Orkumįl Ķslendinga ķ öngstręti

Į tķmabilinu 2017-2024 var hér viš völd forsętisrįšherra, sem fylgdi žeirri lķnu flokks sķns, VG, og śtibśsins, Landverndar, aš bśiš sé aš virkja nóg į Ķslandi.  Hvernig ķ ósköpunum geta stjórnmįlamenn veriš svo fullkomlega śr tengslum viš samfélag sitt aš gera žessa frįleitu fullyršingu, sem er algerlega śr lausu lofti gripin, aš sinni pólitķsku möntru ?  Žegar žeim er bent į mótsögnina, sem felst ķ žvķ annars vegar aš nota olķukatla ķ fiskimjölsverksmišjum og hitaveitum ķ staš rafskautakatla, žar sem žeir eru fyrir hendi, og skerša orkuafhendingu įr eftir įr til stórnotenda, žį hrökkva žeir ķ gamla afturhaldsgķrinn, aš stjórnvöld geti bara lokaš grónum verksmišjum. 

 Sį er hęngurinn į, aš žetta geta stjórnvöld ekki gert, žvķ aš žessar verksmišjur eru meš lagalega skuldbindandi samninga um orkuafhendingu og margt fleira, sem stjórnvöld ķ réttarrķki geta ekki rift į žeim grundvelli, aš žau vilji ekki virkja meira.  Žessir samningar eru heldur ekki aš renna śt.  Hjį elztu verksmišjunni gerist žaš t.d. ekki fyrr en įriš 2035.  Hugarfar žeirra, sem lįta sér svona lagaš um munn fara, er ekki hęgt aš kenna viš lżšręšisrķki, sem kennt er viš lög og rétt frjįlsra rķkja, heldur er hęgt aš kenna mįlflutning af žessu tagi viš einręši og lögleysu.  Ber žaš hugarfari žessa hóps ófagurt vitni, enda er mįlflutningurinn til skammar, hvernig sem į hann er litiš.  

Ķ Morgunblašinu 16. aprķl 2024 birtist nešan Staksteina athyglisverš frétt um orkumįl undir fyrirsögninni:

"Virkjanakostir duga ekki til".

"Žeir virkjanakostir, sem eru ķ rammaįętlun munu ekki duga til aš męta orku- og aflžörf til framtķšar, en ķ virkjanaflokki įętlunarinnar eru 1299 MW tilgreind og ķ bišflokki 967 MW til višbótar.  Samtals gera žetta 2266 MW, en samkvęmt raforkuspį Landsnets mun [višbótar - innsk. BJo] aflžörfin til įrsins 2050 aukast ķ 3300 MW. 

Žeir virkjanakostir, sem eru ķ nżtingar- og bišflokki rammaįętlunar, munu žvķ ķ mesta lagi skila 2/3 žess afls, sem žarf til aš męta [višbótar] eftirspurn framtķšarinnar.  Ķ raforkuspįnni [réttara er hér aš nota hugtakiš rafaflsspį] er gert rįš fyrir 135 % aukningu eftirspurnar frį žvķ, sem nś er, til įrsins 2050, og žvķ liggi ljóst fyrir, aš aukin orkuvinnsla [og uppsett aflgeta - innsk. BJo] verši naušsynleg til aš męta eftirspurn.  
Įn vindorku og annarra breytilegra orkugjafa munu markmiš stjórnvalda um orkuskipti og skuldbindingar ķ loftslagsmįlum ekki nįst."
 
Žaš er nś žegar bśiš aš sólunda svo miklum tķma ķ ašgeršaleysi, aš žaš er kżrskżrt, aš markmiš stjórnvalda fyrir įriš 2030 ķ žessum efnum eru runnin śt ķ sandinn meš afl- og orkuskort og stórfelld śtgjöld til kaupa į koltvķildiskvótum ķ mörg įr sem afleišingu.  Žetta er kostnašurinn viš aš leyfa jašarstjórnmįlaflokki į borš viš VG aš vera ķ rķkisstjórn og aš vera meš meingallaša löggjöf um feril virkjanaumsókna, sem er hönnuš til aš aušvelda sérvitringum aš henda sandi ķ tannhjólin.
Orkuskipti munu einfaldlega aldrei nį fram aš ganga meš žessu framhaldi, en žaš er hins vegar ótķmabęrt aš fullyrša, aš grķpa verši til žess neyšarbraušs, sem vindorkan er, til aš fullnęgja afl- og orkueftirspurn 2050.  Allar rammaįętlanir hafa ekki enn séš dagsins ljós, og landsmenn kunna aš žurfa aš velja į milli vindorku og vatns- og/eša gufuorkuvera śr orkulindum, sem nś eru ķ s.k. verndarflokki. Ķ stuttu mįli eru vindknśnu rafalarnir tiltölulega litlir og flęmast yfir vķšįttumikil svęši meš mjög įberandi hętti meš miklum hįvaša, raski og mengun, į mešan orkuvinnslugeta vatnsafls- og jaršgufuvirkjana er išulega 50 sinnum meiri og vel hęgt aš fella žęr aš landslaginu, svo aš lķtiš fari fyrir žeim.  Vindorkuver eru žannig stķlbrot į Ķslandi m.v. žróun verkfręšilegra lausna į sviši virkjana. 
 
"Žetta kemur m.a. fram ķ nżrri skżrslu Landsnets, žar sem fjallaš er um mögulegan įbata af virkum raforkumarkaši."
 
 
Veršur raforkumarkašur į Ķslandi nokkurn tķma virkur sökum fįkeppni og eins rķkisrekins risa į markaši ?  Öll stęrstu orkuvinnslufyrirtękin, nema eitt, eru alfariš ķ opinberri eigu.  Orkuveršiš ręšst af mešalvinnslukostnaši fyrirtękjanna.  Mikiš af virkum eignum er afskrifaš, og stórnotendur borga megniš af heildarkostnaši raforkukerfisins.  Hinn almenni notandi rafmagns og heits vatns nżtur góšs af žessu fyrirkomulagi ķ lįgu orkuverši. 
Dótturfélag Landsnets undirbżr uppbošsmarkaš raforku į Ķslandi.  Žar mun veršiš verša įkvaršaš meš hlišsjón af jašarkostnaši į kWh, sem er allt önnur Ella en aš ofan er lżst og yfirleitt miklu hęrri. Žaš er vandséš, aš slķkur uppbošsmarkašur geti žjónaš ķslenzkum neytendum, žótt orkufyrirtękin muni maka krókinn.  Vegna samsetningar ķslenzka raforkumarkašarins veršur žessi uppbošsmarkašur eins og örverpi ķ ķslenzku umhverfi og į hingaš ekki erindi, en Orkureglari Evrópusambandsins į Ķslandi (Orkumįlastjórinn) mun ķ krafti löggjafarinnar umdeildu, Orkupakka #3, hafa žrżst į um žessa stofnsetningu.  Hśn hlżtur aš valda usla, žegar hśn kemur til framkvęmdar. 
 
"Žar segir enn fremur, aš lokun eins eša fleiri stórnotenda raforku muni ekki duga til aš męta orkužörf til framtķšar, en virkari žįtttaka stórnotenda į raforkumarkaši gęti aftur į móti dregiš śr virkjanažörf. Virk žįtttaka žeirra į markaši gęti aukiš aflöryggi į hagkvęmari hįtt en fjįrfesting ķ afli til aš męta aflžörf."
 
Žetta er fótalaus draumsżn į Ķslandi, žótt fyrirkomulagiš tķškist erlendis.  Įstęšur žessa munar eru ašallega žessar:  Mest munar hér um įlag įlveranna, en žau eru viškvęm fyrir įlagsbreytingum, og žęr eru žeim dżrkeyptar.  Žau žyrftu žess vegna aš fį mjög hįtt verš fyrir hvert MW, sem žau lįta af hendi, lķklega hęrra verš en nemur jašarkostnaši į MW ķ ķslenzka raforkukerfinu, og žaš er hęrra en gildandi verš į markašinum.  Žaš eru aušvitaš margs konar öšruvķsi fyrirtęki į markašinum, og žau kunna sum hver aš vera fśs til aš lįta afl af hendi tķmabundiš gegn gjaldi, sem rśmast į ķslenzka markašinum, en hversu snögglega žau geta brugšizt viš, er annaš mįl.  Žegar vanda hefur boriš aš höndum ķ raforkukerfi landsins vegna bilana, hafa įlverin alltaf veriš lišleg meš  įlagslękkanir. 
 
 "Ķ skżrslunni kemur fram, aš nśverandi fyrirkomulag raforkuvišskipta sé śr sér gengiš, valdi fįkeppni og sé hindrun ķ vegi orkuskipta og skilvirks raforkukerfis, en sś sé nišurstaša starfshóps Hagfręšistofnunar Hįskóla Ķslands og Landsnets um orkuöryggi į heildsölumarkaši. Einungis 1/10 hluti raforku fer į virkan heildsölumarkaš, og višskipti milli raforkusala, annarra en Landsvirkjunar, séu nįnast engin."
 
 Žetta er nokkuš fįlmkenndur texti og vitnar fremur um draumsżn en raunsętt mat į raunveruleikanum.  Žaš er einmitt sérkenni ķslenzka raforkumarkašarins, aš megniš af honum er įkvaršaš meš tvķhliša langtķmasamningum, og žaš mun ekkert breytast, žótt uppbošsmarkaši verši hleypt hér af stokkunum.  Žaš er ekki hęgt aš reka grķšarlega fjįrfreka og orkukręfa starfsemi meš orkuöryggi undir hęlinn lagt frį degi til dags.  Žessum sömu stórišjusamningum er žaš aš žakka, aš almenningur į Ķslandi bżr viš einna bezt raforkukjör ķ heimi, og aš setja žį stöšu ķ uppnįm meš orkumarkaši aš hętti Evrópusambandsins, žar sem ešli orkumarkašarins er gjörólķkt okkar ašstęšum, er blinda og jašrar viš aš leika sér aš óžörfu meš fjöregg žjóšarinnar. 
 
Ķ lokin kemur kafli, sem geimvera gęti hafa samiš, sem hvorki žekkir haus né sporš į ķslenzka raforkukerfinu og er į engan hįtt mešvituš um, aš allt um lykjandi vandamįl geirans er afl -og orkuskortur vegna virkjanastopps ķ anda afturhaldsins:
 
"Nśverandi fyrirkomulag skapi ašgangshindranir fyrir nżja ašila og standi ķ vegi nżsköpunar.  Virkari raforkumarkašur skapi aftur į móti tękifęri fyrir nżja ašila til žess aš koma inn į markašinn sem og fyrir žį, sem fyrir eru, til aš virkja nżja tekjustrauma meš žvķ aš veita nżjar tegundir žjónustu.  Hann muni og leiša til nżrra og hagkvęmari lausna."
 
Žetta er fagurgali, girnilegar umbśšir utan um ekki neitt.  Helzt viršist žetta vera įróšur fyrir innleišingu spįkaupmennsku meš orkuna, einhvers konar krambśšarhugsjón, sem ekki mun bęta neinni orku inn į kerfiš.  Nęr vęri aš gera tillögur til stjórnvalda um einföldun leyfisveitingaferlis fyrir nżjar hefšbundnar virkjanir og stofnlķnulagnir į milli landshluta.  Žaš er ekki fjarri žvķ aš fullyrša megi, aš įstand orkumįla landsmanna sé til skammar.  Nś į sér staš stórfelld olķubrennsla vķša um land vegna raforkuskorts.  Žį er réttilega boriš viš vatnsskorti ķ mišlunarlónum, en įstęša hans er ekki einvöršungu óvenju lķtiš innrennsli, heldur ķ vaxandi męli mikiš įlag į kerfiš, sem śtheimtir mikiš śtrennsli.  Sżnidęmi um žetta er, aš vęri nś bśiš aš fullvirkja Nešri-Žjórsį, žį žyrfti enga raforkuskeršingu į vesturhluta landsins, og sś į austurhluta landsins yrši mun minni aš žvķ gefnu, aš nż 220 kV Byggšalķna vęri komin ķ gagniš.    
 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband