Jöfnun dreifingarkostnašar raforku

Lesendur žessa vefrits eru nś oršnir allfróšir um fyrirętlanir Evrópusambandsins (ESB) ķ orkuflutningsmįlum.  Žeir vita, aš framkvęmdastjórn ESB og orkustofnun ESB, ACER, leggja mikla įherzlu į aš auka hjį sér hlutdeild endurnżjanlegrar orku og bęta flutningsmannvirkin, svo aš engir flöskuhįlsar hindri frjįlst flęši orku frį öllum virkjunum, ekki sķzt rafstöšvum endurnżjanlegra orkulinda, hvert sem er innan ESB.  Meš žessu į aš auka hlutdeild endurnżjanlegrar orku, auka nżtingu fjįrfestinga og tryggja meš ašferšum frjįls markašar, aš orkan fari žangaš, sem hagkvęmast er aš nżta hana, ž.e. til hęstbjóšanda hverju sinni.

Ein af afleišingum žessa kerfis veršur śtjöfnun orkuveršs.  Viš raforkuverš til notenda bętist aš sjįlfsögšu flutningsgjald einokunarfyrirtękja į borš viš Landsnet į Ķslandi, Statnett ķ Noregi og National Grid į Bretlandi, sem hanna, byggja, reka, višhalda og eiga flutningsmannvirkin og eru reyndar įbyrg fyrir kerfisrekstrinum.  Nęst almennum notendum eru hins vegar dreifingarfyrirtękin.  Žau eru sérleyfisskyld, ž.e. standa ein aš dreifingu raforku į sķnum svęšum og bera aušvitaš rķkar skyldur gagnvart "skjólstęšingum" sķnum ķ krafti sérleyfisins. 

Hérlendis er žó pottur brotinn varšandi kostnašardreifingu dreifingarfyrirtękjanna į višskiptavini sķna eftir bśsetu.  Žaš er ekki ešlilegt, aš einokunarfyrirtęki megi mismuna višskiptavinum į dreifingarsvęši sķnu eša dreifingarsvęšum, ef žau eru fleiri en eitt, enda kunna aš vera hępnir kostnašarśtreikningar geršir ķ tilraun til aš styšja  slķka mismunun višskiptavina eftir bśsetu. Žaš er hins vegar ekki hęgt aš fetta fingur śt ķ mishįtt dreifingargjald hjį ólķkum veitufyrirtękjum.  

Ķ ljósi žeirrar višleitni ESB til jöfnunar raforkuveršs (frį virkjun), sem nś blasir viš, er haldlaust aš vķsa ķ einhverjar gamlar regur ESB um, aš kostnašur notenda eigi aš endurspegla raunkostnaš viš aš koma orkunni til žeirra, enda er heilmikill sameiginlegur kostnašur.  Vanalega er um žaš aš ręša hérlendis, aš dreifbżlisnotandi borgar hęrra verš fyrir dreifingu til sķn en žéttbżlisnotandi hjį sömu dreifiveitu.  Kvešur svo rammt aš žessu hjį einni veitunni, OR, aš munurinn viršist geta oršiš žar 38 %. Hann er 29 % hjį RARIK og hjį Orkubśi Vestfjarša, OV, 11 %. 

Žingmenn eša rķkisstjórn ęttu nś žegar aš leggja fram frumvarp til laga um, aš sama veitufyrirtęki megi ašeins beita einum dreifingartaxta fyrir raforku.  Eftir sem įšur geta veriš ólķkir taxtar hjį mismunandi dreifiveitum, og fer veršiš einfaldlega eftir mešalkostnaši į dreifiveitusvęšinu.  Žį veršur įfram frjįls veršlagning į orku frį virkjun ķ heildsölu og smįsölu.  Flutningsgjaldiš er svo annar handleggur, og gęti tekiš stakkaskiptum til hins verra, ef til landsins veršur lagšur aflsęstrengur, žvķ aš hann mun śtheimta styrkingu stofnkerfisins, hvers kostnašur leggst į rafmagnsnotendur innanlands samkvęmt reglum ACER-orkustofnunar ESB. 

Ef raforkumarkašurinn į Ķslandi fęr aš žróast ešlilega įn afskipta ACER, ž.e. įn aflsęstrengstengingar viš śtlönd, žį mun lķtil raunveršhękkun verša į orku frį virkjun. Siguršur Jóhannsson hjį Hagfręšideild Hįskóla Ķslands skrifaši minnisblaš 3. október 2017 um "Lķklegar tekjur af vatnsréttindum vegna Hvalįrvirkjunar".  Žar skrifar hann m.a.:

"Hér er gert rįš fyrir, aš rafmagnsverš frį Hvalįrvirkjun hękki um 2 %/įr umfram annaš veršlag į 15 įrum, en breytist ekki eftir žaš.  Žetta er ķ samręmi viš algenga spį um rafmagnsverš ķ Bretlandi.  Sennilega er sś spį varleg fyrir Ķsland - ekki er ólķklegt, aš munur į verši rafmagns hér į landi og ķ grannlöndunum fari minnkandi."

Meš žvķ aš draga lķklega žróun rafmagnsveršs į Bretlandi inn ķ veršspį fyrir raforku į Ķslandi, er greinilega veriš aš gęla viš veršlagsįhrif aflsęstrengs į milli Ķslands og Bretlands.  Hér skal efast um, aš žessi spį rętist, en fremur spį allt aš 1 %/įr raunveršhękkun raforku į mešan orkuskiptin standa yfir, enda veršur aš virkja nżjar orkulindir til aš anna višbótar orkužörf.  

 

 Vinnslukostnašur nżrra virkjana mun hękka, en į móti kemur, aš eldri virkjanir verša skuldlausar og meginkostnašur virkjana, einkum vatnsaflsvirkjana, er fjįrmagnskostnašur. Engin raunveruleg žörf er žess vegna į 2 %/įr raunhękkun raforkuveršs į smįsölumarkaši, hvaš žį į žvķ, aš veršiš į Ķslandi nįlgist veršiš į Bretlandi.  Žaš er śt ķ hött, nema af sęstreng verši.  

Orkunotkun dreifbżlisnotanda į įri er vanalega mun meiri en t.d. hśseiganda ķ žéttbżli. Meiri orka er  almennt ódżrari į hverja orkueiningu en minni, sem vegur upp į móti gisnari byggš. Žetta stafar af žvķ, aš dreifbżlisnotandinn stundar ķ mörgum tilvikum atvinnustarfsemi.  Magnmunurinn veršur mun meiri, ef dreifbżlisnotandinn hitar hśsnęši sitt upp meš rafmagni, en žéttbżlisnotandinn er meš tengingu viš hitaveitu.  Ofan į allt ójafnręšiš leggst sķšan, aš dreifbżlisnotandinn hefur ķ mörgum tilvikum ašeins ašgang aš einfasa rafmagni frį veitu, en žéttbżlisnotandinn getur fengiš ašgang aš žriggja fasa rafmagni frį veitu, ef hann žarf į žvķ aš halda.

Nś er fyrirhugaš aš stofna "stöšugleikasjóš" meš tekjum rķkissjóšs af aušlindarentu af nįttśruaušlindum og aršgreišslum fyrirtękja rķkisins af žeim, ķ fyrsta umgangi vegna nżtingar orkulinda.  Taka mį miš af norska Olķusjóšinum, en 18 % śtgjalda norska rķkissjóšsins eru um žessar mundir fjįrmögnuš meš Olķusjóšinum. Skal hér gera tillögu um, aš ķslenzka rķkiš vindi brįšan bug aš stofnun žessa sjóšs og noti į nęstu įrum 3 % af höfušstóli hans til aš styšja fjįrhagslega viš verkefni, sem flżtt geta orkuskiptum og sem stušla aš orkusparnaši eša orkukostnašarsparnaši og bęttri orkunżtni.  Hér mį nefna:

a) Leit aš volgu eša heitu vatni į "köldum" svęšum.  Getur lękkaš hitunarkostnaš hśsnęšis.

b) Nżtingu varmadęlna til upphitunar hśsnęšis, t.d. ķ tengslum viš (a).  Getur sparaš umtalsverša raforku viš upphitun.

c) Flżtingu į lagningu žrķfasa jaršstrengja.  Dregur śr orkutöpum og eykur gęši rafmagns į afhendingarstaš.  Ķ kjölfariš eru teknar nišur loftlķnur, sem léttir į neikvęšum umhverfisįhrifum rafvęšingarinnar og lękkar višhalds/rekstrarkostnaš.

Allt leišir žetta til jöfnunar lķfskjara ķ landinu, óhįš bśsetu, en žannig vilja bęši Ķslendingar og Noršmenn, aš orkuaušlindunum sé variš, en ekki, aš raforkan sé send meš miklum orkutöpum til śtlanda til veršmętasköpunar žar og ķ stašinn sé flutt inn dżr raforka, sem kyrkir atvinnustarfsemi hér.  

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband