ETS-kerfi ESB er óžörf byrši

Žaš er ekki ašeins į sviši bóluefnaśtvegunar, sem hérlendum bśrókrötum, höllum undir Evrópusambandiš, ESB, įsamt óstyrkum stjórnmįlamönnum, tókst aš hengja ķslenzku žjóšarskśtuna aftan ķ draugaskip Evrópu, heldur var žaš einnig gert ķ loftslagsmįlunum į sinni tķš, žótt hér séu losunarmįl koltvķildis meš allt öšrum hętti en ķ ESB. Žessi undarlega staša gęti hafa myndazt vegna žrżstings frį hinum EFTA-rķkjunum ķ EES (Evrópska efnahagssvęšinu) um aš fylgja leišsögn bśrókratanna ķ Brüssel, svo gįfulegt sem žaš nś er, en ķ Noregi og Liechtenstein er stjórnkerfiš undirlagt af fólki, sem hrifiš er af žeirri tilhugsun aš verša hluti af stórrķki Evrópu, žótt t.d. norska žjóšin deili ekki žeim hagsmunatengdu višhorfum "elķtunnar" meš henni. Žaš er vert aš hafa ķ huga nśna į žjóšhįtķšardegi Noršmanna, fręnda okkar, "Grunnlovsdagen".  Ķ ķslenzka utanrķkisrįšuneytinu er ekki fślsaš viš slķkum "trakteringum" téšra bśrókrata, hvaš sem lķšur drżldni og sjįlfshóli fyrir sjįlfstęšisvišleitni žar į bę.  

Žann 8. maķ 2021 birtist baksvišsfrétt Žórodds Bjarnasonar ķ Morgunblašinu undir fyrirsögninni:

"Fanga kolefni en greiša samt".

 Hśn hófst žannig:

"Ef ķslenzk įlver taka žįtt ķ žróun og nżtingu tękni, sem fangar koldķoxķš varanlega, žį žurfa žau engu aš sķšur aš greiša milljarša ķ losunargjöld innan ETS-kerfisins, višskiptakerfis ESB um losunarheimildir.  Aš sögn Péturs Blöndals, framkvęmdastjóra Samįls, samtaka įlframleišenda, vantar hvata ķ ETS-kerfiš til aš žróa og tefla fram nżjum lausnum, žrįtt fyrir aš slķkur hvati hafi veriš frumforsendan fyrir žvķ, aš kerfinu hafi veriš komiš į fót."

Žetta sżnir, aš ETS-kerfiš hentar illa viš ķslenzkar ašstęšur, enda er žaš snišiš viš aš auka hlut endurnżjanlegra orkugjafa ķ raforkuvinnslunni, žar sem skórinn kreppir einmitt ķ ESB.  Sį hlutur er sem kunnugt er nęstum 100 % į Ķslandi. 

Fyrir įlver eru żmsir kostir til aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda, en róttękasta leišin er aš leysa kolaskaut rafgreiningarkeranna af hólmi meš ešalskautum (t.d. śr keramik).  Ef tilraunir risanna, Rio Tinto og Alcoa, sem žeir hafa sameinazt um, takast meš žetta, mį bśast viš, aš žeir muni reisa nżjar verksmišjur meš žessari nżju tękni, žótt raforkunotkunin per įltonn muni aš öllum lķkindum verša meiri en nś er til aš vega upp į móti hitamyndun  frį bruna kolaskautanna.

Aš óbreyttu gerir ETS gjaldkerfiš ķslenzku įlverin vęntanlega ósamkeppnishęf viš nż kolefnisfrķ įlver.  Risafjįrfesting af žessu tagi er ekki fżsileg fyrir įlverseiganda, sem er ašeins meš raforkusamning til 2036. Hefur Landsvirkjun reynt aš hvetja til žessarar žróunar į Ķslandi meš žvķ aš bjóša hagstęša langtķmasamninga til kolefnisfrķrra įlverksmišja ?  Ķ mekki fagurgalans heyrist žó ekkert um raunhęf verkefni.  Žess vegna rķkir stöšnun ķ ķslenzkri išnvęšingu.  Oršin ein duga skammt.

"Losun gróšurhśsalofttegunda frį įlframleišslu er hvergi minni en į Ķslandi [vegna innlendrar žróunar kerstżritękni og įrvekni starfsmanna - innsk. BJo]. Žrįtt fyrir žaš bera įlverin kostnaš af sinni losun, en ekki įlver ķ Kķna, sem knśin eru meš kolaorku og losa žvķ tķfalt meira.  Įstęšan er sś, aš ETS-kerfiš nęr einungis til evrópskra įlvera.  Hęttan, sem skapast viš žaš, er, aš įlframleišslan flytjist śt fyrir įlfuna, žar sem kolefnisfótsporiš er stęrra, en ekki žarf aš greiša fyrir losunina."

ETS-kerfiš hentar illa išnaši, sem er fęranlegur og stendur ķ alžjóšlegri samkeppni.  Kerfiš hefur unniš gegn upphaflegum stefnumišum meš žessum "kolefnisleka"; žaš er vanhugsaš, af žvķ aš grķšarlegar fjįrfestingar og tęknižróun žarf til orkuskipta ķ išnaši.  Į sama tķma er ETS mikil byrši į fyrirtękjunum, og žau hafa žess vegna ekki bolmagn til orkuskiptanna.  (Meginstarfsemi Rio Tinto og Alcoa er utan EES.) 

Žaš vęri mun ešlilegra aš umbuna fyrirtękjum, sem hafa lįgmarkaš sķna losun nišur ķ tęknilega mögulegt gildi, meš žvķ aš sleppa žeim undan ETS um hrķš (einn įratug) til aš aušvelda žeim aš žróa og innleiša nżja, kolefnisfrķa tękni.  

Sķšan ķ aprķl 2020 hefur įlverš į markaši LME hękkaš um 75 % og nįlgast žį 2600 USD/t Al.  Spįr hafa sézt um 3000 USD/t Al įriš 2021.  Skżringin er sś, aš framleišsla hvers kyns varnings, ž.į.m. bifreiša, er meš vaxandi hlutdeild įls af orkusparnašar įstęšum, og Kķnverjar hafa dregiš śr įlframleišslu sinni af mengunarįstęšum og eru nś oršnir nettó innflytjendur įls.  Öšru vķsi mér įšur brį.

Įlver hvarvetna eru žess vegna aš fara upp ķ fulla framleišslugetu og jaršvegur aš skapast til aš auka framleišslugetuna.  Hvernig bregšast Ķslendingar viš žeirri nżju stöšu ?  Į aš grķpa gęsina į mešan hśn gefst, eša į aš sitja į geršinu, horfa ķ gaupnir sér og tauta, aš orkulindir landsins séu aš verša uppurnar ?  Hvar er sóknarhugurinn ķ verki ? Žaš vęri mesta fįsinna aš gefast žannig upp fyrir afturhaldssjónarmišum hérlendis, sem einkennast af svartagallsrausi ķ hvert sinn, sem taka į til hendinni viš framkvęmdir, sem leiša til nżrrar veršmętasköpunar, sem veigur er ķ. Verši slķk sjónarmiš ofan į, geta atvinnuvegir landsins ekki veitt vaxandi žjóš atvinnu og žį velmegun, sem mikil spurn er eftir.

  


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband