Kófiš og rķkissjóšur

Nś rķšur į aš auka atvinnuna ķ landinu aftur.  Meš tvöfalda skimun fyrir alla komufaržega til landsins mun feršageirinn ekki lifna viš, eins og rķkisstjórnin žó reiknar meš ķ fjįrmįlaįętlun sinni.  Nżgengi smita er tiltölulega hįtt į Ķslandi žrįtt fyrir žetta kverkatak į feršažjónustunni. Aš herša bönn, lokanir og athafnatakmarkanir, žegar nżgengiš fer lękkandi, er illa ķgrunduš rįšstöfun, sem tekur ekkert tillit til fórnarkostnašarins. Žegar nżgengiš tekur aš lękka ķ žeim löndum, hvašan feršamenn mega koma hingaš, ętti aš lįta einfalda skimun fyrir ašra en ķbśa hérlendis duga.  

Alvarleg staša er hjį mörgum fyrirtękjum ķ žjónustugeirum og fiskvinnslu śt af Kófinu, og ętti rķkissjóšur aš beita sér fyrir sjóšsstofnun, sem fjįrfesti ķ lķfvęnlegum fyrirtękjum į žessum svišum, og e.t.v. öšrum,ķ žvķ augnamiši aš koma atvinnusköpun og veršmętasköpun ķ gang aftur, en taka fyrirtęki hins vegar af rķkisspenanum. Žaš veršur žegar ķ staš aš hęgja į skuldasöfnun rķkissjóšs. Įhyggjur fjįrmįlamarkašarins śt af endurgreišslugetu rķkissjóšs eru žegar komnar fram ķ hękkun langtķmavaxtaįlags rķkisskuldabréfa.  Žetta mun brįtt smita yfir į almennan fjįrmįlamarkaš, draga enn śr fjįrfestingum og keyra fleiri ķ žrot. Žessa vaxtaįlags veršur ekki vart enn į hinum Noršurlöndunum, svo aš žetta er hęttumerki hér. 

Rķkisfyrirtękiš Landsvirkjun veršur aš semja um veršlękkun į raforkunni, svo aš fjįrfestingar hefjist af alvöru aftur, t.d. ķ stórišjunni.  Noršurįl er tilbśiš aš fara strax ķ mrdISK 10-20 fjįrfestingu, og ISAL og Elkem Ķsland hafa lengi haldiš aš sér höndum vegna žess, aš raforkuverš til žeirra skapar ólķfvęnlega afkomu. Ekki kęmi į óvart, aš žessi fyrirtęki mundu aš fengnum višunandi langtķmasamningi um raforku fljótlega fara ķ um mrdISK 10 fjįrfestingu alls, enda uppsöfnuš žörf mikil.  Ef Landsvirkjun lękkar sitt orkuverš til almenningsveitnanna, mun žaš örva allt atvinnulķfiš. Orš og athafnir stjórnmįlamanna um naušsyn žess aš koma hjólunum ķ gang verša aš fara saman. Eitt öflugasta tęki žeirra er rķkisfyrirtękiš Landsvirkjun.  Ekki žarf aš hafa įhyggjur af ESA, žvķ aš ķ Kófinu hefur ekki veriš amazt viš neyšarafskiptum rķkisvalds į raforkumarkaši EES.

Um daginn var athyglisverš frétt śr Reykjanesbę um, aš žreifingar vęru į milli Samherja og Noršurįls um kaup žess fyrr nefnda į kerskįlum ķ Helguvķk til aš setja žar upp landeldi fyrir fisk.  Slķkt žarf talsvert rafmagn og mikiš vatn, hitaveituvatn og ferskvatn, įsamt hafnarašstöšu.  Žaš mundi verša stórkostleg lyftistöng fyrir bįgboriš atvinnuįstand į Sušurnesjum, ef slķkar framkvęmdir fęru af staš ķ Helguvķk, og žetta gęti oršiš brautryšjandi framkvęmd į sķnu sviši. Ef rķkisvaldiš getur eitthvaš liškaš til fyrir žessum samningum, ętti žaš ekki aš hika viš žaš vegna neyšarįstands, sem nś rķkir ķ atvinnumįlum Sušurnesjamanna. Žótt Kófiš leiki laxaframleišendur grįtt um žessar mundir, er hér um aš ręša skilvirka próteinframleišslu meš lķtiš kolefnisspor og žar af leišandi bjartar framtķšarhorfur.  

Nś er framleišslugeta fiskeldis į og viš Ķsland um 30 kt/įr.  Meš įhęttugreiningum hefur Hafrannsóknarstofnun sett ramma um leyfisveitingar upp į um 100 kt/įr.  Lķklega mun buršaržolsmat leyfilegra fiskeldisfjarša viš Ķsland, žegar žaš hefur veriš gert, nema um 200 kt/įr. Sķšan mun taka viš śthfseldi, eins og Noršmenn eru aš feta sig įfram meš nśna ķ risalaxeldiskvķum. Nś žarf aš flżta leyfisveitingum įn flausturs til aš flżta žróuninni hérlendis og til aš skapa enn meiri vinnu og veršmęti į žessu sviši, sem grķšarleg žörf er į.

Höršur Ęgisson hefur ritaš mjög įhugaveršar forystugreinar ķ Fréttablašiš ķ Kófinu. Žann 23. október 2020 braut hann enn blaš og ritaši žungvęg ašvörunarorš um skuldasöfnun rķkissjóš, sem reynast mun landsmönnum fjötur um fót į nęstu įrum vegna žungrar vaxtabyrši.  Ķ žetta sinn mun ekki koma neinn björgunarpakki śr žrotabśum fallinna banka, heldur verša launamenn og atvinnurekstur ķ landinu aš axla byršarnar af žeirri óįbyrgu skuldasöfnun, sem nś į sér staš.  Varšhundar sósķalisma og śtženslu rķkisbįknsins blįsa į ašvörunarorš Višskiptarįšs og beita ķ žvķ sambandi śtžvęldum oršaleppum į borš viš "nżfrjįlshyggju", en žeir munu skrķša ofan ķ holur sķnar, žegar aš skuldadögunum kemur.

Téš forystugrein bar fyrirsögnina:

"Įbyrgšarleysi":

"Žingmašur VG [Kolbeinn Proppé] afgreiddi žannig ķ vikunni nżśtgefiš rit Višskiptarįšs, žar sem settar eru fram hófsamar tillögur um, hvernig megi forgangsraša ķ rķkisfjįrmįlum til stušnings veršmętasköpun og nżta fjįrmagn hins opinbera betur, sem "śrelta hugmyndafręši nżfrjįlshyggjunnar [...] frį žvķ fyrir hrun". Ekki er aš sjį, aš margir hafi įhyggjur af žvķ, hvaša įhrif žśsund milljarša skuldsetning rķkissjóšs į komandi įrum, sem žarf aš fjįrmagna meš lįntökum į markaši, kunni aš hafa į hagvaxtarhorfur og vaxtabyrši skattgreišenda." 

Hęttan er sś, aš rķkissjóšur lendi ķ vķtahring, sem endaš getur meš ósköpum.  Til aš stöšva skuldasöfnun og standa undir greišslubyršinni muni žurfa aš skera nišur śtgjöld/fjįrfestingar rķkissjóšs og hękka skatta, sem aftur dregur śr hagvexti.  Žessi neikvęša žróun mun framkalla verra lįnshęfismat, sem gerir lįn rķkissjóšs enn dżrari.  "Stagflation" eša stöšnun og veršbólga mun žį keyra lķfskjörin nišur ķ svašiš.  Slķkar eru afleišingar óįbyrgrar fjįrmįlastjórnar rķkisins.  "There is no free lunch in this world."  Žaš er enginn ókeypis hįdegisveršur til eša "Ę sér gjöf til gjalda". Vinstri sósķalistar hafa enn ekki skiliš žaš. Žeim eru hins vegar hugleiknar "śreltar hagfręšikenningar", žvķ aš žeir eru pikkfastir ķ gjaldžrota hugmyndafręši Karls Marx.

Forystugreininni lauk Höršur Ęgisson žannig:

"Žróunin į skuldabréfamarkaši ętti aš vera flestum tilefni til aš staldra viš.  Įhyggjur af žvķ, hvernig fjįrmagna eigi grķšarlegan hallarekstur rķkissjóšs og sveitarfélaga, įsamt žrżstingi stjórnmįlaafla į enn meiri śtgjöld įn žess, aš nokkur rįšdeild komi į móti, hefur valdiš žvķ, aš langtķmavextir į markaši - grunnur fyrir vaxtakjör heimila og fyrirtękja - hafa snarhękkaš į örfįum vikum og eru komnir į sama staš og ķ janśar [2020].  

Sś žróun er grafalvarleg og skżtur skökku viš, enda hafa stżrivextir Sešlabankans į sama tķma lękkaš śr 3 % ķ 1 %.  Įrlegur vaxtakostnašur rķkisins m.v. nśverandi fjįrlagafrumvarp stefnir af žeim sökum ķ aš verša yfir 2 % af landsframleišslu, eša um mrdISK 60, sem er į pari viš Grikkland.  Žaš er óįsęttanlegt, og viš žvķ žurfa stjórnvöld aš bregšast."

Žaš er allt į huldu um framtķšar tekjur atvinnuveganna og žar af leišandi um einkaneyzlu og opinberar fjįrfestingar.  Spįr um efnahagslegan višsnśning į nęsta įri eftir e.t.v. 6 % samdrįtt landsframleišslu į žessu įri, eru óraunhęfar.  Hagvöxtur į mann veršur sįralķtill, ef veiruófétinu leyfist įfram aš drepa hér allt ķ dróma.  Žį er komin hér uppskrift aš grķsku ógęfunni, sligandi opinberar skuldir og hagkerfi meš sįralitlum fjįrfestingum, sem hjakkar ķ sama farinu. Veršur einhver stjórnmįlaflokkanna fęr um aš veita leišsögn śt śr žessari blöndu ytra įfalls og sjįlfskaparvķtis ?  Žaš mun koma ķ ljós ķ komandi kosningabarįttu fyrir Alžingiskosningar.  


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Žorsteinn Siglaugsson

Žaš er eins og žaš sé vķsvitandi veriš aš fęra vestręn samfélög nišur į svipaš žróunarstig og ķ žrišja heiminum. Lęmingjarnir, sem streyma žśsundum saman ķ sjóinn og drukkna žar koma óneitanlega upp ķ hugann. Žaš er erfitt aš sjį ašrar fyrirmyndir.

Og allt er žetta drifiš įfram af röklausum hręšsluįróšri sem fólk kokgleypir gagnrżnilaust. Nżjasta stašhęfingin er aš spķtalar séu aš yfirfyllast af covid sjśklingum. En alls hafa 256 manns lagst į spķtala meš pestina frį žvķ hśn byrjaši. Um 25.000 manns leggjast inn į Landspķtalann įrlega. Innlagnir covidsjśklinga eru sumsé 1% heildarfjölda innlagna į sķšasta įri.

Nś eru óvenju margir inniliggjandi, 67 manns. Žaš er ašeins vegna žess aš stjórnendum spķtalans tókst aš smita heila öldrunardeild į einu bretti ķ sķšustu viku. 

Žorsteinn Siglaugsson, 1.11.2020 kl. 12:59

2 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Nś hafa um 4900 manns greinzt meš C-19 hérlendis, og 5,2 % žeirra hafa lagzt inn į spķtala.  Hinir njóta eftirlits Göngudeildar.  Innlagnir nema 1 % af įrlegum innlögnum, eins og žś skrifar, en hver žessara C-19 sjśklinga śtheimtir sennilega meiri vinnu og sóttvarnarumstang en hinir sjśklingarnir aš jafnaši.  Hluti af vandręšum Landsspķtalans er fjöldi sżktra starfsmanna og starfsmanna ķ sóttkvķ.  Žaš var ófullnęgjandi eftirlit meš heilsufari starfsmanna, t.d. engin C-19 skimun, sem eru mistök af hįlfu spķtalastjórnarinnar, og eftirlit meš heilsufari śtskrifašra, sem senda įtti į öldrunarstofnanir, var lķka ófullnęgjandi.  Žessar röngu įherzlur spķtalastjórnarinnar hafa valdiš Landsspķtalanum grķšarlegum erfišleikum og viršast hafa kostaš žjóšina höršustu og óžörfustu sóttvarnarašgeršir, sem hśn hefur mįtt žola til žessa.  Sķšla ķ október 2020 höfšu 137 fęrri dįiš į įrinu į Ķslandi en vęnta mįtti śt frį mešaltali.  Eru öll bönnin, samkömutakmarkanir og ašrar skeršingar į persónufrelsi óžörf, en nóg aš višhafa strangar persónubundnar varnir ?  Fórnirnar vegna sóttvarnarašgeršanna eru meiri en įvinningurinn, hvort sem męlt er ķ mannslķfum eša tekjutapi og kostnaši.  

Bjarni Jónsson, 1.11.2020 kl. 18:16

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband