirvofandi kuldaskeiši en hlżskeiši į jöršunni ķ sögulegu ljósi.  Tölfręšingar, sem rannsakaš hafa hitastigsžróunina ķ 2000 undanfarin įr meš įrhringjarannsóknum ķ trjįm, sjį enga óešlilega žróun undanfarna įratugi.  Hitastigiš hafi allt žetta 2000 įra tķmabil sveiflazt hęgt um fast mešaltal.  Gagnrżna tölfręšingarnir óburšuga mešhöndlun IPCC į tķmaröšum.  Žetta kom fram ķ Morgunblašsgrein Helga Tómassonar, prófessors ķ hagrannsóknum og tölfręši viš HĶ, 14.10.2021,  og lesa mį um hér:https://bjarnijonsson.blog.is/blog/bjarnijonsson/entry/2270868 .

Einn af žeim, sem dyggilegast hafa alla tķš stutt bošskap IPCC-Loftslagsrįšs Sameinušu žjóšanna hérlendis - er Hjörleifur Guttormsson, nįttśrufręšingur og fyrrverandi rįšherra Alžżšubandalagsins.  Hann skrifar tķšum ķ Morgunblašiš įhugaveršar greinar, og ein af greinum hans birtist žar 23. nóvember 2021 undir spennužrunginni fyrirsögn:

"Nś reynir į gjörvalla heimsbyggšina".

Žar gat m.a. aš lķta eftirfarandi:

"Ķ Glasgow var samžykkt sś stefna aš takmarka mešaltalshlżnun lofthjśpsins viš 1,5°C ķ staš 2°C.  Mikilvęgar yfirlżsingar voru gefnar um aš stöšva eyšingu skóga og vinna sérstaklega gegn losun metans.  Jaršefnaeldsneyti var nś brennimerkt sem helzti skašvaldurinn meš kol ķ fararbroddi. Indland, sem keppir viš Kķna ķ kolanotkun, varš sér til minnkunar meš žvķ aš krefjast į 11. stundu breytinga į žeirri įherzlu.  Fjöldi rķkja, stórra og smįrra, hafši ķ ašdraganda žessa fundar gefiš śt fyrirheit um aš draga stórlega śr losun CO2 fram til įrsins 2030 og nį kolefnishlutleysi fyrir eša um mišja öldina. Žar hefur Ķsland sett markiš viš įriš 2040."

Ķ sannleika sagt er žetta eintómt frošusnakk snjórnmįlamanna og bśrókrata žeirra, sem viršist skorta allt jaršsamband.  Dettur einhverjum ķ hug, aš įrangursrķkt geti reynzt aš hóa saman žśsundum stjórnmįlamanna, bśrókrata og öšrum, til aš gefa śt yfirlżsingar um, aš žeir hyggist fękka tilteknum glępum um einhverja hlutfallstölu (%) ķ sķnu landi og aš heildarfjölda slķkra glępa ķ heiminum fękki žį śr įšur ašstefndu marki ķ lęgra mark, žótt žeim fjölgi enn žį ?

Hafa borizt einhverjar fréttir frį Gljįskógum um, aš į COP-26 hafi tekizt aš nį alžjóšlegu samkomulagi um, hvernig meta į koltvķildisbindingu trjįa og eigendur trjįnna geti sķšan selt žessa bindingu į alžjóšlegum koltvķildismarkaši ?  Nei, ekkert vitręnt ķ žį veru hefur birzt.  Slķkt gęti samt snśiš viš eyšingu regnskóga og annarra skóga og lagt grunninn aš mikilli aukningu bindingar į koltvķildi, žvķ aš skógurinn yrši veršmętari standandi en felldur.  Nei, žess ķ staš eru gefnar śt einhverjar innihaldslausar yfirlżsingar um "aš stöšva eyšingu skóga".  Žessu fólki er ekki sjįlfrįtt, enda er įrangurinn eftir žvķ.  

Ķ staš žess aš setja į kolefnisgjald į heimsvķsu, er jaršefnaeldsneytiš brennimerkt.  Hvers konar fķflagangur er žetta eiginlega ?  Ķbśar Noršur-Indlands standa frammi fyrir grafalvarlegri lķfsógn.  16 % allra daušsfalla žar eru vegna loftmengunar, en ašeins 10 % žessarar mengunar stafar frį kolakyntum raforkuverum.  Kol eru notuš innanhśss, annar eldsneytisbruni er mikill, og lķkbrennslur menga gķfurlega.  Jaršefnaeldsneytiš er mikill heilsuskašvaldur.  

Nżja ķslenzka rķkisstjórnin, Hringekjan, eša hvaš menn kalla žetta 2. rįšuneyti Katrķnar Jakobsdóttur, hefur hent ķ Mörlandann nżju markmiši, sem er 55 % samdrįttur koltvķildislosunar 2030 m.v. 1990.  Fyrra markmiši fylgdi ašgeršaįętlun, žar sem botninn var sušur ķ Borgarfirši.  Aušvitaš er engin komin enn frį Hringekjunni, en til aš nį žessu markmiši žarf kraftaverk, nokkrar nżjar vatnsafls- og jaršgufuvirkjanir og stóreflt flutnings- og dreifikerfi raforku.  Fyrra rįšuneyti Katrķnar Jakobsdóttur skildi eftir sig žį stöšu, aš skerša žarf raforku til fiskimjölsverksmišja, kyndistöšva og annarra, sem samiš hafa um annaš en forgangsorku.  Į mešan svona er ķ pottinn bśiš, hjökkum viš įfram ķ sama farinu, umhverfislega og efnahagslega. Taka veršur til hendinni.  Finnur Borgnesingurinn į stóli orkurįšherra rétta botninn ķ mįliš ? 

Įfram meš bošskap Hjörleifs.  Nś kemur krafan um lķfstķlsbreytingu:

"Flest rķki hafa aukiš mengun lofthjśpsins ķ kjölfar Parķsarsamžykktarinnar, žannig aš stefnir ķ hlżnun upp į 2,4°C og žašan af meira.  Umskiptin, sem žurfa aš verša į žessum įratug, jafngilda byltingu ķ framleišsluhįttum, neyzlu og samskiptum viš móšur jörš.  "Plįneta okkar hangir į blįžręši" var mešal ašvörunarorša framkvęmdastjóra Sameinušu žjóšanna, Antonios Guterres, viš opnun rįšstefnunnar ķ Glasgow.  Lausnin felst ekki ašeins ķ aš hverfa frį notkun jaršefnaeldsneytis ķ tķš einnar kynslóšar, heldur veršur aš draga śr rįnyrkju į öllum svišum.  Temprun neyzlu og lķfshįtta, aš fólksfjölgun meštalinni, er óhjįkvęmileg, eigi mannkyniš aš komast yfir žęr hindranir, sem viš blasa."

"Now you are talking, man", var sagt.  Žarna opinberar Hjörleifur, žaš sem aš baki įróšrinum um hlżnun andrśmsloftsins og um virkjanaandstöšuna hérlendis bżr. 

Aš sjįlfsögšu hefur losun CO2 aukizt vķšast hvar frį Parķsarrįšstefnunni ķ desember 2015.  Hvernig ķ ósköpunum į annaš aš vera meš žeim mįlatilbśnaši, sem žar var višhafšur meš frošusnakki um hįleitar hugsjónir stjórnmįlamanna um framtķš jaršarinnar ? Ekkert, sem hönd var į festandi, um tęki og tól til žess į borš viš sameiginlegan koltvķildisskatt eša sambęrilegt. 

 

Žessi framreikningur į hlżnun andrśmsloftsins, sem Hjörleifur vitnar žarna til, er algerlega śr lausu lofti gripinn og veršur aš flokka sem įróšursbrellu, žvķ aš reiknilķkönin, sem aš baki bśa, eru meingölluš, eins og prófessor John Christy, loftslagsfręšingur viš UAH, hefur sżnt fram į. 

Sķšan afhjśpar Hjörleifur hugmyndafręšina, sem aš baki öllum žessum lįtum bżr.  Žaš žarf aš gjörbreyta lifnašarhįttum almennings og stórdraga śr neyzlunni.  Žetta žżšir aušvitaš, aš framkvęma veršur stórfellda lķfskjaraskeršingu, žvķ aš ķ hvaš eiga peningarnir annars aš fara ?  Hvaš segja verkalżšsfélögin um žennan bošskap vinstri mannsins Hjörleifs Guttormssonar.  Eru žau tilbśin aš beita sér fyrir neyzlustżringu, sem mišar aš stórfelldri minnkun neyzlu ?  Nei, žaš hafa engin teikn į lofti sézt um žaš.  Žessi višhorf eiga sér enga raunveruleikatengingu, enda reist į illa ķgrundušum dómsdagsspįm, sem óžarfi er aš taka alvarlega. Višhorfin eiga ašeins upp į pallborš sérvitringa į borš viš Landvernd, sem berst gegn žjóšarhagsmunum meš žvķ aš žvęlast fyrir flestum orkuframkvęmdum ķ landinu, og į borš viš meirihluta borgarstjórnarinnar, sem leggur fęš į samgöngumannvirki eins og greišfęrar akbrautir og afkastamikil og hęttulķtil mislęg gatnamót įsamt flugvelli į einu bezta flugvallarstęši landsins.  Žetta afturhald er ekki į vetur setjandi og veršur aš brjóta į bak aftur hiš fyrsta. Til žess žarf aš hafa bein ķ nefinu. Hefur téšur Borgnesingur žaš, žegar til kastanna kemur ? 

 

  


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband