Fęrsluflokkur: Bloggar

Sorpeyšing ķ ólestri - verkefnastjórn ķ soranum

Ętla mętti aš óreyndu, aš umhverfisrįšherra landsins liti į žaš sem eitt sinna höfušvišfangsefna aš fįst viš mešhöndlun śrgangs meš nśtķmalegum hętti.  Žvķ viršist ekki vera aš heilsa, žvķ aš hann svarar ekki bréfum, sem til rįšuneytis hans berast um samstarf viš innleišingu į gjörbreyttu verklagi ķ žessum efnum.  Žess ķ staš lętur hann undirsįta sķna hringja śt į land og spyrja, hvort žar žekki menn ekki svęši, sem hann gęti frišlżst.

Žess į milli er hann ašallega upptekinn af losun gróšurhśsalofttegunda, žótt hśn sé svo lķtil frį Ķslandi, aš įhrif hennar į hlżnun jaršar eru ómęlanleg. Samt reynir hann, įsamt forsętisrįšherranum, aš setja "Ķsland ķ fremstu röš" meš nżjum, ótķmabęrum og rįndżrum markmišum um minnkun losunar gróšurhśsalofttegunda. Žannig hafa "erroribus" nokkuš aš išja. 

Ķ Bęndablašinu 10. jśnķ 2021 birtist įtakanleg frįsögn Haršar Kristjįnssonar af molbśahętti ķslenzkrar stjórnsżslu.  Fyrirsögn fréttaskżringarinnar var svohljóšandi:

"Baušst til aš hanna, fjįrmagna, byggja og reka hįtęknisorporkustöš į Ķslandi."

Hśn hófst žannig: 

"Opnuš var rśmlega mrdISK 6 gas- og jaršgeršarstöšin GAJA ķ Įlfsnesi į įrinu 2020. Nś hefur komiš ķ ljós, aš moltan, sem er annaš meginhrįefniš, sem stöšin framleišir, er meš öllu ónothęf. Hugmyndir um aš leysa mįliš meš žvķ aš reisa sorporkustöš af fullkomnustu gerš hafa enn ekki fengiš hljómgrunn, jafnvel žótt norskir rekstrarašilar slķkra stöšva hafi bošizt til aš fjįrmagna, byggja og reka slķka stöš.

Bęndablašiš hefur undir höndum bréf, sem John Ragnar Tveit, višskiptažróunarstjóri Daimyo AS ķ Ósló ķ Noregi, sendi Jóni Viggó Gunnarssyni, framkvęmdastjóra Sorpu, žann 22. janśar 2021.  Žar er óskaš eftir samstarfi viš Sorpu um byggingu į 80-100 kt/įr hįtęknisorporkustöš (Waste-to-energy - WTE).  Samkvęmt heimildum blašsins hefur bošinu enn ekki veriš svaraš." [Undirstr. BJo.]

Vinstri gręningjarnir, umhverfisrįšherrann og stjórnarformašur Sorpu, hafa af hugmyndafręšilegum įstęšum ekki įhuga į aš virkja einkaframtakiš til aš fįst viš žetta tęknilega višfangsefni, heldur ętla žau aš bśa svo um hnśtana, aš hiš opinbera vaši hér į forašiš, reynslulaust į žessu sviši, og stjórnmįlamenn haldi um alla spotta verkefnisins og rekstrarins, žótt žeir hafi jafnvel enga žekkingu į verkefnastjórnun né innvišum nśtķmalegrar sorporkustöšvar.  Hętt er viš, aš žessi gatslitna hugmyndafręši vinstri gręnna muni reynast landsmönnum mjög illa ķ žessu mįli. 

Žaš er grafalvarlegt, ef hįrri fjįrfestingarupphęš śr vösum ķbśa sveitarfélaganna, sem aš byggšasamlaginu Sorpu standa, hefur veriš rįšstafaš žannig, aš um kįk eitt, fśsk og brušl meš skattpeninga hefur veriš aš ręša.  Fyrst fór verkefniš GAJA langt fram śr fjįrhagsįętlun, og sķšan kemur ķ ljós, aš meginhluti afuršanna, moltan, er ónothęf, ef satt er hjį Bb, og markaš skortir fyrir hitt, ž.e. metangasiš.  

Žetta stafar varla af žvķ, aš tęknimenn, sem aš undirbśninginum voru fengnir, hafi ekki reynzt vera starfi sķnu vaxnir, heldur af žvķ, aš stjórnmįlamenn įkvįšu aš sinna sjįlfir verkefnastjórn og sķšan  rekstri framleišslufyrirtękis.  Hugmyndafręši vinstri manna, hér undir stjórn Samfylkingar ķ borginni, gengur ekki upp. Miklu vęnlegra er aš fela markašinum verkefni af žessu tagi. Žį hefši žessi sorpeyšingar- og jaršgeršarstöš einfaldlega veriš sett ķ śtboš į Evrópska efnahagssvęšinu, og hagstęšasta tilbošinu um hönnun, byggingu og rekstur, śt frį hagsmunum ķbśanna, veriš tekiš. Ef žaš hefši veriš gert, sętu ķbśarnir ekki nśna uppi meš algerlega misheppnaša fjįrfestingu.  Sennilega hefši heldur ekki įtt aš stefna į moltu- og gasgerš, heldur "hįtęknisorporkustöš" fyrir allt landiš, eins og frįsögn Halldórs Kristjįnssonar fjallar ašallega um. Fjįrfesting Sorpu ķ žessari nżju stöš sinni viršist byggšasamlagiš nś žurfa aš afskrifa, ef ašalafuršin er meš öllu ónothęf. 

Žį er kominn tķmi fyrir rķkiš aš hafa forgöngu įn fjįrhagsskuldbindinga til framtķšar aš stofnun undirbśningsfélags um "state of the art" orkuver, sem safnar sorpi hvašanęva aš af landinu sjóleišina og selur orku, sem veriš vinnur śr sorpinu.  Sennilega veršur žetta hagkvęmasta og umhverfisvęnsta leišin ķ krafti stęršarinnar til aš losna viš sorpiš.  Skip žyrfti aš safna sorpinu saman eftir endilangri strandlengjunni, žvķ aš žessir flutningar, 100-200 kt/įr, eru ekki leggjandi į žjóšvegakerfiš, og sjóleišin er sennilega umhverfisvęnst og öruggust.

"Samhljóša bréf var sent til umhverfisrįšherra.  Hann hefur heldur ekki séš įstęšu til žess aš svara žvķ samkvęmt upplżsingum blašsins.

Ljóst mį vera, aš žetta verkefni varšar öll sveitarfélög ķ landinu.  Ef žaš į ekki einvöršungu aš leysa žarfir sveitarfélaganna į sušvesturhorninu, žį kallar žetta į sjóflutninga į sorpi til stöšvarinnar af landsbyggšinni.  Žvķ žarf umhverisrįšherra vęntanlega aš sżna eitthvert frumkvęši, ef ętlunin vęri aš koma žessu į koppinn .  E.t.v. žarf rķkisvaldiš lķka aš koma aš rekstri eša nišurgreišslum į flutningi sorps sjóleišina til slķkrar stöšvar, ef af yrši. Annars er hętta į, aš sveitarfélög śti į landi, fjarri sušvesturhorninu, verši įfram ķ miklum erfišleikum meš aš losa sig viš óendurvinnanlegan śrgang įn uršunar."

 Aušvitaš žarf umhverfisrįšherrann aš koma aš žessu verkefni, žvķ aš lķklega er žjóšhagslega hagkvęmast aš veita öllum sveitarfélögum landsins ašgang aš flutningum aš stöš fyrir allt landiš meš jöfnun flutningskostnašar, vonandi sjóleišina, į milli žeirra.  Slķkt į žó ekki aš vera skylda, enda viršast fleiri slķk orkuver knśin śrgangi vera ķ deiglunni, t.d. ķ Vestmannaeyjum. Undirbśningsfélag landsstöšvar žarf aš skilgreina orkustöšina og bjóša hana śt į EES-markašinum, bęši stofnsetningu og rekstur, og sį sem bżšst til aš annast verkiš fyrir lęgst gjald fyrir sorp inn ķ stöšina, ętti aš fį verkiš. Hann selur sķšan orkuna frį verinu į markašsverši. Hugsanlega žarf rķkissjóšur aš taka žįtt meš sveitarfélögunum ķ greišslum fyrir sorp inn ķ orkuveriš. Žaš mun koma ķ ljós, žegar tilbošin verša opnuš. Orkuveriš selur orkuna į markašsverši, og mį hugsanlega tengja sorpgjaldiš viš orkuveršiš. 

Halldór Kristjįnsson vitnaši ķ innihald bréfsins frį téšu norsku fyrirtęki.  Žar stóš m.a.:

"Viš höfum trś į, aš Daimyo meš sķna góšu višskiptasögu og samkeppnishęft višskiptanet geti bošiš fjįrmögnun og byggingu į fullkomnustu gerš af sorporkustöš, sem völ er į ķ Evrópu."

Žaš er sjįlfsagt aš ręša viš žetta fyrirtęki, eins og önnur į žessum markaši, og leyfa žvķ aš taka žįtt ķ žessu śtboši, en ekki kemur til mįla aš veita žvķ einhvern forgang aš markašinum hér vegna žess, hvernig ķ pottinn er bśiš meš hann.

Įfram vitnaši HKr ķ žetta bréf, sem ekki hefur notiš žeirrar lįgmarkskurteisi aš vera svaraš innan ešlilegra tķmamarka af ķslenzkum yfirvöldum. Žótt žau hafi ekki vit į mįlinu, er sjįlfsagt aš hefja samtališ og viša aš sér upplżsingum fyrir umhverfismatiš og śtbošiš:

"Hér meš er lżst yfir įhuga Daimyo į aš stofna fyrirtęki į Ķslandi, annašhvort sem einkahlutafélag eša fyrirtęki ķ samvinnu viš Sorporku, sem hafi žaš aš markmiši aš reisa og reka sorporkustöš į Ķslandi. Viš höfum trś į, aš slķk samvinna, sem byggi į öflugum bakgrunni og reynslu Daimyo ķ WTE geiranum og meš aškomu og žekkingu Sorporku, geti leitt til byggingar og rekstrar stórrar hįtęknilegrar sorporkustöšvar į Ķslandi ķ beggja žįgu. Žar sem SORPA er stęrsta félagiš ķ mešhöndlun į sorpi į Ķslandi, viljum viš gjarna bjóša félaginu žįtttöku ķ žessu verkefni, svo og öšrum sorphiršufyrirtękjum."

Žaš er ešlilegt, aš umhverfisrįšuneytiš hafi forystu um žetta žjóšžrifamįl į landsvķsu, en rįšherrann viršist ekki hafa burši til žess, enda vanari žvķ aš žvęlast fyrir verkefnum en aš leiša žau til farsęlla lykta. Mįlssóknir hans ķ nafni Landverndar og żmsir tafaleikir, t.d. į orkusvišinu, hafa valdiš žjóšinni bśsifjum.  

"Žį segist Daimyo tilbśiš til aš sjį um įętlanir, hönnun, fjįrmögnun, byggingu og rekstur sorporkustöšvar ķ nįinni samvinnu viš SORPU, ķslenzk yfirvöld og fyrirtęki gegn žvķ, aš tryggt sé, aš stöšin fįi nęgt hrįefni til starfseminnar ķ 25 įr.  M.v. umhverfisrannsóknir og annan undirbśning geti žaš tekiš 5 įr frį undirritun samkomulags, sem byggi į žessu tilboši. Žar muni Daimyo sjį um aš meta allan kostnaš į framkvęmdatķma, framkvęmdatķmann sjįlfan, bjóša fjįrmögnun og alla naušsynlega tęknilega ašstoš ķ öllu ferlinu, sem og aš finna samstarfsašila viš żmsa žętti ķ byggingu sorporkuversins. Ętla mį, aš slķk stöš muni kosta mrdISK 25-30 samkvęmt upplżsingum frį Daimyo.  Žį segist Daimyo hafa ķ hyggju aš leita til ķslenzkra fyrirtękja, eins og kostur er viš alla framkvęmdina, einkum byggingarverktaka.  Meš žvķ myndi skapast reynsla og žekking hjį ķslenzkum fyrirtękjum til aš sinna verkefnum į žessu sviši.  Eigi aš sķšur myndi tęknibśnašur, er lżtur aš umhverfisvernd og orkuframleišslu, aš mestu vera ķ höndum Daimyo og samstarfsfyrirtękja žess.  M.ö.o. Daimyo myndi sjį um verkiš frį A til Ö, peningahlišina og allt annaš."  

Žaš eru żmsar fallgryfjur į leišinni aš lyktum žessa mįls. Verkefnisstjórn GAJA ķ Įlfsnesi er vķti til varnašar.  Undirbśningsfélag žessa verkefnis, sem er 5 sinnum stęrra, žarf aš vera meš žįtttöku rķkisins og e.t.v. Sambands ķslenzkra sveitarfélaga.  Undirbśningsfélagiš žarf aš finna śt, hvert er lķklegasta sorpmagniš ķ byrjun og įfram, og bjóšendur bjóša verš į višteknu sorpi samkvęmt žvķ, en gefi jafnframt upp reiknireglu fyrir einingarveršiš upp og nišur samkvęmt innvigtušum massa og orkuverši yfir įriš. 

Ķ Morgunblašinu sólstöšudaginn 22. jśnķ 2021 var baksvišsfrétt į bls. 11 meš fyrirsögninni:

"Undirbśa sameiginlega sorpbrennslu". 

Hśn hófst žannig:

"Sorpsamlögin į Sušvesturlandi og umhverfisrįšuneytiš hafa hafiš undirbśning aš žvķ aš koma upp sorpbrennslu fyrir allt svęšiš.  Į brennslan aš lįgmarka žörf fyrir uršun śrgangs.  Forverkefni samlaganna gengur śt į aš undirbyggja įkvaršanir um tęknilausnir, stašarval og kostnaš, og į sś vinna aš taka 4 mįnuši.  Aš vinnunni standa Sorpa, Kalka į Sušurnesjum, Sorpuršun Vesturlands og Sorpstöš Sušurlands auk umhverfisrįšuneytisins.  Į starfssvęši žessara 4 byggšasamlega fellur til um 83-85 % alls śrgangs į landinu."  

Žaš viršist af žessu aš dęma ekki hafa veriš hugaš aš žvķ aš reisa eina stöš fyrir landiš allt, žvķ aš öll sorpsamlög landsins eru ekki žįtttakendur į undirbśningsstigi.  Hér er um svo mikla fjįrfestingu aš ręša aš kappkosta veršur aš nį žeirri stęršarhagkvęmni, sem unnt er.  Žó er skiljanlegt, aš Vestmannaeyingar vilji reisa sķna sorporkustöš. Getur ekki sorporkustöš fyrir landiš allt veriš ķ Vestmannaeyjum og veitt Vestmannaeyingum bęši birtu og yl, ef žeir vilja hżsa hana ? 

""Žessir ašilar eru aš taka höndum saman um aš innleiša hringrįsarhagkerfiš.  Viš erum nśna aš nį tökum į lķfręnum śrgangi meš gas- og jaršgeršarstöšinni GAJA, sem er stórt verkfęri ķ žessu verkefni og mikilvęgt ķ loftslagsmįlum.  Nęsta stóra verkefniš er aš afsetja brennanlegan śrgang", segir Lķf Magneudóttir, borgarfulltrśi VG og formašur stjórnar Sorpu."

Žaš er alls ekki affarasęlt aš lįta stjórnmįlamann į borš viš téša Lķf, sem vęntanlega ber höfušįbyrgš į óförum GAJA-verkefnisins, kostnašarlega og tęknilega, véla um hiš nżja stórverkefni į umhverfissviši. Hugmyndafręši hennar er žó sś, aš einmitt stjórnmįlamenn eigi aš troša sér aš ķ verkefnastjórnum og sķšan rekstrarstjórnum opinberra framkvęmda og fyrirtękja.  Ešlilegast er, aš umhverfisrįšuneytiš stofni undirbśningsfélag um žetta verkefni į faglegum forsendum, sem aušvitaš hefur samrįš viš sorpsamlög landsins, žar sem kjörnir fulltrśar sjįlfsagt sitja, en undirbśningsfélagiš hafi žaš meginhlutverk aš stašsetja stöšina og semja śtbošslżsingu fyrir byggingu og rekstur. Žar meš er tryggt, eins og kostur er, aš landsmenn njóti beztu fįanlegrar žjónustu į žessu sviši meš lįgmarks kostnaši m.v. gęši frį einkafyrirtęki, sem kann til verka.  Aš öšrum kosti er stórhętta į tęknilegu klśšri og allt of dżru verkefni. 

 

 

 

 

  

   

 

 


Svipull er sjįvarafli

Rįšlegging Hafrannsóknarstofnunar um afla ķ ķslenzku fiskveišilögsögunni fiskveišiįriš 2021/2022 kom sem skrattinn śr saušarleggnum til almennings ķ landinu. Žvķ hefur veriš haldiš aš almenningi, aš meš rannsóknum og tölfręšilegum greiningum į męlinišurstöšum og 20 % aflareglu śr višmišunarstofni vęri veriš aš byggja upp vaxandi hrygningarstofn, svo aš veišarnar mundu aukast, žar til stofninn hefši nįš žolmörkum umhverfisins, fęšuframbošs o.ž.h. Menn töldu žeim mörkum enn ekki vera nįš, en er žaš svo ?  

Nś hefur annaš komiš į daginn.  Vķsindamenn telja sig nś hafa ofmetiš žorskstofninn um 267 kt eša 28 %.  Er žaš svo, eša er žorskurinn farinn annaš, varanlega ?  Vķsindamenn hafa ekki svör viš žvķ, og śr žvķ veršur aš bęta fljótlega.  Žótt Hafrannsóknarstofnun starfi undir rżni alžjóšlegs vķsindasamfélags, hefur henni oršiš alvarlega į ķ messunni.  Hśn veršur ķ sumar aš gera raunhęfa įętlun um śrbętur meš višeigandi kostnašarįętlun, sem rįšuneytin og fjįrlaganefnd Alžingis geta žį tekiš afstöšu til ķ haust.  Ekki er ólķklegt, aš setja žurfi samžykkta kostnašarįętlun į fjįrmįlaįętlun rķkisins, žvķ aš viš svo bśiš mį ekki standa.

Sama hvernig į žessa svišsmynd er litiš, er mįliš grafalvarlegt, žvķ aš afar gloppótt žekking fiskifręšinganna į įstandi fiskimišanna viš landiš blasir nś viš. Hins vegar varaši enginn spekingur utan stofnunarinnar viš žessu, og enginn rįšlagši minni veišar, nema sķšur sé.  Sé gert rįš fyrir, aš endurskošun višmišunarstęršar žorskstofnsins frį maķ 2021 sé "rétt", blasir viš ofmat stofns um 28 %.  Samkvęmt aflareglunni minnkar žessi įętlun leyfilegar žorskveišar į fiskveišiįrinu 2021/2022 nišur ķ um 188 kt eša um 70 kt, sem gęti jafngilt tekjutapi um mrdISK 40.  Žetta er höggiš, sem sjįvarśtvegurinn og žjóšarbśiš standa frammi fyrir į fiskveišiįrunum 2021/2022-2022/2023 vegna óvęnts mats į veršmętasta stofninum, en vegna dempunarreglu helmingast höggiš į hvort fiskveišiįriš, og nokkrir ašrir stofnar viršast vera aš hjarna viš. 

Ķ gamla daga hefšu žessi tķšindi haft ķ för meš sér gengisfellingu ISK, en enn stendur hśn alveg pallstöšug, žótt hśn hafi hękkaš talsvert, eftir aš hagur strympu ględdist į mįlmmörkušum og ķ feršageiranum og žótt Sešlabankinn hafi lįtiš af sölu gjaldeyris. Bęši er, aš sjįvarśtvegurinn er nś stöndugur og sveigjanlegur meš mikinn ašlögunaržrótt og žjóšarbśinu hefur nś vaxiš fiskur um hrygg meš fleiri öflugum gjaldeyrislindum.

Žaš sżnir sig nś svart į hvķtu, aš engin glóra er ķ, aš stjórnvöld fari aš rįšum sérvitringa og óvita um sjįvarśtveg og taki aš spila einhvers konar rśssneska rśllettu meš stórhękkun veišigjalda eša uppboši į žjóšnżttum aflaheimildum.  Slķkt er hreinręktuš dilla žröngsżnna pólitķskra hugmyndafręšinga og skemmdarverkastarfsemi į undirstöšuatvinnuvegi žjóšarinnar. 

Feršageirinn mun taka vel viš sér, žegar sóttkvķ óbólusettra linnir meš višunandi hjaršónęmi hér, vonandi 01.07.2021, og žį hlżtur aš verša nóg aš skima ašeins žį, sem ekki eru meš ónęmis- eša bólusetningarvottorš. Įriš 2021 veršur lķklega, žrįtt fyrir höggiš, įr sęmilegs hagvaxtar, eins og annars stašar į Vesturlöndum, enda varš rżrnun žjóšartekna meiri hér įriš 2020 en vķšast hvar annars stašar eša 6 %-7 %. Samt hękkaši kaupmįttur launa.  Žaš er lķklega einsdęmi, en jók örugglega atvinnuleysiš.  Verkalżšshreyfingin stakk hausnum ķ sandinn og fórnaši langtķmahagsmunum launžeganna fyrir skammtķmaįvinning žeirra, sem eru ķ öruggri vinnu.  Žaš er ótraustvekjandi afstaša, enda bera sumar yfirlżsingar forseta ASĶ o.fl. vott um stéttastrķšshugarfar, sem reynslan og samanburšur viš hin Noršurlöndin hefur sżnt, aš getur ekki gagnazt launžegum til lengdar.  Žaš, sem gagnast launžegum bezt, er aš vinna aš hįmörkun veršmętasköpunar ķ friši viš vinnuveitendur. 

Önnur grein, sem nś getur komiš til hjįlpar, er fiskeldiš, bęši ķ sjókvķum innan marka įhęttugreininga og buršaržolsmats Hafrannsóknarstofnunar, og ķ landeldiskerum. Eftirlitsstofnanir mega hvorki draga lappirnar né flaustra, heldur skulu žęr halda sig innan lögbošinna tķmamarka. 

Višbrögš forystu SĶF, Samtaka fyrirtękja ķ sjįvarśtvegi, viš leišréttingu į mistökum Hafró, voru rétt.  Žaš er skįrst ķ stöšunni aš fylgja rįšum beztu fįanlegu žekkingar į sviši haf- og fiskifręši, žótt henni sé įbótavant, enda gęti hundsun slķkra rįšlegginga haft slęmar afleišingar fyrir markašsstöšu ķslenzkrar framleišslu sjįvarśtvegsins erlendis, žar sem samkeppnin er hörš.  Vonandi dregur nś śr śtflutningi óunnins fiskjar, svo aš framleišendur geti haldiš markašsstöšu sinni fyrir unna vöru. Nś er įstęša fyrir utanrķkisrįšuneytiš til aš juša ķ Bretum um lękkun tolla į slķkum vörum.

Gunnlaugur Snęr Ólafsson birti frétt ķ Morgunblašinu 16. jśnķ 2021 um žessi slęmu tķšindi:

"Gera rįš fyrir samdrętti ķ śtvegi".

Žar stóš m.a.:

""Ég verš bara aš segja žaš, aš žetta eru mikil vonbrigši og žungbęr tķšindi.  Žetta er svo mikill nišurskuršur og mjög óvęnt.  Žetta mun valda tekjusamdrętti hjį sjįvarśtvegsfyrirtękjum og ljóst, aš menn verša aš grķpa til ašgerša ķ sķnum rekstri til aš męta žessu. 

Ég sé samt ekkert annaš ķ stöšunni en viš fylgjum rįšgjöf Hafró.  Viš veršum aš taka į žessu af įbyrgš og fylgja žessari vķsindalegu rįšgjöf meš langtķmahagsmuni ķ huga", segir Ólafur H. Marteinsson, forstjóri Ramma hf og formašur Samtaka fyrirtękja ķ sjįvarśtvegi."

Af sömu įstęšum og Ólafur tilgreinir, mun sjįvarśtvegsrįšherra aš öllum lķkindum fylgja žessari rįšgjöf Hafró ķ meginatrišum.  Skašinn er oršinn, og hann veršur ekki bęttur meš hókus-pókus ašferšum. 

Um žetta er žó ekki eining, og annan pól ķ hęšina tók Örn Pįlsson, framkvęmdastjóri Landssambands smįbįtaeigenda, en félagsmenn hans eru mjög hįšir žorskveišum:

"Hann kvešst binda vonir viš, aš rįšherra sjįvarśtvegsmįla fari śt fyrir rįšgjöf Hafrannsóknarstofnunar til aš lina höggiš, sem fylgir skeršingunni.  "Ég held žaš sé alveg hęgt.  13 % nišurskuršur ķ okkar helztu tegund er bara allt of mikiš.  Smįbįtarnir eru alveg hįšir žorskinum.""

Žaš er innbyggš dempun į breytingum ķ rįšgjöf Hafró, žvķ aš skeršingin vęri 27 %, ef hśn kęmi aš fullu fram į einu fiskveišiįri.  Žaš er ekki nóg, aš hagsmunaašilar haldi, aš óhętt sé aš veiša meira, ef vištekin aflaregla segir allt annaš. 

Žaš er ešlilegt og skiljanlegt, aš sjįvarśtvegsfyrirtęki leiti leiša til aš vaxa yfir ķ skylda starfsemi, sem veitir meiri stöšugleika.  Žaš hafa žau gert meš žvķ aš gjörnżta fiskinn og framleiša śr honum eftirsóttar vörur į grundvelli rannsókna og žróunar.  Stórtękastar eru žó fjįrfestingarnar į sviši fiskeldis.  Samherji kannaši fżsileika žess aš kaupa Noršurįlshśsin ķ Helguvķk undir landeldi, en hvarf frį žvķ vegna skorts į ferskvatni.  Nś hefur fyrirtękiš kynnt įform ķ samstarfi viš HS Orku viš Reykjanesvirkjun. Morgunblašiš greindi frį žessu 17. jśnķ 2021 ķ frétt undir fyrirsögninni: 

"Ylsjórinn dró Samherja į Reykjanes".

Hśn hófst žannig:

"Ašstęšur til landeldis į laxi eru góšar ķ Aušlindagaršinum į Reykjanesi, en žar įformar Samherji fiskeldi ehf aš reisa risastóra eldisstöš.  Jón Kjartan Jónsson, framkvęmdastjóri Samherja fiskeldis, segir, aš ylsjórinn geri žessa stašsetningu sérstaka. Ylsjórinn er affall frį kęlingu Reykjanesvirkjunar.  Jón Kjartan segir, aš ašgangur aš miklum ylsjó sé forsenda žess, aš hęgt sé aš koma upp hagkvęmu landeldi į stórum skala."

Hér er ętlunin aš mynda nżtt lokastig nżtingar varmans śr jaršgufunni og žar meš aš gjörnżta orkuna śr jaršgufunni til aš flżta vexti eldisfiskjarins.  Žessi flżting įsamt hagkvęmni stęršarinnar mun sennilega gera žetta fyrirhugaša landeldi samkeppnishęft viš sjókvķaeldi, en hįr fjįrmagnskostnašur og rekstrarkostnašur hefur veriš Akkilesarhęll landeldisins.  

"Įformaš er aš byggja allt aš 40 kt/įr laxeldi į landi ķ žremur įföngum į nęstu 11 įrum.  Byggš veršur seišastöš og ker fyrir įframeldi.  Jón Kjartan segir gert rįš fyrir, aš komiš verši upp ašstöšu til slįtrunar į laxi, en frekari vinnsla og pökkun verši annars stašar į Sušurnesjum. Af žvķ tilefni segir hann, aš Samherji vinni afuršir sķnar yfirleitt meira en minna. Žvķ verši hluti laxaframleišslunnar flakašur fyrir śtflutning, en hann segir ekki ljóst nś, hversu stór hluti žaš verši. 

Ķ 1. įfanga stöšvarinnar er gert rįš fyrir 10 kt/įr framleišslu.  Frumvinnsla į laxi og pökkun er mannaflsfrek starfsemi.  Žannig er gert rįš fyrir, aš bein störf viš eldi og frumvinnslu ķ 1. įfanga verši um 100 og annaš eins ķ afleiddum störfum.  Žį muni fjölmörg störf verša viš uppbygginguna." 

Žetta verkefni Samherja er ekkert minna en hvalreki fyrir Sušurnesjamenn og landiš allt.  Žarna verša allt aš 800 störf til 2032, bein og óbein, heildarfjįrfesting veršur lķklega mrdISK 45 - mrdISK 50, og į verkstaš gęti žurft um 1400 mannįr į 11 įra skeiši.  Žetta er žess vegna stórverkefni, sem er einmitt žaš, sem ķslenzka hagkerfiš žarf endilega į aš halda nśna, žvķ aš ķ landinu rķkir lįdeyša ķ atvinnulķfinu.  Į sama tķma og umsvif sjįvarśtvegs minnka vegna nišursveiflu ķ lķfrķki hafsins, žį leggur Samherji grunn aš hagręnum stöšugleika og vaxandi tekjustreymi til framtķšar, sem veršur öllum landsmönnum til góšs.  Žetta eru glešitķšindi.  

Fiskeldiš er sannarlegur vaxtarbroddur hagkerfisins um žessar mundir.  Įriš 2020 var slįtraš 40,6 kt af eldisfiski ķ landinu, og śtflutningsveršmęti žess nam mrdISK 29,3.  Veršmęti śtfluttra sjįvarafurša nam žį mrdISK 270, svo aš hlutfalliš var žį oršiš 11 % og 5 % af heildarvöruśtflutningi.  Įriš 2032 gęti fiskeldiš numiš 200 kt alls og hlutfall žess af heildarvöruśtflutningi landsins numiš 22 %.  Žaš mun žess vegna mynda eina af meginstošum ķslenzka hagkerfisins. 

Žann 14. aprķl 2021 ritaši vęntanlegur 1. žingmašur NA-kjördęmis, Njįll Trausti Frišbertsson, mjög fróšlega grein ķ Markaš Fréttablašsins:

"Drifkraftur og byggšafesta fiskeldisins".

Žar kom m.a. eftirfarandi fram:

"Nżsamžykkt tillaga Hafrannsóknarstofnunar um įhęttumat vegna mögulegrar erfšablöndunar laxeldis, gerir rįš fyrir, aš heimilt sé eldi 106 kt/įr ķ sjó.  Vaxi žaš [sjóeldiš - innsk. BJo] nęrri gildandi įhęttumati fiskeldisins, gęti śtflutningsveršmęti sjóeldisins oršiš nęrri 80 mrdISK/įr.  M.v. 800 ISK/kg greišslu fyrir śtflutninginn.  Auk žess veršmętis ķ sjóeldi er į nęstu įrum stefnt į landeldi į laxi, bleikju og öšru fiskeldi fyrir um 15 mrdISK/įr. [Žarna voru tķšindin af verkefni Samherja į Reykjanesi ekki komin fram - innsk. BJo.]  Žaš lętur žvķ nęrri, aš śtflutningsveršmęti fiskeldis geti oršiš tęplega 100 mrdISK/įr į nęstu įrum.  Gangi žetta eftir, veršur fiskeldiš stór hluti śtflutningsveršmęta ķslenzkra sjįvarafurša." 

Njįll Trausti Frišbertsson hefur öšlazt rķkan skilning į atvinnulķfinu og heilbrigšu samspili innlendra og erlendra fjįrfestinga žar og ķ seinni tķš innkomu Kauphallar Ķslands viš mišlun fjįrfestingarfjįr frį sparendum til fiskeldisfyrirtękja og sjįvarśtvegsfyrirtękja.  Kvešur žar viš annan og heilbrigšari tón en heyra mį śr ranni sumra annarra į stjórnmįlavettvangi, hverra ęr og kżr eru nišurrif į trausti almennings til fyrirtękja og aš kynda undir stéttastrķši launžega og launagreišenda.  Slķkur forheimskandi įróšur getur engum oršiš til hagsbóta.  Įgętri grein sinni ķ Markašinum lauk NTF žannig:

"Žrįtt fyrir aš stór hluti Ķslands hafi veriš lokašur fyrir fiskeldi [ķ sjó] frį 2004 og stjórnvöld setji eldinu ę strangari kröfur, óttast menn umhverfisįhrif og vöxt fiskeldisins. 

Viš skulum gera rķkar kröfur um uppbyggingu eldis ķ sįtt viš umhverfiš.  Innan eldisfyrirtękja er sterk umhverfisvitund, enda sjįlfra žeirra hagsmunir aš ganga vel um nįttśruna.  Kröfur alžjóšlegra umhverfisvottana aga einnig starfsemina. 

Ótti um aškomu erlendra fyrirtękja ķ fiskeldi er įstęšulaus.  Žau mišla ķslenzku eldi mikilli reynslu og žekkingu og dreifa fjįrhagslegri įhęttu af innlendri uppbyggingu.  Įhugavert er, aš flest laxeldisfyrirtęki eru nś skrįš į hlutabréfamörkušum, og ķslenzkir fjįrfestar, ž.m.t. lķfeyrissjóšir, hafa fjįrfest ķ žessari vaxandi atvinnugrein.  Óhįš eignarašild er fiskeldiš aš skilja mikiš eftir sig ķ hinum dreifšu byggšum. 

Efnahagsleg hagsęld mun įfram byggja į vexti śtflutningsgreina.  Žar veršur fiskeldiš ę mikilvęgari drifkraftur atvinnusköpunar og byggšafestu, ekki sķzt į Austfjöršum."   

20100925_usp001

 

 

 

 

 

 

     

 


Vetnisvęntingar og virkjanažörf

Viš og viš berast almenningi fregnir af miklum vetnisįformum. Sķšast var žaš meš forsķšuuppslętti forstjóra Landsvirkjunar, Haršar Arnarsonar, um samstarfsverkefni Landsvirkjunar og Rotterdam-hafnar um flutninga į vetni, framleiddu į Ķslandi, til Rotterdam. Lesandinn var žó skilinn eftir ķ žoku meš žaš, hvort žetta samstarfsverkefni spanni einnig vetnisverksmišju. Ašrar fregnir herma, aš Landsvirkjun vilji reisa vetnisverksmišju viš Ljósafossvirkjun.  Sś hugmynd er algerlega śt ķ hött.  Į hvaša vegferš er žetta stóra og mikilvęga rķkisfyrirtęki eiginlega ?  Hafa menn algerlega tapaš įttum ? Žaš eru fleiri, sem eru aš rannsaka fżsileika žess aš reisa hér vetnisverksmišjur, og žeir hafa sumir įhyggjur af žvķ, aš raforkuveršiš, sem slķkum vetnisverksmišjum bżšst, sé ósamkeppnishęft. Landsvirkjun er aš villast śt ķ bullandi hagsmunaįrekstra ("conflict of interests"). 

Hvaš sem žvķ lķšur samkeppnishęfninni, veršur aš telja mjög óešlilegt, aš afskipti Landsvirkjunar af vetnisframleišslu hérlendis séu nokkur önnur en aš selja raforku til slķkrar framleišslu.  Žetta rķkisraforkufyrirtęki, sem er risinn į fįkeppnismarkaši stórsölu į rafmagni ķ landinu, veršur aš gęta "arms lengdar" viš mögulega višskiptavini sķna, til aš önnur vetnisfélög eša hvaša annar kaupandi žeirra takmörkušu gęša, sem ķslenzk raforka er, hafi ekki rökstudda įstęšu til aš vęna Landsvirkjun um mismunun.

Hafa fulltrśar eigenda Landsvirkjunar, Alžingismenn, rętt žessa śtvķkkun į starfsemi Landsvirkjunar ?  Žaš hefur žį fariš mjög lįgt.  Žetta er grundvallarbreyting į hlutverki Landsvirkjunar, og slķk stefnumörkun žarf aš koma meš lagasetningu eša a.m.k. žingsįlyktun frį Alžingi.  Žaš gengur ekki, aš fyrirtękiš vaši śt um vķšan völl meš žessum hętti. Alžingismenn žurfa aš skerpa į hlutverki Landsvirkjunar og bęta viš orkulögin lagagrein um, aš žaš sé į įbyrgš Landsvirkjunar aš sjį til žess, aš aldrei komi til forgangsorkuskorts ķ landinu, nema nįttśruhamfarir hamli raforkuvinnslu.    

Ķ Morgunblašinu 15. jśnķ 2021 var forsķšufrétt um Rotterdam-ęvintżri Landsvirkjunar og sķšan frétt į bls. 4 undir fyrirsögninni:

"Gręnt ljós į śtflutning į gręnu vetni".

Hśn hófst žannig:

""Žessar nišurstöšur eru mjög uppörvandi, og viš hjį Landsvirkjun höfum trś į žessu samstarfi viš Rotterdamhöfn", segir Höršur Arnarson, forstjóri Landsvirkjunar.  

Landsvirkjun og hafnaryfirvöld ķ Rotterdam hafa lokiš viš forskošun varšandi möguleika į aš flytja gręnt vetni frį Ķslandi til Rotterdam.  Samkvęmt upplżsingum frį Landsvirkjun sżna nišurstöšurnar, aš tęknin er fyrir hendi jafnframt žvķ, sem verkefniš er fjįrhagslega įbatavęnt.  Eins telur Landsvirkjun, aš verkefniš yrši mikilvęgt framlag ķ barįttunni gegn loftslagshlżnun, žegar hagkerfi heimsins skipta śt jaršefnaeldsneyti fyrir endurnżjanlega orku į komandi įratugum."

Žetta er óttalega innantómt hjį forstjóranum, enda aušvelt aš verša sér śti um upplżsingar, sem meš smįśtreikningum sżna, aš hagkvęmt muni į allra nęstu įrum verša aš virkja vatnsföll og jaršgufu og jafnvel vind į Ķslandi til aš framleiša vetni meš rafgreiningu (klofnun vatns).  Hins vegar yrši framboš vetnis frį Ķsland alltaf hverfandi lķtill hluti af heildarframbošinu til orkuskipta, og žess vegna mjög ofmęlt og villandi, raunar tóm vitleysa, aš halda žvķ fram, "aš verkefniš yrši mikilvęgt framlag ķ barįttunni gegn loftslagshlżnun".  Réttara er, aš žaš skiptir engu mįli ķ žvķ stóra samhengi.  Žaš sést į žvķ, aš Landsvirkjun įformar aš virkja 2-4 TWh/įr ķ žetta verkefni eša 200-500 MW aš eigin sögn, sem gefur mjög hįan nżtingartķma į įri, miklu hęrri en mögulegur er meš vindmyllum. Til samanburšar ętla Žjóšverjar fyrir įriš 2030 aš nżta vetni frį 80 GW uppsettu afli og miša žį viš vindmyllur śti fyrir ströndum meš nżtingartķma um 45 %.  Žaš žżšir, aš žetta framlag Landsvirkjunar til vetnisvęšingar Žżzkalands yrši innan viš 1 % įriš 2030.  "Miklir menn erum viš Hrólfur minn."

Fréttin ķ žessari frįsögn er hins vegar sś, aš rķkisfyrirtękiš Landsvirkjun, sem gęti fengiš fyrirspurnir frį nokkrum vetnisframleišendum um sölu raforku til nokkurra vetnsisverksmišja į landinu, sé aš blanda sér inn ķ fżsileikakönnun eins ašila um vetnisverksmišju og vetnisflutninga.  Žar er Landsvirkjun hreint śt sagt komin śt fyrir heimildir sķnar og sišlega framgöngu ķ višskiptum śt frį samkeppnissjónarmiši.  Hśn gefur höggstaš į sér gagnvart Samkeppniseftirlitinu og ESA, Eftirlitsstofnun EFTA, sem lķklega telja hér um óešlilega og samkeppnisskekkjandi rķkisašstoš aš ręša.  Žetta er dómgreindarleysi af hįlfu stjórnar Landsvirkjunar. 

Afar įhugaverš grein birtist ķ Bęndablašinu 27. maķ 2021 eftir Herrn Dietrich Becker, sendiherra Žżzkalands į Ķslandi.  Hann varpar fram ašlašandi samstarfsgrundvelli Ķslendinga og Žjóšverja į sviši vetnistękni.  Greinin hét:

"Tękifęri fyrir Ķsland og Žżzkaland".

Žar stóš ķ innganginum m.a.:

"Žżzkaland hefur nįš miklum įrangri ķ aš byggja upp vind- og nżlega sólarorku.  Žegar įriš 2020 var meira en helmingur žżzkrar raforkuframleišslu śr endurnżjanlegum orkugjöfum: 247 TWh/įr samtals (žar af vindorka 131 TWh/įr, sólarorka 51 TWh/įr, lķfmassi 45 TWh/įr, vatnsorka 18 TWh/įr).  Heildar raforkuframleišsla Ķslendinga nam [žį] 19 TWh/įr [og var öll śr "endurnżjanlegum" orkulindum]."

Žetta er frįbęr įrangur Žjóšverja, en dżrkeyptur sem mikil landfórn undir vindmyllur ķ žéttbżlu landi og hefur valdiš hįu raforkuverši.  Į nęsta įri į aš loka öllum starfręktum kjarnorkuverum ķ Žżzkalandi, og mun sį pólitķski gjörningur auka į losun koltvķildis, og er žess vegna furšuleg frišžęging frįfarandi kanzlara ķ garš gręningja.  Frambošsgapiš, ef af veršur, veršur fyllt meš aukinni raforkuvinnslu gasorkuvera, kolakyntra orkuvera og innflutningi rafmagns.  Ašgeršin er žess vegna allsendis ótķmabęr. 

Nś stendur fyrir dyrum hjį Žjóšverjum aš draga śr eldsneytisnotkun į fleiri svišum en viš raforkuvinnslu, og žį horfa žeir til vetnis og vetnisafleiša, s.s. ammonķaks.  Sś ašgerš er raforkukręf, žvķ aš žeir einblķna į "gręnt" vetni, og til aš fullnęgja įętlašri vetnisžörf 2030 žarf um 30 % meiri raforku en nś nemur allri raforku Žjóšverja śr endurnżjanlegum orkugjöfum.  Žjóšverjar bśast viš aš geta ašeins annaš um 15 % žeirrar raforkužarfar sjįlfir eša um 50 TWh/įr, sem vęri žį um 20 % aukning "gręnnar" raforku ķ Žżzkalandi.  Žaš, sem į vantar af gręnu vetni, verša žeir aš flytja inn, og žeir hafa nś žegar samiš um žaš viš Portśgal, Marokkó og Sķle.  Noršmenn hyggja lķka gott til glóšarinnar.  Mį lķta į tilvitnaša grein žżzka sendiherrans sem liš ķ undirbśningi slķks samnings viš Ķslendinga.  Ķ žessu ljósi er afar óskynsamlegt af Landsvirkjun aš binda hendur ķslenzka rķkisins viš samstarf viš hollenzkan kaupanda.  Viš eigum aš hafa frjįlsar hendur til žessara višskipta, og benda mį į, aš stór markašur er aš opnast fyrir gręnt vetni į Noršur-Englandi lķka.

"Frį sjónarmiši žżzkra stjórnvalda og žżzks išnašar er greiningin ótvķręš.  Mikilvęgasti žįttur umskipta ķ žżzkum išnaši veršur gręnt vetni, vetni framleitt meš endurnżjanlegum orkugjöfum.  Rafmagnsžörfin mun aukast mjög mikiš vegna vetnisframleišslu og samgangna meš rafmagni.  Frekari uppbygging nįlgast efnisleg og pólitķsk endimörk.  Žżzkaland heldur įfram aš byggja upp endurnżjanlegar orkulindir, en veršur įriš 2050 aš treysta eftir sem įšur į umtalsveršan innflutning į orku ķ formi rafmagns, vetnis og afleišum žeirra."

Žżzkaland ręšur varla viš alger orkuskipti meš nśverandi tękni, žótt landiš flytji inn "gręnt" rafmagn, t.d. frį Noregi um sęstreng, sem trślega kemst ķ gagniš į žessu eša į nęsta įri, og "gręnt" vetni, jafnvel alla leiš frį vatnsorkulöndum Sušur-Amerķku.  Įriš 2030 veršur vafalķtiš komin til skjalanna nż, umhverfisvęn tękni til raforkuvinnslu, lķklega kjarnorkutękni meš mun minna geislavirkum śrgangi og styttri helmingunartķma en frį nśverandi śranķum-verum.  Hvers vegna taka ķslenzk stjórnvöld ekki žżzk stjórnvöld į oršinu og fį žżzkan vetnisframleišanda til aš stofna vetnisfélag į Ķslandi meš ķslenzkri žįtttöku įhugasamra, sem mundi semja um raforkukaup viš ķslenzka orkubirgja og framleiša "rafeldsneyti" hér til śtflutnings til Žżzkalands ?

Žann 10. marz 2021 birtist ķ Morgunblašinu vištal viš Hafstein Helgason, verkfręšing hjį Verkfręšistofunni EFLU.  Vištališ bar fyrirsögnina:

"Įform um vetnisgarša į Ķslandi".

Žar sagši Hafsteinn Helgason m.a.:

"Meš žetta [fyrirhuguš vindorkuver į Ķslandi - innsk. BJo] ķ huga er veriš aš undirbśa fundarhöld milli Ķslands og Žżzkalands, en Žjóšverjar eru farnir aš sżna Ķslandi įhuga [sem hreinorkulandi - innsk. BJo]. Žeim hefur fundizt sem ekki sé hęgt aš framleiša nógu mikiš af raforku į Ķslandi.  Viš getum hins vegar vel framleitt 5-8 GW af vindorku įn žess aš žrengja aš feršažjónustu eša vera lķfrķkinu til ama." 

 

""Annaš verkefniš snżst um aš virkja allt aš 1,0 GW į NA-horni landsins og reisa vetnisverksmišju ķ Finnafirši.  Viš höfum unniš žaš meš Žjóšverjum, en innlendir og erlendir ašilar tengjast žessu verkefni.  M.v. aš hvert MW meš vindorku kosti MISK 180, žį kosta 1000 MW mrdISK 180.  Žetta er ašeins vindorkužįtturinn.  Svo er vetnisžįtturinn eftir.  Ķ žessu tiltekna verkefni er horft til žess aš gera ammonķak śr vetninu, žvķ [aš] vetnisgasiš er svo rśmfrekt; žaš kostar töluvert mikiš aš vökvagera žaš [kęling undir žrżstingi - innsk. BJo]. Rśmmetrinn af fljótandi vetni vegur ašeins 71 kg, en rśmmetrinn af ammonķaki 600 kg", segir Hafsteinn og leggur įherzlu į, aš bezt sé aš nżta ammonķakiš beint sem orkugjafa [orkubera - innsk. BJo]. 

   Hér er um grķšarlegar fjįrfestingar aš ręša, sennilega yfir mrdISK 500 ķ orkuveri, vetnisverksmišju og ammonķakverksmišju, hafnargerš og hafnarašstöšu. Hagsmunir landshlutans og landsins alls af žessu verkefni eru grķšarlegir.  Žaš er stórskrżtiš, aš ekki heyrist bofs um stefnumörkun išnašarrįšuneytisins ķ mįlinu.  Hins vegar bżst ég viš, aš tilvonandi 1. žingmašur NA-kjördęmis verši žessu mešmęltur.  Žaš mun samt verša nóg af andmęlendum.  Afturhaldiš ķ landinu hefur allt į hornum sér, žegar veršmętasköpun ķ dreifbżlinu er į döfinni. 

Žaš er mjög įhugaverš aukabśgrein, sem af žessu stórverkefni getur spunnizt:

""Svęšiš er žar aš auki einstaklega hentugt til uppbyggingar į laxeldi, stašsettu į landi.  Jafnvel tugi žśsunda tonna įrlega.  Sśrefniš viš vetnisframleišsluna fęri til ķblöndunar viš eldissjóinn til aš minnka dęlingaržörfina [ķ orkusparnašarskyni og til aš draga śr višhaldsžörf - innsk. BJo].  Glatvarminn frį išnferlunum fęri ķ aš hita sjóinn til eldisins ķ kjörhitastig", segir Hafsteinn um hinn gagnkvęma įvinning.  Žį muni vindorkuverin skapa landeigendum tekjur og ammonķakiš skapa tękifęri "fyrir hröš orkuskipti fiskiskipaflotans."  

Žetta er mjög įhugaverš višskiptahugmynd, sem žarna er kynnt til sögunnar.  Byrjunarumfangiš nęgir til samkeppnishęfs rekstrar, landrżmi er lķklega nęgt, og stašsetningin truflar vonandi fįa, og ašstęšur fyrir hafnargerš eru fyrir hendi.  Tęknižekking samstarfsašilanna er vęntanlega nęg fyrir hönnun, uppsetningu og rekstur alls verkefnisins, og sķšast en ekki sķzt eru Žjóšverjarnir vęntanlega fśsir til aš fjįrmagna öll herlegheitin. 

Hiš sama veršur ekki sagt um įform Landsvirkjunar.  Fyrirtękiš hefur bešiš Grķmsnes- og Grafningshrepp um ašalskipulagsbreytingu į lóš Ljósafossvirkjunar til aš hola žar nišur örlķtilli vetnisverksmišju, sem aldrei getur boriš sig sökum smęšar og į alls ekki heima ķ žessu umhverfi.  Verkefniš kallar į vetnisflutninga eftir žröngum vegum, žar sem feršamannaumferš er mikil.  Žetta viršist algerlega žarflaust verkefni og algerlega utan viš verksviš Landsvirkjunar.  Žessi hugmynd er sem śt śr kś.

Ķ baksvišsfrétt Morgunblašsins 17. jśnķ 2021:

"Vetni framleitt viš Ljósafoss",

stóš žetta m.a.:

"Ķ fyrirhugašri ašalskipulagsbreytingu er gert rįš fyrir, aš ķbśšasvęši vestan viš Ljósafossvirkjun, sem er ķ nśverandi ašalskipulagi skilgreint sem ķbśšabyggš, verši breytt ķ išnašarsvęši.  Viš Ljósafossstöš įformar Landsvirkjun aš hefja vetnisvinnslu, og žvķ er žessi breyting į skipulaginu naušsynleg.  Uppsett afl virkjunarinnar er 16 MW, og Landsvirkjun įformar, aš uppsett afl rafgreinis verši 10 MW.  Stęrš vetnisstöšvarinnar veršur nįlęgt 700 m2."

 Sveitarstjórnin ętti aš hafna žessari ósk um skipulagsbreytingu.  Vatnsorkuveriš Ljósafoss er heimsótt af fjölda manns įrlega og nęr vęri aš efla žjónustu viš feršamenn į žessum fagra staš en aš fęla feršamenn frį meš vetnisframleišslu, vetnistönkum og vetnisflutningum.  

 

 

 

 


Forgangur ESB-löggjafar ķ EFTA-löndunum er viškvęmt mįl

Alžżšusamband Noregs, LO (=Landsorganisasjonen), krefst žess, aš norsk löggjöf um vinnumarkašsmįl sé ęšri ESB-löggjöf um atvinnulķfiš, sem leidd er ķ norsk lög samkvęmt EES-samninginum. LO telur hallaš į norskt verkafólk meš innleišingu ESB-löggjafarinnar og sęttir sig ekki viš lögžvingaša rżrnun réttinda sinna félagsmanna. Vaxandi óįnęgja innan LO meš EES-samstarfiš getur leitt til, aš LO įlykti um naušsyn endurskošunar į EES-samninginum.  Žį kann aš verša stutt ķ sams konar sinnaskipti stęrsta stjórnmįlaflokks Noregs, Verkamannaflokksins, sem lķklega mun leiša nżja rķkisstjórn aš afloknum Stóržingskosningum ķ september 2021.

Spyrja mį, hvers vegna Alžżšusamband Ķslands (ASĶ) hafi ekki višraš įhyggjur sķnar meš svipušum og įberandi hętti af rįšandi stöšu ESB-réttar ķ ķslenzkri löggjöf samkvęmt EES-samninginum.  Svariš kann aš nokkru leyti aš vera aš finna ķ žeim mun, sem er į viškomandi lagasetningu žessara tveggja bręšralanda, sem bęši žurfa žó aš hlķta bókun 35 viš EES-samninginn, sem fjallar um skyldu EFTA-landanna aš lögleiša forgang ESB-löggjafar umfram landslög.

Ķslenzka innleišingin į forgangi ESB-löggjafar var skilyrt og veitti dómstólum žannig rįšrśm til aš meta hvert mįl fyrir sig.  Lķklega teygir ķslenzka löggjöfin um forganginn sig eins langt ķ įtt aš EES-samninginum og ķslenzka stjórnarskrįin leyfir.  Žaš er hins vegar ekki nóg fyrir ESA (Eftirlitsstofnun EFTA), sem hefur kvartaš undan dómsuppkvašningum hérlendis, žar sem innlend löggjöf var lįtin rįša, sjį višhengi meš žessum pistli. ESA sakaši Ķsland įriš 2017 um samningsbrot vegna rangrar lögfestingar um forgang ESB-réttar samkvęmt bókun 35. Ķslenzka rķkisstjórnin svaraši ESA 10. september 2020 meš vķsun til Weiss-mįlsins, žar sem žżzki stjórnlagadómstóllinn ķ Karlsruhe taldi rökstušning Evrubankans ķ Frankfurt am Main fyrir kaupum bankans į rķkisskuldabréfum evrulandanna ófullnęgjandi.  Evrópusambandiš vęri ekki sambandsrķki, heldur rķkjasamband, og žess vegna vęri stjórnarskrį Sambandslżšveldisins Žżzkalands ęšri Evrópurétti.  

  ESA hefur nś sent Ķslandi lokavišvörun vegna téšs samningsbrotamįls, og gangi ESA alla leiš og kęri ķslenzka rķkiš fyrir samningsbrot, mį bśast viš, aš įhugaveršar umręšur spinnist um EES-samninginn hérlendis, sérstaklega ef kęra ESA birtist fyrir haustkosningarnar 2021. 

Framkvęmdastjórnin er ekki af baki dottin, heldur hyggst brjóta raušhempurnar ķ Karlsruhe į bak aftur.  Hśn hóf žann 9. jśnķ 2021 samningsbrotsmįl gegn Žżzkalandi fyrir aš fótumtroša grundvallarreglur ESB-réttarins, meš žvķ aš raušhempurnar efušust um heimildir Evrubankans til aš kaupa rķkisskuldabréf, žrįtt fyrir aš ESB-dómstóllinn hefši žį žegar śrskuršaš, aš slķk kaup vęru ķ samręmi viš ESB-réttinn.  Žżzka žingiš ķ Reichstag-byggingunni hefur fyrir sitt leyti samžykkt žessar stušningsašgeršir Evrubankans, en Framkvęmdastjórnin velur samt žį herskįu leiš aš höfša mįl gegn Žżzkalandi til aš geirnegla, aš ESB-dómstóllinn sé ęšstur allra dómstóla innan ESB og žį raunar einnig EES, žvķ aš EFTA-dómstólinum ber aš hlķta dómafordęmum hans.  Žetta er žess vegna stórmįl fyrir EFTA-löndin lķka, utan Svisslands, sem skįkar ķ skjóli tvķhliša višskipta- og menningarsamninga viš ESB.   

Žaš var ķ maķ 2020, sem Stjórnlagadómstóllinn ķ Karlsruhe kvaš upp śr meš, aš sį śrskuršur ESB-dómstólsins, aš Evrubankinn hefši téšar heimildir samkvęmt ESB-rétti, vęri "ultra vires", ž.e.a.s. utan heimildasvišs hans.  Framkvęmdastjórnin skrifar ķ fréttatilkynningu af žessu tilefni, aš žżzki stjórnlagadómstóllinn hafi ómerkt réttarįhrif ESB-dómstólsins ķ Žżzkalandi og véki til hlišar grunnreglunni um forgang ESB-réttar.  Framkvęmdastjórnin telur žetta munu hafa alvarleg fordęmisįhrif, bęši fyrir śrskurši og dóma žżzka stjórnlagadómstólsins og fyrir ęšstu dómstóla og stjórnlagadómstóla annarra ašildarlanda. 

Prófessor Halvard Haukeland Fredriksen viš Hįskólann ķ Bergen sagši ķ sambandi viš dóm žżzka stjórnlagadómstólsins:

"Vandamįliš viš dóminn er eiginlega ekki, aš stjórnlagadómstóllinn telur į valdsviši sķnu aš sannreyna, hvort ESB-dómstóllinn hafi haldiš sig innan marka fullveldisframsals Žżzkalands til ESB, heldur aš žröskuldurinn fyrir žessi inngrip hans viršist allt of lįgur.  Ķ fyrri mįlum hefur stjórnlagadómstóllinn alltaf lįtiš ESB-dómstólinn njóta vafans og ķ žvķ samhengi einnig lżst žvķ yfir, aš m.t.t. einingar um ESB-réttinn skuli veita ESB-dómstólinum visst "villuumburšarlyndi" ("Fehlertoleranz")."

ESA sendi Ķslandi lokaašvörun vegna samningsbrota śt af löggjöf landsins um forgang ESB-réttar į Ķslandi 30. september 2020.  Svar ķslenzku rķkisstjórnarinnar, sem barst ESA fyrir skömmu, er trśnašarmįl.  Hvers vegna ķ ósköpunum žolir žetta svar ekki dagsljósiš ?  Hagsmunir hverra mundu skašast viš žaš aš upplżsa um efnislegt inntak afstöšu ķslenzka rķkisins til mįls, sem į sér vķštęka skķrskotun innan EES ?  Žaš veršur aš leysa śr žessu deilumįli EFTA-rķkjanna viš ESB meš samningavišręšum į milli EFTA og ESB. Aš žvķ kemur vonandi eftir žingkosningarnar ķ Noregi og į Ķslandi ķ september 2021. 

 

 

    


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Žrįhyggjan er žeirra einkenni

Žegar kommśnisminn hrundi sem sišferšislega og fjįrhagslega gjaldžrota žjóšskipulag, žį misstu sósķalistar (sameignarsinnar) hvarvetna fótanna og hafa įtt ķ mesta basli viš aš fóta sig sķšan. Bošskapur žeirra um forręši stjórnmįlamanna yfir atvinnurekstri og flestum eignum hefur alls stašar endaš meš ósköpum og afnįmi einstaklingsfrelsis, žar sem žeir hafa komizt ķ ašstöšu til aš lįta aš sér kveša.

Ķ kjölfar žessa og žjóšfélagsbreytinga į Vesturlöndum meš enn meiri eflingu mišstéttarinnar hefur fylgiš einnig reytzt af sósķaldemókrötum (jafnašarmönnum) į Vesturlöndum, og nęgir aš minna į nišurlęgingu brezka Verkamannaflokksins (Labour) og žżzka Jafnašarmannaflokksins (SPD), en ķ fylkiskosningum 6. jśnķ 2021 ķ Sachsen-Anhalt hlaut hann ašeins 8 % atkvęša. Bošskapur žeirra passar ekki viš tķšarandann (Zeitgeist). Gręningjar hafa hafa "Zeitgeist" meš sér.

Žaš er ljóst, aš ķslenzkir vinstri menn žjįst einnig af uppdrįttarsżki, žvķ aš žeir hafa ekki lengur neinar rętur til verkalżšshreyfingarinnar. Ķ stašinn er blįsiš um mikilvęgi žess, aš Ķslendingar verši "kolefnishlutlausir". Žaš mun žó engin męlanleg įhrif hafa į hitastig andrśmslofts jaršar. Sérvizkulegar kreddur, sem lķtiš sem ekkert höfša til daglegrar lķfsbarįttu fólks, einkenna mįlflutninginn, og nś er aš koma ķ ljós, aš tvö mįl ętla vinstri menn aš halda daušahaldi ķ ķ komandi kosningabarįttu af einskęrri žrįhyggju og mįlefnafįtękt, fyrir utan loftslagsumręšuna, en žaš er endurskošun stjórnarskrįrinnar frį grunni, ž.e. nż stjórnarskrį, og umbylting fiskveišistjórnunarkerfisins.

Žegar hér er komiš sögu, veršur aš įtta sig į žvķ, hverjir žessir vinstri flokkar eru.  Žaš eru t.d. žeir flokkar, sem sameinazt hafa um meirihlutamyndun til aš stjórna Reykjavķk, en stjórnun borgarinnar er, eins og sorgarleikur trśša, žar sem žekking į öllum mįlum, frį umferšartękni til fjįrmįla, er fótum trošin, en fullkomnir fśskarar fį aš traška nišur matjurtabešin.

Eftir aš varadekkiš Višreisn gekk til samstarfs viš fallistana ķ Pķratahreyfingunni og Vinstri hreyfingunni gręnu framboši undir stjórn Samfylkingar, stendur ekki steinn yfir steini ķ borginni. Žaš hefur keyrt um žverbak ķ hęnsnabśinu.  Bragginn meš sķnum dönsku strįum aš annars gagnslausu, en risastóru sóunarverkefni, Borgarlķnunni, eru į mešal ömurlegra minnisvarša samvizkulausra sérvitringa og brušlara meš almannafé, og hnķfurinn hefur ekki gengiš į milli žeirra, svo aš öllu žessu įsamt Flokki fólksins og Sósķalistaflokkinum mį kemba meš einum kambi.

Um Lżšveldisstjórnarskrįna meš įoršnum breytingum er žaš aš segja, aš fullveldistrygging hennar, sem ESB-sinnarnir vilja feiga, reyndist sverš og skjöldur žjóšarinnar, žegar hęst žurfti aš hóa og mest reiš į ķ ólgusjó fjįrmįlahrunsins 2008-2010. Kristrśn Heimisdóttir, lögfręšingur, rakti žetta og ósvķfna ašför vinstri stjórnarinnar 2009-2013 aš Lżšveldisstjórnarskrįnni ķ nżjasta hefti Tķmarits lögfręšinga.  Morgunblašiš gerši rękilega grein fyrir žessu og ónothęfum drögum Stjórnlagarįšs ķ forystugrein 7. jśnķ 2021:

"Vegiš aš undirstöšu".

Žvķ er m.a. haldiš fram af įhangendum žessa Stjórnlagarįšs, aš žjóšin hafi samžykkt tillögu žess ķ žjóšaratkvęšagreišslu 2012. Žetta er alveg frįleit įlyktun.  Lagšar voru fyrir kjósendur nokkrar spurningar og spurt eitthvaš į žį leiš, hvort leggja ętti tilgreindan texta til grundvallar nżrri stjórnarskrį.  Spurningarnar voru bęši lošnar og leišandi og fullnęgšu engan veginn žeim gęšakröfum, sem gera veršur til spurninga ķ žjóšaratkvęšagreišslu.  Žar aš auki er žessi spurningavašall ótękur ķ atkvęšagreišslu um stjórnarskrį.  Atkvęšagreišslan var žess vegna ómarktęk sem slķk.  Žegar fį į skošun žjóšar į nżrri stjórnarskrį, ber aš leggja hana fyrir žjóšina ķ heild sinni frįgengna meš góšum fyrirvara og spyrja sķšan, hvort kjósandinn samžykki hana eša hafni henni.  Allt annaš er kukl og fśsk. 

Miklar breytingar į stjórnarskrį skapa réttarfarslega óvissu ķ landinu, hvaš žį alger endurnżjun.  Breytingar eiga aš stušla aš auknum skżrleika fyrir almenning og dómara.  Sį kafli Stjórnarskrįrinnar, sem er einna óskżrastur, jafnvel śreltur, er um forseta lżšveldisins.  Alžingi ętti aš fela stjórnlagafręšingum aš endursemja hann og fela forseta skżrt vald viš stjórnarskipti og žingrof, svo og aš setja inn įkvęši um žjóšaratkvęšagreišslur. Slķkt er ķ anda nśtķmalegra lżšręšishugmynda.  Aš buxnast viš aš setja inn alls kyns óžarfa ķ stjórnarskrį lżšveldisins, er tķmasóun og misskilningur.  Žaš er t.d. alger óžarfi aš setja ķ stjórnarskrį einhver gjaldtökuįkvęši fyrir afnotarétt af aušlindum.  Žessum mįlum getur Alžingi hagaš aš vild sinni meš lagasetningu įn atbeina Stjórnarskrįr.

Veršur nś vitnaš ķ téšan Morgunblašsleišara:

"Kristrśn [Heimisdóttir, lögfręšingur] rekur žann dapurlega og löglausa farsa, sem ķ hönd fór, allt ķ boši vinstri stjórnarinnar, og aš auki, hvernig žetta stjórnlagarįš "fór śt fyrir umboš sitt, eins og žaš var įkvešiš ķ žingsįlyktun".  Žį tók viš kosning um "tillögur stjórnlagarįšs", sem Kristrśn bendir į, aš hafi ekki einu sinni veriš tillögur stjórnlagarįšs, enda hafi žęr ekki veriš fullbśnar "til žinglegrar mešferšar, hvaš žį žjóšaratkvęšis".  Mjög var svo óljóst um hvaš var kosiš ķ žjóšaratkvęšagreišslunni įriš 2012, sem Kristrśn segir, aš hafi oršiš til į "hrossakaupamarkaši" stjórnmįlanna og kjósendur hafi veriš lįtnir halda, aš žeir vęru aš kjósa um tillögur stjórnlagarįšs, sem hafi ekki veriš raunin.  Og hśn talar um, aš "oršręša um frumvarp stjórnlagarįšs" og "tillögur stjórnlagarįšs" hafi ķ mešförum Alžingis oršiš "völundarhśs hįlfsannleikans".  

Ķ ljósi žessarar śttektar Kristrśnar Heimisdóttur, lögfręšings, blasir viš, aš sś stjórnarskrįręfing, sem žarna fór fram, var slys, og žaš er tķmasóun og rangfęrsla aš fjalla um hana sem eitthvaš, sem Alžingi skuldi žjóšinni. Žeir, sem žaš gera enn, fiska ķ gruggugu vatni fórnarlambstilfinningarinnar.  Žetta slys hefur veriš afskrifaš og bezt er, aš žaš falli ķ gleymskunnar dį.

Nśverandi Stjórnarskrį bjargaši Ķslandi frį gjaldžroti 2008-2009 meš sķnum ótvķręšu fullveldisįkvęšum, sem t.d. įhangendur ESB-ašildar vilja nś žynna śt.  Meš hlišsjón af śrslitum žjóšaratkvęšagreišslnanna um "Icesave" er harla ósennilegt, aš žjóšin muni samžykkja nokkra śtžynningu įkvęša, sem nś tryggja óskoraš fullveldi rķkisins.  

Mogginn hélt įfram:

"Ķ grein sinni lżsir Kristrśn žvķ, hve fjarstęšukennt žaš sé aš telja, aš stjórnarskrįin hafi haft eitthvaš meš bankahruniš aš gera.  Žvert į móti fer hśn yfir žaš, aš stjórnarskrįin hafi aušveldaš Ķslandi aš komast śt śr žeirri orrahrķš, sem žaš lenti ķ. Um žetta segir ķ greininni:

"Ķsland gat meš engu móti bjargaš of stóru fjįrmįlakerfi frį žroti haustiš 2008.  Žvķ varš lagasetning innan ramma stjórnarskrįr, sem sętti endurskošunarvaldi dómstóla m.t.t. sömu stjórnarskrįr, eina bjargręši žjóšfélagsins.  Ašgeršir Ķslands skįru sig śr ķ alžjóšlegu fjįrmįlakreppunni, og hvergi annars stašar var fullveldisrétti beitt į sambęrilegan hįtt ķ kreppunni.  Stjórnarskrį Ķslands var ķ eldlķnu alžjóšlegra įtaka viš erlendar rķkisstjórnir, alžjóšastofnanir og erlenda kröfuhafa, žvķ [aš] ķ krafti hennar og ķ ķslenzkri lögsögu breytti Ķsland reglum meš neyšarlögum, forseti Ķslands beitti mįlskotsrétti til žjóšaratkvęšis tvisvar [žegar honum og tugžśsundum kjósenda ofbauš gjöršir Alžingis - innsk. BJo], og allir ytri ašilar höfšu virt žessar ašgeršir, žegar upp var stašiš. Vegna žess aš śtilokaš var stöšva hruniš meš ķslenzku fjįrmagni eša lįnstrausti aš utan, voru stjórnarskrįin og fullveldisréttur, byggšur į henni, einu śrręšin til aš stöšva hruniš. Og žaš gekk.  Stjórnarskrįin stöšvaši hruniš, og ķslenzka réttarrķkiš var nógu sterkt andspęnis umheiminum." 

Žrįhyggjumenn eru og aš sönnu išnir viš kolann aš nķša skóinn ofan af śtgeršarfélögum.  Sagt er, aš śtgeršarmenn valsi ķ aušlind žjóšarinnar, į mešan ašrir komist ekki žar aš, og greiši allt of lįgt gjald fyrir žennan ašgang.  Žeir ęttu aš greiša markašsgjald, svo aš žjóšin fįi sitt og réttlętinu sé fullnęgt.  Halda žessir nišurrifsmenn žvķ fram, aš leiguveršiš, sem er yfir 200 ISK/kg, sżni markašsverš aflahlutdeildanna.  Žetta sżnir, aš žessir spekingar vita ekkert, hvaš žeir eru aš tala um.  Leiguveršiš er s.k. jašarverš, ž.e. verš į višbótum viš kvóta, sem śtgeršarmenn hafa fjįrfest ķ.  Žessi višbót žarf ekki aš standa undir neinum fastakostnaši, heldur ašeins breytilegum kostnaši.

Til aš fį fram markašsverš aflahlutdeilda er sagt, aš  žurfi aš bjóša žęr upp į markaši, og sś śtgerš, sem byši jašarveršiš, fęri lóšbeint į hausinn į žvķ sama fiskveišistjórnunarįri. Hvort er um fįfręši eša illskeytta rangfęrslu aš ręša ?  Uppbošskerfiš er fyrirskrifaš ķ hvķtbók ESB um fiskveišistefnuna, en į mešan śtgeršir ESB-landanna eru nišurgreiddar śr rķkissjóšum landanna, rķkir ekki frjįls samkeppni į žessum markaši, og žess vegna hefur ESB ekki enn sett žetta kerfi į.  Hins vegar hafa einstök lönd gert žaš, t.d. Eistland, en žau hafa fljótlega horfiš frį uppbošskerfinu, af žvķ aš žaš gaf skelfilega raun, gjaldžrot minni śtgerša og söfnun aflahlutdeilda til stórśtgerša.  Stórśtgeršir ķ ESB og ķ Noregi eru miklu stęrri en žęr ķslenzku. Žaš gefur lķka auga leiš, aš meš uppbošskerfi er innleidd skammtķmahugsun ķ śtveginn, sem leišir alls stašar til verri umgengni viš aušlindina. Til aš hvetja śtgeršarfélög til skrįningar ķ kauphöll Ķslands, svo aš žau geti oršiš almenningshlutafélög, mętti hękka kvótažak einstakra tegunda śr 12 % ķ t.d. 18 % hjį slķkum félögum.  Žį mundi skapast svigrśm til enn meiri hagręšingar, sem mundi styrkja samkeppnishęfni žeirra um fjįrmagn og um erlenda markaši. 

Um 95 % afla ķslenzkra śtgerša fer į erlenda markaši, žar sem žęr eiga ķ höggi viš nišurgreiddar śtgeršir.  Ķslenzkar śtgeršir eru žęr einu ķ Evrópu, sem žurfa aš greiša veišigjöld, utan žęr fęreysku.  Samkeppnisstašan er žvķ nś žegar skökk, žvķ aš ķslenzkar śtgeršir greiša hįtt hlutfall hagnašar ķ veišigjöld, en erlendum er bęttur upp tapreksturinn.

Ķslenzkur sjįvarśtvegur hefur fjįrfest mrdISK 250 į undanförnum 10 įrum ķ veišum og vinnslu.  Samkeppnin knżr žau til aš lękka kostnašinn per kg, og žaš hefur žeim tekizt frįbęrlega. Žjóšhagslega hagkvęmasta fiskveišistjórnunarkerfiš er kerfi, sem hįmarkar sjįlfbęrar veišar, hįmarkar verš į kg og lįgmarkar kostnaš į kg. Žar meš veršur mest til skiptanna, sem allir njóta góšs af. Žetta gerir einmitt nśverandi fiskveišistjórnunarkerfi, sem samžęttir veišar, vinnslu og markašssetningu. Žaš vęri óheillaskref aftur į bak fyrir hagsmuni žjóšarinnar, eiganda sjįvaraušlindarinnar, aš hrófla nś viš kerfi, sem gefur henni hįmarksaršsemi af aušlindinni ķ ašra hönd.

Aš stórhękka veišigjöld meš einum eša öšrum hętti virkar eins og aš hękka skattheimtu į fyrirtękin.  Fjįrfestingargeta žeirra minnkar, og žau neyšast til aš draga śr fjįrveitingum til rannsókna og žróunar, sem hefur gert žeim kleift aš gjörnżta hrįefniš og stękka žar meš enn kökuna, sem er til skiptanna fyrir alla žjóšina. 

Žvķ hefur veriš haldiš fram, aš óešlilegar aršgreišslur eigi sér staš ķ sjįvarśtvegi.  Samanburšur talna um hlutfallslegar aršgreišslur til fjįrmagnseigenda ķ sjįvarśtvegi og ķ öšrum fyrirtękjum sżnir žó, aš žetta er hreinn uppspuni.  Sjįvarśtvegurinn er fjįrmagnsfrekur, og kostar t.d. góšur togari nś um mrdISK 6.  Žaš er žess vegna ešlilegt og įnęgjulegt, aš sjįvarśtvegsfyrirtękin eru nś ķ auknum męli skrįš ķ Kauphöll Ķslands og almenningi bošin žįtttaka ķ eignarhaldinu og žar meš aš sjįlfsögšu einnig aršgreišslunum til eigenda.  Aš tengja saman hagsmuni almennings og sjįvarśtvegsins meš beinum hętti mun vonandi leiša til aukinnar įnęgju almennt meš góšan įrangur ķ žessari grein, svo aš įróšur, reistur į öfund og illvilja, košni nišur.  Aršur af eigin fé fyrirtękja hefur veriš geršur aš skotspęni öfundarmanna einkaframtaksins, en aršur eru einfaldlega vextir af žvķ įhęttufé, sem lagt er ķ fyrirtękjastarfsemi.  Įn aršsvonar verša engar fjįrfestingar ķ einkageiranum.  Žį mun hagkerfiš von brįšar skreppa saman öllum til tjóns. 

Ķ öllum atvinnugreinum į Ķslandi hefur oršiš góš framleišniaukning, einkum ķ vöruframleišslugeirunum, į undanförnum įrum.  Tęknižróun ķ krafti öflugra fjįrfestinga er undirstaša žessarar tilhneigingar.  Įvinninginum af framleišniaukningunni er ķ flestum samfélögum, ekki sķzt ķ lżšręšisrķkjum, skipt į milli fjįrmagnseigenda og launžega.  Hvergi er hlutur launžega ķ skiptingu veršmętasköpunarinnar stęrri en į Ķslandi.  Žaš er žess vegna ljóst, aš launžegar hafa mestra hagsmuna aš gęta, aš fjįrfestingar ķ atvinnulķfinu séu sem mestar og skynsamlegastar. Žaš veršur bezt ķ pottinn bśiš fyrir fjįrfestingar meš pólitķskum og efnahagslegum stöšugleika og lękkun opinberra gjalda.  Enn meiri hękkun veišigjalda eša uppbošskerfi aflaheimilda mundi vinna žvert gegn žessum hagsmunum launžega. Žaš eru falsspįmenn, sem fóšra sjśklegar skattheimtuhugmyndir sķnar meš gluggaskrauti į borš viš, aš žjóšinni beri aš fį ešlilegan arš af aušlind sinni.  Ķ raun eru žessir falsspįmenn aš boša žjóšnżtingu sjįvarśtvegsins.  Bein afskipti stjórnmįlamanna af atvinnurekstri leiša alls stašar og alltaf til ófarnašar.  Rķkisrekstur stenzt einkaframtakinu ekki snśning, og žess vegna bregša stjórnmįlamenn rķkisvęšingarinnar alltaf į rįš kśgunarinnar. 

Gott dęmi um framleišniaukningu undanfariš ķ sjįvarśtvegi gat aš lķta ķ Višskiptamogganum 2. jśnķ 2021 undir fyrirsögninni:

 "Sķldarvinnslan stefnir į nżja markaši".

 "Gunnžór [Ingvason, forstjóri Sķldarvinnslunnar] segir fyrirtękiš hafa nįš fram mikilli hagręšingu ķ rekstri.  Um žaš vitni t.d. fękkun fiskimjölsverksmišja śr 8 ķ 2, og stóraukin framleišni ķ lošnufrystingu į hvern starfsmann.  Afkastagetan fariš śr 2 t/dag ķ 24 t/dag.  Žį geti 1 skip afkastaš jafnmiklu į veišum og 2-3 įšur."

 Hér skal fullyrša, aš taki stjórnmįlamenn upp į žvķ į nęsta kjörtķmabili, eins og hugur žeirra sumra viršist standa til, aš fara aš hręra ķ gildandi stjórnkerfi fiskveiša, žį veršur sambęrileg framleišniaukning lišin tķš, og žar meš mun sóknaržungi landsmanna til meiri velferšar košna nišur.  Hvernig mun žį fara fyrir žjóš, sem žarf aš standa undir stöšugt vaxandi śtgjöldum til heilbrigšis- og öldrunarmįla, žótt hęgi į fjölgun į vinnumarkaši ?  Kukl er enginn kostur.  

 

 

 

 

 


Alžjóšamįl ķ deiglunni

Uppgangur Kķna og tilhneiging til yfirgangs viš nįgranna sķna į Sušur-Kķnahafi og Austur-Kķnahafi, og vaxandi ógn, sem Taiwan stafar af Rauša-Kķna, hefur ekki fariš framhjį neinum, sem fylgjast dįlķtiš meš.  Žį hafa tök Kķnverja į hrįvöruöflun og vinnslu sjaldgęfra mįlma valdiš įhyggjum išnašaržjóša frį Japan um Evrópu til Bandarķkjanna.

Framboš kķnverskra mįlma ķ Evrópu og Bandarķkjunum hefur minnkaš frį mišju įri 2020, lķklega vegna minni raforkuvinnslu ķ gömlum og mengandi kolaorkuverum og mikillar mįlmeftirspurnar ķ Kķna sjįlfu.  Olķuverš og hrįvöruverš almennt hefur hękkaš mikiš frį lįgmarkinu ķ Kófinu, og mį orsakanna aš miklu leyti leita ķ Kķna, žessu grķšarlega vöruframleišslulandi. Eins og Huawei-mįliš sżndi, žarf nś aš fara aš meta višskiptin viš Kķna ķ ljósi žjóšaröryggis.  

Į austurlandamęrum Evrópusambandsins (ESB) eru vęringar viš Rśssa og vopnuš įtök į milli Śkraķnu og Rśsslands.  Ķ gildi er višskiptabann į vissum vörum į milli Rśsslands, EES og BNA.  Viš įttum ekkert erindi ķ žaš višskiptabann, žvķ aš Vesturveldin einskoršušu žaš viš tęknivörur, sem hęgt vęri aš nżta viš smķši hergagna.  Fyrir vikiš misstum viš mikilvęgan matvęlamarkaš ķ Rśsslandi.  Į fundi ķ Reykjavķk nżlega óskaši utanrķkisrįšherra Rśsslands eftir žvķ, aš Ķsland vęri dregiš śt śr žessu višskiptabanni.  Viš eigum aš leita samninga um žaš viš bandamenn okkar, enda taka t.d. Fęreyingar ekki žįtt ķ žvķ.

Ķ Vestur-Evrópu hafa miklir atburšir gerzt, žar sem Bretar hafa rifiš sig lausa frį ólżšręšislegu skrifręšisbįkni meginlands Evrópu.  Engar af dómsdagsspįnum hafa rętzt ķ žvķ sambandi.  Bretar eru langt į undan Evrópusambandinu (ESB) ķ bólusetningum og hagvöxturinn er į hrašari uppleiš į Bretlandi en ķ ESB. Bretar gera nś hvern frķverzlunarsamninginn į fętur öšrum viš lönd um allan heim.  EFTA-rķkiš Svissland meš sķna öflugu utanrķkisžjónustu reiš į vašiš į mešal EFTA-rķkjanna fjögurra og gerši vķštękan frķverzlunarsamning viš Bretland fyrr į žessu įri.  Ķ kjölfariš sigldu hinar EFTA-žjóširnar 3, Ķsland, Noregur og Liechtenstein, og höfšu samflot, en EES-kom ekkert viš sögu.  Ķslenzkir hagsmunir voru greinilega ekki hafšir ķ neinu fyrirrśmi ķ žessari samningalotu, žannig aš višskiptakjör fiskverkenda hérlendis hafa ekkert batnaš, žótt vonir stęšu til žess. Žvķ mišur hefur ķslenzka utanrķkisrįšuneytiš enn valdiš vonbrigšum.  

Kvótinn fyrir innflutning brezks svķnakjöts, kjśklinga, eggja, įvaxta og gręnmetis er anzi rķflegur og gęta veršur žess aš draga śr kvóta ESB aš sama skapi til aš hagsmuna ķslenzks landbśnašar og gęša į markaši verši gętt. Žarna er vonandi fyrirmynd komin aš fleiri frķverzlunarsamningum EFTA. Frķverzlunarsamningur žessi sżnir, aš žaš er hęgt aš nį frķverzlunarsamningi viš Evrópurķki, sem er a.m.k. jafnhagstęšur EES-samninginum, hvaš višskiptakjör varšar.

Samskipti hinnar hlutlausu EFTA-žjóšar Svisslendinga viš framkvęmdastjórn hins Frakkahalla Žjóšverja Śrsślu von der Layen hafa kólnaš verulega undanfarnar vikur.  Framkvęmdastjórnin er óįnęgš meš, aš löggjöf Sviss skuli ekki taka "sjįlfkrafa" breytingum ķ takti viš žróun Evrópuréttar, žótt Svisslendingar hafi ašgang aš Innri markaši EES ķ krafti um 120 tvķhliša samninga į milli rķkisstjórnarinnar ķ Bern og framkvęmdastjórnarinnar ķ Brüssel.  Svisslendingar fallast einfaldlega ekki į žaš ólżšręšislega fyrirkomulag, sem felst ķ aš afhenda Brüssel žannig  löggjafarvaldiš aš nokkru leyti. 

Į Ķslandi er skeleggasti gagnrżnandi slķkrar ólżšręšislegrar žróunar į Ķslandi nś ķ framboši ķ prófkjöri Sjįlfstęšisflokksins ķ SV-kjördęmi, žar sem hann bżšur sig fram ķ 2.-3. sęti. Arnar Žór Jónsson er ekki andstęšingur EES-samningsins, en hann er talsmašur žess aš nota allt svigrśm samningsins og innbyggša varnagla žar af žekkingu og rökfestu til aš verja hagsmuni Ķslands og stjórnarskrį landsins, žegar į žarf aš halda.

Ef rétt er skiliš, hefur Mišflokkurinn nś tekiš gagnrżna afstöšu gegn žessum samningi og Schengen.  Ķ Noregi er lķka mikil gerjun į žessu sviši ķ ašdraganda Stóržingskosninga ķ september 2021. Alžżšusamband Noregs hefur lagzt gegn innleišingu "gerša" ESB um lįgmarkslaun og réttindi verkafólks, sem Alžżšusambandiš telur rżra kjör verkafólks ķ Noregi.  Eftir kosningar til žjóšžinga Ķslands og Noregs kunna aš verša nż sjónarmiš uppi į teninginum į mešal stjórnarmeirihlutans į žingi ķ hvoru landi.  Hann mun žó stķga varfęrnislega til jaršar, en aš hjakka ķ sömu sporunum er varla fęr leiš lengur.  

Hér er viš hęfi aš vitna ķ Arnar Žór (Mbl. 03.04.2021):

"Klassķskt frjįlslyndi byggist į žvķ, aš menn njóti frelsis, en séu um leiš kallašir til įbyrgšar.  Žaš byggir į žvķ, aš menn hugsi sjįlfstętt, en lįti ekki ašra hugsa fyrir sig - ofurselji sig ekki tilbśinni hugmyndafręši."

"Viš eigum aš virša - ekki misvirša - įkvęši stjórnarskrįr um lżšręši og klassķskt frjįlslyndi."

"Viš eigum aš virša - ekki misvirša - įkvęši alžjóšlegra sįttmįla um neitunarvald Ķslands og sjįlfstęši gagnvart öšrum žjóšum."

"Viš eigum aš virša - ekki misvirša - lżšręšislegan grunn ķslenzkra laga um skilyrši ašildar Ķslands aš EES og Mannréttindasįttmįla Evrópu."

"Viš eigum aš virša - ekki misvirša - įkvęši laga um frelsi einstaklingsins og įbyrgš ķ sišmenntušu samfélagi."

"Embęttismenn hafa ekkert umboš til žess aš ganga gegn eša breyta žeim lżšręšislegu forsendum, sem aš framan eru nefndar.  Sś freisting er įvallt til stašar og žvķ rétt og skylt aš višhalda vökulli varšstöšu gegn žvķ, aš menn seilist ótilhlżšilega til valds og įhrifa."

Ķ forystugrein Morgunblašsins 31.05.2021, "Swexit ?" , sagši m.a.:

"Samningarnir [viš ESB-innsk. BJo] breyta löggjöf Sviss ekki meš sömu sjįlfvirkni og gerzt hefur t.d. hér į landi, en žar skiptir einnig mįli, aš hér į landi hafa stjórnmįlamenn ekki veriš į varšbergi gagnvart žróun ESB ķ seinni tķš, žó aš full įstęša hafi veriš til, žar sem sambandiš tekur stöšugum breytingum ķ įtt aš auknum samruna og įsęlni yfiržjóšlega valdsins."

 Žessi varnašarorš Morgunblašsins og gagnrżni ķ garš stjórnmįlamanna, ž.e. žingmanna į nśverandi kjörtķmabili og į nokkrum fyrri kjörtķmabilum, beinist mjög ķ sama farveg og mįlflutningur Arnars Žórs Jónssonar.  Hann er ekki einn į bįti meš sķn višhorf, hvorki hérlendis né ķ hinum EFTA-löndunum. Žaš er naušsynlegt fyrir Ķslendinga aš vera meš į nótunum gagnvart žróun samskipta hinna EFTA-landanna viš ESB.

  Ķ Noregi er aš myndast samstaša į mešal stjórnarandstöšuflokkanna gegn Orkupökkum 3 og 4 (OP3, OP4).  Sś andstaša kann aš verša stjórnarstefna nżrrar norskrar rķkisstjórnar aš afloknum Stóržingskosningum ķ haust.  Žį veršur ómetanlegt aš hafa į Alžingi vķšsżnan, vel lesinn, grandvaran, nįkvęman og vel mįli farinn mann į ķslenzku sem erlendum tungum til aš leggja orš ķ belg viš mótun utanrķkisstefnu Ķslands ķ breyttum heimi eftir Kóf.

Morgunblašiš tefldi ķ téšri forystugrein jafnvel fram Carl I. Baudenbacher, sem utanrķkisrįšherra fékk til aš skrifa rįndżra greinargerš meš innleišingu OP3 og męta fyrir utanrķkismįlanefnd žingsins og kannski fleiri nefndir til aš vitna um, aš ESB gęti fariš ķ baklįs gagnvart EES-samninginum, ef Alžingi hafnaši OP3.  Nś er žessi fyrrverandi forseti EFTA-dómstólsins oršinn gagnrżninn ķ garš ESB:

"Baudenbacher segir, aš žaš sé ķ anda spunavéla Brussel aš kenna Sviss um, hvernig fór, en mįliš sé ekki svo einfalt. Hann segir, aš bęši stjórnvöld ķ Sviss og Brussel hafi reynt aš žoka landinu bakdyramegin inn ķ ESB, en vanmetiš hafi veriš, hve mikil andstaša sé viš slķkt ķ Sviss. Žar vilji fólk efnahagslega samvinnu, en ekki stjórnmįlalegan samruna.  Žegar fólk hafi fundiš, aš reynt hafi veriš aš żta žvķ svo langt inn ķ ESB, aš ekki yrši aftur snśiš, hafi žaš spyrnt viš fęti."

Ķ ljósi ótrślega slęmrar stöšu ķ samskiptum Sviss og ESB og vaxandi gagnrżni į stjórnskipulega ķžyngjandi  hlišar EES-samningsins m.t.t. stjórnarskrįr, fullveldis og alvöru lżšręšis, ķ Noregi og į Ķslandi, er tķmabęrt fyrir allar EFTA-žjóširnar ķ sameiningu aš freista žess aš nį frambśšar lausn į samskiptunum viš ESB į višskipta- og menningarsvišunum.  Žetta gęti oršiš einhvers konar nżtt fyrirkomulag į EES-samninginum, žar sem gętt yrši ašlögunar aš Innri markašinum įn žess aš ógna fullveldi og lżšręši ķ EFTA-rķkjunum. Augljóslega ekki aušvelt, en ętti žó aš vera višrįšanlegt verkefni fyrir hęft fólk meš góšan vilja.

Ķ téšri forystugrein Morgunblašsins var enskt višhorf til ESB reifaš:

"Fleiri hafa bent į, t.a.m. Ambrose Evans-Pritchard, yfirmašur alžjóšlegra višskiptafrétta Telegraph, hve hart Evrópusambandiš gengur fram gegn nįgrönnum sķnum, ólķkt t.d. Bandarķkjunum, sem eiga farsęl samskipti viš fullvalda nįgranna sinn Kanada.  Hann bendir į, aš ESB sé stöšugt aš reyna aš śtvķkka regluverk sitt og dómsvald og žvinga hugmyndum sķnum upp į ašra.  Nś hafi Sviss hafnaš žessari leiš og ESB, sem hafi nżlega misst Bretland śr sambandinu, geti einnig veriš aš żta Sviss frį sér."

Žetta er lżsing į sķfellt vķštękari völdum, sem safnaš er til Framkvęmdastjórnarinnar ķ Brüssel og veldur einnig EFTA-rķkjunum vandręšum. ESB er ķ ešli sķnu tollabandalag, sem ver sinn Innri markaš gegn utan aš komandi samkeppni meš višamiklu regluverki, sem er ķžyngjandi aš uppfylla.  ESB er hemill į frjįls višskipti ķ Evrópu, en viš veršum hins vegar hagsmuna okkar vegna aš ašlaga okkur honum.  Viš, eins og Svisslendingar, hljótum aš stefna į aš gera žaš ķ sįtt viš Stjórnarskrįna, fullveldi žjóšarinnar og raunverulegt lżšręši ķ landinu.

 

 

 

 

 

 

 

 

  


Orkumįl ķ öngstręti

Žann 3. jśnķ 2021 birtist forsķšufrétt ķ Morgunblašinu:"Raforkuverš tekur kipp".  Tilefniš var mikil veršhękkun į nįttśruafurš Landsvirkjunar (LV), žar sem heildsölugjaldskrį LV hafši nżlega veriš hękkuš um 7,5 %-15,0 % eftir flokkum.  Žetta er birtingarmynd óstjórnar orkumįlanna, sem lengi hefur veriš gagnrżnd į žessu vefsetri, žar sem einn žįttur gagnrżninnar snżst um fullkomiš fyrirhyggjuleysi um öflun nżrrar og nęgilegrar orku til aš verša viš óskum višskiptavina um aukin raforkukaup, jafnvel žegar illa įrar ķ vatnsbśskapinum, eins og nś.

Gildandi orkulöggjöf landsins einkennist af Orkupakka 3 (OP3), og samkvęmt honum į markašurinn aš rįša framboši raforku, og ekki mį gera neitt fyrirtęki įbyrgt fyrir žvķ aš koma ķ veg fyrir orkuskort, žvķ aš žaš gęti skekkt samkeppnisstöšuna. Nś hefur komiš ķ ljós, eins og ķtrekaš var varaš viš, aš žetta framandi fyrirkomulag ķ vatnsorkulandi bżšur hęttunni į alvarlegum orkuskorti heim og er sannarlega mjög andsnśiš hagsmunum neytenda og atvinnustarfsemi vegna hęrra raforkuveršs en nokkur žörf er į, sem af žessu leišir. 

Ef hér vęri nś komiš uppbošskerfi raforku, eins og orkustjóra ACER į Ķslandi ber aš koma į laggirnar hér, og er ķ undirbśningi, žį hefši heildsöluverš į markaši ķ byrjun jśnķ 2021 ekki hękkaš um 7,5 %-15,0 %, heldur aš öllum lķkindum tvöfalt meira og fęri enn hękkandi, žegar nįlgast haustiš meira, ef vatnsbśskapurinn braggast ekki ķ sumar. Žetta mį marka af veršžróuninni ķ Noregi. 

Markašurinn hér getur ekki brugšizt viš meš auknu framboši fyrr en eftir nokkur įr vegna langs ašdraganda nżrra virkjana į Ķslandi. Žess vegna er žetta kerfi stórslys hérlendis, žar sem engrar fyrirhyggju gętir.  Į frambošshliš eru örfį fyrirtęki, og eitt žeirra gnęfir yfir önnur.  Žaš hefur markašinn ķ greip sinni og hefur nś gengiš į lagiš.  Žessi staša mįla sżnir, aš žaš er vitlaust gefiš og aš OP3 hentar ekki hér, heldur gerir illt verra. Hvaš segir išnašarrįšherra nś, sem baršist fyrir innleišingu OP3 į žeim grundvelli, aš hann leiddi til aukinnar samkeppni, neytendum til hagsbóta ? Raunveruleikinn getur reyndar oršiš verri en nokkurn grunaši žį, ef Murphys-lögmįliš fer aš gilda um žessi mįl.

Žaš eru fį rök fyrir žvķ, aš rķkisvaldiš eigi hér rķkjandi fyrirtęki į raforkumarkaši, nema žaš beri jafnframt įbyrgš į raforkuöryggi landsmanna įsamt flutningsfyrirtękinu Landsneti aš sķnu leyti og sérleyfisfyrirtękjunum ķ dreifingu aš žeirra leyti. Réttast vęri aš setja lög, hvaš žetta varšar strax, og lįta reyna į žau fyrir EFTA-dómstólinum, ef ESA   (Eftirlitsstofnun EFTA) gerir athugasemd.  Um er aš ręša naušsynlega lagasetningu vegna sérstöšu Ķslands.  Almannahagsmunir liggja viš. 

Žessi hękkun Landsvirkjunar er bęši óžörf og žjóšhagslega illa ķgrunduš.  Landsvirkjun er spįš 14 % tekjuaukningu įriš 2021 m.v. įriš į undan, og lįnshęfismat fyrirtękisins var nżlega hękkaš af einu matsfyrirtękjanna.  Žessi hękkun kemur eins og skrattinn śr saušarleggnum og er atlaga aš samkeppnishęfni fyrirtękjanna, sem žessi hękkun bitnar į og hafa veriš aš krafla sig upp śr öldudalnum.  Žaš er lķklegt, aš hinir birgjarnir į heildsölumarkaši raforku fylgi ķ kjölfariš, og žannig mun hękkunin bitna į öllum heimilum landsins.  Hękkunin mun kynda undir veršbólgu, sem žegar er utan viš ytri višmišunarmörk Sešlabankans.  Žaš er svo mikil efnahagsleg įhętta tekin meš hękkuninni, aš fulltrśi eigandans, fjįrmįla- og efnahagsrįšherra, ętti aš beita sér fyrir afturköllun hennar, žvķ aš hśn vinnur gegn efnahagsstefnu rķkisstjórnarinnar og peningastefnu Sešlabankans.  Hlutdeild žessa heildölumarkašar er svo lķtill af heildarraforkumarkašinum, aš minni raforkunotkun af völdum žessarar hękkunar mun vart hafa męlanleg įhrif į stöšu mišlunarlónanna auk žess, sem žaš er fjarri žvķ öll nótt śti um fyllingu žeirra, žótt śtlitiš sé slęmt nśna, einkum meš Žórisvatn.

Stašan ķ Blöndulóni er yfir mešaltali, en mišlunargeta žess er lķtil.  Hįlslón er 40 m nešan yfirfalls og undir mešaltali.  Žórisvatn er 13 m nešan yfirfalls og nįlęgt lįgmarksstöšu įrstķmans. 

Morgunblašiš reyndi aš leita skżringa į stöšunni, en fékk ekki góš svör:

"Sérfręšingur, sem Morgunblašiš ręddi viš, sagši afar óvanalegt, aš Landsvirkjun hękkaši raforkuverš į žessum tķma įrs og aš žaš vęri helzt til marks um, aš fyrirtękiš teldi hęttu į, aš frambošshliš markašarins stefndi ķ ranga įtt.  [Lošiš oršalag um minnkandi framboš, en 50 MW brottfall ķ jaršgufuvirkjun ķ 3 vikur hefur lķtil įhrif, žótt sś orka verši tekin śr mišlunarlónum, og er ekki meira en bśast mį viš vegna venjulegs višhalds - innsk. BJo.]  Annar sérfręšingur, sem blašiš ręddi viš, sagši stöšu lónanna, auk erfišleikanna ķ Reykjanesvirkjun, vekja spurningar um, hvort orkufyrirtękin gętu lent ķ vandręšum meš aš afhenda ótryggša orku til kaupenda į komandi mįnušum.  Horfa menn žar sértaklega til fiskimjölsverksmišja, sem hafa veriš rafvęddar į sķšustu įrum, en geta einnig gengiš fyrir jaršefnaeldsneyti, ef ķ haršbakkann slęr."

Ekki eru allar fiskimjölsverksmišjurnar bśnar varakötlum fyrir olķu, gas eša kol.  Samningar žeirra um ótryggša orku eru smįręši hjį samningum įlveranna žriggja og kķsilverksmišjanna tveggja um ótryggša orku.

Žessi slęma staša orkumįlanna var fyrirsjįnleg aš skella mundi į ķ nįnustu framtķš vegna sleifarlags orkufyrirtękjanna viš orkuöflun, og ef vatnsbśskapur žessa įrs veršur undir mešallagi, žį mun verša orkuskortur og stórtap fyrir atvinnuvegina ķ vetur.  Vonandi fer žetta ekki į versta veg, svo aš skerša žurfi forgangsorkuafhendingu, jafnvel til heimila.  

Hver svarar til saka fyrir žetta ?  Aš nokkru er sökudólgurinn Orkupakki 1 frį ESB, en meš orkulögunum 2004 ķ kjölfar hans var afnumin skylda Landsvirkjunar til aš sjį žjóšinni fyrir nęgri raforku į hverjum tķma.  Žaš var réttlętt meš innleišingu samkeppni į milli virkjanafyrirtękjanna og smįsölufyrirtękjanna.  Žaš eru ekki góš rök af įstęšum, sem blasa viš. Ekkert virkjanafyrirtękjanna viršist vilja reyna aš nį stęrri markašshlutdeild meš žvķ aš virkja.  Žaš sżnir betur en nokkur orš, aš samkeppnin, sem orkupakkarnir įttu aš koma į į milli birgjanna, virkar ekki viš nśverandi ašstęšur į Ķslandi.  Žaš eru ekki tķšindi fyrir alla, žótt fólk kunni aš vera hissa ķ išnašarrįšuneytinu.  

 

 

 

 

 


Sżn išnašarrįšherra

Žann 16.05.2021 birtist pistill eftir rįšherra feršamįla, išnašar og nżsköpunar į sunnudagsvettvangi Morgunblašsins.  Žar reit Žórdķs Kolbrśn Reykfjörš Gylfadóttir um tengsl orkumįla og loftslagsmįla.  Žessi pistill rįšherrans er athyglisveršur ķ ljósi Morgunblašsgreinar forstjóra Landsvirkjunar og framkvęmdastjóra Samtaka išnašarins 10 dögum įšur, og gerš er grein fyrir ķ pistlinum į undan žessum į žessu vefsetri, en žar kvarta žeir undan žvķ, aš stjórnvöld hafi ekki skapaš forsendur fyrir gręnni atvinnubyltingu meš žvķ aš ryšja hindrunum śr vegi į sviši skipulagsmįla, umhverfismįla, skattamįla eša varšandi "hvert annaš atriši, sem snertir rekstur fyrirtękjanna". Tślka mįtti greinina žannig, aš stöšnun sś, sem nś rķkir į sviši nżrrar atvinnusköpunar ķ krafti gręnnar orku Ķslands vęri sinnuleysi stjórnvalda aš kenna og vęri grein tvķmenninganna įkall um "aš ryšja brautina".

Pistill rįšherrans,

"Orka - lykillinn aš įrangri ķ loftslagsmįlum",

hófst žannig:

"Fyrir nokkrum dögum skorušu nįttśruverndarsamtök į stjórnvöld aš standa sig betur ķ žvķ aš nį loftslagsmarkmišum.  Ķ yfirlżsingu žeirra var žó ekki vikiš neitt aš žvķ, sem skiptir einna mestu mįli ķ žvķ sambandi." 

Hvaš knżr nįttśruverndarsamtök til slķkrar įskorunar į ķslenzk stjórnvöld ?  Umhyggja fyrir umhverfinu ?  Ef sś umhyggja er įstęšan, er hśn reist į fölskum forsendum, žvķ aš žaš er ekki nokkur leiš fyrir ķslenzk stjórnvöld eša landsmenn alla aš hafa nokkur męlanleg įhrif į hlżnun jaršar.  Žess vegna yrši mjög misrįšiš af stjórnvöldum aš fara nś aš beita žjóšina enn frekari žvingunarrįšstöfunum į formi t.d. hękkunar gjalds į jaršefnaeldsneyti til rķkisins eša hękkunar ašflutningsgjalda į benzķn- og dķsilbķlum, eins og eru ęr og kżr slķkra samtaka.  (Taka skal fram, aš pistilhöfundur ekur hreinum rafmagnsbķl sķšan 2020.) Hins vegar er sjįlfsagt aš veita įfram jįkvęša hvata til orkuskiptanna.  Frumatvinnuvegirnir sjįvarśtvegur, landbśnašur og išnašur, hafa allir stašiš sig meš prżši į alžjóšlegan męlikvarša viš aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda į hvert tonn framleišslu sinnar, og žaš er ašalatrišiš.  Tękni orkuskiptanna er ķ hrašfara žróun nśna, svo aš žaš er allsendis ótķmabęrt aš verša viš beišni téšra nįttśruverndarsamtaka.  Žó veršur aš hvetja stjórnvöld til aš vera kröfuharšari en nś er um vķsindalegan grundvöll ašgerša, sem styrktar eru af rķkisfé, og trónir žar endurmyndun mżra meš mokstri ofan ķ skurši efst į blaši.

"Til aš nį raunverulegum įrangri ķ aš minnka losun og breyta hlutum žarf endurnżjanlega raforku og meiri hįttar tęknižróun og nżsköpun.  Ekki bara landverndarverkefni - heldur loftslagsverkefni. Og fjölga žannig stošum veršmętasköpunar.  

Ég fagna žvķ aušvitaš, aš minnt sé į naušsyn žess aš draga meira śr losun gróšurhśsalofttegunda.  En til aš nį žeim įrangri, sem žetta įkall snżst um, žurfum viš aš verša óhįš jaršefnaeldsneyti, eins og segir ķ nżrri Orkustefnu.  

Til aš verša óhįš jaršefnaeldsneyti žurfum viš nżja gręna orkugjafa į borš viš rafeldsneyti og fleira.  Og til aš framleiša žessa orkugjafa [orkubera-innsk. BJo], žurfum viš aš framleiša meira af gręnni orku [virkja meira - innsk. BJo].

Žeir, sem kjósa aš lķta framhjį žessu, hafa ekki svörin, sem duga."

Žetta er góšur mįlflutningur hjį išnašarrįšherra, og žaš er ešlilegt, aš hśn taki ekki mark į mįlflutningi um, aš tķmabundin umframorka ķ kerfinu įriš 2020 og dökkar horfur um framhald stórišnašar ķ landinu, valdi žvķ, aš ekkert žurfi aš virkja į nęstunni, eins og t.d. forstjóri Orkuveitu Reykjavķkur hélt fram ķ fyrra.  Nś hefur hagur strympu vęnkazt og endurskošun raforkusamnings Landsvirkjunar og ISAL/Rio Tinto er ķ höfn.  Įriš 2010 heimtaši forstjóri Landsvirkjunar, Höršur Arnarson, aš įlveršstenging viš raforkuveršiš yrši afnumin.  Meš semingi var žaš lįtiš eftir honum, og samningurinn frį 2011 innihélt einvöršungu tengingu viš neyzluveršsvķsitölu ķ Bandarķkjunum, svo gįfulegt sem žaš nś er.  Viš endurskošun žessa raforkusamnings 2019-2021 žvęldist Landsvirkjun lengi vel fyrir tillögu ISAL/Rio Tinto um endurupptöku įlveršstengingar, žótt ķ breyttri mynd yrši, en söšlaši svo skyndilega um sķšla įrs 2020. 

Strax og raforkuveršiš til ISAL skreiš yfir veršiš samkvęmt eldri samningi, 39 USD/MWh, birtust trśnašarupplżsingar um veršśtreikning eftir endurskošun ķ Markaši Fréttablašsins, 19. maķ 2021, og stutt vištal viš Hörš.  Hvašan komu žessar upplżsingar ?  Žaš er furšulegt, aš forstjóri Landsvirkjunar skuli ekki hafa žvertekiš meš öllu aš ręša um hinn endurskošaša raforkusamning į grundvelli trśnašarupplżsinga ķ höndum Markašar Fréttablašsins.

Žar er hann žó enn viš sama heygaršshorniš og kvešur "fast" verš įfram vera fyrsta val Landsvirkjunar, sem er skrżtiš ķ ljósi žess, aš lįgmarksveršiš ķ žessu tilviki er hįtt eša um 30 USD/MWh  (žar fer hann ekki nįkvęmlega meš).  Fari įlverš yfir 1800 USD/MWh, deila ISAL og Landsvirkjun hagnašinum meš sér.

"Ótal fjįrfestingarverkefni eru į teikniboršinu, sem snśast um aš nį įrangri ķ loftsalgamįlum.  Žar mį nefna fjölnżtingu orkustrauma (meš tilheyrandi orkusparnaši), föngun kolefnis, förgun kolefnis og framleišsla į rafeldsneyti."  

Žetta er rżrt ķ rošinu hjį išnašarrįšherra, nema hiš sķšast nefnda.  Nś hafa Žjóšverjar bošiš Ķslendingum upp ķ dans į sviši vetnistękni. Sjįlfsagt er aš stķga žann dans undir ljśfri žżzkri "Tanzmusik".  Žetta varš ljóst viš lestur greinar sendiherra Sambandslżšveldisins, Herrn Dietrich Becker, ķ Bęndablašinu 27. maķ 2021.  Žaš er ešlilegt aš stofna meš žeim žróunar- og framleišslufélag hérlendis, sem framleiši hér vetni meš rafgreiningu og flytji megniš śt, en ašstoši hér viš aš nżta vetnisafuršir į vinnuvélar, skip og flugvélar. Skrżtiš, aš išnašarrįšherra skuli ekki geta um žessa žróunarmöguleika ķ téšri orku- og loftslagsgrein sinni. 

Aušvitaš śtheimtir verkefniš nżjar virkjanir.  Getur veriš, aš heimóttarleg afstaša vinstri gręnna til žeirra setji landsmönnum stólinn fyrir dyrnar viš raunhęft verkefni til aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda ķ Evrópu. Žį yrši Vinsri-hreyfingin gręnt framboš heimaskķtsmįt ķ loftslagsskįkinni, eins og sumir įttu von į. Reyndar hefur nś Landsvirkjun dregiš lappirnar svo lengi aš hefja nżjar virkjanaframkvęmdir, t.d. ķ Nešri-Žjórsį, aš nś stefnir ķ alvarlegan orkuskort nęsta vetur, sem getur žżtt tap śtflutningstekna upp į tugi milljarša ISK.  Sleifarlag rķkisfyrirtękisins Landsvirkjunar er óvišunandi.  Hneykslanlegt śtspil fyrirtękisins, sem fram kom į forsķšu Morgunblašsins 03.06.2021 (allt aš 15 % gjaldskrįrhękkun) er efni ķ annan pistil. 

Sķšan heldur išnašarrįšherra įfram ķ tengslum viš ótilgreind gręn verkefni:

"Ef žessi višleitni į aš geta blómstraš, megum viš ekki kęfa hana ķ fęšingu meš sköttum og skrifręši.  Viš eigum žvert į móti aš greiša götu hennar meš einföldu regluverki og jafnvel styrkjum og ķvilnunum.  Skref ķ žį įtt hafa žegar veriš stigin meš verkefninu "Gręni dregillinn", nżjum įherzlum og auknum fjįrheimildum Orkusjóšs og nżjum lögum um ķvilnanir til gręnna fjįrfestinga.  Auk žess hef ég nżlega hafiš frumathugun į žvķ, hvort raunhęft sé aš ganga lengra meš žvķ aš verja a.m.k. hluta af tekjum rķkissjóšs af losunarkvótum til aš styšja viš fjįrfestingarverkefni, sem žjóna loftslagsmarkmišum okkar."  

Gręn verkefni į borš viš vetnisverksmišju og verksmišjur vetnisafurša į borš viš ammonķak, metanól, etanól o.fl. verša aršberandi verksmišjur, sem nżta žróaša tękni, og žurfa žess vegna ekki styrki śr rķkissjóši, heldur ašeins samkeppnishęft raforkuverš, vęntanlega 25-35 USD/MWh.  Žeir, sem lifa ķ hugmyndaheimi afdankašs sósķalisma, munu vilja hįa skattheimtu af aršgreišslum žessara félaga sem annarra.  Žeir horfa fram hjį žvķ, aš fjįrmagn kostar, og ef ekki er ašsvon af fjįrfestingu ķ fyrirtękjum, žį veršur ekkert af fjįrfestingunum, nema rķkissjóšur slįi lįn til įhęttufjįrfestinga, en rķkisvaldiš stenzt einkafyrirtękjum ekki snśning, hvaš rekstur varšar, og er žį nįnast sama, hvaš um ręšir. Išnašarrįšherra hefur rétt fyrir sér um skattana, en vanmetur e.t.v. vilja einkafjįrfesta til fjįrfestinga į žessu sviši alfariš į višskiptalegum grundvelli.  Sjįlfsagt er aš beina opinberum tekjum af sölu koltvķildiskvóta til žróunar į mörkušum fyrir vetnisafuršir, skógręktar o.fl.

Sķšan kemur išnašarrįšherra į óžarflega almennan hįtt aš naušsyn nżrra virkja: 

"Ef viš ętlum aš tryggja, aš bęši nśverandi og nżir notendur gręnnar orku geti fengiš hana į samkeppnishęfu verši, žurfum viš aš huga miklu betur aš frambošshliš orkunnar og sjį til žess, aš hér verši framleidd meiri orka.  Žaš ętti aš öllu jöfnu aš stušla aš lęgra verši, žó aš aušvitaš komi samkeppnin žar lķka viš sögu."

Žetta er rétt hjį išnašarrįšherra og orš ķ tķma töluš.  Halda mętti, aš einhver valdalaus skrifari śti ķ bę hefši pįraš žetta, žvķ aš stjórn stęrsta orkufyrirtękis landsins, Landsvirkjunar, sem alfariš er ķ eigu rķkisins, viršist vera annarrar skošunar en ritarinn, žvķ aš Landsvirkjun er alls ekkert ķ virkjunarhugleišingum žessa stundina.  Hvernig ķ ósköpunum mį žetta vera ?  Orkuskortir blasir viš nęsta vetur. Ef allir nśverandi višskiptavinir Landsvirkjunar hefšu sķšastlišinn vetur nżtt samninga sķna til hins żtrasta, sem žeir voru fjarri žvķ aš gera vegna deilna viš Landsvirkjun og markašsašstęšna, hefši komiš til stöšvunar į afhendingu allrar orku, nema forgangsorku, frį orkuverum Landsvirkjunar.  Žetta įsamt mjög lįgri vatnsstöšu Žórisvatns nśna, sżnir, aš yfirvofandi er orkuskortur ķ landinu.  Hvers vegna skipar eigandinn ekki Landsvirkjun aš hefjast handa strax til aš forša stórfelldu efnahagstjóni įrum saman (nokkur įr tekur aš reisa virkjun, žótt fullhönnuš sé nś) ?  Žykist rķkisstjórnin ekki hafa til žess vald vegna lagaįkvęša Orkupakka 3, sem aš forminu gętu virzt draga völd śr höndum rįšherra og til Orkustjóra ACER į Ķslandi, sem einnig stjórnar Orkustofnun Ķslands, eša svķfur andi vinstri gręnna yfir vötnunum ? Hvort tveggja er afleitt. "Something is rotten in the state of Danemark", var einu sinni skrifaš.  Eru orkumįlin ķ lamasessi vegna stjórnmįlaįstandsins ?  Žaš er of dżrt til aš vera satt.

Išnašarrįšherra hélt įfram hugleišingum sķnum um orkumįlin:

"Žvķ mišur hefur hagkvęmni orkukosta nįnast horfiš śt śr ferli rammaįętlunar, žvķ aš žetta grundvallaratriši hefur falliš ķ skuggann af flóknari spurningum um žjóšhagslega hagkvęmni - spurningum, sem ekki er hęgt aš svara, žegar ekki er vitaš, hver muni kaupa orkuna.  Žetta ferli žarf augljóslega aš laga, og ég hef įšur sagt, aš svo viršist sem skynsamlegt vęri aš stķga skref til baka og huga betur aš kostnašarverši nżrra orkukosta, eins og gert var į fyrstu įrum rammaįętlunar."

 Ķ ljósi alvarlegrar stöšu orkumįlanna er žetta tilžrifalķtiš hjį išnašarrįšherra ķ lok kjörtķmabils hennar.  Žaš er alveg sama, hvaša virkjanakost menn velja nśna - hann veršur žjóšhagslega hagkvęmur vegna žeirrar einföldu įstęšu, aš hann mun koma ķ veg fyrir orkuskort, og hver megawattstund, sem raforkubirgjar ekki geta afhent, kostar višskiptavini į bilinu 100-1000 USD/MWh (12-120 ISK/kWh).  Žótt ekki stafaši brįšavandi aš nśna, žį eru horfur į orkumarkaši hér nś žannig, aš nśvirši hagnašar af hverri ISK ķ lķklega öllum virkjanakostum ķ framkvęmdaflokki gildandi Rammaįętlunar er aš lķkindum hęrra en af öšrum fjįrfestingarkostum, sem eigendum virkjanafyrirtękjanna standa til boša.  Žess vegna eru žessi skrif išnašarrįšherra um flóknar spurningar um žjóšhagslega hagkvęmni virkjana torskiljanlegar. Viš žurfum ekki flękjufętur, viš žurfum framkvęmdafólk. Žaš hvķlir óžarflega mikil žoka yfir išnašarrįšuneytinu. 

Nęst vķkur hśn sér aš vindorkunni:

 "Vindorkan er sķšan annar og mjög žżšingarmikill kapķtuli, en hśn hefur į fįum įrum oršiš sķfellt ódżrari og er nśna farin aš veita okkar hefšbundnu orkulindum, vatnsafli og jaršvarma, mjög harša samkeppni.  Žar eru tękifęri, sem viš eigum aš nżta."

Hefur išnašarrįšherra séš einhverja samanburšarśtreikninga, sem skjóta stošum undir žessa fullyršingu hennar um samkeppnihęfni vindorku į Ķslandi, eša er žetta bara enn eitt dęmiš um, aš hver étur žessa frįleitu fullyršingu upp eftir öšrum ?  Vindorkuverin žurfa tiltölulega mikiš landrżmi į hvert uppsett MW, og kostnašur landsins hefur įhrif į vinnslukostnaš vindmylluversins.  Grķšarlegir steypuflutningar kosta sitt.  Nišurtekt og eyšingu žarf einnig aš taka meš ķ reikninginn.  Dreifing trefjaplasts frį spöšunum, sem slitna ķ regni og sandbyljum, žarf aš taka meš ķ umhverfiskostnašinn. 

Kolefnisspor vindmyllna į framleiddar megawattstundir endingartķmans, sem er styttri en hefšbundinna ķslenzkra virkjana, er tiltölulega stórt, žegar allt er tekiš meš ķ reikninginn.  Ķ ķslenzku samhengi eru vindmyllur žess vegna ekki svo fżsilegar, aš įstęša sé fyrir išnašarrįšherra aš hvetja til žeirra. 

Lokatilvitnun ķ rįšherrann:

 "Loks höfum viš nś žegar gert gangskör aš žvķ aš greina tękifęri til aš lękka flutningskostnaš raforku.  Žęr tillögur voru unnar hratt, en žó faglega og birtust ķ frumvarpi mķnu til nżrra raforkulaga, sem mišar ótvķrętt aš žvķ aš lękka flutningskostnaš meš breyttum forsendum um śtreikning į gjaldskrįm eša nįnar tiltekiš tekjumörkum."

Žetta brżna mįl fyrir allan atvinnurekstur ķ landinu hefur tekiš rįšherrann allt of langan tķma.  Hśn hefši įtt aš vinda sér ķ mįliš į fyrsta įri rįšherradóms sķns yfir orkumįlunum, og į hvaša vegi er jöfnun flutningsgjalds į milli žéttbżlis og dreifbżlis statt, žaš brżna réttlętismįl til aš jafna stöšu ķbśa ķ žéttbżli og dreifbżli m.t.t. žjónustu sérleyfisfyrirtękja ? 

 

 

 


Stjórnmįlažróunin framkallar žingframboš

Ķ vištali Stefįns Gunnars Sveinssonar viš Arnar Žór Jónsson, hérašsdómara, (AŽJ), ķ Morgunblašinu 8. maķ 2021, kom fram, aš hann hefur alla tķš fylgzt gaumgęfilega meš opinberri umręšu og stjórnmįlažróuninni ķ landinu.  Hann ķhugar mįl sitt rękilega og flanar ekki aš neinu.  Žess vegna hefur veriš įhugavert aš fylgjast meš skrifum hans og ręšum, og fyrir höfund žessa vefseturs į žaš ekki sķzt viš greiningar hans į Orkupakka 3 (OP3) śt frį lagalegu višhorfi og stjórnskipulegum įlitamįlum. 

Žaš er žröng į žingi og margt hęfileikarķkt fólk, sem bżšur sig fram ķ prófkjöri sjįlfstęšismanna ķ SV-kjördęmi (Kraganum) į žessu vori, en įstęša er til aš vekja sérstaka athygli į nżjum frambjóšanda AŽJ ķ 2.-3. sęti D-listans, af žvķ aš mįlflutningur hans er aš mörgu leyti nżstįrlegur, en mjög ķ anda hugsjóna upphafsmanna Sjįlfstęšisflokksins, og höfundur žessa vefseturs telur žennan frambjóšanda til žess fallinn aš draga nżtt fylgi aš Sjįlfstęšisflokkinum, en fyrir žvķ er höfušnaušsyn til aš tryggja landinu stjórnmįlalegan stöšugleika og stjórnvöldum traust inn į viš og śt į viš til aš fįst viš erfiš verkefni.

Vištal Stefįns Gunnars viš Arnar Žór, sem hér veršur vitnaš til, bar fyrirsögnina:

"Ég kżs aš fylgja hjartanu".

 

"Įhyggjur mķnar snśa aš žvķ, aš žaš sé veriš aš žrengja žann ramma [frjįlslynds lżšręšis ķ klassķskum skilningi] meš stjórnlyndum sjónarmišum, sem į sama tķma žrengja aš borgaralegum réttindum, tjįningarfrelsi og samvizkufrelsi."

Neikvęš žróun af žessu tagi lęšist aš, jafnvel įn žess aš margir verši hennar varir.  Žaš er hęttulegt, og žess vegna ómetanlegt, aš menn į borš viš AŽJ bjóši sig fram til aš stķga į bremsurnar į Alžingi, žegar vafasöm mįl fyrir mannréttindi, atvinnufrelsi einstaklinga og lögašila, svo og fullveldi žjóšarinnar, fljóta į fjörur Alžingis.  Efld varšstaša į žingi um grundvallarréttindin og Stjórnarskrįna er landsmönnum naušsyn.

"Arnar Žór segir, aš hann hafi ekki tališ sig geta skorazt undan žvķ aš tjį sig um žrišja orkupakka ESB.  "Ég tel reyndar, aš žaš mįl sé, hvernig sem į žaš er litiš, hvort sem žaš er lagalega, stjórnskipulega eša lżšręšislega, mjög sérstaks ešlis.  Ég taldi og tel ennžį, aš žaš hefši veriš įbyrgšarlaust af mér aš sitja hjį og taka ekki žįtt ķ umręšunni."

Hann rifjar upp, aš kveikjan aš žvķ hafi veriš żmiss konar afflutningur um orkupakkann, innleišingu hans og réttarįhrif, sem og fullyršingar um, aš hann stęšist žau skilyrši um fullveldisframsal, sem lögš höfšu veriš til grundvallar ašildinni aš EES į sķnum tķma. 

Arnar Žór segir, aš sér viršist sem hagsmunagęzla Ķslands hafi veriš ķ molum, žegar kom aš orkupakkamįlinu.  "Žaš var enginn ķ markinu, žegar mįliš fór fyrir sameiginlegu EES-nefndina, og boltinn lak inn.  [Sama mį segja um umfjöllun žingnefnda Alžingis į undirbśningsstigum mįlsins og undirbśningsvišręšur EFTA-landanna ķ orkunefnd EFTA og Fastanefnd EFTA, žar sem afstaša EFTA-landanna er mótuš įšur en mįlin fara til téšrar nefndar, žar sem ESB lķka į fulltrśa - innsk. BJo.]" Ķslendingar verši aš standa vaktina betur.  "Žį viršist mér, aš stjórnmįlamennirnir hafi tališ sig hafa žyngri skyldum aš gegna gagnvart erlendum kollegum sķnum og mögulega erlendum stofnunum en kjósendum sķnum.  [Žrżstingur frį norsku stjórnsżslunni skein ķ gegn ķ umręšunum, og žvķ var beinlķnis haldiš fram, aš Ķsland mundi skaša hagsmuni Noregs meš žvķ aš hafna OP3. Žaš var fjarstęša. Į fyrri stigum hefšu fulltrśar Ķslands įtt aš fį undanžįgur frį geršum og tilskipunum, sem vöršušu ACER og millilandavišskipti meš orku.  Slķkt hefši ekki snert Noreg - innsk. BJo.]" 

Arnar Žór segir žetta mįl hafa vakiš sig til umhugsunar um stöšuna.  "Hagsmunagęzla Ķslands gagnvart ESB var augljóslega ekki ķ lagi, og žvķ meira sem ég hef skošaš žetta, sżnist mér blasa viš, aš framsal į ķslenzku rķkisvaldi hafi gengiš allt of langt", segir Arnar Žór.  Hann segir įkvešna žöggun rķkja um žaš įstand.  

"Ég tel, aš Ķsland standi frammi fyrir mestu stjórnskipunarkrķsu og lżšręšiskreppu, sem nokkurt vestręnt lżšręšisrķki hefur glķmt viš frį strķšslokum.  Viš erum komin ķ samstarf, žar sem okkur er veittur ašgangur aš įkvešnum markaši gegn žeim skiptum, aš erlendir ašilar setji okkur lög og taki įkvaršanir fyrir almenning og fyrirtęki hér ķ sķvaxandi męli.  Og žegar žaš er svo komiš, aš erlendir ašilar eru jafnvel farnir aš seilast ķ ķtök yfir nįttśruaušlindum okkar, verša Ķslendingar aš fara aš vakna af žyrnirósarsvefni og taka til żtrustu varna", segir Arnar Žór.  "Viš nśverandi įstand veršur ekki unaš." "  (Undirstr. BJo.)

Žessi višvörunarorš veršur aš taka alvarlega, og žau veršskulda aš hljóma innan veggja Alžingis, žar sem efla žarf žann hóp manna, sem lķtur mįlin svipušum augum og Arnar Žór og er lķklegur til aš bregšast viš "mestu stjórnskipunarkrķsu og lżšręšiskreppu" meš žeim rįšum ķ hópi félaga, sem til śrbóta duga. 

Mjög svipuš višhorf og AŽJ lżsir eru uppi ķ Noregi, og žar hafa einnig mikilsvirtir fręšimenn į sviši lögfręšinnar lagt orš ķ belg.  Žaš blasir viš, aš ķslenzk og norsk stjórnvöld móti meš sér sameiginleg stefnumiš eftir kosningar ķ bįšum löndum ķ haust ķ višręšum viš framvęmdastjórn ESB um endurskošun į EES-samninginum til aš draga śr langvinnum deilum ķ bįšum löndunum um fyrirkomulag, sem įtti ķ upphafi aš vera til brįšabirgša, einhvers konar forleikur aš fullri ašild aš Evrópusambandinu.

Ķ lok žessa vištals viš Arnar Žór kom fram, aš hann hefur komiš auga į slęma veikleika ķslenzka menntakerfisins.  Menntamįlarįšherrann nśverandi blašrar śt og sušur, en geršir hennar eru yfirleitt ekki til aš hrópa hśrra yfir.  Sķšasta hįlfkįkiš hjį henni var aš heykjast į aš draga śr umsvifum RŚV į auglżsingamarkaši til aš auka tekjuöflunarmöguleika einkarekinna fjölmišla.  Ķ staš žess beit hśn ķ sig rķkisofženslulausn, ž.e. aš veita žeim ölmusu śr rķkissjóši.  Žaš bar ekki vott um hugrakkan stjórnmįlamann, eins og hśn hefur hęlt sér fyrir aš vera.  Lok vištalsins:

""Viš Ķslendingar berum ein įbyrgš į framtķš okkar. Viš eigum grķšarlegra hagsmuna aš gęta ķ aš kalla ungt fólk til starfa, žar sem hęfileikar žess nżtast sem bezt, og til žess žarf aš gera talsveršar umbętur ķ menntamįlum."  Hann segir, aš drengir eigi undir högg aš sękja ķ grunnskólakerfinu og aš mikiš įhyggjuefni sé, žegar stór hluti grunnskólanemenda śtskrifist illa lęs. 

Ķslenzk lög eiga aš vera sett meš ķslenzka hagsmuni aš leišarljósi.  Žį vil ég verja tjįningarfrelsiš og leiša umręšu um mikilvęgi žess, aš viš nżtum styrkleika okkar, treystum hvert öšru og byggjum žannig upp gott samfélag.""

 Sś óešlilega staša er uppi, aš talsveršur hluti lagasetningar hérlendis į sér alls engar rętur hérlendis, heldur er hśn reist į hugmyndafręši embęttismanna ESB um vöxt og višgang Evrópusambandsins og jafnvel žróun žess til sambandsrķkis. Žetta höfum viš undirgengizt meš ašild landsins aš EES, žar sem fjórfrelsiš gengur framar öšru ķ lagalegu tilliti.  Žegar framkvęmdastjórn ESB merkir lagasetningu Sambandsins sem "EEA relevant", ž.e. višeigandi fyrir EES, hefur ķ umfjöllun EFTA um slķk mįl ekki veriš ķ nęgilega rķkum męli tekiš tillit til sérstöšu Ķslands sem eyjar langt noršur ķ Atlantshafi, t.d. įn samtengingar viš raforkukerfi ESB, en bęši Noregur og Liechtenstein hafa slķkar tengingar.  Žaš er naušsynlegt aš fį į Alžingi trausta talsmenn, sem eru miklu gagnrżnni į innleišingu ESB-löggjafar en žar hafa veriš sķšan vinstri stjórnin framdi žaš glapręši meš hjįlp "handjįrna" aš fį Alžingi til aš samžykkja, aš sś rķkisstjórn mundi senda umsókn um ašildarvišręšur til framkvęmdastjórnar ESB. 

Hér er viš hęfi aš vitna til 12. atrišis af 20 ķ Morgunblašsgrein Arnars Žórs Jónssonar 3. aprķl 2021:

"Śtgangspunktar og forsendur til ķhugunar":

  • "Klassķskt frjįlslyndi ber aš verja gagnvart ógn gervifrjįlslyndis, sem misviršir grundvöll vestręns lżšręšis.  Gervifrjįlslyndi viršir ekki einstaklinginn, heldur einblķnir į hópa og żtir  žannig undir hjaršhegšun.  Gervifrjįlslyndi treystir ekki dómgreind einstaklingsins, en vill, aš sérvalinn hópur stjórni, ritskoši og hafi eftirlit."   Klassķskt frjįlslyndi er reist į viršingu fyrir frelsi einstaklingsins til oršs og athafna og jöfnun tękifęra einstaklinganna ķ landinu įn tillits til uppruna eša bśsetu.  Hver er sinnar gęfu smišur.  Žetta felur ķ sér lżšręšislegan rétt einstaklinganna til aš velja sér fulltrśa į löggjafarsamkundu, sem setur honum lög.  Žessi réttur hefur veriš śtžynntur meš žvķ aš innleiša hér stóra lagabįlka, sem hafa įhrif į daglegt lķf borgaranna og starfsemi fyrirtękjanna.  Žaš er ekki ķ anda lżšręšishugmyndarinnar um, aš įkvaršanir skuli taka sem nęst ķbśunum af fulltrśum, sem standa įbyrgir gerša sinna gagnvart žeim.  Sjįlfstęšisflokkurinn hefur meš skżrasta hętti allra stjórnmįlaflokkanna ķ landinu komiš til móts viš óskir margra um persónubundnar kosningar meš žvķ aš efna til prófkjörs ķ öllum kjördęmum landsins um röšun ķ efstu sęti D-listans ķ hverju kjördęmi.  Žetta er ķ anda klassķsks frjįlslyndis um jöfnun tękifęra.  Nś gefst nżju fólki kostur į aš spreyta sig og aušga flokkinn nżju lķfi meš sķnum įherzlum.  Ętla mį, aš ekki ašeins flokksfólkiš, heldur og ašrir kjósendur margir hverjir kunni aš meta žessa lżšręšislegu ašferš, sem žannig er lķkleg til aš verša flokkinum til framdrįttar ķ komandi Alžingiskosningum. 

Listakjör

 

 

 

 


Brżn skilaboš

Sešlabankastjóri, Įsgeir Jónsson, talaši tępitungulaust ķ prżšisvištali viš Hörš Ęgisson ķ Markaši Fréttablašsins 20. maķ 2021.  Bįšir hafa žeir tileinkaš sér rökrétta og gagnrżna hugsun, og žess vegna fį skilaboš Sešlabankastjóra žunga vigt.  Į žessu undirbśningsstigi fyrir skipun frambošslista ķ Alžingiskosningum ķ haust hefur annar mašur kvešiš sér hljóšs į grundvelli rökréttrar og gagnrżninnar hugsunar, en žaš er Arnar Žór Jónsson, dómari, sem bżšur sig fram ķ 2.-3. sęti į lista sjįlfstęšismanna ķ Kraganum.  Veršur lķka vitnaš ķ hann ķ žessum pistli.

Vištalsgrein Haršar bar heitiš:

"Getum ekki lifaš ķ einhverri hlišarveröld".

Hśn hófst žannig:

"Vaxtahękkunarferli Sešlabankans er hafiš, en hversu hratt žaš veršur, fer eftir veršbólgužróuninni.  Sešlabankastjóri vill, aš rķkiš fari aš draga sig ķ hlé og varar viš hröšum vaxtahękkunum, verši įkall um frekari launahękkanir.  Aušvelt [er] aš eyšileggja samkeppnisstöšuna."

Óhętt er aš segja, aš Sešlabankastjóri segi rķkisstjórninni til syndanna fyrir lausbeizlaša fjįrmįlastjórnun og skuldasöfnun, sem nś žurfi aš fara binda enda į, enda atvinnulķfiš aš taka viš sér, og spįš er 3,1 % hagvexti ķ įr og 5,2 % hagvexti 2022. Hann hrósar rķkisstjórninni žó fyrir aš hafa deyft höggiš, sem į mörgum launžegum og fyrirtękjum reiš vegna sóttvarnarrįšstafana yfirvalda hér og erlendis, en nś sé tķmi kominn til aš snśa viš blašinu.  Verkalżšsleištogum, sem grafi undan efnahag almennings meš launakröfum, sem reistar eru į sandi, ž.e. helberu óraunsęi, ef ekki einhverju enn verra, hótar hann bannfęringu ķ anda Jóns Arasonar, Hólabiskups, en uppreisn hans gegn Danaveldi į Ķslandi gerši Sešlabankastjóri frįbęr skil ķ nżlegri bók sinni.

""Žaš er engin framtķš ķ žvķ fyrir landiš aš ętla aš bśa til hagvöxt meš skuldsetningu og opinberum śtgjöldum.  Žaš er mun ęskilegra, ef okkur farnast aš bśa til žannig ašstęšur, aš nż störf skapist ķ einkageiranum meš hagstęšum fjįrmögnunarskilyršum og žannig örva fjįrfestingu ķ atvinnulķfinu.  Žaš er hin ešlilega leiš aš mķnu viti, og žess vegna veršur rķkiš aš fara aš stefna aš žvķ aš draga sig ķ hlé og minnka hallareksturinn", segir Įsgeir Jónsson ķ vištali viš Fréttablašiš." 

Rķkisvaldiš er ekki lengur žrķskipt į Ķslandi, heldur fjórskipt, žar sem Sešlabankinn hefur mikiš sjįlfstęši gagnvart framkvęmdavaldinu til athafna aš žżzkri fyrirmynd.  Slķkt gafst Žjóšverjum prżšilega, į mešan die Deutsche Mark var og hét, og nś virka fjįrmįlatól Sešlabankans vel į Ķslandi, en fulltrśar die Bundesbank eru nś oftast ķ andófi gegn meirihluta bankastjórnar ECB, evrubankans. 

Nś viršast endurrįšningar vera aš hefjast ķ feršageiranum, og nżting gististaša vex meš hverri vikunni, svo aš tķmabęrt er nś aš hęgja į lįntökum  rķkissjóšs vegna atvinnulķfsins.  Annars mun hęgja į endurreisninni vegna įframhaldandi hękkunar vaxta.

Launin eru ašalkostnašuržįttur margra fyrirtękja, ekki sķzt ķ feršažjónustu.  Launakostnašur er einna hęstur hér ķ heiminum sem hlutfall af veršmętasköpun fyrirtękjanna.  Žetta minnkar svigrśm žeirra til fjįrfestinga og til framleišniaukningar.  Nś ber naušsyn til aš fylgja fordęmi hinna Noršurlandanna og lįta śtflutningsatvinnuvegina gefa tóninn varšandi svigrśm til launahękkana.  Sešlabankastjóri er ómyrkur ķ mįli:  

""Ef viš erum t.d. aš fara aš sjį įkall um launahękkanir til aš bregšast viš minni kaupmętti vegna aukinnar veršbólgu, žį veršur Sešlabankinn neyddur til žess aš bregšast viš strax.  Žaš er engin spurnig", śtskżrir Įsgeir."  

Agaleysi verkalżšsfélaga og Alžżšusambands getur hęglega leitt til mjög versnandi lķfsskilyrša ķ landinu og įframhaldandi fjöldaatvinnuleysis.  Žaš er einfalt lögmįl frambošs og eftirspurnar į vinnumarkaši.  ASĶ getur ekki haldiš įfram į braut žess įbyrgšarleysis aš krefjast įframhaldandi lįntöku rķkissjóšs til aš fjįrmagna hęrri atvinnuleysisbętur.  Alžżšusambandiš hefur engan sišferšislegan rétt til aš krefjast žess, aš byršunum verši velt yfir į framtķšina ķ staš žess aš leggja lóš sķn į vogarskįlar samkeppnishęfs atvinnulķfs, sem skapar öllum, sem vilja vinna, vinnu.  

Sešlabankastjóri hélt įfram:

"Žaš er orsakasamband į milli launa og veršbólgu, og žaš sama mį segja um rķkisśtgjöldin, en žaš liggur fyrir, aš hiš opinbera hefur veriš į śtopnu til aš bregšast viš efnahagslegum įhrifum farsóttarinnar."

Menn geta rétt ķmyndaš sér, hvernig veršbólgužróunin vęri hér, ef Ķsland vęri ķ ESB og hefši žar af leišandi oršiš aš taka upp evru.  Stjórn peningamįla landsins vęri ķ höndum evrubankans ķ Frankfurt am Main og stżrivextir žar meš viš 0.  Stjórnendur žar į bę mundu ekki skeyta nokkurn skapašan hlut um žaš, žótt hśsnęšisverš ryki hér upp śr öllu valdi knśiš įfram af ódżru lįnsfé og lóšaskorti ašallega ķ boši óhęfs meirihluta borgarstjórnar undir forystu Samfylkingar.  Žį (viš Main-fljótiš ķ Hessen) mundi heldur ekkert varša um žaš, žótt verkalżšsfélögin į Ķslandi heimtušu hękkun launataxta til aš vega upp į móti mikilli veršbólgu.  Žeir gętu hins vegar gert athugasemd viš hękkun skulda rķkissjóšs umfram 60 % af VLF, žótt hęrra skuldahlutfall sé nś fremur regla en undantekning į evrusvęšinu žrįtt fyrir Maastricht-skilmįlana.  Įn žess aš beita öflugum tólum peningamįlastjórnunar, vęri hérlendis rķkjandi óstöšugleiki ķ veršlagsmįlum, og samkeppnishęfni atvinnuveganna vęri žar af leišandi ķ hers höndum.

"Žegar rętt er um įbyrgš ašila vinnumarkašarins į žeirri stöšu, sem nś er aš teiknast upp, bętir Sešlabankastjóri žvķ viš, aš žeir verši aš įtta sig į žvķ, "aš viš getum ekki lifaš ķ einhverri hlišarveröld hérna į noršurhveli jaršar meš žvķ aš hękka launin į allt öšrum hraša en ašrar žjóšir og telja okkur sķšan trś um, aš žaš hafi ekki afleišingar fyrir veršbólgu og gengisstöšugleika.  Žetta er einhver sérķslenzk hugsun, sem hefur margoft sżnt sig, aš gengur ekki upp."" 

Žetta eru einföld sannindi, en vandinn er sį, aš  skammtķma hugsun viršist vera rįšandi ķ verkalżšshreyfingunni ķ staš žess aš hugsa um, hvaš žjónar bezt hagsmunum félagsmanna verkalżšsfélaganna til langs tķma.  Samt er margbśiš aš reyna aš leiša verkalżšsleištogunum fyrir sjónir, hvers konar vinnubrögš gagnast skjólstęšingum žeirra bezt. Einhvers konar pissukeppni viršist vera ķ gangi į milli žeirra um žaš, hver treystir sér til aš ganga lengst ķ vitlausum og įbyrgšarlausum mįlflutningi og geršum.  Žaš er mišur, aš efnahagslögmįl og heilbrigš skynsemi skuli vera litin hornauga į žeim bę.

Nś setur Sešlabankastjóri hnefann ķ boršiš og hótar aš grķpa til sinna rįša, ef verkalżšsleištogarnir lįta sér ekki segjast.  Munu žį renna į žį tvęr grķmur ?

Óvešursskż eru śti viš sjóndeildarhringinn:

""Ef žaš veršur ekkert lįt į hallarekstri rķkissjóšs eftir lok farsóttarinnar eša viš sjįum įframhald į launahękkunum, sem eru margfaldar į viš žaš, sem žekkist ķ öšrum löndum, žį er ljóst, aš žaš veršur aušvelt aš eyšileggja žį góšu samkeppnisstöšu, sem viš njótum nśna", segir Sešlabankastjóri."

Lok žessa merka vištals, sem sżndi okkur skriftina į veggnum, hljóšušu žannig:

"Sjįlfstęš peningastefna hefur létt mikiš į rķkisfjįrmįlunum og žannig sparaš skattgreišendum hįar fjįrhęšir.  Aš öšrum kosti hefši rķkissjóšur žurft aš vera einn meš fótinn į bensķngjöfinni - og eyša žvķ enn meiri peningum ķ žvķ skyni aš reyna aš żta undir eftirspurn og örva hagkerfiš", segir sešlabankastjóri og furšar sig į žvķ, aš žetta sé ekki haft ķ huga, žegar stjórnvöld eru gagnrżnd fyrir aš hafa ekki beitt rķkisfjįrmįlunum af enn meiri krafti en samt var gert."

Žaš er Samfylkingin, sem ekki hefur skiliš žetta samspil og lagt til aukin rķkisśtgjöld.  Ljóst er af eldręšu Sešlabankastjóra, aš stjórnvalda, löggjafarvalds, framkvęmdavalds og Sešlabanka, bķša erfiš višfangsefni į nęsta kjörtķmabili.  Žį žarf aš skapa skilyrši öflugs hagvaxtar, nį jafnvęgi ķ opinberum rekstri, hefja lękkun skulda og tryggja samkeppnishęfni atvinnuveganna. Öruggast er žį, aš žingflokkur sjįlfstęšismanna stjórni för.  Borgaraleg rķkisstjórn er bezt hęf til aš fįst viš žessi verkefni, og til žess aš aušvelda myndun hennar žarf Sjįlfstęšisflokkurinn aš hljóta gott brautargengi, talsvert betra en sķšast.

 Til aš aušvelda nżju fólki aš styšja flokkinn, er affarasęlt fyrir hann aš tefla fram fullveldissjónarmišum og višhorfum um mikilvęgi lżšręšislegra įkvaršana sem nęst kjósendum ķ žeim anda, sem Arnar Žór Jónsson, frambjóšandi ķ 2.-3. sęti D-listans ķ Kraganum, hefur veriš óžreytandi viš aš boša.  Er žį ekki śr vegi aš lķta į atriši, sem hann birti ķ Morgunblašinu 3. aprķl 2021:

  • "Allt vald žarf aš tempra, embęttisvaldiš ekki sķzt."  Forręšishyggjan hefur rišiš hśsum į kjörtķmabilinu. Frumvarp um žjóšgarš į allt aš 40 % af flatarmįli landsins, s.k. Mišhįlendisžjóšgarš, er dęmi um tilhneigingu til mišstżringar, sem er algerlega óžörf og ašför aš skynsamlegri nżtingu nįttśrunnar.  Žį hefur mörgum ofbošiš stjórnfyrirkomulag sóttvarna, žar sem skort hefur į heildarsżn. Dęmi eru aš koma fram hér og annars stašar um skašlegar afleišingar žröngsżnnar sóttvarnarstefnu. 
  • "Virša ber sérhvern mann og meta śt frį oršum hans og athöfnum, en ekki į grundvelli śtlitseinkenna, kynferšis, kynhneigšar o.fl."  Hver er sinnar gęfu smišur.  Öllum į aš gera kleift aš nį žeim žroska, sem hugur žeirra og geta stendur til.  Žannig tryggjum viš bezt streymi hęfileika į milli stétta, sem lįgmarkar stéttaskiptingu ķ landinu. Teikn eru į lofti um, aš vaxandi stéttaskiptingar gęti ķ landinu į milli ašflutts fólks af erlendu bergi brotnu, sem vilja setjast hér aš, og borinna og barnfęddra Ķslendinga.  Sumpart kann žetta aš stafa af of miklum straumi śtlendinga til landsins į skömmum tķma.  Žaš er sérstaklega mikilvęgt, aš börnum innflytjenda gefist kostur į žvķ nįmi, sem hugur žeirra og geta stendur til. 
  • ""Merkimišastjórnmįl" (e. identity politics) bjóša žeirri hęttu heim, aš menn taki sér sišferšilegt vald yfir öšrum, brennimerki fólk eins og saušfé, śtiloki og dragi menn ķ dilka sem "seka" og "saklausa", žar sem sérvöldum einkennum er beitt til alhęfinga, įsakana og sakfellinga.  (Saga 20. aldar ętti aš hafa kennt okkur aš varast fólk, sem talar į sķšastnefndum forsendum.)"   Eins og AŽJ bendir į, er žetta hvimleiša fyrirbrigši ķ umręšunni ekki nżtt af nįlinni, en į okkar dögum hefur aukiš śrval tjįningarmöguleika gert žessa undirmįlsumręšu meira įberandi en įšur. Žeir, sem halda henni uppi, eru oftar en ekki haldnir andlegum skavönkum, en sagan sżnir, aš einnig žeir geta viš vissar žjóšfélagsašstęšur haft įhrif į talsveršan fjölda.  Grunnhygni, tómleiki og andleg vesöld leynir sér žó sjaldnast. 
  • "Lżšręšiš grundvallast į žvķ, aš sérhver einstaklingur sé metinn aš veršleikum, en ekki sem hluti af hópi."     Žaš er margžekkt aš sigla undir fölsku flaggi og aš leika tveimur skjöldum.  Slķkt er óheišarlegt atferli og skapar vantraust į viškomandi, žegar upp kemst.  Žį mį hafa žessi orš AŽJ ķ huga, žegar sóttvarnarašgeršir eru metnar.  Žęr hafa komiš mörgum mjög illa, t.d. öšrum sjśklingum en C-19 sjśklingum, nemendum, mörgum launžegum og lögašilum, andlega veikburša fólki o.fl.  Heilsufarslegar afleišingar žessara ašgerša eru žess vegna af margvķslegu tagi.  Žess vegna žarf aš lķta vķtt yfir svišiš, žegar stórfelldum frelsisskeršingum er skellt į einstaklingana ķ nafni sóttvarna hópa (t.d. aldrašra) eša heildarinnar.  
  • "Lżšręšiš hvķlir į žeirri forsendu, aš viš verjum klassķskt frjįlslyndi, sem višurkennir mįlfrelsi, fundafrelsi og frelsi til skošanaskipta, ž.m.t. frelsi okkar og getu til aš skipta um skošanir."   Žetta eru mannréttindi, sem fjarri fer, aš öllum žjóšum hafi hlotnazt, eins og allir vita. Órjśfanlega tengd žessum mannréttindum viršast vera atvinnufrelsi, ž.e. frelsi til aš stunda žį starfsemi, sem hugurinn girnist og ekki er bannašur eša hįšur leyfisveitingum meš mįlefnalegum rökum, t.d. į grundvelli mannhelgi, heilsufars eša sjįlfbęrni.  Heilbrigš atvinnustarfsemi og frjįlst framtak viršast ennfremur žurfa aš njóta verndunar eignarréttarins og löggjafar, sem stušlar aš frjįlsri samkeppni og hófsamri skattheimtu.  Viš žetta mį bęta atvinnulöggjöf, sem temprar įtök į vinnumarkaši og möguleika ašila vinnumarkašarins til kśgunar ķ žvķ skyni aš fį kröfum sķnum framgengt.  Ķslenzka vinnulöggjöfin er barn sķns tķma frį kreppuįrunum fyrir Sķšari heimsstyrjöld og žarfnast endurskošunar eša ašlögunar aš nśtķmanum meš hlišsjón af vinnumįlalöggjöf hinna Noršurlandanna.        

 

 

 

 

 


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband