Fęrsluflokkur: Bloggar

Sendiherra ręskir sig

Žaš er sjaldgęft, aš sendiherrar kvešji sér hljóšs hérlendis ķ deilum um eldfim efni.  Žó skrifaši sendiherra Noregs blašagrein ķ vor um Žrišja orkumarkašslagabįlkinn, og nś hefur sendiherra Evrópusambandsins į Ķslandi, Bretinn Michael Mann, kvatt sér hljóšs um sama mįlefni.  Höfundur žessa pistils hefur ekkert į móti slķkri tjįningu fulltrśa erlendra rķkja og rķkjasambanda um mįlefni, sem į mörgum landsmönnum brenna, enda er gagnlegt aš kynnast višhorfum śtlendinga, hvort sem um vinveittar eša andstęšar skošanir er aš ręša hverju sinni. Žaš er hins vegar mįl margra, aš ekki verši žessi blašagrein sendiherrans mįlstaš Evrópusambandsins, ESB, eša įhangendum žess hérlendis til framdrįttar.  Žess vegna viljum viš endilega sjį sendiherrann skjóta sig aftur ķ fótinn.

Sendiherra ESB var mikiš nišri fyrir ķ grein sinni, sem hann reit ķ Morgunblašiš 15. nóvember 2018 og nefndi:

"Jįkvęšari orku".

 Hann hélt žvķ fram, aš "sęstrengur yrši eingöngu lagšur samkvęmt įkvöršun Ķslendinga".  Žannig er žaš nśna samkvęmt Orkupakka #2, en norski lagaprófessorinn og Evrópuréttarfręšingurinn, Peter Örebech, hefur einmitt ķ fyrirlestri ķ Hįskóla Ķslands, 22.10.2018, og ķ umsögnum sķnum um 2 lögfręšilegar įlitsgeršir til išnašarrįšherra Ķslands, sżnt fram į meš skżrri röksemdafęrslu, aš sś veršur einmitt stóra breytingin meš Orkupakka #3, aš meš honum falla millilandavišskipti meš rafmagn (og gas) undir "fjórfrelsi" EES-samningsins.  Žegar žar viš bętist Innvišagerš ESB # 347/2013, sem vafalaust veršur innleidd hér ķ kjölfar Orkupakka #3, og sś stašreynd, aš ACER (Orkustofnun ESB) metur aflsęstreng til Ķslands vera į mešal forgangsverkefna orkumillitenginga ķ Evrópu og žar meš styrkhęft verkefni, žį er engum blöšum um žaš aš fletta, aš ķslenzk yfirvöld munu verša aš lįta ķ minni pokann gagnvart vilja sęstrengsfjįrfesta og ACER/ESB, eftir aš Alžingi hefur framselt rķkisvald ķ žessum efnum til ACER. 

Aušvitaš gęti rķkisstjórnin žverskallazt og reynt aš sprikla, en slķkt veršur einfaldlega dęmt sem brot į EES-samninginum, t.d. 12. grein hans, sem bannar śtflutningstakmarkanir į vöru.  Rķkisstjórnin veršur žį aš bķta ķ žaš sśra epli eša aš segja upp EES-samninginum. Aš hafna Orkupakka #3 er bezta varnarvišbragš fyrir EES-samninginn ķ nśverandi stöšu. Lķklegt er, aš innleišing Orkupakka #3 setji EES-samninginn ķ uppnįm.  Rįšherrarnir 2, sem ašallega hafa beitt sér ķ žessu orkupakkamįli, įsamt fylgifénaši žeirra, hafa tekiš algerlega skakkan pól ķ hęšina ķ žessu mįli. 

Nś hefur mišstjórn Framsóknarflokksins gefiš rįšherrum flokksins fyrirmęli um aš standa gegn innleišingu Orkupakka #3 ķ EES-samninginn og ber aš fagna žvķ mjög.  Leištogi vinstri gręnna ķ Skagafirši og 2 fyrrverandi rįšherrar flokksins hafa opinberlega lagzt gegn innleišingunni.  Nokkur flokksfélög sjįlfstęšismanna hafa lķka gert žaš, en fyrir dęmalaust óhönduglega mįlsmešferš rįšherra Sjįlfstęšisflokksins, sem meš žetta mįl fara, stefnir nś ķ, aš Sjįlfstęšisflokkurinn sitji uppi meš Svarta-Pétur ķ žessu mįli.  Enginn getur foršaš žvķ, nema formašur flokksins, sem veršur aš stķga fram og taka af skariš meš žetta ólįnsmįl įšur en žaš veldur flokknum meira tjóni.

Sendiherrann fer meš fleipur ķ mįlsgreininni:

"Žar sem Ķsland er ekki ašili aš ESB, mun ACER ekki hafa neitt vald hér į landi."

I EFTA-stoš EES-samstarfsins er ESA spegilmynd framkvęmdastjórnar ESB.  Žaš er enginn vettvangur innan EFTA, sem ętlašur er fyrir fundi landsreglara EFTA-landanna, enda kemur fram ķ gögnum norsku rķkisstjórnarinnar til Stóržingsins, aš ķ sambandi viš Orkupakka #3 er ESA ekki ętlaš neitt nżtt og sjįlfstętt hlutverk, heldur einvöršungu aš afrita įkvaršanir ACER og hugsanlega aš žżša žęr yfir į ķslenzku og norsku įšur en žęr verša sendar til landsreglara Ķslands, Noregs og Liechtensteins. Upplżsingagjöf frį landsreglurum landanna mun aš sama skapi fara rakleišis frį ESA til ACER įn śrvinnslu. Innskot ESA eru lélegar umbśšir įn innihalds.

  Landsreglararnir eru ķ ESB-löndunum undir beinni stjórn ACER, og žannig veršur žaš ķ raun ķ EFTA-löndunum lķka, aš kröfu ESB.  Landsreglararnir eru valdamestu embętti okugeira ESB-landanna, og žannig veršur žaš lķka ķ EFTA-löndunum utan Svisslands, sem ekki er meš ķ EES.  Sendiherra ESB er meš blekkingartilburši ķ žessu mįli gagnvart ķslenzkum almenningi.

Eftirfarandi eru lķka blekkingartilburšir aš hįlfu sendiherrans:

"žvķ [Ķslandi] er ekki skylt aš opna raforkumarkašinn sinn né aš veita žrišja ašila ašgang eša fjįrfestingartękifęri."

Žaš er alrangt, aš undanžįga hafa fengizt ķ višręšum viš ESB ķ Sameiginlegu EES-nefndinni gagnvart opnun ķslenzka raforkumarkašarins, sem fylgir Orkupakka #3.  Ķslenzki raforkumarkašurinn mun verša markašsvęddur aš hętti ESB eftir innleišingu Orkupakka #3, og fer sś markašsvęšing, ž.e. stofnun orkukauphallar, fram undir eftirliti Landsreglarans.  Višskipti meš rafmagn viš śtlönd fęrast viš innleišinguna undir įkvęši EES-samningsins um frjįlst flęši vöru og žjónustu, og žar af leišandi veršur ķslenzki orkumarkašurinn galopinn gagnvart fjįrfestum, sem hér vilja eiga višskipti meš rafmagn, leggja hingaš sęstreng og verzla meš rafmagn hér ķ orkukauphöll. 

Žaš, sem sendiherrann sennilega į viš, er, aš žaš var samiš um neyšarhemil, sem ķslenzk og norsk stjórnvöld mega grķpa til įšur en ķ löndunum skellur į beinn orkuskortur, ž.e. skömmtunarįstand.  Hękkun orkuveršs, sem óhjįkvęmilega veršur į orkumarkaši ķ ašdraganda orkuskorts, er žó ekki talin vera nęg įstęša til aš grķpa ķ taumana meš śtflutningstakmörkunum, enda vęri žį veriš aš mismuna orkukaupendum eftir žjóšernum og aš takmarka śtflutning į vöru, sem er brot į EES-samninginum, gr. #12. 

Žaš eru hins vegar engar takmarknir settar į fjįrfestingar erlendra fyrirtękja ķ ķslenzka orkugeiranum samkvęmt žeim orkupakka, sem išnašarrįšherra vill nś innleiša ķ lög į Ķslandi, enda vęri žaš saga til nęsta bęjar, ef Sameiginlega EES-nefndin hefši skert "fjórfrelsiš" svo freklega 5. maķ 2017, žegar hśn samžykkti innleišingu Orkupakka #3 ķ IV. višauka EES-samningsins. Sendiherrann er aš reyna aš fegra "pakkann" ķ augum landsmanna meš žvķ, aš giršingar hafi veriš settar upp gegn aušvaldi Evrópu aš hreppa hér eignir ķ orkugeiranum, sem kunna aš verša til sölu.  Žaš er skreytni hjį sendiherranum. 

Nęsta gullkorn sendiherrans, sem vert er aš athuga, er žetta:

"Ašalhlutverk eftirlitsašilans veršur ķ raun aš tryggja betra verš fyrir neytendur."

Landsreglarinn hefur žaš hlutverk aš sjį til žess, aš hér verši orkukauphöll komiš į laggirnar aš hętti ESB, og sķšan hefur hann eftirlit meš žessari starfsemi.  Ķ ESB-löndunum hefur slķk frjįls samkeppni gagnazt orkukaupendunum, en hérlendis eru hins vegar engar forsendur fyrir žvķ, aš slķkur markašur geti gagnazt orkukaupendum.  Hér veršur alltaf fįkeppni, hvort sem Landsvirkjun veršur klofin eša ekki.  Ef hśn veršur klofin, žį veršur engri naušsynlegri orkulindastżringu komiš viš, enda mun Landsreglarinn banna samręmda orkulindastżringu meš vķsun ķ reglur Evrópuréttar um óleyfileg markašsinngrip.  M.a. af žessum įstęšum mun raforkuverš hękka hér undir umsjón Landsreglarans.  Žaš veršur markašurinn, sem ręšur, og Landsreglarinn mun engin tök hafa į žvķ "aš tryggja betra verš fyrir neytendur", žótt hann verši allur af vilja geršur. Sendiherranum er vorkunn, žótt hann haldi žessu fram, žvķ aš hann hefur ókunnugleika sem afsökun, en rįšuneyti išnašar, sem heldur žvķ sama fram, skįkar bara ķ skjóli fįvķsi. 

Aš lokum veršur hér minnzt į Grżluna ķ mįlinu, sem er sś, aš synjun stašfestingar Orkupakka #3 į Alžingi muni hafa slęm įhrif į EES-samstarfiš.  Žaš vill svo vel til, aš sendiherrann gerir lķtiš śr Grżlu og skrifar:

"Ķ versta falli gęti žetta valdiš žvķ, aš hluti af EES-samningnum félli śr gildi, a.m.k. til brįšabirgša."

Ef sendiherrann į hér viš Višauka IV ķ EES-samninginum, sem fjallar um orkumįl, žį hefur hann rétt fyrir sér.  Lķklegast er, verši um einhverjar mótašgeršir aš ręša, aš ašeins orkumarkašslagabįlkur #2 verši felldur śr gildi.  Žaš skašar Ķsland ekki į nokkurn hįtt.  

Žegar norska Stóržingiš hafnaši póstpakka #3 frį ESB įriš 2011, komu engar gagnrįšstafanir frį ESB ķ kjölfariš.  Lķklegast veršur hiš sama uppi į tenginum, ef Alžingi hafnar Orkupakka #3 įriš 2019 eša ef Stóržingiš gerir žaš haustiš 2020 eftir sigur "Nei til EU" ķ dómsmįli gegn rķkisstjórn Noregs um žann  mįlatilbśnaš aš krefjast ekki aukins meirihluta, žegar Orkupakki #3 var lagšur fyrir Stóržingiš og atkvęši greidd um hann veturinn 2018, eins og stjórnarskrįin kvešur žó į um, žegar fullveldisframsal af žessu tagi er annars vegar.

 

    

 


Śtflutningshömlur į rafmagn yršu óheimilar

Žaš leišir af EES-samninginum, gr. 12, aš leggi ķslenzk yfirvöld stein ķ götu aflsęstrengsfjįrfesta, sem tengjast vilja ķslenzka raforkukerfinu, eftir innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlksins, og Landsreglarinn į Ķslandi er mešmęltur leyfisumsókn um slķkan streng, žį mun sį sami Landsreglari umsvifalaust tilkynna slķkan žvergiršing til yfirbošara sinna hjį ACER (gegnum ESA) og getur tilfęrt slķkt sem skżlaust brot į "fjórfrelsisreglu" nr 12  ķ EES-samninginum um bann viš hvers kyns hömlum į śtflutningi, svo aš ekki sé nś minnzt į įętlanageršir ACER um millilandatengingar, sem ętlazt er til, aš ACER-ašildarlönd styšji, žótt žau hafi žar ekki atkvęšisrétt, eins og viš mun eiga um EFTA-rķkin.  

Samkvęmt nśgildandi orkupakka 2 į Ķslandi er almennt tališ, aš ķslenzk yfirvöld og löggjafi hafa žaš ķ hendi sér, hvort gengiš veršur til samninga viš sęstrengsfjįrfesta eša ekki.  Žetta er hinn mikli munur, sem felst ķ orkupakka 2 og 3.  Segja mį, aš fjórfrelsiš hljóti nżja vķdd meš Žrišja orkupakkanum og spanni meš honum utanrķkisvišskipti meš rafmagn.

Žess vegna er alveg dęmalaust aš sjį śtlistun išnašarrįšuneytisins nr 7 į minnisblaši Ólafs Jóhannesar Einarssonar til rįšherrans ķ aprķl 2018:

"Žrišji orkupakkinn haggar žvķ ekki, aš žaš er į forręši Ķslands aš įkveša, hvaša stjórnvald myndi veita leyfi fyrir lagningu sęstrengs og eins, hvort ķslenzka rķkiš ętti aš vera eigandi aš honum."

 Žetta orkar mjög tvķmęlis, žvķ aš segja mį, aš įherzlan ķ orkupakka 3 felist ķ śtvķkkun fjórfrelsins til aš spanna utanlandsvišskipti meš raforku (og gas). Žaš žżšir, aš innlend stjórnvöld verša ekki lįtin komast upp meš aš leggja stein ķ götu utanlandsvišskipta meš orku, eftir aš Alžingi hefur afsalaš įkvöršunarvaldi um žetta til yfiržjóšlegrar stofnunar, ACER (gegnum ķ žessu tilviki ljósritarann og žżšandann, ESA).     

Landsreglarinn veršur Orkustofnun til rįšuneytis um afgreišslu leyfisumsókna frį sęstrengsfjįrfestum.  Komi upp įgreiningur į milli Landsreglara og Orkustofnunar um afgreišslu umsóknar, ber Landsreglara aš tilkynna ACER (gegnum ESA) um žann įgreining, og hlutverk ACER er aš kveša upp bindandi śrskurši ķ deilumįlum um millilandatengingar. Veršur žį aš sjįlfsögšu tekiš tillit til žess, hvort viškomandi millilandatenging er į forgangsverkefnaskrį ACER eša ekki. Um slķk verkefni gildir t.d. samkvęmt Innvišagerš #347/2013, aš Orkustofnun veršur aš afgreiša sęstrengsumsóknir į innan viš 18 mįnušum.  Meš texta rįšuneytisins er hins vegar gefiš ķ skyn, aš innlend stjórnvöld muni rįša žessu, en žaš er alls ekki svo samkvęmt orkupakka 3, žótt žaš sé rétt samkvęmt orkupakka 2. Žetta hefur prófessor Peter Örebech, sérfręšingur ķ Evrópurétti, sżnt fram į ķ rżniritgeršum sķnum um minnisblaš Ólafs Jóhannesar Einarssonar til išnašarrįšherra ķ aprķl 2018 og um greinargerš Birgis Tjörva Péturssonar til sama rįšherra ķ september 2018.

Žaš er heldur ekki rétt, aš ķslenzk stjórnvöld rįši žvķ alfariš, hvort ķslenzka rķkiš kaupi sig inn ķ félag um sęstreng.  Žaš yrši alfariš samningsatriši į milli ašila į frjįlsum markaši, og rķkisvaldinu veršur óheimilt aš troša einkafyrirtękjum um tęr.  Norski Verkamannaflokkurinn setti ķ vetur 8 skilyrši fyrir stušningi sķnum viš innleišingu Orkupakka 3, og eitt af žvķ var einmitt, aš raforkuflutningsfyrirtękiš Statnett, sem er alfariš ķ eigu norska rķkisins, yrši eigandi allra framtķšarsęstrengja frį Noregi.  Hefšu Noršmenn sett žennan fyrirvara, ef augljóst vęri viš lestur orkupakkans, aš norsk yfirvöld hefšu eignarhaldiš ķ hendi sér ?  Aušvitaš ekki.  Hér er um heimatilbśna tślkun lögmannsins og rįšuneytisins aš ręša. 

Hins vegar ber Landsneti aš standa straum af kostnaši viš tengingar frį stofnrafkerfi landsins og nišur aš sęstrengnum samkvęmt forskrift Orkupakka 3.  Sį kostnašur gęti numiš um mršISK 100 og mun hęrri upphęš, ef endabśnašur sęstrengs (spennar, afrišlar, įrišlar o.fl) veršur innifalinn.  Öllum žessum kostnaši ber Landsneti aš standa straum af meš hękkun gjaldskrįa sinna, svo aš innlendir raforkunotendur munu standa af žessu straum meš verulegri hękkun śtgjalda fyrir rafmagnsnotkun.  Žetta žżšir, aš a.m.k. tveir žęttir rafmagnsreiknings almennings munu hękka meš tilkomu sęstrengs, raforkuverš frį orkuseljanda og flutningsgjald Landsnets.  Žaš er ekki ólķklegt, aš fyrri žįtturinn tvöfaldist og seinni žįtturinn hękki um 60 %, sem mundi žżša yfir 50 % hękkun raforkureiknings, ef dreifingarkostnašur breytist ekki.

Um meint forręši Ķslands yfir žessum mįlum skrifar pófessor Peter Örebech m.a.:

"Ekki myndi ég reiša mig į žetta [ž.e. mat ÓJE-innsk. BJo].  Ķsland nżtur fullveldisréttar sķns m.t.t. įframhaldandi eignarréttar rķkisins į orkunni [žar sem hann į viš-innsk. BJo], EES#125, en stżring orkuvinnslunnar, ž.e. samžykkt, sem ekki er gerš į grundvelli eignarréttarins, heldur į grundvelli stjórnunarréttar - ž.e.a.s. stżring atvinnugreinarinnar - veršur aš vera ķ samręmi viš EES.  Einkaašilar eru ekki śtilokašir frį žvķ aš setja į laggirnar og reka  raforkusölu [og vinnslu-innsk. BJo], heldur žvert į móti. Žaš myndi žżša tvķsżna barįttu fyrir Ķsland aš veita žvķ mótspyrnu, aš E“ON, Vattenfall, Statkraft eša einkafyrirtęki - meš vķsun til įętlana samžykktra ķ ACER um streng frį Ķslandi og til Noregs tengdum mörgum strengjum viš ESB-markašinn - legši og tengdi slķkan sęstreng.  Sjį gerš nr 714/2009, Višauka I (Leišbeiningar um stjórnun og śthlutun flutningsgetu til rįšstöfunar į flutningslķnum į milli landskerfa), žar sem stendur ķ liš 1.1: "Flutningskerfisstjórar (TSO-hérlendis Landsnet) skulu leggja sig fram um aš samžykkja öll fjįrhagslega tengd višskipti, ž.m.t. žau, sem fela ķ sér višskipti į milli landa.".

Ennfremur stendur ķ liš 2.1: "Ašferširnar viš framkvęmd flutningstakmarkana skulu vera markašstengdar til aš létta undir skilvirkum višskiptum į milli landa.".

Žaš er alveg óvišunandi, aš einhverjir embęttismenn og stjórnmįlamenn hérlendir fullyrši, aš engin hętta sé į feršum, žótt sérfręšingur ķ Evrópurétti rökstyšji hiš gagnstęša meš sķnum lögfręšilegu rökum og tilvķsunum ķ Evrópugerširnar, sem um mįliš gilda, įsamt žvķ aš rekja śrskurši Evrópudómstólsins, eins og PÖ gerši ķ athugasemdum sķnum viš greinargerš Birgis Tjörva Péturssonar til išnašarrįšherra frį september 2018. Žaš er allt of mikiš ķ hśfi til aš taka žessa įhęttu.  

 

 


Peter Örebech tekur dęmi af streng į milli Ķslands og Noregs

Į grundvelli žekkingar sinnar į Evrópurétti hefur norski lagaprófessorinn Peter Örebech varaš Ķslendinga eindregiš viš afleišingum žess aš innleiša Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB ķ EES-samninginn. Hiš sama gerši hann ķ Noregi, žegar umręšan um žennan "orkupakka" stóš yfir žar ķ ašdraganda žinglegrar mešferšar mįlsins.  Žaš breytir engu um afstöšu žessa lögfróša manns til mįlsins, aš EES-samningurinn hefur spannaš orkumįl frį upphafi. Žótt Ķslendingar hafi įsamt Noršmönnum og Liechtensteinum innleitt 1. og 2. orkupakkann ķ Višauka IV EES-samningsins, žį ber Ķslendingum og hafa fulla heimild til aš taka sjįlfstęša afstöšu til Žrišja orkumarkašslagabįlksins.

Meš pakkanum er nefnilega innleidd nż vķdd ķ fjórfrelsi orkugeirans, sem er alveg nż af nįlinni hérlendis, ž.e.a.s. frjįls markašsvišskipti meš rafmagn viš śtlönd.  Žaš er meginskżringin į žvķ, aš žessi nżjasti orkupakki ESB hefur fengiš marga hérlandsmenn til aš staldra viš og spyrja, hvort e.t.v. sé nś žegar nóg komiš af svo góšu.  Hingaš og ekki lengra er nišurstaša margra, žvķ aš meš gildistöku greinar EES#12, sem bannar hömlur į vöruśtflutningi (rafmagn er vara aš Evrópurétti), mun žaš verša tališ brot į EES-samninginum aš žvęlast fyrir fjįrfestum aflsęstrengs til Ķrlands, svo aš ESB-rķki sé nefnt, eša aš takmarka slķkan śtflutning fyrr en orkuskortur er hér oršinn aš veruleika.  Mikil veršhękkun rafmagns hér er alls ekki talin nęg įstęša til aš stöšva žennan śtflutning.

Žaš, sem mįli skiptir fyrir hagsmuni Ķslands ķ žessu sambandi er, aš Žrišji orkupakkinn leysir śr lęšingi "fjórfrelsiš" ķ orkugeiranum į žeim svišum, žar sem žaš gildir ekki alfariš nś žegar.  Žaš žżšir skilyršislausa markašsvęšingu hérlendis meš orkukauphöll, sem ekki er valkvęš samkvęmt orkupakka 2, og aš samkeppnishindranir, t.d. vegna stórrar markašshlutdeildar, verša žį vart lišnar lengur. Śtflutningshindranir į raforku aš hįlfu ķslenzka löggjafans og ķslenzkra yfirvalda (framkvęmdavalds, dómsvalds) verša ólögmętar. Meš öšrum oršum mun Evrópuréttur rķkja į sviši millirķkjavišskipta meš rafmagn. Rökrétt afleišing af žvķ er, aš innlend yfirvöld hafa žį framselt įkvöršunarvald um millilandatengingar til markašarins, Landsreglarans og ACER.  ESA hefur ekkert sjįlfstętt śrskuršarvald ķ žessum efnum.  Žaš veršur hjį ACER og framkvęmdastjórn ESB.  Meš žvķ aš framselja vald til yfiržjóšlegrar stofnunar er tekin sś įhętta, aš įkvaršanir, er Ķsland varša, verši ekki ķ žįgu ķslenzkra hagsmuna.  Žess vegna bannar Stjórnarskrįin žennan gjörning.  

Į minnisblaši Ólafs Jóhannesar Einarssonar, 12. aprķl 2018, er skautaš léttilega framhjį žessum atrišum.   Žaš er slįandi aš bera saman 6. liš samantektar išnašarrįšuneytisins į téšu minnisblaši og athugasemdir prófessors Peters Örebech viš žennan liš.  Samanburšurinn kastar ljósi į žann bullandi tślkunarmun, sem einkennir umręšuna og er į milli žeirra, sem ķ raun rökręša fįtt ķ žessu sambandi, en viršast helzt halda, aš allt sé bśiš og gert, žótt žrjįr nefndir Alžingis hafi į įrunum 2014-2016 veriš upplżstar um gang mįla ķ Sameiginlegu EES-nefndinni og um višhorf nokkurra sérfręšinga, ašallega embęttismanna rįšuneyta.  Slķkt fyrirkomulag bindur į engan hįtt hendur Alžingis, žegar žaš fęr samžykkt Sameiginlegu EES-nefndarinnar til lokaafgreišslu.   

Svipaš fyrirkomulag er višhaft ķ norska Stóržinginu, og žaš hefur hafnaš Evrópugerš um póstdreifingu, og enginn efašist žar ķ landi um fulla heimild Stóržingsins til žess.  ESB tók žetta gott og gilt, hafši ekki uppi nokkrar mótašgeršir, og višskipti Noršmanna viš ESB-rķkin gengu snuršulaus.  Įkafir ašdįendur fjarstjórnar helztu žjóšmįla frį Brüssel fį hins vegar hland fyrir hjartaš, ef einhverjum dettur ķ hug aš reisa burst viš valdarįni Brüssel-bśrókratanna um hįbjartan dag:

Išnašarrįšuneytiš (6): "Heimildir ACER til aš taka bindandi įkvaršanir eru aš meginstefnu bundnar viš įkvęši, sem gilda um orkumannvirki, sem nį yfir landamęri (t.d. sęstrengi); ešli mįlsins samkvęmt eiga slķkar valdheimildir ekki viš į Ķslandi, svo lengi sem hér eru engin slķk orkumannvirki."

Žetta er rökleysa hjį rįšuneytinu, enda vęri ACER ķ sömu sporum bęši fyrir og eftir innleišingu Žrišja orkupakkans varšandi žaš aš koma hér į sęstrengstengingu viš śtlönd, ef žetta vęri rétt.

Hvaš skrifaši prófessor Peter Örebech um žessa śtlistun rįšuneytisins ?:

"Af žvķ aš mikilvęgasta réttarheimildin, oršanna hljóšan ķ sįttmįlanum, hér grein 12, er skżr og žess vegna įkvaršandi, leišir žaš, aš sś léttvęgasta, "ešli mįls", er žżšingarlaus.  EES-samningurinn, grein 12, tślkašur samkvęmt almennri mįlnotkun, er hér skżr og žess vegna įkvaršandi.  

Ef einhver ķ Noregi vill leggja rafstreng į milli Noregs og Ķslands, og Ķsland hafnar slķkum sęstreng, veršur um aš ręša "magntakmörkun į śtflutningi", sem strķšir gegn grein 12.  Įgreiningur į milli t.d. Landsreglarans (RME) ķ Noregi fyrir hönd einkafyrirtękis, t.d. Elkem, og Landsreglarans į Ķslandi um lagningu sęstrengja frį Ķslandi og til vesturstrandar Noregs (u.ž.b. 1500 km) veršur śtkljįšur hjį ACER samkvęmt gerš nr 713/2009, grein 8 (1) a." 

Žetta žżšir meš öšrum oršum, aš strax eftir innleišingu Žrišja orkupakkans veršur žaš śr höndum ķslenzkra yfirvalda og ķ höndum ACER aš įkveša, hvort fjįrfestir fęr leyfi til aš leggja aflsęstreng frį Ķslandi til śtlanda.  


Orkupakki ESB nr 3 og ESA

Ķ samantekt sinni į minnisblaši Ólafs Jóhannesar Einarssonar til išnašarrįšherra frį mišjum aprķl 2018 skrifar Išnašarrįšuneytiš svofellt ķ 5. liš samantektarinnar:

"Viš upptöku žrišja orkupakkans ķ EES-samninginn var um žaš samiš, aš valdheimildir gagnvart eftirlitsstjórnvöldum ķ EFTA-rķkjunum yršu ekki hjį ACER, heldur hjį Eftirlitsstofnun EFTA (ESA)."

Hér lętur rįšuneytiš ķ žaš skķna, aš ESA sé aš formi og innihaldi sjįlfstęšur mįlsmešferšarašili ķ orkumįlum, sem semji sjįlfstęš fyrirmęli, tilmęli og leišbeiningar til hefšbundinna ķslenzkra eftirlitsašila ķ raforkugeiranum, sem lśti innlendum stjórnvöldum.

Žetta er hrein fjarstęša, žvķ aš ekkert af žessu stenzt rżni.  ESA hefur ekkert hlutverk EFTA-megin sem Orkustofnun EFTA ķ lķkingu viš hlutverk ACER ESB-megin.  Žaš er mjög einkennileg rįšstöfun aš setja ESA sem liš į milli ACER og Landsreglarans įn eiginlegra valdheimilda į orkumįlasviši EFTA-rķkjanna.  Ef žaš var gert til aš draga dul į, aš Landsreglarinn, ęšsta valdstofnun orkumįla į Ķslandi eftir innleišingu Orkupakka 3 ķ EES-samninginn, veršur alfariš undir stjórn ACER, var žaš alveg śt ķ hött, žvķ aš svo er bśiš um hnśtana ķ gerš ESB um Landsreglarann, aš hann skuli verša algerlega óhįšur yfirvöldum hvers lands og hagsmunaašilum žar.  Hann veršur rķki ķ rķkinu undir stjórn ACER.  Aš ęšsta stofnun orkumįla į Ķslandi verši óhįš lżšręšislega kjörnum fulltrśum og yfirvöldum landsins er óhęfa og hlżtur aš verša fariš meš tiltektir Landsreglarans fyrir ķslenzka dómsstóla, ef Alžingi leišir žennan óskapnaš ķ lög hér.  

Hvaš skrifaši Peter Örebech ķ athugasemdum sķnum, sem nś eru birtar ķ ķslenzkri žżšingu sem višhengi meš pistli žessum ?:

"Jį, žaš er rétt, aš ACER į aš taka sķnar įkvaršanir og aš ESA į aš taka sams konar įkvaršanir (viš žżšingu į ACER-įkvöršun į ķslenzku, norsku o.sfrv.).  Žeim er sķšan beint aš Landsreglaranum, sem framkvęmir ACER-įkvaršanirnar į Ķslandi og ķ Noregi, en žar sem žetta eru afritašar įkvaršanir, og žar eš Ķsland eša Noregur geta ekki sagt Landsreglaranum fyrir verkum - samtķmis sem Landsreglaranum ber skylda til aš fylgja reglum EES-réttarins, sbr grein 7 ķ EES-samninginum, žį er hiš valda fyrirkomulag hrein sżndarmennska til aš komast hjį stjórnarskrįrhindrunum, sem varša breytinguna frį tveggja stoša kerfi til hins stjórnarskrįrbrotlega einnar stošar kerfis."

Į fundi ķ Hįskóla Ķslands 22. október 2018, žar sem prófessor Peter Örebech var ašalfrummęlandinn, tók prófessor emeritus og sérfręšingur ķ Evrópurétti, Stefįn Mįr Stefįnsson, til mįls og lżsti sig sammįla lögfręšilegum śtlistunum Örebechs.  Į fundi ķ Valhöll, 30. įgśst 2018, žar sem Stefįn Mįr var einn fjögurra framsögumanna, lżsti hann žvķ yfir, aš ef hlutverk ESA ķ sambandi viš Žrišja orkupakkann vęri sżndargjörningur, en ekki raunverulega sjįlfstętt hlutverk, eins og ACER hefur EFTA-megin, žį gęti ESA ekki talizt vera nęg trygging fyrir tveggja stoša kerfiš ķ žessu tilviki.  Sé nś žetta hvort tveggja lagt saman, žį kemur ķ ljós, aš framkvęmd Žrišja orkumarkašslagabįlksins mun óhjįkvęmilega leiša af sér stjórnarskrįrbrot į Ķslandi.  Žess vegna geta Alžingismenn ekki meš góšri samvizku aflétt hinum stjórnskipulega fyrirvara af žessum gerningi hinnar sameiginlegu EES-nefndar embęttismanna ķ Brüssel, heldur verša žeir aš synja honum stašfestingar.  

Geri žeir, mót vonum, hiš gagnstęša, gera žeir EES-samninginn sjįlfan aš miklu bitbeini į Ķslandi, og sś ešlilega krafa fęr lķklega byr undir bįša vęngi ķ kjölfariš, aš haldin verši žjóšaratkvęšagreišsla um ašild Ķslands aš EES.  Slķkar deilur um EES eftir innleišingu Žrišja orkupakkans meš hękkandi raforkuverši ķ landinu og sęstreng ķ sjónmįli gętu oršiš stjórnmįlaflokkum, sem ekki standa ķ ķstašinu nśna, ęši skeinuhęttar.  "Kalt mat" er, aš minni vandręši muni hljótast af höfnun Žrišja orkupakkans en af samžykki hans.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Valdheimildir ACER (Orkustofnunar ESB)

Greinarkorn Sigmundar Davķšs Gunnlaugssonar, formanns Mišflokksins, ķ Morgunblašinu 8. nóvember 2018, hefur valdiš fjašrafoki į mešal žeirra stjórnarliša, sem trśa įróšri ESB um, aš Orkupakki 3 feli ķ sér sįralitlar breytingar frį Orkupakka 2.  Geta mį sér žess til, aš įhyggjur ķ röšum stjórnarflokkanna stafi žó ekki af greinarkorninu, "Suma pakka er betra aš afžakka", heldur af hinu, aš nżlega haldinn flokksrįšsflokkur Mišflokksins gagnrżndi haršlega žaš framsal į stórfelldum hagsmunum til ESB, sem sżnt hefur veriš fram į meš lögfręšilegum rökum (Peter Örebech), aš óhjįkvęmilega mun leiša af innleišingu Orkupakka 3. Skiptir žį engu ķ žessu sambandi, žótt utanrķkismįlanefnd Alžingis hafi fyrir 3-4 įrum įlyktaš į grundvelli tiltękra upplżsinga žį aš heimila EES-nefndinni aš komast aš samkomulagi um Žrišja orkupakkann.  Rżni sżnir, aš lausnin, sem ofan į varš meš Landsreglara, ESA og ACER, er algerlega ótęk fyrir ķslenzku Stjórnarskrįna.  

Žeim lśalega andróšri gegn Sigmundi Davķš og Gunnari Braga er nś beitt af įköfustu talsmönnum orkupakkans, aš ķ rįšherratķš sinni 2013-2016 hefšu žeir įtt aš sjį ķ gegnum įróšur ESB og lįta hart męta höršu ķ Sameiginlegu EES-nefndinni, žar sem mįliš vissulega var til umręšu.  Sį er hęngurinn į, aš žį höfšu engar upplżsingar komiš fram um, hvaš žessi orkupakki ķ raun fęli ķ sér. Allar upplżsingar um žennan nś alręmda orkupakka voru matreiddar af Evrópusambandinu, ESB, og vafšar inn ķ bómull, sem enn sér staš ķ mįlflutningi utanrķkisrįšuneytisins og išnašarrįšuneytisins.

Žaš er žess vegna ósvķfni og ómįlefnalegt aš įlasa nś žessum tveimur Mišflokksmönnum fyrir aš hafa ekki veitt andspyrnu žį.  Höfušiš er žó bitiš af skömminni meš žvķ aš deila į žį fyrir aš hafa skipt um skošun, žegar žeim hafši veitzt rįšrśm til aš kynna sér mįliš betur.  Ašeins forstokkašir pólitķskir steingervingar rķghalda ķ sķna gömlu skošun, žótt nżjar upplżsingar leiši ķ ljós, aš gamla skošunin og afstašan er  žjóšhęttuleg.  Skömm slķkra  mun lengi uppi verša.

Téša grein sķna endaši Sigmundur Davķš žannig:

"Žaš aš koma ķ veg fyrir, aš erlendar stofnanir öšlist yfiržjóšlegt vald į Ķslandi, og ašrir hagsmunir samfélagsins verši veiktir, ętti ekki aš vera pólitķskt žrętuepli innanlands. Ekki frekar en önnur mįl, sem snśa aš žvķ aš verja hagsmuni landsins śt į viš eša sjįlft fullveldiš.

Žaš er grįtlegt, aš stjórnvöld telji žaš ekkert tiltökumįl aš framselja sneiš af sjįlfstęši landsins į sama tķma og haldiš er upp į, aš 100 įr séu lišin frį žvķ, aš Ķsland endurheimti fullveldi sitt.  Um leiš fara svo fram umręšur um, hvort eigi aš afnema svokallaš fullveldisįkvęši stjórnarskrįrinnar til aš aušvelda slķkt framsal ķ framtķšinni.

Ég skora į rķkisstjórnina aš fara nś žegar fram į, aš Ķsland fįi undanžįgu frį orkupakkanum og skila honum svo til sendanda.  Ķ žvķ efni getur rķkisstjórnin reitt sig į stušning Mišflokksins."

Hvaš hefur ķslenzka išnašarrįšuneytiš aš segja um žį ESB-stofnun, sem valdframsališ frį ķslenzkum stjórnvöldum um mįlefni orkuvinnslu og orkuflutninga mun fara fram til, ef Alžingi samžykkir orkupakkann ?:

"ACER hefur engar valdheimildir gagnvart einkaašilum, heldur eingöngu opinberum eftirlitsašilum."

Žessi fjórši lišur samantektar rįšuneytisins į minnisblaši Ólafs Jóhannesar Einarssonar til išnašarrįšherra er gott dęmi um žann oršhengilshįtt, sem rįšuneytiš telur sér sęma aš višhafa ķ žessu alvarlega mįli ķ staš žess aš nefna hlutina sķnum réttu nöfnum og sleppa žar meš blekkingarhjali.  

"Opinberir eftirlitsašilar", sem ACER hefur valdheimildir gagnvart, er Landsreglarinn.  Hann veršur ekki hluti af eftirlitskerfi ķslenzkra yfirvalda meš orkugeiranum, žvķ aš hann heyrir alls ekkert undir žau, heldur undir ESA (Eftirlitsstofnun EFTA) aš nafninu til, en ķ raun alfariš undir ACER.  Embętti Landsreglarans veršur žó į ķslenzku fjįrlögunum.  Hann mun létta af išnašarrįšuneytinu og Orkustofnun öllum eftirlitsskyldum žeirra meš raforkugeiranum, og Landsreglarinn veršur ķ raun valdamesta embętti ķslenzka orkugeirans, fjarstżrt frį Framkvęmdastjórninni ķ Brüssel.      

  Ķ tilraun til aš hylja stjórnarskrįrbrotiš, sem ķ žessu felst, var ESA sett upp sem millilišur Landsreglara og ACER įn nokkurs sjįlfstęšs hlutverks.  Žjónkunarlöngunin viš ESB varš stjórnarskrįrhollustunni yfirsterkari ķ vissum krešsum ķslenzka stjórnkerfisins, og er svo enn, žótt skrżtiš sé.  Skinhelgin svķfur svo yfir vötnunum, žegar sömu ašilar taka žįtt ķ hįtķšarhöldum Lżšveldisins ķ tilefni aldarafmęlis fullveldisendurheimtu.  Lįgkśran rķšur ekki viš einteyming.

Hvaš hefur Peter Örebech aš segja um žessa gagnslausu og beinlķnis villandi tślkun į valdheimildum ACER.  Eftir aš hafa rakiš ķ hvaša gögnum ESB žessum valdheimildum er lżst, bendir hann į žį stašreynd, aš žessar valdheimildir eru enn ķ mótun hjį ESB, og viš höfum aušvitaš engin įhrif į žį mótun, en yršum aš gleypa viš öllum nżjum geršum og tilskipunum um aukna mišstżringu orkumįlanna og aukin völd ACER, sem Framkvęmdastjórninni tekst aš troša ofan ķ kokiš į ašildarlöndum ESB meš spęgipylsuašferšinni.  Prófessor Örebech skrifar:

 "Völd ACER eru skrįš ķ framangreindum geršum og tilskipunum, en žessi skjöl gefa mynd af völdunum m.v. įkvešinn tķma.  ESB hefur lagasetningarvaldiš og getur fyrirvaralķtiš breytt hinum mörgu verkefnum/heimildum ACER.  ACER hefur įkvöršunarvald ķ einstökum mįlum.  Žau geta t.d. varšaš millilandastrengi, sjį gerš nr 713/2009, grein 8 (1)."

Landsreglarinn mun sjį til žess, aš reglum Evrópuréttar verši stranglega fylgt hérlendis eftir innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlksins.  Žaš felur t.d. ķ sér stofnsetningu raforkukauphallar į Ķslandi aš hętti ESB meš žeim skašlegu įhrifum į hagsmuni atvinnulķfsins og alls almennings, sem slķkt kann aš hafa ķ landi, žar sem orkukerfiš er meš allt öšrum hętti en orkukerfiš, sem markašskerfi ESB er snišiš viš.  Fyrir hagsmunagęzlu almennings, sem kerfiš į aš žjóna, getur žetta markašskerfi hęglega snśizt upp ķ andhverfu sķna viš ķslenzkar ašstęšur, sem er hagsmunagęzla fyrir raforkuseljendur.  Hér er žvķ, auk alls annars, um stórfellda ógnun viš neytendavernd aš ręša ķ landinu.  

 

 


Valdmörk ACER

Enginn veit, hver valdmörk Orkustofnunar ESB - ACER verša į nęstu įrum, en hitt er flestum ljóst, aš žau munu verša vķšari.  Žaš hefur gerzt meš margvķslegum Evrópugeršum og tilskipunum ESB, frį žvķ aš Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn sį fyrst dagsins ljós og var gefinn śt meš samžykki ESB-žingsins įriš 2009.  Hugsanlega žegar į nęsta įri mun Fjórši orkumarkašslagabįlkurinn lķta dagsins ljós, og žį veršur enn meiri mišstżring og minna vald einstakra landa yfir orkumįlum sķnum innsiglaš. Dettur einhverjum ķ hug, aš "Orkupakka 4" frį ESB verši hafnaš af Alžingi, ef "Orkupakki 3" veršur samžykktur.  Trśbošar "Orkupakka 3" halda žvķ blįkalt fram, aš svo lķtill munur sé į pökkum 2 og 3, aš įstęšulaust sé aš hafna "Orkupakka 3".  Žaš er hins vegar fjarstęša og annašhvort haldiš fram ķ fįfręši eša ķ hreinręktušu blekkingarskyni.   

ESB gerir "Orkupakka 3" ekki aš gamni sķnu, žvķ aš dżrt er umstangiš, heldur til aš bśa ķ haginn fyrir orkuskiptin ("die Energiewende") og til aš reyna aš draga śr hęttunni, sem vofir yfir Evrópu vegna orkuskorts.  Eins og fram hefur komiš hjį gušföšur inngöngu Ķslands ķ Evrópska efnahagssvęšiš - EES, Jóni Baldvin Hannibalssyni, fyrrverandi formanni Alžżšuflokksins, eiga Ķslendingar žó alls ekkert erindi ķ žetta samstarf, enda hafa žeir hingaš til ekki veriš į žessum sameiginlega orkumarkaši og geta engan hag haft af honum.  

Aš žvęla landsmönnum inn ķ ACER, žó įn atkvęšisréttar žar, getur ašeins oršiš til tjóns og meira aš segja til ófyrirsjįanlegs tjóns, žvķ aš landsmenn munu missa töggl og hagldir į orkumįlunum til hins yfiržjóšlega valds, sem bżr einhliša til allar samskiptareglurnar, t.d. ķ Žrišja orkumarkašslagabįlkinum, og hann vęri ekki pappķrsins virši, nema hann flytti völd frį ašildarlöndunum til ACER og Framkvęmdastjórnarinnar.

Ķ žrišja liš samantektar išnašarrįšuneytisins į minnisblaši Ólafs Jóhannesar Einarssonar frį aprķl 2018 kemur fram stórvarasöm glįmskyggni rįšuneytisins į ešli og valdmörk ACER hér į landi.  Veršur žį fyrst aš nefna žaš, aš valdamesta embętti hérlendis į orkumįlasviši eftir innleišingu "pakkans", veršur embętti Landsreglara, og žetta embętti veršur óhįš ķslenzkum yfirvöldum og framlengdur armur ACER į Ķslandi, sem er undir stjórn framkvęmdastjórnar ESB.

Bęši utanrķkisrįšuneytiš og išnašarrįšuneytiš hafa töluvert hamraš į žessum žrišja liš viš fjölmišla, og žess vegna rétt aš hafa hann oršrétt eftir sem vķti til varnašar og dęmi um ESB-mįlstaš ķ bómull:

"Samstarfsstofnun evrópskra orkueftirlitsašila, ACER, myndi, žrįtt fyrir ašild Ķslands aš stofnuninni, ekki hafa neitt aš segja um atriši į borš viš fyrirkomulag leyfisveitinga og stjórnsżslu hér į landi, og upptaka žrišja orkupakkans hefši ķ för meš sér óverulegar breytingar ķ žvķ sambandi."

Žessu er sérfręšingur ķ Evrópurétti, prófessor Peter Örebech, gjörsamlega ósammįla, enda lįist rįšuneytinu aš gefa gaum aš samspili orkupakkans viš nśverandi EES-samning.  Gengur sś yfirsjón eins og raušur žrįšur gegnum allan mįlflutning rįšuneytisins ķ žessu mįli, og skal ósagt lįta, hvort hśn stafar af žekkingarskorti eša einhverju žašan af verra. Prófessorinn skrifaši um žetta:

"Leyfisveitingakerfi virka hamlandi į frjįlst flęši og į ašgang til stofnunar og rekstrar fyrirtękja.  EES-grein 12 [um frjįlst flęši vöru-innsk. BJo] spannar lķka įhrif žessara stjórnvaldsašgerša. Žar aš auki gildir, aš Ķsland getur ekki skipulagt leyfisveitingakerfiš žannig, aš žaš strķši gegn grein 124 [ķ EES-samninginum-innsk.BJo]."

Sķšan vitnar prófessorinn ķ grein, sem bannar alla mismunun eftir žjóšernum.  Į grundvelli athugasemda Peters Örebech um žrišja atriši rįšuneytisins viršist fullyršing rįšuneytisins ķ žessum liš vera tilhęfulaus meš öllu.  

Fyrirkomulag leyfisveitinga į orkumįlasviši gjörbreytist viš innleišingu orkubįlks 3 og mun žašan ķ frį lśta Evrópurétti.  Viš śthlutun rannsóknarleyfa, framkvęmdaleyfa og virkjanaleyfa standa žannig Statkraft, Vattenfall, Fortun og E“ON, svo aš fįeinir evrópskir orkuveraeigendur séu nefndir, jafnfętis Landsvirkjun og ON, svo aš ašeins tvö stęrstu ķslenzku virkjanafyrirtękin séu nefnd.    

Leyfisveiting til sęstrengsfjįrfesta er sérkapķtuli, žvķ aš žar um gildir nś gerš 347/2013, Innvišageršin, og Landsreglarinn kemur žar mjög viš sögu.  Formlegt leyfisveitingavald veršur ķ höndum Orkustofnunar, en mat hennar veršur aš vera reist į téšri gerš.  Telji Landsreglari brotiš į leyfisumsękjendum, tilkynnir hann óšar um žaš til ACER, sem śrskuršar ķ slķkum deilumįlum um millilandatengingar.  

Af žessu mį rįša, aš valdi landsmanna yfir žróun orkumįlanna hérlendis yrši glopraš nišur į einu bretti  meš samžykki Alžingis į Žrišja orkumarkašslagabįlkinum. Žaš er śtilokaš, aš meirihluti Alžingismanna įtti sig ekki į afleišingunum af žessu.  Žį er bara spurningin, hvort eitthvaš annaš togar žį til aš gera annaš en hiš eina rétta ķ žessu mįli.  Žau rök, sem heyrzt hafa ķ žį veru, standa į braušfótum og jafnast engan veginn į viš hin žyngstu rök ķ žessu dęmalausa mįli.  

 

 

 

 


Peter Örebech gerir žaš ekki endasleppt

Žann 10. aprķl 2018 fór išnašarrįšherra fram į aš fį minnisblaš um nokkur įlitaefni varšandi Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB frį Ólafi Jóhannesi Einarssyni, lögmanni. Rįšherra fékk minnisblašiš tveimur dögum sķšar, og nokkrum dögum sķšar var minnisblašiš birt įsamt śtdrętti rįšuneytisins ķ 7 lišum.  Prófessor Peter Örebech, sérfręšingur ķ Evrópurétti, hefur gert alvarlegar athugasemdir viš lagatślkunina, sem fram kemur ķ samantekt rįšuneytisins ķ 7 lišum į žessu minnisblaši.  Er nś veriš aš rżna žżšingu athugasemdanna į ķslenzku, en athugasemdir lagaprófessorsins į norsku eru birtar sem višhengi meš pistli žessum, og veršur skjališ birt į ķslenzku innan tķšar.

Rįšuneytiš hefur ķ raun reist mįlarekstur sinn fyrir Žrišja orkupakkann į téšu minnisblaši lögmannsins, og hefur žessi mįlarekstur veriš į žeim lögfręšilegu nótum, sem lagt var upp meš į minnisblašinu, en engir tilburšir hafa t.d. veriš hafšir uppi  aš hįlfu rįšuneytisins til įhęttugreiningar į žróun raforkumarkašarins eftir innleišingu "pakkans", žótt grķšarlegir hagsmunir alls atvinnulķfs og heimilanna ķ landinu séu ķ hśfi.  Er undarlegt, aš hagsmunaašilar į borš viš Samtök išnašarins og Samtök atvinnulķfsins skuli ekki kvarta undan flausturslegum vinnubrögšum išnašarrįšuneytisins ķ žessu mįli.

Žessi vinnubrögš rįšuneytisins eru forkastanleg og ķ raun hreinręktaš fśsk.  Nś bętist žaš viš, aš samkvęmt gagnrżni prófessors Peters Örebech ķ višhengi žessa pistils er lögfręši rįšuneytisins ķ žessu mįli reist į sandi.  Verša nś tveir fyrstu liširnir geršir aš sérstöku umręšuefni og sķšar haldiš įfram.  

1) PÖ er sammįla rįšuneytinu um, aš Ķsland muni eftir innleišinguna geta višhaldiš rķkiseignarhaldi į orkulindum, en žó meš žvķ skilyrši, aš žaš verši altękt - meš óskorašri rķkiseign, ž.e.a.s. žingiš veršur aš samžykkja, aš orkulindir ķ eigu rķkisins verši ekki einkavęddar.  Slķkt bann er ekki fyrir hendi og ekki vķst, aš meirihluti sé fyrir slķku į Alžingi.  PÖ vķsar ķ dóm EFTA-dómstólsins frį 2007 ķ mįli, žar sem žjóšnżtingarlöggjöf Noršmanna į virkjunum eftir 60 įr ķ rekstri og įn nokkurra fjįrhagsbóta til fyrri eigenda var kęrš.  Dómstóllinn śrskuršaši, aš žessi harkalega mešferš į frumkvöšlunum eša žįverandi eigendum vęri leyfileg aš Evrópurétti. 

2) Ķ öšrum liš śtdrįttar minnisblašsins tilfęrir rįšuneytiš fullyršingu, sem lagaprófessorinn er ósammįla.  Žessi margtuggna fullyršing rįšuneytanna beggja, utanrķkis- og išnašar, er į žį leiš, aš "Žrišji orkupakkinn [haggi] ķ engu rétti Ķslands til aš įkveša meš hvaša skilyršum orkuaušlindir landsins eru nżttar, og hvaša orkugjafar eru nżttir hér į landi".  Žetta kvešur Peter Örebech rangt, og samkvęmt žvķ veršur sjįlfręši Ķslendinga yfir orkulindunum ekki lengur fyrir hendi eftir innleišingu Žrišja orkupakkans.  Ętla žingmenn aš taka žessa risaįhęttu og fljóta sofandi aš feigšarósi, eša ętla žeir einfaldlega aš segja: "hingaš og ekki lengra" ?

Sérfręšingurinn ķ Evrópurétti, PÖ, skrifar ķ athugasemd viš žennan liš rįšuneytisins, aš verši Žrišji orkupakkinn samžykktur, žį verši orkuvinnsla og samkeyrsla, ž.e. orkuflutningar į milli landa, hluti af EES-samninginum, sem žżšir, aš žessi starfsemi mun lśta reglum Evrópuréttar.  Žaš žżšir einfaldlega, aš lögmįl hins óhefta markašar EES munu rįša rķkjum um orkuvinnsluna į Ķslandi og rįšstöfun orkunnar.  Rķkisstjórn landsins og žjóšžingiš verša sem getulausir įhorfendur aš nżtingu ķslenzkra orkulinda. Viš svo bśiš mį ekki standa.  Alžingi veršur aš rķsa upp gegn žessum ósóma.  

Noregur: Barįttunni gegn žessu valdaafsali er ekki lokiš ķ Noregi.  Fęrš hafa veriš lagaleg rök fyrir žvķ žar ķ landi, aš mįlsmešferšin į Stóržinginu hafi veriš andstęš stjórnarskrį.  Žar hįttar svo til, aš krefjast ber 3/4 stušnings męttra žingmanna (og minnst 2/3 skulu męta), til aš framsal fullveldis sé tališ gilt.  Rķkisstjórnin beitti sér fyrir žvķ, aš žetta įkvęši var hundsaš.  Višbįran var, aš framsališ vęri lķtiš og afmarkaš og aš mįliš vęri žjóšréttarlegs ešlis, ž.e. varšaši ekki starfsemi og réttindi norskra borgara beint.  Allt er žetta rangt, ef hlutlęgt er skošaš, en višhorfiš helgast af blindri trś rķkisstjórnarflokkanna, sérstaklega Höyre, į Evrópusambandinu og sannfęringunni um, aš hag Noregs verši bezt borgiš innan ESB.  Fyrir žessar sakir hafa samtökin "Nei til EU" nś safnaš MNOK 1,0 ķ sjóš og saksótt forsętisrįšherra Noregs, Ernu Solberg. 

 Stušningur viš inngöngu Noregs ķ Evrópusambandiš nżtur lķtils og sķminnkandi stušnings į mešal norsku žjóšarinnar, eins og skiljanlegt er, žegar litiš er til įstandsins innan ESB.  

DettifossŽżzkt ESB

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Loftslagsįtakiš og orkupakki 3

Rķkisstjórn Ķslands hefur meš viršingarveršum hętti blįsiš til atlögu gegn žeirri loftslagsvį, sem nś stešjar aš heiminum og varpaš var nżlega ljósi į meš frétt um, aš hafiš tęki upp mun meira koltvķildi, sem losaš er śt ķ andrśmsloftiš, en vķsindamenn hefšu įšur gert sér grein fyrir og jafnframt, aš hlżnun hafanna  vęri meiri en bśizt var viš.  Žetta eru slęm tķšindi fyrir jaršarbśa og ekki sķzt eyjarskeggja.

Įętlanir rķkisstjórnarinnar śtheimta aš sjįlfsögšu nżjar virkjanir, žvķ aš kjarninn ķ barįttu rķkisins viš losun gróšurhśsalofttegunda er rafvęšing bķlaflotans.  Hvort sem orkugeymslan veršur vetni, metanól eša rafgeymar, žį žarf aukna raforkuvinnslu ķ landinu til aš standa undir orkuskiptunum. Alltaf veršur aš vera fyrir hendi ķ kerfinu įkvešin umframorka til öryggis, og er žar ekki af neinu aš taka nś.  

Markmiš rķkisstjórnarinnar er helmingun śtblįsturs frį farartękjum į landi įriš 2030 m.v. nśverandi stöšu, ž.e. um 500 kt nišur ķ 500 kt/įr.  Žetta žżšir fjölgun rafknśinna farartękja um 140“000 eša aš jafnaši 11“700 farartęki į įri.  Ķ ljósi žess, aš slķkur innflutningur er undir 1000 tękjum į įri nśna, viršist žetta vera óraunhęft markmiš og algerlega vonlaust, nema aš auka hvatann til slķkra kaupa.  Žaš gęti žżtt nišurfellingu viršisaukaskatts ķ 10 įr auk vörugjalds og tolla, sem ekki hafa veriš lögš į "umhverfisvęn" farartęki um nokkurra įra skeiš.  Jafnframt žarf aš halda įfram afslętti į bifreišagjöldum, og vęntanleg akstursgjöld eša vegagjöld žyrftu aš verša meš afslętti į ökutęki meš litla losun. Žaš kostar klof aš rķša röftum, eins og žar stendur.

Til aš takast megi aš nį ofangreindu markmiši rķkisins žarf aš auka vinnslugetu virkjana um tęplega 700 GWh/įr įriš 2030 einvöršungu til aš standa straum af rafbķlavęšingunni.  Žetta er tęplega 4 % aukning m.v. nśverandi.  Aflžörfin (MW) er žó tiltölulega miklu meiri, žvķ aš hlešslutķminn er fjarri žvķ aš dreifast jafnt yfir sólarhringinn.  Žannig mun myndast vaxandi framboš afgangsorku į markašinum, sem hęgt er aš bjóša meš afslętti m.v. forgangsorku, gegn rofheimild į mešan toppįlag varir. Gęti slķkt gagnast żmissi starfsemi į Ķslandi, en er žó ekki vęnlegt til śtflutnings um sęstreng (of lķtiš magn).

Orkustofnun hefur gefiš śt raforkuspį fyrir įriš 2050.  Ķ spįnni er ekki gert rįš fyrir neinni aukningu samkvęmt langtķmasamningum til išnašar, gagnavera e.ž.h. og ašeins 2800 GWh/įr og 464 MW aukningu til almenningsnota, ž.m.t. til orkuskiptanna.  Pistilhöfundur telur į hinn bóginn, aš aukning raforkuvinnslužarfar verši um 7010 GWh/įr į įrabilinu 2017-2050, muni žį nema um 25“560 GWh/įr, sem er aukning um 37 % į 34 įrum, og skiptist aukningin žannig:

  • Stórnotendur:    300 MW, 2580 GWh/įr
  • Alm.notendur:   1155 MW, 4230 GWh/įr
  • Kerfistöp:        23 MW,  200 GWh/įr
  • Raforkuvinnsla: 1478 MW, 7010 GWh/įr 

 Aukningin ķ almennri notkun er 108 %, en sś aukning er skiljanleg ķ ljósi žess, aš įriš 2050 mun rafmagniš hafa leyst nįnast allt innflutt jaršefnaeldsneyti af hólmi.  Reikna mį meš, aš eldsneytissparnašur einvöršungu til ökutękja muni žį nema rśmlega 400 kt/įr og aš hreinn gjaldeyrissparnašur (innkaupsverš eldsneytis aš frįdregnum erlendum kostnaši virkjana, flutnings- og dreifikerfa) muni žį nema um 490 MUSD/įr eša um 60 mršISK/įr. Slķkt er bśbót fyrir višskiptajöfnušinn.   

Duga orkulindirnar ķ žetta ?  Ķ nżtingarflokki Rammaįętlunar 3 eru virkjanir aš uppsettu afli 1421 MW og orkugetu 10“714 GWh/įr.  Žaš viršist vanta örlķtiš afl, en umframorkan viršist nema um 3700 GWh/įr.  Skżringarinnar er aš leita ķ stuttum nżtingartķma hįmarks aflžarfar almenna įlagsins, t.d. hlešslutękja rafmagnsfartękjanna.  Žetta er of lķtil orka til aš tryggja aršbęrni sęstrengs til Bretlands, en gęti hentaš sęstreng til Fęreyja og rafnotendum innanlands, sem geta sętt sig viš straumrof eša įlagslękkun į toppįlagstķma, sennilega 1-2 klst į sólarhring.

Inn ķ Rammaįętlun 3 hafa ekki rataš öll žau vindorkuver, sem tengd verša stofnkerfinu fram til 2050.  Samkvęmt frétt ķ Morgunblašinu 1. nóvember 2018 eru žau nś žegar oršin samkeppnishęf hérlendis:

"EM Orka įętlar aš reisa 35 vindmyllur į Garpsdalsfjalli ķ Reykhólasveit, og framleišslugeta žeirra verši 126 MW.  Įętlaš er aš taka žęr ķ notkun įriš 2022 og lķftķmi verkefnisins verši 25 įr.  Į byggingatķma er reiknaš meš alls um 200 störfum viš verkefniš auk óbeinna starfa, en žegar uppsetningu veršur lokiš, verša 25 störf viš stjórnun, rekstur og višhald, žar af 20 störf ķ nęrumhverfi.  Įętlaš er, aš fjįrfesting viš vindorkugaršinn kosti um mršISK 16,2.

Fjallaš er um verkefniš į heimasķšum EM Orku og Reykhólasveitar, en verkefniš var kynnt į fundi ķ Króksfjaršarnesi ķ sķšustu viku [viku 43/2018].  Virkjunin er fyrsta verkefni EM Orku į Ķslandi, en žaš er ķ jafnri eigu danska fyrirtękisins Vestas og ķrska fyrirtękisins EMPower.  Bęši hafa fyrirtękin mikla reynslu į žessu sviši."

Žetta gęti oršiš brautryšjandi vindorkuverkefni hérlendis, žvķ aš žarna viršast menn kunna til verka.  Valinn hefur veriš vindasamur stašur, fjarri byggš og tiltölulega nįlęgt 132 kV Byggšalķnu.  Pistilhöfundur hefur reiknaš śr orkukostnašinn frį žessum vindorkugarši į grundvelli ofangreindra upplżsinga og fengiš śt:

K=3,9 ISK/kWh eša K=32 USD/MWh.

Žetta er samkeppnishęft heildsöluverš frį virkjun nś um stundir į Ķslandi.  Žótt raforkuvinnslan sé ójöfn og hafi žar meš veršgildi afgangsorku į markaši, vinnur žessi orkuvinnsla įgętlega meš vatnsorkuverum og getur sparaš vatn ķ mišlunarlónum.  Žannig hękkar veršgildi vindorkunnar upp ķ verš forgangsorku, af žvķ aš į įrsgrundvelli mį reikna meš svipašri orkuvinnslu vindorkugarša įr frį įri.  Kemur žessi višbót sér vel, ef svo fer, sem żmsir óttast, aš orkuvinnslugeta jaršhitasvęša sé ofmetin.

Žaš, sem upp śr stendur ķ žessum vangaveltum er, aš m.v. Rammaįętlun 3 veršur aš virkja allt ķ nżtingarflokki fyrir innanlandsmarkaš, og žess vegna getur Ķsland hreinlega ekki boriš millilandatengingu um sęstreng.  

Peter Örebech, lagaprófessor, hefur sżnt fram į, aš eftir innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn getur engin fyrirstaša oršiš ķ ķslenzkum yfirvöldum viš tengingu aflsęstrengs viš ķslenzka raforkukerfiš.  Žeir, sem halda žvķ enn fram, aš eitthvert hald verši ķ banni Alžingis viš slķkum streng, eftir aš žaš veršur bśiš aš afsala fullveldi landsins yfir orkumįlum til yfiržjóšlegrar stofnunar, berja enn hausnum viš steininn og gera sig seka um óafsakanlega léttśš ķ mešförum fjöreggs žjóšarinnar.  Hélt žetta fólk, aš ACER vęri bara stofnaš handa nokkrum blżantsnögurum ?  Nei, meš ACER og öllum Evrópugeršunum og tilskipunum ESB į sviši orkumįla hefur oršiš til virkisbrjótur, sem brżtur į bak aftur sjįlfsįkvöršunarrétt žjóša um millilandatengingar.  Žeir, sem lepja upp įróšur sendiherra Evrópusambandsins, žar sem įkvęšum Žrišja orkupakkans er pakkaš svo kyrfilega inn ķ bómull, aš hvergi skķn ķ hnķfseggina, eru ekki margra fiska virši.  

Žį liggur į boršinu, aš verši téšur orkupakki ofan į ķ žinginu, žegar hann kemur žar til atkvęša, geta įhugasamir fjįrfestar umsvifalaust setzt nišur og fariš aš skrifa umsókn, reista į leišbeiningum žar um ķ Evrópugerš 347/2013.  Ef verkefniš reynist "samfélagslega" hagkvęmt, žar sem "samfélag" hér er allt EES, žį mun Landsreglarinn męla meš samžykkt žess viš Orkumįlastjóra, og eftir žaš veršur ekki aftur  snśiš.

Žessi sęstrengur mun óhjįkvęmilega gera orkuskiptin į Ķslandi miklu dżrari en naušsyn ber til, žvķ aš innlendi raforkumarkašurinn lendir ķ fyrsta skipti ķ sögunni ķ beinni samkeppni viš erlendan raforkumarkaš.  Fyrirsjįanlega mun žetta valda orkuskorti ķ landinu, tefja verulega fyrir orkuskiptunum og senda raforkuveršiš upp ķ hęstu hęšir.  

Sér ekki forystufólk ķ Samtökum išnašarins og ķ Samtökum atvinnurekenda skriftina į veggnum ?  Er žaš fśst til aš leggja upp ķ slķka óvissuferš meš stjórnmįlamönnum, sem enga įhęttugreiningu hafa gert og hafa engin śrręši, žegar allt veršur hér komiš ķ óefni vegna žeirra eigin fljótfęrni og takmarkalitlu trśgirni į "sölulżsingar" ESB į "orkupakkanum" ? Žaš er oršiš tķmabęrt, aš žessi įgętu samtök gefi śt yfirlżsingu um afstöšu sķna til Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB.  

 

 

 

 

 

 


Hagsmunir atvinnulķfsins og Žrišji orkupakkinn

Žaš kemur į óvart, hversu afslappaš forystufólk ķ Samtökum išnašarins, SI, og ķ Samtökum atvinnulķfsins, SA, er gagnvart žeirri ógn, sem fyrirtękjum innan žessara samtaka stafar af innleišingu Alžingis į Žrišja orkumarkašslagabįlkinum. Greini forystufólk ķ félögum žessara samtaka ekki žęr ógnanir, sem ķ Žrišja orkupakkanum felast fyrir atvinnurekstur hér ķ landinu, žį er illa komiš, og nęsta vķst, aš samtök žeirra muni fljóta sofandi aš feigšarósi viš undirspil rįšuneytanna tveggja, sem mest koma viš sögu ķ žessu mįli og neita aš koma auga į hętturnar śr sķnum bśrókratķska fķlabeinsturni.  

Žessi įhętta er uppi, hvort sem hingaš veršur lagšur aflsęstrengur frį śtlöndum ešur ei, žótt hśn sé sżnu meiri meš aflsęstreng en įn. Žaš er kominn tķmi til, aš žetta forystufólk įtti sig į žvķ, aš ętlunin er aš innleiša hér markašskerfi raforku aš hętti ESB įn žess, aš nokkur žeirra 5 forsendna, sem ESB sjįlft gefur upp sem skilyrši žess, aš slķk markašsvęšing verši notendum ķ hag, verši nokkru sinni uppfyllt į Ķslandi. 

Afleišingin af žessum blindingsleik ķ boši ESB veršur hęrra mešalverš og sveiflukennt raforkuverš auk verulega aukinnar hęttu į raforkuskorti.  Allt mun žetta draga mjög śr eša breyta ķ andhverfu sķna žvķ  samkeppnisforskoti, sem sjįlfbęrar orkulindir Ķslands hafa veitt ķslenzku atvinnulķfi.

Žaš er ennfremur engum vafa undirorpiš eftir greiningu prófessors Peters Örebech, sérfręšings ķ Evrópurétti, į greinargerš Birgis Tjörva Péturssonar, lögmanns, aš Alžingi mun framselja įkvöršunarvald um sęstrengsumsókn til Landsreglarans og ACER-Orkustofnunar ESB meš žvķ aš samžykkja innleišingu Žrišja orkupakkans ķ EES-samninginn.

  Bann Alžingis į sęstreng ķ kjölfar slķks valdaafsals til ESB vęri asnaspark, algerlega śt ķ loftiš, sem ķ höfušborgum okkar helztu višskiptalanda og ķ Brüssel yrši tślkaš sem hringlandahįttur ķ stjórnsżslu Ķslands, sem eitra mundi samskipti landsins viš ESB.  Žegar hér vęri komiš sögu hefši ESB lögformlegt afl til aš brjóta vilja Alžingis į bak aftur, af žvķ aš slķkt bann brżtur gegn Evrópurétti, og sį er ęšri landslögum samkvęmt EES-samninginum.

  Kęra framkvęmdastjórnar ESB til EES į hendur Ķslandi ķ kjölfariš gengi vafalaust til EFTA-dómstólsins, og žar yrši dęmt aš Evrópurétti ķ žessu mįli. Dómsvaldiš ķ slķkum mįlum hefur veriš flutt śr landi. Žaš heitir ķ skrśšmęlgi bśrókratanna aš deila fullveldinu meš öšrum.  Eftir stęši sęrt žjóšarstolt hérlandsmanna, sem ómögulegt er aš segja fyrir um til hvers myndi leiša.  Žaš er of seint aš byrgja brunninn, žegar barniš er dottiš ofan ķ. 

ESB hefur mestalla žessa öld višhaft frjįlst markašskerfi meš raforku og gas.  Hiš opinbera hefur vissulega truflaš markašinn mikiš meš nišurgreišslum į sólar- og vindorku, en hann hefur samt gagnazt notendum žokkalega žrįtt fyrir miklar sveiflur į orkumarkaši.  Raforkuverš er hįtt vegna dżrs eldsneytis og koltvķildisskatts, sem nś fer hękkandi til aš örva framboš orkuvera, sem ekki brenna jaršefnaeldsneyti, žótt kjarnorkan sé į bannlista, nema ķ Austur-Evrópu, žar sem rśssnesk kjarnorkuver eru ķ byggingu sums stašar.    

ESB hefur gefiš śt 5 skilyrši, sem hvert um sig er naušsynlegt aš uppfylla, til aš frjįls markašur meš raforku virki notendum ķ hag.  ESB-markašurinn uppfyllir žau öll, en ķslenzki markašurinn uppfyllir ekkert žeirra og mun aldrei uppfylla žau öll.  Af žvķ leišir, aš frjįls markašur meš raforku į Ķslandi veršur brokkgengur, og fyrir žaš munu atvinnulķfiš og heimilin lķša.  Fyrirtęki, sem eru algerlega hįš tryggri raforkuafhendingu, munu geta oršiš fyrir alvarlegu tjóni vegna skorts į samręmdri orkulindastżringu. 

Hękkaš mešalverš raforku og aukin óvissa um orkuafhendinguna mun óhjįkvęmilega draga śr fjįrfestingum ķ orkukręfri og viškvęmri starfsemi.  Samkeppnishęfni landsins, sem aš miklu leyti hvķlir į stöšugu og hagkvęmu raforkuverši fyrir notendur, mun žį rżrna aš sama skapi.  Žessa svišsmynd ęttu atvinnurekendur ekki aš leiša hjį sér. 

Frjįls markašur ķ orkukauphöll hérlendis mundi virka til aš hįmarka tekjur orkuseljenda, en notendur hafa ekki annaš val en aš greiša uppsett verš fyrir rafmagniš og e.t.v. aš spara viš sig, en flytja ella žangaš, sem lķfsskilyrši eru hagstęšari.  Vegna fįkeppni skortir hér naušsynlegt ašhald fyrir Innri markaš ESB meš rafmagn.  Žaš veršur eitt af fyrstu verkum Landsreglarans aš reka į eftir Landsneti meš aš stofna til slķks markašar.  

Į margfalt stęrri mörkušum ESB nęr hins vegar frjįls samkeppni aš takmarka tekjur viš kostnaš og ešlilega aršsemi eigin fjįr ķ orkufyrirtękjunum og jafnframt aš tryggja afhendingaröryggi til notenda vegna nęgs frambošs frumorku.  Verši ekkert af stofnun embęttis Landsreglara, ętti Landsnet aš leggja įform sķn um orkukauphöll į hilluna. Sś mun ekki geta oršiš žjóšarhag til eflingar.  Aš öšrum kosti veršur Landsnet rekiš til žess óheillagjörnings.

Žegar sķšan kemur aš tengingu sęstrengs frį śtlöndum viš stofnkerfi Landsnets, žį mun verulega syrta ķ įlinn hjį fyrirtękjum landsins og fjölskyldum.  Almenn efnahagsleg rök fyrir sęstreng vęru, aš umframorka sé nęg ķ landinu til aš standa undir aršsemi sęstrengs meš raforkuflutningi um hann og aš tekjuauki orkuseljendanna standi vel undir kostnaši žeirra viš žessa umframsölu.  Žannig hefur žaš veriš ķ Noregi, en žvķ fer fjarri, aš žvķ verši aš heilsa hérlendis.

  Sęstrengur til śtlanda krefst nżrra virkjana, og rekstur hans mun valda žvķ, aš hér veršur aldrei nein umframorka.  Allt mun žetta valda grķšarlegum raforkuveršshękkunum ķ landinu, sem éta mun upp allt žaš samkeppnisforskot fyrirtękja ķ landinu, sem žau hafa notiš um įrabil ķ krafti hagstęšra orkusölusamninga viš išnfyrirtęki ķ landinu.

Nś hafa žau įnęgjulegu tķšindi oršiš, aš einn śr hópi sjįlfstęšra atvinnurekenda, formašur Sambands garšyrkjumanna, hefur tjįš sig meš eftirminnilegum hętti viš Bęndablašiš, fimmtudaginn 1. nóvember 2018.  Morgunblašiš greindi frį žessu daginn eftir undir fyrirsögninni:

"Ķslenzk garšyrkja gęti lagzt af":

"Formašur Sambands garšyrkjumanna, Gunnar Žorgeirsson, telur įstęšu til aš óttast um ķslenzka matvęlaframleišslu, žegar žrišji orkupakki ESB veršur innleiddur. Segir hann ķ vištali viš Bęndablašiš žaš boršleggjandi, aš ķslenzk garšyrkja leggist af ķ nśverandi mynd.  Afleišingarnar verši ekki sķšur alvarlegar fyrir annan landbśnaš, fiskišnaš og feršažjónustu.

"Ef Ķslendingar ętla ekki aš standa vörš um eigiš sjįlfstęši, žį veit ég ekki į hvaša vegferš menn eru ķ žessum mįlum.  Žetta er skelfileg staša og verst aš hugsa til žess, aš ķslenzkir stjórnmįlamenn viršast ekki skilja um hvaš mįliš snżst, og ég efast um, aš žeir hafi lesiš sér til um žaš.""

Žetta er hįrrétt athugaš hjį Gunnari Žorgeirssyni.  Ķ ljósi žess, aš 30 % rekstrarkostnašar garšyrkjustöšva er rafmagnskostnašur, gefur auga leiš, aš žęr mega ekki viš neinni hękkun į raforkunni.  Žess mį geta, aš žetta er hęrra hlutfall en hjį mįlmframleišendum ķ landinu.  Žaš er tóm vitleysa hjį rįšuneytinu (ANR), aš žaš geti beitt sér fyrir auknum nišurgreišslum į flutningi og dreifingu raforku til garšyrkjubęnda.  Öll slķk rķkisašstoš viš fyrirtęki ķ samkeppnisrekstri er kęranleg til ESA, og eftir innleišingu Innri markašar EES ķ ķslenzka raforkugeirann verša slķkar deilur śtkljįšar aš Evrópurétti.  

 Žaš er full įstęša til aš spyrja, hverra hagsmunum sé veriš aš žjóna meš žvķ aš berjast fyrir innleišingu Innri markašar EES ķ raforkugeirann og žar meš aš fjarlęgja allar landshindranir śr vegi aflsęstrengs til śtlanda.  Jón Baldvin Hannibalsson svarar žvķ skilmerkilega fyrir sitt leyti ķ nżlegu vištali į Śtvarpi Sögu.  Į bak viš įróšurinn standa gróšapungar, sem ętla sér aš gręša ótępilega į višskiptum meš endurnżjanlega orku į Ķslandi og meš orkusölu frį Ķslandi, hugsanlega einnig meš eignarhaldi į sęstreng.  Žessu lżsti įbyrgšarmašur EES-samningsins 1992 sig algerlega mótfallinn og kvaš sameiginlegan orkumarkaš ekkert koma žessum EES-samningi viš.  

Tķminn er nśna fyrir SI og SA aš taka skelegga afstöšu fyrir skjólstęšinga sķna gegn žeirri vį, sem viš atvinnurekstri ķ landinu blasir.  Žaš er lögfręšileg bįbilja, aš Orkustofnun eša Alžingi, ef allt um žrżtur, geti komiš ķ veg fyrir įform strengfjįrfesta, sem Landsreglarinn męlir meš aš samžykkja.  Žar mun fullveldisframsališ, sem fólgiš er samžykkt Žrišja orkupakkans, birtast ķ verki.  

Stjórnun śtflutnings rafmagns um sęstreng eftir samžykkt Žrišja orkupakka mun nįnast ekkert tillit taka til ķslenzkra hagsmuna, heldur lśta forskrift ACER ķ smįatrišum og įkvęšum EES-samningsins um śtflutning, žar sem m.a. magntakmarkanir eru óheimilar. 

Afgangsorkan er sveiflukennd frį įri til įrs og er af žessum sökum ekki markašsvara um žennan streng, śr žvķ aš magntakmarkanir eru óheimilar. Takmörkun į sölu afgangsorku er einmitt žaš, sem einkennir višbrögš Landsvirkjunar nś viš vaxandi hęttu į vatnsskorti mišlunarlóna.  Innlendum yfirvöldum veršur ókleift aš tryggja, aš vatnsskortur ķ mišlunarlónum komi jafnt nišur į śtflutningi um sęstreng og višskiptavinum orkufyrirtękjanna innanlands.  Į Innri markašinum ręšur greišsluvilji orkukaupenda žvķ alfariš, hvernig žessum takmörkušu gęšum veršur skipt.  Žar sem greišsluviljinn er hįšur samkeppnisstöšunni, er hętt viš, aš fyrirtęki į Ķslandi verši undir ķ žessum ljóta leik.  Ętla SI og SA aš lįta hjį lķša aš andęfa žessari hrikalegu, en žó raunhęfu, svišsmynd ķ tęka tķš ?  


Öfugmęli um innleišingu "Žrišja orkupakkans"

Ķ ljósi žess, sem nś er vitaš um fullveldisafsal og gildistöku "fjórfrelsisins" ķ orkugeiranum strax eftir innleišingu "Žrišja orkupakkans" ķ EES-samninginn, er skuggalegt aš lesa fyrstu frétt Morgunblašsins um greinargerš Birgis Tjörva Péturssonar, lögmanns, til išnašarrįšherra, sem birtist ķ blašinu 18. september 2018.  Fréttin hófst žannig:

"Innleišing į žrišja orkupakka Evrópusambandsins ķ lög hér į landi fęli ekki ķ sér slķk frįvik frį žverpólitķskri stefnumörkun og réttaržróun į Ķslandi, aš žaš kalli sérstaklega į endurskošun samningsins um Evrópska efnahagssvęšiš.  

Meš innleišingu hans vęri ekki brotiš blaš ķ EES-samstarfinu.  Žetta er nišurstaša greinargeršar Birgis Tjörva Péturssonar, lögmanns, um žrišja orkupakkann, en hśn var unnin aš beišni išnašarrįšherra."

Hér er einfaldlega allt rangt, og žaš hefši fengiš aš standa žannig, žingmönnum og öšrum til halds og trausts viš stefnumörkun, ef ekki hefšu veriš fįeinir andófsmenn ķ landinu, sem lįta slķka stjórnvaldsspeki ekki yfir sig ganga, mótžróalaust. Nś er umręšan ķ landinu meš allt öšrum hętti og į upplżstari nótum en įšur um Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB, eins og glögglega mį rįša af seinni leišara Morgunblašsins ķ dag, 01.11.2018. 

Žaš liggur ķ augum uppi, og žarf ekki lögfręšing til aš įtta sig į žvķ, aš innleišing "fjórfrelsis" ESB ķ ķslenzka orkugeirann, sem er stęrsta aušsuppspretta landsmanna, felur ķ sér kśvendingu į žeirri stefnu ķslenzkra stjórnvalda fram aš žessu, aš Ķslendingar skuli halda óskorašri lögsögu yfir raforkufyrirtękjunum ķ landinu og yfir raforkumarkašinum meš sama hętti og yfir landhelginni og žvķ, hvaš viš gerum viš fiskinn.  Aš lįta togarana sigla meš óunninn fisk į erlenda markaši er neyšarbrauš.  Veršmętasköpun innanlands śr aušlindum lands og sjįvar er undirstaša velferšar- og žekkingaržjóšfélags į Ķslandi. 

"Fjórfrelsiš" felur ķ sér markašsvęšingu rafmagnsins meš žeim miklu annmörkum, sem į slķku eru į Ķslandi, eins og rękilega hefur veriš gerš grein fyrir, og jafnstöšu allra fjįrfesta og fyrirtękja innan EES, žegar kemur aš fjįrfestingum ķ ķslenzka orkugeiranum.  Ennfremur gilda į Innri markaši EES strangar samkeppnisreglur ESB, sem śtiloka rekstur Landsvirkjunar ķ sinni nśverandi mynd į innlendum samkeppnismarkaši vegna hlutfallslegrar stęršar. 

Hluti af Landsvirkjun mun nęsta örugglega fara śr höndum ķslenzka rķkisins og ķ hendur fjįrsterkra erlendra ašila į EES-svęšinu skömmu eftir gildistöku Žrišja orkupakkans hérlendis.  Žar meš tvķstrast mikil žekking og reynsla, sem nś er hjį einu fyrirtęki, sem m.a. sér um žį einu orkulindastjórnun, sem fram fer į Ķslandi og er brįšnaušsynleg.  Slķk stjórnun, žvert į fyrirtęki, er óleyfileg į Innri markaši ESB/EES. Aš gefa aušlindastjórnun upp į bįtinn ķ orkugeiranum mun ekki sķšur hafa slęmar afleišingar ķ för meš sér fyrir hag fjölskyldnanna ķ landinu en aš gefa stjórnun sjįvaraušlindarinnar upp į bįtinn.  Slķkt dettur varla nokkrum heilvita manni ķ hug į įrinu 2018.  

Aš halda žvķ fram, aš allt žetta brjóti ekki blaš ķ EES-samstarfiš, hvaš Ķsland varšar, er aš bķta höfušiš af skömminni.  Mišaš viš greiningu prófessors Peters Örebech ber žessi nišurstaša ķslenzka lögfręšingsins vott um algert skilningsleysi į afleišingum innleišingar Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn fyrir Ķsland.  Žaš bendir margt til, aš žekkingu starfsfólks išnašarrįšuneytisins og glöggskyggni sé ekkert öšruvķsi hįttaš, svo aš ekki sé nś minnzt į utanrķkisrįšuneytiš, en žašan hefur hin furšulegasta lošmulla komiš um mįliš, sem hér er til umfjöllunar.

Išnašarrįšherra bošaši ķ haust framlagningu frumvarps til laga um, aš mat Orkustofnunar į leyfisumsókn sęstrengsfjįrfesta skyldi fara fyrir Alžingi.  Žetta er įkaflega illa ķgrunduš hugmynd, sem gefur ESB žau skilaboš, aš viš ķslenzka stjórnvölinn rķki hringlandahįttur.  Annars vegar bošar išnašarrįšherra, aš hśn vilji samžykkja Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB, en hins vegar vill hśn ekki hlķta ašalatrišinu ķ žessum orkubįlki, sem er aš framselja śrskuršarvald um bęttar millilandatengingar fyrir orkuflutninga til ACER-Orkustofnunar ESB.  Hér er um tvķskinnung aš ręša, sem er okkur til skammar ķ alžjóšlegu samstarfi. Ef rįšherrar standa ekki ķ ķstašinu į žeim vettvangi, žį detta žeir af baki.

Viš veršum aš koma hreint fram viš samstarfsžjóšir okkar.  Žaš gengur alls ekki ķ samstarfi viš ESB aš ętla aš plokka rśsķnurnar śr kökunni.  Žaš hafa forystumenn ESB margsagt og er fullkomlega skiljanlegt. Žaš er aldrei hęgt aš éta kökuna og geyma hana.  Reyndar veit höfundur žessa pistils alls ekki, hverjar žessar rśsķnur ęttu aš vera fyrir hérlandsmenn, žegar hinn alręmdi "Žeišji orkupakki" er annars vegar.  Žar hafa hreint og beint engar girnilegar rśsķnur fundizt ķ munn eyjarskeggja noršur viš Dumbshaf meš gnótt endurnżjanlegrar orku, žótt žęr séu vissulega fyrir hendi fyrir ESB-löndin sem heild, sem eru orkužurfi og strita viš aš auka hlutdeild endurnżjanlegra orkulinda, afnema flöskuhįlsa ķ flutningum til aš jafna orkuveršiš innan ESB og draga śr orkutöpum.  Allt er žaš skiljanlegt, en hvers vegna ķslenzki išnašarrįšherrann gerir ekki hreint fyrir sķnum dyrum og hafnar žrišja orkupakkanum meš įgętum rökum og skeleggum hętti, eins og hśn į til, er óskiljanlegt.  Skilja kjósendur ķ NV-kjördęmi žaš ?

Bann Alžingis viš lagningu aflsęstrengs, sem Landsreglarinn er bśinn aš męla meš samžykkt į og Orkustofnun jafnvel bśin aš samžykkja, mun koma eins og skrattinn śr saušarleggnum yfir embęttismenn og framkvęmdastjórn ESB ķ Berlaymont ķ Brüssel.  Žar į bę munu menn furša sig į hringlandahętti žjóšžings eyjarskeggjanna lengst noršur viš Dumbshaf, sem lętur eins og žaš hafi lögsögu ķ mįli, sem žaš er nżbśiš aš afsala sér völdum yfir.  Žaš veršur litiš į žetta sem hvert annaš "pķp" meš sama hętti og varśšarašgeršir Alžingis 2009 gegn bśfjįrsjśkdómum voru geršar afturreka meš dómi EFTA-dómstólsins 2017.  

Framkvęmdastjórn ESB mun bregšast ókvęša viš banni Alžingis og aš lokum kęra žaš fyrir EFTA-dómstólinum. Ef rķkisstjórn Ķslands ętlar aš stķga skref inn ķ žessa óheillavęnlegu svišsmynd meš žvķ aš berjast fyrir žvķ, aš Alžingi samžykki innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlksins, žį eru henni allar bjargir bannašar.  Slķkt veršur jafnframt nagli ķ lķkkistu EES-ašildar Ķslands.  Höfnun "pakkans" aftur į móti er ešlilegur gjörningur samkvęmt EES-samninginum sjįlfum, žótt fordęmalaus sé hérlendis.  Hagsmunirnir, sem undir eru, eru lķka fordęmalausir, og "einnar stošar" framkvęmdin svęsnari en ķ fyrri innleiddum Evrópugeršum.

Nś hefur stęrsti stjórnmįlaflokkur Noregs, Verkamannaflokkurinn, sem hefur viljaš hingaš til, aš Noregur gengi ķ ESB, snśizt öndveršur gegn innleišingu Fjórša jįrnbrautarpakkans ķ EES-samninginn, sem tekinn veršur til umfjöllunar ķ Stóržinginu ķ vetur.  Žaš er lķka lķklegt, aš hann muni snśast öndveršur gegn vęntanlegrum "Vinnumįlapakka" ESB.  Žaš er samt engin umręša ķ Noregi um voveiflegar afleišingar žess fyrir EES-samstarfiš eša vandręšin, sem af myndu hljótast fyrir Liechtenstein, ef Stóržingiš synjar žessum "ESB-pökkum" stašfestingar.  Žaš sżnir, hversu heimóttarlegur mįlflutningur ķslenzku rįšuneytanna er, sem komiš hafa af staš žeirri umręšu.      


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband