Endurskošun orkumarkašar

Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš Ursula von der Leyen, forseti framkvęmdastjórnar Evrópusambandsins (ESB), hefur lżst žvķ yfir, aš raforkumarkašur ESB sé ónothęfur viš nśverandi ašstęšur.  Bragš er aš, žį barniš finnur.  Forsenda markašarins var alla tķš sś, aš nóg bęrist til hans af frumorku, ž.e. ašallega jaršefnaeldsneyti ķ tilviki ESB. 

Ašildarlöndin og bandalagiš sjįlft hafa hins vegar sżnt skilningsleysi į virkni markašarins og/eša įbyrgšarleysi meš žvķ aš veikja frambošshlišina smįm saman, žangaš til hśn hrundi viš eina ašgerš einręšisherra austur ķ Moskvu, sem lokaši smįm saman fyrir gasstreymi eftir Nord Stream 1 frį Sķberķu til Žżzkalands. Nś eru reyndar eldsneytisgasgeymar ķ Evrópu um 80 % fullir, og ESB hefur sett Gazprom stólinn fyrir dyrnar meš įkvöršun hįmarksveršs į gasi, sem mun jafngilda 50 EUR/MWh į raforkuvinnslu śr žessu gasi. Sżnir žessi "gagnsókn" ESB, aš "orkuvopniš" hefur snśizt ķ höndum einręšisherrans og ólķgarka hans. 

Meš samningum Žjóšverja viš Rśssa um gaskaup eftir Nord Stream 1 & 2 į tiltölulaga hagstęšu verši myndašist enginn hvati til aš setja upp ašstöšu ķ höfnum Žżzkalands fyrir jaršgas į vökvaformi, LNG, sem er aušvitaš mun dżrara.  Žar aš auki var bannaš ķ Žżzkalandi į dögum Merkel sem kanzlara, lķklega 2015, aš vinna gas śr jöršu meš vökvažrżsingi (fracking), žótt góš reynsla vęri af žvķ ķ Žżzkalandi įšur.  Įriš 2011 lét žessi sami óheilla kanzlari frį Austur-Žżzkalandi (DDR) draga śr framboši raforku ķ Žżzkalandi meš žvķ aš loka kjarnorkuverum og banna alla slķka starfsemi frį įrslokum 2022.  Į sama tķma var girt fyrir byggingu nżrra kolaorkuvera meš loftslagssköttum (gjaldi į CO2) og nišurgreišslu śr rķkissjóši į orku frį vindorkuverum og sólarhlöšum.  Af žessum sökum öllum var orkumarkašur Evrópu oršinn óstöšugur 2022, žegar Rśssar hófu ólögmęta og grimmilega śtrżmingarherferš sķna gegn Śkraķnumönnum 24.02.2022, og žaš gerši śt um orkumarkaš ESB.  Hvaš tekur viš af honum, veit enginn. 

Ķ žessu ljósi er afar lęrdómsrķkt aš velta fyrir sér, hvernig žróunin gęti oršiš ķ vatnsorkulöndum Evrópu.  Žaš eru vķša vatnsorkuver ķ Evrópu, t.d. ķ Sviss, Frakklandi og ķ Austur-Evrópu, en stęrsta hlutdeild vatnsorku er žó ķ Noregi, 89,1 %, og Ķslandi, 68,8 %. Žrįtt fyrir žaš, aš Noršmenn séu sjįlfum sér nęgir meš raforku meš sķna 155 TWh/įr framleišslugetu, hafa žeir oršiš fyrir baršinu į orkukreppu Evrópu, žar sem orkuverš hefur vķša tķfaldazt og samkvęmt framvirkum samningum stefnir heildsöluverš ķ 1200 EUR/MWh ķ október 2022 ķ Žżzkalandi og 2500 EUR/MWh ķ Frakklandi, en žar fer saman lélegt vatnsįr fyrir vatnsorkuverin og mikil og brżn višhaldsžörf ķ kjarnorkuverunum.  Lįg vatnsstaša ķ mišlunarlónum ķ Sušur- og Austur-Noregi vegna mikillar sölu raforku til Hollands, Žżzkalands og Bretlands, įsamt smitįhrifum um öflugar millilandatengingar viš žessi lönd veldur tķföldun raforkuveršs sunnan Žręndalaga m.v. Noršur-Noreg.  Žetta hefur valdiš ólgu ķ Noregi og nišurgreišslu rķkisins į heildsöluverši umfram 0,7 NOK/kWh (=9,6 ISK/kWh).  Hvaša lausnir sjį fręndur okkar ķ Noregi į žessu višfangsefni ?

Žann 19. september 2022 hélt Samstarfshópur um breytta orkustefnu mótmęlafund framan viš Stóržingshśsiš ķ Ósló og samžykkti įlyktun til žingsins, sem sjį mį ķ višhengi meš žessum pistli. Žessi samtök leggja m.a. fram eftirfarandi rök fyrir žvķ, aš Noršmönnum henti ekki gildandi markašskerfi raforkunnar:

 "Norska vatnsorkukerfiš er einstakt meš sķn mišlunarlón, sem jafna śt mismunandi śrkomu eftir įrstķšum og jafnvel įrum.  Žaš er svo ólķkt öšrum orkulindum į evrópska orkumarkašinum, aš žaš eitt og sér er nęg įstęša til aš krefjast aftengingar [viš uppbošsmarkaš raforku].  Norsk mišlunarlón er ekki hęgt aš fylla meš tankbķlum [eins og eldsneytisgeyma Evrópu - innsk. BJo]." 

Žetta er rétt og į lķka viš um Ķsland.  Žar er enn ekki kominn uppbošsmarkašur raforku, en illu heilli vinnur Landsnet undir stjórn ęšsta umbošsmanns ACER (Orkustofu ESB) į Ķslandi, sem einnig gegnir starfi forstjóra Orkustofnunar !, aš hönnun žessa markašsfyrirkomulags hefur nś stofnaš dótturfélag um tiltękiš.  Allt er žaš tķmaskekkja. Ótrślegt er, aš ACER žrżsti į žetta nśna eftir yfirlżsingu Śrsślu von der Leyen um ónothęfni fyrirkomulagsins.  Hér er ķslenzkt rķkisfyrirtęki aš fęra śt kvķarnar almenningi til bölvunar.  

Hvaš vill téšur Samstarfshópur ķ Noregi fį ķ stašinn ?:

"Žessar ašgeršir munu gera kleift aš koma aftur į veršlagningu raforku, sem notuš er ķ Noregi, sem reist verši į raunkostnaši viš aš framleiša og flytja rafmagn meš naušsynlegri višbót vegna fjįrfestinga, endurfjįrfestinga [stękkanir - innsk. BJo] og endurbóta įsamt hugsanlegum višbótum til aš hvetja til orkusparnašar." 

Undir žetta skal taka, og žetta į lķka viš um Ķsland undir samręmdri stjórn.  Raforka er ekki vara, sem hęgt er aš geyma ķ umtalsveršum męli, heldur veršur framleišslan aš haldast algerlega ķ hendur viš notkunina. Žess vegna fer illa, ef reynt er aš lįta lögmįl um vörur gilda um rafmagniš. Um vatnsorkuvirkjanir gildir, aš vatn ķ mišlunarlóni kostar og er veršmęti žess fall af vatnsmagni ķ lóni og įrstķma.  Veršmęti žess er ekkert ķ žessu samhengi, žegar flęšir śt śr lóni į yfirfalli, en hįtt, žegar žaš nęr ekki aš fyllast aš hausti.  Žannig er veršmętiš hįš lķkindum į tęmingu lónsins, og ętlunin meš žessari veršlagningu aš koma ķ veg fyrir tęmingu įn žess aš grķpa žurfi til skömmtunar.

Ķ staš žessa fyrirkomulags hefur veriš gripiš til žess rįšs ķ langtķma orkusölusamningum viš stórišjuna aš skipta orkusölunni ķ tvennt - forgangsorku og ótryggša orku.  Forgangsorku mį ekki skerša, nema ķ óvišrįšanlegu neyšarįstandi, en ótryggšu orkuna mį skerša um allt aš 50 % į įri samkvęmt żmsum samningum.   Śtreikningana į veršgildi vatns ķ mišlunarlónum er žį hęgt aš lįta stjórna žessum skeršingum, og er slķkt mun gegnsęrra fyrir višskiptavini Landsvirkjunar en nś tķškast.  Vatnsveršmętin mynda "eldsneytisverš" fyrir vatnsaflsvirkjunina, sem veršur hluti vinnslukostnašar raforkunnar.  

Svipaš fyrirkomulag mį višhafa um jaršgufuna.  Žegar tekur aš draga nišur ķ gufuforšabśri jaršgufuvirkjana, öšlast gufan veršmęti, og žar meš hękkar rekstrarkostnašur viškomandi virkjunar, sem getur leitt til minni spurnar eftir orku frį henni.  

Til aš annast śtreikninga į orkukostnaši virkjana žarf embętti meš ašgang aš fjįrhag fyrirtękjanna, vatnsbśskap og gufubśskap žeirra.  Žessu embętti žarf aš fela įbyrgš į žvķ aš hindra orku- og aflskort til skamms og langs tķma, en nś eru žau mįl ķ lausu lofti og mikil hętta į, aš alvarleg skortstaša komi upp įšur en nęsta mišlungsstóra virkjun kemst ķ gagniš.  28.07.2019 lżsti höfundur žessa pistils valkosti viš markašskerfi ESB ķ skjalinu "Orkupakki #4 og afleišingar hans" į vegum samtakanna "Orkunnar okkar":

"Samkvęmt orkustefnu ESB [meingölluš fyrir vatnsorkulönd og nś ķ uppnįmi alls stašar-innsk. BJo] į raforkumarkašurinn aš sjį um nęgt aflframboš į hverjum staš og tķma, og eldsneytismarkašir eiga į sama tķma aš tryggja nęgt orkuframboš. Ķslenzkur raforkumarkašur getur hins vegar ekki sinnt hvoru tveggja [duttlungar nįttśrunnar rįša orkuframbošinu - innsk. BJo]. Hér žarf (nżtt) fyrirkomulag, sem hentar orkulindum Ķslands.  Žar er kjarni mįls, aš rķkiš beiti fullveldisrétti sķnum til aš stofna embętti orkulindastjóra, sem hafi meš höndum samstżringu allra virkjana landsins, sem mįli verša taldar skipta fyrir orkubśskap landsins, meš svipušum hętti og Landsvirkjun stundar nś innan sinna vébanda. Meš vandašri lagasetningu um embętti orkulindastjóra fįi hann ķ hendur "tól og tęki", sem tryggi, aš virkjanafyrirtękin hefji virkjanarannsóknir og virkjanaundirbśning ķ tęka tķš, svo aš nęgt framboš raforku verši jafnan mögulegt, vald til aš takmarka stęrš (uppsett afl) jaršgufuvirkjana į hverju svęši, svo aš rżrnun gufuafls verši ekki óhóflega hröš, heldur innan "ešlilegra marka", og jafnframt fįi orkulindastjórinn vald til aš stżra hęš mišlunarlóna ķ nafni orkuöryggis. 

Lagasetningin um embęttiš žarf jafnframt aš tryggja žvķ ašgang aš nęgum upplżsingum um allar virkjanir ķ žessari samręmdu aušlindastżringu į hverjum sólarhring, til aš embęttiš geti gegnt öryggishlutverki sķnu.  Orkulindastjórinn skal tryggja beztu sjįlfbęru nżtingu allra virkjana landsins, sem įhrif hafa į orkubśskap žess, meš žvķ aš hįmarka orkuvinnslu hverrar virkjunar til langs tķma.  Lögbundnar įkvaršanir orkulindastjóra skapa orkumarkašinum ramma, sem hann veršur aš starfa ķ frjįlsri samkeppni innan.  Ešlilegast er aš neita aš aflétta hinum stjórnskipulega fyrirvara af OP#3, unz fęri gefst į aš semja um žessa ķslenzku śtfęrslu į réttum vettvangi EES."

Sem kunnugt er var hinum stjórnskipulega fyrirvara létt af samžykki Sameiginlegu EES-nefndarinnar į OP3 haustiš 2019 į Alžingi. 21.09.2022 var tilkynnt um rįšningu framkvęmdastjóra nżs dótturfélags Landsnets, sem į aš setja į fót og reka heildsölumarkaš raforku į Ķslandi ķ anda ESB.  Sagt er ķ leišinni, aš žetta fyrirkomulag eigi aš tryggja žjóšinni hagstęšasta verš į hverjum tķma og orkuöryggi. Žaš žarf kaldrifjaša ósvķfni til aš halda žessu fram, į sama tķma og Ursula von der Leyen, forseti framkvęmdastjórnar ESB, tilkynnir, aš smķša verši nżtt og raunhęfara kerfi, žvķ aš nśverandi kerfi, žaš sem Katrķn Olga Jóhannesdóttir, framkvęmdastjóri raforkukauphallarinnar, ętlar aš sjį um hönnun į hérlendis, stenzt ekki kröfurnar, sem gera veršur til žess viš nśverandi ašstęšur.  Kerfinu hefur mistekizt aš girša fyrir orkuskort og hefur sent raforkuverš til skżjanna ķ samręmi viš jašarkostnašinn, sem er kostnašur eldsneytisgasorkuveranna.  

Žį kann einhver aš benda į, aš ķslenzka raforkukerfiš sé ósambęrilegt viš hiš evrópska.  Žaš er einmitt mergurinn mįlsins.  Framboši raforku į Ķslandi stjórna nįttśruöflin, og žar er engum stöšugleika fyrir aš fara.  Meš frambošshlišina ķ stöšugri óvissu og fįkeppnismarkaš raforkubirgjanna veršur veruleg veršhękkun į raforku hiš eina, sem hefst upp śr stofnun heildsölumarkašar į Ķslandi aš forskrift ESB ķ Orkupakka 3. Žaš er feigšarflan aš setja hér upp kerfi, sem valdiš hefur stórvandręšum annars stašar.   

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Bloggfęrslur 27. september 2022

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband