Vanįętluš raforkužörf samgöngutękja hérlendis

Ķ raforkuspį Orkuspįrnefndar frį 2015 er reiknaš meš hęgari žróun ķ innleišingu rafbķla į Ķslandi en umhverfisyfirvöld landsins įętla og sem naušsynleg er til aš standa viš skuldbindingar Ķslands gagnvart hinu alžjóšlega Parķsarsamkomulagi um loftslagsmįl frį desember 2015. Žaš er t.d. ašeins reiknaš meš raforkužörf žar fyrir 61 % bķlaflotans įriš 2050, en žetta hlutfall žarf aš verša 100 %, svo aš Ķsland verši nettó kolefnisfrķtt žį, eins og stefna ber aš.  Hluti bķlaflotans kann aš verša knśinn vetni eša tilbśnu eldsneyti įriš 2050, en žaš žarf orku śr virkjunum landsins til aš framleiša slķkt eldsneytni. Bezta orkunżtnin nęst žó meš žvķ aš nota rafmagniš millilišalaust į bķlinn.

Til aš įętla raforkužörf rafbķla er naušsynlegt aš vita orkunżtni žeirra, og skekkjur žar auka mjög ónįkvęmni įętlanageršar um virkjanažörf. Tölur framleišenda eru mišašar viš stašlašar kjörašstęšur, og raunverulegar ašstęšur į Ķslandi gefa meira en tvöfalt hęrra gildi eša 250 Wh/km +/- 20 Wh/km fyrir um 1650 kg rafmagnsbķl, įn faržega og farangurs.  "The US Department of Energy" gefur upp orkunżtni "minni fólksbķla" į bilinu 160-250 Wh/km.  Įstęša žess, aš orkunżtnin į Ķslandi er ķ verri kantinum, er tiltölulega lįgt mešalśtihitastig yfir įriš, en raforkunotkun rafbķla eykst meš lękkun śtihitastigs. Einnig kann vindasamt vešurfar og mishęšótt landslag aš hafa įhrif til sömu įttar.  Lįgur hįmarkshraši į vegum virkar hins vegar til sparnašar. Töp ķ hlešslutęki rafgeyma bķlsins eru innifalin ķ ofangreindri nżtnitölu blekbónda, svo aš hśn endurspeglar raforkukostnaš bķlsins, sem žį nemur 3,5 kr/km, sem er ašeins fjóršungur af orkukostnaši sambęrilegs benzķnbķls. 

Orkuspįrnefnd Orkustofnunar (OSN) notaši gildiš 200 Wh/km viš įętlanagerš įriš 2015, sem er 20 % of lįgt.  Hśn įętlar, aš gildiš muni hafa hękkaš įriš 2030 upp ķ 250 Wh/km vegna žess, aš stęrri farartęki verši žį knśin rafmagni aš mešaltali.  Hér er sennilega enn 25 % vanįętlun.  Įriš 2050 bżst Orkuspįrnefnd hins vegar viš lękkun ķ 230 Wh/km, en aš mati blekbónda getur sś tala žó vegna tękniframfara oršiš enn lęgri eša t.d. 200 Wh/km.  Į móti mį bśast viš auknum akstri į hvern ķbśa, er fram lķša stundir, af žvķ aš rafmagnsbķlar eru mun ódżrari ķ rekstri en eldsneytisbķlar og af žvķ aš bķlaleigubķlum mun fjölga hlutfallslega meira en öšrum bķlum vegna feršamannafjölgunar.  

Įriš 2020 metur OSN raforkužörf til samgangna į landi ašeins 12 GWh, reist į fjölda rafmagnsbķla 1,5 % af heildarfjölda.  Lķklegra hlutfall m.v. nśverandi žróun er 3 %, og aš orkužörf samgangna verši žį a.m.k. 30 GWh eša 2,6 x įętlun OSN.

Įriš 2030 metur OSN raforkužörf til samgangna į landi ašeins 220 GWh, reist į fjölda rafmagnsbķla 23 % af heildarfjölda.  Ef 50 % nżrra bķla veršur rafknśinn įriš 2025, eins og spįš er, žį er lķklegt, aš įriš 2030 verši žeir a.m.k. 70 % af nżjum, og aš af heildarfjölda verši žeir žį 30 %.  Raforkužörf landsamgangna mį žį įętla a.m.k. 460 GWh eša 2,1 x įętlun OSN.

Innifalin ķ spį OSN er samt orkunotkun hrašlestar į milli Reykjavķkur (Vatnsmżrar) og flugstöšvar Leifs Eirķkssonar, 30 GWh įriš 2030.  Žaš er undarlegt aš taka žetta verkefni meš ķ reikninginn, žvķ aš aršsemi žess er lķtil og óviss, hśn hefur neikvęš įhrif į umhverfiš vegna töluveršrar landnotkunar mešfram ströndinni og hįvaša frį teinum, og žar af leišandi er ósennilegt, aš fjįrfestar fįi į žessu verkefni įhuga.  Ef hins vegar žessi hrašlest veršur komin ķ reglubundinn rekstur įriš 2030, mį śt frį massa og mešalhraša reikna meš mešalįlaginu 10 MW ķ 20 klst/d, 365 d į įri, sem gefur orkunotkun rśmlega 70 GWh/įr. Blekbóndi reiknar hins vegar ekki meš žessu, en reiknar hins vegar meš, aš įriš 2030 verši flestar rśtur og bķlaleigubķlar oršnar umhverfisvęnar. 

Įriš 2040 žurfa allir nżir bķlar annašhvort aš vera knśnir umhverfisvęnu eldsneyti eša rafmagni, ef allur landtękjaflotinn į aš verša įn nettó kolefnislosunar įriš 2050.  Žetta er tęknilega raunhęft markmiš og ętti eindregiš aš stefna aš žvķ, aš nettó kolefnislosun į ķslenzku lįši, legi og ķ lofti verši engin.  Žess mį geta ķ framhjįhlaupi, aš Noršmenn ręša nś löggjöf, sem banna mundi nżja óumhverfisvęna bķla f.o.m. įrinu 2025. Įriš 2040 mį žį reikna meš, aš 70 % bķlaflotans į Ķslandi verši rafknśinn meš einum eša öšrum hętti og noti žį 1200 GWh af raforku.

Įriš 2050 metur OSN raforkužörf til samgangna į landi ašeins 885 GWh, reist į fjölda rafmagnsbķla 61 % af heildarfjölda, sem vonandi er allt of lįgt hlutfall.  Žaš er ekki einber óskhyggja, aš svo sé, heldur mun markašurinn knżja fram hrašari žróun, žar sem orkukostnašur rafmagnsbķla er nś žegar (jślķ 2016) ašeins um fjóršungur af eldsneytiskostnaši jafnstórra bensķnbķla (benzķnverš tęplega 200 kr/l). Sé mišaš viš 100 % bķlaflotans rafknśinn įriš 2050, og aš orkunżtnin hafi žį batnaš ķ 200 Wh/km, žį veršur raforkužörfin fyrir landsamgöngur a.m.k. 1500 GWh eša 1,71 x OSN spįin.

Orkuspįrnefnd (OSN) hefur lagt fram allt of lįga spį um orkužörf samgöngugeirans, og lķkleg skekkja setur įętlanagerš um virkjanažörf ķ uppnįm, sem getur tafiš fyrir rafvęšingunni og valdiš žvķ, aš į Ķslandi verši ekki unnt aš nį markmišum um kolefnislaust land, eins og aš er stefnt, žó aš slķkt sé bęši tęknilega raunhęft og rekstrarlega og žjóšhagslega hagkvęmt. 

Hér hefur ekki veriš minnzt einu orši į raforkužörf annarra samgöngužįtta, en telja mį lķklegt, aš įriš 2030 hafi umskipti ķ vélarśmi fiskiskipaflotans hafizt fyrir alvöru, og įriš 2040 er lķklegt, aš tilraunarekstur hafi veriš hafinn meš ašra orkugjafa en jaršefnaeldsneyti um borš ķ faržegažotum, žó aš hefšbundnir žotuhreyflar verši til vara. 

Žaš er ekki ólķklegt, aš į seinni hluta 21. aldar muni žurfa um 4 GWh/įr af raforku fyrir allan ķslenzka samgöngugeirann, en žaš er um 22 % af nśverandi raforkunotkun landsins. 

 

  

 

 

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband