Forgangsröšun Björns Lomborg

Björn Lomborg, forseti Kaupmannahafnarhugveitunnar og gistifręšimašur viš Hoover stofnun Stanford-hįskóla, hefur veriš išinn viš aš skrifa um meinlokurnar ķ stefnu stjórnvalda ķ löndum heimsins gagnvart žvķ, sem žau nefna hlżnun heimsins. Į žessu hafa flestir skošanir, en fįir djśpstętt vit į višfangsefninu. Žess vegna er margt skrafaš og skeggrętt įn žess, aš nokkur lausn sé ķ sjónmįli, enda tröllrķšur hręsnin hśsum.

Er sś umręša aš miklu leyti reist į sandi vegna žekkingarleysis og er žess vegna śt og sušur, blašur og fögur fyrirheit į fjölmennum rįšstefnum.  Žegar heim af žessum rįndżru og koltvķildismyndandi rįšstefnum er komiš, er lķtiš sem ekkert gert ķ mįlunum. Skyldu ķbśar Noršur-Amerķku, sem upplifšu fimbulkulda į eigin skinni ķ desember 2022, taka mikiš mark į blašri um heimsendaspįdóma vegna hlżnunar andrśmsloftsins ? 

Enginn dregur ķ efa, aš vaxandi styrk koltvķildis ķ andrśmslofti fylgir hlżnun, en žaš er ofureinföldun į flóknu fyrirbęri aš halda žvķ fram, aš žetta eitt muni stjórna loftslagsbreytingum nęstu įratuga.  Nefna mį įhrif brennisteins frį eldfjöllum og mönnum, sem hefur kęlandi įhrif, og aš hękkaš hitastig andrśmslofts leišir til aukinnar varmageislunar śt ķ geiminn samkvęmt lögmįli Max Plank um samband hitastigs efnis og geislunarafls frį žvķ.  Lķkön IPCC gefa miklu hęrri śtkomu į hitastigi en sķšan hefur reynzt vera raunin samkvęmt nįkvęmustu fįanlegu męlingum, sem t.d. dr John Christy, "director of the University of Alabama/Huntsville“s Earth System Science Center, ESSC", hefur birt og lagt śt af. 

Žann 20. desember 2022 birtist ķ Morgunblašinu grein eftir téšan Björn og Jordan B. Peterson, prófessor emeritus viš Toronto-hįskóla, žar sem žeir leitast viš aš śtskżra algert įrangursleysi ķ loftslagsmįlum m.t.t. til hįleitra markmiša į heimsrįšstefnum.  Greinin bar bjartsżnislega fyrirsögn:

"Vegurinn įfram: Nż framtķšarsżn".

Žar gat aš lķta m.a.:

"Įriš 2015 geršu leištogar heimsins tilraun til aš takast į viš höfušvandamįl mannkynsins [svo ?] meš žvķ aš setja sér markmišin um sjįlfbęra žróun - 169 skotmörk, sem hęfš skyldu verša, žegar įriš 2030 rynni upp.  Sį listi innihélt öll hugsanleg ašdįunarverš markmiš: śtrżmingu fįtęktar og sjśkdóma, stöšvun styrjalda og loftslagsbreytinga, verndun lķffręšilegrar fjölbreytni og bętta menntun."

Į rįšstefnum IPCC męta tugžśsundir, og margir žeirra eru nestašir aš heiman meš įhugamįl, sem žeim finnst sér skylt aš berjast fyrir, aš fari inn į mįlefnaskrį rįšstefnunnar ķ lokin.  Örfįir eša engir rįšstefnugesta hafa hugmynd um, hvernig er skynsamlegast aš koma mįlefnum sķnum og markmišum ķ höfn, žegar rįšstefnunni hefur veriš slitiš, og margir rįšstefnugesta hafa hętt sér śt į hįlan ķs og vita lķtiš, hvaš žeir eru aš tala um.  Ķ öllu žessu felst skżringin į hinum vonlausa fjölda markmiša, sem samžykkt eru ķ lok rįšstefnunnar ķ kjölfar hrossakaupa og rifrildis um aukaatriši. 

Žaš veršur hins vegar aš hafa kvarnir ķ staš heila til aš įtta sig ekki į, aš nišurstašan af miklum fjölda markmiša er sś sama og af engu markmiši.  Af žessum sökum veršur aš įlykta, aš hugur fylgi ekki mįli, rįšstefnan sé skrķpaleikur, svķfandi ķ tómarśmi, enda er eftirfylgnin ómarkviss.

Rįšstefnur IPCC breyta sįralitlu, en fjöldi manns er kominn į loftslagsspenann, og dómsdagsspįmenn hręša stjórnmįlamenn og almenning til aš inna af hendi fjįrframlög til aš halda hringekjunni įfram.

"Įriš 2023 er vegferšin hįlfnuš, ef mišaš er viš tķmabiliš 2016-2030.  Hins vegar erum viš langan veg frį žvķ aš vera hįlfnuš meš markmišin.  M.v. stöšu mįla munu žau nįst hįlfri öld sķšar en ętlaš var."

Hvaš hiš kjįnalega loftslagsmarkmiš frį 2015 varšar um helzt aš halda hlżnun jaršar frį išnvęšingu undir 1,5°C, en annars endilega undir 2°C, benda birtar hitamęlingar IPCC til, aš nešra markiš nįist ekki og jafnvel efra markiš ekki heldur, en męlingar Johns Christy benda ekki til, aš nešra markinu verši nįš į nęstu įratugum. 

Žaš er mjög erfitt fyrir jaršarbśa aš tengja ašgeršir sķnar viš hitastigshękkun, sérstaklega fyrir žį, sem upplifa haršnandi vetrarkulda (Noršur-Amerķka -48°C ķ desember 2022 og mannskašavešur ķ kuldum ķ Japan lķka). 

Žer lķka erfitt fyrir ķbśa hérlendis, aš fį heila brś ķ talnaleik forsętisrįšherra, nś sķšast, aš Ķslendingar žurfi aš draga śr losun koltvķildis um 55 % m.v. 2005. Losun Ķslendinga er svo hlutfallslega lķtil į heimsvķsu, aš engu mįli skiptir fyrir hlżnun jaršar.  Žį er losun vegna orkunotkunar į mann ein sś minnsta, sem žekkist. Losun išnašarins į hvert framleitt tonn er sömuleišis ein sś minnsta, sem žekkist.  Aš rembast eins og rjśpan viš staurinn meš ęrnum tilkostnaši viš aš bęta einn bezta įrangurinn er einber hégómi og stafar af hégómagirnd stjórnmįlamanna. 

"Žvķ er žaš löngu tķmabęrt, aš viš skilgreinum og forgangsröšum žeim markmišum, sem mestu skipta.  Žaš er einmitt žaš, sem Kaupmannahafnarhugveitan (e. Copenhagen Consensus) hefur gert ķ samstarfi viš nokkra Nóbelsveršlaunahafa og rśmlega 100 hagfręšinga ķ fremstu röš.  Hśn hefur skilgreint į hvaša vettvangi hver króna getur gagnazt hve mest.

Viš gętum, svo [aš] dęmi sé tekiš, flżtt žvķ mjög aš binda enda į hungur.  Žrįtt fyrir aš žar hafi ašdįunarveršur įrangur nįšst sķšustu įratugi, [fį] 800 milljónir manna enn žį ekki nóg aš borša.  Į žeim vettvangi getur rannsóknarvinna hagfręšinga [og lķffręšinga - innsk. BJo] lyft grettistaki."  

Grķšarlegum upphęšum hefur veriš variš og er veriš aš verja ķ fįfengilega hluti eins og vindmyllur, žróun žeirra, smķši, uppsetningu og rekstur - allt saman ķ nafni loftslagsvandans, žótt žetta sé rįndżrt, mengandi og landskemmandi fyrirbrigši.  Tólfunum er kastaš, žegar myndir berast af śšun ķsašra vindmylluspaša meš mišur hollum ķsvara. Gjörninginn ętti alls ekki aš leyfa hérlendis ķ mengunarvarnarskyni.

Til aš kóróna vitleysuna eru vķšast reist gaskynt raforkuver meš vegna óįreišanleika raforkuvinnslu meš vindorku.  Žetta er mjög óskilvirk rįšstöfun fjįrmuna og sorgleg ķ ljósi žess, aš nżžróuš kjarnorkuver eru handan viš horniš til aš leysa orkužörf heimsbyggšarinnar. 

"Okkur er ķ lófa lagiš aš fęra veršandi męšrum lķfsnaušsynlega nęringu.  Sį dagskammtur vķtamķns og annarrar naušsynlegrar fęšu kostar rśma USD 2 (ISK 283) į hverja manneskju.  Meš slķkri ašstoš žroskast heili fóstursins örar, sem sķšar į ęvinni skilar sér ķ meiri velmegun.  Hver USD, sem variš er ķ žaš, svarar žannig til andviršis USD 38 (ISK 5371) af félagslegum gęšum.  Hvers vegna gerum viš žetta ekki ?  Vegna žess aš ķ višleitni okkar til aš gera öllum til hęfis verjum viš litlu fé ķ hvern žįtt og yfirsjįst um leiš nytsamlegustu lausnirnar."  

Barįtta rķkja heimsins gegn meintri loftslagshlżnun er ķ fęstum tilvikum rekin į skynsemisgrundvelli.  Ef svo vęri hérlendis, mundu stjórnvöld hér lżsa žvķ yfir, aš žau telji of mikla umhverfisbyrši felast ķ uppsetningu vindmyllužyrpinga m.v. viš samfélagslega įvinninginn, sem er neikvęšur nśna, af žvķ aš vindmyllužyrpingar munu leiša til hękkunar rafmagnsveršs hér.

Žį verši hętt viš aš moka ofan ķ skurši į kostnaš hins opinbera, enda hafa veriš fęršar ófullnęgjandi vķsindalegar sönnur į einhlķtan įrangur slķkrar ašgeršar fyrir losun gróšurhśsalofttegunda.  Hins vegar viršast landgręšsla og skógrękt ótvķrętt vera til bóta og vera hagkvęmar. 

Žaš er ennfremur skynsamlegt śt frį loftslags- hagkvęmnisjónarmišum aš setja kraft ķ virkjanir hefšbundinna ķslenzkra orkulinda jaršgufu og vatnsfalla.  Žaš er óskiljanlegt, aš umhyggjan fyrir andrśmsloftinu og óttinn viš hlżnun af völdum CO2 lendir miklu aftar ķ forgangsröšuninni hjį żmsum en hégómleg fordild um, aš žessar hreinu og endurnżjanlegu orkulindir nįttśrunnar skuli ekki snerta, žvķ aš slķkt śtheimti röskun į nįttśrunni, žó aš nįttśrukraftarnir séu sjįlfir sķfellt aš breyta landinu. 

Ķ lok greinarinnar skrifušu žeir félagarnir Björn og Jordan žetta:

 "Eitt er žó algerlega augljóst: viš veršum aš gera žaš bezta fyrst.

Žar er hiš eina sanna įramótaheit komiš, og žaš er hvort tveggja persónulegt og alžżšlegt.  Meš žvķ er leišin ķ įtt til betra lķfs vöršuš.  Lįtum göngu okkar feta žann veg, žegar viš veltum žvķ fyrir okkur, hvernig viš ętlum aš heilsa nżju įri."

Žann 20. desember 2022 birtist afar fróšleg grein ķ Morgunblašinu eftir Hauk Įgśstsson, kennara.  Hśn bar fyrirsögnina:

"Hvaš er vindmylla ?"

Til aš gefa mynd af mengunarhęttunni og aušlindanotkun vindmylluframleišenda stóš žetta:

"Öxull, sem gengur śt śr enda skżlisins, tengist gķrkassa, sem stżrir snśningshraša rafalans.  Bremsubśnašur jafnar hrašann, auk žess sem spöšunum er stżrt ķ sama skyni.  Ķ žessum bśnaši eru nokkur hundruš lķtrar af sértękri smurolķu, sem fylgzt er meš og skipt um u.ž.b. žrišja hvert įr.  Mörg dęmi eru um žaš, aš olķan leki. 

 Rafalinn er bśinn sķseglum (permanent magnets).  Ķ žeim eru fįgęt jaršefni, skašleg umhverfinu ķ framleišslu og endurvinnslu eša eyšingu.  Žau eru aš mestu unnin ķ Kķna (um 90 %), sem er lķka rįšandi ķ nįmi žeirra śr jöršu [t.d. ķ Afrķku - innsk. BJo].  Ķ rafalanum og öšrum rafbśnaši er kopar (um 1500 kg) og įl (um 840 kg) - auk stįls.  [Magntölur eiga viš 2 MW rafal - innsk. BJo.]  Ķ bśnašinum ķ tękjaskżlinu eru lķka, samkvęmt Freeing Energy, um 20,5 t af steypujįrni, rśmt 1 t af stįli og um 51 t af krómi.  

Rafbśnašur fellir rafmagniš, sem framleitt er, aš raforkukerfinu, sem myllan tengist.  Bśnašurinn er ķ lokušu rżmi og honum žjappaš saman sem framast er unnt, sem veldur mikilli hęttu į skammhlaupum.  Ķ rżminu er gjarnan [einangrunar] gas, sem kallast SF6 (Sulphur hexafluoride).  Žaš hefur afar litla rafleišni, en er samkvęmt Norwegian SciTech News (2020) 22.000-23.500 sinnum öflugri gróšurhśsalofttegund en CO2 og hefur 3.200 įra lķftķma [ķ andrśmsloftinu - innsk. BJo]. Žetta gas hefur sloppiš śt ķ verulegum męli, t.d. ķ Žżzkalandi, og er oršiš vel męlanlegt žar."

 Žessi upptalning ętti aš sannfęra flesta um, aš vindmyllur eru slęm fjįrfesting til aš minnka losun gróšurhśsalofttegunda eša til aš draga śr mengun į jöršunni.  Žį gefur nś auga leiš, aš žessi fjįrfesting į alls ekkert erindi ķ ķslenzka nįttśru, žvķ aš hrun einnar vindmyllu, t.d. ķ óvešri, getur valdiš  alvarlegu mengunarslysi og óafturkręfri mikilli losun gróšurhśsalofttegunda.  Hśn er af allt annarri og miklu hęrri stęršargrįšu en t.d. losun sama magns af CH4 - metani, žvķ aš žaš er "ašeins" um 22 sinnum öflugri gróšurhśsalofttegund en CO2 og brotnar nišur ķ andrśmsloftinu į um 50 įrum.  

Hryllingssaga Hauks Įgśstssonar um mengunarhęttuna af vindmyllum heldur įfram:

"Til žess aš nį [hįmarks] styrk m.v. žyngd eru spašarnir geršir śr trefjaplasti; gler- eša kolžrįšum, sem žaktir eru meš epoxķresķni.  Į 2 MW Vestas-myllu vega žeir um 7 t hver.  Epoxķresķn eru mikiš unniš śr olķutengdum efnum meš efnafręšilegum ašferšum.  Į 2 MW myllu er snśningsžvermįl spašanna um eša yfir 100 m, og hrašinn į spašaenda getur nįš vel yfir 200 km/klst.  Til aš minnka mótstöšu eru spašarnir hśšašir aš utan.  Hśšin slitnar af og berst śt ķ umhverfiš sem öragnir.  Spašana er almennt ekki unnt aš endurvinna.  Žeir eru žvķ oftast uršašir, žegar žeir eru oršnir ónothęfir."

Hér er um aš ręša efni, sem ekkert erindi eiga inn ķ ķslenzka nįttśru og lķfkešju, žvķ aš žau eru sennilega tornišurbrjótanleg (frįvirk) og safnast žess vegna upp ķ lķfkešjunni.  Hefur Umhverfisstofnun vit į aš gera višeigandi kröfur til žeirra efna, sem hver vindmylla getur dreift śt ķ umhverfiš ķ venjulegum rekstri og viš slys ? 

Žaš er engin žörf į aš dreifa žessum mannvirkjum um óspillt vķšerni landsins hagkerfisins vegna, og žess vegna er engin įhętta įsęttanleg.  Öšru mįli gegnir um hefšbundnar ķslenzkar virkjanir.  Fyrir žęr er žörf, enda eru žęr miklu hagkvęmari, og mengunarhęttan af žeim er hverfandi ķ samanburši viš žau ósköp, sem hér hafa veriš upp talin, og landžörf į MW sömuleišis mun minni. 

 

 

     


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Höršur Žormar

Ķ gęr birti Haraldur Siguršsson, eldfjallafręšingur, lķnurit śr New York Times sem sżnir mešalhitastig į jöršinni sķšustu 82 įrin. Žar kemur fram aš hitastigiš hefur aldrei hękkaš eins hratt og sķšustu įrin žrįtt fyrir mótvęgisašgeršir. Hann óttast greinilega aš vį sé fyrir dyrum.

Enn eru žó hįvęrar raddir uppi um aš žetta sé ešlileg hlżnun sem ekki sé af mannavöldum og hafi margoft įtt sér staš įšur. Er  žeim rökum t.d. beitt aš enda žótt styrkur CO2 aukist žį séu gróšurhśsaįhrif vatnsgufu sterkari sem er vissulega rétt. Žar er žó horft fram hjį žeirri stašreynd aš loftslag stjórnast af mörgum gagnkvęmum įhrifum og žarf žį ekki endilega sterkasti žįtturinn aš skipta sköpum.

Ekki veit ég hvaš kemur mönnum til aš berjast af hörku gegn žeim sem vara viš og vinna gegn ofhlżnun jaršarinnar. Stundum eru žeir sakašir um ofrķki en stundum eru žeir hęddir og kallašir illum nöfnum. Kunna einhverjir hagsmunir aš bśa žar aš baki? Į žaš hefur veriš bent aš olķuišnašurinn hefur ķ įratugi reynt aš žagga žessa umręšu nišur. En gęti kannski lķka veriš aš einhverjir finni žarna śtrįs fyrir innibyrgša žvermóšsku sķna?

Hitt er svo allt annaš mįl aš erfitt getur reynst aš sporna viš žessari loftslagsžróun og žar skipta lķka hagsmunir mįli. Margar rįšstefnur hafa veriš haldnar "meš fjörutķu žśsund fķflum", eins og einhver oršaši žaš, žar sem misvitrar įkvaršanir hafa sjįlfsagt veriš teknar. Sjįlfsagt eru slķkar rįstefnur fróšlegar og skemmtilegar, kannski lķka gagnlegar, um žaš get ég ekki dęmt.

Hér er vištal viš Stefan Rahmstein, loftslagsfręšing frį Potsdam ķ Žżskaland:  Das AfD-Klimaquiz für Schüler | Harald Lesch           

Höršur Žormar, 11.1.2023 kl. 20:20

2 Smįmynd: Gunnar Heišarsson

Góš grein aš vanda, Bjarni.

Žarna er tekiš į stęrsta vandamįlinu, hungri ķ heiminum. Ķ žvķ ljósi er gališ aš tekin séu heilu landsvęšin ķ aš rękta matvęli til eldsneytisgeršar, svo blanda megi žvķ sulli ķ jaršefnaeldsneyti. Žetta er gert ķ žįgu rétttrśnašarins. En hver skyldi svo įvinningurinn aš žessu sulli vera? Hvaš hjįlpar žetta mikiš upp į losun co2? Vinsęlustu matvęlajurtirnar sem fį žessa mešferš eru maķs til framleišslu į sulli til blöndunar ķ dķselolķu og sykurrófur til framleišslu į sulli til blöndunar ķ bensķn. Bįšar žessar jurtir eru einęrar, sem žżšir aš akrarnir sem undir žessa ręktun er tekin, standa opnir hįlft įriš, meš tilheyrandi kolefnislosun. Žannig aš sennilega veldur žetta rugl enn frekari kolefnislosun, žar sem įhöld eru um sparnašinn viš ķblöndunina ķ eldsneytiš.

Fyrst og fremst er žetta žó gališ ķ hungrušum heimi.

Kvešja

Gunnar Heišarsson, 12.1.2023 kl. 07:49

3 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Nś berast fregnir af žvķ, aš "olķusjeik" ķ Dubai eigi aš stjórna COP28, nęstu rįšstefnu SŽ um ašgeršir til aš stemma stigu viš hlżnun jaršar.  Sżnir žessi śtnefning ekki ķ hnotskurn tilgangsleysi žessa įrlega skvaldurs Sameinušu žjóšanna um hlżnun jaršar ?  Ašeins bylting ķ orkumįlum heimsins getur haft einhver įhrif til aš minnka losun jaršarbśa į CO2.  Allt annaš veršur aš flokka til samkvęmisleikja.  

Bjarni Jónsson, 13.1.2023 kl. 10:52

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband