Vįbošar ķ vęndum

Gott gengi ķslenzks efnahagslķfs stingur algerlega ķ stśf viš bįgboriš efnahagsįstand annars stašar į Vesturlöndum.  Žar rķkir vķšast stöšnun, ž.e. sįralķtill hagvöxtur, og barįtta viš hinn illa spķral veršhjöšnunar meš stżrivöxtum um og undir 0. 

Žetta hefur valdiš bönkum miklum rekstrarerfišleikum, og jafnvel "klettar ķ hafinu" riša nś til falls.  Į sama tķma viršist andstaša viš frjįls heimsvišskipti aukast vķša samfara vaxandi einangrunarhyggju.  Žetta birtist t.d. ķ žvķ, aš samningavišręšur ESB og BNA um brotfellingu į višskiptahömlum į milli žessara stóru višskiptasvęša hafa stöšvazt vegna andstöšu beggja vegna Atlantshafs. 

Viš žessar erfišu ašstęšur įkvįšu Bretar aš segja sig śr ESB og viršast nś stefna į frķverzlunarsamning viš bęši žessi svęši og Brezku samveldislöndin. Reyndar sló Theresa May algerlega nżjan tón į nżafstöšnu flokksžingi Ķhaldsmanna, žar sem hśn kvaš įkvöršun meirihluta kjósenda um aš segja skiliš viš ESB eiga sér margvķslegar orsakir, sem rķkisstjórn Ķhaldsflokksins ętlar aš bregšast viš meš žvķ aš halda inn į mišju stjórnmįlanna, enda er Verkamannaflokkurinn žar ekki lengur, heldur hefur gufaš upp į leiš sinni langt til vinstri.

 Žaš er rétt viš žessar ašstęšur aš huga aš žeim įhęttužįttum, sem helzt stešja aš Ķslendingum į vissum tķmamótum ķ vįlyndum heimi.

Stjórnmįlin: 

Ķ Alžingiskosningunum 29. október 2016 eru 13 stjórnmįlaflokkar nefndir til sögunnar, hvernig sem frambošum žeirra veršur hįttaš.  Dreifing atkvęša veršur vęntanlega mikil, svo aš myndun tveggja flokka rķkisstjórnar veršur vart ķ boši.  Žetta bżšur upp į langdregnar stjórnarmyndunarvišręšur og aš lokum stjórnarmyndun, kannski utanžings ķ boši forseta lżšveldisins eftir mikiš japl og jaml og fušur, žar sem stefnumörkun veršur óljós og rķkisstjórnarsamstarfiš brothętt. 

Slķkt įstand bżšur ekki upp į efnahagslega festu og ašhald viš stjórnun rķkisfjįrmįlanna, eins og žó rķšur į nś, heldur lausatök, gįleysislega aukningu rķkisśtgjalda og skattahękkanir į fyrirtęki og einstaklinga, ef eitthvaš er aš marka mįlflutning nśverandi stjórnarandstöšu.  Samfylkingin, sem er ķ śtrżmingarhęttu undir stjórn Oddnżjar Haršardóttur, hefur ķ örvęntingu sinni bošaš fyrirfram greiddar bętur (vaxtabętur) śr rķkissjóši.  Žetta er eitt hępnasta gyllibošiš, sem heyrzt hefur į žessu hausti.

Stjórnkerfisįstand af žessu tagi leišir óhjįkvęmilega til žess, aš veršlagsstöšugleikanum veršur kastaš į glę, og veršbólgan mun žess vegna hefja innreiš sķna į nż vegna skilningsleysis į efnahagsįhrifum skattahękkana og opinberra framkvęmda og getuleysis valdhafa viš jafnvęgisstillingu hagkerfisins.  Žetta įsamt ytra įfalli getur oršiš upphafiš aš nżrri kreppu hérlendis eftir hagvaxtarskeiš 2011-2016, sem leitt hefur til hęrri VLF/mann nś en 2008 į föstu veršlagi, sem er meira en annars stašar frį hefur frétzt af.

Žį er afar ólķklegt, aš fjölflokkastjórn, og žašan af sķšur utanžingsstjórn, muni hafa žann innri styrk og bolmagn, sem žarf til aš halda įfram vegferš mikilvęgra kerfisbreytinga, sem nśverandi rķkisstjórn hóf.  

Peningamįlin:   

Sešlabankinn hefur ekki veriš meš į nótunum, heldur haldiš veršbólguvęntingum viš meš of hįum veršbólguspįm ķ 2-3 įr. Lķkön hans af hagkerfinu žarfnast endurbóta, t.d. įhrif innflutts vinnuafls į launaskriš.  Meš žessu hefur hann valdiš of hįum breytilegum vöxtum į óverštryggšum lįnum, og meš allt of hįum stżrivöxtum hefur hann valdiš įsókn spįkaupmanna ķ ISK og žrżst upp gengi ISK, sem er til óžurftar fyrir hagkerfiš viš nśverandi ašstęšur.

Sešlabankinn hefur meš óžarflega hįum stżrivöxtum valdiš miklum kostnašarauka į öllum stigum samfélagsins og aušvitaš aukiš samtķmis sparnašinn, en hann hefši įtt aš nżta sér innflutta veršhjöšnun og lękkun innflutningsgjalda aš hįlfu rķkissjóšs til aš feta vaxtalękkunarbraut nišur fyrir 4 % ķ staš nśverandi 5,25 %. 

Hann er nś aš gefast upp viš gjaldeyriskaup, sem ašallega eru ętluš til aš vinna gegn hękkun ISK. Gengisvķsitalan er nśna a.m.k. 5 % of lįg, og bankinn veršur aš lękka stżrivexti, žar til gengisvķsitalan hękkar ķ 180-190 (er rśmlega 170 ķ byrjun október 2016). 

Hįtt gengi ISK hefur nś žegar veikt samkeppnisstöšu ķslenzkra śtflutningsgreina um of.  Bretland er helzta višskiptaland Ķslands, og gengi sterlingspunds hefur į skömmum tķmum lękkaš śr 210 ISK/GBP ķ 140 ISK/GBP eša um 33 %.  Žetta hefur žegar haft mjög tekjurżrandi įhrif į fyrirtęki, sem flytja śt į Bretlandsmarkaš, t.d. ķ sjįvarśtvegi, og žaš hlżtur aš fara aš nįlgast žolmörk brezkra feršamanna hingaš til lands.

Sešlabankinn notaši ekki tękifęriš 5. október 2016 į vaxtaįkvöršunardegi aš lękka stżrivexti sķna.  Žaš sżnir, aš kominn er tķmi til aš endurnżja Peningastefnunefnd, sem viršist vera ķ öšrum heimi. 

Alžingi hefur nś samžykkt verulegar tilslakanir į fjįrmagnshöftum.  Ętla mį, aš vinstri stjórn ķ landinu hefši ekki įtt neitt frumkvęši aš slķku, žvķ aš Samfylkingin hefur lįtiš ķ ljós, aš žaš vęri ekki hęgt, nema aš ganga ķ ESB, og Vinstri hreyfingin gręnt framboš er haftaflokkur, žvķ aš žannig halda stjórnmįlamenn fleiri valdataumum ķ sķnum höndum.  Rķkisforsjįrflokkar losa aldrei um gjaldeyrishöft né önnur höft į einkaframtakiš.

 

Veršlagsmįlin:

Hjörtur H. Jónsson, forstöšumašur įhętturįšgjafar hjį ALM Veršbréfum, skrifaši Sjónarhól Morgunblašsins, 22. september 2016,

"Hver er hręddur viš veršbólgu ?":

"En hvaš hefur stušlaš aš lįgri veršbólgu sķšustu įr ?  Ef viš skošum žróunina frį 2014, t.d. meš vķsan til hrįvöruvķsitalna Deutsche Bank, hefur orka lękkaš um 60 % [Nś er afkoma stęrstu ķslenzku orkufyrirtękjanna, LV og OR, oršin svo góš, aš svigrśm hefur skapazt til aš lękka raforkuverš og verš į heitu vatni, en ekkert hefur frétzt um, aš slķkt sé ķ bķgerš.  Žvert į móti hefur frétzt af įformum um auknar aršgreišslur til eigendanna. - innsk. BJo], landbśnašarvörur um į milli 20 % og 25 % og mįlmar um 20 %.  Og į sama tķma og innlend ašföng hafa lękkaš umtalsvert ķ erlendri mynt, hefur krónan styrkzt um nęrri 20 %. [Hśn žarf aš lękka aftur um 5 %, sjį "Peningamįlin" aš ofan. - innsk. BJo.] Žessar miklu lękkanir į innfluttri vöru [Hér mį minna į afnįm vörugjalda, oft 15 %, af öllu, nema jaršefnaeldsneyti og bifreišum, sem knśnar eru slķku, afnįm tolla af fötum & skóm og lękkun žeirra į öšru en matvęlum.]  hafa unniš gegn innlendum hękkunum, en launavķsitalan hefur t.d. hękkaš u.ž.b. um 20 % frį 2014. 

Mikiš hefur hins vegar dregiš śr erlendum lękkunum aš undanförnu, og orkuverš fer t.d. aftur hękkandi.  Žótt ekki sé śtilokaš, aš feršažjónustan haldi įfram aš vaxa og skila gjaldeyri inn ķ landiš meš tilheyrandi styrkingu krónu, er ólķklegt, aš ytri ašstęšur verši įfram jafnhagstęšar, ž.e. aš innfluttar vörur haldi įfram aš lękka jafnhratt og žęr hafa gert aš undanförnu, aš žvķ ógleymdu, aš styrking krónu grefur undan vöruskiptajöfnušinum og vinnur gegn vexti feršažjónustunnar.  Žaš er žvķ lķklega kominn tķmi til, aš fyrirtęki, sem nota verštryggš lįn sem óbeina gengisvörn, hafi varann į." 

Af žessu er ljóst, aš nś mun reyna meira į innlenda hagstjórn til aš halda veršbólgunni ķ skefjum en į tķma erlendra veršlękkana.  Žį žarf aš grķpa til žeirra veršlękkunarleiša, sem fęrar eru.  Fjįrfestingar heimila og fyrirtękja eru ekki žensluhvetjandi nśna, žar sem nettó skuldastaša žeirra hefur lękkaš.  Lękkun vaxtastigs ķ landinu mun valda kostnašarlękkunum og žannig draga śr ženslu. Žetta viršist žó ekki fįst śt śr hagkerfislķkönum Sešlabankans.  Kannski er žetta bara almannarómur ?  

Hagvöxtur:

Hagvöxtur er naušsynlegur hjį vaxandi žjóš til aš tryggja kjarabętur, nż atvinnutękifęri og jöfnuš ķ samfélaginu.  Vinstri flokkarnir og Pķratar hafa horn ķ sķšu hagvaxtar, og žeir skilja žess vegna ekki mikilvęgi žess, aš valdhafar skapi grundvöll hagvaxtar.  Žeir viršast ekki įtta sig į neikvęšum įhrifum skattahękkana į hagvöxtinn, eša žeim er alveg sama. Žaš er einmitt eitt įhęttuatrišiš nśna fyrir velferšaržjóšfélag į Ķslandi, aš slķkt fólk komist til valda ķ Stjórnarrįšinu ķ vetur, žvķ aš žį mun žar hefjast sama dęmalausa gešžóttastjórnun sérvizku og efnahagslegrar fįvizku og nś blasir viš ķ Reykjavķkurborg.  

Žar rķšur  nś lestarsérvizka hśsum, og er fjöldi manns sendur ķ heimsreisur til aš kynna sér rekstur sporvagna, žótt kunnįttumašur um aršsemisśtreikninga žyrfti ašeins eina klst til aš sżna fram į glapręši slķkrar fjįrfestingar ķ borginni yfir 100 miakr, og aš miklu aršsamara er aš verja fé borgarinnar og Vegageršarinnar til aš auka flutningsgetu nśverandi gatnakerfis ķ Reykjavķk.  Sérvizka vinstri manna rķšur ekki viš einteyming, og hśn reynist skattborgurum jafnan dżrkeypt. 

Hagvöxtur 2016 veršur um 4,5 %, sem er einn mesti hagvöxtur į Vesturlöndum, en hann er lķklega svipašur į Ķrlandi.  Žar er hann knśinn įfram af beinum erlendum fjįrfestingum ķ krafti lįgs tekjuskatts į fyrirtęki eša um 12 %, en hér er hann enn 20 %.  Į Ķslandi er hagvöxturinn lķka knśinn įfram af fjįrfestingum, en hér eru žęr bęši innlendar og erlendar.  Nś horfir aš vķsu óbjörgulega fyrir erlendri fjįrfestingu į Bakka viš Hśsavķk og innlendri fjįrfestingu į Žeistareykjum, og er žaš žyngra en tįrum taki aš sjį skemdarverkamenn komast upp meš aš kasta rżrš į oršspor Ķslands sem įreišanlegs lands, žar sem af öryggi mį fjįrfesta ķ trausti žess, aš stašiš verši viš samninga.  Žetta er įhęttuatriši fyrir framtķšar fjįrfestingar ķ landinu. 

Atvinnuvegafjįrfesting jókst um 15,1 % įriš 2014 m.v. 2013, en žį var 6,7 % samdrįttur ķ fjįrfestingum.  Aukningin 2015 m.v. 2014 varš um 21 %, og spįš er 18 % vexti atvinnuvegafjįrfestinga 2016.  Žar munar töluvert um innflutning skipa og flugvéla įsamt bśnaši ķ stórišjuver, virkjanir og flutningslķnur.  Stórišjuframkvęmdir munu nį hįmarki 2016-2017, enda hörgull aš verša į raforku, sem takmarka mun hagvöxtinn. 

Nś kann oršspor Ķslands sem įreišanlegt land varšandi umsamda raforkuafhendingu aš vera ķ hśfi vegna tafaleikja andstęšinga loftlķnulagna, sem hefur neikvęš įhrif į samningsstöšu Ķslands viš erlenda fjįrfesta.  Hętta ętti reyndar öllum skattalegum ķvilnunum ķ žeirra garš og annarra fjįrfesta, svo aš allur atvinnurekstur sitji viš sama borš gagnvart hinu opinbera hérlendis.  Andstęšingar hagvaxtar berjast meš kjafti og klóm gegn framkvęmdum, žótt žęr hafi fariš ķ umhverfismat og framkvęmdaleyfi veriš gefiš.  Įbyrgšarlausar śrskuršarnefndir ęttu ekki aš geta stöšvaš framkvęmdir.  Ašeins lögbann dómstóls ętti aš geta stöšvaš framkvęmdir, sem hlotiš hafa framkvęmdaleyfi.     

Til aš tryggja framtķšartekjur ķ žjóšfélaginu įn žensluįhrifa į framkvęmdastigi žurfa fjįrfestingar atvinnuvega aš vera į bilinu 20 % - 25 % af VLF, og įriš 2016 eru žęr aš öllum lķkindum į žessu bili.  Žaš vitnar um styrk hagkerfisins, aš žrįtt fyrir miklar fjįrfestingar og 4,5 % hagvöxt 2016, žį stefnir samt ķ yfir 4,0 % af VLF jįkvęšan višskiptajöfnuš . 

Žetta getur hratt snśizt viš.  Hęgt er aš kyrkja fjįrfestingargetu meš hękkašri skattheimtu, t.d. sértękri į sjįvarśtveginn, eins og nokkrir stjórnmįlaflokkar hafa bošaš, og gjaldeyristekjur geta hrapaš meš óhóflegri hękkun gengis eša nįttśruhamförum (Katla).  Nś stefnir t.d. ķ mun minni hagnaš sjįvarśtvegsfyrirtękja en į įrabilinu 2012-2015 vegna óhóflegrar gengishękkunar, sem Sešlabankinn illu heilli heyktist į aš vinna gegn meš vaxtalękkun ķ byrjun október 2016.  Vitnar žaš um ótrślegt sinnuleysi um hag atvinnulķfsins og skrżtna forgangsröšun.  Er oršiš brżnt aš endurskoša lög um Sešlabankann, sem alręmdur vinstri meirihluti setti į sķšasta kjörtķmabili, og velja žangaš nżtt fólk til forystu.  Nśverandi Sešlabanki er įhęttužįttur fyrir hagkerfiš. 

Skattheimta:

Mišaš viš umręšuna nśna er lķklegt, aš į nęsta kjörtķmabili muni koma fram frumvarp į Alžingi um breytingar į skattalögunum.  Innihald slķks frumvarps er algerlega hįš žvķ, hvernig śrslit kosninganna verša.  Vinstri menn munu vilja fęra allt ķ svipaš horf og var hjį žeim į sķšasta kjörtķmabili, žar sem ekkert var hirt um einföldun og aukna skilvirkni skattkerfisins, heldur hlaupiš eftir pólitķskum duttlungum og sérvizku um aš rķfa sem mest af žeim, sem hęrri hafa tekjurnar, og aušvitaš uršu millistéttin, menntašri hluti hennar ašallega, og gamlingjar, sem įttu nokkrar eignir, en voru jafnvel mjög tekjulitlir, helztu fórnarlömbin.  Žetta skilaši litlu ķ rķkiskassann, enda var ekkert hugaš aš hagvaxtarhvetjandi ašgeršum.  Žaš er miklu įhrifarķkara fyrir tekjustreymiš til rķkissjóšs aš stękka skattstofninn en aš auka skattheimtuna. 

Borgaralega sjónarmišiš er žaš, aš skattkerfiš sé tekjuöflunarkerfi hins opinbera, rķkissjóšs og sveitarsjóša, og žaš beri aš gera žannig śr garši, aš žaš virki sem minnst letjandi til vinnu og framtaks.  Góš laun, sem fengin eru į heišviršan hįtt, skaša engan, og žvķ ber alls ekki aš refsa neinum löghlżšnum borgara fyrir hįar tekjur. Žaš er misnotkun į valdi rķkisins aš refsa fólki fyrir hįar tekjur.

Nś hefur forsętisrįšherra og formašur Framsóknarflokksins višraš hugmynd um skattkerfisbreytingu, sem felur ķ sér lękkun į nešsta žrepi tekjuskatts einstaklinga śr rśmlega 37 % ķ 25 % (vonandi er žaš aš meštöldu śtsvari, žvķ aš annars er žetta engin lękkun), og lękkun efra žreps śr rśmlega 46 % ķ 43 %, og hękkun byrjunarupphęšar žess śr ISK 836“990  ķ ISK 970“000 .  Mišžrepiš, 38,35 %, fellur brott ķ įrslok 2016. 

Lękkun lęgra žrepsins er sanngjörn fyrir alla, ekki sķzt hina tekjulęgri.  Viš žetta mętti bęta aš fella nišur skattheimtu af greišslum frį TR.  Žaš er einfalt, skilar sér aš miklu leyti aftur ķ rķkiskassann og er sanngjarnt fyrir žį, sem ekki hafa ašrar tekjur. 

Jašarskattheimtan, 43 %, er svo hį, aš hśn hvetur til undanskota og virkar hamlandi į aukiš vinnuframlag og framtak fólks.  Ef žessi tillaga er mišuš viš lungann śr millistéttinni, ętti aš lękka žetta jašarskattstig nišur ķ 35 %, enda ęttu ekki aš vera meira en 10 % į milli skattžrepa.  Annars verša jašarįhrifin of tilfinnanleg.  

Ef rķkissjóšur kveinkar sér undan žessu og ef hętt veršur aš heimta skatt af greišslum frį TR, mętti jafnvel fella persónuafslįttinn į brott. 

Verkefnisstjórn um śttekt į ķslenzka skattkerfinu undir formennsku Daša Mįs Kristóferssonar, hagfręšings, leggur til, aš viršisaukaskattstigin tvö, 11 % og 24 %, verši sameinuš ķ eitt skattžrep, 18,6 %.  Žrišja skattžrepiš er fyrir hendi, og žaš er 0.  Žar er menntastarfsemi, og žar ętti menningarstarfsemi og śtgįfa hugverka lķka aš vera įsamt allri heilbrigšisžjónustu, nuddi, nįlastungum, grasalękningum, smįskammtalękningum o.s.frv., lyfjum og bętiefnum. 

Til aš draga śr hękkun matarkostnašar viš einföldunina ķ eitt žrep, er rįš aš setja allar innlendar landbśnašarvörur ķ nśll viršisaukaskattsflokk.  Jafnframt yršu tollar į erlendum mat, sem ekki er fįanlegur frį innlendum framleišendum, felldur nišur ķ įföngum, og lękkašur umtalsvert į öšrum gegn frķum ašgangi aš erlendum mörkušum fyrir įkvešiš magn ķslenzkra landbśnašarvara. Algert skilyrši fyrir upplżst kaup neytenda er aš upprunamerkja allar landbśnašarvörur kyrfilega, svo aš neytandinn fari ekki ķ neinar grafgötur um uppruna matfanganna, sem hann er aš festa kaup į.  

Fjįrmįlažjónusta og tryggingastarfsemi eru erlendis undanžegnar viršisaukaskatti, og svo er einnig hérlendis, og hefur ekki veriš gerš tillaga um annaš, enda er žessi žjónusta nś ķ hęstu hęšum kostnašarlega fyrir ķslenzka neytendur. 

Nśverandi rķkisstjórn hefur fękkaš undanžįgum feršažjónustu frį VSK, og afnema ętti unanžįgur žessar meš öllu.  Sérskilmįla bķlaleiga viš innkaup į bķlum į aš fella nišur, žó aš žęr verši žį aš hękka leiguveršiš.  Meš yfir 20 žśsund bķla ķ śtleigu lungann śr įrinu eru slķkar ķvilnanir tķmaskekkja. 

Feršažjónustan:

Ofbošsleg įrlega aukning į fjölda erlendra feršamanna hefur komiš öllum hérlendis ķ opna skjöldu.  Noršurslóšir njóta vinsęlda um žessar mundir sem įfangastašur feršamanna, af žvķ aš žar blasa afleišingar hlżnunar andrśmsloftsins viš, žar er nįttśran tiltölulega óspillt og žar er frišsęlt og tiltölulega öruggt. Žessi atvinnugrein er hins vegar viškvęm gagnvart kostnašarbreytingum, ekki sķzt į stöšnunar- og samdrįttartķmum, eins og nś rķkja.

Yfir 21 žśsund launžegar eru įriš 2016 starfandi aš mešaltali yfir įriš ķ feršažjónustu, en voru įriš 2009 um 11 žśsund talsins, ž.e. 13 % aukning į įri aš mešaltali.  Ķ greininni eru til višbótar tęplega 3 žśsund verktakar.

Til samanburšar er fjöldi beinna starfa ķ mįlmframleišslufyrirtękjunum 1900 eša 9 % af fjöldanum ķ feršageiranum, sjómenn eru um 4400 talsins, 21 %, og ķ fiskišnaši eru 4700 manns. Žaš er athyglivert, aš fjöldi starfsmanna ķ hinum meginśtflutningsgreinunum er ašeins um helmingur af fjölda starfsmanna ķ feršageiranum, aš verktökum meštöldum ķ öllum geirum, og žar eru yfir 13 % starfanna ķ landinu. Ef eitthvaš bregšur śt af ķ feršageiranum, er vošinn vķs fyrir atvinnustigiš į Ķslandi og gjaldeyristekjur landsins.

Eftirfarandi tilvitnun ķ Böšvar Žórisson, skrifstofustjóra fyrirtękjasvišs Hagstofunnar, ķ Višskipta-Mogganum 13. įgśst 2015, sżnir mikil rušningsįhrif feršageirans ķ ķslenzku atvinnulķfi:

"Žaš hefur ekki oršiš nein breyting aš rįši į heildarfjölda starfa ķ landinu frį įrinu 2008, og hafa žvķ žessi nżju störf, sem hafa skapazt ķ feršažjónustunni, komiš ķ staš starfa ķ öšrum atvinnugreinum."

Allt sżnir žetta, hversu grķšarlega er bśiš aš magna umfang feršažjónustu ķ ķslenzku samfélagi.  Žessu fylgir mikil fjįrhagsleg įhętta, žvķ aš tekjustreymiš, sem ašallega er hįš fjölda erlendra feršamanna, getur hęglega snarminnkaš af völdum nįttśruhamfara, t.d. Kötlugoss, eša vegna fjįrmįla, t.d. mikillar lękkunar sterlingspunds, en fjölmennasta žjóšerniš, sem hér gistir ķ orlofi, er brezkt.  Meiri hękkun ISK en žegar er oršin, gęti leitt til višsnśnings ķ fjölgun feršamanna.  Afleišingarnar yršu fjöldagjaldžrot og fjöldaatvinnuleysi.  Sem mótvęgisašgerš er tķmabęrt aš stofna jöfnunarsjóš feršageirans, t.d. meš komugjöldum, 2000 ISK per einstakling, 18 įra og eldri, yfir hįannatķmann. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband