Skólakerfi ķ ślfakreppu

Ķ fersku minni er slök og versnandi frammistaša ķslenzkra 15 įra nemenda į 6. PISA (Programme for International Student Assessment) prófunum įriš 2015. Ętlunin meš žessum prófum er aš veita skólayfirvöldum ķ hverju landi innsżn ķ įrangur grunnskólastarfsins meš alžjóšlegum samanburši. 

Ekkert hefur žó enn veriš lįtiš uppskįtt um śrbótavišleitni ķslenzkra yfirvalda og legiš er į upplżsingum um frammistöšu einstakra skóla sem ormur į gulli.  Žessi fęlni viš aš horfast ķ augu viš vandann og doši ķ staš žess aš ganga til skipulegra śrbóta er einkennandi fyrir žrśgandi mišstżringu og fordóma gagnvart einkaframtaki ķ žessum geira og reyndar fleiri.  Samkeppni er žó einn žeirra hvata, sem bętt geta įrangur skólanna. Er keppnisandi ekki hluti af mannešlinu og žar af leišandi öfugsnśiš aš foršast hann ?  Žaš vantar nżja stefnumörkun ķ skólamįlin til aš snśa af žeirri óheillabraut, sem PISA-prófin 2015 sżndu, aš ķslenzkir grunnskólar eru į.  Vandi grunnskólanna flyzt aušvitaš meš nemendunum upp ķ framhaldsskólana eša śt ķ žjóšlķfiš. Žaš er ķ verkahring nżs mennta- og menningarmįlarįšherra aš hafa forgöngu um  stefnumörkun ķ menntakerfinu, sem hafi aš markmiši bęttan įrangur eigi sķšar en 2021.

Framkvęmd grunnskólastarfs er ķ verkahring sveitarfélaganna, en rķkisvaldiš samręmir starfiš meš Ašalnįmskrį, sem öllum ber aš fara eftir.  Hvernig skyldi nś vera stašiš aš skólamįlum ķ stęrsta sveitarfélaginu, Reykjavķk, sem oft į įrum įšur gaf tóninn, en er nś oršin eftirbįtur annarra sveitarfélaga ķ mörgu tilliti ?  Um žaš skrifar Įslaug Marķa Frišriksdóttir ķ Morgunblašsgreininni:

"Žreyttar įętlanir og lęvķs leikur", žann 22. aprķl 2017:

"Gott samfélag bżr aš góšu menntakerfi.  Matiš er einfalt.  Gott menntakerfi er samanburšarhęft viš menntakerfi annarra rķkja [ž.e. stenzt samjöfnuš-innsk. BJo].  Įrangur ķslenzkra nemenda ķ lesskilningi og lęsi į stęršfręši og nįttśrufręši hefur hins vegar versnaš sķšastlišinn įratug og er verri en ķ samanburšarlöndum okkar.  Um žetta er enginn įgreiningur.  Žvķ hefši mįtt halda, aš helzta įherzla meirihluta borgarinnar yrši aš lķta į mįliš sem algjört forgangsmįl og leggja allt į vogarskįlarnar [rangt oršalag, ef įtt er viš aš leggja allt ķ sölurnar-innsk. BJo] til aš gera betur.  Žvķ mišur blasir annaš viš.

Aš skerša fjįrmagn til skólanna hefur veriš helzt į dagskrį meirihlutans.  Skólastjórnendur hafa žurft aš standa ķ karpi og mikilli barįttu viš aš fį skilning um, aš ekki sé hęgt aš nį meiri įrangri meš slķkum hętti.  Hvergi hefur oršiš vart viš, aš skólafólk fįi hvatningu til aš vinna aš breytingum til aš męta slökum įrangri.  Meirihlutinn hefur einnig stašiš ķ vegi fyrir, aš upplżsingum um įrangur verši mišlaš į žann hįtt til skólanna, svo aš žeir geti notaš žęr til aš efla eigiš starf.

Ljóst er, aš hér veršur aš gera betur.  Vinna veršur aš žvķ aš fį fram breytingar į kennsluhįttum og breytingar į ašbśnaši.  Menntastofnanir verša fyrst og fremst aš geta sinnt kennsluhlutverki sķnu.  Naušsynlegt er aš skżra lķnurnar og verja menntažįttinn."

Hér er kvešinn upp žungur įfellisdómur yfir višbrögšum borgaryfirvalda viš nišurstöšum PISA 2015.  Ljóst er, aš annašhvort skilja borgaryfirvöld ekki til hvers PISA er eša žau nenna ekki aš fara ķ naušsynlega greiningarvinnu og śrbótaverkefni ķ kjölfariš.  Rķkjandi meirihluta vantar sem sagt hęfileika til aš veita leišsögn ķ žessu mįli.  Borgaryfirvöld eru stungin svefnžorni, žau eru ófęr um aš veita nokkra vitręna forystu.  Stjórnendur af žessu tagi eru į rangri hillu og eiga skilda falleinkunn fyrir frammistöšu sķna, sem jafngildir brottrekstri śr starfi eigi sķšar en viš nęstu borgarstjórnarkosningar. 

Žaš er naušsynlegt aš fylgjast meš žvķ, hvaš ķ ósköpunum fer fram ķ skólastofunum og gefur svo slakan nįmsįrangur sem raun ber vitni um.  Af lauslegum višręšum blekbónda viš 15 įra nemendur viršist honum, aš žekkingarstig žeirra komist ekki ķ samjöfnuš viš žekkingarstig jafnaldra nemenda, sem žreyttu og nįšu Landsprófi į sinni tķš, en žaš var žį inntökupróf ķ menntaskóla. Žetta er ašeins óformleg og lausleg athugun, sem e.t.v. veitir vķsbendingu, og žekking 15 įra nemenda nś og fyrir hįlfri öld er jafnvel ekki sambęrileg. Ķ hvaš fer tķmi nemenda nś um stundir ?

  Žaš žarf aš beina sjónum aš kennurunum, menntun žeirra og fęrni, og veita žeim umbun fyrir įrangur ķ starfi, sem er aš vissu marki męlanlegur sem einkunnir nemenda žeirra.  Standa kennarasamtökin e.t.v. gegn ašgeršum, sem bętt gętu įrangur nemenda, ef hęgt er aš kenna slķkar ašgeršir viš samkeppni į milli kennara ?  Hvers vegna er heilbrigš samkeppni į milli nemenda, kennara og skóla eitur ķ beinum sumra kennara og jafnvel stéttarfélagsins ?  Er ekki tķmabęrt aš losa sig viš fordóma, sem standa skjólstęšingum kennara og hag kennara fyrir žrifum ?  Til aš viršing kennara į Ķslandi komist ķ samjöfnuš viš viršingu stéttarsystkina žeirra ķ Finnlandi, sem hafa nįš góšum įrangri meš nemendur sķna į PISA, žarf męlanlegur įrangur ķslenzkra kennara aš batna til muna.

Žaš vantar ekki fé ķ mįlaflokkinn, žvķ aš samkvęmt OECD batnar įrangur óverulega viš aš setja meira en nemur 50 kUSD/nemanda alla hans grunnskólatķš ķ skólastarfiš, aš teknu tilliti til kaupgetu ķ hverju landi (purchasing power parity 2013), og hérlendis er variš mun hęrri upphęš į hvern grunnskólanemanda. Žaš, sem vantar, er skilvirkni, męlanlegur įrangur fjįrfestingar ķ žekkingu ungvišisins.

 Bretland, Bandarķkin, Austurrķki, Noregur, Sviss og Lśxemborg vöršu meira en tvöfaldri žessari upphęš samkvęmt athugun OECD įriš 2013 ķ kennslu hvers nemanda, en nemendur žeirra nįšu žó ašeins mišlungsįrangri, um 490 stigum, į PISA 2015.  Ķslenzkir nemendur voru undir žessu mešaltali ķ öllum prófgreinum, og įrangur žeirra fer enn versnandi. Žetta er svo hraklegur įrangur, aš furšu mį gegna, hversu lķtil og ómarkviss višbrögšin uršu. Žaš er pottur brotinn ķ grunnskólanum, og žaš er einfaldlega ekki ķ boši aš stinga hausnum ķ sandinn gagnvart vandamįlinu, žvķ aš framtķš landsins er ķ hśfi.  Vendipunktur žarf aš verša nś žegar, en męlanlegra framfara er žó ekki aš vęnta fyrr en 2021.   

Góšur efnahagur og meiri jöfnušur hérlendis en ķ öllum 72 löndum žeirra 540“000 žśsund nemenda, sem žreyta PISA-žrautirnar, gera aš verkum, aš lélegur įrangur Ķslands į PISA er meš öllu óešlilegur.  Ķ OECD eru "fįtękir" nemendur nęrri žrisvar sinnum lķklegri en nemendur ķ góšum efnum til aš bśa yfir minna en grunnfęrni ķ raungreinum (science).  Nemendur, hverra foreldrar eru fęddir erlendis, koma jafnvel enn verr śt.  Engu aš sķšur eru 29 % fįtękra barna į mešal 25 % hęstu nemendanna innan OECD.  Ķ Singapśr, Japan og Eistlandi, sem öll fengu yfir 525 stig įriš 2015 og eru jafnan į mešal hinna beztu, er nįlęgt 50 % fįtękra nemenda ķ efsta kvartili stiga (mešaleinkunnar).  Ķ žessu er fólginn hinn mikli og ęskilegi žjóšfélagsjöfnunarkraftur skólakerfisins, žar sem hęfileikar fį aš njóta sķn įn tillits til efnahags, en meš dyntóttri došastefnu sinni eru skólayfirvöld į Ķslandi mest aš bregšast žeim skjólstęšingum sķnum, sem sķzt mega viš slķku.  Viškomandi starfsmenn bregšast žį jafnframt hlutverki sķnu.  Menntamįlarįšherra veršur aš beita valdi sķnu og beita įhrifavaldi, žar sem bošvald skortir.  Annars lendir hann ķ sśpunni. 

Framhaldsskólarnir eru hįšir fjįrframlögum rķkisins.  Rektor Hįskóla Ķslands, Jón Atli Benediktsson, segir farir sķnar ekki sléttar ķ barįttunni um hlutdeild ķ rķkisśtgjöldum ķ grein ķ Fréttablašinu 12. aprķl 2017:

"Fjįrfestum ķ framtķšinni:

"Žaš er óumdeilt mešal framsżnna rķkja ķ Evrópu, Noršur-Amerķku og Asķu, aš opinber fjįrfesting ķ menntun, rannsóknum og nżsköpun, hefur bein įhrif į framleišni, hagvöxt og nż störf.  Žannig er ķ nżrri skżrslu Evrópusambandsins fullyrt, aš rekja megi 2/3 hagvaxtar ķ Evrópu į tķmabilinu 1995-2003 til žekkingarsköpunar, en įhrifin voru mest ķ Bretlandi (50 %) og Finnlandi (40 %) og minnst (innan viš 10 %) ķ löndum į borš viš Ungverjaland, Grikkland og Slóvenķu.  Tölurnar tala skżru mįli: opinber fjįrfesting ķ menntun og rannsóknum er fjįrfesting ķ samkeppnishęfni og farsęld til framtķšar."

Žaš er tvennt, sem ekki er skżrt ķ žessum texta rektors.  Annaš er, hvernig 2/3 (67 %) hagvaxtar ķ ESB į tilteknu tķmabili geti įtt rętur aš rekja til "žekkingarsköpunar", ef mestu įhrifin ķ einu landi voru 50 % ?  Hitt er, hvers vegna žessi įhrif eru bundin viš opinberar fjįrfestingar ?  Einkafjįrfestingar eru venjulega hnitmišašri, markvissari og įrangursrķkari ķ krónum męldar. Um meginnišurstöšu rektors žarf žó ekki aš deila.   

Hįskóli Ķslands er bśinn aš dreifa kröftunum mjög meš ęrnum tilkostnaši og mį nefna doktorsnįm ķ nokkrum greinum sem dęmi.  Honum vęri nęr į tķmum ašhaldsžarfar aš einbeita kröftunum aš nokkrum greinum į borš viš verkfręši, žar sem mjög mikiš vantar upp į ašstöšu til verklegrar žjįlfunar, t.d. ķ rafmagnsverkfręši, lęknisfręši ķ samstarfi viš Hįskólasjśkrahśsiš, lögfręši, sem snišin er aš ķslenzkri löggjöf og ķslenzk fręši og fornbókmenntir, sem hvergi er ešlilegra aš rannsaka en hér. Ķ ķslenzkum fręšum er óplęgšur akur innan hįskólasamfélagsins aš rannsaka, hvernig ķslenzkar bókmenntir spruttu upp af hinum gelķska arfi landnįmsmanna, og hvernig gelķsk orš voru felld inn ķ ķslenzkuna. Hvers vegna er veriš aš festa fé ķ monthśsi į borš viš hśs tungumįlanna į undan góšum tilraunasölum į sviši verkfręši eša Hśsi ķslenzkra fręša, sem vinstri stjórnin skyldi viš sem forarpytt ?

Grein hįskólarektors er rituš til aš brżna stjórnvöld til aš breyta 5 įra fjįrmįlaįętlun rķkisins žannig, aš fjįrveitingar śr rķkissjóši nįi mešaltali OECD.  Slķkt er veršugt markmiš ķ lok įętlunartķmabilsins, en stśdentar hér eru margir į hvern ķbśa landsins.  E.t.v. vęri rįš aš setja į hófleg skólagjöld, t.d. 100 kISK/önn ofan į innritunargjöld, samhliša styrkjakerfi lįnasjóšsins į móti, sem tengt vęri įrangri ķ nįmi, til aš bęta śr brżnasta fjįrhagsvanda skólans.  

Žaš er einfaldlega svo, aš mjög mikil fjįrfestingaržörf er ķ öllum innvišum landsins nśna eftir óžarflega langdregna efnahagslęgš vegna rangra stjórnarhįtta ķ kjölfar hinnar alžjóšlegu fjįrmįlakreppu 2007-2009, sem Ķslendingar voru berskjaldašir fyrir vegna oflįtungslegrar hegšunar, sem aldrei mį endurtaka sig. Į sama tķma ber brżna naušsyn til aš greiša hratt nišur skuldir rķkissjóšs til aš spara skattgreišendum óhóflegan vaxtakostnaš, auka mótlętažol rķkisins ķ nęstu kreppu og hękka skuldhęfiseinkunn rķkisins, sem lękka mun vaxtaįlag ķ öllu hagkerfinu.  Kostnašarbyrši fyrirtękja og einstaklinga įf völdum skattheimtu er nś žegar mjög hį į męlikvarša OECD og litlu munar, aš stķflur bresti og kostnašarhękkanir flęši śt ķ veršlagiš.  Skattahękkanir eru žess vegna ekki fęr leiš.  Grķšarlegar raunhękkanir śtgjalda rķkisins žessi misserin skjóta skökku viš ķ žensluįstandi, eins og nś rķkir, žannig aš rekstrarafgangur rķkissjóšs žyrfti helzt aš vera žrefaldur į viš įętlašan afgang til aš treysta fjįrmįlastöšugleikann. 

Rektor Hįskóla Ķslands veršur aš laga śtgjöld skólans aš tekjum hans į žrengingaskeiši, sem aš óbreyttu mun standa ķ 2-3 įr enn.  Žetta veršur hann aš gera ķ samrįši viš menntamįlarįšuneytiš, eins og ašrir rķkisforstjórar verša aš gera ķ samrįši viš sitt rįšuneyti.  Aš ępa ķ fjölmišlum į hęrri peningaśtlįt śr rķkissjóši en rétt kjörin stjórnvöld hafa įkvešiš og Alžingi hefur stašfest, veršur žeim sķzt til sóma. Rķkisstofnunum, eins og einkafyrirtękjum og einstaklingum, gagnast fjįrmįlalegur stöšugleiki betur en hį veršbólga.   

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Gunnar Heišarsson

Žvķ mišur stefnir allt ķ aš nśverandi meirihluti ķ Reykjavķk muni halda völdum. Ekki vegna žess aš hann standi sig vel, žvert į móti. Įstęšan liggur fyrst og fremst ķ žvķ aš minnihlutanum tekst ekki aš nżta sér óstjórnina į borginni. Žó vissulega séu žetta allt įgętir einstaklingar sem mynda minnihluta ķ Reykjavķk, er einna lķkast žvķ aš žeir séu ekki į réttri hillu, hafa ekki žaš til aš bera aš verša leišandi fyrir borgina. Žetta er frekar sorglegt.

Nś er žaš svo aš stęšsti stjórnmįlaflokkur landsins bżr aš mörgu góšu, réttsżnu og rökföstu fólki. Žarf ekki annaš en fylgjast meš žessari bloggsķšu til aš stašfesta žaš. Žaš er žvķ lķfsspursmįl fyrir borgina aš flokknum aušnist aš finna einstaklinga sem bśnir eru kostum og forystuhęfileikum, til frambošs ķ Reykjavķk aš įri.

Kvešja

Gunnar Heišarsson, 27.4.2017 kl. 21:02

2 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Ég er alveg sammįla žér, Gunnar Heišarsson, um vandamįliš ķ borgarstjórn.  Rök ein og sér duga ekki til aš vinna kosningar.  Žaš žarf tįknmynd andstęšunnar viš afturhaldiš, sem fólk treystir til aš leiša nżjan meirihluta til breytingastjórnunar almenningi ķ vil.  Žaš žarf aš gera róttękar breytingar į stefnu borgarinnar og į öllu stjórnkerfi hennar.

Bjarni Jónsson, 28.4.2017 kl. 10:16

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband