Verša mįlmar og melmi įfram framleidd ķ Evrópu ?

Žvķ hefur veriš slegiš fram ķ brķarķi, aš mįlm-og melmisframleišsla eigi enga framtķš ķ Evrópu (melmi er mįlmblanda eša blanda mįlms og kķsils).  Sś fullyršing er alveg śt ķ loftiš.  Evrópa žarf og mun žurfa į aš halda hreinum mįlmum og melmum af öllu tagi fyrir sķna framleišslu.  Žessi evrópska framleišsla veršur hins vegar meš ę minna kolefnisspori, enda vex hlutdeild endurnżjanlegra orkulinda stöšugt ķ Evrópu, og kostnašur žeirrar raforku fer jafnframt lękkandi.  Lönd meš sjįlfbęra raforkuvinnslu nś žegar, eins og Ķsland og Noregur, standa og munu standa sterkt aš vķgi į öllum framleišslusvišum.  Žess vegna eru žau samkeppnishęf frį nįttśrunnar hendi, en svo er annaš mįl, hversu fęrir ķbśarnir eru viš aš nżta sér ķ hag žaš samkeppnisforskot, sem nįttśran fęrir žeim. Viš žessar ašstęšur getum viš hrósaš happi yfir žvķ, aš raforkukerfi Ķslands er ótengt viš stofnkerfi, žar sem flutningarnir rįšast af reglum Evrópusambandsins, sem žaš setur til aš žjóna orkužörf sinna meginišnašarsvęša. Jašarsvęšin virka žį sem hrįefnisśtflytjendur.  Slķkt er óheillavęnlegt fyrir gjaldeyrisöflun og atvinnusköpun. 

Į Ķslandi eru uppi hįvęrar raddir um, aš nóg sé komiš af virkjunum, og ķ hvert skipti, sem undirbśa į nżja virkjun, eša flutningslķnu fyrir raforkuna į markašinn, upphefst draugakór um nįttśruspjöll eša śtsżnisspjöll, jafnvel óafturkręf.  Žetta fólk er aš kalla yfir samborgara sķna minni hagvöxt, lęgra atvinnustig, minni gjaldeyrisöflun og lakari lķfskjör, jafnvel landflótta śr stöšnušu žjóšfélagi, žegar Kófinu linnir. 

Meš Rammaįętlun įtti aš žróa ašferšarfręši til aš vega fórnarkostnaš nżtingar į móti įvinningi og flokka landsvęši orkulinda samkvęmt žvķ ķ vernd, biš (óvissa) og nżtingu.  Verndarpostular, sem telja smekk sinn eiga aš verša rķkjandi ķ žjóšfélaginu, sętta sig ekki viš žęr leikreglur.  Žį eru žeir aš troša lögunum um tęr sér og hafa žar meš fyrirgert trśveršugleika sķnum.

Žann 23. september 2020 ritaši Pétur Blöndal, framkvęmdastjóri Samįls, Sjónarhólsgrein ķ Morgunblašiš undir fyrirsögninni:

"Af samkeppnishęfni įlframleišslu ķ Evrópu".

Greininni lauk žannig:

"Evrópusambandiš er aš skoša fleiri leišir til aš višhalda samkeppnishęfni įlframleišslu og annars orkusękins išnašar ķ Evrópu.  Į mešal žess, sem er til skošunar hjį ESB, er kolefnisskattur į innflutning til Evrópu, enda er kolefnisfótspor evrópskrar įlframleišslu lęgra en ķ öšrum heimsįlfum og gjöld vegna losunar hvergi hęrri. Stingur žaš einkum ķ stśf hér į landi, žar sem įlframleišsla losar hvergi minna.

Įl er į lista ESB yfir hrįefni, sem eru mikilvęg "gręna samkomulaginu", sem felur ķ sér, aš Evrópa verši kolefnishlutlaus įriš 2050, eins og fram kom hjį Hilde Merete Asheim, forstjóra Norsk Hydro, ķ gęr, žegar hśn fagnaši įkvöršun framkvęmdastjórnar ESB.  Žaš skiptir žvķ mįli fyrir loftslagiš ķ heiminum, aš įlframleišsla haldist ķ Evrópu, auk žess sem hśn skapar störf og veršmęti fyrir žjóšarbśiš.  En til žess, aš įlframleišsla ķ Evrópu eigi sér sjįlfbęra framtķš til langs tķma, žarf aš tryggja samkeppnishęfnina.  Framkvęmdastjórn ESB sżndi meš įkvöršun sinni ķ vikunni, aš hśn er mešvituš um žaš."

Žaš fer ekki į milli mįla, aš žróun alžjóšamįla undanfariš żtir fremur undir žaš, aš Evrópa verši sem mest sjįlfri sér nóg um įl og kķsil.  Žegar žessi "strategķskt" mikilvęgu efni eru framleidd meš lįgmarks kolefnisspori, munu žau eiga greiša leiš inn į Innri markaš EES, hvernig sem allt veltur.

Žaš er hins vegar rétt aš bśa rękilega ķ haginn fyrir žaš aš geta gripiš önnur tękifęri orkuskiptanna, t.d. sölu į "gręnu" vetni til meginlands Evrópu og til Bretlands.  "Gręnt" vetni er framleitt meš rafgreiningu vatns ķ vetni og sśrefni meš rafmagni frį kolefnisfrķum orkulindum.  Ef bętt veršur um 10 % viš nśverandi orkuvinnslugetu Ķslands eša 2 TWh/įr fyrir vetnisvinnslu, sem er įgętisbyrjun, žegar hagkvęmir markašir finnast fyrir "gręnt" vetni, veršur hęgt aš framleiša um 30 kt/įr af vetni undir žrżstingi, sem hęfir til flutninga.  Um 10 % af žessu mun innlendi  markašurinn žurfa til aš knżja žung landfartęki og enn meira, žegar kemur aš vetnisvęšingu skipa og flugvéla. Žess mį geta, aš innanlandsflug hérlendis hentar vel fyrir rafknśnar flugvélar vegna fremur stuttra vegalengda.

Nś fer um 8 GW afl ķ aš rafgreina vetni ķ heiminum.  Allt uppsett afl nśverandi virkjana į Ķslandi er um 30 % af žessu afli, en rafgreiningin annar um žessar mundir ašeins 4 % af heimsmarkaši vetnis.  

Englendingar eru meš įform um aš vetnisvęša hśsnęšiskyndingu og eldun į Noršur-Englandi og leysa žannig jaršgas af hólmi meš "gręnu" vetni, og svo er vafalķtiš um fleiri. "Gręnt" vetni mun gegna lykilhlutverki ķ Evrópu viš aš nį markmišum um nettó kolefnislaus samfélög 2040 (Bretland) eša 2050 (ESB) (mismunandi eftir rķkjum). 

Žaš er žegar oršinn skortur į "gręnu" vetni ķ Evrópu, og žessa sér staš ķ veršžróuninni.  Vetni į markaši hefur hingaš til aš mestu leyti veriš unniš śr jaršgasi og veršiš löngum veriš undir 1,0 USD/kg, en nś er verš fyrir "gręnt" vetni fariš aš greina sig frį og fer stķgandi į milli 1,0-2,0 USD/MWh.  Ķ ljósi žess, aš hluti orkukaupa vetnisverksmišju getur veriš "ótryggš" orka, sem er ódżrari en "forgangsorka", er vafalaust hęgt aš byrja meš orkuverš aš višbęttum flutningskostnaši undir 32 USD/MWh, sem mundi śtheimta verš frį vetnisverksmišu allt aš 2,0 USD/kg.  Žar viš bętist flutningskostnašur į markaš ķ žrżstingsgeymum į skipum.  Innan 5 įra mun žetta markašsverš "gręns" vetnis nįst, og žess vegna er ekki seinna vęnna aš hefja nś žegar undirbśning virkjana og samninga viš vęntanlega vetnisframleišendur. 

Viš sjįum nś žegar ķ fjölmišlum móta fyrir įhuga innan orkufyrirtękjanna hérlendis į žessum markaši, en enn sést ekkert til įhugasamra fjįrfesta ķ vetnisverksmišju.  Ķ Morgunblašinu 1. október 2020 var eftirfarandi fyrirsögn į baksvišsfrétt:

"Tękifęri eru ķ śtflutningi į vetni".

Hśn hófst žannig:

"Ķ Aušlindagarši HS Orku į Reykjanesi eru fjölmörg verkefni ķ undirbśningi, en fyrirtękiš stefnir nś į aš auka framleišslugetu Reykjanesvirkjunar um 30 MW į nęstu 2 įrum.  "Nokkur erlend og innlend fyrirtęki eru aš skoša uppbyggingu ķ aušlindagaršinum.  Eitt er aš breyta raforku meš rafgreiningu ķ annaš form, s.k. Power to X, ž.e. vetni eša metan, t.d.", segir Tómas Mįr Siguršsson, forstjóri HS Orku.  "Viš teljum lķka, aš mikil tękifęri séu ķ tengslum viš fiskeldi, žörungarękt og hįtęknivędd gróšurhśs.  Į svęšinu er nęgt framboš į heitu og köldu vatni auk hreins koltvķsżrings, sem skiptir miklu viš hvers konar ręktun".  

HS Orka gegnir nś lykilhlutverki ķ atvinnumįlum og veršmętasköpun į Sušurnesjum (į mešan Blįa lóniš er lokaš) eins og sést į žvķ, aš nś gegna um 1500 manns störfum ķ aušlindagarši HS Orku. Žvķ ber aš fagna, aš žaš er framfarahugur ķ fyrirtękinu, og forstjóri žess er vafalaust vel tengdur viš żmsa fjįrfesta, sem hann getur bent į fjįrfestingartękifęri hérlendis, sem skapa munu enn fleira fólki störf.  Gefum Tómasi Mį oršiš:

"Ég var um įrabil ķ stjórn samtakanna Business Europe, žar sem saman koma forstjórar stęrstu fyrirtękja įlfunnar.  Į žeim vettvangi er reglulegt samtal viš ęšstu rįšamenn ESB, sem fóru fyrir allnokkru aš tala opinskįtt um mikilvęgi žess, aš įlfan vęri sjįlfri sér nęg um gręna orku.  Ekki gengi aš eiga allt undir duttlungum OPEC eša annarra rįšandi afla", segir Tómas Mįr og heldur įfram: "Mótleikurinn er m.a. bygging vindorkugarša og framleišsla vetnis meš vindorku.  Ķ žessari byltingu eru bęši ógnir og tękifęri fyrir okkur Ķslendinga.  Žaš dregur śr samkeppnisforskoti okkar, aš orkuverš ķ Evrópu hefur lękkaš, sem ég tel žó vera tķmabundiš.  Viš getum hęglega nżtt okkur žessa žróun og fariš aš framleiša vetni eša ašra orkugjafa [orkumišla-innsk. BJo].  Ekki bara til aš vera sjįlfum okkur nóg um alla orkugjafa [orkumišla] ķ samgöngum, heldur lķka til śtflutnings."

Vetnisframleišsla og slitrótt orkuvinnsla vindmyllna geta tęknilega fariš vel saman.  Sama er aš segja um nżtingu umframorku ķ vatnsorkukerfinu til vetnisvinnslu į sumrin.  Lķklega veršur aršsemi vindorkuvera viš orkusölu til vetnisverksmišja lķtil sem engin fyrstu įrin, en gęti braggast, ef orkuveršiš veršur tengt verši "gręns" vetnis į markaši, eins og ešlilegt er. 

Hvaš segir Tómas Mįr um vindorkuverin ?:

"Sś var tķšin, aš kostnašur viš hvert uppsett MW var meira en tvöfaldur į viš žaš, sem kostar aš virkja fallorku eša jaršhita.  Žetta er gjörbreytt.  Nś er kostnašur viš hvert MW ķ vindorku um fjóršungur af žvķ, sem kostar aš byggja vatnsafls-eša jaršvarmavirkjanir.  Žessi kostur veršur žvķ mun įhugaveršari en įšur, sérstaklega hér į landi, žar sem logniš fer hratt yfir."

Hafa veršur ķ huga, aš meginsöluvara virkjana er orka, en ekki afl.  Žess vegna segir fjįrfestingarupphęš į MW ašeins hįlfa söguna og taka veršur tillit til orkuvinnslugetu uppsetts vél- og rafbśnašar.  Hśn er meiri en tvöföld ķ vatns- og jaršgufuverum į hvert MW į viš vindorkuverin. Žar aš auki veršur aš taka rekstrarkostnaš meš ķ reikninginn, sem fyrir vatnsorkuver er tiltölulega mjög lįgur.  Ef upplżsingarnar aš ofan eiga viš heildarfjįrfestingar per MW, žį gętu nż vindorkuver į Ķslandi veriš  fjįrhagslega samkeppnishęf viš a.m.k. jaršgufuver.

Landsvirkjun er lķka meš ķ žessari vegferš, og viršist horfa til byggingar tilraunaverksmišju viš Ljósafoss ķ Blįskógabyggš.  Sś stašsetning kemur spįnskt fyrir sjónir, en gęti helgast af eigin fersku vatni Sogsins og eigin virkjun, žannig aš flutningsgjald til Landsnets verši ķ lįgmarki, en į móti kemur flutningskostnašur vetnis frį Ljósafossi aš höfn til śtflutnings og į innlendan markaš.  

Landsvirkjun hefur aflaš sér fremur undarlegs samstarfsašila į meginlandi Evrópu, sem er fyrirtękiš, sem į og rekur Rotterdam-höfn.  Vęntanlega ętlar hafnarfyrirtękiš aš nota og dreifa vetni, en varla aš framleiša žaš.  Hefši žį ekki veriš nęrtękara aš semja viš gasdreifingarfyrirtęki į Noršur-Englandi ?

Haraldur Hallgrķmsson, nśverandi forstöšumašur sölu- og višskiptažróunar Landsvirkjunar sagši žetta viš Moggann 23. október 2020:

""Viš horfum į žetta sem stórt tękifęri śti viš sjóndeildarhringinn", segir Haraldur um vetnismarkašinn ķ Evrópu.  Hann segir erfitt aš tķmasetja nįkvęmlega, hvernig mįlin žróist; mikilvęgast ķ žessu sé aš starfa meš ašila, sem er leišandi og hefur mikla žekkingu į flutningum, sem muni vega žungt viš hugsanlega framleišslu vetnis hér į landi.  Rotterdam-höfn sé mjög framsękin į žessu sviši, og žašan liggi leišir ekki bara til Hollands, heldur lengst inn ķ Evrópu, žar sem krafan um orkuskipti er hvaš sterkust.  Holland sé vel stašsett og ętli sér aš vera leišandi į žessu sviši og žvķ um mikilvęgan samstarfsašila aš ręša fyrir Landsvirkjun sem orkufyrirtęki ķ endurnżjanlegri orku."

Žaš er dįlķtiš kindugt, aš orkufyrirtękiš skuli ekki fremur leita til framsękins rafgreiningarfyrirtękis į sviši vetnisframleišslu en til flutningafyrirtękis.  Hröš žróun hefur į sķšustu įrum oršiš ķ rafgreiningartękni vatns og töpin ķ ferlinu minnkaš umtalsvert frį 25 % og stefna į 14 % fyrir 2030.  Töpin vega žungt ķ framleišslukostnašinum, og žess vegna er mikilvęgt, vetnisframleišendur hérlendis noti beztu fįanlegu tękni ("state of the art").  HS Orka viršist hafa tekiš forystu hérlendis um atvinnusköpun og gjaldeyrissköpun hérlendis viš framleišslu į vetni. 

 Žrķhyrningur

 

 

 

  

 

 

 

 

 

 

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Höršur Žormar

Ķ Žżskalandi er nś rętt um aš nota vetni ķ stsš kola til  framleišslu į stįli.

Žvķ spyr ég, ķ "algerlega hugsunarlausu brķarķi", hvort ekki mętti framleiša hér umhverfisvęnt stįl śr innfluttu jįrngrżti frį Svķžjóš og vetni framleiddu į ķslandi?

Höršur Žormar, 4.11.2020 kl. 21:21

2 Smįmynd: Žorsteinn Siglaugsson

Įstęša žess aš stórišja hefur veriš aš flytjast frį Evrópu hefur legiš ķ žvķ aš framleišslukostnašur ķ löndum į borš viš Kķna hefur veriš töluvert lęgri. En žetta gęti mögulega įtt eftir aš breytast. Ef viš hugsum okkur aš haldiš verši įfram aš lįta evrópskum hagkerfum blęša śt til aš hęgja į kórónafaraldrinum, bóluefni komi ekki fram (eins og Mįr Kristjįnsson smitsjśkdómalęknir sagši aš vęri allt eins lķklegt į fundi Velferšarnefndar ķ morgun) gęti tekiš 3-4 įr, jafnvel mögulega lengri tķma, aš nį ónęmi. Langvarandi mikill efnahagssamdrįttur mun hafa mjög afgerandi afleišingar. Hann getur til dęmis valdiš žvķ aš ungt og efnilegt fólk flżi svęšiš ķ strķšum straumum og aš fjįrmagnseigendur fęri fjįrfestingar sķnar annaš ķ talsveršum męli. Slķkt getur svo valdiš vķtahring sem erfitt veršur aš rjśfa.

Viš gętum žvķ mögulega endaš meš langtum lakari lķfskjör ķ Evrópu en nś er, stórum fęrri atvinnutękifęri og brżna žörf fyrir žann išnaš sem ķ krafti velmegunarinnar hefur fęrst til annarra landa.

En žetta eru kannski of drastķskar vangaveltur?

Žorsteinn Siglaugsson, 4.11.2020 kl. 21:43

3 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Žaš er rétt, Höršur, aš nś er reynt aš leysa gamlar ašferšir meš stóru kolefnisspori viš stįlframleišslu og fleiri kolefnisdrifna framleišsluferla af hólmi meš vetni.  Žeirri višskiptahugmynd, sem žś nefnir, held ég, aš stįlframleišendur verši ekki ginnkeyptir fyrir, heldur kjósi žeir aš halda sig į nśverandi athafnasvęšum sķnum, žar sem ašdręttir, markašssetning og žekking eru žekktar og žróašar stęršir, en žeir munu vafalaust hafa hug į aš kaupa ķslenzkt vetni.  

Bjarni Jónsson, 5.11.2020 kl. 11:01

4 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Žetta eru engan veginn of "drastķskar" vangaveltur.  Vonlaus bęlingarstefna yfirvalda gagnvart C-19 faraldrinum mun kosta ęgilegar fórnir, sem setja munu hagkerfi viškomandi landa ķ haršsvķraša spennitreyju löngu eftir aš hjaršónęmi veršur nįš, hvernig sem yfirvöldin munu nś bögglast viš aš nį žvķ.  Ég gęti trśaš žvķ, aš ein afleišing žrenginganna verši tilhneiging til aš framleiša sem mest heima, aš gera hagkerfi hvers lands sem mest sjįlfu sér nęgt.  Bęlingarstefnan er algerlega vanhugsuš og mun leiša til lķfskjarahruns.  Žess vegna er ótrślegt, aš ašilar vinnumarkašarins skuli ekki sękja žaš fastar aš hafa įhrif į stefnumörkun lęknanna, sem nś hafa hneppt žjóšfélagiš ķ fjötra ķ žvķ "göfuga" augnamiši aš fękka smitum nišur aš 0.  Žjóšfélagslega og hagfręšilega er engin glóra ķ žvķ.  Į žaš hafa reyndar margir ašrir lęknar bent į opinberlega.

Bjarni Jónsson, 5.11.2020 kl. 11:16

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband