Orkustrķš Rśsslands viš önnur Evrópulönd

Hegšun rśssneska sambandsrķkisins um žessar mundir gagnvart öšrum Evrópulöndum, sér ķ lagi meš hernaši gegn óbreyttum borgurum Śkraķnu og sprengjuįrįsum ķ grennd viš stęrsta kjarnorkuver Evrópu, og gegn gasnotendum ķ Evrópurķkjunum, er fyrir nešan allar hellur, og fyrir žessa fįheyršu framgöngu veršskulda žeir śtskśfun hins frjįlsa heims.

Rśssar sżna nś sitt rétta andlit og fyrirgera öllu trausti ķ sinn garš.  Žeir eru stimplašir ofbeldisgjarnir ómerkingar, sem eru ekki ķ hśsum hęfir. Žegar žetta er ritaš, eru žeir bśnir aš stöšva alla gasflutninga um Nord Stream 1, lögn į botni Eystrasalts, sem tengir Žżzkaland viš gaslindir Sķberķu įn viškomu ķ öšrum löndum og bera viš bilun, sem žeir geti ekki gert viš vegna višskiptabanns į sig. Ef žaš vęri rétt afsökun, vęri rśssneskur išnašur óttalega aftarlega į merinni.   

Undrun hefur vakiš, hversu vel Žjóšverjum hefur tekizt aš fylla į gasforšabśr sķn fyrir veturinn, en ķ lok įgśst 2022 mun stašan aš mešaltali hafa numiš tęplega 70 % af hįmarki, sem er meira en bśizt var viš.  Noršmenn hafa aukiš gasvinnslu ķ Noršursjónum og mešfram strandlengjunni eftir mętti, en žaš er allt önnur og skuggalegri skżring į žessu. Žaš liggur fremur afkastalķtil gaslögn frį Sķberķu til Kķna, en aš auki flytja nś Rśssar gas į vökvaformi (LNG) til Kķna.

Nś er žungt undir fęti ķ efnahagslķfi Kķnverja vegna sprunginnar hśsnęšisbólu og strangra, misrįšinna opinberra sóttvarnarrįšstafana, sem engu hafa skilaš öšru en grķšarlegu efnahagstjóni og töfum į śtbreišslu C-19 faraldursins. Heildarfjöldi daušsfalla yfir s.s. 3 įra tķmabil eykst yfirleitt af völdum opinberra sóttvarnarrįšstafana vegna slęmra įhrifa į geškvilla og ašra sjśkdóma, svo aš ekki sé nś minnzt į ósköpin śr Kófinu, žegar óreyndum efnum var sprautaš ķ flesta meš mjög litlum varnarįhrifum, en alvarlegum aukaįhrifum ķ sumum tilvikum. Žessari vitleysu er haldiš įfram fyrir 60+.

Opinberar sóttvarnarrįšstafanir meš verulegum frelsisskeršingum, sem upprunnar eru ķ einręšisrķkinu Kķna, gera ašeins illt verra, žegar um skęša flensu er aš ręša. Bezta rįšiš er aš styrkja ónęmiskerfi lķkamans, en sś rįšlegging hefur ekki veriš įberandi hjį landlęknisembęttinu hér. Žetta į viš alla aldurshópa.

Kķnverjar hafa vegna kreppu hjį sér veriš aflögufęrir um jaršgas.  Žeir eru kaupahéšnar aš ešlisfari og hafa selt Evrópumönnum afgangsgas og makaš krókinn.  Hvašan hafa žeir fengiš žetta gas ?  M.a. frį Rśsslandi.  LNG eldsneytiš, sem flżtt hefur foršasöfnun ķ Evrópu, er ęttaš frį Rśsslandi, en į uppsprengdu verši m.v. gas um Nord Stream 1.  Žetta er ófagurt afspurnar. 

Gasverš fer enn hękkandi og hękkaši t.d. ķ sķšustu heilu viku įgśst 2022 um 30 % m.v. vikuna įšur.  Sumariš 2021 geršu Frakkar og Žjóšverjar framvirka samninga um eldsneytisgas į verši, sem jafngilti 100 EUR/MWh rafmagns, en um mįnašamótin įgśst-september 2022 nįši žaš 1000 EUR/MWh og hjašnaši svo nokkuš.  Jašarkostnašur rafmagns samkvęmt orkumarkašskerfi Evrópusambandsins ręšst af kostnaši gasorkuveranna.  Algert ófremdarįstand rķkir nś ķ orkumįlum Evrópu vegna kolrangs mats į ešli rśssneska rķkisins, eins og margir geršu sig seka um į sķnum tķma varšandi Žrišja rķkiš. Undantekning var Winston Churchill.

Sum rķki Sušur-Evrópu hafa nś žegar variš sem nemur 5 % af vergri landsframleišslu sinni ķ aš verja neytendur gegn ofurverši į jaršgasi. Žaš eru um mrdISK 150 į ķslenzkan męlikvarša, og munu žessi rķki nś lenda į framfęri digurs Kófsjóšs Evrópusambandsins, sem ekki var bśiš aš rįšstafa öllu fé śr.   

Fręndur vorir, Noršmenn, sem bśa sunnan Dofrafjalla, sitja algerlega ķ sśpunni, žótt nįnast öll raforka žeirra komi śr vatnsaflsvirkjunum vķtt og breitt um landiš. Vandręši žeirra į orkusvišinu er himinhįtt raforkuverš sunnan Dofrafjalla.  Heildsöluveršiš, ž.e. verš frį virkjun įn flutnings- og dreifingarkostnašar og skatta, var 30.įgśst 2022 jafnhįtt į Vestur-, Austur- og Sušurlandinu, ž.e. į įhrifasvęši millilandatenginganna, og į Jótlandi, Sjįlandi og Fjóni, Žżzkalandi, Lśxemborg og Lithįen samkvęmt Nord-Pool og Gunnlaugi Snę Ólafssyni ķ fréttaskżringu ķ Morgunblašinu 31. įgśst 2022. Ķ tveimur löndum Evrópu, Frakklandi og Austurrķki var veršiš enn hęrra.  Žetta verš sunnan Dofrafjalla jafngilti 94 ISK/kWh.  Žaš er tęplega 19 sinnum hęrra en ķslenzkt heildsöluverš og rśmlega 24 sinnum hęrra en ķ Miš-Noregi (Žręndalögum) og rśmlega 59 sinnum hęrra en ķ Noršur-Noregi.

Ef engar millilandatengingar vęru virkar ķ Noregi, mundi heildsöluverš raforku aš mestu vera įkvaršaš śt frį vatnsforša mišlunarlóna, įrstķma, og lestun landshlutatenginga.  Į žessum įrstķma mętti žį nśna bśast viš raforkuverši sunnan Dofrafjalla um 5,6 ISK/kWh, en žaš er tęplega 17 sinnum hęrra, og veršur aš skrifa žaš alfariš į millilandatengingarnar. Noršmenn fóru śt ķ žęr til aš gręša og til aš draga śr fjįrfestingum ķ varaafli og varaorku, en žess ber aš gęta, aš norsk heimili kaupa 5-falt meiri raforku en ķslenzk heimili, enda eru langflestar byggingar rafhitašar ķ Noregi.  Gróšinn įtti aš felast ķ žvķ aš selja afl og orku utan į daginn į hęrra verši en var į norskum innanlandsmarkaši og kaupa orku inn į nóttunni og um helgar į mun lęgra verši.  Žetta gekk eftir, į mešan millilandatengingarnar voru ekki eins öflugar og nś og į mešan Noršmenn stjórnušu žessum flutningum sjįlfir, en rķkisfyrirtękiš Statnett, žeirra Landsnet, į allar millilandatengingarnar. Eftir lögleišingu Orkupakka 3 stjórnar ACER-Orkustofa ESB žessum flutningum, og rķkisstjórnin mį ekki grķpa inn ķ žessi višskipti.  Markašurinn ręšur.  Fyrirsögnin ķ téšri fréttaskżringu Gunnlaugs Snęs Ólafssonar vķsar einmitt til žessa:

"Harma raforkuverš, en geta ekkert gert".

"Norska rķkiš hefur ekki tök į žvķ aš sporna gegn veršhękkunum, žar sem salan fer fram į rafmagnsmarkaši, sem innleiddur er ķ gegnum hina svo köllušu "orkupakka"  ESB.  Žeir nį til alls EES og stżra žvķ, hvernig sölu į raforku til Evrópu frį Noregi [og til baka - innsk. BJo] um sęstrengi er hįttaš."

Įkvęši um millilandatengingar og millilandavišskipti meš rafmagn og jaršgas komu fyrst inn ķ orkulöggjöf ESB meš Orkupakka 3.  Žess vegna uršu deilurnar um OP3 ķ Noregi og į Ķslandi svo hatrammar sem raun bar vitni um. Nś kemur OP3 almenningi og atvinnulķfinu ķ Noregi ķ koll, nema orkufyrirtękjunum, sem gręša į tį og fingri.  Skrżtiš, aš jafnašarmenn ķ rķkisstjórn og į Stóržinginu skuli teka žetta ķ mįl.  Rķkisstjórnin er undir forsęti Verkamannaflokksins, sem er hallur undir ESB-ašild Noregs.  Hinn stjórnarflokkurinn, Mišflokkurinn, baršist gegn innleišingu OP3 og spįši einmitt hękkandi raforkuverši ķ kjölfar öflugra sęstrengja til Bretlands og Žżzkalands, sem žį var veriš aš leggja og nś hafa veriš teknir ķ rekstur. Flokkurinn fęr hins vegar ekkert aš gert nśna, enda stendur ekki reišfęriš į ESB til aš veita Noregi undanžįgur frį orkuafhendingu. Kostnašurinn af millilandatengingum Noregs lendir nś į rķkissjóši, eins og Gunnlaugur Snęr rakti ķ téšri fréttaskżringu:

"Ķ millitķšinni hefur myndazt eining um, aš norska rķkiš greiši 90 % af orkukostnaši heimila umfram 70 Naur/kWh [9,9 ISK/kWh] frį 1. september [2022] upp aš 5,0 MWh.  Verš nś er um 644 Naur/kWh." 

Žaš vekur athygli, aš nišurgreitt orkumagn nemur ašeins fjóršungi įrsnotkunar mešalķbśšar ķ Noregi meš rafhitun.  Žaš eru žó fįir aš spį verulegri orkuveršslękkun ķ Evrópu innan 3 mįnaša.  Veršiš mun sennilega ekki lękka fyrr en meš vorinu 2023. 

Ķ lokin stóš žetta ķ fréttaskżringunni:

"Įkalliš um, aš eitthvaš verši gert til aš tempra raforkuveršiš hefur žó ekki fjaraš śt ķ Noregi, og hafa flokkar m.a. lagt til, aš śtflutningur verši takmarkašur og aš hįmarksverš verši sett į rafmagn.  Breytingar verša žó ekki geršar į löggjöf ESB, nema įhugi sé fyrir žvķ innan sambandsins.  Žaš er žvķ óljóst, nįkvęmlega hvaš norska Stóržingiš hyggst ręša į fundi sķnum ķ september [2022]."

Rökin fyrir markašsvęšingu raforkunnar į sķnum tķma ķ Noregi voru neytendavernd, ž.e. samkeppnin įtti aš tryggja raforkunotendum hagstęšustu kjör.  Nś hefur žessi neytendavernd snśizt upp ķ neytendaįžjįn.  Žį er spurningin, hvort stušningur er viš afnįm lagasetningar um OP3 ķ Noregi.  Į sķnum tķma var žvķ haldiš fram, aš lögleišing OP3 hefši mikla žjóšhagslega žżšingu ķ Noregi.  Žį var ekki sķzt horft til ašgangs Noregs aš evrópskum gasmarkaši. Nś er ašalleikarinn, Rśssland, aš mestu dottinn śt af evrópskum gasmarkaši um ófyrirsjįanlega framtķš, og žar meš eru norskar gaslagnir til Bretlands og meginlandsins oršnar enn mikilvęgari.  Meš žessa sterku markašsstöšu žurfa Noršmenn ķ raun ekkert į OP3 aš halda, en žaš er hins vegar spurning, hvort žeir vilja berjast fyrir uppsögn hans innan EFTA og ķ Sameiginlegu EES-nefndinni. Žaš er annaš mįl og af pólitķskum toga. Tępast getur rķkisstjórnin sameinazt um slķka stefnu, nema Alžżšusamband Noregs įlykti ķ žį veru.  Žaš mundi breyta afstöšu Verkamannaflokksins.    

 

     

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Böšvar Gušmundsson

Skrśfaš fyrir allt af beggja hįlfu.

Af hverju ęttu Russar aš afhenda gas af žvķ bara žaš vantar, en fį ekkert sjįlfir sem vantar.  ?  

Böšvar Gušmundsson, 6.9.2022 kl. 11:38

2 Smįmynd: Bjarni Jónsson

I žessari athugasemd er sišferšisleg staša Rśsslands og Evrópulandanna lögš aš jöfnuu, en höfundurinn horfir alveg framhjį upptökum deilunnar og atburšarįsinni.  Žaš var sett višskiptabann į Rśssland ķ refsingarskyni fyrir aš rjśfa frišinn ķ Evrópu meš stórfelldri innrįs ķ Śkraķnu ķ žvķ skyni aš leggja hana undir sig. Žaš var gerš undantekning meš eldsneytisgasiš og žaš greitt meš rśblum, eins og Rśssar heimtušu, en Rśssar brutu jafnvel žennan eina višskiptasamning.  Žeir hafa nś komiš til dyranna, eins og žeir eru klęddir og sżnt, aš žeim er ķ engu treystandi.  Žeir munu ekki rķša feitum hesti frį öllum žessum višskiptum.  

Bjarni Jónsson, 6.9.2022 kl. 17:30

3 Smįmynd: Borgžór Jónsson

Greišsla fyir gas ķ rśblum var ekki višskiftasamningur,žaš voru śrslitakostir Rśssa.
Žaš fylgdi žvķ engin skuldbinding um aš halda įfram aš selja gas til Evrópu.
Hér veršur aš hafa ķ huga aš fyrir nokkrum įrum žį sögšu rķki Evróššu upp öllum samningum viš Rśssland um kaup į gasi aš Žżskalandi undanskildu ,aš hluta.
Žessi sanmningur viš Žjóšverja hefur alltaf veriš virtur og er enn virtur.
Žjóšverja hafa fyrir löngu fengiš allt gas sem Rśssar voru skuldbundnir aš selja žeim. Rśssar hafa engar skuldbindingar umfram žaš.
Undirliggjandi ķ žessum hroka er gamla nżlenduhugsunin. Žeir eru herražjóš og ašrar žjóšir eiga aš fórna eiginhagsmunum ef žaš kemur betur śt fyrir ESB,eša elķtuna ķ ESB öllu heldur
Ķ hömlulausum hroka sķnum finnst ESB aš Rśssar séu skuldbundnir aš selja žeim gas žrįtt fyrir aš ESB hafi sjįlft sagt upp flest öllum samningum žar um.
Rśssar hafa ekkert brotiš į Evrópubśum en ESB hefur į hinn bóginn brotiš nįnnast alla samninga viš Rśssa plśs öll alžjóšalög og samninga sem fjalla um višslkifti.
Žetta hefur meira aš segja leitt til hreinna žjófnaša į eigum Rśssneskra fyrirtękja,einstaklinga og Rķkisins.
Žetta afnįm laga og réttar kemur til meš aš hafa vondar afleišingar til langs tķma.
Žegar žjóšarleištogar grķpa til svona gripdeilda į alžjóošavettvangi žį er stutt ķ aš žeir fari aš beita sömu mešulum gagnvart eigin žegnum.
Žetta er žegar hafiš. Nś fęrist ķ vöxt aš eigur fólks eru geršar upptękar ef viškomandi fylgir ekki lķnu stjórnvalda ķ einhverjum atrišum.
Vestręn samfélög eru aš breytast ķ einhverskonar Sómalķu žar sem ofbeldi rķkisins gagnvart einstaklingum fer hratt vaxandi

Menn kalla žetta višskiftažvinganir ,en žetta er ķ raun einungis brot į višskiftahįttum og samningum.
Žjóšir heims fylgjast meš žessu og nišurstašan er og veršur ķ vaxandi męli aš žjóšarleištogar heims eru aš draga sķnar žjóšir śt śr višskiftaumhverfi Vesturlanda og bśa tķl nżtt.
Žęr gera sér grein fyrir žvķ ķ vaxandi męli aš ef žęr taka hagsmuni  eigin žjóša  fram yfir hagsmuni stjórnenda Vesturlanda veršur žetta Vestręna višskiftakerfi notaš til aš leggja viškomandi žjóš ķ rśst.

Nato kom žessu strķši į af žvķ aš žeir vildu leggja Rśssland ķ rśst og hirša aušlindir žeirra. Žetta er ķ raun beint framhald af žörf Hitlers fyrir Lebensraum og herferš Svķakonungs af žvķ aš hann vildi tryggja aš hann gęri haft Rśssland aš féžśfu.
Žaš hefur ekkert breyst.
Hver įrįsin rekur ašra til aš koma höndum yfir Rśssagulliš.
Žessar įrįsir hafa alltaf mistekist og žessi kemur til meš aš gera žaš lķka. 
Nišurstašan ķ žetta skifti veršur hinsvegar verri en oftast įšur ,vegna breytinga sem hafa oršiš ķ heimsžorpinu.
Žaš er alveg sama hvernig Śkrainustrķšiš eša višskiftastrķšiš fer ,nķšurstašan er og veršur įfram gķfurlegur og langvarandi samdrįttur ķ lķfskjörum Evrópu.
Til lengri tķma kemur Evrópa til aš vera įlķka mikilvęg fyrir heimslķkamann og rófubeiniš er fyrir mannslķkamann.



Borgžór Jónsson, 11.9.2022 kl. 00:56

4 Smįmynd: Borgžór Jónsson

Upphaf žessara įtaka var aš Śkrainustjórn drap 14.000 manns fyrir žaš eitt aš žau vildu ekki lįta Śkrainska rķkiš eyša sér. Žaš var drepiš af žvķ aš žau voru Rśssnesumęlandi og heišrušu Rśssneskar venjur og sögu.
Žau sęttu sig ekki viš aš vera svift tungumįlinu ,sögunni og samskiftum sķnum viš ęttingja sķna ķ Rśsslandi.
Śkrainustjórn įkvaš aš drepa bara fólkiš ,allavega nógu marga  til aš fólkiš léti sér segjast og lofaši stjórninni aš eyša sér.
Śkrainustjórn neitaši aš višra samninga sem hśn hafši gert um aš hętta žessu og leita sįtta viš fólkiš į Donbass.
Žvert į móti var ljóst aš Selenski hafši gert rįšstafanir til aš herša enn ofsóknirnar gegn fólkinu og hafši ķ žvķ skini stóraukiš stórskotališsįrįsir sķnar į fólkiš.
Žetta er upphafiš aš įtökunum.
Žaš var enginn frišur ķ Evrópu.
Žaš stóšu yfir stórfelld drįp į almenningi ķ hjarta Evrópu af rķkisstjórn sem hefur vęgast sagt vafasamnar skķrskotanir til aumasta lįggróšurs 20. aldarinnar.


Borgžór Jónsson, 11.9.2022 kl. 01:15

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband