Golfstraumur į hverfandi hveli

Nokkur įr eru sķšan kenningar tóku aš birtast um žaš opinberlega, aš Golfstraumurinn mundi lįta į sjį, ef svo héldi fram sem horfir meš hlżnun andrśmslofts.  Sķšan er mikiš vatn runniš til sjįvar og bśiš aš žróa enn öflugri hugbśnašarlķkön, sem spį ekki góšu.

Ef ašeins er tekiš tillit til hlżnunar andrśmslofts af völdum losunar gróšurhśsalofttegunda śt ķ andrśmsloftiš, sem nįlgast meir og meir aš verša óvišrįšanleg, t.d. vegna losunar metans śr žišnandi frešmżrum, žį minnkar Golfstraumurinn hingaš noršur eftir um 20 % samkvęmt reiknilķkani.  Enginn veit, hvaša įhrif slķkt hefur į lķfrķki sjįvar, en vešurfariš į Ķslandi yrši sennilega višrįšanlegt nśtķma mönnum.

Hins vegar veldur hlżnunin auknu afrennsli til sjįvar af ferskvatni brįšnandi jökla, sem dregur śr seltustigi sjįvar.  Mismunur seltustigs (osmósa) hlżsjįvar og kaldsjįvar er talinn vera einn af kröftunum, sem knżja hringrįs hafstrauma.  Nś herma fréttir, aš endurforritaš lķkan af Atlantshafi gefi til kynna, aš vél Golfstraumsins muni stöšvast, ef jöklar hér noršur frį brįšna, og munar žar mestu um Gręnlandsjökul.

Žetta eru hrikaleg tķšindi, žvķ aš mešallofthiti og mešalsjįvarhiti lękka um nokkrar °C.  Žaš žarf ekki mikla mannvitsbrekku til aš draga žį įlyktun af žessu, aš žį mundi a.m.k. "litla ķsöld" halda innreiš sķna  viš Noršur-Atlantshaf og aš Ķsland yrši žį sennilega óbyggilegt flestum mönnum. 

Žetta fęrir loftslagsvįna óžęgilega nįlęgt okkur Ķslendingum og gerir aš verkum, aš žaš er skylda okkar viš komandi kynslóšir aš sporna viš fótum eftir megni, žó aš žaš geti ekki oršiš meira en sem dropi ķ hafiš eša um 0,01 %.  Įhrifamįttur góšs fordęmis veršur žó tiltölulega miklu meiri, og žess vegna er umhverfisįtak hér ekki śt ķ loftiš. 

Žaš veršur senn sorfiš aš išnaši og flugi, sem eru undir sameiginlegum ESB-hatti kolefnisvišskipta, meš koltvķildisskatti.  Andvirši hans ętti eindregiš aš verja til mótvęgisašgerša hérlendis, žar sem skógręktin er vęntanlega öflugasta rįšiš.  Ef vel veršur haldiš į spöšunum, gętu žessir losunarašilar stašiš į nślli losunarlega um mišja 21. öldina, en žį žarf Ķsland endilega aš verša nettó kolefnisfrķtt.  Meš tęknižróun į sviši "orkuskipta" er slķkt raunhęft.

Ķslenzkur sjįvarśtvegur hefur sżnt gott fordęmi ķ eldsneytissparnaši ķ aldarfjóršung nś.  Žaš er vegna žess, aš ķ fiskveišistjórnunarkerfi Ķslendinga eru innbyggšir hvatar til umhverfisverndar.  Varšandi lķfrķkiš ķ hafinu er umhverfisverndarhvatinn reistur į einkaeignarréttinum, sem vķšast hvar ķ heiminum er forsenda góšs įrangurs ķ umhverfisvernd. Framhjį žeirri stašreynd veršur ekki gengiš viš mótun umhverfisstefnu og aušlindastefnu.

 Ótķmabundinn afnotaréttur śtgeršarmanna af aušlindinni skapar langtķmahugsun og sjįlfbęra nżtingu aušlindarinnar.  Slķkum afmörkušum rétti er ekki til aš dreifa meš andrśmsloftiš.  Žaš er almannaeign, og žess vegna gengur svo erfišlega aš koma böndum į losun óęskilegra efna śt ķ andrśmsloftiš.  Žjóšum heims mišar enn ekkert įfram ķ žeim efnum, sem heitiš getur, žvķ aš feršalög į rįšstefnur og fagurgali žar duga skammt.  Bezta rįšiš er sennilega aš śthluta rķkjum, stofnunum, fyrirtękjum og einstaklingum sķminnkandi losunarkvótum og leggja kolefnisskatt į žaš, sem umfram er kvóta.  Fyrir andvirši kolefnisskatts į m.a. aš greiša fyrir mótvęgisašgeršir.

Hagkvęmniįstęšur og aršsemishvati hafa drifiš žróun śtgeršanna til minni olķunotkunar.  Žyngst hefur vegiš fękkun skipa og śtgerša.  Žį hefur fiskgengd aukizt, sem aukiš hefur afla "ķ hali" og stytt śthaldstķma.  Viš endurnżjun skipa hafa śtgeršarmenn ennfremur lagt įherzlu į orkusparneytni, og tęknižróunin hefur leitt til orkusparandi ferla, t.d. ofurkęlingar ķ staš ķsingar eša frystingar. 

Allt hefur žetta leitt til 63 kt/įr olķusparnašar fiskiskipa į 25 įrum, sem jafngildir a.m.k. 30 % minnkun losunar gróšurhśsalofttegunda į įrabilinu 1990-2015, žvķ aš įriš 1990 brenndu fiskiskip 207 kt af olķu og įriš 2015 144 kt.  Hlutdeild veišiskipa ķ heildarlosun Ķslands var žį oršin innan viš 10 %, sem er frįbęr įrangur m.v. žaš, aš hlutdeild sjįvarśtvegsklasans til VLF - vergrar landsframleišslu var um 25 % įriš 2015. 

Žaš er litlum vafa undirorpiš, aš įriš 2030, sem er markmišsįr Parķsarsamkomulagsins frį desember 2015, mun sjįvarśtvegurinn skila rķflega sķnum hlut til minnkunar į losun Ķslands į gróšurhśsalofttegundum, sem er 40 %, eša minnkun olķunotkunar um a.m.k. 20 kt frį įrinu 2015.  Žetta gerist viš endurnżjun og enn meiri fękkun fiskiskipa, og meš žvķ aš knżja skipin og ljósavélarnar meš išnašareldsneyti og meš rafgeymum og/eša ofuržéttum eša jafnvel meš žórķum-kjarnakljśfi eša meš öšrum umhverfisvęnum hętti, sem enn hefur ekki komiš fyrir almenningssjónir.  Blekbóndi spįir žvķ, aš įriš 2030 muni sjįvarśtvegurinn hafa helmingaš olķunotkun sķna frį įrinu 2015 og aš į įrinu 2050 muni hann engu jaršefnaeldsneyti brenna, žó aš žorskķgildistonnum muni žį hafa fjölgaš frį žvķ, sem nś er (um 600 žķt). 

Um bķlaeignina og bķlanotkunina gilda önnur lögmįl en um fiskiskipaeignina og notkun žeirra, žvķ aš takmarkaš ašgengi aš götum og vegum er enn ekki nęgilega hamlandi til aš draga śr notkun, žó aš ķ Reykjavķk sé mjög skammt ķ žaš, žegar ös er, žökk sé stefnu nśverandi borgaryfirvalda.  Žaš er žó vitaskuld engin lausn aš skapa umferšaröngžveiti meš amlóšahętti ķ skipulagsmįlum, og afleišing slķkrar hringavitleysu er ašeins meiri mengun og auknar slysfarir. 

Lausnin į vanda umferšarinnar eru bętt umferšarmannvirki, sem auka öryggiš og greiša fyrir umferš, og umhverfisvęnir orkugjafar, sem nś žegar eru tiltękir, en verša enn notendavęnni į nęstu įrum.  Til aš gera žį almennt nżtanlega verša orkuyfirvöld hérlendis žó aš hysja upp um sig brękurnar.  Žaš er margbśiš aš benda į, aš ekkert gerist meš fagurgala į tyllidögum, nema kné sé lįtiš fylgja kviši meš skipulagningu, hönnun, fjįrveitingu og framkvęmd. 

Raforkufyrirtękjunum hefur nś vaxiš svo fiskur um hrygg fjįrhagslega, aš žau hafa nęgt bolmagn til aš virkja, efla flutningskerfiš og dreifikerfin og setja upp višeigandi raftengla fram til 2030.  Slķkar fjįrfestingar munu borga sig upp į innan viš 5 įrum, ef rétt er aš verki stašiš. Stjórnvöld landsins žurfa aš koma meš hvetjandi og letjandi ašgeršir į réttum stöšum sem fulltrśar lofthjśpsins og heildarhagsmuna.  Į žessu kjörtķmabili žarf aš verša vendipunktur ķ žessum mįlum, og liggur žį beint viš aš grafast fyrir um žaš, hvers vegna Austmenn (Noršmenn) eru komnir a.m.k. 5 sinnum lengra en viš ķ rafbķlavęšingunni, žegar tekiš er tillit til hlutfallslegs fjölda rafbķla ķ hvoru landi. 

Afleišingin af sofandahętti yfirvalda, stofnana og fyrirtękja hér (samsęri ?) er sś, aš sķšan įriš 1990 hefur notkun jaršefnaeldsneytis landfartękja vaxiš um 95 kt/įr eša um 58 %, žrįtt fyrir mjög bętta nżtni nżrra benzķn- og dķsilvéla ökutękjanna.  Įriš 1990 nam eldsneytisnotkun farartękjanna 164 kt, og įriš 2015 hafši hśn aukizt upp ķ 259 kt og nam žį tęplega 0,94 t/fartęki.  

Samkvęmt markmiši Parķsarsamkomulagsins žarf žessi elsneytisbrennsla aš hafa falliš nišur ķ 98 kt įriš 2030, sem jafngildir brottfalli um 161 kt af jaršefnaeldsneyti eša rśmlega 171“000 eldsneytisbrennandi landfartękja, sem žżšir, aš žį žarf helmingur landfartękjaflotans, fólksbifreišar, hópbifreišar, sendibifreišar og vörubifreišar, aš vera oršinn umhverfisvęnn.  Hlutfalliš er nśna um 0,9 %, svo aš vitundarvakningar er žörf į öllum vķgstöšvum. 

Į žessari stundu er ekkert, sem bendir til, aš naušsynlegt kraftaverk verši.  Žess vegna er brżnt, ef menn eru meš hżrri hį, aš hefjast žegar handa um mótvęgisašgeršir, sem viršast verša hvaš öflugastar meš endurheimt votlendis.  Olķunotkun landfartękja gęti lķklega oršiš 80 kt meiri įriš 2030 en Parķsarmarkmišiš gerir rįš fyrir.  Žetta jafngildir um 250 kt/įr af koltvķildi, sem žį žarf aš śtjafna.  Žetta samsvarar žó ašeins endurheimtum į rśmlega 2 % af nśverandi framręstu landi, ef kenningar um varanlega aukningu į myndun gróšurhśsalofttegunda viš žurrkun lands standast, sem žarfnast nįnari rannsókna (męlinga).

Rķkisvaldiš hefur žannig ķ hendi sér, hvort Ķsland nęr markmišum Parķsarsamkomulagsins.  Žaš verša ófyrirgefanleg afglöp rįšamanna į nęstu 10 įrum, sem ein geta valdiš žvķ, aš Ķslendingum mistakist aš nį žessu markmiši.  Žrķhyrningur


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Ómar Ragnarsson

Žaš var annaš hvort 1996 eša 1997 sem ég gerši sjónvarpsmynd sem byggš var į danskri heimildamynd, sem mig minnir aš hafi heitiš "Oceanernes kolde hjerte" og fjallaši einmitt um žetta efni.  

Ég fór ķ myndatökur hér heima bęši vestur į firši og austur į Hornafjörš og śtbjó nżjan žįtt um žetta, séšan frį ķslensku sjónarhorni, sem sżndur var į RŚV. 

Hann vakti žaš mikla athygli aš bęši forseti Ķslands og forsętisrįšherrann minntust į efni hans ķ įramótaįvörpum sķnum og voru ósammįla. 

Ég gęti vel ķmyndaš mér aš žessi mynd sé ķ fullu gildi ķ dag. 

Ómar Ragnarsson, 10.1.2017 kl. 20:19

2 Smįmynd: Ómar Ragnarsson

Ég sé nś ķ gögnum mķnum aš myndin var sżnd 21. maķ 1998, en fyrr um voriš hafši hafķs lagst inn į Arnarfjörš og žar meš slegiš śt af boršinu žį kenningu aš Hrafna-Flóki hafi getaš séš hafķs meš žvķ aš fara upp į fjall noršvestur af Vatnsfirši. 

Ómar Ragnarsson, 10.1.2017 kl. 20:23

3 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Sęll, Ómar;

Sķšan "Oceanernes kolde hjerte" var gerš, hefur mikiš vatn runniš til sjįvar.  Hugmyndir į žeim tķma hafa žróazt ķ kenningar, sem hafa veriš stašfestar meš męlingum.  Žó aš leištogar žjóšarinnar hafi skynjaš hęttuna į sinni tķš, nįši sį bošskapur ekki eyrum fólks.  Nś žarf heyrnarleysi til aš lįta žennan bošskap sem vind um eyrun žjóta. 

Žaš getur nś leikiš į tveimur tungum, hvar Hrafna-Flóki sį ķsinn, sem varš honum aš tilefni nafngiftarinnar, enda var hlżrra žį en nś į Ķslandi, svo aš varla hefur hann séš hafķs.  Veturinn fór samt illa meš karlgreyiš, žvķ aš hann taldi sig ekki žurfa aš heyja.  Žaš var illa ķgrunduš įhęttutaka, og hann įkvaš aš flżja land.  Hann var sem sagt ęvintżramašur.

Meš góšri kvešju /

Bjarni Jónsson, 10.1.2017 kl. 21:37

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband