Saušfjįrręktin-dauši eša dagrenning

Žaš hafa żmsir, ž.į.m. frįfarandi landbśnašarrįšherra, fariš mikinn śt af meintu kjötfjalli af völdum offramleišslu saušfjįrbęnda.  Nś er komiš ķ ljós, aš allt er žetta stormur ķ vatnsglasi; birgširnar viš upphaf slįturtķšar haustiš 2017 voru svipašar og vant er, tęplega tveggja mįnaša innanlandsneyzla. Veriš er aš kenna feršamönnum hérlendis įtiš į lambakjöti og śtflutningur hefur braggazt.  Kķnamarkašur er sagšur munu geta tekiš viš a.m.k. 1 kt/įr af ęrkjöti og lambakjöti f.o.m. nęsta įri.  Žaš er bara brot af öllu žvķ lambakjöti, sem kķnverska mišstéttin er farin aš sporšrenna nś žegar. Žaš er engin žörf į 20 % fękkun saušfjįrbęnda, eins og bullustampurinn į stóli landbśnašarrįšherra hefur slengt fram, ekki einu sinni 10 % - 20 %.  

Ķ sambandi viš matarbirgšir ķ landinu er rétt aš hafa ķ huga, aš jaršvķsindamenn eru nś teknir aš minna į, aš į nęstu 50 įrum megi bśast viš stórgosi į Lakagķgasvęšinu meš svipušum įhrifum į loft og jörš og ķ Móšuharšindunum 1783-1786.  Žį eru lķka hafšar uppi įhyggjur um, aš vegna langs mešgöngutķma Kötlu muni nęsta gos hennar verša eitt af hennar stęrstu, sem žżšir jafnvel enn meira af gosefnum śr išrum jaršar en ķ Móšuharšindunum.  

Viš žessar ašstęšur munu flugsamgöngur viš landiš aš lķkindum lamast og landiš verša aš reiša sig į flutninga meš skipum.  Žį veršur ómetanlegt aš hafa enn dugmikla og žrautseiga matvęlaframleišendur innanlands sem fjęrst ósköpunum, t.d. į Norš-Vesturlandi og į Norš-Austurlandi.  Verulegt matvęlaöryggi fęri fyrir lķtiš, ef landbśnašur, ž.m.t. saušfjįrrękt, legšist aš mestu af į žessum svęšum, en žau eru lķklega į mešal haršbżlustu svęša landsins. 

Į Ķslandi voru framleidd um 10,4 kt lambakjöts įriš 2016.  Žį nam innanlandsneyzla žess um 6,8 kt, aš neyzlu erlendra feršamanna, um 0,6 kt, meštalinni.  Mismuninn, 3,6 kt, žarf aš afsetja į erlendum mörkušum.  Evrópskur markašur er yfirfullur af kjöti, eftir aš Rśssar svörušu višskiptažvingunum BNA og ESB meš innflutningsbanni į matvęli og Ķslendingum var flękt ķ žessar višskiptažvinganir, sem žeir įttu ekkert erindi ķ.  Verš fyrir lambakjöt hefur af žessum sökum lękkaš erlendis , sem hefur leitt til veršlękkunar hérlendis og tilfinnanlegs tjóns fyrir bęndur, sem stefnir lķfsafkomu žeirra ķ voša.

Frįfarandi landbśnašarrįšherra eru mjög mislagšar hendur viš aš fįst viš žetta mįl, sem og önnur vandamįl.  Hennar lausn er fólgin ķ aš fękka bęndum meš žvķ aš kaupa žį burt af bśum sķnum.  Žetta er mjög óviturleg leiš, sem žjónar landinu ekki til lengdar, af žvķ aš af henni getur leitt byggšahrun, jafnvel žar, sem landsmönnum rķšur į af öryggisįstęšum aš hafa byggš, eins og įšur var drepiš į.

Óli Björn Kįrason, Alžingismašur ķ Kraganum, reit tķmamótagrein um mįlefni saušfjįrręktarinnar ķ Morgunblašiš, 13. september 2017, sem hann nefndi:

"Erum viš aš pissa ķ saušskinnsskóinn ?"

Žar gaf hann landbśnašarrįšherra falleinkunn meš eftirfarandi hętti:

"Aš sama skapi mį fęra fyrir žvķ rök, aš tillögur rįšherrans til lausnar vandanum séu gamaldags og eigi fremur skylt viš aš pissa ķ skóinn en aš styrkja heilbrigšar undirstöšur byggšar og landbśnašar."

Fįi žessi rįšherra um tvo kosti aš velja, skal hśn ęvinlega velja verri kostinn.  Žaš žykir bera órękan vott dómgreindarskorts og žekkingarleysis, sem er daušadómur yfir rįšherra, sem žarf aš taka margar mikilvęgar įkvaršanir į dag, sem flestar varša žjóšarhag.  

Sķšan kemur heilręši frį Óla Birni, sem bęndur ęttu aš ķhuga vandlega:

"Margir ķ bęndastétt hljóta aš lķta ķ eigin barm og spyrja, af hverju žeir hafi skilgreint sig sem launamenn, en ekki sjįlfstęša atvinnurekendur, sem eru buršarstólpar sinna samfélaga.  Žetta višhorf hefur litaš öll samskipti viš stjórnvöld."

Žaš hefur margoft komiš fram į stuttum ferli frįfarandi sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra, hversu śrręšalaus hśn er. Haraldur Benediktsson, Alžingismašur, hefur nefnt śrręši hennar ķ mįlefnum saušfjįrbęnda "eyšibżlastefnu", og žaš mį bęta um betur og kenna afstöšu hennar viš sveitaaušn, žvķ aš fyrst gętu ungir bęndur flosnaš upp og sķšan hinir elztu.  Hvaš hefur Óli Björn um žetta aš segja ?:

"Vera kann, aš hugmyndir um 20 % fękkun saušfjįr séu reistar į traustum upplżsingum [Žęr eru žaš ekki, žvķ aš kjötbirgšir fyrir haustslįtrun 2017 voru venjulegar og ešlilegar. Rétt einu sinni gerši Žorgeršur Katrķn sig seka um flaustursleg vinnubrögš.  Hśn viršist ekki kunna aš vinna. - innsk. BJo], en tillögur rįšherra um, hvernig žeirri fękkun skuli nį, fela ķ sér žį hęttu, aš žaš verši fremur yngri bęndur en žeir eldri, sem hętti saušfjįrbśskap, hagkvęmari bś hętti, en žau, sem óhagstęšari eru, haldi įfram.  Ekkert ķ tillögunum gefur tilefni til žess, aš bęndur geti gert sér vonir um, aš hagur žeirra batni į komandi įrum."

"Ég óttast, aš veriš sé aš leggja upp ķ vegferš, sem getur endaš illa.  Veriš sé aš bśa til fįtęktargildrur til sveita ķ staš žess aš styrkja stošir undir sjįlfstęšan atvinnurekstur."

Žetta gefur tilefni til aš ętla, aš Žorgeršur Katrķn Gunnarsdóttir sé versta forsending, sem bęndur žessa lands hafa fengiš į stól landbśnašarrįšherra frį fullveldi.  Flokkur hennar kemst vonandi ekki į blaš ķ nokkru einasta landsbyggšarkjördęmi 28. október 2017.

Ķ lok greinar sinnar setur Óli Björn Kįrason fram tillögu aš gjörólķkri stefnu ķ mįlefnum saušfjįrbęnda, sem nęsta rķkisstjórn gerir vonandi aš sinni:

"Sett er greišslumark fyrir beingreišslur, ž.e. žaš heildarmagn framleišslu, sem rétt į į beingreišslum.  Gęšastżringargreišslum er hętt.  Beingreišslur mišast viš įkvešiš lįgmarksbś - a.m.k. 100 kindur - og bundnar žvķ skilyrši, aš öll framleišsla sé samkvęmt višurkenndum gęšastöšlum - m.a. er varšar velferš dżra og įbyrga mešferš į landi, heilnęmi og heilbrigši framleišslunnar."

 

Nś eru saušfjįrbęndur aš ašalstarfi rśmlega 1100 talsins.  Beingreišslur til žeirra nįmu įriš 2016 miaISK 3,1, ž.e. um 2,8 MISK/bś eša tęplega 300 ISK/kg af lambakjöti.  Ķ kerfi ÓBK mun žessi heildarupphęš lķklega verša svipuš:

  • "Greišslumarkinu [t] er ķ upphafi skipt nišur į einstök bś/bęndur samkvęmt sanngjarnri reglu (t.d. hlutdeild ķ framleišslu undangengin 3 įr).
  • Handhafar greišslumarks eiga rétt į beingreišslum į hverja einingu framleišslunnar upp aš greišslumarki sķnu.
  • Greišslumark hvers įrs er nokkuš undir įętlašri innanlandseftirspurn, t.d. 95 %.
  • Framleišsla umfram greišslumark er heimil, en nżtur ekki beingreišslna.  Fyrir framleišslu umfram greišslumark fį bęndur žaš verš, sem slįturleyfishafar og/eša ašrir kaupendur eru tilbśnir aš greiša. Veršiš veršur žvķ lęgra žeim mun meira, sem framleitt er umfram greišslumarkiš.  Aš sama skapi veršur veršiš hęrra eftir žvķ, sem eftirspurn er meiri, ekki sķzt, ef vel tekst til į erlendum mörkušum.
  • Greišslumark bęnda er framseljanlegt bęši varanlega og til skamms tķma.  Žį getur veriš rétt aš setja inn įkvęši um, aš enginn bóndi (saušfjįrbś) geti fariš yfir įkvešna hlutdeild af heildargreišslumarki (lķklega undir 1 %).
  • Kerfiš er til langs tķma (15-20 įr).

Hér er komin fram heildstęš stefnumörkun ķ mįlefnum saušfjįrbęnda, sem ber af eins og gull af eyri hrįkasmķši frįfarandi landbśnašarrįšherra, sem ekki viršist kunna réttri hendi ķ rass aš taka.  Hvernig skyldu žingmenn į borš viš Harald Benediktsson og bęndaforystan taka žessum tillögum ?  Žęr hefšu helzt žurft nś žegar aš vera komnar til framkvęmda.  

 

 

 

 

 

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Gunnar Heišarsson

Įgętis greining Bjarni.

ÓBK spyr af hverju bęndur lķti į sig sem launamenn en ekki sjįlfstęša atvinnurekendur. Engan bónda žekki ég sem lķtur sig launamann, žeir eru allir stoltir atvinnurekendur. En menn lifa ekki į stoltinu einu saman, žaš sešjar ekki maga bęnda og žeirra fjölskyldna.

Sś breyting hefur oršiš gegnum įrin aš hlutfall bęnda ķ verši matvęla hefur sķfellt minnkaš. Vinnslan, sem sumir kenna ranglega ķ eigu bęnda, hefur aukiš sinn hlut ķ matvęlaveršinu, žó ekkert ķ lķkingu viš smįsöluverslunina. Samfara sķfelldum kröfum um ódżrari matvöru hefur žetta skekkt verulega ašstöšu bęnda. Nś er svo komiš aš verslunin, sem fęr matvöruna afhenta ķ neytendapakkningum, höndlar meš hana ķ nokkra daga og skilar sķšan aftur žvķ sem ekki selst, fęr nįnast sömu upphęš fyrir hvert kķló af kjöti og bóndinn, sem ķ a.m.k. 18 mįnuši er aš strita fyrir aš framleiša žaš sama kķló! Žarna er eitthvaš stórkostlegt aš!!

Tillögur ÓBK um lausn vandans eru aš nokkru réttar. Žęr eru žó ekki frumlegri en svo aš hann er ķ raun aš kalla eftir aš nżgeršur bśvörusamningur verši tekinn śr sambandi og hinn eldri tekinn upp aftur. Į žaš get ég fallist.

Stęšsti vandi bęnda er sį ašstöšumunur sem žeir hafa gagnvart slįturleyfishöfum. Žar er annar ašilinn algerlega dómerandi. Aušvitaš hefšu bęndur įtt aš tilkynna slįturleyfishöfum, žegar bošuš afuršaveršslękkun var opinberuš, aš žeir hygšust ekki ętla aš slįtra žetta haustiš. Žannig virkar jś hin heilbrigša samkeppni, ekki satt? Sennilega hefši slķk hótun bara kętt hlįturstaugar slįturhśsstjórans į Saušarkrók, enda veit hann sem er aš viš slķka hótun geta bęndur ekki stašiš. Hafa ekki hśsakost til aš žrefalda bśstofninn, ekki fóšur til aš fóšra žann fjölda, en žó kannski vegur sś stašreynd mest aš bęndur žurfa sķn laun, fyrir vinnu undanfarna mįnuši. Vegna žessa ašstöšumunar geta slįturleyfishafar hagaš sér aš vild!

Nś er komiš ķ ljós aš umframbirgšir kjöts eru einungis um 500 tonn, nįlęgt 70 tonnum minna en sķšasta haust, tęplega eins mįnašar innanlands neysla. Enginn slįturleyfishafi hefur enn bošaš aš veršlękkun verši dregin til baka,hvorki aš hluta né alveg, žrįtt fyrir aš ķ ljós sé komiš aš forsendur lękkunarinnar var ekki til stašar!! Betur hefur gengiš aš selja innanlands en įšur og aušvelt aš auka žį sölu enn meir. Erlendir markašir hafa veriš žokkalegir, en gengi krónunnar hefur rżrt afkomu śtflutnings. Žaš mun lagast. Opnun Kķnamarkašar vķsar til bjartari framtķšar, nįist aš brśa žann vanda sem bęndur standa frammi fyrir akkśrat ķ dag. Verši ekki gripiš innķ, annaš hvort meš žvķ aš skikka slįturleyfishafa til aš draga lękkunina til baka, eša meš aškomu rķkissjóšs, er ljóst aš opnun Kķnamarkašar er til lķtils. Žaš munfjöldi bęnda hętta bśskap strax ķ haust, sumir af sjįlfsdįšum en flestir af illri naušsyn! Kjötskortu mun verša višvarandi į innanlandsmarkaši og heilu sveitirnar leggjast ķ eyši.

Ljóst er aš hinn nżja bśvörusamning žarf aš endurskoša og sś vinna reyndar hafin. Hvort fara skal aš tillögum ÓBK og leggja hann nišur fyrir žann sem įšur gilti, vęri hreint ekki vitlaust. Hitt er ljóst aš meš einhverjum rįšum žarf aš vera einhver trygging fyrir žvķ aš bęndur fį greitt fyrir sķna framleišslu, aš vinnsla og sala geti ekki skert žeirra hlut, til žess eins aš žyngja sķna eigin pyngju.

Žį hljóta menn aš skoša įbyrgš žeirra sem hlaupa af staš meš žvķlķkt bull sem formašur landsamtaka slįturleyfishafa gerši, žegar hann taldi žjóšinni trś um aš hér vęri eitthvaš skelfilegt kjötfjall til, vitandi aš ķ raun var žį žegar komin upp kjötskortur į einstökum afuršum lambakjöts. Vitandi aš t.d. frystigeymslur žess slįturhśss sem sami mašur var ķ forsvari fyrir, stóšu galtómar!!

Sżnu verra er žó aš ekki žarf aš fara lengra aftur ķ tķmann en tvö įr, til aš minnast žess er žessi sami mašur reiš um héröš og hvatti bęndur til aš framleiša sem mest, allt yrši keypt og žaš į góšu verši. Sagši greišslumarkiš ekki skipta neinu mįli, menn myndu fį vel borgaš fyrir allt innlegg.

Žaš hlżtur aš koma til greina aš skoša hvort slķkum mönnum sé yfirleitt treystandi, koma til skošunar hver žeirra įbyrgš er!!

Ķslenskur landbśnašur į bjarta framtķš, beri stjórnmįlamönnum gęfa til aš leysa žann vanda sem bęndur standa frammi fyrir. Vanda sem žeir hafa ekki skapaš, vanda sem er tilbśningur slįturleyfishafa. Žaš er stjórnmįlamanna aš leysa žann vanda, į hvern veg sem žeir kjósa.

Žaš sér hver heilvita mašur aš engin atvinnugrein getur tekiš į sig skeršingu upp į 35% į innkomu, įri eftir 10% skeršingu. Žarna er aušvitaš veriš aš tala um tekjur bęnda, rétt eins og tekjur hvaša einkarekins fyrirtękis. Žegar skeršingin er oršin svo mikil, tvö įr ķ röš, auk skeršingar vegna veršbólgu, er sennilega hvaša fyrirtęki fariš aš naga af launakostnaši.

Skeršingin į sķšasta įri orsakaši aš bóndinn sem fyrirtęki žurfti aš skerša laun bóndans sem starfsmanns žess fyrirtękis. Skeršingin ķ įr žurrkar śt žaš sem eftir stóš af launum bóndans sem starfsmanns og er farinn hafa veruleg įhrif į rekstur bóndans sem fyrirtękis, svo mikil aš nįnast fįrįnlegt aš ętla aš halda įfram rekstri. Žaš veršur ekki gert nema meš ašstoš višskiptabanka bóndans sem fyrirtękis og aš bóndinn sem launamašur hafi slķka įstrķšu til starfans aš hann sé tilbśinn aš vinna launalaust viš fyrirtęki sitt. Sé tilbśinn aš leggja į sig enn meiri vinnu og afla sér tekna utan bśs, til aš fęša og klęša sķna fjölskyldu. Žaš žarf mikla įstrķša til!!

Kvešja

Gunnar Heišarsson, 23.9.2017 kl. 16:34

2 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Žakka žér fyrir stórfróšlega višbót, Gunnar Heišarsson.  Eftir lesturinn ętti fįum aš blandast hugur um, aš mesti brįšavandinn nś um stundir er vandi saušfjįrbęnda.  Rįšherra landbśnašar getur ekki skotiš sér į bak viš žaš, aš hśn situr nś ķ starfsstjórn.  Skyldur rįšherranna til aš sinna brżnum mįlum žjóšfélagsins eru hinar sömu ķ starfsstjórn og ķ rķkisstjórn, sem nżtur meirihluta stušnings Alžingis.  Žį žarf hśn hins vegar aš hafa snör handtök, og žaš er žvķ mišur śtilokaš, aš hśn kśvendi vitlausri stefnu sinni yfir į braut, sem ÓBK śtskżrši ķ įgętri Morgunblašsgrein sinni og ég gerši aš umręšuefni ķ žessari vefgrein, af žvķ aš ég held, aš hśn geti hjįlpaš bęndum og geti tryggt okkur naušsynlegt matvęlaöryggi.  

Eins og žś bendir į, ęttu slįturleyfishafar aš geta hękkaš verš til bęnda, ef śtflutningsžörf į lįgt borgandi markaši er nś aš mestu horfin.  Mér segir svo hugur um, aš rśmlega 10 kt/įr af lambakjöti verši senn ekki talin vera offramleišsla.  

Bjarni Jónsson, 23.9.2017 kl. 18:30

3 Smįmynd: Gunnar Heišarsson

10.000 tonn af kjöti segir lķtiš inn į 1,5 milljarša manna markaš.

Gunnar Heišarsson, 23.9.2017 kl. 20:10

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband