Fęrsluflokkur: Löggęsla

Sóttvarnir lśta gešžóttastjórn

Žaš vantar öll višmiš viš framkvęmd sóttvarnanna į Ķslandi.  Leišarljósiš er fyrir hendi.  Žaš er veirulaust Ķsland.  Sś leiš er grżtt og žyrnum strįš, žvķ aš samkomutakmarkanir og höft į alls konar starfsemi hefur mikinn og margvķslegan kostnaš ķ för meš.  Mannlegur harmleikur af völdum slķkra stjórnvaldsašgerša getur hęglega oršiš meiri en af völdum sżkinga af veirunni, SARS-CoV-2. 

Ef veiran vęri hęttulegri, t.d. eins og ebóluveiran, mundi mįliš horfa allt öšruvķsi viš. Žess vegna eru töluleg višmiš svo mikilvęg, og lagaleg hliš mįlsins, ž.e. heimildir yfirvalda, eru ekki sķšur mikilvęgar. Nżlega hafa 2 lögfręšingar tjįš sig opinberlega um žessi mįl meš afar athyglisveršum og lofsveršum hętti.

Annar er Jón Magnśsson.  Hann skrifaši ķ Morgunblašiš 25. febrśar 2021 undir fyrirsögninni:

"Lögmęti eša valdnķšsla".

Greinin hófst žannig:

"Frjįlst lżšręšisžjóšfélag byggist m.a. į žeirri von, aš fólk muni haga sér vel, žegar žaš hefur valkosti, og betra žjóšfélag verši aš veruleika, žegar hugmyndafręši frelsisins ręšur. 

Byggt er į žvķ, aš fara verši aš lögum og stjórnvöld geti ekki gripiš til ķžyngjandi rįšstafana gagnvart borgurunum, nema fylgt sé svonefndri lögmętisreglu, sem felur žaš ķ sér, aš įkvöršun rķkisvaldsins og annarra stjórnvalda žurfi aš vera ķ samręmi viš lög og mįlefnaleg sjónarmiš." 

Ennfremur gilda hér stjórnsżslulög, t.d. um mešalhófsregluna.  Ķ lögum nr 37/1993, 12. gr., segir svo:

"Stjórnvald skal žvķ ašeins taka ķžyngjandi įkvöršun, žegar lögmętu markmiši, sem aš er stefnt, veršur ekki nįš meš öšru og vęgara móti.  Skal žess žį gętt, aš ekki sé fariš strangar ķ sakirnar en naušsyn ber til."

Höfundur žessa vefpistils telur sóttvarnaryfirvöld meš heilbrigšisrįšherra ķ broddi fylkingar hafa fariš offari ķ Kófinu og valdiš žar meš einstaklingunum og žjóšfélaginu meira tjóni en efni stóšu til. Žetta į t.d. viš um skólakerfiš.  Žaš var įstęšulaust aš valda jafnmiklum truflunum į skólastarfinu og reyndin var.  Žaš įtti aš reyna vęgari śrręši fyrst, t.d. grķmuskyldu ķ framhaldsskólum, en eftirlįta hverjum skóla fyrir sig aš öšru leyti persónulegar og sameiginlegar sóttvarnir. 

Mjög orkaši tvķmęlis aš banna ķžróttaiškun og kappleiki, loka žrekstöšvum og sundlaugum.  Žessi iškun gegnir mikilvęgu hlutverki fyrir lżšheilsuna og vitaš er, aš strangar frelsistakmarkanir og atvinnuhömlur hafa slęm įhrif į heilsufar žeirra, sem fyrir baršinu verša.  Žaš viršist hafa vantaš viš įkvaršanatökuna aš vega og meta gagnsemi og galla viš sóttvarnarašgeršir.  Tillögur um sóttvarnarašgeršir žurfa aš koma frį fjölbreytilegu teymi. 

Žį eru landamęrin kapķtuli śt af fyrir sig.  Žaš veršur ekki annaš séš en yfirvöldin hafi fariš offari žar t.d. ķ febrśar 2021, žegar smitstušullinn var oršinn mjög lįgur į Ķslandi (fį nż smit og öll innan sóttkvķar), aš bęta žį enn einu skilyršinu viš fyrir landgönguleyfi hér, ž.e. ónęmisvottorši eša neikvęšu PCR-skimunarvottorši.  Žarna įttu yfirvöldin aš grķpa tękifęriš til aš létta undir meš feršageira og gjaldeyrisöflun į Ķslandi; innleiša vottoršin (aš sjįlfsögšu meš kurteislegum fyrirvara ķ staš žess ruddahįttar, sem sżndur var) og afnema um leiš seinni skimun og sóttkvķna, ef vottorš og komuskimun voru ķ lagi.  

"Ķ 12. gr. sóttvarnalaga nr 19/1997, meš įoršnum breytingum, segir nś: "opinberum sóttvarnarįšstöfunum skal aflétta svo fljótt sem verša mį". Ķ žvķ sambandi er ešlilegt aš velta žvķ fyrir sér, hvort fariš hafi veriš aš lögum m.v. lögmętisreglu og mešalhóf, aš beita sérstökum rįšstöfunum innanlands eftir mįnašamótin janśar-febrśar sl., žar sem žį hafši ekki greinzt smit utan sóttkvķar ķ 11 daga.

Hvaš sem öšru lķšur, žį viršist fariš umfram mešalhóf, žegar sérstakar samkomutakmarkanir, lokunarreglur og grķmuskylda gilda, svo [aš] nokkur atriši séu tekin, eftir aš fyrir liggur, aš tķšni sjśkdómsins er ekki umfram žaš, sem skżra mį meš žvķ, aš um tilviljun sé aš ręša, svo [aš] gripiš sé nišur ķ skilgreiningu sóttvarnalaganna į hugtakinu "farsótt", eins fįtękleg og hśn nś er. 

Žį ber einnig aš skoša nżtt įkvęši 3. mgr., 12. gr. sóttvarnalaga, žar sem segir meš tilvķsun ķ 2. mgr., aš opinberum sóttvörnum skuli ekki beita, nema brżn naušsyn krefji til verndar heilsu og lķfi manna, og viš beitingu rįšstafana sem og viš afléttingu skuli gęta mešalhófs og jafnręšis ... , og ekki skuli stöšva atvinnurekstur, nema aš žvķ marki, sem starfsemin felur ķ sér hęttu į śtbreišslu farsóttar ...  . 

Ekki veršur séš, aš rįšstafanir heilbrigšisyfirvalda hafi veriš ķ samręmi viš žessi įkvęši sóttvarnalaga undanfarnar vikur, žannig aš hvorki hefur veriš gętt mešalhófs né lögmętisreglu. 

Hvorki rķkisstjórn né heilbrigšisyfirvöld hafa markaš įkvešna stefnu til lengri tķma varšandi višbrögš viš Covid-19 farsóttinni.  Žannig eru engin višmiš um rįšstafanir, sem ešlilegt er aš grķpa til m.v. tķšni smita eša annars.  Heilbrigšisyfirvöld freistast žvķ til aš męla fyrir um sem haršastar reglur, og rįšherra samžykkir žęr allar įn athugasemda og viršist ekki skeyta um lögmętisregluna, reglu um mešalhóf og jafnvel ekki ótvķręšan lagatexta sóttvarnalaga og hefur žvķ, ef rétt er, gerzt sek um valdnķšslu gagnvart borgurunum." [Undirstr. BJo.]

Höfundur žessa pistils getur meš leikmannsaugum ekki séš annaš en žessi röksemdafęrsla og ašfinnslur hęstaréttarlögmannsins séu hįrréttar og eigi fullan rétt į sér. Žaš er ekki aš ófyrirsynju, aš löggjafinn hefur takmarkaš heimildir sóttvarnaryfirvalda til frelsisskeršandi ašgerša undir merkjum sóttvarna.  Žaš er m.a. vegna žess, aš honum, eins og żmsum öšrum, er ljóst, aš slķkar ašgeršir og afleišingar žeirra, t.d. atvinnuleysi, hafa mjög slęm įhrif į andlegt og lķkamlegt heilsufar fólks. Nżlega įętlaši "The National Bureau of Economic Research" ķ Bandarķkjunum, aš 1,0 M daušsföll yršu žar vegna atvinnuleysis af völdum opinberra sóttvarnarįšstafana. Um 0,5 M manns eru nś skrįšir lįtnir af völdum C-19 ķ BNA. Hérlendis er meira hlutfallslegt atvinnuleysi en ķ BNA, og er žaš aš mestu leyti af völdum  sóttvarnarįšstafana hérlendis og erlendis. Ef žetta atvinnuleysi hérlendis varir śt įriš 2021 aš mestu óbreytt, verša heilsufarslegar og efnahagslegar afleišingar hrikalegar og mį ętla fjöldi žeirra, sem ķ valinn falla vegna sóttvarnarįšstafana, verši a.m.k. tķfaldur fjöldi lįtinna vegna sjśkdómsins. 

Nś er nżgengiš innanlands ašeins um 0,3, og viš žęr ašstęšur ber aš aflétta žegar ķ staš öllum stjórnvaldshömlum sóttvarnayfirvalda samkvęmt laganna bókstaf.  Jafnframt stingur "žrefalt öryggi" į landamęrunum ķ stśf viš varśšarrįšstafanir annars stašar ķ Evrópu, žar sem vķšast hvar er lįtiš duga aš krefjast sóttvarnarskķrteinis.  Hér į landi er žess krafizt auk tvöfaldrar skimunar meš sóttkvķ į milli.  Žetta er brot į lögmętisreglunni og mešalhófsreglunni.  Seinni skimuninni og sóttkvķnni ętti aš sleppa, og er žį tvöfalt öryggi įfram. 

Ķ lokin skrifaši Jón Magnśsson:

 "Nś er spurningin, fyrst reglurnar, sem hafa veriš ķ gildi, nį markmiši sķnu, hvort žaš sé ekki umfram mešalhóf aš gera žessa kröfu um, aš feršamašur framvķsi sérstöku PCR-prófi.  Ekki veršur annaš séš en žaš sé umfram žaš, sem mįlefnaleg sjónarmiš geta réttlętt, aš gert sé. 

Viš beitingu valdheimilda veršur aš fara aš lögum og ķ samręmi viš stašreyndir.  Sé žaš ekki gert, eru yfirvöld aš nķšast į borgurunum og geta bakaš sér bótaskyldu gagnvart žeim. Mikilvęgast er žó, aš yfirvöld beri viršingu fyrir žeim lögum og lżšréttindum, sem gilda ķ landinu, og taki įkvaršanir ķ samręmi viš žau."

 Heilbrigšisrįšherranum brįst ķ upphafi bogalistin viš aš skilgreina višfangsefniš, sem kórónuveiran SARS-CoV-2 fęrši Ķslendingum.  Ķ staš žess aš įkveša, aš hįmarkssóttvarnir skyldi leggja til grundvallar įkvaršanatöku hefši įtt aš leggja lįgmörkun heildartjóns samfélagsins til grundvallar.  Sś ašferšarfręši er stęršfręšingum vel kunn og kallast beztun (optimisation). Ķ staš žess, aš einn lęknir geri tillögu til rįšherra, ętti sóttvarnarrįš, sem skipaš vęri sóttvarnalękni, lögmanni, fulltrśa frį SA og frį ASĶ og Landlękni aš gera tillögu til rįšherra. Landlęknir vęri formašur sóttvarnarįšs og atkvęši vęru greidd um hvern liš tillögunnar. Rįšherra ętti a.m.k. į 60 daga fresti aš gefa Alžingi skżrslu um framkvęmdina, stöšu og horfur, og Alžingi aš fjalla um stefnumarkandi žingsįlyktunartillögur, eins og žurfa žykir.  

  

   


Fullveldi ķ svišsljósi

Merkileg bók, Uppreisn Jóns Arasonar, eftir Įsgeir Jónsson, Sešlabankastjóra, er nżkomin śt. Höfundur žessa pistils er meš hana į nįttboršinu og hefur enn ekki lokiš viš hana.  Žaš er žó ljóst af upphafinu, aš Jón Arason, Hólabiskup, hefur veriš einstakur mašur, og saga hans į sér enga hlišstęšu hérlendis. 

Jón Arason fór fyrir vopnašri uppreisn gegn yfirrįšum Danakonungs hérlendis.  Hann var ķ bandalagi viš Hansakaupmenn frį Hamborg, sem höfšu stundaš frjįls višskipti viš landsmenn ķ heila öld, öllum til hagsbóta, er Jón lét til sķn taka. Danska konungsvaldiš var tiltölulega veikt į žessum tķma, og žaš var alveg raunhęf fyrirętlun Hólafešga aš višhalda hér katólskri trś, a.m.k. um sinn, og Hólaherinn var ķ raun svo öflugur, aš hann gat nįš yfirhöndinni ķ višureigninni viš konungsmenn, enda höfšu Hamborgarar séš honum fyrir vopnum. 

Žvķ mišur męttu Hólafešgar  ekki til bardaga, heldur  til samningavišręšna viš Daša ķ Snóksdal um jöršina Saušafell haustiš 1550.  Daši, hins vegar, bjóst til bardaga og nįši aš safna meira liši į Vesturlandi og yfirbugaši žį fešga į Saušafelli ķ Dölum, og žar meš var śti um stórpólitķsk įform Hólafešga.

Žaš er aš vķsu spurning, hvaš gerzt hefši į Ķslandi įriš eftir, ef Hólaherinn hefši haft betur į Saušafelli haustiš 1550, žvķ aš Danakonungur, lśterstrśarmašurinn Kristjįn III., samdi viš Hansakaupmenn um aš lįta af stušningi sķnum viš Jón, biskup, og sendi žżzka "sveitastrįka - Landknechten", haršdręga og vel vopnum bśna mįlališa til Ķslands, vęntanlega meš fyrirmęli um aš ganga į milli bols og höfušs į biskupinum og herforingjum hans.   

Jón Arason var ęšsti fulltrśi pįfa į Ķslandi, eftir aš lśterskur biskup var settur yfir Skįlholtsbiskupsdęmi aš Ögmundi Pįlssyni gengnum.  Jón baršist žess vegna ekki fyrir sjįlfstęši landsins, en hann mun hafa tališ miklu vęnlegra, aš žaš nyti verndar Žżzkalandskeisara, sem žį var hinn kažólski Karl V., en Danakonungs. Ķ ljósi žróunarinnar hér ķ sķšaskiptunum og įratugina į eftir, klausturrįna og flutnings grķšarlegra veršmęta śr landi, višskiptahamla, einveldis og einokunarverzlunar, žar sem kóngsi įkvaš verzlunarstaši og verš, er lķklegt, aš landinu mundi hafa vegnaš betur undir vernd Žjóšverja og meš frjįls višskipti viš umheiminn, ašallega viš Hansakaupmenn.  Hversu lengi sś skipan mįla hefši haldizt, eša hvaš hefši tekiš viš, er óvķst, en staša Jóns Arasonar ķ sögunni į sér enga hlišstęšu hérlendis. Hann var einstakur og vinsęll af alžżšu manna, enda af alžżšufólki kominn, og almannatengsl hans voru mjög virk meš kvešskap hans, sem barst frį manni til manns um landiš allt.  Enginn mašur hérlendur hefur fengiš veglegri lķkfylgd en hann.  Noršlendingar sóttu lķkamsleifar žeirra fešga um veturinn fljótlega eftir aftökurnar og fluttu heim til Hóla.  Žeir hefndu moršanna grimmilega aš įeggjan Žórunnar, dóttur biskups.

Ķ hausthefti Žjóšmįla er ķtarleg og ritrżnd grein eftir Arnar Žór Jónsson, dómara, sem hann nefnir: 

"Sjįlfstęšisbarįttan nżja".  

Žar leggur hann śt af žróun EES-samstarfsins, sem hann hefur įhyggjur af, aš sé į žeirri ólżšręšislegu braut, aš ķslenzk yfirvöld telji sig skuldbundin til aš taka viš žeirri ESB-löggjöf, sem Framkvęmdastjórnin telur rétt, aš fįi lagagildi ķ EFTA-löndum EES, žótt allt annaš sé uppi į teninginum ķ EES-samninginum sjįlfum samkvęmt oršanna hljóšan og Noršmenn lķti öšruvķsi į mįliš, žegar žeim bżšur svo viš aš horfa.  

Žetta eru orš ķ tķma töluš, og žessi grein žarf aš hljóta veršuga umfjöllun.  Ašild Ķslands aš samninginum um Evrópska efnahagssvęšiš (EES) er ekki eina hugsanlega samstarfsform Ķslands viš ESB į sviši višskipta.  Sviss hefur annan hįtt į; hefur gert yfir 100 samninga viš ESB į sviši višskipta, mennta og menningar.  Bretar vilja gera vķštękan višskiptasamning viš ESB ķ staš ESB-ašildar, en samningar hafa strandaš ašallega į žrennu:

1) ESB vill halda įfram fiskveišum sķnum innan fiskveišilögsögu Bretlands, eins og ekkert hafi ķ skorizt, a.m.k. ķ einn įratug.  Žaš er fremur ólķklegt, aš ESB mundi taka upp žessa kröfu į hendur Ķslendingum ķ samningum um frķverzlun, žvķ aš žeir hafa engin fiskveiširéttindi haft hér ķ tęplega hįlfa öld.

2) Framkvęmdastjórnin vill, aš ESB-dómstóllinn verši endanlegur dómstóll ķ įgreiningsmįlum um framkvęmd višskiptasamningsins.  Į slķkt er ekki hęgt aš fallast hérlendis fremur en ķ Bretlandi, en geršardómur į vegum EFTA og ESB gęti komiš ķ stašinn  eša WTO-Alžjóša višskiptastofnunin ķ įgreiningsmįlum Ķslands og ESB eftir gerš frķverzlunarsamnings į milli EFTA og ESB.

3) ESB vill samręmdar samkeppnisreglur į milli Bretlands og ESB. Bretar ętla sér aš veita ESB-rķkjunum harša samkeppni, en ekki er lķklegt, aš žetta verši įsteytingarsteinn ķ samningavišręšum Ķslands/EFTA viš ESB. 

Žaš gętu skipazt svo vešur ķ lofti eftir Stóržingskosningar ķ Noregi haustiš 2021, aš jaršvegur myndist fyrir žvķ aš leysa EES-samninginn af hólmi meš vķštękum frķverzlunarsamningi į milli EFTA og ESB. Ķ Noregi eru miklar įhyggjur og deilur śt af fullveldisógnandi įhrifum żmissar lagasetningar, sem ESB vill, aš Stóržingiš ķ Ósló innleiši. Senterpartiet męlist nś meš mest fylgi, og ef fram fer sem horfir, veršur mynduš nż rķkisstjórn ķ Noregi nęsta haust um gjörbreytta stjórnarstefnu, žar sem afstašan til ESB veršur endurskošuš.  Ef žetta gerist, veršur ekki meirihluti ķ Stóržinginu fyrir Orkupakka 4, og hann er žį daušur gagnvart EFTA-rķkjunum, ž.e. honum veršur hafnaš ķ Sameiginlegu EES-nefndinni, ef hann į annaš borš veršur lagšur fram žar.

Viš höfum lķka séš harkaleg afskipti fjölžjóšlegs dómstóls, žar sem Ķsland į ašild, af ķslenzkum innanlandsmįlum įn ešlilegrar og fullgildrar įstęšu.  Slķkt veršur žį aš lķta į sem ögrun viš ķslenzkt fullveldi, eins og Jón Steinar Gunnlaugsson, fyrrverandi Hęstaréttardómari, vakti athygli į ķ hugvekju ķ Morgunblašinu 5. desember 2020:

"Meš hjartaš ķ buxunum".

Hśn hófst žannig:

"Nś hefur Mannréttindadómstóll Evrópu (MDE) lokiš dómi į mįliš, sem žar hefur veriš til mešferšar ķ tilefni af skipun dómara ķ Landsrétt.  Sś furšulega nišurstaša hefur oršiš ofan į hjį dómstólnum, aš dómurinn, sem dęmdi hér į landi ķ mįli kęrandans, hafi ekki veriš réttilega skipašur, til aš kröfu 6. gr. mannréttindasįttmįlans teldist fullnęgt.  Žessi nišurstaša er aš mķnum dómi alveg frįleit og felur ekkert annaš ķ sér en afskipti eša inngrip ķ fullveldisrétt Ķslands."

Žaš er mjög mikill fengur aš žessum śrskurši hins lögfróša og reynda manns, žvķ aš nįkvęmlega hiš sama blasir viš žeim, sem hér heldur į fjašurstaf, og mörgum öšrum leikmönnum į sviši lögfręši. Fjašrafokiš, sem dómur nešri deildar MDE ķ sama mįli olli, og sś įkvöršun aš įfrżja honum til efri deildar, var įstęšulaus og pólitķskt röng.  Žaš sżnir dómgreindarleysi viškomandi rįšherra (ŽKRG) og rįšgjafa hennar aš ķmynda sér, aš efri deildin, meš sama ķslenzka dómarann innanboršs og var ķ nešri deildinni viš uppkvašninguna žar, myndi snśa nišurstöšu nešri deildar viš.

Žessi dómstóll hefur ekki lögsögu hér.  Svo er Stjórnarskrįnni fyrir aš žakka.  Viš einfaldlega įkvešum ķ ró og nęši, hvaš viš teljum bitastętt frį žessum dómstóli.  Ķ žessu tiltekna mįli var um žvķlķkan sparšatķning aš ręša, aš furšu sętir, aš dómstóllinn skuli ekki hafa vķsaš kęrumįlinu frį. Hęstiréttur Ķslands hefur kvešiš upp žann dóm ķ mįlinu, sem žarf aš hlķta hérlendis. Žaš er maškur ķ mysunni, og Sigrķšur Andersen, žįverandi dómsmįlarįšherra, hefur kallaš gjörninginn pólitķskt at.  Žetta at heppnašist, žvķ aš žessi įgęti rįšherra var hrakinn śr embętti.  Hafši Katrķn Jakobsdóttir, forsętisrįšherra, lķtinn sóma af žvķ.

 "Žaš er eins og MDE hafi veriš aš leita aš tilbśnum įstęšum til aš finna eitthvaš athugavert viš skipun žessa dómara ķ embętti.  Manni gęti helzt dottiš ķ hug, aš einhver dómaranna viš réttinn hafi žekkt kęranda eša lögmann hans, ef mašur vissi ekki, aš sjónarmiš af žessu tagi koma aušvitaš ekki til greina hjį svona viršulegri stofnun, eins og dómstóllinn er."

Er nema von, aš hugur hęstaréttarlögmannsins leiti į fjarlęg miš ķ leit aš skżringu, en žaš vęri reyndar alveg óskiljanlegt, ef žessi vegferš vęri einhvers konar greiši ķslenzka dómarans viš ęskuvin sinn.  Hvķlķkri spillingu og hrossakaupum hjį MDE ķ Strassborg lżsir žaš ?  Žaš er ótrślegra en sögužrįšur lélegrar skįldsögu ķ jólabókaflóši į Ķslandi.  Žeir vinirnir skįla lķklega og hlęja ótępilega nęst, žegar leyft veršur aš hittast innan 2 m. 

Ķ lok greinar Jóns Steinars kom rśsķnan ķ pylsuendanum:

"Žegar dómstóllinn ytra kemst aš svona nišurstöšu, er hann aš brjóta freklega gegn fullveldi Ķslands.  Žessi erlenda stofnun hefur engan afskiptarétt af efni ķslenzkra lagareglna um skipun dómara, svo lengi sem ķ žeim reglum felst ekki ķ sjįlfum sér beint brot į réttindum sakbornings, t.d. meš žvķ aš lįta verjanda hans eša eiginkonu dęma. 

Svo er eins og hjartaš sigi ofan ķ buxur hjį flestum Ķslendingum, žegar žessi erlendu fyrirmenni hafa sent frį sér valdskotna įkvöršun sķna, sem enga stoš hefur ķ lögskiptum okkar viš žį [ž.e. žau-innsk. BJo]. Ķ staš žess aš velta vöngum yfir žvķ, hvernig bregšast skuli viš ofbeldinu meš undirgefnum rįšstöfunum, ęttu landsmenn aš hvetja forrįšamenn žjóšarinnar til aš mótmęla žessari ašför hįstöfum og gera grein fyrir žvķ, sem augljóst ętti aš vera, aš viš lśtum ekki rķkisvaldi śr höndum žessarar stofnunar į borš viš žaš, sem nś var aš okkur rétt.  Sjįlfstętt og fullvalda rķki lętur ekki bjóša sér slķkt."

Žetta er hverju orši sannara, og Sjįlfstęšisflokkurinn žarf nś aš standa undir nafni og hafa forgöngu um žaš, sem hęstaréttardómarinn fyrrverandi skrifar hér aš ofan.  Dómsmįlarįšherrann er ritari flokksins og henni stendur žaš nęst aš hafa forgöngu um veršugt svar til Strassborgar. Pistill hennar ķ Morgunblašinu 9. desember 2020 drepur žó ķ dróma alla von um žaš.  Er žaš žį svo, aš įlykta verši, aš sś lyddulżsing, sem hęstaréttarlögmašurinn višhefur hér aš ofan (um lķffęri og klęši), eigi m.a. viš um hana ? 

Žaš er hins vegar alveg vķst, aš fyrrverandi dómsmįlarįšherra, Sigrķšur Į. Andersen, hefur ekki misst hjartaš ofan ķ buxurnar viš žessi tķšindi frį Strassborg og mun taka mįlstaš fullveldisins ķ žessu mįli hér eftir sem hingaš til.  Hśn er meš hreinan skjöld ķ žessu mįli, enda varaši hśn bęši žingforsetann og forseta lżšveldisins viš žeirri ašferš žingsins aš greiša atkvęši um alla umsękjendur um dómaraembętti ķ Landsrétti, sem hśn męlti meš, ķ einu lagi, en MDE fetti fingur śt ķ žaš.  

 Grexit vofir yfir

 


Fyrirvarinn viš virkni OP#3 gerir illt verra

Lagalegur fyrirvari utanrķkisrįšherra og išnašarrįšherra, sem fęra į ķ landslög ķ kjölfar innleišingar Orkupakka #3 ķ heild sinni ķ landsrétt Ķslands, er fullkomlega misheppnašur og verša Ķslandingar betur settir įn hans en meš hann.  Klśšur rįšherranna er, aš įn žessa fyrirvara um, aš umsókn um leyfi fyrir sęstreng verši ekki samžykkt įn heimildar Alžingis, mun žingsįlyktunartillaga OP#3 sennilega ekki fį framgang į Alžingi.  Hvernig vķkur žessu erkiklśšri rįšherranna viš ?

Rķkisstjórnin hefur lagt śr vör meš žį tillögu til Alžingis aš innbyrša OP#3 ķ heilu lagi ķ ķslenzkan landsrétt, en lķta svo į, aš valdheimildir til ACER um millilandatengingar ķ reglugerš #713/2009 gildi ekki, į mešan enginn er millilandasęstrengurinn.  Žetta er eins og aš gera rįš fyrir žvķ, aš engin umferšarlög gildi ķ landinu, į mešan engin er umferšin, eša meš öšrum oršum lögfręšingaloftfimleikar.  Óhjįkvęmilega fara umferšarlögin aš virka meš fyrsta vegfarandanum, og hiš sama į viš um ACER-löggjöfina. Hśn veršur virk, žegar fyrsta sęstrengsverkefniš veršur kynnt til sögunnar og ekki sķšar en viš afhendingu leyfisumsóknar til viškomandi yfirvalda.  Žessi skilningur er įréttašur ķ OP#4.

Ķ andvana fęddri tilraun til aš višhalda žeirri ķmyndušu stöšu, aš #713/2009 gildi ekki fyrr en hingaš hefur veriš lagšur sęstrengur, ętlar rķkisstjórnin aš bišja Alžingi, ķ kjölfar innleišingar OP#3, um aš samžykkja lög, sem banna Landsneti aš setja sęstrenginn į framkvęmdaįętlun, og žar meš veršur Orkustofnun aš hafna umsókn.  Viš žaš losnar fjandinn śr grindum.  Vilji Evrópusambandiš beita afli sķnu og lagalegum rétti samkvęmt OP#3 og višbótum viš #713/2009, #714/2009 og #715/2009, innvišareglugeršinni, #347/2013, žį mun ESB hafa afgreišslu sęstrengsumsóknar ķ sķnum höndum, eins og sżnt var fram į ķ sķšasta vefpistli,

https://bjarnijonsson.blog.is/blog/bjarnijonsson/entry/2236783  

Žetta lagalega klśšur mun annars vegar leiša til lögbrots gagnvart EES-samninginum, gr. 7, um nįkvęma innleišingu samžykktra reglugerša ESB ķ Sameiginlegu EES-nefndinni ķ landsrétt, og hins vegar munu rekast į lögin, sem innleiša ACER reglugerš #713/2009 ķ ķslenzkan rétt og bannlög Alžingis viš millilandatengingum.  Hér er sem sagt um lagalegt erkiklśšur aš ręša hjį rķkisstjórninni, sem valda mun EES-samstarfinu skaša, verša Ķslendingum til įlitshnekkis į erlendri grund og sķšast, en ekki sķzt, getur žessi flónska bakaš rķkissjóši tugmilljarša ISK skašabótaskyldu.

Lausnin į žeim vanda, sem upp er kominn, er aš draga hina meingöllušu žingsįlyktunartillögu utanrķkisrįšherra til baka og semja nżja, sem kvešur į um aš endursenda OP#3 til Sameiginlegu EES-nefndarinnar meš ósk um samningavišręšur um tilgreindar undanžįgur fyrir Ķsland, helzt fyrir allan OP#3. Lagalega er žaš öruggasta leišin. Hvernig vķkur téšu klśšri viš ?

EES-rétturinn (Evrópurétturinn) er ęšri landsrétti.  Žaš er tekiš fram ķ EES-samninginum og skrżtiš, aš žaš skyldi ķ upphafi hafa veriš tališ samrżmast stjórnarskrį Ķslands og jafnvel Noregs, žótt fyrirkomulagiš vęri hugsaš til brįšabirgša, a.m.k. aš hįlfu ESB og Noregs.  EES-samningurinn er ęšri stjórnlögum landanna.  Žaš er eiginlega hneyksli. 

Žetta žżšir m.a., aš lögin, sem veita ACER reglugeršum gildi į Ķslandi, eru ęšri lögunum, sem eiga aš taka t.d. reglugerš #713/2009 śr gildi aš ķslenzkum rétti.  Hvernig getur žetta vafizt fyrir lögfręšingum Stjórnarrįšsins og Alžingismönnum ?  Fyrirvaralögin (bann viš sęstreng) eru žar aš auki į öndveršum meiši viš samžykkt Sameiginlegu EES-nefndarinnar frį 5. maķ 2017 um innleišingu OP#3 ķ EES-samninginn.  Mįlatilbśnašur rįšherranna tveggja, sem mest hafa vélaš um OP#3, er fullkomiš fśsk, sem gersamlega glórulaust er fyrir Alžingi aš leggja blessun sķna yfir og valda mun okkur skaša į alžjóšavettvangi.  Alžingi veršur aš taka ķ taumana, žegar samvizku žingmanna er misbošiš, hvaš sem lķšur pólitķskum hrossakaupum, metnašargirni žingmanna eša kjįnalegri flokkshollustu viš heybrękur. 

Tillaga rķkisstjórnarinnar er brot į EES-samninginum, gr. 7, sem efnislega er į žessa leiš: Réttarįkvęši, sem fjallaš er um ķ višhengi viš žennan samning eša taka skal žar inn, skulu vera lagalega bindandi fyrir samningsašilana og skulu vera eša verša ķ viškomandi landsrétti meš eftirfarandi hętti: a) réttarįkvęši samsvarandi ESB-reglugerš skal sem slķk vera hluti af landsrétti; ....  .  Žetta žżšir, aš allar reglugeršir veršur aš taka oršrétt inn ķ lagasafn ašildarlandanna įn undanžįgu.  Fyrirvaralögin eru brot į žessu įkvęši EES-samningsins og žar meš lögbrot.  Sjį menn ekki ķ hendi sér žį grķšarlegu réttaróvissu, sem hér er lagt śr vör meš ? 

Aš sjįlfsögšu sįu höfundar EES-samningsins fyrir varšhundi til aš fylgjast nįkvęmlega meš žessari framkvęmd. Žar er um aš ręša Eftirlitsstofnun EFTA-ESA, sem speglar Framkvęmdastjórnina ESB-megin.  Hśn hefur ķ stuttu mįli žaš verkefni aš sjį svo um, aš fariš sé eftir įkvęšum EES-samningsins.  Žaš fer ekki į milli mįla, aš ESA mun fjalla um žį vafasömu leiš, sem Alžingi nś stefnir į aš fara, verši hśn farin, og žį er óhjįkvęmilegt, aš ESA geri viš žessa fordęmalausu leiš alvarlega athugasemd, žvķ aš verši ekki fettur fingur śt ķ žessa ašferš, er komin samžykkt į sjįlfdęmi EFTA-rķkjanna viš aš plokka rśsķnur śt śr samžykktum Sameiginlegu EES-nefndarinnar til innleišingar aš eigin gešžótta.  Slķkt atferli brżtur allt EES-fyrirkomulagiš nišur og veršur ekki lišiš. 

Engu mįli skiptir ķ žessu sambandi, hvaš EFTA-fulltrśarnir ķ Sameiginlegu EES-nefndinni kunna aš hafa dregizt į aš lżsa yfir aš beišni ķslenzka utanrķkisrįšuneytisins, nś eša sjįlfur orkukommissar Framkvęmdastjórnarinnar.  Ekkert af žvķ hefur nokkurt lagalegt gildi gagnvart ESA og EFTA-dómstólinum, sem eru bundin af sķnum réttarįkvęšum, sem veršur aš framfylgja; annars leysist EES upp ķ réttaróreišu.

Ef Ķsland fer śt af sporinu ķ žessum efnum, getur ESA lagt žetta įgreiningsmįl viš rķkisstjórnina fyrir EFTA-dómstólinn.  Dómur hans er lagalega bindandi fyrir Ķsland.    

 

 

 


Leikrit viš frumskipun Landsréttar

Žaš er vandaverk aš bśa til kerfi fyrir skipun lögfręšinga ķ dómaraembętti, sem tryggi kjörsamsetningu dómarahóps, hvort sem dómararnir eiga aš starfa ķ Hérašsdómi, Landsrétti eša Hęstarétti, og žaš žarf aš vanda mjög val į einstaklingum ķ öll dómaraembętti.  Žar žarf aš vera valinn mašur ķ hverju rśmi. Lķklega er bezt, aš sama fyrirkomulag rķki į valinu fyrir öll 3 dómsstigin. Nśverandi fyrirkomulag žarfnast endurskošunar aš mati dómsmįlarįšherra og margra annarra.   

Sigrķšur Andersen, dómsmįlarįšherra, ritaši fróšlega grein ķ Morgunblašiš sunnudaginn 4. jśnķ 2017, "Hlutverk Alžingis": 

 "Fyrirkomulag viš skipan dómara hefur veriš meš żmsum hętti fram til žessa og mismunandi eftir žvķ, hvort viš į Hęstarétt eša hérašsdómstól. Dómsmįlarįšherra skipaši įšur fyrr hęstaréttardómara eftir umsögn Hęstaréttar, en 3 manna dómnefnd fjallaši um umsękjendur hérašsdóma įšur en rįšherra tók įkvöršun um skipun.  

Įriš 2010 var sett į laggirnar 5 manna dómnefnd, sem hefur sķšan fjallaš um umsękjendur um bęši stöšur hérašsdómara og hęstaréttardómara.  Um leiš var vęgi nefndarinnar aukiš žannig, aš rįšherra hefur veriš bundinn viš nišurstöšu hennar.  Žó er žaš ekki fortakslaust,  žvķ aš sérstaklega er kvešiš į um, aš rįšherra geti vikiš frį mati nefndarinnar, en žį veršur hann aš bera žaš undir Alžingi.  

Ķ greinargerš meš frumvarpi meš žessari breytingu er sérstaklega įréttaš, aš veitingavaldiš sé hjį rįšherra.  Žaš sé enda ešlilegt, aš valdiš liggi hjį stjórnvaldi, sem ber įbyrgš į geršum sķnum gagnvart žinginu [undirstr. BJo].

Meš lögum um Landsrétt var svo kvešiš į um, aš viš skipun dómara ķ fyrsta sinn yrši rįšherra aš bera tillögu sķna upp viš Alžingi, hvort sem rįšherra gerši tillögu um aš skipa dómara alfariš ķ samręmi viš nišurstöšu dómnefndar eša ekki."

Į grundvelli žessa skżtur skökku viš, aš nokkur skuli draga ķ efa vald rįšherra til aš hvika frį tillögu dómnefndar um 15 fyrstu dómendur ķ nżstofnušum Landsrétti,  śr hópi 37 umsękjenda, og žaš vitnar beinlķnis um dómgreindarleysi aš saka rįšherrann um valdnķšslu ķ ljósi žess, aš mikill meirihluti fulltrśa landsmanna į Alžingi stašfestu gjörning rįšherrans.  Löggjafarsamkoman hafši bśiš svo um hnśtana, aš hśn hefši lokaoršiš um žessa frumskipun, vęntanlega til aš geta tekiš ķ taumana, ef henni žętti tillögugerš ótęk.

Į Alžingi žótti mönnum 15 manna hópur dómnefndar einmitt vera  ótękur ķ žessu tilviki, og žį įtti rįšherra ekki annarra kosta völ en aš breyta žessum 15 manna hópi.  Žetta og fleira gerir mįlshöfšun į hendur rįšherra śt af veitingunni alveg śt ķ hött, og hśn er ašeins til vitnis um öfgafull tapsįrindi, sem bera viškomandi lögmanni, lögskżringum hans og persónueinkennum, slęmt vitni.

"Rįšherra varš strax ljóst, eftir višręšur viš forystumenn flokkanna, aš nišurstaša dómnefndar um skipan dómara viš Landsrétt myndi ekki hljóta brautargengi į Alžingi.  Rökstušningur rįšherra hefši žar engu breytt.  Sjįlfum fannst rįšherra nišurstaša nefndarinnar of einstrengingsleg.  

Aš virtum öllum sjónarmišum, sem mįli skipta, gerši rįšherra tillögu til Alžingis um tiltekna 15 einstaklinga śr hópi žeirra 24, sem hann hafši metiš hęfasta.  Virtist mikil og góš sįtt um tillögu rįšherra ķ upphafi.  Žaš breyttist, hvaš stjórnarandstöšuflokkana varšaši."

Žaš mį geta nęrri, aš leikritiš, sem žį fór ķ gang į Alžingi og ķ fjölmišlum, hafi veriš aš undirlagi einhvers tapsįrs, sem ekki ber meiri viršingu fyrir Alžingi, löggjafarsamkomunni, en svo, aš hann telur viš hęfi aš efna til ęsingarkenndrar umręšu um alvarlegt og mikilvęgt mįl.  Ekki bętti śr skįk, aš skżrslu dómnefndar, eša kjarna hennar, var lekiš ķ fjölmišla, sem er algerlega óvišunandi fyrir alla, sem hlut eiga aš mįli.  Veršur sį leki rannsakašur ?

Eftir žessa atburšarįs er óhjįkvęmilegt aš taka skipun dómara til endurskošunar. Žaš er engin įstęša til aš hafa mismunandi fyrirkomulag fyrir dómstigin 3, heldur er kostur viš aš hafa samręmt vinnulag fyrir žau öll.  Sama dómnefndin getur séš um matiš į dómaraefnum fyrir öll dómstigin žrjś, en žaš žarf aš standa öšruvķsi aš vali dómnefndar, og hśn veršur aš fį nįkvęmari forskrift frį Alžingi en nśverandi dómnefnd fékk, svo aš hśn hlaupi ekki śt um vķšan völl.  

Žaš mį hugsa sér, aš Alžingi kjósi 4 nefndarmenn, stjórnarlišar 2 og stjórnarandstaša 2, og sé einn af hvoru kyni ķ hvorum hópi.  Hęstiréttur tilnefni žann 5., sem verši formašur.  

Verkefni dómnefndar verši aš flokka hęfa umsękjendur frį óhęfum og gefa žeim hęfu einkunn eftir hęfni į hverju sviši, t.d. į svišum fręšimennsku, dómstólastarfa, lögmennsku, stjórnsżslu, en sleppa žvķ aš vigta saman žessi hęfnissviš.  Einkunnir séu ķ heilum tölum frį 0-10. Nįkvęmni nśverandi dómnefndar meš ašaleinkunn meš tveimur aukastöfum er alveg śt ķ hött.  Matsnįkvęmnin leyfir ekki slķkt, nema umsękjendur séu lįtnir žreyta próf.  

Žaš į ekki aš vera hlutverk dómnefndar aš vega hin ólķku hęfnissviš saman ķ eina einkunn, enda er óljóst, hvernig dómnefnd Landsréttarumsękjenda įkvaršaši mismunandi vęgi fęrnisvišanna, heldur į žaš aš vera verkefni žess, sem meš veitingarvaldiš fer, dómsmįlarįšherrans.  Hann veršur viš žį vigtun aš vega og meta į hvaša svišum viškomandi dómstóll žarf helzt styrkingar viš ķ hvert sinn, og įkvarša vęgistušlana śt frį žvķ.   Žaš var einmitt žaš, sem Sigrķšur Andersen, dómsmįlarįšherra gerši, žegar hśn vék frį žröngri og hępinni rašašri tillögu dómnefndarinnar meš žvķ aš styrkja hópinn meš žekkingu og reynslu af dómstólastörfum.  Žaš var fullkomlega mįlefnalegt sjónarmiš. 

Haukur Örn Birgisson, hęstaréttarlögmašur, ritaši į Sjónarhóli Morgunblašsins 1. jśnķ 2017 greinina

"Hęfir dómarar".  Žar sagši m.a.:

"Ég hef įšur gagnrżnt žaš į žessum vettvangi, aš val į dómurum sé sett ķ hendurnar į hęfnisnefndum, sem ekki njóta lżšręšislegs umbošs og bera ekki stjórnskipulega įbyrgš į skipununum.  Į mešan rįšherra er ķ lögum fališ aš skipa dómara og bera įbyrgš į slķkum įkvöršunum, pólitķskt og stjórnskipulega, er ešlilegt, aš hann leggi sjįlfstętt mat į žį, sem skipašir eru.  Meš nśverandi fyrirkomulagi viršist valnefnd geta stillt rįšherra upp viš vegg meš žvķ aš veita rįšherra ekkert svigrśm viš skipunina, lķkt og gert var ķ žessu tilviki."

Valnefndin stillti ekki ašeins dómsmįlarįšherra upp viš vegg, heldur hinu hįa Alžingi lķka, meš žvķ aš bśa sér til innri vog į mikilvęgi hvers frammistöšužįttar.  Upp į žessu tók dómnefndin įn nokkurrar forskriftar um žaš, og žaš er vafasamt, aš hśn hafi haft heimild til slķkrar rįšstöfunar.

Haukur Örn skrifar t.d., aš reynsla umsękjenda af stjórnun žinghalda og samningu dóma hafi ekki fengiš neitt vęgi hjį dómnefndinni.  Žaš sżnir, aš störf dómnefndarinnar eru gölluš og aš naušsynlegt er aš njörva verklagsreglu dómnefndar nišur meš lögum eša reglugerš.  Meš gagnrżniveršri einkunnagjöf batt dómnefndin hendur rįšherra og Alžingis, en rįšherra leysti greišlega śr žvķ, enda stóšu engin rök til žess, aš einvöršungu 15 vęru hęfir til embęttanna.  Žaš voru röng skilaboš til umsękjenda og annarra, sem hug hafa į žessum mįlum.

"Sitt sżnist aušvitaš hverjum um listann, og ešlilega eru žeir, sem duttu śt af listanum, óįnęgšir.  Einn ašili, Įstrįšur Haraldsson, lögmašur, einn umsękjendanna, sem duttu śt af lista rįšherra, var snöggur til og hljóp fram meš nokkrum gķfuryršum strax og fréttist af tillögu rįšherra.  Sendi hann opiš bréf į forseta Alžingis, žar sem fullyrt var, aš rįšherra hefši gerzt lögbrjótur meš athęfi sķnu og aš žingheimur mętti ekki leggja blessun sķna viš slķk lögbrot.  Taldi hann žaš t.d. ekki standast lög, aš rįšherra ętlaši sér aš leggja fram 15 einstaklinga ķ einum "pakka", auk žess sem verulega hefši vantaš upp į rökstušning rįšherra fyrir tillögunni.

Hvaš fyrra atrišiš varšar, er augljóst mįl, aš umsękjandinn lagši ekki į sig aš kynna sér tillögu rįšherrans įšur en hann lżsti yfir lögbroti hennar.  Enda viršist žaš aldrei hafa stašiš til hjį rįšherranum aš óska eftir žvķ viš žingmenn, aš žeir samžykktu allar 15 tilnefningarnar ķ einu, heldur įvallt gengiš śt frį žvķ, aš kosiš yrši um hvern og einn umsękjanda. 

Hiš sama mį segja um seinna umkvörtunarefniš.  Rįšherra fylgdi tillögu sinni eftir meš śtskżringum og rökstušningi, sem hann hefur nś lįtiš žingmönnum ķ té.  Svo viršist sem bréf umsękjandans hafi žvķ fališ ķ sér frumhlaup, sett fram ķ žeim tilgangi aš hręša žingmenn ķ įtt aš sérstakri nišurstöšu."

Žaš er einsdęmi hérlendis, aš umsękjandi um dómarastöšu eša ašra opinbera stöšu hlaupi opinberlega svo hrapallega į sig "ķ rįšningarferlinu" sem Įstrįšur Haraldsson ķ žessu mįli.  Žaš er skrżtiš, aš slķkur gallagripur skuli lenda ķ hópi 15 efstu hjį dómnefndinni.  Öll mįlafylgja og gķfuryrši téšs Įstrįšs ķ žessu mįli sżna almenningi svart į hvķtu, aš hann įtti ekkert erindi ķ Landsrétt.  

Žaš er stormur ķ vatnsglasi aš įsaka rįšherra um lögbrot fyrir aš leggja tillögu sķna fram sem heild, en ekki ķ 15 lišum.  Įkvöršun um žetta var tekin af yfirstjórn žingsins, og žingiš samžykkti žetta form, enda alvanalegt žar.  Allir vissu, aš hver žingmašur gat gert žį grein fyrir atkvęši sķnu, aš undanskilja einhverja frį samžykki sķnu. Žingmönnum var ennfremur ķ lófa lagiš aš fara fram į atkvęšagreišslu um hvern og einn, og samkvęmt žingsköpum hefši slķk beišni veriš samžykkt.  Hér var um hreint framkvęmdaatriši aš ręša, sem frįleitt er aš kalla lögbrot.  Žį vęru fjölmargar atkvęšagreišslur į žingi um nokkra liši ķ einu lögbrot. Žetta upphlaup Įstrįšs missti žess vegna algerlega marks og ber einvöršungu vott um mjög óvönduš vinnubrögš, sem allir dómarar ķ landinu verša aš vera hįtt hafnir yfir.   

 

 

 

 

 

 

 


Alvarlegar įsakanir

Mjög óžęgilegt mįl fyrir žjóšina hefur undanfarin misseri grafiš um sig varšandi 3. stoš rķkisvaldsins, dómsvaldiš, en žaš eru įsakanir hęstaréttarlögmanns og fyrrverandi dómara viš Hęstarétt, Jóns Steinars Gunnlaugssonar, JSG, ķ garš fyrrverandi mešdómara sinna, sem eftir öllum sólarmerkjum aš dęma hafa veriš vanhęfir til aš dęma um lögbrot fyrrverandi bankamanna og viršast hafa beitt sér meš ósęmilegum hętti gegn honum ķ ašdraganda skipunar hans ķ stöšu hęstaréttardómara. 

Jón Steinar hefur birt nokkrar greinar ķ Morgunblašinu og skrifaš bękur um efniviš, sem er žess ešlis, aš ekki er hęgt aš lįta liggja ķ žagnargildi, nema enn meira tjón hljótist af.  Ef Alžingi og Innanrķkisrįšherra ętla į nżju įri, 2017, aš stinga höfšinu ķ sandinn, žegar jafnalvarlegar įsakanir eru hafšar uppi af fyrrverandi innanbśšarmanni ķ Hęstarétti ķ garš nokkurra dómara ęšsta dómstigs landsins, einkum žess įhrifamesta og langvarandi forseta réttarins, žį bregšast hinar stošir rķkisvaldsins lķka skyldum sķnum.  Er žį fokiš ķ flest skjól, og ekki veršur žį önnur įlyktun dregin en alvarleg meinsemd (rotnun) hafi nįš aš grafa um sig į ęšstu stöšum.  Žaš er óhjįkvęmilegt aš stinga į slķku kżli, žótt sįrsaukafullt verši,  og fjarlęgja gröftinn. 

Grein JSG ķ Morgunblašinu 2. janśar 2017:

"Hvaš lįta Ķslendingar bjóša sér ?",

hefst žannig:

"Frįfarandi forseti Hęstaréttar og samdómarar hans hafa brotiš gegn lagaskyldum sķnum og misfariš meš vald sitt.  Žį žarf aš kalla til įbyrgšar."

Fram kemur ķ greininni, aš stašfest leyfi rétt bęrs ašila til handa hęstaréttardómara aš eiga įkvešin hlutabréf og fjalla samtķmis um mįlefni sakborninga ķ sama eša tengdum félögum (banka), hafi ekki veriš lagt fram. Sķšan segir:

"Hęstiréttur komst aš žeirri nišurstöšu, aš vķsa skyldi ętlušum sökum hinna įkęršu ķ žessum mįlum frį dómi ķ stórum stķl.  Allir sįu, aš hér voru į feršinni śrlausnir, sem engu vatni héldu.  Er gerš grein fyrir žessu į bls. 378-384 ķ bók minni, "Ķ krafti sannfęringar", sem śt kom į įrinu 2014."

Sķšan er drepiš į mįlaferli gegn bankamönnum fyrir verknaši, er tališ var, aš veikt hefšu bankana ķ Hruninu og e.t.v. įtt žįtt ķ žvķ:

"Sumir dómaranna höfšu veriš žįtttakendur ķ fjįrmįlaumsvifum į vettvangi bankanna fyrir hruniš, mismiklum žó.  Žar viršist frįfarandi forseti réttarins hafa veriš sżnu stórtękari en ašrir.  Žeir uršu svo fyrir umtalsveršu fjįrtjóni af völdum žess.  Um žetta vissi enginn. 

Žetta aftraši žeim ekki frį aš taka sęti ķ žessum mįlum og fella žunga dóma yfir hinum įkęršu.  Žaš hefur vakiš athygli, aš ķ mörgum žessara mįla hafa hinir įkęršu veriš sakfelldir fyrir umbošssvik įn žess, aš fyrir hafi legiš įsetningur žeirra til aušgunar į kostnaš viškomandi banka og įn žess aš sérstök hętta hafi einu sinni veriš į slķku."

Ķ augum leikmanns eru dómarar viš Hęstarétt hér sakašir um aš hafa lįtiš sķn višskiptatengsl viš fjįrmįlastofnun hafa veruleg įhrif į śrskurš sinn ķ mikilsveršum dómsmįlum.  Eins og allt er ķ pottinn bśiš, gefur augaleiš, aš ekki veršur undan žvķ vikizt aš fį botn ķ mįliš og leiša žaš til lykta, svo aš žeir axli sķn skinn, sem brotiš hafa af sér, en hinir verši sżknir saka. 

Sķšan skżrir JSG frį illvķgri ašför dómara viš Hęstarétt aš sér ķ žremur lišum til aš hręša hann frį aš sękja um embętti hęstaréttardómara 2004 meš hótunum um misbeitingu meirihluta dómaranna į umsagnarrétti sķnum um umsękjendur.  Žetta er gjörsamlega sišlaust athęfi dómaranna, ef satt er, og rżrir svo mjög traust til žeirra, aš Alžingi og Innanrķkisrįšherra er meš engu móti stętt į öšru en aš hleypa opinberri rannsókn af stokkunum til aš komast til botns ķ mįlinu. 

Nś skal ekki fella dóm hér, enda engin efni til žess, en ef samsęri į vinnustaš gegn umsękjanda um starf į sama vinnustaš kęmist upp og sannašist, vęri žaš hvarvetna tališ ólķšandi óžokkabragš, žar sem vegiš vęri freklega aš borgaralegum réttindum einstaklings og aš oršstķr hans, og einnig vinnur einelti af žessu tagi augljóslega gegn hagsmunum vinnustašarins og vinnuveitandans, sem kappkostar aš rįša starfsmann meš eftirsótta hęfileika, getu og žekkingu, en alls ekki žann, sem lķklegastur er til aš falla bezt ķ klķkukramiš į vinnustašnum og lįta bezt aš stjórn klķkustjórans į hverjum tķma, ef slķkur er į viškomandi vinnustaš.  Ef rökstuddur grunur kemur upp um, aš eitthvaš žessu lķkt višgangist ķ Hęstarétti Ķslands, eins og nś hefur komiš į daginn, eru viškomandi stjórnvöld, Alžingi og Innanrķkisrįšherra, aš lżsa yfir blessun sinni į slķku ófremdarįstandi meš ašgeršarleysi. Slķkt hlżtur žį aš lokum aš hafa stjórnmįlalegar afleišingar.

"Dómarar viš Hęstarétt hafa ekki hikaš viš aš brjóta gegn lagaskyldum sķnum og misfara meš vald sitt til aš koma fram nišurstöšum, sem žeim hafa fundizt ęskilegar, hvaš sem réttum lagareglum lķšur.  Žeir hafa žį aš lķkindum treyst žvķ, aš žeir gętu fariš fram ķ skjóli leyndar um atriši, sem skipt hafa meginmįli fyrir dómsżslu žeirra." 

Nś stendur svo į, aš žetta er lķklega haršasta og alvarlegasta gagnrżni, sem komiš hefur fram į störf hęstaréttardómara frį stofnun Hęstaréttar Ķslands.  Vęri žį ekki viš hęfi, aš yfirvöldin rękju af sér slyšruoršiš og gripu til réttmętra ašgerša til aš komast til botns ķ mįlinu og bęta oršstķr Hęstaréttar ķ brįš og lengd ?

Lokahluti greinar JSG ber einmitt yfirskriftina:

"Glatašur oršstķr":

"Žaš er naušsynlegur žįttur ķ ašgeršum til aš endurvekja traust žjóšarinnar til Hęstaréttar Ķslands, aš dómarar viš réttinn verši, žar sem žaš į viš, lįtnir bera įbyrgš į afar įmęlisveršu hįttalagi sķnu į undanförnum įrum."rosabaugur251px1

 

 


Skrķlręši eša stjórnskipulegt lżšręši

Mótmęli į Austurvelli , feb-2010Pķratar, vinstri gręnir o.fl. hafa dögum saman lagt leiš sķna nišur į Austurvöll ķ aprķlmįnuši 2016 og efnt žar til skrķlslįta ķ anda stjórnleysingja (anarkista) og kommśnista, en bįšir žessir hópar fyrirlķta žingręšiš og hafa ķ sögulegu samhengi notaš hvert tękifęri til aš kasta skķt ķ tannhjól žess.  

Žaš er fullkomlega löglegt aš safnast saman til frišsamlegra mótmęla, en žegar žau eru oršin hįvašasöm, t.d. ķ grennd viš hįtķšahöld į Austurvelli aš morgni 17. jśnķ, eins og mjög hvimleitt dęmi er um, eša valda stórfelldum sóšaskapi eša jafnvel eignaskemmdum, žį gegnir allt öšru mįli.  Steininn tekur žó śr, žegar skrķlslęti eiga sér staš viš Alžingishśsiš į starfstķma žess, og er beinlķnis ętlaš aš trufla starfsfriš žingsins.  Slķkt er forkastanlegt, enda stjórnarskrįrbrot, sem į alls ekki lķšast.  Lögreglan ver aš sönnu žinghśsiš gegn innrįs, en žegar hįvaši upphefst žar, eša skrķll tekur aš fleygja matvęlum eša öšru ķ įtt aš žinghśsinu, žį hefur stjórnlagabrot veriš framiš, sem śtheimtir virkar lögregluašgeršir.  Kröfur fólks, sem rżfur frišhelgi Alžingis og raskar friši žess og frelsi, eru aš engu hafandi, enda eru slķk skrķlslęti brot į 36. greinar Stjórnarskrįrinnar. Slķkir afbrotamenn eru ómerkingar og ber aš sęta hęfilegri refsingu eftir lögreglurannsókn og dómsuppkvašningu. 

Vantrauststillaga stjórnarandstöšunnar į fyrsta starfsdegi rķkisstjórnar Siguršar Inga Jóhannssonar, dżralęknis, var felld meš 38 atkvęšum gegn 25, og žar meš getur rķkisstjórnin starfaš śt kjörtķmabiliš eša svo lengi, sem hśn hefur meirihlutafylgi į Alžingi.  Stjórnarandstašan lagši samt fram ašra tillögu um kosningar strax, ž.e. innan 45 daga, og var hśn einnig kolfelld, en meš 37 gegn 26.  Ķ gešshręringu mikilla atburša og ólįta gįfu žingmenn stjórnarinnar įdrįtt um styttingu kjörtķmabilsins um eitt žing, en žaš er óžingręšislegur gjörningur į mešan rķkisstjórnin hefur traustan žingmeirihluta. Ber aš lķta svo į, aš rįšherrarnir telji sig ekki hafa traustan žingmeirihluta į sķšasta žingi kjörtķmabilsins.  Žaš vęri mišur, žvķ aš rķkisstjórnin žarf allt kjörtķmabiliš til aš treysta ķ sessi žęr ašgeršir, sem flokkarnir voru kosnir til og sem žeir einsettu sér aš vinna aš allt kjörtķmabiliš. Mį žar nefna haftalosunina, umbętur į skattakerfinu, sölu rķkiseigna, endurreisn heilbrigšiskerfisins, aukna fjölbreytni ķ menntakerfiš og aš aušvelda fólki aš eignast sķna fyrstu ķbśš. Offors stjórnarandstöšunnar eru ólżšręšislegir tilburšir til aš draga śr įrangri žessa stjórnarsamstarfs meš žvķ aš fęrri mįl verši til lykta leidd į kjörtķmabilinu en efni stóšu til.

Žaš hefši ennfremur veriš ķ hęsta mįta óžingręšislegt aš ganga nś ķ vor til kosninga įšur en öll kurl eru komin til grafar ķ hinu mikla hitamįli, sem skók rķkisstjórn Sigmundar Davķšs Gunnlaugssonar, įšur en nż framboš fį tękifęri til aš kynna sig almennilega, ofan ķ forsetakosningarnar og žrįtt fyrir, aš bįšir stjórnarflokkar kjósi helzt aš halda samstarfinu įfram til aš leiša mikilvęg mįl til lykta. Stjórnarandstašan er afar seinheppin ķ sķnum mįlatilbśnaši, sem bendir til svipašrar hrakfallasögu į nęsta kjörtķmabili og hinu sķšasta (2009-2013), ef sömu flokkar nį aš tęla pķrata til fylgilags viš sig eftir kosningar.  Nś er reyndar alveg eftir aš sjį, hvernig pķrötum mun ganga ķ sķnum frambošsraunum ķ öllum kjördęmum landsins.  Nį žeir aš halda hópinn, eša springur pśšurtunnan undir sjóręningjunum.  Žreyta er komin ķ samstarfiš innan žingflokksins og óvķst, aš mešferš vinnusįlfręšingsins dugi, žegar streita kosningabarįttunnar fer aš segja til sķn.  Fari Birgitta žį aš naga eins og rotta, en samkvęmt Helga Hrafni ręgir hśn fólk "žónokkuš oft og mikiš", žį mun sjóręningjafleyiš springa ķ loft upp įšur en žaš kemst ķ höfn.  Kannski dugir andstęšingunum žį aš hitta į réttan staš ķ einu skoti, eins og Bismarck tókst gegn Hood vestur af Ķslandi 1941. 

Lögfręšingurinn, Skśli Magnśsson, gerši breytilega lengd kjörtķmabils aš umręšuefni 9. aprķl 2016 ķ Morgunblašsgrein sinni:

"Stjórnskipulegt lżšręši og krafan um kosningar":

"Į allra sķšustu dögum hafa żmsir tekiš svo til orša, aš rķkisstjórnin sé "rśin trausti" og ķ samfélaginu sé uppi "hįvęr krafa" um, aš gengiš verši til kosninga tafarlaust.  Er žį yfirleitt vķsaš til mótmęla almennings, einkum į Austurvelli, og męlinga ķ skošanakönnunum.  Ekki fer į milli mįla, aš žeir, sem hafa žennan mįlflutning ķ frammi, telja sig fulltrśa lżšręšislegra sjónarmiša."

Žaš er ekki ķ anda gildandi Stjórnarskrįar aš taka įkvöršun um Alžingiskosningar į grundvelli hįvęrra mótmęla, žar sem fullyrt er śt ķ loftiš, aš stjórnin sé "rśin trausti", eša į grundvelli skošanakannana, sem allar hafa sķna annmarka, og eru alls ekki ķgildi leynilegra kosninga. 

Rķkisstjórn, sem nżtur stušnings meirihluta Alžingismanna, ber samkvęmt Stjórnarskrį aš starfa śt kjörtķmabiliš.  Meirihluti žingsins getur hins vegar įkvešiš aš dagsetja kosningar įšur en kjörtķmabilinu į aš ljśka, en žį ašeins, af žvķ aš hann treystir sér ekki til aš styšja rķkisstjórnina lengur.  Annars gętu rķkisstjórnarflokkar freistaš žess aš framlengja umboš sitt, žegar žeir telja byrlega blįsa fyrir sig į mešal kjósenda.  Slķkt er ekki sanngjarnt gagnvart stjórnarandstöšu og ekki ķ anda nśverandi Stjórnarskrįar.  Athugum, hvaš téšur Skśli skrifaši um žetta:

"Af umfjöllun Ólafs (Dr Ólafs Jóhannessonar, fyrrverandi forsętisrįšherra - innsk. BJo) er hins vegar ljóst, aš sś lżšręšishugmynd, sem hér er vķsaš til, gerir ekki rįš fyrir žvķ, aš "almannaviljinn", eins og hann er męldur eša talinn af sumum vera į hverjum tķma, rįši feršinni ķ hverju og einu mįli. Žegar litiš er yfir ķslenzku stjórnarskrįna, uppruna hennar og meginreglur, er žannig ljóst, aš hśn byggist į žeirri hugmynd, aš vernd grundvallarréttinda, svo og skżrar og fyrirsjįanlegar leikreglur ķ anda réttarrķkisins, séu bęši forsenda lżšręšislegrar įkvaršanatöku og setji žeim mörk.  Meš öšrum oršum er ķslenzk stjórnskipun reist į hugmynd um stjórnskipulegt lżšręši, sem lķta mį į sem andstęšu óhefts meirihlutaręšis, skrķlręšis og lżšhyggju (poppślisma)."

Žetta er merkileg lögfręšileg nišurstaša, sem viršist vera rökrétt tślkun Stjórnarskrįarinnar. Til aš hnykkja į žessu žyrfti aš bęta viš einu įkvęši ķ ķslenzku Stjórnarskrįna, sem er t.d. ķ žeirri norsku, ž.e. aš kjörtķmabiliš séu 4 įr og hvorki žinginu né rķkisstjórn sé heimilt aš breyta žvķ.  Žaš mętti hafa varnagla um, aš forseti lżšveldisins hafi žessa heimild, sem hann megi beita til styttingar eša lengingar kjörtķmabils um eitt įr vegna óvišrįšanlegra ytri afla eša vegna stjórnarkeppu.  Aš žingmenn geti meš pólitķskum refshętti og loddaraskap, af žęginda- eša hagkvęmnisįstęšum, stytt kjörtķmabiliš, eru ekki góšir stjórnarhęttir.  Žaš er hętt viš, aš margur žingmašurinn eigi eftir aš sjį eftir žvķ aš hafa hvatt til žessa óheillarįšs.

Skśli Magnśsson klykkir śt meš eftirfarandi, sem einnig geta oršiš lokaoršin hér:

"Hver geta žį veriš rökin fyrir kröfunni um, aš bošaš sé til kosninga įšur en stjórnarskrįin gerir rįš fyrir žvķ, aš svo sé gert ?  Frį sjónarhóli stjórnarskrįrinnar og stjórnskipulegs lżšręšis eru slķk rök vandfundin." Unnur Brį Konrįšsdóttir


Hryšjuverkaógnin varšar alla

 

Föstudagskvöldiš 13. nóvember 2015 veršur lengi ķ minnum haft, žvķ aš žį létu jihadistar (islamistar ķ heilögu strķši gegn "trśleysingjunum") til skarar skrķša ķ Parķs og myrtu žar og sęršu tęplega 500 manns.

Žann 19. nóvember 2015 tilkynnti forsętisrįšherra Frakka opinberlega, aš hętta vęri į hryšjuverkaįrįs į almenning ķ Frakklandi, žar sem eiturefnum eša sżklahernaši yrši beitt.  Er žessi ašvörun vafalaust gefin aš gefnu tilefni, žar sem leynižjónusta Frakklands eša annarra landa hefur komizt į snošir um óhugnanlega fyrirętlun jihadista um örkuml og/eša kvalafullan daušdaga enn fleiri en žeir skutu į eša sprengdu ķ loft upp föstudagskvöldiš hręšilega ķ Parķs.

Lega Ķslands hjįlpar til viš aš draga śr lķkum į hryšjuverkum hér, en śtilokar žau ekki.  Eftir žvķ sem gerzt er vitaš, skortir allmikiš į, aš ķslenzka lögreglan hafi sambęrilegar forvirkar rannsóknarheimildir į viš lögreglu hinna Noršurlandanna.  Žaš er full įstęša til aš samręma žessar heimildir, og fyrr veršur ķ raun ekki samstarfsvettvangur Noršurlandanna fullnżttur į žessu sviši.  Ekki skal draga śr gildi mats lögreglu į žörf hennar į nżjum vopnum, en upplżsingaöflun og geta til aš uppręta glępahópa įšur en žeir lįta til skarar skrķša er jafnvel enn mikilvęgari.  Til žess getur reyndar žurft öflugan vopnabśnaš. Nż heimsmynd blasir viš, og žį dugar ekki aš stinga hausnum ķ sandinn.   

Žrįtt fyrir, aš lögreglan hafi ķ raun bjargaš ķslenzka lżšveldinu ķ įrslok 2008 og įrsbyrjun 2009, žegar óšur skrķll bar eld aš Alžingishśsinu og réšst til atlögu viš Stjórnarrįšiš, og kannski žess vegna, veitti vinstri stjórnin lögreglunni žung högg meš žvķ aš draga śr fjįrveitingum til hennar į sķnum tķma, og nemur žessi kjįnalegi sparnašur allt aš miakr 10 į veršlagi 2015, uppsafnašur.  Žaš er žess vegna lįgmark aš auka fjįrveitingar 2016 um miakr 0,5 m.v. 2015.  Innanrķkisrįšuneytiš vinnur aš langtķmaįętlun um löggęzluna, og vęntanlega veršur aukiš ķ įr frį įri. 

Į sama tķma og įhrif Frakka innan Evrópu hafa dvķnaš undanfarin įr, hafa žeir beitt sér hernašarlega meira į erlendum vettvangi en nokkur önnur Evrópužjóš, og ašgeršir žeirra hafa ķ mörgum tilvikum beinzt gegn Mśhamešstrśarmönnum.  Fleiri Mśhamešstrśarmenn bśa ķ Frakklandi en ķ nokkru öšru landi Evrópu, og į žaš sér sögulegar skżringar frį nżlendutķmanum. Ķ verstu fįtęktarhverfum franskra borga og bęja eru Mśhamešstrśarmenn fjölmennir, og žeir hafa ekki ašlagazt franska žjóšfélaginu. Sama mį segja um Belgķu og önnur lönd. Žessi staša mįla er gróšrarstķa jihad, heilags strķšs, gegn Frakklandi, og žess vegna eru įrįsir og fjöldamorš islamistanna ķ Parķs engin tilviljun. 

Jihadistarnir fyrirlķta lifnašarhętti Vesturlanda og rįšast žess vegna gjarna į tįknmyndir žeirra, s.s. fólk į veitingastöšum, börum, tónleikum og ķžróttaleikvöngum og jafnvel ķ kirkjum.  Žannig voru skotmörkin ķ Parķs greinilega ekki valin af handahófi. 

Frakklandsforseti lżsti ķ kjölfariš yfir strķši viš hin islömsku glępasamtök ISIS, kalķfadęmi Ķraks og Sżrlands.  Frakkar hófu sķšan loftįrįsir į ISIS ķ Sżrlandi, en žetta er eins vonlaus barįttuašferš Frakkanna og hugsazt getur.  Til aš uppręta hernašargetu kalķfadęmisins žarf landhernaš og til aš uppręta öfgafulla hópa ķ Frakklandi og annars stašar, sem hlżša kalli kalķfadęmisins, žarf öflugt eftirlit meš öllum, sem fariš hafa žangaš og snśiš til baka eša alizt hafa upp ķ gróšrarstķu öfgafullra trśarskošana, žar sem moskurnar vissulega eru ķ brennidepli.  

Frakkar eiga ekki sjö dagana sęla um žessar mundir.  Žeim, eins og öllum öšrum viš slķkar ašstęšur, er hollt aš lķta ķ eigin barm. Frelsi, jafnrétti og bręšralag er e.t.v. ekki öllum ętlaš, frekar en fyrri daginn.   

Frakkar hafa glutraš nišur forystuhlutverki sķnu ķ Evrópu vegna bįgs efnahags og skorts į sveigjanleika ķ samskiptum viš ašra. Žeim gengur illa ķ alžjóšlegri samkeppni, enda eru žeir almennt ekki hallir undir aušvaldskerfiš.  Žeir vilja fremur reiša sig į opinber inngrip ķ markašinn, og almennt horfa žeir mjög til mišstżringarvaldsins ķ Parķs, sem Napóleón Bonaparte frį Korsķku byggši upp af natni fyrir meira en 200 įrum.  

Frakkland er heldur ekki óskastašur flóttamanna.  Dęmi um žetta var, žegar Frakkar įkvįšu ķ September 2015 į hįpunkti flóttamannastraumsins til Žżzkalands, aš setja į sviš atburš, sem sżna įtti evrópska samstöšu.  Franskir embęttismenn héldu til Munchen ķ Bęjaralandi ķ žremur rśtum meš tślka af frönsku į arabķsku og gjallarhorn.  Hugmyndin var aš fylla rśturnar af flóttamönnum og flytja žį vestur yfir Rķn til aš létta žrżstingi af Žjóšverjum.  Frakkarnir įformušu aš sękja um 1000 hęlisleitendur, en tókst ašeins aš telja örfį hundruš į aš fara meš sér til Frakklands.  Flóttamennirnir höfšu lķtinn įhuga į aš verša ašnjótandi franskrar samstöšu, en kusu fremur aš bśa ķ Žżzkalandi.  Rśturnar héldu til baka yfir Rķn hįlftómar, žrįtt fyrir margfalt meira flóttamannaįlag į Žżzkaland en Frakkland.  Žetta er slįandi dęmi og sżnir muninn į ķmynd Žjóšverja og Frakka ķ huga flóttamannanna. Žessi munur mętti verša Frökkum nokkurt įhyggjuefni. 

Žaš hefur gerzt hvaš eftir annaš ķ mismunandi mįlaflokkum, t.d. grķska myntdramanu og evrukreppunni ķ heild sinni, aš Frakkar sprikla, en aš lokum fer ESB žį leiš, sem Žjóšverjar, undir leišsögn kanzlarans, Angelu Merkel, hafa stikaš. Hiš merkilega er, aš Evrópumenn viršast oftast nokkuš įnęgšir meš žetta fyrirkomulag. Til žess liggja bęši efnahagslegar og sįlręnar įstęšur.   

Of mikiš vęri aš segja, aš nś, 70 įrum eftir lok sķšari heimsstyrjaldarinnar, stęšu allir og sętu, eins og Žjóšverjar vilja, en žaš mį til sanns vegar fęra, aš engum mikilvęgum mįlefnum Evrópu er rįšiš įn žess aš taka tillit til vilja Žjóšverja. 

Nś gerast Žjóšverjar sjįlfir hins vegar tregari ķ taumi viš Angelu Merkel meš hverri vikunni, sem lķšur, vegna flóttamannavandans, en frumkvęši hennar aš opna Žżzkaland fyrir sżrlenzkum flóttamönnum žykir ekki lengur merki um ķgrundaša įkvaršanatöku og ętlar aš reynast kanzlaranum žungur pólitķskur baggi og žżzkum skattborgurum žungar klyfjar.  Enginn veit, hvort jihadistarnir ķ Žżzkalandi og annars stašar ķ Evrópu fį meš žessu grķšarlega flęši Mśhamešstrśarmanna til Evrópu meira fóšur fyrir sitt heilaga strķš gegn gestgjöfunum, en margir óttast žaš. Žessi ótti er lķklegur til aš framkallast ķ stjórnmįlasveiflu til hęgri viš rķkjandi miš-hęgri flokka, eins og CDU/CSU ķ Žżzkalandi og flokk Sarkozys ķ Frakklandi. Vęringar munu vaxa ķ Evrópu fyrir vikiš. Landamęralaus Evrópa gengur aušvitaš engan veginn upp, og Ķslendingum ber aš vera ķ stakk bśnir til aš loka landamęrum sķnum žrįtt fyrir aukakostnaš, sem žó getur reynzt hverfandi mišaš viš afleišingar lįgmarks landamęraeftirlits.    

    

 


Skjaldborg um spilaborg

Viš fall jįrntjaldsins 1989 misstu vinstri menn vķša fótanna.  Įstęšan er sś, aš allar śtgįfur jafnašarstefnunnar eiga rót sķna aš rekja til sameignarstefnunnar, sem bošuš var af hagfręšinginum og stjórnmįlafręšinginum, Karli Heinrich Marx o.fl. į 19. öld og raungerš ķ blóšugri byltingu Trotzkys og Lenķns ķ Rśsslandi 1917 aš undirlagi žżzku leynižjónustunnar til aš losna viš Rśssa śr Evrópustyrjöldinni 1914-1918. Rśssar fęršu sig sķšan upp į skaptiš meš sigri į Žjóšverjum ķ Heimsstyrjöldinni 1939-1945, fęršu landamęri til vesturs og stofnušu alžżšulżšveldi undir alręši öreiganna ķ löndum Miš- og Austur-Evrópu. 

Alžżša Austur-Žżzkalands, DDR - Žżzka alžżšulżšveldisins, mótmęlti skošanakśgun, hömlum į athafnafrelsi og feršafrelsi og fjįrhagslegri eymd meš frišsamlegum hętti, žar til landamęraveršir DDR opnušu landamęrahliš rķkisins og fólkiš streymdi yfir, gangandi, hjólandi og į Trabant.  Žar meš féll Berlķnarmśrinn fyrir samtakamętti fólksins, sem fengiš hafši sig fullsatt į botnlausri forręšishyggju, snušri og kśgun hvers konar, og hvert alžżšulżšveldiš į fętur öšru sömuleišis, eins og spilaborg. 

Alžżšulżšveldin reyndust einnig vera fjįrhagslega gjaldžrota undir kómmśnisma eša sameignarstefnu, og allt žetta leiddi til, aš sameignarstefnan varš hugmyndafręšilega og sišferšilega gjaldžrota, og jafnašarstefnan missti žar meš kjölfestu sķna, žó aš sófakommar megi ekki heyra į slķkt minnzt.  

Nś voru góš rįš dżr fyrir vinstri menn. Į Ķslandi komu tveir mįlaflokkar ķ staš trśarinnar į félagshyggjuna, sem rekin hafši veriš ķ Austur-Evrópu og vķšar. Žeir voru af ólķkum meiši, svo aš höfša mętti til ólķkra hópa.  

Ķ fyrsta lagi var mótuš argvķtug andstaša viš afnotarétt einkafyrirtękja af aušlindum landsins. Mest hefur veriš barizt gegn nśverandi įbyrgšarskiptingu ķ sjįvarśtvegi, aš rķkiš stjórni aušlindanżtingunni žar į grundvelli vķsindalegrar rįšgjafar og aš afnotarétturinn (ein tegund eignarréttar) į aušlindinni sé dreifšur į fjölmörg fyrirtęki, sem eiga ķ innbyršis samkeppni um fjįrfesta, starfsfólk og višskiptavini. Vinstri menn berjast hins vegar fyrir einokun į sviši sjįvarśtvegs, sem aš lokum mun leiša til taprekstrar og bęjarśtgerša aftur, meš žjóšnżtingu hinna fjölmörgu aflahlutdeilda, og endurśthlutun žeirra eftir stjórnmįlalegum leišum, ž.e. af stjórnmįlamönnum beint eša af rķkisstofnun ķ umboši pólitķkusa.  Hvernig dettur nokkrum heilvita manni ķ hug, aš śtgeršir, sem komnar verša upp į nįš og miskunn stjórnmįlamanna, muni verša žjóšhagslega aršsamari en nśverandi fyrirkomulag, sem įriš 2013 skilaši rķkinu ķ beinar tekjur 26 mia kr og lķklega hęrri upphęš ķ beina skatta af starfsmönnum śtgerša, sem keppa viš erlendar śtgeršir, sem sama įriš fengu 890 mia kr frį ESB ķ rekstrarstyrki? 

Hitt svišiš innan aušlindanżtingar, sem vinstri menn berjast gegn, er orkuöflun fyrir orkukręfan stórišnaš ķ erlendri eigu.  Um žetta ritar prófessor Jónas Elķasson ķ Morgunblašiš žann 9. febrśar 2015 ķ tķmabęrri grein meš fyrirsögninni,

"Er Rammaįętlun aš setja vatnsafl Ķslands ķ glatkistuna ?":

"Hin pólitķska nįttśruvernd er žó lķklega įhrifarķkust. Vinstri gręnir berjast gegn vatnsaflinu, žaš rķmar viš fortķšina hér į Ķslandi, įlišnašurinn lifir į vatnsaflinu, og žar sjį vinstri menn helztu tengingu Ķslands viš alheimskapķtalismann. Žį mengaši įlišnašurinn talsvert ķ upphafi sķns ferils, en žaš var um nęstsķšustu aldamót.  Nśna, meira en 100 įrum sķšar, hefur žetta komizt ķ lag aš mestu, og įlišnašur mengar mjög lķtiš ķ dag."

Žarna lżsir prófessorinn ķ hnotskurn um hvaš stjórnmįlabarįtta vinstri sósķalista į Ķslandi hefur hverfzt eftir aš "rošinn ķ austri" varš grįmyglulegri en grįmosinn.  Barįttan gegn erlendum fjįrfestingum nęr reyndar enn lengra aftur eša a.m.k. aftur til 1965, er Landsvirkjun var stofnuš til aš virkja fyrir stórišju.

Hver hefur veriš birtingarmynd barįttunnar į seinni įrum ?  Athugum, hvaš prófessor Jónas hefur um žaš aš skrifa: 

"Ķ verkefnisstjórn Rammaįętlunar eru żmsir faghópar, sį nśmer eitt hefur žaš hlutverk aš meta verndargildi virkjunarkosta.  Skemmst er frį žvķ aš segja, aš hópurinn finnur verndargildi ķ hverjum einasta virkjunarkosti, nokkuš óhįš žvķ, hvernig landiš er.  Į eftir koma svo ašgeršarsinnar, sem lįta eins og sį blettur, sem virkja į hverju sinni, sé sś veršmętasta nįttśruperla, sem landiš į.  Žessi saga er bśin aš endurtaka sig ķ Blöndu og viš Kįrahnjśka og stendur nś yfir varšandi Nešri-Žjórsį.  Žį er grįtbroslegur farsi ķ gangi meš Hagavatnsvirkjun, sem lżst er nżlega ķ Morgunblašinu".

Hegšun "nįttśruverndarmanna" er meš öšrum oršum oršin algerlega fyrirsjįanleg įróšurssķbylja, sem ekkert mark er į takandi, af žvķ aš hśn er berlega ekki reist į faglegum grunni, heldur er tilfinningalegs ešlis.  Ekki er ętlunin aš gera lķtiš śr tilfinningum til nįttśrunnar né annars, en breyta žarf lögum um Rammaįętlun, ef plįss į aš vera fyrir žęr žar.  Rammaįętlun er žess vegna misnotuš.

Įfram skal vitna ķ hinn skarpskędda prófessor:

"Spyrja mį, hvort virkjunarandśšin sé ekki réttlętanleg vegna žess, hve vatnsvirkjanir valda miklum nįttśruspjöllum, en žaš er af og frį. Ķsland į nś sjö vatnsvirkjanir, sem kallašar eru stórvirkjanir, žó aš ķ reynd séu žęr smįar ķ snišum į erlendan męlikvarša. Ķ raun hafa engar af žessum virkjunum valdiš alvarlegum nįttśruspjöllum, frišunarsinnar hafa engin dęmi um slķkt til aš fęra fram ķ sķnum mįlflutningi.  Allt, sem žeir geta tķnt til, er vatnsrof ķ bökkum hér og žar og breytt fiskgengd, en slķkt er alltaf aš gerast hvort eš er.  Ašalumkvörtun frišunarsinna, sś, aš vatnsbotn lónanna sé svo veršmętt land, aš alls ekki megi fęra žaš ķ kaf, heldur engan veginn.  Žvert į móti, Ķsland er fįtękt af stöšuvötnum, og žau bęta mynd nįttśrunnar fremur en hitt."

 Frekari rökstušningur fyrir žeirri skošun, aš andstaša viš og andróšur frišunarsinna viš vatnsaflsvirkjunum sé tilhęfulaus, er žarflaus.  Į žessum vķgvelli hljóta žess vegna umbreyttir sameignarsinnar ķ gręningja aš tapa. 

Hitt svišiš, sem jafnašarmenn geršu aš sķnu, žegar fótunum var kippt undan žeim meš falli kommśnismans ķ Berlķn 1989, var ašild Ķslands aš Evrópusambandinu, ESB.  Žarna er um įžekka žrįhyggju aš ręša, žrįtt fyrir glatašan og tapašan mįlstaš, og gagnvart vatnsaflsvirkjunum.  Žaš hefur einfaldlega ekki veriš sżnt fram į, aš atvinnuvegir landsins, hvaš žį ķbśarnir almennt, muni standa betur aš vķgi ķ samkeppninni og lķfsbarįttunni inni ķ 500 milljón manna hnignandi rķkjasambandi en utan. 

Samt neyttu jafnašarmenn og sameignarsinnar aflsmunar į Alžingi 16. jślķ 2009, gegn miklum mótmęlum žįverandi stjórnarandstöšu og óskum um žjóšaratkvęšagreišslu, og heimilušu rķkisstjórn Jóhönnu Siguršardóttur aš senda umsókn til Brüssel. Žar voru firn mikil į ferš, žvķ aš formašur annars stjórnarflokksins hafši hafši daginn fyrir kosningar fariš meš svardaga um viš nafn flokksrįšsins, aš hvorki vildi hann né gęti samžykkt umsókn um ašild aš ESB.

Nś er žar til aš taka, aš Neyšarlög rķkisstjórnar Geirs Haarde og skjaldborgin um ķslenzka innistęšueigendur föllnu bankanna og stofnsetning nżrra banka į rśstum žeirra gömlu höfšu fariš mjög fyrir brjóstiš į kommissörum ķ Berlaymont, sem purkunarlaust drógu taum lįnadrottna bankanna, eins og allra banka ķ ESB, en rķkisstjórnir voru af ESB žvingašar til aš bjarga bönkum į kostnaš skattborgaranna, ef žęr létu bilbug į sér finna.  Rķkisstjórn jafnašarmanna ķ Lundśnum virtist samt ekki žurfa hvatningu til aš bjarga öllum tępum bönkum į Englandi, nema žeim ķslenzku. Žeim var miskunnarlaust fórnaš.   

Ķ Brüssel, Frankfurt, Lundśnum, Parķs og vķšar óttušust menn mjög įhlaup į bankana ķ Hruninu, og ķslenzka leišin var engan vegin fallin til aš auka traust į bönkunum annars stašar.  Af žessum įstęšum voru Ķslendingar litnir hornauga vķša įriš 2009, ž.m.t. ķ Brüssel, og ķslenzka rķkisstjórnin lagši sig af žessum įstęšum ķ framkróka viš frišžęgingu, og fórst ķ žeim efnum ekki fyrir, heldur gekk mjög langt ķ aš gera fjįrmagnseigendum til hęfis. Er lķtill vafi į žvķ, aš vinstri stjórnin vildi ekki ljśka bankaendurreisninni ķ anda Neyšarlaganna, žvķ aš žį hefšu fjįrmagnseigendur, kröfuhafarnir, tališ sig hlunnfarna, žó aš žeir gętu ekki sótt rétt sinn.  Žeir gįtu hins vegar stundaš "lobbżisma"-reynt aš hafa įhrif, t.d. hjį ESB og AGS. Margir telja, aš fjįrmagnseigendur hafi haft hér erindi sem erfiši, og til marks um žaš eru skrif leišarahöfundar Morgunblašsins ķ ritstjórnargreininni, "Alvarlegar įsakanir", žann 26. janśar 2015:

"Žaš er óskiljanlegt, aš žaš hafi oršiš forgangsmįl hjį rķkisstjórn landsins aš koma sér ķ mjśkinn hjį kröfuhöfum į kostnaš ķslenzkra skattborgara og fyrirtękja."

Žetta er ķ samręmi viš žaš, sem fram kemur ķ žessum pistli hér aš ofan, en žar er śtskżrt, hvernig į undirlęgjuhętti stjórnvalda stóš 2009-2012 gagnvart erlendum fjįrmagnseigendum, kröfuhöfum föllnu bankanna. Allt snerist um aš fegra įsżnd Ķslands ķ augum peningafursta til žess aš ganga ķ augun į kommissörum ķ Berlaymont. Var žį einskis lįtiš ófreistaš og jafnvel fórnaš stórkostlegum hagsmunum ķslenzka rķkisins į altari Brüssel-dżrkunarinnar. Vegsummerkin eru skżr ķ bankaendurreisninni, žegar hręgömmunum var fęrt eignarhald į tveimur bönkum, algerlega aš žarflausu, og engin višunandi skżring į žeim gjörningi hefur veriš gefin.  Hér er komiš "mótķf fyrir glępnum".

 Varfęriš mat į lķkum į innheimtu frį skuldunautum bankanna hafši leitt til žess, aš rķkiš tók innlendar eignir gömlu bankanna eignarnįmi og óhįš mat hafši leitt til bóta, sem nam um 50 % af nafnverši eignanna.  Žetta var alveg nęgur heimanmundur frį rķkinu til nżju bankanna, og meira en vķša ķ sambęrilegum tilvikum, enda hefur hvergi komiš fram, aš brįš naušsyn hafi boriš til aš styrkja eiginfjįrstöšu nżju bankanna umfram žessa forgjöf, žvķ aš allir höfušatvinnuvegir landsins gengu į sęmilegum afköstum žrįtt fyrir hrun bréfaborgarinnar, og žess vegna uršu innheimtur reyndar betri en reiknaš hafši veriš meš į varfęrinn hįtt.  Engar bankarekstrarlegar įstęšur knśšu į um hlutafjįraukningu bankanna įriš 2009, enda var žį spurn eftir nżjum lįnveitingum ķ lįgmarki.

Ķ fróšlegri Morgunblašsgrein Jóhannesar Karls Sveinssonar, lögmanns, og Žorsteins Žorsteinssonar, rekstrarhagfręšings, er vikiš aš innkomu kröfuhafanna ķ bankana tvo įn śtskżringa eša upplżsinga um andvirši eignarinnar:

"Žvķ var valin sś leiš aš semja um endurgjald, sem mišaši viš įkvešiš grunnmat yfirfęršra eigna og fremur svartsżnar efnahagshorfur.  Aš auki var samiš um skilyrtar višbótargreišslur, ef veršmęti eigna reyndist sķšar verša meira en grunnmatiš. 

Žį var samiš um, aš Kaupžing og Glitnir gętu yfirtekiš meirihluta hlutafjįr ķ žeim nżju bönkum, sem śt śr žeim voru klofnir og aš hlutafjįrframlag kęmi frį LBI (gamla Landsbankanum) inn ķ Landsbankann." 

Viš téš grunnmat auk skilyrtra višbótargreišslna mįttu kröfuhafarnir allvel una mišaš viš mišgildi matsveršs Deloitte.  Žaš var fullkomiš stķlbrot, sem helgašist af annarlegum hvötum, eins og fram hefur komiš, en ekki af višskiptalegri naušsyn, aš gera ašila, hverra hagsmuna slitastjórnir įttu aš gęta, aš meirihlutaeigendum nżju bankanna, tveggja af žremur, enda voru starfsmenn žeirra žegar settir į afkastahvetjandi launakerfi viš innheimtu af skuldunautum, sem margir įttu um sįrt aš binda.  Žį hefur ķslenzka rķkiš žegar oršiš af hundrušum milljarša ķ aršgreišslum og glötušum eignum vegna žessa einstęša gjörnings.  Hér voru skattborgarar žessa lands hlunnfarnir meš "eindęma ófyrirleitnum" hętti, og til aš bķta hausinn af skömminni var žingheimur sķšan blekktur til aš blessa žennan hneykslanlega gjörning į mikilli hrašferš ķ mįlahręrigrauti rétt fyrir jólahlé 2009.  Hér héldu handhafar framkvęmda- og löggjafarvalds žannig į mįlum, aš full žörf er į aš rannsaka, hvort ķ gjörningunum felist stjórnarskrįarbrot.  Žessi einkavęšing tveggja banka er sś sóšalegasta, sem sézt hefur.  Rķkisendurskošun rannsakaši žį, sem fram fór į föllnu bönkunum į sinni tķš, en fann ekkert bitastętt.  Er ekki įstęša til rannsóknar hennar į žessari og rannsókn Umbošsmanns Alžingis į framkomu fyrri rķkisstjórnar gagnvart žįverandi Alžingi ķ žessu mįli ?  

Ķ Reykjavķkurbréfi Morgunblašsins, dags. 13.02.2015, er fjallaš um žennan mįlaflokk, og žar koma svipuš sjónarmiš fram og hér hafa veriš reifuš:

Ķ Evrópu var hikaš.  Žżzkaland réši žvķ.  Spįnn og nokkur minni rķki evrunnar voru neydd til aš fęra skuldir einkabankakerfisins viš fjįrmįlastofnanir stórrķkja ESB yfir į skattgreišendur sķna.

Ķsland var ekki komiš undir hramm ESB, en samt var reynt aš žvinga žaš meš hótunum ķ sama far.  En į žvķ augnabliki höfšu ekki barsmķšar og grjótkast enn fleytt vinstri stjórn til valda, og hśn hafši žvķ ekki nįš aš setja sįlufélaga sķna yfir Sešlabanka Ķslands.  Žess vegna stóšst stefnan um, aš aldrei mętti lįta ķslenzkan almenning taka yfir skuldir óreišumanna. 

Ef sś staša, sem kom upp 9 mįnušum sķšar, hefši veriš raunin ķ október 2008, er vafalaust, aš Ķsland vęri nś ķ sömu stöšu og Grikkland. 

Žessir ašilar, komnir ķ illa fengna valdastólana, reyndu žó sitt, žótt seinir vęru, til aš vinda ofan af lįnsemi Ķslands ķ ólįninu meš žvķ aš troša Icesave-samningum kröfugeršarķkja ofan ķ kokiš į Ķslendingum."

Hér aš ofan heldur mašur į penna, sem gerst mį vita, žvķ aš hann stóš ķ hringišu atburšanna og įtti sinn drjśga žįtt ķ žvķ, aš į örlagažrungnum tķma var stašiš gegn óbilgjörnum kröfum Brüssel, London og den Haag um aš hneppa ķslenzku žjóšina ķ miklu verri skuldafjötra m.v. landsframleišslu en Grikkir hafa veriš aš krebera undan ķ 7 įr, og jafnvel verri en Weimarlżšveldiš žżzka mįtti sęta aš tiltölu ķ Versölum 1919. 

Fyrir aš vera fjįrmagnseigendum svo óžęgur ljįr ķ žśfu sem aš ofan getur, galt hann meš embęttismissi og ofsóknum, žegar menn lķtilla sanda og lķtilla sęva höfšu meš ofbeldi hrifsaš til sķn völdin viš Austurvöll og sķšan unniš Alžingiskosningar meš lygum og undirferli.  Allt var falt til aš komast inn undir verndarvęng kommissara og bśrókrata ķ Berlaymont. Žetta mį ekki liggja ķ žagnargildi, žó aš vinstri öflin geri allt, sem ķ žeirra valdi stendur, til aš žagga žetta brįšum 6 įra gamla mįl nišur eša aš drepa žvķ į dreif meš žvķ aš draga athyglina aš öšru og meš sinni innantómu samanburšarfręši viš ašrar einkavęšingar.  Žar var stjórnskipanin žó ekki fótum trošin meš žvķ aš leita heimildar fyrir gjörninginum į Alžingi eftir aš allt var um garš gengiš.  "Eindęma ófyrirleitni" kvaš Hęstiréttur upp śr um af öšru tilefni. 

       

   

   

    

 

   

    


Undarlegt hįttarlag hunds um nótt

Embętti Umbošsmanns Alžingis hefir hin seinni įrin ekki žótt żkja afkastasamt.  Žó brį śt af žessu nś ķ kringum verzlunarmannahelgina.  Žį į einni viku skrifaši Umbi 2 bréf til Innanrķkisrįšherra, og hefur annaš eins lķfsmark ekki sézt lengi hjį embęttinu. 

Tilefni fyrra bréfsins viršist hafa veriš, aš Umbi hafi komiš auga į rętin skrif um Innanrķkisrįšherra ķ sorpriti nokkru og fundizt žį sér renna blóšiš til skyldunnar aš kanna kringumstęšur rannsóknar Rķkissaksóknara į samantekt śr Innanrķkisrįšuneytinu um mįlefni hęlisleitanda.  Žetta skjal fjallaši um nokkrar stašreyndir varšandi hęlisleitanda og var ekki mešhöndlaš sem trśnašarmįl ķ rįšuneytinu meš réttu eša röngu, og er žessi samantekt śr sögunni. 

Skjališ, sem öllu fjaršrafokinu olli, var hins vegar gildishlašin fölsun į téšri samantekt.  Žar sem hér var um rętiš skjalafals aš ręša, įtti alls ekki aš hefja rannsókn, eins og falsaša skjališ kęmi śr rįšuneytinu, heldur įtti aš rannsaka skjalafalsiš, ef talin var žörf į aš rannsaka eitthvaš. 

  Ķ svarbréfi Innanrķkisrįšherra kom fram, aš rįšherra og rįšuneytiš hefšu lagt sig ķ lķma viš aš greiša fyrir rannsókn lögreglunnar, žó aš hśn gengi svo langt aš leggja hald į gögn śr tölvu rįšherrans og starfsmanna hans.  Lögreglustjórinn ķ Reykjavķk, sem annašist rannsóknina fyrir Rķkissaksóknara, hefur stašfest bréf rįšherrans ķ öllu, sem mįli skiptir.  Žar meš mundi afskiptum Umba hafa lokiš, ef allt hefši veriš meš felldu.  

Lögreglurannsókninni er lokiš fyrir allnokkru, en Rķkissaksóknari heykist į aš birta nišurstöšurnar, ž.e. hvort hśn lįti žar viš sitja eša įkęri einhvern.  Skal spį žvķ hér, aš ekkert bitastętt hafi komiš fram ķ žessari rannsókn, enda fór hśn fram į fölskum forsendum.  Sęttir Rķkissaksóknari sig ekki viš oršinn hlut ?   

Sem įšur segir skyldi mašur nś halda, aš bréfaskriftum Umba til Innanrķkisrįšherra um meint afskipti hennar af rannsókninni vęri lokiš.  Óekkķ.  Umbi skrifaši strax annaš bréf, og varšaši žaš ašeins aš litlu leyti efni mįls, eins og fram kemur hér aš nešan ķ tilvitnun ķ fyrrverandi Hęstaréttardómara. 

Seinna bréf Umba var endemis sparšatķningur, og hefur annar eins ekki sézt sķšan skżrsla Rannsóknarnefndar Alžingis birtist, žar sem rannsakendur hlupu śt um vķšan völl og hengdu sig ķ alls konar aukatriši, eins og formleg fundarboš og fundargeršir, ķ staš žess aš varpa ljósi į raunverulegar orsakir žess, aš Ķsland varš svo fljótt og illa śti ķ hinni alžjóšlegu bankakreppu, sem enn er ekki séš fyrir endann į vķša ķ Evrópu. 

Um seinna bréfiš skrifar Jón Steinar Gunnlaugsson, fyrrverandi Hęstaréttardómari, ķ Morgunblašiš 8. įgśst 2014 undir fyrirsögninni:"Embęttismašur fer offari".

"Žar eru bornar fram frekari spurningar, sem augljóslega hafa ekki minnstu žżšingu fyrir upphaflegt erindi umbošsmannsins.  Mešal žeirra mį finna kröfu um, aš hann fįi aš vita um "hvaša mįlefni/višfangsefni voru til umfjöllunar į žessum fundum".  Einnig vill hann vita, hver hafi bošaš lögreglustjórann til fundanna, óskar eftir gögnum um žau mįlefni, sem žar hafi veriš fjallaš um og krefst jafnvel enn frekari upplżsinga, sem ekki hafa nokkra žżšingu fyrir žaš mįlefni, sem į aš hafa veriš tilefni afskiptanna ķ upphafi."   

Įlyktun Jóns Steinars af fram komnum gögnum ķ žessu ómerkilega mįli, sem aldrei hafši burši til aš verša aš mįli į hendur rįšuneytinu, er, aš Umbi stefni aš žvķ aš koma höggi į rįšherrann og aš svör og skżringar rįšherrans skipti Umbann engu mįli.  Er hugsanlegt, aš tómleika lekamįlsins sjįlfs eigi aš bęta upp meš illgirnislegum įsökunum į hendur rįšherranum sjįlfum varšandi rannsókn mįlsins ?  Hér mį žį taka svo til orša, aš heldur er nś moldin tekin aš rjśka ķ logninu.

Žaš er ljóst, aš Umbi gętir ekki mešalhófs ķ žessu mįli og er žvķ kęranlegur fyrir brot į Stjórnsżslulögum.  Hann gętir heldur ekki jafnręšis og reglubundinnar stjórnsżslu. Jón Steinar oršar žetta žannig:

"Meš ómįlefnalegri žįtttöku sinni ķ tilefnislausri ašför aš rįšherranum grefur umbošsmašur Alžingis undan embęttinu, sem honum hefur veriš trśaš fyrir."

Žaš er ekki nokkurt samręmi ķ vinnubrögšum Umba.  Hann stjórnast af gešžótta og snżst eins og vindhani.  Jón Steinar skrifar:

"Žetta mun hann gera, žó aš fyrir liggi upplżsingar um, aš hann hafi ekki tališ nokkra įstęšu til aš taka upp "aš eigin frumkvęši" athugun mįls vegna afskipta fyrri rįšherra dómsmįla af rannsókn sakamįla; afskipta, sem klįrlega samrżmdust ekki lögum."  

Fyrir nokkru skrifaši Heišar Gušjónsson, hagfręšingur og fjįrfestir, grein ķ Morgunblašiš, žar sem hann upplżsti um, aš félag hans, Śrsus ehf, hefši kvartaš undan stjórnsżslu Sešlabankans til umbošsmanns Alžingis.  Ķ kvörtuninni komu fram mjög alvarlegar įsakanir ķ garš Sešlabankans og bankastjóra hans, Mįs Gušmundssonar.

Tępum 4 įrum eftir kvörtunarbréf Heišars Gušjónssonar til Umba hefur Umbi enn ekki komizt aš nišurstöšu og gefiš śt įlitsgerš.  Ķ 12. grein reglu nr 82/1988 stendur:

"Įvallt, er umbošsmašur lętur frį sér fara tilkynningu um mįl, skal hann greina, hvaš stjórnvald žaš, sem hlut į aš mįli, hefur fęrt fram sér til varnar."

Umbinn, sem vill lįta lķta śt fyrir, aš hann sé sišavandur, og gerir mikiš vešur śt af sišareglum, sem rįšherrar eigi aš setja sér og fara eftir, hefur žarna žverbrotiš mikilvęga sišareglu embęttis sķns, sem honum ber aš fara eftir ķ višskiptum sķnum viš rįšherra og önnur stjórnvöld.  Žetta heitir, aš embętti fari offari gegn einstaklingum og er mjög alvarlegur fingurbrjótur aš hįlfu žessa embęttis, sem hlżtur aš hafa eftirmįla. 

Nś er spurningin: hvers vegna eru Rķkissaksóknari og Umbošsmašur Alžingis ķ krossferš gegn Innanrķkisrįšherra ?  Almenningur ķ landinu į rétt į aš fį aš vita žaš.  Žaš hlżtur aš liggja fiskur undir steini.  Tengist žetta einhverju öšru mįli, eša er žetta lśaleg ašför stjórnmįlalegs ešlis ? 

Eitt er alveg vķst: hvorki Rķkissaksóknari né Umbošsmašur Alžingis eiga aš fį aš rįša žvķ, hver gegnir stöšu Innanrķkisrįšherra, eša hver gerir žaš ekki.   

 

 

 

    

 

 

 

 

 

 

 

Skjaldarmerki lżšveldisinshannabirnakristjansd


"Bréf til Ögmundar og Brynjars"

Ögmundi Jónassyni, fyrrverandi rįšherra Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, VG, ķ vinstri stjórninni 2009-2013, hefur borizt bréf.  Žaš fékk hann sem formašur Stjórnskipunar- og eftirlitsnefndar Alžingis.  Sama bréf var stķlaš į Brynjar Nķelsson, lögfręšing og žingmann sjįlfstęšismanna ķ Reykjavķk, sem situr ķ sömu nefnd og er formašur undirnefndar téšrar žingnefndar. 

Höfundur bréfsins er hinn vķgreifi Vķglundur Žorsteinsson, sem einnig er lögfręšingur, og žekktur śr athafnalķfinu.  Bréfiš var birt ķ Morgunblašinu 2. jślķ 2014, og er fyrirsögn žessa pistils fengin aš lįni frį Morgunblašsgreininni. 

Žaš er reyfarakenndur bragur į bréfinu og ljóst, aš  söguleg uppljóstrun um myrkraverk rķkisstjórnar Jóhönnu Siguršardóttur er ķ farvatninu, enda nefnir Vķglundur "nżjan lķtinn sķmamann" til sögunnar. 

Formlega fjallar bréfiš um "stofnśrskurš FME (Fjįrmįlaeftirlitsins, innsk. höf.) um stofnefnahag nżju rķkisbankanna frį október 2008", en efnislega er um stórpólitķskt mįl aš ręša, žar sem flett er ofan af vinnubrögšum rįšherra ķ rķkisstjórn Jóhönnu Siguršardóttur, sem taka śt yfir allan žjófabįlk og hljóta aš sęta sakamįlarannsókn.  Landsdómur hefur veriš kvaddur saman aš minna tilefni, og var žaš einmitt gert aš frumkvęši ašalsögupersónu žessa furšulega sorgarleiks.   Žaš er einbošiš, aš Alžingi fįi öll gögn tengd žessu mįli til umfjöllunar.  Žaš er t.d. naušsynlegt aš upplżsa, hvers vegna žįverandi fjįrmįlarįšherra, Steingrķmur J. Sigfśsson, sį sér žann kost vęnstan aš stofna til "stżrinefndar", hverrar hlutverk viršist ašallega hafa veriš aš finna leišir til aš ganga į svig viš Neyšarlögin og til žess aš ganga aš żmsum kröfum kröfuhafa bankanna.  Mį ekki kalla slķka sök landrįš, ef sönn reynist ?

Vķglundur dregur eftirfarandi įlyktun eftir aš hafa kynnt sér gögnin:

"Žegar žessir śrskuršir eru virtir og horft til žeirrar vinnu, sem fyrrverandi fjįrmįlarįšherra, Steingrķmur J. Sigfśsson, setti af staš um samninga viš erlendu kröfuhafana, svo og žeir samningar, sem hann gerši viš žį ķ framhaldi af vinnu hinnar sérstöku stżrinefndar og žaš, sem ķ kjölfariš fylgdi ķ öllum žremur bönkunum - ašgerširnar viš aš breyta nišurstöšum žessara stofnśrskurša til įbata fyrir erlendu kröfuhafana - fer ekki į milli mįla, aš upp vakna sterkar og rökstuddar grunsemdir um, aš sś vinna hafi veriš eitt stórfellt samręmt atferli fjįrsvika og misneytingar."

Į grundvelli gagna, sem Vķglundi hafa borizt eftir duldum leišum, getur hann ekki orša bundizt, heldur sendir tveimur Alžingismönnum įskorun um aš setja af staš rannsókn į mįli, žar sem aš forgöngu fyrrverandi fjįrmįla- og efnahagsrįšherra, fyrrverandi formanns Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, Steingrķms Jóhanns Sigfśssonar, viršist hafa veriš unniš gegn hagsmunum ķslenzku žjóšarinnar į bak viš tjöldin. 

Rannsaka žarf, hvaš vakaš hefur fyrir vinstri stjórninni meš slķkri žjónkun viš erlent bankaaušvald.  Žaš viršist fullt tilefni til sakamįlarannsóknar, og žar sem spjótin ķ žessu tilviki beinast ašallega aš ašalhvatamanni aš kvašningu Landsdóms til starfa į dögum vinstri stjórnar Jóhönnu Siguršardóttur, kemur til greina aš lįta kauša smakka į žeim mešulum, sem hann bruggaši öšrum sjįlfur. 

Upplżsingar Vķglundar um fjįrflutning til kröfuhafanna aš frumkvęši rįšherra ķ rķkisstjórninni 2009-2013 snśast ekki um neinar smįupphęšir:

"Umfang žessarar vinnu/svika/misneytingar er oršiš slķkt, aš hśn hefur fęrt hinum erlendu kröfuhöfum allt aš 400 milljarša kr ķ įbata umfram Neyšarlögin og śrskurši FME.  Sżnist mér ķ ljósi žessara nżju upplżsinga, aš skoša verši allt žetta mįl hjį Stjórnskipunar- og eftirlitsnefndinni.  Ef skošun leišir til žeirrar nišurstöšu, aš rétt sé aš kęra allt žetta atferli, er ešlilegast ķ ljósi umfangs hinna meintu brota og žess, hversu margir žolendurnir eru, aš nefndin hafi aš žvķ frumkvęši."

Ekki veršur öšru trśaš, en Brynjar og félagar hans ķ Sjįlfstęšisflokki į Alžingi geri aš žvķ gangskör aš afla téšra gagna og hafa aš žvķ nokkurt frumkvęši aš leiša sannleikann ķ ljós.  Hvort Ögmundur verši gagnlegur viš žį vinnu, skal lįta ósagt aš svo stöddu.  Nęgir aš vitna til orštaksins: "lengi skal manninn reyna", en hann kann aš eiga óhęgt um vik innan VG, gangi hann nś veg sannleikans.  Hér skal gizka į, aš žrķeykiš Jóhanna, Steingrķmur og Össur hafi samiš umburšarbréf til téšrar stżrinefndar um aš žóknast kröfuhöfum ķ hvķvetna ķ žeirri von, aš slķkt mętti greiša fyrir umsókninni um ašild aš Evrópusambandinu, og kęmi žaš upp śr dśrnum, er žaš enn ein stašfestingin į, hversu mikil óžurftarför sś vegferš öll hefur veriš frį upphafi til enda. 

RŚV hefur ekki eytt miklu pśšri į žetta mįl, og er žó alls enginn sparšatķningur hér į ferš į borš viš żmislegt žaš, sem landsmönnum er endalaust velt upp śr į vettvangi žessa rķkisfjölmišils.  Fréttastofa RŚV hefur hingaš til reynt aš žegja žetta eldfima mįl ķ hel, og ber žaš rannsóknarblašamennskunni į žeim bę ófagurt vitni. 

Žaš minnir į annaš mįl, sem hlotiš hefur miklu minni umfjöllun RŚV en efni standa til, en žaš er stóra launadeilumįl Sešlabankastjóra.  Žar vélušu fyrrverandi formašur bankarįšs Sešlabankans og Sešlabankastjóri um žaš aš lįta bankann borga mįlskostnaš bankans og bankastjórans, žó aš ķ mįlatilbśnaši bankans fyrir Hérašsdómi og Hęstarétti hafi veriš krafizt greišslu mįlskostnašar aš hįlfu sóknarašilans. 

Bęši eru žau skötuhjśin talin vera verulega tengd Samfylkingunni, og bęši sżna žau af sér alvarlegt dómgreindarleysi ķ starfi og beinlķnis brot ķ starfi, aš žvķ er viršist.  Bankarįš Sešlabankans er fjölskipaš stjórnvald, žar sem formašurinn mį ekki hlaupa meš reikninga bankastjórans til gjaldkera bankans og óska eftir greišslu.  Žessi lögfręšingur og Samfylkingarkona traškaši žarna heldur betur ķ salatbešinu og braut reglur bankans.  Heilög elķtan lętur sér ekki allt fyrir brjósti brenna.  

Hvers vegna hefur fréttastofa RŚV ekki gert sér neitt far um aš rannsaka žetta mįl, nś žegar sį, sem taldi sig hlunnfarinn, vill endilega fį aš halda įfram, žó aš viš blasi eftir 5 įra feril, aš naušsynlegt er aš skipta um ęšsta stjórnanda Sešlabankans.  Nśverandi Sešlabankastjóri er trausti rśinn į Ķslandi, hvaš sem žau segja ķ Basel. 

Kapķtuli śt af fyrir sig er svo "rannsókn" Rķkisendurskošunar į ferlinu, sem leiddi til žess, aš reikningurinn, sem Sešlabankastjóri fékk sendan meš pósti heim til sķn, var greiddur ķ algeru heimildarleysi af Sešlabankanum.  Innra eftirlit bankans setti kķkinn fyrir blinda augaš og Rķkisendurskošandi var vanhęfur ķ mįlinu vegna venzla viš Innri endurskošandann.  Eftirlitsišnašurinn sżnir hvaš eftir annaš tannleysi sitt og óhęfni.  "Something is rotten in the State of Danemark", var einu sinni skrifaš, en hér eru rotnu eplin į hverju strįi.   Mestu mistakasmišir Ķslands enn į 21. öldAlžingishśsiš 04-10-2010

  

 

 

 

  

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband