Fęrsluflokkur: Vķsindi og fręši

Vęntingar um vetni

Samkvęmt sumum įętlunum žarf aš ferfalda rafmagnsvinnslu ķ heiminum į nęstu 30 įrum til aš sinna eftirspurnaraukningunni, m.a. vegna orkuskiptanna. Į Ķslandi mun rafmagnsvinnslan lķklega aukast um 50 %-100 % į sama tķmabili, ž.e. hśn mun vart nį aš tvöfaldast.  Ef tilraunir meš djśpboranir nišur į 5 km  dżpi heppnast, mun afl hverrar gufuholu geta tķfaldazt.  Žį aukast möguleikar į alls kyns umhverfisvęnni orkunżtingu hérlendis, t.d. vetnisframleišslu til innanlandsbrśks og śtflutnings.  Aflsęstrengur til śtlanda getur varla keppt viš slķkt meš öllum sķnum stofnkostnaši, orkutöpum og rekstaróvissu, m.a. vegna bilanahęttu og langs stöšvunartķma ķ bilunartilvikum. 

Orkuskiptin verša almennt tęknilega erfišari ķ żmsum orkunżtingargeirum en ķ raforkuvinnslunni.  Žar mį nefna sviš, žar sem ližķum-rafgeymum eša rafmagni veršur illa viš komiš, s.s. ķ žungaflutningum į landi, ķ skipum, flugvélum, upphitun hśsnęšis og ķ išnaši.

  Įriš 2014 (nżjustu įreišanlegu upplżsingar) myndaši žessi starfsemi (žar sem bein rafvęšing er torsótt) 15 mršt (milljarša tonna) af CO2 eša 41 % af losun orkutengdrar starfsemi, en raforkuvinnslan myndaši minna eša tęplega 38 % orkutengdrar losunar. Mesta losun CO2 frį išnašarstarfsemi er frį jįrn- og stįlverksmišjum, 6,4 %, sementsverksmišjum, 6,1 % og frį efnaverksmišjum, 3,0 %.  Įlverksmišjur losa ašeins 0,8 % af heild orkutengdrar starfsemi.

Framundan er sögulegt įtak til aš forša jöršunni frį ofhlżnun fyrir nśverandi lķf af völdum gróšurhśsalofttegunda ķ lofthjśpi jaršar. Į 200 įra skeiši frį upphafi kolanotkunar til 1970 myndaši bruni jaršefnaeldsneytis og išnašarframleišsla 420 mršt af gróšurhśsalofttegundum, ašallega CO2. Į 40 įra tķmabilinu 1970-2011 žrefaldašist žetta koltvķildismagn og varš žį 1,3 Trnt, ašallega viš išnvęšingu fjölmennra Asķužjóša. Landbśnašur og landnotkun  (įn eldsneytisbruna) valda um fjóršungi heildarlosunar, og orkutengd losun 3/4 heildarlosunar.

Varšandi landnotkunina ęttu menn hérlendis ekki aš hrapa aš ašgeršum į borš viš uppfyllingu ķ skurši, žvķ aš nżjar męlinišurstöšur hérlendis benda til, aš upphaflegt talnaefni, sem aš miklu leyti var fengiš erlendis frį, žar sem lofthiti og jaršvegur er annar en hér, gefi til kynna allt of mikla minnkun losunar gróšurhśsalofttegunda viš endurheimt votlendis.  Hins vegar er brįšnaušsynlegt aš beina auknu fé, sem fęst t.d. af kolefnisgjaldtökunni, yfir ķ skógrękt og landgręšslu og halda sem nįkvęmast bókhald um žį mótvęgisašgerš meš męlingum į koltvķildisnįmi nżręktar.  Žessar męlingar žurfa aš njóta alžjóšlegrar višurkenningar.  

Steven Davis viš Irvine Kalifornķuhįskólann hefur stjórnaš rannsókn į žvķ, sem žarf til aš orkunotkunin verši kolefnisfrķ ķ heiminum m.v. žekkta tękni.  Auk rafmagns og rafgeyma segir hann žurfa vetni og ammonķum, lķfeldsneyti, gervieldsneyti, aš fjarlęgja kolefni śr śtblęstri og geyma žaš ķ jöršu og aš taka koltvķildi śr andrśmsloftinu og setja ķ trygga geymslu, vęntanlega nešanjaršar.  

Vetni gęti gegnt hlutverki viš aš knżja įfram létt og žung farartęki, viš hitun og stįlvinnslu.  Vetni, H2, og koleinildi, CO,  eru ašalefnivišur gervieldsneytis fyrir žotuhreyfla.  Aš fjarlęgja C śr afgösum kemur til greina viš hitun og sementgerš.

Žeir, sem vinna aš žvķ aš fjarlęgja kolefni śr orkukerfum heimsins, bśast viš gegnumbroti ķ žeim efnum 2025-2035.  Žį muni koma fram į sjónarsvišiš flutningatęki meš langa dręgni, knśin rafgeymum og vetni, og aš žį muni vetni leysa jaršgas af hólmi sem hitagjafi viš hśsnęšisupphitun. 2030-2040 verši framleitt gervieldsneyti fyrir skip og flugvélar.  2040-2050 verši kolefnisbrottnįmi og geymslu žess beitt ķ stórum stķl; svo og verši vetni beitt ķ stórum stķl ķ išnaši ķ staš jaršefnaeldsneytis.  2050-2060 verši nettólosun gróšurhśsalofttegunda engin meš hjįlp stórfelldrar endurręktunar skóga og meš žvķ aš vinna CO2 śr loftinu og geyma žaš į föstu formi, t.d. nešanjaršar.

Orkuskiptin verša kostnašarsöm, en Ķslendingar verša ķ kjörstöšu meš sķnar endurvinnanlegu orkulindir; žaš vęri glapręši aš spreša žeim inn į sęstreng meš öllum sķnum orkutöpum įšur en til nżtingar kemur.  Viš getum rafgreint vatn meš sjįlfbęrri raforku og žannig oršiš sjįlfum okkur nóg um vetni til eldsneytisframleišslu fyrir innanlandsmarkašinn og jafnframt flutt śt umtalsvert magn vetnis, t.d. til Bretlands, en Bretar hafa mikil įform um vetnisvęšingu sem liš ķ orkuskiptum hjį sér.  

Adair Turner, formašur "Energy Transitions Commission", ETC, sem eru alžjóšleg samtök um orkuskipti, segir, aš įrlegur kostnašarauki viš rekstur kerfa, žar sem orkuskiptin eru tęknilegum vandkvęšum hįš, įn nettó losunar, muni nema TrnUSD 1,2 įriš 2050.  Žetta er hį upphęš, en žó lķklega svipuš og nemur įrlegum śtgjöldum til hernašar og vķgbśnašar ķ heiminum, svo aš ekki ętti sį žröskuldur aš vera óyfirstķganlegur. 

Eftir stöšuga lękkun framleišslukostnašar helzta neyzluvarnings įratugum saman vegna tęknižróunar, framleišniaukningar og flutnings į vöruframleišslu frį hįkostnašarlöndum til lįgkostnašarlanda, sem drifiš hefur įfram sķfellt vaxandi neyzlu ķ heiminum og fękkaš örfįtękum, stendur heimurinn nś lķklega frammi fyrir hękkandi framleišslukostnaši um sinn ķ fyrsta skipti ķ langan tķma.  Žaš veldur pólitķskri tregšu viš aš taka į mįlum af einurš.

Ķ skżrslu frį ETC segir, aš til aš nį nettó nśll kolefnislosun frį orkutengdri starfsemi manna žurfi aš auka vetnisvinnsluna śr um 60 Mt/įr ķ 500-700 Mt/įr um mišja žessa öld.  Žó er ekki gert rįš fyrir mörgum bķlum knśnum vetnisrafölum.

Nśverandi vetnisvinnslu śr vatnsgufu meš jaršgasi, sem stendur undir 95 % vinnslunnar, veršur aš umbylta yfir ķ rafgreiningu vatns meš rafstraumi frį sjįlfbęrum orkulindum, svo aš gagn verši af henni.  Žar liggja mikil tękifęri fyrir žjóšir meš miklar ónotašar, sjįlfbęrar orkulindir.  Ķslendingar eru žar į mešal, og innlend vetnisframleišsla getur oršiš ķ senn gjaldeyrissparandi, gjaldeyrisaflandi og atvinnuskapandi.  Hśn veršur mjög vęnlegur valkostur viš śtflutning į raforku strax ķ byrjun nęsta įratugar vegna skorts į vetni ķ heiminum, sem framleitt er įn koltvķildislosunar aš nokkru marki. 

 

 

 

 

 


Vaxandi įhugi į vetni

Rafmagnsbķlum fjölgar ört ķ heiminum, og munar žar mest um kķnverska framleišslu og kaupendur.  Žar er stefna stjórnvalda aš draga śr loftmengun, einkum ķ stórborgunum, žar sem hśn er löngu komin į stórskašlegt stig og leišir til ótķmabęrs daušdaga yfir 100 žśsund manns į įri hverju. Žetta skelfilega įstand hefur valdiš žjóšfélagslegri spennu. Lišur ķ śrbótum stjórnvalda er rafvęšing bķlaflotans, žótt slķkt sé skammgóšur vermir, žar sem megniš af raforkuvinnslunni er kolaknśin.  Kķnverjar hafa hins vegar uppi mikil įform um aš kjarnorkuvęša raforkuvinnsluna, og hafa sett hįar upphęšir ķ žróun kjarnorkutękni, einnig meš klofnun annarra frumefna en śranķum, t.d. žórķum.

Kķnverjar ganga róttękt til verks į sviši loftslagsmįla.  Žeir hafa tryggt sér meirihlutann af vinnslugetu mįlma, sem žarf til aš framleiša ližķum-rafgeyma.  Af žessum sökum hefur verš į žeim hękkaš mikiš og hörgull er į žeim inn į heimsmarkašinn.  Žetta torveldar framboš nżrra rafmagnsbķla, en samt hefur framleišsla žeirra aukizt hratt į sķšustu įrum.  Frį mišju įri 2014 tvöfaldašist fjöldi žeirra ķ heiminum śr 1 M ķ 2 M į 17 mįnušum,og sķšan tók ašeins 6 mįnuši aš tvöfalda fjöldann śr 2 M ķ 4 M.  Ķ įrslok 2018 gętu žeir veriš um 10 M ķ heiminum öllum, sem žó er ašeins rśmlega 1 % af heildarfjöldanum.  Į Ķslandi er fjöldi alrafbķla um 2500, sem er um 1 % af fólksbķlafjöldanum.  Frambošiš er hreinlega ekki nęgt til aš hęgt sé aš nį markmiši stjórnvalda.  Aš hękka kolefnisgjaldiš til aš hraša fjölguninni er śt ķ hött viš žessar ašstęšur.

Orkutengd losun mannkyns 2014 nam alls 36,2 mršt af CO2 og var bróšurparturinn af losun mannkyns.  Žaš mun enginn umtalsveršur įrangur nįst ķ barįttunni viš gróšurhśsaįhrif koltvķildis ķ andrśmsloftinu fyrr en stórtęk tękni viš kolefnisausa vinnslu raforku lķtur dagsins ljós, žvķ aš raforkuvinnslan veldur 37,6 % orkutengdrar losunar.  Žegar įrangur nęst į žessu sviši, t.d. meš žórķum-kjarnorkuverum, žį veršur hęgt aš vinna vetni ķ stórum stķl meš rafgreiningu śr vatni įn kolefnislosunar. Gallinn viš žetta ferli eru mikil orkutöp eša um 25 % viš rafgreininguna sjįlfa. Hśn krefst žess vegna um 50 kWh/kg H2.  Ešlisorkan er um 33 kWh/kg, sem er einhver hęsta ešlisorka eldsneytis, sem žekkist.

Af žessum orsökum hentar vetni vel sem eldsneyti į farartęki.  Samgöngur valda 26,1 % orkutengdrar losunar CO2.  Nokkrir stórir japanskir og Sušur-kóreanskir bķlaframleišendur hafa tekiš stefnuna į vetnisrafalaknśna rafmagnsbķla.  Žaš eru góš rök fyrir žvķ aš žvķ gefnu, aš nęgt "gręnt" vetni verši į bošstólum.  Til aš nį 650 km dręgni fólksbķls žarf hann vetnisknśinn ašeins aš vera 1400 kg, en 3000 kg knśinn ližķumrafgeymum. Vetniš kostar nśna um 1,35 USD/kg, en spįš er hękkun upp ķ 2,3 USD/kg įriš 2020.  Reikna mį meš a.m.k. 100 km/kg vetnis, sem žżšir, aš žetta sķšar nefnda verš mį tvöfaldast įn žess, aš orkukostnašur vetnisbķls verši hęrri en rafmagnsbķls meš ližķum rafgeyma.  

Vetniš mį einnig nota til framleišslu į gervieldsneyti, og žaš er mjög vęnleg framleišsla į nęstu įratugum fyrir vinnuvélar, skip og flugvélar.  Koltvķildi andrśmsloftsins er hinn grunnžįttur žessarar gervieldsneytisframleišslu.  Hérlendis mętti framleiša um 150 kt/įr (k=žśsund) af umhverfisvęnu vetni, sem sumpart fęri beint į farartęki, sumpart fęri žaš ķ eldsneytisframleišslu og afgangurinn vęri fluttur utan, t.d. til Norš-Austur Englands, žar sem žaš veršur notaš til aš leysa jaršgas af hólmi viš upphitun hśsnęšis.  

Žaš er sjįlfsagt aš nżta sjįlfbęrar orkulindir til framleišslustarfsemi hér innanlands, sem verša mį aš liši ķ barįttunni viš ofhlżnun jaršar, sem leišir m.a. til ofsśrnunar hafsins og getur haft alvarleg įhrif į lķfrķkiš innan efnahagslögsögu Ķslands.  Aš gera landiš sjįlfu sér nęgt um eldsneyti hefur grķšarlega efnahagslega žżšingu, svo og öryggislega žżšingu.  Aš framleiša vetni veršur aršsöm starfsemi, og meš slķkri framleišslu veršur ekkert svigrśm eftir til rafmagssölu inn į sęstreng, jafnvel žótt stórišjuver loki.  Žetta veldur žvķ, aš Ķsland veršur įfram einangrašur raforkumarkašur, og raforkuveršshękkanir geta žį oršiš hóflegar og fylgt kostnašarhękkunum virkjanafyrirtękja, flutnings- og dreifingarfyrirtękja.

 

  


Hvaš mį loftslaginu til bjargar verša ?

Nżlega var haldin rįšstefna ķ Póllandi ķ héraši, žar sem mikil loftmengun er frį kolakyntum raforkuverum. Žetta var framhald Parķsarrįšstefnunnar ķ desember 2015; fjölmennar voru bįšar og mengandi, en įrangur óįžreifanlegur, enda umręšuefniš ekki žaš, sem mįli skiptir.  Höfušatrišiš hér er, hvernig į aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda, og žar leika raunvķsindamenn ašalhlutverkiš, en embęttismenn og stjórnmįlamenn manna ręšupśltin og hinar fjölmennu, rįndżru og ósjįlfbęru rįšstefnur til aš ręša stefnur og markmiš. 

IEA (The International Energy Agency-Alžjóšlega orkumįlastofnunin) įętlar, aš heimslosun CO2 ķ įr, 2018, nįi nżjum hęšum, sem sżnir haldleysi fagurgala į fjölmennum rįšstefnum.  Megniš af losuninni stafar af orkuvinnslu- eša orkunżtingarferlum. 

Įriš 2014 nam žessi losun 36,2 mršt (milljöršum tonna), og var rafmagnsvinnsla 37,6 % žar af, en hitt, 62,4 %, skiptist į milli samgangna, 26,1 %, išnašar 22,7 %, hśsnęšishitunar 9,2 % og annars 4,4 %. Žessar hlutfallstölur eru nytsamlegar til aš gera sér grein fyrir višfangsefninu, sem felst ķ aš stöšva hitastigshękkun lofthjśps jaršar af mannavöldum meš engri nettólosun gróšurhśsalofttegunda eigi sķšar en 2050.

Žaš er óhjįkvęmilegt fyrir heimsbyggšina aš grķpa til róttękra rįšstafana til aš gera rafmagnsvinnsluna kolefnisfrķa.  Žaš hefst aldrei meš fjölgun vind- og sólarorkuvera einvöršungu.  Kjarnorkan veršur aš koma til skjalanna.  Veriš er aš žróa kjarnorkuver meš mun minna geislavirkum śrgangi og styttri helmingunartķma geislavirkni hans, sem aš auki eru öruggari ķ rekstri en śranķum-kjarnorkuverin.

Ķ samgöngunum munu rafknśnir bķlar taka viš, og vetniš mun knżja stęrri samgöngutęki eša tilbśiš eldsneyti  śr vetni og koltvķildi/koleinildi, CO2 t.d. frį jaršgufuverum.  Rafgeymarnir mynda flöskuhįls ķ framleišsluferli rafmagnsbķla, og žess vegna veršur fyrirsjįanlega aš grķpa til vetnisrafala ķ bķlum ķ einhverjum męli. Stórir bķlaframleišendur ķ Asķu žróa nś slķka tękni. 

Ķ išnašinum stendur yfir mikil žróun til aš losna viš kolefni śr framleišsluferlinu. Žar gegnir vetni lykilhlutverki. Alcoa og Rio Tinto hafa stofnaš žróunarfélag, Elyses, til aš žróa įlvinnslu įn kolefnisskauta og reyndar įn vetnis lķka.  Meš ešalskautum, sem hafa a.m.k. 15 sinnum lengri endingu en kolefnisskautin, mun myndast sśrefni viš rafgreiningu sśrįls ķ staš koltvķildis frį kolaskautunum.  Annars myndast tiltölulega lķtiš af gróšurhśsalofttegundum viš vinnslu įls ķ heiminum; ašeins um 300 MtCO2eq/įr eša 0,8 % allrar orkutengdrar losunar koltvķildis.  Ef įlnotkun ķ landfarartękjum heimsins hefur leitt til 5 % eldsneytissparnašar žessara farartękja, žį jafngildir sś minnkun gróšurhśsalofttegunda helmingi losunar frį öllum framleišslustigum įlsins.  

Ķ mörgum löndum fer megniš af orkunotkun heimilanna til upphitunar eša kęlingar. Hitunarferliš er ķ mörgum tilvikum knśiš jaršgasi.  Į Norš-Austur Englandi er žróunarferli hafiš, sem snżst um aš leysa jaršgasiš af hólmi meš vetni.  Leeds-borg hefur forystu um žetta.  Žarna er markašstękifęri fyrir Ķslendinga, žvķ aš tališ er, aš įriš 2020 muni verš vetnis hafa hękkaš śr nśverandi 1,35 USD/kg ķ 2,30 USD/kg vegna aukinnar eftirspurnar og hęrri framleišslukostnašar śr jaršgasi vegna kolefnisgjalds.  Viš žetta verš fįst 46 USD/MWh af rafmagni, en til samanburšar er listaverš Landsvirkjunar nśna į forgangsorku 43 USD/MWh.

Tališ er, aš nśverandi vetnisframleišsla žurfi aš tķfaldast hiš minnsta vegna orkuskiptanna.  Hśn fer hins vegar nś ašallega fram meš vinnslu śr jaršgasi (95 %), en žarf aš verša meš rafgreiningu fyrir tilstilli sjįlfbęrs rafmagns.  Heimsframleišsla į vetni žarf žannig aš nema 600 Mt/įr um 2050 meš rafgreiningu.  Ef Ķslendingar įkveša aš leggja barįttunni viš gróšurhśsaįhrifin į erlendri grundu liš meš žvķ aš virkja t.d. 10 TWh/įr (helmingurinn af nśverandi raforkuvinnslu, žrišjungurinn af orkugetu nżtingarflokks Rammaįętlunar) til aš knżja vetnisframleišslu hérlendis og flytja megniš utan samanžjappaš, žį žarf til žess 65 kWh/kg, og hęgt veršur aš framleiša 150 kt/įr af H2 (vetni) į flutningstęku formi.  Žetta er ašeins 0,03 % af įętlašri markašsžörf, en myndi hjįlpa Englendingum talsvert viš aš vetnisvęša upphitun hśsnęšis į NA-Englandi.  Žetta gęfi aš lįgmarki śtflutningstekjur aš upphęš 345 MUSD/įr eša 43 mršISK/įr. 

Meš žessu móti mundu Ķslendingar teygja sig mjög langt viš aš ašstoša rķki viš orkuskiptin, sem vantar endurnżjanlega orku.  Žetta mundi aš óbreyttu žżša, aš viš žyrftum aš ganga į bišflokk virkjana fyrir eigin orkuskipti og 4 TWh/įr fyrir vetnisframleišslu til eigin nota fyrir t.d. stęrri samgöngutęki į landi įsamt vinnuvélum, skipum og flugvélum auk vaxandi orkužarfar vegna aukinna umsvifa į landinu.

burfellmgr-7340Sólknśin flugvél 

 

 


Noršmenn sśpa seyšiš - mįlsmešferš Stóržingsins kęrš

Noršmenn bśa viš frjįlsa samkeppni ķ orkukauphöll, žar sem spįkaupmennska er stunduš meš raforku aš hętti Evrópusambandsins-ESB.  Raforkuveršiš ķ Noregi sveiflast eftir framboši og eftirspurn žar og eftir verši ķ ESB vegna millilandatenginganna.  Nś, žegar koltvķildisskattur og verš į losunarkvótum koltvķildis fer hękkandi ķ ESB, hękkar raforkuveršiš ķ Noregi, žótt Noršmenn framleiši nįnast enga raforku meš jaršefnaeldsneyti. Žetta er einn af göllunum fyrir land endurnżjanlegrar raforku viš aš vera į raforkumarkaši ESB.

Ķ september  2018 rigndi meira en dęmi eru um ķ Noregi, eftir mikla žurrka ķ sumar, og žess vegna er ekki śtlit fyrir brįšan vatnsskort ķ mišlunarlónum ķ vetur, en samt er raforkuverš žar meš hęsta móti vegna millilandatenginganna og og vöntunar į framlagi orku frį norskum vindmyllum vegna lķtt vindasamrar vešrįttu ķ umhverfi flestra vindmyllna Noregs.  

Vindorkuver eru farin aš hafa įhrif į framboš raforku ķ Noregi, en śtihitastigiš ręšur mestu um eftirspurnina.  T.d. ķ viku 50/2018 blés lķtiš og hitastig var ķ mešallegi.  Žį nam orkuveršiš til almennings um 59 Naur/kWh eša 8,5 ISK/kWh (60 EUR/MWh).  Žetta er allt aš 40 % hęrra en hérlendis.  Ef nś kólnar um 3-4 °C, getur veršiš hękkaš um žrišjung og jafngildir žį 11,3 ISK/kWh, einvöršungu fyrir orkuhlutann (allt aš 90 % hęrra en hérlendis).  Žetta mį tvöfalda vegna flutnings, dreifingar og skatta, svo aš almenningur ķ Noregi mį žį śt meš um 22 ISK/kWh, sem er talsvert hęrra en hérlendis.  

Enn verra er žetta į meginlandinu.  Ķ Belgķu var veršiš nżlega 350 EUR/MWh = 49 ISK/kWh fyrir rafmagniš įn flutnings og skatta.  Žetta sżnir hrikalegar öfgar markašskerfisins.  Kerfi af žessu tagi į ekkert erindi hingaš til lands, enda myndi žaš fljótt kippa stošunum undan velferšarsamfélaginu hér og samkeppnishęfni atvinnulķfsins.  Fulltrśar atvinnulķfsins ęttu aš kynna sér žessi mįl og taka opinbera afstöšu ķ žessu brżna hagsmunamįli atvinnulķfsins.   

Noršmenn eru ešlilega óįnęgšir meš žaš, aš afurš vatnsafls žeirra og vindafls, rafmagniš, skuli vera undirorpin grķšarlegum veršsveiflum į markaši og hįš rafmagnsverši annars stašar ķ Evrópu.  Ef vindar blįsa veikt ķ Danmörku, Hollandi og Žżzkalandi, žį hękkar rafmagnsverš ķ Noregi.  Ef ESB įkvešur aš hękka koltvķildisskatt, žį hękkar rafmagnsverš ķ Noregi, og geta mį nęrri, aš slķkt setji alvarlegt strik ķ heimilisbókhaldiš hjį Ola Nordmann og Kari, sem eru Jón og Gunna Noregs, žegar žetta gerist į kuldaskeiši aš vetrarlagi, en mešalheimili ķ Noregi notar um tķfalt meira rafmagn aš mešaltali yfir įriš en mešalstórt ķslenzkt heimili vegna žess, aš ķ Noregi er rafmagn notaš til hśshitunar. Žar af leišandi er raforkukerfi Noregs aflhannaš, en hérlendis er žaš hins vegar orkuhannaš, sem gefur mun betri nżtingu orkumannvirkjanna aš mešaltali yfir įriš.  Noršmenn hafa reynt aš bęta sér žetta upp meš aflsölu til śtlanda.  Raforkukerfi okkar bżšur einfaldlega ekki upp į slķkt.  Žegar raforkuveršiš hękkar og žröngt veršur ķ bśi hjį fręndum vorum, er gengiš į eldivišarhlašann og kynt upp meš kamķnunni, svo aš į lygnum vetrardögum leggst reykjarmökkur yfir byggšina. Žaš léttir undir meš buddunni, en ekki er žaš heilsusamlegt. 

Staša Noregs ķ žessum efnum į aš verša Ķslendingum vķti til varnašar.  Viš eigum ekki aš lįta gróšapunga klófesta hér orkumarkašinn og sameina hann Evrópumarkašinum meš sęstreng til aš hefja spįkaupmennsku meš raforkuna į stórum markaši, sem óhjįkvęmilega mun rżra kjör alžżšu hérlendis og veikja ķslenzk fyrirtęki.  Munum hiš fornkvešna: ef žś réttir skrattanum litla fingurinn, žį tekur hann alla hendina.  

Noršmenn eru aš vakna upp viš vondan draum.  Žeir eru ekki bśnir aš gefast upp, žótt Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn hafi veriš samžykktur į Stóržinginu ķ vetur, reyndar meš 8 skilyršum.  Žegar ESB tekur aš brjóta žessi skilyrši, žį munu Noršmenn verša ęfir, einkum Verkamannaflokksmenn, sem sömdu žessi skilyrši.  ESB skrifaši aldrei undir žessi skilyrši, svo aš žeir svķkja ekkert, žótt žeir hundsi žau. 

"Nei til EU"-samtökin hafa haldiš uppi öflugu andófi gegn ESB ķ Noregi, og hafa nś kęrt rķkiš fyrir žaš, aš ekki var krafizt aukins meirihluta į Stóržinginu viš afgreišslu Orkupakka #3, eins og stjórnarskrį Noregs įskilur, žegar um skżrt fullveldisframsal er aš ręša.  Hér fyrir nešan er žżšing pistilhöfundar į blašagrein frį "Nei til EU" um žetta efni, en hśn er birt į frummįlinu ķ višhengi meš žessum pistli:

"ACER mįlsóknin snżst um heišarleika":

"Rķkisstjórn og Stóržing hafa ekki frķtt spil viš aš hola norskt fullveldi aš innan; žess vegna ętlar "Nei til EU" aš nżta réttarkerfiš til aš verja leikreglur Stjórnarskrįrinnar.

"Nei til EU" hefur stefnt Rķkinu, sem Erna Solberg, forsętisrįšherra, stendur sem fulltrśi fyrir, meš kröfu um, aš rķkisstjórnin setji Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB ekki ķ framkvęmd, en sį fellir Noreg undir valdsviš Orkustofnunar ESB-ACER.  Röksemdin er sś, aš ACER-samžykkiš sé ógilt, af žvķ aš Stóržingiš fylgdi ekki Stjórnarskrįrgrein nr 115 um fullveldisafsal, sem m.a. įskilur aukinn 3/4 meirihluta.

     Žetta er ķ fyrsta skipti, sem "Nei til EU" fer ķ mįlsókn.  Viš erum félag, sem er grundvallaš į lżšręši, og erum gagnrżnin į aš beina stjórnmįlum į brautir réttarfars, eins og er hįttur ESB.  Ķ EES-samninginum blasir žetta viš meš stöšugum inngripum eftirlitsstofnunarinnar ESA, sem yfirstżrir stjórnmįlalegum įherzlumįlum [t.d. banni Alžingis viš innflutningi ófrosins kets o.fl.-innsk. BJo].  Viš erum žeirrar skošunar, aš lżšręši og fullveldi séu nįtengd, og Stjórnarskrįin sé réttarfarsramminn, sem afmarkar leikreglurnar fyrir norskt lżšręši.  Žess vegna er śrslitaatriši, aš hin sértęku skilyrši, sem Stjórnarskrįin setur fyrir fullveldisafsali, séu virt ķ hvķvetna.

Aš snišganga Stjórnarskrįna:

Samkvęmt Stjórnarskrį eiga dómstólarnir aš hafa alveg óhįša stöšu.  Žaš felur ķ sér aš gęta žess, aš einnig žeir, sem setja lögin og framkvęma žau, fylgi lagabókstafnum.  Sjįlfstęšiš hverfur, ef réttarkerfiš samžykkir tafarlaust Stjórnarskrįrtślkanir, sem Stóržing og rķkisstjórn miša viš.

     Ķ svo miklu deilumįli sem ACER-mįlinu hefši Stóržingiš sjįlft įtt aš óska eftir mati Hęstaréttar, eins og žaš į möguleika į meš Stjórnarskrįrgrein nr 83.  Žaš vildi hins vegar-eša žorši-Stóržingsmeirihlutinn ekki gera.  Kristilegi žjóšarflokkurinn, KrF, lagši fram tillögu um slķkt mat, en meirihlutinn hafnaši žvķ.  Žegar Stóržingiš gerir lķtiš śr lżšręšinu, er sś leiš opin ķ stjórnskipun okkar, aš réttarkerfiš geti leikiš stęrra stjórnmįlalegt hlutverk en ella til varnar Stjórnarskrįnni.  

     ACER-mįliš leysti śr lęšingi grķšarlega krafta, og mjög mörgum finnst, aš viš Stóržingssamžykktina hafi Stjórnarskrįin veriš snišgengin.  Viš höfum safnaš yfir MNOK 1,0 til mįlssóknarinnar, og enn bętist viš söfnunarféš.  Ef naušsyn krefur munum viš reka mįliš fyrir Hęstarétti til aš fį dómsśrskurš, sem eiginlega allir ęttu aš hafa hag af, aš komi.

Meira en "lķtil įhrif":

Ašalspurningin ķ vęntanlegu dómsmįli er, hvort valdframsališ "hafi lķtil įhrif", eins og rķkisstjórnin fullyršir, og hvort žetta sé nógu góš röksemd til aš hafna grein 115 og ķ stašinn aš velja einfaldari samžykktarforskrift (gr. 26).  Talsveršur fjöldi žekktra lögfręšinga var opinberlega mjög gagnrżninn į ašferš mįlsmešferšarinnar ķ ACER-mįlinu.

     Fyrirkomulag įkvaršana orkustofnunarinnar ACER ķ EES er mjög sérstök.  Eftirlitsstofnunin ESA į formlega aš taka įkvaršanirnar, en įkvaršanirnar eru skrifašar hjį ACER.  Įkvaršanir ESA fara sķšan til Landsreglarans, sem samkvęmt regluverki ESB veršur aš vera óhįšur yfirvöldum hvers lands.  Landsreglarinn į aš afrita og framkvęma įkvaršanir ESA, og tekur hvorki viš fyrirmęlum frį rķkisstjórn né Stóržingi.  Meš öšrum oršum er bśin til röš afritunarįkvaršana frį ESB-stofnuninni, sem verša bindandi fyrir viškomandi ašila ķ Noregi.

Ķ įlitsgerš um Stjórnarskrįrgrein nr 115 og ACER-mįliš bendir Hans Petter Graver į marga veikleika viš mat rķkisstjórnarinnar, m.a., aš lagt hafi veriš til grundvallar, aš völdin, sem ESA fįi, séu einvöršungu žjóšréttarlegs ešlis.  Graver skrifar: "Žar eš völdum ESA veršur beitt ķ norsku réttarumhverfi, munu įkvaršanir ESA verša į lagalegum innanrķkisgrundvelli, og žęr verša bindandi og njóta forgangs samkvęmt EES-samninginum gagnvart žeim, sem žęr beinast aš.  Landsreglarinn veršur aš landslögum skyldugur til aš framfylgja įkvöršunum ESA.  Žetta atriši hefši įtt aš hafa ķ huga viš mat į "įhrifalitlu" valdi, og gęti žį hafa leitt til annarrar nišurstöšu."

Orka er viškvęmt mįl:

Hjį orkustofnuninni ACER hafa veriš teknar įkvaršanir um rör og rafstrengi yfir landamęri aš andvirši mörg hundruš milljónir norskra króna (MNOK).  ACER getur einnig įkvaršaš śthlutun į flutningsgetu ķ evrópska orkukerfinu.  Žar aš auki hefur hśn heimildir til aš afla upplżsinga hjį einkaašilum ķ orkugeiranum og til aš leggja į sektir, ef ekki er oršiš viš žessari upplżsingaskyldu.  

     Viš žetta mį bęta, aš orka er mišlęgt og viškvęmt sviš fyrir Noreg sem rķki, einkafyrirtęki og borgarana.  Er žį hęgt, heišarlega og hreinskiliš, aš halda nokkru öšru fram en žvķ, aš valdframsališ hafi mikil įhrif ? 

 Į Ķslandi hefur rįšuneytisfólk og fólk į mįla hjį  rįšuneytunum sett sig į hįan hest og gert lķtiš śr röksemdum fyrir žvķ, aš innleišing og framkvęmd Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB hérlendis sé utan leyfilegra marka ķslenzku Stjórnarskrįrinnar.  Hśn er strangari, ef eitthvaš er, en norska Stjórnarskrįin aš žessu leyti, en samt geisa um žetta haršar deilur ķ Noregi.  Ķslenzkir embęttismenn ęttu aš foršast aš lįta ķ ljós hroka sinn gagnvart žeim, sem braušfęša žį.  Žeir eru enn ekki nema "smalar ķ hlutastarfi fyrir ESB".

 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Akkilesarhęll rafbķlavęšingarinnar

Orkuberinn (orkugeymslan-rafgeymar) er Akkilesarhęll rafbķlavęšingarinnar. Žaš stafar af litlum orkužéttleika (kWh/kg) rafgeymanna og žar af leišandi tiltölulega lķtilli dręgni. Vetni vetnisrafalanna hefur mun meiri orkužéttleika, en orkunżtnin frį framleišslu vetnis til nżtingar žess er hins vegar slök.

Sumir evrópskir bķlaframleišendur, sem enn hafa ekki sett alrafbķl į markašinn, boša, aš fyrsta kynslóš slķkra muni hafa dręgnina 500 km į fullri hlešslu rafgeyma.  Fyrir ķslenzkar ašstęšur gęti žaš žżtt um 260 km aš jafnaši yfir įriš, en dręgnin er mjög hįš śtihitastigi.  Samkvęmt reynslunni af tengiltvinnbķl höfundar gęti mešalnżtni oršiš 0,35 kWh/km hérlendis, sem m.v. 90 kWh rafgeymi gefur tęplega 260 km dręgni, sem er óžęgilega stutt. Žróunin er hins vegar hröš, einnig ķ rafgeymum, svo aš mešalnżtni kann aš hafa batnaš um 14 % į žremur įrum, og žį veršur mešaldręgnin 300 km į einni hlešslu įriš 2019. 

Valkosturinn viš rafgeyma sem orkubera er vetni, H2.  Žaš gefur kost į lengri dręgni į einum vetnisgeymi en 300-500 km, og eru 1000 km fyrir fólksbķl sennilega ekki vandamįl, žótt 500 km sé algengari dręgni vetnisknśinna bifreiša nś.  Žar af leišandi žarf fęrri įfyllistöšvar, og hver 100 % įfylling tekur mun skemmri tķma en hrašhlešsla frį 0 upp ķ 80 % af orkurżmd rafgeyma.

Orkulega séš hefur orkuberinn vetni žann alvarlega ókost, aš orkunżtni hans er ašeins hįlfdręttingur į viš orkunżtni rafgeymisins, ef orkutöp viš vinnslu vetnis eru meštalin, og svipar žar meš til beztu orkunżtni ķ sprengihreyflinum.  Leggja mį eftirfarandi mat į orkunżtnina:

Vetni:   Ašalašferšin viš framleišslu vetnis, H2, og sś ódżrasta er aš skilja vetnissameind frį sameind eldsneytisgass, en žaš er hins vegar umhverfislega ósjįlfbęr ašferš.  Žess vegna hefur veriš gripiš til žess rįšs aš sundra (tveimur) vatnssameindum, H2O, meš rafstraumi ķ (tvęr) vetnissameindir og eina sśrefnissameind (O2).  Ferliš nefnist rafgreining, og žarf 9 kg af vatni til aš framleiša 1 kg af vetni og 8 kg af sśrefni.  Žetta er umhverfislega sjįlfbęrt ferli, en kostnašarlega varla vegna dżrs bśnašar og hįrra orkutapa, sem eru um 20 %.

Efnarafalar (fuel cells) snśa žessu ferli viš og nota vetni til aš framleiša rafstraum og gufu.  Žeir eru enn ķ žróun, eru dżrir ķ innkaupum (lķtiš upplag) og dżrir ķ rekstri, žvķ aš orkunżtni žeirra er lįg, ašeins um 50 %.  Heildarnżtni vetnisvinnslu og efnarafala:

HNvetni = 0,8 x 0,5 = 40 % (um 30 % aš hjólum)

Meš sams konar hugleišingu mį leggja mat į nżtni rafbķls meš rafgeyma.  Töp viš hlešslu rafgeymanna eru um 10 % (gleymist oft, žegar raforkukostnašur rafbķls er reiknašur).  Töp viš afhlešslu rafgeymanna eru um 10 %.  Heildarnżtni rafgeyma inn og śt:

HNrafg = 0,9 x 0,9 = 81 % (um 65 % aš hjólum)

Rafgeymarnir nżta orkuna rśmlega tvöfalt betur en vetnisrafalinn.  Žetta er mikill kostur, en dugar rafgeymunum samt ekki til ótvķręšra yfirburša sökum žess, aš žeir hafa enn stórgalla.  Orkužéttleiki og žar meš dręgni į hlešslu er miklu minni en vetnisrafalans, og žaš eru fyrir hendi alvarlegir flöskuhįlsar viš śtvegun torgęfra mįlma ķ algengustu rafgeymana, s.k. ližķumrafgeyma.  Veršur nś gerš grein fyrir žeim meš vķsun til The Economist, 24. marz 2018, bls. 65-66:

Kobalt-mįlmurinn dregur nafn sitt af Kobold, strķšnum žżzkum bśįlfi, sem hélt sig mikiš nešanjaršar samkvęmt žjóštrśnni.  Kobalt villti um fyrir nįmuverkamönnum um aldir meš žvķ aš lķta śt fyrir aš vera veršmętur mįlmur, en var svo veršlaus og jafnvel skašlegur, žegar til kastanna kom.  Enn er hętt viš, aš kobalt valdi vandręšum, nś į stękkandi markaši rafgeyma fyrir rafbķla, sem hver um sig žarf 10 kg af kobalti.  Uppruni vandręšanna er ekki ķ Žżzkalandi ķ žetta skiptiš, heldur ķ Kķna.

Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš meira en helmingur žekkts kobalts ķ jöršu og meira en helmingur vinnslu žess śr jöršu į sér staš ķ hinu óstöšuga "Lżšręšislega lżšveldi Kongó".  Žaš er sķšur žekkt, aš 80 % af śrvinnslu kobaltsślfķša og kobaltoxķša, sem notuš eru ķ bakskaut ližķum-rafgeymanna, fer fram ķ Kķna.

Mikiš af eftirstandandi 20 % śrvinnslunnar į kobaltinu fer fram ķ Finnlandi, en hrįefniš ķ hana kemur lķka frį nįmu ķ Kongó, sem aš meirihluta til er ķ eigu kķnversks fyrirtękis, "China Molybdenum".

Žann 14. marz 2018 žyngdust įhyggjur bķlaframleišenda og annarra vegna kverkataks Kķnverja į kobalt-vinnslu heimsins, žegar GEM, kķnverskur rafgeymaframleišandi, tilkynnti, aš hann myndi kaupa žrišjung af kobalti Glencore, stęrsta kobaltnįmufyrirtękis heims, į įrabilinu 2018-2020, jafngildi helmings af heimsframleišslunni, 110 kt, įriš 2017.  

Žaš er lķklegt, aš žetta leiši til įframhaldandi veršhękkana į kobalti, en žaš hefur hękkaš śr 26,5 kUSD/t įriš 2016, rétt įšur en miklar veršhękkanir hófust, og upp fyrir 90 kUSD/t į fyrsta fjóršungi 2018. Nśverandi einingarverš į kobalti er meira en 40 sinnum hęrra en nśverandi verš į óunnu įli į markaši.  Žaš er til mikils aš vinna aš žróa nżja gerš rafgeyma, sem t.d. nżta įl (įlrafgeymar).

Žessa grķšarlegu įherzlu Kķnverja į aš tryggja sér hörgulefniš kobalt mį rekja til örvęntingarfullra ašgerša žeirra til aš tryggja framgang metnašarfullra rķkisįętlana Kķna um aš stórauka framleišslu rafmagnsbķla fyrir innanlandsmarkaš til aš draga śr hęttulegri loftmengun ķ stórborgum Kķna.  Hśn veldur tugžśsunda daušsfalla į įri og er oršin mikiš óįnęgjuefni į mešal borgarbśa ķ Kķna ķ garš yfirvalda. 

George Heppel hjį rįšgjafarfyrirtękinu CRU segir, aš auk kaupa GEM į žrišjungi kobalts frį Glencore, muni kķnverska Molybdenum hugsanlega flytja kobaltiš sitt frį Kongó til Kķna fremur en til Finnlands, og žar meš mundu Kķnverjar rįša yfir 95 % af kobaltvinnslu heimsins.  Stórir notendur kobalts eru tęknifyrirtęki ķ Japan og ķ Sušur-Kóreu, og žar hafa menn miklar įhyggjur af rķkjandi stöšu Kķnverja sem kobaltbirgjar og ekki aš įstęšulausu, ef litiš er til reynslunnar af kķnverskum yfirvöldum. 

Fįir markašsgreinendur eiga von į bęttu jafnvęgi į kobaltmarkašinum į nęstunni.  Nįmugröfturinn mun lķklega vaxa ķ Kongó, en vaxtarhamlandi veršur vafalaust nżleg fimmföldun nįmuleyfisgjalds fyrir kobalt žar ķ landi.  Fjįrfestingar ķ kobaltnįmum annars stašar auka frambošiš varla, žvķ aš žar er kobalt aukaafurš viš gröft eftir kopar og nikkel.  Jafnvel į nśverandi verši er magnžörfin of lķtil til aš réttlęta framleišsluaukningu į kobalti žar einvöršungu. Žessi staša kallar į nżjar lausnir meš nżjum efnum. 

Eftirspurnaraukning kobalts getur oršiš gķfurleg, ef spurn eftir rafbķlum vex, eins og vonir standa til alls stašar ķ heiminum.  Mest af kobaltinu fer nś ķ rafhlöšur snjallsķma og ofurmelmi inni ķ hverflum žotuhreyflanna, en til aš anna spurn eftir rafbķlum gęti žörf fyrir kobalt ķ rafgeyma rafbķla aukizt śr 9 kt įriš 2017 ķ 107 kt įriš 2026, sem svarar til 10,7 M rafgeyma 2026 ķ nżja rafbķla, sem verša tęplega 10 % nżrra bķla.  Aš auki verša sennilega nokkrar milljónir nżrra bifreiša įriš 2026 meš vetnisrafala, žannig aš allt aš 15 % nżs bķlaflota gęti žį oršiš rafknśinn.  

Hękkandi verš į kobalti mun kannski leiša til nżrrar nįmuvinnslu, en rafgeymaframleišendur utan Kķna eru samt nś žegar farnir aš huga aš öšrum valkostum til aš verjast kobaltskorti.  Žeir horfa žį til mįlmsins nikkels.  

Algengustu mįlmarnir ķ mįlmblöndu bakskauta rafgeyma rafbķlanna eru nikkel, mangan og kobalt, nefnd NMC, og nikkel, kobalt og įl, nefnd NCA.  Vegna veršhękkana og skorts į kobalti hafa sumir framleišendur framleitt kobaltrżr bakskaut meš žvķ aš auka nikkelinnihaldiš ķ aš verša įttfalt kobaltmagniš.  Žetta eykur orkurżmd rafgeymanna, en flękir framleišsluferli bakskautsins, og hęttara veršur viš ķkviknun ķ rekstri rafgeymanna.  Kśnstin er aš finna rétta hlutfalliš į milli mįlmanna.

Aukin spurn eftir nikkeli hefur enn ekki leitt til veršhękkana į žvķ vegna offramleišslugetu frį 2011, žegar veršiš lękkaši śr 29 kUSD/t undir 10 kUSD/t įriš 2017.  Įriš 2017 var framleišsla nikkels fyrir rafgeyma rafbķla ašeins 35 kt af heildarframleišslu nikkels, 2,1 Mt.  McKinsey-rįšgjafinn bżst viš 16-faldri eftirspurnaraukningu įriš 2025 upp ķ 550 kt frį rafgeymaverksmišjum fyrir rafbķla.  

Žęr takmarkanir į frjįlsum markaši fyrir bakskautaefni ķ rafgeyma, sem hér hafa veriš reifašar, eru lķklega meginįstęša žess, aš japanskir og sušur-koreanskir bķlaframleišendur verja nś hįum upphęšum til žróunar į vetnisrafalanum og į vetnisgeyminum fyrir rafbķla.  Žaš er mun einfaldara aš auka dręgni į hverri hlešslu žessara bķla en rafbķla, sem knśnir eru ližķumrafgeymum.  Žaš mun verša spennandi barįtta um rafbķlamarkašinn į milli žessara tvenns konar tęknilausna, sem hér hafa veriš nefndar.

Žrišja lausnin getur hęglega rutt hinum tveimur śr vegi, a.m.k. ķ stórum farartękjum og vinnuvélum.  Žaš er žórķum-kjarnorkuveriš, sem hęgt į aš verša aš snķša aš žörfum notandans į mjög stóru stęršarbili, alveg nišur ķ 10 kW.  Helmingunartķmi śrgangsins er stuttur og geislavirknin nęgilega lķtil fyrir almenna notkun.  Ending slķks orkugjafa ķ bķl yrši ekki skemmri en ending bķlsins. Į nęsta įratugi mun skżrast, hvaš ofan į veršur ķ orkuskiptum samgöngugeirans į lįši, legi og ķ lofti.   

 

 

 

 


Ofrķki gagnvart undirstöšugrein

Stjórnmįlamenn og allir ašrir hérlendir menn verša aš gera sér grein fyrir žjóšhagslegu mikilvęgi samkeppnishęfni atvinnuveganna, sérstaklega fyrirtękja ķ śtflutningi.  Alžingismenn hafa mikil įhrif til góšs eša ills į samkeppnishęfni atvinnuveganna, žvķ aš meš lagasetningu eru žau starfsskilyrši, sem ekki rįšast beinlķnis į markaši, įkvešin.  Žetta į t.d. viš um skattlagningu og gjaldtöku. 

Aš undirlagi stjórnarandstöšužingmanna tók žingheimur mjög illa ķgrundaša og skašlega įkvöršun undir lok voržings 2018 um aš lįta meingallaša og mjög ķžyngjandi gjaldtöku af sjįvarśtveginum višgangast įfram til įrsloka 2018. Žetta įbyrgšarleysi gagnvart hagsmunum grundvallar atvinnuvegar į Ķslandi er žungur įfellisdómur yfir stjórnarandstöšunni į Alžingi.

Katrķn Olga Jóhannesdóttir, formašur Višskiptarįšs Ķslands, skrifaši žarfa hugvekju um samkeppnishęfni ķ Morgunblašiš, 4. jśnķ 2018:

"Samkeppnishęf lķfskjör":

"Mikil samkeppnishęfni er naušsynlegt hrįefni ķ žjóšarkökuna, enda hafa nęr engin rķki hįa landsframleišslu [į mann], en laka samkeppnishęfni.  Žaš, sem meira er, žį helzt mikil samkeppnishęfni einnig ķ hendur viš žaš, sem ekki veršur metiš til fjįr.

Gott dęmi um žaš er vķsitala félagslegra framfara (SPI).  Sś vķsitala var sköpuš vegna žess, aš efnahagslegir męlikvaršar segja ekki alla söguna um raunveruleg lķfskjör og lķfsgęši.  SPI tekur žvķ ekki til neinna fjįrhagslegra męlikvarša.  Žess ķ staš notar vķsitalan męlikvarša į borš viš ašgengi aš hreinu vatni, barnadauša, ašgengi aš hśsnęši į višrįšanlegu verši, glępatķšni, lķfslķkur, sjįlfsmoršstķšni, jafnrétti, fordóma ķ garš hinsegin fólks og innflytjenda og svo mętti lengi telja.

Stašreyndin er sś, aš žaš er samband į milli samkeppnishęfni og mikilla félagslegra framfara.  Nęr ekkert rķki ķ heiminum hefur litla samkeppnishęfni og miklar félagslegar framfarir.  Af efstu 20 rķkjunum ķ samkeppnishęfni IMD eru 17 einnig į topp 20 lista yfir félagslegar framfarir.  Sömu sögu mį rekja, žegar kemur aš hamingjuvķsitölunni samkvęmt "World Happiness Report".  Žó aš orsakasamhengiš geti veriš ķ bįšar įttir, sżnir reynslan, aš įn samkeppnishęfs atvinnulķfs er ómögulegt aš byggja upp višunandi lķfskjör."

Nś um stundir dynja į okkur fréttir śr atvinnulķfinu, sem gefa vķsbendingar um versnandi samkeppnisstöšu landsins, og žaš žarf enginn aš velkjast ķ vafa um versnandi stöšu, žvķ aš IMD-hįskólinn hefur nżlega birt męlinišurstöšur sķnar fyrir 2018.  Ķ hópi 63 rķkja fellur Ķsland nišur um 4 sęti sķšan 2017.  Ķsland er nś ķ 24. sęti og lękkar ķ fyrsta sinn sķšan 2013. 

Allar hinar Noršurlandažjóširnar eru ofar į listanum yfir samkeppnisstöšu žjóša. Samtķmis er Ķsland nįlęgt toppi OECD žjóša um skattheimtu į mann.  Žarna er samhengi, og žetta veršur aš laga.

 Slęm samkeppnisstaša bošar ekkert gott fyrir žróun samfélagslegra innviša samkvęmt ofansögšu. Versni samkeppnisstašan, minnkar atvinnan og skattstofnar rżrna. Viš žessar ašstęšur veršur aš telja žaš fullkomna glópsku af žingmönnum stjórnarandstöšunnar aš grafa undan "félagslegum framförum" meš žvķ aš verša žess valdandi, aš grafiš er undan samkeppnishęfni undirstöšuatvinnugreinar landsins meš žvķ aš gera Atvinnuveganefnd Alžingis afturreka meš lįgmarkslagfęringu til brįšabirgša į veišigjöldum śtgeršanna ķ landinu.

Žaš er ekki einvöršungu, aš rķkisvaldiš sé aš innheimta aušlindagjald af atvinnugrein, žar sem engin aušlindarenta er nśna, heldur er sjįvarśtveginum mismunaš herfilega innanlands og utan, žar sem engin önnur atvinnugrein, sem nįttśruaušlindir nżtir hérlendis, greišir enn aušlindagjald til rķkisins, og erlendur sjįvarśtvegur, sem Ķslendingar keppa viš erlendis, greišir yfirleitt engin veišigjöld, heldur fęr hann styrki śr sjóšum ESB og/eša śr rķkissjóšum viškomandi landa, jafnvel sį norski. 

Meš žessu móti er ķslenzki sjįvarśtvegurinn ekki ašeins settur ķ erfiša stöšu erlendis, heldur veikir rķkisvaldiš meš žessu framtaksleysi sķnu viljandi samkeppnisstöšu hans innanlands um fé og fólk. Rķkisvaldiš veršur aš hrista af sér sleniš og setja į laggirnar samręmt kerfi, sem skeršir ekki jafnręši atvinnugreina og skeršir ekki samkeppnisstöšuna erlendis.  Meš nśverandi fyrirkomulagi eru žingmenn aš saga burt greinina, sem viš öll sitjum į.  Aš žeir geri žaš meš almannaheill į vörunum og stéttastrķšstali um "eign žjóšarinnar", toppar tvķskinnung og/eša flónsku stjórnmįlanna.  

Katrķn Olga oršaši žetta vel ķ lok téšrar greinar sinnar:

"Oft er lįtiš sem svo, aš fyrirtękin og fólkiš ķ landinu eigi ķ barįttu, aš velgengni annars sé į kostnaš hins.  Fyrir mér er ekkert fjęr sanni, žvķ aš eins og rannsóknir og męlingar gefa svo sterklega til kynna, haldast lķfsgęši og rekstrarumhverfi fyrirtękja hönd ķ hönd.  Stöndum vörš um hag okkar allra og vinnum aš aukinni samkeppnishęfni."

Almennt og sanngjarnt veišigjald žarf aš vera tvķžętt.  Annars vegar ašgangsgjald aš aušlindinni og hins vegar ašlindagjald, žegar aušlindarenta er fyrir hendi ķ greininni.  Nota mį framlegš, EBITDA, fyrirtękjanna sem męlikvarša į žaš, hvort žau hafi notiš aušlindarentu, en hśn er hagnašur nįttśruaušlindahagnżtenda umfram hagnaš annarra, sem rekja mį til hinnar sérstöku ašstöšu.  Sjįvarśtvegsfyrirtękin eru ķ fjįrmagnsfrekri starfsemi, og žess vegna mį ekki setja višmiš EBITDA sķšasta įrs fyrir aušlindagjald ķ įr lęgra en 18 % af tekjum žeirra. Almennt gęti žį einföld formśla tvķskipts veišigjalds litiš žannig śt:

  1. Fyrri hlutann verša allir aš greiša sem gjald fyrir ašgang aš aušlindinni, en ašgangsgjaldiš er samt tekjuhįš:             AŠG=0,5 % x MVxm, žar sem MV er mešalverš, ISK/kg, į óslęgšum afla og m er veišimassinn (aflažungi upp śr skipi).
  2. Seinni hlutann verša žeir aš greiša, sem voru meš mešalframlegš (EBITDA) į sama įrshelmingi ķ fyrra yfir 18 % af tekjum, enda er aušlindarenta annars ekki talin vera fyrir hendi ķ fyrirtękinu:  AUG=5,0 % x MVxm x MV/500
  3. Heildarafnotagjaldiš, HAG=AŠG + AUG

Žessa einföldu reglu mį nota til aš leggja į hvers konar afnotagjöld af nįttśrunni.  Fyrir jafnręšissakir er brżnt aš koma į samręmdu įlagningarkerfi. 

Skašar žetta samkeppnisstöšuna viš śtlönd ? Įrin 2016-2017 var mešalverš af óslęgšum žorski 248 ISK/kg. M.v. žetta verš hefšu veišigjöldin oršiš:

AŠG=1,2 ISK/kg, sem mundi svara til um 3 % af framlegš, ef hśn er 15 %.  Žetta er ekki sligandi, žótt rekstur kunni aš vera erfišur aš öšru leyti:

AUG=6,2 ISK/kWh og HAG=7,4 ISK/kg, sem mundi svara til um 15 % af framlegš, ef hśn er 20 %.  Žetta er umtalsvert, en ekki sligandi fyrir žokkalegan rekstur.

Meš žessu móti greiša allir fyrir ašgang aš fiskveišiaušlindinni, og žjóšin fęr aušlindarentuna ķ sinn hlut eša a.m.k. drjśgan hluta hennar.  Žaš, sem meginmįli skiptir er, aš žaš er ekki veriš aš blóšmjólka mjólkurkśna, heldur getur hśn fitaš sig ķ haganum og haft žannig borš fyrir bįru, ef haršnar į dalnum.  Sjįvarśtvegurinn er fjįrmagnsfrek starfsemi, sem veršur aš geta fjįrfest mikiš įn žess aš hleypa sér ķ skuldir, svo aš hann višhaldi og helzt styrki samkeppnisstöšu sķna į alžjóšlegum mörkušum.  

 

 

 


Heimildasöfnun er eitt, rökrétt įlyktun annaš

kvöldi 13. maķ 2018 sżndi RŚV-Sjónvarp heimildarmynd um laxeldi.  Ķ myndinni voru fallegar landslagsmyndir, ašallega frį Noregsströnd, Vestur-Skotlandi og Svķžjóš, og einnig frį strönd Washington fylgis į NV-strönd Bandarķkjanna.  Meš vištölum viš žarlenda o.fl. var gerš grein fyrir mengun, lśsasmiti og erfšablöndun af völdum laxeldis ķ sjókvķum į žessum svęšum.

Žetta var allt gott og blessaš, en svo snarašist heldur betur į merinni, žegar tekiš var til viš aš heimfęra ófarir og mistök viš laxeldi žarlendra į Ķsland.  Viš žaš breyttist fręšslumynd ķ óheflaša įróšursmynd gegn laxeldi ķ sjókvķum viš Ķsland.  Nś skal leitast viš aš finna žessum oršum staš, m.a. meš vķsun til fręšimanna.

1) Tökum fyrst mengunina.  Žar er ašallega įtt viš fóšurleifar og śrgang.  Žetta er ķ raun įburšur og nęring fyrir fjaršalķfiš ķ grennd viš kvķarnar, en menn eru sammįla um, aš heppilegt sé vegna stašbundinnar nķturmyndunar og sśrefnisžurršar, sem af uppsöfnun leišir, aš hvķla eldissvęšin, eins og žurfa žykir, ķ sumum tilvikum 1 įr af hverjum 3.  Eftirlit er aš hįlfu starfsleyfishafa haft meš umhverfinu, opinberir eftirlitsašilar gera stakar athuganir, og eru žetta vęntanlega naušsynlegar og nęgilegar mótvęgisašgeršir gegn žessari mengun.

2)Gert var mikiš śr lśsasmiti villtra stofna af eldislaxinum.  Žaš blasir viš, aš sś hętta er hverfandi į Ķslandi m.v. nefnda staši erlendis. 

Ķ fyrsta lagi er sjįvarhiti svo lįgur viš Ķsland, aš snķkjudżriš laxalśs žrķfst ekki, nema ķ undantekningartilvikum.  Žetta getur žó breytzt, ef sjórinn heldur įfram aš hlżna viš Ķsland. Lśsin er mikill vįgestur ķ laxeldi viš Noreg og Skotland, en hérlendis er notkun lśsareyšis eša sżklalyfja ķ lįgmarki og ętti aš verša tilkynningarskyld til rekstrarleyfisveitanda.

Ķ öšru lagi er sjókvķaeldi ašeins leyft viš Ķsland į stöšum ķ grennd viš heimkynni um 1 % ķslenzku laxastofnanna.  Žaš er žess vegna śt ķ hött aš bera ašstęšur į Ķslandi saman viš t.d. Noreg eša Skotland, žar sem sjókvķaeldi hefur įratugum saman veriš stašsett viš mynni helztu laxveišiįa žessara landa.

3)Žaš var ķ téšri "heimildarmynd" mikiš fimbulfambaš um hęttuna į erfšablöndun, ef eldislax nęr upp ķ įr hérlendis til aš hrygna.  Įhrif einstaka eldislaxa, sem nį aš mynda klak meš villtum fiski, eru engin merkjanleg į villta stofninn.  Rannsóknir norska fręšimannsins Kevens Glover o.fl. benda til, aš žótt hlutfall sleppifiska ķ į sé 5 %-10 % af villta stofninum ķ hįlfa öld, verši įhrif erfšablöndunar mjög lķtil og hamli ķ engu vexti og višgangi stofnsins.  Fyrst viš hlutfalliš 30 %-50% ķ hįlfa öld verša breytingar į villta stofninum augljósar og til hins verra.  Leikmönnum, sem fullyrša allt annaš, duga ekki upphrópanir, žvķ aš grķšarlegir almannahagsmunir eiga hér ķ hlut, žar sem 21 starf/kt verša til viš laxeldisstarfsemina (7 bein+14 óbein ķ Noregi), og jafnvel meira į Ķslandi, žar sem framleišslueiningarnar eru minni.

Viš įhęttumat sitt beitir Hafrannsóknarstofnun varśšarreglu og mišar viš 4 % leyfilegt hįmark eldislaxa af villtum löxum ķ į.  Hśn metur buršaržol Ķsafjaršardjśps 30 kt/įr ķ sjókvķum.  Žaš gętu veriš 12 M (M=milljón) fiskar.  Villtir laxar ķ įm, sem renna śt ķ Ķsafjaršardjśp, eru fįir, e.t.v. 600 talsins į įri.  Leyfilegt hįmarkshlutfall hrygnandi eldislaxa ķ įm Ķsafjaršardjśps er žį 2 ppm (ppm=hlutar śr milljón) af fiskafjölda ķ sjókvķum. 

Traustari sjókvķar, bętt vinnubrögš og strangur gęšastjórnunarstašall hafa dregiš śr lķkum į, aš laxar sleppi śr sjókvķum hér viš land, um 98 %.  Žessa verša gagnrżnendur sjókvķaeldis į laxi aš taka tillit til ķ mįlflutningi sķnum, ef eitthvert vit į aš vera ķ honum.  Žegar žar aš auki er tekiš tillit til, aš ašeins hluti sleppifisksins ratar upp ķ įrnar og hrygnir žar meš eldislaxi, mį gera rįš fyrir, aš ašeins 1 ppm eldislax ķ sjókvķum geri žetta hér viš land.  Hann getur samt hvergi gert óskunda meš žvķ.  Jafnvel ķ Ķsafjaršardjśpi meš 30 kt/įr af eldislaxi ķ sjókvķum, yrši blöndunin innan öryggismarka Hafrannsóknarstofnunar.  Žess vegna ętti henni ekkert aš vera aš vanbśnaši meš aš hękka įhęttumörkin upp ķ buršaržolsmörkin žar, og leyfisveitendum meš aš veita viršurkenndum ašilum starfsleyfi og rekstrarleyfi, sem gjarna gęti fariš stighękkandi į 5 įrum upp ķ 30 kt/įr, ķ enn frekara varśšarskyni, og stöšvun aukningar, ef tilefni gefst til. 

Žann 8. maķ 2018 birtist fróšleg grein ķ Fréttablašinu eftir Gunnar Stein Gunnarsson, lķffręšing, undir fyrirsögninni:

"Stofnanda įhugamannafélagsins IWF svaraš".

Žar skrifaši hann m.a. um rannsóknir Kevens Glover, en af nišurstöšum žeirra mį rįša, aš įhyggjur m.a. hagsmunaašila hérlendis, s.s. veiširéttarhafa ķ įm, sé įstęšulaus śt frį lķffręšilegum og erfšafręšilegum forsendum:

"Reyndar mętti Ingólfur lesa fręšigreinar af meiri athygli įšur en hann rķšur fram į ritvöllinn, en ķ grein Glovers kemur einmitt fram, aš žvķ óskildari sem aškomulaxinn er villta laxinum, žeim mun ósennilegra er, aš hann skilji eftir sig spor.

Ķ grein Glovers kemur fram, aš samsetning įkvešinna žįtta, eins og lķtill įrangur eldislaxins viš hrygningu, nįttśrulegt val, sem hyglir ašlögušum fenótżpum/genótżpum frį hinum villtu stofnum, sem og fenótżpiskur sveigjanleiki, dregur śr hraša og stęršargrįšu breytinga ķ fenótżpum/genótżpum og lķffręšilegum einkennum villta laxastofnsins, sem hefur upplifaš innstreymi frį eldislaxi.

Žetta er ķ samręmi viš nišurstöšur annarra ašila ķ fręšaheiminum, svo sem Hindar, Norsku hafrannsóknarstofnunarinnar og fleiri.  Žaš žarf mikla, stöšuga og višvarandi innblöndun af eldislaxi ķ įratugi til aš hętta į erfšablöndun sé raunveruleg (Hindar;2006, 2017).  Um žetta eru fręšimenn nokkuš sammįla ķ Noregi og vķšar."

Meš öšrum oršum er ęxlunargeta eldislaxins dauf og nįttśran hyglir hinum ašlagaša, villta stofni umfram stofn, sem ķ margar kynslóšir hefur veriš ręktašur af mönnum til aš vaxa hratt og verjast lśs fremur en aš geta af sér öfluga einstaklinga.  Žar af leišandi er žaš fyrst viš yfir 30 % "innstreymi" samfleytt įratugum saman, sem erfšafręšilegra breytinga tekur aš gęta ķ villtum laxastofnum.  Slķkt er algerlega śtilokaš viš nśverandi ašstęšur į Ķslandi.  

Žį er rétt ķ žessu samhengi aš vekja athygli į grein tveggja norskra prófessora viš Landbśnašarhįskólann aš Įsi og viš Hįskólann ķ Björgvin, Erik Slinde og Harald Kyvi, en žeir hafa įhyggjur af śrkynjun villtra laxastofna, sérstaklega viš skyldleikaręktun ķ įm meš fįum löxum.  Grein žeirra:

"Viltu bjarga laxinum ? - leggšu žį flugustönginni", 

birtist ķ Morgunblašinu, 12. maķ 2018:

"Flestir [göngulaxanna] finna sķna į, en um 5 % fara ķ ašra. Žetta skiptir mįli; žaš hindrar skyldleikaręktun, sem hętta er į, séu fįir fiskar ķ įnni.  Skyldleikaręktun er ógn viš laxastofna.  Sloppnir eldislaxar ķ Noregi synda sumir einnig upp ķ įr til hrygningar meš sķnum villtu ęttingjum.  Mjög neikvętt, segja yfirvöld.  En eru til sérstök eldislaxagen, sem eru óheppileg, eša eru genin bara venjuleg, gagnleg laxagen ?

Bara brot žeirra laxa, sem synda til hafs śr hverri į, kemur aftur, og ķ sumum įm er fjöldinn ótrślega lķtill.  Stęrsta ógn laxastofna er žvķ veišin ķ įnni.  Meš vissu mį žvķ segja, aš vilji mašur bjarga villta laxinum, žį eigi mašur aš leggja veišistönginni.  Sumir segja hęgt aš veiša laxinn og sleppa honum aftur.  Žaš er dżranķš, en śr žvķ aš laxinn gefur ekki frį sér hljóš, žį er žaš kannski ķ lagi ?"

Žarna kvešur viš nżjan tón m.v. mest įberandi umręšu į žessu sviši į Ķslandi.  Tveir hįskólaprófessorar gera žvķ skóna, aš takmörkuš blöndun viš ašra stofna, eldislax innifalinn, leiši til ęskilegrar erfšafręšilegrar fjölbreytni, sem er naušsynleg til aš hindra skašlega skyldleikaręktun.

Žį er óhjįkvęmilegt aš gefa gaum aš oršum žeirra um dżranķš, og dżraverndarsamtök, veiširéttareigendur, dżralęknar og lögfręšingar žurfa aš komast aš nišurstöšu um žaš, hvort "veiša-sleppa" ašferšarfręšin samręmist nśgildandi ķslenzkum lögum um dżravernd og velferš dżra.

Norsku prófessorarnir hnykkja į vangaveltum sķnum um veišina į villtum laxi ķ lok greinar sinnar:

"Veišin į villtum laxi ķ įm er umhugsunarverš og mį lķta į sem umhverfisfjandsamlega.  Žaš er tķmabęrt, aš yfirvöld skoši stjórnun į erfšaefni laxa og laxveišiįa.  Yfirvöld ęttu aš spyrja stofnanir sķnar um, hvaša markmiš žęr hafa sett um stjórnun erfšafjölbreytileika, og žaš ętti aš gilda um öll dżr, ekki bara um lax."

Noršur-Atlantshafslaxastofnarnir eiga allir undir högg aš sękja.  Hér benda tveir fręšimenn į 2 hugsanlegar skżringar, ofveiši og śrkynjun stofnanna vegna skyldleikaręktar innan smįrra stofna.  Žaš er nęr aš beina sjónum aš raunverulegu vandamįli en aš upphefja galdraofsóknir į grundvelli žröngsżni og fįfręši, eins og vanalega, gegn mikilvęgri atvinnugrein į Ķslandi, sem beitir beztu fįanlegu tękni og stašlašri gęšastjórnun viš sjókvķaeldi į eldislaxi.  Tal um geldingar og landeldi er óraunhęft ķ nśverandi višskiptaumhverfi.  Geldingar žessar geta flokkazt undir dżranķš og landeldiš śtheimtir mikla orku, ferskvatn og jaršhita.   

 

 

 

 

 


Įdrepa frį EES ķ garš Hęstaréttar

Skörin er farin aš fęrast upp ķ bekkinn, žegar Eftirlitsstofnun EFTA, sem ķ raun er handlangari Evrópusambandsins, ESB, er farin aš senda įminningarbréf til utanrķkisrįšuneytis Ķslands śt af žvķ, aš Hęstiréttur Ķslands lįti ekki EES-löggjöf njóta forgangs gagnvart ķslenzkri löggjöf, eins og kvešiš sé į um ķ EES-samninginum.  Vķst er, aš slķkar įdrepur munu verša tķšari, ef Alžingi samžykkir stóra lagabįlka į borš viš Persónuverndarlagabįlkinn og Žrišja orkumarkašslagabįlkinn, sem hvor um sig fęrir innlent vald til yfiržjóšlegrar stofnunar. Sennilega telur Hęstiréttur žessar kröfur ESA strķša gegn Stjórnarskrį. EES-ašildin leišir til lögfręšilegs kviksyndis. Žaš er mikill įbyrgšarhluti aš hįlfu žingheims aš leiša landsmenn lengra śt ķ žaš fśafen.

13. desember 2017 sendi ESA formlegt upphafsbréf til ķslenzka utanrķkisrįšuneytisins um mįl, sem snżst um, aš Ķsland hafi ekki uppfyllt réttarfarslegar skyldur sķnar samkvęmt Bókun 35 viš EES-samninginn og aš žar meš hafi Ķsland brotiš gegn EES-samninginum, grein nr 3. Bréfiš sjįlft er ķ višhengi žessa pistils. 

ESA vķsar til nokkurra dóma Hęstaréttar, žar sem hann viršist ekki hafa fariš eftir Bókun 35 um, aš landsreglan skuli vķkja.

Bókun 35: "Ķ tilviki mögulegra įrekstra į milli framkvęmdar į EES-reglum viš ašrar lagareglur, skuldbinda EFTA-rķkin sig til, ef naušsyn reynist, aš setja ķ lög, aš EES-reglurnar skuli hafa forgang ķ slķkum tilvikum." 

Stenzt žetta ķslenzku Stjórnarskrįna ?

Grein 3 ķ EES-samninginum hljóšar svo: "Samningsašilar skulu gera almennar eša sértękar rįšstafanir til aš uppfylla skyldur, sem leiša af žessum samningi.  Žeir skulu foršast allt, sem getur ógnaš markmišum žessa samnings.  Žeir skulu ennfremur létta samstarfiš innan ramma žessa samnings."

Bókun 35 fyrirskrifar sem sagt, aš EES-reglur skuli ķ framkvęmd njóta forgangs fram yfir ašrar lagareglur.  Žetta felur ķ sér, aš EES-rétturinn almennt nżtur ekki forgangs fram yfir žjóšarrétt, en žegar kemur aš framkvęmdinni og velja žarf į milli, er EES-rétturinn žó rétthęrri.  Ennfremur merkir žetta, aš EES-rétturinn nżtur ekki forgangs gagnvart Stjórnarskrį.  Hlutverk bókunarinnar er, aš EES-rétturinn hafi svipaš afl ķ  EFTA-löndunum eins og EES-rétturinn og višeigandi ESB-reglur ķ ašildarlöndum ESB, en įn žess aš valdsviš löggjafans ķ EFTA-löndunum sé almennt rżrt.

EFTA-dómstóllinn, sem ętķš nżtir dómafordęmi frį ESB-dómstólinum, ef žau finnst, hefur ķ dómaframkvęmd lżst notkunarsviši žessarar grunnreglu um aš veita EES-réttinum forgang žannig, aš žaš gildi um EES-reglur ķ verki, sem séu nęgilega skżlausar og nįkvęmar til aš veita einkaašilum réttindi.  

Skżringin į žvķ, aš ESA hefur nś undirbśiš mįlssókn gegn Ķslandi, er, aš Ķsland hefur ekki framkvęmt Bókun 35 viš grein 3 ķ EES-löggjöf sinni, sem fyrirskrifar, aš "statutes and regulations shall be interpreted, in so far as appropriate, in conformity with the EEA Agreement and the rules laid down therein". 

Aš mati ESA gefur ķslenzka įkvęšiš einvöršungu til kynna, aš landsreglur skuli tślka ķ samręmi viš ętlaša meginlagareglu EES.  Ętlaša meginreglan felur ķ sér, aš gert er rįš fyrir, aš landsreglur séu ķ samręmi viš kvašir EES-réttarfars.  Žessi tślkunarmeginregla leysir hins vegar ekki śr tilvikum, žegar stašfest er ósamręmi į milli landsreglunnar og žjóšréttarlegra kvaša.  

Žaš er athyglisvert, aš ESA heldur žvķ fram, aš Hęstiréttur Ķslands brjóti ķ bįga viš Bókun 35, žótt athyglinni sé beint aš innleišingu löggjafans į Bókun 35.  Žetta getur vakiš umręšu um, hvort ESA telji Bókun 35 hafa bein įhrif į žjóšréttinn.  

Ķsland fékk frest til 13. įgśst 2018 til aš svara upphafsbréfi ESA, og veršur athyglisvert aš sjį višbrögš Stjórnarrįšsins.

Żmsir hafa falliš ķ žį gryfju aš halda žvķ blįkalt fram, eins og Višskiptablašiš (VB) 14. maķ 2018 og nokkrum sinnum įšur meš vķsun til tślkunar "Stjórnarrįšsins", aš įhrif meiri hįttar gjörninga ESB muni "lķtil" įhrif hafa į Ķslandi, žótt Ķslendingar gangist undir lögsögu žessara gjörninga.  Hér er mikil og alvarleg meinloka į feršinni.  Spyrja mį, hvernig slķkar mannvitsbrekkur komust į legg į Ķslandi, sem ķ einu vetfangi sįu slķka meinbugi į lagasmķš ESB, aš hśn verši bara óvirk viš innleišingu hér noršur ķ Atlantshafi.  Žetta er aušvitaš algerlega óbošlegur mįlflutningur, sem gripiš er til af rökžrota mönnum, sem ekki geta tķnt til eina góša röksemd fyrir žvķ aš taka žį įhęttu aš stinga hendinni upp ķ gin ljónsins meš skżlausu fullveldisframsali.  

Tilvitnun ķ VB 14.05.2018:

"Sérfręšingar stjórnarrįšsins segja hins vegar, aš fyrst aš Ķsland tengist ekki raforkukerfi Evrópu, hafi orkumįlapakkinn ekki mikil įhrif hér į landi."

Žaš er einfeldningshįttur aš halda, aš ķ svo miklu hagsmunamįli fyrir almenning į Ķslandi sem žaš er aš hindra, aš Žrišji orkumarkašslagabįlkur ESB öšlist lagagildi hérlendis, sé hęgt aš skįka ķ skjóli "sérfręšinga stjórnarrįšsins".  Eru žeir sérfręšingar į sviši rafmagnsmįla, lögfręši eša annars ?  Kannski žeir séu lögfręšingar, sem sérhęft hafa sig į orkumįlasviši, eins og Henrik Björnebye, "norsk ekspert i energirett, EU-rett og EÖS-rett".  VB hefur vitnaš ķ hann, en hann į višskiptahagsmuna aš gęta ķ norskri orkustarfsemi, sem sér fram į hęrra raforkuverš meš innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlksins. Hann gerir lķtiš śr įhrifum innleišingar Žrišja orkubįlksins ķ Noregi og sér ekkert fullveldisframsal felast ķ gjöršinni. Žaš er naušsynlegt aš gęta aš višskiptatengslum, žegar rįšizt er ķ tilvitnanir śt fyrir landsteinana ķ ašila, sem óžekktir eru hérlendis.    

Žaš eru margir norskir lagaprófessorar, sem nęr vęri fyrir VB og ašra hérlendis aš vitna til. Žeir gęta fyllstu hlutlęgni sem fręšimenn.  Žar mį nefna Peter Örebech, lagaprófessor viš Hįskólann ķ Tromsö meš ESB-rétt sem eina af ašalkennslugreinunum.  Hann er mjög gagnrżninn į fullveldisframsališ, sem Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn og ACER munu hafa ķ för meš sér, verši bįlkurinn innleiddur ķ norska lagasafniš.

Žį vęri VB og öšrum, sem fjalla um žetta mįl, nęr aš fjalla um "Ice Link" og skuldbindingarnar, sem af téšri innleišingu munu leiša, gagnvart Kerfisžróunarįętlun ESB/ACER ķ staš innihaldslausts fimbulfambs um "lķtil įhrif" Žrišja orkubįlksins hérlendis, į mešan Ķsland er enn ótengt viš raforkukerfi Bretlands og žar meš meginlandsins.   

 

 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Skuldbindingar Orkusambands ESB

Žaš hefur lķtt stošaš fyrir įhangendur ESB og stušningsmenn inngöngu Ķslands ķ Orkusamband ESB aš hamra į žvķ, aš slķk innganga hefši nįnast engar skuldbindingar ķ för meš sér fyrir landsmenn og mundi litlu sem engu breyta fyrir ķslenzka stjórnsżslu į orkumįlasviši.

  Ķ Noregi hefur engum viti bornum manni dottiš ķ hug aš halda slķku fram um inngöngu Noregs ķ Orkusambandiš, og į Ķslandi hefur žessi innantómi įróšur algerlega misst marks. Žaš er ekki nóg aš setja sig į hįan hest og žykjast allt vita, en vera ķ raun bara yfirboršssvamlari ķ mįlaflokki orkumįla og įn innsęis į žżšingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB fyrir land og žjóš.

Žaš mį marka af skošanakönnun Maskķnu ķ um 2 vikur ķ kringum mįnašamótin aprķl-maķ 2018, žar sem nęstum tķfalt fleiri lżstu sig andvķga en fylgjandi žvķ aš fęra meira vald yfir ķslenzkum orkumįlum til evrópskra stofnana og tiltölulega fįir voru óįkvešnir, aš žjóšin er vel meš į nótunum ķ žessu mįli og lętur ekki višmęlendur bśrókrata ķ ESB og kratķska įhangendur skrifręšisveldisins žar segja sér fyrir verkum.   

Norsku lagaprófessorarnir Holmöyvik og Haukeland Fredriksen lżsa įhrifunum žannig ķ hnotskurn fyrir Noreg, og žau mį heimfęra į Ķsland:

"Bindingarįhrif įkvaršana ESA munu žar aš auki koma fram sem regluverk EES, sem mun verša hluti af innanlandsrétti ķ Noregi.  Norsk pólitķsk stjórnvöld munu ekki geta gripiš inn ķ framkvęmd innanlands af spegilįkvöršun frį ESA [ESA speglar ACER ķ EFTA-löndunum - innsk. BJo] įn žess aš brjóta norsk lög.  Ef landsreglarinn (RME) [śtibś ACER] veršur meš mśšur, geta vęntanlega einkaašilar framkallaš framkvęmd [įkvöršunar ACER] meš žvķ aš halda žvķ fram gagnvart norskum dómstólum, aš norsk lög skyldi landsreglarann til aš framkvęma samžykkt ESA."

Sķšan slį lögspekingarnir norsku eftirfarandi föstu: "Samkvęmt oršanna hljóšan ķ Stjórnarskrįnni, grein nr 115, og hefšum ķ Stóržinginu, śtheimtir samžykkt į ašild Noregs aš ACER [Orkustofnun ESB] 3/4 meirihluta ķ Stóržinginu." 

Peter Örebech - prófessor ķ réttarfari viš Hįskólann ķ Tromsö, bendir einnig į, aš landsreglarinn į hvorki aš meštaka dómsuppkvašningar né pólitķsk merki frį Noregi.  Hann er žeirrar skošunar, aš RME-landsreglarinn, sé ekki norsk rķkisstofnun:

"Ašildin aš Orkusambandi ESB (og ACER) er reist į žvķ kerfi, aš norsk stjórnmįlaleg yfirvöld geti ekki gripiš inn ķ gegn óęskilegum afritunarįkvöršunum RME/ESA, af žvķ aš norsk löggjöf leggur nżja landsreglaranum, RME, žaš į heršar aš framkvęma įkvaršanir ESB.  RME er fjįrmagnaš af Stóržinginu og meš yfirstjórn, sem skipuš er af Olķu- og orkurįšuneytinu įn žess aš vera stofnun į vegum norska rķkisins, heldur į vegum ESB."

Žaš orkar mjög tvķmęlis, aš žetta fyrirkomulag standist stjórnarskrįr Noregs og Ķslands, žar sem vald į sviši orkumįla, sem įšur var hjį innlendu rķkisvaldi, er ķ raun flutt til yfiržjóšlegrar stofnunar, žar sem EFTA-rķkin ekki munu fį fullgildan fulltrśa (meš atkvęšisrétti, ašeins įheyrn).  Žaš getur engum blandazt hugur um žaš lengur, aš ašild Ķslands aš Orkusambandi ESB mundi fela ķ sér stórfellda breytingu į ķslenzkum rétti og stjórnvaldi, ž.e. um er aš ręša ašgerš, sem felur ótvķrętt ķ sér fullveldisframsal į sviši orkumįla, sem žjóšin aš öllum lķkindum er algerlega andsnśin, sbr skošanakönnun Maskķnu, sem birt var 13. maķ 2018.

Rķkisstjórnin veršur, vęntanlega ķ sumar, aš finna lausn į žvķ, hvernig hśn kemur žessu mįli fyrir kattarnef.  Aš bišja Alžingi um aš framselja rķkisvald yfir mikilvęgum mįlaflokki til yfiržjóšlegrar stofnunar į fullveldisįri veršur rķkisstjórninni žyngra ķ skauti en hśn ręšur viš, enda flögrar žaš varla aš oddvitum rķkisstjórnarinnar.    

 


Stjórnarskrįin og EES

Stjórnarskrįin er veršmętt leišbeiningaskjal fyrir Alžingismenn og ašra um žaš, sem er ķ lagi og žaš, sem ber aš foršast viš lagasetningu.  Fullveldisįkvęšin eru žar ekki upp į punt, heldur sett ķ varśšarskyni til aš missa ekki tökin į stjórn landsins til śtlanda.

Dęmigert fyrir EES-samstarfiš er, aš fullveldiš glatast smįtt og smįtt meš valdflutningi yfir einu mįlefnasvišinu į fętur öšru til framkvęmdastjórnar Evrópusambandsins, ESB, og stofnana hennar.  Alžingismenn eru hér į mjög hįlum ķsi.  Žeir hafa aldrei leitaš samžykkis žjóšarinnar į žessu fyrirkomulagi, sem ašild landsins aš EES hefur ķ för meš sér. 

ESB hefur gjörbreytzt sķšan 1993, žegar Alžingi samžykkti EES-samninginn, og kemur ekki lengur fram viš EFTA-rķkin į jafnręšisgrundvelli, heldur heimtar, aš žau lśti stjórn stofnana sinna į hverju svišinu į fętur öšru.

Mikil umręša hefur fariš fram ķ Noregi um žetta mįlefni.  Norska Stóržingiš stendur žó stjórnlagalega ašeins betur aš mįlum en Alžingi, žvķ aš viš samžykkt EES-samningsins įriš 1992 var fariš aš kröfu norsku stjórnarskrįrinnar um mešferš valdframsalsmįla rķkisvaldsins til śtlanda og fariš eftir grein 115 ķ Stjórnarskrįnni, sem įskilur a.m.k. 2/3 mętingu žingmanna viš atkvęšagreišslu, og aš 3/4 žeirra samžykki hiš minnsta. Hiš sama var gert 2016 viš innleišingu fjįrmįlaeftirlits ESB ķ EES-samninginn.  

Lagasérfręšingar viš hįskólana ķ Ósló, Björgvin og Tromsö bentu sumir į įšur en Stóržingiš afgreiddi ACER-mįliš 22. marz 2018, aš innganga Noregs ķ Orkusamband ESB vęri andstęš stjórnarskrį Noregs, en ašrir töldu, aš hana yrši Stóržingiš aš afgreiša samkvęmt grein 115.  Yfirfęrt į ķslenzku stjórnarskrįna žżšir žetta, aš innganga Ķslands ķ Orkusamband ESB er andstęš henni.  Stóržingiš lét einfaldan meirihluta duga ķ ACER-mįlinu, en žaš mun fį eftirmįla, žvķ aš ętlun samtakanna "Nei til EU" er aš lįta reyna į réttmęti žeirrar įkvöršunar žingsins fyrir Hęstarétti.

Žrišji orkumarkašslagabįlkur ESB samanstendur af nokkrum regluverkum, og žaš er einkum gjöršin um orkustofnunina (ACER-gjörš 713/2009) og rafmarkašstilskipunin (tilskipun 2009/72), sem vekja spurningar um fullveldisframsal.  

ACER gegnir ekki einvöršungu rįšgefandi hlutverki.  Orkustofnunin hefur einnig framkvęmdavald og eigiš įkvöršunarvald.  Įkvaršanir hjį ACER eru teknar meš auknum meirihluta samkvęmt Žrišja orkubįlkinum, en žaš mun sennilega breytast meš vęntanlegum Fjórša orkubįlki ķ einfaldan meirihluta.  

Gagnvart Ķslandi er lįtiš lķta svo śt, aš ESA-Eftirlitsstofnun EFTA taki hina formlegu įkvöršun, sem žó kemur frį ACER, žar sem Ķsland veršur ekki fullgildur ašili.  Žaš var hins vegar tekiš fram viš žetta samkomulag EFTA og ESB, aš ESA-įkvöršunin verši ķ samręmi viš drögin frį ACER; sem sagt "monkey business" eša afritsįkvöršun.

Erik Holmöyvik og Halvard Haukeland Fredriksen, bįšir prófessorar viš lagadeild Hįskólans ķ Björgvin, lżsa stöšunni, sem upp kemur viš įgreining į milli yfirvalda ólķkra landa žannig:

"Hér blasir sś lausn viš, aš ACER taki bindandi įkvöršun fyrir orkustjórnvöld ķ ESB-löndum og ESA taki sķšan naušsynlega samhljóša įkvöršun, sem bindi norsk stjórnvöld.  Aš ACER taki raunverulega įkvaršanirnar, endurspeglast af alls konar EES-ašlögunum aš mįlsmešferšarreglum [ESB], sem raunverulega minnka ESA nišur ķ milliliš, sem mišlar sambandi į milli norskra orkuyfirvalda og ACER."

Eivind Smith, prófessor viš Sviš opinbers réttar, Hįskólanum ķ Ósló, heldur žvķ fram, aš ESA-įkvöršun hafi bein įhrif į norskan rétt.  Ķ vištali viš Klassekampen tjįir hann žaš žannig:

"Hér er einmitt um aš ręša įkvöršun, sem virkar beint inn ķ žjóšarrétt ķ Noregi og sem grķpur inn ķ valdréttindi yfir framkvęmdavaldinu, sem Stjórnarskrįin fęrir löggjafanum."

Smith skrifar ennfremur: "Hin nżja valdstjórn yfir orkumįlum (RME-landsreglari) į aš verša óhįš pólitķskri stjórnun meš hętti, sem ekki į viš um neina stofnun ķ stjórnkerfinu."

Stjórnlagalega er hér fitjaš upp į nżjung, sem hefši įtt aš fį rękilega lögfręšilega og stjórnmįlalega umfjöllun įšur en til mįla kęmi aš innleiša hana į Ķslandi.  Framkvęmdavald, sem lętur sér detta ķ hug aš umgangast Stjórnarskrį lżšveldisins meš žessum hętti, er į hįlum ķsi. Aš rįšherra og rįšuneytisstarfsmenn skuli enn tala meš žeim hętti, aš žetta fyrirkomulag breyti nįnast engu ķ raun į Ķslandi, af žvķ aš viš höfum enn enga afltengingu til śtlanda, er fįheyrt og hrein ósvķfni.  Žetta fyrirkomulag fęrir einmitt įkvöršunarvald um m.a. sęstrenginn "Ice Link" śr höndum ķslenzka löggjafans, rķkisstjórnarinnar og ķslenzkra dómstóla ķ hendur ACER/ESB og EFTA-dómstólsins.  

ESA-"įkvöršunum" veršur ķ Noregi beint til óhįšrar einingar ķ NVE, sem er orkustofnun Noregs.  Žessi óhįša eining er Landsreglari fyrir orku, "Reguleringsmyndighet for energi"-RME.  Sjįlfstęši RME er skilgreint ķ Orkulögum Noregs, greinum 2-3, žar sem skżrt kemur fram, aš stjórnvöld landsins munu ekki geta gefiš RME nein fyrirmęli.  RME mun fį eigin fjįrveitingu į fjįrlögum.  Holmöyvik og Haukeland Fredriksen telja, aš ESA yfirtaki žar meš stjórnun žeirra žįtta orkumįlanna, sem falla undir RME.  Hvaša augum skyldu ķslenzkir stjórnlagafręšingar lķta į žessi mįl meš hlišsjón af ķslenzku Stjórnarskrįnni ?  Ķ huga leikmanns samręmist žetta fullveldisframsal henni engan veginn.  Hvaš ętla žingmenn hérlendis aš arka langt śt ķ stjórnlagalega ófęru ķ žessum efnum ? Žótt rįšherra utanrķkismįla telji sig bundinn af samžykki Sameiginlegu EES-nefndarinnar um framlagningu žingsįlyktunartillögu um Žrišja orkumarkašslagabįlkinn, žį verša Alžingismenn aš ganga óbundnir til atkvęšagreišslu um hana, og nišurstöšu atkvęšagreišslunnar į ekki aš verša hęgt aš tślka sem vantraustsyfirlżsingu į utanrķkisrįšherra eša rķkisstjórnina.  Žaš mį tryggja meš samžykkt sérstakrar traustsyfirlżsingar ķ kjölfariš.  Alžingi veršur einfaldlega aš fį tękifęri til aš nżta sér samningsbundinn synjunarrétt sinn samkvęmt EES-samninginum.   

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband