Fęrsluflokkur: Bloggar

Hversu teygjanleg er Stjórnarskrįin ?

Merkingu textans ķ Stjórnarskrįnni er aušvitaš ekki hęgt aš teyggja og toga endalaust ķ žį įtt, sem valdhafar į hverjum tķma óska.  Žetta var Višeyjarstjórninni ljóst 1992, er hśn fékk hóp valinkunnra lögfręšinga til aš rżna drög aš EES-samninginum m.t.t. Stjórnarskrįrinnar.  Lögspekingarnir komust aš žeirri sameiginlegu nišurstöšu, aš samningurinn reyndi til hins żtrasta į žanžol Stjórnarskrįrinnar. 

Lögfręšihópur į vegum žįverandi stjórnarandstöšu komst hins vegar aš žeirri nišurstöšu, aš žįverandi EES-samningur vęri handan žolmarka Stjórnarskrįrinnar.  Sķšan hefur mikiš bętzt viš žennan samning af atrišum, sem höggva ķ frelsi landsmanna til aš haga mįlum aš eigin vild, en žvinga žį undir įkvöršunarvald erlends rķkjasambands, į leiš til sambandsrķkis, og stofnana žess, žar sem Ķsland į ekki ašild.  Meš einfaldri almennri rökfręši mį nś įlykta, aš męlirinn sé löngu fullur og aš lengra verši alls ekki gengiš ķ frelsisskeršingu landsmanna aš óbreyttri Stjórnarskrį.

Nś hefur rķkisstjórnin bošaš framlagningu žingmįls, sem enn heggur ķ žennan knérunn.  Er žar um aš ręša innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn.  Hér į žessu vefsetri hefur žvķ veriš haldiš fram meš tiltękri röksemdafęrslu, aš samžykkt Alžingis į žessu vęntanlega žingmįli myndi fela ķ sér kśvendingu į ķslenzkri orkustefnu frį lįgorkuveršsstefnu til hįorkuveršsstefnu, og er žį nęrtękt aš vķsa til nżjustu fórnarlamba žessarar stefnu, fręnda okkar og fręnkna ķ Noregi.  

Ein ašferšin til aš réttlęta samžykkt žessa Orkubįlks #3 er aš gera lķtiš śr honum.  Žaš er barnaleg afstaša og ber annašhvort vitni um žekkingarskort į višfangsefninu eša dómgreindarskort.  Tómas Ingi Olrich skrifar bitastęša grein ķ Morgunblašiš 12. febrśar 2019, žar sem hann kemur vķša viš og ritar į grundvelli yfirgripsmikillar žekkingar og reynslu, t.d. af samskiptum viš ESB-"apparatiš", einnig į sviši orkumįla:

"Hvaš er ķ pakkanum ?".

Greinin hófst žannig:

"Nś eru skiptar skošanir um hinn svokallaša orkupakka.  Žeir, sem ašhyllast innleišingu pakkans, viršast byggja afstöšu sķna einkum į tvenns konar fullyršingum.  Annars vegar eru žeir, sem halda žvķ fram, aš ķ tilskipuninni sjįlfri sé ekki aš finna žaš, sem žar stendur.  Ašrir halda žvķ fram, aš flest, ef ekki allt, sem ķ žrišju orkutilskipuninni stendur, hafi žegar veriš ķ fyrri tilskipunum, sem Ķslendingar hafa innleitt įn athugasemda."

Žegar menn hafa tekiš trś į eitthvaš, ķ žessu tilviki Evrópusambandiš, ESB, er žaš jafnan hįttur žeirra aš afneita žvķ, sem óžęgilegt er viš įtrśnašargošiš.  Sś strśtshegšun er alžekkt og er įberandi ķ umręšu um Orkupakka #3.  Hinum, sem halda žvķ fram, aš ķ Orkupakka #3 felist ekki nżmęli, mį benda į embętti Landsreglara, sem veršur einsdęmi į Ķslandi, og, aš meš innleišingu Orkupakka #3 mun Evrópurétturinn spanna nżtt sviš į Ķslandi, sem hvorugur fyrri orkupakka spannaši, sem eru millilandatengingar fyrir orkuflutninga. Fjallaš veršur nįnar um žann žįtt sķšar ķ žessari vefgrein. 

Um žessi atriši skrifar Tómas Ingi:

"Ef sį skilningur er réttur, žżšir žaš, aš Ķslendingar hafa ekki vald yfir sķnum orkumįlum."

Žetta er hįrrétt athugaš, og žar meš er fullveldiš rokiš śt ķ vešur og vind.  Landiš veršur einfaldlega ekki lengur fullvalda, ef landsmenn verša hįšir Evrópusambandinu um rįšstöfun aušlinda sinna eša orkunnar śr orkulindunum.  

Nokkru sķšar ķ greininni hnykkti Tómas Ingi į žessu:

"Ég hygg, aš stjórnvöldum sé ekki heimilt aš koma ķ veg fyrir tengingu um sęstreng og ķ žrišja orkupakkanum séu įkvęši, sem styrkja žį fullveldisžrengingu.  Hilmar Gunnlaugsson, lögmašur meš LLM ķ orkurétti, stašfestir žann skilning minn.  Telur hann, aš žaš sé meš öllu óheimilt aš setja reglur, sem banna fyrirtękjum eša rķkjum ESB ašgang aš ķslenzkri orku, en bendir mér kurteislega į, aš svo hafi veriš lengi."

Žaš hefur ekki veriš svo lengi (eša frį innleišingu orkubįlks ESB #2 eša #1), aš fyrirtęki ķ ESB hafi getaš öšlazt ašgang aš ķslenzkum orkulindum meš žvķ aš leggja hingaš sęstreng, en žann rétt öšlast žau meš Orkupakka #3.  Žaš stašfestir dįgóšur fjöldi norskra lagaprófessora, t.d. Peter Örebech, ķ fyrirlestri hérlendis 22. október 2018. 

Hins vegar hafa  fyrirtęki af EES-svęšinu mįtt sękja um virkjunarleyfi hér til jafns viš innlend fyrirtęki frį innleišingu Orkubįlks #1. Žau munu žó varla fį įhuga į žvķ fyrr en orkukauphöll aš hętti ESB hefur tekiš hér til starfa, en slķkt veršur skylda og undir eftirliti Landsreglara eftir samžykkt Orkupakka #3 (og var valfrjįlst eftir Orkupakka #2).

Nęst gerši Tómas Ingi frelsisafsal ķ orkumįlum og Stjórnarskrįna aš umręšuefni og tók Ara Gušjónsson, yfirlögfręšing Icelandair Group, til bęna.

"Engu aš sķšur finnst lögmanninum, sem telur, aš valdaframsal orkupakkans standist ekki skošun, vissara aš leggja til, aš ķ stjórnarskrį Ķslands verši męlt skżrt fyrir um heimild til žess aš framselja vald til tollabandalagsins.  Sś varfęrni lögfręšingsins kann aš benda til žess, aš honum finnist hann hafa fariš örlķtiš fram śr sjįlfum sér.  Alla vega finnst mér žaš."

Žaš er nokkuš ljóst, aš lögfręšilega mį ekki viš svo bśiš standa.  Upptaka hverrar geršar ESB į fętur annarri brżtur Stjórnarskrįna.  Lausnin į žvķ višfangsefni er hins vegar ekki aš gefast upp į sjįlfstęši landsins og veikja fullveldisvarnir Stjórnarskrįrinnar, heldur aš leita hófanna innan EFTA um aš endursemja viš ESB um ašganginn aš Innri markaši žessa tollabandalags.

Żmsar furšuhugmyndir um Stjórnarskrįrbreytingar hafa sézt į žessari öld, s.s. um aš gera Ķsland aš fylki ķ Noregi og önnur af svipušum toga um aš fastbinda EES-ašild Ķslands ķ Stjórnarskrį.  Um hina sķšari ritaši Sigurbjörn Svavarsson, formašur Frjįls lands, grein ķ Morgunblašiš, 4. janśar 2019:

"Aš beygja stjórnarskrįna undir EES samninginn":

"Žaš er ljóst, aš stjórnvöld vilja ekki styggja mišstjórnina ķ Brussel; žaš sést bezt į sjįlfvirkri afgreišslu mįla inni ķ Sameiginlegu EES-nefndinni; samžykkt žar er skuldbindandi fyrir Ķsland, žrįtt fyrir stjórnmįlalegan fyrirvara um samžykkt Alžingis.  Gagnrżni į mįliš er afgreidd meš tilvķsun um fyrri samžykkt utanrķkismįlanefndar.  Žessa ólżšręšislegu, sjįlfvirku afgreišslu ESB-gerša vilja rįšamenn kalla stjórnskipunarhefš eša reglu til aš réttlęta ferliš.  Meš žessu eru ķslenzkir rįšamenn ķ raun aš leiša žjóšina hęgt og bķtandi inn ķ ESB, įn žess aš hśn fįi nokkru um žaš rįšiš."

Sķšan er Sigurbjörn ómyrkur ķ mįli um hina fįrįnlegu tillögu Björns Bjarnasonar, fyrrverandi rįšherra, "aš festa ašildina aš EES eina ķ stjórnarskrįna":

"Greininni [Björns Bjarnasonar-innsk. BJo] ķ heild er ętlaš aš draga fjöšur yfir gagnrżni į, aš žróun til mišstżringar ķ ESB sé veriš aš yfirfęra į Ķsland ķ gegnum EES-samninginn, og ķ staš žess aš ręša og takast į viš žį óheillažróun er stjórnarskrįnni kennt um aš vera fyrir EES-samningnum.

Žaš er veriš aš afvegaleiša og blekkja almenning meš slķkri umręšu og er hęttulegt sjįlfstęši landsins žegar fylgispekt rįšamanna viš ESB er oršin slķk aš gera tillögu um, aš višskiptasamningur sé felldur inn ķ stjórnarskrįna, eins og hann verši žar um ókomna framtķš."

Fįrįnleiki tillögu téšs Björns er slķkur, aš enginn viti borinn mašur er lķklegur til aš gefa henni jįkvęšan gaum, en hśn er hins vegar til žess fallin aš sżna flestum į hvaša stig undirlęgjuhįtturinn viš Evrópusambandiš er kominn.  Hér vantar ekkert annaš en aš leggjast marflatur og sleikja skósóla bśrókratanna ķ Brüssel.

Žį vķkur sögunni aš nśverandi išnašarrįšherra Ķslands.  Tómas Ingi vķkur aš henni ķ téšri grein:

"Žaš mį skilja išnašarrįšherra, Žórdķsi Kolbrśnu Gylfadóttur, į žann veg ķ Bęndablašinu 15. nóvember sķšastlišinn, aš ekki sé śtilokaš, aš grunnreglur EES-samningsins um frjįlst vöruflęši geri žaš aš verkum, "aš óheimilt sé aš leggja fortakslaust bann viš lagningu strengs (til Ķslands), žó aš eftir sem įšur yrši hann hįšur leyfum samkvęmt mįlefnalegum sjónarmišum." Įn žess aš taka afstöšu til mįlsins bętir rįšherrann viš: "Sé žaš raunin, er sś staša uppi nś žegar, hefur veriš žaš, frį žvķ aš EES-samningurinn var samžykktur fyrir um aldarfjóršungi og er meš öllu ótengt žrišja orkupakkanum.""

Išnašarrįšherrann skilur ekki, hvernig EES-samningurinn virkar.  Žótt Višauki IV ķ EES-samninginum hafi veriš fyrir hendi frį upphafi, žį var ķ Višaukanum ekkert, sem virkjaši almenn įkvęši samningsins um Innri markašinn fyrir rafmagn fyrr en Fyrsta orkumarkašslagabįlkinum var komiš žar fyrir įriš 1996.

Sjö įrum sķšar bętti Annar orkumarkašslagabįlkurinn um betur, en žar var śtfęrt nįnar, hvernig orkumarkašurinn skyldi virka į Innri markašinum meš uppboši į orku ķ okkrum orkukauphöllum innan ESB (EES), žar sem einnig fęru fram afleišuvišskipti meš orku ķ anda haršsvķrašrar spįkaupmennsku.  Viš rķkjandi ašstęšur innan ESB įtti žetta fyrirkomulag aš tryggja kaupendum lęgsta veršiš, en žar sem žessar ašstęšur eru ekki fyrir hendi į Ķslandi, tryggja žęr seljendum hér hęsta veršiš.

Žaš er hins vegar ekki fyrr en meš Žrišja orkumarkašslagabįlkinum frį 2009, sem almenn įkvęši EES-samningsins um Innri markašinn, t.d. bann viš inn- og śtflutningstakmörkunum, virkjast fyrir millirķkjavišskipti meš orku.  Žaš er kominn tķmi til, aš rįšherrann įtti sig į žessu og hętti aš tuša um, aš Orkupakki #3 breyti sįralitlu fyrir Ķslendinga, en miklu fyrir Noršmenn, og žess vegna eigum viš einfaldlega aš halda lengra śt į žį braut, sem er žegar mörkuš.  Žetta er algerlega óyfirveguš naušhyggja, sem er ósęmileg rįšherra og varaformanni  Sjįlfstęšisflokksins.  

Tómas Ingi Olrich greiddi atkvęši meš EES-samninginum į Alžingi, og sagšist ķ téšri grein ekki hafa haft hugmynd um, aš meš žvķ vęri hann aš afsala okkur valdi yfir ķslenzkum orkumįlum.  Eins og rakiš er hér aš ofan, er žaš kolrangt hjį Žórdķsi Kolbrśnu, aš Tómas Ingi og allir hinir hafi meš samžykkt EES-samningsins gerzt sekir um slķkt į Alžingi ķ janśar 1993. Sį, sem gerzt ętti um žetta aš vita, gušfašir samningsins aš Ķslendinga hįlfu, Jón Baldvin Hannibalsson, žįverandi utanrķkisrįšherra, telur žaš frįleitt, aš slķkt afsal hafi fariš fram į žeim tķma.

Ķ lokakafla greinar sinnar, "ESB og örlagahyggja", hittir Tómas Ingi heldur betur naglann į höfušiš.  Kaflinn hófst žannig:

"Ķ samskiptum okkar viš ESB sżnist mér, aš fleiri Ķslendingar en góšu hófu gegnir séu farnir aš ašhyllast örlagahyggju.  Viš erum aš missa tökin į žvķ aš haga seglum eftir vindum ķslenzkra hagsmuna.  Ķ žvķ mįli geng ég ekki lengra en aš segja: viš skulum anda rólega og spyrna viš fótum, žar sem žaš į viš.  Sķšan skulum viš leita leiša til aš hęgja į og stöšva ašlögun Ķslendinga aš fjölžjóšlegu tollabandalagi, sem žeir vilja ekki verša ašilar aš."

Raunafl og launafl-žżzkt

 

 

 

 

 

 


Aušvelt aš verzla viš ESB įn EES

Utanrķkisrįšuneytiš, Félag atvinnurekenda (heildsalar), sumir žingmenn o.fl., hafa lengi žann steininn klappaš, aš višskiptahagsmunum Ķslendinga muni verša hętta bśin, ef Alžingi hafni Žrišja orkumarkašslagabįlkinum.  Žetta er hrein fjarstęša og flokkast undir hręšsluįróšur ķ anda "Icesave"-tķmans, enda eiga margir hinna sömu  skśma žar hlut aš mįli. Žegar višskiptasamningur er į góšri leiš meš aš breyta žingręšinu ķ landinu ķ "póstlżšręši", žar sem drjśgur hluti lagasetningarinnar kemur meš pósti frį Brüssel, žį er vissulega eitthvaš aš og rķk įstęša til aš horfa til annars konar višskiptalķkans viš Evrópusambandiš, ESB. Aš breyttu breytanda getur žetta fyrirkomulag minnt Ķslendinga og Noršmenn į stöšu landanna, žegar žau voru hjįlendur Danakóngs.

Myndin af tollgęzlumönnum aš störfum į landamęrum, sem skoša alla farma viš landamęrin og fylla ķ hęgšum sķnum śt eyšublöšin sķn og stimpla žau aš lokum, er löngu oršin śrelt. Eftirlitiš er nś stafręnt, og farmurinn er skrįšur viš upphaf feršar.  95 % af innflutningi ESB kemur frį löndum utan EFTA-landanna  žriggja ķ EES, Ķslands, Noregs og Liechtensteins.  Ašeins u.ž.b. 1 % af innflutningi ESB-landanna er tollskošaš.

Megniš af śtflutningi Ķslands og Noregs til ESB eru hrįvörur og hįlfunnar vörur.  Žessar vörur fara inn ķ framleišsluferli ESB-landanna, og fyrirtękin žar, sem ķ hlut eiga, vilja aušvitaš helzt fį žessar vörur sem ódżrastar.  Žaš myndi skaša efnahag ESB-landanna talsvert aš śtiloka vörur frį žessum EFTA-löndum į borš viš fisk, mįlma, svo aš ekki sé nś minnzt į olķu og gas frį Noregi, eša aš hękka kostnaš viš aš kaupa žessar vörur meš žvķ aš leggja į žęr innflutningsgjöld.  

Žaš, sem Ķsland kaupir frį ESB-löndunum, eru aš mestu leyti vörur tilbśnar til notkunar, allt frį skrśfum og pizzum til bķla og vélbśnašar.  ESB-löndin hafa ķ heild aukiš markašshlutdeild sķna bęši į Ķslandi og ķ Noregi frį gildistöku EES-samningsins, og Ķsland hefur lķka aukiš śtflutning sinn til ESB-landanna sem hlutfall af heildarśtflutningi, en minna fer fyrir višskiptum viš t.d. Bandarķkin og Rśssland en fyrir 1973-langt į undan EES-samninginum. Sumpart er žetta vegna tęknilegra hindrana, sem EFTA-löndunum er gert aš innleiša til aš geta veriš į Innri markaši ESB. Sķšan er skemmst aš minnast refsiašgerša gegn Rśssum undir forystu Angelu Merkel, sem leiddi til višskiptabanns Rśssa į matvęli frį Ķslandi. Žetta olli landinu tugmilljarša ISK tjóni. Angela Merkel klęšskerasneiš žessar refsiašgeršir žannig, aš Žjóšverjar uršu fyrir sįralitlu tjóni, en Noršmenn og Ķslendingar fyrir stórtjóni, og Fęreyingar hlupu ķ skaršiš.

ESB hefur ekkert aš vinna meš žvķ aš reisa tollmśra gagnvart Ķslandi og Noregi. 

ESB bauš Bretum frķverzlunarsamning ķ upphafi BREXIT-višręšnanna, en Bretar höfnušu honum vegna Ķrlandsmįlanna.  Meš frķverzlunarsamningi ESB viš Bretland myndi Noršur-Ķrland hafa lent utan tollabandalags viš Ķrska lżšveldiš, sem Ķrar vilja alls ekki.  Engin slķk vandamįl mundu koma upp ķ samningavišręšum EFTA-landanna viš ESB um vķštękan frķverzlunarsamning. Žegar Noršmenn og Ķslendingar verša bśnir aš fį sig fullsadda af lżšręšishallanum og fullveldisframsalinu, sem ķ EES-samninginum felst, žį er einbošiš, aš žeir ķ sameiningu, eša undir merkjum EFTA, leiti eftir frķverzlunarsamningi og vķštękum samstarfssamningi viš ESB.

Žaš er lķklegt, aš samningavišręšur EFTA og ESB um frķverzlunarsamning myndu ganga greišlega, ef t.d. Ķsland og Noregur įkveša aš segja upp EES-samninginum, og mį ķ žvķ sambandi benda į frķverzlunarsamninga, sem ESB hefur į sķšustu įrum gert viš Sušur-Kóreu, Japan og Kanada.  

Hvers konar rammasamningar eru fyrir hendi fyrir višskipti utan EES ?  Frį degi 1 fyrir Ķsland utan EES myndu višskiptin lśta įkvęšum gamla  frķverzlunarsamningsins frį 1973 į milli Ķslands og ESB įsamt WTO-reglum Alžjóša višskiptastofnunarinnar.  

Frķverzlunarsamningur Ķslands og Noregs viš ESB frį 1973, sem enn er ķ gildi, kvešur į um  nśll toll į išnašarvörum, žó ekki  į tilreiddum fiski og öšrum matvörum, og samningurinn hefur veriš uppfęršur nokkrum sinnum į žessari öld.  EES-samningurinn gefur heldur ekki nśll toll į fiski og į laxi, sem er vaxandi śtflutningsvara.  Žar yrši tollurinn óbreyttur, 2 %.  

Röksemd, sem stundum heyrist fyrir EES-samninginum, er, aš hann fjarlęgi tęknilegar višskiptahindranir śr vegi inn- og śtflytjenda.  WTO-reglurnar gegn mismunun į markaši kveša į um, aš eftir aš ESB eša sérhvert WTO-land (Ķsland er ašili aš Alžjóša višskiptastofnuninni) hefur kunngert WTO-stašla sķna, žį skulu žeir undantekningarlaust gilda um alla  śtflytjendur žangaš.  Eftir 25 įra samręmingarstarf og veru į Innri markaši ESB, žį fullnęgir Ķsland öllum kröfum ESB um vörustašla.  Žaš žżšir, aš eftir śrsögn standa engar tęknilegar hindranir ķ veginum fyrir śtflutningi frį Ķslandi til ESB-landa né öfugt.  Sértękar samžykktarkröfur verša óleyfilegar.  

WTO-samningar um tęknilegar višskiptahindranir og um fyrirkomulag višskipta įsamt Kyoto-samninginum um tollafgreišslu um heiminn allan, skuldbindur ESB til eins greišrar landamęraafgreišslu og möguleg er. 

Ķslenzk yfirvöld geta sķšan vališ žann kostinn aš ašlaga sig nżjum, tęknilegum reglum vegna Innri markašar ESB, žannig aš višskiptastašlarnir verši įfram eins hér og žar.  Ef menn hérlendis vilja gera eigin kröfur til įkvešinnar vöru, žį er į vegum WTO gengiš frį žvķ meš s.k. samsvörunarmati, aš vörur, sem taldar eru gjaldgengar į Ķslandi verši žaš einnig ķ löndum, sem Ķsland flytur vörur śt til.  Sömuleišis hefur framkvęmdastjórn ESB vald til aš slį föstu, aš vörur meš uppruna utan ESB séu jafngildar samsvarandi ESB-vörum og ķ samręmi viš ESB-stašalinn.  Žar aš auki mį benda į, aš višskiptasamningar Sviss og Kanada viš ESB veita réttum yfirvöldum ķ žessum rķkjum heimild til aš samžykkja einhliša, aš vara fullnęgi ESB-stöšlum įšur en hśn er flutt śt.  Žaš er engin įstęša til aš ętla annaš en EFTA-landiš Ķsland fengi slķka heimild fśslega višurkennda af ESB.  

Vinnan viš aš semja alžjóšlega, tęknilega stašla fer fram óhįš ESB, t.d. ķ Stašlanefnd Evrópu (CEN), žar sem lönd utan EES eru lķka ašilar.

Fyrirkomulag viš landamęraeftirlit hefur ašallega veriš rętt ķ sambandi viš fiskśtflutning.  WTO er meš eigin samning um matvęli, sem veitir heimild til landamęraeftirlits til aš tryggja lįgmarksgęši innflutningsins.  Eftirlitiš veršur aš vera reist į mįlefnalegum rökum, og ašgerširnar mega ekki mismuna śtflytjendum eša innflytjendum.  Žetta tryggir öllum sams konar ašgang aš ESB-fiskmörkušum.  Hreinlętisreglur Ķslands og ESB eru samręmdar og munu verša óbreyttar viš uppsögn EES-samningsins.  Sérstakt eftirlit meš dżrasjśkdómum į landamęrum ESB stęšist ekki kröfur um mįlefnalegan rökstušning og mundi vera ķ blóra viš WTO-samninginn.  

Fiskurinn mun fljóta yfir landamęrin nęstum eins og nśna.  Benda mį į, aš flutningabķlar meš fisk frį Noregi eru tollafgreiddir nśna į landamęrunum, og tķminn, sem ķ žetta fer eftir śrsögn Noregs śr EES mun varla lengjast nokkuš. Sama mun vęntanlega gilda meš ķslenzkan fisk til meginlandsins, hvort sem hann er fluttur meš flutningavögnum frį Englandi, skipum eša flugvélum beint frį Ķslandi.  ESB-löndin flytja aš auki mikiš inn nśna af fiskmeti frį löndum utan EES, t.d. Rśsslandi, Vķetnem og Ekvador.

Ķ bókinni "Myth and Paradoxes of Single Market" frį brezku hugveitunni Civitas eru verzlunartölur frį OECD ķ 40 įr, 1973-2012, bornar saman.  Žar kemur fram, aš vöruśtflutningur til ESB frį löndum meš sérsamninga, ž.į.m. EES-löndunum Noregi og Ķslandi, hefur ekki vaxiš meir en śtflutningur frį löndum, sem verzla viš ESB į grundvelli WTO-reglna.  

Žegar um er aš ręša žjónustuvišskiptin, sżnir bókin višskiptažróun u.ž.b. 50 landa viš ESB į tķmabilinu 2004-2012.  Žar kemur fram, aš svo ólķk lönd sem Sviss, Indland, Sķle og S-Kórea (og mörg fleiri) juku žjónustuśtflutninginn til ESB meira en Noregur.  Flest löndin verzla viš ESB į grundvelli WTO-samnings um frķverzlun meš žjónustu, GATS-samningsins.

ESB hefur mikinn hag af višskiptum meš jaršefnaeldsneyti, fiskmeti og mįlma frį Noregi, og hiš sama gildir um višskiptin viš Ķsland, žótt landiš flytji ekki enn śt eldsneyti, hvaš sem veršur. Noregur flytur inn žjónustu frį ESB fyrir 50 % hęrri upphęš en andvirši žjónustunnar, sem landiš flytur śt til ESB. Višskiptajöfnušur landsins gagnvart ESB ķ aldarfjóršung er klįrlega ESB ķ hag.

Hvaš Ķsland varšar, var įriš 2017 jįkvęšur vöruskiptajöfnušur viš ESB upp į mrdISK 27,1, og žjónustujöfnušurinn var jįkvęšur upp į mrdISK 35,7, svo aš alls var vöru- og žjónustujöfnušurinn jįkvęšur um mrdISK 62,8. 

Aušvitaš viljum viš įfram eiga mikil og góš višskipti viš ESB-löndin og getum lagaš okkur aš tęknilegum kröfum Innri markašarins eftir žörfum, en žaš er oršiš allt of ķžyngjandi aš taka upp umfangsmikla löggjöf Evrópusambandsins um mįlefni, sem ekki snerta okkar višskipti viš ESB-löndin, og žurfa aš sęta įkvöršunarvaldi mismunandi stofnana ESB og śrskuršarvaldi EFTA-dómstólsins um mįlefni, sem varša landsmenn miklu. 

 

 


Orkuskipti og orkumarkašur

Forsenda žess, aš orkuskiptin į Ķslandi gangi snuršulaust, eins og žau verša aš gera, eigi markmiš rķkisstjórnarinnar um aš draga śr losun koltvķildis um 40 % įriš 2030 m.v. 1990 (aš hętti ESB), aš nįst, er, aš orkumarkašurinn verši hér ķ jafnvęgi og aš engar meiri hįttar hękkanir verši hér į raforkuverši. Žrišji og Fjórši orkupakki ESB munu ašeins torvelda Ķslendingum aš fįst viš žetta verkefni, en aušvelda meginlandinu žaš örlķtiš, eins og kerfiš (orkulöggjöf ESB) er aušvitaš hannaš til.  Hagsmunir Ķslands og ESB stangast į ķ žessu mįli, og hagsmunir ķslenzku žjóšarinnar og norsks aušvalds og forréttindastéttar (og Liechtensteins) fara ekki saman ķ orkumįlasamstarfi viš ESB. Ķslendingar eru fórnarlömb ķ EES-samstarfinu vegna ķstöšuleysis rįšamanna hér, og af žvķ aš žeir lenda alltaf ķ minnihluta ķ Sameiginlegu EES-nefndinni, žegar mikil hagsmunamįl eru žar til umfjöllunar.  Hagsmunir norsku žjóšarinnar og žeirrar ķslenzku fara hins vegar saman ķ orkupakkamįlum, eins og skošanakannanir ķ bįšum löndum bera glögglega vitni um.  Ķ Noregi hefur lengi veriš gjį į milli žings og žjóšar, sbr tvęr žjóšaratkvęšagreišslur um ašildarsamninga viš ESB.  Slķk gjį var lķka į Ķslandi į vinstri stjórnar tķmabilinu 2009-2013, eins og 2 žjóšaratkvęšagreišslur um "Icesave" sżndu.  Er hśn fyrir hendi į Alžingi žessa kjörtķmabils, žótt rķkisstjórnin spanni mestallt hiš pólitķska litróf ?

Verši Žrišji orkumarkašslagabįlkur ESB innleiddur af Alžingi ķ EES-samninginn, mun taka hér til starfa embętti Landsreglara undir beinni stjórn Evrópusambandsins, ESB, meš ESA (Eftirlitsstofnun EFTA) sem milliliš, sem gegna mun ljóritunar- og žżšingarhlutverki ķ žessu tilviki, žótt hśn sé valdamikil į öšrum svišum, enda į hśn aš endurpegla Framkvęmdastjórnina EFTA-megin. 

Verkefni Landsreglarans (National Energy Regulator) veršur m.a. aš fylgja eftir stofnun orkukauphallar og aš hafa eftirlit meš starfsemi hennar.  Žaš er lķklegt, aš slķkt fyrirkomulag orkuvišskipta ķ ķslenzku fįkeppnisumhverfi, žar sem enginn hefur žęr skyldur į heršum aš tryggja nęgt orkuframboš į hverjum tķma (frekar en nś er), muni leiša til óstöšugs orkumarkašar og hęrra mešalveršs en nś er viš lżši.  Nęgir aš lķta til Noregs ķ žvķ sambandi, žar sem öll orkuvišskipti, nema megniš af orkukaupum stórišju, fara fram į uppbošsmarkaši orkukauphallar, Nord Pool, sem var norręnn orkumarkašur og er nś hluti af Innri markaši ESB.  Žaš veršur ekki bęši sleppt og haldiš, og žess vegna gętu orkuskiptin dregizt į Ķslandi og žau oršiš dżrari en ella og naušsyn krefur. 

Meš orkuskiptunum mun myndast hér talsveršur markašur fyrir vetni, sem veršur bęši notaš beint į eldsneytisrafala ("Fuel cells") til aš knżja vinnuvélar, langferšabķla, vörubķla, skip og flugvélar įsamt fólksbķlum, og sem grunnefni viš eldsneytisframleišslu. Žaš er aušvitaš glórulaust aš flytja inn vetni, sem yfirleitt er framleitt śr jaršgasi um žessar mundir. Hęgt er aš framleiša vetni meš helmingi lęgri tilkostnaši en į meginlandi Evrópu meš rafgreiningu vatns, enda er vatniš ódżrt hér og raforkan enn žį notendum tiltölulega hagstęš.  Kostnašur viš framleišsluna nemur samkvęmt upplżsingum og śtreikningum höfundar 2,0 EUR/kg. Žótt veršiš mundi žrefaldast į leiš ķ dęlu fyrir fartękin, žį veršur orkukostnašur vetnisfartękja samt ašeins 2,0 ISK/km, sem er lęgra en fyrir rafmagnsbķl, knśinn rafhlöšum, hvaš žį jaršefnaeldsneyti. 

Ef hagstęšur raforkusamningur nęst, t.d. meš takmörkušum įlagsskeršingarrétti forgangsorku og afgangsorku (ótryggšrar orku), veršur hagkvęmt aš framleiša hérlendis allt vetni til innanlandsbrśks meš rafgreiningu. Til aš nį stęršarhagkvęmni mį hęglega hugsa sér, aš ķslenzk vetnisverksmišja flytji śt vetni, t.d. til Norš-Austur Englands, žar sem senn mun opnast nęgilega stór markašur fyrir alla vetnisframleišslu į Ķslandi umfram innanlandsnotkun.  Englendingarnir hyggjast leysa jaršgas, sem nś er į žrotum śr Noršursjónum, af hólmi meš vetni til upphitunar hśsnęšis.  Ekki er lķklegt, aš framleišslumagn vetnis į Ķslandi réttlęti gaslögn til Englands, sem kostaš gęti allt aš mrdISK 600.  Śtflutningurinn yrši meš sérśtbśnum skipum til flutninga į eldsneytisgasi.

Ķ kynningarblaši Fréttablašsins, 31. janśar 2019,

"Konur ķ atvinnulķfinu",

įtti Benedikt Bóas Hinriksson vištal viš Ingunni Agnesi Kro, framkvęmdastjóra skrifsofu- og samskiptasvišs Skeljungs, en hśn leišir vetnisvęšingu fyrirtękisins hérlendis.  Ingunn Agnes hefur margt athyglisvert fram aš fęra.

"Ef viš ętlum okkur aš nį fram orkuskiptum ķ samgöngum, žį žurfum viš aš nżta vetniš.  Žaš eru ekki einungis mķn orš, heldur hafa bęši forstjóri ON, sem leitt hefur rafbķlavęšinguna, og stjórnarformašur N1, einnig sagt opinberlega."

Žaš er trślega rétt, aš vetni er óumflżjanlegt, ef orkuskipti farartękja eiga aš fara fram hér aš mestu į nęstu tveimur įratugum.  Agnes Kro ętti aš beita sér fyrir, aš Skeljungur reisi hér vetnisverksmišju.  Bśnašur er til į markašinum fyrir hęfilega upphafsstęrš. 

Orkužéttleiki žekktra Ližķum rafgeyma er mjög lķtill eša undir 0,2 kWh/kg (vetni 47 kWh/kg og 33 kWh/kg nettó inn į rafkerfi fartękja) og dręgnin žar af leišandi ónóg į hverri hlešslu og endurhlešslutķminn auk žess of langur til aš rafgeymar henti öllum notendum og farartękjum.  Ingunn Agnes bendir t.d. į, aš dręgni nśverandi vetnisbķla į Ķslandi sé 500-700 km viš verstu ašstęšur og aš į einni klukkustund anni ein vetnisdęla 20 bķlum, en ein hrašhlešslustöš rafgeyma tveimur.  Vetniskerfin eru skilvirkari en rafgeymakerfin, žótt heildarnżtni vetnis sé ašeins um 60 % af nżtni rafgeymakerfanna.

"Ingunn segir žó jafnframt, aš hśn sé ekki aš taka slaginn um žaš, hvort viš munum ķ framtķšinni öll aka um į rafbķlum eša į vetnisbķlum.  Hśn telji, aš flotinn muni samanstanda af bįšum valkostum.  

Rafmagn sé afar ódżrt į Ķslandi.  Hafi fólk tök į žvķ aš hlaša bķlana sķna heima og žurfi ekki aš feršast į žeim lengri vegalengdir, žį geti [rafgeymaknśinn] rafmagnsbķll veriš bezti kosturinn.  Sé žaš hins vegar ekki stašan og ef bķllinn žarf aš vera ķ meiri notkun eša komast lengri vegalengdir, telur hśn vetnisbķl vera bezta kostinn.  Vetniš sé kjöriš į stęrri bifreišar, svo sem rśtur og flutningabķla.  Strętó muni verša kominn meš 5 vetnisvagna į įrinu 2020, og veriš sé aš vinna aš žvķ aš śtvega vetnisflutningabķla fyrir Ölgeršina og Eimskip.  

Ekki žurfi aš verja plįssi ķ stór og žung batterķ, heldur sé ķ vetnisbķlum lķtiš batterķ, en einnig vetnistankur, sem hęgt sé aš hafa stóran eša lķtinn eftir žörfum [rśmtakiš fer lķka eftir völdum kerfisžrżstingi-innsk. BJo].  

"Vetni er léttasta frumefniš, svo aš žaš liggur engin žyngd ķ žvķ.  Bķlarnir [langferšabķlar, vörubķlar - innsk. BJo] komast um 500 km į 5 kg.  Žaš er vissulega lķka batterķ ķ vetnisbķlum, en mun minna en ķ rafmagnsbķl", segir Ingunn." 

M.v. nśverandi stöšu į markašinum hefur vetni sem orkuberi styrkleika og veikleika ķ samkeppninni viš rafgeymana.  Af veikleikum mį nefna tiltölulega lįga heildarorkunżtni, sem žó fer batnandi meš žróun tękninnar, bęši viš rafgreininguna og ķ efnarafalanum. Orkukostnašur į hvern ekinn km viršist vera lęgri nś fyrir vetnisknśna rafbķla en rafgeymaknśna rafbķla.  Vetnisveršiš oršiš rįšandi žįttur fyrir innleišingu rafknśinna farartękja.  Žaš er órįš aš flytja vetni til landsins.  Skynsamlegast er aš reisa hér vetnisverksmišju.  Til aš hśn geti framleitt vetni į samkeppnishęfu verši fyrir innanlandsmarkaš og fyrir śtflutning, žarf hśn hagstęšan raforkusamning.

Lķkurnar į, aš slķkur samningur komist į koppinn, minnka stórlega meš tilkomu Landsreglara eftir innleišingu Orkupakka #3.  Įstęšan er sś, aš eitt hlutverka hans er aš hafa nįiš eftirlit meš orkumarkašinum hér og gęta žess, aš žróun hans verši öll ķ įtt aš fullkominni ašlögun aš innri orkumarkaši Evrópusambandsins.  Žar er ekkert rśm fyrir langtķmasamninga af žvķ tagi, sem vetnisverksmišja į Ķslandi žarf į aš halda til aš vera samkeppnishęf.  Landsreglarinn kann aš komast aš žeirri nišurstöšu, aš hagstęšari langtķmasamningur viš vetnisverksmišju hérlendis en fįanlegur er innan ESB mismuni vetnisverksmišjum į meginlandinu og feli jafnvel ķ sér opinberan stušning, ef orkubirgirinn er ķ eigu rķkis eša sveitarfélags. 

Ef Landsreglarinn vķsar slķku mįli til śrskuršar ESA og rķkisfyrirtęki, t.d. Landsvirkjun į ķ hlut, kann ESA aš śrskurša slķkan samning ķgildi rķkisstušnings viš vetnisverksmišjuna, og žar meš yrši hśn ķ algeru uppnįmi.  

Žetta er eitt dęmi af mörgum, sem hęgt vęri aš taka, til aš sżna, aš innleišing Orkupakka #3 getur sett alvarlegt strik ķ reikning orkuskiptanna hérlendis og sett fyrirtękjum hér stólinn fyrir dyrnar um öfluga žįtttöku ķ žeim, sem žó er naušsynleg, eigi markmiš stjórnvalda ķ loftslagsmįlum aš nįst.  

Žaš er óbošlegt aš hleypa Trójuhesti ESB inn ķ ķslenzka stjórnkerfiš į orkumįlasviši.  Slķkt mun draga śr svigrśmi landsmanna sjįlfra til įkvaršanatöku śt frį eigin hagsmunum, en beina įkvaršanatöku ķ farveg, sem hentar orkuhrjįšu Evrópusambandi. Slķk fullveldisskeršing er Stjórnarskrįrbrot og mun óhjįkvęmilega leiša til minni veršmętasköpunar į Ķslandi en annars.  Žetta veršur mönnum enn ljósara, žegar žeir lesa śrdrįtt Fjórša orkubįlksins, sem ESB hefur birt og fjallar um aukna mišstżringu ESB til aš aušvelda Framkvęmdastjórninni aš nį losunarmarkmišunum, sem ESB er skuldbundiš til samkvęmt Parķsarsamkomulaginu.  

Kjarnorka ķ samkeppni viš kol

 

 

 

 

 

 

 


Olķufélög auka vinnsluna

Žaš er ekki enn komiš aš toppi olķueftirspurnar ķ heiminum, heldur ekki į Ķslandi, žegar öll jaršefnaeldsneytiseftirspurn (įn kola) er meštalin.  Hér veršur vitnaš ķ Hjörleif Guttormsson, nįttśrufręšing og fyrrverandi išnašarrįšherra, en eftir hann birtist grein ķ Morgunblašinu, 18. febrśar 2019:

"Feršaišnašurinn meš ómęldri losun gróšurhśsalofts frį flugvélum og skemmtiferšum og vöruflutningum loftleišis heimshorna į milli er oft nefndur sem dęmi um sólund, sem heyra verši sem fyrst sögunni til, eins og einnig skefjalaus notkun einkabķlsins.  Hergagnaišnašur og strķšsįtök kóróna sķšan feigšarflaniš."

Ķ ljósi žess sess, sem feršamennskan skipar ķ lķfi Ķslendinga og vegna žeirrar stöšu, aš feršažjónusta er nś ašalatvinnugrein landsmanna, veitir flestum beina vinnu og er ašalgjaldeyrislindin, er žessi hugleišing Hjörleifs umhugsunarverš.  Žaš er ekki alls kostar rétt, aš eldsneytislosun žessa geira samfélagsins sé ómęld.  Įriš 2016 nam t.d. eldsneytisnotkun ķslenzkra millilandaflugvéla um 0,79 Mt (milljón tonnum), sem var 84 % meira en notkun farartękja į landi og  fiskiskipa til samans.  Gróšurhśsaįhrif frį ķslenzkum millilandaflugvélum voru įriš 2016 45 % meiri en gróšurhśsaįhrif allrar annarrar starfsemi į landinu aš millilandaskipum meštöldum, en fyrir utan landnotkun (framręslu lands).

Žannig mį halda žvķ fram, aš ašalstarfsemi landsmanna sé umhverfislega ósjįlfbęr. Flugiš heyrir undir sameiginlega kvótasetningu EES-rķkjanna, og žaš er lķklegt, aš flugfélögin muni žurfa aš kaupa sér umtalsverša koltvķildiskvóta į nęsta įratug.  Žessi kostnašur Icelandair og VOW  til samans įriš 2019 mun losa mrdISK 1,0, og žessi kostnašur fer hękkandi.  Hver rįšstafar öllu žessu fé, sem fer ķ koltvķildiskaup ? Féš ętti aš fara ķ mótvęgisašgeršir į Ķslandi, t.d. skógrękt.  Koltvķildisgjaldiš veldur hękkun farmišaveršs fyrr en sķšar, sem mun leiša til fękkunar feršamanna frį Evrópu.  ESB hefur hins vegar ekki lögsögu yfir flugfélögum meš ašsetur utan Evrópu, og koltvķildiskvóti hefur enn ekki veriš lagšur į flugfélög, sem fljśga til Ķslands frį öšrum heimsįlfum.

Žessi žróun mun żta undir nżtingu vetnis til aš knżja flugvélar, en vetniš hefur mun meiri orkužéttleika (kWh/kg) en jaršefnaeldsneyti.  Žarna veršur žį framtķšarmarkašur fyrir vetnisverksmišju į Ķslandi.  Žaš veršur engum vandkvęšum hįš aš finna markaš, innanlands og utan, fyrir allt žaš vetni, sem hęgt er aš framleiša meš raforku, sem nś er rętt um aš flytja frį Ķslandi um  sęstreng. 1200 km lögn til Bretlands gęti kostaš mrdUSD 4-5, sem varla er samkeppnishęf viš flutninga meš skipi.  

Olķufurstar reikna žó ekki meš alvarlegri samkeppni frį vetni, enda er skortur į umhverfisvęnni orku til aš framleiša žaš.  Vetni, framleitt meš rafgreiningu į Ķslandi gefur engu aš sķšur samkeppnishęfan orkukostnaš į farartęki m.v. rafmagn af rafgeymum, svo aš ekki sé nś minnzt į samanburšinn viš nśverandi verš jaršefnaeldsneytis, sem er a.m.k. 5-falt dżrara į hvern km.

Exxon Mobil hefur gert įętlun um eldsneytiseftirspurnina į nęstu įrum og fjįrfestingar til aš fullnęgja henni.  Gangi žessar įętlanir eftir, nęst toppur eldsneytisnotkunar jaršarbśa į tķmabilinu 2040-2050, sem er tveimur įratugum of seint, til aš hemja megi mešalhitastigshękkun į jöršunni innan viš 2°C, sem samkvęmt sérfręšingahópi Sameinušušu žjóšanna, IPCC, er naušsynlegt til aš hindra stjórnlausa hękkun hitastigs jaršar. 

Samkvęmt įętlun Exxon Mobil mun olķužörfin aukast um 42 % į tķmabilinu 2000-2040 og verša enn hęgt stķgandi ķ lok tķmabilsins, og gasžörfin mun aukast um 75 % og enn vera hratt stķgandi 2040.  Žetta er óbjörgulegt og sżnir, aš allt stefnir ķ óefni, žrįtt fyrir yfirlżsingar og heitstrengingar stjórnmįlamanna og embęttismanna į rįšstefnum.  Markašurinn veršur aš taka til sinna rįša, eins og hann hefur gert ķ Bandarķkjunum meš góšum įrangri.  Tilburšir stjórnmįlamanna til aš stjórna žróuninni hafa reynzt vera misheppnašir.

Exxon Mobil eykur nś vinnslu sķna meš borunum nešansjįvar. Hįžróašri tękni er beitt, t.d. śti fyrir ströndum Guyana ķ Sušur-Amerķku.  Žar borar Exxon Mobil į 2000 m dżpi frį skipi, sem haldiš er innan 3 m radķus frį lóšlķnu nišur aš borholu, žašan sem dęlt er upp olķu śr lind, sem metin er nema 5 mrd tunna. Į nęstu įrum veršur Guyana lķklega annaš mesta olķurķki Sušur-Amerķku, nęst į eftir Brasilķu, žvķ aš sameignarstefnan (kommśnisminn) hefur eyšilagt efnahag Venezśela, en žar eru grķšarlegar olķulindir.

  Exxon Mobil hyggur į vöxt, žrįtt fyrir ašvaranir vķsindamanna IPCC til heimsbyggšarinnar.  Žannig er stefnt aš 25 % meira framboši į gasi og olķu įriš 2025 en įriš 2017.  Žetta sżnir, aš róttękrar tęknibyltingar er žörf til aš vinda ofan af žvķ, hversu hįš mannkyniš er oršiš notkun jaršefnaeldsneytis.

Til žess žarf mikiš fé, og sennilega er minna fé til rįšstöfunar ķ žessa naušsynlegu tęknižróun en til fjįrfestinga ķ gas- og olķuišnašinum.  Darren Woods, sem tók viš forstjórastarfi ķ Exxon Mobil af Rex Tillerson 2017, sem um stutta hrķš var utanrķkisrįšherra hjį Donald Trump, hefur tilkynnt um fjįrfestingarįform fyrirtękisins upp į mrdUSD 200 į 7 įra tķmabili 2019-2025 (triISK 24 - tķföld ķslenzk landsframleišsla į įri).

Eftir forstjóranum Woods var haft nżlega:

"Viš metum horfur olķuišnašarins til langs tķma. Viš sinnum žörfum hagkerfanna fyrir orku mišaš viš lķfskjör fólksins."

Meš žessu į forstjórinn vęntanlega viš, aš lķfskjör fólks um langa framtķš verši hįš nęgu framboši į jaršefnaeldsneyti. Žaš kann žvert į móti aš koma senn til grķšarlegs kostnašarauka af völdum notkunar jaršefnaeldsneytis, sem žį mun rżra lķfskjör almennings, žvķ meir sem lengur dregst aš leysa žessa orkugjafa af hólmi.  Žaš er mótsögn ķ ofangreindum oršum forstjórans og žvķ, aš hann segist sammįla stefnunni, sem mörkuš var į Parķsarrįšstefnunni 2015 um aš halda hlżnun vel innan viš 2,0°C.  Til žess žarf nefnilega olķunotkun aš fara aš minnka um 2020. Žaš gerist ekki į mešan olķufyrirtękin halda frambošinu uppi.  Lausnin veršur žó aušvitaš aš koma į neytendahlišinni, svo aš eftirspurnin minnki.  Žį mun veršiš lękka og ekki mun lengur borga sig aš leita nżrra linda.

Jaršgas hefur vķša fengiš samkeppni frį vind- og sólarorkuverum, og ķ Bandarķkjunum og vķšar hefur žaš leyst kolaorkuver af hólmi og dregiš žannig śr loftmengun og losun gróšurhśsalofttegunda.  Olķan hefur įfram sterk tök ķ flutningageiranum og vinnuvélunum.  Į žessu viršist ekki munu verša mikil breyting į nęsta įratugi, žvķ aš ašeins 15 % bķla verša rafdrifnir meš rafgeymum eša vetni įriš 2030 samkvęmt spįm, sem taldar hafa veriš bjartsżnislegar um žessa rafvęšingu. 

Vörubķlar, vinnuvélar, skip og flugvélar munu vęntanlega fylgja ķ kjölfar bķlanna.  Žó er vert aš gefa gaum aš žróun rafkerfa fyrir skip, sem lofar góša um breytingar į nęsta įratugi.  Nżja ferjan į milli lands og Eyja mun verša knśin frį 3000 kWh rafgeymum, en endurhlešslutķminn veršur ašeins 0,5 klst.  Žetta er ótrślegt, en er samkvęmt upplżsingum framleišandans. Žį žarf vissulega hįspennta raflögn nišur aš endurhlešslustaš į hafnarbakka.  

Annar möguleiki og įhugaveršari fyrir flutningaskip og togaraflotann er vetnisrafali til aš knżja rafkerfi žeirra, ž.m.t. rafhreyflana, sem knżja skipin. Slķkur hefur veriš žróašur fyrir minni skip fyrir nokkrum įrum meš góšum įrangri.  Orkužéttleiki (kWh/kg) vetnis er a.m.k. žrefaldur į viš orkužéttleika flotaolķu, og meš framleišslu vetnis į Ķslandi meš rafgreiningu śr vatni veršur žaš samkeppnishęft viš rafgeyma og meš miklu lengri dręgni.  

 

  

 

 

 


Orkumįl Evrópusambandsins

Staša evrópskra orkumįla er slęm og fer versnandi.  Įstęšan er sś, aš įlfan (vestan Rśsslands) er algerlega ósjįlfbęr meš žekkta orkugjafa.  Evrópusambandslöndin stefna nś į aš afnema kolakynt orkuver fyrir 2035, og žaš mun gera rķkin enn hįšari orkuašdrįttum erlendis frį, žvķ aš eini orkugjafinn, sem leyst getur kolakyntu verin almennilega af hólmi, śranķum-kjarnorkuverin, eiga ekki upp į pallboršiš ķ Evrópusambandinu, ESB, og verša bönnuš ķ Žżzkalandi frį 2022. Ķ öšrum pistli veršur sagt frį žvķ, hvernig Žjóšverjar hyggjast bregšast viš lokun kjarnorkuvera sinna.

Žess vegna er ESB į milli steins og sleggju ķ orkumįlum, og örvęntingin vex.  Viš žęr ašstęšur er ekki rétt aš rétta "skrattanum" litla fingur.  Segja mį, aš Ķslendingar hafi gert žaš meš innleišingu Orkupakka #1 įriš 2003, og nś į aš taka alla hendina meš blöndu af hótunum og fagurgala um Orkupakka #3.

Annars vegar ber brżna naušsyn til, aš rķkin verši óhįš kolefnisorkugjöfum, og hins vegar er efnahagsleg naušsyn aš sjį ķbśunum og atvinnuvegunum fyrir nęgri raforku į višrįšanlegu verši. Forysta Evrópusambandsins telur ešlilegt višbragš viš žessu vandamįli vera aš liška eftir megni fyrir orkuflutningum innan svęšisins, einkum frį jöšrunum, žar sem vķša er umframorku aš hafa, t.d. į Noršurlöndunum, og inn aš framleišslukjarnanum ķ ESB, žar sem mest fé er bundiš ķ framleišslutękjum. Um žetta snśast orkubįlkar ESB, sérstaklega Orkupakki #3. Žar er enginn annars bróšir ķ leik ķ Evrópusambandinu.

Ķslendingar eiga einfaldlega enga samleiš meš žessari stefnumörkun, og innleišing Orkupakka #3 getur hreinlega valdiš óafturkręfu tjóni į samkeppnishęfni landsins um fólk og fyrirtęki, sem aš töluveršu leyti er reist į tiltölulega lįgu og stöšugu rafmagnsverši.

Morgunblašiš birti 31. janśar 2019 fróšlega frétt,

"Evrópurķki leggja til atlögu viš kolin".

Žar sagši m.a.:

"Fjöldi koladrifinna orkuvera er ķ Evrópu.  Ašildarrķki Evrópusambandsins og Evrópužingiš nįšu undir lok sķšasta įrs [2018] samkomulagi um umbętur į raforkumarkaši svęšisins, ž.į.m. aš afnema opinbera styrki til kolaorkuvera fyrir įriš 2025."

Į sama tķma og koltvķildisgjald leggst af žunga į rafmagnsveršiš, eru skattpeningar sömu rafmagnsnotenda notašir til aš nišurgreiša evrópskar kolanįmur ķ staš žess aš flytja inn meira af ódżrari kolum.  Žetta er gert til aš višhalda kolavinnslu ķ ESB-löndunum, sem er gömul atvinnugrein žar (nś 20“000 manns), og fresta žvķ, aš žessi lönd verši enn hįšari erlendum orkugjöfum, t.d. jaršgasafhendingu frį Rśssum.

Ķ forysturķki ESB, sem einnig ętlaši aš gegna forystuhlutverki viš orkuskiptin ķ Evrópu meš stefnunni, sem Žjóšverjar einfaldlega köllušu "die Energiewende", hefur allt dregizt į langinn ķ žessum efnum.  Nżlega rįšlagši "Kolanefnd" Žżzkalands stjórnvöldum aš loka ekki öllum žżzkum kolakyntum orkuverum fyrr en 2038, en kolakynt orkuver standa nś undir žrišjungi allrar raforkuvinnslu Žżzkalands, sem er meira en nemur allri orkuvinnslu landsins śr endurnżjanlegum lindum. Ķ Žżzkalandi fjölgar nś kolakyntum raforkuverum, en ķ Bandarķkjunum fękkar žeim mikiš fyrir tilverknaš markašarins, sem velur fremur gaskynt orkuver.

Meš žessum seinagangi verša Žjóšverjar eftirbįtar  annarra fjölmennra žjóša ķ Evrópu į žessu sviši.  Frakkar ętla aš loka sķnum kolakyntu orkuverum fyrir 2022 og Bretar og Ķtalir fyrir įriš 2025.  

Skżringin į žessu óvenjulega seinlęti Žjóšverja er sś, aš hluti af orkuskiptastefnu žeirra er aš loka öllum kjarnorkuverum sķnum fyrir įriš 2022, en hinar žjóširnar hafa ekki slķk įform uppi og byggja jafnvel kjarnorkuver nśna.  Tķmasetning lokunar kolaorkuvera Žżzkalands er greinilega snišin viš žaš aš veita vķsindamönnum landsins nęgt svigrśm til žróunar nżrra orkugjafa.  Raunverulegur višsnśningur ķ orkumįlum meginlandsins veršur ekki fyrr en nż tękni hefur veriš žróuš til orkuvinnslu.  Žangaš til mun rķkja spenna ķ orkumįlunum, orkuveršiš mun fara hękkandi ķ Evrópu, žangaš til žessi višsnśningur veršur, og žaš veršur į sama tķma grķšarleg įsókn ķ allar endurnżjanlegar orkulindir ķ įlfunni.  

Viš žessar ašstęšur vęri algert órįš af okkur Ķslendingum aš afhenda Evrópusambandinu lykilinn aš orkulindum okkar.  Žaš var įhętta į sķnum tķma aš fallast į, aš EES-samningurinn skyldi spanna orkumįlin, en gagnvart žeirri kröfu ESB og hinna EFTA-rķkjanna stóšu Ķslendingar einir į móti og töldu sig vęntanlega verša aš fallast į mįliš ķ nafni samstöšu meš hinum EFTA-rķkjunum.  Nś er hins vegar žróun žessa orkumįlasamstarfs innan ESB komin į slķkt stig, aš hagsmunum okkar stafar augljós bein hętta af aš ganga lengra en gert var meš Orkupakka #2.  

Viš veršum aš spyrna viš fótum, nś žegar komiš er aš žvķ aš gera skylt (var valfrjįlst) aš innleiša hér uppbošsmarkaš į raforku og aš innleiša Evrópurétt yfir millilandatengingum fyrir orku; allt undir umsjón Landsreglara, sem veršur óhįšur ķslenzkum stjórnvöldum, en undir stjórn ESB (gegnum ESA).  Meš žvķ aš samžykkja hér innleišingu į gjörningi, sem gerir oss aš leiksoppi ESB ķ orkumįlum, Orkubįlk #3, vęri Alžingi aš fęra orkuhungrušu Evrópusambandi erfšasilfur vort į silfurfati.  

 


Af fjölónęmum sżklum

Sérfręšingar į sviši sżkla og veira hafa varaš stjórnvöld og landsmenn alla viš ógn, sem stešjar aš heimsbyggšinni og žį ekki sķzt afskekktri eyju, sem laus hefur veriš aš mestu viš alvarlegar pestir, sem herjaš hafa į dżrastofna og mannfólk og illa ręšst viš meš nśtķma lęknisfręši. Ofnotkun lyfja kemur nś nišur į mannkyni. Ķ heilsufarslegum efnum eru engar haldbęrar skyndilausnir til.

Hér er m.a. um aš ręša sżkla, sem myndaš hafa ónęmi gegn sżklalyfjum og verša žar meš óvišrįšanlegir, ef ónęmiskerfiš er veikt fyrir.  Ótķmabęrum daušsföllum fjölgar mjög af žessum sökum, og telja sérfręšingar, aš lżšheilsunni stafi einna mest ógn af žessari vį ķ nįinni framtķš. Žaš ętti aš vekja almenning til umhugsunar um lķfshętti sķna, og hvaš mį bęta til aš styrkja ónęmiskerfiš.

Af žessum sökum žurfa yfirvöld nś žegar aš leggja sitt aš mörkum meš žvķ aš hefja sinn višbśnaš og beita beztu žekktu ašferšarfręši į žessu sviši.  Hśn er m.a. fólgin ķ auknum kröfum į hendur birgjum um upprunavottorš og gęšatryggingar varšandi matvęli, sem flutt eru til landsins, og meš mótvęgisašgeršum į sjśkrahśsum.

Yfirvöldum ber sišferšisleg skylda til aš hlusta meira į sérfręšinga į heilbrigšissviši en į heildsala og aš hlżša vandlega į ašvörunarorš og rįšleggingar manna į borš viš prófessor Karl G. Kristinsson, sżkla- og ónęmisfręšing.  Žaš veršur einfaldlega aš grķpa til žeirra ašgerša, sem duga aš mati sérfręšinga um sżkla og veirur, žótt žęr kunni aš brjóta ķ bįga viš reglur EES-samningsins um óheft višskiptafrelsi.  Žęr reglur voru ekki samdar meš sérstöšu Ķslands ķ huga. Aš samžykkja, aš erlendar reglusetningar, sem aš beztu manna yfirsżn eru ógn viš lżšheilsu og geta valdiš stórfelldu tjóni hér į bśstofnum, gildi hér framar ströngustu varśšarrįšstöfunum, hlżtur aš vera ķ blóra viš stjórnarskrį lżšveldisins, sem kvešur į um fullveldi rétt kjörinna fulltrśa žjóšarinnar til aš taka naušsynlegar įkvaršanir ķ žįgu hennar hagsmuna.

Nżja sjśkrahśsiš viš Hringbraut žarf aš verša mišstöš varna gegn žessum vįgesti.  Veršur aš vona, aš hönnušir "mešferšarkjarnans" hafi fengiš fyrirmęli um aš hanna beztu fįanlegu ašstöšu til aš einangra sjśklinga ķ sóttkvķ og aš sótthreinsa allt meš fljótlegum hętti, sem śt af slķkum sóttkvķum fer.

  Lķklegast til įrangurs er aš sękja fyrirmyndir um tęknilegar śtfęrslur og lausnir til Hollands, en Hollendingar hafa nįš nęstbeztum įrangri ķ višureigninni viš "ofursżkla" į borš viš MRSA ("methycillin-resistant staphylococcus aureus") og CRE ("carbapenem-resistant Enterobacteriaceae") og eiga sérhannaša ašstöšu į sjśkrahśsum sķnum fyrir žessar varnir.

Įriš 2015 var fjöldi daušsfalla į 100“000 ķbśa ķ nokkrum Evrópulöndum af völdum ofusżkla eftirfarandi, og žeim fer ört fjölgandi:

  • Ķtalķa       18
  • Grikkland    15
  • Portśgal     11
  • Frakkland     8
  • Rśmenķa       7
  • Bretland      4
  • Žżzkaland     3
  • Noregur       1
  • Holland       1
  • Eistland      1

 

Ofursżklar žessir geta veriš į hśšinni, ķ nefinu eša ķ žörmunum, žar sem žeir eru žó venjulega óskašlegir.  Ef žeir hins vegar sleppa ķ sįr eša komast inn ķ blóšrįsina, verša žeir hęttulegir.  Ķ Evrópu mį rekja 73 % daušsfalla af völdum ofursżkla til sżkinga į sjśkrahśsum. Almennt hreinlęti į sjśkrahśsum er ódżr og įrangursrķk ašferš ķ žessari barįttu. 

Ķ nóvember 2018 gaf OECD śt samanburš į ašferšum til aš fįst viš ofursżkla.  Stofnunin setti bęttan handžvott į sjśkrastofnunum efst į blaš til aš fękka daušsföllum og stytta sjśkrahśssvist.  Aš framkvęma rįšleggingar OECD til fullnustu į 70 % sjśkrastofnana er įętlaš, aš kosti USD 0,9-2,5 į hvern ķbśa į įri, sem viš nśverandi ašstęšur į Ķslandi gęti kostaš um 360 kUSD/įr eša rśmlega 40 MISK/įr, sem eru smįpeningar ķ heilbrigšisgeiranum.  Ef hins vegar ekki er veriš į verši ķ žessum efnum, mun įrlegur kostnašur hlaupa į tugum milljarša ķ framtķšinni.  

 


Innvišageršin, "NorthConnect og Ice-Link"

Hvaš gerist, ef Ķsland eša Noregur hafnar umsókn um leyfi til aš leggja sęstrengingina Ice-Link og NorthConnect ?  Höfnun er ekki hęgt aš rökstyšja meš žvķ, aš Ķslendingar og/eša Noršmenn vilji koma ķ veg fyrir veršhękkun į raforku.  Slķka yfirlżsingu mun Evrópusambandiš, ESB, lķta į sem mismunun (eftir bśsetu), sem er ólögleg aš Evrópurétti.  

Ķ Noregi hefur fyrirtękiš NorthConnect sótt um leyfi fyrir sęstreng til Skotlands (Petershead).  Enn hefur engin umsókn borizt hingaš til lands um Ice-Link, svo aš vitaš sé, en fyrirhuguš lega hans er frį Sušaustur-Ķslandi til Skotlands. Ešlilega bķša fjįrfestar eftir BREXIT.  Hvort Bretar verša įfram ķ Orkusambandi ESB (ACER) veit enginn, en hitt er öruggt, aš žeir munu halda įfram miklum orkuvišskiptum gegnum aflsęstrengi til meginlandsins. 

Ķ Noregi var žaš eitt įtta skilyrša Verkamannaflokksins fyrir samžykki Žrišja orkumarkašslagabįlksins į Stóržinginu ķ marz 2018, aš ekkert skyldi verša af NorthConnect verkefninu, a.m.k. ekki fyrr en reynsla hefši fengizt af įhrifum sęstrengja til Žżzkalands og Bretlands, sem fara eiga ķ rekstur 2020-2021.  Hérlendis bošaši išnašarrįšherra haustiš 2018 framlagningu lagafrumvarps um, aš Alžingi skuli eiga sķšasta oršiš um leyfisveitingu fyrir aflsęstreng til śtlanda, en ekkert bólar į žvķ, enda mundi slķkt verša į skjön viš samžykki Orkubįlks ESB #3.  Žannig bęrust gagnstęš skilaboš frį Reykjavķk til Brüssel. Hśn viršist nś hafa haft buxur meš, aš slķk lagasetning verši śt ķ loftiš, žvķ aš hśn hefur haft į orši, aš įkvęši EES-samningsins, sem banna hömlur į inn- og śtflutningi vöru og žjónustu, ógildi slķka lagasetningu Alžingis. 

  Hins vegar eru bęši NorthConnect og Ice-Link innfęršir ķ Kerfisžróunarįętlun ESB, og bįšir eru į forgangsverkefnaskrį (PCI) um sameiginleg hagsmunaverkefni ESB.  Aš bśa ķ haginn fyrir vel virkt orkukerfi og orkumarkaš ķ ESB, meš innvišauppbyggingu, er verkefni nr 1 hjį Orkusambandi ESB og orkustofnun žess, ACER. 

Innvišageršin į aš mynda snuršulausan feril fyrir samtengiverkefnin.  

Žaš eru žó įfram orkustofnanirnar, t.d. OS og NVE, sem eiga aš afgreiša umsóknir um millilandatengingar, en Innvišagerš ESB torveldar mjög höfnun eša frestun.  Innvišageršin frį 2013 (#347/2013) er ekki hluti af Orkupakka #3, en er ein af mörgum ESB-reglugeršum į orkumįlasviši, sem hafa veriš settar ķ biš į skrifstofum EES, žar til Ķsland, Noregur og Liechtenstein ganga ķ ACER įn atkvęšisréttar. Žaš gęti stašiš ķ žeim, ef žau vęru lįtin gleypa of stóra munnbita ķ einu. Hér birtist enn hin alręmda spęgipylsuašferš ESB, einnig nefnd gśrkuašferšin, sem slęvir vitundina ķ žjóšrķkjunum gagnvart įsęlni hins fjölžjóšlega valds.  

Engum blöšum er žó um žaš aš fletta, aš verši Orkupakki #3 felldur inn į EES-samninginn, mun koma žrżstingur į žessi EFTA-lönd aš innleiša orkutengdar reglugeršir og tilskipanir, sem hafa veriš settar ķ  biš.  Orkupakki #3 kann žvķ aš lķta sakleysislegri śt ķ augum einhverra en efni standa til.  Hér eru nokkur atriši śr téšri innvišagerš:

  • Samkvęmt grein 7 ķ #347/2013 skulu PCI-verkefni njóta forgangs ķ Kerfisįętlun viškomandi lands, hér Landsnetsįętlun til skemmri og lengri tķma, og viš afgreišslu leyfisumsókna.  Žetta žżšir, aš Landsnet og Orkustofnun hafa ekki lengur (eftir innleišinguna) frjįlsar hendur um röšun verkefna og fjįrveitingar, heldur veršur aš taka flutningsmannvirki innanlands fyrir Ice-Link fram fyrir önnur verkefni ķ žeim męli, sem naušsynlegt er, til aš gęta samręmis viš tķmaįętlun ESB. Žaš vitnar um skammsżni orkumįlayfirvalda hérlendis, aš žau skyldu fallast į, įn rįšfęrslu viš Alžingi, aš aflsęstrengur til śtlanda fęri inn į verkefnaskrį ESB.  Eftir ašild aš ACER veršur žess ekki langt aš bķša, aš ACER taki sjįlfstęša įkvöršun um slķkt, jafnvel žótt viškomandi yfirvöld séu žvķ ósamžykk. Ķslendingar fį ekki atkvęšisrétt ķ ACER fyrr en viš inngöngu ķ ESB.  Vilja Ķslendingar meš žessum hętti lįta spenna sig fyrir vagn ESB, sem brįšvantar endurnżjanlega orku frį Noršurlöndunum, žar til nżjar, sjįlfbęrar orkulindir hafa veriš žróašar ķ ESB ?  Žaš er ekkert vit ķ žvķ og alger óžarfi. Žeir, sem vilja žetta, eru meš bundiš fyrir bęši augu.
  • Samkvęmt grein 10 skal ekki vera neitt sleifarlag į afgreišslu umsókna um PCI-verkefni hjį orkustofnunum, heldur skal afgreiša umsókn innan 18 mįnaša frį móttöku. Žó mį fresta afgreišslu um 9 mįnuši upp ķ 27 mįnuši aš hįmarki, en žį žarf aš rökstyšja frestunina rękilega fyrir ACER. Žannig į ACER aš fylgja forgangsverkefnum ESB fast eftir. Nś er ķ vinnslu hjį NVE umsókn frį NorthConnect.  Statnett (norska Landsnet) hefur lagzt gegn žessum sęstreng aš svo komnu mįli.  Hér veršur um prófmįl aš ręša, ef Alžingi samžykkir inngöngu Ķslands ķ ACER, žvķ aš Noregur og Liechtenstein hafa žegar samžykkt, en samžykki Ķslands žarf til stašfestingar. 
  • Grundvöllur mats į umsókn um millilandaverkefni er samfélagsleg aršsemi žess.  Samfélagiš ķ žessu sambandi er hvorki Noregur né Ķsland, heldur EES.  Samkvęmt grein 11 skal rafmagnsflutningsfélag Evrópu, ENTSO-E, žar sem Landsnet og Statnett eru ašilar, semja samręmdar matsreglur, sem bęši ACER og framkvęmdastjórn ESB verša aš stašfesta. Žessar samręmdu matsreglur munu žess vegna alveg įreišanlega žjóna hagsmunum ESB framar öšru.  Žaš veršur lķtil sem engin hagsmunagęzla fyrir Ķsland sjįanleg ķ skjali, žar sem gęta į hagsmuna 500 milljóna. Aš lįta sér detta ķ hug aš undirgangast žetta vitnar um fullkomiš dómgreindarleysi.  
  • Samkvęmt grein 6 skal śtnefna evrópska samręmingarašila fyrir verkefni, sem steyta į skeri, ž.e. męta andstöšu ķ einhverju landi. Žaš žarf ekki aš hafa mörg orš um žaš, aš lķtiš land veršur ekki tekiš neinum vettlingatökum, ef žaš veršur meš uppsteyt.  
  • Ķ viškomandi landi skal mynda faglegt yfirvald, sem ber įbyrgš į aš undirbśa og samręma rekstur PCI-verkefnis. Landsreglarinn, sem gefur skżrslur beint til ESA/ACER, en ekki til ķslenzkra yfirvalda, mun įreišanlega gegna lykilhlutverki viš žetta verkefnaeftirlit.

Hvaš gerist, ef Ķsland eša Noregur hafnar umsókn og skozki mešeigandinn kęrir höfnunina til framkvęmdastjórnar ESB og ESA ?

 

Žį kemur ACER til skjalanna. Ķ Skotlandi eiga einkafyrirtęki helmingshlut ķ aflsęstrengjum og žurfa aš fjįrmagna žį samkvęmt žvķ. Žau hafa nś žegar lagt ķ śtgjöld vegna strengjanna, sem hér eru til umręšu, a.m.k. vegna NorthConnect,  sem kominn er lengra ķ undirbśningi, og ekki er viš žvķ aš bśast, aš žau taki höfnun Noregs eša Ķslands góša og gilda.  

ACER var stofnuš til aš fjölga millilandatengingum innan ESB og til aš leysa śr deilum žeirra vegna į milli rķkja.  Ef PCI-verkefni rekst į hindranir, sem er alvarlegt, ef žęr eru af pólitķskum toga, į ACER aš gefa strax um mįliš skżrslu til framkvęmdastjórnar ESB, sem mun įreišanlega bregšast skjótt viš til aš kveša andstöšu nišur, andstöšu, sem vanviršir Kerfisžróunarįętlun ESB og hundsar forgangsverkefnaskrįna, PCI.  Halda menn, aš ķslenzk stjórnvöld muni hafa bein ķ nefinu til aš standa gegn žrżstingi Framkvęmdastjórnarinnar ?  Ekki nśverandi utanrķkisrįšuneyti, sem žegar er gengiš ķ björg (ESB).

ACER į aš leita lausnar į deilunni, en um žetta hlutverk halda mešmęlendur ACER-ašildar žvķ fram, aš ACER geti ašeins śrskuršaš um tęknileg višfangsefni og deilur um skiptingu śtgjalda og tekna. Er žaš rétt ?

Austurrķki gerši įgreining viš Žżzkaland um mörk flutningsgjalds millilandatenginga.  ACER tók įkvöršun, og nś er deilumįliš hjį ESB-dómstólnum.  Žetta er alls ekki "bara tęknilegt" višfangsefni, heldur ķ hęsta mįta rekstrarlegs og višskiptalegs ešlis.  Mešmęlendum ACER-ašildar er alveg sama um hętturnar, sem hag landsins stafar af ACER-ašild.  Allt veršur undan aš lįta, žegar žjónkun viš Sameiginlegu EES-nefndina og Framkvęmdastjórnina er annars vegar.

Žann 7. febrśar 2018 samžykkti framkvęmdastjórn ESB heimild til takmarkana į orkuflutningum til 6 ESB-landa.  Žaš voru śtflutningstakmarkanir m.t.t. afhendingaröryggis orku ķ viškomandi löndum, sem mįliš snerist um.  Žżzkaland og Belgķa höfšu sitt fram, en ašeins um stundarsakir.  Hér kom ACER ekki viš sögu, žótt merkilegt megi telja, heldur śrskuršaši Framkvęmdastjórnin į grundvelli banns viš rķkisstyrkjum.  Framkvęmdastjórnin tók sem sagt įkvöršunina į žeim grundvelli, aš afskipti hins opinbera af orkuśtflutningi mętti jafna til rķkisstyrkja til atvinnurekstrar ķ viškomandi landi.  

Gagnvart Ķslandi žżšir žetta, aš hlutist ķslenzk stjórnvöld til um takmörkun į orkuśtflutningi um sęstreng til aš draga śr lķkum į orkuskorti ķ landinu og um mįliš rķs įgreiningur, sem fer fyrir dómstól, t.d. EFTA-dómstólinn, žį rķkir óvissa, eins og sakir standa, um dómsnišurstöšuna, žótt tślkun Framkvęmdastjórnarinnar į reglunum sé ljós. Hśn vegur žungt og er ķ žessu tilviki ógnvęnleg fyrir Ķslendinga.

Almennt er lķka lagt bann viš takmörkunum į millilandavišskiptum meš vöru og žjónustu ķ EES-samninginum.  Meš öflugan aflsęstreng į milli Ķslands og śtlanda, žar sem ķslenzk yfirvöld mega ekki grķpa ķ tauma rekstrarins fyrr en allt er komiš ķ óefni, setur allt žjóšlķfiš ķ uppnįm. Žetta er ašeins eitt af mörgum atrišum, sem gera lögsögu ACER/ESB yfir millilandatengingum orkurķkrar eyjar noršur ķ Atlantshafi gjörsamlega óašgengilega fyrir eyjarskeggja.

Hvernig veršur aš rökstyšja höfnun į Ice-Link eša NorthConnect ?:

Žaš er ašeins hęgt, ef kostnašar- og nytjagreining leišir til žeirrar nišurstöšu, aš verkefniš sé ekki samfélagslega aršsamt, žar sem samfélagiš er EES, og ACER višurkennir, aš nišurstašan sé rétt fengin.   Samkvęmt samręmdri ašferšarfręši kostnašar- og nytjagreiningar, sem męlt er fyrir um ķ gerš #347/2013, mį ganga śt frį žvķ sem vķsu, aš öll PCI-verkefni, og ofangreind verkefni eru slķk forgangsverkefni, séu samfélagslega aršsöm.  

Höfnun er t.d. ekki unnt aš rökstyšja meš žvķ, aš yfirvöld ķ viškomandi landi vilji halda tiltölulega lįgu orkuverši til almennings.  Frį sjónarhóli ESB jafngildir slķkt rķkisstušningi og mismunun ESB-borgara og ESB-išnašar.  Ķslendingar virkjušu orkulindir og išnvęddust af takmörkušum efnum, en samt įn žess aš lįta af hendi stjórn į erfšasilfrinu.  Nś ętla stjórnvöld aš glopra žessari stjórn śr höndum sér meš endemis klaufagangi og fęra hana į silfurfati til ACER og framkvęmdastjórnar ESB. Žetta er ķ senn hneyksli og sorgarsaga.


Kśvending orkustefnu

Upp śr 1960 mótušu ķslenzk stjórnvöld landinu nżja orkustefnu.  Hverfa skyldi frį smįvirkjanastefnu, en beina kröftunum žess ķ staš aš hagkvęmustu virkjanakostum landsins, stórvirkjunum į ķslenzkan męlikvarša, og byggja upp öflugt og įreišanlegt flutningskerfi raforku til mesta žéttbżlissvęšis landsins, žar sem veriš hafši višvarandi orkuskortur. Meš žessu mundi myndast fótfesta til alhliša uppbyggingar raforkukerfisins og višeigandi išnašar um allt land.

Hugmyndin var sś aš fjįrmagna žessar framkvęmdir ķ orkukerfinu meš orkusölu til stórišju.  Žaš var žįverandi išnašarrįšherra, Bjarni Benediktsson, sem fór fyrir žessari tķmabęru stefnubreytingu.  Stór įfangasigur umbótamanna nįšist įriš 1965, žegar Alžingi samžykkti lög um Landsvirkjun, sem framfylgja skyldi žessari stefnu Višreisnarstjórnarinnar.  

Stefnan var innsigluš į Alžingi įriš 1966 meš stofnun Ķslenzka Įlfélagsins og stašfestingu Ašalsamnings viš Alusuisse til 45 įra um stofnun og starfrękslu įlvers ISAL ķ Straumsvķk og raforkusölusamnings til 45 įra (meš endurskošunarįkvęšum), eftir stórpólitķskar deilur ķ landinu į milli rķkisstjórnarflokkanna žįverandi, Sjįlfstęšisflokks og Alžżšuflokks, og stjórnarandstöšuflokkanna, Framsóknarflokks og Alžżšubandalags. Höfundi žessa pistils eru deilur žessar enn ķ minni. 

Starfsemin hófst ķ Straumsvķk ķ jśnķ 1969, žrįtt fyrir bölbęnir andstęšinganna, og fékk ISAL raforku fyrst frį einum rafala ķ Bśrfelli og einni lķnu žašan, og hefur žessi verksmišja žess vegna ķ sumar veriš starfrękt ķ hįlfa öld. Žarf ekki aš fjölyrša hér um žróun starfseminnar į žessu tķmabili, og aš afhendingaröryggi raforku, sem var mjög bįgboriš, hefur sķšan tekiš stakkaskiptum.

Meš ISAL hljóp nżr kraftur ķ išn- og tęknivęšingu landsins į heppilegum tķma ķ atvinnulegu tilliti, žvķ aš sjįvarśtvegurinn og hagkerfi landsins strķddu um žessar mundir viš hrun sķldarstofnsins, sem var um tķma ašalgjaldeyrislind žjóšarinnar.  Orkusękinn išnašur hefur sķšan alla tķš veriš sveiflujafnandi ķ ķslenzka hagkerfinu og myndar nś eina af žremur meginstošum gjaldeyrisöflunar landsmanna.  Stefnumörkun Višreisnarstjórnarinnar gekk upp, en alvarlegustu hrakspįr śrtölumanna, bęši um Bśrfellsvirkjun, ISAL og įhrif śtlendinga į ķslenzkt žjóšlķf vegna beinna fjįrfestinga žeirra, ręttust ekki. Hrakspįrnar reyndust reistar į vanžekkingu, vanmetakennd og/eša pólitķskum grillum.

Žótt umsamiš orkuverš frį Bśrfelli vęri lįgt fyrstu įrin, žį hękkaši žaš smįm saman, og nś borgar ISAL hęsta verš orkukręfra verksmišja į Ķslandi, og er žaš yfir mešalverši til įlvera ķ heiminum. Dugšu tekjur af ISAL reyndar til aš greiša upp allan kostnaš af Bśrfelli, stofnlķnum žašan og tengdum ašveitustöšvum į innan viš 30 įrum, og notaši ISAL žó aldrei alla orkuna frį Bśrfelli į žessu tķmabili. Ķ žessu, įsamt atvinnusköpun, veršmętasköpun, nżrri tęknižekkingu o.fl., fólst įvinningur stórišjustefnunnar fyrir almenning.

Sumir hagfręšingar hafa samt tališ aršsemiskröfuna til virkjanafjįrfestinga vera of lįga og telja enn.  Žar mį nefna Žorstein Siglaugsson, sem aš eigin sögn er "heimspekingur, hagfręšingur, rekstrarrįšgjafi og frjįlslyndur frjįlshyggjumašur".  Ekki lķtiš punt į nafnspjaldiš, žaš.  Gott og vel, en hefši aršsemiskrafan veriš hękkuš upp ķ žaš, sem algengt er fyrir fjįrfestingar meš tęknilegan afskriftartķma um 30 įr, žótt öruggari fjįrfestingar en ķ virkjunum meš trygga sölu orkunnar įratugum saman finnist vart, žį hefši einfaldlega ekkert oršiš af žessum framkvęmdum, og uppbygging raforkukerfisins hefši dregizt von śr viti.  Ķ žessu sambandi er haldlaust aš segja, aš fjįrfesta hefši mįtt ķ einhverju öšru. Mikil notkun endurnżjanlegra orkulinda į hvern ķbśa er öruggasta stošin undir velmegun landsmanna ķ brįš og lengd. 

 

 Hvaš gerši mögulegt aš hrinda žessari orku- og išnvęšingarstefnu Višreisnarstjórnarinnar ķ framkvęmd ?  Žaš var nęgt vinnuafl ķ landinu, geta og vilji ķ žjóšfélaginu til naušsynlegrar innvišauppbyggingar, ž.į.m. nęg verkžekking og tęknikunnįtta til aš Ķslendingar, sem aš žessu störfušu, vęru nęgilega fljótir aš tileinka sér og uppfylla kröfur, sem geršar voru til žeirra į öllum vķgstöšvum.  Žessari merku sögu hafa ekki veriš gerš skil aš fullu.  Saga ISAL hefur žó veriš rituš, en ekki gefin śt enn.

Į fjįrmįlalegu hlišinni var, eins og įšur segir, eitt grundvallar atriši, sem gerši žessa stefnu mögulega ķ raunheimum.  Žaš var lįg įvöxtunarkrafa fjįrmagns, sem lagt var ķ mannvirkin, Bśrfellsvirkjun, ašveitustöšvar og flutningslķnur Landsvirkjunar.  Žar sem fjįrmagnskostnašurinn er yfirgnęfandi žįttur heildarkostnašar slķkra framkvęmda og rekstrarkostnašur žeirra er tiltölulega lįgur, var žessi stefnumörkun forsenda žess, aš orkusamningur nįšist viš Alusuisse.  Fyrir vikiš var unnt aš selja žessu fyrirtęki, sem į sama tķma reisti sams konar verksmišju į Hśsnesi sunnan viš Björgvin ķ Noregi, orku į samkeppnishęfu verši žess tķma.  Sś tekjutrygging Landsvirkjunar, sem ķ orkusamninginum fólst, įsamt rķkisįbyrgš, sem Landsvirkjun nżtur ešlilega ekki lengur, enda komin į legg, varš jafnframt til žess, aš Landsvirkjun fékk lįn (hjį Alžjóšabankanum) į tiltölulega hagstęšum kjörum, žótt um vęri aš ręša frumraun Ķslendinga į žessu sviši išnvęšingarinnar.  Ķsinn var brotinn.

Allt leiddi žetta til lękkunar raunraforkuveršs til almennings įr eftir įr, er frį leiš, svo aš Ķsland hefur bśiš viš einna lęgst raforkuverš ķ Evrópu įsamt Noregi, įratugum saman, en Noršmenn voru meira en hįlfri öld į undan Ķslendingum aš virkja vatnsföllin til aš knżja orkukręfa išnašarframleišslu. 

Žeir leyfšu hins vegar ķ upphafi hinum erlendu išnfyrirtękjum aš virkja og aš reka virkjanirnar fyrir verksmišjur sķnar. Segja mį, aš Ķslendingar hafi hafnaš žeirri leiš um og eftir 1920, er Tķtanfélagi Einars Benediktssonar, sżslumanns og skįlds, var settur stóllinn fyrir dyrnar. Žannig skildu leišir meš fręndžjóšunum til išnvęšingar um sinn.

Noršmenn settu hins vegar į svipušum tķma fyrstu eignarnįmslögin, sem kvįšu į um, aš virkjanirnar skyldu falla skuldlausar ķ skaut hins opinbera, viškomandi sveitarfélags og/eša rķkis, aš um 80 įrum lišnum. Megniš af raforkukerfi Noregs er žess vegna nś ķ opinberri eigu og bókhaldslega afskrifaš fyrir löngu, en malar įfram gull, žar sem verksmišjurnar hafa veriš endurnżjašar og/eša raforkan seld til almenningsveitnanna.    

Žess vegna hafa Noršmenn lengi bśiš viš lęgsta raforkuverš ķ Evrópu. Nś eru žó blikur į lofti hjį žeim ķ žessum efnum, žar sem žeir flytja inn hįtt raforkuverš frį meginlandi Evrópu gegnum aflsęstrengi sķna. Flytja žeir žar meš inn afleišingarnar af misheppnašri orkustefnu į meginlandinu. Hefur hękkunarhrinan nś leitt til žess, aš į tķmabili ķ vetur var dżrara aš kaupa rafmagn į rafmagnsbķl ķ Noregi en jaršefnaeldsneyti į sparneytinn dķsilbķl fyrir sams konar akstur. Žetta hefur sett ugg aš mörgum Noršmanninum um afkomu sķna og žróun orkuskiptanna. Afkoma Ola Nordmann og Kari, sem eru Jón og Gunna Noregs, kann aš bķša hnekki af žessari žróun mįla, sem leišir til lakari samkeppnisstöšu fyrirtękjanna, sem Ola og Kari eiga afkomu sķna undir.

Įriš 2007 kvaš EFTA-dómstóllinn upp śrskurš žess efnis, aš žessi norsku eignarnįmslög strķddu gegn athafnafrelsi og fjįrfestingafrelsi EES-samningsins og Evrópuréttarins. Fjįrfestingar ašila af EES-svęšinu ķ virkjunum ķ EFTA-löndunum eftir žennan dóm eru žannig varšar gagnvart löggjöf um eignarnįm, enda hefur mįtt greina vaxandi įhuga, t.d. Žjóšverja og Frakka, į fjįrfestingum ķ norskum vatnsorku- og vindorkuverum.

Skuldir Landsvirkjunar fara nś hrašminnkandi og žess vegna vex hagnašur fyrirtękisins hrašfara meš hverju įrinu.  Žaš eru margvķslegar įstęšur fyrir žvķ, aš žjóšhagslega er hagkvęmt aš byggja atvinnulķfiš upp meš žvķ aš krefjast lįgrar įvöxtunar af fjįrfestingum ķ orkumannvirkjum og aš višhalda žannig lęgra orkuverši til atvinnulķfs og almennings, žótt minni hagnašur verši framan af endingartķma mannvirkjanna.  Ein įstęšan er einmitt langur endingartķmi orkumannvirkja, en hann er ķ sumum tilvikum meira en fjórfaldur bókhaldslegur afskriftartķmi.

Frį upphafi téšrar stefnumótunar Višreisnarstjórnarinnar, sem svo frįbęrlega reyndist landsmönnum, hafa stašiš haršar deilur um hana sem fyrr greinir. Fyrst var andstašan reist į blöndu af sósķalistķskri og žjóšernislegri andśš į beinum erlendum fjįrfestingum.  Žegar sį hręšsluįróšur missti marks, beindist įróšurinn aš žvķ aš varšveita nįttśruna įn inngripa mannsins. Ķ ljósi stöšunnar ķ umhverfismįlum jaršarinnar er įbyrgšarlaust aš reka hér öfgafulla umhverfisstefnu ķ anda slagoršsins "nįttśran veršur aš njóta vafans", enda mundi slķkt leiša til stöšnunar hagkerfisins og sķšan samdrįttar og fjöldaatvinnuleysis ķ žjóšfélagi, sem reisir afkomu sķna į nżtingu nįttśruaušlinda.  Žess mį geta, aš nįttśruvernd nżtur ekki višurkenningar sem fullgild įstęša fyrir hömlum į śtflutningi eša innflutningi į vörum og žjónustu aš Evrópurétti.

Frį upphafi hefur orkuverš til stórišjunnar einnig veriš skotspónn.  Um sérhvert žessara atriša gildir, aš hefšu žau sjónarmiš oršiš ofan į ķ opinberri stefnumörkun, žį hefši ekkert oršiš af išnvęšingunni, sem nś er ein meginundirstašanna undir śtflutningstekjum, góšum lķfskjörum, menntakerfi og velferšarkerfi landsmanna.  Žeir, sem berjast nś fyrir stašfestingu Alžingis į žeim "mistökum" Sameiginlegu EES-nefndarinnar aš fara aš kröfu ESB um innleišingu Orkupakka #3 ķ EES-samninginn og ķslenzk lög, hvort sem žeir heita Björn Bjarnason eša eitthvaš annaš, vinna um leiš aš žvķ aš hverfa frį stefnunni um lįgt raforkuverš į Ķslandi til aš knżja hér atvinnustarfsemi, sem stenzt öšrum snśning og hęgt er aš selja į samkeppnishęfu verši ķ Evrópu og annars stašar. 

Eins og įšur getur um, įtti fyrrverandi formašur Sjįlfstęšisflokksins, Bjarni Benediktsson, mestan žįtt ķ žessari gifturķku stefnumörkun fyrir land og lżš, og Sjįlfstęšisflokkurinn hefur fylgt žessari stefnu sķšan.  Nś eru hins vegar blikur į lofti.  Žrįtt fyrir eindregna įlyktun Landsfundar sjįlfstęšismanna ķ marz 2018 gegn auknum völdum erlendra stofnana yfir ķslenzkum orkumarkaši, sem engum blandašist hugur um, aš fól ķ sér yfirgnęfandi andstöšu Landsfundarfulltrśa viš innleišingu Orkupakka #3 ķ EES-samninginn og ķslenzka löggjöf, viršast 2 rįšherrar Sjįlfstęšisflokksins, sem meš mįliš fara innan rķkisstjórnarinnar, enn vera viš sama heygaršshorniš.  Verši įform žeirra aš veruleika, jafngildir žaš kśvendingu į stefnu Sjįlfstęšisflokksins ķ orkumįlum.  

Markašsvęšing raforkunnar ķ orkukauphöll aš hętti ESB, žar sem litiš er į rafmagn sem hverja ašra vöru, žar sem hęstbjóšandi fęr forgang aš henni, hlżtur aš leiša til hęrri įvöxtunarkröfu fjįrmagnsins, sem lagt er ķ virkjanirnar, og Landsreglarinn er jafnframt lķklegur til aš krefjast hęrri įvöxtunar į féš, sem lagt er ķ orkuflutnings- og dreifingarkerfiš.  Žetta žżšir aukin śtgjöld allra heimila, fyrirtękja og stofnana ķ landinu til raforkukaupa.

Ekki nóg meš žetta.  Ķ ESB er öll raforka į uppbošsmarkaši.  Į Ķslandi og ķ Noregi, hins vegar, er mikill hluti raforkuvinnslunnar bundinn ķ langtķmasamningum, sem voru undirstöšur stórvirkjana, og eru grundvöllur samkeppnishęfni orkusękinna fyrirtękja į SV-landi, Noršurlandi, Austurlandi og um dreifšar byggšir Noregs.  ESA (Eftirlitsstofnun EFTA)hefur meš semingi fallizt į žetta fyrirkomulag um sinn, en žaš er įreišanlega žyrnir ķ augum ESB, sem, eftir gildistöku Orkupakka #3, er lķklegt til aš gera athugasemd viš žetta fyrirkomulag sem dulbśinn rķkisstušning viš fyrirtęki ķ samkeppnisrekstri ķ žeim tilvikum, žar sem samningsašili er rķkisfyrirtęki, t.d. Landsvirkjun.

Hęttan į žessu stóreykst, ef Alžingi samžykkir Orkumarkašslagabįlk ESB nr 3, žvķ aš hann kvešur į um stofnun embęttis Landsreglara, sem m.a. į aš hafa nįiš eftirlit meš, aš orkumarkašurinn sé starfręktur aš hętti ESB; verši ašlagašur innri markašinum.  Žar aš auki er alžekkt, aš ESB breytir geršum og tilskipunum og bętir viš nżjum um mįlaflokkinn aš eigin gešžótta.

Ein hugsanleg breyting hjį ESA er hreinlega aš skipa svo fyrir, aš öll orka, sem losnar śr langtķmasamningum, skuli fara į uppbošsmarkaš og nżir langtķmasamningar verši óheimilir.  Hnķfurinn mun stöšugt standa į ķslenzkum stjórnvöldum, eftir aš Alžingi hefur samžykkt Orkupakka #3, žvķ aš ESB hungrar eftir endurnżjanlegri orku.  Žaš veršur ekki linnt lįtunum fyrr en ķslenzk orka hefur veriš beizluš meš beinum hętti fyrir hagkerfi ESB.  Mįlmana, sem nś eru framleiddir hér meš miklum viršisauka fyrir landiš, munu verksmišjur ESB-landanna kaupa annars stašar frį, jafnvel žótt koltvķildislosun žar sé allt aš 16 sinnum meiri į hvert framleitt tonn og flutningsvegalengdir verši margfaldar.  

Eftir sitja Ķslendingar meš rśstaš atvinnulķf og ótrygg rafmagnsvišskipti um sęstrengi, sem veršur bundinn endi į, um leiš og Evrópa hefur žróaš öfluga og sjįlfbęra orkugjafa. Til žess eru refirnir skornir meš hįu orkuverši aš mynda naušsynlega hvata til slķkrar žróunar, sem leyst geti Evrópu, vestan Rśsslands, śr žeirri hręšilegu orkuprķsund, sem hśn  nś er ķ.   

 

 

 

 


Aš falla ķ gildru

Žingmenn eru greinilega hugsi, margir hverjir, yfir Žrišja orkupakkanum, enda kemur fyrr eša sķšar til žeirra kasta aš afgreiša hann. Sumir hafa žegar tekiš afstöšu, żmist meš eša mót, en ašrir eru ķ vafa.  Vķsa žeir gjarna til vęntanlegrar nišurstöšu einhvers konar įhęttugreiningar, sem mun vera ķ gangi į vegum rįšuneyta, enda hverju barni ljóst, aš um stórfellt hagsmunamįl ķslenzku žjóšarinnar er aš ręša aš hafna Orkubįlki ESB #3.

Žaš er helzt žrennt, sem viršist vefjast fyrir žingmönnum viš aš gera upp hug sinn:  

Ķ fyrsta lagi, hvort skuldbindingar um valdframsal į öllum žremur svišum rķkisvaldsins til yfiržjóšlegrar stofnunar, žar sem landiš į ekki ašild, samręmast Stjórnarskrį.  Ķ žessu sambandi mį taka dęmi:

Setjum svo, aš fęreysk og ķslenzk stjórnvöld geri meš sér samning um raforkuvišskipti og rķkisstjórnin feli Landsneti aš sjį um verkefniš, bjóša žaš śt og hafa eftirlit meš framkvęmd, og sķšan aš reka sęstrenginn, eins og Statnett er fališ ķ Noregi varšandi allar millilandatengingar Noregs. 

Eftir innleišingu Orkupakka #3 fer žetta verkefni vafalaust inn į borš Landsreglara, enda fjallar mįliš um śtflutning į a.m.k. 100 MW afli aš jafnaši.  Hann mun benda į, aš žessi sęstrengur sé ekki inni į Kerfisžróunarįętlun ACER/ESBFęreyjar séu ekki į innri orkumarkaši EES og orkusala žangaš dragi śr getu Ķslands til aš afhenda orku inn į žennan innri markaš, en Alžingi hafi meš innleišingu Orkupakka #3 og innleišingu geršar #347/2013 ķ kjölfariš skuldbundiš Ķsland til aš styšja viš Kerfisžróunarįętlunina ķ hvķvetna.  Viš mat į samfélagslegri aršsemi žessa sęstrengs samkvęmt gerš #347/2013 mun hann sennilega ekki nį lįgmarkseinkunn, af žvķ aš samfélagiš ķ žessum skilningi er EES, sem Fęreyjar standa utan viš.

  Žessi įgreiningur į milli ķslenzkra yfirvalda og ACER/ESB getur hęglega lent hjį ESA (Eftirlitsstofnunar EFTA), sem mun benda į žęr skuldbindingar, sem Ķsland hefur undirgengizt gagnvart Innri markašinum.  Ef samkomulag nęst ekki, fer žessi įgreiningur til EFTA-dómstólsins, sem dęmir eftir Evrópurétti, žvķ aš millilandaorkutengingar heyra undir hann eftir innleišingu Orkupakka #3.  

Fari žetta svona, óhįš śrskurši, dylst engum, aš Ķsland hefur glataš fullveldi sķnu ķ hendur Evrópusambandsins. Rįšin eru tekin af rétt kjörnum stjórnvöldum, og Evrópurétturinn gengur framar ķslenzkum lögum.

Fer žetta svona ?  Žaš er skošun Peters Örebech, prófessors ķ lögum viš hįskólann ķ Tromsö og sérfręšings ķ Evrópurétti.  Žegar hann hélt  fyrirlestur ķ Hįskóla Ķslands, žann 22. október 2018, var Stefįn Mįr Stefįnsson, prófessor emerķtus ķ lögum, einn fundargesta.  Hann stóš upp eftir fyrirlesturinn, įvarpaši Peter, žakkaši honum fyrir og sagšist sammįla lögfręšilegri röksemdafęrslu hans um kaupin į eyrinni eftir téša innleišingu.  Žarf frekari vitnana viš varšandi Stjórnarskrįna ?

Žingmönnum veršur alltķšrętt um, aš žeir vilji alls ekki, aš orkulindir landsins rati ķ erlendar hendur.  Žetta er ķ raun ašeins spurning um tķma, žvķ aš eftir innleišingu Orkupakka #2 į sķnum tķma njóta öll orkufyrirtęki og fjįrfestar innan EES sama réttar og innlendir menn og fyrirtęki til aš eignast vatnsréttindi eša jaršgufuréttindi į Ķslandi, svo og til aš fį rannsóknarleyfi fyrir beizlun orkulinda og virkjunarleyfi aš uppfylltum öllum skilyršum.  

Žaš, sem breytist hins vegar meš samžykkt Žrišja orkupakkans, er markašurinn fyrir raforkuna, sem unnin er śr ķslenzkum orkulindum.  Hér veršur afdrįttarlaust (var valfrjįlst) stofnaš til frjįls markašar ķ orkukauphöll undir umsjón Landsreglara Evrópusambandsins ķ Reykjavķk.  Žetta mun gera nżjum, erlendum ašilum aušveldara um vik aš athafna sig į markašinum, og sömuleišis glęšast lķkur verulega į stękkun markašarins meš tengingu viš sameiginlegan raforkumarkaš ESB um sęstreng, en efling orkusamtenginga į milli landa, og tvöföldun slķkra orkuflutninga upp ķ 20 % įriš 2030 m.v. 2010 og upp ķ 25 % įriš 2035, eru markmiš ESB. Žessi mikla fyrirhöfn og fébinding er lišur ķ aš aušvelda orkuskipti ESB og aš gera ESB-löndin betur ķ stakk bśin aš męta vęntanlegum eldsneytishękkunum, sem ESB bżr sig nś undir, af völdum minnkandi, žekktra eldsneytisbirgša.  Allt mun žetta auka įhuga erlendra fjįrfesta į ķslenzkum orkulindum.

Ef einhver efast um žetta, ętti sį hinn sami aš lķta til Noregs, en žar er žessi žróun oršin įberandi.  Erlendir fjįrfestar hafa žar ķ miklum męli fjįrfest ķ vindorkuverum, norskum nįttśruunnendum til gremju, og ķ smįvirkjunum vatnsafls. Žessar virkjanir fjįrfesta af meginlandinu eru ekki aršbęrar į žvķ orkuverši, sem veriš hefur ķ Noregi undanfarin įr.  Nś gegnir öšru mįli, og žessi erlendu orkufélög geta aušvitaš selt  orkuna til śtlanda, žegar žaš er hagstęšara.  Eftir sitja Noršmenn meš lįga vatnsstöšu ķ mörgum af sķnum öflugustu mišlunarlónum og hįtt orkuverš (yfir 100 % hękkun į vinnslužęttinum ķ janśar-febrśarbyrjun 2019 m.v. sama tķma ķ fyrra).

Raušur žrįšur ķ mįlflutningi žingmanna, sem enn gera sér ekki grein fyrir hinni žjóšhagslegu og stjórnlagalegu hęttu, sem af Orkupakka #3 stafar, er, aš Ķsland sé ekki ķ beinum tengslum viš innri orkumarkaš ESB nśna, og aš ķslenzk stjórnvöld hafi žaš ķ hendi sér aš leyfa slķka tengingu.  Hér er teflt į tępasta vaš og skįkaš ķ žvķ skjólinu, aš endanleg įkvöršun um slķka tengingu (sęstreng) muni lśta ķslenzkum lögum (ekki Evrópurétti) og vilja ķslenzkra yfirvalda.  Žannig veršur žaš alls ekki eftir innleišingu Orkupakka #3, enda eru refirnir til žess skornir aš ryšja hindrunum śr vegi fyrir millilandatengingar.  Ķ žessu er fólginn hinn mikli  og hęttulegi misskilningur um, aš žessi innleišing muni hafa hér lķtil įhrif. 

Eins og prófessor Peter Örebech hefur sżnt fram į, žį vķkur Evrópurétturinn landslögum śr vegi į sviši millilandatenginga viš téša innleišingu.  Žaš felur m.a. ķ sér, aš greinar 11, 12 og 13 ķ EES-samninginum, um millilandavišskipti, virkjast fyrir rafmagnsvišskipti.  Žar eru hvers konar tįlmanir į sviši millirķkjavišskipta innan EES bannašar, nema einhvers konar neyšarįstand myndist. Hvaš er bann Alžingis viš sęstrengstengingu viš śtlönd annaš en hindrun į millilandavišskiptum meš rafmagn, sem er vara ķ skilningi ESB ?

Sömu žingmenn segja, aš žetta sé ekki nóg, žvķ aš skipulagsvaldiš sé ķ höndum landsmanna.  Ķ žessu felst mikiš vanmat į bśrókrötunum ķ Brüssel.  Žar eru vanir menn, sem kunna til verka.  Įriš 2013 gįfu žeir śt breytingar og višbętur viš Orkupakka #3, sem žeir kalla Evrópugerš #347/2013.  Hśn fjallar um innvišauppbyggingu innan ESB og eftir atvikum EFTA.  Žar er ašildarrķkjunum gert skylt styšja viš og fullnusta eftir mętti Kerfisžróunarįętlun ESB.

  Landsreglara ķ hverju landi er fališ aš fylgja žessu eftir.  Žetta žżšir, aš Landsneti veršur gert skylt aš ašlaga Kerfisįętlun sķna aš Kerfisžróunarįętlun ESB.  Ef t.d. ESB hefur sett sęstrenginn "Icelink" ķ Kerfisžróunarįętlun sķna, sem er stašan nśna, žį veršur Landsnet aš setja naušsynlegar ašveitustöšvar og flutningslķnur frį stofnraforkukerfi landsins og nišur aš lendingarstaš "Icelink" inn į Kerfisįętlun sķna. Alla misbresti į žessu og į framfylgd įętlunarinnar tilkynnir Landsreglari umsvifalaust til ACER (gegnum millilišinn ESA).  Óešlileg tregša viš veitingu framkvęmdaleyfa veršur vęntanlega kęrš til ESA og śrskuršur kvešinn upp af EFTA-dómstólinum.

Efasemdarmenn kunna nś aš segja, aš millilandatengingar fari ekki inn į forgangsverkefnaskrį (PCI) ESB įn samžykkis yfirvalda viškomandi lands.  Žessu er óvarlegt aš treysta.  "NorthConnect"-sęstrengurinn į milli Noregs og Skotlands er į žessari skrį ķ óžökk orkuyfirvalda ķ Noregi.  Orkustofnun Noregs, NVE, leggur nś mat į umsókn um leyfi til aš leggja žennan streng.  Žetta er fyrsta millilandatengingin viš Noreg, sem norska rķkiš, um fyrirtęki sitt, Statnett, į ekki ašild aš, og fulltrśar Statnetts hafa męlt meš höfnun į žessu verkefni viš NVE ķ umsagnarferli um verkefniš, eša a.m.k. frestun, žar til ķ ljós kemur, hvernig orkukerfi Noregs bregst viš žeim tveimur stóru sęstrengjum, sem nś eru į framkvęmdastigi; annar til Žżzkalands og hinn til Englands.  Ķ ljósi sķaukinnar mišstżringar ESB į sviši orkumįla er engan veginn į vķsan aš róa ķ žessum efnum.   

Ętla žingmenn, t.d. Vilhjįlmur Įrnason ķ žingflokki sjįlfstęšismanna, aš verša valdir aš žvķ, aš landsmenn kunni aš eiga žaš undir ACER/ESB og Evrópuréttinum, hvort risamannvirki verši reist hérlendis į sviši vinnslu og flutnings raforku til aš eiga višskipti meš hana į Innri markaši ESB ?

  Skynsamlegra er aš hafa vašiš fyrir nešan sig ķ višskiptum meš orku viš ESB, žvķ aš žar į bę er staša orkumįla įlfunnar réttilega talin alvarleg ógnun viš efnahag hennar og öryggi.  Óttaslegiš (rįn)dżr sést ekki fyrir viš aš gęta hagsmuna sinna.  Žį er vissara fyrir hin smęrri dżrin aš gefa ekki į sér fangstaš, sérstaklega, ef žau hafa nóg aš bķta og brenna.  

 

 

 


Góš og ill tķšindi śr išnašarrįšuneyti

Ķ lok janśar 2019 kynnti išnašarrįšherra, Žórdķs Kolbrśn Reykfjörš Gylfadóttir, "įtak" til aš flżta žrķfösun sveitanna. Um hrķš hefur veriš viš lżši įętlun um aš ljśka henni įriš 2035.  Žetta er afspyrnu metnašarlaust markmiš, enda leišir dreifing raforku į einum fasa til orkusóunar į formi meiri orkutapa en ella, bęši hjį dreifingarfyrirtękinu og notandanum, og notandanum eru žröngar skoršur settar meš aflśttak og val į bśnaši. Hvort tveggja stendur atvinnurekstri fyrir žrifum. 

Žaš er eitthvaš bogiš viš žaš aš leggja upp meš, aš sumar sveitir sitji uppi meš einn fasa til įrsins 2035 ķ ljósi žess, aš orkusalan mun aukast viš žrķfösunina, og hagręši mun koma fram, sem vafalaust gerir žessa žrķfösun žjóšhagslega hagkvęma.  Žį mį ekki gleyma jįkvęšum umhverfisįhrifum, minni rekstrarkostnaši og auknu afhendingaröryggi raforku, sem jaršstrengjavęšing og afnįm loftlķna hefur ķ för meš sér.  Töluverš veršmęti ķ vķr falla til viš nišurrifiš.

Upphęšin, sem rįšuneytiš hyggst verja ķ žessu skyni nęstu 3 įr, 2020-2022, er žó skammarlega lįg m.v. žörf og notagildi eša ašeins MISK 240 og mun nema flżtikostnaši RARIK ķ tveimur sveitarfélögum.  Žessa upphęš žarf a.m.k. aš tķfalda og jafnframt aš heimila veitufyrirtękjunum aš taka lįn meš rķkisįbyrgš, svo aš ljśka megi žessu žarfa verkefni yfir 90 % įriš 2025.  

Nś er gert upp į milli notenda innan hvers veitusvęšis eftir bśsetu.  Žetta óréttlęti ętti aš afnema meš reglugeršarśtgįfu rįšuneytisins og/eša lagasetningu, ef žörf krefur, um, aš sama dreififyrirtęki megi ekki mismuna višskiptavinum sķnum śt frį bśsetu, heldur skuli rķkja sama gjaldskrį fyrir dreifingu ķ žéttbżli og dreifbżli.  Žetta er réttlętismįl og mun einfalda reikningshald fyrirtękjanna. 

Er žetta ekki mįlefni fyrir žingmann aš taka föstum tökum ?  Į aš trśa žvķ, aš rįšuneytiš beri fyrir sig Annan orkumarkašslagabįlk ESB, sem er jafnframt ķ lögum hér, aš hann banni slķkan jöfnuš ?  Žaš er ekki veriš aš ręša um mišstżrša gjaldskrį allra dreifingarfyrirtękjanna.  Hins vegar veršur žaš eitt hlutverka Landsreglarans, sem išnašarrįšherra vill endilega fį til starfa hér į vegum ESA/ACER/ESB, aš rżna og samžykkja (eša hafna) gjaldskrįr dreifiveitnanna.  Hvaša įhrif žaš hefur į gjaldskrįr žeirra, fer eftir aršsemiskröfunni, sem hann leggur til grundvallar fjįrfestingunum.  Žaš er engin įstęša til aš ętla, aš gjaldskrįr dreifiveitnanna muni lękka viš tilkomu embęttis Landsreglara.

Ef mišaš er viš višmišunar hśsnęši Byggšastofnunar og Orkustofnunar, 140 m2 og 350 m3, 4,5 MWh/įr ķ almenna notkun og 28,4 MWh/įr til hśshitunar, žį viršist raforkunotkun ķ dreifbżli įn hśshitunar kosta 60 kISK/įr meira en ķ žéttbżli eša 32 % m.v. sömu notkun.  Žessi munur er ķ raun mun meiri vegna žess, aš ķ dreifbżli er yfirleitt um atvinnurekstur aš ręša į sveitabżlum, og rafmagnsnotkun er žess vegna engan veginn bundin viš ķbśšarhśsiš.  Hjį hverri sveitafjölskyldu gęti rafmagnsnotkunin numiš 15 MWh/įr įn rafhitunar.  Žį nemur kostnašur ķ dreifbżli įn rafhitunar 200 kISK/įr umfram raforkukostnaš žéttbżlisfjölskyldu.  

Žį er komiš aš hśshitunarkostnašinum.  Umframkostnašur beinnar rafhitunar ofangreinds hśsnęšis m.v. sama orku-, flutnings- og dreifingarkostnaš viršist nema um 80 kISK/įr umfram hitaveitukostnaš eša 46 %.  Žaš er hęgt aš draga śr žessum mun og spara allt aš 60 % rafkyndingarkostnašar meš uppsetningu varmadęlu fyrir upphitaš hśsnęši og spara žannig 48 kISK/įr og ķ raun mun hęrri upphęš vegna stęrra hśsnęšis, sem er upphitaš ķ dreifbżli, e.t.v. 100 kISK/įr.  

Hér er um ašstöšumun fólks į "heitum" og "köldum" svęšum aš ręša, sem ešlilegt er, aš rķkissjóšur leitist viš aš jafna.  Innkaupastofnun rķkisins gęti bošiš śt varmadęlur og afhent žęr žeim endurgjaldslaust, sem gera samning um varmadęluvęšingu hśsnęšis sķns į "köldum" svęšum.  Žetta er ašeins raunhęft, žar sem dreifiveita afhendir žriggja fasa rafmagn, žvķ aš žriggja fasa bśnašur er mun ódżrari ķ stofnkostnaši og rekstri.  

Raforkuvišskiptin minnka viš žetta, en į móti koma orkuskiptin, sem munu vega žessa minnkun upp og eru illmöguleg ķ dreifbżli įn žriggja fasa rafmagns.

Nś vaknar spurningin, hvernig orkukostnašinum mun vķkja viš, ef Ķsland gengur ACER/ESB į hönd og hingaš veršur lagšur sęstrengur frį śtlöndum.  Flutningsgeta slķks sęstrengs gęti numiš 1400 MW eša yfir 50 % af uppsettu afli į Ķslandi.  Ķ Noregi er hlutfall flutningsgetu millilandatenginga um 20 %, en samt hefur oršiš žar yfir 100 % hękkun ķ vetur į verši raforku frį virkjun til almennings. 

Žar leggjast į eitt minna orkuframboš innanlands vegna žurrka ķ sumar, mikil upphitunaržörf hśsnęšis vegna kulda, vindstillur og miklar raforkuveršshękkanir ķ ESB. NVE, orkustofnun Noregs, hefur nś fundiš žaš śt, aš veršlagsįhrif utanlandstenginganna eru tvöfalt meiri ķ Noregi en stofnunin hafši įšur reiknaš meš. Žegar veršiš varš hęst nś ķ byrjun febrśar, brį rafbķlaeigendum heldur betur ķ brśn, žvķ aš orkukostnašur žeirra gat jafnast į viš orkukostnaš sparneytinna eldsneytisbifreiša, nema žeir gęttu žess aš hlaša bķla sķna utan įlagstķma.  

ACER krefst žess, aš flutningsmannvirki innanlands aš tengistaš millilandatengingar sé kostuš af raforkunotendum innanlands.  Žetta mun hękka flutningsgjald Landsnets til almennings og stórišju um tugi prósenta.  Žį er ekki ólķklegt, aš Landsreglarinn skipi svo fyrir, aš gjaldskrįr dreifiveitna verši hękkašar til aš auka aršsemi žeirra og auka hvatann til framkvęmda.  Ķ heild er varlega įętlaš, aš žessar hękkanir, sem allar mį rekja beint til innleišingar Žrišja orkupakkans, muni aš jafnaši yfir įriš hękka raforkukostnaš almennings hérlendis um 50 %-100 %.  M.v. raforkuvišskipti almennings, fjölskyldna og fyrirtękja, nęmi žessi hękkun aš lįgmarki 32 mršISK/įr eša um 360 kISK/įr į hverja fjagra manna fjölskyldu. 

Žetta er svo mikil hękkun, aš hśn mun klįrlega reynast mörgum fjölskyldum žung ķ skauti og valda stöšvun į rekstri sumra fyrirtękja.  Geta žeirra allra til launahękkana og fjįrfestinga mun minnka, žannig aš lķfskjörin ķ landinu hrķšversna.  Žau eru m.a. hįš lįgu raforkuverši.  Žess vegna er žaš almenningi ķ hag aš halda įfram aš miša viš lįga įvöxtunarkröfu orkumannvirkja.  Yfir endingartķma žeirra veršur įvöxtunin samt mjög góš, žvķ aš hann er miklu lengri en bókhaldslegur afskriftartķmi mannvirkjanna. Stjórnvöldum veršur óheimilt aš nišurgreiša orkuveršiš, žvķ aš slķk rķkisašstoš felur ķ sér óleyfilega mismunun samkvęmt EES-samninginum.  Hękkunin er gjörsamlega žarflaus, žvķ aš kostnašaraukinn er óžarfur og ekki ķ neinu samręmi viš veršhękkunina.  Hér er um svikamyllu aš ręša.   

Skjaldarmerki lżšveldisins

 


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband