Fęrsluflokkur: Vķsindi og fręši

Loftslagsmįl og rķkisstjórnin

Loftslagsmįlin fį tiltölulega veglegan sess ķ samstarfssįttmįla rķkisstjórnarinnar, og rįšherrum veršur tķšrętt um loftslagsmįl į hįtķšarstundum.  Athyglivert er, aš meginįherzla rķkisstjórnarinnar ķ žessum efnum er į hafiš.

Žetta er nżstįrlegt, en skiljanlegt ķ ljósi hagsmuna Ķslands.  Landiš į mjög mikiš undir žvķ, aš lķfrķki hafsins umhverfis žaš taki ekki kollsteypur, heldur fįi aš žróast į sjįlfbęran hįtt, eins og veriš hefur alla žessa öld.  Žannig segir ķ sįttmįlanum:

"Meginforsenda loftslagsstefnu rķkisstjórnarinnar er aš koma ķ veg fyrir neikvęš įhrif loftslagsbreytinga į lķfrķki hafsins.  Hvergi ķ heiminum hefur hitastigshękkun oršiš jafnmikil og į noršurslóšum.  Žannig į Ķsland aš efla rannsóknir į sśrnun sjįvar ķ samrįši viš vķsindasamfélagiš og sjįvarśtveginn.  Ķsland į enn fremur aš nį 40 % samdrętti ķ losun gróšurhśsalofttegunda m.v. įriš 1990 fyrir įriš 2030."

 

 

Žetta er nokkuš einkennilega oršuš grein.  Žaš er algerlega śtilokaš fyrir rķkisstjórnina aš hafa nokkur męlanleg įhrif į įhrif loftslagsbreytinga į lķfrķki hafsins.  Aš stilla žessum "ómöguleika" upp sem meginforsendu loftslagsstefnu rķkisstjórnarinnar gefur til kynna einhvers konar blindingsleik. Loftslagsstefna į ekki aš vera barįtta viš vindmyllur, heldur veršur fólk flest aš sjį ķ hendi sér betra lķf aš afloknum orkuskiptum. Almenningur veršur aš geta tengt loftslagsstefnu rķkisins viš eigin hagsmuni. 

Žar sem skrifaš er um rannsóknir į sśrnun hafsins er aušvitaš įtt viš rannsóknir, sem aušvelda landsmönnum aš ašlagast afleišingum loftslagsbreytinga.  Betra hefši veriš aš gera skżran greinarmun į žvķ, sem rķkisstjórnin hyggst gera annars vegar til aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda og hins vegar til aš fįst viš afleišingar žessarar losunar.  Hér er žessu slengt saman ķ eina bendu, endastöšin kölluš meginforsenda o.s.frv.  Višvaningur ķ textasmķši viršist hafa fariš hamförum viš lyklaboršiš og ekkert kunna um markmišasetningu.

Ķslendingar geta engin įhrif haft į sśrnun hafsins, en žeir geta hins vegar töluverš įhrif haft į hreinleika žess ķ kringum landiš, og žaš er brżnt aš bęta stöšu skolphreinsunarmįla verulega, nį megninu af örplastinu ķ sķur og hreinsa sorann frį śtrįsarvökvanum ķ staš žess aš lįta nęgja aš dęla öllu saman śt fyrir stórstraumsfjöru. Slķkt er ekki umhverfisvernd, heldur brįšabirgša žrifaašgerš ķ heilsuverndarskyni.  Žetta er višurkennt annars stašar ķ stjórnarsįttmįlanum.  

Žaš žykir léleg markmišasetning aš setja sér markmiš um einhverja breytu, sem viškomandi hefur alls engin įhrif į.  Varšandi śtblįsturinn eru žrenns konar hvatar til aš draga śr losun, sem höfšaš geta til almennings:

Ķ fyrsta lagi batnar nęrloft bęjarbśa viš žaš aš minnka jaršefnaeldsneytiš, sem brennt er.  Įrlega deyr a.m.k. einn tugur manna hérlendis ótķmabęrum daušdaga vegna lélegra loftgęša af völdum śtblįsturs eldsneytisknśinna véla og um fimm tugir af völdum ófullnęgjandi loftgęša, sem stafa af żmsum orsökum.  

Ķ öšru lagi mį spara jafngildi u.ž.b. 50 miaISK/įr ķ gjaldeyri meš žvķ aš leysa af hólmi vélar ķ ökutękjum og fiskiskipum, sem knśnar eru jaršefnaeldsneyti.  Eigendur ökutękjanna geta sparaš sér um 70 % af orkukostnaši benzķnbķla meš žvķ aš fį sér rafbķl ķ staš benzķnbķls.

Ķ žrišja lagi eru millilandaflug, millilandasiglingar og orkusękinn išnašur ekki hįš markmišasetningu ķslenzku rķkisstjórnarinnar, heldur koltvķildisskattheimtu ESB, sem getur skipt nokkrum milljöršum ISK į įri, er fram ķ sękir.  Žessir losunarvaldar standa undir um 80 % heildarlosunar landsmanna, ef losun frį uppžurrkušu landi er sleppt.  Aš draga śr losun sparar fé og veršur aš vera hagkvęmt til skemmri og lengri tķma, ef markmišin eiga aš nįst.    

Žaš er eftir miklu aš slęgjast aš draga hratt śr losun gróšurhśsalofttegunda, en žótt losun Ķslendinga į hvern ķbśa landsins sé į mešal hins mesta, sem gerist ķ heiminum, einnig įn losunar frį žurrkušu landi, eša um 34 t CO2eq/ķb, aš teknu tilliti til margfeldisįhrifa losunar ķ hįloftunum, žį er žessi losun sem dropi ķ hafi heimslosunarinnar eša 300 ppm (hlutar śr milljón) af henni.  Ķ žessu ljósi veršur aš vara viš aš leggja ķ miklar ótķmabęrar fjįrfestingar ķ tękni, sem er nś ķ hrašri žróun, til žess eins aš fullnęgja hégómlegum metnaši stjórnmįlamanna į kostnaš almennings. 

Markmiši rķkisstjórnarinnar um 40 % minni losun koltvķildisjafngilda fyrir įriš 2030 en įriš 1990 veršur erfitt aš nį, og markmišiš um kolefnishlutlaust Ķsland fyrir įriš 2040 er óraunhęft, ef įtt er viš alla losun, en nęst meš miklum fjįrfestingum, ef eingöngu er įtt viš innlenda notkun, ž.e. 20 % af heildarlosuninni. Eru Ķslendingar tilbśnir til aš herša tķmabundiš sultarólina og fresta brżnni innvišauppbyggingu til aš nį markmiši, sem engu mįli skiptir ķ hinu stóra samhengi, hvort nęst 5-10 įrum seinna ?  Žaš žarf brįšum aš svara žvķ.    

Viršingarvert er, aš ķ lok loftslagskaflans er minnnzt į aš ganga til samstarfs viš saušfjįrbęndur um kolefnisjöfnun greinarinnar.  Til aš markmiš rķkisstjórnarinnar um loftslagsmįl nįist, veršur hśn aš virkja bęndur til skógręktar og kosta verulegu til viš plönturęktun og śtplöntun og leggja ķ žvķ sambandi rķkisjaršir, a.m.k. eyšibżli, undir skógrękt.  

Spurning er, hvort bleyting ķ žurrkušu landi fęst višurkennd sem samdrįttur ķ losun.  Önnur spurning er, hvort bęndur eru ginnkeyptir fyrir slķku meš land, sem žeir nota nś sem beitarland. Gagnsemin er umdeilanleg. Žaš er žess vegna óvarlegt aš reikna meš miklu frį ķbleytingunni, en sums stašar gęti įtt vel viš aš moka ofan ķ skurši og planta nokkru įšur ķ sama land.  Žar mun žį ekki myndast mżri, heldur skógur į žurrlendi.   Losun CO2 į Ķslandi 2010  

    

 


Lżšręši, gegnsęi og Stjórnarskrįin

Ķ stjórnarsįttmįlanum er kafli, sem ber heitiš "Lżšręši og gagnsęi".  Önnur grein hans byrjar žannig:

"Rķkisstjórnin vill halda įfram heildarendurskošun stjórnarskrįrinnar ķ žverpólitķsku samstarfi meš aškomu žjóšarinnar, og nżta m.a. til žess ašferšir almenningssamrįšs."

Žessi ašferšarfręši hefur veriš žrautreynd og er enn sem įšur ólķkleg til įrangurs.  Mun vęnlegra er, aš Alžingi feli valinkunnum stjórnlagafręšingum aš endurskoša tiltekna kafla eša tilteknar greinar Stjórnarskrįrinnar.  Afrakstur žessarar vinnu fęri ķ umsagnarferli, žar sem žjóšinni allri gęfist kostur į aš koma aš athugasemdum į vefnum, og sķšan mundi Alžingi vinna śr gögnunum og gera tilraun til aš smķša nothęfan stjórnlagatexta, sem fer žį ķ ferli samkvęmt nśgildandi Stjórnarskrį.    

Žaš er vissulega žörf į aš bęta ķslenzku Stjórnarskrįna į nokkrum svišum, og skyldi engan undra.  Blekbónda žykir einna mest žörf į aš reisa skoršur viš framsali rķkisvalds til yfiržjóšlegra stofnana.  Žaš hefur sķšan įriš 1994 tķškazt ķ mjög miklum męli, aš Alžingi sé breytt ķ stimpilstofnun fyrir lagabįlka frį ESB meš vķsun til EES-samningsins, sem samžykktur var į Alžingi 13. janśar 1993.  Frį gildistöku hans til įrsloka 2017, eša į 24 įrum, hafa um 11“000 tilskipanabįlkar og reglugeršir hlotiš afgreišslu ķslenzku rįšuneytanna og stór hluti "žeirrar hrśgu" komizt inn ķ ķslenzka lagasafniš, žótt ķslenzk sjónarmiš eša ķslenzkir hagsmunir hafi ekki komizt aš viš śtgįfuna, svo aš heitiš geti.  Ójafnręši į milli laga-og reglugeršaveitanda og -žiggjanda er himinhrópandi, svo aš žetta fyrirkomulag nęr ķ rauninni engri įtt. Bretar eru ķ allt annarri stöšu, verandi "stórt" rķki innan ESB meš talsvert vęgi viš mótun og įkvaršanatöku, en žeir eru samt bśnir aš fį sig fullsadda af tilskipana- og reglugeršaflóšinu frį Berlaymont og hafa nś įkvešiš aš losa sig undan žvķ fargi öllu, žótt ekki gangi žaš žrautalaust.    

Ef samstarfsnefnd ESB og EFTA-rķkjanna žriggja ķ EES kemst aš žeirri nišurstöšu, aš taka eigi nżjan lagabįlk frį ESB upp ķ EES-samninginn, og ESB hefur alltaf haft vilja sinn fram ķ slķkum efnum, aš žvķ bezt er vitaš, žį fęr rķkisstjórn EFTA-lands bįlkinn sendan meš tķmafresti, sem ESA- Eftirlitsnefnd EFTA meš framfylgd EES-samningsins, fylgist meš, aš sé haldinn, og kęrir sķšan rķkiš vegna of langs drįttar fyrir EFTA-dómstólinum.  Sį fylgir alltaf dómafordęmi ESB-dómstólsins (kallašur Evrópudómstóll). Sjįlfsįkvöršunarréttur landsins er ķ orši, en ekki į borši.  Langlundargeš Noršmanna meš žetta ólżšręšislega fyrirkomulag er mjög žaniš um žessar mundir, en hérlendis viršast flestir kęra sig kollótta enn sem komiš er.  Žeir kunna žó margir aš vakna upp meš andfęlum, žvķ aš "sambandsrķkistilhneiging" ESB vex stöšugt.  Er ekki raunhęfur kostur aš draga dįm af Bretum og hreinlega aš segja upp žeirri óvęru, sem EES-samningurinn er ?   

Aš halda žvķ fram, eins og sumir gera, aš nśverandi EES-samningur sé ekki fullveldisframsal, heldur sé žaš "vištekin skošun ķ žjóšarétti aš lķta svo į, aš rétturinn til aš taka į sig alžjóšlegar skuldbindingar sé einn af eiginleikum fullveldis, og aš undirgangast slķkar skuldbindingar sé ekki afsal į fullveldi" , er lagaleg rangtślkun eša hįrtogun į ešli žjóšréttarsamninga, eins og fram kemur viš lestur nešangreindra greina śr norsku Stjórnarskrįnni. Žjóšréttarsamningur er samningur fullvalda rķkja um aš fylgja tilteknum, skrįšum reglum ķ samskiptum sķnum į jafnręšisgrundvelli. Žetta į ekki viš um sķbreytilegan EES-samninginn, sem į hverju įri veldur meira framsali rķkisvalds til yfiržjóšlegra stofnana.    

Tilvitnunin er śr grein Bjarna Mįs Magnśssonar, dósents ķ lögfręši viš lagadeild HR, ķ Morgunblašinu, 13. janśar 2018, "Enn meira um fullveldi".

Af greininni mį rįša, aš stjórnsżslulega leggi höfundurinn aš jöfnu ašild Ķslands aš Sameinušu žjóšunum-SŽ, Atlantshafsbandalaginu-NATO og Evrópska efnahagssvęšinu-EES.  Hvern er höfundurinn aš reyna aš blekkja meš žvķlķkum skrifum ?  Ašild Ķslands aš SŽ og NATO er dęmigerš um žjóšréttarlegar skuldbindingar rķkisins ķ alžjóšlegu samstarfi, žar sem Ķsland er ašili į jafnręšisgrundvelli ķ žvķ augnamiši aš frišvęnlegra verši ķ heiminum og til aš tryggja eigiš öryggi.  Annaš mįl er, hvernig til hefur tekizt, en žessar tvęr stofnanir hafa enga heimild til né hafa žęr reynt aš yfirtaka hlutverk rķkisins, nema NATO hefur yfirtekiš hervarnarhlutverk rķkisins, sem ķslenzka rķkiš ekki er fęrt um meš fullnęgjandi hętti.   

Allt öšru mįli gegnir um ašildina aš EES.  Hśn er alls ekki į jafnręšisgrundvelli, žvķ aš Ķsland hefur engan atkvęšisrétt į borš viš ašildarrķki ESB, og ķ reynd hefur ESB rįšiš žvķ, hvaša geršir žess eru teknar upp ķ EES-samninginn.  Žar meš eru hér lögleiddar gjöršir įn efnislegrar aškomu Alžingismanna aš višlögšum sektum eša brottvikningu śr EES.  Sama mį segja um reglugeršir og ķslenzka embęttismenn.  Hlutverk žeirra er aš žżša og innleiša žęr.  Lagasetningin og reglugerširnar hafa bein įhrif į hagsmuni og jafnvel frelsi lögašila og einstaklinga hérlendis, žannig aš augljóst framsal til śtlanda hefur įtt sér staš į valdi, sem rķkiš eitt į aš hafa yfir žegnum sķnum, ķbśum lands ķ fullvalda rķki.  

Nś skal vitna ķ téša Morgunblašsgrein til aš sżna į hvers konar refilstigu umręšan um fullveldi landsins hefur rataš ķ heimi lögfręšinnar:

"Hugtakiš fullveldisframsal er oft į tķšum notaš ķ umręšunni um alžjóšamįl hérlendis um žaš, žegar rķki tekur į sig žjóšréttarlegar samningsskuldbindingar um įkvešnar athafnir eša athafnaleysi, sem ķ felst binding.  Žetta er einkum įberandi, žegar rętt er um EES-samninginn og hugsanlega ašild Ķslands aš ESB"

Žaš er forkastanlegt aš reyna aš telja fólki trś um, aš EES-samningurinn eša hugsanleg ašild aš Evrópusambandinu-ESB hafi ósköp sakleysislegt žjóšréttarlegt gildi.  Hér er um miklu djśptękari félagsskap aš ręša, eins og rįša mį af žvķ, aš ESB er į siglingu ķ įtt frį rķkjasambandi aš sambandsrķki, žar sem ę fleiri stjórnunarsviš ašildarrķkjanna eru felld undir einn og sameiginlegan hatt ESB.  

"Heppilegra er aš ręša um framsal rķkisvalds en fullveldisframsal.  Žaš er hreinlega hluti af ytra fullveldi rķkja aš geta framselt rķkisvald til alžjóšastofnunar.  Žaš er svo alltaf spurning, hvort slķk notkun į fullveldinu sé ķ samręmi viš stjórnlög rķkis eša teljist žjóna hagsmunum žess."  

Žessi mįlflutningur sżnir berlega, aš naušsynlegt er aš setja ķ Stjórnarskrį Ķslands varnagla viš framsali rķkisvalds, žótt ekki verši žaš bannaš.  Noršmenn hafa ķ sinni stjórnarskrį įkvęši um, aš minnst helming allra Stóržingsmanna žurfi til aš ljį fullveldisframsali meš vķštękum afleišingum fyrir rķkiš og ķbśana lögmęti, ž.e. 75 % af višstöddum Stóržingsmönnum, sem séu žó aš lįgmarki 2/3 af heild.

Ķ lauslegri žżšingu segir um žetta ķ norsku Stjórnarskrįnni:

Gr. 26.2: "Fullveldi į s.k. afmörkušu sviši mį lįta af hendi, ef a.m.k. 50 % af žingmönnum ķ Stóržingssalnum samžykkja žaš, meš vķsun til venja varšandi mįl, er varša Stjórnarskrį."

Žaš eru vissulega fordęmi ķ Noregi og į Ķslandi fyrir framsali rķkisvalds, og ķ Noregi er žaš meirihluti ķ Stóržingssalnum, sem įkvešur, hvort krefjast ber aukins meirihluta.  Žetta mį telja veikleika.  Grein Stjórnarskrįrinnar um aukinn meirihluta er žannig ķ lauslegri žżšingu:

Gr. 115: "Ķ žįgu alžjóšlegs frišar og öryggis eša til aš bęta alžjóšlegt réttarfyrirkomulag og samvinnu getur Stóržingiš samžykkt meš 75 % atkvęša višstaddra Stóržingsmanna, sem aš lįgmarki séu 2/3 Stóržingsmanna, aš alžjóšleg samtök, žar sem Noregur į ašild aš eša Noregur styšur, skuli hafa rétt til ašgerša į mįlefnalega afmörkušu sviši, sem samkvęmt žessari Stjórnarskrį annars er ķ verkahring yfirvalda rķkisins.  Žó fylgja žessu įkvęši ekki heimildir til aš breyta žessari Stjórnarskrį.

Įkvęši žessarar greinar eiga ekki viš žįtttöku ķ alžjóšasamtökum, ef įkvaršanirnar hafa einvöršungu žjóšréttarleg įhrif fyrir Noreg."

Žaš viršist t.d. einsżnt af žessum texta, aš Stóržinginu ber aš beita gr. 115 viš atkvęšagreišslu um upptöku Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn.

Alžingi samžykkti žįverandi EES-samning naumlega ķ janśar 1993, en engin žjóšaratkvęšagreišsla var žį haldin um žetta stórmįl, žótt miklum vafa žętti undirorpiš, aš fullveldisframsališ stęšist įkvęši ķslenzku Stjórnarskrįrinnar um óskorašan rétt Alžingis til löggjafarvalds į Ķslandi, svo aš eitthvaš sé nefnt.

Setja žarf inn ķ ķslenzku Stjórnarskrįna įkvęši į žessa lund: 

Žegar fyrir hendi er frumvarp į Alžingi um ašild Ķslands aš samtökum, sem eiga aš einhverju leyti aš taka viš hlutverki Alžingis, dómstóla eša framkvęmdavalds, žį skal halda um mįliš bindandi žjóšaratkvęšagreišslu.  Meirihluta atkvęšisbęrra manna skal žurfa til aš samžykkja slķka tillögu.  Aš öšrum kosti er hśn felld, og Alžingi veršur žį aš fella frumvarpiš, annars aš samžykkja žaš.  Fimmtungur žingmanna getur vķsaš žvķ til Hęstaréttar, hvort um fullveldisframsal sé aš ręša, sem śtheimti slķka  žjóšaratkvęšagreišslu.  Meirihluti 5 dómara ręšur nišurstöšu.  

Žegar mįl koma til kasta Alžingis, sem 20 % žingmanna telja varša óheimilt framsal rķkisvalds, eins og t.d. Žrišji orkumarkašslagabįlkur ESB ótvķrętt er, žį skal krefjast aukins meirihluta til samžykktar, eins og į norska Stóržinginu.    

 

 

 

 

 

 

 


Risi ķ hagkerfinu

Žaš getur veriš óheppilegt, aš mikill stęršarmunur sé į śtflutningsgreinum.  Žaš er śt af žvķ, aš risinn getur žį hęglega gert öšrum erfitt fyrir og jafnvel rutt žeim śr vegi.  Žetta eru svo kölluš rušningsįhrif, og žeirra hefur vissulega gętt hérlendis frį feršažjónustunni, en gjaldeyristekjur hennar eru nś meiri en frį sjįvarśtvegi og išnaši til samans. Umfang feršažjónustunnar hefur reyndar Sķšan 2016 leitt til minni framlegšar ķ öllum śtflutningsgreinum, einnig hjį feršažjónustunni sjįlfri, og sterk staša ISK ķ skjóli rķflegs višskiptaafgangs hefur reyndar dempaš vöxt feršažjónustunnar, sem brżna naušsyn bar til.

Vöxtur feršažjónustunnar ķ kjölfar Eyjafjallajökulsgossins hefur veriš meiri en innvišir landsins hafa rįšiš viš, og nįttśra landsins hefur sums stašar bešiš hnekki sökum įgangs feršamanna.  Žį er alręmd saurmengun į vķšavangi sökum skorts į salernisašstöšu heilsuverndarlegt hneyksli, sem of hrašur vöxtur hefur leitt af sér.

Žversögnin ķ umręšunni um umhverfisleg įhrif ólķkra atvinnugreina er sś, aš "eitthvaš annaš", sem s.k. "umhverfisverndarsinnar" jöplušu löngum į, žegar žeir voru spuršir um valkost viš virkjanir endurnżjanlegra orkulinda og mįlmišnaš, reyndist vera feršažjónusta, en žaš er žekkt um allan heim, aš sś atvinnugrein er stękasti umhverfisskašvaldur okkar tķma.

Į gististöšum fellur til grķšarlegt magn śrgangs, lķfręns og ólķfręns, sem er byrši fyrir stašarumhverfiš, og ofbošsleg eldsneytisnotkun žessarar orkufreku greinar er stórfelld ógn viš lķfrķki jaršar ķ sinni nśverandi mynd vegna gróšurhśsaįhrifa eldsneytisbrunans.  Žau eru žreföld į hvert tonn eldsneytis, sem brennt er ķ žotuhreyflum ķ hįloftunum m.v. bruna į jöršu nišri, hvort sem bókhald ESB um losun gróšurhśsalofttegunda sżnir žaš eša ekki.

Flugfélögin ķ EES-löndunum eru hįš śthlutunum į koltvķildiskvóta frį framkvęmdastjórn ESB.  Žessi losunarkvóti mun fara sķminnkandi og mismuni raunlosunar og leyfislosunar verša flugfélögin aš standa skil į meš kvótakaupum.  Fyrir ķslenzku millilandaflugfélögin er langešlilegast og vafalķtiš hagkvęmast til langs tķma aš semja viš ķslenzka bęndur, skógarbęndur og ašra, sem stundaš geta skilvirka landgręšslu, aš ógleymdri minnkun losunar CO2 meš endurbleytingu lands meš skuršfyllingum. 

Rķkiš getur hjįlpaš til viš aš koma žessu af staš, t.d. meš žvķ aš leggja rķkisjaršir, sem nś eru vannżttar, undir žessa starfsemi.

Hjörtur H. Jónsson skrifaši um

"Rušningsįhrif feršažjónustu" 

ķ Morgunblašiš 14. september 2017:

"Nišurstašan af žessu er, aš žótt almennt séu jįkvęš tengsl į milli vaxtar feršažjónustu og hagvaxtar ķ žróušum rķkjum, žį eru tengslin oft į tķšum veik og hverfa, žegar spenna į vinnumarkaši er oršin žaš mikil, aš jafnveršmętar greinar geta ekki lengur keppt viš feršažjónustuna um vinnuafl og fjįrmagn.

Fyrst eftir hruniš 2008 bar ķslenzkt efnahagslķf mörg einkenni žróunarrķkja.  Atvinnuleysi var mikiš, framleišni lķtil og efnahagslķfiš tiltölulega einhęft, en raungengiš var lķka lįgt, og vinnuafl gat leitaš til śtlanda, sem hvort tveggja hjįlpaši til.  Ašstęšur voru žvķ hagstęšar fyrir hrašan vöxt feršažjónustunnar, sem fyrst um sinn var nokkurn veginn hrein višbót viš hagkerfiš.  En žrįtt fyrir aš til Ķslands sé nś komiš umtalsvert erlent vinnuafl til starfa ķ lįglaunageirum, žį eru ķ dag żmis merki um, aš viš séum komin į žann staš, aš frekari vöxtur feršažjónustunnar kosti okkur įlķka mikiš ķ öšrum atvinnugreinum og aš žar meš muni hęgja hratt į hagvexti, sem rekja mį til feršažjónustunnar.  Žaš eru vķsbendingar um, aš rušningsįhrif feršažjónustunnar vegi ķ dag mikiš til upp į móti įvinninginum af frekari vexti hennar.  

Viš slķkar ašstęšur er rétt aš stķga varlega til jaršar, žvķ aš ekki er vķst, aš atvinnugreinar, sem ekki lifa af samkeppnina, geti risiš upp į nż, ef bakslag veršur ķ feršažjónustu, og žį stöndum viš eftir meš einhęfara hagkerfi, sem ręšur ekki eins vel viš breyttar ašstęšur."

Žaš er hęgt aš taka undir žetta og um leiš draga žį įlyktun, aš fjölgun gistinįtta erlendra feršamanna umfram 5 %/įr į nęstu misserum sér efnahagslega beinlķnis óęskileg.  Hśn er lķka óęskileg af umhverfisverndarlegum įstęšum.  Žaš er hęgt aš hafa mikil įhrif į vöxtinn meš veršlagningu žjónustunnar. Greinin mun enn um sinn verša ķ lęgra viršisaukaskattsžrepinu, sem er e.t.v. ešlilegt, žar sem ķ raun er um śtflutningsgrein aš ręša. 

Feršažjónustan ętti nś aš treysta stöšu sķna fremur en aš vaxa hratt, t.d. meš žvķ aš dreifa feršamönnum miklu betur um landiš, ašallega til Austurlands og Vestfjarša.  Sušurland er mettaš af erlendum feršamönnum.  Innanlandsflugiš gęti hér leikiš stórt hlutverk, en einnig beint flug til Akureyrar og Egilsstaša aš utan og framhaldsflug til Ķsafjaršar og annarra innanlandsflugvalla utan Reykjavķkur frį Keflavķkurflugvelli.

Millilandaflugflugfélögin leika ašalhlutverkiš ķ žróun feršažjónustu į Ķslandi.  Žau eru eins og ryksugur meš mörg śttök, sem sjśga til sķn feršamenn og dreifa žeim žangaš, sem žeim hentar og spurn er eftir.  Žaš er spurn eftir noršrinu nśna, af žvķ aš žaš er frišsamt og žar koma gróšurhśsaįhrifin greinilega fram og vekja forvitni fólks.  Ef žessum u.ž.b. 30 millilandaflugfélögum, sem hingaš hafa vaniš komur sķnar, žóknast aš vekja athygli feršamanna į dżrš Austurlands og Vestfjarša, žį er björninn unninn.

Nś stendur fyrir dyrum endurnżjun į flugflota Icelandair, en félagiš hefur enn stęrsta markašshlutdeild hér.  Ķ įrsbyrjun 2013 var geršur samningur į milli Icelandair Group og Boeing-verksmišjanna um framleišslu į 16 flugvélum af geršinni Boeing 737 - MAX fyrir Icelandair og kauprétt į 8 slķkum til višbótar, alls 24 flugvélum. Žessar 16 umsömdu vélar į aš afhenda 2017-2021.  Hér eru risavišskipti į ferš, sem fyrir 16 flugvélar af žessari gerš gętu numiš miaISK 150.  

Žessar flugvélar bętast ķ 30 flugvéla hóp, 25 stk Boeing 757-200, 1 stk Boeing 757-300 og 4 stk Boeing 767-300, og er ętlaš aš leysa af hólmi 26 stk af gerš 757 ķ fyllingu tķmans.  Nżju flugvélarnar eru af gerš 737-MAX 8 og 9 og taka žęr 160 og 178 faržega, en žęr gömlu taka 183 faržega.  

Žannig rżrnar flutningsgetan viš aš setja gerš 737 ķ rekstur alfariš ķ staš geršar 757.  Lķklegt er žess vegna, aš breišžotum verši bętt ķ hópinn, žvķ aš nżting flugflota Flugleiša er mjög góš.

Nżju flugvélarnar eru sagšar verša 20 % sparneytnari į eldsneyti en samkeppnisvélar.  Įriš 2016 er tališ, aš millilandaflugiš hafi losaš 7,1 Mt af koltvķildisjafngildi, sem žį var langstęrsti losunarvaldurinn į eftir framręstu landi, sem gęti hafa losaš 8,2 Mt eša 40 % heildar.  7,1 Mt nam žį 59 % losunar Ķslendinga įn framręsts lands og 35 % aš žvķ mešreiknušu. 

Losun millilandaflugsins hefši oršiš 1,4 Mt minni įriš 2016, ef flugvélarnar hefšu veriš 20 % sparneytnari.  Ķslenzk yfirvöld eru įbyrg fyrir ašeins 2,7 Mt/įr gagnvart Parķsarsamkomulaginu til aš setja losun millilandaflugsins ķ samhengi.  Flugfélögin og stórišjufyrirtękin eru įbyrg fyrir öšru, ž.e. 9,7 Mt/įr gagnvart framkvęmdastjórn ESB.  

Žrįtt fyrir minni losun millilandaflugvéla į hvern faržegakm, mun heildarlosun žeirra vegna flugs til og frį Ķslandi lķklega aukast į nęstu įrum vegna meiri flutninga.  Ef gert er rįš fyrir 40 % aukningu, žurfa flugfélögin aš kaupa um 8 Mt/įr koltvķildiskvóta.  Hvaš žyrfti aš endurvęta mikiš land og rękta skóg į stórum fleti til aš jafna žetta śt, sem dęmi ? 

Óręktaš, žurrkaš land er nś um 3570 km2.  Ef helmingur žess, 1800 km2, veršur til rįšstöfunar ķ endurheimt votlendis, mį žar śtjafna 3,5 Mt/įr eša 44 % af žörf millilandaflugsins.  Ef plantaš er ķ žetta endurheimta votlendi, myndast žar reyndar ekki mżri, en 1,1 Mt/įr CO2 bindast ķ tré og jaršveg.  Žį žarf aš planta hrķslum ķ 5500 km2 lands til višbótar.  

Žetta jafngildir grķšarlegu skógręktarįtaki, aukinni plöntuframleišslu og auknum mannafla viš ręktunarstörf og višhald skóga.  Land fyrir žetta er sennilega fįanlegt, og rķkiš getur lagt fram eyšijaršir ķ sinni eigu ķ žetta verkefni.  Ekki er rįš, nema ķ tķma sé tekiš, svo aš žegar ķ staš žarf aš hefjast handa.  Samkvęmt öllum sólarmerkjum aš dęma, veršur um višskiptalega hagkvęmt verkefni aš ręša.  

 Bombardier C

 

 

 

 

 

 

 


Menntunarkröfur

Žaš hafa sézt stórkarlalegar yfirlżsingar um hina svo köllušu "Fjóršu išnbyltingu", sem gjörbreyta muni vinnumarkašinum.  Ein slķk er, aš eftir 20 įr verši 65 % nśverandi starfa ekki til.  

Žetta er lošin yfirlżsing. Er meiningin sś, aš 65 % fęrra fólk starfi aš nśverandi störfum, eša er virkilega įtt viš, aš 65 % nśverandi verkefna verši annašhvort horfin eša unnin af žjörkum ?

Fyrri merkingin er aš mati blekbónda harla ólķkleg, en sś seinni nįnast śtilokuš.  Žaš er, aš mati blekbónda", ekki mögulegt aš framleiša róbóta meš gervigreind, sem verši samkeppnishęf viš "homo sapiens" viš aš leysa 65 % starfategundir af hólmi.

Hins vegar gefur žessi framtķšarsżn réttilega vķsbendingu um grķšarlegar žjóšfélagsbreytingar į nęstu įratugum, sem tęknižróunin mun leysa śr lęšingi.  Ašalbreytingin veršur ekki fólgin ķ žvķ, aš margar tegundir starfa hverfi, eins og żjaš er aš, heldur ķ žvķ, aš verkefni, nż af nįlinni, verša til.  

Žessu žarf menntakerfiš aš bregšast viš į hverjum tķma, žvķ aš žaš į ekki einvöršungu aš bśa fólk undir aš takast į viš višfangsefni lķšandi dags, heldur višfangsefni morgundagsins.  Žetta er hęgara sagt en gert, en žaš er hęgt aš nįlgast višfangsefniš meš žvķ aš leggja breišan grunn, žašan sem vegir liggja til allra įtta, og žaš veršur aš leggja meiri įherzlu į verknįm og möguleikann į tękninįmi ķ framhaldi žašan. Žį er höfušnaušsyn į góšri verklegri kennslu ķ tękninįminu, išnfręši-, tęknifręši- og verkfręšinįmi, og žar meš aš żta undir eigin sköpunarkraft og sjįlfstęši nemandans, žegar śt ķ atvinnulķfiš kemur.  Žótt žetta sé dżrt, mun žaš borga sig, enda fengist višunandi nżting į bśnašinn meš samnżtingu išnskóla (fjölbrauta), tękniskóla (HR) og verkfręšideilda.

Žaš er įreišanlegt, aš orkuskiptin munu hafa ķ för meš sér róttękar breytingar į samfélaginu.  Sprengihreyfillinn mun aš mestu heyra sögunni til um mišja 21. öldina.  Žetta hefur aušvitaš įhrif į nįmsefni skólakerfisins og įkvešin störf, t.d. bifvélavirkja, en bķllinn, eša landfartękiš ķ vķšum skilningi, veršur įfram viš lżši og višfangsefni bifvélavirkjans sem rafknśiš farartęki. Nįmsefni bifvélavirkjans fęrist meira yfir ķ rafmagnsfręši, skynjaratękni, örtölvur og hugbśnaš. 

Rafmagniš veršur ašalorkuberinn į öllum svišum žjóšlķfsins, žegar orkuskiptin komast į skriš eftir įratug eša svo.  Žaš er tķmabęrt aš taka žessu sem stašreynd og haga nįmskrįm, nįmsefni, ekki sķzt hjį kennurum, samkvęmt žvķ nś žegar.  Sama gildir um forritun.  Žaš er naušsynlegt aš hefja kynningu į žessum tveimur fręšigreinum, rafmagnsfręši og forritunarfręši, ķ grundvallaratrišum, viš 10 įra aldur.  

Jafnframt er naušsynlegt aš auka tungumįlalega vķšsżni barna meš žvķ aš kynna žeim fleiri tungumįl en móšurmįliš og ensku viš 11 įra aldur.  Ekki ętti aš binda sig viš dönsku, heldur gefa kost į norsku, sęnsku, fęreysku, žżzku, frönsku, spęnsku og jafnvel rśssnesku, eftir getu hvers skóla til aš veita tungumįlatilsögn.  

Žaš er skylda grunnskólans aš veita nemendum trausta grunnžekkingu į uppbyggingu móšurmįlsins, sem óhjįkvęmilega žżšir mįlfręšistagl, žvķ aš mįlfręši hvers tungumįls er beinagrind žess, og hvaš getur lķkami įn beinagrindar ?  Hann getur skrišiš, en alls ekki gengiš, hvaš žį meš reisn.  Góšur kennari getur gert mįlfręši ašgengilega og vel žolanlega fyrir mešalnemanda.  Til aš aš rįša viš stafsetningu ķslenzkunnar er grundvallaratriši aš leita uppruna oršanna.  Žetta innrętir góšur kennari nemendum, og žannig getur stafsetning jafnvel oršiš spennandi fag.  Žaš er t.d. alger misskilningur, aš reglur um z ķ mįlinu séu snśnar.  Žęr eru einfaldar, žegar leitaš er upprunans, og žaš voru mikil mistök aš leggja žennan bókstaf nišur į sķnum tķma.  Afleišingin er sś, aš rithįttur sumra orša veršur afkįralegur ķ sumum myndum.  

Nišurstöšur PISA-kannananna gefa til kynna, aš gęši ķslenzka grunnskólakerfisins séu aš versna ķ samanburši viš gęši grunnskólakerfa annarra landa, žar sem 15 įra nemendur į Ķslandi nį sķfellt lakari įrangri, t.d. ķ raungreinum.  Žessu veršur aš snśa viš hiš snarasta, žvķ aš annars fellur ķslenzka grunnskólakerfiš į žvķ prófi, aš bśa ungu kynslóšina undir hina tķtt nefndu "Fjóršu išnbyltingu", sem reyndar er žegar hafin.  Žessi ófullnęgjandi frammistaša 15 įra nemenda er meš ólķkindum, og hér er ekki um aš kenna of litlu fjįrmagni til mįlaflokksins, žvķ aš fjįrhęš per nemanda ķ grunnskóla hérlendis er į mešal žeirra hęstu, sem žekkjast.  Žaš er vitlaust gefiš. Žetta er kerfislęgur vandi, sem m.a. liggur ķ of mikilli einhęfni, skólinn er um of nišur njörvašur og einstaklingurinn ķ hópi kennara og nemenda fęr of lķtiš aš njóta sķn.  Žaš er sjįlfsagt aš żta undir einkaskóla, og žaš er sjįlfsagt aš leyfa duglegum nemendum aš njóta sķn og lęra meira.  Skólinn žarf aš greina styrkleika hvers nemanda ekki sķšur en veikleika og virkja styrkleikana.  Allir eiga rétt į aš fį tękifęri til aš veita kröftum sķnum višnįm innan veggja skólans, ekki bara ķ leikfimisalnum, žótt naušsynlegur sé.  

Skólakerfiš er allt of bóknįmsmišaš.  Žaš žarf aš margfalda nśverandi fjölda, sem fer ķ išnnįm, og vekja sérstakan įhuga nemenda į framtķšargreinum tengdum rafmagni og sjįlfvirkni.

Sigurbjörg Jónsdóttir, kennari, hefur skrifaš lokaritgerš ķ meistaranįmi ķ verkefnastjórnun viš Hįskólann ķ Reykjavķk.  Žann 7. nóvember 2017 sagši Höskuldur Daši Magnśsson stuttlega frį henni ķ Morgunblašinu undir fyrirsögninni:

"Męlivilla ķ nišurstöšum PISA":

""Žegar PISA er kynnt fyrir nemendum, er žeim sagt, aš žeir séu aš fara aš taka próf, sem žeir fįi ekki einkunn fyrir og skili žeim ķ raun engu.  Žetta eru 15-16 įra krakkar, og mašur spyr sig, hversu mikiš žeir leggja sig fram.  Ég veit, aš sums stašar hefur žeim veriš lofaš pķtsu aš launum.  Ég hugsa, aš anzi margir setji bara X einhvers stašar", segir Sigurbjörg Jónsdóttir, kennari, um lokaritgerš sķna ķ meistaranįmi ķ verkefnastjórnun viš Hįskólann ķ Reykjavķk."

Eigi er kyn, žótt keraldiš leki, žegar nemendum er gert aš gangast undir próf įn nįnast nokkurs hvata til aš standa sig vel.  Ętli žetta sé ekki öšru vķsi ķ flestum samanburšarlöndunum ?  Žaš viršist ekki ósanngjarnt, aš viškomandi skóli mundi bjóša nemendum žaš aš taka nišurstöšuna meš ķ lokamatiš į žeim, ef hśn er til hękkunar į žvķ, en sleppa žvķ ella.  

"Žegar ég fór svo aš kafa betur ofan ķ PISA-verkefniš, kemur ķ ljós, aš žaš er mikil męlivilla ķ nišurstöšunum hér į landi.  Viš erum einfaldlega svo fį hér.  Ķ öšrum löndum OECD eru tekin śrtök nemenda, 4-6 žśsund, en hér į landi taka allir prófiš.  Žar aš auki svara krakkarnir hér ašeins 60 spurningum af 120, og ķ fįmennum skólum eru ekki allar spurningar lagšar fyrir.  Svo hefur žżšingunni veriš įbótavant, eins og fram hefur komiš."

Žetta er réttmęt gagnrżni į framkvęmd PISA-prófanna hérlendis, og andsvör Arnórs Gušmundssonar, forstjóra Menntamįlastofnunar baksvišs ķ Morgunblašinu, 9. nóvember 2017 ķ vištali viš Höskuld Daša Magnśsson undir fyrirsögninni,:

"Meintar męlivillur byggšar į misskilningi", eru ósannfęrandi.  

Aš ašrir hafi um śrtak aš velja, skekkir samanburšinn lķklega ķslenzkum nemendum ķ óhag, en žaš er lķtiš viš žvķ aš gera, žvķ aš žaš er ekki til bóta, aš hér taki fęrri žetta samanburšarpróf en annars stašar.  

 Žaš hefur engin višunandi skżring fengizt į žvķ, hvers vegna allar spurningar prófsins eru ekki lagšar fyrir alla ķslenzku nemendurna, og žetta getur skekkt nišurstöšuna mikiš.  Hvers vegna eru lagšar fęrri spurningar fyrir nemendur ķ minni skólum en stęrri ?  Žaš er afar skrżtiš, svo aš ekki sé sterkar aš orši kvešiš.  

Ef žżšing prófs į móšurmįl viškomandi nemanda er gölluš, veikir žaš augljóslega stöšu nemenda ķ viškomandi landi.  Žaš er slęm röksemd  Menntamįlastofnunar, aš endurtekinn galli įr eftir įr eigi ekki aš hafa įhrif į samanburš prófa ķ tķma.  Žżšingin į einfaldalega aš vera gallalaus og oršalagiš fullkomlega skżrt fyrir nemanda meš góša mįlvitund.  Žżšingargallar įr eftir įr bera vitni um óvišunandi sleifarlag Menntamįlastofnunar og virka til aš draga Ķsland stöšugt nišur ķ samanburši į milli landa.  Nóg er nś samt.  Noregsferš aprķl 2011 006

 

 

 


Kolefnissektir, kolefnisbinding og rafbķlavęšing

Žaš er mikiš fjasaš um loftslagsmįl, og Katrķn Jakobsdóttir talaši um žau sem eitt ašalmįla vęntanlegrar rķkisstjórnar hennar, Framsóknar, Samfylkingar og pķrata, sem aldrei kom žó undir ķ byrjun nóvember 2017, žótt eggjahljóš heyršist vissulega śr żmsum hornum. Žaš er žó alls ekki sama, hvernig į žessum loftslagsmįlum er haldiš fyrir hönd Ķslendinga, og landsmönnum hefur nś žegar veriš komiš ķ alveg afleita stöšu ķ žessum efnum meš óraunsęrri įętlanagerš um losun CO2 og lķtilli eftirfylgni meš sparnašar- og mótvęgisašgeršum. Vonandi breytir komandi rķkisstjórn um takt ķ žessum efnum, žannig aš fé verši beint til mótvęgisašgerša innanlands ķ staš sektargreišslna til śtlanda.  

Afleišing óstjórnarinnar į žessum vettvanfi er sś, aš bśiš er aš skuldbinda landsmenn til stórfelldra sektargreišslna til śtlanda vegna framśrkeyrslu į koltvķildiskvótanum, sem yfirvöldin hafa undirgengizt.  Žessi kvóti spannar 8 įr, 2013-2020. 

Ķslenzk yfirvöld hafa samžykkt, aš Ķslendingar mundu losa aš hįmarki 15,327 Mt (M=milljón) af koltvķildi, CO2, į žessu tķmabili meš žeim hętti, sem skilgreind er ķ Kyoto-bókuninni.  Žetta var frį upphafi gjörsamlega óraunhęft, enda nam losunin į 3 fyrstu įrunum, 2013-2015, 8,093 Mt, ž.e. 53 % kvótans į 38 % tķmabilsins.

  Vegna mikils hagvaxtar į tķmabilinu 2016-2020 og hęgrar framvindu mótvęgisašgerša mį bśast viš įrlegri aukningu į žessu tķmabili žrįtt fyrir 3,5 %/įr sparneytnari bķlvélar og jafnvel 5 %/įr nżtniaukningu eldsneytis į fiskiskipaflotanum, svo aš losunin verši žį 14,2 Mt įrin 2016-2020.  Heildarlosunin 2013-2020 gęti žį numiš 22,3 Mt, en yfirvöldin eru viš sama heygaršshorniš og įętla ašeins 21,6 Mt.  Hvar eru samsvarandi mótvęgisašgeršir stjórnvalda ?  Skrifboršsęfingar bśrókrata af žessu tagi eru landsmönnum of dżrkeyptar.

Žaš er jafnframt śtlit fyrir, aš skipuleg binding koltvķildis meš skógrękt og landgręšslu į žessu seinna Kyoto-tķmabili verši minni en stjórnvöld settu fram ķ ašgeršaįętlun įriš 2010. Žaš er einkennilegur doši, sem gefur til kynna, aš of mikiš er af fögrum fyrirheitum og blašri ķ kringum žessa loftslagsvį og of lķtiš af beinum ašgeršum, t.d. til aš stemma stigu viš afleišingum óhjįkvęmilegrar hlżnunar, s.s. hękkandi sjįvarboršs. Žaš er ekki rįš, nema ķ tķma sé tekiš, žegar kemur aš varśšarrįšstöfunum.  Žaš žarf strax aš rįšstafa fé ķ sjóš til žessara verkefna.

Ein talsvert mikiš rędd ašgerš til aš draga śr losun CO2 er aš moka ofan ķ skurši til aš stöšva rotnunarferli ķ žornandi mżrum, sem losar ķ meiri męli um gróšurhśsalofttegundir en mżrarnar.  Įšur var tališ, aš žurrkun ylli losun, sem nęmi 27,6 t/ha į įri, og žar sem framręst land nęmi 0,42 Mha (=4200 km2), vęri įrleg losun framręsts lands 11,6 Mt/įr CO2.

Nś hafa nżjar męlingar starfsmanna Landbśnašarhįskóla Ķslands sżnt, aš žessi einingarlosun er tęplega 30 % minni um žessar mundir en įšur var įętlaš eša 19,5 t/ha koltvķildisjafngilda, eins og fram kemur ķ Bęndablašinu, bls. 2, 2. nóvember 2017. 

Losun Ķslendinga į koltvķldi vegna orkunotkunar, śrgangs, mżraržurrkunar og annars įriš 2016, var žį žannig:

Losun Ķslendinga į koltvķildi, CO2, įriš 2017:

  • Millilandaflug:        7,1 Mt   35 %
  • Išnašur:               2,3 Mt   11 %
  • Samgöngur innanlands:  0,9 Mt    4 %
  • Landbśnašur:           0,7 Mt    3 %
  • Millilandaskip:        0,6 Mt    3 %
  • Fiskiskip:             0,4 Mt    2 %
  • Śrgangur:              0,3 Mt    1 %
  • Orkuvinnsla:           0,2 Mt    1 %
  • Żmislegt:              0,1 Mt    0 %
  • Framręst land:         8,2 Mt   40 %
  • Heildarlosun:         20,8 Mt  100 %

 

 Til aš nżta fjįrmuni sem bezt viš aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda vegna starfsemi Ķslendinga er skilvirkast aš beina fé ķ stęrstu losunaržęttina. 

Framręst land vegur žyngst, 40 %.  Moka žarf ofan ķ skurši óręktašs lands, sem ekki er ętlunin aš rękta ķ fyrirsjįanlegri framtķš, og samtķmis aš planta žar skógarhrķslum til mótvęgis viš losun, sem ekki er tęknilega unnt aš minnka aš svo stöddu.  Žar vegur millilandaflugiš og išnašurinn žyngst.  Žessir ašilar eru örugglega fśsir til aš fjįrfesta ķ slķkri bindingu į Ķslandi fremur en aš greiša stórfé fyrir losun umfram kvóta til śtlanda, enda er slķk rįšstöfun fjįr hagstęš fyrir žį, eins og sżnt veršur fram į hér aš nešan.  

Mismunur į įętlašri heildarlosun Ķslendinga tķmabiliš 2013-2020 og śthlutušum losunarheimildum til žeirra er:

ML= 22,3 Mt-15,3 Mt = 7,0 Mt

Mešaleiningarverš yfir žetta "seinna Kyoto-tķmabil" veršur e.t.v. 5 EUR/t CO2, en žaš rķkir žó enn mikil óvissa um žetta verš.  Hitt eru menn sammįla um, aš žaš veršur hęrra į tķmabilinu 2021-2030, e.t.v. 30 EUR/t. 

Lķkleg kaupskylda į kvóta įriš 2021 fyrir tķmabiliš 2013-2020 er žannig:

K=7 Mt x 5 EUR/t = MEUR 35  = miaISK 4,4.

Nś er įhugavert aš finna śt, hversu miklu framręstu landi er hęgt aš bleyta ķ (meš žvķ aš moka ofan ķ skurši) og sķšan aš planta hrķslum ķ sama landiš fyrir žessa upphęš (og veršur žį engin mżri til aftur), og sķšan hver einingarkostnašurinn er į koltvķildinu ķ žessum tvenns konar mótvęgisašgeršum, ž.e. samdrętti losunar og meš bindingu. Svariš veršur įkvaršandi um hagkvęmni žess fyrir rķkissjóš og einkafyrirtęki aš fjįrfesta fremur innanlands en erlendis ķ koltvķildiskvótum.

Samkvęmt Umhverfisrįšgjög Ķslands, 2.11.2017, eru afköst og einingarkostnašur viš žrenns konar ręktunarlegar mótvęgisašgeršir eftirfarandi:

  • Landgręšsla:  2,1 t/ha/įr og 167 kkr/ha
  • Skógrękt:     6,2 t/ha/įr og 355 kkr/ha
  • Bleyting:    19,5 t/ha/įr og  25 kkr/ha

Žį er hęgt aš reikna śt, hversu mörgum hekturum žurrkašs lands, A, er hęgt aš bleyta ķ og planta ķ  hrķslum fyrir miaISK 4,4:

A x (355+25) = 4,4;  A = 11,6 kha = 116 km2

Skógręktin bindur CO2: mBI=6,2 x 11,6k=72  kt/įr.

Bleyting minnkar losun:mBL=19,5x 11,6k=226 kt/įr.

Alls nema žessar mótvęgisašgeršir: 298 kt/įr.

Eftir 25 įr hefur žessi bleyting minnkaš losun um 5650 kt CO2 og skógrękt bundiš (ķ 20 įr) um 1440 kt CO2.

Alls hefur žį miaISK 4,4 fjįrfesting skapaš 7090 kt kvóta į einingarkostnaši 621 ISK/t = 5,0 EUR/t.  

Sé reiknaš meš, aš skógurinn standi sjįlfur undir rekstrarkostnaši meš grisjunarviši, žį viršast mótvęgisašgeršir innanlands nś žegar vera samkeppnishęfar į višskiptalegum forsendum, svo aš ekki sé nś minnzt į žjóšhagslegu hagkvęmnina, žar sem um veršmętasköpun innanlands, nż störf og aukningu landsframleišslu er aš ręša.  Žaš er engum vafa undirorpiš, aš stjórnvöld og fyrirtęki į borš viš millilandaflugfélögin, skipafélögin og stórišjufyrirtękin eiga aš semja viš bęndur og Skógrękt rķkisins um žessa leiš.  

Er nóg landrżmi ?  

Framręst land er um 4200 km2 aš flatarmįli og óręktaš land er 85 % af žvķ, ž.e. 3570 km2.  Sé helmingur af žvķ tiltękur til žessara nota, žarf téš miaISK 4,4 fjįrfesting žį ašeins 6,5 % af tiltęku, óręktušu og framręstu landi, og žaš veršur vafalaust til reišu, ef samningar takast.  

 

 

 


Aukiš andrżmi

Žeir eru nokkrir, einnig hérlendis, sem goldiš hafa varhug viš kenningum um hlżnun jaršar af völdum s.k. gróšurhśsalofttegunda, einkum lķfsandans, CO2, sem kallašur hefur veriš koltvķildi į ķslenzku (ildi=sśrefni).  Efasemdarmenn töldu sig fį byr ķ seglin ķ sumar, er upplżst var um, aš andrśmsloft jaršar hefši ķ raun hlżnaš 0,3°C minna įriš 2015 frį įrinu 1870 en spįš hafši veriš meš žvķ aš bęta 2,0 trilljónum (trn) tonna (1 trilljón=1000 milljaršar) af koltvķildi inn ķ lofthjśp jaršar ķ lķkönum IPCC (International Panel on Climate Change), eins og tališ er, aš bętzt hafi viš ķ raun frį 1870-2015. Lofthjśpurinn hefur hingaš til sżnt meiri tregšu til hlżnunar en reiknilķkön höfšu veriš forrituš fyrir.

Žetta žżšir, aš jaršarbśar fį aukiš andrśm til aš kljįst viš hlżnun jaršar, žvķ aš samkvęmt žessu eykst magn koltvķildisins, sem óhętt er aš losa śt ķ andrśmsloftiš įn hlżnunar um meir en 1,5°C, śr 2,25  trn t ķ 2,75 trn t CO2.  Žetta žżšir, aš "kvóti" andrśmsloftsins fyrir CO2 fylist ekki į 7 įrum frį 2015, heldur į 21 įri, ž.e. įriš 2036, m.v. losun įrsins 2015. Žetta gefur von um, aš unnt verši aš halda afleišingum hlżnunar ķ skefjum, en žį veršur aš bregšast viš strax og draga śr losun um 1,2 mia t/įr til aš nį nśll nettó losun įriš 2055. Žess mį geta hér, aš heildarlosun Ķslands įn tillits til žurrkašs lands, en aš stęrsta losunarvaldinum, millilandafluginu, meštöldum, nemur um žessar mundir tęplega 12 Mt/įr eša rśmlega 300 ppm (hlutar śr milljón) af heildarlosun ķ heiminum (įn įhrifa breyttrar nżtingar lands).   

Nś žegar viršist hįmarkslosun hafa veriš nįš, um 38 mia t/įr, og žróun sjįlfbęrra orkulinda gengur vel.  Ekki heyrist žó mikiš af žróun kjarnorku eša samrunaorku, en žróun vindmyllna og sólarhlašna gengur vel.  Į orkuuppboši į Bretlandi ķ september 2017 tókust samningar um raforku frį vindmyllum śti fyrir ströndu į 57,50 GBP/MWh eša 76 USD/MWh (aš vķsu enn nišurgreidd af brezka rķkinu), og raforka frį sólarhlöšum į sólrķkum stöšum er nś žegar samkeppnishęf viš orku frį jaršefnaeldsneytisverum, ž.e. vinnslukostnašur er kominn undir 40 USD/MWh.  Rannsóknarstofnun ķ Potsdam um įhrif loftslagsbreytinga įętlar, aš raforka frį sólarhlöšum muni nema 30 %-50 % af raforkunotkun heimsins įriš 2050, en hśn nemur 2 % nśna.  Žetta kallar į framleišslu grķšarlegs magns af sólarkķsli, og žótt nśverandi framleišslutękni śtheimti tiltölulega mikiš magn af kolum ķ rafskaut ljósbogaofnanna, spara sólarhlöšurnar andrśmsloftinu miklu meira af CO2 į endingartķma sķnum en losaš er viš framleišsluna.  Sama mį segja um įliš.  Fullyršingar um, aš žessi efni, kķsill og įl, hafi slęm įhrif į andrśmsloftiš, eru śr lausu lofti gripnar, žegar minnkun losunar viš notkun žessara efna er tekin meš ķ reikninginn.  Eina višurkennda ašferšafręšin ķ žessum efnum er aš horfa į allt ferli žessara efna frį öflun hrįefna til endanlegrar förgunar.   

Žann 12. október 2017 birtist ķ Morgunblašinu fréttin: "Draga koltvķoxķš śr andrśmslofti":

Žar er sagt frį samstarfi ON-Orku nįttśrunnar viš svissneska fyrirtękiš Climeworks um prófun koltvķildisgleypis viš Hellisheišarvirkjun.  Christoph Gebald, annar stofnenda žessa frumkvöšlafyrirtękis, segir:

"Allar rannsóknir  benda til žess, aš viš nįum ekki markmišum Parķsarsamkomulagsins, ž.e. aš stöšva aukningu į śtblęstri gróšurhśsalofttegunda į heimsvķsu og nį aš halda hnattręnni hlżnun innan viš 2°C, meš žvķ einu aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda.  Viš veršum lķka aš vinna aš žvķ aš hreinsa andrśmsloftiš."

Žessar fullyršingar Svisslendingsins orka mjög tvķmęlis.  Ķ fyrsta lagi hefur nś žegar tekizt aš stöšva įrlega aukningu losunar gróšurhśsalofttegunda, og ķ öšru lagi eru nś 66 % lķkur į žvķ aš mati IPCC, aš takast megi aš halda hlżnun innan viš 1,5 °C.

Žaš mun flżta fyrir žvķ aš nį nśll nettó losun aš draga koltvķildi śr andrśmsloftinu.  Žaš eru hins vegar nś žegar til ašrar mun umhverfisvęnni og ódżrari ašferšir til žess.  Žar į blekbóndi viš bindingu meš landgręšslu og skógrękt.  Slķkt śtheimtir aš vķsu mikiš landrżmi, en žaš er einmitt fyrir hendi į Ķslandi, og žess vegna į žessi gleypir og nišurdęling uppleysts CO2 ekki erindi viš ķslenzkar ašstęšur og er einvöršungu akademķskt įhugaverš tilraun.  

Gasgleypir Svisslendinganna vegur um 50 t, og žess vegna er ljóst, aš framleišsla hans skilur eftir sig talsvert kolefnisspor.  Ferliš er orkukręft og žarfnast mikils heits vatns.  Žaš er žess vegna rįndżrt og kostar um 65 kISK/t CO2.  Til samanburšar mį ętla, aš binding meš skógrękt į Ķslandi kosti innan viš 4 kISK/t CO2. Gleypisašgeršin er meira en 16 sinnum dżrari en hin ķslenzka skógrękt, sem višurkennd hefur veriš af IPCC sem fullgild ašferš viš bindingu. Afköst téšs gasgleypis og nišurdęlingar eru sįralķtil eša 50 t/įr CO2.  Til samanburšar nįst sömu afköst į 6,5 ha lands hérlendis aš mešaltali meš skógrękt.  

Žaš vęri miklu ódżrara og žjóšhagslega hagkvęmara fyrir ON og önnur CO2 myndandi fyrirtęki aš semja viš ķslenzka skógarbęndur um bindingu koltvķildis en aš standa ķ žessum akademķsku ęfingum į Hellisheiši, sem eru e.t.v. PR-vęnar, en hvorki sérlega umhverfisvęnar né geta žęr nokkru sinni oršiš samkeppnishęfar.   

 Kjarnorka ķ samkeppni viš kol


Of hįreistar hugmyndir

Velgengni fiskeldis hér viš land og į landi er fagnašarefni.  Į tękni- og rekstrarsviši starfseminnar mį žakka velgengnina beinni norskri fjįrfestingu ķ 4 fyrirtękjanna, sem hefur gert žeim kleift aš fjįrfesta fyrir um 10 miaISK/įr aš undanförnu, og į nęstu įrum er bśizt viš fjįrfestingu ķ fiskeldi um 5 miaISK/įr  Nįnast allt er žetta bein norsk fjįrfesting, sem eflir ķslenzka hagkerfiš. 

Nemur hinn norski eignarhlutur į bilinu 34 %-60 % ķ žessum fyrirtękjum. Framlegš fyrirtękjanna hefur jafnframt veriš góš eša yfir 20 % af söluandvirši afuršanna.  Hį framlegš helgast af skorti į heimsmarkaši fyrir lax vegna frambošsbrests um 7 % af völdum fiskisjśkdóma, m.a. ķ Noregi.  Markašsįhrifin hafa oršiš 50 % hękkun į laxi upp ķ um 1000 ISK/kg, sem tępast veršur žó varanleg.

Žaš er engum blöšum aš fletta um byggšalegt mikilvęgi fiskeldisins, žar sem žaš er stundaš, enda hefur žaš sums stašar snśiš fólksfękkun upp ķ fólksfjölgun, og sömuleišis um žjóšhagslegt mikilvęgi žess.  Um žessar mundir er hallinn mjög mikill į vöruvišskiptum viš śtlönd eša um 150 miaISK/įr.  Hluti af žessu er vegna fjįrfestinga, en megniš eru neyzlu- og rekstrarvörur.  Žetta gengur ekki til frambśšar og brżn žörf į aš auka tekjur af vöruśtflutningi, žvķ aš endi žetta meš halla į višskiptajöfnuši (žjónustujöfnušur (feršamennskan) meštalin), eins og stefnir ķ nś, žį hefst skuldasöfnun viš śtlönd og ISK hrynur.

Ef laxeldiš fęr aš tķfaldast m.v. nśverandi framleišslu og vaxa upp ķ 100 kt/įr, munu gjaldeyristekjur aukast um 90 miaISK/įr m.v. nśverandi veršlag į laxi, en į móti kemur innflutningskostnašur ašfanga.  Žar vegur fóšriš mest, og žaš er óskandi, aš innlend hlutdeild ķ fóšrinu margfaldist, t.d. meš framleišslu repjumjöls og sérverkašs fiskimjöls fyrir laxinn.  

Žaš žarf greinilega mun meiri višbót viš vöruśtflutninginn en laxeldiš, og žar mun vęntanlegur kķsilśtflutningur vega žungt, en starfsemi eins kķsilframleišandans af 4, sem oršašir hafa veriš viš žessa starfsemi hérlendis, PCC į Bakka viš Hśsavķk, mun hefjast ķ desember 2017, ef įętlanir ganga eftir.

Žótt mikil žörf sé į auknum gjaldeyri inn ķ landiš į nęstu įrum, žį ber aš gjalda varhug viš stórkarlalegum hugmyndum um vaxtarhraša og lokaumfang laxeldis ķ sjókvķum viš Ķsland.  Žessir villtu draumar komu fram ķ vištali viš Knut Erik Lövstad hjį Beringer Finance ķ sjįvarśtvegsblaši Morgunblašsins 6. jślķ 2017:

""Eldisfyrirtękin hafa fengiš leyfi fyrir framleišslu į 40 kt/įr af laxi, og žau hafa lagt inn umsóknir fyrir 130 kt/įr [til višbótar].  Ef umsóknirnar verša samžykktar, gęti framleišslan oršiš 170 kt/įr", segir hann."

Žaš er ljóst, aš Lövstad bżst viš mjög örum vexti, žvķ aš hann nefnir tvöföldun įriš 2018 upp ķ 21 kt, og aš įriš 2020 muni hśn verša 66 kt, ž.e. meira en sexföldun į žremur įrum.  Žetta jafngildir įrlegum mešalvexti um 87 %.  Ef sį vöxtur héldi įfram upp ķ 170 kt/įr, nęšist sś framleišsla įriš 2022.  Hér er allt of geist fariš og öllu nęr aš reikna meš, aš įriš 2022 hafi framleišslan nįš 60 kt/įr, verši um mišbik nęsta įratugar 75 kt/įr og nįlgist e.t.v. 100 kt/įr undir 2030 ķ sjókvķum, en žį žvķ ašeins, aš reynslan gefi tilefni til 30 kt/įr aukningar į starfsleyfum m.v. frumrįšleggingu Hafrannsóknarstofnunar.  

Rökin fyrir žessum varśšarsjónarmišum eru ķ fyrsta lagi umhverfisverndarlegs ešlis, og ķ öšru lagi žurfa innvišir žessarar atvinnugreinar tķma til aš žroskast og laga sig aš žörfum greinarinnar.  

Žaš er enn ekki komin nein teljandi reynsla af hinni nżju tękni fiskeldisfyrirtękjanna, ž.į.m. nżrri hönnun eldiskvķanna.  Viš žurfum haldfastar tölur um stroktķšnina śr hinum nżju eldiskerum til aš unnt sé aš leggja mat į, hversu marga fiska mį leyfa ķ hverjum firši Vestfjarša og Austfjarša auk Eyjafjaršar.  Slķk reynsla fęst tępast fyrr en įriš 2022, og žangaš til er ekki rįšlegt aš leyfa yfir 50 kt/įr į Vestfjöršum og 20 kt/įr į Austfjöršum, alls 70 kt/įr samkvęmt frumįhęttumati Hafró.  Žetta frummat vķsindamanna stofnunarinnar kemur blekbónda ekki mikiš į óvart, žótt talan fyrir Austfirši virki nokkuš lįg. 

Ef fyrirtękin vilja meira, eiga žau kost į aš fara śt ķ laxeldi ķ landkerum og losna žannig viš įhęttu stroks og lśsar, en į móti kemur aukinn orkukostnašur vegna nżtingar hitaveitu til upphitunar į sjó, sem  getur gefiš meiri vaxtarhraša en ķ sjó.  Žį žarf öflugt hreinsikerfi. Rafmagnskostnašur er einnig meiri vegna dęlingar, en žetta viršist samt įlitlegur kostur, žegar skortur er į laxi į markašina.

Žaš er mikil veršmętasköpun per tonn ķ laxeldi um žessar mundir, jafnvel meiri en ķ ķslenzka sjįvarśtveginum, sem į žó heimsmet ķ veršmętasköpun sjįvarśtvegs.  Žannig segir Daši Mįr Kristófersson, prófessor ķ hagfręši viš Hįskóla Ķslands, aš samkvęmt mati Noršmanna skapi hvert įrsverk ķ laxeldi MNOK 2,7 eša um MISK 33.  Žį hafi fjöldi įrsverka ķ greininni ķ Noregi įriš 2014 viš eldi, slįtrun, vinnslu og markašssetningu veriš 9“500, og afleidd störf hafi žį reynzt vera 19“000, eša tvö fyrir hvert beint starf, svo aš heildarfjöldi įrsverka var 28“500.

Žar sem Noršmenn framleiddu um 1,3 Mt įriš 2014 af laxi ķ sjóeldiskvķum viš Noreg, žżšir žetta, aš framleišsla į 1,0 kt śtheimtir 22 įrsverk (mannįr).  Žetta žżšir, aš til aš framleiša 40 kt/įr, sem ętla mį, aš verši raunin hér įriš 2020, žarf tęplega 900 įrsverk, žar af tęplega 300 bein störf.  Allir sjį, hvķlķkur bśhnykkur hér er į feršinni.

Hins vegar sér prófessor Daši Mįr įstęšu, eins og blekbóndi, til aš slį varnagla viš vaxtarhugmyndum, sem uppi eru:

""Žetta er lyftistöng fyrir žessi samfélög [fiskeldis].  Og žaš er ķ sjįlfu sér įstęša til aš vera jįkvęšur gagnvart fiskeldi sem grundvallar atvinnugrein į Ķslandi, eins og annars stašar."

Hins vegar žurfi fiskeldismenn og stjórnvöld aš stķga varlega til jaršar.  Żmis žjóšhagslegur kostnašur fylgi atvinnugreininni.

"Umhverfisįhrifin af fiskeldi eru umtalsverš.  Žau eru mjög vandlega stašfest ķ nįgrannalöndunum, og žaš er einnig vandlega stašfest, aš žeir, sem hafa slakaš verulega į kröfum ķ umhverfismįlum, hafa išulega séš eftir žvķ til lengri tķma litiš.  Viš ęttum aš lįta žaš verša lexķu fyrir okkur.""

Žaš er ekki sanngjarnt aš velta laxeldisfyrirtękjum į Ķslandi upp śr mengunarsögu laxeldisfyrirtękja ķ öšrum löndum.  Žaš er vegna žess, aš ķslenzku fyrirtękin hafa lęrt af įföllum annars stašar og innleitt nżjustu tękni og ašferšir viš eldiš.  Žar mį nefna traustari sjóeldiskvķar, myndavélavętt eftirlit ķ kringum žęr og meš fóšruninni, svo aš hśn er stöšvuš, žegar gręšgin minnkar ķ fiskinum.  Žį ętla fiskeldisfyrirtękin hér aš hvķla eldissvęšin ķ eitt įr af žremur til aš leyfa svęšinu aš hreinsast.  Allt er žetta til fyrirmyndar. Stroktķšnin er lykilstęrš fyrir įkvöršun um hįmark starfsleyfa.  Enn tröllrķšur hśsum sś śrelta stroktķšni, aš einn lax sleppi upp ķ įrnar śr hverju tonni ķ sjóeldiskvķum.  Hafi einhvern tķmann veriš eitthvaš hęft ķ žvķ hlutfalli, er alveg vķst, aš žaš į ekki viš laxeldi viš strendur Ķslands nś, enda mundi žaš jafngilda stroklķkindum 0,5 %/įr=5000 ppm, en fyrir nokkrum įrum voru stroklķkindi ķ sjókvķaeldi viš Noreg 20 ppm.  Nżjar rauntölur vantar, en ef vel į aš vera, žurfa žessi lķkindi viš Ķslandsstrendur aš minnka um eina stęršargrįšu og verša 2 ppm.  Žaš mundi žżša, aš meš 70 kt ķ sjóeldiskvķum, mundu 70 laxar sleppa į įri upp ķ įrnar.  Žaš gęti numiš 1 % af ķslenzku hrygningarstofnunum ķ įnum, sem falla ķ firši, žar sem sjókvķaeldi er leyft.  Erfšafręšingar žurfa aš meta hęttuna į śrkynjun ķslenzku laxastofnana viš žessar ašstęšur, en įgizkun leikmanns er, aš hśn sé hverfandi.  

Nišurstašan er žessi: Fiskeldiš, einkum laxeldiš, er hvalreki fyrir byggšir Vestfjarša og Austfjarša, sem stašiš hafa höllum fęti.  Mikil veršmętasköpun į sér staš, og 2 óbein störf fylgja hverju starfi beint viš eldiš. 

Stefnumörkun skortir aš hįlfu stjórnvalda um śtreikning og töku sanngjarns aušlindagjalds af greininni og um vaxtarhraša hennar.  Stjórnvöld verša aš leyfa henni aš nį lįgmarks hagkvęmni stęršarinnar sem fyrst, t.d. įriš 2022, s.s. 60 kt/įr til slįtrunar, en eftir žaš ber aš hęgja į framleišsluaukningu į mešan frekari reynslu af starfseminni er safnaš.  Ólķklegt er, aš verjandi žyki nokkurn tķma aš taka įhęttu af meira en 100 kt/įr sjókvķaeldi, en fyrirtękin gętu aftur į móti fljótlega fęrt śt kvķarnar meš verulegu eldi ķ landkerum.  

 

 

 

 

 


Forstjóri gripinn glóšvolgur

Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš ötulasti bošberi fagnašarerindisins um gull og gręna skóga Ķslendingum til handa, ef žeir bara ganga draumsżninni į hönd um aš selja hluta af orku landsins beint um sęstreng til Bretlands, hefur jafnan haldiš žeirri firru blįkalt aš landsmönnum, aš ekki žyrfti aš virkja mikiš af nżjum vatnsvirkjunum til aš fullnęgja hugsanlegum orkusölusamningi viš Breta.  Slķkur samningur fyrir 1000 MW sęstreng gęti žó numiš 8,0 TWh/įr, sem er um 40 % aukning į nśverandi raforkuvinnslugetu landsins.  

Téšur bošberi, Höršur Arnarson, forstjóri Landsvirkjunar, hefur haldiš žvķ blįkalt fram, aš sęstrengsvišskiptin mundu gera kleift aš auka nżtingu ķslenzka vatnsorkukerfisins umtalsvert.  Hvernig honum gat dottiš žaš ķ hug įn žess aš auka mišlunargetuna, ž.e. aš stękka nśverandi mišlunarlón og/eša taka nż ķ notkun, hefur alltaf veriš žeim blekbónda, er žetta ritar, hulin rįšgįta, og žaš hefur margoft komiš fram į žessu vefsetri.  Nś hefur galdrakarlinn veriš afhjśpašur opinberlega.  Žaš gerši rękilega Skśli Jóhannsson, verkfręšingur, ķ įgętri grein ķ Morgunblašinu 20. jśnķ 2017,

"Aflaukning ķ vatnsaflsvirkjunum". 

Lķtum fyrst į firrur forstjórans.  Žęr komu t.d. fram ķ vištali viš hann ķ Fréttablašinu, 14. jślķ 2016, 

"Žarf ekki stórvirkjun fyrir sęstrenginn":

"Orkužörf sęstrengs frį Ķslandi til Bretlands veršur aš miklu leyti uppfyllt meš bęttri nżtingu į nśverandi kerfum.  [Žessi fullyršing forstjórans er ótrślega bķręfin, og hann hefur aldrei boriš žaš viš aš rökstyšja hana, enda er hśn bull, eins og Skśli Jóhannsson, verkfręšingur, sżndi fram į ķ tilvitnašri grein sinni - innsk. BJo.]  

Gert er rįš fyrir, aš einungis komi 250 MW śr hefšbundnum virkjanakostum [vęntanlega vatnsafls- og jaršgufuvirkjanir - innsk. BJo], ķgildi innan viš helmings Kįrahnjśkavirkjunar."

Aflinu, 250 MW, mį umbreyta ķ lķklega orkuvinnslugetu į įri meš žvķ aš reikna meš nżtingartķma toppsins 90 % [=hlutfall mešalafls og toppafls].  Žį fęst, aš 250 MW hefšbundnar virkjanir geta framleitt 2,0 TWh/įr eša fjóršung žess, sem sęstrengsorkusamningur vęntanlega krefst af forgangsorku.  

"Höršur segir, aš orkužörfin fyrir sęstreng komi aš mjög miklu leyti śt śr nżjum smęrri kostum, eins og litlum vatnsaflsvirkjunum, vindorku og lįghita jaršhita, sem ekki er veriš aš nżta ķ dag.  "Žetta er ekki fyrst og fremst stór virkjanaframkvęmd.""

Žetta er alveg stórfuršulegur mįlflutningur, enda órökstuddur og žess vegna óbošlegur.  Nišurstaša Skśla, sem rakin veršur hér į eftir, er, aš svo kölluš bętt nżting į nśverandi vatnsorkuverum muni žżša innan viš 0,1 TWh/įr (< 100 GWh/įr) ķ višbótar orkuvinnslugetu landskerfisins, og ķ nśverandi jaršgufuver er ekkert aš sękja; žvert į móti žyrfti aš létta į žeim sumum, t.d. hinni stęrstu, Hellisheišarvirkjun, til aš stöšva hrašan nišurdrįtt ķ jaršgufugeyminum og nį nokkurn veginn sjįlfbęrum rekstri.  

Samtķningur smįvirkjana, ž.m.t. vindrafstöšva, žarf žį aš gefa orkuna E=8,0-2,0-0,1=5,9 TWh/įr.  Er manninum ekki sjįlfrįtt ?

Til aš vinna žessa orku śr vindi ķ slitróttum rekstri į Ķslandi žarf eigi fęrri en 350 stk 5,0 MW vindmyllur, og slķkur vindmyllureitur mundi žekja um 10 km2.  Hvar į aš finna žeim vindmyllum staš ?  Fyrirhugašur vindmyllulundur į Hafinu ofan Bśrfells var Skipulagsstofnun ekki žóknanlegur, žegar hann og umhverfisįhrif hans voru kynnt, og var hann žó ašeins fjóršungur af žessum ósköpum.  Setjum svo, aš įkvešiš verši aš žrišjungur af 5,9 TWh/įr verši lįtinn koma frį vindmyllum, eša 2,0 TWh/įr.  Žar sem vindmyllur geta ekki lįtiš ķ té forgangsorku af vešurfarslegum įstęšum, veršur aš setja upp varaafl fyrir žęr, 250 MW.  Virkjanir af hefšbundna taginu verša žį aš vera aš uppsettu afli 750 MW.  

Forstjórinn ętlar reyndar ekki aš lįta vindmyllur fylla alfariš upp ķ skaršiš, heldur verša žęr žį eitthvaš fęrri, en ķ stašinn koma smįvirkjanir. Žęr žurfa žį ekki ašeins aš framleiša upp ķ samning, žegar vindar blįsa og gefa fullt afl, heldur einnig, žegar lygnt er, og fylla žį ķ skarš vindmyllnanna. Varla hefur téšum forstjóra žó komiš til hugar aš leita eftir virkjunarleyfi ķ bęjarlęknum hjį bęndum landsins, en hann hefur e.t.v. ķ huga virkjanir 50-100 MW aš stęrš.  Sį er hęngurinn į, aš žar er um rennslisvirkjanir aš ręša, nema hann ętli ķ meiri hįttar rask meš gerš fjölda mišlunarlóna, eitt fyrir hverja litla virkjun. 

Žaš er meirihįttar annmarki į bęši rennslisvirkjunum og vindmyllum.  Į hvorugri virkjanageršinni er unnt aš grundvalla samning um sölu į forgangsorku vegna slitrótts rekstrar, og žaš hefur komiš fram, aš öšru hafa Englendingar ekki hug į frį Ķslandsstreng, enda dettur engum vitibornum manni ķ hug aš leggja 1300 km sęstreng įn žess aš ętla aš nżta hann til fullnustu.  Bilanir setja svo strik ķ reikninginn, eins og dęmin sanna.

Žaš rekur sig hvaš į annars horn ķ mįlflutningi forstjóra Landsvirkjunar um sęstreng til Skotlands, og orkuöflunarhugmyndir hans fyrir strenginn ganga engan veginn upp.  Žaš er ekki nóg fyrir hann aš segja, aš talsmenn stórišju hafi rétt į aš setja fram gagnrżni sķna.  Žaš er tķmabęrt, aš hann setji fram haldbęra röksemdafęrslu, tęknilega, umhverfislega og višskiptalega. Aš ķslenzk raforkufyrirtęki leggi ķ risafjįrfestingar fyrir sölu um sęstreng, sem getur ekki boriš sig įn mikilla nišurgreišslna śr brezka rķkissjóšnum, er algerlega fjarstęšukennd hugdetta.

Žį aš grein Skśla Jóhannssonar, verkfręšings.  Hann hefur greinina žannig:

"Komiš hafa fram upplżsingar um, aš meš aflaukningu ķ nśverandi vatnsaflsvirkjunum vęri hęgt aš auka orkugetu landskerfisins um samtals 840-960 GWh/įr.  Óhętt er aš fullyrša, aš stękkun Bśrfellsvirkjunar er ekki hluti af žessu mati."

Hér į hann sennilega viš ósundurlišašar upplżsingar frį Landsvirkjun um 900 GWh/įr +/- 60 GWh/įr = 0,9 TWh/įr.  Žetta į sennilega aš vera eitt af žvķ, sem fyllir upp ķ 6,0 TWh/įr skarš ķ orkusölusamningi inn į sęstreng, en er žaš raunhęft ?: 

"230 MW uppsett afl ķ Kįrahnjśkavirkjun II [til aš  hindra yfirfall į Kįrahnjśkastķflu ķ fossinn Hverfanda ofan ķ įrfarveg Jöklu, Kįrahnjśkavirkjun I er 690 MW - innsk. BJo] mundi auka orkugetu kerfisins um 50 GWh/įr.  Aukning į afli Kįrahnjśkavirkjunar um 33 % eykur žvķ orkugetu virkjunarinnar ašeins um 1 %. Nżtingartķmi uppsetts afls ķ stękkuninni veršur ašeins 220 klst/įr og nżting į aflinu žvķ ašeins um 2,5 %.  Hin lįga nżting mundi örugglega leiša til žess, aš stękkunin vęri langt frį žvķ aš vera hagkvęm.  Ekki eru tök į aš fara nįnar śt ķ žį sįlma hér, enda žyrfti aš hanna śtfęrslu į hinni nżju virkjun og reikna stofnkostnaš."

Aš óreyndu gętu menn haldiš, aš mestu mundi muna um aflaukningu Kįrahnjśkavirkjunar, og žaš er sennilega rétt, en bęši er, aš um hana munar sįralķtiš, og hśn er svo dżr, aš kostnašur viš hverja unna orkueiningu veršur svo hįr, aš valkosturinn er ósamkeppnishęfur.  Ekki veršur žvķ aš óreyndu trśaš, aš sérfręšingar Landsvirkjunar og rįšgjafar hennar hafi ekki fyrir löngu gert sér grein fyrir žessu.  Samt hamrar forstjóri fyrirtękisins į žvķ sem višskiptaįvinningi sęstrengsins, aš hann geri kleift aš bęta nżtingu žeirra orkulinda, sem žegar eru virkjašar ķ landinu.  Žessa meinloku viršist hann hafa boriš meš sér inn ķ Landsvirkjun, nżgręšingur į orkusviši, og sennilega reynt aš selja stjórn fyrirtękisins sęstrengshugmyndina śt į žessa vitleysu.  Žaš er löngu kominn tķmi til, aš stjórn fyrirtękisins įsamt rįšherrum rķkisstjórnarinnar, išnašar-, feršamįla- og nżsköpunar og fjįrmįla- og efnahagsrįšherra, sem fer meš hlut rķkisins ķ fyrirtękinu, kveši skżrt upp śr um afstöšu sķna til žessa mįls.  Mįliš hefur allt of lengi valdiš óžarfa misklķš ķ žjóšfélaginu og óvissu um, hvert yfirvöld stefna meš ķslenzkar orkulindir.

"Hugmyndir um Kįrahnjśkavirkjun II geta enn žį varla talizt meira en létt hjal.  Nišurstöšurnar hér aš framan benda eindregiš til žess, aš borin von sé aš koma žarna upp hagkvęmum virkjunarkosti.

Aukning į uppsettu afli ķ öšrum vatnsaflsvirkjunum skilar sįralķtilli aukningu ķ orkugetu fyrir hina hefšbundnu markaši, sem eru ķ gangi allt įriš. Hér er įtt viš Sogsvirkjanir, Sultartangavirkjun, Bśšarhįlsvirkjun, Hrauneyjafossvirkjun, Sigölduvirkjun, Vatnsfellsvirkjun og Blönduvirkjun.

Sęmileg stękkun į afli hverrar virkjunar fyrir sig mun leiša til aukningar ķ orkugetu kerfisins į bilinu 0-10 GWh/įr, ķ flestum tilvikum nęr nśllinu.  Žaš vantar vatn til aš knżja višbótarafliš, žegar žess er žörf.  

Eins og vikiš hefur veriš aš ķ greininni, er fjarstęša aš halda žvķ fram, aš hęgt sé aš fį aukningu ķ orkugetu upp į 840-960 GWh/įr meš aflaukningu ķ nśverandi vatnsaflsvirkjunum.

Engu aš sķšur hefur žessi orka veriš ķ boši bęši fyrir orkuskipti į bķlaflota og ķ fiskimjölsverksmišjum og fyrir sęstreng til Bretlands.

Er ekki žarna veriš tvķbjóša einhverja orku, sem žvķ mišur er bara ekki til ?"

Žaš er meš ólķkindum, aš žessi umręša skuli vera uppi.  Žaš er vel rökstutt, aš talsmašur Landsvirkjunar fer meš fleipur eitt og hefur meš óvöndušum mįlatilbśnaši tekizt aš rugla umręšuna um hinn mikilvęga mįlaflokk, orkumįl.  Žaš er brżnt, aš stjórnvöld rétti kśrsinn af, komist śt śr žoku sęstrengsumręšunnar og móti landinu orkustefnu til langs tķma, sem setji orkuskipti į oddinn og innlenda notendur, fjölskyldur og fyrirtęki hérlendis, ķ forgang.  Žaš hefur veriš sżnt fram į, t.d. į žessu vefsetri, aš vegna verndunarsjónarmiša og umhverfisverndar verša orkulindirnar ekki til skiptanna į milli innanlandsnotkunar og orkuśtflutnings um sęstreng, nema til Fęreyja, ef Fęreyingar telja sér hag ķ aš kaupa raforku į žvķ verši héšan, sem spannar kostnaš allra mannvirkjanna aš sęstreng meštöldum.  Žaš er hins vegar lķklegt, aš hagkvęmara verši fyrir žį aš setja upp lķtil žórķum-kjarnorkuver į eyjunum į nęsta įratugi.  

 

 

 


Heilbrigšiskerfi į villigötum

Į Vesturlöndum vex kostnašur viš heilbrigšiskerfin linnulaust, svo aš stefnir ķ algert óefni.  Meginįstęšan eru rangir lifnašarhęttir mišaš viš žaš, sem bezt žjónar góšu heilsufari og lengra ęviskeiš.  Forsętisrįšherra minntist į ķ įgętri žjóšhįtķšarręšu 17. jśnķ 2017, aš mešalęvi Ķslendinga hefši į lżšveldistķmanum lengzt um 15 įr, en hann gat ešlilega ekki um, hvernig hįttaš er lķfsgęšunum į žessu 15 įra ęvilengingartķmabili.  Žau eru mjög misjöfn.  Algengt er, aš lyf séu notuš ķ skašlegum męli, og margir eldri borgarar nota allt of mikiš af lyfjum og eru žar staddir ķ vķtahring.  Vitund almennings um kostnaš viš lęknisžjónustu og sjśkrahśsžjónustu er įbótavant.  Žar sem miklar opinberar nišurgreišslur eiga sér staš, žar myndast venjulega langar bišrašir.  Eftirspurnin vex meir en opinbert framboš getur annaš.  Žetta er alls stašar vandamįl ķ heilbrigšisgeiranum.  Žaš veršur aš fękka sjśklingum meš žvķ aš efla įbyrgšartilfinningu almennings gagnvart eigin heilsu til aš komast śt śr vķtahring versnandi heilsufars žjóšarinnar og sķvaxandi kostnašar viš heilbrigšiskerfiš.   

Žann 16. jśnķ 2017 birtist ķ Morgunblašinu hugvekja ķ žessa veru, žar sem var vištal viš bandarķskan lękni, Gilbert Welch, prófessor viš Dartmouth-stofnun ķ BNA. Vištal Gušrśnar Erlingsdóttur bar fyrirsögnina, "Prófessor hręddur um ofnotkun lękninga":

"Ég er hręddur um, aš žaš sé veriš aš draga okkur inn ķ of mikla "lękningavęšingu" [hefur einnig veriš nefnt "sjśklingavęšing" heilbrigšra hérlendis - innsk. BJo]. Lęknar geta gert margt gott fyrir fólk, sem er veikt eša slasaš.  Žeir geta žó gert illt verra, žegar žeir mešhöndla fólk, sem er ekki veikt."

Žessi gagnrżni hefur einnig heyrzt śr lęknastétt hérlendis, aš leit aš sjśkdómum sé hér oršin of umfangsmikil.  Betra sé fyrir skjólstęšinga lękna og hagkvęmara fyrir žjóšfélagiš og skjólstęšingana sjįlfa, aš žeir taki įbyrgš į eigin heilsufari meš heilbrigšu lķferni og leiti ekki til lęknis fyrr en einkenni koma ķ ljós.

"Ég óttast, aš viš séum aš ofnota lękningar ķ staš žess aš horfa į žaš, sem einstaklingarnir sjįlfir geta gert."

Mįttur tękninnar er eitt, en annaš er, hvernig viš nżtum hana okkur til framdrįttar.  Viš megum ekki gleyma žvķ, aš mannslķkaminn er enn ķ grundvallaratrišum sį sami og fyrir meira en 100 žśsund įrum, ž.e.a.s. hann hefur alls ekki lagaš sig aš nśtķma umhverfi og lifnašarhįttum, hvaš žį tęknilegri getu lyflękninganna.  Heilbrigt lķferni er bezta vörnin gegn sjśkdómum, en žaš er vissulega vandrataš ķ öllu upplżsingaflóšinu og skruminu og erfitt aš greina hismiš frį kjarnanum. 

Sķšar ķ vištalinu vķkur prófessor Welch aš sjśkdómaskimunum, sem verša ę meira įberandi nś um stundir:

"Žaš getur orkaš tvķmęlis aš skima fyrir brjóstakrabbameini.  Žaš er hęgt aš finna hnśta, sem ekki eru og verša aldrei krabbamein.  Stundum er veriš aš leggja óžarfa aukaverkanir og óžęgindi į fólk."

Segja mį, aš ver sé af staš fariš en heima setiš, žegar alls kyns aukaverkanir leiša af skimunum og lyfjagjöf.  Slķkt mį kalla misnotkun į tękninni, og aš gert sé śt į ótta fólks.  Žaš er vandfundiš, mešalhófiš. 

"Stór hluti karlmanna, kominn į minn aldur, er meš meiniš [blöšruhįlskirtilskrabbamein] įn žess, aš af žvķ stafi nokkur hętta.  Ristilkrabbamein er hins vegar ekki ofgreint, og af völdum žess fer daušsföllum fjölgandi.  Žaš er hętta į, aš ofgreining fęrist yfir į ašra sjśkdóma, og žar skiptir įstin į tölfręši miklu mįli."

Žaš eru feiknarlegir hagsmunir undir, sem žrżsta į um óžarfar greiningar og mešferšir, sem skjólstęšingarnir verša aušveld fórnarlömb fyrir og tryggingar taka žįtt ķ.  Bošskapur Gilberts Welch er sį, aš žessi žróun lęknisfręšinnar žjóni ekki hugsjóninni um betra lķf, og varla heldur hugmyndum um lengra lķf.

"Ég hef ekki oršiš fyrir lķkamlegri įreitni aš hįlfu hagsmunaašila, en žaš hafa veriš geršar tilraunir til žess aš lįta reka mig śr starfi.  Peningarnir tala alltaf.  Lękningaišnašurinn er stór hluti efnahagskerfisins, sem vill endalaust stękka og žróa nżja hluti.  Hjįlpar žaš raunverulega fólki, eša veršur žaš taugaveiklašra, kvķšnara og hręddara ?  

Ekki leita til lęknis, ef žś ert ekki veikur.  Veriš efagjörn, spyrjiš spurninga.  Hverjir eru valkostirnir, hvaš getur fariš śrskeišis ?  Gefiš ykkur tķma til žess aš melta upplżsingarnar, nema um sé aš ręša miklar blęšingar eša hjartaįfall.  Heilsan er į ykkar įbyrgš, lęknar geta ekki tryggt hana."

Hér er į ferš nżstįrlegur mįlflutningur frį hendi reynds lęknis og hįskólakennara.  Žessi bošskapur į fullan rétt į sér og eru orš ķ tķma töluš.  Lęknar hafa veriš hafnir į stall töframanna fyrri tķšar, og töfralęknirinn hafši lķklega svipaša stöšu og presturinn ķ fornum samfélögum, ž.e. hann var tengilišur viš almęttiš eša andaheiminn. Žaš er engu lķkara en fjöldi fólks treysti nś į getu lęknavķsindanna til aš lappa upp į bįgboriš heilsufar, sem oftast er algert sjįlfskaparvķti.  Slķk afstaša er misnotkun į lęknavķsindunum og į almannatryggingakerfinu.  

Dęmi um sjįlfskaparvķti er offita.  Rangt fęšuval, ofįt og hreyfingarleysi, eru oftast sökudólgarnir.  Yfirdrifiš kjötįt, saltur matur, braušmeti śr hvķtu hveiti, kökur og önnur sętindi, įfengisneyzla og neyzla orkudrykkja eru sökudólgarnir ķ mörgum tilvikum.  Matvęlaišnašurinn lętur frį sér fara of mikiš af varasömum matvęlum, sem innihalda óholl efni, litarefni, rotvarnarefni, salt, hvķtan sykur o.s.frv.

Ķ Evrópu er įstandiš verst ķ žessum efnum ķ Ungverjalandi, en žar voru įriš 2015 yfir 30 % fulloršinna of feitir eša meš BMI>30,0.  (BMI stušull er reiknašur śt frį hęš og žyngd lķkamans, og er tališ ešlilegt aš vera į bilinu 18,5-24,9.)  Ķ Ungverjalandi voru žį 2/3 fulloršinna of žungir meš BMI 25,0-29,9. Žetta žżšir, aš sįrafįir fulloršinna voru meš ešlilega lķkamsžyngd m.v. hęš.  Žaš er ótrślegt, ef satt er.  Ungverjar borša minna af gręnmeti en flestir ķ velmegunarlöndum og meira af salti en ašrir ķ ESB.  Fyrir vikiš eru lķfslķkur Ungverja 5 įrum styttri en mešaltal ķbśa ķ ESB eša 76 įr.

Viktor Orban, forsętisrįšherra Ungverjalands, tilkynnti įriš 2011, aš žeir, sem lifa "óheilsusamlegu lķfi, yršu aš greiša hęrri skatt".  Fyrir 3 įrum var innleiddur neyzluskattur į sykur, salt, fitu, įfengi og orkudrykki.  Skattur žessi nemur rśmlega 90 ISK/l af orkudrykk og 180 ISK/kg af sultu.  Įrangur hefur oršiš nokkur viš aš beina fólki til hollustusamlegri neyzluhįtta.  Um 40 % matvęla- og sęlgętisframleišenda hafa fękkaš eša minnkaš magn óhollra efna ķ vörum sķnum, og neytendur hafa dįlķtiš breytt neyzluvenjum sķnum.  Neyzla sykrašra drykkja hefur minnkaš um 10 %.  Tekjum af žessari skattheimtu er beint til heilbrigšisžjónustunnar.  

Į Ķslandi var į vinstristjórnarįrunum sķšustu viš lżši neyzlustżring meš skattheimtu, s.k. sykurskattur, en hann hafši lķtil önnur įhrif en aš hękka neyzluveršsvķsitöluna.  Žessi ašferš viš neyzlustżringu sętti gagnrżni, enda kom hśn afkįralega śt ķ sumum tilvikum, žar sem illskiljanlegt var, hvers vegna sumt var sérskattaš, en annaš ekki.  Žį er ķ raun of mikil forręšishyggja fólgin ķ neyzlustżringu af žessu tagi, sem litlu skilaši, žegar upp var stašiš, öšru en aukinni dżrtķš og vķsitöluhękkun neyzluveršs. Lķklega eru ašrar leišir skilvirkari, strangari reglur um vörumerkingar og aš auškenna innihald varasamra efna, og almenn fręšsla um afleišingar óhollrar neyzlu fyrir lķkamann, sem hefja ętti žegar ķ grunnskóla.      

 

 

 

 

 


Höfin eru ķ hęttu

Donald Trump, Bandarķkjaforseti, hefur nś efnt eitt kosningaloforša sinna, sem var um aš hefja ferli, sem losar Bandarķkin (BNA) undan Parķsarsįttmįlanum frį desember 2015 um losun gróšurhśsalofttegunda.  Žetta er mjög umdeild įkvöršun ķ BNA og įhrifin af henni verša lķklega ašallega pólitķsk og sparnašur fyrir rķkissjóš BNA um 3 miaUSD/įr ķ styrki til fįtękra landa vegna orkuskipta.  Bandarķkin eru, eins og ašrar žróašar žjóšir, į óstöšvandi vegferš til kolefnisfrķrrar tilveru.  Žau eru leišandi į żmsum svišum mengunarvarna, eins og nżlega kom fram ķ vištali į RŚV viš sérfręšing frį Cleveland um fķnkornótt ryk undir 2,5 mķkron ķ borgum.  

Höfin spanna 3/4 yfirboršs jaršar og eru matarkista mannkyns.  Žau sjį 3 milljöršum manna (af um 7 milljöršum) fyrir allt aš fimmtungi próteinžarfar žeirra og eru žannig stęrri uppspretta próteins (eggjahvķtuefna) en nautakjöt. Mešalneyzla fiskmetis ķ heiminum er 20 kg/mann og hefur aldrei veriš meiri, en aukningin kemur nįnast öll frį fiskeldi, žvķ aš afli śr hafi stendur ķ staš.  Helmingur neyzlunnar kemur frį fiskeldinu, sem er umsvifamest ķ Kķna. Tķundi hluti jaršarbśa hefur framfęri sitt af veišum śr sjó og af fiskeldi.  

Žessum lķfshagsmunum mannkyns er ógnaš śr žremur įttum.  Ķ fyrsta lagi af losun manna į gróšurhśsalofttegundum.  Hafiš sogar ķ sig hluta af koltvķildinu (CO2) og sśrnar viš žaš. Viš lęgra pH-gildi (aukna sśrnun) eykst hęttan į upplausn kalks, og žį veršur öllum skeldżrum hętta bśin.  Vķsindamenn bśast viš, aš öll kóralrif verši horfin įriš 2050, en žau eru mikilvęgur hlekkur ķ lķfkešjunni, žar sem žau eru nś.

Hlżnun andrśmslofts vęri mun meiri en sś u.ž.b. 1,0°C hlżnun frį išnbyltingu (1750), sem raunin er nśna, ef ekki nyti viš hafanna, žvķ aš žau taka til sķn yfir 90 % varmaaukningarinnar į jöršinni, sem af gróšurhśsalofttegundum af mannavöldum leišir. Žetta hefur žegar leitt til mešalhlżnunar hafanna um 0,7°C. Afleišingin af žvķ er t.d. hękkun sjįvarboršs og tilfęrsla įtu og annarra lķfvera ķ įtt aš pólunum.

Önnur hętta, sem stešjar aš höfunum, er mengun frį föstum og fljótandi efnum.  "Lengi tekur sjórinn viš" er orštak hérlendis.  Vķšįtta og grķšarlegt rśmtak hafanna gaf mönnum lengi vel žį tilfinningu, aš ķ žau gęti allur śrgangur og rusl fariš aš ósekju og aš frį höfunum mętti taka takmarkalaust .  Nś vita menn betur.  Rusl į alls ekki heima žar og skolp veršur aš hreinsa, fjarlęgja eiturefni og föst efni nišur ķ 0,1 mķkron, ef žau leysast treglega upp.  

Plastefni eru mikil ógn fyrir lķfrķki hafanna og fyrir a.m.k. 40 % mannkyns, sem neytir mikils fiskmetis śr sjó. Tališ er, aš 5 trilljónir (=žśsund milljaršar) plastagna séu ķ höfunum nśna og 8 milljónir tonna  bętist viš įrlega, Mt/įr.  Įętlaš er, aš verši ekkert aš gert, žį muni plastmassinn ķ höfunum verša meiri en massi fiskistofnanna fyrir 2050.  Žetta er ógnun viš allt lķfrķki, sem hįš er höfunum, ekki sķzt tegundinni, sem efst trónir ķ fęšukešjunni.  Fjölmargt annaš mengar höfin, t.d. afrennsli ręktarlands, žar sem tilbśinn įburšur og eiturefni eru notuš til aš auka framleišsluna.  Žetta hefur žegar valdiš mörgum lķfkerfum hafanna skaša.  

Žrišja ógnin viš lķfrķki hafsins stafar af ofveiši.  Į tķmabilinu 1974-2013 hefur žeim stofnum, sem ofveiddir eru, fjölgaš grķšarlega, eša śr 10 % ķ 32 %, og žeim fer enn fjölgandi.  Aš sama skapi hefur vannżttum tegundum fękkaš śr 40 % ķ 10 % į sama tķmabili.  Fullnżttir eru žį 58 % stofnanna.  

Ofveiši skapar ekki einvöršungu hęttu į hruni fiskistofna og žar meš minni afla, heldur er ofveiši fjįrhagslega óhagkvęm.  Nś nemur heimsaflinn um 95 Mt/įr, en vęru veišar allra tegunda rétt undir sjįlfbęrnimörkum žeirra, žį mundi veišin geta aukizt um 16,5 Mt/įr eša um 17 %, og tekjur af veišinni mundu aukast um 32 miaUSD/įr.

Ķ brezka tķmaritinu The Economist birtist žann 27. maķ 2017 grein um įstand hafanna undir heitinu,

"All the fish in the sea".  

Žar stóš žetta m.a. um fiskveišistjórnun:

"Meš góšri stjórnun ętti fręšilega aš vera hęgt aš stękka fiskistofnana meš innleišingu kvótakerfis tengdu eignarrétti įsamt öšrum takmörkunum į óheftri nżtingu.  Kvótar og svipuš stjórntęki hafa virkaš vel sums stašar.  Į bandarķsku hafsvęši voru 16 % nytjastofna ofveiddir įriš 2015, og hafši ofveiddum stofnum fękkaš śr 25 % įriš 2000.  En žaš eru annmarkar į kerfinu.  Af žvķ aš śtgerširnar vilja koma meš vęnsta fiskinn ķ land, žį į sér staš brottkast minni eintaka, sem oft drepast ķ kjölfariš, og žar sem mismunandi tegundir eru hverjar innan um ašra, er mešafla fleygt fyrir borš, ef skipiš er ekki meš kvóta ķ žeirri tegund.

Žar aš auki er įkvöršunartaka um kvótann oft meš böggum hildar.  Stofnanir og stjórnmįlamenn gefa oft of mikiš eftir gagnvart valdamiklum hagsmunaašilum ķ sjįvarśtvegi samkvęmt Rainer Fröse hjį Helmholtz hafrannsóknarstofnuninni ķ Kiel ķ Žżzkalandi.  Žrżstihópar, sem fęra sér ķ nyt mikilvęgi sjįvarśtvegs fyrir įkvešin byggšarlög, žrżsta į um skammtķmaįvinning ķ staš langtķma sjįlfbęrni.  "Žeir nį ķ eplin meš žvķ aš saga trjįgreinarnar af", segir herra Fröse." 

Hér er vakiš mįls į göllum, sem komiš hafa ķ ljós eftir innleišingu į kvótakerfi viš fiskveišar.  Brottkast smįfiskjar er hins vegar ekki dęmigert fyrir kvótakerfi.  Žaš tķškast vķša, žar sem lęgra verš fęst fyrir slķkan.  Bezta rįšiš gegn brottkasti er, aš ótķmabundiš eignarhald į afnotarétti aušlindarinnar festi sig ķ sessi.  Žegar śtgeršir og sjómenn taka aš treysta į eignarhaldiš, rennur upp fyrir žeim, aš brottkast vinnur gegn langtķma hagsmunum žeirra. Žetta viršist hafa gerzt į Ķslandi, žvķ aš brottkast smįfiskjar er tališ hafa minnkaš umtalsvert į žessari öld m.v. žaš, sem var.  

Lżsingin aš ofan er af of stķfu kvótakerfi.  Įrangursrķkt fiskveišistjórnunarkerfi žarf aš vera sveigjanlegt į milli tegunda, į milli įra, į milli skipa og į milli fyrirtękja og tegunda svo aš nokkuš sé nefnt.  Sé svo, hverfur hvati til aš kasta mešafla fyrir borš, sem enginn kvóti er fyrir, enda er slķkt brottkast bęši kostnašarsamt og felur ķ sér sóun į aušlindinni. Žessi sveigjanleiki er fyrir hendi hérlendis, svo aš umgengni ķslenzkra sjómanna og śtgeršarmanna um aušlindina er talin vera til fyrirmyndar į heimsvķsu. 

Žaš, sem Rainer Fröse hjį hafrannsóknarstofnuninni ķ Kiel kvartar undan, er vel žekktur galli į fiskveišistjórnun Evrópusambandsins, ESB.  Bretar hafa fundiš žetta į eigin skinni, žvķ aš fiskveišiflotar ESB-landanna hafa ašgang aš fiskveišilögsögu Bretlands upp aš 12 sjómķlum, og brezk fiskimiš eru ekki svipur hjį sjón eftir ofveiši žessa mikla flota.  

Įriš 2019 munu Bretar losna śr višjum ESB, öšlast fullveldi į nż og žar meš rįša yfir allri fiskveišilögsögu sinni.  Žar meš mun framboš fiskmetis af brezkum skipum stóraukast į Bretlandi, sem mun minnka spurn eftir fiski frį Ķslandi og e.t.v. lękka fiskverš į Bretlandi.  Žetta aš višbęttu falli sterlingspundsins mun gera śtflutning sjįvarafurša til Bretlands óhagkvęmari héšan en įšur.  Aftur į móti mun eftirspurnin aš sama skapi aukast fyrst um sinn į meginlandi Evrópu.

Sjįvarśtvegsyfirvöld į Bretlandi eru farin aš ķhuga, hvers konar fiskveišistjórnunarkerfi hentar Bretum bezt, og einn valkostanna er aflahlutdeildarkerfi aš ķslenzkri fyrirmynd.  Ef Bretar taka upp aflareglu ķ lķkingu viš žį ķslenzku og fylgja henni stranglega eftir, žį mun žeim meš tķš og tķma takast aš reisa nytjastofna sķna viš, en žeir eru flestir illa farnir. Gangi žetta eftir, mun sjįvarśtvegur žeirra ekki ašeins verša rekinn meš hagkvęmari hętti en nś og meš minni nišurgreišslum, heldur mun framboš fisks į brezkum fiskmörkušum śr brezkri lögsögu aukast enn.

Fjįrstušningur viš sjįvarśtveg śr rķkissjóšum er vandamįl um allan heim.  Nišurgreišslurnar stušla aš ofveiši nytjastofna bęši į śthafsmišum og innan lögsögu rķkja, og žęr skekkja samkeppnisstöšuna.  Hjį Alžjóša višskiptamįlastofnuninni, WTO, hyggjast menn leggja fram tillögur um nżjar reglur um opinberar nišurgreišslur fiskveiša į rįšherrasamkomu ķ desember 2017.  Žęr eru taldar nema 30 miaUSD/įr ķ heiminum og 70 % žeirra koma frį vel stęšum rķkjum, sem vęntanlega halda śtgeršum į floti af byggšalegum įstęšum.  Ķsland, eitt örfįrra rķkja, hefur ekki greitt nišur sjįvarśtveg sinn frį innleišingu aflahlutdeildarkerfisins.  Žvert į móti greišir ķslenzkur sjįvarśtvegur mjög hį opinber gjöld, sem hafa numiš um 30 % af framlegš ķ góšęri.  Veišigjaldafyrirkomulagiš į Ķslandi er žeirrar nįttśru, aš žaš tekur tillit til afkomunnar meš allt aš žriggja įra töf, sem er alvarlegur galli.  

Umręšan um sjįvarśtveginn ķslenzka er meš röngum formerkjum.  Ķ staš žess aš reyna aš bęta rekstrarumhverfi hans og gera žaš sanngjarnara nś į tķmum rekstrarerfišleika vegna lįgs fiskveršs ķ ISK, žį er rekinn įróšur gegn honum meš rangtślkunum į lögum um stjórnun fiskveiša og žvķ haldiš blįkalt fram, aš honum beri og hann geti borgaš enn meir til samfélagsins.  Žetta eru žó fullyršingar greinilega višhafšar aš órannsökušu mįli.  Villtustu hugmyndirnar snśast jafnvel um aš kollvarpa nśverandi stjórnkerfi og taka upp bastarš, sem alls stašar hefur gefizt hrošalega, žar sem hann hefur veriš reyndur og sķšan fljótlega aflagšur.  Žetta er hin meingallaša hugmynd um uppboš aflamarks eša hluta žess.  Sérfręšingar um aušlindastjórnun og uppboš segja žau ekki henta ķ greinum, sem žegar hafa vel virkandi stjórnkerfi reist į varanlegum og framseljanlegum afnotarétti.  Nęr vęri stjórnvöldum aš hanna aušlindamat og samręmt og sanngjarnt aušlindagjald fyrir allar nżttar nįttśruaušlindir utan einkaeigna.  Žaš į ekki aš žurfa aš vefjast fyrir stjórnvöldum.  Žaš hefur birzt sitthvaš į prenti um žann efniviš, t.d. į žessu vefsetri.  

Žann 8. jśni 2017 birtist fróšleg grein um fiskveišistjórnun Ķslendinga ķ Fréttablašinu eftir Kristjįn Žórarinsson, stofnvistfręšing SFS, sem bar heitiš:

"Sjįlfbęr nżting ķslenzka žorskstofnsins".  

Hśn hófst žannig:

"Vel heppnuš endurreisn ķslenzka žorskstofnsins er aš mķnu mati langmikilvęgasti įrangur į sviši sjįlfbęrni, sem nįšst hefur ķ stjórn fiskveiša į Ķslandsmišum.  

Žar sem sjįvarśtvegur er mikilvęg stoš efnahagslķfs okkar, įttum viš engan annan kost en aš takast į viš tvķžęttan vanda ofveiši og óhagkvęmni af fullri alvöru. Žetta var gert meš žvķ aš innleiša markvissa fiskveišistjórnun meš naušsynlegri festu viš įkvöršun leyfilegs heildarafla įsamt eftirfylgni meš aflaskrįningu og eftirliti.  Žannig var kerfi aflakvóta viš stjórn fiskveiša komiš į ķ įföngum į nķunda įratugi sķšustu aldar, og žaš sķšan žróaš ķ įtt til virkari stjórnunar heildarafla og aukins sveigjanleika meš framsali į tķunda įratuginum og sķšar.  

Ķ kjölfar rįšgjafar frį įrinu 1992 um alvarlega stöšu žorskstofnsins var dregiš verulega śr veišiįlaginu.  Um mišjan tķunda įratuginn voru Ķslendingar sķšan į mešal leišandi žjóša ķ žróun langtķma aflareglna ķ fiskveišum.  Aflareglum er ętlaš aš tryggja, aš veišiįlag sé hóflegt og nżtingin sjįlfbęr.  Mikilvęgt markmiš meš minnkun veišiįlags į žorskinn var aš gera stofninum mögulegt aš stękka og nį fyrri stęrš, en stór veišistofn gerir veišar hagkvęmari, og stór og fjölbreyttur hrygningarstofn er talinn hafa meiri möguleika į aš geta af sér stęrri nżlišunarįrganga.

Įriš 2007 var veišihlutfall žorsks samkvęmt aflareglu lękkaš śr 25 % ķ 20 % af višmišunarstofni fiska fjögurra įra og eldri."

Frį žvķ aš "Svarta skżrslan" kom śt hjį Hafrannsóknarstofnun įriš 1975 hefur įstand og žróun žorskstofnsins löngum veriš įhyggjuefni hérlendis.  Žannig hafa Ķslendingar horfzt ķ augu viš hrörnun fiskistofna, eins og allir ašrirĮriš 1955 var višmišunarstofn žorsks um 2,4 Mt og hrygningarstofninn um 1,0 Mt.  Višmišunarstofninn hrapaši į 35 įrum um 1,8 Mt (51 kt/įr) nišur ķ lįgmark um 0,6 Mt. Hrygningarstofninn hagaši sér dįlķtiš öšruvķsi.  Hann hrapaši śr um 1,0 Mt/įr įriš 1955 og nišur ķ varśšarmark, 0,15 Mt, įriš 1980, en nešan varśšarmarks er žrautalendingin frišun stofnsins.  Hrygningarstofninn sveiflašist sķšan į milli ašgeršarmarks, 0,2 Mt og varśšarmarks um aldamótin, en meš hinni nżju aflareflu frį įrinu 2007 hefur hrygningarstofninn rétt śr kśtnum og er nś kominn ķ um 0,5 Mt, og ķ kjölfariš hefur višmišunarstofninn stękkaš upp ķ um 1,3 Mt, sem žį gefur aflamark ķ žorski 260 kt/įr, sem er nįlęgt rįšgjöf Hafrannsóknarstofnunar fyrir fiskveišiįriš 2017/2018.  Žaš eru aušvitaš strax komnir fram į sjónarsvišiš beturvitringar, sem fullyrša aš veiša megi umtalsvert meira af žorski hér viš land.  Brjóstvitiš hefur mörgum reynzt notadrjśgt, žegar öšru var ekki til aš dreifa, en žaš veršur aušvitaš aš sżna fram į meš rökum og tilvķsunum ķ rannsóknir, aš 20 % sé of lįgt veišihlutfall m.v. hįmörkun afrakstrar til langs tķma.  Annars eru upphrópanir gegn Hafró broslegar ķ bezta falli.    

Į Ķslandi var mikiš ķ hśfi, žvķ aš sjįvarśtvegur aflaši mests gjaldeyris allra atvinnuveganna, žegar žorskstofninn hrundi.  Hann hrundi vegna langvarandi ofveiši innlendra og erlendra togara, og viš lok sķšustu landhelgisdeilunnar 1976 voru meš opinberri hvatningu og tilstyrk pöntuš yfir 100 öflug veišiskip.  Žessa miklu sóknargetu stóšu landsmenn uppi meš, žegar višmišunarstofninn hafši hrapaš nišur fyrir 1,0 Mt og hrygningarstofninn nišur ķ varśšarmörk.

Neyšin kennir nakinni konu aš spinna, og stjórnmįlamönnum 9. įratugar 20. aldar tókst meš ašstoš hęfra sérfręšinga aš setja į laggirnar fiskveišistjórnunarkerfi, sem leysti samtķmis 2 meginvišfangsefni: aš endurreisa žorskstofninn og nżta sjįvaraušlindina meš sjįlfbęrum hętti og aš fénżta hana meš aršbęrum hętti.  Žaš er žó vert aš gefa žvķ gaum, aš žorskstofninn er fjarri žvķ aš hafa endurheimt stęrš sķna frį mišjum 6. įratuginum, heldur er hann nęlęgt žvķ, sem hann var į mišjum 7. įratugi 20. aldar.  Meš 20 % aflareglunni gęti hann stefnt ķ hįmark sitt, ef nįttśruleg skilyrši fyrir hann hafa ekki versnaš, sem hętt er viš.  Meš 25 % aflareglu gerši hann žaš ekki. 

"Į nżlišnum įrum hafa stjórnvöld sett aflareglur um veišar žriggja tegunda botnfiska - żsu, ufsa og gullkarfa - til višbótar viš žorskinn.  Žessar veišar hafa sķšan fengiš vottun eftir alžjóšlegum sjįlfbęrnikröfum samkvęmt fiskveišistjórnunarstašli Įbyrgra fiskveiša, sem gerir kröfu um formlega nżtingarstefnu (aflareglu) stjórnvalda, byggša į svokallašri varśšarleiš [varśšarleiš er reikniašferš fyrir višmišunarstofn, sem t.d. var beitt viš įkvöršun aflamarks į lošnu ķ vetur - innsk. BJo].  Sömu veišar, auk annarra, hafa einnig hlotiš vottun samkvęmt MSC-stašli.

Įbyrg, sjįlfbęr og hagkvęm nżting fiskistofna er naušsynleg undirstaša öflugs sjįvarśtvegs.  Mikilvęgt er, aš nżting fiskistofna į Ķslandsmišum byggi įvallt į žessum grunni."

Ljóst er, aš ķslenzka fiskveišistjórnunarkerfiš nżtur viršingar og trausts erlendis, bęši į vettvangi fręšimanna į sviši sjįvarlķffręši/sjįvarśtvegs og į markaši sjįvarafurša. Aš hękka aflaregluna nśna gęti stefnt žessari višurkenningu ķ tvķsżnu. Žaš skżtur mjög skökku viš, aš hjįróma raddir innanlands skuli enn heyrast um aš bylta žessu kerfi eša aš auka opinbera gjaldtöku af śtveginum.  Til žess standa engin haldbęr rök, hvorki sanngirnis- né efnahagsleg rök. 

Aš auka aušlindargjaldiš enn frekar er einhvers konar lżšskrum af ómerkilegasta tagi, sem er bęši efnahagslegt og byggšalegt órįš.  Nęr vęri aš finna sameiginlegan grundvöll fyrir veršmętamat į öllum nżttum nįttśruaušlindum, sem ekki eru ķ einkaeign, og taka hóflegt (innan viš 5 % af framlegš og ekkert, fari hśn undir 20 %) aušlindargjald af žeim öllum.  Nśverandi rįšherra sjįvarśtvegsmįla viršist žvķ mišur vera stödd į algerum villigötum (eša hafvillu), hvaš žetta varšar.   

 

 

   

 

 

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband