Fullveldiš er fjįrsjóšur

Forfešrum okkar og formęšrum ķ Noregi var frelsishugsjónin ķ blóš borin. Bęndur į Vesturlandinu norska böršust gegn valdabrölti kóngsins ķ Vķkinni (nś Ósló (lóš įsanna)), og žegar žeir sįu, aš žeir höfšu ekki bolmagn til aš verjast hernašarmętti kóngsa (Haraldar hįrfagra), sem vildi sameina Noreg ķ eitt rķki, žį seldu žeir sumir hverjir jaršir sķnar, fjįrfestu ķ rįndżrum skipakosti (allt aš 400 MISK/stk aš nśvirši) og freistušu gęfunnar į Bretlandseyjum, Fęreyjum og į Ķslandi.  Meš lęvķsi, tökum į siglingunum vegna norskra skipasmķša og hervaldi eša hótunum žar um tókst Noregskonungi sķšar aš nį tangarhaldi į žessum landsvęšum, byggšum afkomendum Noršmanna. Žegar Ķslendingar brutust undan oki Danaveldis, sem höfšu vegna konunglegra męgša öšlazt völd ķ Noregi, ķ Fęreyjum og į Ķslandi auk Gręnlands, sönnušu žeir fyrir sjįlfum sér og öšrum mįtt og styrk sjįlfstjórnunarinnar (fullveldisins), sem žeir höfšu barizt svo lengi fyrir. Ekkert hefur breytzt, sem ętti nś aš leiša til betra lķfs į Ķslandi, gerist landiš fylki ķ Noregi (sem ekki er ķ boši, nema ķ höfši grillupśka) eša fullgildur ašili aš Evrópusambandinu (ESB). 

Engu aš sķšur lifir frelsishugsjónin enn į mešal ķbśa žessara landsvęša norska rķkjasambandsins, ekki sķzt į Ķslandi, og fullveldiš hefur boriš rķkulegan įvöxt hér.  Frelsishugsjón forfešra okkar og formęšra var ekki bara reist į vilja žeirra til aš lifa lķfi sķnu óhįš fjarlęgu valdi, sem žau höfšu enga stjórn į, heldur hafa žau įreišanlega tališ, aš afkomu sinni vęri bezt borgiš meš frelsinu til aš haga mįlum sķnum aš eigin gešžótta innan marka laganna, sem įkvešin voru į hérašsžingum ķ Noregi (fyrirmynd ķslenzkra hérašsžinga og Alžingis aš breyttu breytanda).

Žegar viš skošum stöšu Ķslendinga ķ samfélagi žjóšanna nśna, hefur tekizt ótrślega vel til. Varnarmįlunum hefur veriš skipaš, eins vel og kostur er fyrir herlaust land śti ķ Atlantshafi, hvers lega skapar talsvert hernašarlegt mikilvęgi.  Landiš geršist ašili aš Sameinušu žjóšunum įn žess aš segja fyrst öxulveldunum strķš į hendur, eins og žó var krafa Vesturveldanna.  Žaš var farsęl įkvöršun fyrir framtķšar samskiptin viš Žżzkaland, Ķtalķu og Japan.

  Landiš nżtur góšs af ašild aš Frķverzlunarsamtökum Evrópu, EFTA, og į ašild aš żmsum frķverzlunarsamningum EFTA og tvķhliša frķverzlunarsamningum, en afdrifarķkastur er EES-samningurinn, sem EFTA gerši viš ESB įriš 1992 og 3 af 4 rķkjum EFTA hafa innleitt ķ sķna löggjöf. Žessi samningur er ekki venjulegur frķverzlunarsamningur, heldur gerir hann kröfu um innleišingu löggjafar ESB, sem framkvęmdastjórn Sambandsins telur varša Innri markašinn, og er žetta skilyrši fyrir ašild aš honum.

Žetta er aš sjįlfsögšu viškvęmt mįl fyrir fullvalda rķki, sem stendur utan samningsins, žvķ aš innleišing löggjafar ESB į sér alls engar lżšręšislegar rętur ķ EFTA-rķkjunum, og dómsvaldiš er lķka aš nokkru leyti flutt til EFTA-dómstólsins, sem dęmir samkvęmt löggjöf ESB og fylgir dómafordęmum ESB-dómstólsins.  Žaš eykur vandann, aš Framkvęmdastjórnin er tekin aš fęra śt kvķarnar, hvaš varšar mįlefni Innri markašarins, og eru persónuverndarlöggjöfin og orkulöggjöfin (orkupakkarnir) meš eigin stofnunum dęmi um žetta.  Ķ EES-samninginum er žó aš finna żmsa varnagla fyrir EFTA-rķkin. Viš innleišingu OP3 var innleiddur ķ löggjöfina sį varnagli, aš Alžingi skyldi žurfa aš samžykkja lagningu aflsęstrengs til Ķslands, og var žaš vel.  Ķ raun og veru eiga žessir orkupakkar ESB ekkert erindi viš Ķslendinga, į mešan landiš er ótengt viš raforkukerfi ESB-rķkjanna. 

Žann 10. jślķ 2021 birtist ķ Morgunblašinu grein um mikilvęgi žess fyrir Ķslendinga aš vera į varšbergi gagnvart śtžynningu lżšręšis og fullveldis ķ nafni meints "frjįlslyndis", sem eru ķ raun alger öfugmęli sem lżsing į stefnu žeirra, sem telja nś mestu varša fyrir Ķslendinga aš fela framkvęmdastjórn ESB völd til aš rįšskast meš mįlefni Ķslands, eins og rįšherrarįši og žingi ESB žóknast hverju sinni.  Žaš er meš ólķkindum, aš nokkur hérlendis skuli vera svo blindur į stašreyndir, sögulega lexķu og lķtilla sanda og sęva aš vilja fela rķkjasambandi, sem stefnir į aš verša sambandsrķki Evrópu, forsjį fullveldis landsins rśmlega 100 įrum, eftir aš žaš var endurheimt frį Dönum. Sem betur fer nęr įróšur fyrir žessari fślu stefnu litlum hljómgrunni į mešal žjóšarinnar, en žó setja a.m.k. 2 stjórnmįlaflokkar į Alžingi, Samfylkingin og Višreisn, žetta mįl į oddinn hjį sér, og pķratar viršast hallir undir žennan mįlflutning lķka, žótt žeir viršist hafa lķtinn įhuga į öšru en skrumi, pólitķskum upphlaupum og "nżrri stjórnarskrį", sem mikil dulśš hvķlir yfir.  

Téš Morgunblašsgrein er eftir manninn ķ barįttusęti Sjįlfstęšisflokksins ķ SV-kjördęmi, Arnar Žór Jónsson- AŽJ, og nefnist:

"Höfum žaš sem sannara reynist".

Greinin var rituš af žvķ tilefni, aš Žorsteinn Pįlsson, fyrrverandi forsętisrįšherra og nś innarlega į gafli hjį Višreisn, fékk birta ķ Morgunblašinu 8. jślķ 2021 grein, žar sem hann meš śtśrsnśningi reynir aš kenna barįttumįl AŽJ viš andstöšu viš "fjölžjóšastefnu", "Evrópusamstarf" og skort į frjįlslyndi, m.ö.o. einangrunarhyggju.  Žaš er til marks um vondan mįlstaš ŽP og Višreisnar aš gera andstęšingum sķnum upp skošanir og deila sķšan į žį fyrir žęr:

"Ķ greininni segir Žorsteinn m.a.: "Sjįlfstęšismenn ķ sušvesturkjördęmi įkvįšu nżlega aš setja ķ barįttusęti į lista sķnum ķ žessu sterkasta vķgi flokksins einn helzta andófsmann EES-samningsins, sem auk žess var ašalhugmyndafręšingurinn ķ andstöšunni viš žrišja orkupakkann.  Įšur skipaši žetta sęti talsmašur frjįlslyndra višhorfa ķ flokknum.""

Žetta er skrżtiš hnoš hjį ŽP. Hvaša skilning ętli Žorsteinn leggi ķ žau hugtök, sem žarna er fleygt fram, eins og t.d. "frjįlslyndur".  Bezt gęti ég trśaš, aš sį sé "frjįlslyndur" ķ huga ŽP, sem er alveg sama, hvernig ķslenzka stjórnarskrįin, lżšveldisstjórnarskrįin, sem um 96 % atkvęšisbęrra manna samžykkti įriš 1944, er teygš og toguš og jafnvel hundsuš.  Žaš er mjög afbrigšilegt višhorf, sem ekkert erindi į viš žorra žjóšarinnar. 

Oršabókin skilgreinir hins vegan frjįlslyndan žannig: "vķšsżnn, umburšarlyndur og ķ stjórnmįlum er sį frjįlslyndur, sem beitir sér fyrir frjįlsum markaši meš sem minnstum afskiptum og er yfirleitt fremur umburšarlyndur ķ sišferšilegum efnum".  

Žessi lżsing į įgętlega viš um Sjįlfstęšisflokkinn frį fornu fari, og höfušbarįtta AŽJ į stjórnmįlasvišinu hefur einmitt snśizt um aš hefja upphafsgildi Sjįlfstęšisflokksins til vegs og viršingar į nż.  Mörgum žykir mjög tķmabęrt aš beina flokkinum inn į žęr brautir ķ meiri męli en veriš hefur um sinn. 

Meira śr hinni įgętu grein AŽJ:

"Sś "įkvöršun" sjįlfstęšismanna, sem Žorsteinn vķsar žarna til, er lżšręšisleg nišurstaša prófkjörs, žar sem alls 4772 manns greiddu atkvęši, fleiri ķ žessu kjördęmi einu en ķ prófkjörum allra annarra ķslenzkra stjórnmįlaflokka samtals į landsvķsu.  Flokkur Žorsteins valdi ólżšręšislega į frambošslista sķna." 

Sś klķkukennda ašferšarfręši viš val į frambošslista fyrir Alžingiskosningar haustiš 2021 sżnir, aš flokkurinn er hallur undir valdboš aš ofan og skortir lżšręšislegan žroska. Klķkunni ķ Višreisn hefur farizt verkiš einstaklega óhönduglega, t.d. gagnvart fyrrverandi formanni, sem sóttist eftir aš leiša flokkinn ķ einu kjördęmanna.  Klķkan bauš honum nešsta sętiš ķ Reykjavķk. Sķšan fékk klķkan pata af žvķ, aš bśast mętti viš klofningsframboši gamla formannsins, og žį bauš nżi formašurinn žeim gamla 2. sętiš ķ öšru Reykjavķkurkjördęmanna.  Žetta įkvaš sį gamli aš žiggja, en žį dró sį nżi allt til baka og kvaš klķkuna ekki unna honum žessa sętis.  Nś er nįttśrulega hver höndin uppi į móti annarri ķ žessu klķkuvišrini, sem Višreisn nefnist.  Eitt er vķst, aš einkunnin "frjįlslyndur" fer višrininu afar illa. 

"Eftir śtgöngu Breta hefur žessi straumur [ķ įtt aš "ę nįnari samruna ESB-rķkjanna"-innsk. BJo]  oršiš merkjanlega žyngri, sbr. frétt Reuters 8. jśnķ sl. um žau ummęli utanrķkisrįšherra Žżzkalands, aš afnema ętti neitunarvald ašildarrķkja ESB ķ utanrķkismįlum. Smįrķkjum į žannig ekki lengur aš leyfast aš standa ķ vegi fyrir meirihlutavaldi innan ESB.  Į sama tķma berast fregnir af sambęrilegri einstefnužróun ķ innanrķkismįlum ašildarrķkjanna, žvķ [aš] framkvęmdastjórn ESB hefur tilkynnt, aš hśn hyggist stefna 7 rķkjum fyrir dómstól ESB vegna brota į Evrópureglum, m.a. Žżzkalandi fyrir aš heimila žżzka stjórnarskrįrdómstólnum aš segja, aš skattfé Žjóšverja skuli variš ķ samręmi viš žżzku stjórnarskrįna, en ekki samkvęmt Evrópurétti. Žeir, sem haršast vilja halda sig viš ESB-draumsżnina [og į Ķslandi eru żmsir kažólskari en pįfinn-innsk. BJo], munu svara žessu meš žvķ aš segja, aš allar žessar mįlshöfšanir og valdbeiting žjóni göfugum tilgangi.  [Ķ Žrišja rķkinu var svipaš haft į orši: "Der Erfolg berechtigt das Mittel"-innsk. BJo.]  Fram hjį žvķ veršur žó ekki horft, aš slķkir einstefnutilburšir Brusselveldisins misvirša ķtrekaš lżšręšislegan vilja ašildaržjóšanna. Ķ framkvęmd vķkur lżšręšiš žar fyrir skrifręšinu og lżšveldin fyrir skrifstofuveldinu. 

 Ķslendingar žurfa ekki aš rżna ķ neina krystalskślu til aš sjį, hver staša smįrķkja ķ slķku fyrirkomulagi kemur til meš aš vera.  Stęrstu rķkin, sem leggja fram mest fjįrmagn, verša rįšandi ķ öllum meginatrišum."

Žróun stjórnfyrirkomulags rįšherrarįšsins er ķ įtt til atkvęšagreišslna meš veginni žyngd hvers rįšherra samkvęmt hlutfallslegum mannfjölda ķ rķki hans og til afnįms neitunarvalds einstakra rįšherra. Rķki verša žvķ ofurliši borin ķ atkvęšagreišslu, og atkvęši okkar rįšherra mundi vigta um 1/1000.  Viš mundum tżnast ķ mergšinni, og sjįlfstęši Ķslands mundi heyra fortķšinni til.  Hvers konar framtķšarsżn er žaš ?

Ķ landsöluįróšrinum hefur veriš reynt aš draga fjöšur yfir žessa nįköldu baksvišsmynd ESB-trśbošsins meš hagfręšilegum vangaveltum um, aš Ķslendingum mundi vegna betur meš EUR en ISK. Žaš hefur žó aldrei veriš sżnt fram į žaš, aš hagvöxtur og stöšugleiki veršlags muni vaxa ķ litlu hagkerfi meš žvķ aš taka upp mynt stórs hagkerfis, sem sveiflast meš allt öšrum hętti en litla hagkerfiš.  Žeim, sem eru ķ vafa um hagfręšileg rök fyrir žvķ aš kjósa ISK fram yfir EUR, er bent į aš lesa grein eftir Adam Glapinski, prófessor ķ hagfręši og forseta rķkisbanka Póllands, ķ Morgunblašinu, 13.07. 2021. 

"Skrif Žorsteins bera vott um skeytingarleysi gagnvart fullveldi Ķslands, žvķ [aš] hagsmunir Ķslands samręmast illa žeim veruleika aš vera jašarsett og įhrifalaust smįrķki gagnvart ęšsta valdi innan ESB.  Hugsjónir um sjįlfsįkvöršunarrétt žjóša og alžjóšlega samvinnu eru ekki ķ takti viš žį vaxandi einstefnu, sem nś blasir viš į vettvangi ESB. Fullveldi felur ķ sér, aš ķslenzk lög séu sett af lżšręšislega kjörnu Alžingi og aš ęšsta tślkunarvald um žau lög sé hjį ķslenzkum dómstólum. Vilji menn ofurselja ķslenzka kjósendur öšru fyrirkomulagi, er sjįlfsagt, aš viškomandi lįti į žaš reyna ķ lżšręšislegum kosningum." 

Ķslenzka stjórnarskrįin takmarkar alžjóšasamvinnu nįnast viš žjóšréttarlegar skuldbindingar į borš viš ašild aš Sameinušu žjóšunum, NATO og Hafréttarsįttmįlanum, en žegar kemur aš samstarfi, sem felur ķ sér aš lśta yfiržjóšlegu valdi meš innflutningi į erlendri löggjöf, sem hefur vel merkjanleg įhrif į daglegt lķf ķslenzkra rķkisborgara, žį vandast mįliš augljóslega, ekki ašeins gagnvart ķslenzku stjórnarskrįnni, heldur einnig ķ Noregi gagnvart hinni norsku.

Į vettvangi EFTA/ESB viš gerš EES-samningsins var brugšizt viš žessum vanda meš žvķ aš bśa til lögfręšileg lausn, hįlfgerša hrįkasmķši, enda ętlaš standa til brįšabirgša fram aš inngöngu ķ ESB, sem kallast tveggja stoša fyrirkomulagiš, žar sem stofnanir EFTA-rķkjanna eiga aš spegla ESB stofnanir.  Žar speglar ESA (Eftirlitsstofnun EFTA) Framvęmdastjórnina og EFTA-dómstóllinn ESB-dómstólinn. Evrópusambandiš viršist verša ę žreyttara į žessari sérsnišnu lausn, og samhliša fjölgun stofnana žess hefur žaš krafizt sömu valda žeirra yfir viškomandi mįlefnasvišum ķ EFTA-rķkjunum og į viš ķ ESB-rķkjunum.  Dęmi um žessar stofnanir eru Persónuverndarstofnun ESB, Fjįrmįlaeftirlitsstofnun og Orkustofnun ESB (ACER). EFTA-rķkin hafa žó ekki atkvęšisrétt ķ žessum stofnunum, ašeins įheyrnar- og tillögurétt. 

Žessi žróun ķ įtt til aukinnar mišstjórnar ķ ESB veldur žvķ, aš EFTA-žjóširnar verša aš gęta betur aš fullveldi sķnu en įšur var žörf į innan EES og knżja į um undanžįgur ķ meiri męli. Regluverkiš į Ķslandi er lķka oršiš svo ķžyngjandi fyrir fyrirtęki og almenning, aš žaš stendur framleišniaukningu fyrir žrifum og žarfnast stórfelldrar grisjunar, eins og OECD hefur nżlega bent į. Embęttismenn hafa af tillitsleysi viš hagsmuni almennings plantaš frumskógi reglugerša, sem erfitt og kostnašarsamt er aš rata ķ, sérstaklega fyrir lķtil fyrirtęki, og žannig eru flest fyrirtęki į Ķslandi.

"Ķ žvķ samhengi mun mér gefast tękifęri til aš draga fram veikleika og misskilning, ef ekki afbökun, ķ mįlflutningi Žorsteins og annarra, sem horfiš hafa frį sjįlfstęšisstefnunni og telja nś "augljóst", aš frķverzlun śtheimti fullveldisframsal til yfiržjóšlegs embęttismannavalds og stofnanaveldis ķ fjarlęgum borgum. Žennan draug hafa Bretar kvešiš nišur eftir śtgöngu sķna śr ESB meš tvķhliša samningum viš önnur rķki [og viš ESB-innsk. BJo].  Lausnin felst einfaldlega ķ gagnkvęmri višurkenningu framleišslustašla, auk synjunar- og neitunarvalds, žar sem žaš į viš.  

Hvaš sem firrum Žorsteins Pįlssonar kann aš lķša, er Ķslandi žessi leiš fęr sem fullvalda rķki įn žess aš ofurselja sig erlendu lagasetningar- og tślkunarvaldi.  Žetta er hrein skynsemi og stendur nęr klassķsku frjįlslyndi ķ framkvęmd en įkall Žorsteins Pįlssonar um blint ķhald, undirlęgjuhįtt, mišstżringu og órjśfanlega tryggš viš ESB, allt į kostnaš sjįlfsįkvöršunarréttar og lżšręšis.  Ég treysti kjósendum til aš hafna gervistjórnmįlum, sżndarlżšręši og gervifrjįlslyndi af žeim toga, sem Žorsteinn Pįlsson bošar nś."

Žaš neistar undan hófförum ritfįks AŽJ, žar sem hann rķšur į hólm viš ŽP. Žaš er kominn tķmi til aš hrekja af snerpu villukenningar falsspįmanna um utanrķkismįl Ķslendinga. Hvaš gengur žeim til ? Ķ Fréttablašinu 15.07.2021 heldur ŽP sig viš firrur sķnar og lķkir jafnvel ašild Ķslands aš NATO viš žį ašild aš ESB, sem hann berst fyrir. Barnalegri mįlflutning er vart hęgt aš hugsa sér, og getur hann vart oršiš Višreisnarhrófinu til vegsauka, žvķ aš hann sżnir mįlatilbśnaš įn tengsla viš raunveruleikann, eins og tķškast innan raša sértrśarsafnaša.

Meš NATO-ašild höfum viš undirgengizt, aš įrįs į einn er įrįs į alla, en er hęgt aš hugsa sér meiri öryggistryggingu fyrir herlaust land en slķkan samning viš öflug vestręn herveldi ?  NATO semur ekki lög, sem hęgt er aš žröngva upp į Ķsland, enda hafa ašildarlöndin neitunarvald um samžykktir varnarbandalagsins.  NATO rekur heldur ekki dómstól, sem er fordęmisgefandi um uppkvašningu dóma, er varša Ķsland.  Žessi samanburšur er algerlega śt ķ hött og sżnir, aš mįlstašur Višreisnar er vondur.  

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband