Fęrsluflokkur: Bloggar

Ętla žingmenn aš skapa réttarfarslega ringulreiš ?

Vanda veršur til verka viš lagasetningu, en žvķ hefur ekki alltaf veriš aš heilsa.  Nś viršist ętla aš keyra um žverbak og veldur žvķ óžörf aušsveipni viš samręmingaržörf EES, en ESA, Eftirlitsstofnun EFTA, telur ķslenzka dómsstóla ekki hafa nęgilega skżr lagaleg fyrirmęli um aš lįta ESB-réttinn njóta skżlauss forgangs ķ tilvikum, žar sem landsréttur, vilji Alžingis, kvešur öšru vķsi į. 

Ef frumvarp utanrķkisrįšherra, sem eru višbrögš stjórnvalda viš žessari kvörtun ESA, veršur leitt ķ lög, veršur Alžingi gert aš hįlfgeršum ómerkingi, žvķ aš frumvarp rįšherrans viršist geta haft afturvirk įhrif į löggerninga, og lög frį Alžingi eftir innleišingu ESA-kröfunnar, sem sett eru ķ góšri trś, veršur hęgt aš dęma ómerk, žótt yngri séu og sértękari en sś lagasetning, sem utanrķkisrįšherra leggur nś til.

Meš vissum hętti er veriš aš slķta ķ sundur lögin meš žvķ aš gefa ESB-rétti skżlausan forgang į landsrétt ķ fortķš og framtķš.  Ķslendingar hafa įšur lent ķ svipašri stöšu.  Ķ fyrra skiptiš var žaš įratug eftir samžykkt Gamla sįttmįla, Magnśs, konungur, lagabętir vildi samręma ķslenzka löggjöf, Grįgįs, viš norska löggjöf, meš Jįrnsķšu.  Ķslendingar sęttu sig ekki viš žetta, śtkoman varš lögbókin Jónsbók, sem Ķslendingar mótušu og sömdu aš mestu. Į mešan Ķsland er ekki ķ Evrópusambandinu, hljóta allir ęrlegir menn aš sjį, aš Alžingi Ķslendinga veršur aš eiga sķšasta oršiš um gildandi lög ķ landinu.  Ef rķkisstjórn VG, Framsóknarflokks og Sjįlfstęšisflokks ętlar ekki aš draga frumvarpiš til baka, er lįgmark, aš žjóšin fįi aš hafa sķšasta oršiš ķ žjóšaratkvęšagreišslu um žaš.

Žann 24. aprķl 2023 birtist ķ Morgunblašinu fréttaskżring Karlottu Lķfar Sumarlišadóttur um žetta mįl undir fyrirsögninni:

"Nż regla hefši töluverš įhrif hér į landi".

Hśn hófst žannig:

"Fyrirhuguš EES-forgangsregla er til žess fallin aš hafa töluverš įhrif ķ ķslenzkum rétti og réttarframkvęmd heilt yfir, verši hśn aš lögum.  

Žetta er [į] mešal žess, sem fram kemur ķ grein Frišriks Įrna Frišrikssonar Hirst, framkvęmdastjóra Lagastofnunar HĶ og doktorsnema viš Lagadeild Hįskóla Ķslands, og dr Hafsteins Dans Kristjįnssonar, lektors viš Lagadeild HĶ."

Hér vara žungavigtarmenn į lagasvišinu meš varfęrnu oršalagi sķnu, sem mikil alvara bżr žó undir, viš afleišingum innleišingar skżlauss forgangsréttar ESB-réttar, bęši nśgildandi og meš öllum framtķšar breytingum og višbótum, sem Ķslendingar eiga enga aškomu aš į mótunarstigum. Hér er flausturslega aš verki veriš hjį utanrķkisrįšuneytinu, og žaš viršist enga lögfręšilega greiningu hafa višhaft į žeirri réttarstöšu, sem uppi yrši ķ landinu eftir samžykkt žessa frumvarps.

Eftir aš hafa kynnt sér efni žessa mįls viršist höfundi žessa pistils, sem er leikmašur į sviši lögfręši, aš téš frumvarp utanrķkisrįšherra veršskuldi einkunnargjöfina "lagatęknilegt örverpi". Slķkt sęttu Ķslendingar sig ekki viš, nżkomnir undir hans hįtign Noregskonung, ķ kjölfar Gamla sįttmįla og fengu sķna Jónsbók, sem entist vel og lengi.  

"Greinin birtist ķ vefriti Ślfljóts um helgina [22.-23.04.2023] og ber heitiš: "Inntak fyrirhugašrar EES-forgangsreglu og įhrif hennar ķ ķslenzkum rétti".  Hśn er skrifuš ķ tilefni af frumvarpi utanrķkisrįšherra til breytinga į lögum um EES-samninginn, sem ętlaš er aš uppfylla kröfur ESA um forgangsįhrif EES-reglna."

Žessi Ślfljótsgrein gefur utanrķkismįlanefnd Alžingis tilefni til aš kalla fręšimennina, sem eru höfundar hennar, į sinn fund og hlżša vandlega į nišurstöšur greiningar žeirra į afleišingum lögfestingar slķks frumvarps, og hvort samžykkt Alžingis į žvķ muni fela ķ sér stjórnarskrįrbrot. Utanrķkismįlanefnd kann nś žegar aš vera į óheillabraut ķ umfjöllun sinni, og hśn veršur aš staldra viš og kynna sér til hlķtar, hvaš gagnrżnendur frumvarpsins hafa fram aš fęra, en ekki aš hlżša einvöršungu į žį, sem hengja hatt sinn į, aš meš slķkri lagasetningu sé borgurum hérlendis fęršur aukinn réttur.  Žaš er augljóslega ekki hin almenna įlyktun, sem draga mį af frumvarpinu, žótt svo kunni aš vera ķ einstaka tilvikum um hrķš.

"Af fyrirhugašri forgangsreglu leišir, aš sett lög, sem innleiša EES-reglur, ganga ętķš framar ósamrżmanlegum settum lögum, og skiptir žį ekki mįli, hvort sķšar nefndu lögin eru yngri eša sértękari aš žvķ, er segir ķ greininni.  Mun žaš jafnframt eiga viš um samspil laga, sem sett hafa veriš fyrir gildistöku forgangsreglunnar til framtķšar litiš."

   Žetta er ótęk lagasetning žegar af žeirri įstęšu, aš hśn skapar ringulreiš ķ réttarframkvęmd.  Utanrķkisrįšherra hengir hatt sinn į žaš įkvęši frumvarpsins, aš Alžingi geti hnżtt aftan viš lög sķn, aš žau skuli njóta forgangs ķ landinu.  Viš žetta er tvennt aš athuga.  Žaš er lķtillękkandi og óvišunandi, aš rétt kjöriš žjóšžing skuli žurfa aš hlķta slķkum afarkostum, til aš mark sé takandi į gjöršum žess.  Ķ öšru lagi gengur žetta ķ berhögg viš sķšari hluta bókunar 35 viš EES-samninginn, sem rįšherrann žó vill véla Alžingi til aš samžykkja.  Žess vegna er įstęša til aš spyrja, hvort utanrķkisrįšuneytiš hafi boriš žennan hortitt undir ESA.  Eftirlitsstofnunin vęri komin ķ andstöšu viš sjįlfa sig, ef hśn telur žennan hortitt ķ samręmi viš stefnu Evrópusambandsins um einsleitni Innri markašarins. 

Alžingi getur engan veginn veriš žekkt fyrir aš samžykkja lagasetningu, sem framselur endanlega löggjafarvaldiš į Ķslandi til Brüssel.  Žaš er žyngra en tįrum taki, aš varaformašur Sjįlfstęšisflokksins reki meš žessum hętti djśpan fleyg ķ rašir sjįlfstęšismanna.  Heggur hśn žar enn ķ sama knérunn, žvķ aš hśn sem išnašarrįšherra studdi dyggilega viš Gušlaug Ž. Žóršarson, žegar sį hafši forystu um innleišingu Žrišja įfanga orkulöggjafar Evrópusambandsins į Ķslandi.

"Ķ vištali viš Morgunblašiš ķ sķšasta mįnuši [marz 2023] lżsti Stefįn Mįr Stefįnsson, prófessor viš lagadeild HĶ, įhyggjum af śtvķkkun EES-samningsins, og telur hann frumvarp rįšherra ganga of langt.  Žórdķs Kolbrśn R. Gylfadóttir, utanrķkisrįšherra, hefur aftur į móti sagt, aš hvorki sé vegiš aš stjórnarskrį né feli frumvarpiš ķ sér framsal į fullveldi."

Žegar margreyndur fręšimašur į sviši laga tjįir sig meš žessu móti, ęttu minni spįmenn į žessu fręšasviši, žótt žeir gegni hįum embęttum um sinn, ekki aš kasta fram öndveršri skošun įn rękilegrar umhugsunar og rökstušnings.  Hortittur į borš viš žann ķ frumvarpinu, sem kvešur į um, aš Alžingi geti tekiš fram, aš einstök lög žess hafi forgang, er hvorki gjaldgengur ķ fullvalda rķki né samręmist hann kröfugerš ESA um bókun 35.  Žess vegna felur lagasetning um forgang ESB-löggjafar į landslög ķ sér gróft framsal Alžingis į löggjafarvaldi sķnu, og slķkt er skżlaust stjórnarskrįrbrot.  Hvernig stendur į žvķ, aš varaformašur Sjįlfstęšisflokksins er nś svo heillum horfinn aš ętla aš troša žvķlķkum gjörningi ofan ķ kok žingflokksins og almennra flokksmanna ?  Verši mįliš keyrt alla leiš, mun žaš hafa ķ för meš sér alvarlegar og žungbęrar meltingartruflanir fyrir Sjįlfstęšisflokkinn.  Flokksmenn um allt land ęttu aš lįta žingmenn sķna heyra sķna skošun į žessu, žvķ aš hér er stórmįl į ferš.   

    "Ķ grein Frišriks Įrna og Hafsteins Dans eru fęrš rök fyrir žvķ, aš verši forgangsreglan aš lögum, muni einstaklingar og lögašilar njóta rķkari möguleika en įšur til aš höfša mįl fyrir ķslenzkum dómstólum og byggja mįlatilbśnaš sinn į žvķ, aš ķslenzk lagaįkvęši skuli vķkja fyrir įkvęšum EES-samningsins og öšrum innleiddum EES-reglum aš réttarfarsskilyršum uppfylltum. 

Aš sama skapi verši ķslenzkum dómstólum skylt aš ljį innleiddum EES-reglum aukiš vęgi ķ dómsśrlausnum andspęnis ósamrżmanlegum settum lögum, sem munu žį vķkja fyrir hinum fyrr nefndu į grundvelli forgangsreglunnar, nema Alžingi hafi męlt fyrir um annaš ķ sķšar nefndu lögunum." 

Ķslenzkt réttarfar yrši mjög einkennilegt eftir innleišingu téšrar forgangsreglu meš innlenda löggjafann svķfandi ķ lausu lofti og lagasetningar, sem hęgt vęri aš ómerkja af minnsta tilefni.  Žetta įstand yrši óbęrilegt fyrir sjįlfstęša žjóš, og hér yrši svipaš įstand og var, žegar lagafyrirmęli komu frį kóngsa ķ Kaupmannahöfn.  Žaš tekur svo af öll tvķmęli um, aš forgangsregla žessi felur ķ sér stjórnarskrįrbrot, aš Ķslendingar hafa sjįlfir alls enga aškomu aš samningu og/eša setningu žessara laga į vettvangi Evrópusambandsins. Klķni Alžingi hortitti um forgang einstaka lagasetningar aftan viš lögin, mun ESA vķsast fetta fingur śt ķ žaš, enda klįrlega verra brot ķ augum ESA/ESB en nśverandi fyrirkomulag. Alžingi veršur aš fella žetta ótęka og óžinglega frumvarp ķ atkvęšagreišslu, ef utanrķkisrįšherra hefur ekki vit į aš draga žaš til baka.  Verši stjórnarlišar handjįrnašir, mun žaš vķsast hafa alvarlegar flokkslegar afleišingar. 

Ķ fréttaskżringunni var réttaróvissan vegna forgangsreglunnar śtskżrš.  Eitt dęmi um stórhęttulegar afleišingar forgangsreglunnar er lagasetning ESB um rķkisįbyrgš bankareikninga.  Ķ nżju bankahruni kęmist rķkissjóšur ķ greišslužrot viš innleišingu laga ESB um žessar rķkisįbyrgšir:

"Jįkvęšu įhrifin mundu felast ķ žvķ, aš einstaklingar gętu framfylgt réttindum sķnum samkvęmt innleiddum EES-reglum meš markvissari hętti fyrir ķslenzkum dómstólum en žeir geta nś.  

Neikvęšu įhrifin gętu birzt ķ žvķ, aš einstaklingar og lögašilar gętu žurft aš sęta žvķ, aš lagaregla, sem žeir hafa reitt sig į ķ lögskiptum sķnum innbyršis eša viš stjórnvöld, e.t.v. um langa hrķš, vęri ķ dómsmįli eša ķ framkvęmd stjórnvalda vikiš fyrirvaralaust til hlišar į žeirri forsendu, aš hśn samręmdist ekki réttilega innleiddum EES-reglum."

Žessi staša er varhugaverš, žvķ aš hśn er lķkleg til aš grafa undan trausti į réttarfari ķ landinu og fjölga mjög dómsmįlum, sem skapar enn meiri tafir žar en nś er reyndin.  Frumvarpiš er algerlega vanhugsaš. 

Aš lokum sagši ķ žessari įgętu fréttaskżringu:

"Ķ greininni er žvķ einnig velt upp, hvort forgangsreglan geti haft afturvirk įhrif į śrlausn įgreinings, sem kemur til kasta dómstóla eša annars śrskuršarašila eftir gildistöku hennar, ef įgreiningurinn er sprottinn af mįlsatvikum, sem įttu sér staš įšur en reglan tók gildi.

Fęrš eru rök fyrir žvķ, aš žótt fyrirliggjandi frumvarp hafi ekki aš geyma rįšagerš um bein  afturvirk réttarįhrif forgangsreglunnar, sé ekki śtilokaš, aš hśn geti breytt samspili lagareglna, aš žvķ er varšar mįlsatvik til framtķšar litiš, žótt žau tengist lögskiptum, sem stofnaš hefur veriš til fyrir gildistöku hennar."

Frumvarpiš mundi innleiša mikinn vafa og rugling ķ ķslenzkan rétt, ef žaš yrši aš lögum, og slķkt ber aš foršast eins og heitan eldinn, enda er slķkt einkenni lélegrar lagasetningar.  Frumvarpiš er hrįkasmķš.

 

  

 

 

 

 

 


Falskur tónn loftslagspredikara

Eftir Tryggva Felixson birtist grein ķ Morgunblašinu 31. marz 2023, sem af fyrirsögn hennar aš dęma mętti ętla, aš vęru ašvörunarorš til landsmanna vegna hlżnunar andrśmsloftsins, en er ķ raun sį fjarstęšukenndi įróšur, aš hérlendis geti oršiš orkuskipti įn nżrra virkjana.  Ķ greininni er reynt meš lęvķslegum hętti aš koma sektarkennd inn hjį Ķslendingum vegna mikillar losunar koltvķildis į mann, en sannleikurinn er sį, aš fįar eša engar žjóšir hafa gert meira en Ķslendingar til aš draga śr losun į heimsvķsu į mann en Ķslendingar. 

Landverndarforkólfar eru išnir viš aš segja hįlfsannleika ķ blekkingarskyni, og žess vegna er naušsynlegt aš draga upp heildarmyndina.  Loftslagsvįna, ef vį skyldi kalla, er ekki hęgt aš fįst viš meš lausnarmišušum hętti meš žvķ aš flytja losun śr einu landi ķ annaš, eins og viršast vera ęr og kżr forpokašra loftslagspredikara hérlendis. Žeir halda, aš framleišsla t.d. įls į heimsvķsu muni minnka ķ sama męli og dregiš vęri śr framleišslunni hérlendis.  Fįvķslegri veršur mįlflutningur varla. 

Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš ķ kjölfar olķukreppa 8. įratugar 20. aldarinnar, sem leiddu til margföldunar olķuveršs, fóru fram orkuskipti hśshitunar į Ķslandi meš s.k. hitaveituvęšingu eša rafvęšingu hśshitunar, sem öflugra flutnings- og dreifikerfi gerši kleifa.  Į sķšasta fjóršungi aldarinnar var gert stórįtak ķ aš śtrżma olķukyndingu hśsnęšis og innleiša ķ stašinn nżtingu innlendra orkulinda, ž.e. jaršvarma og vatnsafls, ašallega hiš fyrrnefnda. Žetta geršu fįar eša engar ašrar žjóšir į žeirri tķš, enda er hśsnęši og notkun žess enn žann dag ķ dag einn stęrsti losunarvaldur koltvķildis į heimsvķsu, žótt svo sé ekki į Ķslandi. Landvernd grķpur gjarna til samanburšar koltvķildislosunar į mann og ętti nś aš gera žaš fyrir hśshitunina. Landverndarforkólfar minnast hins vegar aldrei į žaš, sem vel er gert, heldur hallmęla flestu.  Landvernd setur sig oft ķ eins konar fórnarlambshlutverk og bżr til blóraböggla śr almenningi, sem stundar sķna lķfsbarįttu og reynir aš aušvelda sér hana meš žvķ aš nżta tęknižróunina, eins og hann getur.  Žetta kallar Landvernd ósjįlfbęra neyzluhyggju, sem er innantómt og fullyršingakennt frošusnakk.  

Ekki rekur höfund žessa vefpistils minni til gagnrżnisradda žį ķ žį veru, aš žaš vęri ósjįlfbęr lausn aš ganga į ķslenzkar orkulindir til aš markašssetja meiri jaršvarma og meira rafmagn.  Nęr vęri aš loka stórišjufyrirtękjum žess tķma en aš virkja til aš draga śr innflutningi jaršefnaeldsneyti.  Žennan afturśrkreistingslega įróšur višhefur Landvernd nś.  Žvęttingur af žessu tagi getur ašeins nįš hljómgrunni ķ afar veruleikafirrtu umhverfi. 

Hitt meginframlag Ķslendinga til aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda į heimsvķsu er einmitt nżting nįttśrulegra orkulinda Ķslands til aš framleiša įlmelmi og önnur melmi til śtflutnings.  Žessu  žreyttist öšlingurinn, kennari minn ķ HĶ og sķšar orkumįlastjóri, Jakob Björnsson, rafmagnsverkfręšingur, ekki į aš benda į meš gildum rökum. Žau eru, aš ķ heiminum er įkvešin žörf fyrir hendi į įlmelmum, kķsilmelmum o.fl. slķku.  Samdrįttur ķ žessari framleišslu hérlendis, mundi žżša aukna framleišslu erlendis, og žį meš meiri losun gróšurhśsalofttegunda bęši viš framleišsluna sjįlfa og viš raforkuvinnsluna vegna hennar.  Žar getur veriš um aš ręša tķfalda losun į hvert tonn įls.  Žaš vęri žess vegna skref aftur į bak, en ekki fram į viš, eins og Landvernd fullyršir, aš draga saman seglin į Ķslandi. Forkólfar Landverndar setja gjarna upp žröngsżnisgleraugun og horfa žį fram hjį žeirri stašreynd, aš andrśmsloftiš er sameiginlegt fyrir alla jaršarbśa, žegar upp er stašiš. Lķta mį svo į, aš Ķslendingar, sem rįša yfir meiri endurnżjanlegum orkulindum į mann en ašrar žjóšir, axli įbyrgš į žessu rķkidęmi meš žvķ aš nżta žęr meš žeim hętti, sem andrśmsloftiš munar mest um ķ alžjóšlegu samhengi.

Téš grein Tryggva Felixsonar bar fyrirsögnina:

"Loftslagskrķsan dżpkar - višbrögš ķslenzkra stjórnvalda einkennast af doša":

Žar voru gamalkunnar lummur:

"Žaš eru lķkur į žvķ, aš 1,5°C hękkun į mešalhita jaršar verši raunveruleiki laust eftir 2030.  En sś stašreynd mį ekki letja okkur til ašgerša.  Enn skiptir öllu mįli aš draga śr losun.  Ef viš sitjum meš hendur ķ skauti, mun losunin halda įfram aš aukast, fara yfir 2°C eša jafnvel mun hęrra.  En ef viš göngum vasklega til verka, er von til žess hitastigiš lękki aftur sķšar į öldinni og nįlgist ešlilegt įstand."

 Žokulegri getur bošskapur varla oršiš.  Žarna stendur ķ raun og veru, aš ekki sé śtilokaš, aš IPCC muni meta žaš svo, aš oršiš hafi 1,5°C hękkun hitastigs andrśmsloftsins eftir um įratug hér frį. Sķšan er gefiš ķ skyn, aš eitthvaš muni um losun Ķslendinga, en įhrif hennar eru langt innan skekkjumarka ķ žessum fręšum.  Hvenęr fer hitastigshękkun yfir 2°C ?  Žaš veit enginn, og žróun hitastigsins samkvęmt gervihnattamęlingum dr John Christy viš viš Hįskólann ķ Alabama, BNA, bendir til, aš žaš verši alls ekki į žessari öld.  Hvaš er mun hęrra en 2°C ?  Svona mįlflutningur ķ vöndušu dagblaši į borš viš Morgunblašiš er óbošlegur.  Žaš er himinn og haf į milli hitastigsmęlinga IPCC og vķsindamanna į borš viš John Christy, sem nota nįkvęmustu og įreišanlegustu męliašferšir, sem völ er į.  Hiš sama į viš um hitastigshękkunina og žį um leiš įętlašan tķma upp ķ 2°C hękkun m.v. upphaf išnbyltingar. Hér mį bęta viš žeirri nišurstöšu kunns ķslenzks vešurfręšings, Trausta Jónssonar, aš hitastig hafi ekkert hękkaš sķšan 2004. Landverndarforkólfar halda uppteknum hętti og fiska ķ gruggugu vatni.  Žau žekkja ekki til vķsindalegra vinnubragša.  Tilgangurinn helgar mešališ į žeim bęnum.

"Loftslagsbreytingar eru ekki vandamįl annarra [sic ! nś, hverra žį ?], eins og oft heyrist ķ umręšu hér į landi [hver heldur žessari vitleysu fram ?].  Viš berum öll įbyrgš, en mest er įbyrgš rķkisstjórna og žjóšžinga. [Žaš liggur ķ augum uppi, aš mest įbyrgš hvķlir į heršum rķkisstjórna, sem fara fyrir žjóšum, sem mest losa og sżna litla višleitni til aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda.  Žessi rķki er aš finna ķ Asķu.  Žjóšverjar fara nś aš kröfu gręningja og loka 3 sķšustu kjarnorkuverum sķnum.  Ekki mun slķkt draga śr hlżnun jaršar. ] Žar liggur lykillinn aš ašgeršum, sem verša aflvaki naušsynlegra breytinga; aš gera einstaklingum og fyrirtękjum kleift aš taka žįtt ķ lausn vandans meš skilvirkum hętti.  Valdefling er lykillinn aš lausn.  Fjįrmagn og tęknilegar lausnir eru fyrir hendi, sem ekki hafa veriš nżttar til aš leysa aškallandi vanda.  Aš fjįrmagna breytingar aš mestu meš framlögum śr rķkissjóši, eins og viršist lenzka hér į landi, er ekki haldbęrt.  Žaš veršur aš beita mengunarbótareglunni meš mun vķštękari hętti en nś er gert - reglunni, sem kvešur į um, aš sį borgi, sem mengar."

Žetta er aš mestu leyti rangt.  Einkafjįrmagn er ekki į lausu ķ orkuskiptin, eins og žarf, af žvķ aš aršsemi og tękni skortir į žessu sviši.  Rafeldsneyti er dżrt ķ framleišslu og raforku skortir til aš framleiša žaš. Vélar eru ekki tilbśnar fyrir full umskipti til rafeldsneytis.  Žaš er sem sagt markašsbrestur į žessu sviši, og žess vegna hefur rķkisvaldiš stigiš inn į svišiš, t.d. meš afslętti į opinberum gjöldum rafmagnsbķla. Formašur Landverndar ofeinfaldar mįlin og vęnir einkaframtakiš um įhugaleysi.  Žaš er illa ķgrundaš, enda fer hann yfirleitt yfir į hundavaši. Spyrja mį, hvers vegna allan žennan asa, žegar hinn talnafróši og talnaglöggi vešurfręšingur, Trausti Jónsson, heldur žvķ nś fram, aš ekkert hafi hlżnaš frį 2004 ?  Ķ tilefni žessarar mengunarbótareglu Tryggva Felixsonar mętti spyrja, hvort hann sé sammįla Evrópusambandinu um gjaldiš į flugiš, sem nś stendur fyrir dyrum, en ķslenzka rķkisstjórnin hefur eytt töluveršu pśšri ķ aš andęfa, žvķ aš meš žessu gjaldi stórversnar samkeppnisstaša Ķslands.  Hvaš varšar Landvernd um žjóšarhag ?

"Ķsland sem ein rķkasta žjóšin [sic ! land er ekki žjóš] ber mikla įbyrgš.  [Žetta er hundalógķk.  Aušur skapar ekki įbyrgš į geršum annarra.  Losun Ķslendinga hefur ekki valdiš neinni hlżnun.  Hśn er of lķtil til žess og hefur stašiš of stutt.] Žau orš, sem höfš hafa veriš um loftslagsašgeršir, eru mörg, en innihaldslķtil.  Hvorki stjórnvöld né atvinnulķfiš hafa axlaš įbyrgš ķ verki, enn sem komiš er. [Ķ hverju į sektarkenndin aš vera fólgin - aš nota mest allra af endurnżjanlegri og kolefnislausri orku ?] Ķ beinni og óbeinni losun į mann er Ķsland žvķ sem nęst heimsmeistari. [Hvaša mįli skiptir žetta fyrir andrśmsloftiš, žegar um örfįar hręšur er aš ręša ? Žaš, sem mįli skiptir ķ alžjóšlegum samanburši, er heildartonnafjöldi CO2 hvers lands, og framleišsluafköst į hvert tonn CO2, t.d. tAl/tCO2.  Žar eru Ķslendingar ķ fremstu röš.] Losun hér į landi hefur fariš vaxandi, og stjórnvöld hafa ekki uppfęrt įętlun um ašgeršir ķ samręmi viš losunarmarkmiš. [Markmišasetning stjórnvalda um samdrįtt losunar var frį upphafi skrķpaleikur, hrein sżndarmennska.] Višbrögš ķslenzkra stjórnvalda einkennast af įhugaleysi, sem er ekki ķ neinu samręmi viš vandann, sem viš blasir.  [Žessu mį snśa viš.  Menn į borš viš Tryggva Felixson eru komnir fram śr sér, bśa jafnvel til vandamįl, sem er ekki fyrir hendi, hvaš žį, aš tęknin sé tilbśin aš leysa višfangsefniš.]"

Sķšan kemur rśsķnan ķ pylsuendanum śr smišju afturhaldsins, žar sem lagzt er žversum gegn nżjum virkjunum.  Meš žvķ verša ofurhlżnunarpostular algerlega ótrśveršugir, žvķ aš almenningi hérlendis er fullljóst, aš įn nżrra virkjana verša engin orkuskipti. 

"Helzt ber į hugmyndum um aš sękja enn meira ķ nįttśru landsins til aš auka orkuframleišslu til orkuskipta.  Skortur į raforku er ekki vandinn.  Ķslendingar eru margfaldir heimsmeistarar ķ raforkuframleišslu į mann.  Vandinn liggur ķ žvķ, hvernig viš nżtum orkuna, sem viš höfum til veršmętasköpunar.  Samanburšur, sem OECD hefur gert, sżnir laka stöšu Ķslands ķ žessum efnum.  Sķfelld sókn ķ meiri raforku er ekki lausn, heldur hluti af kjarna vandans; ósjįlfbęr neyzla og framleišsla og eyšilegging nįttśru og vķšerna landsins okkar."  

Žessi mįlflutningur er meš eindęmum.  Žeir, sem svona lįta, fara bara ķ hringi og geta aldrei leitt nein mįl til lykta.  Tryggvi ber saman epli og appelsķnur.  Augljóslega veršur meiri viršisauki per MWh af raforku, sem notuš er į enda viršiskešjunnar nęst višskiptavini, t.d. ķ bķlaišnaši Žżzkalands, en viš aš framleiša réttu įlmelmin į Ķslandi fyrir žennan sama bķlaišnaš.  Ķslendingum stendur hins vegar ekki til boša aš framleiša bķla, og žaš hefur meira aš segja ekki tekizt aš fį framleišendur ķhluta fyrir bķla hingaš.  

Vitund forkólfa Landverndar er svo brengluš, eins og af ofangreindu sést, aš ekki er hęgt aš bśast viš neinu vitręnu žašan.  Žau afneita žeirri stašreynd, aš raforkuskortur sé ķ landinu, sem hamli framvindu orkuskiptanna, į mešan hann varir. Žį er žaš śr lausu lofti gripiš, aš neyzla landsmanna sé ósjįlfbęr og aš hśn hafi eyšilagt nįttśru landsins.  Slķkar gildishlašnar fullyršingar falla um sjįlfar sig ķ ljósi žess, aš virkjanir, mišlunarlón og mannvirki, spanna innan viš 0,5 % af flatarmįli landsins.   

 

 


Dómsdagsspįdómar loftslagskirkjunnar

Žeir, sem beita dómsdagsspįdómum sem verkfęri til aš hręša fólk til fylgilags viš sig, eru loddarar og žar af leišandi rśnir trausti.  Žegar spįdómar žeirra ganga ekki eftir, afhjśpast loddararnir, og mį žį einu gilda, hvort žeir žykjast starfa į vķsindalegum grunni eša ekki.  Žetta hefur einmitt gerzt meš loftslagspostulana.  Žaš eitt śt af fyrir sig nęgir til aš taka ekki mark į žeim lengur, enda eru ašrir, raunverulegir raunvķsindamenn, sem hafa gagnrżnt tölulegar upplżsingar žessara postula og tališ žęr rangar, enda stangast žęr į viš nišurstöšur beztu męliašferšanna, sem hvergi hafa veriš hraktar meš haldbęrum vķsindalegum rökum. 

Nś fer lķklega aš sķga į seinni hluta žessa lotubundna hlżskeišs, sem hófst fyrir um 10 k įrum. Žaš eru kuldaskeišin, sem viršast hafa veriš rķkjandi į jöršunni.  Žekkt eru žó 4 hlżskeiš į undan žessu meš hęrra hitastigi en nś er į jöršunni.  Vitaš er, aš hękkandi styrkur CO2 ķ andrśmslofti olli žeim ekki, žvķ aš engin markverš breyting varš žį į styrk žessarar gastegundar ķ andrśmsloftinu.  Hvaš olli žį žessum hlżskeišum ?  Mjög lķklega hiš sama og olli nśverandi hlżskeiši.  Žaš eru sem sagt önnur nįttśrulögmįl en endurkast og ķsog innraušra geisla frį jöršunni ķ CO2 gasi, sem aš öllum lķkindum valda nśverandi hlżnun.  Hiš raunverulega vandamįl til langs tķma er vęntanlegt kuldaskeiš. Loftslagspostularnir skoša ekki heildarmyndina af neinni alvöru, hvaš žį aš žeir reyni aš komast til botns ķ orsakavöldum hlżskeiša almennt.  Koltvķildiskenningin er óleyfileg ofureinföldun į flóknu fyrirbęri.  

Óli Björn Kįrason, žingflokksformašur sjįlfstęšismanna, rekur loddarahįtt heimsendaspįmanna ķ Morgunblašsgrein 29. marz 2023.  Žaš er svo slįandi lesning, aš hśn ein og sér nęgir til aš vekja alvarlega tortryggni ķ garš žeirra, sem hęst lįta um žessar mundir um, aš mannkyniš sé aš renna śt į tķma meš aš bregšast viš hlżnuninni.  Landverndarforkólfar eru hįvęrir, og žeirra hugmyndafręši hljómar įgętlega viš bošskap Rómarhópsins fyrir 51 įri, sem Óli Björn rekur upphaf vitleysunnar til ķ Morgunblašsgrein sinni, 29. marz 2023: 

"Erum viš daušadęmd ?":

"Dómsdagsspįr Rómarhópsins gengu ekki eftir. Į žeim įratugum, sem lišnir eru frį žvķ, aš bókin kom śt (1972 į ensku og 1974 į ķslenzku), hefur veršmętasköpun heimsins margfaldazt og lķfskjör stórbatnaš, sérstaklega žeirra, sem eru svo gęfusamir aš bśa ķ samfélögum, žar sem markašsbśskapur hefur fengiš aš blómstra.  Rómarhópurinn hafši engan skilning į ešli markaša og horfši framhjį samspili veršs og frambošs og įttaši sig ekki į žvķ, hvernig hugvit, žekking og tękniframfarir stušla aš auknum vexti og bęttum lķfskjörum."  

Nįkvęmlega hiš sama į viš um forkólfa Landverndar. Hinir virtu fręšimann ķ žessum s.k. Rómarhópi, sem sömdu ritiš "Endimörk vaxtar", voru sem sagt fįkunnandi į lykilsvišum, sem vöršušu višvaranir žeirra til heimsbyggšarinnar og dómsdagsspįr, ef ekki vęri fariš aš rįšleggingum žeirra.  Žeir reyndust vera žröngsżnispśkar, og sumir ķ žessum hópi sennilega haldnir hatri į kapķtalismanum, aušhyggjunni, sem hafši varšaš veg mannkynsins til stöšugs lķfskjarabata, bętts heilsufars og aukins langlķfis.  Žegar hér var komiš sögu, hafši kommśnisminn, sameignarstefnan, žegar sżnt, aš žjóšfélag sósķalismans reyrši fólk ķ višjar ófrelsis og kśgunar og aš kerfiš stóšst ekki aušhyggjunni, markašshyggjunni, snśning, hvaš lķfskjör og lķfsgęši snerti.  

Hiš sama er uppi į teninginum nś, og nś ganga hinar spilltu og śreltu Sameinušu žjóšir fram fyrir skjöldu meš žvķ aš hampa dómsdagsspįdómum ķ krafti "vķsinda", sem žola ekki gagnrżna umręšu.  

"Hęgt og bķtandi gerši ég [ÓBK] mér grein fyrir, aš vķsindamennirnir vęru ekki ašeins į villigötum, heldur beinlķnis ķ pólitķskri barįttu gegn markašsbśskap - kapķtalisma.  Žeir vildu kollvarpa žjóšskipulagi Vesturlanda meš žvķ aš ala į hręšslu og ótta [į] mešal almennings."

Žessir žröngsżnu og villurįfandi fręšimenn töldu sér og öšrum trś um, aš aušlindir jaršar vęru aš verša uppurnar og aš aušhyggjan vęri sökudólgurinn.  Žaš reyndist öšru nęr.  Aušhyggjan varš bjargvętturinn.  Nś halda žröngsżnispśkar sig viš eina lofttegund, CO2 - koltvķildi, sem žeir telja of mikiš af ķ andrśmsloftinu, og aš styrkur hennar žar vaxi of hratt.  Žeir gera žessa gastegund aš blóraböggli hlżnunar jaršar, sem stefni ķ óefni, m.a. vegna brįšnunar jökla og hękkandi sjįvarboršs.  Žeir skjóta fólki skelk ķ bringu meš žeirri fullyršingu, aš viš 3,5°C hlżnun frį um 1850 verši hlżnunin óvišrįšanleg.

  Nśverandi hlżskeiš er ekki hiš fyrsta ķ sögu jaršar.  Hvernig stendur į žvķ, aš ķ kjölfar fyrri hlżskeiša tóku viš langvarandi kuldaskeiš ?  Įróšur loftslagskirkjunnar er ótrśveršugur og beinlķnis einfeldningslegur.  Aš baki bżr löngun til heilažvottar lżšsins og eyšileggingar į velmegunaržjóšfélögum aušhyggju og lżšręšis. 

"Spįmenn hafa fylgt okkur frį örófi alda.  Sumir hafa klętt spįdóma sķna meš trśarbrögšum, en ašrir byggja į vķsindum eša a.m.k. meš tilvķsun til žeirra. Félagar ķ Rómarhópnum voru hvorki žeir fyrstu né žeir sķšustu, sem sjį fyrir sér endalokin, ef mannkyniš breytir ekki hegšun sinni. 

Vķsindamenn hafa lengi reynt aš įtta sig į žvķ, hvaša įhrif mašurinn og hegšun hans hefur į umhverfiš og žį ekki sķzt [į] loftslagiš.  Žar hafa žeir sveiflazt fram og til baka og komizt aš mismunandi nišurstöšum į ólķkum tķmum."

Spįdómar langt inn ķ framtķšina hafa alltaf veriš af trśarlegum toga.  Raunverulegir vķsindamenn gera ekki lķtiš śr sér meš langtķmaspįdómum, nema žį almenns ešlis, eins og aš sól okkar muni į endanum kulna og verša aš svartholi.  Óvissan og įhrifažęttirnir eru yfirleitt of margir, til aš nokkurt vit sé ķ aš tķmasetja atburši langt inni ķ framtķšinni.  Aftur į móti hafa loddarar hiklaust spilaš į veikleika manna gagnvart slķku, og s.k. trśarhöfšingjar hafa ósjaldan stofnaš ķ kringum sig trśarsöfnuš meš hjįlp ógnvęnlegra spįdóma. Žessi saga endurtekur sig nśna aš breyttu breytanda meš loftslagskirkjunni.  Vķsindalegum grundvelli er ekki fyrir aš fara, žótt halelśja-hópurinn sé stór. 

 "Dagblašiš Boston Globe sló žvķ upp ķ fyrirsögn įriš 1970, aš vķsindamašur spįši nżrri ķsöld fyrir 21. öldina. Įri sķšar var svipuš fyrirsögn ķ Washington Post.  Brezka dagblašiš Guardian greindi frį žvķ įriš 1974, aš gervitunglamyndir sżndu nżja ķsöld skammt undan.  Sama įr flutti Reuters-fréttastofan svipaša frétt.  Žaš voru engin hlżindi ķ kortunum, heldur žvert į móti kólnun - ķsöld var sögš framundan.  En svo breyttist allt."

 Žegar hér var komiš sögu, hafši išnvęšingin meš jaršefnaeldsneytisbrennslu sinni stašiš ķ 2 aldir og hitastigsmęlingar vķša um jöršina veriš skrįšar ķ eina öld. Hvers vegna var einvöršungu kenningum um kólnun andrśmsloftsins haldiš į lofti ? Žaš er śt af žvķ, aš męlingar į koltvķildisstyrk andrśmslofts voru tiltölulega nżlegar, og menn höfšu enn ekki įttaš sig į, aš hann fór vaxandi.  Lögmįliš um ķsog og endurkast CO2 į hitageislum hafši hins vegar veriš žekkt ķ marga įratugi, og žegar tilhneigingin til hękkunar CO2 ķ  andrśmsloftinu var uppgötvuš, žį tengdu menn strax hitastigshękkunina viš hana.  Žar sem fyrri hlżskeiš jaršar sżndu engin merki um CO2-hękkun, er alveg įreišanlegt, aš önnur öfl eru hér einnig aš verki. 

"Hękkandi sjįvarstaša vegna hlżnunar mun śtrżma žjóšum fyrir įriš 2000 sagši ķ frétt AP įriš 1989.  Fréttastofan greindi frį žvķ, aš Sameinušu žjóširnar (SŽ) spįšu hörmungum, ef hlżnun jaršar yrši ekki stöšvuš. Vitnaš var til "hįttsetts umhverfisfulltrśa SŽ", sem hélt žvķ fram, aš heilu žjóširnar gętu žurrkazt śt vegna hękkandi sjįvarstöšu, ef hnattręnni hlżnun yrši ekki snśiš viš fyrir įriš 2000.  Fréttin tónaši įgętlega viš frįsögn ķ New York times 42 įrum įšur, žar sem haft var eftir vķsindamanni, aš hlżnandi noršurskautsloftslag leiddi til brįšnunar jökla og hękkandi sjįvarstöšu.

Įriš 2007 spįši Millirķkjanefnd Sameinušu žjóšanna um loftslagsbreytingar (IPCC) žvķ, aš Himalajajöklar myndu hverfa įriš 2035.  Žetta var sķšar dregiš til baka meš žeirri śtskżringu, aš spįin hefši ekki veriš [reist] į ritrżndum gögnum, heldur fjölmišlavištali viš vķsindamann įriš 1999 !"

Hvaš veldur allri žessari yfirlżsingagleši s.k. vķsindamanna ķ fjölmišlum um ķskyggilegar afleišingar af żktri hlżnun andrśmslofts jaršar ?  Til žess liggja 2 meginįstęšur.  Óvandašir pappķrar ķ vķsindaheiminum (žeir eru alls stašar) reyna meš óvöndušum mešulum aš vekja athygli og slį um sig meš "vķsindanišurstöšum", sem standast ekki vandaša skošun, til aš herja śt fé til starfsemi sinnar śr opinberum sjóšum og einkasjóšum. 

Blašamenn gleypa viš nżjum stašhęfingum śr vķsindaheiminum um žróun mįla, sem rżra munu lķfskjör margra jaršarbśa, jafnvel allra, er lengra sękir, og draga śr fjölbreytni lķfrķkis. Žaš er lķka stunduš žöggun, žannig aš gagnrżnisröddum śr hópi vķsindamanna er ekki hleypt aš gjallarhornunum. Žetta fyrirbrigši žekkjum viš vel śr Kófinu.  Žaš er lżšręšisfjandsamlegt ķ ešli sķnu. 

"Al Gore [sį sem fann upp alnetiš aš eigin sögn - innsk. BJo], fyrrverandi varaforseti Bandarķkjanna, hélt žvķ fram įriš 2008, aš allur ķs į noršurpólnum hyrfi į komandi 5 įrum.  Tveimur įrum sķšar brżndi varaforsetinn fyrrverandi leištoga heims til aš grķpa til "róttękra rįšstafana" til aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda.  Annars stefndi ķ neyšarįstand og innan 10 įra yrši ekki til baka snśiš.  Įriš 2016 kom og fór.  Įriš 2019 skrifaši Al Gore blašagrein undir fyrirsögninni "Žaš er ekki of seint"."

Įhrifavaldar (lobbżistar) śr vķsindaheiminum hafa komiš auga į žennan auštrśa fyrrverandi varaforseta og yfirlżsingagleši žessa žekkta manns.  Žeir hafa tališ honum trś um žaš, sem hann sķšar gaspraši um, ómešvitašur um, aš hann vęri oršinn gjörsamlega marklaus vegna endurtekinna stašlausra stafa sinna.  Žessi ašferšarfręši loftslagskirkjunnar meš öllum sķnum hindurvitnum og hótunum um helvķti, ef ekki yrši fariš aš vilja hennar, eru bara gamalkunnug stef śr mannkynssögunni og eiga ekkert skylt viš raunvķsindi, žótt stöšugt sé reynt aš sveipa skykkju raunvķsindanna utan um sjśklegan fullyršingaflauminn.  

 


Landsnet gerir ķ nytina sķna

Žaš er ekki hlutverk stjórnenda eša stjórnar Landsnets aš tjį opinberlega skošanir ķ nafni fyrirtękisins į ólķkum virkjanakostum.  Af frétt Helga Bjarnasonar ķ Morgunblašinu 25. marz 2023 veršur žó rįšiš, aš sś hafi oršiš raunin, og sé Landsnet aš hvetja til uppsetningar vindknśinna rafala til aš bjarga orkuskiptunum. Žetta er mjög óešlileg hegšun af žessu rķkisfyrirtęki, sem ętlazt er til aš gęti hlutleysis og hlutlęgni gagnvart fyrirtękjum og orkukostum, sem žau hafa hug į aš tengja inn į stofnkerfiš.  

Žetta į sérstaklega viš ķ tilviki vindorkunnar vegna žess, hversu umdeild hśn er ķ landinu vegna ešlis sķns og landverndarsjónarmiša margra landsmanna. Til aš koma ķ veg fyrir, aš vindhvirflar hafi innbyršis neikvęš įhrif į rekstur vindknśinna rafala, mį biliš į milli buršarsślnanna vart verša minna en d=8xh (h=hęš vuršarsślu).  Žį fęst fyrir 6,0 MW aflgetu per sślu 2,3 MW/km2.  Til aš fį sömu aflgetu frį vindrafalažyrpingu og frį Hvammsvirkjun, 95 MW, žarf žį aš umturna 41 km2 lands, og žar meš er ekki öll sagan sögš.  Vegna slitrótts rekstrar vindknśinna rafala, žarf 2,5 sinnum fleiri vindrafala til aš framleiša sömu orku og Hvammsvirkjun, 720 GWh/įr.  Žaš žżšir um 100 km2 lands.  Landžörf Hvammsvirkjunar meš vegagerš og stķflu (inntakslón veršur ķ įrfarveginum) er į aš gizka 5 % af žessu. 

 

Hér hefur ekki veriš reiknaš meš sérlega löngum bilunartķma žessa vindknśna bśnašar, en fréttir frį Fęreyjum greina frį mikilli bilanatķšni og löngum višgeršartķma.  Ķ Fęreyjum er miklu meiri reynsla af rekstri vindrafala en hér, žar sem stöšugt er vķsaš til tveggja ķ eigu Landsvirkjunar ofan Bśrfellsvirkjunar og tveggja ķ einkaeigu ķ Žykkvabęnum.  Ekki kęmi į óvart, aš bilanatķšni og višgeršatķmi yrši sķzt lęgri hér en ķ Fęreyjum, og žaš dregur enn śr įreišanleika afar óįreišanlegrar raforkuvinnslu. 

Frétt Morgunblašsins af Landsneti og vindrafölum bar fyrirsögnina:

"Vindorka notuš ķ rafeldsneyti".

Hśn hófst žannig:

"Forstjóri Landsnets segir, aš m.v. stöšuna ķ dag rįši kerfi fyrirtękisins tęknilega viš aš tengja vindorkugarša meš 2500 MW uppsettu afli, sem er jafnmikil orka [sic! žetta er afl, en ekki orka - innsk. BJo] og nś er flutt um kerfiš.  [Žaš getur ekki stašizt, aš hęgt sé aš taka į móti 2500 MW ķ ašveitustöšvum Landsnets įn žess aš fjįrfesta verulega.  Aš 132 kV lķnurnar geti tekiš viš žessu višbótar afli, er ótrśveršugt, žvķ aš žęr eru nś žegar fulllestašar.  Hvaš gengur forstjóranum til aš bśa til ęvintżri um "vindorkugarša", sem falli svo ljómandi vel aš kerfi Landsnets ? - innsk. BJo.] 

Vindorka er ekki stöšug, og vatnsaflsvirkjanir geta ekki brśaš nema lķtinn hluta bilsins.  Stęrsta įskorunin sé žvķ aš finna kaupendur, sem geti notaš breytilega orku.  Horfir hann til žess, aš žaš sé hęgt meš framleišslu į rafeldsneyti, sem verši stór hluti af orkuskiptum ķ framtķšinni. 

Kom žetta fram ķ įvarpi Gušmundar Inga Įsmundssonar, forstjóra Landsnets, į vorfundi fyrirtękisins, sem fram fór ķ gęrmorgun [24.03.2023] undir yfirskriftinni "Fjśka orkuskiptin į haf śt ?".  Svariš viš žeirri spurningu virtist vera neitandi m.v. erindi Landsnetsfólks į fundinum."

Raforka frį vindknśnum rafölum er lķtils virši vegna óstöšugleika sķns, og žess vegna er ekki bošiš upp į hana erlendis eina og sér, heldur meš stöšugleikatryggingu frį annars konar raforkuverum, oftast gasknśnum.  Slķk verša aldrei reist hérlendis.  Vatnsaflsver hafa reglunargetuna ķ žetta fylgdarhlutverk, en jaršgufuver ekki.  Nśverandi vatnsaflsver standa undir grunnįlagi meš jaršgufuvirkjunum og taka toppana, og žį er ekkert afgangs.  

Vetniš er grunnefniš ķ rafeldsneyti, og bśnašurinn til aš rafgreina vatn og mynda vetni og sśrefni er dżr.  Žegar žannig er ķ pottinn bśiš, skiptir full nżting bśnašarins allan sólarhringinn höfušmįli fyrir samkeppnishęfni og aršsemi framleišslunnar.  Ef Gušmundur Ingi finnur einhvern fjįrfesti, sem vill framleiša vetni meš rafmagni frį vindrafölum į Ķslandi, sem kostar um 50 USD/MWh aš višbęttum flutningskostnaši Landsnets, sem er hęrri en t.d. ķ Noregi, žį skal höfundur žessa vefpistils éta hattinn sinn.  Gušmundur Ingi hefur sennilega kastaš žessu fram aš óathugušu mįli til aš bśa til "lķklega" višskiptavini vindrafalažyrpinganna.  Er Gušmundur ekki kominn langt śt fyrir verksviš Landsnets meš slķkum vangaveltum (fabśleringum) ? 

"Hann [GIĮ] rifjaši upp mismunandi svišsmyndir śr gręnbók umhverfisrįšuneytisins um žaš, hvaš žurfi til aš koma, til aš orkuskiptin geti nįš fram aš ganga.  Samkvęmt sumum žeirra žarf aš tvöfalda raforkuframleišsluna frį žvķ, sem nś er. Gušmundur tók fram, aš enn vantaši nįnari upplżsingar, en sjįlfur myndi hann įętla, aš miša žurfi viš žęr svišsmyndir, sem lengst ganga; aš tvöfalda žurfi framleišsluna.  Nśverandi virkjanakostir ķ vatnsafli og jaršvarma dugi engan veginn dugi engan veginn til, og žess vegna žurfi aš horfa til nżrra kosta, eins og vindorkunnar."

Ef orkužörf millilandaflugsins er sleppt aš sinni, veršur hęgt aš śtvega nęga raforku fyrir orkuskipti og aukningu almenns įlags fram til 2050 meš samžykktum virkjunum ķ Rammaįętlun 3, og žar eru ašeins 20-30 vindrafalar ķ Blöndulundi. Žessi orkužörf nemur um 7,0 TWh/įr og 1500 MW.  Aflžörfina mį hęglega lękka um 100 MW meš innleišingu snjallmęla og lęgri taxta į lįgįlagstķma. Žannig er óešlilegt hjį forstjóra Landsnets aš tilfęra naušsyn orkuskipta sem rök fyrir vindrafalažyrpingum į Ķslandi. Hvaš gengur honum til meš žvķ ?

Žaš er hęgt aš fara ķ reikningsęfingar um virkjanažörf til aš anna orkužörf millilandaflugsins, en slķkt er ótķmabęrt.  Hśn veršur t.d. engin, ef ofan į veršur aš setja žórķumver ķ hverja flugvél įsamt rafhreyflum eša ef hagkvęmara mun žykja aš setja upp žórķum-orkuver į verksmišjusvęši rafeldsneytis.  Žį mį ekki gleyma, aš meš rammaaįętlunum, sem koma į eftir #3, munu birtast nż tękifęri ķ jaršgufu- og vatnsaflsvirkjunum. 

"Žį vöru [vindorkuna] žurfi aš vera hęgt aš selja, žrįtt fyrir aš vindurinn skapi ójafna orku.  Nefndi hann, aš meš nśverandi virkjunum sé hęgt aš jafna į móti [meš] vatnsafli um 250 MW.  Žaš dugi ekki, og žvķ žurfi aš leita nżrra lausna til aš finna śt śr žvķ, hvernig megi nżta žennan orkukost."

  Raforkukerfi landsins er nś žegar yfirlestaš į hįįlagstķmum, svo aš grķpa žarf til aš draga śr įlagi vissra notenda. Žess vegna kemur spįnskt fyrir sjónir, aš forstjóri Landsnets segist geta fundiš 250 MW aflgetu ķ virkjunum, sem verši į lausu til aš grķpa til į įlagstķma, žegar raforkuvinnsla vindknśinna rafala skyndilega minnkar.  Hvaš gerist žį viš skyndilega įlagsaukningu um 30 MW eša bilun ķ um 45 MW spenni eša rafala og minnkun framleišslugetu kerfisins aš sama skapi ?  Žessi mįlflutningur af hįlfu Landsnets er marklaus.

"Greining sérfręšinga Landsnets hafa sżnt, aš tęknilega sé flutningskerfiš žaš sterkt, aš tengja megi megi vindorkugarša meš 2500 MW uppsett afl, sem er žaš afl, sem kerfi Landsnets nś flytur.  Tók Gušmundur Ingi fram, aš ekki vęri hęgt aš flytja alla orkuna, en hęgt yrši aš tengja vindorkugaršana viš kerfiš." 

Er ekki Landsnet aš skjóta sig ķ fótinn meš svona gorgeir ? Ein af röksemdum Landsnets fyrir nżrri Byggšalķnu į 220 kV er, aš gamla 132 kV lķnan sé fullnżtt, og sś stašreynd hamli tengingum nżrra višskiptavina viš kerfiš. Nś į allt ķ einu aš vera hęgt aš tvöfalda afliš inn į lķnuna.  Hvaš meš stöšugleikann ?  Er Münchausen kominn ķ vinnu hjį Landsneti ? 

"Til aš nżta orkuna žurfi aš lķta til margra möguleika; ekki ašeins vatnsaflsvirkjana til jöfnunar.  Aš hans mati er mögulegt aš finna kaupendur, sem geta notaš breytilega orku og spilaš žannig į móti.  Telur hann Ķsland heppiš vegna žess, aš ķ orkuskiptunum sé gert rįš fyrir, aš žörf verši į rafeldsneyti og aš sś framleišsla geti tekiš į sig įkvešinn breytileika.  Žess vegna žurfi aš leggja įherzlu į žann žįtt.  Til žess aš sį breytileiki nżtist, žurfi aš tengja allt landiš saman og nota višskiptalķkan Landsnets og hafa vindorkugaršana ekki alla ķ sama landshluta."  

Hér skirrist forstjóri Landsnets ekki viš aš fara śt fyrir hlutverk Landsnets ķ draumkenndri žrį sinni eftir rafmagni frį vindknśnum rafölum į Ķslandi. Til er įlag, t.d. viš vetnisframleišslu, sem gęti tęknilega lagaš sig aš framleišslugetu raforkukerfisins, en eru nokkrar lķkur į, aš samningar takist um nógu lįgt rafmagnsverš, til aš fjįrfestar fallist į svo óheppilega skilmįla ?  Aš semja um slķkt er ekki ķ verkahring Landsnets, og žaš er ótrślegt aš sjį forstjóra Landsnets tjį sig meš svo vilhöllum hętti ķ garš vindrafala.   

   

  


Hraši snigilsins viš lķnulagnir er óvišunandi

Landsnet hefur žaš eftir verkfręšistofunni Eflu, aš hęgt hefši veriš aš komast hjį öllum raforkuskeršingum 2021-2022, ef nż 220 kV lķna hefši žį veriš tilbśin frį Fljótsdalsvirkjun til Hvalfjaršar. Ķ ljósi žess, aš veturinn 2022-2023 hefur ekki veriš beinn vatnsskortur ķ mišlunarlónum virkjana, eins og veturinn įšur, en samt hefur žurft aš skerša afl til notenda meš skeršingarheimildir ķ rafmagnssamningum sķnum, er žetta ekki sérlega trśveršug fullyršing. Įstęšan er, aš virkjanir önnušu ekki hįmarksįlagi į lošnuvertķšinni, og var samt orkusalan śr landi til Vestmannaeyja mun minni en elilegt er vegna bilunar ķ nżjum sęstreng žangaš.  Žaš er til skammar fyrir Landsnet, aš rafmagnstenging Vestmannaeyja viš land skuli ekki fullnęgja (n-1) reglunni.

Žann 24. marz 2023 gerši Helgi Bjarnason grein fyrir skżrslu, sem Efla gerši nżlega fyrir Landsnet um ofangreindar orkuskeršingar, og žar eru żmis óvęnt tķšindi, sem ekki er vķst, aš öll standist rżni.  Frétt Helga ķ Morgunblašinu bar fyrirsögnina:

 "Skeršingar kostušu 5,3 milljarša".

Hśn hófst žannig:

"Hęgt hefši veriš aš koma ķ veg fyrir allar skeršingar į afhendingu raforku til stórišju, rafkyntra hitaveitna, fiskimjölsverksmišja og annarrar starfsemi į sķšasta įri [2022], ef bśiš hefši veriš aš uppfęra Byggšalķnuhringinn, eins og įformaš er aš gera.  Samfélagiš varš fyrir mrdISK 5,3 kostnaši vegna skeršinganna į žessu eina įri, auk žess sem losun koltvķsżrings vegna olķubrennslu varš umtalsverš."

Aš fylgjast meš framvindu framkvęmda viš 220 kV Byggšalķnuna hefur veriš svipaš og aš horfa į skķt sķga fyrir barš.  Framvindan er allt of hęg m.v. žróun rafmagnsįlagsins ķ landinu.  Afleišingin er grķšarlegt samfélagslegt tjón, sem skrifa veršur į óskilvirkt regluverk, sem veitt hefur žvermóšskufullum afturhaldsöflum kost į aš valda endalausum töfum.  Stęrsta tapiš viš žetta er fólgiš ķ glötušum tękifęrum óseldrar orku, sem nota hefši mįtt til aš framleiša veršmęti.  Mismunur orkutapa ķ 132 kV Byggšalķnu og 220 kV Byggšalķnu nemur meiri orku į hverju įri en Eflu reiknašist til, aš orkuskeršingar 2022 af völdum of lķtillar flutningsgetu hefšu numiš, og žjóšhagslegt tap af žessum völdum mį įętla 10 mrdISK/įr.  Andstašan viš sjįlfsagša uppbyggingu orkuinnviša ķ landinu er allt of dżr til aš leyfa megi frįleitri hugmyndafręši aš rįša feršinni aš miklu leyti, enda er hér um minnihlutahóp aš ręša. 

"Nišurstaša greininga Eflu sżnir, aš óuppfyllt orkužörf fiskimjölsverksmišja landsins og rafkyntra hitaveitna og stórišjuvera į Suš-Vesturlandi nam samtals 270 GWh.  Hęgt hefši veriš aš koma ķ veg fyrir žessar skeršingar aš öllu leyti, ef bśiš hafši veriš aš uppfęra Byggšalķnuna, eins og gert er rįš fyrir ķ įętlunum um uppbyggingu flutningskerfisins." 

Hér er ekki allt į tandurhreinu.  Ķ fyrsta lagi virkar žessi vöntunarorka, 270 GWh, fremur lķtil, og vķst er um žaš, aš žetta er bara brot af glötušum sölutękifęrum vegna allt of lķtils frambošs raforku į Ķslandi.  220 kV lķna hefši vissulega annaš žessum flutningum, en draga mį ķ efa, aš Fljótsdalsvirkjun hefši getaš stašiš undir žeirri framleišslu, bęši afllega og orkulega, eins og allt var ķ pottinn bśiš 2022. Žį eru flöskuhįlsar vķšar ķ flutningskerfinu aš žéttbżlisstöšum į Austfjöršum, sem takmarka įlagiš į žessum stöšum, žegar tarnir eru, eins og lošnuvertķš.

"Aš sögn Gnżs [Gušmundssonar, rafmagnsverkfręšings og forstöšumanns kerfisžróunar Landsnets] var lagt mat į žann žjóšhagslega kostnaš, sem af skeršingunum hlauzt.  Olķukaup fjarvarmaveitna og fiskišjuvera nįmu samtals mrdISK 1,16, og skuggavirši losunar vegna brennslu olķunnar [m.v. kostnaš koltvķildiskvóta - innsk. BJo] reiknast mrdISK 0,12 til višbótar.

Lošnuvertķšin var mikilvęg vegna žess, hversu mikill kvóti var gefinn śt eftir nokkur mögur įr.  Kostnašur vegna tapašrar framleišslu įlvera į Suš-Vesturlandi nam mrdISK 2,8, en įlverš var mjög hįtt į žessum tķma.  Jįrnblendiverksmišjan į Grundartanga žurfti aš skerša sķna framleišslu, og er įętlaš, aš veršmęti tapašrar framleišslu žess nemi mrdISK 1,25 [miklar skeršingarheimildir - innsk. BJo]. Samtals nam žvķ beinn kostnašur samfélagsins mrd ISK 5,3 į žessu eina įri, auk žess sem losun koltvķsżrings vegna olķubrennslu var umtalsverš."

Žegar beinn kostnašur fornfįlegs flutningskerfis og tapašra tękifęra er lagšur saman, er ljóst, aš raforkuskorturinn af völdum of fįrra virkjana og ófullnęgjandi flutningskerfis er farinn aš hamla hagvexti.  Žaš er einmitt eftir nótum afturhaldsins, en eins og framkvęmdastjóri Landverndar hefur margoft fullyrt (śt ķ loftiš), er hagvöxturinn į Ķslandi ķ senn ósjįlfbęr og allt of mikill. Landvernd berst fyrir aukinni fįtękt į Ķslandi og meiri fjįrskorti į öllum svišum samfélagsins en Ķslendingar hafa kynnzt ķ hįlfa öld, enda vill hśn loka 54 įra gömlu įlveri ķ Straumsvķk, sem hefur sjaldan veriš sprękara en nś, enda er žar gefinn gaumur aš stöšugum fjįrfestingum og višhaldi.  Allt, sem Landvernd hefur afrekaš, er aš valda aukinni koltvķildislosun, og hiš sama yrši einmitt uppi į teninginum į heimsvķsu, ef einhverju mįlmframleišslufyrirtękinu hérlendis yrši lokaš. 

"Gnżr vekur athygli į žeirri nišurstöšu skżrslunnar, aš kostnašur viš byggingu nżrra flutningslķna į milli Fljótsdals og Akureyrar hafi nśmiš samtals um mrdISK 17. 

Til aš ljśka viš aš tengja landshlutana saman, žurfi aš [reisa] 3 lķnur frį Akureyri til Hvalfjaršar af svipušu umfangi.  Sś framkvęmd eigi eftir aš auka skilvirkni og nżtingu orkukerfisins nęstu 50-70 įrin til hagsbóta fyrir žjóšina alla." 

Žetta er rétt hjį Gnż.  Ef tekinn er saman beinn fjįrhagslegur įvinningur af minni orkutöpum og meiri flutningsgetu 220 kV Byggšalķnu en 132 kV, er hann vęgt įętlašur 20 mrdISK/įr.  Kostnašur viš 220 kV lķnu į milli Klafa og ašveitustöšvar Kįrahnjśkavirkjunar ķ Fljótsdal, gęti numiš mrdISK 40.  Af žessu mį rįša, hversu aršsöm žessi framkvęmd er.  Žess vegna er žyngra en tįrum taki, aš śtśrborulegum afturhaldsöflum, sem ķ raun er sértrśarsöfnušur um afturhvarf til fortķšar, skuli enn takast aš žvęlast fyrir žessum sjįlfsögšu framkvęmdum.  Landsnet veršur žó aš gęta aš sér aš troša ekki bęndum landsins um tęr meš žvķ aš vaša meš žessa stóru lķnu yfir tśn žeirra, eins og mörg dęmi voru um 132 kV lķnuna.  Nś eru breyttir tķmar, en gamli tķminn į ekkert erindi aftur. 


Af śthafseldi

Fyrir nokkrum įrum var frį žvķ sagt hér į žessu vefsetri, aš norskt sjóeldisfyrirtęki hefši lįtiš smķša śthafskvķasamstęšu fyrir laxeldi ķ kķnverskri skipasmķšastöš og aš veriš vęri aš draga samstęšuna sjóleišina til Noregs. Ekki hefur frétzt af afdrifum žessarar śthafskvķar ķ rekstri.  Fjįrfestingarnar eru meiri ķ žessum bśnaši en ķ innfjaršakvķum, og rekstrarkostnašurinn er lķka hęrri į hvert framleitt tonn af laxi.  Žaš mį hins vegar vęnta minni sjśkdóma og lśsar žarna śti, og ekki žarf aš hvķla svęšin vegna botnfalls śrgangs frį kvķunum.

Hvatinn aš žessari žróun er hreinlega plįssleysi ķ fjöršunum, žar sem žessi starfsemi į annaš borš er leyfš. Aš nokkru leyti er svipaš uppi į teninginum meš landeldiš, en samkeppnisstaša žess veršur óvenjusterk į Ķslandi vegna mikils landrżmis, hagstęšrar raforku śr endurnżjanlegum orkulindum, ef hśn į annaš borš er fįanleg (er sögš uppseld nśna), heits og fersks vatns og ašgengis aš sjó. 

Žann 22. marz 2023 gerši Helgi Bjarnason grein fyrir žessum mįlum meš vištali viš Kjartan Ólafsson, athafnamann og stjórnarformann Arnarlax, undir fyrirsögninni:

"Undirbśa eldi undan sušurströnd".

 "Fyrirtęki Kjartans, Markó Partners, hefur fjįrfest ķ Aqualoop, sem er aš undirbśa framleišslu į śthafskvķum og tekiš žar sęti ķ stjórn.  Norska fyrirtękiš gengur jafnframt til lišs viš fyrirtęki, sem Markó Partners hafa stofnaš, Iceland Offshore Salmon, sem er fyrsta ķslenzka fyrirtękiš, sem stofnaš er ķ žeim tilgangi aš hefja framleišslu į laxi ķ hafinu sušur af sušurströnd landsins."

Sennilega eru Noršmenn lengst komnir ķ žróun śthafskvķa og rekstri žeirra į heimsvķsu.  Žeir bśa aš žekkingu į hönnun olķuborpalla fyrir borun og vinnslu į tiltölulega miklu dżpi og ķ vešrahami og eru manna bezt ķ stakk bśnir til aš žróa śthafskvķar.  Hvort tķmabęrt er aš leggja fé ķ sambęrilega žróun fyrir ķslenzkar ašstęšur skal ósagt lįta ķ ljósi grķšarlegra įforma um landeldi hérlendis. 

"Aqualoop hefur veriš aš žróa lausnir fyrir śthafseldi ķ 5 eša 6 įr ķ tengslum viš Hįskólann ķ Žrįndheimi [NTNU] og olķuišnašinn.  Nęsta stig er aš kanna virkni bśnašarins ķ tilraunatönkum og semja viš skipasmķšastöš um framleišslu hans.  Bśnašurinn grundvallast į tękni, sem notuš er viš olķuvinnslu viš strendur Noregs og vķšar. Kvķarnar eru festar utan į botnfasta sślu, og hęgt er aš sökkva žeim, žegar aldan er aš verša of mikil fyrir laxinn.  Kjartani lķzt afar vel į žessa tękni; segir, aš lykillinn aš žvķ aš framleiša fisk ķ śthafinu sé, aš hęgt sé aš takast į viš śthafsölduna.  Nefnir hann ķ žessu sambandi, aš tęknin hafi fengiš vottun Norsk Veritas."

    Žaš er spurning ķ hverju žessi vottun er fólgin, žvķ aš varla er vitaš meš vissu, hvaša ógnarkraftar eru žarna į ferš, og ašstęšur kunna aš vera ašrar og erfišari śti fyrir Sušurströnd Ķslands en Vesturströnd Noregs. 

"Ein sśla meš 8 grindum getur framleitt um 20 kt/įr af laxi; sama magn og 2 firšir meš 3 kvķabólum hvor, og svipaš magn og Arnarlax įętlar aš framleiša į nęsta įri. Kjartan segir, aš kolefnisfótspor slķkrar framleišslu verši lķtiš og bendir jafnframt į möguleikann į žvķ aš sigla meš afurširnar į Bandarķkjamarkaš, sem minnkar kolefnisfótsporiš enn frekar. 

Nokkur önnur norsk fyrirtęki hafa hannaš tęknibśnaš fyrir śthafseldi, sem kominn er mislangt ķ žróun.  Noršmenn veittu rannsóknarleyfi į įrunum 2015-2017 og stefna aš žvķ aš koma upp śtbošskerfi į žessu įri og veita leyfi samkvęmt žvķ." 

Menn slį gjarnan um sig meš kolefnissporinu, en hvers vegna ętti žaš aš verša minna viš smķši og rekstur śthafskvķa en hefšbundinna sjókvķa, žegar žjónustuvegalengdir eru miklu meiri.  Žetta er kannski unniš upp meš žvķ aš sleppa siglingunni meš afurširnar ķ land, en kolefnissporiš flyzt bara til og "vinningen går opp i spinningen", eins og Noršmenn segja stundum, žegar viršist gleymast aš taka tillit til allra žįtta.  Žį žżšir žetta minni veršmętaaukningu innanlands, sem er žjóšhagslega neikvętt.  Laxeldiš žarf aš hįmarka viršisauka vörunnar į Ķslandi og skapa trygga atvinnu, eins og nśna į sér staš į Vestfjöršum meš žvķ aš reisa afkastamikil laxaslįturhśs į noršur- og sušurfjöršum og tilreišslu fyrir neytendur.

 

  


Žróun fjįrfestinga ķ fiskeldi

Nöldrarar, sem allt hafa į hornum sér, en leggja lķtiš vitręnt til mįla, hafa gagnrżnt norskt eignarhald į fyrirtękjum, sem stunda laxeldi ķ sjó hér viš land. Staša žeirra mįla er žó aš žvķ leyti sambęrileg viš orkukręfa mįlmframleišslu landsins, aš lķfvęnlegur stóratvinnurekstur į žessu sviši hefši aldrei oršiš barn ķ brók įn fjįrfestinga erlendra žekkingarfyrirtękja į žessum svišum atvinnurekstrar. Ķ tilviki laxeldisins uršu Noršmenn fyrir valinu ķ krafti umsvifa sinna viš Noršur-Atlantshafiš, og af žvķ aš žeir voru žį žegar ķ śtrįs. (Minnir dįlķtiš į landnįm Ķslands.) 

 Laxeldiš er fjįrmagnsfrekt, og til aš fjįrfestingar nżtist, žarf framleišslužekkingu, sem reist er į vķsindalegum rannsóknum og reynslu af rekstri eldiskera viš fjölbreytilegar ašstęšur.  Žaš žarf lķka markašsžekkingu, bęši fyrir ašföng og afuršir.  Žessa grunnžętti til įrangurs skorti hérlendis, žegar Noršmenn hófu uppbyggingu sķna hér, og sķšast en ekki sķzt skorti hér fjįrmagn, žvķ aš lįnstraust innlendra ašila, sem fengizt höfšu viš starfsemina, var ekki fyrir hendi hjį innlendum lįnastofnunum. 

Gagnrżni į erlent eignarhald er žess vegna gagnrżni į uppbyggingu žessarar efnilegu starfsemi ķ heild sinni.  Af henni hefši alls ekki oršiš įn erlends eignarhalds.  Śrtöluraddirnar eru eins og venjulega į vinstri kanti stjórnmįlanna, en žar liggja mįlpķpur Evrópusambands ašildar Ķslands į fleti fyrir, sbr umsókn rķkisstjórnar Samfylkingar og VG 2009.  Žarna er į feršinni einhvers konar pólitķskur gešklofi, žegar kemur aš erlendum fjįrfestingum.   

Ķ Morgunblašinu 18. marz 2023 birtist afar greinargóš baksvišsfrétt Helga Bjarnasonar um žetta efni undir fyrirsögninni:

"Hlutur ķslenzkra fjįrfesta eykst".

Fréttin hófst žannig:

"Ķslenzk sjįvarśtvegsfyrirtęki hafa veriš aš koma sterkt inn ķ laxeldi.  Meš žvķ eykst hlutur Ķslendinga ķ vissum félögum verulega.  Meš kaupum Ķsfélags Vestmannaeyja į hlut ķ eignarhaldsfélagi um meirihlutaeign ķ Ice Fish Farm į Austfjöršum į félagiš 16,44 % hlut ķ félaginu og ķslenzkt eignarhald [žį] komiš upp ķ um 42 %.  Sķldarvinnslan į rśmlega žrišjung ķ Arctic Fish į Vestfjöršum.  Žį eiga ķslenzk śtgeršarfélög eša hafa įtt aš fullu vaxandi fiskeldisfyrirtęki eins og Hįafell ķ Ķsafjaršardjśpi og Samherja fiskeldi.  Ķslenzkir lķfeyrissjóšir, sérstaklega Gildi, hafa veriš aš fjįrfesta ķ fiskeldi.

Rökrétt viršist, aš sjįvarśtvegsfyrirtęki, sem bśa viš kvótažak og żmsar takmarkanir, og ķ ljósi žess, aš ekki eru lķkur į auknum veišum, hugi aš fjįrfestingum ķ fiskeldi.  Nokkur įr eru sķšan framleišsla eldisfisks ķ heiminum varš meiri en veišar skila į land og ljóst, aš heimurinn hefur žörf fyrir aukna matvęlaframleišslu į nęstu įrum og įratugum. 

Siguršur Pétursson, stofnandi Lax-inn, fręšsluseturs ķ fiskeldi, telur žaš jįkvętt fyrir ķslenzkt fiskeldi aš fį sjįvarśtvegsfyrirtęki og fleiri ķslenzka fjįrfesta ķ hluthafahópinn.  Žaš sé gott fyrir ķmynd atvinnugreinarinnar, sem gagnrżnd hefur veriš fyrir erlent eignarhald.  Žaš hafi ekki sķšur žżšingu, aš sjįvarśtvegsfyrirtękin hafi žekkingu į og reynslu af fullvinnslu og sölu sjįvarafurša, sem geti nżtzt fiskeldinu."

Ķmynd fyrirtękja vegna eignarhalds veršur varla ķ askana lįtin.  Meira virši eru samlegšarįhrifin, sem af žessum innlendu fjįrfestingum hljótast.  Žaš er ekki hęgt aš hugsa sér ešlilegri ķslenzka fjįrfesta ķ laxeldinu, hvort sem er ķ sjó viš Ķsland eša į landi, en ķslenzku sjįvarśtvegsfyrirtękin.  Žaš er t.d. vegna tęknižróunar žeirra į sviši fullnżtingar hrįefnisins, tilreišslu og pökkun og markašssetningar.  Žaš er lķklegt, aš einhverjir višskiptavina žeirra vilji lķka kaupa ķslenzkan eldislax.  Aš geta bošiš hann styrkir markašsstöšu ķslenzku sjįvarśtvegsfyrirtękjanna ķ Evrópu, Bandarķkjunum og vķšar.  Žessi samlegšarįhrif munu styrkja ķslenzkan žjóšarbśskap, žvķ aš framleišnin getur vaxiš og afuršaverš jafnvel hękkaš fyrir vikiš. 

"Ašild stórs framleišanda fiskimjöls og lżsis aš fiskeldisfyrirtęki, sem notar mikiš fóšur, er einnig rökrétt skref ķ žróun sjįvarśtvegsfyrirtękjanna.  Megniš af fóšrinu, sem notaš er ķ sjóeldi hér į landi, er framleitt ķ Noregi, m.a. śr hrįefni frį ķslenzkum framleišendum. Žaš hlżtur aš vera skynsamlegra śt frį umhverfissjónarmišum og hagkvęmara aš framleiša fóšriš hér į landi.  Sķldarvinnslan į meirihlutann ķ stęrstu fóšurverksmišju landsins, Laxį į Akureyri, og tilkynnti į sķšasta įri, aš fyrirtękiš og fóšurframleišandinn BioMar Group hefšu skrifaš undir viljayfirlżsingu um aš byggja fóšurverksmišju hér į landi." 

Fjįrfestingar ķslenzkra sjįvarśtvegsfyrirtękja ķ fiskeldisfyrirtękjum hérlendis opna möguleika į innlendri samžęttingu allrar framleišslukešju fiskeldisins.  Žaš er veršugt stefnumiš aš samžętta framleišslukešju laxeldisins innlendum išnaši, og žaš ętti vissulega aš verša žekkingargrundvöllur ķ landinu til žess, žvķ aš ašgangur aš framleišslutękni og framleišsluleyfum batnar til muna viš tengt eignarhald. Samkeppnisgrundvöllurinn ętti og aš vera fyrir hendi vegna mun minni flutningsžarfar innlendrar framleišslu.

Ašeins rafkynt framleišsla žessa mjöls kemur til greina, og žar rekst išnašurinn enn og aftur į žį nöturlegu stašreynd ķ landi nįttśrulegrar og endurnżjanlegrar orkugnóttar, aš raforku vantar fyrir nżja notendur. Engu er lķkara en hin forpokaša og glórulausa skošun Landverndar, aš nóg sé komiš af virkjunum og flutningslķnum, af žvķ aš raforkunotkun į mann sé hér meiri en annars stašar, tröllrķši hśsum leyfisveitingavaldsins į Ķslandi, svo aš hér rķkir nś raunverulega "virkjanastopp".  Žetta er ömurlegt sjįlfskaparvķti, žar sem hvorki Landsvirkjun né orkurįšherrann hafa uppi sjįanlega tilburši til lausnar. Sérvizka og beturvitablęti Landverndar o.fl. kostar samfélagiš nś žegar tugi mrdISK/įr ķ beinum śtgjöldum og glötušum atvinnutękifęrum.  Žetta er óvišunandi meš öllu og įbyrgšarleysi af Alžingi og stjórnvöldum aš lįta žetta višgangast.  

Žessari fróšlegu baksvišsgrein lauk žannig:

"Fyrirtękin, sem eru aš byggja upp landeldisstöšvöšvar, eru ķ fjįrmögnunarferli og žess vegna óvķst um endanlegt eignarhald.  Samherji fiskeldi hefur veriš hreint dótturfélag Samherja.  Žaš var gert aš sjįlfstęšu félagi vegna fjįrfrekrar uppbyggingar į Reykjanesi og vķšar. Ķ tengslum viš mrdISK 3,5 hlutafjįraukningu var tilkynnt um, aš Alf-Helge Aarskog, fyrrverandi forstjóri Mowi, hefši tekiš žįtt ķ hlutafjįraukningunni og veriš kosinn ķ stjórn.  

Fjįrfestingafélagiš Stošir er stęrsti einstaki hluthafinn ķ Landeldi meš um žrišjungs eignarhlut, en Landeldi er aš byggja stóra stöš ķ Žorlįkshöfn.  Stofnendur félagsins og starfsmenn eru enn meš meirihluta hlutafjįr į sķnu valdi.  Viršast stjórnendur horfa meira til ķslenzkra fjįrfesta en erlendra.  Ķslenzk og sęnsk félög, sem tengjast Ašalsteini Gunnari Jóhannssyni, athafnamanni, eru eigendur aš Geo Salmo, sem er aš undirbśa landeldisstöš ķ Žorlįkshöfn.  Félagiš lķtur til norskra fjįrfesta og ķslenzkra ķ žeirri vinnu viš fjįrmögnun, sem nś stendur yfir, aš žvķ er fram hefur komiš ķ Morgunblašinu. 

Icelandic Land Farmed Salmon (ILFS), sem er aš byggja landeldisstöš ķ Vestmannaeyjum, er ķ eigu fjölskyldu śr sjįvarśtvegi ķ Eyjum, sem ętlar aš taka fyrstu skrefin ķ verkefninu, hvaš svo sem sķšar veršur."

Žaš er ótrślega mikill įhugi į mešal innlendra fjįrfesta į landeldi laxins.  Žaš viršist samt vera į brattann aš sękja meš fé, enda vextir alls stašar óvenju hįir, verkefnin fjįrmagnsfrek, rekstrarkostnašur hįr og lķtil tęknileg reynsla af žessum rekstri. Óvissa um aršsemi er žess vegna fyrir hendi.  Markaširnir munu hins vegar reynast gjöfulir.  Einkar athyglisvert er, aš tekin er sś įhętta aš reisa landeldisstöš ķ Vestmannaeyjum ķ ljósi mikillar raforkužarfar og žarfar į hitaveituvatni.  Žessi starfsemi krefst mikils įreišanleika ķ afhendingu hvors tveggja, en hörgull hefur veriš į žessum gęšum ķ Vestmannaeyjum, sem žó stendur til bóta.  Raforkuafhending til žessarar starfsemi veršur aš lśta (n-1) reglunni, sem žżšir, aš stęrsta einingin mį falla śr rekstri įn žess afhending verši rofin, nema örstutt.

Žaš veršur tęplega jafnaršsamur rekstur ķ landeldi og ķ sjóeldi, en višskiptahugmyndin er viršingarverš og įhugaverš ķ ljósi próteinžarfar heimsins, einkum žar sem įreišanlegur ašgangur er aš rafmagni og heitu vatni.  Vindrafalaraforka kemur hér ekki til greina.     

 


Umdeilanleg śttekt rķkisendurskošanda

Žaš er öllum ljóst, aš félag veiširéttarhafa ķ įm og vötnum er mjög andsnśiš sjókvķaeldi į žeirri norskęttušu laxtegund, sem valin hefur veriš til žessarar starfsemi į žeim afmörkušu svęšum, žar sem ķslenzk löggjöf leyfir hana į annaš borš. Veiširéttarhafar og fulltrśar žeirra hafa veriš stóroršir, jafnvel heiftśšugir ķ garš atvinnugreinarinnar.  Žótt žessi illska sé heimskuleg og reist sumpart į erfšafręšilegri vanžekkingu, eins og rakiš var hér meš vķsun til Hafró ķ sķšasta vefpistli, žį er ljóst, veiširéttarhafar eša žeir, sem nįin tengsl hafa viš žį, eru vanhęfir til aš starfa aš śttkekt į vegum rķkisins į laxeldi ķ sjó viš Ķsland.

  Nś hįttar einmitt žannig til, aš žetta į viš um sjįlfan rķkisendurskošandann, og alveg dęmalaust, aš dómgreind hans skyldi ekki hvķsla ķ eyra hans aš vķkja ķ žessu mįli.  Ķ oršalagi skżrslu žessarar śttektar mį jafnvel sjį gįrur eftir ęsingatitring veiširéttarhafa.  Af žessum sökum hefur trśveršugleiki skżrslunnar bešiš hnekki, og taka ber hana "med en klype salt", eins og Noršmenn taka til orša, žegar lķtiš er aš marka eitthvaš. 

Andrés Magnśsson skrifaši baksvišsfrétt um téša skżrslu ķ Morgunblašiš 13. febrśar 2023.  Hśn hófst žannig:

"Fiskeldisskżrsla rķkisendurskošanda vakti athygli ķ fyrri viku, enda hvöss gagnrżni į stjórnsżsluna og vöxt greinarinnar, en meš fylgdu żmsar įbendingar til stofnana rķkisins.  Stjórnarandstašan henti hana į lofti, og žaš geršu andstęšingar sjókvķaeldis lķka, veiširéttarhafar sem nįttśruverndarsamtök. 

Skżrslan komst aftur ķ fréttir ķ lišinni viku, žegar upplżst var, aš Gušmundur Björgvin Helgason, rķkisendurskošandi, vęri sjįlfur veiširéttarhafi.  Žó [aš] žeir hagsmunir séu minni en svo, aš žeir valdi vanhęfi, situr eftir, aš rķkisendurskošandi er veiširéttarhafi og [aš] žeir hafa talaš einni röddu gegn sjókvķaeldi.  [Pistilhöfundur er ósammįla Andrési um, aš žessir hagsmunir séu of litlir til aš valda vanhęfi, žegar hitamįl eru annars vegar, eins og ķ žessu tilviki.]  

Žaš er žvķ engin gošgį aš spyrja, hvort žaš hafi ķ einhverju getaš litaš śttektina, sér ķ lagi žar sem nišurstöšur hennar eru til žess fallnar aš žrengja aš sjókvķaeldi, aš lausn į lélegri stjórnsżslu sé meira af hinu sama, fyrir utan žaš, aš śttektin er ekki gallalaus."

Lokamįlsgrein blašamannsins bendir til, aš hann tślki skżrsluna sem hvatningu til aš fjölga ķ starfsliši eftirlitsstofnana. Žaš er einfeldningsleg rįšlegging til stjórnmįlamanna og sęmir Rķkisendurskošun illa.  Hśn į aš kryfja mįl til mergjar og benda į leišir til aš auka skilvirkni rķkisstarfsmanna, en ekki aš hvetja til aš ausa ķ eftirlitsstofnanir meira fé įn žess aš bęta stjórnarhętti, sem viršast ekki vera upp į marga fiska.  

"Fleira mį aš henni [téšri skżrslu] finna, eins og gagnrżni į, aš Hafrannsóknastofnun hafi breytt ašferšarfręši sinni, en rķkisendurskošandi segist hafa oršiš žess įskynja viš śttektina, aš reiknistušullinn vęri ķ reynd kominn frį hagsmunaašilum, en bętir svo viš: "Ekki tókst aš stašfesta, aš svo vęri" !  Órökstuddar sögur eiga ekki erindi ķ opinberar skżrslur.  [Žarna vegur vanhęfur rķkisendurskošandi ómaklega aš Hafró, žar sem menn vinna störf sķn undir alžjóšlegri rżni og ķ samrįši viš virta erlenda vķsindamenn į viškomandi sviši.  Hér skķn vanhęfi rķkisendurskošanda ķ gegn, žvķ aš hann viršist lepja upp kjaftasögu veiširéttarhafa og "nįttśruverndara", sem spinnst śt frį ķmyndun žeirra og/eša misskilningi į vķsindalegum gögnum Hafró - innsk. BJo.] 

Geršar eru 23 įbendingar til rįšuneyta og stofnana, sem aš mestu lśta aš žvķ aš auka eftirlit, herša skilyrši greinarinnar og auka gjaldtöku.  E.t.v. endurspeglar žaš ašallega hefšbundnar hugmyndir rķkisstarfsmanna um, aš fjölga žurfi rķkisstarfsmönnum, žvķ [aš] žar er hvergi rakiš, aš hvaša leyti nśverandi eftirlit sé ónógt eša nśverandi skilyrši of linkuleg.  [Žetta er annaš dęmi, žar sem vanhęfis rķkisendurskošanda gętir.  Hann vill lįta setja sjókvķaeldiš ķ spennitreyju rķkisafskipta og skattheimtu įn žess aš rökstyšja, hvers vegna.  Žaš vęri alvarlegt lögbrot vegna mismununar og ašfarar aš atvinnufrelsi, - innsk. BJo.]

Žrįtt fyrir įbendingar um flókna og margbrotna stjórnsżslu, fjallar rķkisendurskošandi lķtt um umkvartanir um, hve öll afgreišsla leyfa Matvęlastofnunar, Umhverfisstofnunar og Skipulagsstofnunar er hęg.  Ašeins er nefnt, aš ferill umhverfismats taki tķma, sem er frekar naum lżsing į įstandinu, žegar leyfisumsóknir velkjast um ķ kerfinu įrum saman.  Hefši ekki veriš ómaksins vert aš grafast fyrir um įstęšur žeirrar óskilvirkni, sem kostar fiskeldiš og žjóšarbśiš of fjįr ?"

 

 Eftirlitsstofnanirnar meš fiskeldinu standa ekki viš lögbošna fresti į afgreišslu umsókna frį fiskeldinu.  Žaš er alvarlegasti ljóšurinn į rįši žeirra, og hann er óvišunandi, af žvķ aš hann er lögbrot og rįndżr, en į hann er ekki minnzt ķ žessari furšuskżrslu Rķkisendurskošunar.  Žaš rżrir enn gildi og trśveršugleika žessarar skżrslu, og fer hvort tveggja žį aš nįlgast nślliš. 

Andrés Magnśsson er svipašs sinnis um žessa kostulegu skżrslu Rķkisendurskošunar og höfundur žessa vefpistils, žótt hann fari of mildilegum höndum um hrįkasmķš.  Hśn tekur ekki į vandanum, sem er sleifarlag eftirlitsstofnana, sem er žungur baggi į atvinnugreininni.  Fiskeldiš fęr engan veginn žį žjónustu hjį afętum rķkisins, sem žaš į rétt į og greišir fyrir.  Hvers vegna var žagaš um žaš ķ óvandašri skżrslu Rķkisendurskošunar ? 

Ķ lokin reit Andrés:

"Vitanlega er stjórnsżsluśttektin ekki alónżt.  Žaš er margt fróšlegt žar og żmsar naušsynlegar įbendingar.  En ef žaš vantar ķ hana allt um fjįrheimildir stjórnsżslunnar til žessa og žar er ofaukiš įlyktunum um pólitķsk įlitaefni, žį blasir viš, aš hśn er eitthvaš allt annaš en ętlazt var til."

 


Hafró flengir veiširéttarhafa og fylgifiska

Atvinnurógur samtaka veiširéttarhafa ķ įm og vötnum landsins įsamt mįlpķpum, sem žykjast bera mįlstaš nįttśrunnar fyrir brjósti, en eru sekir um aš leggja algerlega huglęgt mat į alla nżtingu, gagnvart laxeldi ķ sjókvķum į Vestfjöršum og Austfjöršum, gengur svo langt, aš žessir ašilar heimta, aš téš starfsemi verši lögš nišur, ašallega vegna hęttu į erfšablöndun eldisfisksins viš nįttśrulega ķslenzka laxastofna.  Ķ žessari rógsherferš hafa žessir ašilar ekki skirrzt viš aš saka Hafrannsóknastofnun Ķslands um alls konar įviršingar, sbr einhver Valdimar Ingi Gunnarsson ķ Bęndablašinu 17. febrśar 2023, sem hafši žar uppi ósęmilegar dylgjur, eins og Ragnar Jóhannesson, rannsóknastjóri fiskeldis hjį Hafrannsóknastofnun, rakti og hrakti ķ grein sinni ķ Bęndablašinu 9. marz 2023:

"Įhęttumat erfšablöndunar śtskżrt".

Eftir lestur fróšlegrar greinar Ragnars stendur ekki steinn yfir steini ķ hręšsluįróšri og fśkyršaflaumi téšra veiširéttarhafa og sjįlfskipašra nįttśruverndara varšandi meinta hęttu erfšablöndunar, sem villtir laxar ķ nytjaįm Ķslands séu ķ. Žessi hętta er einfaldlega ķmyndun og tilbśningur illvķgra gagnrżnenda sjókvķaeldisins, eins og Ragnar sżndi fram į. Nś veršur vitnaš ķ téša grein Ragnars: 

"Hlutverk Hafrannsóknastofnunar er aš styšja viš veršmętasköpun ķ ķslenzkum sjįvarśtvegi, en gęta jafnframt aš nįttśruvernd og sjįlfbęrni nytjastofna.  

Įhęttumat erfšablöndunar var žróaš til žess eins aš spį fyrir um įhęttuna į erfšablöndun norskęttašs eldislax viš villta ķslenzka laxastofna ķ įm landsins.  Matiš tekur ekki tillit til annarra mögulegra umhverfisįhrifa sjókvķaeldis, s.s. laxalśsar eša mengunar.  Matiš gerir engan greinarmun į laxeldi eftir žvķ, hvort um innlend eša erlend fyrirtęki er aš ręša [var ein af dylgjum téšs Valdimars - innsk. BJo].  Viš žróun spįlķkans var leitaš fyrirmynda hjį nįgrannažjóšum, og matiš var unniš ķ samvinnu viš fremstu vķsindamenn heims į žessu sviši.

Viš gerš įhęttumatsins voru varfęrnissjónarmiš höfš aš leišarljósi, žar sem nįttśran var lįtin njóta vafans.  Rįšist var ķ umfangsmikla vöktun og mótvęgisašgeršir gegn erfšablöndun.  Įkvešiš var aš endurmeta [įhęttuna] į 3 įra fresti og byggja žį į rauntölum śr vöktun.

Ķslenzka įhęttumatiš hefur veriš notaš sem fyrirmynd aš įhęttumati fyrir laxeldi ķ Kanada.  Įviršingum Valdimars um nįttśrunķš, fśsk og spillingu er žvķ algjörlega vķsaš til föšurhśsanna."

Žarna bregst Ragnar Jóhannesson meš mįlefnalegum hętti viš svķviršilegum įrįsum téšs Valdimars į Hafró og rakalausum tilraunum hugstola veiširéttarhafa og nįttśrugjammara til aš grafa undan trśveršugleika Hafró sem hlutlęgrar og óvilhallrar vķsindastofnunar.  Žeir, sem hafa ekki annaš fram aš fęra en hįstemmdan og tilfinningahlašinn atvinnuróg og nķš gagnvart viršingarveršri vķsindastofnun, sem aflaš hefur sér trausts innanlands og utan, hafa augljóslega ekki fundiš fjölina sķna og munu aldrei finna hana, nema žeir bęti rįš sitt. 

"Įhęttumatiš [lķkaniš] reiknar śt įętlašan fjölda göngufiska śr sjókvķaeldi upp ķ veišiįr samkvęmt gefnum forsendum.  Matiš reiknar śt įgengni (e. intrusion) ķ einstökum įm śt frį žekktum upplżsingum um stofnstęrš ķ hverri į.  Rauntölur frį Noregi hafa sżnt, aš eldisfiskur hefur margfalt minni ęxlunarhęfni en villtur fiskur, og žvķ mį reikna meš žvķ, aš erfšablöndunin verši einnig margfalt minni en įgengnin. Aš mati fęrustu vķsindamanna į žessu sviši žarf įgengni aš vera a.m.k. 4 % į hverju įri įratugum saman, til žess aš erfšablöndun nįi aš skerša hęfni stofns įrinnar. 

Ķ įhęttumati frį 2020 var įętluš įgengni um og innan viš 1 % ķ 89 af žeim 92 veišiįm, sem eru ķ matinu, og žar af var engin įgengni įętluš ķ 43 įm."

Ķ raun og veru er allt mošverk og hręšsluįróšur gegn sjókvķaeldinu vegna meintrar hęttu į erfšablöndun ķ hvert skipti, sem eldislaxar sleppa śt śr kvķunum, hrakin į grundvelli śtreikninga, sem reistir eru į rannsóknarnišurstöšum. Fullyršingaflaumur veiširéttarhafa og sjįlfskipašra nįttśruverndara er reistur į ķmyndašri hęttu, sem į sér enga stoš ķ raunveruleikanum.

Hvaš segir reynslan ?  Į 6 įra skeiši reyndust 10 strokulaxar fara upp ķ 92 veišiįr, žar af 2 śr eldi erlendis, og gefur žaš mešalįgengni 0,09 %.  Hęsta įgengnin var 1,19 % ķ Stašarį ķ Steingrķmsfirši.  Žetta sżnir, aš tilfinningažrungiš moldvišri veiširéttarhafa og sjįlfskipašra nįttśruverndara er innantómur lygaįróšur til aš grafa undan afkomu fjölda manns ķ landinu, sem vinnur aš naušsynlegri gjaldeyrisöflun fyrir žjóšarbśiš.  Eru žaš ólķkt meiri tekjur en hafast upp śr krafsinu viš sölu réttar til aš veiša og sleppa meira eša minna sęršum villtum laxi eftir öngul ķ gininu. 

Höfundurinn, Ragnar Jóhannesson hjį Hafró, gerši ķtarlega grein fyrir śtreikningunum, sem jók gildi greinarinnar töluvert:

"Matiš byggir į tiltölulega einföldum žįttum. Fyrst ber aš nefna umfang eldisins p, sem er umfang žessarar framleišslu ķ hverjum firši fyrir sig.  Žvķ nęst er mešalhlutfall strokufiska į hvert framleitt tonn [t], sem viš auškennum sem S [=n/t, strokufjöldi/t].  Raunverulegar stroktölur eru aš sjįlfsögšu breytilegar į milli įra [og fjarša-innsk. BJo], en mešaltal sķšustu 10 įra ķ Noregi gefur gefur töluna S=0,8 stk/t. Mešaltal sķšustu 6 įra hérlendis gefur töluna S=0,5 stk/t [meš tķmanum hefur žetta hlutfall lękkaš ķ bįšum löndum].  

Einungis [lķtill] hluti žeirra fiska, sem strjśka, mun ganga upp ķ įr og žaš hlutfall, auškennt sem L, er nefnt endurkomuhlutfall.  Įętlašur heildarfjöldi eldislaxa, sem gengur ķ veišiįr [eins fjaršar], e, er žvķ: e=p*s*L stk.

Nś er įętlaš endurkomuhlutfall (L) mismunandi [annaš] fyrir sjógönduseiši (snemmstrok [L1]) og fisk, sem er oršinn nęr fullvaxta (sķšstrok [L2]), og aš auki er hegšun žeirra önnur. Strok 11 k laxa śr 2 kvķum Arnarlax ķ febrśar 2018 (sķšbśiš strok, stórir fiskar) var ķ raun įgętt įlagspróf į fyrstu śtgįfu įhęttumatsins.  Raunin varš sś, aš mun fęrri fiskar skilušu sér ķ veišiįr en bśizt var viš, og endurkomuhlutfalliš [L2] var žvķ lękkaš śr 3,3 % ķ 1,1 % viš endurmat įriš 2020."

 Komiš hefur ķ ljós, aš endurkomuhlutfall strokufiska į įri lękkar hratt meš auknum massa fiska į bilinu 0-600 g og hęgar eftir žaš [ž.e. L1>L2]. Fyrir žessu gerši Ragnar góša grein: 

"Eins og nś er vel kunnugt, varš strok śr sjókvķ viš Haganes ķ Arnarfirši 2021, og gat Arnarlax ekki gert grein fyrir afdrifum 81.564 laxa.  Śtreikningar okkar gįfu svipaša nišurstöšu varšandi strokfjölda.  Hér var um sjógönguseiši aš ręša (snemmstrok).  Žau synda į haf śt ķ fęšuleit og snśa svo til baka į upprunastaš eftir a.m.k. eins vetrar dvöl ķ sjó [1-3 vetur]. Žvķ var žetta strok įlagspróf į stušla, sem notašir voru fyrir snemmstrok, enda fyrsta strokiš af žvķ tagi hérlendis, sem vitaš var um.  

Viš endurmat į stušlum fyrir snemmstrok var notast viš greiningu į umfangsmiklum sleppitilraunum, sem norska Hafrannsóknastofnunin stóš fyrir į įrunum 2005-2008.  Sś greining leiddi ķ ljós, aš endurkoma fellur meš strokstęrš, eins og sżnt er į Mynd 1 [ķ greininni, ekki hér, en svišiš fyrir L1 er 0,52 %-0,08 % fyrir 0-1400 g].  Samkvęmt gögnum frį Arnarlaxi var mešalžyngd žeirra [strokfiskanna] um 900 g viš strok.  Ķ fyrra veiddust 25 fiskar śr žessu stroki ķ įm ķ Arnarfirši, meginžorrinn ķ frįrennsli Mjólkįrvirkjunar.  Žaš stemmir nokkuš vel viš žį 40 fiska, sem vęnta mįtti eftir 1 vetur ķ sjó [samkvęmt lķkani - innsk. BJo].  Einnig var dreifing žeirra lķtil į frekar takmörkušu svęši, eins og matiš gerši rįš fyrir."

Žaš getur veriš fróšlegt aš slį į efri mörk strokufiskafjölda upp ķ įr landsins viš 100 kt/įr laxaframleišslu ķ sjókvķum viš landiš (Vestfirši og Austfirši).  Žetta eru E=100 kt*0,5 stk/t*0,0011=55 stk/įr.  Ef hrygningarstofninn į žessum svęšum er 16 kt, žį er įgengnin Į= 55/16 k = 0,3 %, sem er heilli stęršargrįšu undir hęttumörkunum 4 %.  Žaš viršist žess vegna vera borš fyrir bįru, hvaš erfšaįhęttuna varšar, žótt sjókvķaeldiš yrši rśmlega tvöfaldaš, frį žvķ sem žaš er nśna.  Innantómar upphrópanir ofstękismanna eiga ekki aš fį aš móta atvinnužróun og nżtingu aušlinda ķ ķslenzkri lögsögu. Žar veršur vķsindaleg greining og bezta tękni įfram aš fį aš rįša för.  

 

 

 


Til hvers er veriš aš setja markmiš ?

Markmiš veršur aš vera męlanlegt og tķmasett.  Annars er žaš eitthvaš annaš, t.d. stefnumiš.  Žetta er žó ekki nóg.  Žaš veršur aš vera raunhęfur möguleiki į aš nį markmišinu meš hnitmišašri įętlun og skipulegri og faglegri vinnu.  Ķ kjölfar samžykktrar markmišssetningar žarf įętlunin fljótlega aš fęšast og vinnan aš henni aš hefjast.  Žannig vinna fyrirtękin ķ landinu aš žvķ aš bęta rekstur sinn eša fjįrhagsstöšu.  Markmišasetning er öflugt stjórntęki til aš beina vinnu starfsmanna inn į umbótabrautir, sem stjórnendur telja vęnlega til įrangurs fyrir fyrirtękiš. 

Komiš hefur ķ ljós, aš žessu er allt öšru vķsi variš hjį sumum stjórnmįlamönnum og embęttismönnum, sem stjórna mikilvęgum mįlaflokkum į vegum rķkisins.  

Alręmdasta nżlega dęmiš er af rįšherrum Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, sem į sķšasta kjörtķmabili fóru meš umhverfismįl og forsęti rķkisstjórnarinnar, žegar įkvešiš var aš bęta um betur, svo aš um munaši, og setja markiš į 55 % samdrįtt koltvķildislosunar śt ķ andrśmsloftiš įriš 2030 m.v. losunina įriš 1990.  Žaš var žegar ķ upphafi ljóst, aš ķ framkvęmdaįętluninni til aš nį žessu markmiši yršu aš vera virkjanir endurnżjanlegrar orku, sem mundu leysa af hólmi eldsneytisorkuna, sem spöruš yrši.  Ekkert bólaši į žessu hjį Katrķnu Jakobsdóttur, sem bįsśnaši žetta markmiš hins vegar śt erlendis ķ hópi annarra žjóšarleištoga, sem grunaši ekki, aš manneskjan fęri meš fleipur. 

Nś er komiš ķ ljós, aš vonlaust er aš reyna aš nį žessu markmiši, žvķ aš forsendur skortir, enda hefur veriš setiš meš hendur ķ skauti ķ orkumįlunum og stóš aldrei annaš til hjį Katrķnu. Nś er hśn bśin aš spila rassinn śr buxunum. Brennsla jaršefnaldsneytis į Ķslandi og ķ ķslenzkum skipum og flugvélum mun nį nżjum hęšum ķ įr og lķklega į nęstu įrum įr frį įri, enda žarf aš brenna tugžśsundum tonna af olķu til aš framleiša rafmagn. Katrķn veršur žjóšinni til skammar meš innihaldslausu rausi sķnu į erlendri grundu. Žessi ólķkindalęti reyfarahöfundarins ķ forsętinu ganga ekki lengur. 

Nś hefur annarri hneykslunarhellu skotiš upp į yfirboršiš, nokkuš óvęnt m.v. digurbarkalega markmišasetningu žar. Žaš eru hįskólarnir.  Žeir dala stöšugt ķ samanburši viš marga erlenda hįskóla. Sé rétt munaš, setti nśverandi rektor HĶ markmiš um aš koma HĶ ķ hóp 100 beztu į lista "Times Higher Education" į tilgreindu įri, en hann hefur nś falliš į botninn žar.  Žaš kemur höfundi žessa pistils ekki sérlega mikiš į óvart, aš HĶ standist ekki samanburš viš hįskóla nįgrannalandanna.  Kennsla til fyrrihluta prófs ķ verkfręši tók į sķnum tķma 3 įr ķ HĶ, en žegar kandķdatarnir settust ķ Noršurlandaskólana, a.m.k. hinn įgęta "Norges Tekniske Högskole" - NTH ķ Žrįndheimi, žį voru žeir settir meš 3. įrs nemum žar.  Įstęšan var sennilega sś, aš nįmiš į NTH var mun nęr žörfum atvinnulķfsins og verklegra en nįmiš ķ HĶ, og sennilega er žaš žannig enn žį. Žaš kostar mikiš aš koma upp verklegri kennsluašstöšu, en žaš skilar sér fljótt.  Žaš er lķka dżrkeypt aš śtskrifa unnvörpum kandidata śr hįskólum, sem atvinnulķfiš hefur litla eša enga žörf fyrir og į sama tķma aš takmarka svo ašgengi aš eftirsóttum greinum, t.d. sjśkražjįlfun, lķftękni, lyfjafręši og hugbśnašargerš, aš hörgull ķ atvinnulķfinu upp į tęplega 10 žśsund manns hefur myndazt. 

Frétt Gķsla Freys Valdórssonar ķ Morgunblašinu 10. marz 2023 undir fyrirsögninni:

"Žörf į orku og fjölbreyttari menntun",

hófst žannig:

""Žaš er ekki nóg aš setja sér markmiš um orkuskipti og loftslagsmįl; žaš žarf lķka aš standa viš žau."  

Žetta sagši Įrni Sigurjónsson, formašur Samtaka Išnašarins (SI) ķ opnunarįvarpi sķnu į fjölmennu Išnžingi samtakanna, sem haldiš var ķ gęr.  Žar fjallaši Įrni m.a. um orkužörfina hér į landi og benti į, aš raforka į Ķslandi vęri nś uppseld og aflgeta kerfisins komin aš žolmörkum.  Eftirspurnin eftir raforku hafi žó sennilega aldrei veriš meiri og mörgum įlitlegum verkefnum hafi į undanförnum įrum veriš żtt śt af boršinu vegna frambošsskorts."

Žetta er ófögur lżsing į stöšu orkumįla ķ landinu og ķ raun alger įfellisdómur yfir yfirvöldum orkumįla ķ landinu.  Hér į įrum įšur hefšu žessar lżsingar getaš įtt viš sķšasta įriš fyrir gangsetningu nżrrar virkjunar, en nś er žvķ ekki aš heilsa. Nęsta virkjun af žokkalegri stęrš (um 100 MW) er ekki ķ sjónmįli, og žessi staša hefur ķ raun varaš ķ meira en įr.  Samfélagiš hefur oršiš fyrir stórtapi, enda hęgir į hagvexti, žegar innlenda orku skortir. Įstandiš er grafalvarlegt, enda er markmiš rķkisstjórnarinnar um minnkun koltvķildislosunar gjörsamlega komiš į hlišina, og Katrķn, forsętisrįšherra, hefur meš óraunsęi og hégómagirni sinni hengt stórskuld koltvķildisgjalda til śtlanda um hįls skattborgaranna.  Žessir stjórnarhęttir eru órįšsķa, en sennilega yppir frś Katrķn bara öxlum, tekur eina eša tvęr fettur og skellihlęr svo aš öllu saman ķ fullkomnu įbyrgšarleysi.  Einhver annar į aš bjarga mįlum, žegar žar aš kemur.  

""Stórnotendur žurfa aš bśa viš mögulegar skeršingar raforku, og ekkert er til aukreitis vegna orkuskipta hérlendis né nżrra tękifęra ķ išnaši.  Engu aš sķšur eru markmiš stjórnvalda skżr: aš Ķsland nįi kolefnishlutleysi og fullum orkuskiptum įriš 2040", sagši Įrni.  "Žvķ blasir žaš viš, aš auka žarf raforkuframleišslu į Ķslandi verulega, ef viš ętlum aš vera virkir žįtttakendur ķ hinni gręnu išnbyltingu meš įframhaldandi hagvexti og bęttum lķfskjörum."  

Žaš vęri réttara aš tala hreint śt.  Hér veršur raforku- og rafaflskortur nęstu 5 įrin hiš minnsta, og žess vegna er tómt mįl aš tala um kolefnishlutleysi og full orkuskipti įriš 2040.  Reyndar er hęgt aš nį kolefnishlutleysi į undan fullum orkuskiptum meš žvķ aš binda CO2, t.d. meš skógrękt, og fį alžjóšlega vottun į žį bindingu.  Samtök išnašarins hefšu mįtt svara spurningunni fyrir sitt leyti um, hvernig į aš auka raforkuvinnslu meš jaršgufu og orku fallvatna sem hrašast, žvķ aš vindknśnir rafalar koma aš afar takmörkušu gagni einir og sér og landskemmdir af žeirra völdum eru allt of vķšfešmar m.v. gagnsemina. Véfréttin ķ Delfķ mundi svara žannig, aš rķkisstjórnin og žingmeirihluti hennar verši aš taka af skariš meš einum eša öšrum hętti, en er žingmeirihluti fyrir hendi til žess ?  Stendur hnķfurinn žar ķ kśnni ?

"Įslaug Arna benti žó į, aš ķslenzkir hįskólar vęru langt į eftir norręnum hįskólum ķ menntun ķ svonefndum STEAM-greinum (vķsinda- og tęknigreinum, verkfręši, listgreinum og stęršfręši).  Žį birti hśn jafnframt tölur um samanburš į ķslenzku hįskólunum, žar sem fram kemur, aš Hįskólinn ķ Reykjavķk (HR) er ķ nešsta sęti af 37 skólum į Noršurlöndum, žar sem gęši kennslu eru metin, og [aš] Hįskóli Ķslands (HĶ) [sé] ķ 32. sęti.  

Žį situr HR ķ 301.-350. sęti į lista "Times Higher Education", en HĶ ķ 501.-600. sęti.  Žaš var į žessum lista, sem HĶ hafši sett sér markmiš um aš vera [į] mešal 100 beztu."

Žetta er hrikalegur įfellisdómur yfir ķslenzka menntakerfinu og sérstaklega hįskólastiginu.  Žó aš žarna sé augljóst ósamręmi, žar sem HR liggur į botninum ķ samanburši innan Noršurlandanna, en HĶ hjį "Times Higher Education", er žó full įstęša til aš taka mark į žessum nišurstöšum, enda eru žęr samhljóma įrangri ķslenzkra grunnskólanemenda ķ PISA-könnunum. Hiš alsorglegasta viš aš horfa upp į žessi ósköp er, aš žeir, sem eiga aš stjórna žessum mįlum, viršast  alls ekki vita, hvaš til bragšs į aš taka, og ępa bara į meira fé, sem annašhvort kemur žį śr vösum stśdenta eša śr tómum rķkissjóši (auknar lįntökur).  Ķ bįšum tilvikum er veriš aš kaupa gallaša vöru, og žaš er óvišunandi.   


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband