Afkoman į nęstu įrum

Į Bretlandi lķša aš jafnaši 3-4 įr frį žvķ, aš samdrįttur hagkerfis hefst žar til landsframleišslan hefur nįš sama gildi og fyrir samdrįtt aš raunvirši.  Aš 4 įrum lišnum frį Hruni į Ķslandi mį ętla, aš samdrįttur landsframleišslu muni enn nema 5 % frį 2008.  Žaš er žess vegna augljóst, aš hagstjórn skįlkaskjólsins ķ Stjórnarrįšinu undir forsęti Jóhönnu Siguršardóttur skilar ķslenzku žjóšinni mun lakari įrangri en hagstjórn rķkisstjórna nįgrannažjóšanna skilar žeim, og telst žetta reyndar vart til tķšinda hjį nokkrum manni, enda um aš ręša duglausustu rķkisstjórn landsins frį fullveldi 1918.   

Mišaš viš horfurnar gęti žessi tķmi, sem tekur aš vinna upp tapaša landsframleišslu, oršiš tvöfalt lengri en gengur og gerist.  Įstęšan er ašallega sś, aš rķkisstjórn Jóhönnu er óhęf til aš stjórna landinu.  Stjórnarathafnir eru hįlfkįk eitt og enda margar sem hreint klśšur. 

Įr rķkisstjórnar Samfylkingar og Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs eru įr hinna glötušu tękifęra, sem kosta landsmenn a.m.k. 200 milljarša kr į įri ķ minni landsframleišslu og hęrri vaxtaśtgjöldum, en sķšar nefndi lišurinn fer aš mestu leyti beint śt śr hagkerfinu til śtlanda.

Ķ žessu sambandi mį nefna, aš tölfręšifyrirtękiš Gamma hefur gefiš śt skżrslu um afleišingar "stefnu" rķkisstjórnarinnar ķ orkunżtingarmįlum.  Žar kemur fram, aš tap Ķslands į um 5 nęstu įrum verši 250 milljaršar kr og um 5 žśsund įrsverk.  Ašspuršir į Alžingi um žetta hafa rįšherrar svaraš meš śtśrsnśningum einum.  Žeir eru rökžrota.  

Žaš eru hęrri vaxtagjöld undir afturhaldsstjórn en vęru undir framfarasinnašri rķkisstjórn vegna žess, aš öflugra athafnalķf og meiri erlendar fjįrfestingar mundu fljótlega framkalla lęgra skuldatryggingarįlag vegna hęrra lįnshęfismats.  Afturhaldiš į Ķslandi er ešlilega ķ mjög litlum metum hjį erlendum lįnveitendum.  Žaš er reyndar furšuleg fjįrmįlarįšstöfun Oddnżjar Haršardóttur, fjįrmįlarįšherra, aš fara ķ erlent skuldabréfaśtboš nś, žegar įvöxtunarkrafan er 6,00 % til žess aš borga lįn, sem veitt voru af Noršurlöndunum til eflingar gjaldeyrisvarasjóšs į 3,25 % vöxtum.  Svona gera menn ekki.

Ķ Evrópu žurfa ašeins tvö rķki aš greiša hęrri vexti en 6 %, og eru bęši talin vera gjaldžrota, ž.e. Portśgal um 11 % og Grikkland um 21 %.  Spįnn og Ķtalķa, sem hvorugt er tališ munu geta stašiš ķ skilum og muni raunar žurfa aš leita įsjįr björgunarsjóšs ESB og muni žį sliga evruna mjög, sem fyrir stendur veikt aš vķgi, žurfa aš greiša lęgri vexti eša um 5,7 %.  Markašurinn metur augljóslega stöšu Ķslands undir afturhaldsstjórn trśšsķgilda, sem sótt hafa um inngöngu ķ ESB og eyša öllu pśšrinu ķ einskis nżt en rįndżr gęluverkefni, mjög įhęttusama. 

Žessir valdhafar eru žess vegna alžżšu landsins hręšilegur fjįrhagslegur baggi.  Hiš sorglega er, aš engin efnahagsleg né stjórnmįlaleg žörf er į aš buršast meš bagga žennan.  Ef allt vęri meš felldu, hefšu Ķslandingar unniš sig upp śr efnahagslęgšinni įriš 2011, ž.e. į 3 įrum, og vęru nś komnir meš meiri žjóšartekjur ķ raun en fyrir Hrun og hefšu hafiš endurgreišslu erlendra lįna rķkisins ķ staš žess aš bęta stöšugt ķ žį hķt undir vinstra afturhaldinu.

Formašur Framsóknarflokksins, Sigmundur Davķš Gunnlaugsson, birti laugardaginn 5. maķ 2012 ķ Morgunblašinu greinina, "Kostnašurinn af skašlegri rķkisstjórn".  Nišurstaša hans er sś, aš Hruniš hafi leitt til kostnašar žjóšarinnar upp į 670 milljarša (mia) kr, en villta afturhalds vinstriš hafa kostaš hana 890 milljarša.  Nišurstaša Sigmundar Davķšs um, aš tapiš af rķkisstjórn Jóhönnu Siguršardóttur sé meira en tapiš vegna Hrunsins er rétt, en höfundur žessa vefseturs telur hins vegar, aš bįšar tölurnar séu of lįgar:

  • Tap Sešlabankans vegna Hrunsins:                  ISK 200 mia
  • Tap lķfeyrissjóšanna vegna Hrunsins:               ISK 500 mia
  • Įgizkun höfundar um tap einstaklinga og fyrirtękja:300 mia

Heildarkostnašur landsmanna vegna Hrunsins: 1000 mia kr

  • Vaxtarmunur samfélagsins: 60 mia kr/įr x 3 įr= 180 mia kr
  • 10 žśsund fleiri ķ vinnu: 90 mia kr / įr x 3 įr =  270 mia kr 
  • Mismunur hagvaxtar: 90 mia kr / įr x 3 įr =      270 mia kr
  • Veršbólgumunur 4 % / įr x 3 įr =                    200 mia kr
  • Ólögmęt myntkörfulįn til nżju bankanna =       150 mia kr 
  • Tapašar fęrslur śr rķkissj. ķ gjaldžrota fyrirtęki   50 mia kr
  • Įętlaš tap vegna gjaldeyrishafta 100 mia kr/įr  100 mia kr
  • Slęleg frammistaša viš stjórnun rķkisfjįrmįla  100 mia kr    

Heildarkostnašur landsmanna af rįšstöfunum afturhaldsstjórnarinnar umfram žaš, sem bśast mętti viš af rķkisstjórn borgaralegu stjórnmįlaflokkanna mišaš viš stefnumörkun žeirra ķ stjórnarandstöšu: 1320 mia kr.

Į žriggja įra tķmabilinu 2009-2011 hefur afturhaldiš ķ rķkisstjórn Ķslands valdiš landinu fjįrhagslega tjóni, sem er meira en 130 % tjóniš ķ Hruninu.  Žetta umframtjón nemur yfir 300 mia kr, og lķklega tvöfaldast žessi umframkostnašur af hinni gęfusnaušu vinstri stjórn į įrinu 2012 og mun nema um 1000 mia kr eša 60 % af VLF įšur en yfir lżkur, lafi ómyndin śt kjörtķmabiliš.  Ekki hefši myndin skįnaš af sukki rķkisstjórnar Jóhönnu, ef hśn hefši haft sitt fram ķ Icesave-mįlinu, og hér er ótalinn tugmilljóna kostnašur af snepjulegri sneypuför Jóhönnu og Steingrķms ķ Landsdómsmįlinu og öšrum gęluverkefnum hennar.

Eftir žvķ sem tķmar lķša veršur tap žjóšarinnar af vinstri stjórninni meira og įtakanlegra.  Um žessar mundir getur žaš hęglega numiš 300 milljöršum kr į įri.  Žaš er žess vegna boršleggjandi, aš verulegu mįli skiptir, hvernig til tekst um val Alžingismanna.  Nś munu landsmenn vera ķ 18. sęti į lista ofanfrį um žjóšartekjur į mann, en žeir hrapa nišur žann lista meš villta vinstriš viš stjórnvölinn, og viš megum ekki viš aš hrapa frekar, žvķ aš žį mun skjótlega horfa viš landaušn hér.

Žaš eru fjölmörg śrręši fyrir hendi til aš snśa žessari óheillažróun viš og sękja upp į viš į žessum lista, en Ķsland mun hafa veriš ķ 4. sęti, žegar hęst bar, en žį var reyndar vitlaust gefiš.  Grundvallaratriši er, aš į Alžingi verši sś višhorfsbreyting, aš hįmarka skuli tekjuöflun landsmanna innan ramma sjįlfbęrni og efnahagslegs stöšugleika.  Žetta er alls ekki višhorf nśverandi meirihluta, heldur fer allt pśšriš ķ tekjuskiptinguna meš mjög óheillavęnlegum inngripum ķ athafnalķfiš og skattkerfiš.  Ekkert žessara inngripa villta vinstrisins er reist į hagfręšilegum rökum um aš stękka kökuna, sem til skiptanna er, heldur hafa allar rįšstafanir rķkisstjórnarinnar veriš brennimerktar fįtęktarstefnu og misheppnašar ķ žeim skilningi, aš žęr hafa ķ raun veriš til žess fallnar aš minnka veršmętasköpun ķ landinu og žar meš tekjur einstaklinga, fyrirtękja, sveitarfélaga og rķkissjóšs.

Žannig žarf žetta engan veginn aš vera, og landsmenn eiga skżra valkosti ķ nęstu forsetakosningum og Alžingiskosningum.  Žaš vęri t.d. glapręši aš kjósa frambjóšanda Samfylkingarinnar og koma henni til embęttis į Bessastöšum, sem sķšar eftir nęstu Alžingiskosningar og myndun framfararķkisstjórnar ķ staš afturhalds gęti stöšvaš eša tafiš mikilvęg framfaramįl nżs Alžingis.   

 Dr Ólafur og frś Moussaieff

    

 

 

    

  

           


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband