Dulin skżring į lįgu raforkuverši frį ķslenzkum virkjunum

Auk opinberra gjalda mį skipta orkureikningi landsmanna ķ žrennt: orkuverš frį virkjun, flutningsgjald frį virkjun til dreifiveitu og dreifingargjald dreifiveitu til notanda.  Tveir sķšari liširnir eru tiltölulega hįir į Ķslandi m.v. önnur lönd, en fyrsti lišurinn af žremur er lįgur, mjög lįgur nś um stundir m.v. önnur lönd.

Margir halda, aš skżringarinnar į hinu sķšast nefnda sé aš leita ķ veršinu į žvķ, sem knżr virkjanir landsmanna, ž.e. ķ vatnsaflinu og jaršgufunni. Žeir, sem lįta sér žessar skżringar lynda, komast aldrei til botns ķ mįlinu, og žaš er hętt viš, aš samtökin Landvernd, sem gert hafa tillögu um virkjanastopp og ķ stašinn aš draga śr žeirri orku, sem seld er samkvęmt langtķmasamningum til stórišju, hafi ekki skiliš til fulls, hvers vegna landsmenn njóta lįgs raforkuveršs.  Ķ stuttu mįli er žaš vegna nżtingar į aušfengnum endurnżjanlegum orkulindum og vegna tiltölulega jafns įlags į kerfiš innan sólarhrings, viku og įrs.  Žaš er jafnara įlag hér en annars stašar žekkist og naušsynlegt aš višhalda žvķ meš almannahag ķ huga.   

Žaš er hverjum manni skiljanlegt, aš til aš borga upp vél, sem ašeins framleišir meš hįlfum hįmarksafköstum yfir įriš, žarf aš selja vöruna frį vélinni į hęrra verši en vęri hśn keyrš į 95 % af hįmarksafköstum.  Žaš er meira įlag į raforkukerfiš į köldum vetrardegi en į hlżjum sumardegi, en sį munur er t.d. miklu meiri ķ Noregi en į Ķslandi, af žvķ aš norskt hśsnęši er yfirleitt hitaš upp meš rafmagni, en ķslenzkt hśsnęši ķ flestum tilvikum meš jaršhitaveitu eša varmadęlum. Žaš, sem žó munar langmest um til jöfnunar heildarįlags, er verksmišjuįlag, žar sem unniš er allan sólarhringinn allan įrsins hring ķ verksmišjunum og leitzt viš aš višhalda framleišsluafköstunum.  Žessi stöšugleikaorka til verksmišjanna nemur nś um 3/4 af heild. 

    Steinar Ingimar Halldórsson, verkfręšingur, varpaši sögulegu ljósi į žessa skżringu lįgs orkuveršs, sem vafizt hefur fyrir żmsum, einkum žeim, sem fjargvišrast yfir lįgu raforkuverši til žessara verksmišja, ķ Morgunblašsgrein 12.11.2022.  Žaš er hęgt aš sżna fram į, aš verksmišjurafmagniš stendur fyllilega undir sinni kostnašarhlutdeild raforkugeirans og skapar skilyršin, sem gera raforkugeiranum kleift aš bjóša heimilum og almennum fyrirtękjum rafmagn į miklu betri kjörum en ella. Žaš mį orša žetta žannig, ķ stéttastrķšsanda, aš verksmišjurnar greiši nišur raforkuverš til heimilanna, en afturhaldiš ķ landinu hefur alla tķš snśiš žessari stašreynd algerlega į haus. Fyrirsögn téšrar greinar var: 

"Lįgt raforkuverš ekki sjįlfgefiš".

Hśn hófst žannig:

"Hér į Fróni prķsum viš okkur sęl aš vera ótengd evrópska raforkukerfinu, enda oršin vön ódżru rafmagni.  Hverju megum viš žakka lįgt raforkuverš, og getum viš tekiš žvķ sem gefnu ķ framtķšinni ?"

Tękniframfarir, bętt stjórnun og žekking geta unniš upp į móti óhagstęšari virkjunarkostum frį nįttśrunnar hendi, svo aš stofnkostnašur MUSD/MW, fari ašeins hęgt hękkandi ķ rauntölum (aš teknu tilliti til veršbólgu ķ US).  Af įrlegum kostnaši vegna vatnsaflsvirkjunar er  hlutdeild stofnkostnašar yfirgnęfandi eša um 96 %, og rekstrarkostnašur er um 4 % af įrlegum heildarkostnaši. 

Žótt orkuvinnslukostnašur jaršgufuvirkjana og vatnsaflsvirkjana sé um žessar mundir svipašur, eru innbyršis kostnašarhlutföll ólķk.  Įrleg hlutdeild stofnkostnašar jaršgufuvirkjana er um 68 % og rekstrarkostnašar 32 %, enda žarf aš kljįst viš tęringu og nišurdrįtt ķ gufuforšabśrinu, svo aš 2 višhaldsžęttir séu nefndir.   

Žaš er engum blöšum um žaš aš fletta, aš innleišing vindorkužyrpinga hérlendis mun valda raforkuveršshękkun til almennings.  Bśast mį viš, aš vinnslukostnašur sé allt aš 50 % hęrri en ķ nżjum  hefšbundnum ķslenzkum virkjunum, og gętu įrleg kostnašarhlutföll stofnkostnašar og rekstrar veriš um 93 % og 7 %. Ef hér veršur innleitt uppbošskerfi raforku aš hętti ESB, žótt Ursula von der Leyen hafi lżst žaš óbrśklegt, munu vindmyllužyrpingar verša rįšandi um verš į raforkumarkašinum, žvķ aš hęsta samžykkta verš gildir.  Žetta sķšast nefnda taldi von der Leyen óbošlegt neytendum ķ skortįstandi į markaši, og hiš sama į viš į Ķslandi.  

Til žess aš varšveita lįgt raforkuverš til almennings į Ķslandi žarf aš hafna umsóknum um uppsetningu og tengingu vindmyllužyrpinga, og žaš žarf aš koma ķ veg fyrir umtalsvert lęgra nżtingarhlutfall orkumannvirkja ķ rekstri en nś er.  Žaš er hęgt meš tvennu móti; annars vegar aš bęta viš jöfnu įlagi og hins vegar aš dreifa įlagi almennings yfir sólarhringinn og vikuna.  Žetta veršur unnt eftir uppsetningu snjallorkumęla meš veršstżringu, ž.e. aš einingarverš orkunnar verši lęgra til almennings į nóttunni og um helgar en į öšrum tķmum. Žį er hęgt aš forrita hlešslu bķlsins eša gang žvottavélarinnar aš hefjast, žegar įlagiš og žar meš veršiš hefur lękkaš nęgilega aš mati višskiptavinar.  

"Žetta tķmabil [1937-1965] einkenndist af rafmagnsóöryggi og skammtķmalausnum.  Raforkukerfiš žjónaši nįnast eingöngu almennum notendum, og aflskortur blasti viš, žegar įrleg nżting vélarafls nįši 60 %." 

Žessi žrönga staša blasti viš Ķslendingum į téšu tķmabili.  Hśn hefši dęmt landsmenn til aš bśa viš veikt og dżrt raforkukerfi mjög lengi aš óbreyttu, en žį varš žaš žeim til happs, aš Višreisnarstjórn Alžżšuflokks og Sjįlfstęšisflokks komst til valda sķšla įrs 1959.  Ķ henni sįtu hęfileikarķkir stjórnendur og hugsjónamenn aš auki, sem höfšu kraft og žor til aš brjóta forstokkaš haftaafturhald og einangrunarsinna vinstri kants stjórnmįlanna į bak aftur.

Višreisnarstjórnin įsamt rįšgjöfum sķnum, t.d. formanni Stórišjunefndar, dr Jóhannesi Nordal, Sešlabankastjóra, braut Ķslendingum leiš śt śr sjįlfheldu veiks raforkukerfis og hįs orkuvinnslukostnašar. Hśn fékk til landsins öflugan fjįrfesti, svissneska verksmišjueigandann Alusuisse, sem hóf mikla uppbyggingu ķ Straumsvķk viš Hafnarfjörš 1967 og var stęrsti raforkukaupandi landsins frį 1969 ķ yfir 30 įr. 

Žar meš gafst einnig kostur į aš reisa öflugt flutningskerfi į 220 kV spennu, svo aš  raforkuöryggi landsmanna batnaši stórum meš stórum virkjunum ķ Žjórsį/Tungnaį, hringtengingu 220 kV kerfisins og ķ kjölfariš lękkaši raunorkuveršiš.  Įstęšur hins sķšar nefnda voru nokkrar, t.d. hagkvęmni stęršar, hag virkjana og lķna, hagstęš lįn til framkvęmdanna vegna tryggrar orkusölu langt fram ķ tķmann og tiltölulega jafns įlags ķ Straumsvķk, sem gaf góša nżtingu į fjįrfestingunum, žvķ aš sveiflur almenns įlags heimila og fyrirtękja vógu lķtiš m.v. mešalįlagiš.

Įstandinu fyrir stórišjutķmabiliš lżsir Steinar Ingimar žannig: 

"Eftir gangsetningu [Ljósafossstöšvar 04.10.1937] féll heildarnżting vatnsafls ķ raforkukerfinu nišur ķ 12 %.  Til aš auka eftirspurn voru ķbśar į höfušborgarsvęšinu hvattir til aš fį sér fleiri heimilistęki.  T.d. veitti Rafmagnsveita Reykjavķkur afslįtt af rafmagnsverši fyrir heimili, sem keyptu sér rafmagnseldavél.  En į augabragši breyttist eftirspurnin viš komu brezka hersins." 

Téšur afslįttur rafmagnsveršs hefur veriš öllum hagfelldur, žar til toppįlagiš nįši aflgetu kerfisins. Žar sem heimilisįlag og įlag fyrirtękja ķ u.ž.b. 10 klst į virkum dögum er rķkjandi, er žessi nżting ašeins um 60 %, ž.e. žar til toppįlag stangar aflgetu kerfisins.  Til samanburšar er mešalnżting Bśrfellsvirkjunar (270 MW, 2300 GWh/įr) yfir įriš 97 % vegna rķkjandi įlags verksmišja, sem starfa allan sólarhringinn įriš um kring.  Virkjanir Landsvirkjunar mala af žessum sökum landsmönnum gull, enda hafa elztu virkjanirnar veriš aš mestu bókhaldslega afskrifašar nśna. 

"Į mešan Ķrafossstöš var ķ undirbśningi, var 7,5 MW gufuaflsstöš reist viš Ellišaįr (Toppstöšin), sem brenndi olķu og kolum.  Hśn var dżr ķ rekstri.  Įriš 1953 komst Ķrafossstöš (48 MW) ķ gagniš, žökk sé Marshallašstošinni.  Įriš eftir hóf Įburšarverksmišja rķkisins rekstur og meš henni fékkst fljótt góš nżting virkjunar.  Ekki löngu sķšar hófst bygging Steingrķmsstöšvar (27 MW), sem hóf rekstur 1959.  Hśn varš aš veruleika vegna orkusölusamnings viš bandarķska varnarlišiš, en samningurinn stóš aš miklu leyti undir afborgunum af lįnum.  Segja mį, aš śtlenzkir herir og Įburšarverksmišjan hafi veriš fyrstu stórnotendur rafmagns į Ķslandi. Žeir geršu Sogsvirkjunum kleift aš bjóša höfušborgarbśum rafmagn į hagstęšara verši en ella.  Orkuöryggiš var žó įfram misjafnt."

 Į žessum įrum var efnahagslķfiš ķ višjum innflutnings- og fjįrhagshafta, sem įreišanlega hefur haft hamlandi įhrif į hagvöxtinn og žróun atvinnulķfsins.  Efnahagslķfiš var mišstżrt ķ anda Rįšstjórnar og veikt, svo aš innvišauppbygging gekk brösuglega, eins og dęmin um fjįrmögnun Sogsvirkjana meš tekjum af orkusölu til setulišsins; meš Marshall-ašstoš og meš raforkusölu til herstöšvarinnar ķ Keflavķk, sżna.  Žess ber aš geta, aš į sama tķma stóš yfir hitaveituvęšing ķ Reykjavķk, svo aš orkunotkun žar dreifšist į tvenns konar orkulindir.  Ķ stuttu mįli var žaš yfirleitt einn "stórnotandi" raforku, sem gerši nżja virkjun mögulega į Ķslandi. Nś hefur raforkukerfi landsmanna vaxiš svo fiskur um hrygg, aš ekki žarf aš bķša eftir nżjum notanda, žótt virkjaš sé mešalstórt (u.ž.b. 100 MW), enda bķša orkunotendur ķ landinu eftir meiri orku.  Žaš er raforkuskortur.

Ķ Noregi fór rafvęšing landsins lķka fram meš verksmišjuuppbyggingu vķtt og breytt um landiš.  Ķ Noregi var hśsnęšiš rafkynt samhliša rafvęšingunni, sem olli miklu meiri raforkužörf en hér og betri nżtingu orkumannvirkja, en fyrir vikiš var löngum skortur į toppafli. Žaš var leyst meš tvöföldum orkumęli.  Męldi annar heildarorkunotkun og hinn orkunotkun, žegar aflžörfin fór yfir umsamin mörk, og var sś orka afar dżr, žannig aš slökkt var į ofnum, žegar eldaš var.

"Žetta tķmabil [1965-2020] er kennt viš stórvirkjanir og stórišnaš.  Žegar Sogiš var fullvirkjaš, voru ašeins 2 kostir ķ boši til aš afla rafmagns fyrir höfušborgarsvęšiš; annars vegar virkjun Hvķtįr į Sušurlandi og hins vegar virkjun Žjórsįr.  Seinni kosturinn var utan seilingar, nema stórišja tęki til starfa į Ķslandi. Allir vita, hver nišurstašan varš: bygging Bśrfellsstöšvar og įlvers ķ Straumsvķk.  Bygging Hrauneyjafossstöšvar og Sigöldustöšvar įsamt lagningu Byggšalķnunnar varš svo grunnurinn aš góšu ašgengi aš rafmagni fyrir fyrir flesta landsmenn.  Žessar stórframkvęmdir voru lykillinn aš žvķ, aš landsmenn fengu rafmagniš į enn hagstęšari kjörum en įšur žekktist."

Žetta er rétt įlyktaš, en samt baršist minnihlutinn į Alžingi, sem žį samanstóš ašallega af žingmönnum Alžżšubandalagsins og Framsóknarflokksins, į hęl og hnakka gegn žessum framfaramįlum, sem įttu eftir aš bylta lķfskjörum ķ landinu til hins betra. Žį, eins og nś, voru margir žingmenn glįmskyggnir į raunverulegan hag umbjóšenda sinna, en hengdu hatt sinn į tittlingaskķt, sem engu mįli skipti, er frį leiš. Žaš er einfaldlega žannig meš ašgeršir og framkvęmdir, aš allt orkar tvķmęlis, žį gert er, en žaš eru meginlķnurnar ķ mįlatilbśnašinum, sem skipta sköpum.  Žetta er ofvaxiš skilningi žröngsżnispśka į žingi og annars stašar, sem hafa asklok fyrir himin og kunna alls ekki aš greina hismiš frį kjarnanum.  Hvernig halda menn, aš komiš vęri mįlum Ķslendinga nśna, ef tekiš hefši veriš mark į śrtöluröddum ofangreinds uppbyggingarskeišs og t.d. unniš eftir hinum fjallheimskulega frasa: "nįttśran veršur aš njóta vafans", sem reyndar hafši ekki séš dagsins ljós ķ žį daga. 

Reykjavķk og stjórnun hennar er svo kapķtuli śt af fyrir sig.  Sogsframkvęmdir, sem raktar voru hér aš ofan, voru aš frumkvęši žįverandi bęjarstjórnar Reykjavķkur, žar sem Sjįlfstęšisflokkurinn réši lögum og lofum um įratugaskeiš.  Hvernig halda menn, aš komiš vęri mįlum Reykvķkinga nś og raunar landsmanna allra, ef rugludallarnir, sem nś mynda meirihluta borgarstjórnar, hefšu veriš viš völd ķ Reykjavķk į tķmabilinu 1937-1965 ?   Bókstaflega ekkert framkvęmdamįl ķ Reykjavķk, sem til heilla horfir fyrir framtķšina, žokast nś hęnufet, heldur žvęlast afturhaldssinnar, nś ķ valdastólum, fyrir žeim öllum, og borgarskipulagiš sjįlft er algerlega ķ skötulķki, svo aš ekki sé nś minnzt į hörmungina miklu, fjįrmįlaóreišu Reykjavķkurborgar. Aš kjósa gapuxa, draumóramenn og sérvitringa til valda yfir mįlefnum almennings, endar sem voveiflegur bjśgverpill.   


Bloggfęrslur 2. desember 2022

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband