Misheppnašir gjörningar ķ orkumįlum

Stjórnmįlamönnum er fullljóst, hvers konar lykilhlutverki frumorka hvers konar og raforkuvinnsla śr henni gegna ķ žjóšfélögum nśtķmans, en žeim eru žó mörgum hverjum mjög mislagšar hendur, žegar kemur aš hlutverki žeirra sjįlfra viš mótun og framkvęmd orkustefnu fyrir sķn samfélög. Aš fjalla af viti um orkumįl krefst žekkingar, sem er ešlilega ekki į allra fęri, enda skripla žar margir į skötunni. Žaš er ašeins tvennt, sem hęgt er meš sanngirni aš gera kröfu til stjórnmįlamanna į Vesturlöndum, aš žeir geri fyrir orkumįl landa sinna:

(1) aš tryggja heimilum og atvinnulķfinu višunandi orkuöryggi, ž.e. nęgt orkuframboš til aš fullnęgja eftirspurn m.v. verš į hverjum tķma og (2) framboš frumorku sé nęgt til aš halda einingarverši orkunnar tiltölulegu stöšugu, t.d. sveiflur minni en +/- 30 % frį įrsmešaltali. 

Žaš er öllum ljóst, aš yfirvöldum ķ Evrópu hefur tekizt žetta hrapallega. Žeir settu į laggirnar markašskerfi raforku, sem var ekki hannaš fyrir frumorkuskort.  Žvert į móti veršur alltaf aš vera nęgt framboš frumorku, til aš uppbošskerfi raforku, reist į jašarkostnašarreglu, virki. Nś er raforkuverš ķ Evrópu hįtt yfir mešalkostnaši raforkuvinnslunnar, og žess vegna er mikill gróši hjį raforkuframleišendum öšrum en gasorkuverum.  Į mešal raforkusölufyrirtękja er hins vegar tap og getur blasaš viš gjaldžrot, žar sem selt hefur veriš fram ķ tķmann į gamla veršinu.

Samiš var viš einręšisrķki, meš ofbeldisfulla og įrįsargjarna sögu, um kaup į frumorku ķ miklum męli įn tiltękra varaleiša.  Nś hefur žetta einręšisrķki sżnt sitt rétta andlit og notfęrt sér stöšu sķna į orkumarkašinum ķ tilraun til aš knżja fram vilja sinn į öšrum svišum, ž.e. til aš dregiš verši śr refsiašgeršum į žetta hryšjuverkarķki vegna villimannlegrar og óréttlętanlegrar innrįsar ķ lżšręšislegt og frišsamlegt nįgrannarķki. Einręšisrķkiš hefur reynt aš bśa til orkuskort ķ Evrópu.  Žęr tilraunir hafa enn ekki leitt til beins skorts, en veršiš hefur margfaldazt į eldsneytisgasi, en er nś tekiš aš falla aftur į jaršolķu og jafnvel į jaršgasinu lķka vegna aukins frambošs annarra og minni eftirspurnar frį Kķna. Notendur hafa lķka dregiš śr notkun jaršgass, svo aš betur gengur aš safna vetrarbirgšum en óttazt var snemmsumars.  

Žetta sżnir, hversu mikilvęgt er, aš yfirvöld og birgjar hafi vakandi auga fyrir įhęttužįttum į frambošshlišinni.  Žaš er ekki nóg aš stżra flutningskerfunum ķ smįatrišum og veita nįkvęma forskrift um markašssetningu orkunnar, ķ žessu tilviki um uppbošsmarkaš ķ orkukauphöll, eins og Evrópusambandiš (ESB) gerir meš göllušum hętti, ef frambošshlišin er vanrękt.

Žessi veikleiki į lķka viš um Ķsland, žótt öšruvķsi sé.  Hér hafa stjórnmįlamenn og embęttismenn bśiš til stjórnkerfi, sem er meš slķkum böggum hildar, aš žaš hefur bęši bśiš til stašbundinn raforkuskort vegna śrelts flutningskerfis og tķmabundinn heildar afl- og orkuskort vegna tregšu viš aš veita framkvęmdaleyfi. Aš žetta skuli gerast ķ orkurķkasta landi Evrópu frį nįttśrunnar hendi m.v. fjölda ķbśa, žar sem ętti aš vera aušveldara aš skapa gegnsętt og skilvirkt stjórnkerfi en annars stašar vegna fįmennis, er sorgarsaga. Žaš er mjög fįtt, ef nokkuš, sem viršist ganga hnökralaust, žar sem stjórnmįlamenn og embęttismenn eru ķ ašalhlutverkum.

  Žaš er žess vegna mikilvęgt stefnumįl aš einfalda og straumlķnulaga stjórnsżsluna og draga śr įhrifum embęttismanna į žjóšfélagsstarfsemina į öllum svišum, žar sem flöskuhįlsar koma ķ ljós. Žetta er hęgara sagt en gert, žvķ aš varšhundar kerfisins eru fjölmennir ķ pólitķkinni.

  Žann 9. september 2022 geršu Staksteinar Morgunblašsins pistil Jóns Magnśssonar, lögmanns, um orkumįlin skil undir fyrirsögninni:

"Kuldaleg örbirgš".

"Stjórnmįlastétt Evrópu hefur um įrabil hamazt viš aš loka orkuverum og stušla aš svo nefndum orkuskiptum til žess aš koma ķ veg fyrir hlżnun af mannavöldum.  Afleišingin er hęrra orkuverš til neytenda og heljartak Rśssa į orkusölu."

Téš stjórnmįlastétt hefur gert allt meš öfugum klónum. Hśn hefur tekiš grķšarlega og óverjandi įhęttu į frambošshlišinni, og ķ Evrópusambandinu hefur hśn ekki gert neinar vitręnar og róttękar rįšstafanir, sem duga til aš draga śr losun koltvķildis viš orkuvinnslu og orkunotkun.  Rįšstafanirnar, sem mundu duga Evrópumönnum ķ žessum efnum, er aš reisa kjarnorkuver og loka kolaorkuverum, žegar framboš raforku er oršiš nęgt.  Žess ķ staš hafa žeir fordęmt kjarnorkuna og lokaš kjarnorkuverum.  Allar stęrstu gjöršir žeirra ķ orkumįlum hafa gert illt verra, svo aš engu er lķkara en žessir stjórnmįlamenn hafi einfaldlega veriš strengjabrśšur Pśtķns, og aš Angela Merkel hafi žar leikiš ašalhlutverkiš.  Arfleifš hennar er afleit.  Hśn beitti sér t.d. fyrir banni Sambandsžingsins ķ Reichstag į gasvinnslu meš vökvažrżstingi nešanjaršar, sem Pśtķn laug aš henni, aš vęri stórhęttuleg, en engin dęmi voru žó um umhverfisslys af žessum völdum įšur ķ Žżzkalandi.  Gręningjar sem rķkisstjórnarflokkur ķ Berlķn eru nś aš vinda ofan af hverri vitleysunni į fętur annarri ķ sinni stefnu, hvort sem um er aš ręša skinhelgi ķ hermįlum eša dellu ķ umhverfismįlum.  Žżzkalandi veršur žó vart mörkuš leišandi og lķfvęnleg framtķšarstefna fyrr en Friedrich Merz, formašur CDU, sem Merkel bolaši burt,  tekur viš keflinu ķ "Kanzleramt" ķ Berlķn.

"Afleišing af glórulausu ofstęki ķ orkumįlum og hjįtrś loftslagsbreytinga veršur til žess, aš ķ vetur veršur helkuldi vķša į heimilum ķ Evrópu, af žvķ aš fólk hefur ekki efni į aš hita upp.  Framleišsla dregst saman og örbirgš eykst vegna minni žjóšarframleišslu." 

Ekki er lķklegt, aš žessi helkuldaspįdómur į mörgum heimilum rętist vegna žess, aš markašskraftarnir eru fljótir aš taka viš sér. Bęši olķu- og gasverš fer nś lękkandi.  Bretar o.fl. munu sennilega geta aukiš gasvinnslu sķna ķ haust og vetur aš tilhlutan Liz Truss, enda til mikils aš vinna. Žżzkum fyrirtękjum hefur į undraskömmum tķma tekizt aš draga stórlega śr gasžörf sinni įn žess, aš komi nišur aš rįši į framleišslunni. Afkomendum žeirra, sem héldu uppi fullri hergagnaframleišslu fyrir Wehrmacht meš allt ķ rśst ofanjaršar, er ekki fisjaš saman.  Tapararnir eru Moskvumenn, sem enn į nż sżna af sér arfaslaka herstjórn, misreiknušu sig į öllum vķgstöšvum og tókst ekki aš knżja skjįlfandi Evrópumenn į hnén nśna meš žvķ aš skrśfa fyrir eldsneytisgasiš til žeirra.  Meš villimannlegum tilburšum sķnum į öllum vķgstöšvum hafa žeir bitiš af sér beztu kśnnana um alla framtķš.  Fyrir vikiš bķšur žeirra aš lepja daušann śr skel.

"Kaldhęšni örlaganna veršur žį, aš fjöldi žeirra, sem deyja śr kulda ķ Evrópu margfaldast vegna tilrauna stjórnmįlastéttarinnar til aš koma ķ veg fyrir, aš fólk deyi śr hita.  Žvķ mišur viršist ķslenzka stjórnmįlastéttin jafnlangt gengin ķ ruglandanum og sś evrópska og hefur skuldbundiš žjóšina til aš greiša milljaršatugi į nęstu įrum į grundvelli Parķsarsamkomulagsins svo nefnda, sennilega af žvķ aš fólki finnst vera allt of hlżtt į Ķslandi." 

Kjarni žessa bošskapar er, aš žaš er kolröng forgangsröšun į feršinni ķ Evrópu allri ķ orkumįlunum. Frambošshlišin hefur veriš hundsuš.  Žaš er skylda stjórnmįlamanna ķ nśtķma žjóšfélögum aš sjį til žess, aš jafnan sé til nęg raforka og orka til upphitunar į višrįšanlegu verši fyrir alla borgarana og atvinnureksturinn.  Inngrip stjórnmįlamanna hafa veriš žveröfug.  Žeir hafa lagt frumorkuafhendinguna ķ hendur ofbeldisfulls einręšisherra, sem um langa hrķš er bśinn aš lįta ķ ljós opinberlega vitstola hugmyndir um nżlendustrķš til aš endurreisa kśgunarstöšu Rśssa yfir öšrum Slövum og Eystrasaltsžjóšunum, jafnvel Finnum.  Žeir hafa nišurgreitt raforku frį vindmyllum og sólarhlöšum, sem valda miklu įlagi į nįttśruna viš öflun efna og žurfa stóran flöt į afleiningu og eru algerlega óįreišanlegur aflgjafi.  Žeir hafa śtilokaš žį gerš orkuvera, sem ein getur vķšast hvar leyst orkuver knśin jaršefnaeldsneyti af hólmi, ž.e. kjarnorkuverin.  Į Ķslandi viršast žeir vera į góšri leiš meš aš śtiloka hagkvęmustu og umhverfisvęnstu tęknina, ž.e. žį, sem felst ķ aš beizla fallorku vatns. Allt, sem stjórnmįlamenn hafa ašhafzt ķ orkumįlum, er markaš sérvizku og dómgreindarleysi. 

Afleišingin er sś, aš hjakkaš er ķ sama farinu varšandi losun gróšurhśsalofttegunda, orkuveršiš ķ Evrópu er oršiš svimandi hįtt, og fleira fólk mun deyja śr kulda ķ vetur ķ Evrópu en dó af völdum hįs hitastigs ķ sumar.  Aš Ķslendingar skuli hafa veriš skuldbundnir meš jafnóįbyrgum hętti og raun ber vitni um varšandi samdrįtt losunar koltvķildis aš višlögšum žungum fésektum er til vitnis um, aš rįšamenn eru į valdi sefasżkilegs įróšurs um heimsendi handan viš horniš.  Sį heimsendir kęmi ekki 5 mķnśtum fyrr, žótt Ķslendingar ykju bara losun sķna ķ samręmi viš hagvöxt, žvķ aš žaš munar nįnast ekkert um losunina innan lögsögu Ķslands, enda er um 85 % orkunotkunarinnar śr umhverfisvęnum orkulindum.  Žaš leika ekki margar žjóšir eftir. 

Žetta hrikalega sjįlfskaparvķti meginlandsmanna og Breta ķ orkumįlum er vatn į myllu žeirra Evrópumanna, sem framleiša allt sitt rafmagn įn aškomu jaršefnaeldsneytis, en žaš eru lķklega bara fręndžjóširnar, Noršmenn og Ķslendingar. Noršmenn sitja hins vegar meš skeggiš ķ póstkassanum, eins og žeir taka til orša sjįlfir um žį, sem veršur į ķ messunni, žvķ aš menn meš žį pólitķsku trś, aš vist ķ fangi Evrópusambandsins sé frelsandi fyrir Noršmenn, böršu Stóržingiš til hlżšni (žetta į ašallega viš um Verkamannaflokkinn), svo aš žaš samžykkti innleišingu Orkupakka 3 ķ norka lagasafniš. Meš žvķ lét Stóržingiš völdin yfir millilandaflutningum raforku til og frį Noregi ķ hendur ACER-Orkustofu ESB vitandi vits, žvķ aš margsinnis var varaš viš žessu ķ ręšu og riti innan žings og utan.  Nś sitja ķbśar Noregs, nema noršurhlutans, uppi meš Svarta-Péturinn og u.ž.b. tķfalt hęrra raforkuverš en ešlilegt getur talizt m.v. ašstęšur ķ Noregi, og rķkisstjórnin getur ekki įkvešiš aš hętta śtflutninginum til aš safna vetrarforša ķ mišlunarlónin vegna OP3.  Ola Nordmann og Kari eru ekki įnęgš meš žetta. 

Ķ žessu orkurķka landi, Noregi, frį nįttśrunnar hendi kemur žetta įstand lķka nišur į orkukręfum išnaši, žvķ aš hann er ekki meš langtķmasamninga, sem spanna alla orkužörf hans.  Žannig er Norsk Hydro aš draga saman seglin ķ įlišnašinum ķ Noregi, og hefši žaš einhvern tķmann žótt vera saga til nęsta bęjar m.v. markašstęšur nśna og markašshorfur, žegar įlver annars stašar įn ašgangs aš raforku frį vatnsorkuverum eru aš leggja upp laupana eša a.m.k. aš minnka umsvifin vegna žrśgandi hįs orkuveršs.  Stór hluti Mittelstand ķ Žżzkalandi, sem er samheiti eigenda smįrra og mešalstórra išnašarfyrirtękja, oft fjölskyldufyrirtękja ķ nokkra ęttliši į sérhęfšu sviši, segjast ekki lengur vera samkeppnishęfir į mörkušum, žvķ aš žeir žurfi aš borga tķfalt hęrra orkuverš en samkeppnisašilar, t.d. ķ Bandarķkjunum.  Grundvöllur atvinnulķfs ķ ESB er aš bresta meš kreppu sem afleišingu vegna algerlega misheppnašrar orkustefnu Žżzkalands og ESB. 

Žann 9. september 2022 birtist frétt meš vištali viš Žórš Gunnarsson, hagfręšing, undir fyrirsögninni:

"Orkukreppan gęti kallaš į lokun fleiri įlvera ķ Evrópu".

  Um žessa fyrirsögn mį segja, aš eins dauši er annars brauš (Eines Tot einem anderen Brot), žvķ aš bann viš Rśssaįli, tollur į Kķnaįl og stöšvun kerskįla ķ Evrópu vegna hįs orkuveršs ętti aš skapa grundvöll fyrir meiri eftirspurn en framboš af įli og žar meš hįtt verš į žvķ.  Žaš skapar grundvöll til aukinna fjįrfestinga hérlendis, góšs hagnašar ķslenzkra orkufyrirtękja og žar meš įvöxtun eigendanna į eigin fé ķ orkuverunum.

Ķ fréttinni sagši m.a.:

"Haft var eftir Clive Moffatt, sérfręšingi ķ orkumįlum, ķ vištalsžętti Nigel Farage į GB News, aš verkfręšingar hefšu veriš bošašir til fundar vegna įętlana um aš hefja į nż raforkuframleišslu śr kolum ķ Drax-raforkuverinu į Bretlandi.

Žóršur [Gunnarsson, hagfręšingur] segir ašspuršur, aš heyrzt hafi óstašfestar fréttir um slķk įform, en taka muni nokkurn tķma aš endurręsa kolaorkuverin.  Žį sé til skošunar aš aflétta banni  viš vinnslu jaršgass meš bergbroti ķ Bretlandi, en henni sé hęgt aš koma ķ gagniš į nokkrum mįnušum. 

Aš sama skapi sé til umręšu ķ Hollandi aš hefja į nż vinnslu jaršgass śr Groningen-gaslindinni, en henni hafi veriš hętt vegna loftslagsmįla."

Žaš er grundvallar skilyrši, aš forgangsrašaš sé ķ žįgu fólksins, en ķ orkumįlunum fer žvķ fjarri, aš žaš hafi veriš gert ķ Evrópu. Ķ fyrsta forgangi er aš śtvega nęga raforku į višrįšanlegu verši fyrir almenning.  Žess vegna veršur nśna aš kveikja upp ķ öllum fįanlegum kötlum, sem knśiš geta rafala,  og jafnvel hitaš vatn til upphitunar hśsnęšis įsamt žvķ aš afla allrar fįanlegrar frumorku innanlands og žess, sem į vantar erlendis frį utan Rśsslands, sem skrśfaš getur hvenęr sem er fyrir allar lagnir, sem žaš ręšur yfir, til Vesturlanda, auk Nord Stream 1 og 2, sem eru lokašar. 

Fysta krafan er aš hindra straumleysi, aš gera fólki kleift aš hita hķbżli sķn.  Losun Evrópu į koltvķildi ķ fįein įr mun hvort sem er engum sköpum skipta um hlżnun jaršar. Stjórnmįlamenn eru bśnir aš valda miklu tjóni meš rangri forgangsröšun.  Žaš er hęgt aš bęta birgšastöšu eldsneytisgass meš žvķ aš leyfa aftur vinnslu žess į landi śr setlögum meš žvķ aš beita vökvažrżstingi nešanjaršar, en žaš var ein af vitleysum stjórnmįlamanna į fyrstu tveimur įratugum žessarar aldar, t.d. Angelu Merkel, aš banna žessa vinnslu vegna ķmyndašrar umhverfisvįr, en aldrei hafši oršiš nokkurt umhverfisslys af žessum völdum ķ Žżzkalandi.  Žaš er eins og Merkel hafi gert sér leik aš žvķ aš gera Žjóšverja berskjaldaša gagnvart Rśssum, žegar žeim dytti ķ hug aš loka fyrir gasiš.  

""Nżlega var samžykkt į Evrópužinginu, aš fjįrfestingar ķ raforkuframleišslu śr gasi flokkist sem gręnar. Markmiš ķ loftslagsmįlum eru ekki efst į baugi nśna, heldur snżst mįliš um, hvort fólk krókni śr kulda ķ vetur", segir Žóršur."

Žarna lżsir Žóršur Gunnarsson, hvert vitlaus forgangsröšun stjórnmįlamanna ķ orkumįlum hefur leitt Evrópubśa.  Engir hafa eytt meira af skattpeningum ķbśanna ķ nišurgreišslur į raforku śr vindmyllum og sólarhlöšum.  Nś, žegar hęst į aš hóa, er ekkert hęgt aš reiša sig į žessar kjįnalegu fjįrfestingar.  Įšur en orkuver knśin jaršefnaeldsneyti eru lögš nišur, veršur aš vera bśiš aš reisa orkuver įn koltvķildislosunar, sem geta tekiš viš, t.d. kjarnorkuver. 

Aš reiša sig į mikilvęga ašdrętti frį einręšisrķki, sem hefšbundiš hefur stundaš nżlendukśgun ķ Evrópu, og var jafnvel meš grimmilega įrįsarsögu į 21. öldinni fyrir 24. febrśar 2022, er svo mikil blindni og grafalvarlegur barnaskapur, aš žaš er ekki einleikiš, og hafa grunsemdir um flįręši vaknaš af minna tilefni. 

Hér į Ķslandi hafa draumlyndir stjórnmįlamenn skuldbundiš žjóšina um minnkun losunar koltvķildis 2030, sem er óraunhęf meš öllu įn verulegrar kjaraskeršingar, en lįta žó Orkustofnun komast upp meš aš lįta śtgįfu virkjanaleyfa, t.d. fyrir Hvammsvirkjun, dankast. Žegar kemur aš orkumįlum, nęr framlag stjórnmįlamanna ekki mįli og veldur miklu samfélagslegu tjóni. Tvķskinnungur og hręsni eru aldrei vęnleg fyrir įrangur ķ žįgu fólksins ķ stjórnmįlunum.  

Aš lokum stóš ķ žessari frétt:

"Spuršur um stöšuna ķ Frakklandi segir Žóršur, aš vegna lķtillar śrkomu hafi kjarnorkuver žar ķ landi veriš keyrš meš 30 %-40 % afköstum ķ sumar, enda hafi skort kęlivatn fyrir kjarnakljśfana.  Žaš hafi birzt ķ orkuveršinu ķ sumar, sem hafi oft og tķšum veriš hęrra en ķ Žżzkalandi.

"Rķki, eins og Frakkland og Žżzkaland, munu komast ķ gegnum žetta, en žurfa aš borga mikiš fyrir orkuna.  Ef Rśssar halda įfram aš skrśfa fyrir gasiš, er fįtt, sem bendir til, aš orkuverš muni lękka mikiš [ķ Evrópu į nęstunni], nema žaš verši meiri hįttar kreppa og stórnotendur raforku stöšvi framleišslu", segir Žóršur."

Ķ Frakklandi er nś lögmįl Murphys aš verki, ž.e. žaš slęma, sem getur gerzt, gerist į versta tķma.  Umfangsmikiš fyrirbyggjandi višhald eftir įstandsgreiningu margra kjarnorkuvera var ekki tališ mega bķša.  Į sama tķma hefur vatnsorkuverin skort vatn.  Afleišingin er sś ótrślega staša, aš raforkuverš ķ Frakklandi hefur um hrķš veriš hęrra en ķ Žżzkalandi.  Gallarnir sitja ekki uppi meš gręningja ķ rķkisstjórn, eins og nįgrannarnir austan Rķnar, og hafa žess vegna tekiš žį rökréttu įkvöršun aš setja kraft ķ aš reisa um 6 nż kjarnorkuver, en slķk vitręn įkvöršun vefst fyrir Germönum, sem hafa ekki einu sinni įkvešiš aš fresta lokun 3 sķšustu kjarnorkuvera sinna.  Öšru vķsi mér įšur brį. Neyšin mun žó kenna nakinni konu aš spinna sem foršum.  

   

 

 

 

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband