Sjókvķaeldi og landeldi į laxi

Žaš eru ranghugmyndir rķkjandi hérlendis um erfšafręšilega hęttu, sem aš ķslenzkum laxastofnum stešja af völdum takmarkašs laxeldis ķ sjókvķum hér viš land undir eftirliti ķslenzkra stofnana.  Žaš liggur viš, aš segja megi, aš fullpśrķtanskra sjónarmiša gęti varšandi sambżli hins norskęttaša eldisstofns į Ķslandi og villtu ķslenzku stofnanna ķ ķslenzkum laxveišiįm. Eldisstofninn er žó oršinn svo hįšur sķnu kvķaumhverfi og fóšrun žar, aš hann į mjög erfitt uppdrįttar ķ nįttśrulegu umhverfi, ef hann sleppur. Hann er ķ raun oršinn svo śrkynjašur, aš śtilokaš er, aš hann geti sett mark sitt į ķslenzka stofna eša valdiš tjóni į erfšamengi žeirra.

  Sį norskęttaši eldisstofn, sem hér er notazt viš, er ekki erfšabreyttur, heldur žróašur ķ margar kynslóšir til skilvirks bśskapar ķ sjókvķum.  Almennt eru varśšarmörk erfšablöndunar sett viš stöšugt 8 % hlutfall ašskotalax af villtum hrygningarlaxi ķ į, en į Ķslandi eru žessi varśšarmörk žó sett viš 4 %. Śt frį sleppilķkum og fjölda villtra laxa ķ nęrliggjandi įm er leyfilegt eldismagn į tilteknu svęši įkvaršaš, aš teknu tilliti til buršaržols viškomandi fjaršar.

Sumir vķsindamenn į žessu sviši halda žvķ fram, aš hętta verši fyrst į skašlegum įhrifum erfšablöndunar viš yfir 30 % eldislax af villtum laxi stöšugt ķ į ķ  meira en įratug samfellt. Mišaš viš, hversu langt innan hęttumarka ķslenzka laxeldiš veršur alltaf, jafnvel žótt nśverandi buršaržolsmörkum Hafrannsóknarstofnunar verši nįš, žį stappar žaš nęrri móšursżki, hvernig sumir gagnrżna og vara viš eldi į žessum norskęttaša stofni ķ sjókvķum viš Ķsland.  Rekstrarleyfin žarf aš įkvarša ķ ljósi įhęttu, ž.e. lķkindum og afleišingum, og įvinnings. Nżleg įkvöršun Hafrannsóknarstofnunar um frestun endurskošunar į įhęttumati fyrir laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi og óljós hugmynd um tilraunaeldi žar ollu vonbrigšum ķ žessu ljósi.  

Tęknilegar kröfur til fiskeldisins vaxa stöšugt og eftirlitiš veršur jafnframt strangara samkvęmt lögum ķ bķgerš.  Ķ umręšum į Alžingi 10. aprķl 2018 um frumvarp sitt, sem žį var til umręšu, sagši Kristjįn Žór Jślķusson, sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra:

"Žaš er alveg rétt, aš hér er veriš aš gera grundvallar breytingu, ef svo mętti aš orši komast, į starfsemi fiskeldisfyrirtękja og žvķ, sem snżr aš eldi ķ ķslenzkum sjó."

Meš frumvarpi rįšherra eru meginbreytingarnar žęr, aš įhęttugreining į erfšablöndun veršur gerš reglulega og rįšlegt eldismagn endurskošaš ķ kjölfariš, eldissvęši veršur skilgreint og žvķ śthlutaš samkvęmt hagstęšasta tilboši frį eldisfyrirtęki, auk žess sem gęšastjórnunarkerfi meš innra eftirlitskerfi veršur skylda ķ hverju starfręktu fiskeldisfyrirtęki į og viš Ķsland. Norski gęšastjórnunarstašallinn NS 9415, sem er sį strangasti į sķnu sviši ķ heiminum, veršur hafšur til višmišunar. Ķ hśfi fyrir eldisfyrirtękin, ef žau standa sig ekki, er starfsleyfiš.  Žetta fyrirkomulag giršir fyrir fśsk og knżr eldisfyrirtękin til stöšugra umbóta.

Meš frumvarpinu er Hafrannsóknarstofnun fališ aš įhęttumeta starfsemina į hverju svęši meš mest 3 įra millibili.  Ķ jślķ 2017 gaf Hafrannsóknarstofnun ķ fyrsta skipti śt įhęttumat vegna erfšablöndunar laxa.  Žį réš stofnunin frį veitingu starfs- og rekstrarleyfa ķ Ķsafjaršardjśpi og Stöšvarfirši vegna nįlęgšar viš laxveišiįr.  Ķ heildina taldi stofnunin žį óhętt aš ala 50 kt/įr af frjóum laxi į Vestfjöršum og 21 kt/įr į Austfjöršum og til višbótar alls 61 kt/įr af ófrjóum laxi, alls 132 kt/įr.  

Ķ Morgunblašinu 6. jślķ 2018 var fjallaš um nżtt įhęttumat Hafrannsóknarstofnunar frį jślķ 2018 undir fyrirsögn į bls. 2:

"Įfall fyrir byggšir landsins":

""Žetta kemur okkur aušvitaš ķ opna skjöldu. Viš höfum unniš ķ góšri trś meš Hafrannsóknarstofnun ķ hér um bil eitt įr, žar sem settar voru fram hugmyndir, sem gętu leitt til aukinna framleišsluheimilda", segir Einar [K. Gušfinnsson, formašur Landssambands fiskeldisstöšva], en hann telur, aš allar efnislegar forsendur hafi veriš fyrir hendi til endurskošunar.  

"Žetta er mikiš įfall fyrir atvinnugreinina og fyrirtękin, en ekki sķšur fyrir žęr byggšir, sem höfšu bundiš vonir viš endurskošun įhęttumatsins vegna žess, aš fiskeldismenn höfšu lagt til nżjar eldisašferšir til aš draga śr hęttu į erfšablöndun", segir hann.

Ķ tilkynningu į vef Hafrannsóknarstofnunar segir um įkvöršunina, aš ķ lögum sé ekki heimild til aš draga śr eldi, sem leyft hafi veriš į grunni įhęttumats, reynist leyfilegt eldi vera of mikiš.  Žvķ sé ekki rįšlegt aš breyta įhęttumatinu.""

Žetta er hundalógikk hjį stofnuninni, og hśn viršist hér komin śt ķ oršhengilshįtt gagnvart fiskeldisfyrirtękjunum.  Rekstrarleyfi fyrir sjókvķaeldi į einum staš mį einfaldlega aldrei fara yfir buršaržoliš eša nišurstöšu įhęttumats į tilteknu svęši, eftir žvķ hvor talan er lęgri.  Hafi fiskeldisfyrirtękiš žegar greitt fyrir starfs- og rekstrarleyfi samkvęmt fyrri śthlutun, fęr žaš einfaldlega endurgreiddan mismuninn į grundvelli nżrra vķsindalegra nišurstašna, um leiš og žaš dregur śr framleišslu samkvęmt įhęttumati.  Žaš er einhvers konar skįlkaskjól fyrir Hafrannsóknarstofnun aš neita aš hękka įhęttumatiš į grundvelli beztu žekkingar, af žvķ aš Alžingi hafi ekki beinlķnis fyrirskipaš, aš fyrirtękin skuli jafnan breyta eldismagni ķ kjölfar nżrra nišurstašna įhęttumats.  

Hér er Hafrannsóknarstofnun komin śt fyrir vķsindalegan ramma sinn.  Stjórn stofnunarinnar ber aš rżna žessa įkvöršun gaumgęfilega og óska eftir śtgįfu nżs įhęttumats ķ staš óljósra fyrirętlana stofnunarinnar um tilraunaeldi ķ Ķsafjaršardjśpi.  Hagur fólksins, sem bżr ķ viškomandi byggšum, skal njóta vafans, auk žess sem um žjóšhagslega mikilvęgan vaxtarbrodd ķ atvinnulķfinu er aš ręša.  Žetta į ekki sķzt viš, žar sem lķkurnar eru 0 į óafturkręfum breytingum į einstęšu ķslenzku lķfrķki (žaš eru engir sértękir ķslenzkir laxastofnar ķ viškomandi žremur įm ķ Ķsafjaršardjśpi, žeir eru ašfluttir).

Jónatan Žóršarson, fiskeldisfręšingur, ritaši merka grein ķ Fréttablašiš 22. marz 2018, sem hann nefndi:

"Frey Frostasyni svaraš vegna vistspors sjókvķaeldis":

"Svo viršist sem žeir, sem andmęla sjókvķaeldi, séu almennt fylgjandi eldi į landi.  Žvķ er ekki śr vegi aš bera saman žessa tvo valkosti, en undirritašur rak stęrstu landeldisstöš heims ķ 16 įr og er žvķ afar vel kunnugur mįlavöxtum, en hefur variš undanförnum 8 įrum ķ aš endurreisa sjókvķaeldi viš strendur Ķslands.  

Žegar horft er til vistspors laxaframleišslu eša próteinframleišslu almennt, er gjarnan litiš til 4 žįtta:

  1. Hve mikillar orku krefst framleišslan ?
  2. Hvaš veršur um śrgang, sem fellur til ?
  3. Hver eru įhrif hugsanlegrar genablöndunar vegna stroks kynbętts eldisfisks ?
  4. Hvaš kostar fjįrfestingin viš framleišslu į hvert kg ķ vistspori, og hve mikiš er hęgt aš endurvinna af bśnašinum ?

Fyrirliggjandi stašreyndir eru eftirfarandi:

 
  1. Žaš kostar 7 kWh af raforku aš framleiša 1 kg af laxi ķ landeldi, ž.e.a.s. aš fęra laxinum sśrefni og fjarlęgja śrgangsefni.  Ķ sjókvķaeldi kostar žetta enga orku.  Ķsland į hreina orku, sem hęgt er aš nota til žessarar framleišslu, en hśn er takmörkuš aušlind og ekki mikiš rafmagn til ķ kerfinu fyrir stórskala framleišslu.  Frekari virkjanaframkvęmdir eru umdeildar. [Fyrir t.d. 50 kt/įr žyrfti 350 GWh/įr af raforku, sem er tęplega 2 % af nśverandi raforkunotkun landsins.  Raforkukostnašurinn viš landeldiš er hįr og nemur um 15 % af söluandvirši framleišslunnar, sem dregur aš sama skapi śr framlegš starfseminnar-innsk. BJo.]
  2. Śrgangsefni, sem verša til viš framleišsluna ķ landeldi, er hęgt aš fanga aš miklu leyti og nżta sem įburš, en eigi aš sķšur endar seyran inni ķ stóra nķtur- og fosfathringnum į endanum.  Śrgangur frį sjókvķaeldi fellur aš einhverju leyti til botns, en leysist allur upp aš lokum og endar meš sama hętti inni ķ stóra nķtur- og fosfathringnum.  Žannig er žessi žįttur m.t.t. vistspors afar umdeilanlegur [og sennilega sambęrilegur aš stęrš-innsk. BJo].  
  3. Strok veršur ę minna meš įrunum og bśnašurinn betri og betri meš hverju įri, sem lķšur, meš sama hętti og öll önnur tęki žróast meš tķmanum.  Enginn framleišandi vill, aš lax sleppi, žannig aš hvatinn er augljós.  Klįrlega mį fullyrša, aš strok er minna śr strandstöšvum, ef vandaš er til verks.  Um neikvęš eša jįkvęš įhrif genablöndunar er erfitt aš fullyrša, og lķffręšingar eru afar ósammįla um žennan žįtt umręšunnar.  Žaš vegur hins vegar žungt aš benda į rauntölur um afkomu norska laxastofnsins sem afleišu af auknu eldi.  Hér er um sögulegar rauntölur aš ręša, en ekki framreiknašar tölur, byggšar į veikum faglegum grunni og lélegum rannsóknum.  Žar er ekki hęgt aš merkja, aš aukiš eldi hafi neikvęš įhrif į afkomu laxastofnsins ķ Noregi, žar sem villilaxastofninn žar hefur vaxiš hin sķšari 15 įr og laxeldi į sama tķma vaxiš tķfalt. [Hręšslusögur hérlendis af slęmu įstandi villtu norsku laxastofnanna, sem grķšarlegu laxeldi mešfram strönd Noregs hefur veriš kennt um, eru algerlega į skjön viš žessar stašreyndir Jónatans Žóršarsonar.  Stóryrtar og innihaldslausar fullyršingar įsamt hrakspįm um afleišingar aukins sjókvķaeldis į laxi hérlendis styšjast ekki viš annaš en neikvęšar getgįtur og žašan af verra-innsk. BJo.]
  4. Erfitt er aš fullyrša, aš allar byggingar, sem byggšar eru ķ landeldi, séu endurnżjanlegar.  Afskriftartķmi sjókvķa er 10-15 įr.  Net, kašlar og kvķar eru aš fullu endurnżttar.  Hér hefur sjókvķaeldi klįrlega vinninginn.
Af žessu mį rįša, aš meš nśtķmatękni viš laxeldiš sé sjókvķaeldi hreinlega vistvęnna en landeldi.  Kostnašur viš sjókvķaeldi er mun lęgri en viš landeldi į hvert framleitt tonn.  Landeldi laxins er žannig ekki samkeppnishęft viš sjókvķaeldiš.  Žaš veršur žó ljóslega valkostur ķ framtķšinni, t.d. žar sem jaršhita er aš hafa, žegar žolmörkum ķ leyfšum eldisfjöršum veršur nįš.
 
Gelding eldislax er į rannsóknar- og tilraunastigi.  Geltur lax hefur hingaš til žrifizt illa og oršiš mikil afföll viš eldiš. Óvķst er, hvernig markašurinn tekur slķkri matvöru.  Žaš er tómt mįl aš tala um slķkt sjókvķaeldi viš Ķsland ķ umtalsveršum męli į nęstu 5 įrum.
 
Įberandi tortryggni gętir vķša hérlendis ķ garš sjókvķaeldis į laxi, mest žó į mešal veiširéttarhafa og laxveišimanna.  Fortķš fiskeldis į nokkra sök į žessu.  Meš miklum norskum fjįrfestingum ķ greininni hérlendis hefur hins vegar eldisžekkingu vaxiš fiskur um hrygg og bśnašur, tękni og gęšastjórnun, tekiš stakkaskiptum til hins betra. Žį hefur lagaumhverfi greinarinnar skįnaš. Strokhlutfall śr eldiskvķum og upp ķ ķslenzkar laxveišiįr er einfaldlega  oršiš svo lįgt, aš óžarfi er aš hafa įhyggjur af skašlegum įhrifum erfšablöndunar, enda mun Hafrannsóknarstofnun endurskoša įhęttumat sitt į mest žriggja įra fresti til lękkunar eša hękkunar į grundvelli fenginnar rekstrarreynslu į hverjum staš.
 
Laxeldiš gegnir grķšarlega mikilvęgu hlutverki ķ atvinnulķfi og byggšažróun į Vestfjöršum og Austfjöršum. Starfsemin er žegar farin aš gegna žjóšhagslegu hlutverki, og hśn hefur burši til aš verša einn af vaxtarbroddum gjaldeyrisöflunar į nęstu įrum.  Til aš višhalda hagvexti og jįkvęšum višskiptajöfnuši žurfa śtflutningstekjur landsins aš aukast um 50 miaISK/įr ķ nęstu framtķš.  Śtflutningstekjur laxeldis eru nś um 15 miaISK/įr og geta hęglega aukizt upp ķ 100 miaISK/įr aš landeldi meštöldu į einum įratugi.  Til žess verša stjórnvöld žó aš snķša greininni sanngjarnan stakk og leyfa henni aš vaxa, eins og hśn kżs, innan ramma nśverandi svęšistakmarkana og "lifandi" buršaržolsmats og įhęttumats innan žessara leyfšu svęša.   
 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Žorsteinn Briem

Stofnunin heitir Hafrannsóknastofnun en ekki "Hafrannsóknarstofnun", enda stundar hśn margar rannsóknir.

Nś vilja margir endilega hafa "r" žar sem žaš į ekki aš vera en svo er žvķ sleppt žar sem žaš į aš vera.

"Sveitarfélag" en ekki "sveitafélag" og "Skógafoss" en ekki "Skógarfoss", svo eitthvaš sé nefnt.

Žorsteinn Briem, 18.7.2018 kl. 17:24

2 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Žetta er ekki alveg rétt hjį žér, Steini Briem.  Žar sem um eina rannsókn getur veriš aš ręša ķ einu, ber aš rita rannsóknarstofnun.  Žaš breytir ekki žvķ, aš fleiri rannsóknir en ein geta veriš ķ gangi ķ einu, og veldur aldrei neinum misskilningi um starfsemina.  Ķ įlišnaši er unniš śr fljótandi mįlmi ķ steypuskįla.  Žaš er afkįralegt aš tala um steypnaskįla, žótt samtķmis fari oft fram fleiri en ein steypa.  

Bjarni Jónsson, 18.7.2018 kl. 20:16

3 Smįmynd: Jón Žórhallsson

"Lastaranum lķkar ei neitt

lętur hann ganga róginn.

Sjįi hann laufblaš fölnaš eitt

žį fordmęir hann skóginn".

Fólk žarf aš įtta sig į žvķ aš fiskeldi er aš skila miklum GJALDEYRSIS-TEKJUM  INN Ķ RĶKISKASSANN į sama tķma og vöruskiptajöfušurinn er 20 milljaršar ķ mķnus og laxveišimenn geta ekki annaš neinni eftirspurn sem aš er į eftir laxi.

(Ég tala nś ekki um efša žeir eru bara aš leika sér aš  matnum meš žvķ aš veiša og sleppa)

Žó aš nokkrir laxlar sleppi śr sjókvķum aš žį eru flestar sjókvķaeldisstöšvar žaš  langt frį helstu laxveišiįm aš žaš eru innan viš 1% lķkur į žeir laxar fari upp ķ žęr įr.

Ef aš žeir geršu žaš, žį eru žeir komnir ķ samkeppni viš villta laxa sem aš ęttu aš vera hęfari ķ aš lifa af heldur en eldislaxinn.

Gleymum žvķ ekki aš smį genablöndum er öllum stofnum/ hópum lķfsnaušsynleg.

Tökum sem dęmi norskan vaxtarręktamann sem aš eignašist 2 börn meš ķslenskri konu śt ķ Grķmsey, sķšan tęki hann annaš barniš meš sér til noregs en hitt barniš yrši eftir śt ķ Grķmsey.= Aš žį gęti žaš veriš skįrra aš žaš hafi žarna komiš nż gen śt ķ eyjuna frekar en aš engin nż gen kęmu śt ķ eyjuna.

Jón Žórhallsson, 19.7.2018 kl. 12:59

4 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Ég get skrifaš undir allt hjį žér hér aš ofan.  Nįttśran sér til žess, aš įrlega "villast" um 5 % laxanna upp ķ ašra į en žeir komu śr.  Žaš hjįlpar til aš draga śr hęttu į śrkynjun stofnanna ķ įnum.  Meiri genafjölbreytni styrkir stofnana, og žess vegna getur afar takmörkuš blöndun viš eldislax ašeins veriš til bóta.  Žetta įhyggjuefni er žess vegna allsendis óžarft hérlendis, og žaš er gert allt of mikiš vešur śt af žvķ.  Menn, sem hęst lįta, ęttu aš ręša žetta ķ ró og nęši viš erfšafręšingana.  Meš nśtķma tękni og kröfum til fiskeldisfyrirtękjanna mun sjókvķaeldi į leyfšum svęšum viš Ķsland žrķfast ķ sįtt og samlyndi viš ķslenzka nįttśru.  

Bjarni Jónsson, 20.7.2018 kl. 11:22

5 Smįmynd: S Kristjįn Ingimarsson

Heill og sęll.  Žakka žér fyrir žessi skrif, žetta eru orš ķ tķma töluš.  Viš Ķslendingar stöndum frammi fyrir frįbęru tękifęri sem viš höfum ekki efni į aš klśšra.  Laxeldi ķ sjókvķum er ein umhverfisvęnasta leiš okkar jaršarbśa til žess aš framleiša matvęli ef rétt er aš žvķ stašiš.  Greinin hefur m.a. mjög lįgt kolefnisspor mišaš viš ašrar greinar auk žess sem mengun er hverfandi eins og žś vķkur aš hér fyrir ofan.  Įhęttumat Hafró er nįttśrulega bara plagg sem Hafró ętti aš skammast sķn fyrir vegna žess hve illa žaš er unniš en hefur žaš ekki hlotiš ritrżni vķsindamanna sem myndu įn efa tęta žaš ķ sig. Žaš er žvķ sorglegt aš žaš eigi aš lįta slķkt plagg rįša žróun heillar atvinnugreinar og žróunar byggša į svęšum sem hafa įtt ķ vök aš verjast.

S Kristjįn Ingimarsson, 21.7.2018 kl. 09:28

6 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Žakka žér fyrir aš tjį žig hér um žetta mikilsverša mįlefni, Kristjįn Ingimarsson, žvķ aš žś hefur af žvķ reynsluna og žekkinguna frį fyrstu hendi um langa hrķš.  Kolefnissporiš, sem žś nefnir, mį lķklega minnka enn hérlendis meš žvķ aš žróa fóšurframleišslu śr innlendum hrįefnum.  Ég žykist vita, aš laxeldisfyrirtękin mundu vilja hafa žar hönd ķ bagga, žvķ aš žar eru sterkar skošanir į fóšurgeršinni.  Slķkt gęti leitt af sér įrangursrķka samvinnu.  

Alžjóša hafrannsóknarrįšiš er rżnistofnun fyrir Hafró į sviši fiskveiširįšgjafar, en lķklega vantar rżnistofnun į sviši buršaržols og įhęttumats fyrir fiskeldi ķ fjöršum.  Leikmašur, eins og ég į sviši įhęttumats fiskeldis, žarf žó ekki lengi aš reikna til aš sjį, aš almennt bann viš laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi stenzt ekki gagnrżni, žvķ aš 4 % mörk eldislax ķ laxįm Ķsafjaršardjśps nęst ekki, žótt laxeldi allt aš buršaržolinu yrši leyft.  Raunar gęti Hafró hafa komizt aš svipašri nišurstöšu, en hengir sig ķ, aš samkvęmt lögum sé ekki leyfilegt aš minnka rekstrarleyfi į tilteknum staš ķ takti viš lęgri nišurstöšu śr įhęttumati.  Žetta er ótraustvekjandi nišurstaša Hafró, og ķ ljósi mikilla byggšarhagsmuna og žjóšhagslegrar naušsynjar, žegar efnahagssamdrįttur gęti veriš į nęsta leiti, er žessi palladómur óverjandi og óbošlegur.  Ķ śtbošslżsingu mį einfaldlega setja fyrirvara um, aš stęrš leyfis įkvaršist af nżjasta įhęttumati. 

Bjarni Jónsson, 21.7.2018 kl. 13:08

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband