Jöfnušurinn og réttlętiš

"Sex, brains and inequality" nefndist grein ķ The Economist žann 8. febrśar 2014 meš undirfyrirsögn: "Hvernig jafnrétti kynjanna eykur biliš į milli rķkra og fįtękra fjölskyldna".

"Nś į dögum eru framgangsrķkir karlar lķklegri til aš kvęnast framgangsrķkum konum en įšur var.  Žetta er gott, žvķ aš žaš ber vott um, aš meira er um "hįfleygar" konur en įšur.  Karlkyns lęknar kvęntust hjśkrunarfręšingum į 7. įratugi 20. aldar, af žvķ aš žį voru kvenkyns lęknar sjaldgęfir.  Nś eru žeir algengir.  Hjónabönd jafningja (assortative mating) eykur ójöfnuš į milli fjölskyldna - tveir lögfręšingar ķ sambśš/hjónabandi eru miklu rķkari en einstęš móšir ķ verzlunarvinnu.  Nż rannsókn į hundrušum žśsunda para stašfestir kenninguna, sem hér hefur veriš sett fram.

Launamunur į milli vel menntašs og minna menntašs starfsfólks hefur vaxiš, og sį munur er ekki lengur verulega kynbundinn vegna batnandi menntunar kvenna.  Hefši makaval veriš tilviljanakennt, žį mundu margar hįlaunašar konur hafa kvęnzt illa launušum körlum og öfugt.  Launamunur hefši vaxiš, en munurinn į tekjum heimilanna mundi ekki hafa aukizt.  Žeir, sem rannsakaš hafa žetta, telja, aš Gini-stušullinn, sem er 0 viš algeran jöfnuš og 1 viš algeran ójöfnuš, mundi lķtiš hafa breytzt meš tilviljanakenndu makavali, eša fariš śr 0,33 įriš 1960 ķ 0,34 įriš 2005. 

Reynslan sżnir hins vegar, aš vel menntaš fólk dregst saman og stofnar heimili ķ ę rķkari męli.  Įriš 1960 kvęntust 25 % karla meš hįskólagrįšu konu meš hįskólagrįšu.  Įriš 2005 var žetta hlutfall 48 %.  Af žessum sökum hękkaši Gini śr 0,33 įriš 1960 ķ 0,43 įriš 2005. ...

Kona meš hįskólagrįšu, sem hefši gifzt manni, sem hętt hefši skólagöngu į gagnfręšastigi, hefši samt notiš 40 % hęrri heimilistekna en fjölskylda meš mešallaun įriš 1960, en įriš 2005 hefši slķk fjölskylda haft laun 8 % undir mešaltalinu.  Įriš 1960 voru heimilistekjur hįskólamenntašra hjóna 76 % yfir mešallaunum, en įriš 2005 höfšu žau 119 % yfir mešaltalinu. "

Nišurstöšur žessara félagsfręšilegu rannsókna eru athygliveršar fyrir nokkurra hluta sakir:

  • Vafstur stjórnmįlamanna, sem hallir eru undir forręšishyggju og eru stöšugt meš jafnrétti og jöfnuš į vörunum, er unniš fyrir gżg, vegna žess aš žjóšfélagsžróunin veldur auknum mun į fjölskyldutekjum.  Hvernig ętlar stjórnmįlamašur į borš viš Katrķnu Jakobsdóttur, formašur Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, sem kvešur Bjarna Benediktsson, formann Sjįlfstęšisflokksins, vitja sķn ķ draumum, aš bregšast viš nišurstöšum žessarar rannsóknar ?  Mun hśn beita sér gegn žjóšfélagsžróuninni, sem lżst er hér aš ofan, til aš lękka GINI-stušulinn, eša mun hśn halda įfram aš berjast viš vindmyllur, eins og eru hennar ęr og kżr ?  
  • Enginn stöšvar tķmans žunga niš.  Hin glešilega žróun menntunar kvenna veršur ekki sveigš af leiš til aš framkalla meiri jöfnuš ķ tekjum fjölskyldna.  Góš menntun kvenna į borš viš karla žżšir, aš žjóšfélagslega vannżtt aušlind er nś betur nżtt og leysir śr lęšingi veršmętasköpun, sem įšur var ekki fyrir hendi.  Žetta eykur tekjustig samfélagsins, en aukningin dreifist ekki jafnt, eins og rannsóknin sżnir, heldur leitar fé žangaš, sem fé er fyrir.  Katrķn Jakobsdóttir er nś um stundir helzti handhafi žjóšfélagslegs réttlętis, sem hśn er sķknt og heilagt meš į vörunum.  Hśn er sem Don Kķkóti nśtķmans samkvęmt ofangreindri rannsókn.  Ašalbarįttumįl Katrķnar er tķmaskekkja.  Hśn viršist sjaldan vešja į réttan hest, eins og afstaša hennar til ESB 16. jślķ 2009 og aftur ķ febrśar-marz 2014 sżnir.   
  •  Nś mį spyrja, hvort eitthvert réttlęti felist ķ žvķ, aš Katrķn Jakobsdóttir og hennar mešreišarsveinar, žegar žau komast til valda, hękki tekjuskattheimtuna upp śr öllu valdi į menntafólki meš góšar tekjur undir yfirskyni "réttlętis"?  Žaš mun ekki hafa žęr afleišingar, aš slķkt fólk hętti aš draga sig saman til aš skapa meiri jöfnuš ķ fjölskyldutekjum ķ landinu, žó aš forręšishyggjunni vęri vel trśandi til aš vilja stjórna slķkum samdrętti ķ nafni "žjóšfélagsréttlętis".  Menntafólkiš mun hins vegar flżja land undan ofurréttlętisskattheimtu Kötu Jak og hennar nóta.  Slķkt minnkar skattstofninn, dżrmętri fjįrfestingu hins opinbera er fórnaš į altari jöfnušar, žannig aš allir verša fįtękari, nema žeir sem flśšu.  Jafnašarstefna Katrķnar Jakobsdóttur er jafnašarstefna andskotans, af žvķ aš hśn leišir til verri afkomu allra.
  • Žaš er hrošalegt aš hlusta į forsprakka vinstri flokkanna, sem alręmdir uršu af kosningaloforši sķnu 2009 um "skjaldborg heimilanna", sem ķ framkvęmd breyttist ķ "skjaldborg bankanna", tuša um žaš į Alžingi og į vettvangi ASĶ, aš ašgeršir rķkisstjórnar og Tryggva Žórs Herbertssonar gagnist helzt hinum tekjuhęrri žegnum žjóšfélagsins.  Žaš vill svo til, aš hinir tekjuhęrri og skuldsettu eru ķ flestum tilvikum ungt fólk, sem er aš koma sér žaki yfir höfušiš meš mikilli vinnu.  Žetta fólk tók ešlilega hęrri lįn en hinir, af žvķ aš žaš hafši meiri greišslugetu.  Žaš breytir ekki žvķ, aš stökkbreyting lįna og hrun peningakerfisins gat komiš žessu fólki į vonarvöl, og margir žeirra leitušu ķ atvinnuskyni til śtlanda.  Verkefniš er aš fį upp svo góšan hagvöxt į Ķslandi, sem knśinn verši af fjįrfestingum, helzt ķ śtflutningsatvinnuvegum, aš "flóttafólkiš" sjįi sér hag ķ žvķ, žegar öllu er į botninn hvolft, aš leita heim į nż.  Žaš er ljóst, aš spor vinstri stjórnarinnar hręša į öllum svišum, en lįg veršbólga og stöšugur hagvöxtur yfir 3-4 % er bezta bólusetningin gegn žröngsżni, neikvęšni og afturhaldsstefnu vinstri manna.  Ef launahękkanir ķ landinu verša ekki innistęšulausar, ž.e. ekki umfram framleišniaukningu, žį er ekki lögmįl, aš hér verši meiri veršbólga en annars stašar.  Žaš eru žegar ķ gangi ašgeršir til aš hefta aukningu peningamagns ķ umferš.  Mikil aukning peningamagns ķ umferš, ž.e. sešlaprentun bankanna meš miklum lįnveitingum, er veršbólguhvetjandi og ber aš halda ķ skefjum.  

Góšur hagvöxtur er bezta jöfnunartękiš fyrir afkomu žjóšfélagsžegnanna.  Žį eru flest tękifęri til aš bęta kjör sķn, ekki sķzt ķ hópum hinna efnaminnstu, og hękkandi jašarskattur meš tekjustigi hefur śtjafnandi įhrif.  Hagvöxtur bętir einnig hag hins opinbera, svo aš aukiš svigrśm myndast fyrir bętur og millifęrslur. 

Nś eru ljón ķ vegi hagvaxtar.  Bolfiskverš er fremur lįgt og verš į uppsjįvartegundum einnig vegna ansjósuframbošs frį Sušur-Amerķku.  Noršmenn, ESB og Fęreyingar geršu arfavitlausan samning um 50 % aukningu į makrķlveišum, sem öll er umfram rįšgjöf fiskifręšinga og getur valdiš veršfalli į makrķl ķ įr. 

Feršamennskan getur unniš į móti žessu.  Įriš 2013 komu 800 žśsund erlendir feršamenn til landsins, og ķ įr er spįš hįtt ķ einni milljón feršamanna, en feršamenn viršast hafa ę minna fé į milli handanna, svo aš ekki er į vķsan aš róa ķ žessum efnum heldur.

Įlišnašurinn į mjög undir högg aš sękja hérlendis um žessar mundir og hefur neyšzt til aš fękka fólki vegna slęms markašar og óvenju lįgra verša.  Įlišnašurinn skilar tapi, eša afkoma hans er ķ jįrnum vegna markašarins.  Ofan į žessi vandręši bętist heimatilbśinn vandi af völdum orkuskorts ķ landinu, sem hefur valdiš ķslenzkum įlišnaši miklum bśsifjum.  Alžekktur er nišurdrįttur ķ jaršgufuvirkjunum į Hellisheiši, sem Orkuveita Reykjavķkur hefur bętt sér upp meš kaupum į raforku af Landsvirkjun.  Landsvirkjun, į hinn bóginn, er engan veginn aflögufęr, žvķ aš hana skortir bęši mišlunarrżmi og fleiri virkjanir ķ Žjórsį til aš nżta takmarkaš vatn śr Žórisvatni betur. 

Fyrirhyggjuleysiš, sem žetta alvarlega įstand lżsir, hefur nś leitt til forgangsorkuskeršinga til margra notenda, og Žórisvatn kann aš tęmast ķ vor, og žį mun koma til skömmtunar į rafmagni til almenningsveitna.  Hér er ekki ašeins um grķšarlegt fjįrhagstjón aš ręša, tjón sem hleypur į tugum milljarša króna, heldur er stórhętta į feršum fyrir almenning vegna yfirvofandi straumrofs.  Nż stjórn Landsvirkjunar veršur aš sżna meira lķfsmark en sś gamla, žar sem žjóšarhagur liggur viš.  

Yfirvöld ķ landinu eru įbyrg gagnvart almenningi varšandi öruggt ašgengi aš orku.  Žau verša nś aš fara aš taka sér tak.  Žeir, sem alltaf rķsa upp į afturfęturna, žegar aukin mišlunargeta eša nżjar virkjanir koma til tals, eru stikkfrķ, verša ekki krafšir um bętur vegna tjóns af völdum raforkuskorts, enda algerlega įbyrgšarlausir.  Žaš er įbyrgšarleysi aš hįlfu yfirvalda orkumįla ķ landinu aš lįta viš svo bśiš standa.  Mišlunargeta lónanna er allt of lķtil oršin, enda hefur ekkert viš hana bętzt hér sunnanlands sķšan sķšasta įfanga Kvķslaveitu lauk, lķklega um aldamótin, og Hįlslón er sķšasta mišlunarframkvęmd landsins, tekin ķ notkun įriš 2007.  Hiš undarlega gerist, aš žaš fylltist ķ fyrrahaust, en samt hefur žurft aš grķpa til raforkuskeršingar ķ vetur hjį Fjaršaįli, fiskimjölsverksmišjum o.fl. fyrir austan, annaš įriš ķ röš.  Žetta er grafalvarlegt įstand fyrir öryggi landsmanna og fyrir hagkerfiš, sem fyrir vikiš mun verša stöšnun aš brįš.  Aršsömustu fjįrfestingar hins opinbera eru styrking innvišanna, og raforkusalan endurspeglar umsvifin ķ samfélaginu og žar meš landsframleišslu og hagvöxt. 

Nś dugar ekki lengur daušyflishįttur ķ orkumįlunum, framkvęmdir viš virkjanir, mišlanir og flutningslķnur verša aš fara strax af staš.  Raddir um 1650 GWh/a (200 MW) af ónżttri raforku ķ landskerfinu, sem afsetja verši um sęstreng til Skotlands, hafa hljóšnaš, enda hljóma žęr nś sem gjörsamlega śt śr kś.  Afleggiš draumóra og hefjizt handa.

 

 

  

 

 

  

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband