Af forsetaframboši

Grķšarlegt framboš er į forsetaefnum fyrir lżšveldiš Ķsland įriš 2024, įn žess aš komiš verši auga į erindi flestra frambjóšendanna viš embętti Bessastašabóndans.  Tślkun margra frambjóšenda į völdum og skyldum forsetans er undarleg ķ mörgum tilvikum, svo aš ekki sé nś tekiš dżpra ķ įrinni.  Sumir frambjóšendanna viršast hafa ruglaš saman Austurvelli og Bessastöšum og ęttu betur heima į Alžingi en ķ viršulegu embętti žjóšhöfšingjans.  Sumir frambjóšenda eru meš hįstemmdar yfirlżsingar um aš beita sér fyrir friši ķ heiminum.  Embęttiš, sem hér um ręšir, hefur nįkvęmlega ekkert vęgi til slķkra verka.  Persónan ķ embętti forseta Ķslands žarf aš skilja inntak stjórnarskrįrinnar śt ķ hörgul, hafa getiš sér gott orš fyrir störf sķn, og hśn žarf aš eiga mikilvęgt, raunhęft og helzt brżnt erindi viš žjóš sķna um žjóšžrifamįl. 

Meyvant Žórólfsson, hįskólakennari į eftirlaunum, hefur ritaš gagnlegar og rökfastar greinar ķ Morgunblašiš um menntamįl og žį lęrdóma, sem hęgt er aš draga af śtkomu PISA-prófanna.  Žann 13. aprķl 2024 birtist skemmtileg grein eftir hann um "sjįlfhverfusóttina, sem nś geisar mešal frumbyggjanna".  Hęgt er aš taka undir allt, sem Meyvant ber į borš meš žessum skrifum.  Hann skrifar m.a.:

"Hvaš hvetur svo stóran hóp ólķkra persóna til aš veita okkur hinum slķkan "heišur" aš velja sig sem žjóšhöfšingja meš tilheyrandi kostnaši, fórnum og mögulegu mannoršstjóni ?"

Aš mati žessa blekbónda hér bżr hégómagirnd aš baki hjį žeim, sem hafa ekkert raunverulegt erindi fram aš fęra viš žjóšina.  Ķ boši er aušvitaš žęgilegt starf meš hlunnindum og góšum launakjörum.  "Sjįlfhverfusóttin" hefur oršiš til žess, aš fólk įn forystuhęfileika og snautt af žjóšhöfšingjasnyk hefur sżnt dómgreindarleysi sitt og ofmetiš hęfileika sķna.  Žaš gildir t.d. um žau 3, sem nś tróna efst ķ skošanakönnunum um fylgi viš forsetaframbjóšendur.

Įfram meš skeleggan Meyvant:

"Trś į eigin getu ?  Ķslendingar eru vissulega [į] mešal hamingjusömustu žjóša heims, sbr skżrslu World Happiness Report, fullir af sjįlfsöryggi, frelsi til aš taka sjįlfstęšar įkvaršanir um lķf sitt og įhugaveršum višhorfum til spillingar.  Samkvęmt hugmyndafręši jįkvęšrar sįlfręši er sjįlfstraust grundvöllur velgengni, en innistęšulaus sjįlfsįnęgja er varasöm.  Spilling hefur einatt leikiš okkur grįtt.  Jónas, heitinn, Kristjįnsson tók svo til orša, aš hinn dęmigerši Ķslendingur hefši žęr einar įhyggjur af spillingu aš komast ekki ķ hana sjįlfur."

Sś breyting viršist hafa oršiš ķ tķš frįfarandi forseta į afstöšu manna til embęttisins, aš hver sem er geti gert lukku žar, hversu įlappalegur og trśšslegur sem hann er, og hvernig sem klęšnašurinn er. Forseti geti bara "snobbaš nišur į viš", ef eitthvaš vantar upp į viršuleikann. Žaš er afar ósennilegt, aš hęgt sé aš leika žennan leik aftur og aftur.

Ašeins einn frambjóšandi er gęddur žvķ andlega og lķkamlega atgervi, sem hęfir vel og er til sóma fyrir Bessastašabóndann, svo aš žjóšin geti veriš stolt af forseta sķnum, en žaš er afar ęskilegt.  Aš žurfa aš skammast sķn fyrir forseta lżšveldisins er afleitt.

Žessi eini er jafnframt sį eini, sem segist vilja eiga įrķšandi samtal viš žjóšina um mįlefni, sem brennur honum į hjarta og sem hann hefur kynnt rękilega meš skrifum sķnum.  Hann skrifar žetta ķ auglżsingu um fundarhöld sķn į 23 stöšum į landinu:

"Žess vegna gef ég kost į mér til starfans.  Ég tel, aš żmsar ógnir žöggunar og skautunar stešji aš mįlfrelsi okkar og um leiš lżšręši.  Žaš er afar mikilvęgt, aš hvert og eitt okkar hafi kjark til žess aš žroska sķna eigin sjįlfstęšu afstöšu - og tala fyrir henni - ķ staš óttans, sem svo oft hvetur okkur til rétttrśnašar og hjaršhegšunar.

Fyrir vikiš er lżšveldiš okkar veikara en ella, og brestir eru komnir ķ fullveldi žjóšarinnar.  Vķša sjįst merki žrżstings ķ formi lķtt dulbśinna žvingana, įsęlni og įgengni erlendra hagsmunaafla.  Ķslenzkir stjórnmįlamenn viršast į stundum komnir ķ hlutverk embęttismanna og viljalausra verkfęra ķ höndum erlends valds.  Ég hef margsinnis tjįš mig um žessar įhyggjur mķnar į undanförnum įrum, bęši ķ sölum Alžingis og meš greinaskrifum, fyrirlestrum og bókaśtgįfu. 

Ašeins einn forsetaframbjóšandi gęti ritaš žetta, og žess vegna sker hann sig algerlega śr frambošskrašakinu, sem er litlaust og gjörsamlega óįhugavert af mismunandi įstęšum.  Žessi frambjóšandi er gagnmenntašur, einnig erlendis, og fer hvorki meš fleipur né byggir skżjaborgir.  Hann stendur meš bįša fętur į jöršunni, mešvitašur um, hvaš er žjóšinni fyrir beztu og hefur jafnan gagnazt henni bezt.  Hann er laus viš grillur um aš reyna aš nota forsetaembęttiš til aš leika hlutverk į alžjóšavettvangi, sem žaš er ķ engum fęrum til.  Hlutverk forseta er aš verja stjórnarskrįna, eins og hśn er į hverjum tķma (hafna lagasetningu, sem hann telur brot į stjórnarskrį), en žaš er hlutverk annarra aš breyta henni, og žaš mį telja hlutverk forsetans aš efla skilning žjóšarinnar į žżšingu fullveldis fyrir sjįlfsįkvöršunarréttinn, og hvar mörkin liggja aš žessu leyti ķ samstarfinu viš ašrar žjóšir. 

Žaš er t.d. svo mikilvęgt fyrir öryggi žjóšarinnar aš vera ašili aš varnarbandalagi vestręnna žjóša, NATO, aš fullveldisafsal ķ žvķ samhengi kemur ekki til įlita.  Žess vegna er meš öllu ótękt, aš andstęšingur ašildar Ķslands aš NATO sitji į stóli forseta.  Žaš er jafnframt mjög óešlilegt, aš forseti lżšveldisins fari aš predika undir rós, aš Ķslendingar ęttu aš leita aftur hófanna um inngöngu ķ Evrópusambandiš, žvķ aš slķkt fullveldisframsal er óleyfilegt samkvęmt nśverandi stjórnarskrį. 

Nś veršur įfram vitnaš ķ Meyvant:

 "Aš mati undirritašs er Arnar Žór Jónsson sį frambjóšandi, sem hefur burši til aš męta erfišum śrlausnarmįlum aš hętti Sveins Björnssonar.  Hann er stašfastur og laus viš "hégómlegar hugargęlur", sbr orš Kolbrśnar Bergžórsdóttur um sjįlfhverfa frambjóšendur.  Og hann sękist sķzt af öllu eftir svišsljósinu, svo [aš] notuš séu hans orš.

Rök Arnars fyrir įkvöršun um framboš eru skżr og sannfęrandi.  Fulltrśalżšręšiš hefur aš hans mati veikzt ķ mikilvęgum mįlum og žvķ brżnt aš efla beint lżšręši.  Sjįlfsįkvöršunarrétti žjóšarinnar stendur ógn af sķbreytilegri tślkun EES-samningsins og um leiš vaxandi afskiptum ESB o.fl. alžjóšlegra stofnana.  Arnar hefur t.d. bent į skert raforkuöryggi vegna evrópskra tilskipana, hęttur, sem stafa af bókun 35, og sķšast en ekki sķzt žį undarlegu skošun tiltekinna rįšamanna hér, aš įstęšulaust sé, aš almenningur tjįi sig um ašild aš ESB ķ žjóšaratkvęšagreišslu." 

Forseti meš skošanir Arnars Žórs mun brżna Alžingismenn, hvar ķ flokki, sem žeir standa, į aš standa vörš um fulltrśalżšręšiš meš žvķ aš vanda vel til verka, hvort sem ķ hlut eiga žingsįlyktanir, žingmannafrumvörp, frumvörp frį rķkisstjórninni eša löggjöf frį ESB, sem Sameiginlega EES-nefnd ESB og EFTA hefur samžykkt til lögleišingar ķ EFTA-löndunum žremur.  Ķ lżšręšisrķki žarf aš rķkja nokkurt jafnręši meš öllum žremur greinum rķkisvaldsins.  Žetta er hįrfķnt mat, og enginn nśverandi frambjóšenda til forsetaembęttisins er betur fallinn til eftirlits meš slķku en Arnar Žór Jónsson.

"Fjórša valdiš hefur ekki veriš Arnari hlišhollt. Rķkismišillinn RŚV hefur ķtrekaš hneigzt til aš veikja mįlstaš hans, tvķvegis meš hęšni ķ Fréttum vikunnar hjį "fyndnasta föstudagssófa" veraldar og aš auki meš samtölum viš valda įlitsgjafa um nišurstöšur samkvęmisleiks Prósents.  Mišvikudagskvöldiš 3. aprķl [2024] tilgreindi svo stjórnandi Kastljóssins žau Jón Gnarr, Höllu Tómasdóttur og Baldur Žórhallsson sem "sterka" frambjóšendur auk Katrķnar Jakobsdóttur. Vill žjóšin, aš RŚV segi henni, hverjir komi til greina sem forsetaefni ?"   

Žegar einhverjum fréttabörnum žóknast aš lįta ljós sitt skķna ķ staš žess aš tķunda meš hlutlęgum hętti nżja atburši, žį er nś ekki eins og Guš, almįttugur, sé žar į ferš.  Erindi allra žessara hįttvirtu frambjóšenda, ef eitthvert er, bliknar fullkomlega ķ samanburši viš erindi žess frambjóšanda, sem viš Meyvant Žórólfsson viljum sjį fyrir enda Rķkisrįšsboršsins į komandi kjörtķmabili forseta lżšveldisins.  


Vanstilltur fullyršingaflaumur

"Opiš bréf til Alžingismanna frį forystufólki ķ ķslensku žjóšlķfi og landeigendum" birtist ķ Morgunblašinu 4. aprķl 2024 undir įbśšarmikilli fyrirsögn: 

"Fimm stašreyndir um Ķsland".

Žar gat aš lķta eftirfarandi:

"01 Sjįlfsmynd Ķslands tengist nįttśruaušlindum og legu landsins órjśfanlegum böndum.  Žegar horft er til jaršfręšilegs mikilfengleika eldgosa og heitra lauga, stórbrotinna noršurljósa, villts dżralķfs og ósnortinnar nįttśru, er Ķsland einstakt į heimsvķsu."

Lönd hafa enga sjįlfsķmynd.  Žaš er hępiš aš alhęfa meš žessum sķšrómantķska hętti um sjįlfsķmynd žjóšar, sem oršin er fjölmenningarleg, enda kemur žetta hįstemmda nįttśrublašur laxeldi ķ sjó viš fįeinar strendur Ķslands ekkert viš, nema höfundarnir kjósi helzt, aš fólkiš ķ landinu verši bara sżningargripir ķ žjóšgarši fyrir tśrhesta af malbiki stórborganna. 

"02 Ķ dag byggir Ķsland sjįlfstęš žjóš, sem trśir į sjįlfsįkvöršunarrétt sinn. Ķslendingar mótušust ķ deiglu sjįlfstęšisžrįr (sic ! - žrįar) og ęttu aldrei aš lįta erlenda hagsmuni ganga ķ berhögg viš sķna eigin."

Žetta er algerlega śrelt višhorf.  Ašeins elztu nślifandi frumbyggjar mótušust af sjįlfstęšisžrį.  Nś er alžjóša samvinna komin į slķkt stig, aš žaš aš etja saman erlendum og innlendum hagsmunum ķ landi, sem er į Innri markaši Evrópusambandsins, žar sem "frelsin fjögur" eru grundvöllur EES-samningsins, sem Alžingi hefur fullgilt, er fullkomin tķmaskekkja.  Žarna er veriš aš bera brigšur į erlendar fjįrfestingar og gildi žeirra fyrir hagkerfi landsins, sem fjįrfest er ķ.  Erlendar fjįrfestingar ķ löglegri atvinnustarfsemi eru alls stašar, nema ķ Noršur-Kóreu og įmóta rķkjum, mikiš keppikefli.  Žęr eru reyndar allt of litlar į Ķslandi.  Fjįrfestingar Noršmanna ķ sjókvķaeldi viš Ķsland hafa komiš fótunum undir laxeldi ķ sjó hérlendis, sem į sér brösuglega fortķš, žegar frumkvöšlarnir böršust ķ bökkum viš žetta.  Laxeldi ķ sjó hefur leitt nżtt blómaskeiš yfir byggšir Vestfjarša og styrkt byggšir Austfjarša ķ sessi.  Sefasżkislegur atvinnurógur ķ garš žessarar starfsemi er sorglegur upp į aš horfa.  

"03 Viš hvetjum heimsbyggšina til aš sękja okkur heim, njóta gęša landsins og fjįrfesta af įbyrgš, fremur en aš ganga į aušlindir žessa stórkostlega lands.  Viš getum ekki lįtiš žaš višgangast, aš erlend fyrirtęki hagnżti meira af arfleifš okkar og žjóš en žau skila til baka."

Žarna er veriš aš hvetja til aukinnar feršamennsku, en ķ ljósi žess, sem nś er aš gerast į Kanarķeyjum, žar sem feršamennskan er yfiržyrmandi og hefur leitt til fįtęktar frumbyggjanna, sem reyna aš lifa į sķnum hefšbundnu atvinnugreinum.  Žaš er meš öllu ósannaš og veršur aš telja til ósanninda, aš sjókvķaeldiš gangi į aušlindir Ķslands.  Landeigendur og veiširéttarhafar ęttu aš lķta sér nęr varšandi mikla fękkun villtra laxa ķ ķslenzkum įm.  Mišaš viš veišiįlagiš og višmišanir vķsindamanna um sjįlfbęrt veišiįlag ķ ķslenzkri lögsögu į sér staš rįnyrkja śr ķslenzkum įm, en įstandinu er reynt aš klķna į sjókvķaeldiš, sem er einfaldlega algerlega śr lausu lofti gripiš og viršist vera ein rįndżr smjörklķpa. Žaš er tķmabęrt, aš Alžingi fjalli um aš setja nytjar dżralķfs ķ įm į Ķslandi undir vķsindalega stjórnun Hafrannsóknastofnunar. 

"04 Hagkerfi eyrķkis į borš viš okkar žarfnast žess aš hugsa og skipuleggja langt fram ķ tķmann.  Aušlindir eru alls stašar dżrmętar, en eyžjóš veršur aš standa dyggan vörš um žęr, sem hśn sjįlf bżr yfir. 

 Žetta er skrżtinn texti.  Hagkerfi hvorki hugsa né skipuleggja.  Žurfa ekki jafnvel fjölskyldur aš hugleiša framtķšina og skipuleggja langt fram ķ tķmann ?  Žarna viršist vera reynt aš segja, aš eyžjóš žurfi aš standa dyggari vörš um aušlindir sķnar en ašrar žjóšir.  Engin rök eru fęrš fyrir žvķ, bara fullyrt.  Žaš er ķ anda žeirra smjörklķpumanna, sem ofsękja sjókvķaeldi hér viš land og kenna žvķ um ófarir sķnar.  Žarna į viš hin kristna speki.  Žś sérš flķsina ķ auga samferšarmanns žķns, en ekki bjįlkann ķ eigin auga.  

Žaš hefši veriš ešlilegra og nęrtękara įšur en vašiš var fram meš órökstuddum fullyršingum, svķviršingum og dylgjum, ķ garš heillar atvinnugreinar, aš žau sem hér eiga ķ hlut mundu hafa gert mótvęgisįętlun viš hraša hnignun villtra laxastofna ķ įm Ķslands, sem fęli ķ sér stórfelldan nišurskurš eša jafnvel frišun stofnanna, žar til žeir nęšu sér į strik aš nżju.  Ofstękiš, sem felst ķ eftirfarandi mįlsgrein žeirra, er ekki ašeins forkastanlegt, heldur kann aš vera brot į stjórnarskrįrreglu um atvinnufrelsi į Ķslandi:

"Viš bišlum žvķ til Alžingismanna okkar og rįšherra aš vinna aš žvķ aš draga śr og stöšva aš lokum sjókvķaeldi."

Žaš hafa engin haldbęr rök og gögn veriš lögš fram, sem réttlęta mundu frekleg og rįndżr stjórnvaldsinngrip af žessu tagi langt śr mešalhófi fram og įn višeigandi rannsóknarnišurstašna, sem vęru einstęš ķ sögunni og mundu draga dilk į eftir sér um langa framtķš.  Žaš lżsir dómgreindarleysi aš senda žvķlķka beišni frį sér.  Ef flugufótur vęri fyrir hrikalegum įsökunum hópsins, sem aš žessari öfugsnśnu herferš stendur gegn lögbundinni atvinnustarfsemi ķ landinu, žį vęru starfsmenn eftirlits- og rįšgjafarstofnana rķkisins, sem komiš hafa aš leyfisveitingum, eftirliti og rįšgjöf meš žessari starfsemi, meš öllu óhęfir og ekki starfi sķnu vaxnir.  Žaš er fįsinna aš halda slķku fram og jafgildir atvinnurógi.  Žetta er mjög ljótt mįl. 

 

 

 


Stjórnleti

Fįum blandast hugur um, aš óžarfleg lausatök séu į mįlefnum rķkisins, og rķkiš viršist stundum reka į reišanum vegna śtvistunar valda frį stjórnmįlamönnum og til żmissa nefnda, oft s.k. śrskuršarnefnda um embęttisfęrslu stofnana eša millistykki til aš skapa s.k. armslengd frį stjórnmįlamönnum.  Žetta er gallaš fyrirkomulag, sem śtvatnar lżšręšiš ķ landinu og skapar žessum nefndum völd įn įbyrgšar, sem aldrei er hollt.  Nefndirnar sjįlfar eru dżrar ķ rekstri, en žó kastar tólfunum, žegar kostnašur af gjörningum žeirra er reiknašur.  Dęmi um hiš sķšar nefnda er, žegar śrskuršanefnd um mįlefni hęlisleitenda mat Venezśela hęttulegt land ķbśum sķnum.  Žessu sneri nefndin sķšar viš.  Ķ Venezśela rķkja sósķalķskir stjórnarhęttir, sem mörgum ķbśanna stafar ógn af.  Stjórnarflokkurinn hefur stórskaddaš atvinnuvegi landsins, svo aš almenningur žar lķšur skort.  Ķsland getur ekki veriš allsherjar grišastašur fyrir alla, sem bśa viš hörmungar, en viš sżndum Śkraķnumönnum samstöšu, sem sjįlfsögš var, žegar miklu stęrri nįgranni (ķ austri) hóf landvinningastrķš ķ anda fornfįlegrar nżlendustefnu keisara fyrri tķma.  

Morgunblašiš gerši reišarekiš aš umręšuefni ķ forystugrein 20. marz 2024 undir heitinu:

"Kjörnir fulltrśar ķ aukahlutverki"

"Žaš er lķtiš lżšręši ķ žvķ [žegar stjórnmįlamenn fara į bak viš kjósendur sķna og svķkja kosningaloforš sķn], en ekki bętir śr skįk sś įsżnd stjórnleysis eša jafnvel hreint stjórnleysi, sem hlżzt af žvķ, žegar lįtiš er reka į reišanum af ótta viš įtök innan rķkisstjónar og treyst į, aš "kerfiš" leysi vandann einhvern veginn. 

Hvernig getur stašiš į žvķ, aš rķkisstjórnin steypti sér ķ slķkar ógöngur ? Hśn galopnaši žetta litla land fyrir fólki, sem margt vill ekkert hafa meš žį aš gera, sem fyrir eru.  Rétt nżkomiš er öskraš į žį, sem fyrir eru, eins og žingmenn žekkja öšum betur.  Žį er bśiš aš eyšileggja skólakerfiš vegna stjórnlauss innflutnings til landsins.  Vegna hans er tilkynnt, aš nś sé naušsynlegt aš tvöfalda stęrš rķkisfangelsisins. Ekkert af žessu kom žó į óvart. Af hverju sį ekki žaš fólk, sem var žó skyldugt til aš stjórna meš augu sķn opin ?

Ungviši okkar į žetta ekki skiliš. Allur fjöldinn bķšur žess aldrei bętur.  Stór hluti af vegi žess til menntunar viš forsvarnlegar ašstęšur hefur veriš eyšilagšur.  Dęmin lįgu galopin fyrir allra augum.  Ógöngur Svķa, sem rįša illa viš sķn mįl og geta ekki tryggt öryggi žeirra, sem fyrir voru, blasa  viš öllum,  sem vilja sjį. Žaš fólk,  var aldrei spurt. Foreldrar barnanna voru aldrei spuršir. Allur almenningur var ekki spuršur.  

Fullyrt er,  aš žjóšin hafi "komiš sér" ķ žessar ógöngur, įn žess aš žing og rķkisstjórn  hafi kynnt nokkrum,  hvaš stóš til. Įhugamenn og "įlitsgjafar" leiddu rįšamenn fram af brśninni.   Hvernig gat žetta gerzt  ?  Žaš veit enginn,  hvaša einstaklingar felast ķ žessum taumlausa innflutningi. "

 

 Hér er talaš tępitungulaust į 11. stundu. Śtlendingalögin, sem žessi mįlaflokkur fylgir, voru samin 2016 af skżjaglópum,  sem ekki vissu,  hvaš žeir voru aš gera,  og  lķklega hefur engan óraš fyrir afleišingunum.Ķ hópi žessara innflytjenda er margt heišarlegt og duglegt fólk,  en žarna eru lķka svartir saušir,  sem oflesta hér lögreglu,  dómskerfi og fangelsi.  Sumir eru heilažvegnir af ofstękisfullum trśarpredikurum,  og žeir eru hér eins og tifandi tķmasprengjur,  eins og dęmin sanna annars stašar ķ Evrópu. Dómsmįlarįšherra skilur vandann og vinnur aš śrbótum,  en žinginu er illa treystandi ķ žessum efnum. Žaš er mikil bót ķ mįli, aš nżr, hęfileikarķkur forsętisrįšherra er tekinn viš völdum į Ķslandi.  Hann hefur miklu skarpari sżn į ašalatriši mįla en fyrirrennarinn, sem į mikla sök į reišarekinu, sem Morgunblašiš gerši aš umfjöllunarefni.  

"Nżjasta dęmiš um stjórnleysiš og reišarekiš er ķ Landsbankanum, žar sem stjórnendur fóru fram meš offorsi gegn eigendastefnu og samningi viš eigendur.  Bankastjórinn segir, aš rķkisstjórninni og almenningi komi mįliš ekki viš.  Bankinn sé ekki rķkisbanki, heldur sé hann banki aš verulegu leyti ķ eigu rķkisins.  Af hverju leyfist žessu fólki aš standa uppi ķ hįrinu į fulltrśum fólksins ķ landinu ?  Žaš fólk hefur aldrei heyrt žennan bankastjóra nefndan.  Af hverju er žessum bankastjóra meš derring gagnvart rķkisstjórninni ekki fališ aš leita sér starfa annars stašar ?  Žaš getur ekki veriš vandamįliš og eflaust slegizt um svona opinberan starfsmann. 

Hugmyndir um armslengd frį rįšherra voru ekki ętlašar til žess aš veita starfsmönnum rķkisfyrirtękja olnbogarżmi til žess aš fara sķnu fram.  Žaš er tķmabęrt, aš kjörnir fulltrśar, sem almenningur velur og hafnar reglulega og meš beinum hętti, verši aftur ķ ašalhlutverki į sviši hins opinbera; žeirra į valdiš aš vera, og žeir žurfa aš axla žį įbyrgš.  Almannavaldinu mį ekki "śtvista"." 

Hegšun bankastjórans og bankarįšsins (stjórnar bankans) er einsdęmi.  Bankastjórinn og rįšiš viršast samspyrt um žį skošun, aš kaup Landsbankans į TM sé góš višskiptahugmynd, en um ekki eru allir į einu mįli um, aš TM standi undir tilbošsupphęš Landsbankans.  Sś ašferšarfręši aš binda tilbošiš ekki skilyrši um samžykki Bankasżslunnar er forkastanleg ķ ljósi žess, aš gjörningurinn strķšir augljóslega gegn eigandastefnu bankans, og handhafi langstęrsta hlutarins ķ bankanum var bśinn aš funda meš ęšstu stjórnendum bankans um mįliš og lįta ķ ljós skošun sķna.  

Nś er nżr rįšherra tekinn viš fjįrmįla- og efnahagsrįšuneytinu og hans bķšur aš sżna višbrögš eigandans viš framferši bankarįšsins, sem tekur śt yfir öll žjófamörk.  Ešlilegt er, aš bankarįšiš vķki, og nżtt bankarįš leiti hófanna um ógildingu tilbošsins įn verulegra fjįrhagsśtlįta fyrir bankann og eiganda hans.  

Žetta mįl er sżnidęmi um žaš, hversu óheppilegt žaš er, aš rķkissjóšur sé bankaeigandi, svo aš ekki sé nś talaš um žau ósköp, aš hann eigi tryggingafélag vegna bankaeignarinnar.  Vonandi tekst į žessu kjörtķmabili aš losa um allt eignarhald rķkisins į Ķslandsbanka og į nęsta kjörtķmabili aš draga verulega śr eignarhaldi rķkisins ķ Landsbankanum.  Slķkir gjörningar munu vafalaust bęta stjórnarhęttina ķ žessum fjįrmįlastofnunum og gera rķkissjóši kleift aš minnka skuldabyrši sķna.  Slķkt gerir hann ķ stakk bśinn aš fjįrfesta ķ žörfum og aršsömum innvišum vegna lęgri skuldabyrši.  Hér žarf aš taka fram, aš Borgarlķnan er algerlega óaršsöm.  Sala į rķkiseignum er sķšur en svo veršbólguhvetjandi, en lįntökur rķkissjóšs eru žaš.  

 

 


Ķsland og Evrópusambandiš

Af landfręšilegum, menningarlegum og sögulegum įstęšum er grķšarlega mikilvęgt fyrir Ķslendinga, aš samband landsins viš Evrópulöndin sé hagfellt og traust. Frį strķšslokum 1945 hefur tilhneigingin ķ Evrópu veriš aukiš višskiptalegt, menningarlegt, peningalegt og pólitķskt samband, sem formgert hefur veriš meš Evrópusambandinu - ESB og Sešlabanka evrunnar.  

Ķslendingar eru ķ višskiptasamtökunum EFTA meš Noršmönnum, Liechtensteinum og Svisslendingum, en mikil samstarfsžjóš Ķslendinga, Bretar, įsamt fįeinum öšrum Evrópužjóšum hafa séš hagsmunum sķnum bezt borgiš meš žvķ aš standa utan viš bęši ESB og EFTA og reiša sig į frķverzlunarsamninga ķ sumum tilvikum.  

  Žeim mįlefnasvišum fer fękkandi ķ ESB, žar sem ašildarrķkin hafa neitunarvald.  Žetta og sś stašeynd, aš löggjöf ESB er ķ mörgum tilvikum snišin viš ašstęšur, sem ķ litlum męli eša alls ekki eiga viš ķ litlu eyjarsamfélagi, gerir aš verkum, aš of įhęttusamt er fyrir Ķsland aš leita eftir ašild aš ESB, og Noršmenn hafa metiš stöšuna į sama veg fyrir Noreg sem aušlindarķkt land. Noršmenn sętta sig viš aš taka ekki žįtt ķ įkvaršanatöku ESB. Žį vaknar aušvitaš spurningin um, hvernig hagfelldast og öruggast sé fyrir Ķsland aš haga sambandinu viš ESB. 

Ķ byrjun 10. įratugar 20. aldar bjó ESB til bišsal fyrir EFTA-rķki, sem hugsanlega mundu sękja um ašild sķšar og mundu nota bištķmann fyrir ašlögun aš regluverki ESB.  Žetta var kallaš Evrópska efnahagssvęšiš - EES.  Sķšar breytti ESB umsóknarferlinu, og önnur en EFTA-rķkin hafa ekki gengiš ķ EES.  Žetta fyrirkomulag var hannaš til bįšabirgša, og hefur augljósa galla, en hefur veriš lįtiš dankast, og lķklega hefur ESB engan hug į aš endurskoša žaš. 

Meginvalkosturinn viš EES fyrir EFTA-rķkin er vķštękur frķverzlunarsamningur viš ESB.  Žaš vęri žarfur gjörningur, aš utanķkisrįšuneytiš, hugsanlega ķ samstarfi viš EFTA, léti greina kosti og galla vķštęks frķverzlunarsamnings ķ samanburši viš EES og legši mat į hvort tveggja ķ EUR/įr m.v. nśllstöšuna, sem er aš standa utan viš hvort tveggja, en ķ EFTA. 

Hjörtur J. Gušmundsson, sagnfręšingur og alžjóša stjórnmįlafręšingur (MA ķ alžjóša samskiptum meš įherzlu į Evrópufręši og öryggis- og varnarmįl) hefur aflaš sér haldgóšrar yfirlitsžekkingar į žessum mįlum og skrifaš mikiš um žau.  Hann reit grein ķ Morgunblašiš 11. marz 2024 undir fyrirsögninni:

 "Verri višskiptakjör ķ gegnum EES".

"Hins vegar hefur sambandiš į undanförnum įrum samiš um vķštęka frķverzlunarsamninga viš rķki į borš viš Kanada, Japan og Bretland, žar sem kvešiš er į um tollfrjįls višskipti meš sjįvarafuršir [sem eru betri višskiptakjör en Ķsland nżtur viš ESB].

Fyrir vikiš hafa ķslenzk stjónvöld į lišnum įrum ķtrekaš óskaš eftir žvķ viš Evrópusambandiš, aš komiš yrši į fullu tollfrelsi ķ višskiptum meš sjįvarafuršir ķ gegnum EES-saminginn. Óįsęttanlegt vęri, aš rķki, sem ekki vęru ķ eins nįnum tengslum viš sambandiš, nytu hagstęšari tollkjara.  Til žessa hefur sś višleitni ekki skilaš tilętlušum įrangri, en tollar eru einkum į unnum og žar meš veršmętari afuršum." 

Žessi öfugsnśna afstaša ESB gagnvart EFTA-rķkjunum, gęti įtt sér eftirfarandi skżringar:  ESB žarf aš mešhöndla fiskveišižjóširnar žar innan boršs eins, og žaš er mikiš magn unninna fiskafurša, sem berast mundi Innri markašinum į meginlandinu frį Ķslandi og Noregi.  Framkvęmdastjórnin óttast sennilega afdrif fiskišnašar innan ESB, ef slķkt gerist, og neitar žvķ Ķslendingum um lękkun žessara tolla.  Af ótta viš fordęmi gagnvart Noršmönnum er ekki sérlega lķklegt, aš ESB vęri tilleišanlegt til aš semja um lękkun žessara tolla ķ frķverzlunarsamningum.  

"Meginįstęša žess, aš įkvešiš var į sķnum tķma, aš Ķsland skyldi gerast ašili aš EES-samninginum, var sś, aš viš Ķslendingar įttum aš njóta sérstakra kjara fyrir sjįvarafuršir inn į markaš Evrópusambandsins umfram žį, sem ekki ęttu ašild aš honum.  Einkum og sér ķ lagi m.t.t. tolla.  Į móti įttum viš aš taka upp regluverk sambandsins um innri markaš žess.  Var žaš réttlętt meš sérstöku kjörunum."  

Nś hefur ESB grafiš undan žessari röksemdafęrslu meš téšum frķverzlunarsamningum. Žaš setur EFTA-löndin ķ óhagkvęma stöšu. Framkvęmdastjórn ESB gerir tillögu um žaš til Sameiginlegu EES-nefndarinnar, hvaš taka beri upp ķ landslög EFTA-landanna. Ešlilega einblķnir hśn ķ žvķ višfangi į langöflugasta rķkiš į žeim vettvangi, Noreg.  Žaš, sem į vel viš Noreg, į alls ekki endilega vel viš Ķsland.  Dęmi um žaš er orkulöggjöf ESB, s.k. Orkupakkar 1-4, žar sem Noegur er tengdur viš hin skandinavķsku löndin meš lofttlķnum og viš Danmörku, Žżzkaland og Holland meš sęstrengjum.  Reyndar voru lķka miklar deilur um réttmęti innleišingar žessarar löggjafar ķ Noregi, og fyrir Ķsland er langsótt aš tengja raforkukerfi landsins viš Innri markaš ESB.  Žaš er fjölmargt, sem kemur frį Sameiginlegu EES-nefndinni til viškomandi rįšuneytis og sķšan Alžingis, sem er meira ķžyngjandi en gagnlegt fyrir okkar litla hagkerfi.  Į grundvelli reynslunnar af vķštękum frķverzlunarsamningi viš Bretland vęri fróšlegt, aš "óhįš" stofnun eša fyrirtęki mundi gera samanburš į hagkvęmni lķklegrar nišurstöšu samningavišręšna um vķštękan frķverzlunarsamning viš ESB annars vegar og hins vegar į óbreyttri ašild aš EES.  

"Fram kemur ķ svari frį utanrķkisrįšuneytinu ķ įgśst 2022 viš fyrirspurn frį mér, aš įętlaš sé, aš tollar į ķslenzkar sjįvarafuršir ķ gegnum EES-samninginn nemi įrlega mrdISK 2,5-2,7.  Ķ svari rįšuneytisins viš annarri fyrirspurn minni įriš 2019 kemur hins vegar fram, aš įn samningsins vęri aukinn kostnašur vegna śtfluttra sjįvarafurša įętlašur aš lįgmarki mrdISK 4,2 vegna eftirlits og skerts greišslužols."

Įvinningur EES-samningsins fyrir sjįvarśtveginn  aš öšru óbreyttu er žannig um 1,6 mrdISK/įr og er žannig frekar rżr ķ rošinu, og kostnašurinn af innleišingu reglugeršafargans ESB fyrir Ķsland vafalaust hęrri, en taka veršur tillit til įvinnings allra śtflutningsvaranna, įls og annarra išnašarvara og žjónustu įsamt styrkjum, skólasamstarfi o.fl., og veršur heildarsamanburšurinn žį lķklega EES ķ vil.

Hins vegar vęri fróšlegt aš fęra kostnašinn 2,6 mrdISK/įr nišur į tonn og bera saman viš tollkostnaš o.ž.h. viš śtflutning sjįvarafurša į tonn til Bretlands samkvęmt frķverzlunarsamninginum viš Breta. 

"Mišaš viš tölur rįšuneytisins mį žannig draga žį įlyktun, aš ef Ķsland gerši vķštękan frķverzlunarsamning viš Evrópusambandiš ķ staš EES-samningsins og žyrfti žar meš aš sęta auknu eftirliti meš sjįvarafuršum af hįlfu sambandsins, en nyti į móti fulls tollfrelsis ķ žeim efnum, vęri višskiptalegur įvinningur af ašildinni, hvaš umręddar vörur varšar, mögulega einungis į bilinu 1,5-1,7 mrdISK/įr." 

Žaš hafa lķklega engar žreifingar fariš fram af Ķslands hįlfu gagnvart ESB um, hvers konar skilmįlar vęru ķ boši viš gerš vķštęks frķverzlunarsamnings viš ESB ķ staš EES-samningsins, og žess vegna er aš svo komnu erfitt aš meta hagkvęmni frķverzlunarsamnings ķ samanburši viš EES-samninginn.  Į žrķtugsafmęli hans um žessar mundir er tķmabęrt aš breyta žessu, enda er mikiš valdaójafnvęgi fólgiš ķ žessu bįšabirgša fyrirkomulagi.  Inn ķ hagkvęmnisamanburš EES og frķverzlunarsamnings er naušsynlegt aš taka kostnaš žjóšfélagsins af hinu ólżšręšislega fyrirkomulagi aš senda Alžingi Ķslendinga lagasetningu ķ pósti, žar sem engu mį breyta.  Svona fyrirkomulag grefur undan lżšręšinu og sjįlfstęšisvitund almennings, enda lķtillękkandi. Hjörtur minnist į žetta:

"Taka žarf enn femur meš ķ reikninginn vaxandi tilkostnaš vegna ķžyngjandi regluverks frį Evrópusambandinu fyrir bęši atvinnulķfiš og almenning, sem innleiša žarf vegna EES-samningsins.  Óheimilt er aš innleiša regluverkiš minna ķžyngjandi, en fullt svigrśm til žess aš gullhśša žaš, eins og žaš hefur veriš kallaš.  Utan EES vęri hęgt aš setja minna ķžyngjandi regluverk ķ staš regluverks sambandsins eša alls ekkert." 

Ķ ljósi reynslunnar ętti aš banna embęttismönnum rįšuneytanna aš breyta reglugeršum og tilskipunum ESB ķ meira ķžyngjandi įtt fyrir atvinnulķf og skattgreišendur en ESB gefur tilefni til og fitja upp į samtali viš ESB um žaš, aš Ķsland geti ķ Sameiginlegu EES-nefndinni gert tillögu um efnislegar breytingar į žvķ, sem frį ESB kemur, ķ ljósi landfręšilegrar legu og fįmennis. Žaš yrši žarft verk aš snķša helztu skavankana af žessu samstarfi EFTA/ESB, en žaš er ekki einfalt eša aušvelt, į mešan utanrķkisįšherra Noregs kemur frį stjórnmįlaflokki, sem vill sjį Noreg innanboršs ķ ESB, en žannig er žvķ variš bęši meš Hęgri og Verkamannaflokkinn.  Hver trśir žvķ, aš Samfylkingin, einn jafnašarmannaflokka Noršurlandanna, muni ekki vilja dusta rykiš af alręmdri ašildarumsókn Össurar Skarphéšinssonar frį 2009 ?  

 

 

 

  

 


Vatnsdalsvirkjun er upplagšur kostur Vestfiršinga

Žaš er žekktara en frį žurfi aš greina, aš Vestfiršingar njóta sżnu lakasta ašbśnašarins ķ orkumįlum hérlendis.  Žar er fyrst til aš taka, aš afar takmarkašan jaršhita er žar aš finna, žótt volgrur séu žar vel žekktar aš fornu og nżju. Til aš leysa śr upphitunaržörf hśsnęšis, hafa veriš settir upp rafskautakatlar og samiš viš rķkisfyrirtękiš Landsvirkjun um kaup į ótryggšri orku til aš knżja žessa katla.  Til vara eru žį olķukyntir katlar.  Samfélagsskyldur eru svo lįgt skrifašar į žeim bę, aš išulega er fyrst "klippt į" žessa orkusölu aš hausti, žegar orkuforši mišlunarlóna er ķ hęttu aš lenda undir lįgmarki sķšla vetrar. 

Hugmyndir Orkubśs Vestfjarša til śrbóta eru aš setja upp varmadęlur og kaupa forgangsorku inn į žęr (raforkužörf minnkar um 2/3 aš öšru óbeyttu), en einnig aš freista žess aš finna meiri nżtanlegan jaršvarma. 

Raforkukerfi Vestfjarša hefur sinn Akkilesarhęl, sem annars stašar į landinu er ekki lengur aš finna.  Hann er fólginn ķ einni viškvęmri stakri tengingu viš stofnkerfi landsins, en annars stašar eru žęr a.m.k. 2.  Hśn er viškvęm, žvķ aš vešurfarsleg įraun er mikil, stormvišri, ķsing, selta, snjóžyngsli.  66 kV flutningskerfi Landsnets og dreifikerfi Orkubśsins er enn aš miklu leyti ofanjaršar og aš sama skapi bilunargjarnt. 

Žótt talsveršar vatnsorkulindir sé aš finna į Vestfjöršum, stendur raforkuvinnsla ekki undir eftirspurninni, sem fer hratt vaxandi.  Af žessum įstęšum er einbošiš aš virkja meira į Vestfjöršum, en meš glórulausu ofstęki hefur žröngsżnispśkum tekizt aš tefja eša hindra žaš meš žeim afleišingum, aš umhverfiš geldur fyrir meš olķubrennslu til raforkuvinnslu, og fólk og fyrirtęki geldur fyrir  minnsta afhendingaröryggi raforku į landinu. 

Orkubśiš undir traustri forystu Orkubśsstjórans hefur reynt aš žoka įfram framfaramįlum viš takmarkašar undirtektir Alžingismanna kjördęmisins, aš žvķ er viršist, og umhverfis-, orku- og loftslagsrįšherra viršist žjakašur af daušyflishętti, žegar kemur aš žvķ aš bregšast viš óskum Vestfiršinga um śrbętur ķ orkumįlum.  Žann 27. febrśar 2024 birtist įgęt og fróšleg grein ķ Morgunblašinu eftir Elķas Jónatansson, Orkubśsstjóra, undir fyrirsögninni:

"Vatnsdalsvirkjun žarf aš komast ķ umfjöllun ķ rammaįętlun".

Hśn hófst žannig:

"Orkubś Vestfjarša óskaši eftir žvķ fyrir u.ž.b. įri, aš umhverfis-, orku- og loftslagsrįšherra breytti reglum um frišlandiš ķ Vatnsfirši ķ Vesturbyggš, žannig aš unnt sé aš taka Vatnsdalsvirkjun til umfjöllunar ķ rammaįętlun og bera saman viš ašra kosti.  Orkubśiš lagši sķšan fram greinargerš ķ haust, sem unnin var af VSÓ Rįšgjöf, um möguleg umhverfisįhrif af slķkri framkvęmd.  Umsagnir bįrust frį 12 ašilum, fagstofnunum, samtökum og einstaklingum, auk umsagnar frį Vesturbyggš.

VSÓ hefur ķ samrįši viš OV dregiš saman ašalatriši umsagnanna og višbrögš viš žeim į minnisblaši, sem nś hefur veiš sent rįšuneytinu.  Meginvišfangsefnin snśa aš birkiskógum, óbyggšum vķšernum, vatnamįlum, samfélagsžįttum og valkostum auk óvissu um umhverfisįhrif."

 Mótbįrurnar viš žessari virkjun eru į gamalžekktum nótum śr smišju staurblinds afturhalds įn sżnar į heildarhagsmuni landsins.  Aš fetta fingur śt ķ, aš 0,2 % af birkitrjįm frišlandsins raskist, sżnir algera mįlefnafįtękt.  Ķ nafni žess, aš betra sé aš veifa röngu tré en öngvu, er žvķ haldiš fram, aš įhrif virkjunarinnar verši einkum neikvęš į vķšerni Glįmusvęšisims.  Žó verša engar framkvęmdir vegna Vatnsdalsvirkjunar innan óbyggšra vķšerna, en mišlunarlón veršur žó innan žeirra, sem mun bara verša til bóta fyrir grunnvatnsstöšu svęšisins. Įhrifasvęši vatnsmišlunarinnar nema žó ašeins 0,4 % af óbyggšum vķšernum Vestfjarša og 0,03 % į landsvķsu, sem sżnir, hvers konar smęlki er reynt aš tķna til ķ tilraun til aš fella žessa įgętu virkjunarhugmynd. 

Samfélagslegir hagsmunir fį ekkert vęgi ķ žessum athugasemdum, en hlutlęgt mat leišir aušveldlega ķ ljós, aš mikilvęgi žeirra er margfalt į viš sparšatķninginn į móti. 

"Į fyrrnefndu minnisblaši til rįšherra er lagšur fram stuttur samanburšur Orkubśsins viš Tröllįrvirkjun (13,7 MW), virkjunarkost, sem einnig er į Glįmuhįlendinu og hefur veriš settur ķ nżtingarflokk ķ tillögu aš rammaįętlun 4.  Ķ žeim samanburši kemur fram, aš margt bendi til žess, aš umhverfisįhrif vegna virkjunar ķ Vatnsdal séu minni en umhverfisįhrif Tröllįrvirkjunar, auk žess sem virkjun ķ Vatnsdal er hagkvęmari og stašsetning įkjósanlegri varšandi tengingar.  

Til frekari skżringar žį yrši Vatnsdalsvirkjun tengd meš 20 km flutningsleiš ķ landi rķkisins og Orkubśsins beint ķ tengivirki Landsnets ķ Mjólkį. Tengingin vęri žvķ óhįš nśverandi Vesturlķnu, sem er 45 įra gömul.  Tröllįrvirkjun yrši hins vegar tengd viš Vesturlķnu, bęši vegna smęšar sinnar og meiri fjarlęgšar frį tengivirkinu ķ Mjólkį, og afhendingaröryggiš yrši žvķ minna.  Žį er ósamiš um land- og vatnsréttindi Tröllįrvikjunar, sem eru ķ einkaeigu. Vatnsréttindi ķ Vatnsdal eru hins vegar ķ eigu rķkisins. 

Allir ašrir virkjunarkostir į Vestfjöršum yfir 20 MW eru ķ mun meiri fjarlęgš frį tengivirkinu ķ Mjólkį eša u.ž.b. 100 km."

 Žessi stutti samanburšur virkjunarkosta į Vestfjöršum gefur glöggum lesanda ótvķrętt til kynna ("som den observante lęser umiddelbart ser"), hvaša virkjun er ęskilegast aš rįšast nęst ķ į Vestfjöršum.  Hvers vegna heyrist ekki mśkk frį orkurįšherranum ?  Orkubśsstjórinn hefur enga sögu aš segja af žessum rįšherra.  Sį hefur ekki getiš sér orš fyrir glöggskyggni, en hans pólitķska nef, sem er engin smįsmķši, ętti aš segja honum, aš meš žvķ aš taka žessa mįlaleitan Okubśs Vestfjarša upp į arma sér, gęti hann markaš spor ķ sandinn og slegiš nokkrar flugur ķ einu höggi. 

Aš lokum reit Orkubśsstjórinn: 

"Orkubś Vestfjarša telur žaš vera grundvallar atriši aš bera Vatnsdalsvirkjun saman viš ašra kosti, sem eru ķ rammaįętlun, til žess aš taka upplżsta įkvöršun, sem hentar hagsmunum Vestfjarša bezt.  

Įkvöršun um aš bera įform um Vatnsdalsvirkjun saman viš ašra virkjunarkosti felur ekki ķ sér įkvöršun um virkjun.  

Sś nįttśruvį, sem aš stešjar į Ķslandi um žessar mundir, hlżtur enn fremur aš leiša til žess, aš hugaš verši fekar aš minni og dreifšari virkjunarkostum, utan jaršskjįlfta- og eldgosasvęša, eins og Vatnsdalsvirkjun."  

Allt er žetta hįrrétt athugaš hjį Orkubśsstjóranum.  Ęšstu yfirvöld orkumįla verša sér til stórfelldrar minnkunar, ef žau reka ekki af sér slyšruoršiš og taka rökstudda afstöšu meš žessari tillögu Orkubśs Vestfjarša, sem hér var gerš aš umfjöllunaefni. 

 

 

 


Snarazt hefur į merinni

Į stuttu tķmabili hefur veriš hlašiš į rķkissjóš grķšarlegum böggum, sem aušvitaš er ķ anda flokks fosętisrįšherra, og Framsóknarflokkurinn hefur gjarna rataš inn ķ žessa blindgötu lķka, eins og nżleg tillögugerš menningar-og višskiptarįšherra um auknar ölmusur til listamanna, sem er algerlega śr takti viš almennan bošskap rķkisstjórnarinnar um ašhald ķ rķkisrekstri nś um stundir.  Žaš brįšvantar fé ķ marga žarfa mįlaflokka, t.d. rekstrar- og višhaldsfé til vegamįla, og į sama tķma keppast Framsóknarrįšherrarnir um aš leggja fram gęluverkefni sķn.  Hvaš skyldi 1 stk "Žjóšarhöll" kosta, žegar upp veršur stašiš ?  Dettur einhverjum til hugar, aš MISK 15 dugi ? Einhver nefndi leišréttingarstušul pķ. 

Įbyrgšarlaus umgengni stjórnmįlamanna viš rķkissjóš hefur valdiš mikilli skuldasöfnun hans sķšan 2020, og žess vegna er lįntaka rķkissjóšs til aš fjįrmagna nżlegar skuldbindingar hans ekki fęr leiš. Mešalfjölskyldan ķ landinu žufti aš greiša um kISK 700 įriš 2022 vegna skuldabyršarinnar.  Rśmur žrišjungur af greiddum tekjuskatti einstaklinga fór žį ķ žessa hķt, sem var žreföldun hlutfallsins frį 2020. 

Į žessu tķmabili hafa śtjöld til śtlendingamįla fariš śr böndunum og einbošiš er aš minnka śtgjöldin meš žvķ aš stemma stigu viš mannfjöldanum, sem tekiš veršur į móti nęstu įin, enda vantar hśsnęši fyrir žetta fólk og innfędda, sérstaklega eftir rżmingu Grindavķkur. 

Skólarnir rįša ekki viš verkefniš, sem er mjög erfitt, svo aš ekki hillir undir betri kennslu almennt, sem lyft gęti PISA-mešaltalinu upp.  Hęlisleitendur eru margir hverjir ķ žörf fyrir mikla lęknisžjónustu, og  hópar af framandi slóšum, jafnvel heilažvegnir af ofstękismönnum, ašlagast illa, sem kemur fram ķ yfirgengilega mörgum, sem komast ķ kast viš lögin og eru dęmdir til fangavistar.  Allt veldur žetta grķšarlega miklum samfélagskostnaši, sem veršur aš koma böndum į meš frįvķsun śr landinu, nema vinum okkar frį Śkraķnu, sem eru frį strķšshrjįšu landi og hafa ašlagazt vel hér. Śkraķnumenn og frumbyggjar voru beztu vinir ķslenzkra landnema vestanhafs į 19. öld.

Ķ stöšu eins og žessari, žegar innvišir hrópa į meira fjįrmagn, en byršar rķkissjóšs vaxa, veršur rķkiš aš huga aš sölu eigna, sérstaklega žar sem viškomandi fyrirtęki eru ķ samkeppni viš einkaframtakiš aš žarflausu.  Er rķkisrekin póstžjónusta tķmaskekkja ?  Sjįlfsagt er aš losa alfariš um eignarhlut rķkisins ķ Ķslandsbanka og koma afrakstrinum "ķ vinnu" annars stašar.  Er fżsilegt aš selja RARIK og/eša Orkubś Vestfjarša ?  Svona mętti lengi telja. 

Žessar vangaveltur eru ekki frumlegar, eins og sjį mįtti af forystugrein Morgunblašsins 14. marz 2024,

"Žörf žingsįlyktunartillaga",

en hśn hófst svona:

"Óli Björn Kįrason og nokkrir ašrir žingmenn Sjįlfstęšisflokksins hafa lagt fram į Alžingi tillögu til žingsįlyktunar um sölu rķkiseigna, lękkun skulda rķkissjóšs og fjįrfestingu ķ innvišum. Ķ tillögunni segir, aš fjįrmįla-og efnahagsrįšherra sé fališ aš "skipa nefnd, sem móti langtķmaįętlun um sölu rķkiseigna, lękkun į skuldum rķkissjóšs og fjįfestingu ķ innvišum.  Nefndin verši skipuš 3 sérfręšingum į sviši hagfręši, fjįrmįla og lögfręši.  Nefndin skili įfangaskżrslu eigi sķšar en 6 mįnušum eftir skipun og lokaskżrslu eigi sķšar en 12 mįnušum eftir skipun."

 Žetta er įgętis tillaga, sem getur skilaš samantekt um eignir rķkisins, sem til greina kemur aš selja, og įętlun um žaš įsamt įętlun um lękkun skulda.  Žaš mun hins vegar ašallega koma ķ hlut nęstu rķkisstjórna aš nżta žį eigna- og skuldaskżrslu viš framkvęmd stefnu sinnar, og žess vegna er allsendis óžarfi aš bķša ašgeršarlaus eftir skżrslunni, heldur ljśka žegar höfnum söluferlum rķkisstjórnarinnar og fitja upp į annarri sölu śr samkeppnisgeiranum, sem hśn telur sig geta leitt til lykta į kjörtķmabilinu.  

"Ķ greinarerš meš tillögunni er vakin athygli į, aš skuldsetning rķkissjóšs og grķšarlegar vaxtagreišslur hafi lamandi įhrif į ķslenzkt efnahagslķf og hamli getu rķkisins til aš veita žį žjónustu, sem ętlazt sé til, og aš lękka įlögur į launamenn og fyrirtęki."  

Ef tekiš er miš af Svķžjóš, var gengiš allt of langt ķ sóttvarnarašgeršum hér og ķ aš lįta rķkissjóš deyfa fjįrhagslegar afleišingar žess fyrir einstaklinga og fyrirtęki.  Žaš er eins og örvęnting hafi gripiš rįšamenn og eytt var stórfé ķ aš bólusetja almenning, ž.m.t. börn aš óžörfu og meš įhęttu, margoft meš tilraunaefnum (mRNA-genatękni), sem virkušu mjög stutt og höfšu margvķslegar aukaverkanir į gollurshśsiš, ónęmiskerfiš o.fl.  Žegar enn alvarlegri faraldur gżs upp, munu ašgeršir aš óbreyttu hafa mjög alvarlegar afleišingar fyrir afkomu og lįnstraust rķkissjóšs, svo aš draga veršur lęrdóm af reynslunni og horfa til Svķžjóšar.

"Žess vegna er žaš rétt, sem einnig kemur fram ķ greinargeršinni, aš "lękkun skulda rķkissjóšs er eitt brżnasta verkefni samtķmans og mikilvęg forsenda sóknar til bęttra lķfskjara.  Ungt fólk horfir upp į, aš skuldirnar og tilheyrandi fjįrmagnskostnašur rżri lķfskjör žess ķ framtķšinni.  Fyrir tugžśsundir ungra karla og kvenna, sem koma śt į vinnumarkašinn į komandi įrum, er ekki sérstaklega eftirsóknarvert aš eiga hlut ķ banka eša öšrum fyrirtękjum ķ gegnum sameiginlegt eignarhald rķkisins, ef greitt er fyrir eignarhaldiš ķ formi verri lķfskjara, meš hęrri sköttum og verri žjónustu hins opinbera.   Žeir, sem eldri eru, og ekki sķzt žeir, sem žurfa naušsynlega į žjónustu heilbrigšiskerfisins aš halda eša fį ašra ašstoš, verša aš sętta sig viš lakari žjónustu og minni ašstoš en ella.  Miklar skuldir rķkissjóšs hafa žvķ bein įhrif į daglegt lķf žśsunda Ķslendinga."

Žetta eru nokkuš góš rök fyrir žvķ aš selja sem fyrst, ef gott verš fęst, eignarhluti rķkisins ķ įhętturekstri og samkeppnisrekstri, t.d. Ķslandsbanka, 40 % hlut ķ Landsbanka, Póstinn o.fl.  Landsmenn njóta nś langtķma fjįrfestingar sinnar ķ Landsvirkjun meš lįgu raforkuverši og hįrri aršsemi og ętti svo įfram aš vera, žótt stjórnun fyrirtękisins sé įfįtt.

Hvaš skyldi vera aš frétta af hįstökkvara skošanakannana um žessar mundir, Samfylkingunni, varšandi fullyršingu tillögugeršarmanna um, aš "lękkun skulda rķkissjóšs [sé] eitt brżnasta verkefni samtķmans ..." ?  Ekkert bitastętt hefur heyrzt frį flokkinum sķšan formašurinn kśventi ķ mįlefnum hęlisleitenda og  vakti um leiš ślfśš ķ flokkinum.  Spyrja mį, hvort flokkurinn sé stjórntękur vegna stefnuleysis.  Žį er hętt viš, aš hann leiši žjóšina śt ķ algerar ógöngur meš óįbyrgri śtgjaldaaukningu og skuldasöfnun.  

 


Heilbrigšiskerfi ķ višjum pólitķskrar kreddufestu

Nś hefur rķkiš tekiš į sig mikla fjįrhagsbagga vegna jaršhręringa og eldgosa į Sušurnesjum og vegna kjarasamninga.  Skuldir eru miklar fyrir hjį rķkissjóši og frekari skuldasöfnun vart fęr leiš, žar sem viš žaš ykist peningamagn ķ umferš, sem veldur veršbólgužrżstingi upp į viš.  Žess vegna er nś bošaš ašhald ķ rekstri og frestun fjįrfestinga. Einbošiš er aš hętta viš fjįrmögnun vanhugsašrar og algerlega óaršbęrrar borgarlķnu og helzt aš skera bastaršinn "Betri samgöngur" nišur viš trog.  Ķ stašinn ętti aš koma "Létt borgarlķna", žar sem mišaš er viš strętisvagnaakrein hęgra megin viš nśverandi akbrautir, žar sem žörf er talin į greišfęrari leiš og nokkur aršbęrustu mislęgu gatnamótin verši byggš, en hvorki stokkar né göng aš svo stöddu, og glórulaust er aš setja nśverandi hönnun Fossvogsbrśar ķ framkvęmd.  Hana žarf aš endurhanna, svo aš kostnašurinn verši ešlilegur.

 Heilbrigšiskerfiš liggur eins og farg į rķkissjóši meš öllum göllum einokunar rķkisins, sem nöfnum tjįir aš nefna.  Žarna er unnt aš spara stórfé įrlega og bęta žjónustu viš sjśklinga meš styttingu bišlista.  Hęgt er aš bjóša śt mörg lęknisverkin og taka žeim tilbošum, sem lęgst eru og fullnęgja śtbošsskilmįlum og jafngilda sparnaši fyrir rķkissjóš.  Hvorki verkkaupa né žingmönnum kemur žį viš, hvernig innbyršis kostnašur hvers bjóšanda skiptist. Hinir forstokkušu vinstri gręnir hafa löngum kyrjaš, aš ekki mętti gręša į aš veita lęknisžjónustu.  Hvers vegna ķ ósköpunum mį žaš ekki ?  Žessi vinstri meinloka er meginskżringin į sķfellt lengri bišlistum eftir ašgeršum. 

Morgunblašiš gerši žetta aš umręšuefni ķ vandašri forystugrein 5. marz 2024 undir kjöroršinu:

"Foršumst kreddur"

"Ólķkar įherzlur stjórnmįlaflokka žurfa ekki aš koma į óvart og ęttu śt af fyrir sig fekar aš vera fagnašarefni, enda auka žęr val kjósenda.  Žó eru vonbrigši aš sjį, aš flokksfundur VG um helgina [2.-3. marz 2024] sį įstęšu til aš lżsa "įhyggjum af aukinni įherzlu į einkarekstur ķ heilbrigšiskerfinu, kerfi, sem į ekki aš vera gróšalind fįrra rekstrarašila, heldur sameiginlegt velferšarkerfi okkar allra". 

Žarna er Vinstri hreyfingunni gręnu framboši rétt lżst.  Žar sem einokunarkrumla rķkisvaldsins hefur nįš aš lęsa klóm sķnum ķ einhverja starfsemi, žar skal hvorki ręša um kostnaš né leišir til sparnašar ķ žįgu skattgreišenda eša bętta žjónustu, ef žessar śrbętur munu fela ķ sér aš draga śr einokunarstarfseminni og virkja einkaframtakiš į samkeppnisgrundvelli.  Žetta er öfugsnśinn embęttismannasósķalismi, sem óttast aš missa spón śr aski sķnum.  Ef žetta er sannur sósķalismi, žį į hann sér engrar framtķšar von, enda strķšir hann gegn heilbrigšri skynsami.  VG hefur dagaš uppi undir forystu Katrķnar Jakobsdóttur, versta tvķskinnungs ķ emętti forsętisrįšherra į fullveldistķmanum, og er flokkur hennar löngu oršinn pólitķskur steingervingur. 

"Žarna er įlyktaš aftan śr grįrri forneskju og ekkert tillit tekiš til reynslunnar af einkarekstri ķ heilbrigšisžjónustu eša samanburšar į einkarekstri og opinberum rekstri į žessu sviši."

 VG er eins og sértrśarsöfnušur, sem höndlaš hefur "stórasannleik".  Į slķkan söfnuš hrķfa engin rök, sem grafa undan "stórasannleik".  Žaš kvarnast śr söfnušinum, en eftir sitja "die hards" réttrśnašarmenn.  Nś er oršiš aušvelt aš sżna fram į sparnašinn viš aš minnka umsvif einokunarinnar meš žvķ aš fęra sum verkefni til samkeppnigeirans og hęgt aš sżna fram į grķšarlega sparnašarmöguleika vegna mikils munar į einingarkostnaši Hįskólasjśkrahśssins og višurkenndra lęknastofa śti ķ bę.  Žaš er eins og VG loki öllum skilningarvitum og berji hausnum viš steininn.  Slķkur stjórnmįlaflokkur er aušvitaš ekki į vetur setjandi, og žetta skynja ę fleiri kjósendur. Spurningin er hins vegar, hvort žeir fara śr öskunni ķ eldinn meš žvķ aš ljį Kristrśnu Frostadóttur og flokki hennar atkvęši sitt.  Hśn er grunuš um aš gera hosur sķnar gręnar fyrir kjósendum į fölskum forsendum; aš bera kįpuna į bįšum öxlum, žvķ aš ekki er til žess vitaš, stofnanir Samfylkingarinnar hafi kśvent ķ stórum mįlum. 

"Skammt er t.d. sķšan greint var frį könnun į įnęgju skjólstęšinga heilsugęzlunnar į höfušborgarsvęšinu meš žį žjónustu, sem žar er ķ boši.  Žar fer įnęgja almennt minnkandi, sem ętti aš vera įhyggjuefniš, en athygli vekur, aš einkareknu heilsugęzlustöšvarnar raša sér ķ 4 efstu sętin ķ könnuninni.  Furšulegt er, aš nokkrum dögum eftir, aš slķk könnun er birt og ekki sś fyrsta, sem sżnir įnęgju meš einkarekstur į heilbrigšissviši umfram rķkisreksturinn, skuli stjórnmįlaflokkur telja įstęšu til aš įlykta sérstaklega gegn einkarekstri."  

Allt er hér samkvęmt bókinni.  Žaš ętti öllum aš vera oršiš fyrir löngu ljóst, aš opinbert eignarhald hentar mjög illa til aš fįst viš viškvęma og flókna žjónustu.  Hiš opinbera getur hvorki keppt viš einkaeignarhald ķ gęšum né kostnaši slķkrar žjónustu. Vinstri gręnir eru steingervingar, sem leggja allt ašra męlistiku į žessi mįl.  Žeir loka eyrunum fyrir einföldum stašeyndum į borš viš upplifun neytenda į veittri žjónustu og fjįrhagsbyrši skattgreišenda af henni, ef žessar stašreyndir męla gegn opinberu eignarhaldi og rekstri, sem žeir, lķklega af rangtślkun minni spįmanna, telja, aš eitt samręmist Kómmśnistaįvarpi Karls Marx, sem var misheppnašur mašur, en engu aš sķšur įtrśnašargoš fólks meš einkennilega lķfssżn. 

"Ekki er langt sķšan Vinstri gręn réšu heilbrigšisrįšuneytinu.  Žį var žeirri stefnu, sem lżst er ķ įlyktuninni, fylgt mjög markvisst og meš slęmum afleišingum.  Žetta birtist t.a.m. ķ žvķ, aš rķkiš vildi ekki semja viš einkaašila hér į landi um brżnar ašgeršir, m.a. lišskiptaašgeršir, en sendi sjśklinga žess ķ staš utan, žó aš žaš kostaši margfalt meira.  Afleišingarnar voru lķtil afköst, langir bišlistar og mikil óžęgindi og jafnvel žjįningar fyrir sjśklinga."

 Žessi hegšun rķkisvalds ķ höndum forstokkašs sósķalista lżsir ótta hins opinbera kerfis viš einkaframtakiš į žeim svišum, sem lotiš hafa einokun rķkisins.  Sósķalistinn vill ekki, aš neytendur fįi slķkt val, žvķ aš vitneskjan, sem slķkt val veitir, mun grafa hratt undan einokun rķkisins. Barnaleg lygin, sem haldiš hefur veriš aš fólki um, aš rķkiš "verši" aš sjį um žessa žjónustu, veršur ašhlįtursefni.  Žį er reynt aš kynda undir öfundinni meš žvęlu į borš viš, aš enginn megi gręša į žessari žjónustu, en er ekki undarlegt, aš hvarvetna annars stašar ķ heiminum er žaš tališ sjįlfsagt, enda smurfeiti góšs įrangurs.  Žaš hlżtur aš vera žrautum hįš aš vera kažólskari en pįfinn. 

"Kreddur verša aš vķkja til aš hęgt sé aš nį įrangri, og į žaš viš ķ heilbrigšiskerfinu, eins og annars stašar.  Skilning į žessu mįtti sjį ķ ašsendri grein hér ķ blašinu ķ lišinni viku, žar sem Berglind Ósk Gušmundsdóttir, žingmašur Sjįlfstęšisflokksins, lagši įherzlu į aš beita žyrfti žeim rįšum, sem dygšu ķ heilbrigšismįlum, ž.m.t. einkarekstri, sem hśn benti į, aš hefši gefizt vel.  Séu žingmenn og stjórnmįlaflokkar opnir fyrir lausnum, sem duga, er hęgt aš nį įrangri ķ heilbrigšismįlum, stytta bišlista og bęta žjónustu.  Leiš VG felur ķ sér aukin śtgjöld, en lakari žjónustu."

 VG mun aldrei lįta af kreddum sķnum um sem allra umsvifamestan (mannaflsfrekastan) rķkisrekstur, žvķ aš sś tśarjįtning er grundvöllur žessa jašarflokks, sem nś hefur spilaš rassinn śr buxunum og mun hverfa ķ gleymskunnar dį.  Žaš eru žó fleiri slęmir į žingi.  Žótt hinn nżi formašur Samfylkingarinnar reyni aš gefa henni ögn nśtķmalegri blę hęgri kratisma, er ekkert fast ķ hendi, hvaš žaš snertir, žegar flokkurinn veršur bśinn aš hafa gott af kjósendum.  Śtibśiš, sem af einhverjum dularfullum įstęšum kallar sig Pķratahreyfinguna, mun bara fylgja höfušbólinu.  


Hiš opinbera fitnar, eins og pśkinn į fjósbitanum

Žaš er sterk tilhneiging ķ samtķmanum til aš ženja hiš opinbera śt og žar meš aš fjölga starfsmönnum į launaskrįm žess.  Heilbrigšis- og umönnunarkerfiš er dęmi um žetta, og undirliggjandi kraftur žar er öldrun žjóšarinnar, en heilsufar eldri borgara er miklu bįgbornara en vera žyrfti, sem stafar af óhollum lifnašarhįttum ķ allsnęgtažjóšfélaginu. Žaš er vandlifaš ķ henni versu. Lyfjaįtiš er yfiržyrmandi og allt of lķtiš mark tekiš į nęringarrįšgjöfum og žjįlfunarsérfręšingum į borš viš Janus Gušlaugsson. Žegar allt er komiš ķ óefni, er heimtaš "quick fix", en slķkt er ekki til. 

Grunnskólakerfiš hefur žanizt śt aš mannafla ķ mun meira męli en nemendafjöldinn.  Aš sama skapi hefur įrangur nemenda 10. bekkjar versnaš aš mati OECD og PISA-prófdómaranna, enda eru komnar alls konar ašrar starfsstéttir inn ķ kerfiš en įšur tķškušust žar.  Žegar nemendum var rašaš eftir getu ķ bekkjardeildir, var minna įlag į kennurum ķ tķmum, žótt ķ bekkjardeild vęri yfir 30 manns, og įrangur nemenda var aš jafnaši betri en sķšar varš, žegar "kerfi įn ašgreiningar" hafši haslaš sér völl.  Er einhver ķ stakk bśinn til aš mótmęla meš rökum žessum tveimur stašhęfingum, sem hér eru settar fram sem tilgįtur įn eigin rannsóknar.  Ef ekki, hvers vegna er žį višhöfš sś žrįkelkni į grunnskólastiginu aš višhalda žessari ašferšarfręši, sem er óframkvęmanleg meš góšu móti og hefur reynzt afspyrnu illa (dregiš mešaltalsįrangur nišur) ?

Žann 9. febrśar 2024 birti Magdalena Anna Torfadóttir fróšlega yfirlitsfrétt um umfang hins opinbera į višskiptafréttasķšu Morgunblašsins undir slįandi fyrirsögn:

"Rįšstafar annarri hverri krónu".

Hśn hófst žannig:

"Hiš opinbera velti įriš 2022 um mrdISK 1650, sem žżšir, aš žaš rįšstafar tęplega annarri hverri krónu, sem veršur til ķ hagkerfinu.  Hlutfalliš hefur vaxiš jafnt og žétt, allt frį lżšveldisstofnun, žegar um 5. hver króna fór um hendur hins opinbera [ž.e. śr 20 % ķ 50 % į 78 įrum, eša um 0,4 % VLF/įr aš mešaltali - innsk. BJo].

Žetta er mešal žess, sem kom fram ķ skżrslu Višskiptarįšs, sem kynnt var į Višskiptažingi rįšsins ķ gęr [08.02.2024].  Gunnar Ślfarsson, hagfręšingur Višskiptarįšs, kynnti skżrsluna og nišurstöšur hennar.  Ķ skżrslunni er fjallaš um hiš opinbera, og hvernig megi bęta žjónustu žess til lengri tķma litiš.

"Ķ ljósi umfangs rķkis og sveitarfélaga er rétt aš rżna, hvernig žessum fjįrmunum er variš, hvar og hvernig megi gera betur, og hvort hiš opinbera žurfi aš sinna öllum žeim verkefnum, sem žaš hefur nś į sinni könnu", segir ķ skżrslunni."

Umfang opinbers rekstrar į Ķslandi vex meš ósjįlfbęrum hętti.  Žingmenn og sveitarstjórnarmenn hafa veriš of leišitamir žrżstihópum og fyrir vikiš fórnaš mikilvęgum hagsmunum skattborgaranna og žjóšarinnar allrar, sem sżpur seyšiš af óskilvirku bįkni, sem er ekki nęgilega vel stjórnaš og mikil byrši fyrir  avinnulķfiš.  Ķ EES-samninginum er mikil įherzla lögš į, aš hiš opinbera gęti sķn ķ hvķvetna aš skekkja ekki samkeppnisstöšu, žar sem žaš er į markaši ķ samkeppni viš einkafyrirtęki.  Į žessu er misbrestur hérlendis, sem er ein įstęša ofženslu bįknsins.  Rķkisśtvarpiš er skżrt dęmi um žetta, en žaš er mjög óešlilegt, aš žaš keppi um auglżsingar į mišlamarkaši, žvķ aš žaš getur notaš skattfé til aš višhalda markašsrįšandi stöšu sinni.  Menningar- og višskiptarįšherra talar og skrifar mikiš og stundar pólitķk ķ anda lżšskrums, en gerir fįtt af viti og ž.į.m. nęsta lķtiš, sem mįli skiptir, til aš minnka umsvif rķkisrekna risans į fjölmišlamarkaši, sem stöšugt fęrir śt kvķarnar sem opinbert hlutafélag įn lagaheimilda til žess. 

Landsvirkjun er annars konar dęmi um rķkisfķl ķ postulķnsbśš.  Žar er aš vķsu ekki um rķkisframlög aš ręša, heldur aršgreišslur til rķkisins, en hegšunin er įmęlisverš, og hana veršur aš skrifa į lyndiseinkenni forstjórans, sem nżlega gekk hart fram um setningu laga um višbrögš viš skorti į rafmagni į markaši, sem įttu aš hlaša enn meira undir Landsvirkjun, og dylgjaši žessi forstjóri žar um "leka į milli markaša", ž.e. aš ašrir en Landsvirkjun hyglušu stórfyrirtękjum į kostnaš almennra neytenda. Allt košnaši žaš nišur hjį honum, enda bitu menn frį sér.  Į Alžingi var hętt viš žessa lagasetningu, enda hśn einskęr vitleysa frį Orkustofnun og rįšuneyti orkumįla.  Eftir stendur, aš Landsvirkjun eyšileggur alla raunverulega samkeppni į raforkumarkaši vegna stęršar sinnar og žeirrar stašreyndar, aš megniš af tekjum hennar kemur frį stórnotendum į grundvelli langtķmasamninga, sem rķkiš veitti Landsvirkjun forgang aš įn samkeppni.  Žar af leišandi mega stjórnendur fyrirtękisins alls ekki traška ķ salatinu.  Meira aš segja Samkeppnisetirlitiš męlti gegn téšri skömmtunarlagasetningu.  Hvenęr gerir stofnunin frumkvęšisathugun į samkeppni į raforkumarkaši ?

Heilbrigšiskerfiš er mikiš vandręšabarn į rķkissjóši, enda aš mestu fjįrmagnaš af honum.  Nś er langt komiš eša jafnvel bśiš aš meta alla helztu verkžętti Landsspķtalans til kostnašar og spķtalinn farinn aš fį greitt samkvęmt innsendum reikningum, enda hafa ekki heyrzt nśna žau relubundnu harmakvein um fjįrmagnsskort, sem landsmenn įttu aš venjast.  Žetta kerfi gerir Sjśkratryggingum kleift aš bjóša fyrirhafnarlķtiš śt verkžętti, sem hęgt er aš śthżsa innanlands og jafnvel į Evrópska efnahagssvęšinu, er śtbošiš er stórt.  Žaš veršur aš ganga śt frį žvķ sem vķsu, aš Sjśkratryggingar Ķslands nżti śtbošsleišina śt ķ yztu ęsar og gefi ķslenzkum sérhęfšum lęknastofum tękifęri til aš hagnżta fjįrfestingar sķnar ķ nannauši, hśsnęši og tękjabśnaši, og spari um leiš skattgreišendum landsins stórfé. 

Kostnašur viš hvern grunnskólanemanda hefur vaxiš mikiš į žessari öld og į sama tķma hefur įrangur hans versnaš ķ alžjóšlegu samhengi.  Nemendur koma meš furšulega gloppótta žekkingu śt śr grunnskóla.   Kerfiš žarf žess vegna aš stokka upp.  Vęri ekki rįš aš veita skólunum meira sjįlfstęši og żta undir samkeppni žeirra į milli, t.d. meš birtingu mešaltala śr PISA fyrir hvern skóla ?  Skólarnir gętu t.d. rįšiš žvķ, hvernig žeir raša ķ bekkjardeildir og męttu flokka nemendur ķ deildir eftir getustigi, eins og gert var įšur fyrr meš góšum įrangri. 

"Svanhildur Hólm stżrši stżrši umręšum meš Žorbjörgu Helgu Vigfśsdóttur, stofnanda Kara Connect, og Andra Heišari Kristinssyni, fyrrverandi leištoga Stafręns Ķslands.  Žau ręddu m.a. žęr įskoranir og hindranir, sem verša į vegi tęknifyrirtękja ķ samskiptum viš opinberar stofnanir.  Žorbjörg Helga lżsti m.a. samskiptum sķnum viš opinberar stofnanir, žį sérstaklega embętti Landlęknis, sem lagt hafa stein ķ götu félagsins og starfsemi žess.  Hśn sagši, aš žrįtt fyrir yfirlżsinar stjórnmįlamanna um nżsköpun ķ heilbrigšiskerfinu og mikilvęgi žess aš leita nżrra lausna ķ žjónustu, vęri žvķ ekki fylgt eftir meš almennilegum hętti."  

Embętti Landlęknis viršist vera steinrunniš apparat, sem er mjög umhendis aš veita almenningi žjónustu.  Frammistašan ķ Kófinu var fyrir nešan allar hellur, žar sem beitt var ótępilegum og dżrum höftum į umgengni fólks, sem hafši alvarlegar afleišingar fyrir hagkerfiš og andlega lķšan fólks.  Žetta voru ašgeršir, sem snišgengu mešalhófsreglu stjórnsżslulaga rżršu pesónufrelsi įn umtalsveršrar gagnsemi.  Eins og spįš var um į grundvelli fręša um žessi mįl, varš dįnartķšnin ķ kjölfar ašgeršanna hęrri en efni stóšu til.  Žar bętti ekki śr skįk sś stefna embęttisins aš beita margķtrekušum sprautunum gegn veirunni meš tilraunaefnum į brįšabirgšaleyfi Lyfjaefirlits Evrópu.  Af žeim hafa hlotizt margvķslegir skašar į heilsu fólks, en varnarvirknin dalaši mjög hatt eftir inngjöf.  Tilraunaefnin hefšu aš réttu lagi ekki komizt ķ gegnum hefšbundiš prófunarferli lyfja, og žaš vekur mikla furšu, aš enn skuli žau vera ķ brśki hérlendis.  

"Ķ fyrrnefndri skżrslu Višskiptarįšs kemur fram, aš undanfarin 30 įr hefur fjöldi starfsfólks ķ stjórnsżslunni tęplega tvöfaldazt.  Įriš 1995 störfušu 387 manns ķ um 11 rįšuneytum, en ķ dag starfa 724 ķ 12 rįšuneytum.

"Aš mati Višskiptarįšs sżnir žróunin, aš verulega skorti į hagręšingu hjį hinu opinbera [rķkinu ķ žessu tilviki - innsk. BJo].  Leiša mį lķkur aš žvķ, aš lög um réttindi og skyldur starfsmanna rķkisins leggi stein ķ götu stjórnvalda til aš bregšast viš, žegar verkefni breytast, falla nišur eša nż verša til.  Tękifęri til meira hagręšis ķ starfsmannahaldi eru vannżtt, og stafręn umbylting viršist frekar hafa veriš nżtt til aš auka umfang stjórnarrįšsins en annaš.  Žaš ętti ekki aš vera nįttśrulögmįl, aš stöšugt fjölgi ķ stjórnarrįšinu, žótt į žessu tķmabili hafi starfsmönnum einungis fękkaš į įrunum 2013-2016", segir ķ skżrslunni."

Höfundar skżrslu Višskiptarįšs hljóta aš hafa kynnt sér Lögmįl Parkinsons, sem einmitt fjallar um hina rķku tilhneigingu innan opinberrar stjónsżslu aš ženjast śt, engum til gagns. Žar aš auki eru 2 utan aš komandi kraftar aš verki.  Į įrunum 2009-2013 var ķ gangi umsókn um ašild aš Evrópusambandinu (ESB), og žar į bę var óspart fundiš aš fįmenni og getuleysi ķslenzkrar stjórnsżslu.  Vafalaust brįst hin "fyrsta tęra vinstri stjórn" hart viš žessu, og aldrei hefur veriš undiš ofan af žeirri fjölgun, enda į sér staš umfangsmikil innleišing ESB-reglugerša og -tilskipana, sem śtheimtir starfsfólk.  Žį mį ekki gleyma žvķ, aš sķšan įriš 2017 hefur haršsvķrašur mišstżringar- og rķkisafskiptaflokkur leitt hér rķkisstjórn og sett af staš gęluverkefni og gęlustofnanir, sem eru óžörf fyrir rķkisreksturinn.    

Žaš var žarfur gjörningur hjį Višskiptarįši aš benda į talnalegar stašreyndir mįlsins, en žróunin var viš bśin og er bein afleišing vanhugsašrar įkvaršanatöku kjósenda og Alžingismanna.  Žaš er ekki hęgt aš snśa žessari óheppilegu žróun viš, nema henda vinstri mönnum śt śr stjórnarrįšinu og hętta aš rembast viš aš ašlaga löggjöf smįrķkis aš löggjöf stórrar rķkjasamsteypu. 

  

   

 

              


Žaš veršur aš komast til botns ķ COVID-19 hneykslinu

Žaš er żmislegt į reiki um uppruna SARS-CoV-2 veirunnar, um gagnsemi ašferšarfręšinnar ķ barįttunni viš hana og um gagnsemi og skašsemi tilraunaefnanna, sem sprautaš var ķ fólk ķ nafni keppikeflisins hjaršónęmis, sem aldrei nįšist. Žaš žarf aš rannsaka žetta allt til aš mynda grunn aš nżrri stefnumörkun ķ sóttvarnarmįlum, žegar lęrdómur hefur veriš dreginn af reynslunni af žvķ, sem gert var ķ barįttunni viš SARS-CoV-2. 

Kķnverjar halda žvķ fram, aš žessi veira hafi stokkiš śr lešurblökum ķ menn į śtimarkaši fyrir matvęli ķ borginni Wuhan ķ Kķna. Žessi kenning hefur alltaf hljómaš barnalega. Hvaša ašstęšur voru fyrir hendi į žessum staš įriš 2019, sem aušveldaši veirunni aš leggja undir sig nżjan hżsil ?  Žaš hafši hśn ekki gert įratugum eša öldum saman ķ sambśšinni viš "homo sapiens".

Żmsir vķsindamenn, sem rannsakaš hafa téša veiru, sjį į henni manngerš ummerki.  Skammt frį téšum śtimarkaši ķ Wuhan stendur stór bygging, sem hżsir veirurannsóknir.  Žar eru taldar fara fram tilraunir meš veiruręktun ķ žvķ augnamiši aš nį fram įkvešnum eiginleikum.  Vitaš er, aš stórveldin stunda žetta ķ hernašarlegum tilgangi til aš lama andstęšinginn, en žį žarf jafnframt aš žóa mótefni, svo aš veiran snśist ekki gegn skapara sķnum.  Sé SARS-CoV-2 ęttuš af rannsóknarstofu, hefur hśn sloppiš śt įšur en téšri ręktunarstarfsemi lauk, žvķ aš hęttan af henni fyrir ungt og hraust fólk var lķtil og fór minnkandi meš stökkbreyttum afbrigšum. Spįnska veikin var miklu skęšari, svo aš dęmi sé tekiš, žó ekki sé minnzt į ebóluna. 

Žann 31. janśar 2024 birtist fróšleg grein eftir Helga Örn Viggósson, hugbśnašarsérfręšing, og Žorgeir Eyjólfsson, eftirlaunažega, ķ Mogunblašinu um višbrögš ķslenzka sóttvarnayfirvalda viš SARS-CoV-2 veirunni undir fyrirsögninni:

"Afsökun um reynsluleysi og vankunnįttu ekki lengur ķ boši".

Hśn hófst žannig:

"Žaš voru mikil mistök aš hefja aš nżju örvunarbólusetningar gegn covid į haustmįnušum [2023] eftir aš hafa hętt bólusetningum ķ lok aprķl [2023]. Įkvöršunina um framhald bólusetninga tóku sóttvarnayfirvöld žrįtt fyrir rannsóknarnišurstöšur, sem stašfestu takmarkanir efnanna [til] smitvarnar, auk nišurstašna fjölda rannsókna, sem sżna fram į skašsemi efnanna fyrir heilsu almennings og sem sżna, aš efnin eru žeim eiginleikum bśin, aš eftir žvķ sem einstaklingurinn er bólusettur oftar, žeim mun lķklegri er hann til aš sżkjast af covid, ž.e. sjśkdómnum, sem bóluefniš įtti aš koma ķ veg fyrir.

Afleišingar žessarar röngu įkvöršunar embęttis landlęknis létu ekki į sér standa, žvķ [aš] daušsföllum fjölgaši um 37 % į Ķslandi ķ viku 42 [2023], sem byrjaši mįnudaginn 16. október, boriš saman viš mešaltal lįtinna ķ vikunum tveimur žar į undan.  Žaš var einmitt ķ viku 42, sem bólusetningar į hjśkrunarheimilunum hófust."

Žaš eru nokkrar tilvķsanir ķ heimildir ķ žessum kafla, sem er sleppt hér.  Žótt tilvķsunum sé sleppt, veršur aš telja žessa höršu gagnrżni į Landlęknisembęttiš, en sóttvarnalęknir er žar undir, vera vel rökstudda. Žį hafa höfundarnir fundiš óyggjandi fylgni į milli upphafs žessara endurbólusetninga og aukinnar dįnartķšni ķ landinu.  Žaš er stórfuršulegt til žess aš vita m.v. forsögu mįlsins, sem höfundarnir geta um, aš įkvešiš skuli hafa veriš aš hefja gagnslitlar og hęttulegar bólusetningar meš tilraunabóluefnum.  Žarf aš leita aš peningaslóšinni ķ žessu mįli til aš finna einhverja haldbęra skżringu į žessu einkennilega rįšslagi ? Gagnsleysi og skašsemi žessara tilraunaefna, sem sóttvarnalęknir vill dęla ķ fólk gegn ęrnum kostnaši, blasa viš leikmönnum.  Žaš er maškur ķ mysunni, sem veršur aš hreinsa burt įšur en lengra er haldiš. 

"Žekkt eru skašleg įhrif mRNA-efnanna į starfsemi  hjartans, en helzti rįšgjafi sóttvarnayfirvalda hefur stašfest, aš bólusetning gegn veirunni žrefaldi lķkur į bólgu ķ hjartavöšva, og į annaš žśsund ritrżndar vķsindagreinar hafa komiš śt um, hvernig sprauturnar geta skašaš hjartaš, ž.į.m. framskyggnar rannsóknir (žįtttakendur męldir fyrir og eftir sprautu) meš nišurstöšum, sem segja, aš ķ kringum 3 % ungs fólks fįi hjartavöšvabólgu, ķ langflestum tilvika einkennalaust, en getur engu aš sķšur veriš lķfshęttulegt įstand."

 Žaš er stórundarlegt, aš lyfjaišnašurinn og yfirvöld skuli nś hafa fellt śr gildi allar hefšbundnar varśšarreglur, sem krefjast margra įra blindrannsókna į afleišingum fyrirbyggjandi og lęknandi efna į mannslķkamann, eftir dżratilraunir.  Žaš standa bara engin efni til žess arna gagnvart margstökkbreyttri SARS-CoV-2 veiru, sem er oršin tiltölulega meinlaus, og hefur reyndar alltaf veriš meinlķtil gagnvart óbęldu ónęmiskerfi.  

 

 

     

 


Śtženslustefna er feigšarflan

Otto von Bismarck, jįrnkanzlaranum, tókst aš sameina žżzku rķkin "meš eldi og blóši" undir foystu Prśssa į sķšari hluta 19. aldar.  Segja mį, aš žetta hafi veriš ešlilegt framhald rómantķsku stefnunnar, sem gagntók Žjóšverja ķ öllum žżzku rķkjunum og hertogadęmunum ķ kjölfar yfirgangs og strķšsbrölts Napóleons Bonaparte frį Korsķku ķ kjölfar frönsku stjórnarbyltingarinnar 1789. Žį mį og segja, aš Bismarck hafi gripiš sögulegt tękifęri til aš hnekkja hefšbundinni brezkri  utanrķkisstefnu um aš hindra, aš nokkurt rķki į meginlandinu yrši nógu öflugt til aš skįka Bretlandi. Vilhjįlmur 2., Žżzkalandskanzlari, klśšraši žessari jįkvęšu žżzku žróun  meš žvķ aš "mikiš vill meira", og hann "vildi fį hlutdeild ķ sólskininu" meš stofnun nżlendna ķ Afrķku og flękja Žjóšverja ķ įtök, sem uršu aš Heimsstyrjöldinni fyrri 14. įgśst 1914.

Žjóšverjar böršust į austur- og vesturvķgstöšvum, höfšu betur austanmegin, Nikulįsi 2. var steypt og kaffihśsamarxistanum Lenķn trillaš til Rśsslands til aš hella olķu į eldinn og gera frišarsamning viš Žżzkaland. 

Śrslit styrjaldarinnar réšust žó į vesturvķgstöšvunum, žar sem žįtttaka Kanada og Bandarķkjanna meš Frökkum og Bretum réši śrslitum.  Žjóšverjar töpušu žżzkum landsvęšum og uršu aš undirgangast miklar skašabętur, sem sliguši hagkerfi žeirra og ollu óšaveršbólgu. 

Meš hefndarhug var aftur lagt af staš, ķ raun 1938, en Vesturveldin sögšu Stór-Žżzkalandi ekki stķš į hendur fyrr en ķ kjölfar innrįsarinnar ķ Pólland 01.09.1939.  Ķ žeim hildarleik, sem fylgdi, keyrši um žverbak. 

Nś hefur Rśssland rofiš frišinn ķ Evrópu, sem rķkt hafši frį 1945 meš Balkanstrķšinu sem undantekningu.  Žaš er stórfuršulegt, aš stjórnvöld ķ Kreml skuli telja, aš į 21. öldinni sé einfaldlega hęgt aš įkveša nż landamęri ķ Evrópu einhliša meš hervaldi.  Engir lęrdómar eru dregnir af sögunni į žeim bęnum.  

Rśssland hefur oršiš sér mjög til minnkunar meš gegndarlausum brotum į alžjóšalögum og lķtilmannlegum beinum grimmdarįrįsum į almenna borgara Śkraķnu. Allur stórveldisbragur er horfinn af Rśsslandi, sem er aš breytast ķ fylgirķki Kķna.  Śtanrķkisrįšuneyti Rśsslands fordęmdi žį įkvöršun Ekvadors aš afhenda Bandarķkjamönnum gamlan rśssneskan vopnabśnaš til framhaldsflutnings til Śkraķnu. Ekvador tilkynnti, aš landiš mundi senda žaš, sem kallaš var "śkraķnskur og rśssneskur brotamįlmur" til Śkraķnu og fį ķ stašinn nśtķma vopnabśnaš aš veršmęti MUSD 200.  Hljómar lķkt og samningur.  Yfirvöld ķ Ekvador sögšu frį žvķ, aš Moskvuvaldiš hefši įšur varaš žau viš žessu, en žau hefšu engu aš sķšur til žess fullan rétt.  Smęlki af žessu tagi vex ķ huga Pśtķns žessi dęgrin, en ekkert heyrist frį honum um hervęšingu Eystrasaltslandanna viš landamęrin aš Rśsslandi ķ varnarskyni, raunar ekki langt frį sumardvalarstaš hans.  Ętlunin er aš styrkja varnirnar, svo aš hęgt verši aš hrinda žar innrįs Rśssa innan 3-4 įra.  Žau munu ekki brśka til žess vopn frį Ekvador.  Žeirra eigin verksmišjur framleiša nś nśtķmavopn ķ fremstu röš.  Sumir Rśssar sjį nś skriftina į veggnum, enda hefur utanrķkisstefna Rśsslands bešiš skipbrot viš inngöngu Finnlanda og Svķžjóšar ķ NATO. Pśtķn er mesti mistakasmišur ķ sögu ęšstu valdamanna Kremlar, enda lifir hann ķ veruleikafirrtum heimi.   

Ofurstinn Alexander Khodakovsky, nęst ęšsti yfirmašur žjóšarvaršlišanna ķ Alžżšulżšveldinu Donetsk, sem hernumiš er af Rśssum, sagši herliš sitt ekki geta brotiš śkraķnska herinn į bak aftur. 

Hann kallar eftir vopnahléi, svo aš Rśssland geti safnaš kröftum.  Gangur innrįsarinnar hefur sżnt hinum ķmyndunarveika Pśtķn, aš afskipti Vestursins af strķšinu séu vegna mikilvęgis žessa landssvęšis og aš Vestriš (NATO) hafi augljóslega veriš aš rįšgera įrįs į hann žašan.  Ennfremur žykir žessum Pśtķn kostur, aš sannleikur žessa mįls skyldi birtast įšur en til innrįsar aš vestan kom, en styrjöld viš NATO telur žessi afstyrmislega Rśssaforysta óhjįkvęmilega.  Bulliš śr Pśtķn minnir óžyrmilega į einręšur Adolfs Hitlers, žegar mistök hans voru oršin lżšum ljós. Pśtķn segir, aš miklu erfišara hefši oršiš aš taka į móti NATO-innrįs en aš eiga ķ strķši viš NATO meš Śkraķnu sem lepp.  Žannig aš allt, sem gerist, styrkir Pśtķn aš hans eigin mati.  Hann lifir ķ sżndarveruleika, eins og karlinn ķ Bunkernum į sinni tķš. 

Viš ęttum aš hafa hugfast, aš strķšiš nęr langt śt fyrir vopnavišskiptin, sem fréttir greina frį daglega.  Miklir pólitķskir kraftar eru žar į feršinni, sem munu koma Śkraķnumönnum og Vesturlandabśum į óvart og blįsa žessum ašilum kappa ķ kinn, enda er mikiš ķ hśfi. 

 Hvaš segir Yudin ķ žessu sambandi ?:  "Strķšiš viš Śkraķnu er vitlausasta strķšiš ķ sögu okkar [Rśssa] ... [reist į] gremjublandinni vanžóknun - tröllvaxinni, endalausri gremju.  Samkvęmt Pśtķn er engin hamingja til ķ lķfinu ... . Ķ heimssżn hans eru engin landamęri [į hinum rśssneska heimi].  Žessi stefna hefur oršiš aš opinberri stefnumörkun: Rśssland endar hvergi." 

Er nema von, aš Evrópa hervęšist nś į nż eftir fall Jįrntjaldsins, žegar žessi bošskapur berst śt ? Sturlunin er viš völd ķ Kreml. Rśssland er fast ķ fśafeni, sem viršir mannslķf og örlög fólks einskis.  Ķ bįšum löndum eru fešur, sem munu ekki verša višstaddir brśškaup barna sinna; systur, sem munu aldrei sjį bróšur sinn aftur; męšur, sem munu aldrei halda į börnum sķnum eša heyra hlįtur barnabarna sinna.  Ein ófreskja getur valdiš meš ólķkindum mikilli eyšileggingu.  Slķka veršur aš stöšva, og hśn veršur stöšvuš.  Hśn er glępur gegn mannkyni.   

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband