Af orkumįlum Englands

 

 

Bretar, og einkum munu žaš hafa veriš Englendingar, sżndu ótrślegt stjórnmįlalegt sjįlfstęši og žrek 23. jśnķ 2016, žegar meirihluti kjósenda žar į bę, um 52 %, hafnaši įframhaldandi veru Stóra-Bretlands ķ Evrópusambandinu, ESB, žvert gegn mesta og haršvķtugasta įróšursmoldvišri sem sézt hefur frį bęši innlendum og erlendum stjórnmįlamönnum, višskiptamönnum og fręšimönnum. 

Var hér s.k. "elķta" eša hin rįšandi öfl saman komin.  Minnti žetta moldvišri marga Ķslendinga óžyrmilega į hręšsluįróšur gegn höfnun "Icesave"-samninganna, žar sem vinstra lišiš og rebbarnir, sem nś skrķša ķ "Višreisnar"-greniš, vildu į ķsmeygilegan hįtt smeygja drįpsklyfjum um hįls ķslenzkum skattborgurum vegna gjaldžrots einkabanka. Hér, eins og į Bretlandi ķ ašdraganda "Brexit", mįlušu hįskólastarfsmenn og forkólfar ķ samtökum atvinnulķfsins skrattann į vegginn ķ mjög sterkum litum. Žó dró verkalżšsforystan į Bretlandi lappirnar, en hér dró hśn ekki af sér.   

Blekbóndi vonašist eftir nišurstöšunni, sem varš į Bretlandi, og telur, aš Bretar hafi hér tekiš "rétta" įkvöršun, bęši hvaš eigin hagsmuni og framtķš Evrópu varšar.  Įkvöršunin veldur vatnaskilum ķ Evrópusögunni, eins og įkvöršun Breta um aš stemma stigu viš veldi Frakka og berjast gegn Napóleóni, keisara, sem žeir réšu aš lokum nišurlögum į ķ bandalagi viš Prśssa įriš 1815, eftir aš franski herinn hafši oršiš aš hörfa, stórlaskašur, frį Moskvu  1812. 

Rśmlega hįlfri öld sķšar hreyfšu Bretar hvorki legg né liš, žegar Prśssar žrömmušu alla leiš inn ķ Parķs, enda sat žį klękjarefur mikill aš völdum ķ Berlķn, Ottó von Bismarck.  Um svipaš leyti sameinaši hann žżzku rķkin "meš blóši og jįrni", og tók žį aš fara um brezka ljóniš, hvers mottó var aš "deila og drottna" ķ Evrópu. 

Žvķ mišur tók įbyrgšarlaus gemlingur, strķšsęsingamašurinn Vilhjįlmur 2. viš keisaratign ķ Berlķn, og hann tók sér stöšu viš hliš kollega sķns ķ Vķn eftir moršiš į krónprinsi Habsborgara ķ Sarajevo 1914.  Ķ oflęti sķnu atti hann Reichswehr til aš berjast bęši į austur- og vesturvķgstöšvum. 

Ķ žetta skipti sneru Bretar viš blašinu og tóku afstöšu gegn Prśssum og meš Frökkum.  Brezki herinn stöšvaši framrįs žżzka hersins ķ Frakklandi og bjargaši žessum forna andstęšingi Englendinga frį falli meš ęgilegum blóšfórnum ķ ömurlegum og langdregnum skotgrafahernaši, žar sem eiturgasi var beitt į bįša bóga.

Bretar reyndu lengi vel aš frišžęgja foringja Žrišja rķkisins, en var aš lokum nóg bošiš meš śtženslutilburšum og samningasvikum hans og sögšu Stór-Žżzkalandi strķš į hendur 3. september 1939, sem um hįlfum mįnuši fyrr hafši gert grišasįttmįla viš Sovétrķkin. Af žessum sökum męttu Žjóšverjar vanbśnir "til leiks", žó aš Albert Speer, sem geršur var aš vķgbśnašarrįšherra ķ febrśar 1942, hafi nįš eindęma afkastaaukningu ķ framleišslu hergagna fyrir Wehrmacht, en žaš var žį of seint, enda mesta išnveldi heimsins komiš ķ strķšiš gegn Žrišja rķkinu.  

Leištogar Žjóšverja, Angela Merkel, Wolfgang Schäuble og išnjöfrar Žżzkalands, hafa gert sér grein fyrir vatnaskilunum, sem śrsögn Breta veldur fyrir ESB, ž.e. žróun ķ įtt til stórrķkis Evrópu hefur veriš stöšvuš, og hér eftir mun ESB lķklega žróast meira ķ žį įtt, sem Bretar böršust jafnan fyrir, žegar žeir voru innanboršs, ž.e. ķ įtt til višskiptabandalags, en hin stjórnmįlalega sameining hefur mistekizt.  Hiš sama mį segja um hina fjįrmįlalegu og peningalegu sameiningu.  Žaš eru žverbrestir ķ peningabandalaginu (monetary union), sem hljóta aš leiša til žess, aš śr žvķ kvarnast fyrr en sķšar. Hvergi žykir lengur eftirsóknarvert aš komast ķ žetta myntbandalag, nema ķ hópi sérvitringa į Ķslandi, sem finna mį unnvörpum undir merkjum Pķratahreyfingarinnar, Samfylkingar og Višreisnar.   

Hver er staša orkumįlanna ķ Evrópu į žessum umbrotatķmum ?  Hśn er žannig, aš verš į allri frumorku, olķu, gasi, kolum og rafmagni, hefur lękkaš mikiš sķšan 2014.  Hlutdeild endurnżjanlegra orkulinda, vinds og sólar, hefur vaxiš, en skuldbindingar rķkjanna um minnkun į losun gróšurhśsalofttegunda uxu ķ flestum tilvikum lķka į Parķsarrįšstefnunni ķ desember 2015, svo aš flest rķkin munu eiga fullt ķ fangi meš aš nį markmišum sķnum 2030.  Hlutdeild kolakyntra orkuvera er hį og eykst enn ķ sumum löndum, žvķ aš kolaverš hefur lękkaš į markašinum, eftir aš offramboš varš į žeim ķ Bandarķkjunum, sem žį hófu śtflutning, žegar jaršgasvinnslan tók stökk žar ķ landi meš nżrri tękni, leirsteinsbroti (e. fracking).  Allar Evrópužjóšir, sem nś nota kjarnorku til raforkuvinnslu, viršast stefna į aš draga śr hlutdeild hennar eša aš leggja nišur öll sķn kjarnorkuver af ótta viš kjarnorkuslys og óvišrįšanlega geislun į žéttbżlum svęšum.  Ekki bętir śr skįk, aš mešferš geislavirks śrgangs śran-kjarnakljśfanna er įbótavant.   

Af žessum sökum er ekki ljóst, hvernig żmsar Evrópužjóšir ętla aš brśa biliš į milli gömlu kolefnistękninnar og nęstu orkubyltingar.  Til aš žjóširnar verši óhįšar jaršefnaeldsneyti, veršur aš öšru óbreyttu aš koma nż tękni fram į sjónarsvišiš, sem stašiš getur undir grunnraforkuvinnslunni.  Vonir eru bundnar viš žórķum-kjarnakljśfana, sem hęgt verši aš klęšskerasauma aš žörfum notenda, og aš žess vegna verši ekki žörf į stórum flutningslķnum til višbótar viš nśverandi öflugu lķnur. 

Lķtum nś į, hvaš Bretar eru aš hugsa ķ žessum efnum, og drepum nišur ķ grein ķ The Economist, 6. įgśst 2016, "When the facts change ... "

"Fyrir tęplega 3 įrum gerši brezka rķkisstjórnin samning viš EdF, sem er Landsvirkjun og Landsnet Frakka undir einum hatti ķ eigu franska rķkisins, um aš nišurgreiša orkuverš frį fyrsta kjarnorkuveri, sem reist hefur veriš į Bretlandi sķšan 1995: Hinkley Point C viš strönd Somerset.

Žann 28. jślķ 2016, nokkrum klukkustundum eftir aš stjórn EdF samžykkti meš litlum meirihluta aš halda įfram meš Hinkley Point fjįrfestinguna upp į miaGBP 18, jafngildi miaUSD 24 (miaISK 2800), steig rķkisstjórn Theresu May óvęnt į bremsurnar og bošaši verkefnisrżni, sem ljśka mundi haustiš 2016.  Haldiš er, aš rķkisstjórnin vilji gera samning viš China General Nuclear Power, kķnverskan risa, sem hefur bošizt til aš leggja fram žrišjung fjįrfestingarfjįr ķ Hinkley Point og ķ stašinn fį aš reisa eigiš kjarnorkuver ķ Bradwell ķ Essex, en rżni nżju rķkisstjórnarinnar kann aš leiša til kśvendingar.   

Hinkley er "stór og žar er um aš ręša tękni sķšustu aldar, sem er ekki žaš, sem brezka orkukerfiš žarfnast ķ framtķšinni", segir Michael Grubb ķ Lundśnahįskóla. 

Įriš 2012 spįšu brezkir orkuspekingar žvķ, aš veršiš į öšrum orkuuppsprettum en kjarnorku, t.d. jaršgasi, mundi ķ fyrirsjįnlegri framtķš verša meira en tvöfalt nśverandi verš.  Žannig spįšu žeir, aš heildsöluverš raforku, sem er višmiš fyrir nišurgreišslur til EdF, mundi verša yfir 70 GBP/MWh eša  yfir 110 USD/MWh. Heildsöluveršiš er nśna undir 40 GBP/MWh eša undir 50 USD/MWh.  Ķ jślķ 2016 tilkynnti rķkisendurskošunin brezka, The National Audit Office, aš skekkjan ķ žessum spįm hefši nęstum fimmfaldaš nišurgreišsluupphęširnar yfir 35 įra rekstrartķmabil Hinkley Point C-kjarnorkuversins, ž.e. śr miaGBP 6 ķ miaGBP 30. 

Žarna er um grķšarlegar upphęšir aš ręša ķ nišurgreišslur į orkuverši, svo aš ešlilegt er, aš rķkisstjórn, sem ber įbyrgš į ašžrengdum rķkissjóši, staldri viš. 

Hérlendis birti Landsvirkjun įriš 2010 svipaša spį um žróun raforkuveršs į Englandi, og stjórn fyrirtękisins mótaši sķšan žį fįrįnlegu stefnu aš lįta raforkuverš į Ķslandi hękka ķ sama hlutfalli og į Englandi, ž.e. aš raunvirši yrši žaš nś oršiš tvöfalt hęrra en nś hérlendis, ef žessari stefnu hefši veriš fylgt. Hśn kom eins og skrattinn śr saušaleggnum, og var ķ raun tilręši viš neytendur, sem fór hljótt, enda gekk hśn alls ekki eftir. 

Lišur ķ aš žrżsta upp raforkuveršinu hérlendis įtti einmitt aš vera aš samtengja raforkukerfi Englands og Ķslands.  Žetta fįrįnlega uppįtęki mun ekki ganga eftir af żmsum įstęšum, t.d. vegna žróunar orkuveršs og vegna einaršrar andstöšu hér innanlands, en žyngst į metunum vegur žó, aš, eins og nś horfir meš Rammaįętlun, munu ekki nógu margir virkjunarkostir verša settir ķ nżtingarflokk til aš standa undir vaxandi innanlandsžörf og śtflutningi raforku um sęstreng.   

Nś veršur sżnt, hvernig spįr um raforkuverš įriš 2025 śr öllum helztu orkulindum, nema śranķum ķ kjarnakljśfi, hafa lękkaš į tķmabilinu 2012-2016 ķ USD/MWh:

  • kjarnorka 2025, spį 2012: 110-160; mišg.135
  • kjarnorka 2025, spį 2016: 120-190; mišg.155
  • vindorka į hafi,spį 2012: 190-260; mišg.225
  • vindorka į hafi,spį 2016: 100-160; mišg.130
  • vindorka į landi,sp 2012: 110-180; mišg.145
  • vindorka į landi,sp 2016:  60-100; mišg. 80
  • sólarorka 2025, spį 2012: 200-380; mišg.290
  • sólarorka 2025, spį 2016:  60-100; mišg. 80
  • jaršgas 2025,   spį 2012: 140-150; mišg.145
  • jaršgas 2025,   spį 2016:  90-100; mišg. 95

Samkvęmt žessu mį bśast viš markašsverši raforku į Englandi įriš 2025 aš jafngildi um 90 USD/MWh, sem er 80 % hęrra en var ķ raun įriš 2016, aš žvķ tilskildu, aš Bretar haldi įfram aš nišurgreiša raforku frį vindorkuverum śti fyrir ströndinni og aš žeir hętti viš Hinkley Point C. 

Žetta verš, 90 USD/MWh, er fjarri žvķ aš geta stašiš undir kostnaši viš virkjanir  og flutningslķnur į Ķslandi og 1200 km sęstreng įsamt endamannvirkjum og skilaš eigendunum įsęttanlegum arši.  Til žess žarf veršiš į Englandi aš verša 130 USD/MWh, og žaš er mjög ólķklegt langvarandi verš žar įn uppbóta śr rķkissjóši.  Įstęšan er tęknižróunin viš vinnslu rafmagns į sjįlfbęran hįtt og mikiš framboš į jaršgasi.  Įriš 2025 kunna žórķum-kjarnorkuverin aš hafa rutt sér til rśms og munu žį um 2030 hafa lękkaš markašsverš raforku frį žvķ, sem er į įrinu 2016.  Viš žetta er aš bęta, aš žróun rafgeyma tekur nś stórstķgum framförum, og verš žeirra lękkar aš sama skapi.  Risa rafgeymasett munu gera kleift aš safna og geyma umframorku frį vindorkuverum og sólarorkuverum og nota hana į hįįlagstķmum. 

Į tķmabilinu 2016-2030 ętla Bretar aš loka öllum kolakyntum orkuverum sķnum og öllum, nema einu, kjarnorkuverum.  Žannig falla 23 GW į brott śr stofnkerfi Breta eša tęplega helmingur aflgetunnar.  Hinkley Point C, 3,2 GW, įtti aš bęta žetta brottfall upp meš žvķ aš verša upphafiš aš byggingu fleiri kjarnorkuvera.  Einingarkostnašurinn er 7,5 USD/MW, sem er žrefaldur einingarkostnašur mešalstórra virkjana į Ķslandi. 

Ef nišurstaša rżni rķkisstjórnar Theresu May veršur sś aš hętta viš risastór orkuver knśin įkvešinni śranķum-samsętu, žį veršur stefnan tekin į gaskynt raforkuver, žó aš slķkt žżši, aš brezk orkumįl verši hįšari Rśssum en nś er.  Gasverin fęru žį ķ gang, žegar vantar vind og/eša sól.  Žetta mundi žżša, aš Bretar gętu ekki stašiš viš markmiš meš lögum frį 2008 um aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda um 80 % įriš 2050 m.v. 1990, žvķ aš gaskynt raforkuver mundu žurfa aš standa undir allt aš 75 % af raforkuvinnslunni, žar til nż orkutękni ryšur sér rśms. Um er aš ręša fjölžrepa ver, CCGTS (Combined-cycle gas turbines), žar sem varmi kęlibśnašarins veršur nżttur ķ mörgum tilvikum. 

 

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband