Fjįrfestingar ķ feršageira og orkumannvirkjum

Žrķr hįskólakennarar hafa misstigiš sig illilega meš žvķ aš rita grein ķ Morgunblašiš žann 15. marz 2016, sem vart samręmist fręšimannsheišri slķkra. Žeir gera lķtiš śr hagkvęmni raforkuvirkjana landsmanna, en žeim mun meira śr fjįrfestingum fyrir feršamannaišnašinn įn žess aš fęra sannfęrandi rök fyrir sķnu mįli. Er hulin rįšgįta, hvernig Landsvirkjun, stęrsta raforkufyrirtękiš og langstęrsti söluašili orku til stórišju į Ķslandi, getur veriš meš eiginfjįrhlutfall 40 %, framlegš MUSD 332 upp ķ nettóskuldir MUSD 2190 (6,6 įr aš greiša upp eftirstöšvar skulda) og hagnaš 2014 upp į MUSD 78,4 eša miaISK 10,2, ef fjįrfestingar fyrirtękisins hafa ekki veriš aršsamar. Ķ grein hįskólakennaranna vantar öll rök gegn žvķ, aš orkuišnašur og feršažjónusta geti lifaš hliš viš hliš ķ landinu ķ sįtt og samlyndi, en fordómarnir fį aftur į móti aš leika lausum hala. 

Nś veršur gripiš nišur ķ villugjörnum texta hįskólakennaranna Arnar D. Jónssonar, Edwards H. Huijbens og Bjarna Frķmanns Karlssonar, ķ grein žeirra:

"Rangar įherzlur ķ opinberri fjįrfestingu".

"Helztu röksemdir sķšustu įr fyrir žvķ, aš opinberir ašilar fari ķ stórtękar fjįrfestingar ķ raforkuframleišslu, hafa veriš, aš draga žurfi śr slaka og koma hjólum atvinnulķfsins aftur ķ gang."

Žetta er rangt.  Helztu rökin fyrir virkjunum, lķnulögnum og stórsölu raforku til išnašar, hafa alla tķš veriš aš afla gjaldeyristekna fyrir žjóšarbśiš į sjįlfbęran, afturvirkan og aršsaman hįtt, og žannig aš bęta kjör landsmanna. Žetta gerist meš sköpun traustra og varanlegra starfa af fjölžęttu tagi allt įriš um kring.  Ķ heild verša lķklega til 3 störf fyrir hvert 1 starf hjį žessum išnfyrirtękum, svo aš atvinnuleysiš hefur jafnan minnkaš į framkvęmdatķmanum, og žegar žessi fyrirtęki hefja störf.  Eftirminnilegast er žetta į įrabilinu 1967-1972, žegar virkjaš var viš Bśrfell og ISAL-verksmišjan var reist ķ Straumsvķk ķ kjölfar efnahagsįfalls žjóšarinnar meš hvarfi sķldarinnar, sem žį hafši veriš mesta tekjulind landsins. 

Žessi saga endurtók sig, žegar kerskįli 3 var reistur ķ Straumsvķk 1996-1998 meš stękkun rafveitu og steypuskįla, og 2010-2013 meš breytingum į ISAL-verksmišjunni til aš gera kleift aš auka framleišsluna enn ķ kerskįlunum žremur meš gömlu kerunum aš breyttu breytanda og aš auka veršmęti hennar ķ steypuskįla meš žvķ aš framleiša sķvalninga fyrir žrżstimótun ķ staš völsunarbarra.

"Rśmum žrišjungi allra fjįrfestinga hins opinbera įriš 2016 į aš verja ķ innviši fyrir frekari stórišju, sęstreng eša önnur raforkustórvirki, sem alls er óljóst um, hvort af verši, og aršsemi ķ bezta falli umdeild.  Žessar fjįrfestingar munu binda hendur okkar strax, en tekjurnar, algjörlega óvissar, skila sér į löngum tķma, sem męlist ķ įratugum."

Hér er ritaš af žröngsżni um efniviš, sem hįskólakennararnir žrķr hafa ekki į valdi sķnu. Žaš er śt ķ hött aš telja upp sęstreng til Bretlands ķ sömu andrį og virkjanir og lķnulagnir, "raforkustórvirki", fyrir innlenda stórišju.  Hvaš hafa žessir hįskólakennarar ķ höndunum, sem styšur žaš, aš nżgeršir raforkusamningar viš tvö kķsilver séu e.t.v. óaršsamir ?  Žaš lętur nęrri, aš vinnslukostnašur raforku ķ Žeistareykjavirkjun m.v. uppsett afl 90 MW, nżtingartķma uppsetts afls 8000 klst/įr og įvöxtunarkröfu fjįrmagns 8,0 %, sé 36 USD/MWh.  Hafa hįskólakennararnir žrķr įreišanlegar heimildir fyrir žvķ, aš umsamiš raforkuverš sé lęgra ?  Žaš er óbošlegt, hvort sem hįskólakennarar eša ašrir eiga ķ hlut, aš dylgja meš žessum hętti į opinberum vettvangi ķ žvķ skyni aš kasta ryki ķ augun į almenningi.

Landsvirkjun hefur žegar gert raforkusamning viš PCC į Bakka, United Silicon ķ Helguvķk og Thorsil ķ Helguvķk, og samningar standa yfir viš hreinkķsilframleišandann į Grundartanga.  Langtķmasamningar viš išnfyrirtęki hafa hingaš til veriš geršir meš kauptryggingarįkvęši um 85 % af orkunni.  Žaš vęri stķlbrot af Landsvirkjun aš brjóta žį hefš, og žaš er engin įstęša til aš ętla samningamönnum hennar žaš aš óreyndu aš semja um lakari afhendingarskilmįla en įšur.  Hvers vegna žį aš skrifa Morgunblašsgrein, žar sem lįtiš er aš žvķ liggja, aš Landsvirkjun muni skašast vegna žess, aš orkukaupandinn hętti viš, eša hvaš ķ ósköpunum er įtt viš meš žvķ, aš tekjurnar séu óvissar og skili sér į löngum tķma ? 

Lķklega hafa hįskólakennararnir gefiš sér einhverja dómadags vitleysu um orkusöluna.  Ef umsamiš orkuverš er hęrra en 36 USD/MWh, sem er ekki ólķklegt, žar sem višmišunarverš Landsvirkjunar er 43 USD/MWh, žį fęr hśn hęrri įvöxtun af fjįrfestingu sinni, eftir aš orkusalan hefst, en 8,0 % į įri.  Žetta er dįgóš įvöxtun m.v. öruggar tekjur af fjįrfestingu, og Landsvirkjun fęr lįn į mun hagstęšari kjörum en žetta til Žeistareykjavirkjunar.  Žess vegna er vęgast sagt undarlegt aš taka svo til orša, aš fjįrfestingin skili sér seint og illa.  Hins vegar mun virkjunin mala eiganda sķnum gull, žegar lįnin vegna hennar hafa veriš upp greidd. Žremenningarnir fiska ķ gruggugu vatni, en žaš er augljóslega ekki mark į žeim takandi, enda engar röksemdir reiddar fram, sem vatni halda. Eiga žeir eitthvert duliš erindi viš lesendur ?  Eru žeir į svo lįgu plani, aš žeir ķ sameiningu telji sig žurfa aš rakka nišur eina atvinnugrein landsmanna til aš upphefja ašra ?

Žį skrifa žremenningarnir:

"Frį hruni hefur feršažjónusta Ķslendinga innanlands sem utan boriš uppi gjaldeyrisöflun landsmanna"

Hér er nś fariš dįlķtiš frjįlslega meš, žvķ aš žaš er ašeins frį įrinu 2014, sem brśttó gjaldeyrisöflun feršažjónustu hefur siglt fram śr brśttó gjaldeyrisöflun sjįvarśtvegs og išnašar, hvors um sig, og töluveršan gjaldeyri žarf aš nota ķ žessa öflun, t.d. aš kaupa žotur og kaupa į žęr eldsneyti, kaupa bķlaleigubķla og eldsneyti į žį, og flytja inn heilmikinn višurgjörning, sem feršamenn sķšan kaupa hér. Žaš, sem skiptir mįli, er viršisaukinn, sem hver atvinnugrein skapar, og žar hallar į feršažjónustuna, žó aš veltan sé mikil. 

Fróšlegt er aš virša fyrir sér, hvernig heildarvelta af rekstri gististaša og veitingasölu og žjónustu samkvęmt viršisaukaskattsskżrslum hefur žróazt į įrunum 2008-2015 ķ milljöršum króna m.v. veršlagsvķsitölu ķ įrslok 2015. Prósentutölur eru aukning veltu frį fyrra įri:

  • 2008 miakr  75
  • 2009 miakr  75    0 %
  • 2010 miakr  77    3 %
  • 2011 miakr  84    8 %
  • 2012 miakr  91    8 %
  • 2013 miakr 102   13 %
  • 2014 miakr 119   16 %
  • 2015 miakr 137   15 % 

Ef ofangreindar tölur Baldurs Arnarsonar ķ Morgunblašinu 12. marz 2016 eru reiknašar śt frį nettóviršisaukaskattgreišslum fyrirtękjanna, er žó hęttulegt aš draga of miklar įlyktanir af žeim vegna mikilla fjįrfestinga undanfariš ķ žessum greinum og žar meš hįs innskatts, 24 %, į mešan śtskattur er ašeins 11 %. Allt ber žó aš sama brunni.  Viršisaukaskattgreišslur feršažjónustu eru óešlilega lįgar m.v. sömu veltu ķ öšrum greinum, og žęr vaxa ekki ķ sama takti og fjölgun feršamanna nemur. Ekki er lengur markašsleg žörf fyrir yfirvöld į aš sérmešhöndla žessa starfsgrein skattalega, heldur rétt aš flytja hana ķ heilu lagi ķ almenna VSK-žrepiš, sem nś er 24,0 %.

Įfram vaša žremenningarnir elginn:

"Ljósleišaravęšing landsins, sem metin er į um 6 milljarša, myndi skipta sköpum fyrir forsendur feršažjónustu.  Fjįrfesting ķ samžęttingu samgönguinnviša mundi einnig breyta miklu fyrir greinina.  Auk žessa veršur žó aš koma til hugarfarsbreyting ķ atvinnumįlum landsmanna, žar sem bśiš er ķ haginn fyrir sjįlfbęr, framlegšardrifin einkafyrirtęki, en žar er feršažjónustan einmitt įsamt t.d. skapandi greinum og hugbśnašargerš."

Ķ žessa upptalningu žrķeykisins vantar hinar 2 meginśtflutningsgreinarnar, ž.e. sjįvarśtveg og išnaš, žvķ aš žar eru aušvitaš sérlega "framlegšardrifin einkafyrirtęki." Hins vegar aš taka meš "skapandi greinar" ķ žessu sambandi orkar tvķmęlis, žvķ aš slķk starfsemi er ķ mörgum tilvikum nišurgreidd eša öšru vķsi studd fjįrhagslega af hinu opinbera, og stendur varla į eigin fótum. Meš žvķ aš hętta aš halda skattalegum hlķfiskildi yfir feršažjónustu, skapast fjįrhagsgrundvöllur hjį hinu opinbera til žeirrar innvišauppbyggingar, sem feršažjónustan kallar į og žremenningarnir nefna hér aš ofan.

Undir lokin fatast žremenningunum enn flugiš og kóróna žį upphafningu feršažjónustunnar į kostnaš stórišju.  Žetta er óttalega leišigjörn og barnaleg įrįtta sumra umhverfispostula, en skilar aušvitaš engu, enda gerš af vanefnum, eins og žessi rżni hefur leitt ķ ljós.  Klykkt er śt meš eftirfarandi metingsśtgįfu žremenninganna:

"Grundvallarmunurinn į feršažjónustu og stórišju er sį, aš feršažjónustan byggist ekki į žvķ aš stórauka vöruśtflutning meš rķkistryggšum, erlendum lįnum upp į hundruš milljarša į örfįum įrum, sem mögulega verša ekki endurgreidd įn aškomu hins opinbera."

Landsvirkjun hefur keypt rķkisįbyrgš į sķn lįn hingaš til, og hefur žess vegna fengiš hagstęšari lįnskjör en ella vęru ķ boši į fjįrmįlamarkašinum.  Žetta hefur aukiš samkeppnishęfni Landsvirkjunar, žvķ aš vinnslukostnašur hennar ķ USD/MWh lękkar umtalsvert viš hvert eins prósents lękkun į vöxtum lįna, sem hśn tekur.  Žetta leišir til lęgra raforkuveršs ķ landinu og/eša aukins hagnašar Landsvirkjunar.  Aš gera žvķ skóna, aš įhętta ķ rekstri rķkissjóšs aukist teljandi viš žetta er frįleitur mįlflutningur og órökstuddar dylgjur, sem sęma ekki hįskólakennurum.  Įstęšan er sś, aš ķ stórišjusamningum Landsvirkjunar eru kauptryggingarįkvęši, sem skuldbinda orkukaupandann til aš kaupa aš lįgmarki 85 % umsaminnar orku į hverju įri, og er krafa žessi forgangskrafa ķ žrotabś orkukaupandans.  

Af samkeppnisįstęšum hefur veriš rętt um aš fella žessa rķkisįbyrgš į nżjum lįnum nišur, og er lķklegt, aš svo verši gert innan tķšar, ef žaš er ekki um garš gengiš nś žegar, svo aš žessar fįrįnlegu įhyggjur žremenninganna ęttu senn aš verša śr sögunni. 

"Feršažjónustan skapar žjónustutekjur, sem nota mį strax til aš rįšast ķ vegagerš, ljósleišaravęša landiš og auka öryggi og efla upplifun meš smķši og hönnun metnašarfullra mannvirkja į helztu įfangastöšum."

Meš žessum texta er enn fiskaš ķ gruggugu vatni meš žokukenndum dylgjum um žaš, aš orkusala til stórišju skili ekki tekjum strax til samfélagsins.  Aušvitaš gerir hśn žaš, og ekki er skattspor fyrir hverja fjįrfesta krónu ķ virkjunum minna en af hverri krónu ķ fjįrfestingum feršaišnašarins, žegar aš er gįš.  Skattskil af feršažjónustu til uppbyggingar į m.a. žeim innvišum, sem téšir höfundar telja upp hér aš ofan, hafa einmitt veriš til sérstakrar skošunar Rķkisskattstjóra undanfariš, svo aš žaš er óskiljanlegt, aš žessir seinheppnu og mistęku metingshöfundar fyrir hönd feršageirans skuli hafa fundiš žörf hjį sér til aš kasta steinum śr glerhśsi meš žessum hętti og verša sér um leiš til minnkunar. 

Žaš lżsir vanžroska og naušhyggju aš efna til rķgs į milli atvinnugreina.  Ķ tilvitnašri grein er reynt aš upphefja feršažjónustuna į kostnaš orkuišnašar, en žaš misheppnast algerlega vegna blöndu vanžekkingar og fordóma. Žar sem hagsmunir nįttśruverndar, feršažjónustu og orkunżtingar, skarast į įkvešnu svęši, er lausnin sś aš gera kostnašar- og įbatagreiningu fyrir viškomandi svęši meš mismunandi svišsmyndum.  Žaš er tilgįta höfundar žessa pistils, aš ķ flestum tilvikum muni blanda af žessum žremur žįttum skila žjóšinni hįmarks įbata, og eitt śtilokar ekki annaš, ef rétt er į haldiš.

  

    

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Jónas Gunnlaugsson

Žessi grein žķn žarf aš birtast ķ Morgunblašinu.

Žaš žarf žrjįr eša fleiri góšar greinar, til aš eyša įhrifum greinar sem afvegleišir.

Žakka žér vķšsżnina  og žaš aš vera ötull viš aš upplżsa Žjóšina.

Įlfyrirtękin og Orkufyrirtękin žurfa aš sjį um aš žröngsżnin nįi ekki aš breišast śt um žjóšfélagiš.

Ég er aš segja aš fyrirtękin eiga aš greiša žér fyrir aš leišrétta misskilning į gagnsemi stórišjunnar.

Nś eigum viš fullt af verkfręšingum og išnašarmönnum meš žekkingu į uppbyggingu ķ įlišnaši,

vatnsaflsvirkjunum, gufuvirkjunum og hitaveitum.

Žessi žekking er gjaldgeng į heimsvķsu.

Mikilvęgi įlišnašarins - nokkrar tölur

Egilsstašir, 226.05.2016  Jónas Gunnlaugsson

Jónas Gunnlaugsson, 26.5.2016 kl. 16:49

2 Smįmynd: Žorsteinn Siglaugsson

Įstęšan fyrir žvķ aš Landsvirkjun hefur getaš byggt upp sterkt eiginfjįrhlutfall er einföld: Fyrirtękiš hefur ķ gegnum tķšina notiš lįnskjara sem eru langt undir markašsvöxtum ķ krafti rķkisįbyrgšar. Hefši fyrirtękiš greitt rétta vexti hefši ekkert eigiš fé byggst upp.

Žorsteinn Siglaugsson, 26.5.2016 kl. 19:05

3 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Sęll, Jónas, ęvinlega.  Nś er sumariš loksins komiš til Austurlands og įn efa notalegt og blómlegt į Egilsstöšum ķ dag. 

Viš erum sammįla um, aš opinber umręša um išnaš og orkuvinnslu er meš böggum hildar, žar sem hallaš er réttu mįli, vķsvitandi vegna fordóma eša óafvitandi vegna heilažvottar.  Žaš er rausaš um mengun išjuvera og umhverfisspjöll virkjana, sem hvort tveggja er ķ algeru lįgmarki į Ķslandi ķ alžjóšlegu samhengi, en sömu ašilar setja kķkinn fyrir blinda augaš, žegar umhverfisvį af völdum yfiržyrmandi feršamannasęgs ber į góma.  Žaš žarf aš koma meira jafnvęgi į žessa umręšu og beina sjónum aš vandamįlunum, svo aš hęgt sé aš leysa žau.  Meš žvķ aš beita beztu tękni į öllum vķgstöšvum, geta ólķkir hagsmunir sameinast um sömu stefnuna: aš hįmarka afraksturinn innan marka sjįlfbęrrar starfsemi.

Meš žróun orkusękins išnašar į Ķslandi hafa oršiš grķšarlegar framfarir ķ verkmenningu,  verkžekkingu og stjórnun, ekki sķzt gęšastjórnun į Ķslandi.  Žetta er oft fylgifiskur beinna erlendra fjįrfestinga. 

Ég hef enn ekki fengiš neitt tilboš um aš skrifa fyrir hagsmunaašila, en bķš aušvitaš spenntur eftir žvķ.  Nś lifi ég viš žann munaš aš tjį mig opinberlega um žaš, sem mér sżnist, eins og mér sżnist.  Ég er įnęgšur, aš žś og fleiri kunna aš meta žaš.  Žaš eru mķn laun fyrir žessi skrif.

Meš góšri kvešju austur į Héraš /

Bjarni Jónsson, 27.5.2016 kl. 11:05

4 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Sęll, Žorsteinn Siglaugsson;

Ég tel, aš žś ofmetir žįtt rķkisįbyrgšarinnar į lįnskjör Landsvirkjunar.  Engu aš sķšur tel ég hana fyrir löngu vera oršna tķmaskekkju, og Alžingi ętti hiš fyrsta aš afnema žessa "rķkisašstoš".  Žį mun hiš sanna koma ķ ljós um lįnshęfi Landsvirkjunar.

Frį upphafi hefur žaš veriš svo, žegar Landsvirkjunarmenn ganga į fund lįnastofnana til aš kynna fyrir žeim fjįrfestingarverkefni, aš žį hafa žeir getaš lagt į boršiš raforkusamning meš tryggingu um lįgmarks raforkukaup frį virkjuninni, sem į aš fara aš verkhanna og reisa.  Žessi lįgmarkskaup hafa veriš sett sem forgangskrafa ķ hugsanlegt žrotabś orkukaupandans, ef allt fęri į versta veg.  Fyrirtęki, sem getur sżnt lįnsfyrirtęki fram į svo örugga greišslugetu, sem hér um ręšir, lendir óhjįkvęmilega ķ hópi žeirra lįntaka, sem hagstęšustu kjörin fį hverju sinni, og žį skiptir rķkisįbyrgš litlu mįli.

Bjarni Jónsson, 27.5.2016 kl. 11:20

5 Smįmynd: Žorsteinn Siglaugsson

Lįnskjör sem endurspegla įhęttu fįst meš žvķ aš fara meš verkefniš ķ verkefnafjįrmögnun. Žetta kom fram į mįli Stefįns Péturssonar žįverandi fjįrmįlastjóra LV įriš 2001: Hiš sérstaka ešli vatnsaflsvirkjana, ž.e.a.s. langur lķftķmi og hįr stofnkostnašur gera žaš aš verkum aš verkefna- fjįrmögnun hefur neikvęš įhrif į samkeppnishęfni žeirra. Verkefnafjįrmögnun er jafnan žannig aš krafist er hęrri vaxta en į hefšbundnum fyrirtękjalįnum auk žess sem lįnstķmi er almennt styttri. Žvķ til višbótar gera bankar sem lįna ķ verkefnafjįrmögnun mjög strangar kröfur um żmis fjįrmįlahlutföll sem erfitt er aš męta žegar um vatnsafl er aš ręša.

 

Žorsteinn Siglaugsson, 30.5.2016 kl. 20:29

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband