Til hvers er veriš aš setja markmiš ?

Markmiš veršur aš vera męlanlegt og tķmasett.  Annars er žaš eitthvaš annaš, t.d. stefnumiš.  Žetta er žó ekki nóg.  Žaš veršur aš vera raunhęfur möguleiki į aš nį markmišinu meš hnitmišašri įętlun og skipulegri og faglegri vinnu.  Ķ kjölfar samžykktrar markmišssetningar žarf įętlunin fljótlega aš fęšast og vinnan aš henni aš hefjast.  Žannig vinna fyrirtękin ķ landinu aš žvķ aš bęta rekstur sinn eša fjįrhagsstöšu.  Markmišasetning er öflugt stjórntęki til aš beina vinnu starfsmanna inn į umbótabrautir, sem stjórnendur telja vęnlega til įrangurs fyrir fyrirtękiš. 

Komiš hefur ķ ljós, aš žessu er allt öšru vķsi variš hjį sumum stjórnmįlamönnum og embęttismönnum, sem stjórna mikilvęgum mįlaflokkum į vegum rķkisins.  

Alręmdasta nżlega dęmiš er af rįšherrum Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, sem į sķšasta kjörtķmabili fóru meš umhverfismįl og forsęti rķkisstjórnarinnar, žegar įkvešiš var aš bęta um betur, svo aš um munaši, og setja markiš į 55 % samdrįtt koltvķildislosunar śt ķ andrśmsloftiš įriš 2030 m.v. losunina įriš 1990.  Žaš var žegar ķ upphafi ljóst, aš ķ framkvęmdaįętluninni til aš nį žessu markmiši yršu aš vera virkjanir endurnżjanlegrar orku, sem mundu leysa af hólmi eldsneytisorkuna, sem spöruš yrši.  Ekkert bólaši į žessu hjį Katrķnu Jakobsdóttur, sem bįsśnaši žetta markmiš hins vegar śt erlendis ķ hópi annarra žjóšarleištoga, sem grunaši ekki, aš manneskjan fęri meš fleipur. 

Nś er komiš ķ ljós, aš vonlaust er aš reyna aš nį žessu markmiši, žvķ aš forsendur skortir, enda hefur veriš setiš meš hendur ķ skauti ķ orkumįlunum og stóš aldrei annaš til hjį Katrķnu. Nś er hśn bśin aš spila rassinn śr buxunum. Brennsla jaršefnaldsneytis į Ķslandi og ķ ķslenzkum skipum og flugvélum mun nį nżjum hęšum ķ įr og lķklega į nęstu įrum įr frį įri, enda žarf aš brenna tugžśsundum tonna af olķu til aš framleiša rafmagn. Katrķn veršur žjóšinni til skammar meš innihaldslausu rausi sķnu į erlendri grundu. Žessi ólķkindalęti reyfarahöfundarins ķ forsętinu ganga ekki lengur. 

Nś hefur annarri hneykslunarhellu skotiš upp į yfirboršiš, nokkuš óvęnt m.v. digurbarkalega markmišasetningu žar. Žaš eru hįskólarnir.  Žeir dala stöšugt ķ samanburši viš marga erlenda hįskóla. Sé rétt munaš, setti nśverandi rektor HĶ markmiš um aš koma HĶ ķ hóp 100 beztu į lista "Times Higher Education" į tilgreindu įri, en hann hefur nś falliš į botninn žar.  Žaš kemur höfundi žessa pistils ekki sérlega mikiš į óvart, aš HĶ standist ekki samanburš viš hįskóla nįgrannalandanna.  Kennsla til fyrrihluta prófs ķ verkfręši tók į sķnum tķma 3 įr ķ HĶ, en žegar kandķdatarnir settust ķ Noršurlandaskólana, a.m.k. hinn įgęta "Norges Tekniske Högskole" - NTH ķ Žrįndheimi, žį voru žeir settir meš 3. įrs nemum žar.  Įstęšan var sennilega sś, aš nįmiš į NTH var mun nęr žörfum atvinnulķfsins og verklegra en nįmiš ķ HĶ, og sennilega er žaš žannig enn žį. Žaš kostar mikiš aš koma upp verklegri kennsluašstöšu, en žaš skilar sér fljótt.  Žaš er lķka dżrkeypt aš śtskrifa unnvörpum kandidata śr hįskólum, sem atvinnulķfiš hefur litla eša enga žörf fyrir og į sama tķma aš takmarka svo ašgengi aš eftirsóttum greinum, t.d. sjśkražjįlfun, lķftękni, lyfjafręši og hugbśnašargerš, aš hörgull ķ atvinnulķfinu upp į tęplega 10 žśsund manns hefur myndazt. 

Frétt Gķsla Freys Valdórssonar ķ Morgunblašinu 10. marz 2023 undir fyrirsögninni:

"Žörf į orku og fjölbreyttari menntun",

hófst žannig:

""Žaš er ekki nóg aš setja sér markmiš um orkuskipti og loftslagsmįl; žaš žarf lķka aš standa viš žau."  

Žetta sagši Įrni Sigurjónsson, formašur Samtaka Išnašarins (SI) ķ opnunarįvarpi sķnu į fjölmennu Išnžingi samtakanna, sem haldiš var ķ gęr.  Žar fjallaši Įrni m.a. um orkužörfina hér į landi og benti į, aš raforka į Ķslandi vęri nś uppseld og aflgeta kerfisins komin aš žolmörkum.  Eftirspurnin eftir raforku hafi žó sennilega aldrei veriš meiri og mörgum įlitlegum verkefnum hafi į undanförnum įrum veriš żtt śt af boršinu vegna frambošsskorts."

Žetta er ófögur lżsing į stöšu orkumįla ķ landinu og ķ raun alger įfellisdómur yfir yfirvöldum orkumįla ķ landinu.  Hér į įrum įšur hefšu žessar lżsingar getaš įtt viš sķšasta įriš fyrir gangsetningu nżrrar virkjunar, en nś er žvķ ekki aš heilsa. Nęsta virkjun af žokkalegri stęrš (um 100 MW) er ekki ķ sjónmįli, og žessi staša hefur ķ raun varaš ķ meira en įr.  Samfélagiš hefur oršiš fyrir stórtapi, enda hęgir į hagvexti, žegar innlenda orku skortir. Įstandiš er grafalvarlegt, enda er markmiš rķkisstjórnarinnar um minnkun koltvķildislosunar gjörsamlega komiš į hlišina, og Katrķn, forsętisrįšherra, hefur meš óraunsęi og hégómagirni sinni hengt stórskuld koltvķildisgjalda til śtlanda um hįls skattborgaranna.  Žessir stjórnarhęttir eru órįšsķa, en sennilega yppir frś Katrķn bara öxlum, tekur eina eša tvęr fettur og skellihlęr svo aš öllu saman ķ fullkomnu įbyrgšarleysi.  Einhver annar į aš bjarga mįlum, žegar žar aš kemur.  

""Stórnotendur žurfa aš bśa viš mögulegar skeršingar raforku, og ekkert er til aukreitis vegna orkuskipta hérlendis né nżrra tękifęra ķ išnaši.  Engu aš sķšur eru markmiš stjórnvalda skżr: aš Ķsland nįi kolefnishlutleysi og fullum orkuskiptum įriš 2040", sagši Įrni.  "Žvķ blasir žaš viš, aš auka žarf raforkuframleišslu į Ķslandi verulega, ef viš ętlum aš vera virkir žįtttakendur ķ hinni gręnu išnbyltingu meš įframhaldandi hagvexti og bęttum lķfskjörum."  

Žaš vęri réttara aš tala hreint śt.  Hér veršur raforku- og rafaflskortur nęstu 5 įrin hiš minnsta, og žess vegna er tómt mįl aš tala um kolefnishlutleysi og full orkuskipti įriš 2040.  Reyndar er hęgt aš nį kolefnishlutleysi į undan fullum orkuskiptum meš žvķ aš binda CO2, t.d. meš skógrękt, og fį alžjóšlega vottun į žį bindingu.  Samtök išnašarins hefšu mįtt svara spurningunni fyrir sitt leyti um, hvernig į aš auka raforkuvinnslu meš jaršgufu og orku fallvatna sem hrašast, žvķ aš vindknśnir rafalar koma aš afar takmörkušu gagni einir og sér og landskemmdir af žeirra völdum eru allt of vķšfešmar m.v. gagnsemina. Véfréttin ķ Delfķ mundi svara žannig, aš rķkisstjórnin og žingmeirihluti hennar verši aš taka af skariš meš einum eša öšrum hętti, en er žingmeirihluti fyrir hendi til žess ?  Stendur hnķfurinn žar ķ kśnni ?

"Įslaug Arna benti žó į, aš ķslenzkir hįskólar vęru langt į eftir norręnum hįskólum ķ menntun ķ svonefndum STEAM-greinum (vķsinda- og tęknigreinum, verkfręši, listgreinum og stęršfręši).  Žį birti hśn jafnframt tölur um samanburš į ķslenzku hįskólunum, žar sem fram kemur, aš Hįskólinn ķ Reykjavķk (HR) er ķ nešsta sęti af 37 skólum į Noršurlöndum, žar sem gęši kennslu eru metin, og [aš] Hįskóli Ķslands (HĶ) [sé] ķ 32. sęti.  

Žį situr HR ķ 301.-350. sęti į lista "Times Higher Education", en HĶ ķ 501.-600. sęti.  Žaš var į žessum lista, sem HĶ hafši sett sér markmiš um aš vera [į] mešal 100 beztu."

Žetta er hrikalegur įfellisdómur yfir ķslenzka menntakerfinu og sérstaklega hįskólastiginu.  Žó aš žarna sé augljóst ósamręmi, žar sem HR liggur į botninum ķ samanburši innan Noršurlandanna, en HĶ hjį "Times Higher Education", er žó full įstęša til aš taka mark į žessum nišurstöšum, enda eru žęr samhljóma įrangri ķslenzkra grunnskólanemenda ķ PISA-könnunum. Hiš alsorglegasta viš aš horfa upp į žessi ósköp er, aš žeir, sem eiga aš stjórna žessum mįlum, viršast  alls ekki vita, hvaš til bragšs į aš taka, og ępa bara į meira fé, sem annašhvort kemur žį śr vösum stśdenta eša śr tómum rķkissjóši (auknar lįntökur).  Ķ bįšum tilvikum er veriš aš kaupa gallaša vöru, og žaš er óvišunandi.   


Bloggfęrslur 3. aprķl 2023

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband