Ólķkar kenningar um žróun loftslagsins

Örvęnting śt af "hamfarahlżnun" hefur ekki fariš framhjį neinum, sem nasasjón hefur haft af fréttum undanfarin misseri.  Kenningin er reist į losun gróšurhśsalofttegunda śt ķ andrśmsloftiš af mannavöldum frį išnvęšingu į Vesturlöndum, sem hófst um 1750, og hękkun mešalhitastigs andrśmslofts um u.ž.b. 1,0°C sķšan žį. Ekki er laust viš, aš loddarar hafi reynt aš nżta sér örvęntingu fólks ķ žįgu vafasams mįlstašar, sem ķ stuttu mįli jafngildir afturhvarfi til fortķšar.  Saga loftslagsbreytinga er hins vegar žekkt mestalla jaršsöguna, og žar eru miklu sterkari kraftar aš verki en stafa af koltvķildisstyrkaukningu ķ andrśmslofti og munu virka til kęlingar frį nśtķma.

Kynt er undir ótta fólks til aš fį almenning til aš breyta lķfsstķl sķnum og afstöšu til neyzlusamfélagsins og hagvaxtar.  Sjįlfsagt er aš reka įróšur fyrir bęttri nżtingu og nżtni į öllum svišum og sjįlfbęrum lifnašarhįttum, en vert er aš hafa ķ huga, aš tęknižróuninni og hagvextinum er aš žakka sś velferšarbylting, sem įtt hefur sér staš ķ vestręnum žjóšfélögum frį išnbyltingu, og engin orkuskipti munu eiga sér staš įn mikilla fjįrfestinga ķ innvišum, nżrri tękni og nżjum raforkuverum, sem nżta sjįlfbęrar orkulindir.  Nśtķmažjóšfélög eru öll knśin jaršefnaeldsneyti aš miklu leyti og aš vinda ofan af žvķ krefst byltingarkenndra breytinga į orkusvišinu.

Önnur greinin, sem hér veršur vitnaš til, birtist ķ Morgunblašinu 20. september 2019 undir fyrirsögninni:

 "Barįttan gegn hamfarahlżnun er kapphlaup og langhlaup".

Greinin er eftir Tryggva Felixson, formann Landverndar, og Žórhildi Fjólu Kristjįnsdóttur, varaformann Landverndar.  Hśn hófst svona:

"Fyrir um 30 įrum vöknušu žjóšir heims upp viš vondan draum; hęttulegar loftslagsbreytingar voru um žaš bil aš eyšileggja lķfsskilyršin į heimili okkar, jöršinni.  Ķ skyndi voru geršir alžjóšlegir samningar um, hvaš bęri aš gera.  En svo geršist lķtiš meira og alls ekki nóg.  Lķka į Ķslandi, žar sem losun gróšurhśsalofttegunda hefur vaxiš um lišlega 30 % frį įrinu 1990."

Žaš er helzt, aš Bandarķkin geti vķsaš til įrangurs aš žessu leyti, žvķ aš "leirbrotsašferš" (e. fracking) žeirra hefur leitt til aukinnar jaršgasvinnslu ķ Noršur-Amerķku, og hafa gaskynt orkuver komiš ķ staš kolakyntra orkuvera ķ meiri męli en annars stašar.  Žaš hefur žó lķka gerzt į Bretlandi, og ętla Bretar aš loka sķšasta kolaorkuveri sķnu įriš 2025, en Žjóšverjar ķ fyrsta lagi 10 įrum sķšar.  Lokun kjarnorkuvera ķ Žżzkalandi hefur leitt til fjölgunar kolakyntra raforkuvera žar, og sķšasta žżzka kjarnorkuverinu į aš loka 2022.  Žess vegna gengur hvorki né rekur į meginlandinu viš aš hemja losun gróšurhśsalofttegunda.

Landsframleišsla Ķslendinga hefur aukizt hlutfallslega margfalt meira en losun gróšurhśsalofttegunda sķšan višmišunarįriš 1990.  Žaš sżnir, aš hagkerfiš er aš laga sig aš sjónarmišum um kolefnisfrķa starfsemi.  Hér veršur žó aš hafa ķ huga, aš inni ķ téšri 30 % aukningu losunar er ekki losun ķslenzkra millilandaflugvéla.  Hśn fęrist ķ bókhald Evrópusambandsins, ESB, en hefur aftur į móti skapaš hér grķšarlegan hagvöxt, žótt mikill samdrįttur hafi oršiš ķ feršageiranum į žessu įri af ólķkum įstęšum, hvaš sem veršur.

Ķ nęstu tilvitnun slęr algerlega śt  ķ fyrir skötuhjśum Landverndar, höfundum greinarinnar:

"Ašgeršaleysi heimsins, ófullnęgjandi ašgeršir og sżndarmennska er glępur gegn mannkyninu; komandi kynslóšum, börnum og barnabörnum.  Žaš er žvķ ekki valkostur.  Afstaša forystu hins öfluga rķkis, Bandarķkjanna, til ašgerša gegn hamfarahlżnun er óvišunandi, stórhęttuleg og mį lķkja viš alvarlega strķšsglępi.  Rįšamenn žjóšarinnar žurfa aš segja žaš hįtt og skżrt, žegar tękifęri gefst."

Hér eru höfš uppi stóryrši, sem benda til, aš til séu aš verša trśarbrögš, svo aš rökręšur séu harla marklitlar um loftslagsmįl.  Ennfremur er bśiš aš bśa til žann "illa sjįlfan", eins og trśarbragša er hįttur, en žaš eru stjórnvöld ķ Bandarķkjunum.  Skiptir žį engu mįli, žótt Bandarķkjamenn hafi nįš meiri įrangri en Evrópumenn viš aš draga śr losun mengandi efna, hvers konar.  Ofstęki af žessu tagi, sem formašur og varaformašur Landverndar gera sig sek um, veršur ekki mįlstaš Ķslands sem bošbera sjįlfbęrrar nżtingar nįttśruaušlinda til framdrįttar.  Landvernd hefur hér opinberaš sig sem sértrśarhóp.   

Aš lokum skal tķna til annaš, aš sumu leyti skįrra:

"Kolefnishlutleysi er raunhęft markmiš, žar sem žjóšin bżr yfir tękni, žekkingu og aušlegš, til aš nį žvķ marki.  Raunverulegur vilji og vķštęk samstaša er žaš, sem skortir."

Žetta eru innantómir frasar.  Aš ręša um markmiš įn tķmasetningar er markleysa.  Žaš er ekki hęgt aš ętlast til žess, aš "vilji og vķštęk samstaša" verši fyrir hendi, nema raunhęf ašgeršarįętlun verši samin. Žaš er t.d. ljóst, aš til žess aš leysa fljótandi og gaskennt jaršefnaeldsneyti af hólmi į Ķslandi, žarf heilmikiš af nżjum virkjunum, og aušvitaš žarf bęši loftlķnur og jaršstrengi til aš flytja orkuna til notenda.  Į móti öllu žessu hefur Landvernd barizt hatrammlega.  Žess vegna eru flešulęti Landverndar gagnvart loftslagsvįnni ótrśveršug.  

Žann 28. september 2019 birtist ķ Morgunblašinu greinin "Hamfarakólnun" eftir Richard Žorlįk Ślfarsson, verkfręšing.  Žar var ekki um sefasżkislega spįdóma aš ręša um "stjórnlausa hlżnun" jaršar į grundvelli hękkunar koltvķildisstyrks ķ andrśmslofti śr 0,03% ķ 0,04 % nś og hugsanlega 0,05 % sķšar į öldinni.  Enginn neitar žó tilvist įhrifa CO2 sem gróšurhśsalofttegundar, en įhrifin eru reyndar ašallega žau aš auka styrk vatnsgufu ķ andrśmsloftinu, sem er sterk gróšurhśsalofttegund.  

Richard Žorlįkur bendir į, aš hitafar jaršar mestalla jaršsöguna er žekkt.  Žar hafa skipzt į löng kuldaskeiš og stutt hlżindaskeiš meš hitasveiflu frį lįgmarki til hįmarks a.m.k. 12°C.  Ķ žvķ ljósi er 1°C hękkun frį "Litlu ķsöld" fyrir išnvęšingu lķtil, og į jöršunni hefur į s.l. 10 žśsund įrum veriš mun hlżrra.  Nś erum viš stödd nįlęgt lokum hlżindaskeišs, svo aš dįlķtil gróšurhśsaįhrif geta ekki skipt sköpum fyrir jöršina, žótt hlżnun af žeirra völdum geti haft mikil įhrif į mannkyniš, sem hefur fjölgaš sér margfaldlega frį išnvęšingu.  Fyrri hlżindaskeiš hafa oršiš enn hlżrri en nśverandi mešalhitastig andrśmslofts viš jöršu.  Gefum Richard Žorlįki oršiš:

"Mannskepnan stjórnar hvorki vešurfari né Móšur Jörš. Jöršin er um 4500 milljón įra gömul, og žaš eru til gögn um vešurfar į jöršinni allan žennan tķma.  Žess vegna er aušvelt aš sjį einkenni vešurfars į jöršinni.  Ķskjarnamęlingar sżna, aš hitastig į jöršinni toppar į um 100 žśsund įra fresti.  ....

Žaš, sem er einkennandi viš žessi kulda- og hlżindaskeiš, er, aš eftir um žaš bil 100 žśsund įra kuldaskeiš kemur hlżindaskeiš ķ ašeins 10-20 žśsund įr. ... 

Myndin sżnir glögglega, aš vandamįl framtķšarinnar er ekki of mikill hiti, heldur of mikill kuldi.  Eftir nokkur žśsund įr veršur hitastig jaršar um 6 grįšum lęgra aš mešaltali en žaš er ķ dag og jöršin aš miklu leyti žakin ķs.  Verši ekkert aš gert, mį gera rįš fyrir žvķ, aš stór hluti alls lķfs į jöršinni žurrkist śt.  Žaš er žvķ žörf į snilli mannskepnunnar til žess aš hindra žessar hörmungar." 

Richard Žorlįkur leggur žarna stašreyndir fortķšar į boršiš um grķšarlegar, +/- 6°C, lotukenndar hitastigssveiflur į jöršinni, sem śtilokaš er, aš örlķtill styrkur koltvķildis hafi marktęk įhrif į, jafnvel žótt um mikla hlutfallslega aukningu į žessari gastegund sé aš ręša.  Žaš er ekkert, sem bendir til annars en žessi lotukennda sveifla haldi įfram, og aš jaršarinnar bķši fremur langvarandi fimbulkuldaskeiš en langvarandi įframhaldandi hlżindaskeiš, og enn er loftslagiš raunverulega ašeins į leišinni upp śr įstandi "Litlu ķsaldar".  

Stóra višfangsefniš veršur aš fįst viš fimbulkulda, sem eirir engum nśtķma innvišum.  Engu aš sķšur er til skamms og lengri tķma brżnt vegna mikillar mengunar andrśmsloftsins aš losna viš bruna jaršefnaeldsneytis, og orkuskiptin munu hafa góš įhrif į hagkerfi Ķslands, t.d. styrkja višskiptajöfnušinn.  Orkuskiptin eru jįkvęš, en žau krefjast aušvitaš aukinnar nżtingar nįttśruaušlinda landsmanna.  Stašan er nįnast einstök aš žvķ leyti, aš meš nśverandi tękni er hęgt aš śtvega nęga orku, raforku og jurtaolķu, t.d. śr repju, auk eldsneytis śr sorpi, skólpi og frį landbśnaši, til aš knżja allan ķslenzkan bśnaš į lįši, į legi og ķ lofti.

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Jón Valur Jensson

Alltaf er fróšlegt, feginsamlegt raunar, aš lesa greinar žķnar, verk- og vķsindafróši Bjarni Jónsson, og hér hefuršu tekiš vel og rękilega į žessu višfangsefni, žótt sķšustu orš žar um verši seint eša aldrei sögš. En žakka žér fyrir aš setja žetta allt ķ sitt rétta og magnaša samhengi.

Merkilegt er aš sjį, hvernig Landvernd bķšur hér afhroš mįlefnalega séš, žótt sį hafi naumast veriš tilgangur žinn. En žetta blasir viš sjónum lesandans, sem og hitt, aš miklum ofsögum er sagt af žessum loftslagsmįlum ķ almennri umręšu. Hitt er rétt: aš vinna gegn heilsuspillandi mengun į lįši, lofti og legi, en CO2 er ekki mengunarefni!

Jón Valur Jensson, 15.10.2019 kl. 14:53

2 Smįmynd: Sęvar Helgason

Guš skapaši heiminn į sjö dögum-hann hlżtur aš geta bjargaš žessum tittlingaskķt fyrir helgi 

Sęvar Helgason, 15.10.2019 kl. 16:13

3 Smįmynd: Snorri Hansson

Kerfisbundin og endalaus dęling RŚV į svartagalls spįm og rausi um hamfara voša er fyrir nešan allar hellur.

Snorri Hansson, 15.10.2019 kl. 18:45

4 Smįmynd: Haukur Įrnason

Ja hérna hér.

97% vķsindamanna segja aš hlżnunin stafi af mannavöldum. Skošum žetta.

Vķsindaskżrslur,  9  greinanśmer  9197 ( 2019 )

Valentina Zharkova'

„Žessi ašferš gerši okkur kleift aš spį fyrir um nśtķma stóra sólarlįgmark (GSM) sem nįlgast sólina 2020–2055. Žetta stóra lįgmark bżšur upp į einstakt tękifęri fyrir geimvķsindamenn og alla jaršarbśa til aš verša vķša vitni aš nśtķmalegu lįgmarks lįgmarki og skilja betur ešli sólarstarfsemi“
( žetta lįgmark er nśmer 25, nśmer 24 var 1645 til 1715 )

Hśn getur heimilda. 47 rannsóknarskżrslur plśs myndasafn google.

20.Baade, W. & Zwicky, F.  (  frį 1934.)

19.  Arnold, JR & Libby,  (  frį  1949  )

32.  Kuklin, GV   (  frį  1976  )

31.   Fairbridge, RW & Shirley,   (  1987  )

Žarna er elsta skżrslan frį 1934, svo koma hinar 43, rašast nokkuš jafnt ķ tķma. Žetta fjallar allt į einhvern hįtt um žetta ferli, sól og jörš, hlżnun og kólnun.

Aš ętla žaš, aš  žeir vķsindamenn sem eru aš rannsaka vešurfar / loftslag hafi ekki vitaš af öllum žessum rannsóknum gengur ekki upp.
Annašhvort ganga žeir śtfrį aš žessar rannsókni og žęr nišurstöšur sem af žeim eru dregnar séu tóm vitleysa, eša aš žessir vķsindamenn eru į allt öšrum svišum. Gęti alveg trśaš aš 97% hagfręšinga trśi aš allt sé CO2 aš kenna.
Žeir hafa aldrei skiliš samhengiš milli orsaka og afleišinga.

Haukur Įrnason, 15.10.2019 kl. 20:11

5 Smįmynd: Emil Hannes Valgeirsson

Vķsindamenn žekkja loftslagsögu jaršar įgętlega og orsakir fyrri loftslagsbreytinga og žvķ ęttu menn aš geta spįš sęmilega vel um žaš hvert stefnir meš auknum śtblęstri CO2. Hinsvegar hafa żmsir minni spįmenn lengi bošaš aš kólnun sé bara rétt handan viš horniš. En žaš kólnar bara ekki neitt - og žaš žrįtt fyrir deyfš ķ sólvirkni. Nś sķšast męldist september hlżjasti septembermįnušur hnattręnt frį upphafi gervitunglamęlinga.

Og žótt hlżskeiš milli jökulskeiša hafi komiš nokkuš reglulega sķšustu milljónir įra sökum afstöšusveiflna jaršar gagnvart sólu, gęti af sömu įstęšum veriš langt ķ nęsta lotubundna kuldaskeiš aš žessu sinni, tugžśsundir įra, jafnvel 100 žśsund įr. Sé žaš rétt munu margir eiga eftir aš lifa og deyja žangaš til.

https://www.carbonbrief.org/human-emissions-will-delay-next-ice-age-by-50000-years-study-says

Emil Hannes Valgeirsson, 15.10.2019 kl. 22:02

6 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Sęvar: muni ég rétt, skapaši Guš heiminn į 6 dögum og hvķldi sig į žeim 7.  Skapaši hann ekki Adam og Evu į 6. degi.

Žaš dregur enginn ķ efa, aš CO2 er gróšurhśsalofttegund, en žaš eru hins vegar įhöld um, aš styrkur žess ķ andrśmslofti jaršar, sem nś er og fyrirsjįanlegur er, geti valdiš žeirri hitastigshękkun, sem IPCC spįir.  Hitastigiš į Ķslandi er enn ekki bśiš aš nį sér eftir "Litlu ķsöld".

Bjarni Jónsson, 17.10.2019 kl. 14:10

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband