Fęrsluflokkur: Vķsindi og fręši

Vatnaskil ķ hernašarsögunni

Rśssar og Kķnverjar hafa lagt įherzlu į smķši ofurhljóšfrįrra (v>5 Mach) eldflauga ķ žeirri von aš nį frumkvęši į Vesturlönd į einu sviši hergagna.  Vesturlönd hafa ekki komiš sér upp žessum vķgtólum, enda kostar stykkiš MUSD 10.  Vesturlönd hafa hins vegar žróaš varnarbśnaš, t.d. bandarķska Patriot-kerfiš, sem žó hafši ekki fengizt reynsla af gagnvart ofurhljóšfrįum eldflaugum fyrr en viš varnir Kęnugaršs 16.05.2023.

Hvernig fjallar sérfróšur blašamašur Morgunblašsins, Stefįn Gunnar Sveinsson, um žetta ?  Žaš kom fram ķ Morgunblašinu 22. maķ 2023 undir fyrirsögninni:

"Loftvarnirnar valda kaflaskiptum".

Fréttin hófst žannig:

"Segja mį, aš kaflaskipti hafi oršiš ķ hernašarsögunni ķ sķšustu viku, žegar Śkraķnumenn nįšu aš standa af sér 2 af stęrstu eldflaugaįrįsum sögunnar ašfararnótt žrišjudags og mišvikudags [16.-17. maķ 2023].

Rśssar skutu žį [urmli] eldflauga aš Kęnugarši, og voru allar skotnar nišur eša geršar óvirkar af loftvarnarkerfum borgarinnar fyrra kvöldiš.  Var žar um aš ręša 18 eld- og stżriflaugar, sem skotiš var meš stuttu millibili [į um 1/2 klst-innsk. BJo] śr nokkrum mismunandi įttum [śr noršri, austri og sušri - innsk. BJo] į borgina ķ žvķ skyni, aš eldflaugarnar myndu yfirgnęfa [yfirlesta] loftvarnir hennar.  Žess ķ staš var žeim öllum grandaš, auk žess sem 9 drónar voru einnig skotnir nišur.

Nęsta kvöld sendu Rśssar 30 stżriflaugar af żmsum geršum og 4 dróna į höfušborgina, og voru 29 af 30 eldflaugum skotnar nišur og allir drónarnir 4."

Žarna opinberašist tęknilegur og hernašarlegur vanmįttur Rśsslands, en stjórnendurnir eru smįir ķ snišum og hafa ekki žrek til aš višurkenna ófarir sķnar.  Žaš hefur oršiš Rśssum sérstakt įfall, aš ofurhljóšfrįar (hypersonic) (v>5 Mach = 6000 km/klst) eldflaugar komust ekki gegnum loftvarnir Śkraķnumanna.  Shoigu, landvarnarrįšherra, hefur séš sķna sęng śt breidda, žvķ aš hann neitaši aš višurkenna hina nżju stašreynd, og Putin lét ķ bręši sinni handtaka 3 af hönnušum Dragger (Kinzhal) eldflauganna og įkęra žį fyrir landrįš. 

Ekki veršur žaš örvandi fyrir rśssneska vķsindasamfélagiš og mun sennilega tryggja įframhaldandi hrörnun žess. Nś er svo komiš, aš NATO getur skotiš nišur allt, sem Rśssar senda į loft, og žar meš mį ętla, aš skįlkaskjól rśssnesku mafķunnar ķ Kreml, MAD, "Mutuallly Assured Destruction", sé ekki lengur fyrir hendi.  Vitaš er, aš rśssneski herinn var meš ķ įętlunum sķnum aš nota vķgvallar kjarnorkuvopn, ef NATO tękist aš snśa vörn ķ sókn, ķ skjóli MAD.  Nś eru žessar fyrirętlanir hrundar, og rśssneski herinn er ekki til neins.  

Hvers vegna héldu Rśssar, aš vestręn loftvarnakerfi réšu ekki viš ofurhljóšfrįar eldflaugar ?  Žaš er vegna žess, aš viš Mach 5 hefur loftiš viš trjónu eldflaugarinnar oršiš plasmakennt, og plasmaš dregur ķ sig allar śtvarpsbylgjur, ž.į.m. frį radarbśnaši loftvarnarkerfanna, sem žį greina óvininn of seint, žvķ aš t.d. Patriot Pac-3 flaugin fer ašeins į hrašanum Mach-4. 

Hvers vegna greindi žį 40 įra gamalt Patriot kerfiš viš Kęnugarš Dragger-flaugarnar rśssnesku ?  Žaš er vegna žess, aš kerfiš var lįtiš breyta tķšni radarsins ķ įtt aš innrauša svišinu žar til žaš fann Dragger-flaugarnar, sem gefa frį sér grķšarlegan hita.  Žessi žróun kom flatt upp į stašnaša Rśssa, en žaš er miklu meira į döfinni en žetta. 

Til aš girša fyrir, aš heimsvaldasinnašir einręšisherrar geti beitt langdręgum ofurhljóšfrįum eldflaugum, sem fljśga mest megnis leišarinnar į milli heimsįlfa į 20 Mach, er Geimžróunarstofnun Bandarķkjanna (US Space Development Agency) aš žróa net gervitungla, sem spanna į allan heiminn og bśin eru innraušum hitanemum, sem greina stašsetningarhnit heitra hluta į ferš ķ žrķvķšu rśmi og senda upplżsingarnar til stjórnstöšva loftvarnarkerfa į jöršu nišri.  Kerfiš heitir "Tranche 1 Tracking Layer" (T1TRK) og į aš taka ķ brśk 2025. 

Ķ lokin skrifaši Stefįn Gunnar:

"Žį eru įhrifin [af Kęnugaršsafrekinu 16.05.2023] ekki einungis einskoršuš viš mögulega heimstyrjöld.  Ķ greiningu Daily Telegraph į žżšingu įrįsarinnar segir, aš eitt af žvķ, sem gęti mögulega fęrt Rśssum aftur frumkvęšiš ķ Śkraķnu vęri, ef žeir gętu tekiš śt loftvarnakerfi landsins, svo aš flugher Rśssa gęti tekiš yfirrįšin ķ lofti.  Žaš markmiš hefur gjörsamlega mistekizt til žessa allt frį fyrstu dögum innrįsarinnar, og nś viršist ljóst, aš jafnvel hįžróušustu vopn Rśssa munu lķtt duga til. 

Žį beinir Telegraph sjónum sķnum sérstaklega aš Xi Jinping og Kķnverjum, sem hafa variš miklu til žróunar ofurhljóšfrįrra eldflauga į sķšustu įrum.  Er žeim ętlaš aš takast į viš flugmóšurskip Bandarķkjanna, ef til styrjaldar kemur viš žau, en einnig gętu [žęr] nżtzt til įrįsa į Taķvan-eyjuna.  Er bent į, aš Taķvan rįši einnig yfir Patriot-kerfinu, og žvķ muni Xi og hershöfšingjar hans žurfa aš ķhuga, hvaša įhrif vopn žeirra muni hafa."

Atburširnir 16. maķ 2023, žegar allar 6 ofurhljóšfrįu rśssnesku eldflaugarnar, sem beint var aš skotmörkum ķ Kęnugarši, voru skotnar nišur į um hįlftķma, gjörbreytir hernašarstöšunni Vesturveldunum ķ vil.  Žeir gera um leiš mun frišvęnlegra ķ heiminum en įšur, žvķ aš atburširnir umturna hernašarįętlunum hinna samspyrtu einręšisrķkja ķ austri, Rśsslands og Kķna.  Žau sjį nś sęng sķna śt breidda ķ įtökum viš Vesturveldin og munu žess vegna ekki dirfast aš hefja kjarnorkuįrįs né annars konar įrįs.  Žau eru nś mešvituš um, aš MAD er ekki lengur fyrir hendi, žvķ aš Vesturveldin geta skotiš allt nišur, sem einręšisrķkin kunna aš senda į loft. Žess vegna er nś oršiš frišvęnlegra ķ heiminum, og sķšasta hįlmstrį Putins, sem hann af hreinni gešveiki hefur hótaš aš beita ķ Śkraķnu og nota til žess ofurhljóšfrįar eldflaugar, eru ekki lengur neinn valkostur fyrir hann ķ bunkernum, og fęlingarmįttur kjarnorkuvopna Rśssa og Kķnverja er ekki lengur fyrir hendi.  Vesturveldin eiga nś alls kostar viš einręšisrķkin. Svo er įrvekni og fęrni Śkraķnumanna viš uppsetningu og beitingu hįtęknilegs vopnabśnašar fyrir aš žakka.  Rśssneska rķkjasambandiš er meš allt nišur um sig. Žaš kom vel į vondan.  

 

 

 


Hafró flengir veiširéttarhafa og fylgifiska

Atvinnurógur samtaka veiširéttarhafa ķ įm og vötnum landsins įsamt mįlpķpum, sem žykjast bera mįlstaš nįttśrunnar fyrir brjósti, en eru sekir um aš leggja algerlega huglęgt mat į alla nżtingu, gagnvart laxeldi ķ sjókvķum į Vestfjöršum og Austfjöršum, gengur svo langt, aš žessir ašilar heimta, aš téš starfsemi verši lögš nišur, ašallega vegna hęttu į erfšablöndun eldisfisksins viš nįttśrulega ķslenzka laxastofna.  Ķ žessari rógsherferš hafa žessir ašilar ekki skirrzt viš aš saka Hafrannsóknastofnun Ķslands um alls konar įviršingar, sbr einhver Valdimar Ingi Gunnarsson ķ Bęndablašinu 17. febrśar 2023, sem hafši žar uppi ósęmilegar dylgjur, eins og Ragnar Jóhannesson, rannsóknastjóri fiskeldis hjį Hafrannsóknastofnun, rakti og hrakti ķ grein sinni ķ Bęndablašinu 9. marz 2023:

"Įhęttumat erfšablöndunar śtskżrt".

Eftir lestur fróšlegrar greinar Ragnars stendur ekki steinn yfir steini ķ hręšsluįróšri og fśkyršaflaumi téšra veiširéttarhafa og sjįlfskipašra nįttśruverndara varšandi meinta hęttu erfšablöndunar, sem villtir laxar ķ nytjaįm Ķslands séu ķ. Žessi hętta er einfaldlega ķmyndun og tilbśningur illvķgra gagnrżnenda sjókvķaeldisins, eins og Ragnar sżndi fram į. Nś veršur vitnaš ķ téša grein Ragnars: 

"Hlutverk Hafrannsóknastofnunar er aš styšja viš veršmętasköpun ķ ķslenzkum sjįvarśtvegi, en gęta jafnframt aš nįttśruvernd og sjįlfbęrni nytjastofna.  

Įhęttumat erfšablöndunar var žróaš til žess eins aš spį fyrir um įhęttuna į erfšablöndun norskęttašs eldislax viš villta ķslenzka laxastofna ķ įm landsins.  Matiš tekur ekki tillit til annarra mögulegra umhverfisįhrifa sjókvķaeldis, s.s. laxalśsar eša mengunar.  Matiš gerir engan greinarmun į laxeldi eftir žvķ, hvort um innlend eša erlend fyrirtęki er aš ręša [var ein af dylgjum téšs Valdimars - innsk. BJo].  Viš žróun spįlķkans var leitaš fyrirmynda hjį nįgrannažjóšum, og matiš var unniš ķ samvinnu viš fremstu vķsindamenn heims į žessu sviši.

Viš gerš įhęttumatsins voru varfęrnissjónarmiš höfš aš leišarljósi, žar sem nįttśran var lįtin njóta vafans.  Rįšist var ķ umfangsmikla vöktun og mótvęgisašgeršir gegn erfšablöndun.  Įkvešiš var aš endurmeta [įhęttuna] į 3 įra fresti og byggja žį į rauntölum śr vöktun.

Ķslenzka įhęttumatiš hefur veriš notaš sem fyrirmynd aš įhęttumati fyrir laxeldi ķ Kanada.  Įviršingum Valdimars um nįttśrunķš, fśsk og spillingu er žvķ algjörlega vķsaš til föšurhśsanna."

Žarna bregst Ragnar Jóhannesson meš mįlefnalegum hętti viš svķviršilegum įrįsum téšs Valdimars į Hafró og rakalausum tilraunum hugstola veiširéttarhafa og nįttśrugjammara til aš grafa undan trśveršugleika Hafró sem hlutlęgrar og óvilhallrar vķsindastofnunar.  Žeir, sem hafa ekki annaš fram aš fęra en hįstemmdan og tilfinningahlašinn atvinnuróg og nķš gagnvart viršingarveršri vķsindastofnun, sem aflaš hefur sér trausts innanlands og utan, hafa augljóslega ekki fundiš fjölina sķna og munu aldrei finna hana, nema žeir bęti rįš sitt. 

"Įhęttumatiš [lķkaniš] reiknar śt įętlašan fjölda göngufiska śr sjókvķaeldi upp ķ veišiįr samkvęmt gefnum forsendum.  Matiš reiknar śt įgengni (e. intrusion) ķ einstökum įm śt frį žekktum upplżsingum um stofnstęrš ķ hverri į.  Rauntölur frį Noregi hafa sżnt, aš eldisfiskur hefur margfalt minni ęxlunarhęfni en villtur fiskur, og žvķ mį reikna meš žvķ, aš erfšablöndunin verši einnig margfalt minni en įgengnin. Aš mati fęrustu vķsindamanna į žessu sviši žarf įgengni aš vera a.m.k. 4 % į hverju įri įratugum saman, til žess aš erfšablöndun nįi aš skerša hęfni stofns įrinnar. 

Ķ įhęttumati frį 2020 var įętluš įgengni um og innan viš 1 % ķ 89 af žeim 92 veišiįm, sem eru ķ matinu, og žar af var engin įgengni įętluš ķ 43 įm."

Ķ raun og veru er allt mošverk og hręšsluįróšur gegn sjókvķaeldinu vegna meintrar hęttu į erfšablöndun ķ hvert skipti, sem eldislaxar sleppa śt śr kvķunum, hrakin į grundvelli śtreikninga, sem reistir eru į rannsóknarnišurstöšum. Fullyršingaflaumur veiširéttarhafa og sjįlfskipašra nįttśruverndara er reistur į ķmyndašri hęttu, sem į sér enga stoš ķ raunveruleikanum.

Hvaš segir reynslan ?  Į 6 įra skeiši reyndust 10 strokulaxar fara upp ķ 92 veišiįr, žar af 2 śr eldi erlendis, og gefur žaš mešalįgengni 0,09 %.  Hęsta įgengnin var 1,19 % ķ Stašarį ķ Steingrķmsfirši.  Žetta sżnir, aš tilfinningažrungiš moldvišri veiširéttarhafa og sjįlfskipašra nįttśruverndara er innantómur lygaįróšur til aš grafa undan afkomu fjölda manns ķ landinu, sem vinnur aš naušsynlegri gjaldeyrisöflun fyrir žjóšarbśiš.  Eru žaš ólķkt meiri tekjur en hafast upp śr krafsinu viš sölu réttar til aš veiša og sleppa meira eša minna sęršum villtum laxi eftir öngul ķ gininu. 

Höfundurinn, Ragnar Jóhannesson hjį Hafró, gerši ķtarlega grein fyrir śtreikningunum, sem jók gildi greinarinnar töluvert:

"Matiš byggir į tiltölulega einföldum žįttum. Fyrst ber aš nefna umfang eldisins p, sem er umfang žessarar framleišslu ķ hverjum firši fyrir sig.  Žvķ nęst er mešalhlutfall strokufiska į hvert framleitt tonn [t], sem viš auškennum sem S [=n/t, strokufjöldi/t].  Raunverulegar stroktölur eru aš sjįlfsögšu breytilegar į milli įra [og fjarša-innsk. BJo], en mešaltal sķšustu 10 įra ķ Noregi gefur gefur töluna S=0,8 stk/t. Mešaltal sķšustu 6 įra hérlendis gefur töluna S=0,5 stk/t [meš tķmanum hefur žetta hlutfall lękkaš ķ bįšum löndum].  

Einungis [lķtill] hluti žeirra fiska, sem strjśka, mun ganga upp ķ įr og žaš hlutfall, auškennt sem L, er nefnt endurkomuhlutfall.  Įętlašur heildarfjöldi eldislaxa, sem gengur ķ veišiįr [eins fjaršar], e, er žvķ: e=p*s*L stk.

Nś er įętlaš endurkomuhlutfall (L) mismunandi [annaš] fyrir sjógönduseiši (snemmstrok [L1]) og fisk, sem er oršinn nęr fullvaxta (sķšstrok [L2]), og aš auki er hegšun žeirra önnur. Strok 11 k laxa śr 2 kvķum Arnarlax ķ febrśar 2018 (sķšbśiš strok, stórir fiskar) var ķ raun įgętt įlagspróf į fyrstu śtgįfu įhęttumatsins.  Raunin varš sś, aš mun fęrri fiskar skilušu sér ķ veišiįr en bśizt var viš, og endurkomuhlutfalliš [L2] var žvķ lękkaš śr 3,3 % ķ 1,1 % viš endurmat įriš 2020."

 Komiš hefur ķ ljós, aš endurkomuhlutfall strokufiska į įri lękkar hratt meš auknum massa fiska į bilinu 0-600 g og hęgar eftir žaš [ž.e. L1>L2]. Fyrir žessu gerši Ragnar góša grein: 

"Eins og nś er vel kunnugt, varš strok śr sjókvķ viš Haganes ķ Arnarfirši 2021, og gat Arnarlax ekki gert grein fyrir afdrifum 81.564 laxa.  Śtreikningar okkar gįfu svipaša nišurstöšu varšandi strokfjölda.  Hér var um sjógönguseiši aš ręša (snemmstrok).  Žau synda į haf śt ķ fęšuleit og snśa svo til baka į upprunastaš eftir a.m.k. eins vetrar dvöl ķ sjó [1-3 vetur]. Žvķ var žetta strok įlagspróf į stušla, sem notašir voru fyrir snemmstrok, enda fyrsta strokiš af žvķ tagi hérlendis, sem vitaš var um.  

Viš endurmat į stušlum fyrir snemmstrok var notast viš greiningu į umfangsmiklum sleppitilraunum, sem norska Hafrannsóknastofnunin stóš fyrir į įrunum 2005-2008.  Sś greining leiddi ķ ljós, aš endurkoma fellur meš strokstęrš, eins og sżnt er į Mynd 1 [ķ greininni, ekki hér, en svišiš fyrir L1 er 0,52 %-0,08 % fyrir 0-1400 g].  Samkvęmt gögnum frį Arnarlaxi var mešalžyngd žeirra [strokfiskanna] um 900 g viš strok.  Ķ fyrra veiddust 25 fiskar śr žessu stroki ķ įm ķ Arnarfirši, meginžorrinn ķ frįrennsli Mjólkįrvirkjunar.  Žaš stemmir nokkuš vel viš žį 40 fiska, sem vęnta mįtti eftir 1 vetur ķ sjó [samkvęmt lķkani - innsk. BJo].  Einnig var dreifing žeirra lķtil į frekar takmörkušu svęši, eins og matiš gerši rįš fyrir."

Žaš getur veriš fróšlegt aš slį į efri mörk strokufiskafjölda upp ķ įr landsins viš 100 kt/įr laxaframleišslu ķ sjókvķum viš landiš (Vestfirši og Austfirši).  Žetta eru E=100 kt*0,5 stk/t*0,0011=55 stk/įr.  Ef hrygningarstofninn į žessum svęšum er 16 kt, žį er įgengnin Į= 55/16 k = 0,3 %, sem er heilli stęršargrįšu undir hęttumörkunum 4 %.  Žaš viršist žess vegna vera borš fyrir bįru, hvaš erfšaįhęttuna varšar, žótt sjókvķaeldiš yrši rśmlega tvöfaldaš, frį žvķ sem žaš er nśna.  Innantómar upphrópanir ofstękismanna eiga ekki aš fį aš móta atvinnužróun og nżtingu aušlinda ķ ķslenzkri lögsögu. Žar veršur vķsindaleg greining og bezta tękni įfram aš fį aš rįša för.  

 

 

 


Žöggun IPCC

Vefsetriš https://climate4you.com birtir yfirgripsmiklar nišurstöšur rannsókna į lofthjśpi jaršar og śtreikninga į hitastigi į 415 k (k=žśsund) įrabili frį nśtķmanum į grundvelli borkjarnaathugana śr Gręnlandsjökli.  Žęr sżna, aš 4 sinnum į žessu tķmabili hefur hitastig andrśmslofts jaršar veriš hęrra en nś (1°C-3°C), en aldrei fór styrkur koltvķildis (CO2) į žessum hlżindaskeišum yfir 290 ppm, en hann er frį 2018 yfir 400 ppm. Žetta sżnir, aš į fyrri hlżskeišum olli CO2 ekki hlżindunum, heldur voru žar önnur lögmįl aš verki.

Hvers vegna gerir IPCC (Loftslagsrįš Sameinušu žjóšanna) enga grein fyrir žessum rannsóknum ķ skżrslum sķnum ?  Er žaš vegna žess, aš opinberun žessara upplżsinga er til žess fallin aš draga śr įhrifamętti hręšsluįróšursins um óafturkręfa hlżnun jaršar af völdum CO2 (s.k. hamfarahlżnun).  CO2, "lķfgasiš", er gert aš blóraböggli.  Žaš er ofeinföldun į flóknu samhengi.  Ofeinfaldanir eru handhęgar ķ įróšursskyni, og žessi ofeinföldun hefur žegar heltekiš hugi manna.  Žaš veršur žó aš žróa sjįlfbęra og hagkvęma orkukosti ķ staš jaršefnaeldsneytis af žeirri einföldu įstęšu, aš žaš veršur į žrotum eftir nokkra įratugi og žaš veldur skašlegri mengun andrśmslofts (lķfgasiš er ekki mengun), en flas gerir engan flżti. 

Morgunblašiš gleypir ekki įróšur IPCC og postula žess į Ķslandi eša annars stašar, heldur fjallaši į gagnrżninn hįtt um žennan įhrifarķka og afdrifarķka hręšsluįróšur ķ bįšum forystugreinum sķnum 20. janśar 2023.  Fyrirsögn žeirrar fyrri var:

 "Loftslagsógnin oršin vandręšaleg".

Hśn hófst žannig:

"Žaš er loks fariš aš bera į žvķ, aš įköfustu hręšsluherferšir ķ loftslagsmįlum fįi ekki undirtektir.  Žess vegna verkar illa, žegar helztu rķkisbubbar heims žyrpast til Davos į einkažotum sķnum og vara okkur fįtęklingana viš umgengni okkar viš andrśmsloftiš og spżta śt meira en 350 k bifreišir geršu į sömu vegalengd !" 

Hvers vegna hafa žessir "rķkisbubbar" gert įróšurinn um "hamfarahlżnun" aš sķnum ?  Žeir taka ljóslega ekkert mark į žessum hręšsluįróšri gagnvart lżšnum, žvķ aš annars mundu žeir breyta lķfsstķl sķnum, en óhóf žeirra ķ neyzlu er alręmt, eins og žessi einkažotuferšalög eru til vitnis um.  Einhvern veginn ętla žeir aš gręša į óttanum, sem bśiš er aš sį ķ hug barnanna.  Žaš er t.d. hęgt aš gręša į višurstyggilegum, dżrum og óskilvirkum vindmyllum, sem almenningur kann aš samžykkja ķ umhverfi sitt "til aš bjarga lofthjśpnum".  Žaš er lķklegt, aš žeir fjįrfesti ķ verkefnum, sem rķkisstjórnir fjįrmagna sem einhvers konar gręnvöskun į ķmynd sinni.  Hvernig mį žaš vera, aš IPCC hefur vališ forstjóra rķkisolķufélags Sameinušu arabķsku furstadęmanna til aš stjórna nęstu loftslagsrįšstefnu SŽ ? 

Svikamylla hlżtur aš koma upp ķ hugann, žegar ašfarir IPCC eru gaumgęfšar og móšursżkislegur įróšurinn um yfirvofandi endalok mannkynsins vegna losunar žess į koltvķildi. Nś er vitaš, aš CO2 olli ekki sķšustu 4 hlżskeišunum į undan žessu, og žį varš mešalhiti andrśmsloftsins hęrri en nś.  Sś stašreynd bendir ekki til, aš hękkun koltvķildisstyrks sé meginorsök hitastigshękkunar andrśmslofts.

Žaš eru ósannindi, aš "consensus" (eining) rķki ķ vķsindaheiminum um nišurstöšur og bošskap ķ skżrslum IPCC. Einn skeleggasti gagnrżnandinn į skżrslur IPCC er loftslagsvķsindamašurinn dr. John Christy, prófessor viš University of Alabama, Huntsville, og Morgunblašiš vitnar einmitt til hans ķ téšri forystugrein: 

"Einn žekktasti loftslagsvķsindamašurinn, dr John Christy, hefur gert grein fyrir sķnum athugunum į fullyršingunum, sem sķfellt eru endurteknar [og ķ hvert skipti, sem fólk veršur fyrir baršinu į vešrinu, eins og žaš sé nżtt af nįlinni - innsk. BJo]. 

"Mķnar athuganir sżna, aš ašgeršir, sem sagšar eru til žess fallnar aš "stöšva hamfarahlżnunina", hafi ekki merkjanleg įhrif į žaš, hvernig andrśmsloftiš žróast, en munu į sama tķma hękka orkukostnaš grķšarlega fyrir almenning og grafa undan efnahagslegri getu hans.  Okkar gervihnatta- og loftbelgjamęlingar sżna, aš loftslagslķkön og męlingar "vķsindamanna" į jöršu nišri żkja hitabreytingar stórlega, į mešan hinar raunverulegu breytingar hringja engum višvörunarbjöllum."" 

Žetta er eins og sprengja inn ķ hęnsnabśiš, žar sem hver hęnan gaggar eins upp ķ ašra.  Nįkvęmustu hitamęlingar fįst meš nįkvęmustu męlitękjunum, žar sem truflanir frį umhverfinu į nišurstöšu męlinganna eru minnstar.  Einsżnt er, aš skekkjuvaldar hitamęlinga eru meiri į jöršu nišri en ķ loftbelgjum eša į męlistöšum gervihnattanna ķ andrśmsloftinu.  Eins og drepiš var į ķ inngangi, eru žaš greinilega ašrir žęttir en styrkur koltvķildis ķ andrśmslofti, sem hafa stjórnaš žróun hitastigs į jöršunni sķšastlišin 415 žśsund įr (5 hlżskeiš).  Į žessum forsendum er sį mįlflutningur dr John Christy afar trśveršugur, aš vonlaust sé fyrir mannkyniš aš rembast viš aš hęgja į hlżnunni meš žvķ aš draga śr losun CO2 śt ķ andrśmsloftiš.  Męlingar hans benda til hitastiguls 0,17°C/10 įr ķ andrśmsloftinu, sem benda til 2°C hękkunar um nęstu aldamót.  Žetta er mun minni hitastigshękkun en IPCC bošar meš sķnum takmörkušu loftslagslķkönum. 

"Christy og starfsbróšir hans, Richard McNider, hafa einnig bent į, hvernig fyrri fullyršingar vķsindamanna, sem "algjör samstaša" var sögš um [ķ trśflokki um hamfarahlżnun - innsk. BJo], hefšu reynzt stašlausir stafir. 

Spįm um heimsendi vegna įrįsa mannkyns į ósónlagiš meš svitabrśsum hefši veriš żtt til hlišar, žegar žęr voru oršnar of vandręšalegar.  Nś er aldrei į žaš minnzt, en haldin er ķ gustukaskyni ein fįmenn rįšstefna  į įri ķ Kanada fyrir helztu sérvitringana į mešan umręšan gufar endanlega upp."

Oss var talin trś um žaš, aš s.k. CFC-efni (klór-flśor-kolefni), sem žį voru notuš ķ śšabrśsa, į kęlikerfi og ķ slökkviefni (halon), réšust į fremur óstöšuga sameind O3 (óson) og sundrušu henni, en ósoniš ver jöršina fyrir hęttulegum geimgeislum. Išnašurinn venti snarlega sķnu kvęši ķ kross  og leysti CFC af hólmi meš öšrum efnum, svo aš losun žessara efna śt ķ andrśmsloftiš snarminnkaši, og oss var sķšan tjįš, aš gatiš ķ ósonlaginu yfir noršurhveli jaršar hefši snarminnkaš eša jafnvel horfiš į žeim įrstķmum, žegar žaš var stęrst.  

Allt öšru mįli gegnir um jaršefnaeldsneytisknśiš orkukerfi heimsins.  Tęknigeta išnašarins er enn ekki komin į žann staš, aš hęgt sé aš hefjast handa viš aš leysa jaršefnaeldsneytiš af hólmi meš orkugjöfum, sem eitthvaš getur munaš um meš nęgilega umhverfisvęnum og hagkvęmum hętti.  Žess vegna jafngildir illa ķgrundašur įróšur um hamfarahlżnun ķ raun kröfu um afturhvarf til fortķšar, en žaš eru draumórar, aš hęgt sé aš leggja upp meš svo grķšarlegar fórnir, žegar ljóst er, aš vķsindamenn eru alls ekki sammįla um hlżnunina, hvorki hversu mikil hśn er né af hvaša orsökum.  

 


Japlaš į gömlum óttaįróšri

Nżlega er lokiš 40 k (k=žśsund) manna rįšstefnu ķ Sharm El Sheikh ķ Egyptalandi um meinta yfirvofandi hlżnun jaršar.  0,11 % žįtttakenda voru frį Ķslandi, en į huldu er til hvers stofnaš var til žess fjįrausturs og losunar gróšurhśsaloftegunda. Ef einhver žeirra hefur haft eitthvaš bitastętt fram aš fęra fyrir heimsbyggšina, hefur žaš ekki greinzt fyrir sušinu frį rįšstefnunni, venjulegu heimsendatuši og vafasömum gjörningum ķ nafni skattgreišenda į Vesturlöndum. 

Žessar COP-rįšstefnur eru vonlausar trśšasamkomur, žvķ aš engin leiš er aš komast aš nokkurri skuldbindandi nišurstöšu eša samvinnu um aš draga śr losun koltvķildis.  Ef žįtttakendur tryšu ķ raun og veru heimsendabošskapnum, sem į almenningi er lįtinn dynja ķ sķbylju, žį hlyti fyrir löngu aš hafa nįšst einhhver įžreifanlegur įrangur viš aš draga śr losun CO2-koltvķildis, eins og raunin varš į um freon-efnin (kolflśorķš) til aš vernda ósonlag jaršar.  Losun koltvķildis eykst stöšugt į heimsvķsu og ķ flestum löndum, og nś er višurkennt, aš borin von sé til aš halda hlżnun jaršar innan 1,5°C m.v. hitastigiš um aldamótin 1800, enda var sś tala gripin śr lausu lofti į COP-rįšstefnunni ķ Parķs ķ nóvember-desember 2015.   

Loftslagsįróšurinn stendur į slķkum braušfótum og ofstękiš er svo yfiržyrmandi, aš erfitt er aš taka hann alvarlega, enda viršast draumóramenn setja hann fram til höfušs neyzluhyggju og aušhyggju.  Yfirlżsingar um yfirvofandi dómsdag śt af hlżnun, jafnvel innan įratugar, hafa tröllrišiš mįlflutningi žessara postula frį frumrįšstefnunni um mįlefniš ķ Rio de Janeiro 1992. 

Ekki eru męlingar um styrk koltvķildis ķ andrśmsloftinu og stigul hans dregnar ķ efa, en hins vegar hefur hitastigshękkun andrśmsloftsins um 1,2°C frį um 1800 veriš véfengd į vķsindalegum grunni.  Dr John Christy, prófessor og framkvęmdastjóri "Earth System Science Center-ESSC", viš hįskólann ķ Alabama/Huntsville, sagši ķ yfirheyrslu hjį bandarķskri žingnefnd įriš 2012, aš undanfariš 18 įra tķmabil hefši enginn stķgandi veriš ķ hitastigi andrśmsloftsins samkvęmt óvéfengjanlegum  gervihnattamęlingum. Sś nišurstaša sżnir einfaldlega, aš lķkan IPCC, sem notaš er til aš spį fyrir um hitastigsžróun andrśmsloftsins, er kolrangt og birt gögn um hitastigshękkunina eru röng. Um er aš ręša flókiš kerfi, og höfundar lķkana IPCC viršast vera gloppóttir aš žessu leyti.  Žegar svona er ķ pottinn bśiš, er įstęšulaust aš gera sér rellu śt af sķfrinu frį minni spįmönnum, sem SŽ hafa gleypt viš, en žar fljśga żmsir fuglar ófjašrašir. 

Einn žeirra mörgu, sem gleypir viš gögnum frį IPCC, er fyrrverandi Alžingismašur Alžżšubandalagsins og išnašarrįšherra, Hjörleifur Guttormsson.  Ķ žeim anda skrifar hann heilmikiš ķ Morgunblašiš, og 22.11.2022 birtist žar greinin:

"Mannkyniš fjarri lausn viš loftslagsvandanum".

Hśn hófst žannig:

"Nś er mannsaldur lišinn frį žvķ męlingar sżndu ķ hvaš stefndi meš koltvķoxķšinnihald (CO2) ķ andrśmslofti jaršar ķ kjölfar efnahagsumsvifa, sem byggšust į jaršefnaeldsneyti, kolum og olķu.  Sameinušu žjóširnar kvöddu til sérfręšinga, sem lögšu grunninn aš loftslagssamningi um 1990, sem samžykktur var į rįšstefnunni ķ Rķó de Janeiro og sķšan stašfestur af flestum rķkjum heims.  Fyrsti įrsfundur ašildarrķkja žessa samnings (COP-1) var haldinn ķ Bonn įriš 1995 og sķšan įr hvert, sķšast ķ Egyptalandi, žar sem COP-27 var aš ljśka um sķšustu helgi.  Sį, sem žetta skrifar, gerši sér ferš į Rķó-rįšstefnuna og COP-4 ķ Buenos Aires įriš 1998 og hefur fylgzt meš žróun mįla samfellt sķšan.  Afleišingarnar af aukningu CO2 į loftslag jaršar hafa oršiš augljósari frį įri til įrs, sem leiddi til Parķsarsamkomulagsins sögulega į COP-20 įriš 2015. Grunnur žess er, aš stöšva beri mešaltalshlżnun andrśmsloftsins af mannavöldum innan viš 1,5°C-2,0°C.  Reynslan sķšan af įhrifum hlżnunar hefur fest nešri višmišunarmörkin ķ sessi sem ešlilega kröfu, en forsendurnar, til aš hśn verši aš veruleika eru óskhyggja aš óbreyttu efnahagsumhverfi."  

Žaš er ofeinföldun į flóknu kerfi andrśmsloftsins aš tengja breytingar į hitastigi žess einvöršungu viš hękkun koltvķildisstyrks og segja mį, aš gervihnattamęligögn dr John Christy afsanni žessi sterku tengsl, žvķ aš aušvitaš jókst koltvķildisstyrkurinn mjög į tķmabilinu 1994-2012, žegar hitastigiš jókst ekkert. Sem dęmi mį nefna, aš vatnsgufa-H2O er öflug gróšurhśsalofttegund og viš upphitun eykst geislun śt ķ geiminn meš hitastiginu ķ 4. veldi, svo aš kerfiš leitar jafnvęgis ķ staš žess aš stefna ķ stjórnlausa upphitun, eins og IPCC og ašrir dómsdagsspįmenn halda fram. Allar dómsdagsspįr į žessu sviši sem öšrum hafa oršiš sér til skammar, en samt valdiš ótta, einkum ungvišisins. 

Žorsteinn Sęmundsson, stjörnufręšingur, viršist yfirleitt hafa mikiš til sķns mįls, žegar hann stingur nišur penna.  Ķ örgrein ķ Morgunblašinu gagnrżnir hann žaš réttilega, aš nś viršast stjórnvöld ętla aš skuldbinda Ķslendinga til aš greiša ķ loftslagsbótasjóš, fyrir aš hafa stušlaš aš hękkun koltvķildisstyrks ķ andrśmslofti, upphęš, sem gęti numiš įrlega mrdISK 3-4.  Ķ ljósi sögunnar er žetta fįheyrt.  Žaš sżnir, hversu leišitamur loftslagsrįšherrann er og laus viš aš hafa nokkurt leištogabein ķ nefinu, aš honum žótti ķ kjölfar samžykktar um žetta ķ Sharm El Sheikh sjįlfsagt aš skuldbinda landsmenn ķ žessa veru. 

Žorsteinn Sęmundsson er annarrar skošunar.  Téš grein hans, 28.11.2022:

"Fjįrmunum kastaš į glę",

hófst žannig:

"Skiptar skošanir eru um žaš, hve mikinn žįtt mannkyniš eigi ķ hękkušu hitastigi hér į jöršu.  Sjįlfur hallast ég aš žvķ, aš žessi žįttur vegi bżsna žungt, en vil žó engan veginn fullyrša žaš.  Hitt žori ég aš fullyrša, aš mannlegar ašgeršir til aš hamla gegn hitahękkuninni eru dęmdar til aš mistakast.  Ķ fyrsta lagi eru žęr žjóšir, sem mestri loftmengun valda, ekki virkir žįtttakendur ķ ašgeršunum.  Ķ öšru lagi er engin von til žess, aš ašrar žjóšir fylli upp ķ skaršiš, žvķ aš žaš myndi ógna hagvexti žeirra. 

Aš viš Ķslendingar tökum žįtt ķ žessum ašgeršum, er hreinasta hneyksli, eins og ég hef įšur fjallaš um ķ blašagrein: "Barnaskapur og sjįlfsblekking", Mbl. 2.4.2022.  Um 90 % af orkunotkun okkar er laus viš alla mengun.  Viš stöndum bezt allra žjóša ķ žvķ efni."

Žorsteinn telur tilraunir til aš draga śr heimslosun CO2 dęmdar til aš mistakast, og viš žaš mį bęta skrżtinni višskiptahugmynd um aš flytja CO2 inn til Ķslands, blanda žaš viš mikiš vatnsmagn og dęla blöndunni nišur ķ jöršina ķ von um, aš blandan umhverfist žar ķ grjót.  Žessi ašferš er einfaldlega allt of dżr og krefst of mikillar orku og vatns. Sį, sem hefur fyrir žvķ meš erfišismunum aš draga CO2 śt śr afsogi, mun fremur kjósa aš selja žaš til framleišslu į rafeldsneyti ķ grennd viš sig en aš senda žaš til Ķslands. Varšandi "syndaaflausn" koltvķildislosara spyr Žorsteinn, hvar žessi vitleysa endi eiginlega ?  Fégreišslur af žessu tagi eru dęmdar til aš verša spillingu aš brįš.  Viš getum notaš žetta fé betur hérlendis ķ sjóvarnargarša vegna hękkandi sjįvarstöšu.    

 Einn žeirra, sem sótti messu loftslagskirkjunnar ķ Egyptalandi nś ķ vetur, COP-27, var Bergžór Ólason, Alžingismašur.  Hann er žó ekki ķ žessum sértrśarsöfnuši. Pistill eftir hann birtist į ritstjórnarsķšu Morgunblašsins 28. nóvember 2022 undir fyrirsögninni:

"Loftslagskirkjan messar ķ Egyptalandi",

og hófst žannig:

"Fyrir réttri viku bįrust fréttir af žvķ, aš "öržreyttir" samningamenn hefšu nįš nišurstöšu um s.k. loftslagsbótasjóš į COP27, loftslagsrįšstefnu Sameinušu žjóšanna [SŽ] ķ Sharm El-Sheikh ķ Egyptalandi. 

En nišurstöšu um hvaš ?  Uppleggiš er, aš ķ sjóšinn renni 100 mrdUSD/įr frį žróušum žjóšum til hinna vanžróušu, sem verša fyrir tjóni af völdum vešurtengdra atburša.  Žaš samsvarar 11-földum fjįrlögum Ķslands [2022], įrlega !

Ef mrd 1,5 jaršarbśa af mrd 8,0 stendur undir žessum greišslum, mį reikna meš, aš hlutur Ķslendinga verši į 4. mrd įrlega hiš minnsta [hlutfall gefur 3,6 mrdISK/įr].  Höfšu embęttismennirnir, sem žarna sįtu dagana langa, umboš til aš skuldbinda rķkissjóš meš žessum hętti ?"

Žaš er tvöföld įstęša fyrir žvķ, aš glórulaust er aš snara žessum fjįrmunum śr skuldugum rķkissjóši, sem žessi misserin er rekinn meš miklum halla. 

Ķslendingar voru fįtękastir Evrópužjóša um aldamótin 1900, enda höfšu žeir mannsaldurinn į undan oršiš fyrir um fjóršungsblóštöku, er atorkufólk hrökklašist til Vesturheims undan kulda (hafķsįr), skorti į jaršnęši og atvinnuleysi.  Išnvęšing hófst hér ekki aš kalla fyrr en eftir Sķšari heimsstyrjöldina, og var hśn knśin įfram meš endurnżjanlegum orkulindum.  Nokkru fyrir styrjöldina var fariš aš draga śr notkun kola og olķu meš upphitun hśsnęšis meš heitu vatni śr išrum jaršar.  Žannig var žróunin hérlendis meš ósambęrilegum hętti viš önnur Vesturlönd og fįrįnlegt aš lįta Ķslendinga borga einhvers konar "syndaaflausn", į mešan stórmengarar į borš viš Kķna, Indland, Indónesķu og Brasilķu er taldir til žróunarlanda og eru undanžegnir greišslum ķ žennan sjóš. 

Sjóšur į borš viš žennan bżšur heim mikilli spillingarhęttu, og žaš er hętt viš stórfelldri misnotkun fjįr og litlum framkvęmdum af viti til aš ašlaga ķbśana og lönd žeirra aš breyttum ašstęšum. 

 

 

 


Tękni virkjana er grundvallaratriši fyrir žęr

Ašferširnar viš aš framleiša rafmagn śr orkulindum nįttśrunnar eru ešlisólķkar, eru žess vegna mishagkvęmar og fyrirferš žeirra ķ nįttśrunni er ólķk. Aš framleiša rafmagn meš afli fallvatns gefur langhęstu nżtnina viš raforkuvinnslu af žekktum ašferšum.  Sś ašferš er lķka óumdeilanlega endurnżjanleg, og vatnsrennsliš į Ķslandi gęti fariš vaxandi meš hlżnandi vešurfari vegna meiri śrkomu og aukinnar brįšnunar jökla. Um hitafariš er žó ómögulegt aš spį meš góšri vissu, žvķ aš öflugri įhrifavaldar en koltvķildisstyrkur ķ andrśmsloftinu leika lausum hala.

Orkan, sem virkjuš er ķ žessu tilviki, er mismunur į stöšuorku vatns į 2 stöšum meš mismunandi hęš yfir sjó og mį lżsa sem E=mgh, žar sem m=massi vatnsins į orkuvinnslutķmabilinu, g=9,8 m/s2 hröšun vegna ašdrįttarkraftar jaršar og h=hęšarmunurinn, sem virkjašur er.  Nżtnin er allt aš 90 %. 

Žaš žykir įhrifamikiš aš virša fyrir sér og hlusta į vatn falla fram af stöllum, og žaš er einmitt sś upplifun, sem fer forgöršum ķ mismiklum męli viš virkjun fallvatna.  Yfirleitt eru ķslenzkar vatnsaflsvirkjanir žó afturvirkar aš žessu leyti. Ef 20 %-30 % mešalrennslis er hleypt ķ gamla farveginn, verša fęstir varir viš nokkra breytingu.  Bergbrśnin slitnar viš nśning vatnsins, og žess vegna seinka vatnsaflsvirkjanir eyšingu fossa. Landžörfin er tiltölulega lķtil eša innan viš 0,01 km2/GWh/įr. 

Nżtni jaršgufuvirkjana er ašeins um 16 %, ef jaršgufan er ašeins notuš til aš framleiša rafmagn, en meš žvķ aš nżta alla varmaorku gufunnar ķ žrepum og til upphitunar hśsnęšis mį hękka nżtnina upp ķ 40 % og jafnvel hęrra, ef virkjun sendir frį sér bašvatn, eins og Svartsengisvirkjun. 

Hver borhola gefur yfirleitt um 5,0 MWe ķ byrjun, en reynslan er sś, aš afköst borholanna dvķna meš tķmanum, e.t.v. um 4 %/įr, og žį žarf aš śtvķkka borsvęšiš og fjölga holum, žegar afkastarżrnunin er oršin óvišunandi.  Hver borholureitur er yfirleitt um 1,0 km2, svo aš landžörfin er a.m.k. 0,03 km2/GWh/įr.

Sólarhlöšur munu aldrei framleiša umtalsvert mikiš rafmagn į Ķslandi vegna hnattlegu og vešurfars.  Nżtni žeirra er um žessar mundir um 40%.

Eldsneytisknśnum vararafstöšvum er aftur tekiš aš fjölga hérlendis, žvķ aš afhendingaröryggi rafmagns frį stofnkerfi landsins helzt ekki ķ hendur viš žarfir atvinnulķfsins og hitaveitna meš engan eša takmarkašan jaršhita.  Žetta kom sķšast berlega ķ ljós veturinn 2021-2022, žegar orkuskortur varš, žvķ aš mišlunarlóniš Žórisvatn fylltist ekki haustiš 2021 vegna mikils įlags į raforkukerfiš og innrennslis undir mešallagi. Sama sagan gerist nś, žótt foršinn sé meiri nś ķ upphafi vatnsįrs (október) en į sama tķma ķ fyrra.  Eftirfarandi óbjörgulegu lżsingu er nś ķ október 2022 aš finna į heimasķšu Landsvirkjunar og er ķ raun falleinkunn fyrir stjórnun orkumįla ķ landinu, žvķ aš stašan minnir į įstandiš fyrir hįlfri öld:

"Aflstaša vinnslukerfis Landsvirkjunar er tvķsżn, og er śtlit fyrir, aš vinnslukerfiš verši ašžrengt ķ afli į hįannatķmanum ķ vetur.  Žvķ gęti žurft aš takmarka framboš į ótryggšri orku, ef įlag veršur meira en tiltękt afl vinnslukerfisins nęr aš anna."

Stjórnvöld hafa tögl og hagldir ķ orkukerfinu meš rįšuneytum, Orkustofnun og rķkisfyrirtękinu Landsvirkjun. Žetta er afleišingin.  Orkukerfi hangandi į horriminni tęknilega séš žrįtt fyrir mjög góša fjįrhagslega afkomu, svo aš nóg fé er aš finna ķ virkjanafyrirtękjunum til aš fjįrfesta ķ nżjum virkjunum.  Stjórnmįlamenn og embęttismenn lifa ķ sżndarveruleika og skortir lagni og dug til aš bjarga žjóšinni śr žeirri sjįlfheldu, sem hśn er ķ meš orkumįl sķn. 

Žeir blašra um orkuskipti, sem allir vita aš jafngilda auknu įlagi į raforkukerfiš, en raforkukerfiš er svo mikiš lestaš um žessar mundir, aš žaš getur brostiš, žegar hęst į aš hóa, sem veršur vęntanlega ķ desember-febrśar, og stašan veršur enn verri į nęstu įrum, žvķ aš įlag vex meš hagvexti, en aflgetan til mótvęgis vex hęgar en žörf er į. 

Öfugt viš blašriš ķ stjórnmįlamönnum og embęttismönnum um orkuskipti žżšir žetta einfaldlega, aš olķunotkun landsmanna mun aukast į nęstu 5 įrum, og žar meš er loftkennd markmišssetning um 0,4 Mt/įr minni olķunotkun 2030 en nśna farin ķ vaskinn.  Žaš er jafnframt afar hępiš, aš hęgt verši aš sjį innanlandsfluginu fyrir öruggu rafmagni og/eša  rafeldsneyti, eins og forrįšamenn innanlandsflugsins žó óska eftir, į žessum įratugi. Fiskeldiš žarf um 1/10 af raforkužörf innanlandsflugsins undir lok žessa įratugar til rafvęšingar bįta, skipa og pramma starfseminnar.  Žaš er ekki einu sinni vķst, aš ķslenzka raforkukerfiš, orkuvinnslan, flutningskerfiš og dreifikerfiš, muni hafa getuna til aš anna žessari žörf, um 25 GWh/įr, įšur en žessi įratugur er į enda.

 Hvernig vęri nś, aš viškomandi opinberir starfsmenn girši sig ķ brók og hętti aš lóna og góna į umsókn Landsvirkjunar um virkjunarleyfi ķ Nešri-Žjórsį į žeim staš, sem sérfręšingar hafa meš hönnun sinni stašsett einhvern įlitlegasta virkjunarkost, sem nś stendur landsmönnum til boša, Hvammsvirkjun, 95 MW, eftir hįlfs annars įrs afgreišslutķma ?

Aš sķšustu skal hér minnzt į vindmyllur, en ofangreind kreppa ķslenzkra orkumįla er nś notuš til aš auka žrżsting į leyfisveitendur fyrir vindmyllužyrpingar.  Žaš sżnir öfugsnśning landverndarmįla į Ķslandi, aš meš žvķ aš žvęlast endalaust fyrir flutningslķnum, jaršgufuvirkjunum og vatnsorkuverum hafa andstęšingar allra handa orkuframkvęmda hérlendis nś fęrt forgöngumönnum vindmyllužyrpinga sterk spil į hendi til aš afvegaleiša leyfisveitendur, svo aš žeir fórni meiri hagsmunum fyrir minni. 

Nżtni vindmyllužyrpingar į landi hefur yfirleitt veriš um 25 % af tiltękri frumorku vindsins.  Žessa nżtni mį hękka meš žvķ aš lengja biliš į milli žeirra til aš draga śr hvirfilįhrifum, og er nś tališ, aš tķfalt žvermįl hringsins, sem spašaendarnir mynda į snśningi sķnum, dugi til hįmörkunar nżtninnar m.v. annaš óbreytt, en spašahönnunin og stżring blašskuršarins hefur lķka įhrif į nżtnina. 

Nokkuš mikillar bjartsżni viršist gęta hjį sumum forkólfa vindmyllužyrpinganna hérlendis um nżtingu fjįrfestingarinnar eša m.ö.o. nżtingu uppsetts afls og hafa sézt tölur upp ķ 48 %.  Žį viršast viškomandi ekki taka tillit til žess, aš stöšva veršur hverja vindmyllu a.m.k. įrlega fyrir įstandsskošun og samkvęmt https://www.exponent.com mį bśast viš įrlegum stöšvunartķma vegna įstandsskošunar og višgerša vindmylla um 400 klst, sem žį nįlgast 5 % af įrinu, en mest munar um ķ rekstri vindmylla, aš vindstyrkurinn er ekki alltaf į žvķ bili, sem full afköst gefur.  Sumir įhugasamir vindmylluforkólfar hérlendis viršast ętla aš velja tiltölulega stórar vindmyllur, og žį mį bśast viš hęrri bilanatķšni samkvęmt ofangreindum hlekk. Landžörf vindmyllužyrpingar er langmest allra tęknilegra virkjanakosta į Ķslandi eša um 0,1 km2/GWh/įr m.v. lķtil gagnkvęm hvirfilįhrif.

Žaš er ekki vķst, aš Ķsland sé jafn vel falliš til vindmyllurekstrar og sumir viršast gera sér ķ hugarlund, og mį žį nefna sviptivinda, sandfok, slyddu og ķsingu, og allt žetta getur hleypt bęši stofnkostnaši og rekstrarkostnaši upp. Fyrir nokkru įętlaši höfundur žessa pistils kostnaš rafmagns frį žyrpingu meš 4,0 MW vindmyllum 50 USD/MWh.  Žetta heildsöluverš raforku er afar svipaš og smįsöluverš raforku til höfundar um žessar mundir, svo aš ekki veršur séš, aš vindmyllur geti keppt viš ķslenzkar jaršgufu- og vatnsaflsvirkjanir į markaši, žar sem jafnvęgi rķkir į milli frambošs og eftirspurnar, en žvķ er reyndar alls ekki aš heilsa į Ķslandi nśna, eins og fram kom framar ķ žessum pistli.  Vęntanlegir vindmyllufjįrfestar hér skįka ķ žvķ skjólinu.   

 

  

 

 


Hvöss gagnrżni į stjórnvöld

Varažingmašur Sjįlfstęšisflokksins ritaši yfirvegaša og afar hvassa gagnrżni į ķslenzk stjórnvöld fyrir framgöngu žeirra ķ Kófinu ķ Morgunblašiš 16. september 2022.  Žann 12. september 2022 birtist ķ Norgunblašinu beitt gagnrżni Gušmundar Karls Snębjörnssonar, sérfręšings ķ heimilislękningum, į sóttvarnaryfirvöld fyrir illa rökstudda įstrķšu žeirra fyrir bólusetningum barna gegn C-19, žótt börnum, įn tillits til heilsufars žeirra, sé nįnast engin hętta bśin af SARS-CoV-2 veirunni, sem veldur C-19, en geti hins vegar hęglega bešiš alvarlegt heilsutjón af mRNA-bóluefnunum, sem enn eru į tilraunastigi og hafa reynzt gagnslaus öllum aldurshópum innan hįlfs įrs frį bólusetningu. Žessi bóluefni veršur aš telja misheppnuš, og žaš er eitthvaš bogiš viš žaš, aš lyfjaišnašurinn skuli komast upp meš aš markašssetja svo svikna vöru. 

Fyrirsögn svipugangagreinar Arnars Žórs Jónssonar, lögmanns og varažingmanns sjįlfstęšismanna ķ SV-kjördęmi, var tępitungulaus:

"Réttarrķkiš rišar į fótunum".

Ķ lok inngangs stóš žetta:

"Samkvęmt śtgefinni dagskrį [um Lagadaginn 23.09.2022] stendur ekki til aš ręša žar um mįl mįlanna, ž.e. augljósa hnignun réttarrķkisins ķ kórónuveirufįrinu. Meš žögninni kallar "lögfręšingasamfélagiš" yfir sig įfellisdóm og tortryggni lķkt og sį, sem ber ķ bresti nišurnķddrar byggingar meš žvķ aš sparsla ķ sprungurnar."

Žaš er umhugsunarefni, aš samtök lögfręšinga eša stęrri hópur lögfręšinga skuli ekki hafa séš įstęšu til aš leiša samborgurum sķnum og žar meš stjórnmįlamönnum fyrir sjónir, aš heilbrigšisyfirvöld landsins fóru offari ķ Kófinu, sviptu borgarana dżrmętu einstaklingsfrelsi, atvinnufrelsi og mannréttindum, og beittu viš žetta "heilažvotti" ķ nafni vķsinda, sem voru ekki fyrir hendi. Hvaša hagsmunir lįgu žar aš baki ?

Žetta reyndist valda einstaklingum og fyrirtękjum grķšarlegu fjįrhagstjóni og skapaši heilsufarsleg og félagsleg vandamįl. Ķ heilbrigšiskerfinu var forgangsrašaš meš ęrnum tilkostnaši til žess aš fįst viš tiltölulega hęttulķtinn sjśkdóm, en žį sįtu ašrar greiningar og mešferšir, jafnvel viš hęttulegri sjśkdómum, į hakanum.  Afleišingin varš sś, aš daušsföll hafa vķša aldrei veriš fleiri eftir rénun C-19. 

Bent var į hęttuna į žessu į žessu vefsetri og vķsaš ķ rannsóknir, og Žorsteinn Siglaugsson o.fl. voru lķka ötulir aš vara viš žessu.  Ašgeršir heilbrigšisyfirvalda snerust žannig algerlega ķ höndunum į žeim. Ķ nęsta fįri veršur framkvęmdavaldiš aš halda haus og gęta sķn aš hlaupa ekki śt um vķšan völl ķ heimildarleysi. Veikum stjórnmįlamönnum og embęttismannastéttinni hęttir viš žvķ. 

"Žessi ummęli [forstjóra Heilsugęslu höfušborgarsvęšisins um, aš "hręšsluįróšri" hafi veriš beitt] stašfesta, aš yfirvöld hér į landi hafa beitt stjórnarfarslega ólögmętum ašferšum til aš stżra hegšun borgaranna; meš öšrum oršum inngripum og athöfnum, sem hvorki eiga sér višhlķtandi lagastoš né byggjast į hlutlęgum og mįlefnalegum sjónarmišum auk žess aš falla į margžęttum prófum mešalhófsreglu, sem einnig hefur talizt til mikilvęgustu forsendna mannréttindaverndar.  Grundvallarreglur stjórnskipunarinnar og undirstöšur lżšręšis og mannréttinda, eins og lögmętisregla, hlutlęgnis- og réttmętisregla, sem og mešalhófsreglur, viršast hafa veriš mölbrotnar į altari faraldursfręši og rörsżni, sem hvorki į skylt viš lżšręši né lögmętisforsendur. Hvert, sem litiš er, mį sjį, hvernig stjórnvöld meš dyggri ašstoš meginstraumsfjölmišla, hafa beitt įróšri og ritskošun. Skipulega hefur veriš ališ į ótta, vķsindaleg rökręša bęld nišur, pólitķsk rökręša vęngstżfš og heilbrigšar efasemdir śthrópašar." 

   Žaš eru engar smįręšis įsakanir į hendur stjórnvöldum, sem žarna eru settar fram.  Mistök stjórnvalda ķ Kófinu eru ķ raun meiri en ķ ašraganda Hrunsins 2008, žvķ aš žar var alvarlegasta įkęran sś, aš ekki hefši veriš bošaš til rķkisstjórnarfundar um tiltekiš mįlefni.  Hér viršast lög um rįšherraįbyrgš vissulega aftur koma til įlita, og ķ žetta sinn verša žaš stöllurnar ķ VG, sś sem sat ķ stóli forsętisrįšherra og gerir enn, og sś sem sat žį ķ stóli heilbrigšisrįšherra, sem verša aš svara til saka.

Žaš er slįandi, aš Umbošsmašur Alžingis skyldi ekki ranka viš sér žegar įriš 2020.  Žaš var bara einn žingmašur, Sigrķšur Andersen, sem hafši sig verulega ķ frammi til aš gagnrżna ašgeršir sóttvarnaryfirvalda og spyrja gildra spurninga, bęši efnislega og lagalega.  Žessi doši žjóšfélagsins er vįboši, sem taka ber mark į. Arnar Žór kallar fyrirbęriš "lżšręšishrun" og telur žaš einkenna Vesturlönd ķ heild.  Hér skal benda į, aš ekki mį kemba öllum meš einum kambi.  Hjaršhegšun og móšursżki įttu einna sķzt uppdrįttar ķ Svķžjóš.  Žar var gripiš til einna minnstra skeršinga į persónulegu frelsi fólks og starfsemi fyrirtękja.  Nišurstašan, męld ķ žróun heildar daušsfalla, er sķzt Svķžjóš ķ óhag.  Flumbrugangur og ofstęki ķslenzkra og fleiri  sóttvarnaryfirvalda var lżšheilsulegt vindhögg. Hver gręddi į žessum ósköpum ?  

"Stjórnar- og eftirlitsstofnanir rķkisins, sem ętlaš er aš verja almannahagsmuni, hafa snśizt gegn almenningi og žeim gildum, sem stjórnskipunin er grundvölluš į.  Fjölmišlar hafa ķ auknum męli oršiš hįšir rķkisvaldinu um afkomu sķna og gerzt gagnrżnislausar mįlpķpur stjórnvalda.  Lyfjaišnašurinn hefur fengiš aš lįta greipar sópa um almannafé ķ boši yfirvalda.  Lęknar og heilbrigšisyfirvöld hafa brugšizt hlutverki sķnu meš žvķ aš einblķna į sprautur, grķmur og innilokun heilbrigšis [einkennalausir sendir ķ sóttkvķ į grundvelli ónįkvęmra greininga (PCR) - innsk. BJo] einkennalauss fólks ķ staš žess aš męla meš sólarljósi, D-vķtamķni, hollu mataręši og fyrirbyggjandi snemmmešferšum. Allt hefur žetta gerzt įn žess, aš nokkur gagnrżni hafi heyrzt frį hįskólamönnum og įn nokkurrar sjįanlegrar višleitni stjórnvalda til aš framkvęma višunandi kostnašar -og įbatagreiningu."    

Žetta er flengjandi gagnrżni į heilbrigšisgeirann hérlendis og stjórn hans m.a. fyrir gįlausa mešferš fjįr.  Grķšarlegum fjįrmunum var variš til kaupa į meingöllušum bóluefnum, sem skilaš hafa litlum og umdeilanlegum įrangri og valdiš mörgum heilsutjóni, ef ekki fjörtjóni, enda um tilraunaefni į neyšarleyfi aš ręša.  Žannig mį segja, aš grķšarleg og fordęmalaust umfangsmikil tilraun į mannfólki hafi įtt sér staš, sem veršur aš telja sišlaust athęfi.  "Cuo bono" spuršu Rómverjar, žegar žeir voru hissa į einhverju ?

  Lyfjaišnašurinn spilaši undir žessum söng heilbrigšisyfirvalda og gręddi óhemju fé į svikinni vöru sinni.  Žetta fé sįldrast vķša, og žar eru ekki öll kurl komin til grafar ķ Evrópu og vķšar.  Segja mį, aš žessi mįl séu į óvišunandi spori.  Er kvķšvęnlegt aš hugsa til nęsta faraldurs, sem gęti oršiš virkilega skęšur, ef stjórn varnanna į aš verša meš sama markinu brennd. Hverjir hafa heišarleika, getu og žekkingu til aš fara ofan ķ saumana į žessari ömurlegu reynslu af sóttvörnum hérlendis meš žaš ķ huga aš smķša betri, traustari og löglegar varnir ? 

"Į bak viš embęttisvaldiš og sérfręšingana standa skuggastjórnendur, sem ķ krafti aušvalds og valdaįsęlni krefjast undirgefni og samręmdra ašgerša į alžjóšlegan og fordęmalausan męlikvarša.  Bęši austan hafs og vestan eru sjįanleg daušamörk į lżšręšinu.  Óheillavęnleg skautun (pólarķsering) hefur oršiš į stjórnmįlasvišinu, žar sem vinstri- og hęgrimenn skiptast į aš vęna hver annan um öfgar (fasisma/kommśnisma)." 

Žarna er hreint śt sagt lżst rotnu samfélagi.  Žaš veršur aš stinga į kżlinu og leyfa greftrinum aš vella śt.  Aš réttu ęttu Alžingismenn aš hafa forgöngu um žaš.  Hafa žeir vilja, žekkingu og žor ?  Margir žeirra eru lķtilla sanda og sęva og velta sér upp śr lżšskrumi, en eftir žį liggur ekkert uppbyggilegt.  Vinstri menn eru ólķklegri til afreka ķ žessa veru, enda margir hverjir hallir undir embęttismannavaldiš innlenda og erlenda (ESB).  Eini mannsbragurinn ķ Kófinu var aš hęgri mönnum, og žar skaraši Sigrķšur Andersen fram śr. Žaš žarf slķkan bóg til aš hrista upp ķ žvķ samansśrraša rotna kerfi, sem Arnar Žór lżsir įferšinni į aš ofan. Ķ lok žessarar sprengjugreinar reit hann:

"Samruni rķkisvalds og stórfyrirtękja, sem nś žegar hefur sogaš milljarša [ISK] śr rķkissjóši, hefur vakiš upp grįšugan óvętt og kallaš stórkostlegan hįska yfir lög okkar og rétt.  Ritskošun, įróšur og valdstżring hefur nįš žvķ stigi, aš lżšręšislegt stjórnarfar og borgaralegt frelsi er ķ stórhęttu.  Til kollega minna ķ "lögfręšingasamfélaginu" vil ég segja žetta: žaš er betra aš sjį sannleikann, žótt hann sé svartur, en aš lifa ķ blekkingu og žegja."

Žetta er beittasta gagnrżni, sem birzt hefur um langa hrķš į lögfręšingastéttina, embęttismenn og valdsmenn rķkisins. Embętti sóttvarnarlęknis, vafalaust meš samžykki landlęknis, hefur įkvešiš aš beita sér fyrir bólusetningu barna gegn C-19. Eins og Gušmundur Karl Snębjörnsson, sérfręšingur ķ heimilislękningum, hefur sżnt fram į, finnast engin lęknisfręšileg rök fyrir žeirri įkvöršun. Viš leit į skżringum beinast žį böndin aš įlyktun Arnars Žórs hér aš ofan um "samruna rķkisvalds og stórfyrirtękja". Žessi rotna staša er óvišunandi fyrir skattborgarana og neytendur hinnar opinberu heilbrigšisžjónustu.  Žaš eru svo grķšarlegir hagsmunaįrekstrar ķ hinum opinbera heilbrigšisgeira aš koma ķ ljós, t.d. viš lyfja- og bóluefnavišskipti, aš traust til hans og heilbrigšisstefnu rķkisins hefur bešiš hnekki.  Mikil mišstżring į miklu opinberu fé bżšur upp į mikla spillingu.  Žaš er lįgmark, aš embęttismenn, eins og landlęknir og sóttvarnarlęknir, geri hreint fyrir sķnum dyrum, žegar fyrirspurnum er beint til žeirra, eins og heimilislęknirinn Gušmundur Karl gerši ķ Morgunblašsgrein sinni 12.09.2022. 


Ferli įkvaršanatöku ķ lżšręšisrķki

Arnar Žór Jónsson, lögmašur og varažingmašur sjįlfstęšismanna ķ SV-kjördęmi (Kraganum), hefur reynzt eljusamur talsmašur einstaklingsfrelsis og lżšręšis ķ hefšbundnum vestręnum skilningi. Hann hefur išulega ķ ręšu og riti, į "öldum ljósvakans" og į sķšum Morgunblašsins vakiš athygli į veikleikum ķ stjórnarfari landsins, sem žó eru ekki bundnir viš Ķsland, sem kalla mętti śtžynningu lżšręšisins og felast ķ śthżsingu raunverulegrar stefnumörkunar rķkisins frį Alžingi eša rįšherrum, sem standa žurfa Alžingi reikningsskap gerša sinna samkvęmt Stjórnarskrį lżšveldisins, til embęttismanna innanlands og utan. Meš erlendum embęttismönnum er hér įtt viš framkvęmdastjórn Evrópusambandsins (ESB) og stofnanir og embęttismenn į hennar vegum, sem meš įkvöršunum sķnum, reglugeršum og tilskipunum, eru oršnir įhrifarķkir um lagasetningu į Ķslandi vegna innleišingar Alžingis į reglum Innri markašar EES (Evrópska efnahagssvęšisins), sem Ķsland er ašili aš sķšan 1994. Hér verša ašeins tekin 3 dęmi um innlenda embęttisfęrslu, sem  vitna um gagnrżniverša embęttisfęrslu ķ ljósi krafna um lżšręšislegar heimildir.  

Samkvęmt innleišingu Alžingis į Orkupakka 3 (OP3) haustiš 2019 (Orkulöggjöf ESB į žeim tķma.  Nśgildandi orkulöggjöf ESB er OP4, sem hefur enn ekki veriš innleidd ķ EFTA-rķkjum EES vegna skorts į pólitķskum stušningi viš žaš į Stóržinginu og innan norsku rķkisstjórnarinnar.) skal Orkumįlastjóri vera fulltrśi ACER-Orkustofnunar ESB į Ķslandi og sjį til žess, aš įkvęšum gildandi orkupakka sé framfylgt į landinu.  Žar er eindregiš męlt meš orkukauphöll fyrir raforku, ž.e. aš markašurinn įkvarši orkuveršiš į hverri klukkustund sólarhringsins.  Viš afbrigšilegar ašstęšur, eins og nś rķkja ķ Evrópu, hefur žetta fyrirkomulag reynzt neytendum herfilega illa og rafmagniš, eins og jaršefnaeldsneytiš, oršiš žungur fjįrhagsbaggi į mörgum heimilum.

Nś eftir žinglok ķ vor bregšur svo viš, aš Landsnet (undir eftirliti Orkumįlastjóra) kynnir til sögunnar nżja undirstofnun sķna, sem ętlaš er aš innleiša žetta markašsfyrirkomulag į Ķslandi. Ķ ljósi žess, aš viš nśverandi ašstęšur orkumįla į Ķslandi (orkuskort) eru mestar lķkur į, aš veršmyndun rafmagns eftir skammtķma framboši og eftirspurn muni leiša til umtalsveršra hękkana į mešalverši rafmagns į Ķslandi, er vert aš spyrja, hvort ešlilegt sé, aš embęttismenn vaši įfram meš žetta mįl įn žess, aš Alžingi hafi fjallaš um žaš sérstaklega ?  Mįliš er a.m.k. einnar vandašrar įhęttugreiningar virši. 

Žann 23. jśnķ 2022 ritaši Arnar Žór Jónsson grein ķ Morgunblašiš undir fyrirsögninni:

"Engin stemning ?".

Hśn hófst žannig:

"Ķ vištali viš RŚV 16. jśnķ sl. lét Žórólfur Gušnason, sóttvarnalęknir, žau ummęli falla, aš ekki yrši gripiš til takmarkana "strax" vegna fjölgunar Covid-smita. Slķkt réšist af "žvķ, hvernig faraldurinn žróast".  Ķ beinu framhaldi sagši Žórólfur "alveg ljóst, aš žaš er engin stemning fyrir neinum takmörkunum ķ žjóšfélaginu, eša hvar sem er".  Įstęša er til aš vekja athygli almennings į žessum sķšastnefnda "męlikvarša" sóttvarnalęknis, sem hann hefur raunar ķtrekaš vķsaš til ķ öšrum vištölum."

Žaš er lķka įstęša til aš fetta fingur śt ķ žį įrįttu frįfarandi sóttvarnarlęknis aš tala um naušsyn žjóšfélagslegra takmarkana yfirvalda vegna pestar, sem mjög lķkist inflśensu, en getur, eins og flensan, leitt af sér żmis stig lungnabólgu, ef ónęmiskerfi lķkamans er veikt fyrir og lķkamann vantar D-vķtamķn.

  Samanburšarrannsóknir į višbrögšum yfirvalda vķša um heim gefa til kynna, aš heildardaušsföllum fękki ekki viš žjóšfélagstakmarkanir til aš stemma stigu viš C-19.  Žar sem yfirvöld reka haršżšgislega einangrunarstefnu vegna C-19, eins og ķ Kķna, grasserar pestin enn.  Žarna hefur ofurtrś į stjórnsemi yfirvalda leitt embęttismenn vķša į villigötur, en ašeins hjaršónęmi getur kvešiš žessa pest nišur (hjaršónęmi af völdum almennra smita, žvķ aš bóluefnin, sem kynnt hafa veriš til sögunnar, hindra ekki smit og veikindi).  

Bóluefnafarsinn gegn C-19 er kapķtuli śt af fyrir sig og ber keim af einhvers konar peningamaskķnu lyfjaišnašarins, sem yfirvöld hafa lįtiš ginnast til aš įnetjast (vanheilagt bandalag stórfyrirtękja, stjórnmįlamanna og embęttismanna til aš gręša į ótta almennings).  Bóluefnin veittu ekkert hjaršónęmi, sem žó var lofaš, m.a. af ķslenzka sóttvarnarlękninum, og ending žeirra ķ lķkamanum reyndist skammarlega skammvinn, enda var hśn horfin, eins og dögg fyrir sólu innan 3 mįnaša samkvęmt rannsóknum, sem sęnski lęknirinn Sebastian Rushworth hefur kynnt į vefsetri sķnu. 

Slęmar aukaverkanir bóluefnanna, ķ sumum tilvikum lķfshęttulegar, eru miklu algengari en af hefšbundnum bóluefnum.  Leyfisveiting fyrir almennri notkun žessara mRNA-bóluefna voru mistök, reist į allt of stuttum athugunartķma į virkninni.  Var žar samsęri į feršinni ?  Naušsynlegt er rannsaka žaš nišur ķ kjölinn.  Enn rįšleggur ķslenzki sóttvarnarlęknirinn örvunarkammt, nś žann 4. ķ röšinni meš žeim oršum, aš slķkt dragi śr einkennum C-19.  Eru vķsindalegar rannsóknir, sem hęgt er aš treysta, aš baki žeirri fullyršingu, eša eru žessar upplżsingar komnar frį hagsmunaašilum ?  Nś er allt annaš afbrigši į feršinni en Wuhan-śtgįfan, sem žróun bóluefnanna var snišin viš.  Žekkt er, aš flensusprautur eru gagnslausar, nema viš afbrigšinu, sem flensubóluefnin eru žróuš viš.

"Ummęlin um "stemningu" sem forsendu valdbeitingar opinbera žann stjórnarfarslega hįska, sem ķslenzk stjórnmįl hafa rataš ķ.  Žau eru til merkis um öfugžróun, sem beina veršur kastljósinu aš: Lżšręšiš deyr og réttarrķkiš sundrast, žegar vald og ótti sameinast; žegar stjórnvöld og stórfyrirtęki ganga ķ eina sęng [žaš virtist gerast ķ Kófinu-innsk. BJo]; žegar fjölmišlar ganga gagnrżnislaust ķ žjónustu valdhafa [geršist meš RŚV ķ Kófinu og vinstri slagsķšan žar keyrir śr hófi fram, enda lögbrot-innsk. BJo]; žegar fręšimenn kjósa starfsöryggi fremur en sannleiksleit; žegar embęttismenn setja eigin frama ofar stjórnarskrį; žegar óttasleginn almenningur afsalar sér frelsi og réttindum ķ hendur manna, sem boša "lausnir".  Allt eru žetta žekkt stef ķ alręšisrķkjum, žar sem stjórnvöld ala į ógn ķ žeim tilgangi aš treysta völd sķn."

 

Hafrannsóknarstofnun gegnir geisilega mikilvęgu hlutverki, enda starfa žar margir hęfir sérfręšingar.  Vķsindalegar nišurstöšur žeirra og rįšgjöf er žó ekki óumdeild, og žaš er mišur, žegar starfsmenn ķ sjįvarśtvegi sjį knśna til aš bera brigšur į réttmęti rįšlagšra aflamarka mismunandi tegunda. Hafró veršur aš leggja sig fram um aš śtskżra rįšgjöf sķna fyrir hagsmunaašilum ķ sjįvarśtvegi og fyrir eiganda aušlindarinnar, žjóšinni.  Rįšherrann hefur sķšasta oršiš, eins og į sviši sóttvarna, en veršur aš hafa žungvęg og hlutlęg mótrök til aš ganga ķ berhögg viš stofnanir rķkisins.  

Žann 23. jśnķ 2022 birtist haršorš grein ķ garš Hafró eftir Björn Jónasson, skipstjóra į Mįlmey SK1, og Įgśst Ómarsson, skipstjóra į Drangey SK2, undir fyrirsögninni:

"Rugluš rįšgjöf".

Hśn hófst žannig:

"Allan hringinn ķ kringum landiš erum viš sjómenn aš upplifa mokfiskerķ bęši grunnt og djśpt og nįnast į hvaša veišarfęri sem er.  Sjórinn er sem sagt kjaftfullur af fiski.  Į sama tķma įkvešur Hafrannsóknastofnun aš skera veišiheimildir ķ žorski nišur um 6 % til višbótar viš 13,5 % nišurskurš ķ fyrra.  Ķ karfa er nišurskuršurinn į milli įra hvorki meiri né minni 20 %, enda žótt hann mokveišist, hvar sem menn bleyta ķ veišarfęrum."

Žaš er ótvķręš jįkvęš afleišing lękkunar veišihlutdeildarstušuls nišur ķ 20 % af višmišunarstofni (višmišunarstofn žarf aš skilgreina į heimasķšu Hafró), aš fiskurinn skuli nś vera mun veišanlegri en įšur var.  Sérfręšingar Hafró hafa sagt, aš endurskošun į gömlum stórfiski upp į viš ķ įętlašri stofnstęrš hafi leitt til endurskošunar nišur į viš ķ višmišunarstofnstęrš (ekki sama og heildarstofnstęrš).  Žetta er nokkuš torskiljanleg śtskżring og kemur į sama tķma og "hafiš (landhelgin) er fullt af fiski".  Žaš er žess vegna engin furša, aš brigšur séu bornar į réttmęti žess aš draga śr fiskveišiheimildum į žessu og nęsta fiskveišiįri.  Hér stendur upp į Hafrannsóknarstofnun aš śtskżra nišurstöšur sķnar betur.  Žaš hefur veriš višurkennt af hįlfu stofnunarinnar, og um žaš birtist frétt ķ Morgunblašinu 24. jśnķ 2022 undir fyrirsögninni:

"Vill ręša viš sjómenn".

Fréttin hófst žannig:

"Forstjóri Hafrannsóknastofnunar vill efna til samtals viš sjómenn um rįšgjöf stofnunarinnar um hįmarksafla einstakra nytjategunda fiska.  Žorsteinn Siguršsson, forstjóri, segir, aš slķkt samrįš hafi veriš višhaft įšur og žaš žurfi aš endurvekja.  Hann segir žó spurningu, hvort žaš eigi aš vera ķ žvķ formi, sem var, eša meš öšru fyrirkomulagi."

Į heimasķšunni https://www.hafogvatn.is mętti vera kjarnyrt og skżr śtlistun į, hvers vegna Hafrannsóknarstofnun telur nś naušsynlegt aš draga śr veišum į nokkrum tegundum til aš tryggja sjįlfbęra nżtingu žessara stofna, og hvers vegna ekki hefur enn dregiš neitt śr veišanleika žeirra ķ lögsögunni. 

Sjįvarśtvegurinn er svo žjóšhagslega mikilvęgur og svo margir hafa lķfsvišurvęri sitt af nytjastofnum viš Ķsland, aš naušsynlegt er, aš almenningur skilji, hvaš sérfręšingar Hafró eru aš fara meš rįšgjöf sinni.

Höfundur žessa pistils er ekki ķ nokkrum fęrum aš draga réttmęti hennar ķ efa, enda hefur hśn veriš rżnd og samžykkt af sérfręšingum ICES-Alžjóša hafrannsóknarrįšsins.  Žaš mętti gjarna įrétta stefnumörkunina um žróun nytjastofnanna viš Ķsland, sem rįšgjöfin tekur miš af. Er sś stefnumörkun ęttuš frį Alžingi, rįšuneyti eša Hafrannsóknarstofnun ?

20100925_usp001  

    


Votlendisvitleysan

Loftslagsstefna stjórnvalda er botnlaust fśafen, į mešan stjórnvöld hafa jafnóskżra stefnu ķ virkjunarmįlum og reyndin er. Orkufyrirtękin treysta sér ekki til aš semja viš nżja višskiptavini eša gamla um višbótar forgangsorku, sem nokkru nemi. Sś staša bendir til, aš aflgeta kerfisins sé fullnżtt, žegar tekiš er tillit til naušsynlegs reišuafls og varaafls, sem jafnan veršur aš vera fyrir hendi ķ kerfinu til aš hindra of mikiš spennu- og tķšnifall eša beinlķnis skort, ef óvęnt atvik verša.

Samt er engin nż virkjun į döfinni yfir 10 MW.  HS Orka vinnur aš bęttri nżtingu, sem gęti aukiš afl til rįšstöfunar į nęstunni um u.ž.b. 35 MW.  Hér veršur engin gręn orkubylting, eins og stjórnvöld dreymir um, įn verulegra nżrra virkjana.  Meš ašgeršaleysi stjórnvalda ķ virkjunarmįlum og "rammaįętlanir" stjórnar og žings ķ tómarśmi mun raforkuskortur ķ landinu hamla hagvexti og orkuskiptum. 

Einn žįtturinn ķ "loftslagsstefnu" stjórnvalda er reistur į mjög ótraustum žekkingarlegum grunni, eins og rannsóknir ķslenzkra vķsindamanna eru nś aš leiša ķ ljós.  Žessi žįttur er "endurheimt votlendis" meš žvķ aš moka ofan ķ skurši.  Žessi ašgerš er ašallega kostuš af rķkissjóši į vegum s.k. Votlendissjóšs.  Rökin eru gripin śr lausu lofti, ž.e. frį bśrókrötum IPCC (International Panel on Climate Change-undirstofnun Sameinušu žjóšanna). 

Notašir eru stušlar frį IPCC til aš reikna śt minnkun losunar gróšurhśsalofttegunda viš "endurheimt votlendis" įn žess aš sannreyna žį viš ķslenzkar ašstęšur.  Žegar vķsindamenn taka nś til viš męlingar sķnar į bindingu og losun CO2-jafngilda hérlendis, komast žeir aš allt annarri nišurstöšu, sem gerir aš verkum, aš žegar ķ staš ętti aš stöšva fjįrśtlįt śr opinberum sjóšum til žessa flausturslega verkefnis.

Ķ nżlegri skżrslu Landbśnašarhįskóla Ķslands, "Langtķmatap kolefnis ķ framręstu landi" er gerš grein fyrir įfanga ķ rannsóknum hérlendis į losun śr žurrkušum mżrum, en miklu fleiri męlingar žarf til aš fį heildarmynd af žessari losun fyrir landiš allt aš teknu tilliti til aldurs skuršanna og frįgangs ofanķmokstursins. Bęndablašiš gerši rękilega grein fyrir žessum tķšindum 7. aprķl 2022, og er hér stušzt viš žį umfjöllun:

"Ķ rannsóknum, sem geršar voru bęši į framręstu og óröskušu landi, mį greina, aš įhrif gosösku ķ jaršvegi eru umtalsverš į kolefnisbindingu, rotnun og gaslosun.  Lofthiti er einnig veigamikill žįttur.  Žar kemur lķka fram, aš "engar losunarrannsóknir hafa veriš geršar į framręstu akurlendi (ž.m.t. framręstum tśnum) hér į landi".  Samt hafa stjórnvöld og ašrir sett ķtrekaš fram hįstemmdar fullyršingar um losun į framręstu landi į Ķslandi, og byggja žęr tölur alfariš į erlendum stušlum IPCC."  

Samkvęmt IPCC losar framręst land mólendis 20,9 t/ha CO2 og 29,0 t/ha tśns og akurlendis.  Samkvęmt Umhverfisstofnun nam heildarlosun į įbyrgš rķkisstjórnar Ķslands og samkvęmt višskiptakerfi ESB įriš 2019 4,7 Mt CO2eq og frį landi 9,1 Mt CO2eq, žar af 8,4 Mt CO2eq frį framręstum mżrum.  Žessi hįa tala er ašalįstęša žess, aš stjórnvöld hafa fallizt į aš veita fé til aš moka ofan ķ skurši.  Fullyrša mį, aš hśn er allt of hį, žótt ekki sé unnt enn žį aš setja fram įreišanlega mešaltölu fyrir landiš allt.

Nśverandi nišurstöšur ķslenzkra vķsindamanna sżna, aš losun śr framręstu ręktarlandi sé 3 t/ha CO2 ķ samanburši viš 29,0 t/ha CO2 hjį IPCC.  IPCC-stušullinn er 7 sinnum hęrri en sį ķslenzki fyrir mólendi, žannig aš leišrétta žarf tölur Umhverfisstofnunar meš margföldunarstušlinum 0,14, ž.e. losun frį žurrkušu landi gęti veriš nįlęgt 1,2 Mt CO2/įr ķ staš 8,4 Mt CO2/įr.  Mismunurinn er 7,2 Mt CO2/įr, sem er yfir 50 % meira en öll losun Ķslands, sem telja į fram samkvęmt Parķsarsamkomulaginu 2015. 

Meš flaustri hafa landbętur į vegum landbśnašarins veriš settar ķ slęmt ljós ķ umhverfislegu tilliti, nįnast settar ķ skammarkrókinn.  Žaš er lķklegt, aš umhverfislegur įvinningur af endurheimt votlendis sé hverfandi og jafnvel neikvęšur, žvķ aš eftir er aš draga frį losun endurmyndašs votlendis.  Žar er um aš ręša meira CH4 (metan) į flatareiningu en frį žurrlendinu, en CH4 er um 25 sinnum öflugri gróšurhśsalofttegund en CO2 fyrstu 3 įratugina ķ andrśmsloftinu (tekur efnabreytingum meš tķmanum). Svona fer fyrir loftslagsstefnunni, žegar blindur leišir haltan og sżndarmennskan ręšur för. 

Sżndarmennska fallins borgarstjórnarmeirihluta reiš hśsum ķ kosningabarįttunni.  Žaš var m.a.  tališ "borgarlķnu" til gildis, aš hśn mundi draga śr losun gróšurhśsalofttegunda. Žessu er žó alveg öfugt fariš.  Hvaš halda menn, aš upprif gatna og endurmalbikun muni valda mikilli losun CO2 eša aš tafir bķlaumferšar muni valda mikilli losun.  Bķlaflotinn er į leiš til rafvęšingar, svo aš žaš er ekki hęgt aš telja ķmyndaša minnkun aksturs fjölskyldnubķls borgarlķnunni til tekna ķ loftslagsbókhaldinu.  

Afturhaldiš ķ borginni hefur misbeitt skipulagsvaldi sķnu til aš tefja mjög fyrir Sundabraut og gösslašist įfram meš Vogahverfiš ķ veg fyrir Sundabraut, en gleymdi aš byggja skóla ķ hverfinu ķ flaustrinu.  Afturhaldiš ķmyndar sér, aš Sundabraut auki losun gróšurhśsalofttegunda, af žvķ aš hśn "fjölgi" bķlum. Sannleikurinn er sį, aš orkunotkun umferšarinnar mun minnka umtalsvert vegna styttingar akstursvegalengda og greišara umferšarflęšis.  Stjórnendur Reykjavķkur hafa vašiš įfram ķ villu og svķma ķmyndana, sem falla aš hugmyndafręši kratanna og vinglanna, sem meš žeim hafa hangiš viš völd.   

 

 

  


Lexķur frį Fukushima

Ķ marz 2021 voru 10 įr lišin frį žvķ, aš flóšöldur (tsunami) lögšu noršanverša Kyrrahafsströnd fjölmennustu eyjar Japans ķ aušn. Flóšöldurnar og nešansjįvar jaršskjįlftinn, sem orsakaši žęr, sį stęrsti, sem žar hefur męlzt, tóku lķf 20 žśs. manns, eyšilögšu yfir 100 žśs. heimili og breytti lķfi tugmilljóna manna ķ öngžveiti.  Beint fjįrhagstjón er tališ hafa oršiš yfir mrdUSD 200. 

Eftir mįnašarstrķš ķ Śkraķnu höfšu Rśssar meš ótrślega višurstyggilegu framferši hers žeirra ķ Śkraķnu, žar sem rįšizt er į óbreytta borgara, sem er strķšsglępur, valdiš meiru efnistjóni en žessu nemur. Samt er žetta nįttśruhamfaratjón ķ Japan meira en sagan kann frį aš greina annars stašar. Žótt undarlegt megi viršast, eru žessar hamfarir ķ Japan ķ minningu margra ašallega af allt öšru, ž.e. vandręšunum ķ Fukushima Dai-ichi kjarnorkuverinu ķ kjölfariš. Óttinn viš kjarnorkugeislun stendur djśpt. 

Jaršskjįlftinn einangraši kjarnorkuveriš frį raforkukerfi Japans.  Flóšbylgjurnar, allt aš 40 m hįar, fóru yfir varnarveggi versins og fylltu kjallara žess, žar sem neyšarrafstöšin var hżst.  Regluvöršum japanska kjarnorkuišnašarins hafši yfirsézt žessi įhętta og ekki gętt žess aš krefjast fleiri stašsetninga fyrir neyšarrafstöšvar.  Žess vegna var engin leiš aš kęla kjarnakljśfinn, og kjarnaeldsneytiš fór aš brįšna ķ gegnum steypuna undir.  Eldur gaus upp og sprengingar kvįšu viš og geislunin hękkaši yfir ašvörunarmörk. 

Heimsbyggšin fylgdist meš ķ angist.  Ķ Shanghai og San Francisco runnu joštöflur og jošsalt śt, eins og heitar lummur, žótt fólk hefši žar enga žörf fyrir slķk mótefni.  Kanzlari Žżzkalands, Angela Merkel, sem įšur hafši stutt kjarnorkuišnašinn gegn gręningjunum, fyrirskipaši nś lokun allra kjarnorkuvera Žżzkalands fyrir įrslok 2022. Žetta var frumhlaup, sem żtti undir aukna žörf Žjóšverja fyrir jaršgas, og žį var samiš um Nord Stream 2 viš Rśssa gegn rįšleggingum Bandarķkjamanna o.fl.  Angela Merkel setti žannig snöruna um hįls Žjóšverja og gerši žį algerlega hįša gasinnflutningi frį Rśssum, sem frį aldamótunum voru undir stjórn kaldrifjašs śtženslueinvalds, sem tókst aš kasta ryki ķ augu žessa fyrrverandi kanzlara meš alvarlegum afleišingum.  Lżšręšisrķki mega aldrei verša hįš einręšisrķkjum meš naušžurftir.  Angela Merkel įttaši sig ekki į, aš um valdataumana ķ Kreml hélt nżr Stalķn. Hśn įttaši sig ekki į žvķ, žegar hann bjó til įtyllu til aš rįšast į Tétsenķu meš žvķ aš lįta FSB (leynižjónustu Rśsslands) sprengja upp ķbśšarblokk ķ Moskvu.  Hśn hélt įfram aš frišmęlast viš Putin, eftir aš hann lagši hluta Georgķu (fęšingarland Jósefs Stalķns) undir Rśssland meš hervaldi, og hśn neitaši aš hętta viš Nord Stream 2 og draga śr gasvišskiptunum viš Rśssa, žegar žeir réšust į Austur-Śkraķnu undir fölsku yfirskyni 2014, en voru stöšvašir af śkraķnska hernum, sem kom ķ veg fyrir, aš rśssneski herinn legši allt Donbass og Luhansk undir sig, en veitti hins vegar ekki mótspyrnu į Krķm.  Sķšan žį hefur śkraķnski herinn eflzt til muna fyrir tilstilli Vesturveldanna.

Kķnverjar settu mestu uppbyggingarįętlun heims į kjarnorkuverum ķ biš ķ kjölfar Fukushima-slyssins.  Tal um endurnżjun lķfdaga kjarnorkunnar til aš berjast viš hlżnun jaršar féll nś ķ grżttan jaršveg.  Öll žessi višbrögš voru yfirdrifin og röng. 

Kjarnorkan hefur marga galla.  Einingarnar eru stórar og dżrar ķ byggingu, og hį fjįrfestingarupphęš varpast yfir ķ hįan vinnslukostnaš raforku (um 150 USD/MWh).   Ķ Ķslandi er framleišslukostnašur nżrra virkjana rśmlega fimmtungur af žessum kjarnorkukostnaši. Mjög lķtil en raunveruleg hętta į kjarnorkuslysi hefur kallaš į višamikiš regluverk fyrir hönnun, byggingu og rekstur kjarnorkuvera, sem hefur lķka varpazt yfir ķ vinnslukostnašinn.  Helmingunartķmi geislavirks śrgangs nżttrar śranķum samsętu er langur (aldir), og freisting er fyrir sumar óįbyrgar rķkisstjórnir aš nota hann ķ kjarnorkusprengjur.  Efasemdarraddir um réttmęti kjarnorkuvera sem lausn į orkuvišfangsefnum eru žannig skiljanlegar. 

Andspęnis žessu žarf aš ķhuga fleira.  Eitt er, aš sé öllum hönnunarreglum, byggingarreglum og rekstrarreglum fylgt śt ķ ęsar, er kjarnorkuver öruggt.  Meš sovézka kjarnorkuverinu ķ Chernobyl sem undantekningu hafa kjarnorkuslys ekki kostaš mörg mannslķf.  Žaš voru flóšbylgjurnar ķ Fukushima, ekki geislavirkni, sem orsökušu langflesta daušdagana žar.

Annaš er meint loftslagsvį, og kjarnorkuver geta framleitt kolefnisfrķtt megniš af žeirri raforku, sem nś er unnin śr jaršefnaeldsneyti.  Raforka frį sólarhlöšum og vindorkuverum er nś mun ódżrari en frį kjarnorkuverum, en fyrr nefndu orkugjafarnir hafa takmarkaš notagildi, af žvķ aš vinnsla žeirra er slitrótt. Landrżmi skortir vķša fyrir sólarhlöšur og vindrafstöšvar, žar sem mikil raforkužörf er. 

Žrįtt fyrir bęgslagang stjórnmįlamanna śt af hlżnun jaršar er samt nś veriš aš loka framleišsluhęfum og öruggum kjarnorkuverum ķ žróušum rķkjum.  Žessar lokanir og lokanir vegna aldurs kjarnorkuvera gętu valdiš žvķ, aš 2/3 af uppsettu afli kjarnorkuvera žróašra rķkja m.v. žaš, sem mest var samkvęmt IEA (International Energy Authority), gęti įriš 2040 veriš horfiš af sjónarsvišinu.  Ef orkuver knśin jaršefnaeldsneyti munu koma ķ stašinn, munu žau verša nokkra įratugi ķ rekstri.  Ef sólarhlöšur og vindmyllur koma ķ staš kjarnorkuveranna, mun losunaraukning CO2 nema nokkrum gķgatonnum į įri, af žvķ aš jaršefnaeldsneyti veršur aš hlaupa ķ skaršiš.  Žaš er nįnast alltaf betra, aš žessir slitróttu orkugjafar leysi jaršefnaeldsneyti af hólmi en žeir leysi kjarnorkuver af hólmi śt frį loftslagssjónarmišum. 

Stundum er lokun kjarnorkuvera žó ašallega af fjįrhagsįstęšum.  Į stöšum, žar sem ekkert gjald er lagt į losun gróšurhśsalofttegunda, eru kostir kolefnisfrķrrar raforkuvinnslu duldir.  Žetta skekkir samkeppnisstöšu kjarnorkuveranna.  Žegar lokunin er af pólitķskum rótum runnin, stendur upp į gręningjana aš forgangsraša ķ žįgu loftslagsins.

Mesti veikleiki kjarnorkuvera er, aš ķ lżšręšislöndum er raforkan frį žeim dżr vegna umfangsmikils regluverks og andśšar almennings, sem veldur sölutregšu į kjarnorkuverum.  Žessi tękni er žar af leišandi nśna ašallega nżtt ķ einręšisrķkjum, en einmitt žar er hęttara viš slöku regluverki og slęlegu eftirliti. 

Eftir hlé ķ Kķna eftir Fukushima er nś mikill kraftur kominn ķ uppbyggingu kjarnorkuvera žar til aš leysa kolaknśin orkuver af hólmi.  Ķ Kķna var įriš 2019 framleitt ferfalt meira rafmagn ķ kjarnorkuverum en įriš 2011.  Nś eru 16 kjarnakljśfar žar ķ uppsetningu og 39 eru ķ hönnun.  Žeir, sem reisa vilja kjarnorkuver, leita nś fyrir sér um kaup ķ Kķna og ķ Rśsslandi.  Eftir villimannlega innrįs Rśssa ķ Śkraķnu 24.02.2022 hafa žó langflestir skoriš į višskiptatengsl žangaš. 

Žaš er brżnt fyrir lżšręšisžjóširnar aš leitast viš aš leysa gömul kjarnorkuver sķn af hólmi meš orkuverum, sem gengiš geta stöšugt į allt aš fullum afköstum.  Ef kjarnorkuver Kķnverja eru hönnuš m.v. aš geta fariš ķ gegnum nįlarauga óhįšra eftirlitsstofnana, žį veršur heimurinn vissulega öruggari.  Į sama tķma ęttu vestręnar žjóšir ekki aš hika viš aš leyfa kjarnorkunni aš vera meš ķ žróunarverkefnum, sem miša viš aš leysa jaršefnaeldsneyti af hólmi.  Kjarnorkuišnašurinn er nś žegar meš įlitlegar lausnir, žar sem eru stöšluš kjarnorkuver ķ u.ž.b. 500 MW  einingum meš lęgri einingarkostnaš en žau gömlu (aflgetan er nokkru minni en ķ tveimur Bśrfellvirkjunum I).  Lęrdómurinn af Fukushima er ekki aš foršast kjarnorkuna, heldur aš nżta hana meš beztu žekkingu aš vopni.      

    

 


Er Novavax C-19 bóluefniš öruggt og skilvirkt ķ senn ?

Höfundi žessa vefseturs žykir jafnan fengur aš skrifum sęnska lęknisins Sebastians Rushworth, ekki sķzt um Kófsmįlefni.  Höfundur vefsetursins hefur žżtt og birt hér greinar SR um nišurstöšur athugana į skilvirkni AstraZeneca, Biontech-Pfizer og Moderna bóluefnanna gegn C-19 og hęttuna į hjartavöšvabólgu af völdum tveggja sķšar nefndu efnanna, sem eru śr hópi mRNA-bóluefna.  

Nś er komiš nżtt efni į markašinn ķ Evrópu, og gerir SR hér grein fyrir prófunum į žvķ:

"Ég hef fengiš margar beišnir um 6 mįnaša skeiš nś aš skrifa um Novavax-C-19 bóluefniš.  Ég hef ekki viljaš žaš hingaš til, ašallega af žvķ aš óljóst hefur veriš, hvort vestręn rķki mundu samžykkja efniš į markaš.  Nś žar sem žaš hefur veriš samžykkt til notkunar ķ ESB, hafa forsendur breytzt, og mér finnst ég ekki geta frestaš žessu lengur. 

Ég bżst viš, aš įstęša žess, aš svo margir eru spenntir fyrir Novavax-bóluefninu, sé, aš žaš er reist į hefšbundinni tękni, sem oft hefur veriš notuš įšur, en ekki nżtilkominni tękni, sem notuš er viš gerš mRNA- og ferju-bóluefna, en fįanleg bóluefni hingaš til ķ BNA og ESB hafa veriš einskoršuš viš žį flokka. Mörgum finnst meira öryggi aš hefšbundinni tękni į žessu sviši.

Novavax-bóluefniš samanstendur af tvennu: Sars-CoV-2 broddpróteininu og hjįlparefni (efni, sem setur ónęmiskerfi lķkamans ķ višbragšsstöšu gagnvart hęttulegu aškomuefni og setur žannig ónęmiskerfiš ķ gang til aš fįst viš broddpróteiniš).  Ķ staš žess aš sprauta genatęknilegri forskrift ķ ęš til aš fį frumur til aš framleiša broddprótein veirunnar sjįlfar (eins og į viš um fyrri 4 samžykkt bóluefni) er broddpróteininu sprautaš inn beint.  

Fyrsta landiš til aš višurkenna Novavax-bóluefniš var Indónesķa, sem samžykkti žaš til notkunar ķ nóvember [2021].  Žaš žżšir, aš engin langtķma eftirfylgd almennrar notkunar hefur įtt sér staš enn žį.  Allt, sem viš höfum ķ hendi, eru brįšabirgša nišurstöšur slembivalsrannsókna.  Žaš žżšir, aš viš höfum enn enga hugmynd um sjaldgęf aukaįhrif og munum ekki hafa enn mįnušum saman.  Nokkrar milljónir manna höfšu žegar fengiš AstraZeneca-bóluefniš [ferjubóluefni] įšur en yfirvöldum varš ljóst, aš žaš gat valdiš alvarlegum blóštöppum, og milljónir manna höfšu einnig fengiš Moderna- og Pfizer-bóluefnin [mRNA-bóluefni] įšur en ljóst varš, aš žau geta valdiš hjartavöšvabólgu.  Aš žessum varnagla slegnum skulum viš nś athuga, hvaš brįšabirgša nišurstöšur slembivalsrannsókna fęra okkur.

Fyrstu rannsóknarnišurstöšur um Novavax-bóluefniš birtust ķ "The New England Journal of Medicine" ķ maķ [2021]. Meš slembivali var 4387 manneskjum ķ Sušur-Afrķku gefiš annašhvort bóluefniš eša saltvatnslyfleysa. Tilraunin var gerš į lokamįnušum įrsins 2020, žegar beta-afbrigšiš var rķkjandi ķ Sušur-Afrķku.  Eins og ķ fyrri covid-bóluefnarannsóknum, var ętlunin meš rannsókninni aš komast aš getu bóluefnisins til aš koma ķ veg fyrir smit meš einkennum, sem voru skilgreind sem covid-19 lķk sjśkdómseinkenni aš višbęttu jįkvęšu covid-prófi.

Mešalaldur žįtttakenda var 32 įr og višvarandi sjśkdómseinkenni voru sjaldgęf, svo aš žetta var hópur ķ lķtilli hęttu į alvarlegum sjśkdómi.  Žegar žessi stašreynd er tengd tiltölulega fįmennum hópi žįtttakenda (fyrir bóluefnisrannsókn), var enginn möguleiki į, aš rannsóknin gęti gefiš nokkuš nytsemlegt til kynna um getu bóluefnisins til aš koma ķ veg fyrir alvarlegan sjśkdóm.  Žannig var žetta ķ raun tilraun til aš komast aš raun um getu Novavax-bóluefnisins viš aš hindra venjulegt kvef ķ heilbrigšu ungu fólki.

Kķkjum nś į nišurstöšurnar:

Eins og ķ fyrri birtum bóluefnarannsóknum, voru gögn um skilvirknina birt ašeins 2 mįnušum eftir sprautun.  Viš tveggja mįnaša mörkin höfšu 15 bóluefnisžegar sżnt einkenni covid-19 ķ samanburši viš 29 lyfleysužega.  Žetta gefur hlutfallslega įhęttuminnkun 49 % gagnvart beta-afbrigšinu 2 mįnušum eftir bólusetningu, sem veldur vonbrigšum.  Žetta er undir 50 % įhęttuminnkuninni, sem eftirlitsašilar setja sem lįgmark til samžykktar bóluefnis.

Žetta veldur enn meiri vonbrigšum, žegar haft er ķ huga, aš skilvirkni varnarinnar gegn smitum meš einkennum nęr lķklega hįmarki 2 mįnušum frį bólusetningu og fellur sķšan hratt - žetta er mynztur, sem sést į öllum öšrum samžykktum covid-bóluefnum, og žaš er mjög lķklegt, aš hiš sama eigi viš um žetta bóluefni. 

Ennfremur, beta-afbrigšiš er löngu horfiš.  Hin samžykktu bóluefnin viršast hafa litla eša enga getu til aš hindra smit af nśverandi rķkjandi afbrigši, ómķkron (žótt žau viršist enn hafa verulega getu til aš milda einkennin). Hér ķ Svķžjóš er fólk jafnlķklegt til aš smitast af C-19, hvort sem žaš hefur veriš bólusett eša ekki,  en žaš eru enn mun minni lķkindi į aš lenda ķ gjörgęzlu vegna alvarlegs C-19, ef fólk hefur veriš bólusett.  Žaš er engin įstęša til aš halda, aš eitthvaš sé öšruvķsi meš žetta bóluefni. 

Höldum įfram og lķtum į öryggishlišina.  Öryggisgögn voru einvöršungu birt fyrir undirhóp sjśklinga og žį ašeins fyrir fyrstu 35 dagana eftir bólusetningu meš fyrsta skammti.  Žaš litla, sem žarna var žó, virkaši ekki uppörvandi.  Žaš voru tvöfalt fleiri alvarleg sjśkdómstilvik, sem žörfnušust lęknismešhöndlunar, ķ hópi bólusettra en óbólusettra (13 į móti 6), og tvöfalt fleiri bólusettir meš mjög alvarleg einkenni ķ hópi bólusettra en óbólusettra (2 į móti 1).  Til aš gęta žó sanngirni veršur aš geta žess, aš sjśklingafjöldinn er allt of lķtill til aš gera žaš kleift aš draga nokkrar įlyktanir  um öryggiš į grundvelli žessara takmörkušu gagna, svo aš viš bķšum meš aš kveša upp dóm. 

Snśum okkur aš annarri rannsókninni ķ röšinni, sem birt var ķ "The New England Journal of Medicine" ķ september [2021].  Žetta var mun stęrri rannsókn en sś fyrsta meš 15“187 manns į Bretlandi, sem meš slembivali fengu annašhvort Novavax eša saltvatnslyfleysu.Eins og viš fyrri rannsókn var veriš aš athuga getu bóluefnisins til aš koma ķ veg veg fyrir smit meš einkennum.  Rannsóknin stóša yfir frį sķšla 2020 žar til snemma įrs 2021 į tķma, žegar alfa-afbrigšiš var rķkjandi, svo aš nišurstöšur hennar eiga ašallega viš um žaš afbrigši.  Af žįtttakendum voru 45 % haldnir sjśkleika, sem mundi geta leitt yfir žį alvarlegan sjśkdóm, og mešalaldur žįtttakenda var 56 įr. 

Hver varš svo nišurstašan ?

Į mešal žįtttakenda, sem fengur 2 skammta af bóluefninu, voru 96 C-19 smit ķ lyfleysuhópnum, en ašeins 10 ķ bóluefnishópnum į 3 mįnaša tķmabili eftir seinni sprautuna.  Žetta gefur skilvirkni į fyrstu mįnušunum upp į 90 %, sem er svipaš og ķ Moderna- og Pfizer-bóluefnarannsóknunum.  Einn endaši į spķtala vegna C-19 ķ lyfleysuhópnum, en enginn ķ bóluefnahópnum - svo aš žvķ mišur aftur voru ekki nęgilega margar sjśkrahśssinnlagnir, til aš hęgt vęri aš segja nokkuš um getu bóluefnisins til aš hindra alvarleg veikindi (žó er nokkuš ljóst af žessari rannsókn, aš jafnvel ķ tilviki fólks ķ hópi meš tiltölulega mikla įhęttu er heildarįhętta sjśkrahśssinnlagnar vegna C-19 lķtil - af 96 manns ķ lyfleysuhópinum, sem fengu C-19, žarfnašist ašeins einn innlagnar į sjśkrahśs. 

Snśum okkur nś aš örygginu.  Öryggisgögn eru ašeins fįanleg fyrir tķmabiliš frį 1. sprautu žar til 28 dögum eftir seinni sprautu, svo aš viš vitum ekkert um langtķma įhrifin, en į žessum tķma voru engin merki um alvarlegt heilsutjón af völdum bólusetninganna.  Žaš voru žó 44 alvarleg slęm tilvik ķ bólusetningarhópnum, og 44 alvarleg slęm tilvik ķ lyfleysuhópnum. Einn ķ bólusetningarhópnum veiktist af hjartavöšvabólgu žremur dögum eftir seinni skammtinn, sem veitir vķsbendingu um, aš Novavax geti valdiš hjartavöšvabólgu, alveg eins og Pfizer- og Moderna-bóluefnin gera. 

Snśum okkur žį aš lokarannsókninni, sem birtist ķ "The New England Journal of Medicine" ķ desember [2021]. Hśn var gerš ķ BNA og Mexķkó fyrri hluta įrs 2021.  Eins og ķ įšur greindri rannsókn, eiga nišurstöšurnar ašallega viš alfa-afbrigšiš.  29“949 žįtttakendur voru slembivaldir fyrir annašhvort Novavax-bóluefniš eša saltlausnarlyfleysu.  Eins og ķ fyrri rannsóknunum tveimur var ętlunin aš komast aš, hvort bóluefniš kęmi ķ veg fyrir smit meš einkennum og žau aftur skilgreind sem kunnugleg einkenni um C-19 auk jįkvęšrar PCR-greiningar.  Mištölualdur žįtttakenda var 47 įr, og 52 % žeirra voru haldnir sjśkleika, sem gęti valdiš žeim alvarlegri sjśkdómi en ella, ef žeir veiktust af C-19.

Hverjar voru žį nišurstöšurnar ?

Aš 70 dögum lišnum frį seinni sprautu höfšu 0,8 % lyfleysuhópsins greinzt meš C-19, en ašeins 0,1 % bóluefnahópsins.  Žetta gefur hlutfallslega įhęttuminnkun 90 %, sem er sambęrilegt fyrri athugun.  Žvķ mišur voru engar upplżsingar veittar um sjśkrahśssinnlagnir, sem ég bżst viš aš žżši, aš af žessum 29“949 žįtttakendum hafi enginn žarfnazt sjśkrahśssžjónustu vegna C-19, žannig aš eins og ķ fyrri tilvikum er ómögulegt aš segja til um, hvort bólusetningin dregur markvert śr sjśkrahśssinnlögnum.

Aš 28 dögum lišnum frį annarri sprautu höfšu 0,9 % žįtttakenda ķ bóluefnishópnum oršiš fyrir alvarlegum sjśkleika ķ samanburši viš 1,0 % žįtttakenda ķ lyfleysuhópnum.  Žaš er uppörvandi. 

Jęja, tökum žetta saman.  Hvaša įlyktanir getum viš dregiš af nišurstöšum žessara athugana ?

Ķ fyrsta lagi verndaši bóluefniš fólk meš skilvirkum hętti gegn sżkingu af alfa-afbrigši C-19 meš einkennum 2-3 mįnušum eftir bólusetningu (sem aušvitaš segir okkur ekkert um verndarskilvirkni bólusetningarinnar 6 mįnušum eša įri eftir sprautun).  Žessar upplżsingar eru nś aš mestu einvöršungu af sögulegu tagi, žar sem alfa er löngu horfiš, og viš lifum į skeiši ómķkron.  Ef Novavax-bóluefniš er svipaš aš verndarįhrifum og bóluefnin 4, sem įšur hafa veriš samžykkt, žį er žaš lķklega gagnslaust viš aš hindra smit af ómķkron. 

Ķ öšru lagi er ómögulegt śt frį žessum bóluefnisprófunum aš įkvarša, hvort Novavax-bóluefniš dregur eitthvaš śr hęttu į žörf į sjśkrahśssinnlögnum vegna C-19, af žeirri einföldu įstęšu, aš ekki varš nęgilega mikiš um sjśkrahśssinnlagnir žįtttakendanna.  Aš žvķ sögšu gizka ég į, aš bóluefniš verndi e.t.v. ķ einhverjum męli gegn žörf į sjśkrahśssinnlögnum og vist į gjörgęzlu, eins og hin samžykktu bóluefnin gera. Ķ raun gerir žetta bóluefni hiš sama og hin - veldur ónęmisvišbragši viš broddpróteininu, sem fannst ķ upphaflega Wuhan-afbrigšinu, og heildarnišurstöšum prófananna svipar mjög til prófunarnišurstašna fyrir Moderna- og Pfizer-bóluefnin. 

Ķ heildina benda gögnin til góšs öryggis bóluefnisins, meš jafnvęgi į milli bóluefnishóps og lyfleysuhóps varšandi alvarleg slęm tilvik af öšrum toga en C-19. Sjaldgęfar aukaverkanir koma žó ekki ķ ljós ķ slembiśrvalsathugunum meš ašeins nokkur žśsund žįtttakendum. Til aš komast aš žeim er langtķma eftirfylgd miklu stęrra žżšis naušsynlegt.  Žaš er nśna ómögulegt aš vita, hvort Novavax-bóluefniš getur valdiš hjartavöšvabólgu, eins og mRNA-bóluefnin, eša blóštappa, eins og ferjubóluefnin, eša einhverjum allt öšrum slęmum aukaverkunum.  Nśna er žess vegna ógerlegt aš kveša upp śr meš žaš, hvort žetta bóluefni er öruggara, sķšur öruggt eša öryggislega jafngilt žegar samžykktum bóluefnum."   

 Žótt bóluefniš, sem hér var til umfjöllunar, sé annarrar geršar en bóluefnin, sem notuš hafa veriš į Ķslandi gegn C-19, į žaš sammerkt meš žeim aš vera śrelt, ž.e. žaš gagnast ekki gegn ómķkron-afbrigšinu og endingin gagnvart vernd gegn alvarlegum veikindum er mjög léleg, og alvarleg sjśkdómseinkenni eru mjög sjaldgęf af völdum ómķkron.  Ofurįherzla ķslenzkra yfirvalda į bólusetningar gegn ómķkron, einnig bólusetningar barna, er óskiljanleg og felur ķ sér sóun opinbers fjįr og tķma fólks, svo aš ekki sé minnzt į óžarfa töku įhęttu meš heilsufar, einkum ungs fólks (undir fertugu).   

 

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband