Doši ķ rafvęšingunni

Į Ķslandi er undarlega lķtill hugur ķ mönnum viš inleišingu vistvęnna bķla, ef frį er tališ frošusnakk. Tiltölulega lķtill hugur lżsir sér ķ žvķ, aš fjöldi alrafbķla og tengiltvinnbķla, ž.e. fólksbķla meš aflrafgeyma, sem endurhlašanlegir eru frį veitu (3x32 A eša 1x16 A tenglum), er ašeins um 3,5 % af heildarfjölda nżrra, en ķ Noregi er žetta sama hlutfall um žessar mundir nęstum nķfalt hęrra og er aš nįlgast 30 % og vex hrašar en ķslenzka hlutfalliš. Žetta segir sķna sögu um stjórnsżsluna hér og žar.  Žessi doši er leišinlegur og vitnar um framtaksleysi hérlendis, žótt fjįrveitingavald rķkisins eigi heišur skilinn fyrir sinn žįtt, sem er nišurfelling vörugjalds og viršisaukaskatts, žótt ašeins sé til eins įrs ķ senn, og sjóšframlag, 200 Mkr/įr, en eftirspurnin nemur žó 800 Mkr/įr.  Einkennilega mikilla vinsęlda njóta žó žeir tvinnbķlar hérlendis, sem eru žeirrar nįttśru aš framleiša rafmagn inn į rafgeyma meš afli benzķn- eša dķsilvéla.  Slķkir ęttu ekki aš njóta neinna forréttinda hérlendis, enda frįleitt aš framleiša rafmagn meš eldsneyti ķ landi endurnżjanlegra orkulinda.   

Žaš eru 2 meginskżringar į žessum mikla muni į milli žessara tveggja Noršurlanda, og er önnur fjįrhagslegs ešlis, og hin varšar ašstöšuna, sem notendum er bśin. 

Ķ Noregi er hinn fjįrhagslegi įvinningur notenda rafknśinna ökutękja meiri en hér af tveimur įstęšum.  Jaršefnaeldsneytiš er dżrara ķ olķulindalandinu Noregi en į Ķslandi, sem er enn įn olķulinda og eimingarstöšva fyrir jaršolķu, en kaupir megniš af tilbśnu eldsneyti frį Statoil, hinu rķkisrekna olķufélagi Noregs. 

Ķ Noregi er virkt markašskerfi meš rafmagniš, enda sveiflast raforkuverš til almennings ķ takti viš framboš og eftirspurn rafmagns ķ hverju héraši.    Mešalveršiš er svipaš og į Ķslandi, en notendum eru hins vegar bošin hagkvęm kjör aš nęturlagi, og žį endurhlaša flestir norskir rafbķlaeigendur bķla sķna. 

Į Ķslandi er fjįrhagsleg hagkvęmni žess aš kaupa nżjan rafmagnsbķl, alraf eša tengiltvinn, ķ jįrnum um žessar mundir, en hśn er hins vegar ótvķręš ķ Noregi.  Žjóšhagsleg hagkvęmni rafbķla į Ķslandi er lķka ótvķręš vegna gjaldeyrissparnašar yfir endingartķma bķlsins m.v. mešalakstur eša meiri.  Žį aušvelda rafbķlar landsmönnum aš standa viš skuldbindingar sķnar frį Parķsarrįšstefnunni um loftslagsmįl ķ desember 2015.  

Innvišauppbygging til aš žjóna rafbķlaeigendum er svo langt komin ķ Noregi, aš ķ fęstum tilvikum virkar hśn hamlandi fyrir val bķlkaupenda į rafknśnum bķl.  Ašstaša er til aš hlaša rafgeymana į vinnustöšum, viš heimahśs, ž.m.t. į bķlastęšum og ķ bķlakjöllurum fjölbżlishśsa, og viš hótel og annars konar gistihśs, auk hrašhlešslustöšva viš žjóšvegina og ķ žéttbżli. 

"Som den observante lęser umiddelbart ser", eins og stóš ķ dönsku stęršfręšidošröntunum (Matematisk Analyse) stśdentum til hrellingar yfirleitt, sem hér voru kenndir, eru augljósar skżringar į hinum mikla muni, sem er į framgangi rafvęšingar ķslenzka og norska bķlaflotans.  Hér žarf aš gera gangskör aš eftirfarandi til aš jafna metin:

 

  1. Hefja hrašfara undirbśning aš innleišingu nęturtaxta rafmagns meš žvķ aš setja nżja raforkumęla meš višbótar, tķmastżranlegu teljaraverki fyrir raforkunotkun į lęgri taxta ķ staš gömlu męlanna.  Meš nęturtaxta og jafnvel helgartaxta fį dreifiveitur jafnara įlag yfir sólarhringinn og vikuna og žurfa žannig hvorki aš skipta um spenna né stofnstrengi vegna rafbķlanna, nema žar sem heimtaug er meš of fįa leišara fyrir umbešiš žriggja fasa įlag.  Dreifiveitur og flutningsfyrirtęki og jafnvel virkjunarfyrirtęki hagnast jafnframt į žessu fyrirkomulagi, af žvķ aš žau fį aukin višskipti įn fjįrfestinga ķ sama męli, sem jafngildir bęttri nżtingu bśnašar. Virkjunarfyrirtękin fį betri nżtingu eldri fjįrfestinga, en munu žó žurfa aš bęta viš virkjunum vegna aukinnar raforkužarfar į nęsta įratugi. Įvinninginum af žessu ęttu neytendur og birgjar aš skipta į milli sķn, t.d. ķ hlutföllunum 2/3:1/3, žar sem óhagręši er fyrir neytendur aš binda sig viš įkvešiš hlešslutķmabil. 
  2. Skylda hśsbyggjendur, meš įkvęši ķ byggingarreglugerš og įkvęšum um śtfęrslu raflagnar ķ Reglugerš um raforkuvirki, til aš leggja žrķfasa rafstreng aš hverju bķlastęši og tengidós fyrir śttak aš 1x16 A eša 3x32 A tengli, eftir žörfum, viš allt nżtt hśsnęši. Dreifiveitur skulu jafnframt bśa sig ķ stakkinn fyrir styrkingu dreifikerfa fyrir allt eldra hśsnęši til aš geta oršiš hratt og vel viš óskum ķbśa um tengingu fyrir rafbķla į sanngjörnu verši.  Hér gęti stušningssjóšur rķkisins stutt viš dreifiveiturnar, žar sem dżrast er, gegn žaki į kostnaš neytenda.
  3. Žaš hefur komiš fram, aš flutningskerfi raforku į 132 kV spennu er ekki ķ stakkinn bśiš til aš flytja orku į milli landshluta og héraša vegna višbótar žarfa į borš viš rafvęšingu bķlaflotans og hafnanna eša afnįms olķukatla ķ matvęla- og fóšurišnašinum.  Aušveldast vęri lķklega ķ fyrsta įfanga aš reisa nżja Byggšalķnu į 220 kV spennu og rķfa žį gömlu.  Sś nżja žarf aš fį nżja legu og jafnvel į köflum ķ jöršu, žar sem sś gamla liggur yfir tśn bęnda eša er talin vera mest til lżta og jafnvel aš valda hęttu, t.d. fyrir flugvélar.  

Um hagkvęmni rafbķla:

 

Orkunżtnitölur bķlaframleišenda eru ekki gagnlegri fyrir kaupendur rafbķla (alraf- og tengiltvinnbķla) en fyrir kaupendur benzķn- og dķsilknśinna bķla.  Žannig er orkunżtni žess tengiltvinnbķls, sem blekbóndi žekkir af eigin raun, gefin upp um 0,12 kWh/km, en ķ haust hér į höfušborgarsvęšinu ķ rafhami hefur hśn aš jafnaši veriš 0,354/kWh, eša tęplega žrefalt lakari en upp er gefiš. Blekbóndi męlir orku inn į hlešslutęki og hlešslustreng, og žar meš eru töpin innifalin, ž.e. męlt er, žaš sem greitt er fyrir.  Mikil orkunotkun į km veldur žvķ ķ žessu tilviki, aš dręgnin į hverri hlešslu nęr ašeins 16 km af upp gefnum allt aš 50 km, eša žrišjungi, sem hrekkur oft ekki til fyrir akstur innan höfušborgarsvęšisins, og žį hrekkur benzķnvélin sjįlfvirkt ķ gang. 

Įstęšur fyrir žessu eru m.a. ljósaskyldan į Ķslandi, śtihitastigiš og upphitunaržörf bķls aš haustlagi auk orkukręfs aksturslags ķ umferš meš ójöfnum hraša (tķšum hröšunum).

Villandi upplżsingar, reistar į gjörólķkum, stöšlušum ašstęšum, koma fólki ķ opna skjöldu og geta komiš sér illa.  Žannig er eftirfarandi m.a. haft eftir Tinnu Andrésdóttur, lögfręšingi Hśseigendafélagsins, ķ Morgunblašinu 14. nóvember 2016 ķ grein Gušna Einarssonar:

"Vķša vantar tengla fyrir rafbķlana": 

"Hśn kvašst hafa bśiš ķ fjöleignarhśsi og įtt rafbķl.  "Umbošin, sem selja rafbķla, gefa upp įętlašan kostnaš viš aš hlaša bķlinn yfir įriš.  Hann er svona 10-12 žśsund kr.  Viš greiddum rķflega žessa fjįrhęš ķ hśssjóšinn, svo aš hśsfélagiš vęri ekki aš greiša aukinn rafmagnskostnaš okkar vegna.""

M.v. ofangreinda orkunżtni blekbónda og einingarverš višbótarorku, ž.e. įn fastakostnašar, nemur raforkukostnašur 5,0 kr/km, svo aš téš Tinna hefur ašeins greitt fyrir "rķflega" 2“000-2“400 km akstur.  Langflestum bķlum er ekiš mun meira.  Ef Tinna hefur ekiš 10“000 km/įr, sem er langt undir mešalakstursvegalengd į bķl hérlendis, žį hefur rafmagnskostnašur bķlsins numiš 50“000 kr/įr, og hśssjóšurinn gęti hafa veriš snušašur um allt aš 40“000 kr/įr vegna žessa eina bķls. Žetta dęmi sżnir naušsyn žess aš reisa gjaldtöku og greišslu fyrir bķlrafmagn į raunraforkumęlingu, en alls ekki į upplżsingum frį bķlaumbošunum, nema žau séu meš męligildi héšan frį Ķslandi. Annars eru orkutölur žeirra śt ķ hött.

Žrįtt fyrir mun hęrri raforkukostnaš rafbķla ķ raun en bķlaumbošin hérlendis lįta ķ vešri vaka, geta rafbķlakaup veriš hagkvęm mišaš viš nśverandi ašstęšur, hvort heldur er į alrafbķl eša tengiltvinnbķl (ķ raftvinnbķlum er notaš eldsneyti til aš framleiša rafmagn, sem er mjög kyndug ašferš į Ķslandi), og er žį ekki tekiš tillit til vęntanlega lęgri višhaldskostnašar rafbķla. Kaupin į rafbķl eru óhagkvęm nśna į Ķslandi, ef lķtiš er ekiš (<15 kkm/įr) og selja į bķlinn yngri en 6 įra. Žessar įlyktanir eiga viš sparnaš ķ orkukostnaši m.v. benzķnverš um 190 kr/l og raforkuverš fyrir bķlrafmagn um 14 kr/kWh. Žróun žessara verša er lykilatriši fyrir hagkvęmni rafbķla ķ samanburši viš benzķn- og dķsilbķla. Žį hefur verš bķlrafgeyma fariš hratt lękkandi, og meš vaxandi fjölda framleiddra rafbķla į įri mun veršmunur rafbķla og eldsneytisknśinna bķla fara lękkandi. 

Til aš varpa betra ljósi į žessar kostnašarhugleišingar, veršur hér tekiš dęmi af alrafbķl ķ ódżrari kantinum, žar sem endurgreišslutķmi į veršmun sambęrilegra bķla, sem knśnir eru annars vegar rafmagni og hins vegar benzķni, er tęplega 6 įr viš nśverandi ašstęšur:     

Forsendurnar eru eftirfarandi:

  • Verš rafbķlsins, 4,12 Mkr, er sett 100 %.
  • Verš sambęrilegs benzķnbķls er žį 2,4 Mkr, eša 58 %, samkvęmt Kįra Aušuni Žorsteinssyni, KAŽ, višskiptastjóra hjį Ergo, ķ grein Sęunnar Gķsladóttur ķ Markašinum, 9. nóvember 2016. Ofan į verš jaršefnaeldsneytisbķlanna leggjast nešangreind gjöld:
  • Vörugjöld eru 9 % af verši rafbķlsins og viršisaukaskattur 16 %, en leggjast einvöršungu į jaršefnaeldsneytisbķla samkvęmt Fjįrlögum eitt įr ķ senn.  Įkvöršun um žaš ętti aš festa ķ sessi žar til heildarfjöldi vistvęnna bķla nęr 10 % af fjölda skrįšra fólksbķla ķ landinu į nśmerum, en hlutfalliš er nś ašeins 0,9 %.
  • Téšur 17 % munur į verši nżs rafmagnsbķls og benzķnbķls jafngildir 0,7 Mkr.
  • Samkvęmt KAŽ nemur orkukostnašarmunur žessara tveggja bifreiša 8,7 kr/kWh, sem er trśleg tala m.v. 5,0 kr/km kostnaš tengiltvinnbķls blekbónda ķ rafhami.  Heildarkostnašur hefur numiš 8,5 kr/kWh.
  • Viš bķlkaupin stendur kaupandinn t.d. frammi fyrir vali į milli rafbķls og benzķnbķls.  Velji hann rafbķlinn, žarf hann aš snara śt 0,7 Mkr ofan į verš benzķnbķlsins.  Žaš er nokkru minni veršmunur į tengiltvinnbķlum og jaršefnaeldsneytisbķlum, af žvķ aš aflrafgeymarnir ķ tengiltvinnbķlum eru venjulega innan viš žrišjungur aš orkugetu į viš svipaša alrafbķla. Velji hann benzķnbķlinn og aki 15“000 km/įr, lendir hann ķ 0,131 Mkr hęrri orkuśtgjöldum į įri, en getur į móti įvaxtaš 0,7 Mkr, t.d. meš 3,0 % raunįvöxtun į įri.  Hvor kosturinn er kaupandanum hagkvęmari ?
  • Til aš svara žessu žarf aš nśvirša mismun įrlegs kostnašar žessara tveggja bķla og fęst žį sś nišurstaša, aš ętli kaupandinn aš eiga bķlinn ķ tęplega 6 įr eša lengur, žį er rafbķllinn hagkvęmari.  M.v. nśverandi orkuverš, benzķn um 190 kr/l, og aš öšru óbreyttu, žį er benzķnbķllinn hagkvęmari yfir minna en 6 įra rekstrartķma. 
  • Til aš ljśka žessum samanburši mį bera saman lķklegt endursöluverš žessara bķla aš žessum endurgreišslutķma lišnum, tęplega 6 įrum.  Framleišendur og umbošsmenn žeirra veita a.m.k. 5 įra įbyrgš į rafgeymunum, en upplżsa jafnframt, aš bśast megi viš 10 įra endingu rafgeymanna.  Ending getur hér veriš teygjanlegt hugtak, žvķ aš umtalsverš stytting į dręgni eftir minna en 10 įra notkun er afar lķkleg.  Gerum rįš fyrir versta tilviki fyrir rafbķlinn, ž.e. aš dręgni rafgeymanna sé talin oršin óvišunandi eftir 6 įr.  Hvaš er lķklegt, aš endurnżjun kosti žį ?  Geri rįš fyrir verši aflrafgeyma ķ alrafbķlinn nś um 1,5 Mkr eša 63 kkr/kWh.  Į 8 įra tķmabilinu 2008-2016 hefur verš aflrafgeyma ķ bķla lękkaš um 80 %, og er žį helmingunartķmi veršsins 2-3 įr, ef um algengt veldisfall er aš ręša.  Žaš žżšir, aš žessir rafgeymar munu įriš 2022 kosta aš nśvirši minna en 0,25x1,5 Mkr = 0,38 Mkr.  Viš sölu į 6 įra rafbķl žarf eigandinn aš fį sem nemur žessari upphęš umfram andvirši benzķnbķlsins til aš sleppa jafnvel og eigandi benzķnbķls.  Ef hlutföll eldsneytisveršs og rafmagnsveršs hafa ekki raskazt frį 2016 įriš 2022 og įhugasamur kaupandi framkvęmir  žį nśviršisreikninga, eins og hér aš ofan, žį gęti veršmat hans į bķlnum velt į žvķ, hversu lengi hann hyggst eiga bķlinn.  Žaš eru hins vegar meiri lķkur en minni į žvķ, aš upphaflegur eigandi rafbķlsins sleppi į sléttu eša meš örlķtinn hagnaš frį višskiptunum meš sinn fyrsta rafbķl. 

Meš nśverandi verši į eldsneyti og raforku į Ķslandi og įkvęšum um innflutningsgjöld į bķla er fjįrhagsleg hagkvęmni rafbķla ķ jįrnum.  Meš innleišingu nęturtaxta į rafmagn, sem vęri e.t.v. žrišjungi lęgri en nśgildandi almennir taxtar, mundi hagkvęmni rafbķla verša ótvķręš į Ķslandi, eins og ķ Noregi, žar sem um 30 % nżrra bķla er nś rafdrifinn. 

Annaš, sem margir gęla viš ķ žessu sambandi, er hękkun heimsmarkašsveršs į olķu. Žaš er žó óvarlegt aš reiša sig į slķkt, t.d. ķ aršsemisśtreikningum.  Žann 30. nóvember 2016 tilkynnti OPEC um samdrįtt framleišslu um 1-2 Mtunnur/sólarhr meš gildistöku 1.1.2017. Veršiš hękkaši strax į heimsmörkušum um 9 % og fór yfir 50 USD/tunnu.  Žar var žaš ķ innan viš sólarhring, žvķ aš lķtil trś er į samheldni OPEC, og bošuš framleišsluminnkun nam minna magni  en eldsneytissparnaši bķlaflota heimsins įriš 2015, sem var 2,3 Mtunnur/sólarhr vegna sparneytnari véla.  Žį bķša Bandarķkjamenn eftir veršhękkun, lķklega yfir 60 USD/tunnu, sem dugar žeim til aš endurręsa leirsteinsbrotiš (e. fracking), og Donald Trump ętlar aš heimila mikla olķulögn frį Noršur-Dakóta, žar sem eru eldsneytisrķk leirsteinslög, og frį tjörusöndum Alberta ķ noršri og sušur aš miklum lögnum, sem liggja aš olķuhreinsistöšvum og śtskipunarhöfnum ķ Texas og ķ Louisiana.   

Į mešan heimshagkerfiš er ķ lįdeyšu, žarf ekki aš bśast viš, aš hrįolķuverš verši til lengdar yfir 50 USD/tunnu. Bandarķkjadalur hóf žegar aš styrkjast meš kosningu Donalds (Žorvaldar ?) Trump vegna kosningaloforša hans um aš jafna višskiptajöfnuš BNA, aš stöšva skuldasöfnun alrķkisins og aš auka atvinnužįtttöku į bandarķskum vinnumarkaši.  Žó aš hagvöxtur verši góšur ķ BNA vegna innvišauppbyggingar nżrra valdhafa ķ Washington DC, žį mun bandarķskur olķu-og gasišnašur geta mętt eftirspurnaraukningu eldsneytis žar.

Annars konar og afar athyglisverš žróun į sér nś staš ķ orkumįlum Kķna, en hśn er į sviši sjįlfbęrrar orku, svo aš olķueftirspurn Kķna mun fara minnkandi, žar sem Kķnverjum fękkar og žeir eldast (mešalaldur žjóšanna žar hękkar).  Mengun er oršin aš pólitķsku vandamįli ķ Kķna, vatnsból ganga til žurršar og önnur spillast, og 1,6 M manns deyja įrlega ķ Kķna af völdum loftmengunar. Žar af leišandi hafa yfirvöld rķkar įstęšur til aš stöšva brennslu kola og leysa žau af hólmi meš umhverfisvęnum orkugjöfum.  Įr eru virkjašar, vindorkuver og sólarhlöšur sett upp.  Raforka frį sólarhlöšum er aš verša samkeppnishęf ķ verši viš raforku kolakyntra og jaršgaskyntra orkuvera, sem žurfa 40 USD/MWh.  Raforkuverš frį vindmyllum undan ströndum, t.d. noršanveršrar Evrópu, hefur meira en helmingazt į žremur sķšustu įrum, sem reyndar žżšir um 100 USD/MWh nś.  Til samanburšar er kostnašur orku frį nżjum virkjunum į Ķslandi um 35 USD/MWh.

Įform Kķnverja eru grķšarleg aš umfangi.  Ķ lok žessa įratugar (2020) įforma stjórnvöld aš hafa žrefaldaš nśverandi (2016) uppsett afl sólarhlaša og verša meš 150 GW uppsett afl meš žeim, sem jafngildir 100 GW aukningu į 4 įrum.  Įrleg aukning jafngildir tķföldu uppsettu afli vatnsafls og jaršgufu į Ķslandi. 

Nś fara rafbķlar aš hafa męlanleg įhrif til minnkunar olķueftirspurnar.  Ašalįstęšan er hrašfara lękkun bķlrafgeymakostnašar.  Žannig hefur verš į mešalstórum, hefšbundnum Ližķum rafgeymum lękkaš į 8 įrum um 80 % og er nś um 1,5 Mkr eša 63 kkr/kWh (560 USD/kWh).  Žetta jafngildir helmingunartķma veršs į 2-3 įrum og verši į slķkum rafgeymum um 350 kkr eša um 15 kkr/kWh įriš 2022.  Veriš er aš žróa léttari geršir bķlrafgeyma en 30 kg/kWh, eins og nś eru į markašinum, og geršir, sem geta meš góšu móti tekiš viš hrašari endurhlešslu.  Öll tęknižróun um žessar mundir vinnur gegn hįu olķuverši.  Noršmenn mega žess vegna bśast viš, aš nżhafin töppun žeirra af digrum olķusjóši sķnum til aš létta į hart leiknum rķkissjóši Noregs verši varanleg.  

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Valdimar Samśelsson

Žaš vantar ódżra rafbķla s.s. vinnubķla en Kķnverjar selja rafbķla įn glęsileika bara bķl į fjórum hjólum.  

Valdimar Samśelsson, 4.12.2016 kl. 21:26

2 Smįmynd: Jóhann Elķasson

Svo er ekki alveg samhljómur ķ žvķ hjį "Vinstri Hjöršinni" aš stušla eigi aš žvķ aš RAFVĘŠA bķlaflota landsmanna EN SVO  MĮ EKKI VIRKJA EINA EINUSTU SPRĘNU..... cool wink undecided

Jóhann Elķasson, 5.12.2016 kl. 10:28

3 Smįmynd: Ómar Ragnarsson

Viš framleišum žegar fimm sinnum meira rafmagn en viš žurfum sjįlf fyrir ķslensk fyrirtęki og heimili. 

Žaš er nżbśiš aš taka žegjandi og hljóšalaust ķ notkun stóra virkjun, Bśšarhįlsvirkjun. 

Įstęšan fyrir tregšunni ķ rafbķlamįlum er einföld: Žetta er bara ķ nösunum į okkur og vķfilengjur, undanbrögš og rangfęrslur į borš viš "forysta į heimsvķsu" meš 99& endurnżjanlegum orkugjöfum til raforkuframleišslu". 

Ég fann žaš ekki śt fyrr en į sķšustu tveimur įrum hvernig ég gęti sjįlfur persónulega minnkaš kolefnisspor mitt um 70% meš litlum tilkostnaši og hef gert žaš. 

Skrapp sišast į hįdegi ķ gęr frį Reykjavķk austur ķ Sólheima ķ Grķmsnesi og til baka aftur um kaffileytiš į léttu vespuhjól meš žrefalt minni orkunotkun en er möguleg į ódżrasta og einfaldasta bensķnbķlnum. 

Ómar Ragnarsson, 5.12.2016 kl. 11:03

4 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Žaš er alveg rétt, Valdimar, aš enn vantar hagkvęma starfstengda bķla, sem mikiš eru eknir og ašallega ķ žéttbżli, t.d. sendibķlar af margvķslegum stęršum.  Hljóta žeir aš vera į nęstu grösum.  Viršingarvert er framtak Gušmundar Tyrfingssonar aš festa kaup į nżrri rafknśinni rśtu frį Kķna.  Žęr eru kjörnar į styttri leišum, t.d. į milli Flugstöšvar LE og Reykjavķkur. 

"Vinstri hjöršin" į bįgt ķ žessu samhengi sem öšrum, Jóhann,  žvķ aš žróunin fer framhjį henni.  Hśn hefur beitt mengun fyrir sig, žegar hśn fjandskapast gegn einkabķlnum, og hśn vill leysa hann aš töluveršu leyti meš raflestum.  Žaš er dżr og śrelt hugmyndafręši.  Rafbķllinn og mislęg gatnamót į helztu umferšaręšum er umhverfisvęn og hagkvęm lausn.  Aušvitaš žarf aš virkja sjįlfbęrar orkulindir Ķslands til aš leysa jaršefnaeldsneytiš af hólmi.  Žaš gętu veriš um 600 MW um mišja 21. öldina.

Bjarni Jónsson, 5.12.2016 kl. 11:08

5 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Jį, Ómar, Bśšarhįlsvirkjun, 90 MW, var aš hluta tekin ķ brśk 2012.  Hśn var reist į grundvelli nżs raforkusamnings į milli Landsvirkjunar og ISAL 2010.  Fyrirtękiš nżtir nś og į nęstunni um 65 MW af žessari virkjun, svo aš 25 MW voru til annarrar rįšstöfunar, sem hefur ķ raun haldiš jafnvęgi ķ orkukerfinu og komiš ķ staš afltaps Hellisheišarvirkjunar vegna nišurdrįttar žar įn žess, aš ON hafi boraš višhaldsholur til aš višhalda nżtanlegum gufuforša. 

Ég er sammįla žér um, aš oršskrśš og sjįlfbirgingshįttur hefur sett svip sinn į upphaf orkubyltingarinnar į Ķslandi.  Žar er nś kominn tķmi til aš lįta verkin tala.  Žaš er enn ekki śtilokaš, aš įriš 2020 nemi hlutfall nżrra vistvęnna bifreiša af heildarfjölda nżrra yfir 10 %, ž.e. žrefaldist frį įrinu 2016, en žį žarf einhver višbótar örvun aš eiga sér staš. 

"Ķslandsmann" žarf meira en hugsjónina um aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda til aš stķga slķkt skref sjįlfur.  Hann er žęgindadrifinn og hagkvęmnidrifinn aš mestu leyti nś į dögum.   

Bjarni Jónsson, 5.12.2016 kl. 13:02

6 Smįmynd: Kolbrśn Hilmars

Heimilin eru ekki tilbśin!  Sjįlf hef ég engan įhuga į aš endurnżja bķlinn minn, frį diesel sem mér lķkar žó ekki, ķ rafmagn, žvķ žaš er hreinlega engin hlešslumöguleiki hér heima.  Hef aš vķsu śtitengil en sį dugir varla fyrir jólaserķu - hitablįsari innanhśss ķ frostakafla slęr śt rafmagninu į žeirri grein.

Kolbrśn Hilmars, 5.12.2016 kl. 15:58

7 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Sęl, Kolbrśn;

Žś ert įreišanlega ķ algengri ašstöšu, hvaš heimilisrafkerfiš varšar.  Kannski er plįss ķ rafmagnstöflunni fyrir nżja grein fyrir śtitengil hlešslutękis fyrir bķlrafgeyma.  Lįgmark er 1x16 A grein.  Žį er einmitt spurning um stęrš stofnsins aš töflunni.  Hann žolir e.t.v. ekki samtķmis eldunarįlag og hlešsluįlag.  Žį mundi nęturtaxtinn henta ljómandi vel fyrir endurhlešslu bķlrafgeymanna. 

Įtaks er örugglega vķša žörf ķ heimilisrafkerfinu til aš bęta rafbķlshlešslu į žaš.  Ķ mķnu tilviki var plįss fyrir 1x16 A višbótargrein ķ ašaltöflu hśssins, sem stašsett er ķ bķlskśrnum.

Meš góšri kvešju /

Bjarni Jónsson, 5.12.2016 kl. 17:42

8 Smįmynd: Gušmundur Jónsson

Rafmagnsbķlar eyša orku eins og ašrir bķlar og raunar meiri orku en einfaldir bensķnbķlar ef allt er tališ, eins og orkan sem fer ķ framleišslu žeirra og orkan sem fer ķ višhald vega vegna aukins umferšaržunga (rafbķlar eru žyngri og žurfa aš fara lengri vegalengdir vegna minna dręgi).

Žetta held ég aš sé ekki umdeilanlegt og flestir séu samįla žessu.

Žį stendur eftir aš orkan sem rafbķlar eyša žarf aš vera umhverfisvęn og endurnżjanleg til žess aš réttlęta notkun žeirra meš tilliti til umhverfissjónarmiša. 

Orkunotkun ķheiminum var um 55.000 TWh įriš 2015, um 84% orkunnar var fengin meš jaršefnaeldsneyti og 16% meš öšrum leišum og žar af ašeins 11% meš endurnżjanlegum umhverfisvęnum ašferšum. 

Stóra myndin er svona:

Til žess aš minka brennslu jaršefnaeldsneytis į jöršinni žarf annašhvort aš auka viš hlutfall endurnżtanlegra orku ķ pottinum eša minka heildarnotkunina. Framleišsla og notkun rafbķla gerir hvorugt og raunar eykur hśn viš heildarorkužörfina og sś orkan getur ķ reynd bara komiš frį brennslu jaršefnaeldsneytis eins og stašn er ķ dag žvķ žaš er breytan sem toppar upp pottinn.

Žetta žżšir į mannamįli aš rafbķlar eyša meiru af óendurnżjanlegum orkugjöfum jaršarinnar en venjulegir bensķnbķlar og "menga žvķ meira", Žvert į žaš sem margir halda.

Eina leišin til žess aš vera GRĘN er aš eyša minni orku eša framleiša endurnżjanlega orku. 

Gušmundur Jónsson, 6.12.2016 kl. 19:24

9 Smįmynd: Gušmundur Jónsson

Ef męlingar žķnar Bjarni Jónsson eru lagšar til grundvallar mati į žvķ hvor rafmagnsbķlar séu umhverfisvęnir(um žaš bil žreföld orkunotkun mišaš viš uppgefiš frį framleišanda) er stašan bara žannig aš žaš er ekkert jafn vont fyrir umhverfiš og aš velja rafmagnsbķl ķ staš bensķnbķls fyri heimiliš.

Gušmundur Jónsson, 7.12.2016 kl. 10:12

10 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Sęll, Gušmundur;

Ég held, aš mismunur į sliti vega 1 t og 2 t bķla sé aš öšru jöfnu vart męlanlegur, hvaš žį, žegar massamunur er minni.  Žaš, sem skiptir vegslitiš meira mįli, eru dekkin, ašallega fjöldi nagla, og žungaflutningar, strętisvagnar, flutningabķlar o.s.frv., sem hvorki undirbygging né slitlag žola.

Įriš 2015 fór tęplega 3 % minna af jaršefnaeldsneyti ķ farartęki į vegum en įriš 2014, sem rekja mį til sparneytnari véla og "vistvęnna" bķla.  Žį varš aukning raforkuvinnslu śr endurnżjanlegum orkulindum ķ fyrsta sinn sambęrileg aš magni į viš aukningu raforkuvinnslu meš jaršefnaeldsneyti.  Hvort tveggja eru žetta jįkvęš merki, og skrišžungi umhverfisvęnnar orkuvinnslu fer vaxandi į kostnaš hinnar. 

Žaš er alls ekki svo, aš męlingar mķnar kippi stošunum undan röksemdafęrslu um umhverfisvęnleika rafbķla.  Žęr sżna bara, aš framleišendur sleppa żmissi veigamikilli orkunotkun rafbķlanna, en žaš gera žeir einnig, žegar um benzķn- og dķsilbķla er aš ręša.  Žaš er engum vafa undirorpiš, aš viš ķslenzkar ašstęšur eru rafbķlar umhverfisvęnsta lausn fyrir samgöngur į landi,  į legi og ķ lofti, žó aš tęknin sé ekki tilbśin enn.  Erlendis mį gera rįš fyrir, aš raforkan komi frį jaršefnaeldsneytiskyntu orkuveri meš a.m.k. 50 % nżtni.  Rafbķll er meš a.m.k. 85 % nżtni frį orkuveri til rafgeyma.  Žetta gefur 43 % orkunżtni, en eldneytisbķll er meš undir 30 % nżtni. 

Ég hef ekki skošaš mismun į orku, sem fer ķ framleišslu eldsneytisbķls og rafbķls.  Vélbśnašur rafbķlsins er mun einfaldari og léttari, en hann er aušvitaš meš višamikla rafgeyma.  Hversu langan akstur žarf til aš vinna upp orkumun ķ framleišslu, vęri fróšlegt aš vita. 

Bjarni Jónsson, 7.12.2016 kl. 14:10

11 Smįmynd: Gušmundur Jónsson

Žś segir aš žyngdi skipti litlu mįli ? hśn er aš heita mį žaš eina sem skiptir mįli,  bęši varšandi vegslit og orkunotkun bķlsins sjįlfs og vegslitiš vex meira aš segja ķ veldi meš žyngdinni. Žumalputtareglan er aš ef bķll upp į 1 tonn slķtur veginum sem nemur 1 žį slķtur bķll sem vegur 1,5 vegum sem nemur 2  .rafmagnsbķlar nota lķk nagla eša hvaš ? 

Į mešan orka frį orkuverum į ķslandi er ķ samkeppni viš orku annarstašar ķ heiminum (įlver og ganaver į ķslandi minka orkužörfina annarstašar ķ heiminum) žį ert tómt mįl aš tala um aš žaš sé umhverfisvęnt aš nota rafmagnsbķla į ķslandi. žaš er žaš bara alls ekki nem žś framleišir orkuna sjįlfur į umhverfisvęnan hįtt įn žess aš vera į landtengingu.

Varšandi nżtni bensķnbķla žį er žaš žannig aš aš nżr bensķnbķll er meš langt yfir 40% varmanżtni aš lįmarki og hśn lękkar ekki žegar kólnar ķ vešri žvķ mišstöšin nżtir ónżtt varmaafl.

Žś hefur ekki skošaš mismun į orku sem fer ķ framleišslu bķla. Žaš er einfalt og ég skal hjįlpa žér viš žaš. Almennt mį gera rįš fyrir aš um  1/2 af kostnaši viš fjöldafrmleišslu rafmagnsvörum sé orkukostnašur žaš žżšir aš rafmagnsbķll sem kosta um helmingi meira en hefšundin bensķnbķll ķ framleišslu er bśin aš eyša orku sem nemur 50 til 200 žśsund km akstri į sparneitnum bensķnbķl bķll įšur en hann kemst į götuna.

Gušmundur Jónsson, 7.12.2016 kl. 15:48

12 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Žaš stefnir ķ minni žyngdarmun į jafnstórum bķlum knśnum rafmagni og jaršefnaeldsneyti meš tķmanum, žvķ aš žróun ķ įtt aš enn meiri orkužéttleika rafgeymanna er hröš.  Ķ mest selda rafbķl į Ķslandi vega rafgeymar og stżribśnašur žeirra 218 kg, ž.e. orkužéttleiki 110 Wh/kg.  Žegar žungi vélar og eldsneytis er dreginn frį žessum žunga, veršur mismunurinn varla teljandi fyrir slit į vegum, mundi ég halda. Meiri višhaldskostnašur vega eru léttvęg rök gegn rafbķlum. 

Žś, Gušmundur Jónsson, heldur žvķ fram, aš umhverfisvęnna fyrir andrśmsloftiš vęri aš virkja į Ķslandi fyrir įlver en rafbķla.  Ég hef slegiš į žetta, og į žessu tvennu er lķtill munur, žó ašeins įlverunum ķ vil m.v. nśverandi frumorkugjafa ķ heiminum, en į žaš ber aš lķta, aš hlutdeild endurnżjanlegra orkulinda mun fara vaxandi ķ heiminum į nęstu įrum.  Hins vegar er fjįrhagslega miklu hagkvęmara aš virkja hér innanlands til aš leysa jaršefnaeldsneyti af hólmi en til aš selja raforkuna til įlvers. 

Meš žinni žumalfingursreglu um tengsl orkunotkunar viš framleišslu og verš į nżjum bķlum mį fį śt, aš rśmlega 3 įr taki rafbķleiganda meš mešalakstur aš vinna upp umframeldsneytisnotkunina viš framleišslu rafbķlsins.  Žessi žumalfingursregla į hins vegar alls ekki viš ķ žessu tilviki, žvķ aš meginįstęšan fyrir nśverandi veršmun er žróunarkostnašur į rafgeymum og miklu meiri framleišni viš gerš eldsneytisbķls en rafbķls vegna fjöldamunar.  Žaš er alveg af og frį, aš ašeins 58 % orkunnar, sem notuš er til framleišslu į rafbķl, fari til framleišslu į hefšbundnum elsneytisbķl.   

Bjarni Jónsson, 7.12.2016 kl. 21:41

13 Smįmynd: Gušmundur Jónsson

 "Hins vegar er fjįrhagslega miklu hagkvęmara aš virkja hér innanlands til aš leysa jaršefnaeldsneyti af hólmi en til aš selja raforkuna til įlvers. "

Žarna ertu kannski komin svolķtiš aš kjarnanum. Viš hér į ķslandi eigum vitanlega aš reyna aš vera ķ fremstu röš hvaš varšar rafbķlavęšingu žį į forsendum sjįlfbęrni og hagkvęmni fyrir ķslenskt samfélag. Viš veršum bara aš skilja aš žaš er ekki endilega umhverfisvęnt žegar stóra myndin er skošuš, og hętta aš ljśga žvķ aš okkur. 

Gušmundur Jónsson, 8.12.2016 kl. 08:50

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband