Įtök lżšręšis og einręšis og hlutur orkunnar

Meš žungvopnašri innrįs vķšfešms vanžróašs einręšisrķkis ķ lżšręšisrķkiš Śkraķnu, sem var į framfarabraut og kaus aš tileinka sér stjórnarhętti og lifnašarhętti Vesturlanda, enda menningaržjóš aš fornu og nżju, hefur loks runniš upp fyrir ķbśum Evrópu, hvaš til žeirra frišar heyrir ķ samskiptunum viš Rśssland.  Hinir ósvķfnu og miskunnarlausu stjórnendur Rśsslands hafa nś fellt grķmuna og sżnt umheiminum, aš ķ hópi sišašra samfélaga eru Kremlverjar óalandi og óferjandi.  Žaš žżšir, aš engin leiš er aš eiga višskipti viš Rśsslandi, allra sķzt meš orku. Kremlverjar eru nś teknir aš beita orkuvopninu skefjalaust.  Ķ stuttu mįli er gasstreymiš frį Sķberķu nś bundiš viš eina lögn, Nordstream 1 undir Eystrasalt og beint til Žżzkalands, og um nokkurra vikna skeiš hefur streymiš um hana ašeins numiš um fimmtungi afkastagetu hennar. 

Žetta er ekki nęgilegt til aš safna nęgum birgšum fyrir veturinn, svo aš žį er neyšarįstand fyrirsjįanlegt. Evrópusambandiš hefur samžykkt 15 % minnkun notkunar fyrirtękja og heimila m.v. įrstķma. Žaš mun draga śr framleišslugetu landanna og magna "stagflation" eša stöšnunarveršbólgu, sem lķka getur veriš samdrįttur hagkerfisins įsamt mikilli veršbólgu og veršur nś hlutskipti ESB-rķkjanna um sinn.  Heimilin munu lękka óskhitastig vistarveranna, en ekki hefur heyrzt um, aš hrašatakmörkun verši sett į "Autobahnen", enda er draumur ķ dós aš žeysa į drekum žżzkra bķlasmišja į tęplega 200 km/klst.  Orkukreppan mun žó kalla į breyttan lķfsstķl. 

Rśssar hafa boriš viš bilun ķ hverfli ķ Nordstream 1 lögninni.  Siemens sendi hann ķ višgerš ķ Kanada, en Kanadastjórn neitaši um hrķš um leyfi til aš senda hann žašan og til Rśsslands vegna višskiptabanns, sem Kanada og Žżzkaland eru ašilar aš.  Eftir um vikustapp fengur Žjóšverjar žó Kanadamenn til aš snišganga banniš og senda sér hverfilinn vegna orkuneyšar sinnar. Žetta er oršiš pólitķskt deilumįl ķ Kanada.

Nś ber Putin viš żmsum pappķrslegum formsatrišum og neitar aš taka viš hverflinum vegna višskiptabannsins. Žaš er engu orši treystandi frį žessum Putin og śtilokaš aš gera viš hann samning, sem heldur. Hann er tękifęrissinni, ómerkingur og lygalaupur. Hann notar gasiš ķ kśgunarskyni gagnvart Žjóšverjum o.fl. og reynir aš hrekja žį til aš opna Nordstream 2.  Žį geti žeir fengiš eins mikiš og žeir vilji, žvķ aš sś lögn er spįnż og tilbśin ķ rekstur.  Aš vanda er seigla ķ Žjóšverjum, og fremur munu žeir skjįlfa śr kulda ķ hśsum sķnum ķ vetur en lįta undan žessum fyrirlitlegu kśgurum sķnum ķ Moskvu.

  Vandi Žjóšverja o.fl. er žó ķ sögulegu ljósi eitt allsherjar sjįlfskaparvķti.  Enginn baš žį um aš styrkja rśssneska björninn meš orkukaupum af honum, og Žjóšverjar voru meira aš segja ķtrekaš varašir viš af Bandarķkjamönnum og ESB-žjóšum, sem įšur voru austan jįrntjalds, aš kaupa svo mikla orku af Rśssum, t.d. 55 % af gasžörf sinni, aš žeir yršu illilega hįšir žessum višskiptum. Žeir, sem mesta reynslu hafa af Rśssum, óttast žį og vantreysta žeim mest. Žjóšverjar, sem eru allra manna athugulastir og vilja hafa vašiš fyrir nešan sig, létu meira aš segja hjį lķša aš eiga undankomuleiš vķsa meš žvķ aš byggja móttökustöšvar fyrir LNG - fljótandi, kęlt jaršgas, ķ höfnum sķnum.  Žetta er ekki einleikiš. Stjórnmįlaforysta žeirra brįst žeim gersamlega, vann ekki heimavinnuna sķna, nżtti sér ekki leynižjónustuupplżsingar, Engilsaxar bjuggu yfir. Žaš er grunnt į rķgnum.

Žį hafa Žjóšverjar fest grķšarlegt fé ķ raforkuvinnslu, sem er afkastalķtil og óviss ķ staš žess aš efla žaš eina, sem verulega munar um og er kolefnisfrķtt, ž.e.a.s. kjarnorkuna.  Śtilokunarstefnu var beitt gagnvart kjarnorkunni į žeim grundvelli, aš hśn vęri of hęttuleg. Žaš er falsįróšur, eins og sést meš žvķ aš virša fyrir sér yfirlit um fjölda daušsfalla per TWh af framleiddri raforku 1990-2014:

Orkugjafi           Daušsföll per TWh

Kol-----------------------25

Olķa----------------------18

Lķfmassi-------------------4

Jaršgas--------------------3

Vatnsföll------------------2*

Vindorka-------------------0,04**

Kjarnorka------------------0,03***

Sólargeislar---------------0,02****

*Meštalin er Banqiao stķflubilun 1975

**Raforka śr vindorku nemur ašeins 7 % af heild

***Meštališ er Chernobyl-slysiš 1986

****Raforka śr sólarhlöšum nemur ašeins 4 % af heild

Žetta yfirlit sżnir, aš kjarnorkuver hafa veriš įlķka hęttuleg og vindmyllur og sólarhlöšur ķ daušsföllum tališ, og žau verša sķfellt öruggari ķ rekstri.  Hins vegar er Akkilesarhęll kjarnorkuveranna geislavirki śrgangurinn, sem ekki hefur tekizt aš śtrżma enn, žótt meš endurnżtingu hafi hann minnkaš stórlega į hverja TWh tališ.  Ógnin er óviss, žvķ aš reynt er aš bśa traustlega um śrganginn til geymslu.

Aš sumu leyti svipar žessari framtķšarógn til ógnarinnar, sem lķfrķki jaršarinnar stafar af meintri hlżnun andrśmslofts.  Umfang žessarar hlżnunar er umdeilt, hvaš sem loftslagstrśbošinu lķšur, en óumdeilt er, aš af mannavöldum sé koltvķildi, CO2, ašalįhrifavaldurinn, og śt frį žeim įhrifum er koltvķildisjafngildiš reiknaš śt. Ķ neyš sinni eru Žjóšverjar nś aš gangsetja kolaorkuver, sem bśiš var aš loka, en įhrifin af hverri framleiddri orkueiningu ķ kolaveri eru 200 sinnum meiri į andrśmsloftiš en ķ kjarnorkuveri, sem žó ekki er hęgt aš grķpa til nśna vegna fįheyršs einstrengingshįttar Angelu Merkel ķ kjölfar Fukushima-slyssins ķ Japan 2011. 

Ķ nešangreindu yfirliti getur aš lķta mynduš gróšurhśsagös ķ tonnum af koltvķildisjafngildum į hverja GWh framleiddrar raforku:

Orkugjafi                   t CO2/GWh

Kol---------------------------810

Olķa--------------------------720

Jaršgas-----------------------490

Lķfmassi-------------------80-210*

Vatsföll-----------------------40

Sólargeislar--------------------5

Kjarnorka-----------------------4

Vindmyllur----------------------4

*Hįš nżtni katlanna ķ verinu

Ķ žessu yfirliti koma fram sterk mešmęli meš kjarnorkuverum m.v. žį miklu įherzlu sem vestręn rķki leggja į aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda įn žess aš draga śr raforkunotkun.  Hśn mun óhjįkvęmilega aukast mikiš ķ orkuskiptunum, hvaš sem heimóttarlegum įróšri Landverndar į Ķslandi lķšur, sem nįlgast heimsmet ķ sérvizku. Vindrellur og sólarhlöšur munu aldrei geta gegnt veigamiklu hlutverki ķ orkuskiptum Evrópu.  Žar veršur aš virkja kjarnorkuna. 

Nżjasta kjarnorkuveriš į Vesturlöndum er nś loksins aš taka į sig mynd.  Žegar žaš veršur tilbśiš, mun žaš geta sent 3,2 GW inn į raforkukerfi Bretlands og annaš um 7 % af orkužörf landsins (žetta jafngildir 640 vindmyllum, en orkugetan vęri ašeins 1/3 af orkugetu kjarnorkuversins).  Į žeim 4 įrum, sem kjarnorkuveriš Hinkley Point C (HPC) viš Bristolflóa į vesturströnd Englands hefur veriš ķ smķšum, hefur žaš stöšugt veriš notaš sem dęmi um vandann, sem aš kjarnorkuišnašinum stafar, en žį gleymist neikvęšur žįttur eftirlitsišnašarins, sem stöšugt hlešur utan į kröfugerš sķna um varabśnaš, öryggiseftirlit og neyšarkerfi. Žetta olli žvķ, aš raforka frį nżjum kjarnorkuverum įtti erfitt meš keppa viš kola- og gasorkuver, nema į žau vęru lögš hį koltvķildisgjöld.  Nś eiga žau erfitt meš samkeppnina viš vindorku og sólarorku, enda engin aušlindagjöld innheimt af žeim. 

Žegar brezka rķkisstjórnin undirskrifaši samninginn um HPC viš franska eigandann EDF įriš 2013, žį įtti orkuveršiš frį verinu aš verša 92 GBP/MWh, žį 145 USD/MWh.  Žį kostaši orkan frį vindorkuveri undan ströndu 125 GBP/MWh (36 % meira en frį HPC). 9 įrum seinna er HPC 2 įrum į eftir įętlun og mrdGBP 10 yfir fjįrfestingarįętlun, sem mun hękka orkuveršiš frį HPC, en vindmylluveriš į hafi śti framleišir fyrir ašeins 50 GBP/MWh, nś 60 USD/MWh (60 % lękkun). (Žetta skżrir įhuga fjįrfesta į vindorkuverum śti fyrir SA-landi, en žį žarf aflsęstreng til Bretlands, sem hękkar raforkukostnašinn. Orkuverš frį sólarhlöšum hefur falliš jafnvel enn meira). 

Andstęšingum kjarnorkuvera vegna meintrar hęttu, sem af žeim stafar, getur nś bętzt lišsauki žeirra, sem telja žau of dżr.  EDF į nś ķ fjįrhagserfišleikum, eins og mörg önnur orkufyrirtęki Evrópu meš langtķmasamninga viš višskiptavini.  Önnur fyrirtęki meš kjarnorkuver sömu geršar ķ smķšum og HPC, ž.e. s.k. EPR-kjarnorkuver, eru lķka į eftir įętlun meš sķn verkefni. 

EDF į ķ rekstrarerfišleikum meš sķn kjarnorkuver frį 2021 vegna tęringar og hefur oršiš aš loka žeim vegna višhalds og višgerša og kaupa į mešan rįndżra raforku frį gasorkuverum. Ķ marz 2022 lękkaši įgóši EDF um mrdEUR 11 af žessum sökum.  Annaš högg  upp į 8,4 mrdEUR/mįn kom frį frönsku rķkisstjórninni, žegar hśn fyrirskipaši rķkisorkufyrirtękinu EDF aš selja endurseljendum raforkuna į verši undir gildandi heildsöluverši til aš verja neytendur ķ nśverandi orkukreppu.    

Žrįtt fyrir allt kemur HPC vel śt ķ samanburšinum viš önnur vestręn kjarnorkuver ķ byggingu.  Hafizt var handa viš EPR-verin ķ Olkiluotu ķ Finnlandi og Flamanville C ķ Frakklandi įrin 2005 og 2007 (ķ sömu röš).  Bęši eru enn įn tekna af sölu raforku inn į stofnkerfiš.  Hiš sama er uppi į teninginum meš Vogtle-kjarnorkuveriš ķ Bandarķkjunum, sem er hannaš meš tveimur Westinghouse AP1000 kjarnakljśfum, sem hafizt var handa viš 2009.  Įriš 2017 hafši verkefniš leitt til gjaldžrots Westingouse.  Öll 3 verin eru meš uppfęršar kostnašarįętlanir, sem eru 2-3 faldar upphaflegu įętlanirnar og um įratug į eftir tķmaįętlun. 

Žaš er mjög alvarlegt mįl fyrir Vesturlönd, sem krefst tafarlausrar śrlausnar meš tęknižróun, aš fara veršur til Rśsslands og Kķna til aš finna nżleg  kjarnorkuversverkefni, sem leidd hafa veriš til lykta nokkurn veginn ķ samręmi viš įętlanir, en žį fylgja ekki sögunni rįšstafanir, sem geršar hafa veriš ķ öryggisskyni aš kröfu eftirlitsašila, en žęr eru höfušįstęša žess, hversu mjög kjarnorkuversverkefni žessarar aldar į Vesturlöndum hafa gengiš į afturfótunum. Į įrunum 2008-2021 hóf og lauk rķkisfyrirtękiš Rosatom framkvęmdum viš 5 kjarnorkuver meš 10 kjarnakljśfum ķ Rśsslandi.  Kķnverjar hafa reist kjarnorkuver meš żmissi tękni, ž.į.m. AP1000 og EPR.  Kķnverska "General Nuclear Power Group" hóf framkvęmdir viš sķna 2 EPR kjarnakljśfa ķ Taishan ķ Sušur-Kķna eftir aš framkvęmdir voru hafnar ķ Olkiluotu og Flamanville, en lauk sķnu verkefni įriš 2019.   Žetta hefur leitt til žess, aš vestręn lönd, sem vilja fį nż kjarnorkuver hjį sér til aš anna raforkužörfinni, hafa leitaš til fyrirtękja utan Vesturlanda.  Ķ įrsbyrjun 2022 voru žannig uppi įform um, aš Rosatom reisti 4 kjarnakljśfa innan Evrópusambandsins, sem yršu 7 % af žeim 70 GW, sem fyrirtękiš hugšist setja upp utan landamęra Rśsslands.  Ķ febrśar 2022 samžykkti brezki kjarnorkueftirlitsašilinn Hualong 1, kķnverska kjarnorkutękni, til uppsetningar ķ Bradwell ķ Essex. 

Žį skall Ukraķnustrķšiš į.  15. febrśar 2022, žegar mikill lišssafnašur rśssneskra hersveita įtti sér staš viš landamęri Rśsslands og Hvķta-Rśsslands aš Śkraķnu, neitaši Bślgarķa Rśssum alfariš um alla žįtttöku ķ kjarnorkuveri, sem į aš fara aš reisa viš borgina Belene ķ noršurhluta landsins.  Efnahagsrįšherra Finnlands, Mika Lintila, hefur ķtrekaš yfirlżsingu sķna um, aš žaš verši "algerlega ómögulegt" aš veita rįšgeršu rśssnesku kjarnorkuversverkefni ķ Hanhikivi leyfi til aš halda įfram. Ķ marz 2022 śtilokaši Tékkland rśssneska kjarnakljśfa śr śtboši, žar sem Rśssarnir höfšu įšur veriš taldir lķklegastir til aš verša hlutskarpastir. 

Žaš er lķklegt, aš rśssneskum kjarnorkuišnaši muni hnigna vegna višskiptabanns Vesturveldanna į Rśssland, en Rśssar hafa keypt żmiss konar tęknibśnaš og jafnvel tękni af Vesturlöndum fyrir sinn išnaš.  Vitaš er, aš žetta er aš eiga sér staš nśna viš orkulindir Sķberķu, žar sem olķa og gas er unniš viš erfišar ašstęšur.  Įn vestręnnar tękni viršast Rśssar ekki rįša viš aš halda vinnslunni žar ķ horfinu, en eins og kunnugt er, hefur fjöldi vestręnna fyrirtękja meš starfsemi ķ Rśsslandi horfiš į braut, žar sem allt traust ķ garš Rśssa į sviši višskipta hefur horfiš ķ einni svipan vegna villimannlegs hernašar žeirra gegn fullvalda nįgrannažjóš ķ vestri. 

Ekki veršur undan žvķ vikizt hér ķ lokin aš minnast į ótrślegt framferši rśssneska hersins gagnvart kjarnorkuverum ķ Śkraķnu, en žeir hafa lagt į žaš įherzlu aš hertaka žau. Hafa žeir ekki skirrzt viš aš beina skothrķš aš žessum verum og möstrum hįspennulķna frį žeim.  Į fyrstu dögum strķšsins tóku žeir kjarnorkuver ķ noršurhluta landsins og ollu tjóni į athafnasvęši versins. Sem betur fór mun hernašarbrölt Rśssa ekki hafa raskaš rekstraröryggi versins alvarlega ķ žaš sinn.  Śkraķnskir starfsmenn versins héldu žvķ gangandi, og Alžjóša kjarnorkumįlastofnunin gerši śttekt į verinu. 

Öšru mįli gegnir um stęrsta kjarnorkuver Evrópu, sem er ķ sušurhluta Śkraķnu.  Žaš hafa Rśssar hertekiš og valdiš tjóni į žvķ og flutningslķnu frį žvķ meš eldflaugaįrįsum, svo aš taka hefur oršiš einn kjarnaljśfinn śr rekstri. Aušvitaš reyna Rśssar aš ljśga žessum skemmdum upp į Śkraķnumenn, en af hverju flżšu žį rśssneskir starfsmenn śr verinu skömmu įšur en įrįsin var gerš ?

Rśssneski herinn hefur gert athafnasvęši žessa kjarnorkuvers aš eldflaugaskotstöš sinni og hergagnabirgšageymslu. Lengra veršur varla komizt ķ undirmįlshegšun og hreinni mannfyrirlitningu į strķšstķmum.  Žaš er alveg ljóst, aš Rśsslandi er stjórnaš af sišblindingjum, af bandittum, sem einskis svķfast.  Žaš er alveg makalaust, hversu djśpt Rśssland er sokkiš ķ fen mannvonnsku og illmennsku.  Heyrzt hefur, aš jafnvel rétttrśnašarkirkjunni rśssnesku, sem kallar ekki allt ömmu sķna og lżsti ķ upphafi strķš Putins sem heilögu strķši til aš sameina rśssnesku og śkraķnsku kirkjuna undir patrķarkanum af Moskvu, sé nś nóg bošiš.   

  

     

 

 

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Hallgrķmur Hrafn Gķslason

https://www.seaborgtech.com/our-technology

Danska fyrirtękiš Seaborg ętlar aš vera komiš meš kjarnorkuver sem er plug and play ķ fjöldaframleišslu 2026.

Hallgrķmur Hrafn Gķslason, 9.8.2022 kl. 07:37

2 Smįmynd: Hallgrķmur Hrafn Gķslason

https://www.seaborgtech.com/our-technology

Hallgrķmur Hrafn Gķslason, 9.8.2022 kl. 07:38

3 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Žetta eru athyglisverš tķšindi śr landi Nķelsar Bohr.  Danir hafa forystu um vindmyllusmķšar, uppsetningu žeirra og śtflutning, en hér hafa žeir greinilega eygt nżtt višskiptatękifęri.  Žetta er afar įhugavert og raunhęft skref inn ķ framtķšina.  

Bjarni Jónsson, 9.8.2022 kl. 10:42

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband