Langvinnt žrętuepli

Gušmundur Kristjįnsson, forstjóri Brims, skrifaši įgęta grein um sögu skipulags fiskveiša viš Ķsland frį 1983.  Nišurstaša hans var skżr: žaš veršur aldrei sįtt ķ landinu um stjórn fiskveiša.  Žetta er sennilega alveg rétt hjį honum.  Žaš, sem stjórnvöld ęttu aš hafa aš leišarljósi viš framlagningu frumvarpa til Alžingis um fiskveišistjórnun hér eftir sem hingaš til frį 1983, er aš aš hįmarka afrakstur veišanna til langs tķma. Slķkt eflir žjóšarhag mest. 

Gušmundur Kristjįnsson oršar žetta žannig ķ lok greinar sinnar:

"Žess vegna segi ég, aš žaš veršur aldrei sįtt um lög um stjórn fiskveiša. Ef nśna koma nż lög um stjórn fiskveiša, žar sem žessi veiširéttur veršur fęršur rķkissjóši, žį verša žeir, sem hafa keypt žennan rétt, aldrei sįttir.  Ef žessu veršur ekki breytt, verša žeir, sem vilja, aš rķkissjóšur eigi žennan rétt, aldrei sįttir. Žetta er stašan ķ dag.  Žess vegna segi ég: Žaš eina, sem hęgt er aš gera ķ dag, er, aš lög um stjórn fiskveiša endurspegli aršsemi og skynsemi fyrir ķslenzka žjóš.  Deilumįliš er skipting aršseminnar."

Žetta er vafalaust rétt hjį Gušmundi Kristjįnssyni. Seint mun rķkja almenn įnęgja meš ķslenzka fiskveišistjórnunarkerfiš, en žaš er žó ómótmęlanlegt, aš žaš er umhverfisvęnsta og skilvirkasta fyrirkomulag fiskveiša į jöršunni. Žess vegna vęri gušsžakkarvert, aš stjórnmįlamenn og ašrir įhugamenn um žrętubókarlist hęttu illa grundašri heilaleikfimi sinni um žetta mįl, enda einkennist umręšan um sjįvarśtveg of mikiš af ofstękisfullum fullyršingum, reistum į vanžekkingu į greininni og žar meš žvķ, hvernig hśn getur bezt hįmarkaš veršmętasköpun sķna fyrir ķslenzka žjóšarbśiš. 

Śtbólgnir tilfinningažręlar hafa lengi veriš meš mikinn belging śt af eignfęrslu śtgeršanna į veišiheimildum sķnum.  Hafa žeir žį lįtiš ķ žaš skķna, aš śtgerširnar hafi tekiš žaš upp hjį sjįlfum sér meš einu pennastriki aš sölsa undir sig eignir žjóšarinnar.  Žaš er žó öšru nęr, žvķ aš allar 3 greinar rķkisvaldsins hafa žvingaš žetta bókhaldsfyrirkomulag fram, eins og Gušmundur Kristjįnsson rakti skilmerkilega ķ grein sinni:

Į žessum įrum, 1990-1993, var allur kvóti/veiširéttur gjaldfęršur, hvort sem žaš var aflamark eša aflahlutdeild.  En žį kom rķkisskattstjóri ķ nafni rķkisins [framkvęmdavaldsins - innsk. BJo] og sagši, aš žetta vęri eign, en ekki kostnašur, og vildi banna śtgeršinni aš bókfęra žennan kvóta (veiširétt) sem kostnaš.  Śtgeršin sagši aftur į móti, aš žetta vęri ekki eign, žar sem  žetta vęri veiširéttur aš įkvešnu magni fisks ķ ķslenzkri fiskveišilögsögu og ekki eign ķ skilningi ķslenzkra laga.  Rķkisskattstjóri og fjįrmįlarįšherra į žessum tķma  stefndu śtgeršinni fyrir dómstóla, og var  nišurstašan sś ķ Hęstarétti įriš 1993, aš śtgeršinni vęri skylt aš fęra veiširéttinn (aflahlutdeild/kvótann) sem eign ķ efnahagsreikningi.  Sķšan hnykkti Alžingi Ķslendinga endanlega į žessu įkvęši įriš 1997, žar sem žaš var bannaš aš afskrifa veiširétt ķ įrsreikningum ķslenzkra sjįvarśtvegsfyrirtękja. Ķ dag er žessi veiširéttur eignfęršur ķ öllum ķslenzkum sjįvarśtvegsfyrirtękjum og er žeirra helzta eign." 

Žessi eignfęrsluįkvöršun ķslenzka rķkisvaldsins hefur margvķsleg įhrif og hefur af upphlaupsmönnum veriš notuš til tilefnislausra įrįsa į sjįvarśtveginn, sem vęri aš sölsa undir sig eign žjóšarinnar. Žaš er öšru nęr.  Hins vegar hefur žessi įkvöršun framkvęmdavalds, löggjafarvalds og dómsvalds, óneitanlega styrkt aflahlutdeildarkerfiš ķ sessi, žvķ aš aflahlutdeildirnar njóta nś verndar eignarréttarįkvęša Stjórnarskrįrinnar.

Žaš eru ekki réttarfarsleg skilyrši fyrir hendi til aš raungera illa ķgrundašar hugmyndir um fyrningu eša uppboš aflaheimilda.  Žaš er hiš bezta mįl, žvķ aš žessar hugmyndir eru rekstrarlegt órįš og hafa gefizt hörmulega, žar sem eitthvaš ķ lķkingu viš žęr hefur veriš framkvęmt erlendis.

Ķ heilaleikfimisęfingum sķnum hafa innantómir žrętubókarmenn lengi fullyrt, aš veišigjöld į śtgerširnar vęru allt of lįg.  Žeir eru žó ķ lausu lofti meš stóryrši um žetta, žvķ aš žeim hefur lįšst aš sżna fram į aušlindarentu ķ sjįvarśtvegi, en hśn var ķ upphafi lögš fram sem hin fręšilega forsenda slķkrar gjaldheimtu. Žį veršur aušvitaš lķka aš hafa ķ huga, aš fyrirtękin, sem ķslenzk sjįvarśtvegsfyrirtęki keppa viš į erlendum mörkušum eru ekki ašeins yfirleitt töluvert stęrri en hin ķslenzku, heldur nišurgreidd af yfirvöldum viškomandi landa. Žess vegna ber aš gęta mikillar hófsemi viš sérsköttun į ķslenzkan sjįvarśtveg.    

 

 

 

 

 

   

 


Bloggfęrslur 25. mars 2023

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband