Fęrsluflokkur: Stjórnmįl og samfélag

Samfylkingin hefur keyrt höfušborgina ķ žrot

Fjįrhagur borgarsjóšs er svo bįgborinn, aš borgin hefur ekki bolmagn til aš fjįrfesta, hvorki ķ stórum samgönguverkefnum né ķ annars konar stórverkefnum.  Borgarsjóši er haldiš į floti meš millifęrslum śr fyrirtękjum OR-samstęšunnar, enda hafur fjįrfestingum žar veriš haldiš ķ algeru lįgmarki undanfarinn įratug.  Žess vegna hefur ekkert veriš virkjaš žar, framboš rafmagns og heits vatns hrekkur ekki til fyrir žörfinni į kuldaskeišum.  Naušhyggja Samfylkingarinnar segir, aš ekki eigi aš fjįrfesta fyrir toppžörfina.  Žaš er rangt, žvķ aš annars er ekkert borš fyrir bįru, žegar bilanir rķša yfir, og samkvęmt Murphy koma žęr į versta tķma.  Fyrirbyggjandi višhald hefur lķka veriš skoriš nišur viš nögl ķ borgarfyrirtękjunum, svo aš reksturinn er ķ skötulķki.  Hugmyndafręši Samfylkingarinnar er hugmyndafręši višvaninga og fśskara. Žannig hugmyndafręši gagnast ekki almenningi.  Samfylkingin į enga samleiš meš almenningi.  Hśn er fyrir sérvitringa, Samtök um bķllausan lķfsstķl og ašra slķka.  

Forsendur žess, sem gętu oršiš dżrustu verkefnismistök Ķslandssögunnar, eru brostnar, svo aš žaš er einbošiš aš stöšva žį óvissuferš śt ķ fjįrhagslegt kviksyndi skattborgara, sem borgarlķnan er.

Samfylkingin heldur žvķ fram, aš žaš feli ķ sér aš kasta fé į glę aš auka hreyfanleika umferšarinnar meš hefšbundnum umbótum į borš viš mislęg gatnamót og fjölgun akreina vegna žess, aš žessi mannvirki fyllist strax af bķlum samkvęmt lögmįli "orsakašrar umferšar". Žetta eru falsrök.  "Orsökuš umferš" (induced demand) į ekki viš į Ķslandi.  Hśn er ašeins fyrir hendi ķ milljónasamfélögum.  Annašhvort hefur Samfylkingin (Holu-Hjįlmar) flutt žessa speki til Ķslands af vanžekkingu, enda eru žar amatörar leišandi um umferšarmįl, eša Samfylkingin tók mešvitaša įkvöršun um aš kasta ryki ķ augun į kjósendum til aš blekkja žį til fylgilags viš borgarlķnu. Fyrir hvort tveggja į Samfylkingin skilda falleinkunn.  

Nżjasta spį hermilķkans (Žórarinn Hjaltason-Mbl. 02.02.2023) um stöšu umferšar 2040 sżnir, aš bķlar ķ umferšinni žį verša innan viš 2 % fęrri meš borgarlķnu og nżjum göngu- og hjólastķgum en ella.  Žetta er reišarslag fyrir draumóramenn borgarlķnunnar, žvķ aš žį dreymdi um 20 % fęrri bķla.  Žetta žżšir, aš hin rįndżra borgarlķna er vonlaust verkfęri til aš fękka bķlum, en žannig kynnti Samfylkingin hana til sögunnar.  Nś langar Samfylkinguna mest til aš fękka bķlum meš umferšargjöldum ķ Reykjavķk, en žau virka ašeins til fękkunar, ef žau eru hį.  Žau uršu svo óvinsęl ķ Stafangri, olķubęnum į SV-strönd Noregs, aš žau voru fljótlega afnumin žar.  Naušhyggja Samfylkingar mun leiša borgarbśa ķ algerar ógöngur.  

Stefnumörkun Samfylkingar ķ umferšarmįlum höfušborgarsvęšisins var hrįkasmķši, eins og allt annaš, sem frį žeim arma stjórnmįlaflokki hefur komiš, enda er hśn nś hrunin til grunna.  Nś er komiš aš rķkisvaldinu aš kasta rekunum.  Er žörf į afętum ķ apparati į borš viš "Betri samgöngur o.h.f." til aš auka hreyfanleika umferšarinnar į höfušborgarsvęšinu, eša er žetta opinbera hlutafélag enn eitt dęmiš um vandręšagang stjórnmįlamanna ?  Vegageršin er einfęr um verklegar framkvęmdir, sem hśn hannar til aš auka hreyfanleikann.  Žaš žarf ekki višbótar afętur ķ kringum "létta borgarlķnu" į akrein hęgra megin.  

Fyrrverandi borgarstjóri, Vilhjįlmur Ž. Vilhjįlmsson, skrifaši góša grein ķ Moggann 3. febrśar 2023 um borgarmįlefni undir fyrirsögninni:

"Samgöngur ķ ólestri".

Hśn hófst žannig:

"Žaš, sem hefur einkennt meirihlutann ķ borgarstjórn į žessu kjörtķmabili og įšur, er órįšsķa ķ fjįrmįlastjórn borgarinnar, stöšug skuldasöfnun og įform um aš eyša mörgum tugum milljarša króna ķ svo kallaša borgarlķnu.  Stjórnsżslan er flókin og žunglamaleg, og afgreišsla erinda einstaklinga og fyrirtękja til borgarinnar tekur ógnartķma, žrįtt fyrir aš starfsmannafjöldi hafi stóraukizt į undanförnum įrum."

Žaš, sem VŽV gagnrżnir žarna į hęverskan hįtt, er ķ raun og veru eyšilegging Samfylkingarinnar į stjórnkerfi borgarinnar, svo aš žaš stendur lamaš eftir, eins og opinberast, žegar hęst į aš hóa, t.d. žegar nįttśruöflin lįta hressilega aš sér kveša.  Žetta hefur Samfylkingin gert meš žvķ aš rįšstjórnarvęša stjórnkerfiš, sem felur ķ sér aš setja pólitķska silkihśfu yfir hvert sviš, en įšur stjórnušu öflugir embęttismenn borginni undir beinni stjórn borgarstjóra, t.d. borgarverkfręšingur. 

"Nś viršist liggja fyrir, aš ekkert verši śr ašgeršum į nęstu įrum til aš stórbęta samgöngur į höfušborgarsvęšinu, ašallega rętt um borgarlķnu fram og til baka, en sś framkvęmd hefur algjöran forgang hjį meirihlutanum. Óljóst er, hvort hśn verši nokkurn tķma aš veruleika m.v. nśverandi įform.  Nżlega var upplżst, aš kostnašur viš žį framkvęmd hękki verulega frį upphaflegri įętlun, sé kominn ķ mrdISK 70 og fyrsti įfangi kosti mrdISK 28.  Sundabraut er seinkaš meš reglulegu millibili, rętt um Miklubraut ķ stokk, en nżlega var kynnt, aš kostnašur viš žį framkvęmd yrši mrdISK 27.  Ljóst er, aš ef af žessari framkvęmd veršur, muni žaš valda umferšaröngžveiti ķ Hlķšunum og nįgrenni į framkvęmdatķmanum."

Alls stašar, žar sem žessar gagnslausu og glórulausu framkvęmdir verša, munu žęr valda umferšaröngžveiti įrum saman, t.d. į Sušurlandsbraut.  Žessar sķšustu hękkanir ęttu aš leiša fjįrveitingavaldinu fyrir sjónir, hvķlķkt fjįrhagskviksyndi Samfylkingin er aš leiša skattborgarana ķ meš žessu uppįtęki amatöra. Rķkisvald og įbyrgir bęjarfulltrśar verša aš stöšva žessa vegferš strax.  Enginn tapar į žvķ, nema nokkrar gjörsamlega įbyrgšarlausar afętur. 

"Einnig hefur veriš kynnt, aš įętlašur kostnašur viš Sębraut ķ stokk verši mrdISK 17, var upphaflega įętlašur mrdISK 2,2.  Mešan į framkvęmdum stendur, veršur alvarleg röskun į allri žeirri grķšarlegu umferš, sem žar fer fram daglega.  Mislęg gatnamót eru bannorš hjį meirihlutanum [į fölskum forsendum orsakašrar umferšar - innsk. BJo].  Miklu fremur beinist įhugi meirihlutans aš žvķ aš žrengja nokkrar stofnęšar borgarinnar, fękka bķlastęšum og gera bķleigendum eins erfitt fyrir og kostur er. Žaš vęri hęgt aš fara ķ einfaldar og įrangursrķkar umbętur ķ umferšarmįlum į höfušborgarsvęšinu strax fyrir brotabrot af žeim kostnaši, sem er įętlašur ķ hin żmsu stórkarlalegu śrręši, sem fyrirhugaš er aš hrinda ķ framkvęmd, śrbętur, sem vegfarendur myndu njóta góšs af strax og tekiš yrši eftir.  En meirihlutanum viršist ekki vera órótt yfir žvķ, aš kostnašur viš samgöngusįttmįlann hefur hękkaš um mrdISK 50, frį žvķ [aš] hann var geršur. Fyrir žį fjįrhęš vęri t.d. hęgt aš reisa žjóšarleikvanga ķ knattspyrnu og frjįlsum ķžróttum auk hinnar margumręddu žjóšarhallar."  

Žrengingar gatna hafa veriš geršar ķ nafni umferšaröryggis, en žęr og aš setja hlykki į göturnar, eins og gert hefur veriš viš Hįaleitisbraut, eru ólķklegar til aš leiša til fęrri slysa.  Žessum ašgeršum įsamt fękkun bķlastęša er ętlaš aš tefja bķlstjóra og faržega žeirra enn meir ķ umferšinni en ella, og lękkun hįmarkshraša vķša ķ borginni į umferšargötum, žar sem lękkun hįmarkshraša er alger óžarfi og skašleg fyrir ešlilegt flęši umferšarinnar ķ borginni, er ķ sama augnamiši borgaryfirvalda, sem eru ķ strķši viš fjölskyldubķlinn.  Žessi hegšun yfirvalda er fįheyrš og algerlega óžörf.  Meirihluti borgarstjórnar getur ekki unniš žetta strķš.  Žaš er žegar tapaš, enda er fjįrhagur borgarinnar ónżtur til allra stórframkvęmda.   

  

 

  


Śldinn smjöržefur

Nś hafa ķbśar höfušborgarsvęšisins, sem standa munu žurfa straum af rekstri borgarlķnu, fengiš smjöržefinn af žvķ, sem koma skal.  Strętó stefnir ķ gjaldžrot, af žvķ aš žar standast engar fjįrhagsįętlanir, en borgarlķnan hlżtur aš lenda ķ fjįrhagslegu kviksyndi. Sveitarfélögin veigra sér viš hella fé skattborgaranna ķ žessa botnlausu hķt įn uppstokkunar.  Žaš hefur veriš reynt aš auka framboš į akstri Strętó, en žaš hefur bara leitt til aukins taps.  Žaš, sem nś blasir viš, er žó į aš gizka innan viš 1/10 žess halla, sem verša mun af borgarlķnunni (sorgarlķnunni). 

Ķ grundvallaratrišum er įstęšan sś, aš žetta kosningaloforš Samfylkingarinnar er risavaxin draumsżn hennar, flutt inn śr miklu fjölmennari borgarsamfélögum, žar sem annaš skipulag og annaš vešurfar rķkir en hér. Žaš er sem sagt engin spurn ķ samfélaginu eftir "strętó į sterum", sem taka į 2 mišjuakreinar og hafa forgang į žverandi umferš.  Žetta er žannig atlaga gegn einkabķlnum og mun leiša til enn aukinna tafa ķ bķlaumferšinni meš vaxandi tjóni fyrir ökumenn og vaxandi žjóšhagslegum kostnaši, sem dregur nišur lķfskjörin.

Sś draumsżn Samfylkingar og mešreišarsveina ķ borgarstjórn aš fękka bķlum ķ umferšinni įriš 2040, svo aš žeir verši žį 20 % fęrri en 2020, er eintóm óskhyggja, en er žó forsenda žessara stórkarlalegu fjįrfestinga.  Borgarlķnan mun aldrei standa undir neinum fjįrfestingum.  Žaš opinbera fé mun glatast aš eilķfu.  Hśn mun ašeins standa undir broti af rekstrarkostnašinum, og verša sveitarfélögunum į höfušborgarsvęšinu žvķlķkur myllusteinn um hįls, aš žau munu gefast upp į žessu hugmyndafręšilega örverpi Samfylkingarinnar og senda žaš ķ gjaldžrot. 

Nś hefur kostnašarįętlun samgöngusįttmįla höfušborgarsvęšisins hękkaš um 50 % og er komin ķ mrdISK 180.  Rķkisvaldiš getur ekki haldiš įfram og lįtiš sem ekkert sé.  Žaš veršur aš endurskoša žennan sįttmįla og koma vitglóru ķ hann, slį af "žunga" borgarlķnu og stokkavęšingu gatna, tryggja vegageršinni rétt til uppsetningar mislęgra gatnamóta samkvęmt tillögum hennar og tryggja lagningu Sundabrautar og léttrar borgarlķnu.  Létt borgarlķna samkvęmt tillögu Žórarins Hjaltasonar, samgönguverkfręšings, o.fl. er sérrein hęgra megin vegar, og umferš į henni į ekki aš tefja ašra umferš. 

Forystugrein Morgunblašsins į kyndilmessu 2023 var helguš žessum mįlefnum.  Ķ śrdrętti sagši: 

"Strętó stefnir aš óbreyttu ķ žrot, en samt er borgarlķnan keyrš įfram."  

Hér sjį menn steinrunna naušhyggju Samfylkingarinnar.  Hśn neitar aš laga stefnu sķna aš stašreyndum, en er stašrįšin ķ aš keyra draumsżn sķna įfram, žótt žaš muni fyrirsjįanlega valda skattborgurum landsins grķšarlegu fjįrhęgstjóni og draga śr getu hins opinbera til aš fjįrmagna vitręn verkefni. 

"Aš bregšast eša bregšast viš" 

Ķ žessari forystugrein stóš m.a.:

"Nś segja stjórnendur fyrirtękisins [Strętós], aš endurskošunarfyrirtękiš KPMG hafi veriš fengiš til aš greina fjįržörfina og nišurstašan hafi veriš, aš mrdISK 1,5 vantaši inn ķ reksturinn ķ formi fjįrframlega, en töluvert vantar upp į, aš eigendurnir, Reykjavķkurborg og önnur sveitarfélög į höfušborgarsvęšinu, hafi greitt žį upphęš inn ķ fyrirtękiš.  Og sum žeirra eiga ekki aušvelt meš aš leggja Strętó til fé.  Žaš į einkum viš um höfušborgina, sem į 60 % ķ Strętó og glķmir sjįlf viš grķšarlegan rekstrar- og skuldavanda og er ekki aflögufęr."

Ef rķkiš ekki kyrkir žessa endaleysu (sorgarlķnu) ķ fęšingu, žį munu viškomandi sveitarfélög kikna undan fargi rekstrarins, eftir aš rķkissjóšur veršur bśinn aš sóa upp undir mrdISK 100 ķ stofnframlag.  Hér er meš öšrum oršum um botnlaust sukk og svķnarķ ķ boši Samfylkingar aš ręša.  Ętla rķkisstjórnarflokkarnir aš lįta žessa órįšsķu višgangast, žegar betri og ódżrari lausnir eru ķ boši, og verša žannig samįbyrgir Samfylkingu um eitt versta fjįrmįlahneyksli sögunnar ?  Žaš er löngu tķmabęrt aš spyrna viš fótum.

Lok forystugreinarinnar voru žannig:

"Allt gefur žetta auga leiš, žeim sem ekki er blindašur af draumsżninni, sem meirihlutinn ķ borgarstjórn hefur veriš aš teikna upp į sķšustu įrum.  Engin von er til žess, aš sį meirihluti įtti sig į, śt ķ hvaša fen hann er aš aka, en įkvešin vonarglęta er um, aš einhverjir žeirra, sem stżra nįgrannasveitarfélögunum, skilji slķkar stašreyndir og hafi burši til aš stķga nišur fęti įšur en allt er komiš ķ enn meiri óefni. 

Kópavogsbęr į t.a.m. 15 % ķ Strętó og Hafnarfjöršur litlu minna.  Ķbśar žessara bęjarfélaga hafa mikilla hagsmuna aš gęta, aš ekki verši anaš įfram śt ķ skuldafeniš.

Nś er aš störfum hópur fjįrmįlastjóra, sem vinnur aš framtķšarlausn um fjįrhag Strętó.  Žaš er eflaust žörf vinna.  Enn mikilvęgara er žó aš horfa į heildarmyndina og skoša vanda Strętó ķ samhengi viš borgarlķnuįformin.  Žaš er verkefni kjörinna fulltrśa, og skattgreišendur munu horfa mjög til žess, hvort žeir munu nś bregšast viš eša bregšast."

Žaš er hęgt aš binda vonir viš, aš leištogi sjįlfstęšismanna ķ Kópavogi, sem jafnframt er žar bęjarstjóri og hagfręšingur, og ašrir forystumenn sjįlfstęšismanna ķ bęjarfélögunum į höfušborgarsvęšinu, taki höndum saman viš rķkisvaldiš um endurskošun umferšarsįttmįlans, žar sem žunga borgarlķnan og vegstokkar verši slegin af, en reist mislęg gatnamót og fjölgaš akreinum.  "Framtķšarlausn um fjįrhag Strętó" veršur ekki mótuš ķ tómarśmi, heldur žarf fyrst aš móta stefnu um almenningssamgöngur į höfušborgarsvęšinu, "Létta borgarlķnu", og sķšan aš fjįrmagna hana.  

Sį, sem hefur tjįš sig opinberlega af mestri žekkingu um umferšarmįl höfušborgarsvęšisins į undanförnum įrum er Žórarinn Hjaltason, samgönguverkfręšingur. Ein fróšlegra Morgunblašsgreina hans um umferšarmįl birtist 2. febrśar 2023 undir fyrirsögninni: 

"Um veggjöld og hagkvęmni samgöngumannvirkja".

Undir millifyrirsögninni: "Mikilvęgi góšra samgöngumannvirkja" stóš žetta:

"Greiš umferš ķ allar įttir er hjartslįttur hvers žjóšfélags og mjög varhugavert aš trufla hann eša tefja aš ósekju.  Į sušvesturhorninu bśa um 3/4 hlutar landsmanna, og žar žurfa žvķ aš vera greišfęrir og öruggir žjóšvegir til aš tryggja gott flęši vöru- og faržegaflutninga um svęšiš.  Um höfušborgarsvęšiš liggur hringvegurinn, svo og Reykjanesbraut.  Framtķšarsżn Vegageršarinnar gerir rįš fyrir, aš hringvegur aš Hvalfjaršargöngum til noršurs og til austurs aš Selfossi verši s.k. meginstofnvegur, ž.e. vegur meš mislęgum gatnamótum.  Sama gildir um Reykjanesbreut frį höfušborgarsvęšinu aš Reykjanesbę og Keflavķkurflugvelli. 

Sundabrautin fellur vonandi aš žessari framtķšarsżn į žessum įratugi, en meirihluti borgarstjórnar hefur engan įhuga fyrir aš standa viš sinn hluta umferšarsįttmįla höfušborgarsvęšisins og hefur hvorki tekiš Sundabrś né mislęg gatnamót inn į ašalskipulag Reykjavķkur, heldur heldur uppi uppteknum hętti um aš leggja steina ķ götu žessara framkvęmda. Borgarstjóri vill velja dżrasta kostinn, sem eru jaršgöng.  Žar meš veldur hann mestum töfum og tjóni. 

Tilefni žessarar greinar Žórarins Hjaltasonar segir hann vera vištal viš Davķš Žorlįksson, framkvęmdastjóra Betri samgangna o.h.f., ķ Kjarnanum 27. desember 2022.

"Ķ vištalinu er žetta haft eftir framkvęmdastjóranum: "En ef menn hafa metnaš fyrir žvķ aš draga śr umferšartöfum, žį er žetta, flżti- og umferšargjöld, einfaldasta og fljótlegasta leišin til žess. Žaš er eina leišin, sem skilar hagnaši, žvķ aš ašrar framkvęmdir, sem viš förum ķ til aš stušla aš minnkandi töfum, žęr aušvitaš skila engum įgóša, heldur bara kosta sitt."

Žarna tekur téšur Davķš mikiš upp ķ sig įn rökstušnings, enda er hann fśskari ķ umferšarfręšum, sem ljóslega hefur veriš heilažveginn af Holu-Hjįlmari og öšrum vinstri sinnušum fśskurum į umferšarsvišinu. Tafakostnašur ķ umferšinni ķ Reykjavķk hefur veriš įętlašur a.m.k. 50 mrdISK/įr, svo aš allar ódżrar śrbótaašgeršir til aš auka hreyfanleika umferšarinnar, s.s. mislęg gatnamót og fjölgun akreina, eru lķklegar til aš skila žjóšhagslegum hagnaši öfugt viš naušhyggjuskraf Davķšs Žorlįkssonar. Ašrar leišir til aš auka hreyfanleika umferšar (draga śr umferšartöfum) eru ķ raun ekki fyrir hendi, eins og Žórarinn Hjaltason hefur sżnt fram į.  Žar meš er borgarlķna śr leik:

"Fyrir nokkrum įrum var žvķ haldiš fram, aš ef markmišiš ķ svęšisskipulagi höfušborgarsvęšisins um breyttar feršavenjur įriš 2040 nęšust, myndu feršir meš fólksbķlum verša 20 % fęrri en meš óbreyttum feršavenjum.  Markmišunum į aš nį meš borgarlķnu įsamt ofuržéttingu byggšar mešfram samgönguįsum hennar og įtaki ķ uppbyggingu innviša fyrir hjólandi og gangandi.  Borgarlķnan er sögš hryggjarstykkiš ķ ašgeršum til aš stušla aš breyttum feršavenjum.  Įróšurinn var svo lęvķs, aš töluveršur hluti almennings skildi bošskapinn žannig, aš ef borgarlķnan kęmi ekki, myndu feršir meš fólksbķlum verša 20 % fleiri en ella."

Žį gleymdist aš taka tillit til žess, aš bętt feršaašstaša gangandi og hjólandi mun fękka bķlafaržegunum, en bķlstjórunum mun lķtiš fękka.  Rafskutlurnar munu ekki sķšur fękka faržegum Strętó og borgarlķnu en bķlanna og kunna aš eiga žįtt ķ slęmu gengi Strętó nś.

"Ef viš tökum orš framkvęmdastjórans bókstaflega, žį verša žau ekki skilin öšru vķsi en svo, aš borgarlķnan muni ekki hamla gegn aukningu umferšartafa.  Ef žaš er réttur skilningur, žį hefur aldeilis oršiš višsnśningur į skošunum samgönguyfirvalda [og forsenda borgarlķnu brostin - innsk. BJo].  Reyndar hęttu samgönguyfirvöld aš ręša um 20 %, eftir aš umferšarspįr fyrir įriš 2034 ķ nżju samgöngulķkani voru birtar fyrir um 2 įrum. Žęr spįr benda eindregiš til žess, aš markmiš svęšisskipulagsins um breyttar feršavenjur séu ekki raunhęf. Ef spįrnar fyrir 2034 eru réttar, mun borgarlķnan ašeins leiša til žess, aš bķlaumferš įriš 2040 verši um 2 % minni en ella.  Skiljanlega hafa samgönguyfirvöld ekki viljaš ręša mikiš um žessar gerbreyttu nišurstöšur !"  

Žaš hrśgast upp gild rök fyrir žvķ, aš borgarlķnan sé illa til žess fallin aš breyta feršavenjum fólks, hvaš sem gerręšislegum rįšstöfunum į borš viš fękkun bķlastęša eša tafagjöld lķšur.  Žaš er kominn tķmi til aš hętta viš žessar daušvona hugmyndir um aš fękka bķlum ķ umferšinni meš ofurfjįrfestingum, sem samfélagiš hefur hvorki rįš į né óskar eftir. 

"Į sķšustu įrum hafa sumir fulltrśar samgönguyfirvalda haldiš žvķ fram, aš ekki sé unnt aš byggja sig frį umferšartöfum vegna žess, aš nż vegamannvirki myndu fyllast jafnóšum af bķlum.  Žarna er vķsaš til fyrirbęris, sem mį kalla orsakaša umferš (e. induced demand).  Žaš eru flestir sammįla um, aš ķ žéttbżlum milljónaborgum sé ekki unnt aš byggja sig frį umferšartöfum.  Hins vegar į žetta engan veginn viš um höfušborgarsvęšiš.  Ég mun rökstyšja žaš nįnar ķ annarri grein." 

Žaš mun verša fengur aš žeim rökstušningi Žórarins, žvķ aš žessi naušhyggja Samfylkingarinnar, sem hśn hefur flutt hrįa inn frį milljónasamfélögum ķ landžröng įn žess aš skilja forsendurnar, en amatörborgarskipuleggjandi hennar, Holu-Hjįlmar, vitnaši margoft hreykinn ķ kenninguna um snöggmettun nżrra umferšarmannvirkja į borš viš mislęg gatnamót eša višbótar akreinar. Žetta er einfaldlega falskenning viš ķslenzkar ašstęšur, en žetta er samt önnur meginstošanna, sem glęfraverkefni Samfylkingarinnar - borgarlķna hvķlir į.  Hin er, aš bķlafjöldi į höfušborgarsvęšinu verši 20 % minni įriš 2040 en ella vegna borgarlķnu og göngu- og hjólastķga.  Forsendurnar eru fallnar, eins og spilaborg, en samt er haldiš įfram meš verkefniš óbreytt og stefnir beint śt ķ fjįrhagslegt kviksyndi.  Žaš veršur aš stöšva ósómann.  

Aš lokum sagši ķ žessari stórgóšu grein samgönguverkfręšingsins:

"Flestir fręšimenn eru sammįla um, aš veggjöld séu įhrifarķk leiš til aš hamla gegn umferšartöfum ķ borgum.  Hins vegar er sį galli į gjöf Njaršar, aš žau verša aš vera mjög hį į mesta įlagstķma umferšar til aš draga umtalsvert śr umferšartöfum.  Auk žess žurfa gjaldtökustöšvar aš vera stašsettar žannig, aš žęr [a.m.k. umljśki] svęšiš, žar sem umferšartafirnar eru mestar. Veggjöldin eru žį kölluš tafagjöld (e. congestion charges). 

 Tafagjöldin hafa ekki veriš lögš į heilu borgarhlutana ķ mörgum borgum vegna žess, aš žau eru óvinsęl.  Į Stavangersvęšinu [į SV-strönd Noregs] voru veggjöld tvöfölduš į įlagstķma haustiš 2018.  Rįšstöfunin mętti vķštękri andstöšu, og voru tafagjöldin afnumin snemma įrs 2020.  Sķšast en ekki sķzt er rétt aš benda į, aš markvissara er aš setja markmiš um aukinn hreyfanleika (e. mobility) fremur en minnkun umferšartafa.  M.ö.o.: ljśkum sem fyrst gerš mislęgra gatnamóta og naušsynlegra breikkana į helztu žjóšvegum į höfušborgarsvęšinu." (Undirstr. BJo.)

Taka skal heilshugar undir undirstrikaša kaflann um aš auka hreyfanleikann ķ staš naušhyggju Samfylkingarinnar og "Betri samgangna" um tafagjöld og borgarlķnu, sem eru lélegar lausnir ķ ķslenzku umhverfi, enda keyršar įfram af annarlegum hugmyndum fśskara ķ umferšarlegum efnum.

 

 

 

 


Forręšishyggjan tröllrķšur borgarstjórn Reykjavķkur

Hafa Reykvķkingar samžykkt žaš ķ almennri atkvęšagreišslu, aš višhorf Samtaka um bķllausan lķfsstķl verši lögš til grundvallar ašal- og deiliskipulagi Reykjavķkur ?  Nei, og žaš er oršiš aškallandi, aš žeir fįi aš tjį sig ķ almennri atkvęšagreišslu um žetta og žį óvissuferš, sem meirihluti borgarstjórnar er kominn ķ meš s.k. Borgarlķnu, sem er sannkölluš sorgarlķna.  Til einföldunar mętti spyrja, hvort borgarbśar vilji fį mislęg gatnamót inn į ašalskipulag og deiliskipulag alls stašar, žar sem Vegageršin rįšleggur slķkt, og hvort borgarbśar kjósi fremur "žunga" borgarlķnu į mišju vegstęšis eša nżja sérrein hęgra megin götu, žar sem slķkt gęti stytt umferšartķma strętisvagna į annatķmum samkvęmt tillögum Betri samgangna fyrir alla".  Nśverandi meirihluti borgarstjórnar er aš keyra fjįrhag borgarinnar ķ žrot og bķlaumferš ķ borginni ķ allsherjar hnśt.  

Varaborgarfulltrśi Sjįlfstęšisflokksins, Žorkell Sigurlaugsson, gerši skżra grein fyrir valkostum borgarbśa viš śtśrborulega stefnu sérvitringanna ķ meirihluta borgarstjórnar ķ umferšarmįlum ķ Morgunblašsgrein 14. janśar 2023 undir fyrirsögninni:

"Mengun og vondar samgöngur ķ boši borgarstjórnar".

Hśn hófst žannig:

"Ein ašalfrétt aš undanförnu er mengun yfir hęttumörkum ķ Reykjavķk.  Heilbrigšisfulltrśi hjį Heilbrigšiseftirliti Reykjavķkur taldi ķ fréttum hjį RŚV og Stöš 2 žann 4. janśar [2022] einu lausnina vera aš takmarka umferš og borgin žyrfti aš fį skżrari heimild ķ lögum til aš framkvęma slķkt.  

Varaformašur Landverndar var meš svipaša oršręšu į sjónvarpsstöšinni Hringbraut 11. janśar [2022], aš minnka žyrfti umferš og vildi reyndar kenna nagladekkjum einnig um svifryk žessa dagana.  Ekkert var minnzt į, aš vandamįliš er fyrst og fremst heimatilbśiš vegna langvarandi ašgeršaleysis borgarstjórnar Reykjavķkur."

Žaš er dęmigerš forręšishyggja aš baki žvķ aš lįta sér detta ķ hug aš grķpa inn ķ lķf og lifnaš fólks meš svo róttękum og skašvęnlegum hętti aš banna t.d. fólki meš prķmtölu ķ enda bķlnśmers sķns aš aka um götur allrar Reykjavķkur į grundvelli hįmarks męligildis NO2 og/eša svifryks meš žvermįl undir 10 mķkrómetrar nokkrum sinnum į sólarhring yfir višmišunarmörkum. Žaš, sem skiptir höfušmįli hér, er varanleiki gildanna yfir mörkum, og hversu vķšfešm mengunin er, ž.e. hversu lengi flest fólk žarf aš dvelja ķ menguninni. 

Žótt męligildi skašlegra efna į gatnamótum Grensįsvegar og Miklubrautar hafi į fyrsta hįlfa mįnuši įrsins 2023 veriš ķ 40 klst yfir višmišunarmörkun, er frįleitt aš gera žvķ skóna, aš einhver hafi į tķmabilinu andaš žessu slęma lofti svo lengi aš sér og umferšartakmarkanir ķ borginni į žessum grundvelli žess vegna frįleitar.  Aš žessu leyti eru ašstęšur ósambęrilegar viš śtlönd almennt séš.

  Ķ Reykjavķk eru froststillur (verstu skilyršin) svo sjaldgęfar, aš heilbrigšu fólki hefur ekki stafaš ógn af įstandinu, en męligildin eru nytsamleg til aš vara fólk meš viškvęm öndurnarfęri viš, og allir geta gert rįšstafanir til aš skapa yfiržrżsting ķ bķlnum į verstu stöšunum, t.d. į gatnamótum Miklubrautar og Grensįsvegar, en žar mega vegfarendur žrauka ķ biš į umferšarljósum ķ boši steinrunnins afturhalds ķ borgarstjórn, sem vill ekki leyfa Vegageršinni aš setja upp žarna mislęg gatnamót, sem svara kröfum tķmans, en forneskjan ķ borgarstjórninni vill halda höfušborginni į hestvagnastiginu.

Aš eftir hverjar borgarstjórnarkosningar skuli ętķš vera lappaš upp į fallinn meirihluta hinnar afturhaldssömu og sérvizkulegu Samfylkingar er žyngra en tįrum taki, enda er hagur borgarinnar kominn aš fótum fram. Žar ber Dagur, frįfarandi borgarstjóri Samfylkingar, mest įbyrgš, en mun smeygja sér undan henni.  Hann er vissulega sekur um óstjórn og vanrękslu.  

"NO2 er réttilega ašalsökudólgurinn og kemur frį śtblęstri bifreiša [ašallega dķsilvélum-innsk. BJo].  Borgin hefši sjįlf getaš sżnt gott fordęmi og sett kraft ķ orkuskipti hjį Strętó, en af um 160 vögnum eru eingöngu 15 rafvagnar [skammarlega lįgt hlutfall, rśmlega 9 % - innsk. BJo].  Nįnast viš hlišina į mengunarmęlistöšinni eru ein umferšarmestu gatnamót Strętó ķ borginni. 

Hin įstęša mikillar mengunar viš Grensįsveg og vķšar eru grķšarlegar tafir ķ umferšinni, žar sem flęši umferšar ķ Reykjavķk hefur veriš heft vegna vanrękslu borgarstjórnar a.m.k. undanfarin 15-20 įr."

  Žetta er falleinkunn yfir Samfylkingunni og stjórnarhįttum hennar ķ höfušborg Ķslands.  Hvergi ķ borgum Noršurlandanna er uppi žvķlķkur vandręšagangur og óstjórn og ķ Reykjavķk.  Žar er ekki hęgt aš skrifa allt į vannrękslu meirihluta borgarstjórnar, heldur er um śtfęrša stefnumörkun afturhaldsins aš ręša meš žvķ aš taka mislęg gatnamót śt af ašalskipulagi og žrengja umferšaręšar, t.d. Grensįsveg meš sérvizkulegum og žverśšarfullum hętti ķ blóra viš umferšarfręši, sem miša aš žvķ aš hįmarka öryggi allra vegfarenda og halda umferšartöfum innan višunandi marka (nśverandi umferšartafir ķ borginni eru allt aš žvķ fimmfaldar višunandi tafir śt frį beinum kostnaši viš tafirnar).

 "Fyrir löngu hefši įtt aš rįšast ķ gerš mislęgra gatnamóta viš Miklubraut og Grensįsveg og einnig Bśstašaveg viš Reykjanesbraut.  Miklabraut gęti veriš ķ nokkurs konar brś yfir Grensįsvegi meš svipušum hętti og Miklabraut yfir Elliša[įnum] og Sębraut/Reykjanesbraut.  Halda sķšan įfram og leysa mįliš meš mislęgum gatnamótum viš Kringlumżrarbraut og jafnvel jaršgöngum undir Lönguhlķš og vķšar į žessari tiltölulega stuttu 3 km leiš frį Grensįsvegi aš Landspķtala viš Hringbraut.  Markmišiš vęri aš gera Miklubraut aš mestu lausa viš ljósastżringu umferšar og halda jöfnum, hóflegum hraša. Žannig [nęst] bęši lįgmarks eldsneytiseyšsla og [lįgmarks] hįvašamengun ökutękja."   

Žaš er hneyksli og vitnar um firringu og forneskjulegan žankagang meirihluta Samfylkingar ķ borgarstjórn aš vilja halda umferšinni į Miklubraut, žessum megin austur-vesturįsi borgarinnar, į hestvagnastiginu meš frumstęšum og hęttulegum gatnamótum.  Samfylkingin heldur borgarumferšinni ķ spennitreyju meš yfirgengilegri fįvķsi um og hundsun į žörfum borgarbśa og annarra vegfarenda ķ Reykjavķk.  Ķ stašinn koma hįtimbrašar fyrirętlanir um aš flżta för 4 % vegfarenda į kostnaš um 80 % vegfarenda.  Žetta er alveg snarvitlaus forgangsröšun žeirra furšudżra, sem hanga viš völd ķ Reykjavķk įn žess aš geta žaš. 

"Ef borgin hefši sżnt Sundabraut meiri įhuga, gęti hśn veriš komin og hefši dregiš verulega śr umferš um Vesturlandsveg og Miklubraut, m.a. stórra vöruflutningabifreiša, og opnaš nż tękifęri til ķbśšauppbyggingar į Geldinganesi, Įlfsnesi og Kjalarnesi. 

Įrlegur tafakostnašur ķ umferšinni er ekki undir mrdISK 50.  Hluti af žvķ er umframeyšsla į eldsneyti, 20-30 kt/įr samkvęmt śtreikningum verkfręšinganna [og bręšranna] Elķasar Elķassonar og Jónasar Elķassonar, prófessors emeritus [blessuš sé minning hans - innsk. BJo]."   

Skemmdarverkastarfsemi Samfylkingarinnar og taglhnżtinga hennar ķ borgarstjórn į undirbśningi Sundabrautar er skipulagshneyksli.  Flokkurinn er gjörsamlega sišlaus ķ athöfnum sķnum gegn ešlilegu umferšarflęši ķ Reykjavķk.  Žessar athafnir og athafnaleysi Samfylkingarinnar hafa leitt til alvarlegra slysa į fólki, mikils eignatjóns, tķmasóunar og óžarfa mengunar og losunar CO2, sem nemur um 100 kt/įr, sem er ekki óverulegt į landsvķsu (um žreföld nišurdęling Carbfix į CO2 viš Hellisheišarvirkjun).

Samfylkingin ber kįpuna į bįšum öxlum ķ mikilvęgum hagsmunamįlum landsmanna, t.d. umhverfismįlum, žvķ aš hśn er mjśkmįl um žau, en gerir sér leik aš žvķ aš valda óžarfa losun, sem nemur um 2 % į landsvķsu ķ Reykjavķk einni. Samfylkingunni er ķ engu treystandi. 


Mišstjórn ASĶ į villigötum

Žaš hefur veriš sorglegt aš fylgjast meš svigurmęlum forystumanna verkalżšs ķ garš rķkissįttasemjara. Višvaningshįttur og hroki einkennir žį, žeim eru mannasišir ekki tamir, og steininn hefur tekiš śr, žegar žeir ķ einfeldni sinni hafa hętt sér śt ķ lagatślkanir um embętti rķkissįttasemjara.  Žar stendur ekki steinn yfir steini. Starfandi forseta ASĶ viršist skorta forystuhęfileika til aš leiša ASĶ meš įbyrgum og farsęlum hętti.  Nś stendur mišstjórnin uppi berrössuš eftir innantómar yfirlżsingar sķnar, eftir aš sį mašur, sem gerzt mį vita um heimildir rķkissįttasemjara til aš varpa fram mišlunartillögu ķ kjaradeilu, sem hann telur vera komna ķ hnśt, hefur tjįš sig opinberlega.  

Karķtas Rķkharšsdóttir įtti stutt og hnitmišaš vištal viš Įsmund Stefįnsson, hagfręšing og fyrrverandi forseta ASĶ og fyrrverandi rķkissįttasemjara, ķ Morgunblašinu 30. janśar 2023 undir fyrirsögninni:

"Fordęmanleg ósannindi um lagaheimildir".

Įsmundur var algerlega afdrįttarlaus ķ stušningi sķnum viš nśverandi rķkissįttasemjara.  Allt tal verkalżšsleištoga um, aš hann hafi fariš śt fyrir valdheimildir sķnar og žannig meš réttu fyrirgert trausti, er eintómt blašur.  Viškomandi verkalżšsleištoga hefur sett ofan, og žaš veršur į brattann aš sękja fyrir žį aš endurheimta snefil af trausti eftir žetta illvķga frumhlaup. 

Vištališ hófst žannig:

"Žaš er alveg ljóst, aš sįttasemjari hefur žessa heimild til aš leggja fram mišlunartillögu og žarf ekkert samžykki deiluašila til žess. Žaš er stašreyndin.  Žaš er ķ raun fordęmanlegt, aš stóru heildarsamtökin skuli fara fram meš bein ósannindi ķ žessu efni", segir Įsmundur Stefįnsson, hagfręšingur, fyrrverandi rķkissįttasetjari og fyrrverandi forseti ASĶ ķ samtali viš Morgunblašiš og vķsar til įlyktunar mišstórnar ASĶ ķ kjölfar žess, aš rķkissįttasemjari lagši fram mišlunartillögu ķ kjaradeilu Eflingar og Samtaka atvinnulķfsins į fimmtudaginn ķ sķšustu viku [26.01.2023]. 

Ķ įlyktuninni segir um heimild sįttasemjara til aš leggja fram mišlunartillögu, aš "hśn eigi ekki aš leggjast fram įn žess aš hafa a.m.k. žegjandi samžykki beggja ašila."  Įsmundur segir žessa višmišun hvergi ķ lögum." 

Mišstjórn ASĶ undir starfandi forseta hefur sett verulega nišur viš žessa lošmullulegu  įlyktun, sem hefur į sér yfirbragš tilvitnunar ķ lög, en er ķ rauninni skįldskapur mišstjórnarinnar.  Hvernig ķ ósköpunum dettur mišstjórninni ķ hug aš ganga fram meš vķsvitandi ósannindum ķ marklausri tilraun sinni til aš grafa undan rķkissįttasemjara ķ eldfimu įstandi ? Žessi framkoma er óįbyrg, heimskuleg og fullkomlega óbošleg, og forsetinn  viršist žarna hafa dregiš mišstjórnina į asnaeyrunum, eša hann er fullkomlega ófęr um veita nokkra leišsögn af viti. Sżnir žetta enn og aftur, hvers konar ormagryfja verkalżšsforystan er, žegar hśn kemur saman.  Žar er ekki stunduš sannleiksleit, heldur ręšur sżndarmennska, yfirboš og önnur óvönduš vinnubrögš feršinni. 

Įfram hélt Įsmundur ķ vištalinu viš Karķtas:

"Žaš hafa veriš samžykktar įlyktanir og gefnar śt yfirlżsingar um žaš, aš sįttasemjari hafi ekki lagalegt umboš til aš koma meš mišlunartillögu.  Ég verš ķ rauninni aš lżsa undrun minni į žvķ.  Stašreyndin er, aš sįttasemjari hefur žessa heimild samkvęmt lögum, og žaš fer eftir hans mati į stöšu deilunnar, hvort hann telur rétt aš leggja fram mišlunartillögu eša ekki.  Žaš er engin krafa um žaš, aš verkfall hafi stašiš ķ tiltekinn tķma.  Krafa um t.d. 3 til 4 vikna vinnustöšvun myndi ekki aušvelda sįttastarf.  Krafan er einfaldlega, aš hann meti įstandiš žannig, aš žaš sé rétt aš leggja fram mišlunartillögu.  Žó aš menn gefi yfirlżsingar į yfirlżsingar ofan um, aš žaš sé brot, žį haggar žaš ekki žeirri stašreynd, aš fyrir žessu er ekki bara lagaheimild, heldur einnig sterk hefš.  Ósannindi hrekja ekki stašreyndir."

Eftir žessa uppįkomu er ljóst, aš nśverandi mišstjórn ASĶ les lagatexta, eins og Skrattinn Biblķuna og fellir allt aš eigin duttlungum.  Žetta er hrošalegt vanžroskamerki og alveg ķ anda formanns Verzlunarmannafélags Reykjavķkur, sem lifir ķ eigin furšuheimi, žar sem vištekin lögmįl gilda ekki.  Žessi mišstjórn hefur žar af leišandi glataš öllum trśveršugleika og er ķ raun og veru bara ašhlįtursefni.  Žetta hafa menn upp śr višvaningshętti, ofstęki og flausturslegum vinnubrögšum.  Var viš öšru aš bśast ?

 

 


Virkjanir og sveitarfélögin

Nįnast öll raforka frį virkjunum landsins fer inn į stofnkerfi raforku, og žannig eiga allir landsmenn aš hafa jafnan ašgang aš henni, žótt misbrestur sé į žvķ ķ raun, bęši hvaš afhendingaröryggi og spennugęši įhręrir. Žaš hefur of lķtill gaumur veriš gefinn aš sveitarfélögunum, žar sem virkjanirnar eru stašsettar, enda er žaš ešlileg ósk heimamanna, aš hluti virkjašrar orku verši til rįšstöfunar ķ viškomandi sveitarfélögum, ef eftirspurn skapast. 

Žetta višhorf kom fram ķ góšri Morgunblašsgrein eftir Harald Žór Jónsson, oddvita og sveitarstjóra ķ Skeiša- og Gnśpverjahreppi 9. janśar 2023 undir fyrirsögninni:

"Forsenda orkuskipta į Ķslandi fyrir įriš 2040".

Žar stóš m.a.:

"Ég leyfi mér aš fullyrša, aš orkuskipti žjóšarinnar gangi ekki eftir, nema haldiš verši įfram aš virkja žetta mikilvęga orkusvęši.  Žegar rķkisstjórn Ķslands setti hins vegar markmiš um orkuskipti fyrir Ķsland, įtti ekkert samtal eša samrįš sér staš um žaš viš sveitarfélögin, en samt er žaš svo, aš žaš eru žau, sem žurfa aš setja virkjanir og tengd mannvirki į ašal- og deiliskipulag sitt įsamt žvķ aš heimila framkvęmdir.  Naušsynlegt er aš hefja samtališ [į] milli rķkis og sveitarfélaga strax, til žess aš orkuskiptin raungerist."

Žetta er žörf og löngu tķmabęr įbending.  Aš samskipti rķkisvalds, stęrsta rķkisorkufyrirtękisins og  sveitarfélaga į orkusvišinu skuli vera ķ lamasessi, eins og höfundurinn rekur, ber vitni um ómarkviss vinnubrögš af hįlfu rķkisvaldsins og rķkisorkufélaganna, og er žessi meinbugur sennilega hluti af skżringunni į žeirri ślfakreppu, sem ķslenzk orkumįl eru ķ.  

Žjóšarskśtunni hefur veriš siglt inn ķ įstand raforkuskorts.  Hann er ekki tķmabundinn, eins og löngum įšur fyrr, heldur langvarandi. Hann stafar ekki einvöršungu af skorti į rafölum til aš svara eftirspurninni, einnig frį nżjum notendum, heldur vegna ónógrar söfnunargetu mišlunarlóna virkjananna, sérstaklega į Tungnaįr/Žjórsįr-svęšinu. 

Aš auka aflgetu virkjananna mun magna orkuvandann, žvķ aš aukiš vatnsrennsli žarf til aš knżja nżja rafala og/eša stęrri rafala.  Ašalvandinn er sį, aš mišlunargeta Žórisvatns er of lķtil.  Til aš bęta śr skįk žarf 6. įfanga Kvķslaveitu, nżtt Tungnaįrlón og Noršlingaölduveitu.  Hvammsvirkjun-95 MW, Holtavirkjun-57 MW og Urrišafossvirkun-140 MW munu bęta mjög śr skįk, žvķ aš žar mun bętast viš um 290 MW afgeta įn žess aš auka žörfina į mišlunargetu.

Landsvirkjun viršist vilja leysa ašstešjandi orkuvanda meš vindmyllužyrpingum.  Žaš er žjóšhagslega óhagkvęmt, af žvķ aš ašrir valkostir til aš auka afl- og orkugetu raforkukerfisins eru hagkvęmari og vegna žess aš mun meiri landverndar- og mengunarbyrši veršur af vindmyllužyrpingum en vatnsorkuvirkjunum (mišlunum og vatnsaflshverflum meš rafölum, spennum, rofum stżribśnaši). Nśna hafa einvöršungu um 0,6 % landsins fariš undir mišlanir, stöšvarhśs, ašrennsli og frįrennslu, flutningslķnur og vegagerš vegna orkumannvirkja.  Landžörf vindmyllužyrpinga ķ km2/GWh/įr er tķföld į viš vatnsaflsvirkjun meš mišlun, ef koma į ķ veg fyrir gagnkvęm skašleg įhrif vindmyllanna vegna vindhvirfla (tśrbślens), sem dregur śr nżtni og veldur titringi.  Žaš er meš eindęmum, ef Orkustofnun, Skipulagsstofnun, Umhverfisstofnun og rįšuneyti orku, umhverfis og loftslags ętla aš hrekja Landsvirkjun frį góšum lausnum į vatnsorkusviši til aš koma į jafnvęgi į milli frambošs og eftirspurnar raforku ķ landinu og yfir ķ alveg afleitar lausnir vindorkuhverflanna. 

  "Ég er mikill virkjanasinni.  Ég geri mér grein fyrir žvķ, hvaš sś gręna orka, sem viš framleišum į Ķslandi, hefur gert fyrir lķfsgęši žjóšarinnar.  Sem sveitarstjóri og oddviti Skeiša- og Gnśpverjahrepps er mér falin sś mikla įbyrgš aš reka sveitarfélagiš. Tryggja hagsmuni ķbśanna.  Tryggja žaš, aš samfélag okkar vaxi og dafni.  Tryggja, aš lķfsgęši okkar aukist.  Er ešlilegt aš breyta byggš ķ fallegri nįttśru, sem er hluti af lķfsgęšum ķbśanna, yfir ķ virkjanasvęši, sem hefur sjónręnt įhrifasvęši upp į meira en 50 km2, til aš tryggja 1-2 störf til framtķšar ķ nęrumhverfi virkjunarinnar ?  Ég held, aš flestir viti svariš.  Eitthvaš meira žarf aš koma til." 

Žaš er vafasamt aš heimfęra žęr fórnir, sem žessar lżsingar oddvitans og sveitarstjórans draga upp mynd af, upp į Hvammsvirkjun.  Stöšvarhśsiš veršur lķtt įberandi, og varla mun bera meira į stķflunni en brś, enda veršur žar akfęrt yfir, og mun sś vegtenging yfir Žjórsį verša sveitarfélögunum beggja vegna lyftistöng. Inntakslóniš veršur alfariš ķ įrfarveginum og mun fegra sveitina.  Sjónręna įhrifasvęšiš, sem hann gerir mikiš śr, eykur fjölbreytnina ķ sveitinni, gerir hana nśtķmalega og mun draga aš henni gesti. 

Žaš er t.d. ekki hęgt aš bera nįttśruinngrip žessarar virkjunar saman viš vindmyllužyrpingu į žessum slóšum.  Slķkt mannvirki fęlir frį vegna hįvaša og grķšarlegt jaršrask į sér staš vegna graftrar fyrir undirstöšum į stóru svęši, žar sem eru vegslóšar og skuršir fyrir rafstrengi frį vindmyllum aš ašveitustöš.  

"Ein af undirstöšum lķfsgęša į Ķslandi er orkuöflun, sem į sér staš į landsbyggšinni.  Samt er žaš skrifaš ķ raforkulög, aš uppbygging atvinnu, sem žarf mikla raforku, raungerist aldrei ķ dreifbżli.  Hvers vegna ?  Vegna žess aš žaš er sérstök veršskrį fyrir dreifingu į raforku ķ dreifbżli og viš, sem bśum į landsbyggšinni žurfum aš greiša hęrra verš fyrir dreifingu į rafmagninu en žeir, sem bśa ķ žéttbżli.  Viš žurfum aš greiša hęrra verš fyrir orku, sem veršur til ķ okkar nęrumhverfi en žeir, sem nota hana ķ žéttbżliskjörnum, tugum og hundrušum km frį framleišslustaš.  Žessu žarf aš breyta strax."

Žetta er alveg rétt hjį höfundinum og hefur ķtrekaš veriš bent į žetta misrétti hér į vefsetrinu og lagšar til leišir til śrbóta. Žaš, sem oddvitinn og sveitarstjórinn vill, er, aš Landsvirkjun veiti sveitarfélögunum, sem hlut eiga aš veitingu framkvęmdaleyfis fyrir Hvammsvirkjun, ašgang aš hluta af orku frį virkjuninni.  Žaš er ešlilegt sjónarmiš, aš frį ašveitustöšinni, sem reist veršur viš Žjórsį til aš taka viš orku frį virkjunum Nešri-Žjórsįr og tengja hana viš stofnkerfi landsins, verši rofar fyrir orku innan sveitarfélaganna, u.ž.b. 10 MW.  Ķ grein höfundar segir, aš stofnkostnašur Hvammsvirkjunar verši lķklega um mrdISK 50.  Žį mį reikna śt, aš kostnašur viš žessa orkuvinnslu veršur um 38,9 USD/MWh (5,6 ISK/kWh), og er žaš sanngjarnt verš frį virkjuninni til innansveitarnota, en til višbótar kemur flutningskostnašur aš ašveitustöšinni, og Landsvirkjun žyrfti aš nišurgreiša dreifinguna, žar til stjórnvöld loksins leišrétta téša mismunun notenda dreifiveitnanna.  Žį er hins vegar höfušverkur sveitarfélaganna, hverjir eiga aš njóta žessara vildarkjara ? 

Aš lokum stóš ķ žessari athyglisveršu grein:

"Ef orkuskipti žjóšarinnar eiga aš geta įtt sér staš, žį žarf rķkisstjórn Ķslands og žingmenn į Alžingi aš hefja samtališ viš sveitarstjórnir į landsbyggšinni um sanngjarna skiptingu į aušlindinni, sem orkan er. Tryggja žarf jafnt verš į dreifingu raforku ķ dreifbżli og žéttbżli.  Tryggja žarf, aš nęrsamfélagiš, žar sem orkan į uppsprettu, njóti įvinnings af žeim veršmętum, sem hśn skapar, ekki bara į framkvęmdatķma viš byggingu virkjana, heldur sem hlutdeild ķ žeim veršmętum, sem verša til į hverjum tķma meš orkuframleišslunni. Žaš samtal žarf aš hefjast strax til aš tryggja, aš farsęl orkuskipti žjóšarinnar nįi fram aš ganga fyrir įriš 2040."

Žarna viršist oddvitinn og sveitarstjórinn fara fram į gjald til viškomandi sveitarfélaga af orkunni frį Hvammsvirkjun, ef hśn er seld į hęrra verši en nemur framleišslukostnaši virkjunarinnar (38,9 USD/MWh=5,6 ISK/kWh).  E.t.v. er hęgt aš semja tķmabundiš um slķkt, en aš auki koma fasteignagjöld ķ hlut sveitarfélaga, žar sem mannvirki eru stašsett, og aršurinn af rķkisfyrirtękjunum kemur ķ hlut žessara ķbśa, eins og annarra ķbśa landsins.  


Skammarstrikiš

Menningar- og višskiptarįšherra er ķ meira lagi yfirlżsingaglöš, en svo mikiš vantar upp į efndir og eftirfylgni, aš tala mį um verkleysi. Dęmi um žetta er fjölmišlaheimurinn hérlendi, sem er ķ ślfakreppu rķkisafskipta og mjög óheilbrigšrar og ósanngjarnrar  samkeppni.  Lilja D. Alfrešsdóttir lżsti žvķ yfir fyrir um įri, aš hśn ętlaši aš laga žį skökku stöšu, sem žarna rķkir, meš žvķ aš lįta skattleggja ķslenzkar auglżsingar ķ erlendum mišlum, ašallega ķ netheimum, og aš draga śr auglżsingum į RŚV o.h.f., "śtvarpi allra landsmanna", sem ķ raun virkar eins og śtvarp allra vinstri manna og afęta.

Ekkert af žessu hefur gerzt, erlendu mišlarnir hafa nś sogaš til sķn helming auglżsingamarkašarins ķ ISK tališ og umsvif RŚV į žessum markaši aukast stöšugt.  Velta žessa rķkisfjölmišils er talin munu nema mrdISK 8 ķ įr, sem er aušvitaš vįboši, žótt varaformašur Framsóknarflokksins lįti enn duga aš tala śt og sušur.  Jafna veršur žegar ķ staš skattheimtuna af öllum fjölmišlunum, draga RŚV śt af auglżsingamarkaši og draga śr umsvifum žess.  Ein rįs af hverju tagi er meira en nóg fyrir žennan rķkisrekstur, sem er aš verša eins og svarthol fyrir rķkissjóš. 

Staksteinar Morgunblašsins į žrettįndanum 2023 fjöllušu um fjölmišlahneyksli, sem sem vinstri fjölmišlarnir hafa reynt aš žegja ķ hel.  Svo viršist sem starfsmenn RŚV-fréttastofu, sem kalla sig "rannsóknarblašamenn" žar, hafi veriš hafšir aš ginningarfķflum ķ Namibķu ķ Afrķku, žar sem yfirvöld rannsaka alvarlegt spillingarmįl. Fórnarlamb fréttamanna ķ žessu mįli varš śtgeršarfélagiš Samherji. 

Žetta félag sętir engri įkęru žar ķ landi, og žess vegna lķtur śt fyrir, aš óprśttnir menn žar hafi lįtiš lķta svo śt ķ augum grobbinna ķslenzkra "rannsóknarblašamanna", aš ķslenzka śtgeršarfélagiš hefši hlunnfariš alžżšufólk ķ Namibķu.  Žessi mynd var dregin upp fyrir įhorfendum Kveiks og lesendum fylgitunglanna, sem frį greinir ķ téšum Staksteinum:

"Björn Bjarnason skrifar um Fishrot-hneyksliš ķ Namibķu, sem nįš hefur hingaš og fengiš nafniš Samherjamįliš. "Yfir lykilblašamönnum Stundarinnar og Kjarnans hvķlir sameiginlegur skuggi lögreglurannsóknar, einn angi Samherjamįlsins svo nefnda.  Žaš mį rekja til umfjöllunar ķ žęttinum Kveik ķ rķkissjónvarpinu 12. nóvember 2019.  Skuggi rannsóknarinnar nęr žvķ einnig inn į fréttastofu rķkisśtvarpsins", skrifar Björn." 

Žessi skuggi lögreglunnar į Noršurlandi eystra stafar lķklega af meintum stuldi gagna śr farsķma skipstjóra nokkurs hjį Samherja.  Augljóslega er žar um alvarlegt mįl aš ręša, žótt upphlaupsmišlar hafi ekki gert sér mikinn mat śr žvķ, enda nęrri žeim höggviš.  Žarna kom fréttastofa RŚV einnig viš sögu, en vonandi verša allir viškomandi blašamenn hreinsašir af sök ķ žessu mįli, žvķ aš sönnuš sök vęri til vitnis um alvarlegan dómgreindarskort. 

"Žį bendir hann į, aš Samherji hafi greitt fyrir veiširétt undan strönd Namibķu, en svo hafi komiš ķ ljós, aš 10 stjórnmįlamenn, athafnamenn og lögfręšingar žar ķ landi, hafi veriš sakašir um mśtur og [ašra] spillingu.  Enginn Samherjamašur sęti žó įkęru vegna mįlsins, sem er umhugsunarvert ķ ljósi lįtanna, sem hér uršu."  

Nokkrir ķslenzkir blašamenn voru ķ einhvers konar krossferš gegn Samherja og töldu sig hafa komizt ķ feitt og dylgjušu ótępilega um refsiverša hįttsemi  śtgeršarfélagsins žar nišri ķ Afrķku.  Žaš er meš ólķkindum m.v. žaš, sem į undan er gengiš, aš hvorki er fram komin įkęra ķ Namibķu né į Ķslandi į hendur téšu śtgeršarfélagi eša starfsmönnum žess.  Sś stašreynd vitnar um ótrślegt dómgreindarleysi Kveiksfólks, sem aš žessari žįttagerš kom, og óvönduš vinnubrögš.  Ganga žau nś meš veggjum ?

  Tilbśningurinn og vitleysan var į kostnaš ķslenzkra skattborgara, sem minnast žess aš hafa séš Helga Seljan heldur gleišfęttan spķgspora sem Sherlock Holmes ķ Namibķu, og norskum banka var flękt ķ mįliš.  Hvernig fór sś rannsókn ?

"Og Björn bendir į frétt Morgunblašsins ķ gęr um, aš yfirlögfręšingur Samherja "hafi leitaš til hérašsdóms til aš fį rannsókn į hendur sér dęmda ógilda, og aš hśn verši felld nišur".  Lögfręšingurinn hafi haft réttarstöšu sakbornings ķ 3 įr."

Žetta er dęmi um ótęk vinnubrögš réttarkerfisins, sem ekki geta oršiš lögum og rétti ķ žessu landi til framdrįttar.  Skörin er žó tekin aš fęrast upp ķ bekkinn, žegar ķ ljós kemur, aš ekki er einvöršungu um óhęfni aš ręša, heldur er bullandi vanhęfi į feršinni ķ žessari rannsókn:

"Svo vill til, aš saksóknarinn ķslenzki er bróšir blašamanns Stundarinnar, sem fjallaš hefur um žetta mįl.  Björn segir óskiljanlegt, hve lengi saksóknarinn sitji yfir mįlinu įn žess, aš nokkuš gerist.  "Er hann örmagna andspęnis žvķ, eša er žaš tilefnislaust ?", spyr Björn."

Žaš er vķšar spilling en ķ Namibķu, en žaš er ekki sama Jón og séra Jón, allra sķzt ķ vinstri pressunni.  Er ekki löngu tķmabęrt, aš "Reichsanwahlt", rķkissaksóknari leysi téšan saksóknara frį mįlinu ?

 

 

 

 

 

 


Steinrunniš afturhald

Nś berast fregnir af žvķ, aš afturhaldsflokkurinn Samfylking njóti nokkurs framgangs ķ skošanakönnunum.  Žaš er einungis til merkis um, aš nżjum formanni žessa "jafnašarflokks" hafi tekizt aš villa į sér heimildir og kasta ryki ķ augu fólks.  Bankadrottningunni og flokkinum hennar mį žó ašeins lķkja viš gamalt vķn į nżjum belgjum, enda hefur stefnumišinu um aš troša Ķslandi inn ķ Evrópusambandiš (ESB) og aš gera evru aš lögeyri hér alls ekki veriš kastaš fyrir róša.  Žaš er bara bśiš aš breiša yfir žaš.  Ķ žessum pistli mį sjį, hvernig įbyrgšarleysi og sérhagsmunadekur Samfylkingarinnar skķn ķ gegnum geršir hennar, žar sem hśn er viš völd. 

Skżrust merki um stjórnarhętti Samfylkingarinnar birtast ķ Reykjavķk, žar sem hśn hefur haft mótandi įhrif į borgarstjórn megniš af žessari öld.  Afleišingarnar eru ótrślegar, enda bęši skelfilegar og skammarlegar.  Fjįrhagur borgarinnar er ķ rśst, enda fer lįnstraust hennar minnkandi, og fjįrfestingargeta hennar hefur ekki veriš minni ķ manna minnum. Samt hefur borgarsjóšur blóšmjólkaš mjólkurkś sķna, OR (Orkuveitu Reykjavķkur), meš žeim hrošalegu afleišingum, aš fjįrfestingar samstęšunnar hafa veriš ķ lįgmarki, enda hefur jaršfręšingurinn į stóli forstjóra samstęšunnar margtekiš fram, aš engra nżrra virkjana sé žörf. 

Višhaldi viršist ekki vera sómasamlega sinnt heldur, žannig aš umhirša žessarar mjólkurkżr borgarinnar viršist vera ķ skötulķki.  Forstjóri dótturfélagsins, ON, tekur ķ sama streng og kvešur órįšlegt, aš Veitur (annaš dótturfyrirtęki) geti fengiš heitt vatn til aš anna įlagstoppum. Žetta er skammarlegt sjónarmiš og sżnir fyrirlitningu meirihluta stjórnar OR og borgarstjórnar (les Samfylkingar) į žörfum borgarbśa og annarra višskiptavina žessa fyrirbrigšis.  Žaš kom lķka į daginn ķ vetur, aš bilun varš ķ Hellisheišarvirkjun, žegar mest lį viš, svo aš loka varš öllum sundlaugum į höfušborgarsvęšinu ķ nokkra daga vegna skorts į heitu vatni.  Žetta er dęmi um óstjórn Samfylkingarinnar, žar sem hśn nęr aš setja mark sitt į stjórnarhęttina.

Annaš sviš borgarmįlanna, sem varpar ljósi į jašarešli sérvitringa Samfylkingarinnar, sem hiklaust fórna hagsmunum almennings fyrir sérhagsmuni jašarhópa į borš viš Samtök um bķllausan lķfsstķl.  Žetta andframfarasinnaša ešli Samfylkingarinnar gerir hana óstjórntęka, enda sjįum viš til hvers stjórnarhęttir hennar hafa leitt ķ Reykjavķk. Stjórnkerfi borgarinnar er óstarfhęft, og engin framfaramįl į döfinni žar.  Borgarlķnan (Sorgarlķnan) er hrottalega illa ķgrunduš fjįrfesting, sem verša mun fjįrhag borgarinnar og nįgrannasveitarfélaga myllusteinn um hįls, žvķ aš hśn mun ekki draga aš sér marktękt hlutfallslega fleiri faržega en nśverandi Strętó eša 4 %. Žrįtt fyrir sérreinar į mišju, hentar ekki žessi samgöngumįti fleirum. Žaš vita flestir, en troša į fķflaganginum upp į fjöldann.  Sś mun žó ekki verša raunin.

  Nś er veriš aš skipuleggja borgina meš hlišsjón af Sorgarlķnu.  Viš Snorrabraut er ętlunin aš reisa fjölbżlishśs įn bķlastęša į lóš ÓB į mótum Snorrabrautar og Egilsgötu.  Žar yrši upplagt fyrir starfsfólk Landsspķtala aš bśa, ef žaš gęti komiš bķl sķnum eša bķlum einhvers stašar fyrir. Žegar kemur aš žvķ aš selja žessar ķbśšir, mun koma ķ ljós, hvaš hefst upp śr žvķ aš skipuleggja borg fyrir žarfir, sem eru ekki fyrir hendi hjį almenningi. 

Žann 21. desember 2022 birtist frétt Sigtryggs Sigtryggssonar ķ Morgunblašinu undir fyrirsögninni:

  "Ekki raunhęft aš flżta Sundabraut".

Hśn hófst žannig:

"Žaš er mat Reykjavķkurborgar, aš ekki sé raunhęft aš flżta framkvęmdum viš Sundabraut.  Žęr geti ekki hafizt fyrr en įriš 2026, eins og įętlanir geri rįš fyrir.  

Žetta kemur fram ķ umsögn borgarinnar til Alžingis viš žingsįlyktunartillögu Eyjólfs Įrmannssonar og annarra žingmanna Flokks fólksins um, aš gerš Sundabrautar meš brś [į] milli Kleppsvķkur og Gufuness verši hrašaš eftir fremsta megni og framkvęmdir hafnar hiš fyrsta [eša] eigi sķšar en fyrir įrslok 2023.  Framkvęmdum verši lokiš fyrir įrslok 2027 eša fyrr [sic ! fyrir įrslok eša fyrr er merkingarlaus tvķtekning-innsk. BJo]."  

Sundabraut veršur mikiš framfaraskref til aš létta į umferš ķ Įrtśnsbrekku og um Mosfellsbę.  Ef ekki mundi rķkja afturhaldsstjórnarstefna ķ borgarstjórn, hefši hśn tekiš vel ķ žessa žingsįlyktunartillögu, en Dagur B. Eggertsson, borgarstjóri, og Samfylkingin eiga sér ömurlega sögu ķ mešhöndlun sinni į Sundabraut, sem hefur žegar valdiš miklu samfélagslegu tjóni, enda kom eftirfarandi fram ķ umręšunni:

"Umsögnin var tekin til umręšu į fundi borgarrįšs, sem haldinn var 15.12.2022.  Borgarrįšsfulltrśar Sjįlfstęšisflokksins, Hildur Björnsdóttir og Kjartan Magnśsson, lögšu fram svohljóšandi bókun:

"Undirbśningur vegna lagningar Sundabrautar er oršin ein mesta sorgarsaga samgöngumįla į Ķslandi.  Frį įrinu 2010 hafa borgarstjórnarmeirihlutar undir forystu Samfylkingarinnar og annarra vinstri flokka gripiš til margvķslegra rįša til aš tefja framgang verkefnisins og leggja steina ķ götu žess.  Smįhżsi hafa veriš byggš į fyrirhugušu vegstęši brautarinnar, vildarvinum śthlutaš fjölbżlishśsalóšum mun nęr umręddu vegstęši en rįšlegt er, sem og landinu undir heppilegustu tengingu brautarinnar viš Sębraut.  Žannig mį įfram telja, og viršist žaš vera stefnumįl vinstri flokkanna ķ borgarstjórn aš koma ķ veg fyrir, aš Sundabraut verši aš veruleika. Fyrirliggjandi umsögn ber žaš meš sér, aš borgaryfirvöld hyggist halda įfram aš tefja lagningu Sundabrautar meš öllum rįšum.  Ekki kemur į óvart, aš fulltrśar Samfylkingar, Pķrata og Višreisnar, styšji įframhaldandi tafir vegna Sundabrautarverkefnisins, enda hafa žęr veriš hluti af samgöngustefnu žessara flokka um įrabil. Žaš kemur hins vegar į óvart, ef įšurnefndum flokkum tękist aš fį fulltrśa Framsóknarflokksins meš sér ķ žį vegferš aš halda tafaleikjunum įfram og spilla žannig enn frekar fyrir žessu žarfa verkefni."

Ķ sögu Sundabrautarverkefnisins birtist ljóslega afturhaldsešli Samfylkingarinnar.  Žarna er um aš ręša framfaramįl fyrir tengingu höfušborgarinnar ķ noršurįtt, sem mun stušla aš styttingu feršatķma, eldsneytissparnaši og minni losun og létta stórlega į umferšaržunga um Mosfellsbę.  Žetta innsiglar Reykjavķk og nįgrannabęina, Kjalarnes, Kjós og Akranes, sem eitt  atvinnusvęši. Samfylkingin hefur sannaš afturhaldsešli sitt og śtśrboruhįtt meš žvķ aš leggjast ķ skęruhernaš gegn žessu verkefni, eins og borgarrįšsfulltrśar Sjįlfstęšisflokksins tķunda hér aš ofan, og hinn hlįlegi "breytingaleištogi" Framsóknar reynist Degi leišitamur og er teymdur į asnaeyrunum śt ķ foraš bķllausa lķfsstķlsins, sem er hjartans mįl Samfylkingarinnar.  Flestir hvorki geta né vilja tileinka sér bķllausan lķfsstķl.  Sérvitringarnir ķ borgarstjórn hafa lįtiš teikna nokkur hśs ķ borginni įn nokkurs bķlastęšis fyrir ķbśana, nś sķšast fjölbżlishśs viš Snorrabraut, af žvķ aš žar verši "hįgęšasamgönguvalkostur", lķklega "Sorgarlķnan". Žaš į sķšan aš tefja umferšina enn meir ķ Reykjavķk og auka į mengunina meš žvķ aš helminga flutningsgetu Snorrabrautar.  Žetta er algerlega glórulaust og gegn hagsmunum almennings į höfušborgarsvęšinu.  Allt sżnir žetta, aš Samfylkingin er įbyrgšarlaus og žar af leišandi óstjórntękur stjórnmįlaflokkur.  

 

 

 


Kenningin um "Wandel durch Handel" er dauš

Žaš er kominn tķmi fyrir žżzk stjórnvöld og ašra, sem tvķįtta eru ķ afstöšunni til Rśsslands, aš gera sér grein fyrir ķ raun, aš aldrei aftur veršur horfiš til samskipta viš Rśssland į višskiptasvišinu og öšrum svišum, eins og innrįs rśssneska hersins ķ Śkraķnu 24. febrśar 2022 hefši aldrei įtt sér staš. Kenningin um, aš meš višskiptum viš einręšisrķki gętu lżšręšisrķkin haft įhrif į einręšisrķkin til batnašar, žvķ aš sameiginlegir višskiptahagsmunir mundu gera einręšisrķkin nęgilega vinveitt lżšręšisrķkjunum, til aš žau mundu ekki telja verjanlegt aš fara meš ófriši gegn žeim, hefur reynzt loftkastalar draumóramanna. Til aš breiša yfir veikleika žessarar kenningar, breiddi einn höfundanna, kratinn Willy Brandt, yfir raunveruleikann meš žvķ aš kalla ósköpin "Realpolitik".  Žjóšverjar įttu eftir aš fara flatt į žessari krataglópsku.

Višskiptin styrkja einręšisrķkin tęknilega og fjįrhagslega, og žau reyna aš beina aškeyptri vestręnni tękni aš eflingu herstyrksins, sem settur veršur til höfušs lżšręšisrķkjum viš fyrsta tękifęri.  Rśssland er nżjasta dęmiš um žetta.  Rśssneski herinn hefur reyndar reynzt vera mun lélegri en nokkurn óraši fyrir, reyndar her į bak viš Pótemkķntjöld.  Žegar til į aš taka er žetta aš mestu gamli sovétherinn. Fjįrveitingar til hersins hafa skilaš sér illa vegna grasserandi spillingar.  

Žaš voru evrópskir kratar (sósķaldemókratar) meš Willy Brandt, formann SPD (Sozialistische Partei Deutschlands) ķ broddi fylkingar, sem beittu sér fyrir žessari vanhugsušu stefnu, "Wandel durch Handel" ķ "Ostpolitik" sinni.  Dęmigeršur kratismi, įferšarfalleg stefna, en stórhęttuleg, af žvķ aš hśn var reist į röngum forsendum og skilningsleysi į ešli einręšisrķkja, einkum ķ rķkjum rótgróinnar nżlendustefnu og heimsvaldastefnu, eins og ķ Rśsslandi. 

Af einhverjum einkennilegum įstęšum hefur kratinn ķ kanzlarastóli nśna, Olaf Scholz, neitaš aš horfast ķ augu viš stašreyndir, žótt hann lżsti yfir vendipunkti ķ Reichstag skömmu eftir innrįsina ķ Śkraķnu 24.02.2022.  Kannski hefur hann hlustaš į rśssneskar hótanir um kjarnorkuįrįs į Berlķn frį Kalķningrad (gamla Königsberg), ef Žjóšverjar dirfast aš styšja žurfandi Śkraķnumenn meš öflugum vopnum, sem žeir hafa žrįbešiš um. Hik og tafaleikir žżzku stjórnarinnar varšandi öflugan stušning viš Śkraķnu frį Evrópurķki, sem hafši įunniš sér sess eftir algert og nišurlęgjandi tap ķ Sķšari heimsstyrjöldinni, er oršiš óžolandi og vekur upp tortryggni ķ garš Žjóšverja undir kratķskri forystu um fyrirętlanir žeirra, eftir aš žeir hafa gert sig seka um barnalegt og algerlega óveršskuldaš traust ķ garš rśssneskra rįšamanna, sem leiddi til mikilla ófara.  Nś, 24.01.2023, 11 mįnušum eftir svķviršilega innrįs Rśssa ķ Śkraķnu, hafur žżzka stjórnin loksins tekiš af skariš meš skilyršislaust leyfi til afhendingar ótakmarkašs fjölda (aš žvķ bezt er vitaš) til Śkraķnuhers af žeim 2000-3000 eintaka fjölda, sem til er af Leopard 2 skrišdrekunum ķ Evrópu. Ef minningar styrjaldanna viš Rśssa į 20. öld hafa hamlaš įkvaršanatöku žżzku stjórnarinnar nś, ętti hśn aš minnast mikilla bardaga, sem hįšir voru ķ Śkraķnu 1941-1944, žegar Wehrmacht nįši öllum helztu borgum Śkraķnu į sitt vald, hernam allt landiš og olli Śkraķnumönnum stórtjóni. Margir Śkraķnumenn böršust reyndar meš Wehrmacht gegn Rauša hernum, enda voru misgjöršir Rśssa į hendur Śkraķnumönnum og nżlendukśgun žį žegar oršnar hrottalegar.   

Žessi skrišdrekategund, žżzki Leopard 2, er talin henta Śkraķnuher bezt ķ višureigninni viš rśssneska herinn.  Bandarķski Abrams-skrišdrekinn er aš mörgu leyti talinn vera sambęrilegur viš Leopard 2A6, nżjustu tegund Leopard drekanna, sem Bundeswehr sendir senn til Śkraķnu, en hann veršur erfišari ķ rekstri, krefst sérhęfšara višhalds og brennir kerosen-žotueldsneyti ķ staš dķsilolķu, sem knżr Leopard 2 og nśverandi skrišdreka Śkraķnuhers. Hann er knśinn žotuhreyfli, sem žolir illa ryk. Nś hafa Bandarķkjamenn lofazt til aš senda Abrams-dreka til Śkraķnu, en žaš var furšuskilyrši af hįlfu Olaf Scholz, sem mun flękja mjög rekstur og višhald skrišdrekasveita Śkraķnuhers, en ķ nįgrannarķkjunum verša sett upp verkstęši til aš žjónusta žį.  Hann er žó żmsu vanur ķ žeim efnum, og sennilega hefur aldrei nokkur her haft śr aš spila jafnfjölbreytilegum hergögnum frį svo mörgum ólķkum framleišendum og Śkraķnuher nś.

Engir hafa meiri og dżrkeyptari reynslu af aš fįst viš rśssneska herinn en žżzki herinn.  Reichswehr baršist viš keisaraherinn ķ 3 įr og Wehrmacht viš Rauša-herinn ķ tęplega 4 įr.  Panther-skrišdrekinn var hannašur og smķšašur fyrir Wehrmacht til aš fįst viš Rauša-herinn meš sinn T-35 skrišdreka, sem Heinz Guderian, hershöfšingi ķ Wehrmacht, taldi žann bezta, sem smķšašur hafši veriš fram aš žvķ. Ekki mį heldur gleyma Tiger-drekunum žżzku.  Mesta skrišdrekaorrustu allra tķma fór fram viš Kursk ķ sunnanveršu Rśsslandi ķ jślķ 1943. Heinz Guderian taldi įętlun žżzka herrįšsins um žetta uppgjör Wehrmacht viš mun fleiri rśssneska skrišdreka en Wehrmacht og Waffen SS  höfšu yfir aš rįša vera of įhęttusama, og steininn tók śr, žegar žżzku sveitirnar voru veiktar meš brottflutningum bryndreka til aš męta innrįs Bandamanna į Ķtalķu.  Eftir žessa bardaga viš Kursk mįttu žżzku vélaherdeildirnar sķn lķtils į austurvķgstöšvunum, enda var žį helzti hugmyndasmišur Wehrmacht į žessu sviši hernašar fallinn ķ ónįš hjį kanzlaranum. Fjöldinn segir ekki alla söguna.  Gęši bśnašar, žjįlfun hermanna og stjórnkęnska rįša för nś ekki sķšur en žį.  

Į dögum Kalda strķšsins ęfši Rauši herinn, sem įtti 20 k skrišdreka, framrįs hersins vestur aš Rķn, og NATO taldi hęttu į, aš lįtiš yrši reyna į žessar fyrirętlanir.  Ķ žvķ skyni aš stöšva žessa vęntanlegu sókn žróušu Žjóšverjar Leopard 1 skrišdrekann ķ framhaldi af reynslunni af skrišdrekum Wehrmacht, og sķšan var hann uppfęršur tęknilega ķ Leopard 2, sem er hannašur sérstaklega til aš fįst viš rśssneska skrišdrekann T-72, sem er uppistašan ķ rśssnesku skrišdrekasveitunum, og T-90, sem er seinni śtgįfa. 

Žetta er įstęšan fyrir žvķ, aš Śkraķnumenn leggja höfušįherzlu į aš fį um 300 stk. Leopard 2, og öll NATO-rķkin, nema Žżzkaland, Ungverjaland og e.t.v. Tyrkland, styšja žaš. Einöršust ķ stušningi sķnum eru NATO-rķkin, sem įšur voru hernumin af Rśssum, žvķ aš žau telja sig vita af biturri reynslu, aš įrįsargjörn nżlendustefna Rśssa muni beinast aš žeim, eftir hugsanlegt fall Śkraķnu og Moldóvu, sem žó veršur vonandi aldrei.  Žar er um aš ręša Pólland, Eistland, Lettland, Lithįen, Finnland, Tékkland og  Slóvakķu.  Öll žessi rķki munu eiga Leopard 2 ķ vopnabśrum sķnum og vera fśs aš lįta hluta žeirra af hendi viš Śkraķnuher, žegar Žżzkaland afléttir višskiptakvöšum af žessum tękjum.  Eftir fund Vesturveldanna ķ Ramstein-flugherstöš Bandarķkjahers ķ byrjun žorra 2023 rķkti bjartsżni um, aš žaš ętlaši Žżzkaland aš gera hiš snarasta, en žaš hefur ekki veriš stašfest fyrr en nś ķ dag, 24.01.2023, eftir sķmtal Bandarķkjaforseta viš Žżzkalandskanzlara.    

Žessi kergja kratans Scholz og tvķskinnungur stefndi ķ aš senda Žżzkaland ķ skammarkrók Vesturveldanna.  Einangrun Žżzkalands yrši engum til góšs, nema įrįsaröflunum ķ Kreml.  Žaš hlyti aš hrikta illilega ķ rķkisstjórnarsamstarfinu ķ Berlķn, ef lengri drįttur hefši oršiš į samžykki Olafs Scholz.  Hefšu oršiš  stjórnarslit žar śt af žessu, mundi krataflokkurinn SPD verša sendur ķ langa eyšimerkurgöngu, enda į stjórnmįlaflokkur, sem rekur stjórnarstefnu, sem er stórskašleg fyrir framtķš og öryggi Vesturlanda, ekkert erindi ķ valdastóla.  CDU bķšur eftir aš taka viš stjórnartaumunum.  Kratar eru aldrei til stórręšanna.  

Žaš veršur aldrei aftur sams konar įstand ķ Evrópu og rķkti frį falli rįšstjórnar kommśnistaflokks Rśsslands og fram til innrįsarinnar 24. febrśar 2022.  Žaš veršur sett upp jįrntjald į landamęrum Rśsslands og višskiptum viš landiš haldiš ķ lįgmarki, žvķ aš einręšisöflin žar munu ekki lįta af žrįhyggju sinni um śtženslu yfirrįšasvęšis Rśsslands.  Enginn annar hefur įhuga į slķku afturhvarfi sögunnar og afturför.  Žess vegna er öruggast aš veita Śkraķnu inngöngu ķ NATO, og umsókn landsins um ašild aš ESB er ķ vinnslu ķ Brüssel og Kęnugarši, eins og viš sjįum nś į hreinsunum vegna spillingar ķ Kęnugarši. Rśssar geta engum um kennt, nema sjįlfum sér.  Žeir reka hryšjuverkarķki, śtlagarķki, sem engin įhrif į aš hafa į žaš, hvernig Vesturveldin skipa varnarmįlum sķnum.

Į 19. öld hrifsaši Rśssakeisari til sķn stór landflęmi af Kķnakeisara.  Rķkisstjórn kķnverska kommśnistaflokksins hefur ekki gleymt žessum žętti sögunnar og mun sennilega meš einhverjum hętti reyna aš endurheimta žetta land og nżta žau tękifęri, sem bjóšast meš breyttri stöšu heimsmįlanna og veiku Rśsslandi. 

 ukrainian-cloth-flags-flag-15727


Utan gįtta

Loftslags-, orku- og umhverfisrįšherra viršist vera haldinn žeirri meinloku, aš Ķslendingar séu aš missa af lestinni, af žvķ aš žeir hafa ekki enn sett lög um vindmyllužyrpingar og ekki heimilaš uppsetningu žeirra, žó aš (erlendir) fjįrfestar bķši ķ röšum eftir samžykki viškomandi yfirvalda fyrir uppsetningu og rekstri slķkra orkuvera. Hvers vegna sżna žeir žennan įhuga nśna ? 

Žeir kunna aš sverma fyrir hęrri nżtingu mannvirkjanna en algengt er annars stašar į landi vegna žess, hversu vindasamt hér er, en žį žurfa žeir aš taka meš ķ reikninginn višhaldsžörf ķ sviptivindasömu landi og óvenju hįtt rakastig, sem vafalaust mun valda meira ķsingarįlagi į spaša, legur og buršarsślu en margir rekstarašilar žessara mannvirkja eiga aš venjast. Žaš er heldur ekki hlaupiš aš žvķ aš komast aš til višhalds og višgerša stóran hluta įrsins į mörgum žeirra staša, sem téšir fjįrfestar hafa nś augastaš į.

Er einhver markašur fyrir vindmyllurafmagn į Ķslandi ?  Lķklega treysta žessir fjįrfestar į, aš į Ķslandi verši višvarandi raforkuskortur, og žess vegna muni t.d. eigendur raforkuvera, sem hįš eru vatni śr mišlunarlónum, grķpa hvert tękifęri fegins hendi til aš kaupa af žeim rafmagn og spara vatn. Ef hins vegar śrtöluraddir į sviši hefšbundinna ķslenzkra virkjana verša ekki lįtnar komast upp meš aš virka eins og 5. herdeild spįkaupmanna į sviši vindorku og hér veršur ķ nįinni framtķš stašiš myndarlega aš virkjun jaršgufu og vatnsafls, žį mun markašurinn engan įhuga hafa fyrir vindorkurafmagni, sem er bęši ótryggt og dżrt og flękir fyrir beztun į rekstri ķslenzka raforkukerfisins m.t.t. hįmörkunar į nżtni viš nżtingu orkulindanna. 

Noregur er vatnsorkuland, eins og hérlendis er kunnugt, en samt hafa veriš settar žar upp vindmyllur ķ talsveršum męli.  Žetta hefur valdiš spjöllum į viškvęmri nįttśru ķ einu fegursta landi Evrópu. Žess vegna fer andstaša almennings žar ķ landi mjög vaxandi gegn žessari raforkuvinnslu, enda er hśn aš miklu leyti fyrir utanlandsmarkaš.  Sömu sögu er aš segja hvašanęva aš śr Evrópu, en žar eru landskortur og afleišingar žrengsla vķša drifkraftur mótmęlanna.  Viš hérlendis eigum aš draga lęrdóm af žessu, enda er žetta önnur meginorsök įhuga fjįrfestanna fyrir Ķslandi nśna. 

Hér hafa żmsar kenningar veriš į lofti um, aš sęstrengstenging viš raforkukerfi Evrópu muni fylgja vindmyllužyrpingum į Ķslandi og žį vķsaš til orkulöggjafar Evrópusambandsins ķ žvķ sambandi.  Glöggur mašur hefur leitt aš žvķ lögfręšileg rök, aš innleišing Orkupakka 3 į Ķslandi haustiš 2019 standist ekki lagalega, af žvķ aš sś löggjöf var žį śr gildi fallin hjį ESB og önnur, Orkupakki 4, tekin viš.  Žį er mikilvęgt aš hafa ķ huga, aš orkulöggjöf ESB gildir ekki lengur į Bretlandi, en žangaš var jafnan mestur įhugi į aš leggja aflsęstreng frį Ķslandi. Sęstrengur til ESB-landanna er miklu dżrari framkvęmd, og raforkuflutningur žangaš mun žżša mun meiri orkutöp og žar af leišandi óhagkvęmari rekstur.  Aš lokum er vert aš benda į žann varnagla Alžingis viš innleišingu OP3, aš löggjafinn įskildi sér rétt til aš samžykkja eša hafna slķkri tengingu raforkukerfa. ESA hefur enn ekki gert athugasemd viš žann varnagla.  Aflsęstrengur til Ķslands er žess vegna mjög langsóttur (ólķklegur), en lķfseigur efnivišur samsęriskenningasmiša.  

Žann 30. desember 2022 birtist ķ Morgunblašinu frétt af vištali viš rįšherra, sem viršist ekki įtta sig į afleišingum žess fyrir ķslenzkt žjóšfélag og nįttśru landsins, ef stjórnvöld nś ętla aš reiša sig į vindorku til raforkuöflunar fyrir hagkerfi ķ vexti, og sem žar aš auki stendur nś frammi fyrir orkuskiptum, sem reist verša į raforku śr sjįlfbęrum orkulindum.  Fréttin bar lęvķsan titil, ęttašan frį sama rįšherra:

"Nęrumhverfiš njóti įvinnings".

Hśn hófst žannig:

"Vinna starfshóps, sem ętlaš er aš undirbśa nżjar reglur (svo !) um nżtingu vindorku, gengur vel aš sögn Gušlaugs Žórs Žóršarsonar, umhverfis-, orku- og loftslagsrįšherra.  Jafnframt er unniš aš žvķ ķ 2 öšrum hópum aš bera saman reglur ķ nokkrum öšrum löndum og kanna, hvar hęgt er aš reisa vindorkuver į hafi.  Ętlazt er til, aš starfshópurinn skili tillögum ķ formi draga aš lagafrumvarpi fyrir 1. febrśar [2023]."

Meš öšrum oršum vinnur rįšherra nś aš undirbśningi žess aš ryšja vindorkužyrpingum leiš inn ķ ķslenzkt samfélag og ferst verkiš óhönduglega.  Ķ staš žess aš kynna sér rękilega kosti og galla, ž.e. reynsluna af vindorkuverum ķ nokkrum löndum, žį er fariš yfir regluverkiš, žótt žaš hafi gefizt misjafnlega og vķša leitt til haršrar gagnrżni.  Aš taka raunstöšuna fyrst ķ mismunandi löndum er naušsynlegur undanfari žess aš semja regluverk um vindmyllur fyrir Ķslendinga.  Svona vinnubrögš hafa mjög lķtiš forvarnargildi og eru ógęfuleg. 

Žaš er meš ólķkindum aš setja ķ gang vinnu į vegum rķkisins til aš opna fyrir umsóknir um leyfi til uppsetningar og rekstrar vindmyllužyrpinga į hafi śti.  Žetta eru mengandi fyrirbęri, sem śtheimta mikiš višhald og munu verša annarri umferš til trafala, ašallega fiskiskipum.  Frį Noregi sżna rannsóknir, aš sjįvardżr safnast aš žessum mannvirkjum, og įhrif hįvašans frį vindmylluspöšunum į sjįvardżrin hafa ekki veriš fullrannsökuš.  Vegna grķšarlegs kostnašar viš žessa gerš raforkuvinnslu veršur aldrei neinn markašur hérlendis fyrir rafmagn frį vindmyllum į hafi śti.  Ef ętlunin er aš flytja rafmagniš utan, bętist viš hįr flutningskostnašur, sem śtilokar samkeppnihęfni slķks verkefnis.  Rįšuneytiš er algerlega śti į tśni meš žessa undirbśningsvinnu sķna.  Hvaš er žetta rįšuneyti aš gera til aš aušvelda samžykktarleiš hefšbundinna ķslenzkra virkjana, t.d. vatnsaflsvirkjana į Vestfjöršum, sem eru Vestfiršingum og öllu raforkukerfinu naušsynlegar ?  Er ekki vitlaust gefiš ķ fķlabeinsturninum ?

"Nś er veriš aš undirbśa fjölda vindorkuvera, allt aš 40 į mismunandi stigum, eins og fram kom ķ Morgunblašinu ķ gęr.  Stöšugt bętast viš įform, en framkvęmdir stranda į žvķ, aš stjórnvöld hafa ekki sett sér stefnu.  Gušlaugur Žór bendir į, aš enginn hafi heimild til aš fara ķ framkvęmdir, nema aš undangengnu mati ķ rammaįętlun. Žess mį geta, aš 2 vindorkugaršar Landsvirkjunar eru ķ nżtingarflokki rammaįętlunar, Bśrfellslundur og Blöndulundur, en engir ašrir.  Landsvirkjun undirbżr byggingu beggja vindorkugaršanna og hefur sótt um virkjanaleyfi fyrir Bśrfellslund." 

Žaš er eftir öšru ķ rķkisbśskapinum, aš stęrsta fyrirtękiš į raforkumarkašinum hérlendis, rķkisfyrirtękiš Landsvirkjun, ętli nś aš rķša į vašiš og innleiša ķ ķslenzka nįttśru og samfélag mannvirki til raforkuöflunar, sem eru mengandi og standast engan samanburš viš hefšbundnar ķslenzkar virkjanir, hvaš landžörf į uppsetta afleiningu og hagkvęmni snertir. Ef žessi įform verša aš veruleika, žżšir žaš, aš orkuöflunin veršur miklu įgengari viš nįttśru og mannlķf en nokkur žörf er į, og uppįtękiš mun valda hękkun į raforkuverši ķ landinu og flękja rekstur raforkukerfisins t.d. m.t.t. til hįmarks nżtni bśnašar. 

"Gušlaugur Žór segir, aš ašrar žjóšir hafi nżtt vindorku lengi.  Gott sé aš geta lęrt af reynslu annarra um žaš, hvaš hafi gengiš vel og hvaš mišur.

Eins žurfi aš kortleggja möguleika į aš byggja upp vindorkugarša į hafinu viš landiš.  Aš žessu sé unniš samhliša vinnu 3 manna starfshóps, sem gera muni tillögur um umhverfi vindorkunnar ķ samręmi viš stjórnarsįttmįla rķkisstjórnarinnar." 

 Ef rįšherra vill ekki hętta į aš fara ķ geitarhśs aš leita ullar, ętti hann aš byrja į aš spyrja "ašrar žjóšir", hvort žęr hafi haft yfir aš rįša gnótt annars konar endurnżjanlegra orkulinda til aš virkja ķ žįgu orkuskipta og vaxtar žjóšar og atvinnulķfs nęstu 3 įratugina, žegar žęr hófu aš virkja vindinn.  Lķklegast veršur svariš neitandi, og žar meš mį strax įlykta, aš ašstęšur į Ķslandi séu ósambęrilegar žessum öšrum löndum.  Žessi undirbśningsvinna į vegum rķkisins er unnin fyrir gżg.  

Aš undirbśa vindmyllužyrpingar śti fyrir strönd Ķslands er sömuleišis gagnslaust verkefni, žvķ aš žęr munu jafnan valda umferš į sjó trafala, t.d. fiskiskipa, og įhrifin į lķfrķkiš eru lķtt rannsökuš.  Raforka frį žessum orkuverum er svo dżr, aš ķ fyrirsjįanlegri framtķš veršur enginn innanlandsmarkašur fyrir hana, og flutningurinn til śtlanda į žessari orku ylli heildarkostnaši fyrir žessa raforku žangaš komna, sem mundi gera hana ósamkeppnisfęra žar.

"Gušlaugur telur, aš horfa žurfi til fleiri žįtta viš reglusetningu fyrir nżtingu vindorkunnar en gert er ķ ferli rammaįętlunar.  "Žaš liggur fyrir, aš hvaša leiš, sem viš förum, verša leyfi fyrir vindorkuorkugarši aldrei veitt įn umręšu og vonandi veršur bśiš žannig um hnśtana, aš rödd žeirra, sem nęst bśa, heyrist.  Ég tel mikilvęgt, aš nęrumhverfiš fįi aš njóta žess efnahagslega, žegar vindorkugaršar rķsa", segir Gušlaugur Žór."  

Ķbśar ķ žeim sveitarfélögum, žar sem įform um vindmyllužyrpingar hafa veriš kynnt, hafa vissulega margir hverjir tjįš skošun sķna, og stór hluti ķbśanna hefur lagzt gegn žessum įformum.  Aš veifa pokaskjatta meš silfurpeningum ķ breytir varla miklu, žvķ aš ķ mörgum tilvikum hafa ķbśarnir einmitt įhyggjur af neikvęšum fjįrhagslegum afleišingum fyrir žį atvinnustarfsemi, sem fyrir er, og af veršfalli eigna sinna į įhrifasvęši vindmyllužyrpinganna.  Žaš er žess vegna ekki sérstaklega skynsamlegt af rįšherranum aš fara inn į žessa braut.  

 

 

 

 

 

 

 

         

  


Orkustofnun og rķkisstjórnin ganga ekki ķ takti

Orkustofnun sżndi af sér sleifarlag viš mešhöndlun umsóknar Landsvirkjunar um virkjunarleyfi ķ Nešri-Žjórsį fyrir Hvammsvirkjun. Forstjóri hennar lofar bót og betrun, en mey skal aš morgni lofa. Hiklaust mį telja afgreišsluna hafa dregizt śr hömlu um 1 įr, og žaš hefur tęplega kętt umhverfis-, orku- og loftslagsrįšherra, sem alvöružrunginn nżtir hvert tękifęri til aš leggja įherzlu į markmiš rķkisstjórnarinnar um 55 % minni losun koltvķildis śt ķ andrśmsloftiš hérlendis en 2005 įriš 2030. Žetta markmiš Katrķnar Jakobsdóttur & Co. var glęfralegt og mun ekki nįst, ef svo fer fram sem horfir. 

Tķminn hefur veriš notašur hrottalega illa til aš vinna aš žessu markmiši, og rétt einu sinni eru hégómagjarnir stjórnmįlamenn stašnir aš verki.  Žeir setja žumalfingurinn upp ķ loftiš og setja sķšan einhverja prósentutölu į blaš įn žess aš hafa hugmynd um, hvaš žaš kostar aš nį markmišinu, og engin fullnęgjandi įhęttugreining fylgir.  Afleišing žessarar sżndarmennsku er, aš nś stefnir ķ dśndrandi neikvęša nišurstöšu įriš 2030, enda hefur meginforsendan fyrir įrangri algerlega brugšizt meš žeirri afleišingu, aš Vestfiršingar neyšast til aš brenna olķu, žegar Vesturlķna veršur straumlaus eša vatnslķtiš er ķ Žórisvatni ķ vetrarbyrjun.  Vestfiršingar vilja virkja vatnsföll sķn, en afturhaldsöfl, ekki sķzt ķ VG, flokki forsętisrįšherra og fyrrverandi umhverfisrįšherra, žvęlast fyrir, og hvorki stjórnvöld né Alžingi hafa veitt žeim žann stušning enn, sem dugar. Téš meginforsenda er aušvitaš verulega aukiš framboš tryggrar og "gręnnar" raforku ķ landinu.  

Rįšherra orkumįla ętlar ķ vetur aš bśa til lagaramma fyrir vindorkuver, en žaš eru tiltölulega frumstęš, landfrek og mengandi mannvirki, sem viš höfum ekkert viš aš gera ķ žessu landi, enda raforka frį vindmyllužyrpingum hvorki trygg né "gręn".  Virkjanamįlin hérlendis viršast žannig vera ķ öngstręti (gķslingu), og er bešiš eftir Alexander mikla til aš höggva į žann Gordķonshnśt.  Žaš veršur aš hraša undirbśningi hefšbundinna ķslenzkra virkjana, vatnsfalla og jaršgufu, svo aš einhver von sé til aš nį markmišinu, sem forsętisrįšherrann kynnti keik ķ upphafi žessa įratugar.  Žaš er ein af žverstęšum žessa forsętisrįšherra, aš žingflokkur hennar dregur sķfellt lappirnar ķ virkjanamįlum og eyšileggur žar meš markmiš forsętisrįšherrans.  

Žessi tvķskinnungur veldur žvķ, aš Orkustofnun er  vorkunn, žótt hśn viti ekki ķ hvora löppina hśn į aš stķga, žegar kemur aš žvķ aš spį fyrir um eldsneytisnotkun landsmanna 2040. Hśn hefur ekki reynzt vera ķ fęrum til aš mata orkuspįlķkan sitt į gögnum, sem gefa lęgri śtkomu en 600 kt af olķunotkun įriš 2040, sem jafngilda um 1900 kt af CO2.  Žetta hlżtur aš virka sem einn į lśšurinn fyrir rķkisstjjórnina, enda hefur hśn engar dugandi mótvęgisašgeršir uppi ķ erminni.  Siguršur Hannesson, framkvęmdastjóri Samtaka Išnašarins, SI, getur ekki stillt sig um aš nśa henni žessu um nasir. Žessu gerir Fréttablašiš grein fyrir 28. desember 2022 undir fyrirsögninni:

 "Orkuskiptum ekki nįš ķ tęka tķš".

Ķ fréttinni stóš m.a.:

Siguršur Hannesson, framkvęmdastjóri SI, segir žetta undarlegt ósamręmi:

"Žaš finnst mörgum skrżtiš, aš grunnspį, sem opinber stofnun eins og Orkustofnun setur fram, skuli ekki gera rįš fyrir žvķ, aš markmiš stjórnvalda ķ orku- og loftslagsmįlum nįist.  Tala nś ekki um, žar sem markmiš Ķslands um kolefnishlutleysi eru lögbundin", segir Siguršur.

Hann telur žaš ekki góš skilaboš śt ķ atvinnulķfiš og upplżsingarnar misvķsandi:

"Ég get ekki ķmyndaš mér, aš rķkisstjórnin sé įnęgš meš žessi vinnubrögš Orkustofnunar.  Allar fjįrfestingar ķ atvinnulķfinu taka miš af žessum markmišum.  Fyrirtękin eru į fleygiferš viš aš tileinka sér nżja tękni, sem tekur miš af breyttum orkugjöfum.  Žetta eru mjög kostnašarsamar ašgeršir.  Žaš er žvķ alger grunnkrafa, aš tķmasett markmiš standi", segir Siguršur og telur tķmann žegar oršinn nauman, ef įform um orkuskipti eigi aš ganga eftir."

Engum vafa er undirorpiš, aš orkuskipti śtheimta miklar fjįrfestingar hjį fyrirtękjum og heimilum.  Heimili hafa fengiš afslįtt opinberra gjalda viš aš fjįrfesta ķ nżjum rafmagnsbķl, en rķkissjóšur hefur ekki, svo aš hįtt fari, veitt fyrirtękjum sérstakan skattaafslįtt fyrir fjįrfestingar ķ ašgeršum, sem eru undanfari orkuskipta, enda er žaš mįla sannast, aš rķkisvaldinu hefur mistekizt aš skapa grundvöll fyrir nżjar, almennilegar virkjanir, sem gętu framleitt raforku fyrir rafeldsneyti, sem leyst geti jaršefnaeldsneytiš af hólmi.  Žaš vantar nżjar virkjanir, og vindmyllur eru gjörsamlega ótękar af kostnašarlegum og landverndarlegum įstęšum.  

Orkustofnun hefur įreišanlega ekki ętlaš sér aš grafa undan vilja fyrirtękjanna ķ landinu til orkuskipta meš sinni orkuspį, sem reist er į lķkani, sem ašeins er hęgt aš mata meš raungögnum, en ekki draumórakenndu gaspri stjórnmįlamanna um framtķšina.  Orkumįlastjóri varpaši ljósi į žetta meš vel uppsettri ritsmķš ķ Morgunblašinu į gamlaįrsdag 2022.  Halla Hrund Logadóttir nefndi ritsmķš sķna:

"Ķslendingar leišandi žjóš ķ orkuskiptum".

Žar stóš m.a.:

"Ein af svišsmyndunum, sem kynntar voru viš śtgįfu lķkansins, var naušsynlegur orkuskiptahraši ķ vegasamgöngum.  Žar kom m.a. fram, aš til aš nį lįgmarksskuldbindingum okkar ķ loftslagsmįlum ķ samręmi viš ašgeršaįętlun rķkisins žyrfti nżskrįningarhlutfall rafknśinna fólks-, bķlaleigu- og sendibķla aš vera ķ kringum 100 % [tęplega 100 %, žetta hlutfall getur ekki fariš yfir 100 %-innsk. BJo] strax įriš 2025, sem skiptir mįli aš hafa ķ huga viš žróun ķvilnana og löggjafar." 

Žetta er kżrskżrt.  Orkuskiptin eru į eftir įętlun rķkisstjórnarinnar, og žaš er langsótt aš įfellast Orkustofnun fyrir žaš.  Rķkisstjórnin gaf žessa įętlun śt, og hśn var allt of brött, hreinlega óraunsę ķ ljósi ešlis mįlsins.  Orkuskipti gerast ekki eins og hendi sé veifaš.  Žaš er tregša ķ žessu ferli af żmsum įstęšum.  Ķ fyrsta lagi er tęknin alls ekki tilbśin.  Ķ öšru lagi śtheimta orkuskipti miklar fjįrfestingar og ķ žrišja lagi er sįlfręšilegi eša tilfinningalegi žįtturinn.  Mönnum finnst sumum hverjum žeir renna blint ķ sjóinn aš skipta um orkugjafa. Žaš er glapręši af rķkisstjórninni aš hundsa alla žessa žętti, en lįta hégómagirni og fordild einstakra sveimhuga ķ rįšherrastólum rįša för.  Sennilega hefur bleyttur žumall rįšherranna gefiš žeim įrtöl viš markmišasetningu, sem eru įratug į undan žvķ, sem raunhęft mį telja.  Žessi grobbišja rįšherra VG mun aš lķkindum flękja landsmenn ķ hįar sektargreišslur til Evrópusambandsins eša kaup į rįndżrum koltvķildiskvóta į heimsmarkaši fyrir mismun markmišs og raunar ķ t CO2 talin. Įbyrgšarleysi vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs rķšur ekki viš einteyming. 

 


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband