Fęrsluflokkur: Evrópumįl

Lengi eimir eftir af Molotoff-Ribbentropp-samninginum

Molotoff og Ribbentropp voru utanrķkisrįšherrar einręšisherranna Stalķns og Hitlers.  Hitler sendi utanrķkisrįšherra sinn til Moskvu sķšla įgśstmįnašar 1939 til aš ganga frį samningi viš Kremlverja, sem innsiglaši skiptingu Evrópu į milli žessara stórvelda.  Žessi samningur var ósigur fyrir lżšręšiš og sjįlfsįkvöršunarrétt žjóša um aš haga mįlum sķnum aš vild, enda voru žjóšir Evrópu meš honum dęmdar til kśgunar og žręlahalds. Žaš er einmitt gegn slķku žręlahaldi, sem Śkraķnumenn berjast nśna blóšugri barįttu, og er žaš ótrślega hart nś į 21. öldinni aš žurfa aš berjast fyrir sjįlfsögšum rétti sķnum ķ Evrópu upp į lķf og dauša.

Ķ Evrópu sluppu t.d. Bretar, Ķslendingar, Svisslendingar, Svķar, Spįnverjar og Portśgalir undan strķšsįtökum.  Einörš varnarbarįtta Breta bjargaši Vestur-Evrópu undan jįrnhęl nazismans.  Vegna einstakrar frammistöšu flughers Breta ķ višureigninni viš flugher Žjóšverja haustiš 1940 og öflugs flota Breta tókst aš koma ķ veg fyrir innrįs Žjóšverja yfir Ermarsundiš.  Meš ašgeršinni Raušskeggur 21. jśnķ 1941 splundraši Hitler žessum illręmda samningi, en žaš er engu lķkara en hann lifi žó ķ hugskoti żmissa enn. 

Afstaša Žżzkalandskanzlaranna Kohls, Merkel og Scholz ber žess merki, aš žau hafi ķ hugskoti sķnu stjórnazt af žeirri śreltu hugmyndafręši, aš Žżzkaland og Rśssland ęttu aš skipta Evrópu į milli sķn ķ įhrifasvęši. Žżzka rķkisstjórnin var Eystrasaltsrķkjunum fjandsamleg viš lok Kalda strķšsins, Merkel stöšvaši įform Bandarķkjamanna 2015 um aš veita Śkraķnu ašild aš NATO, og Scholz hefur dregiš lappirnar ķ hernašarstušningi Žjóšverja viš Śkraķnu.  Afleišingin er ófögur. 

Jón Baldvin Hannibalsson, krati og fyrrverandi utanrķkisrįšherra Ķslands, į heišur skilinn fyrir framgöngu sķna, žegar hann, įsamt forsętisrįšherranum, Davķš Oddssyni, beitti sér fyrir žvķ, aš Ķsland braut ķsinn į örlagažrungnum tķma og višurkenndi fullveldi Eystrasaltsrķkjanna.  Žetta er bezti gjörningur Ķslands gagnvart öšrum rķkjum į lżšveldistķmanum.  Hvar vęrum viš stödd, ef réttur žjóšrķkja til óskorašs fullveldis vęri ekki virtur aš alžjóšalögum ?  Barįtta Śkraķnumanna nśna viš rotiš Rśssland, sem stjórnaš er meš vitfirrtum hętti til aš snśa sögunni viš, snżst um rétt stórra og smįrra rķkja til fullveldis og til aš bśa ķ friši ķ landi sķnu. Žess vegna eiga Vesturlönd aš styšja Śkraķnu hernašarlega įn žess aš draga af sér og fylgja žar fordęmi Póllands og Eystrasaltsrķkjanna. 

Nś veršur vitnaš ķ grein JBH ķ Morgunblašinu 30.įgśst 2022, sem hann nefndi:

"Um žį sem žora ..." 

"Ķ nęstum hįlfa öld voru Eystrasaltsžjóširnar hinar gleymdu žjóšir Evrópu.  Lönd žeirra voru žurrkuš śt af landakortum heimsins.  Tungumįl žeirra voru til heimabrśks, og žjóšmenningin lifši nešanjaršar.  Žessar žjóšir voru horfnar af pólitķskum radarskjį umheimsins.  Žegar ég ręddi um sjįlfstęšisbarįttu Eystrasaltsžjóša viš starfsbróšur minn, utanrķkisrįšherra NATO-rķkis, reyndi hann aš eyša umręšuefninu meš eftirfarandi ummęlum: "Hafa žessar žjóšir ekki alltaf tilheyrt Rśsslandi ?".  

Žarna minnist JBH ekki į eitt alsvķnslegasta tiltęki rśssnesku kśgaranna, sem žeir hafa beitt alls stašar, žar sem žeir hafa tališ žörf į aš berja nišur sjįlfstęšistilhneigingu žjóša og aš eyšileggja žjóšareinkenni žeirra. Žeir hafa stundaš hina mannfjandsamlegu kynžįttahreinsun, "ethnic cleansing", ķ Eystrasaltsrķkjunum, og hana stunda višbjóširnir į herteknum svęšum Śkraķnu.  Fólkiš er flutt burt langt frį heimkynnum sķnum og Rśssar lįtnir setjast aš ķ stašinn.  Žetta er glępur gegn mannkyni, og žaš er ķskyggilegt, aš rśssneska valdastéttin skuli vera į svo lįgu sišferšisstigi į 21. öldinni aš gera sig seka um žetta.  Žeir veršskulda ekkert minna en fulla śtskśfun Vesturlanda sem hryšjuverkarķki.  

"Hinn atburšurinn [į eftir "syngjandi byltingunni" ķ jśnķ 1988-innsk. BJo], sem nįši inn į forsķšur blaša og sjónvarpsskjįi heimsins, var "mannlega kešjan" ķ įgśst 1989.  Nęstum 2 milljónir manna héldust ķ hendur frį Tallinn ķ noršri til Vilniusar ķ sušri til aš mótmęla Molotov-Ribbentrop-samninginum og leyniskjölum hans frį žvķ fyrir hįlfri öld (1939). Žessi alręmdi samningur [į] milli tveggja einręšisherra, Hitlers og Stalķns, reyndist vera upphaf seinni heimsstyrjaldarinnar.  Samkvęmt samninginum var Stalķn gefiš frķtt spil til aš innlima Eystrasaltsžjóširnar ķ Sovétrķkin, ž.m.t. Finnland - eitt Noršurlandanna."

Žannig var lenzkan į mišöldum ķ Evrópu, aš stórveldin rįšskušust meš fullveldi minni rķkjanna og röšušu žeim inn į įhrifasvęši sķn. Enginn, nema kannski pįfinn eša ęšsti prestur rétttrśnašarkirkjunnar ķ Moskvu,  hafši gefiš žeim žennan rétt.  Žau tóku sér hann annars meš vopnavaldi. Ķ kjölfar fyrri heimsstyrjaldarinnar, 1914-1918, tók žetta fyrirkomulag aš rakna upp fyrir tilstušlan Bandarķkjastjórnar.  Žį var kvešiš į um rétt žjóša til aš įkvarša sjįlfar örlög sķn, hvort žau kysu aš vera ķ rķkjabandalagi eša afla sér sjįlfstęšis um eigin mįl og fullveldis.  Žį uršu t.d. Ķsland og Finnland sjįlfstęš rķki, og Śkraķna varš sjįlfstęš ķ öreigabyltingunni rśssnesku 1917. Žetta er nś hinn rķkjandi réttur aš alžjóšalögum. Vladimir Putin snżr öllu į haus, vill snśa klukkunni til baka, en žaš mun ekki ganga til lengdar.

"Leištogar Vesturveldanna stóšu frammi fyrir höršum kostum.  Ęttu žeir aš fórna öllum įvinningi af samningum um lok kalda strķšsins meš žvķ aš lżsa yfir stušningi viš endurheimt sjįlfstęšis Eystrasaltsžjóša ?  Eša ęttu žeir aš fórna žessum smįžjóšum - ķ žvķ skyni aš varšveita friš og stöšugleika ? 

Biliš [į] milli oršręšu žeirra um sjįlfsįkvöršunarrétt žjóša og aš fęra śt landamęri lżšręšis, mannréttinda og réttarrķkis annars vegar og žeirrar stórveldapólitķkur, sem žeir fylgdu ķ reynd hins vegar, var oršiš óbrśanlegt."

Aš stęrri rķki hafi öll rįš hinna smęrri ķ hendi sér, er óalandi og óferjandi višhorf.  Valdiš til aš įkvarša fullveldi rķkis liggur hjį ķbśum žess rķkis sjįlfum og ekki hjį stjórnmįlamönnum stęrri rķkja, sķzt af öllu gamalla nżlendukśgara eins og Rśsslands. Žetta višurkenndu Bretar og Frakkar ķ raun meš žvķ aš segja Stór-Žżzkalandi strķš į hendur ķ kjölfar innrįsar Wehrmacht ķ Pólland 1. september 1939.  Frakkland féll aš vķsu flestum aš óvörum į undraskömmum tķma voriš 1940 fyrir leifturįrįs, "Blitzkrieg Guderians", en Stóra-Bretland hélt velli og stóš uppi sem sigurvegari 1945 meš dyggri hernašarhjįlp Bandarķkjamanna. 

"Žaš var žess vegna, sem Bush, Bandarķkjaforseti, flutti ręšu ķ žinginu ķ Kęnugarši ķ įgśst 1991, sem sķšan hefur žótt meš endemum.  Ķ ręšunni skoraši hann į Śkraķnumenn "aš lįta ekki stjórnast af öfgakenndri žjóšernishyggju", heldur halda Sovétrķkjunum saman "ķ nafni frišar og stöšugleika". 

Žaš var žess vegna, sem Kohl, kanzlari, og Mitterand, forseti, skrifušu sameiginlega bréf til Landsbergis, leištoga sjįlfstęšishreyfingarinnar ķ Litįen, žar sem žeir skorušu į hann aš fresta framkvęmd sjįlfstęšisyfirlżsingar Litįa frį 11. marz 1990."

Rįšstjórnarrķkin voru of rotin undir žrśgandi kommśnisma, til aš žau gętu haldizt saman.  Žaš hefur žessum forsetum og kanzlara veriš ljóst, en žeir hafa tališ sig skuldbundna Gorbasjeff fyrir žįtt hans ķ frišsamlegu hruni Jįrntjaldsins. Žeir höfšu hins vegar engan rétt til aš slį į frelsisžrį undirokašra žjóša, sem žrįšu endurheimt frelsis sķns og fullveldis. Žar kemur aš hinu sögulega gęfuspori Ķslands, smįrķkis noršur ķ Atlantshafi, sem öšlazt hafši fullveldi ķ eigin mįlum ķ kjölfar Fyrri heimsstyrjaldar og fullt sjįlfstęši viš lżšveldisstofnun, sem Bandarķkjamenn studdu dyggilega ķ jśnķ 1944, skömmu eftir innrįs Bandamanna ķ Normandķ. 

"En hvers vegna sętti Ķsland sig ekki viš žessa nišurstöšu ?  Žaš voru engir žjóšarhagsmunir ķ hśfi.  Žvert į móti: Ķsland var hįš Sovétrķkjunum um innflutning į eldsneyti - sem er lķfsblóš nśtķmahagkerfa - allt frį žvķ, aš Bretar skelltu višskiptabanni į Ķsland ķ žorskastrķšunum (1954-1975).  Vissum viš kannski ekki, aš smįžjóšum er ętlaš aš leita skjóls hjį stóržjóšum og lśta forystu žeirra ?  M.ö.o. kunnum viš ekki vištekna mannasiši ? 

Allt er žetta vel žekkt.  Engu aš sķšur vorum viš [Sjįlfstęšisflokkur og Alžżšuflokkur - innsk. BJo]  tregir til fylgispektar.  Leištogar Vesturveldanna létu augljóslega stjórnast af eigin hagsmunum.  Viš vorum hins vegar sannfęršir um, aš fylgispekt vestręnna leištoga viš Gorbachev vęri misrįšin.  Hśn byggšist į rangri og yfirboršskenndri greiningu į pólitķskum veruleika Sovétrķkjanna.  Ég var sannfęršur um, aš Sóvétrķkin vęru sjįlf ķ tilvistarkreppu, sem leištogar žeirra fundu enga lausn į.  Heimsveldiš vęri aš lišast ķ sundur, rétt eins og evrópsku nżlenduveldin ķ kjölfariš į seinni heimsstyrjöldinni." 

Žaš er eins og Vesturveldin hafi veriš fśs til į žessari stundu aš stinga žeirri dśsu upp ķ Gorbasjeff aš skipta Evrópu į milli tveggja stórvelda ķ anda Mólotoff-Ribbentropp-samningsins og Žjóšverjar stutt žaš leynt og ljóst sem veršandi forysturķki Evrópusambandsins.  Žetta er ólķšandi hugarfar og ekki reist į öšru en rétti, sem sį "sterki" tekur sér til aš kśga og skķtnżta žann "veika". Saga nżlendustjórnarfars ķ Evrópu leiš undir lok meš hruni Jįrntjaldsins, en nś reyna Rśssar aš snśa viš hinni sögulegu žróun.  Žaš mun allt fara ķ handaskolum hjį žeim, enda meš endemum óhönduglega og villimannslega aš verki veriš.  Enginn kęrir sig um aš žjóna slķkum herrum į 21. öldinni.

"Mér var stórlega misbošiš aš heyra leištoga vestręnna lżšręšisžjóša įminna undirokašar žjóšir um, aš žęr ęttu aš sętta sig viš örlög sķn, til žess aš viš į Vesturlöndum gętum notiš "frišar og stöšugleika". Ķ mķnum eyrum hljómaši žetta ekki bara sem smįnarleg svik, heldur sem örlagarķk mistök." 

 

 

 

 

 

 Brandenborgarhlišiš

   

 

 


Orkustrķš Rśsslands viš önnur Evrópulönd

Hegšun rśssneska sambandsrķkisins um žessar mundir gagnvart öšrum Evrópulöndum, sér ķ lagi meš hernaši gegn óbreyttum borgurum Śkraķnu og sprengjuįrįsum ķ grennd viš stęrsta kjarnorkuver Evrópu, og gegn gasnotendum ķ Evrópurķkjunum, er fyrir nešan allar hellur, og fyrir žessa fįheyršu framgöngu veršskulda žeir śtskśfun hins frjįlsa heims.

Rśssar sżna nś sitt rétta andlit og fyrirgera öllu trausti ķ sinn garš.  Žeir eru stimplašir ofbeldisgjarnir ómerkingar, sem eru ekki ķ hśsum hęfir. Žegar žetta er ritaš, eru žeir bśnir aš stöšva alla gasflutninga um Nord Stream 1, lögn į botni Eystrasalts, sem tengir Žżzkaland viš gaslindir Sķberķu įn viškomu ķ öšrum löndum og bera viš bilun, sem žeir geti ekki gert viš vegna višskiptabanns į sig. Ef žaš vęri rétt afsökun, vęri rśssneskur išnašur óttalega aftarlega į merinni.   

Undrun hefur vakiš, hversu vel Žjóšverjum hefur tekizt aš fylla į gasforšabśr sķn fyrir veturinn, en ķ lok įgśst 2022 mun stašan aš mešaltali hafa numiš tęplega 70 % af hįmarki, sem er meira en bśizt var viš.  Noršmenn hafa aukiš gasvinnslu ķ Noršursjónum og mešfram strandlengjunni eftir mętti, en žaš er allt önnur og skuggalegri skżring į žessu. Žaš liggur fremur afkastalķtil gaslögn frį Sķberķu til Kķna, en aš auki flytja nś Rśssar gas į vökvaformi (LNG) til Kķna.

Nś er žungt undir fęti ķ efnahagslķfi Kķnverja vegna sprunginnar hśsnęšisbólu og strangra, misrįšinna opinberra sóttvarnarrįšstafana, sem engu hafa skilaš öšru en grķšarlegu efnahagstjóni og töfum į śtbreišslu C-19 faraldursins. Heildarfjöldi daušsfalla yfir s.s. 3 įra tķmabil eykst yfirleitt af völdum opinberra sóttvarnarrįšstafana vegna slęmra įhrifa į geškvilla og ašra sjśkdóma, svo aš ekki sé nś minnzt į ósköpin śr Kófinu, žegar óreyndum efnum var sprautaš ķ flesta meš mjög litlum varnarįhrifum, en alvarlegum aukaįhrifum ķ sumum tilvikum. Žessari vitleysu er haldiš įfram fyrir 60+.

Opinberar sóttvarnarrįšstafanir meš verulegum frelsisskeršingum, sem upprunnar eru ķ einręšisrķkinu Kķna, gera ašeins illt verra, žegar um skęša flensu er aš ręša. Bezta rįšiš er aš styrkja ónęmiskerfi lķkamans, en sś rįšlegging hefur ekki veriš įberandi hjį landlęknisembęttinu hér. Žetta į viš alla aldurshópa.

Kķnverjar hafa vegna kreppu hjį sér veriš aflögufęrir um jaršgas.  Žeir eru kaupahéšnar aš ešlisfari og hafa selt Evrópumönnum afgangsgas og makaš krókinn.  Hvašan hafa žeir fengiš žetta gas ?  M.a. frį Rśsslandi.  LNG eldsneytiš, sem flżtt hefur foršasöfnun ķ Evrópu, er ęttaš frį Rśsslandi, en į uppsprengdu verši m.v. gas um Nord Stream 1.  Žetta er ófagurt afspurnar. 

Gasverš fer enn hękkandi og hękkaši t.d. ķ sķšustu heilu viku įgśst 2022 um 30 % m.v. vikuna įšur.  Sumariš 2021 geršu Frakkar og Žjóšverjar framvirka samninga um eldsneytisgas į verši, sem jafngilti 100 EUR/MWh rafmagns, en um mįnašamótin įgśst-september 2022 nįši žaš 1000 EUR/MWh og hjašnaši svo nokkuš.  Jašarkostnašur rafmagns samkvęmt orkumarkašskerfi Evrópusambandsins ręšst af kostnaši gasorkuveranna.  Algert ófremdarįstand rķkir nś ķ orkumįlum Evrópu vegna kolrangs mats į ešli rśssneska rķkisins, eins og margir geršu sig seka um į sķnum tķma varšandi Žrišja rķkiš. Undantekning var Winston Churchill.

Sum rķki Sušur-Evrópu hafa nś žegar variš sem nemur 5 % af vergri landsframleišslu sinni ķ aš verja neytendur gegn ofurverši į jaršgasi. Žaš eru um mrdISK 150 į ķslenzkan męlikvarša, og munu žessi rķki nś lenda į framfęri digurs Kófsjóšs Evrópusambandsins, sem ekki var bśiš aš rįšstafa öllu fé śr.   

Fręndur vorir, Noršmenn, sem bśa sunnan Dofrafjalla, sitja algerlega ķ sśpunni, žótt nįnast öll raforka žeirra komi śr vatnsaflsvirkjunum vķtt og breitt um landiš. Vandręši žeirra į orkusvišinu er himinhįtt raforkuverš sunnan Dofrafjalla.  Heildsöluveršiš, ž.e. verš frį virkjun įn flutnings- og dreifingarkostnašar og skatta, var 30.įgśst 2022 jafnhįtt į Vestur-, Austur- og Sušurlandinu, ž.e. į įhrifasvęši millilandatenginganna, og į Jótlandi, Sjįlandi og Fjóni, Žżzkalandi, Lśxemborg og Lithįen samkvęmt Nord-Pool og Gunnlaugi Snę Ólafssyni ķ fréttaskżringu ķ Morgunblašinu 31. įgśst 2022. Ķ tveimur löndum Evrópu, Frakklandi og Austurrķki var veršiš enn hęrra.  Žetta verš sunnan Dofrafjalla jafngilti 94 ISK/kWh.  Žaš er tęplega 19 sinnum hęrra en ķslenzkt heildsöluverš og rśmlega 24 sinnum hęrra en ķ Miš-Noregi (Žręndalögum) og rśmlega 59 sinnum hęrra en ķ Noršur-Noregi.

Ef engar millilandatengingar vęru virkar ķ Noregi, mundi heildsöluverš raforku aš mestu vera įkvaršaš śt frį vatnsforša mišlunarlóna, įrstķma, og lestun landshlutatenginga.  Į žessum įrstķma mętti žį nśna bśast viš raforkuverši sunnan Dofrafjalla um 5,6 ISK/kWh, en žaš er tęplega 17 sinnum hęrra, og veršur aš skrifa žaš alfariš į millilandatengingarnar. Noršmenn fóru śt ķ žęr til aš gręša og til aš draga śr fjįrfestingum ķ varaafli og varaorku, en žess ber aš gęta, aš norsk heimili kaupa 5-falt meiri raforku en ķslenzk heimili, enda eru langflestar byggingar rafhitašar ķ Noregi.  Gróšinn įtti aš felast ķ žvķ aš selja afl og orku utan į daginn į hęrra verši en var į norskum innanlandsmarkaši og kaupa orku inn į nóttunni og um helgar į mun lęgra verši.  Žetta gekk eftir, į mešan millilandatengingarnar voru ekki eins öflugar og nś og į mešan Noršmenn stjórnušu žessum flutningum sjįlfir, en rķkisfyrirtękiš Statnett, žeirra Landsnet, į allar millilandatengingarnar. Eftir lögleišingu Orkupakka 3 stjórnar ACER-Orkustofa ESB žessum flutningum, og rķkisstjórnin mį ekki grķpa inn ķ žessi višskipti.  Markašurinn ręšur.  Fyrirsögnin ķ téšri fréttaskżringu Gunnlaugs Snęs Ólafssonar vķsar einmitt til žessa:

"Harma raforkuverš, en geta ekkert gert".

"Norska rķkiš hefur ekki tök į žvķ aš sporna gegn veršhękkunum, žar sem salan fer fram į rafmagnsmarkaši, sem innleiddur er ķ gegnum hina svo köllušu "orkupakka"  ESB.  Žeir nį til alls EES og stżra žvķ, hvernig sölu į raforku til Evrópu frį Noregi [og til baka - innsk. BJo] um sęstrengi er hįttaš."

Įkvęši um millilandatengingar og millilandavišskipti meš rafmagn og jaršgas komu fyrst inn ķ orkulöggjöf ESB meš Orkupakka 3.  Žess vegna uršu deilurnar um OP3 ķ Noregi og į Ķslandi svo hatrammar sem raun bar vitni um. Nś kemur OP3 almenningi og atvinnulķfinu ķ Noregi ķ koll, nema orkufyrirtękjunum, sem gręša į tį og fingri.  Skrżtiš, aš jafnašarmenn ķ rķkisstjórn og į Stóržinginu skuli teka žetta ķ mįl.  Rķkisstjórnin er undir forsęti Verkamannaflokksins, sem er hallur undir ESB-ašild Noregs.  Hinn stjórnarflokkurinn, Mišflokkurinn, baršist gegn innleišingu OP3 og spįši einmitt hękkandi raforkuverši ķ kjölfar öflugra sęstrengja til Bretlands og Žżzkalands, sem žį var veriš aš leggja og nś hafa veriš teknir ķ rekstur. Flokkurinn fęr hins vegar ekkert aš gert nśna, enda stendur ekki reišfęriš į ESB til aš veita Noregi undanžįgur frį orkuafhendingu. Kostnašurinn af millilandatengingum Noregs lendir nś į rķkissjóši, eins og Gunnlaugur Snęr rakti ķ téšri fréttaskżringu:

"Ķ millitķšinni hefur myndazt eining um, aš norska rķkiš greiši 90 % af orkukostnaši heimila umfram 70 Naur/kWh [9,9 ISK/kWh] frį 1. september [2022] upp aš 5,0 MWh.  Verš nś er um 644 Naur/kWh." 

Žaš vekur athygli, aš nišurgreitt orkumagn nemur ašeins fjóršungi įrsnotkunar mešalķbśšar ķ Noregi meš rafhitun.  Žaš eru žó fįir aš spį verulegri orkuveršslękkun ķ Evrópu innan 3 mįnaša.  Veršiš mun sennilega ekki lękka fyrr en meš vorinu 2023. 

Ķ lokin stóš žetta ķ fréttaskżringunni:

"Įkalliš um, aš eitthvaš verši gert til aš tempra raforkuveršiš hefur žó ekki fjaraš śt ķ Noregi, og hafa flokkar m.a. lagt til, aš śtflutningur verši takmarkašur og aš hįmarksverš verši sett į rafmagn.  Breytingar verša žó ekki geršar į löggjöf ESB, nema įhugi sé fyrir žvķ innan sambandsins.  Žaš er žvķ óljóst, nįkvęmlega hvaš norska Stóržingiš hyggst ręša į fundi sķnum ķ september [2022]."

Rökin fyrir markašsvęšingu raforkunnar į sķnum tķma ķ Noregi voru neytendavernd, ž.e. samkeppnin įtti aš tryggja raforkunotendum hagstęšustu kjör.  Nś hefur žessi neytendavernd snśizt upp ķ neytendaįžjįn.  Žį er spurningin, hvort stušningur er viš afnįm lagasetningar um OP3 ķ Noregi.  Į sķnum tķma var žvķ haldiš fram, aš lögleišing OP3 hefši mikla žjóšhagslega žżšingu ķ Noregi.  Žį var ekki sķzt horft til ašgangs Noregs aš evrópskum gasmarkaši. Nś er ašalleikarinn, Rśssland, aš mestu dottinn śt af evrópskum gasmarkaši um ófyrirsjįanlega framtķš, og žar meš eru norskar gaslagnir til Bretlands og meginlandsins oršnar enn mikilvęgari.  Meš žessa sterku markašsstöšu žurfa Noršmenn ķ raun ekkert į OP3 aš halda, en žaš er hins vegar spurning, hvort žeir vilja berjast fyrir uppsögn hans innan EFTA og ķ Sameiginlegu EES-nefndinni. Žaš er annaš mįl og af pólitķskum toga. Tępast getur rķkisstjórnin sameinazt um slķka stefnu, nema Alžżšusamband Noregs įlykti ķ žį veru.  Žaš mundi breyta afstöšu Verkamannaflokksins.    

 

     

 


Sannleikurinn um Rśssland og Evrópusambandiš afhjśpašur

Tķmamótagrein um glępsamlega nżlendustefnu Rśsslands og yfirgang Frakka og Žjóšverja innan Evrópusambandsins, ESB, eftir forsętisrįšherra Póllands, Mateusz Morawiecki, birtist ķ Morgunblašinu 22. įgśst 2022 undir fyrirsögninni:

"Sögulegar įskoranir og fölsk stefnumįl - Evrópa į krossgötum".

Pólverjar hafa ķ sögulegu tilliti haft bitra reynslu af bęši Rśssum og Žjóšverjum og hafa ķ raun veriš klemmdir į milli žessara evrópsku stórvelda.  Mįlflutningur forsętisrįšherra Póllands į ekki sķzt ķ žessu ljósi brżnt erindi viš nśtķmann, af žvķ aš hann skrifar af djśpstęšri žekkingu og skarpri rökhyggju um hegšun žessara nįgranna sinna ķ nśtķmanum.  Žaš er ófögur lżsing, sem į fullt erindi viš Ķslendinga, enda eru hér į Ķslandi heilu stjórnmįlaflokkarnir, sem leynt og ljóst vinna aš žvķ aš gera Ķslendinga žręlbundna stofnanaveldi ESB, žar sem smįžjóšir verša bara aš sitja og standa, eins og rķkjandi žjóšir ESB telja henta "heildinni" bezt.

Grein forsętisrįšherrans hófst žannig:

"Strķšiš ķ Śkraķnu hefur afhjśpaš sannleikann um Rśssland.  Žeir, sem neitušu aš taka eftir žvķ, aš rķki Pśtķns hefši tilhneigingu til heimsvaldastefnu, verša nśoršiš aš horfast ķ augu viš žį stašreynd, aš djöflar 19. og 20. aldar hafa nś lifnaš viš: žjóšernishyggja, nżlendustefna og ę sżnilegri alręšishyggja.  Strķšiš ķ Śkraķnu hefur žó einnig flett ofan af sannleikanum um Evrópu.  Margir Evrópuleištogar hafa lįtiš Vladimir Pśtķn draga sig į tįlar og verša nś fyrir įfalli." 

Žaš, sem nś blasir viš ķ Rśsslandi, er grķmulaus fasismi undir stjórn hryšjuverkamafķu ķ Kreml. Śtženslufasismi er aldagamall ķ Rśsslandi og tališ er, aš į dögum Rįšstjórnarrķkjanna hafi neisti fasismans veriš varšveittur ķ leynižjónustunni KGB, og Stalķn hallaši sér žangaš į strķšsįrunum meš žvķ aš virkja žjóšerniskennd Rśssa ķ "The Great Patriotic War".  Hugmyndagręši Pśtķns um yfirrįš Rśssa yfir slavnesku löndunum įsamt Georgķu og Eystrasaltslöndunum į sér žannig sögulegar rętur, en hśn strķšir gegn heilbrigšri skynsemi og sjįlfsögšum sjįlfsįkvöršunarrétti žjóša og er fullkomin tķmaskekkja.  Ķ höndum ólķgarka og hrotta ķ Kreml er hér um aš ręša nżlendustefnu, žar sem kśga į nįgrannažjóširnar til undirgefni og skķtnżta nįttśruaušęvi žessara landa til aušsöfnunar ólķgarkanna.  Śkraķna, ekki sķzt austurhlutinn, er t.d. grķšarlega aušug af nįttśrunnar hendi.  Menntunarstig Śkraķnumanna og fęrni er į mun hęrra stigi en almennt gerist ķ Rśsslandi, og menning Śkraķnumanna ber sköpunargįfu žeirra fagurt vitni.  Śkraķnumenn höfšu markaš sér stefnu um lżšręšislegt stjórnarfar og ašild aš stofnunum Vesturlanda. Žetta žoldi Kremlarstjórnin hins vegar ekki, žvķ aš hśn óttašist, aš frelsisaldan bęrist austur yfir landamęrin, enda hafa veriš mikil samskipti žar į milli, en nś hefur Pśtķn gert žessar žjóšir aš fjandmönnum, og mun seint gróa um heilt į milli žeirra. 

Nś, eins og 1939-1945, er tķšarandinn (der Zeitgeist) frelsinu hlišhollur.  Hann blęs Śkraķnumönnum eldmóš ķ brjóst, svo aš enn mun Davķš sigra Golķat.  Viš, sem ekki žurfum aš vera į vķgvöllunum, veršum vitni aš strķši um framtķš Evrópu.  Rśssar munu ekki lįta stašar numiš, nįi žeir Śkraķnu į sitt vald, fyrr en žeir hafa skapaš óstöšugleika ķ įlfunni, lagt undir sig fleiri rķki og Finnlandķseraš hin.  Einangrunarhyggju gętir ķ Bandarķkjunum og fyrrverandi forseti BNA hótaši aš draga Bandarķkin śt śr NATO.  Žar meš veršur lķtil vörn ķ NATO ķ framtķšinni. Vonandi veršur Śkraķnulexķan žó til žess aš styrkja samstöšu Vesturlanda ķ brįš og lengd. 

"Evrópa kom sér ekki ķ žessa stöšu vegna žess, aš hśn var ekki nęgilega samžętt, heldur vegna žess, aš hśn kaus aš hlusta ekki į rödd sannleikans. Sś rödd hefur veriš aš koma frį Póllandi ķ mörg įr.  Pólland įskilur sér ekki rétt į sannleikanum, en af samskiptum viš Rśssland hefur Pólland žó talsvert meiri reynslu en ašrir. Lech Kaczynski, fyrrverandi forseti Póllands, hafši rétt fyrir sér, lķkt og Kassandra, sem sį fyrir fall Trójuborgar.  Kaczynski sagši fyrir mörgum įrum, aš Rśssland myndi ekki lįta stašar numiš ķ Georgķu, heldur myndi teygja sig įfram til aš sölsa meira land undir sig.  Ekki var heldur hlustaš į hann."

Evrópa hefur lifaš ķ žeirri sjįlfsblekkingu, aš hęgt sé aš tryggja frišsamlega sambśš viš Rśssland meš višskiptum, menningarsamskiptum og diplómatķu. Žaš var hęgt, į mešan žaš hentaši Rśsslandi, en žegar Rśssar töldu tķmann vera kominn til aš lįta til skarar skrķša, žį létu žeir vopnin tala.  Vesturlönd geta žvķ mišur ašeins tryggt fullveldi sitt og sjįlfsįkvöršunarrétt meš žvķ aš verša grį fyrir jįrnum.  Žaš er ekki notaleg framtķšarsżn, en žetta er raunveruleikinn, sem žessi nįgranni Evrópu ķ austri bżšur upp į.  Samskiptin verša ķ frosti um langa framtķš.  

"Sś stašreynd, aš rödd Póllands hafi veriš hundsuš er einungis birtingarmynd stęrra vandamįls, sem ESB stendur frammi fyrir ķ dag.  Jafnrétti einstakra rķkja ķ ESB telst vera einungis formlegs ešlis, en stjórnmįlavenja sżnir fram į, aš rödd Žżzkalands og Frakklands hefur mest įhrif. Žį er um aš ręša formlegt lżšręši, sem er ķ raun fįmennisstjórn, žar sem vald er ķ höndum žeirra sterkustu.  Žeir sterkustu geta gert mistök, en geta ekki tekiš gagnrżni frį öšrum."

 Žarna beinir forsętisrįšherra Póllands kastljósinu aš lżšręšishallanum innan ESB.  Hann er alvarlegra og djśpstęšara vandamįl en komiš hefur fram ķ umręšum hérlendis hjį efasemdarmönnum um gagnsemi žess fyrir Ķsland aš vera žarna ašili. Pólland er stórt land ķ km2 tališ, og žjóšin telur um 40 M manns.  Samt hlusta rįšandi rķki, Žżzkaland og Frakkland, ekki į ašvörunarorš Pólverja um mįl, sem ętla mį af reynslunni, aš žeir hafi meira vit į en hinar rįšandi žjóšir.  Žessar rįšandi žjóšir voru į stórhęttulegri braut ķ samskiptunum viš rśssneska rįšamenn, sérstaklega sś, sem mestu ręšur ķ krafti fólksfjölda og efnahagsstyrks. 

Hérlendis eru gasprarar, sem reyna aš halda žvķ fram, aš śr žvķ aš Ķslendingar séu komnir meš ašra löppina inn fyrir žröskuldinn hjį ESB (meš EES-samninginum), žį sé miklu ešlilegra fyrir žį aš fį sęti viš boršiš, žar sem įkvaršanirnar eru teknar. Samkvęmt Morawiecki, sem er innanbśšarmašur hjį ESB, eru bara fulltrśar tveggja žjóša viš žaš borš, svo aš barnalegt blekkingarhjal um vald smįžjóša innan ESB fellur nišur dautt og ómerkt. 

Adolf Hitler talaši į sķnum tķma um pólska žjóšrķkiš eins og Vladimir Putin talar nśna (2022) um śkraķnska žjóšrķkiš. Allt var žaš bull og vitleysa af hįlfu einręšisherra stórveldis, sem var kominn į fremsta hlunn meš aš leggja viškomandi rķki eša drjśgan hluta žess undir sig.  Hvorugur žessara nazistķsku einręšisherra (mįlflutningur og ašgeršir Putins eru lišur ķ žjóšarmorši, žar sem reynt er aš ganga af menningu og heilbrigšri žjóšernistilfinningu daušri) hefur nokkuš til sķns mįls, hvaš veršar tal žeirra um žessar 2 žjóšir. 

 "Ef męlt er meš žvķ, aš ašgeršir ESB verši enn hįšari Žżzkalandi, en slķku yrši komiš į, ef meginregla um einróma samžykki yrši afnumin, žį nęgir hér aš gera stutta greiningu į įkvöršunum Žżzkalands aftur ķ tķmann.  Ef Evrópa hefši undanfarin įr hegšaš sér eftir vilja Žżzkalands, vęrum viš ķ dag ķ betri eša verri stöšu ?

Ef öll Evrópulönd hefšu fylgt rödd Žżzkalands, žį hefši fyrir mörgum mįnušum veriš komin af staš ekki einungis Nord Stream 1, heldur einnig Nord Stream 2.  Žį hefši Evrópa oršiš svo hįš rśssnesku gasi, aš nįnast vonlaust hefši veriš aš losna undan žvķ fjįrkśgunartęki Pśtķns, sem ógnar allri įlfunni.

Ef öll Evrópa hefši samžykkt tillögu ķ jśnķ 2021 um aš halda leištogafund ESB og Rśsslands, hefši žaš haft ķ för meš sér, aš Evrópa hefši žį višurkennt Pśtķn sem fullgildan samstarfsašila, og einnig afléttingu refsiašgerša, sem Rśssland hefur veriš beitt eftir 2014.  Hefši sś tillaga veriš samžykkt, hefši Pśtķn fengiš tryggingu fyrir žvķ, aš ESB gripi ekki til raunverulegra ašgerša til aš verja landhelgi Śkraķnu.  Žau lönd, sem höfnušu žessari tillögu žį, voru Pólland, Lithįen, Lettland og Eistland."

  Ķ ljósi sögunnar er ljóst, aš forsętisrįšherra Póllands hefur hér rétt fyrir sér.  Žżzka rķkisstjórnin hefur tekiš kolrangan pól ķ hęšina, séš frį hagsmunum fullvalda lżšręšisrķkja Evrópu. Allt frį lokum Kalda strķšsins 1989-1991 hafa Žjóšverjar veriš į röngu róli, žvķ aš mottóiš var aš styggja ekki Kremlverja, heldur frišžęgja žį, hvaš sem žaš kostar.  Žannig var hśn į móti žvķ aš višurkenna fullveldi og sjįlfstęši Eystrasaltsrķkjanna, og hśn var į móti žvķ aš samžykkja inngöngubeišni ašildarrķkja sundrašs Varsjįrbandalags ķ NATO.  Henni tókst sķšar aš hindra inngöngu Śkraķnu ķ NATO, sem Bandarķkin męltu sterklega meš, og hefši hindraš villimannlega styrjöld Rśssa gegn śkraķnsku žjóšinni frį 2014.

Utanrķkisstefna Žjóšverja hefur veriš reist į žröngsżni (višskiptahagsmunum Žżzkalands), skammsżni (röngu mati į fyrirętlunum Kremlverja) og óžörfu žakklęti ķ garš Rśssa fyrir aš koma ekki ķ veg fyrir sjįlfsagša endursameiningu Žżzkalands 1990. Rśssland hefur valdiš Evrópužjóšunum miklu tjóni og į alls ekki aš komast upp meš aš rįšskast meš landamęri fullvalda rķkja, sem įkvešin voru 1945. Aš hnika viš landamęrum Evrópu er stórhęttulegt.

Utanrķkisstefna Žżzkalands hefur veriš lęvi blandin, žótt į yfirboršinu hafi hśn veriš frišsamleg, žvķ aš hśn hefur boriš keim af stórveldapólitķk, žar sem hagsmunum minni rķkja hefur mįtt fórna fyrir hagsmuni öxulsins Berlķn-Moskva.  Nś er mįl aš linni, enda er žetta blindgata, sem nś hefur veriš gengin til enda.  Vęntanlegum kanzlara Žżzkalands, Friedrich Merz, er žetta ljóst.  Gangan til baka veršur žrautaganga, en mun takast, ef stušningur Bandarķkjanna bilar ekki.

"Ef Evrópusambandiš hefši einnig samžykkt tillögu um reglur um dreifingu innflytjenda įriš 2015 ķ stašinn fyrir aš beita haršri pólitķk, sem felst ķ aš styrkja eigin landamęri (en žaš telst vera grunneiginleiki fullvalda rķkis), žį hefšum viš oršiš aš peši ķ dag frekar en žįtttakanda ķ alžjóša stjórnmįlum.  Žaš, sem Pśtķn kom auga į įriš 2015, var einmitt möguleikinn į aš nżta innflytjendur ķ blendingsstrķši gegn ESB. Žį réšst hann įsamt Alexander Lśkasjenkó į Pólland, Lithįen og Lettland.  Hefšum viš hlżtt talsmönnum opinna landamęra, vęri višnįmsžrek okkar ķ dag ķ sķšari stórkreppum enn minna."

  Rśssar ętlušu sér allan tķmann aš sigla undir fölsku flaggi, reka stöšugan blendingshernaš gegn Evrópužjóšunum til aš veikja žęr og sundra žeim, svo aš žeir kęmust upp meš beint įrįsarstrķš įn žess aš lenda ķ miklum įtökum og gętu sķšan Finnlandiseraš afganginn af Evrópu ķ krafti orkusölu žangaš.  Žetta er ótrślega fjandsamleg og fķfldjörf fyrirętlun gagnvart nįgrönnum, enda hefur hśn ekki ašeins fariš ķ vaskinn, heldur opinberaš, hversu lķtils megnugir Rśssar eru į flestum svišum.  Rśssneski herinn hefur fariš halloka fyrir śkraķnska hernum.  Fyrir vikiš er óhętt aš segja, eins og forseti Śkraķnu, Volodimir Zelenski, sagši į žjóšhįtķšardegi Śkraķnu, 24. įgśst 2022, aš śkraķnska žjóšin er nś endurfędd.  

"Aš sķšustu vęri strķšinu löngu lokiš, ef öll Evrópa hefši sent til Śkraķnu vopn ķ žeim męli og į žeim hraša, sem Žżzkaland gerir.  Strķšinu myndi ljśka meš algjörum sigri Rśsslands.  Og Evrópa vęri į barmi annars strķšs, en Rśssland héldi įfram vegna hvatningar, sem fęlist ķ veikleikum mótherjans.

Ķ dag telst hver rödd, sem kemur frį Vesturlöndum, um aš takmarka vopnaflutning til Śkraķnu, draga śr refsiašgeršum eša fį "bįša ašila" (s.s. įrįsarašilann og fórnarlambiš) til aš ręša saman, merki um veikleika.  Žó er Evrópa miklu öflugri en Rśssland."

  Kratinn, Olaf Scholz, į kanzlarastóli ķ Berlķn, hefur bitiš höfušiš af skömm Žjóšverja gagnvart Śkraķnu meš vķfilengjum varšandi afhendingu žżzkra žungavopna til śkraķnska hersins.  "Die Wende"-vendipunktsręša hans reyndust oršin tóm.  Žaš er enn alvarleg meinloka ķ hausnum į Žjóšverjum gagnvart afstöšunni til Rśssa.  Rśssar eru langalvarlegasta ógnin viš frišinn ķ Evrópu, og Žjóšverjum, sem forystužjóš žar, ber skylda til aš snśast gegn žeim enn og aftur meš kjafti og klóm.  Įtökunum viš žį lauk ekki ķ maķ 1945, žvķ er ver. 

"ESB į ę erfišara meš aš virša frelsi og jafnrétti allra ašildarrķkja.  Viš heyrum ę oftar, aš meirihlutinn, fremur en einróma samžykki, eigi aš įkvarša framtķš allra rķkja Evrópusambandsins.  Aš vķkja frį meginreglu um einróma samžykki į fleiri svišum starfsemi ESB fęrir okkur nęr žvķ fyrirkomulagi, žar sem žeir sterkari og stęrri rįša yfir žeim veikari og minni. 

Frelsis- og jafnréttisskortur eru einnig įberandi į evrusvęšinu.  Žaš aš taka upp sameiginlegan gjaldmišil tryggir ekki varanlega og samręmda žróun.  Evran kemur jafnvel af staš innbyršis samkeppni, sem sést t.a.m. ķ umframśtflutningi sumra rķkja.  Hśn kemur ķ veg fyrir endurmatshękkun į eigin gjaldmišli og višheldur stöšnun ķ atvinnulķfi hjį öšrum rķkjum.  Ķ slķku kerfi teljast jöfn tękifęri einungis oršin tóm." 

Žetta er haršasta gagnrżnin į žróunina innan Evrópusambandsins, sem heyrzt hefur, og hśn kemur frį forsętisrįšherra fremur stórs rķkis innan sambandsins.  Mikiš hefur gengiš į og örvęnting gripiš um sig hjį minni rķkjum sambandsins įšur en gagnrżni af žessu tagi er sleppt śt ķ eterinn. Rįšandi rķkjum innan ESB, Žżzkalandi og Frakklandi, hefur farizt forystuhlutverk sitt svo illa śr hendi, aš žverbrestir eru komnir ķ ESB, og ašeins óttinn viš Rśssland og stórhęttulegir tķmar ķ Evrópu og vķšar af völdum glępahyskis ķ Kreml heldur nś Evrópusambandinu saman. Evran veldur vandręšum viš stjórnun peningamįlanna į evru-svęšinu.  Hśn er of veik fyrir Žżzkaland og of sterk fyrir rómönsku rķkin.  Svigrśm til vaxtahękkana til aš hemja veršbólguna er lķtiš sem ekkert hjį ECB, af žvķ aš stórskuldugur rķkissjóšur Ķtalķu myndi žį lenda ķ greišslužroti og óvķst er, aš evran mundi lifa žaš af, enda er bandarķkjadalur nś oršinn veršmętari en evran og svissneski frankinn rżkur upp, sem eru vķsbendingar um, hvert fjįrmagniš leitar nś. 

Viš žessar ašstęšur gera sumir Ķslendingar mjög lķtiš śr sér meš žvķ aš predika fyrir löndum sķnum mikilvęgi žess fyrir Ķsland aš sękja um ašild aš ESB og aš ganga ķ myntbandalag Evrópu.  Žeim er ekki sjįlfrįtt, taka kolrangan pól ķ hęšina og žį hefur nś dagaš uppi sem steingervingar. Mįlflutningur prinsessu Samfylkingarinnar ķ hinu gamla leikhśsi viš Tjörnina  um daginn bar žess merki, aš žessi bankaprinsessa hefur įttaš sig į žvķ, aš ekki er vęnlegt fyrir flokk hennar aš hamra į ašildinni lengur.  Hśn oršar žetta žó ķ véfréttastķl um, aš flokkurinn undir hennar forystu muni einblķna į hagsmuni hins venjulega manns.

"Žaš veršur ę torveldara aš verja réttindi, hagsmuni og žarfir mešalstórra og smįrra rķkja ķ įrekstri viš stór rķki.  Um er aš ręša brot gegn frelsi og žvingun, sem į sér staš ķ nafni meintra hagsmuna heildarinnar.

Žaš gildi, sem var kjarninn ķ stofnun Evrópusambandsins, var almannaheill.  Žaš var drifkraftur ķ samžęttingu Evrópu frį upphafi.  Ķ dag er žaš gildi ķ hęttu vegna sérstakra hagsmuna, sem žjóna ašallega žjóšernissjįlfhverfu. Kerfiš bżšur okkur upp į ójafnan leik į milli žeirra veikari og sterkari.  Ķ žeim leik er plįss fyrir stęrstu rķkin, sem eru efnahagsveldi, og mešalstór og lķtil rķki meš minna efnahagskerfi.  Žeir sterkustu sękjast eftir pólitķskum og efnahagslegum yfirrįšum, en hinir eftir pólitķskri og efnahagslegri fyrirgreišslu.  Fyrir žeim öllum veršur hugtakiš almannaheill meira og meira abstrakt [afstętt].  Samstaša Evrópu er aš verša aš merkingarlausu hugtaki, sem jafngildir žvķ aš žvinga fram samžykki į einręšisvaldi žess sterkara.  

Segjum žaš bara beint śt: skipan Evrópusambandsins ver okkur ekki nęgilega vel aš svo stöddu  gegn heimsvaldastefnu annarra rķkja.  Žvert į móti eru stofnanir og stjórnarvenjur ESB opnar fyrir žvķ, aš hin rśssneska heimsvaldastefna finni sér leiš inn, enda eru žęr sjįlfar ekki lausar viš freistingu til aš rįša yfir žeim veikari."

Žaš er grimmśšlegt įrįsarstrķš Rśssa gegn Śkraķnumönnum, sem hefur leyst grundvallarįgreining śr lęšingi innan ESB.  Žaš sést meš žvķ aš skoša söguna, aš žżzka rķkisstjórnin, hver sem hśn er, er höll undir žau sjónarmiš, aš Žżzkaland og Rśssland eigi aš skipta Evrópu į milli sķn.  Aušvitaš veršur žį fullveldi minni rķkja fórnarlambiš. Bretar og Bandarķkjamenn hafa allt ašra stefnu.  Rśssar herša nś hįlstakiš, sem žeir hafa į Žjóšverjum meš Nord Stream 1 og hjįlparleysi Žjóšverja ķ orkulegum efnum, sem er fullkomiš sjįlfskaparvķti og sżnir bezt skipbrot utanrķkisstefnu žeirra.  Žeir verša nś aš taka sér heišarlega stöšu meš Engilsöxunum ķ stušningi viš Śkraķnu, ef trśveršugleiki žeirra ķ hópi Vesturveldanna į ekki aš bķša hnekki. Žolgęši žżzku žjóšarinnar er mikiš.  Žaš sżndi hśn bezt 1939-1945 og nś į žessum vendipunkti ķ sögu Evrópu veršur afstaša žżzku stjórnarinnar ķ Berlķn til fullveldis óskiptrar Śkraķnu prófsteinn į stöšu Žżzkalands ķ Evrópu 21. aldarinnar.

Lokatilvitnunin ķ stórmerka blašagrein forsętisrįšherra Póllands, Mateusz Morawiecki:

"Nś žarf aš sżna Śkraķnu stušning, til aš hśn geti endurheimt žau landsvęši, sem hśn hefur tapaš, og til aš hśn geti žvingaš rśssneska herinn til aš hörfa.  Ašeins žį veršur hęgt aš taka žįtt ķ višręšum af einhverri alvöru og fį fram raunveruleg strķšslok, en ekki einvöršungu skammvinnt vopnahlé.  Ašeins slķk strķšslok munu žżša, aš viš höfum sigraš.

Viš veršum einnig aš sigrast į ógn af heimsvaldastefnu ESB.  Viš žurfum į umfangsmiklum endurbótum aš halda, žar sem meginreglur ESB endurspegli žaš, aš almannaheill og jafnręši séu sett į oddinn į nż.  Žaš veršur ekki aš veruleika aš hugmyndafręši ESB óbreyttri, ž.e. ef įkvaršanir um stefnumįl og forgangs hlutverk ESB verša ekki teknar af öllum ašildarrķkjum fremur en af stofnunum ESB.  Stofnanir eiga aš žjóna hagsmunum rķkja, en ekki rķki hagsmunum stofnana.  Grundvallaratriši ķ samstarfi veršur hverju sinni aš vera samkomulag fremur en yfirrįš žeirra stęrstu yfir hinum minni." 

 Stofnanavęšing ESB er sem sagt dulbśin yfirtaka Žjóšverja og Frakka į įkvaršanatöku innan ESB og eykur žannig enn viš lżšręšishalla sambandsins. Ķslendingar hafa kynnzt žessari stofnanvęšingu meš nįnu samstarfi viš ESB um Innri markašinn į grundvelli EES-samningsins, sem gildi tók 1. janśar 1994.  Er skemmst aš minnast kröfu ESB og žrżstings rķkisstjórnar Noregs um samžykki EFTA-landanna (utan Sviss) į orkulöggjöf um ACER-Orkustofnun ESB.  Viš sjįum nś, hversu fjarri žessi löggjöf er frį žvķ aš stušla aš almannaheill ķ Noregi vegna śtflutnings į raforku frį Noregi til ESB og Englands.  Hérlendis er ķ bķgerš uppbošsmarkašur į raforku į grundvelli žessarar löggjafar, og viš rķkjandi ašstęšur ķ orkumįlum į Ķslandi (meiri eftirspurn en framboš) mun slķkur uppbošsmarkašur bitna į heimilum og atvinnurekstri ķ landinu, svo aš ekki sé nś minnzt į orkuskiptin.   

 ukrainian-cloth-flags-flag-15727

 Berlaymont sekkur  

     

  

 

   

 

 


Hnignun orkuveldis

Frį hruni Rįšstjórnarrķkjanna 1990 hefur Rśssland sótt ķ sig vešriš sem orkuśtflytjandi, og sś sókn magnašist, eftir aš Boris Jeltsķn, žįverandi forseti rśssneska rķkjasambandsins, skipaši KGB-foringjann Vladimir Putin, eftirmann sinn, illu heilli. Ętlun Rśssa meš žvķ aš efla vinnslu jaršefnaeldsneytis var aš afla dżrmęts gjaldeyris og halda žar meš rśblunni uppi; svo og aš nį hrešjataki į kaupendum orkunnar, ašallega Evrópurķkjunum.  Hvort tveggja tókst, en žaš tókst žó ekki aš Finnlandisera višskiptalöndin ķ Evrópu, sem vonir einvaldsins ķ Kreml vafalķtiš stóšu til, žegar hann hrinti innrįsinni ķ Śkraķnu af staš 24. febrśar 2022.

Žann dag uršu vatnaskil ķ stjórnmįlum Evrópu, žvķ aš žjóšunum varš ljóst, aš binda yrši endi į öll višskipti viš hiš löglausa og įrįsargjarna rķki, sem nś hafši notaš her sinn, fjįrmagnašan meš hinum veršmęta afrakstri jaršefnaeldsneytisins, ķ miskunnarlausri og blóšžyrstri tilraun til aš leggja undir sig allt nįgrannarķkiš Śkraķnu, sem sneišum hafši veriš stoliš af strax 2014. 

Žessi endurvakning į skefjalausum rķkishernaši ķ Evrópu, sem ekki hafši sézt žar frį falli Žrišja rķkisins 8. maķ 1945, varš Evrópumönnum og öllum hinum vestręna heimi andlegt įfall og įstęša sjįlfsrżni og endurskošunar į lķfsvišhorfi og stefnu.  Barįtta einręšis og lżšręšisstjórnarfars hefur ekki kristallazt meš jafnskżrum hętti ķ Evrópu sķšan voriš 1940, žegar Bretar stóšu einir gegn landvinningum Stór-Žżzkalands.

Gert hefur veriš lķtiš śr višbrögšum Vesturveldanna til aš draga mįttinn śr strķšsvél nżlenduveldisins ķ austri.  Björn Bjarnason, fyrrverandi Alžingismašur og rįšherra, telur žęr efasemdir oršum auknar og fęrir fyrir žvķ višhorfi sķnu sterk rök ķ umręšugrein ķ Morgunblašinu, laugardaginn 6. įgśst 2022, undir fyrirsögninni:

"Greining į rśssnesku hruni".

Umfjöllunarefniš er žjóšarbśskapur Rśssa:

"Ķ nżlegri skżrslu 5 rannsakenda viš Yale-hįskóla ķ Bandarķkjunum um hrikalegar afleišingar vestręnna refsiašgerša į efnahag Rśsslands segir, aš Vladimir Putin, Rśsslandsforseti, fylgist nįiš meš veršžróun į olķumörkušum, enda sé žaš olķa og gas, sem geri Rśssa gildandi ķ heimsbśskapnum; žeir séu 3. stęrsti olķuframleišandi heims, en vegi ašeins 3 %, žegar litiš sé til hlutdeildar žeirra ķ vergri heimsframleišslu."

Žetta sżnir, hversu furšulega lķtiš Rśssar hafa upp į aš bjóša af eftirsóknarveršri framleišslu annarri en  jaršefnaeldsneyti, sem dęlt er upp śr jöršunni.  Žetta er hvorki ķ samręmi viš landstęršina né mannfjöldann og sżnir djśpstęša meinsemd ķ rśssnesku samfélagi, sem e.t.v. mį kalla spillingu valdhafanna, sem gegnsżrir allt žjóšfélagiš, einnig herinn.

"Yale-menn segja, aš nś glķmi Rśssar viš mun meiri vanda viš śtflutning į hrįvöru en almennt er rętt um ķ fréttum.  Heildartekjur žeirra af olķu og gasi hafi lękkaš um meira en helming ķ maķ m.v. aprķl 2022, sé tekiš miš af opinberum rśssneskum tölum. Rśssar hafi ķ raun sveigt verulega hjį žvķ framtķšarmarkmiši sķnu um aš nį lykilstöšu į hrįvörumarkašinum." 

 

Žessar upplżsingar sżna, aš hnignun rśssneskrar markašshlutdeildar jaršefnaeldsneytis ķ heiminum er hafin.  Sennilega liggja til žess 2 meginįstęšur og eru bįšar varanlegar.  Önnur er lokun ašgengis fyrir Rśssa aš vestręnni tęknižekkingu į sviši višhalds, rekstrar og nżborana į vettvangi orkuvinnslu, og žar meš lokun į varahluti fyrir kerfi ķ rekstri og bśnaš fyrir nż verkefni.

Hin įstęšan er, aš višskiptavinir Rśssa hafi fórnaš höndum yfir villimannlegu grimmdaręši žeirra ķ įrįsarstrķši žeirra ķ Śkraķnu, žar sem óbreyttir borgarar og vistarverur žeirra eru helztu skotmörk hins lķtilsiglda hers žeirra, og aš Rśssar hafi af žeim sökum hreinlega séš undir iljar gamalla višskiptavina sinna. Žaš hefur óhjįkvęmilega afleišingar aš ganga fram meš žvķlķkum kśgunartilburšum og ofstopa gegn frišsömum nįgrönnum, sem ekkert hafa til saka unniš, og reyna ķ einu vetfangi aš breyta heimssögunni.  Žaš er alger tķmaskekkja. 

"Žaš skipti e.t.v. enn meira mįli, aš til žess aš snśa višskiptum sķnum ķ austur verši Putin aš rįša yfir tękni til aš gera olķu og gas hęf til flutnings ķ leišslum frį noršurslóšum til kaupenda.  Eftir aš erlendir samstarfsašilar sögšu skiliš viš rśssnesku fyrirtękin Rosneft og Gazprom hafi žessir orkurisar sjįlfir enga burši til aš geta nżtt sér til gagns gķfurlegar olķu- og gaslindir, einkum ķ Sķberķu og į noršurslóšum, og žvķ sķšur aš koma eldsneytinu į markaš. Til skamms tķma žżši žetta, aš rśssneska rķkiš fari į mis viš lķfsnaušsynlegar skatttekjur fyrir utan aš tapa stöšu sinni og trśveršugleika į heimsmarkaši og sem félagi ķ OPEC+ félagsskapnum.  Nś verši žeir hins vegar aš skrķša į hnjįnum til Kķnverja og Indverja ķ von um, aš žeir kaupi eitthvaš af žeim į miklu afslįttarverši."  

Į tķmabilinu 1999-2014 óx rśssnesku millistéttinni fiskur um hrygg, enda jukust tekjur hennar rķflega įrlega į žessu tķmabili, en sķšan hefur rķkt stöšnun og jafnvel afturför, hvaš lķfskjör millistéttarinnar varšar, og žjóšnżting hefur haldiš innreiš sķna, svo aš žjóšfélaginu er tekiš aš svipa til Rįšstjórnarįra 9. įratugar 20. aldarinnar.  Žį kemur nś u.ž.b. fimmtungur af tekjum almennings śr rķkissjóši, svo aš sś skeršing rķkistekna, sem žarna er gerš aš umfjöllunarefni, getur reynzt rśssneska rķkissjóšinum žungbęr og aš lokum skert lķfskjör almennings. 

Žjóširnar, sem žarna eru nefndar til sögunnar aš taka viš jaršefnaeldsneyti af Rśssum, Indverjar og Kķnverjarar, eru alręmdir prśttarar.  Žęr munu hikstalaust nżta sér vandręši Rśssa į heimsmarkašinum og heimta af žeim langtķmasamninga į tiltölulega lįgu verši.  Žetta mun draga allan kraft śr hagkerfi Rśssa.  Rśssar eiga fjölda góšra verkfręšinga og vķsindamanna, žótt spekileki sé śr žeirra röšum lķka, en Rśssland er enn meš sömu böggum hildar og Rįšstjórnarrķkin aš geta ekki framleitt hįtęknivörur.  Žessi veikleiki dęmir Rśssland meira eša minna śr leik į heimssvišinu viš nśverandi ašstęšur. 

""Žrįtt fyrir hugaróra Pśtins um sjįlfsžurftarbśskap og heimavarning ķ staš innflutts hefur heimaframleišslan algjörlega stöšvazt og ręšur ekki viš aš koma ķ staš žeirra višskipta, sem horfin eru, hvorki meš vörur né mannafla; eftir śtžurrkun į nżsköpun og framleišslu į heimavelli hefur veršlag rokiš upp śr öllu valdi įsamt kvķša neytenda", segir Yale-hópurinn.

Skżrsluhöfundarnir 5 benda į, aš nišurstöšur žeirra stangist į viš ķtrekašar fullyršingar um, aš refsiašgerširnar skaši žjóširnar ķ vestri meira en Rśssa.  Žeir segja:

 "Žegar 5. mįnušur innrįsarstrķšs Rśssa hefst, hefur sś almenna skošun birzt, aš einhugur žjóša heims um andstöšu gegn Rśssum hafi einhvern veginn žróazt ķ "efnahagslegt žreytustrķš, sem sé Vestrinu dżrkeypt" vegna svo nefndrar "seiglu" og jafnvel "hagsęldar" ķ rśssneskum žjóšarbśskapi." 

"Žetta eru einfaldlega ósannindi", segir ķ skżrslunni.  Hagsmunir Pśtins felast ķ blekkingum śt į viš um efnahag Rśssa.  Inn į viš bannar forsetinn, aš hernašur hans sé kallašur strķš.  Žeir, sem gera žaš, eru fangelsašir.  Notum frelsiš til aš greina og lżsa hlutunum, eins og žeir eru."

Lygamaskķna rśssneska stjórnkerfisins segir enga sögu, eins og hśn er, ef lygin setur Rśssland og Kremlverja ķ skįrra ljós en sannleikurinn.  Rśssar viršast stela öllu steini léttara ķ Śkraķnu, jafnvel af heimilum fólks, og sögur gengu um, aš rśssneskir hermenn hefšu selt žżfiš į uppbošsmörkušum ķ Hvķta-Rśsslandi og ķ Rśsslandi, sem aušvitaš gefur til kynna meiri velmegun almennings ķ Śkraķnu en ķ hinum löndunum tveimur.

Alls konar bolaskķtur hefur veriš borinn į borš af Putin um įstęšur innrįsarinnar 24.02.2022. Einfaldasta skżringin er sennilega sönn, af žvķ aš hśn hefur legiš ķ žagnargildi hjį Kremlverjum. Hśn er sś, aš um hreinręktaš nżlendustrķš af gamla skólanum sé aš ręša.  Frétt ķ brezka tķmaritinu Spectator 12.08.2022 styšur žetta.  Hśn var sś, aš Rśssar hefšu nś meš "blóši og jįrni" svęlt undir sig ķ Śkraķnu sķšan 24.02.2022 aušlindir į borš viš orkugjafa (kol, olķu, gas), mįlma og steinefni ķ jöršu aš veršmęti trnGBP 10, sem nemur tęplega 7-faldri vergri landsframleišslu Rśsslands įriš 2021. 

Putin og ólķgarkar hans ętla aš skķtnżta aušlindir nżlendunnar Śkraķnu ķ eigin aušgunarskyni og til aš lįta Śkraķnu borga fyrir kostnaš Rśsslands af strķšsrekstrinum ķ Śkraķnu.  Žį munu žeir beita sömu kśgunartökunum viš enduruppbyggingu Śkraķnu og Kremlverjar beittu Austur-Evrópurķkin, sem lentu austan Jįrntjaldsins eftir Heimsstyrjöldina 1939-1945, aš lįta žjóšina žręla sjįlfa fyrir endurreisninni śr rśstunum. 

Žetta er įstęšan fyrir žvķ, aš forseti Śkraķnu, Volodimir Zelenski, leggur höfušįherzlu į aš reka Rśssaher śt śr Śkraķnu og aš nżta frystar eigur rśssneskra ólķgarka og rśssneska rķkisins į Vesturlöndum til enduruppbyggingarinnar.  Vonandi, Evrópu allrar vegna og hins frjįlsa heims alls, veršur sś nišurstašan.      

    

 


Ferli įkvaršanatöku ķ lżšręšisrķki

Arnar Žór Jónsson, lögmašur og varažingmašur sjįlfstęšismanna ķ SV-kjördęmi (Kraganum), hefur reynzt eljusamur talsmašur einstaklingsfrelsis og lżšręšis ķ hefšbundnum vestręnum skilningi. Hann hefur išulega ķ ręšu og riti, į "öldum ljósvakans" og į sķšum Morgunblašsins vakiš athygli į veikleikum ķ stjórnarfari landsins, sem žó eru ekki bundnir viš Ķsland, sem kalla mętti śtžynningu lżšręšisins og felast ķ śthżsingu raunverulegrar stefnumörkunar rķkisins frį Alžingi eša rįšherrum, sem standa žurfa Alžingi reikningsskap gerša sinna samkvęmt Stjórnarskrį lżšveldisins, til embęttismanna innanlands og utan. Meš erlendum embęttismönnum er hér įtt viš framkvęmdastjórn Evrópusambandsins (ESB) og stofnanir og embęttismenn į hennar vegum, sem meš įkvöršunum sķnum, reglugeršum og tilskipunum, eru oršnir įhrifarķkir um lagasetningu į Ķslandi vegna innleišingar Alžingis į reglum Innri markašar EES (Evrópska efnahagssvęšisins), sem Ķsland er ašili aš sķšan 1994. Hér verša ašeins tekin 3 dęmi um innlenda embęttisfęrslu, sem  vitna um gagnrżniverša embęttisfęrslu ķ ljósi krafna um lżšręšislegar heimildir.  

Samkvęmt innleišingu Alžingis į Orkupakka 3 (OP3) haustiš 2019 (Orkulöggjöf ESB į žeim tķma.  Nśgildandi orkulöggjöf ESB er OP4, sem hefur enn ekki veriš innleidd ķ EFTA-rķkjum EES vegna skorts į pólitķskum stušningi viš žaš į Stóržinginu og innan norsku rķkisstjórnarinnar.) skal Orkumįlastjóri vera fulltrśi ACER-Orkustofnunar ESB į Ķslandi og sjį til žess, aš įkvęšum gildandi orkupakka sé framfylgt į landinu.  Žar er eindregiš męlt meš orkukauphöll fyrir raforku, ž.e. aš markašurinn įkvarši orkuveršiš į hverri klukkustund sólarhringsins.  Viš afbrigšilegar ašstęšur, eins og nś rķkja ķ Evrópu, hefur žetta fyrirkomulag reynzt neytendum herfilega illa og rafmagniš, eins og jaršefnaeldsneytiš, oršiš žungur fjįrhagsbaggi į mörgum heimilum.

Nś eftir žinglok ķ vor bregšur svo viš, aš Landsnet (undir eftirliti Orkumįlastjóra) kynnir til sögunnar nżja undirstofnun sķna, sem ętlaš er aš innleiša žetta markašsfyrirkomulag į Ķslandi. Ķ ljósi žess, aš viš nśverandi ašstęšur orkumįla į Ķslandi (orkuskort) eru mestar lķkur į, aš veršmyndun rafmagns eftir skammtķma framboši og eftirspurn muni leiša til umtalsveršra hękkana į mešalverši rafmagns į Ķslandi, er vert aš spyrja, hvort ešlilegt sé, aš embęttismenn vaši įfram meš žetta mįl įn žess, aš Alžingi hafi fjallaš um žaš sérstaklega ?  Mįliš er a.m.k. einnar vandašrar įhęttugreiningar virši. 

Žann 23. jśnķ 2022 ritaši Arnar Žór Jónsson grein ķ Morgunblašiš undir fyrirsögninni:

"Engin stemning ?".

Hśn hófst žannig:

"Ķ vištali viš RŚV 16. jśnķ sl. lét Žórólfur Gušnason, sóttvarnalęknir, žau ummęli falla, aš ekki yrši gripiš til takmarkana "strax" vegna fjölgunar Covid-smita. Slķkt réšist af "žvķ, hvernig faraldurinn žróast".  Ķ beinu framhaldi sagši Žórólfur "alveg ljóst, aš žaš er engin stemning fyrir neinum takmörkunum ķ žjóšfélaginu, eša hvar sem er".  Įstęša er til aš vekja athygli almennings į žessum sķšastnefnda "męlikvarša" sóttvarnalęknis, sem hann hefur raunar ķtrekaš vķsaš til ķ öšrum vištölum."

Žaš er lķka įstęša til aš fetta fingur śt ķ žį įrįttu frįfarandi sóttvarnarlęknis aš tala um naušsyn žjóšfélagslegra takmarkana yfirvalda vegna pestar, sem mjög lķkist inflśensu, en getur, eins og flensan, leitt af sér żmis stig lungnabólgu, ef ónęmiskerfi lķkamans er veikt fyrir og lķkamann vantar D-vķtamķn.

  Samanburšarrannsóknir į višbrögšum yfirvalda vķša um heim gefa til kynna, aš heildardaušsföllum fękki ekki viš žjóšfélagstakmarkanir til aš stemma stigu viš C-19.  Žar sem yfirvöld reka haršżšgislega einangrunarstefnu vegna C-19, eins og ķ Kķna, grasserar pestin enn.  Žarna hefur ofurtrś į stjórnsemi yfirvalda leitt embęttismenn vķša į villigötur, en ašeins hjaršónęmi getur kvešiš žessa pest nišur (hjaršónęmi af völdum almennra smita, žvķ aš bóluefnin, sem kynnt hafa veriš til sögunnar, hindra ekki smit og veikindi).  

Bóluefnafarsinn gegn C-19 er kapķtuli śt af fyrir sig og ber keim af einhvers konar peningamaskķnu lyfjaišnašarins, sem yfirvöld hafa lįtiš ginnast til aš įnetjast (vanheilagt bandalag stórfyrirtękja, stjórnmįlamanna og embęttismanna til aš gręša į ótta almennings).  Bóluefnin veittu ekkert hjaršónęmi, sem žó var lofaš, m.a. af ķslenzka sóttvarnarlękninum, og ending žeirra ķ lķkamanum reyndist skammarlega skammvinn, enda var hśn horfin, eins og dögg fyrir sólu innan 3 mįnaša samkvęmt rannsóknum, sem sęnski lęknirinn Sebastian Rushworth hefur kynnt į vefsetri sķnu. 

Slęmar aukaverkanir bóluefnanna, ķ sumum tilvikum lķfshęttulegar, eru miklu algengari en af hefšbundnum bóluefnum.  Leyfisveiting fyrir almennri notkun žessara mRNA-bóluefna voru mistök, reist į allt of stuttum athugunartķma į virkninni.  Var žar samsęri į feršinni ?  Naušsynlegt er rannsaka žaš nišur ķ kjölinn.  Enn rįšleggur ķslenzki sóttvarnarlęknirinn örvunarkammt, nś žann 4. ķ röšinni meš žeim oršum, aš slķkt dragi śr einkennum C-19.  Eru vķsindalegar rannsóknir, sem hęgt er aš treysta, aš baki žeirri fullyršingu, eša eru žessar upplżsingar komnar frį hagsmunaašilum ?  Nś er allt annaš afbrigši į feršinni en Wuhan-śtgįfan, sem žróun bóluefnanna var snišin viš.  Žekkt er, aš flensusprautur eru gagnslausar, nema viš afbrigšinu, sem flensubóluefnin eru žróuš viš.

"Ummęlin um "stemningu" sem forsendu valdbeitingar opinbera žann stjórnarfarslega hįska, sem ķslenzk stjórnmįl hafa rataš ķ.  Žau eru til merkis um öfugžróun, sem beina veršur kastljósinu aš: Lżšręšiš deyr og réttarrķkiš sundrast, žegar vald og ótti sameinast; žegar stjórnvöld og stórfyrirtęki ganga ķ eina sęng [žaš virtist gerast ķ Kófinu-innsk. BJo]; žegar fjölmišlar ganga gagnrżnislaust ķ žjónustu valdhafa [geršist meš RŚV ķ Kófinu og vinstri slagsķšan žar keyrir śr hófi fram, enda lögbrot-innsk. BJo]; žegar fręšimenn kjósa starfsöryggi fremur en sannleiksleit; žegar embęttismenn setja eigin frama ofar stjórnarskrį; žegar óttasleginn almenningur afsalar sér frelsi og réttindum ķ hendur manna, sem boša "lausnir".  Allt eru žetta žekkt stef ķ alręšisrķkjum, žar sem stjórnvöld ala į ógn ķ žeim tilgangi aš treysta völd sķn."

 

Hafrannsóknarstofnun gegnir geisilega mikilvęgu hlutverki, enda starfa žar margir hęfir sérfręšingar.  Vķsindalegar nišurstöšur žeirra og rįšgjöf er žó ekki óumdeild, og žaš er mišur, žegar starfsmenn ķ sjįvarśtvegi sjį knśna til aš bera brigšur į réttmęti rįšlagšra aflamarka mismunandi tegunda. Hafró veršur aš leggja sig fram um aš śtskżra rįšgjöf sķna fyrir hagsmunaašilum ķ sjįvarśtvegi og fyrir eiganda aušlindarinnar, žjóšinni.  Rįšherrann hefur sķšasta oršiš, eins og į sviši sóttvarna, en veršur aš hafa žungvęg og hlutlęg mótrök til aš ganga ķ berhögg viš stofnanir rķkisins.  

Žann 23. jśnķ 2022 birtist haršorš grein ķ garš Hafró eftir Björn Jónasson, skipstjóra į Mįlmey SK1, og Įgśst Ómarsson, skipstjóra į Drangey SK2, undir fyrirsögninni:

"Rugluš rįšgjöf".

Hśn hófst žannig:

"Allan hringinn ķ kringum landiš erum viš sjómenn aš upplifa mokfiskerķ bęši grunnt og djśpt og nįnast į hvaša veišarfęri sem er.  Sjórinn er sem sagt kjaftfullur af fiski.  Į sama tķma įkvešur Hafrannsóknastofnun aš skera veišiheimildir ķ žorski nišur um 6 % til višbótar viš 13,5 % nišurskurš ķ fyrra.  Ķ karfa er nišurskuršurinn į milli įra hvorki meiri né minni 20 %, enda žótt hann mokveišist, hvar sem menn bleyta ķ veišarfęrum."

Žaš er ótvķręš jįkvęš afleišing lękkunar veišihlutdeildarstušuls nišur ķ 20 % af višmišunarstofni (višmišunarstofn žarf aš skilgreina į heimasķšu Hafró), aš fiskurinn skuli nś vera mun veišanlegri en įšur var.  Sérfręšingar Hafró hafa sagt, aš endurskošun į gömlum stórfiski upp į viš ķ įętlašri stofnstęrš hafi leitt til endurskošunar nišur į viš ķ višmišunarstofnstęrš (ekki sama og heildarstofnstęrš).  Žetta er nokkuš torskiljanleg śtskżring og kemur į sama tķma og "hafiš (landhelgin) er fullt af fiski".  Žaš er žess vegna engin furša, aš brigšur séu bornar į réttmęti žess aš draga śr fiskveišiheimildum į žessu og nęsta fiskveišiįri.  Hér stendur upp į Hafrannsóknarstofnun aš śtskżra nišurstöšur sķnar betur.  Žaš hefur veriš višurkennt af hįlfu stofnunarinnar, og um žaš birtist frétt ķ Morgunblašinu 24. jśnķ 2022 undir fyrirsögninni:

"Vill ręša viš sjómenn".

Fréttin hófst žannig:

"Forstjóri Hafrannsóknastofnunar vill efna til samtals viš sjómenn um rįšgjöf stofnunarinnar um hįmarksafla einstakra nytjategunda fiska.  Žorsteinn Siguršsson, forstjóri, segir, aš slķkt samrįš hafi veriš višhaft įšur og žaš žurfi aš endurvekja.  Hann segir žó spurningu, hvort žaš eigi aš vera ķ žvķ formi, sem var, eša meš öšru fyrirkomulagi."

Į heimasķšunni https://www.hafogvatn.is mętti vera kjarnyrt og skżr śtlistun į, hvers vegna Hafrannsóknarstofnun telur nś naušsynlegt aš draga śr veišum į nokkrum tegundum til aš tryggja sjįlfbęra nżtingu žessara stofna, og hvers vegna ekki hefur enn dregiš neitt śr veišanleika žeirra ķ lögsögunni. 

Sjįvarśtvegurinn er svo žjóšhagslega mikilvęgur og svo margir hafa lķfsvišurvęri sitt af nytjastofnum viš Ķsland, aš naušsynlegt er, aš almenningur skilji, hvaš sérfręšingar Hafró eru aš fara meš rįšgjöf sinni.

Höfundur žessa pistils er ekki ķ nokkrum fęrum aš draga réttmęti hennar ķ efa, enda hefur hśn veriš rżnd og samžykkt af sérfręšingum ICES-Alžjóša hafrannsóknarrįšsins.  Žaš mętti gjarna įrétta stefnumörkunina um žróun nytjastofnanna viš Ķsland, sem rįšgjöfin tekur miš af. Er sś stefnumörkun ęttuš frį Alžingi, rįšuneyti eša Hafrannsóknarstofnun ?

20100925_usp001  

    


Barįtta Śkraķnumanna mun móta framtķš heimsins

Rśssland hefur brotiš allar višteknar alžjóšareglur um samskipti viš fullvalda žjóš meš skefjalausri innrįs Rśssahers ķ Śkraķnu 24.02.2022, og hefur hagaš hernaši sķnum gegn Śkraķnumönnum, jafnt rśssnesku męlandi sem męlta į śkraķnska tungu, meš svo grimmdarlega villimannslegum hętti, aš flokka mį undir strķšsglępi og glępi gegn mannkyni.

Fyrir vikiš er Rśssland oršiš "persona non grata" ķ lżšręšislöndum, og hvers konar višskiptum viš Rśssland ber aš halda ķ algeru lįgmarki, sérstaklega į svišum, žar sem rśssneska rķkiš į mikilla hagsmuna aš gęta, eins og ķ śtflutningi og jaršefnaeldsneyti og innflutningi į tęknibśnaši.  Rśssland er oršiš śtlagarķki og gęti fljótlega endaš į ruslahaugum sögunnar, enda er žvķ augljóslega stjórnaš af sišblindingjum, lygalaupum og ķgildi mafķósa. 

Viš žessar ašstęšur er forkastanlegt, aš forkólfar öflugustu Evrópusambandsrķkjanna, ESB, Olaf Scholz, kanzlari Sambandslżšveldisins Žżzkalands, og Emmanuel Macron, forseti Frakklands, skuli enn gera sig seka um einhvers konar baktjaldamakk viš Vladimir Putin, Rśsslandsforseta og einvald Rśsslands, žótt öšrum sé ljóst, aš samtöl viš žann mann eru tķmasóun ein; hann tekur ekkert mark į višmęlendum sķnum, og hann sjįlfan er ekkert aš marka.  Frošusnakkiš ķ nytsömum einfeldningum Vesturlanda gefur einvaldinum "blod på tanden", žvķ aš hann tślkar slķkt sem veikleikamerki af hįlfu Vesturlanda į tķmum, žegar žeim er brżnt aš sżna Śkraķnu fullan stušning ķ orši og verki.

Strķšiš ķ Śkraķnu er einstakt og örlagavaldandi, žvķ aš eins og Bretland sumariš 1940 berst nś Śkraķna alein fyrir mįlstaš lżšręšis og einstaklingsfrelsis ķ heiminum gegn herskįu stóru rķki ķ landvinningahami undir stjórn grimms og sišblinds alvalds.  Til aš tryggja friš og stöšugleika ķ Evrópu og jafnvel vķšar  og til aš tryggja öryggi lżšręšisrķkja mį Śkraķna ekki tapa žessu strķši, heldur verša Vesturlönd nś aš bķta ķ skjaldarrendur og senda Śkraķnu öll žau hergögn, žjįlfun į žau og fjįrhagsašstoš, sem žau megna og stjórnvöld Śkraķnu óska eftir.  Fyrir tilverknaš fęrni og bardagahęfni Śkraķnumanna mun žį takast aš reka sišlausan Rśssaher, morkinn af spillingu, śt śr Śkraķnu. Spangól frį Moskvu um beitingu kjarnorkuvopna er aš engu hafandi, enda fęri Rśssland verst śt śr slķkum įtökum viš algeran ofjarl sinn, NATO.

Ķ heimssamhengi er lķklegasta afleišing žessa strķšs  tvķpólun heimsstjórnmįlanna. Annars vegar veršur fylking lżšręšisrķkja undir forystu Bandarķkjamanna meš um 60 % heimsframleišslunnar innan sinna vébanda og mikil višskipti sķn į milli, en hins vegar verša einręšisrķkin undir forystu Kķnverja.  Rśssar verša ķ žeirri fylkingu, en munu einskis mega sķn og verša aš sitja og standa, eins og Kķnverjum žóknast. 

Įšurnefnd ESB-rķki auk Ķtalķu og Ungverjalands verša aš fara aš gera sér grein fyrir alvarleika mįlsins og leggjast į sveif meš engilsaxnesku rķkjunum, norręnu rķkjunum, Eystrasaltsrķkjunum og hinum Austur-Evrópurķkjunum ķ einlęgum og öflugum stušningi viš barįttu Śkraķnumanna fyrir óskorušu fullveldi sķnu og frelsi ķbśanna til aš bśa viš friš ķ landi sķnu og til aš haga lķfi sķnu aš vild. 

Ķslendingum og Žjóšverjum hefur alltaf komiš vel saman og aušgazt af gagnkvęmum višskiptum a.m.k. frį 15. öld, og Hansakaupmenn myndušu mikilvęgt mótvęgi viš danska kaupmenn hér fram aš einokunartķmanum.  Ķslendingar neitušu aš segja Žżzkalandi strķš į hendur ķ seinni heimsstyrjöldinni, žótt žaš ętti aš verša skilyrši til stofnašildar aš Sameinušu žjóšunum, Sž. Nś rennur mörgum hérlendis og vķšar til rifja hįlfvelgja žżzku rķkisstjórninnar ķ Berlķn undir forystu krata ķ stušningi sķnum viš Śkraķnu.  Žessu kann aš valda ótti viš, aš Pśtin lįti loka fyrir gasflutninga til Žżzkalands, en honum er andviršiš naušsyn til aš halda hagkerfi Rśsslands į floti.  Žżzka stjórnin ętti aš hlķta rįšleggingum manna eins og Klaus Wittmann, fyrrverandi undirhershöfšingja ķ Bundeswehr, sem e.t.v. er skyldur žeim mikla kappa, skrišdrekaįsi Žjóšverja, SS-Hauptsturmführer Michael Wittmann. 

Fyrst veršur vitnaš ķ upphaf forystugreinar Morgunblašsins, 13.06.2022:

"Laskaš oršspor".

"Angela Merkel, fyrrverandi Žżzkalandskanzlari, steig fram ķ fyrsta sinn ķ sķšustu viku, eftir aš 16 įra valdatķš hennar lauk.  Žar var Merkel vitanlega spurš, hvort hśn sęi eftir einhverju ķ kanzlaratķš sinni, en hśn einkenndist af tilraunum Merkel til žess aš beizla Vladimir Pśtķn, Rśsslandsforseta, meš žvķ aš auka višskipti Žżzkalands og Rśsslands. 

Merkel sagšist nś ekki sjį eftir neinu og sagši, aš žó aš "diplómatķan" hefši klśšrazt, vęri žaš ekki merki um, aš žaš hefši veriš röng stefna į žeim tķma aš leita sįtta.  Merkel fordęmdi innrįsina ķ Śkraķnu, en sagšist į sama tķma ekki hafa veriš "naķf" [barnaleg] ķ samskiptum sķnum viš Pśtķn." 

Žaš er sorglegt, aš žessi žaulsetni kanzlari Žżzkalands, prestsdóttirin Merkel, skuli ekki išrast gerša sinna nś, žegar öllum er ljóst, aš višskipti Žżzkalands og annarra Vesturlanda viš Rśssland ólu óargadżriš, sem lengi hafši ališ meš sér landvinningadrauma til aš mynda "Stór-Rśssland" ķ Evrópu ķ anda landvinningazara, sem lögšu undir sig Finnland, Eystrasaltslöndin, Pólland o.fl. lönd.  Putin hefur lįtiš ķ ljós mikla ašdįun į Pétri, mikla, meš svipušum hętti og Adolf Hitler į Frišriki, mikla, Prśssakóngi.  Flestir eru sammįla um, aš stöšug eftirgjöf viš Hitler į 4. įratuginum og frišmęlgi viš hann hafi sannfęrt hann um veikleika Vestursins og aš enginn gęti stašiš gegn landvinningastefnu hans ķ allar įttir.  Nįkvęmlega hiš sama į viš einvald Rśsslands.  Frišžęging gagnvart sturlušum einvöldum er daušadómur.  

Ķ frétt Morgunblašsins, 10.06.2022:

"Ein erfišasta orrusta strķšsins",

er eftirfarandi haft eftir Serhķ Haķsaķ, hérrašsstjóra Lśhansk-hérašs:

""Um leiš og viš fįum langdręgt stórskotališ [hįbyssur og fjöleldflaugaskotpalla - innsk. BJo], sem getur hįš einvķgi viš rśssneska stórskotališiš, geta sérsveitir okkar hreinsaš borgina į 2-3 dögum", sagši Haķdaķ ķ vištali, sem dreift var ķ samskiptaforritinu Telegram.

Sagši Haķdaķ, aš varnarliš borgarinnar hefši mikla hvatningu til aš halda uppi vörnum įfram, žrįtt fyrir aš stórskotališ Rśssa léti nś rigna eldi og brennisteini yfir borgina.

Žannig skutu Rśssar tvisvar į Asot-efnaverksmišjuna, en tališ er, aš um 800 manns séu nś žar ķ felum.  Skemmdi eitt flugskeytiš smišju fyrir ammónķakframleišslu, en bśiš var aš fjarlęgja efni žašan, sem hefšu getaš valdiš frekari sprengingum." 

  Vesturlönd hafa žvķ mišur tekiš hlutverk sitt ķ vörnum Śkraķnu fyrir fullveldisrétt sinn, frelsishugsjón og lżšręšisfyrirkomulag, sem ķ raun er vörn fyrir öll lönd ķ heiminum, hverra žjóšir ašhyllast lżšręšislega stjórnarhętti meš virkt žingręši ķ staš einręšis, misalvarlega.  Öll ęttu žau aš vera sneggri ķ snśningum viš afhendingu žess vopnbśnašar, sem Śkraķnumenn hafa óskaš eftir og sem žeir telja forsendu žess, aš žeim takist aš hrekja glępsamlegt og villimannslegt innrįsarliš śtženslusinnašs einręšisrķkis ķ austri meš mikla landvinningadrauma af höndum sér. Įrangur Śkraķnuhers til žessa mį mest žakka hugrekki og barįttugleši hermannanna og góšri herstjórn žeirra og pólitķskri stjórn landsins, en allt kęmi žaš fyrir ekki, ef ekki hefši notiš viš dyggs hergagnastušnings og žjįlfunar Bandarķkjamanna og Breta. Stęrstu Žjóšir Vestur-Evrópu, ašrir en Bretar, ž.e. Žjóšverjar, Frakkar og Ķtalir, hafa hingaš til valdiš miklum vonbrigšum og sżnt, aš žegar hęst į aš hóa bregšast žęr algerlega.  Forystumenn žeirra hafa sumir hverjir lofaš öllu fögru, en efndirnar hingaš til eru litlar sem engar.  Macron og Draghi hafa stašiš ķ óskiljanlegu sķmasambandi viš Vladimir Putin og skilja ekki enn, aš viš žann mann er ekki hęgt aš semja, honum er ķ engu treystandi. 

Ķ grein The Economist 4. jśnķ 2022: "Barįttan um Severodonetsk" er haft eftir Oleksiy Arestovych, rįšgjafa forseta Śkraķnu, aš stórskotališ Śkraķnu hafi oršiš sérlega illa śti ķ barįttunni.  Suma dagana hafa um 200 hermenn falliš af žessum og öšrum orsökum, og žess vegna eru hendur žeirra vestręnu leištoga, sem geta sent öflug, langdręg vopn, en hafa tafiš vopnasendingarnar, blóši drifnar.  

"Viš höfum einfaldlega ekki haft yfir nęgum vopnabśnaši aš rįša til aš geta svaraš žessari skothrķš", segir hann.  Yfirburšir ķ öflugum skotfęrum viršast einnig hafa gert Rśssum kleift aš snśa viš gagnsókn Śkraķnuhers viš Kharkiv, nęststęrstu borg Śkraķnu. Könnunarsveit śkraķnska hersins žar komst aš žvķ, aš landgöngulišar Eystrasaltsflota Rśssa og fleiri śrvalssveitir bśi nś tryggilega um sig ķ steyptum varnarbyrgjum. 

"Žeir ętla aš vera žarna lengi, og erfitt veršur aš stugga žeim į flótta", sagši rįšgjafinn. 

"Į Vesturlöndum hafa komiš upp nokkur įköll um, aš efnt verši til vopnahlés hiš fyrsta og jafnvel žį gefiš ķ skyn, aš Śkraķnumenn verši einfaldlega aš sętta sig viš oršinn hlut og gefa eftir landsvęši ķ skiptum fyrir friš.  

Slķk įköll hafa ekki tekiš mikiš tillit til óska Śkraķnumanna sjįlfra, en Volodimir Zelenski, forseti Śkraķnu, sagši fyrr ķ žessari viku [5.-11.06.2022], aš of margir Śkraķnumenn hefšu falliš til žess aš hęgt vęri aš réttlęta žaš aš gefa eftir land til Rśssa.

"Viš veršum aš nį fram frelsun alls landsvęšis okkar", sagši Zelenski, en hann įvarpaši žį višburš į vegum Financial Times.  Zelenski var žar einnig spuršur um nżleg ummęli Emmanuels Macrons, Frakklandsforseta, sem sagši ķ sķšustu viku [um mįnašamótin maķ-jśnķ 2022], aš žaš vęri mikilvęgt aš "nišurlęgja" ekki Rśssa til aš nį fram endalokum strķšsins.  "Viš ętlum ekki aš nišurlęgja neinn, viš ętlum aš svara fyrir okkur", sagši Zelenski um ummęli Macrons."

Višhorf Macrons eru dęmigerš fyrir uppgjafarsinna, sem glśpna óšara fyrir ofbeldisfullu framferši įrįsargjarnra einręšisseggja, eins og franska dęmiš frį jśnķ 1940 ber glöggt vitni um.  Žar var įrįsarlišiš reyndar meš fęrri hermenn og minni vopnabśnaš en liš Frakka og Breta, sem til varnar var, en bęši tękni og herstjórnarlist var į hęrra stigi hjį žżzka innrįsarhernum.  Žaš er dómgreindarleysi aš gera žvķ skóna, aš vitstola einręšisseggur ķ Moskvu 2022 muni lįta af upphaflegum fyrirętlunum sķnum um landvinninga, ef samžykkt veršur, aš hann megi halda žeim mikilvęgu landsvęšum fyrir efnahag Śkraķnu, sem Rśssar hafa lagt undir sig meš grimmdarlegum hernaši gegn innvišum og ķbśum, sem lygararnir žykjast vera aš frelsa.  Žorpararnir munu sleikja sįrin og skipuleggja nżjar įrįsir til framkvęmda viš fyrsta tękifęri. 

"Klaus Wittmann, fyrrverandi undirhershöfšingi ķ žżzka hernum [Bundeswehr] og lektor ķ samtķmasögu viš Potsdam hįskóla [e.t.v. skyldur fremsta skrišdrekaįsi Wehrmacht, SS-Hauptsturmführer Michael Wittmann], ritaši grein ķ Die Welt ķ vikunni, žar sem hann sagši, aš žeir, sem krefšust vopnahlés fyrir hönd Śkraķnumanna, įttušu sig lķklega ekki į, hvernig umhorfs yrši į žeim svęšum, sem Vladimir Putin, Rśsslandsforseti, hefši lagt undir sig.

Sagši Wittmann, aš engar lķkur vęru į, aš Rśssar myndu skila žeim ķ frišarvišręšum og aš žaš vęri vel vitaš, aš hernįmsliš Rśssa tęki nś žįtt ķ óskiljanlegum vošaverkum į hernįmssvęšunum.  Nefndi Wittmann žar m.a. morš, naušganir og pyntingar, auk žess sem hundrušum žśsunda Śkraķnumanna hefur veriš ręnt og žeir fluttir meš valdi til Rśsslands.  Žį vęru Rśssar aš ręna menningarveršmętum frį söfnum, eyšileggja skóla og sjśkrahśs, brenna hveiti og hefna sķn į strķšsföngum.  

Žaš aš gefa eftir landsvęši til Rśsslands vęri žvķ aš mati Wittmanns aš ofurselja milljónir Śkraķnumanna sömu örlögum, sem vęru jafnvel verri en daušinn.  Benti Wittmann jafnframt į, aš engin trygging vęri fyrir žvķ, aš Pśtķn myndi lįta stašar numiš, žegar hann hefši lagt undir sig Śkraķnu aš hluta eša ķ heild.  

Gagnrżndi Wittmann sérstaklega hęgagang žżzkra stjórnvalda og tregšu viš aš veita Śkraķnumönnum žungavopn, sem hefšu getaš nżtzt žeim ķ orrustunni ķ [bardögum um] Donbass.  Sagši hann, aš Žjóšverjar žyrftu aš ķhuga, hvaša hlutverk žeir vildu hafa spilaš [leikiš].  

"Ef Śkraķna vinnur, viljum viš vera mešal žeirra, sem lögšu mikiš af mörkum ?  Eša, ef Śkraķna tapar og er žurrkuš śt og bśtuš ķ sundur sem sjįlfstętt evrópskt rķki, viljum viš segja viš okkur, aš stušningur okkar var ekki nęgur, žvķ [aš] hann var ekki af heilum hug - aš viš geršum ekki allt, sem viš gįtum ?".  Sagši Wittmann ķ nišurlagi greinar sinnar, aš žaš žyrfti žvķ ekki bara aš hafa įhyggjur af örlögum Śkraķnu og śkraķnsku žjóšarinnar, heldur einnig [af] oršspori Žżzkalands." 

Allt er žetta satt og rétt, žótt meš eindęmum sé ķ Evrópu į 21. öld.  Villimannleg og óréttlętanleg innrįs rśssneska hersins ķ Śkraķnu 24.02.2022 var ekki einvöršungu gerš ķ landvinningaskyni, heldur til aš eyšileggja menningu, nśtķmalega innviši og sjįlfstęšisvitund śkraķnsku žjóšarinnar, svo aš Śkraķnumenn og lżšręšisrķki žeirra mundi aldrei blómstra og verša Rśssum sjįlfum fyrirmynd bęttra stjórnarhįtta.  Aš baki žessum fyrirętlunum liggur fullkomlega glępsamlegt ešli forstokkašra einręšisafla ķ Rśssland, sem eiga sér alls engar mįlsbętur og hinum vestręna heimi ber aš śtiloka algerlega frį öllum višskiptum og mešhöndla sem śtlagarķki, žar til skipt hefur veriš um stjórnarfar ķ Rśsslandi, žvķ aš  glępahyski Kremlar og Dśmunnar er ekki ķ hśsum hęft ķ Evrópu. 

"Andrzej Duda, forseti Póllands, gekk skrefinu lengra ķ gagnrżni sinni ķ gęr [09.06.2022] og fordęmdi bęši Macron og Olaf Scholz, kanzlara Žżzkalands, fyrir aš vera enn ķ samskiptum viš Pśtķn.  Ķ vištali viš žżzka blašiš Bild spurši Duda, hvaš žeir teldu sig geta fengiš fram meš sķmtölum sķnum viš Pśtķn.

"Talaši einhver svona viš Adolf Hitler ķ sķšari heimsstyrjöldinni", spurši Duda.  "Sagši einhver, aš Adolf Hitler žyrfti aš bjarga andlitinu.  Aš viš ęttum aš hegša okkur į žann veg, aš žaš vęri ekki nišurlęgjandi fyrir Adolf Hitler ?  Ég hef ekki heyrt af žvķ", sagši Duda. 

Hann bętti viš, aš samtöl vestręnna leištoga viš Pśtķn fęršu honum einungis réttmęti žrįtt fyrir žį strķšsglępi, sem rśssneski herinn hefši framiš ķ Śkraķnu og žrįtt fyrir, aš ekkert benti til žess, aš sķmtölin myndu bera nokkurn įrangur. 

Duda gagnrżndi einnig žżzkt višskiptalķf, sem virtist skeyta lķtiš um örlög Śkraķnu eša Póllands og vildi helzt halda įfram višskiptum sķnum viš Rśssland, eins og ekkert hefši ķ skorizt.  "Kannski trśir žżzkt višskiptalķf ekki, aš rśssneski herinn geti aftur fagnaš stórum sigri ķ Berlķn og hertekiš hluta Žżzkalands.  Viš ķ Póllandi vitum, aš žaš er mögulegt.""

Sjónarmiš og mįlflutningur forseta Póllands, Andrzej Duda, eru fullkomlega réttmęt, af žvķ aš žau eru reist į réttu stöšumati og hęttumati. Višhorf, hegšun og geršir forystumanna stęrstu ESB-rķkjanna, Žżzkalands og Frakklands, eru aš sama skapi fullkomlega óréttmęt.  Žau eru reist į röngu hagsmunamati, vanmati į hęttunni, sem af Rśssum stafar, vanviršu viš Śkraķnumenn og skilningsleysi į ešli žeirra įtaka, sem nś fara fram ķ Śkraķnu.  

Žar fer fram barįtta um sjįlfsįkvöršunarrétt žjóša, ķ žessu tilviki fullvalda žjóšar, og į milli kśgunarstjórnkerfis og frelsisstjórnkerfis, žar sem ķ fyrra tilvikinu rķkir mišstżring upplżsingaflęšis og ķ sķšara tilvikinu rķkir frjįlst flęši upplżsinga.  Hiš sķšast talda er undirstaša framfara į öllum svišum, ž.į.m. ķ atvinnulķfinu og ķ hagkerfinu, enda var įrlegur hagvöxtur ķ Śkraķnu 14 % į nokkrum įrum fyrir innrįsina, žegar hann var ašeins 2 % į įri ķ Rśsslandi.  Hefši žessi munur į hagvexti fengiš aš halda įfram óįreittur, mundi hagkerfi Śkraķnu hafa nįš žvķ rśssneska aš stęrš innan 21 įrs.  Žaš er žessi žróun mįla, sem hefur valdiš ótta ķ Kreml; miklu fremur en ótti viš ašild Śkraķnu aš varnarbandalaginu NATO, enda er įróšur rśssnesku stjórnarinnar um žaš, aš Rśssland eigi rétt į įhrifasvęši (Finnlandiseringu) viš landamęri sķn hruninn meš vęntanlegri ašild Finnlands aš NATO.  

Nś er stórvirkari vopnabśnašur en įšur į leišinni til Śkraķnu frį Vesturlöndum.  Yfirmašur leynižjónustu Śkraķnu sagši fyrir um innrįs Rśssa meš lengri fyrirvara en leynižjónusta Bandarķkjamanna.  Hann hefur spįš žvķ, aš višsnśningur muni eiga sér staš į vķgvöllunum sķšla įgśstmįnašar 2022 og aš Śkraķnumenn verši bśnir aš reka rśssneska herinn af höndum sér um įramótinn 2022-2023 og aš mannaskipti hafi žį fariš fram ķ ęšstu stjórn Rśsslands, enda eru afglöp forseta Rśsslands žau mestu ķ Evrópu sķšan 01.09.1939, žegar žżzki herinn réšist inn ķ Pólland.  Strax haustiš 1940 laut Luftwaffe ķ lęgra haldi fyrir Royal Airforce ķ barįttunni um Bretland, sem įtti eftir aš hafa forspįrgildi um śrslit styrjaldarinnar žrįtt fyrir hetjulega barįttu Žjóšverja viš ofurefli lišs.  Nś er ekkert hetjulegt viš lśalega barįttu Rśssahers viš mun minni her og herafla Śkraķnu.   


Samžjöppun ?

Žegar talaš er um samžjöppun ķ atvinnugrein, er vanalega įtt viš fękkun sjįlfstęšra fyrirtękja/eigenda, sem leitt geti af sér skort į frjįlsri samkeppni, staša, sem stundum er nefnd fįkeppni. Nżlega dęmdi EFTA-dómstóllinn žį nišurstöšu ESA-Eftirlitsstofnunar EFTA, aš hlutafjįraukning rķkisins ķ Farice, sem einokar žrįšbundiš fjarskiptasamband Ķslands viš umheiminn, strķddi ekki gegn reglum Innri markašar EES (Evrópska efnahagssvęšisins) um rķkisafskipti og fįkeppni, śr gildi.  Žaš hefur engin įbending komiš frį ESA, hvaš žį dómsśrskuršur frį EFTA-dómstólinum, um višsjįrverša žróun innan ķslenzka sjįvarśtvegsins ķ įtt til fįkeppni. Engu aš sķšur staglast fyrrverandi misheppnašur sjįvarśtvegsrįšherra og nśverandi vonlaus formašur s.k. Višreisnar, Žorgeršur Katrķn Gunnarsdóttir, į žvķ ķ tķma og ótķma, aš binda verši endi į "samžjöppun" ķ sjįvarśtvegi. 

Hugtakiš samžjöppun ķ atvinnugrein kallar į višmišun, og višmišunin er yfirleitt fortķšin, en fortķš sjįvarśtvegsins er ekki fögur, svo aš afturhvarf til fortķšar er ókręsileg tilhugsun og kemur einfaldlega ekki til greina, ef sjįvarśtvegurinn į įfram aš verša hryggjarstykkiš ķ hagkerfinu, eins og hann hefur veriš, frį žvķ aš fyrirtękjum og skipum tók aš fękka umtalsvert, svo aš žau, sem störfušu eftir "samžjöppun" tóku aš skila hagnaši og žeim, sem hęttu fé sķnu ķ žessa starfsemi, arši, eins og er tališ ešlilegt į mešal fyrirtękja hvarvetna į Evrópska efnahagssvęšinu, EES.  Rekstur meš hagnaši er žó ekki raunin innan sjįvarśtvegs EES, nema į Ķslandi, og mį śtskżra žį sérstöku stöšu alfariš meš aflahlutdeildarkerfinu og frjįlsu framsali aflahlutdeilda hérlendis.   

Žaš er lķka hęgt aš śtskżra, hvers vegna ESA hefur ekki sent ķslenzkum yfirvöldum kvörtun yfir "samžjöppun" ķ ķslenzkum sjįvarśtvegi.  Skżringin er sś, aš hśn er minnst į Ķslandi innan EES, og t.d. er kvótažakiš u.ž.b. tvöfalt hęrra ķ Noregi, sem einnig bżr viš gjöful fiskimiš į landgrunni sķnu.  Hér hafa heimóttarlegir ķslenzkir stjórnmįlamenn sem sagt bśiš til vandamįl śr engu. Žaš er vel af sér vikiš og žeim lķkt. Žaš slagar upp ķ žónokkurt afrek óhęfninnar.  Lķklega hefur varaformašur Višreisnar enn ekki meštekiš "uppgötvun" formannsins, žvķ aš hśn vantreysti honum, prófessor ķ aušlindanżtingu, til aš taka sęti į vegum flokksins ķ umfangsmiklu nefndafargani, sem matvęlarįšherra ķ vingulshętti sķnum hefur slysazt til aš setja į laggirnar til aš skilgreina fyrir sig vandamįliš ósżnilega, "samžjöppun ķ sjįvarśtvegi".  Fķflagangurinn og sóun rķkisins rķša ekki viš einteyming.  

Morgunblašiš gerši žessu mįli góš skil ķ forystugrein 1. jśnķ 2022 undir fyrirsögninni:

"Meinsemd sjįvarśtvegsins".

Hśn hófst žannig:

"Svandķs Svavarsdóttir, matvęlarįšherra, hefur sjįvarśtvegsmįl į sinni könnu, og ķ fyrradag [30.05.2022] lét hśn žį skošun ķ ljós ķ svari viš fyrirspurn į Alžingi, aš samžjöppun ķ sjįvarśtvegi vęri "meinsemd" eša öllu heldur sś stašreynd, aš hśn vissi ekki, hve mikil samžjöppunin vęri.  Žetta er sérkennileg yfirlżsing; ekki žó sķzt, aš rįšherrann gerši hana aš įstęšu žess, aš hśn hygšist skipa fjölmenna samrįšsnefnd og 4 sérfręšihópa til žess aš grafast fyrir um žetta og önnur mįlefni sjįvarśtvegsins.  Binda veršur vonir viš, aš žeim fjölda takist aš uppręta meinsemdina ķ huga rįšherrans, en nefndirnar voru kynntar ķ gęr."

Žaš er "futile" verkefni og veršur unniš fyrir gżg aš reyna aš fękka meinlokunum ķ huga žessa rįšherra, sem er sameignarsinni og vill žess vegna fęra öflugustu atvinnutęki landsins ķ hendur rķkisins ķ anda kenningasmiša misheppnušustu hugmyndafręši seinni tķma ķ mannkynssögunni, sameignarstefnunnar, sem sósķalismi og jafnašarstefna (kratismi) eru sprottin af.

  Reynslan sżnir, aš rķkisvaldiš ręšur ekki viš aš reka nokkra atvinnustarfsemi skammlaust.  Rįšherrann fylgir hugmyndafręši, hverrar ęšsta mark er grķšarleg samžjöppun atvinnulķfs undir einum eiganda, rķkinu.  Žess vegna grętur rįšherrann krókódķlstįrum yfir samžjöppun yfirleitt ķ atvinnulķfinu.  Žaš sętir furšu, aš žessi endemis yfirmašur matvęlamįla landsins skuli ekki hafa neitt žarfara aš gera, žegar ofbošslegar erlendar veršhękkanir į ašföngum ķslenzks landbśnašar eru u.ž.b. aš rķša honum į skjön.  Hefur sjįvarśtvegurinn žurft aš leita į nįšir rķkisvaldsins viš žessar ašstęšur ?  Nei, en žį grķpur afskiptasamur og illviljašur rįšherra gagnvart einkaframtaki til žess óyndisśrręšis aš bśa til vandamįl.  Svona eiga rįšherrar ekki aš beita sér. 

"Nś er žaš raunar svo, aš samžjöppun ķ sjįvarśtvegi į Ķslandi er alls ekki mikil.  Jś, žaš er aušvelt aš benda į örfį stórfyrirtęki ķ žeim geira, en žau segja fremur sögu um žaš, hvernig kvótakerfiš hefur komiš į hagkvęmni ķ greininni, gert sjįvarśtveginn aršsaman og lķkan öšrum greinum, žar sem rśm er fyrir stór og vel rekin fyrirtęki.  Stórfyrirtękin eru hins vegar undantekning, žvķ [aš] žaš er einmitt einkenni į sjįvarśtvegi, hvaš žar žrķfast mörg fyrirtęki af öllum stęršum og geršum umhverfis landiš.  Žaš er erfitt aš benda į ašrar atvinnugreinar, žar sem samžjöppun er minni, hvort sem litiš er til smįsölu, fjįrmįlageira, išnašar eša einhvers annars."

Samžjöppunartal hęlbķta sjįvarśtvegsins er fremur reist į draumórakenndri fortķšaržrį en umhyggju fyrir višskiptavinum sjįvarśtvegsins.  Aš 95 % ķ tonnum tališ er markašssetningin į erlendri grundu, og flestir žar kjósa aš eiga višskipti viš trausta fiskbirgja meš sveigjanlegt afhendingarmagn į viku eftir žörfum markašarins. Žaš er alveg öruggt, aš fyrir ķslenzka žjóšarbśiš er ęskilegt, aš ķslenzkir birgjar į erlendum fiskmörkušum séu stórir og öflugir į ķslenzkan męlikvarša, žvķ aš žannig verša žeir aldrei į erlenda męlikvarša.

Hagkvęmni stęršarinnar gerir sjįvarśtvegsfyrirtękjum kleift aš fjįrfesta ķ afkastamiklum veišitękjum og fiskvinnslum meš mikilli sjįlfvirkni og žar meš samkeppnishęfri framleišni.  Ef enn žrengri stęršarmörk yršu sett af stjórnvöldum į ķslenzk sjįvarśtvegsfyrirtęki, mun veršmętasköpun žeirra einfaldlega dvķna. Žannig vęri hęlbķtum sjįvarśtvegsins į Alžingi hollt aš fara ķ įhęttugreiningu į žvķ, hverjar afleišingar eru af stöšugu nöldri žeirra og nagi ķ garš sjįvarśtvegsins, og hverjar žęr yršu af žvķ aš žrengja aš hag fyrirtękjanna meš strangari stęršarmörkum og/eša hęrri skattheimtu. 

"En žaš er žessi kvörtun um, aš sjįvarśtvegurinn fjįrfesti ķ öšrum greinum, sem kemur upp um Žorgerši Katrķnu og Višreisn.  Žaš er einmitt lóšiš ķ kapķtalismanum [viš aušhyggjuna - innsk. BJo], aš žar er skapašur aršur og aušur, sem nota mį ķ fleira en uppsprettu hans.  Aš žar verši til afgangur, sem megi nota ķ eitthvaš nżtt og betra, aš menn geti stušlaš aš nżsköpun ķ atvinnulķfi įn žess aš skipta um starfsvettvang.  Aš aušsköpun ķ einni grein nżtist ķ öšrum, landi og žjóš til heilla.  Flokkur, sem skilur žaš ekki, skilur ekki neitt og er ekki hęgri flokkur ķ neinum skilningi.

Žess vegna er Višreisn sjįlfsagt hollast aš fara aš uppįstungu ķ forystugrein flokksmįlgagnsins ķ lišinni viku og sameinast systurflokknum Samfylkingu."

  Žetta er vel aš orši komizt.  Hvers konar rįšsmennska er žaš eiginlega vķtt og breitt ķ samfélaginu, aš śtgeršarmenn eša fiskvinnslumenn megi ekki gręša eša žurfi aš ganga fyrir Pontķus og Pķlatus til aš fį leyfi til aš fjįrfesta annars stašar en ķ sjįvarśtvegi ?  Žeir, sem hagnast, hafa fullt frelsi til aš rįšstafa žeim hagnaši, sem ķ žeirra hlut fellur.  Ef hömlur yršu settar į žetta, er eins vķst, aš žessi hagnašur mundi gufa upp.  Žaš er hiš bezta mįl, aš aršur sjįvarśtvegsins dreifist sem vķšast ķ samfélaginu. 

Nś berast fregnir af žvķ, aš sjįvarśtvegsfyrirtęki fjįrfesti ķ fiskeldi, mest ķ landeldi.  Žaš er ofur ešlilegt.  Fiskveišum viš Ķsland eru skoršur settar į grundvelli fiskveiširįšgjafar Hafrannsóknarstofnunar, en ķ fiskeldinu eru engar slķkar skoršur, ef śthafseldi er tekiš meš ķ reikninginn, en Noršmenn reka nś tröllvaxnar tilraunakvķar śti fyrir fjöršum Noregs.  Markašurinn er mjög próteinžurfi, svo aš eftirspurninni eru engin merkjanleg takmörk sett.  

Meš framgöngu Višreisnar ķ Reykjavķk eftir sveitarstjórnarkosningarnar ķ maķ 2022 mį öllum vera ljóst, hvar hjarta hennar slęr.  Žaš slęr ķ brjóstholi kratakvikindisins ķ pólitķkinni.  Eftir žetta rįšslag ķ Reykjavķkeru dagar Višreisnar taldir.  Atkvęši hennar komu frį hęgri, en munurinn į stefnu flokksforystunnar og kratakrašaksins er bitamunur, en ekki fjįr.  Ef kjósendur greina vart į milli flokka, er hętt viš, aš annar lognist śt af, verši afvelta.  

   


Raforkuyfirvald įn innlends eftirlits

Eftir fólskulega innrįs rśssneska hersins ķ frišsamt lżšręšisrķki, Śkraķnu, eru vešur vįlynd. Žing og rķkisstjórn landsins voru vel mešvituš um, hversu berskjaldaš landiš vęri, og bišlušu žess vegna ķtrekaš um žį vernd, sem žjóšir fį viš inngöngu ķ NATO, en śkraķnska žjóšin var skilin ein eftir į köldum klaka, svo aš hinn kaldrifjaši forseti Rśsslands stóšst ekki mįtiš, heldur gerši allsherjar įrįs į Śkraķnu 24.02.2022 og reyndi žannig meš svķviršilegum ašferšum og voveiflegum blóšsśthellingum aš svęla landiš undir kśgunarvald rśssnesku stjórnarinnar. Žorparastjórn aušklķku ķ Kreml mį ekki verša kįpan śr žessu klęšinu nś į 21. öldinni. Įrįsarrķki mį ekki takast aš virša višurkennt fullveldi Evrópulands aš vettugi og fara yfir nįgrannaland meš blóši og brandi, eldi og brennisteini.  Žessi hegšun er fullkomlega óįsęttanleg, og žess vegna Rśssar nś óalandi og óferjandi.   

Hagkerfi heimsins mun gjörbreytast til hins verra viš žennan gešveikislega gjörning.  Vķgbśnašur mun magnast ķ Evrópu og vķšar.  Veršbólga mun magnast og hagur žjóša mun versna, m.a. vegna orkuveršshękkana og matvöruveršshękkana.  Fręndur vorir, Noršmenn, munu vegna afltenginga sinna (ķ eigu Statnett) verša fyrir baršinu į hękkunum raforkuveršs, en olķusjóšur žeirra mun fitna ótępilega af sölu gass og olķu į žessu įri og lengur. Žrżst er į Noršmenn aš framleiša nś žessa vöru undir skóslit og beinbrot.

Innrįsin ķ Śkraķnu hófst skömmu fyrir birtingu 24.02.2022.  Daginn eftir kostaši hver kWh 24 % meira ķ Ósló en 5 dögum įšur og 7 % meira ķ Žrįndheimi, og hękkunin var žį rétt aš hefjast.

Ešlilega er aš sama skapi vaxandi óįnęgja meš raforkuverš ķ Noregi (Noršmenn hita hśsnęši sitt yfirleitt meš rafmagni), sem er margfalt hęrra en Noršmenn hafa įtt aš venjast og žeir telja, aš žeim beri réttur til sem eiganda vatnsorkunnar.  Žeir kenna Orkupakka 3 (OP3) um žessa stöšu.  Morten Harper hjį samtökunum "Nei til EU" ritaši 24.02.2022 fróšlega grein ķ Klassekampen um žį stašreynd, aš "Statnett" lżtur nś stjórn Orkulandsreglarans og ACER-Orkustofu ESB:

"Raforkuyfirvald įn eftirlits".

"Forstjóri Statnetts, Gunnar G. Lövås, skrifar ķ grein um rafmagnsverš og rafmagnskauphöll, aš "norsk yfirvöld meš RME-deild NVE (orkulandsreglari innan Orkustofnunar Noregs) fari meš eftirlitshlutverk meš raforkukauphöllinni" (Klassekampen 7. febrśar 2022).  Hvernig getur Lövås haldiš žvķ fram, aš "norsk yfirvöld" stundi slķkt eftirlit, žegar regluverk EES segir, aš RME, orkulandsreglarinn, sé óhįšur stjórnkerfi rķkisins ?

Fyrrum Raforkumarkašseftirliti var breytt ķ RME (Reguleringsmyndighet for energi) įšur en Orkupakki 3 var leiddur ķ lög ķ Noregi. Žótt RME sé hluti af skrifstofuhaldi NVE, er RME óhįš valdeining, sem stjórnar og įkvaršar skilmįla fyrir flutnings- og dreififyrirtękin, virkjanafyrirtękin og raforkumarkašinn.  RME ber aš hafa eftirlit meš, aš reglum orkupakka ESB sé framfylgt, og RME į aš framkvęma ķ Noregi samžykktir frį ESB-orkustofunni ACER, sem koma til Noregs [og Ķslands] meš milligöngu ESA-Eftirlitsstofnunar EFTA.

Ķ Raforkumarkašstilskipun OP3 er slegiš föstu ķ kafla 35, aš RME skuli vera algerlega óhįš norskum yfirvöldum og taki ekki viš fyrirmęlum frį žeim.  Žetta er njörvaš nišur ķ orkulögunum, gr. 2-3, 2. liš: Orkulandsreglarinn og śrskuršarnefnd deilumįla um orkumįl eru óhįš, og viškomandi yfirvald getur ekki gefiš žeim fyrirmęli um tilhögun mįla.

Žaš er EES-regluverkiš, sem stjórnar RME.  Norsk yfirvöld [og ķslenzk] hafa meš lögleišingu OP3 afsalaš sér möguleikanum til įhrifa eša yfirstjórnunar.  Žaš er bęši villandi og rangt aš lżsa RME sem "norsku" stjórnvaldi.  Til aš endurheimta stjórnunar- og eftirlitshlutverk rķkisins žarf aš endursemja um orkuregluverkiš ķ EES-samninginum."  

 

 

 


Orkulöggjöf ESB hentar ekki ķ vatnsorkulöndum

Žegar orkumarkašir eru hannašir, er ęvinlega tekiš miš af ašstęšum į žeim svęšum, žar sem į aš beita žeim, enda geta žeir annars oršiš neytendum žungir ķ skauti.  Evrópusambandiš (ESB) hefur hannaš markaš meš frjįlsri samkeppni. Henni er ętlaš aš halda veršinu ķ skefjum til neytenda. Eldsneytismörkušum er ętlaš aš sjį til žess, aš nęg orka sé ęvinlega fyrir hendi ķ kerfinu, og samkeppni, t.d. raforkubirgjanna um višskiptavinina, į sķšan aš sjį til žess, aš raforkubirgjarnir reisi nż raforkuver til aš fullnęgja aflžörf markašarins. 

Žetta fyrirkomulag virkar ekki vel ķ Evrópu į tķmabili orkuskipta, žvķ aš rķkisstjórnir hafa truflaš markašinn meš nišurgreišslu į endurnżjanlegri orku, t.d. vind- og sólarorku.  Žegar vindur blęs eša sólin skķn, hafa seljendur žessarar orku undirbošiš eldsneytisorkuna, og markašsveršiš hefur jafnvel oršiš neikvętt, ž.e. notendur hafa fengiš borgaš fyrir aš nota raforku, žegar offramboš er af raforku į markašinum.  Afkoma eldsneytisveranna hefur fyrir vikiš versnaš, svo aš hvati til nżbygginga orkuvera hefur minnkaš, sem skapar hęttu į aflskorti.  Ķ žokkabót hefur oršiš aš reisa gasorkuver meš opinberum fjįrhagsstušningu til aš hlaupa ķ skaršiš fyrir slitróttan rekstur vind- og sólarorkuvera. Žegar gasskorts og mikillar hękkunar į jaršgasverši tók aš gęta žar įriš 2021, var orkumarkašurinn žegar ķ ójafnvęgi.  

Įriš 2022 hefur verš jaršefnaeldsneytis hękkaš enn og žróun Evrópumįla valdiš skorti į jaršgasi.  Žetta  hleypti raforkumörkušum ķ uppnįm įšur en rśssneski herinn réšist inn ķ Śkraķnu og opinberaši berlega veikleika markašanna, enda kikna atvinnulķf og heimili undan margföldun raforkuveršs, svo aš hiš opinbera hefur oršiš aš hlaupa undir bagga.  Žar meš er grundvöllur žessa kerfis brostinn og markašurinn oršinn aš sorglegum sirkus.  Stašan er virkilega alvarleg, žegar gasbirgjarnir lśta bošvaldi sišblinds  śtžensluseggs, sem telur hlutverk sitt vera aš "leišrétta" gang sögunnar og žar meš aš breyta landęmęrum Evrópu.  Fįa renndi grun ķ, aš jafnvirfirrt višhorf gęti oršiš ofan į ķ nokkru Evrópulandi į 21. öldinni, en žetta er samt endurtekning į atburšarįs į 20. öldinni.  Öllu er snśiš į haus ķ Kreml.  Žjóšernissinnašur einvaldur žykist meš "sérstakri hernašarašgerš" vera aš ganga į milli bols og höfušs į nazistum ķ nįgrannalandi, en framferši hans minnir žó mest į framferši nazistaforingja ķ rķki, sem mįtti lśta ķ gras rśmum 20 įrum įšur en hann hleypti öllu ķ bįl og brand ķ Evrópu. 

Ķ vatnsorkulandinu Noregi, sem aš hluta (sunnan Dovre) er tengt evrópska raforkumarkašskerfinu meš fjölda aflsęstrengja, hefur einnig oršiš markašsbrestur, žvķ aš rķkisstjórnin ķ Ósló įkvaš ķ vetur, aš f.o.m. desember 2021 fengju notendur endurgreišslur śr rķkissjóši į 80 % af heildsöluverši raforku umfram 0,7 NOK/kWh (9,8 ISK/kWh).  Žetta er nokkurn veginn tvöfalt heildsöluveršiš hér.  Noršan Dovre er hins vegar nóg ķ mišlunarlónum, og žar er heildsöluveršiš til almenningsveitna ašeins 0,14 NOK/kWh eša 2,0 ISK/kWh. 

Žetta verš sżnir, hversu hagkvęmt vatnsorkukerfi Noregs er fyrir raforkunotendur žar ķ landi, stóra sem smįa, enda er kerfiš hannaš m.v. raforkuhitun nįnast alls hśsnęšis žar ķ landi.  Žetta gefur til kynna, aš 30 mrdISK/įr hagnašur Landsvirkjunar sé reistur į okri į neytendum m.v. mešalkostnašinn viš vinnslu žessarar raforku.  Išnašurinn stendur reyndar undir žessum hagnaši Landsvirkjunar aš mestu.  

ESB hefur lagt mikla įherzlu į jöfnun raforkuveršs į Innri markaši sķnum, og forsenda žess eru öflugar tengingar į milli landa.  Reglugerš 714/2009 ķ Orkupakka 3 (OP3) myndar lagaumgjörš millirķkjavišskipta meš rafmagn, og hśn kemur ķ veg fyrir, aš einstök lönd, t.d. Noregur, lįti eiginn hag njóta forgangs, t.d. śt frį vatnsstöšu ķ mišlunarlónum sķnum, en raforkumarkašurinn ķ Noregi tekur mest miš af stöšu mišlunarlóna.  Įhęttugreining gefur til kynna lķkur į orkuskorti aš vori, hann er veršlagšur og endurspeglar raforkuverš ķ boši daginn eftir ķ orkukauphöll. Žetta er gjörólķkt veršmyndun raforku ķ orkukauphöllum ESB og Bretlands.

Téš reglugerš hvetur til žróunar raforkukauphallar, skilgreinir, hvaš koma į fram ķ kerfisįętlunum (raforkuflutningskerfis) hvers rķkis, gefur fyrirmęli um, aš hįmarksflutningsgetu millilandatenginga eigi aš rįšstafa til markašsašila innanlands og utan, įkvaršar, hvernig rįšstafa mį "flöskuhįlstekjum" af millilandatengingum og veitir framkvęmdastjórn ESB vķštękar heimildir til aš śtfęra regluverkiš ķ smįatrišum.  "Flöskuhįlstekjur" ķ žessu sambandi eru višbótar tekjur, sem flutningsfyrirtękiš nżtur vegna takmarkašrar flutningsgetu m.v. eftirspurn. 

Višhengi reglugeršarinnar gefur nįkvęmari fyrirmęli um framkvęmdina į téšum svišum. 

Nokkrar reglugeršir framkvęmdastjórnarinnar voru meš heimild ķ EB 714/2009 teknar inn ķ EES-samninginn sumariš 2021.  Ein žeirra er reglugerš um śthlutun rżmis ķ flutningskerfi og mešferš "flöskuhįlstekna" (CACM), EB 2015/1222.  Hśn opnar fyrir žann möguleika, aš ekki ašeins ein, heldur fleiri kauphallir geti starfaš į hverju svęši, t.d. ķ Noregi og į Ķslandi.  Žannig veršur fyrirkomulagiš enn ruglingslegra fyrir notendur en nś. 

Žaš skal taka fram, aš ekki hvķlir sś skylda į yfirvöldum aš taka upp kauphallarvišskipti meš raforku, en ķ reglugerš EB 714/2009 er eindregiš męlt meš žvķ.  Nś hafa dökku hlišar žessa fyrirkomulags opinberazt. Meš CACM eru ašferšir fyrir śthlutun flutningsrżmis t.d. ķ aflsęstrengjum, ašferš fyrir skiptingu "flöskuhįlstekna" į milli kerfisstjóra ķ bįšum endum samtengingar į milli landa, hér Landsnets, og śtfęrsla żmissa markašsreglna, fest ķ lög.

Nśtķma rķki ķ Noregi og į Ķslandi eru reist į ódżrri raforku (hśn var yfirleitt ódżrari um allan Noreg en į Ķslandi fyrir Kóf). Nś hafa markašsöflin torveldaš almenningi kaup į žessari innvišažjónustu, žótt norsk lög slįi föstu, aš "vatnsorlulindir landsins séu žjóšareign og žęr beri aš nżta almenningi til hįmarksįvinnings". 

Raunveruleikinn nśna er hins vegar, aš meirihluti į Stóržinginu hefur fęrt orkukauphöll og Innri markaši ESB į orkusviši (Orkusambandi ESB) umsetningu aušlinda žjóšarinnar, og löglega kjörin yfirvöld landsins mega ekki grķpa inn ķ žann markaš.  Lagalega gildir sama į Ķslandi, en hér hefur žó orkukauphöll ekki veriš sett į laggirnar, enda ekki lagaskylda, og enginn aflsęstrengur tengir Ķsland viš śtlönd, enda rak Alžingi varnagla gegn slķku viš innleišingu OP3, sem heldur, žar til EFTA-dómstóllinn dęmir öšruvķsi.

Reglugerš 714/2009 meš višhengi og undirliggjandi reglugeršum er nś norsk og ķslenzk löggjöf į formi fyrirmęla frį framkvęmdastjórn ESB.  Afleišingarnar eru nś aš taka į sig hrikalega mynd ķ Noregi fyrir land, fólk og fyrirtęki. Hérlendis žarf aš finna leiš framjį žeirri ętlun löggjafarinnar, aš enginn sé įbyrgur gagnvart žvķ, aš aflskortur myndist, heldur skuli markašurinn njóta nęgilegra hvata meš hękkušu orkuverši til aš byggja nóg af nżjum raforkuverum.  Žetta hefur ekki virkaš į Ķslandi meš rįndżrum og skammarlegum afleišingum fyrir žjóšina. Žetta er hęttulegt vegna hins langa ašdraganda fyrir virkjun aš komast ķ rekstur hérlendis. Žeir, sem enn halda žvķ fram, aš ótķmabęrt sé aš hefja verulegar virkjunarframkvęmdir hérlendis, horfa framhjį žeirri stašreynd, aš tjón višskiptavina orkufyrirtękjanna er 10-1000 sinnum meira en sölutap óafhentrar og umsaminnar raforku.    

Nś er uppi krafa um žaš ķ Noregi, aš reglugerš 714/2009 fari śt śr EES-samninginum, aš norska rķkiš taki aftur ķ sķnar hendur stjórn į mišlun śr mišlunarlónum, til aš Noregur verši į nż meš stöšugt lįgt og gegnsętt raforkuverš fyrir forgangsorku til heimila og atvinnurekstrar, ef vatnsbśskapurinn leyfir žaš.  Žeir, sem berjast fyrir žessu, telja einnig naušsynlegt aš endursemja um ašra samninga, sem skuldbinda Noreg į žann hįtt, aš samfélagslegir hagsmunir eru ķ hęttu.  Ķslendingar ęttu ekki aš standa gegn Noršmönnum innan EFTA meš žessar breytingar, ef rķkisstjórn Noregs fęr heimild Stóržingsins til aš fara fram meš slķkt į vettvangi EFTA. 

Orkulandsreglari ESB, į Ķslandi Orkumįlastjóri og ķ Noregi Reguleringsmyndigheten for energi, RME, hefur žaš hlutverk aš framkvęma samkvęmt forskrift laganna (OP3).  Orkulandsreglarinn getur ekki og į ekki aš snśa sér aš yfirvöldum landsins, heldur aš orkustofu ESB, ACER, og aš framkvęmdastjórn ESB meš milligöngu ESA.  Skyldur og sjįlfstęši orkulandsreglara eru nišur njörvuš ķ raforkumarkašstilskipun EB 72/2009. Ķslenzk og norsk yfirvöld geta ekki beitt sér neitt viš stjórnun raforkumarkašarins, nema RME verši aftur venjuleg deild ķ NVE, hįš beinu pólitķsku og rekstrarlegu eftirliti rķkisins af hįlfu OED. Aš taka upp slķkt eftirlit aftur žykir fólki brżnt til aš endurheimta stjórn rķkisins į orkumįlunum.  Į Ķslandi er óžolandi tvķskinnungur fólginn ķ, aš Orkumįlastjóri er stundum undir rįšherra og stundum undir ACER.   

Noršmenn, sem losna vilja undan forręši ESB/ACER į millirķkjavišskiptum meš rafmagn telja, aš ķ naušvörn verši aš gera reglugeršina um millirķkjavišskipti og ašra hluta OP3, sem um mįliš fjalla, óvirka, meš vķsun til verndarįkvęšis EES-samningsins, kafla 112.  Žetta sé žó bara brįšabirgša lausn. 

Rafmagn į ekki aš ganga kaupum og sölum į frjįlsum markaši.  Noregur og Ķsland bśa aš fįum nįttśruaušlindum, nema orkulindunum og aušlindum hafsins.  Žęr į aš nżta og bjóša afuršir žeirra, rafmagn og heitt vatn, ķbśum landsins į hagstęšu verši, sem jafngildir kostnaši viš fjįrfestingu og rekstur aš višbęttri įvöxtun fjįrfestinganna ķ sammręmi viš ašrar fjįrfestingar ķ landinu meš sambęrilegri įhęttu. Aš löggjafinn skuli hafa samžykkt į okkur bann viš slķkri žjóšhagslegri nżtingu orkulindanna er fįrįnlegt og hefur örlagsrķkar afleišingar, eins og nś er komiš į daginn ķ Noregi. 

Ef tališ er naušsynlegt aš starfrękja uppbošsmarkaš fyrir rafmagn, ętti hann ekki aš spanna forgangsorku, heldur afgangsorku.   

 


Innflutt orkulöggjöf hefur steytt į skeri ķ Noregi

Žrišjudagurinn 15. febrśar 2022 var mótmęladagur um žveran og endilangan Noreg.  Žann dag voru haldnar blysfarir į a.m.k. 20 stöšum ķ Noregi til aš mótmęla hįu raforkuverši.  Mótmęlendur tengja žetta hįa orkuverš beint viš śtflutning raforku um aflsęstrengi, sem lękkaš hafa yfirborš mišlunarlóna į Vesturlandinu og Sušurlandinu, ž.e. sunnan Dofrafjalla, meš žeim afleišingum, aš heildsöluverš į Nord Pool-raforkumarkašinum er 8-10 sinnum hęrra sunnan viš Dofrafjöll en noršan žeirra. 

Žetta er óyggjandi merki um įhrif millilandatenginganna į raforkuveršiš, žvķ aš allir aflsęstrengirnir koma į land į Sušurlandinu eša Vesturlandinu og flutningsgetan yfir Dofrafjöll er svo takmörkuš, aš hśn dugar ekki til aš hafa marktęk įhrif į raforkuveršiš noršan viš žau.

Allir aflsęstrengirnir eru ķ eigu og reknir af Statnett, sem er sambęrilegt fyrirtęki Landsneti į Ķslandi, en frį žvķ aš Žrišji orkupakkinn, OP3, tók gildi ķ EFTA-hluta EES eftir innleišingu Alžingis į žessari löggjöf meš fyrirvörum žó haustiš 2019, hefur Statnett stjórnaš orkuflęšinu um žį samkvęmt reglum OP3 og forskrift frį ACER - Orkustofu ESB, žar sem orkulandsreglarar Noregs, Ķslands og Liechtenstein sitja sem įheyrnarfulltrśar meš mįlfrelsi, en įn atkvęšisréttar.

Žetta veldur žvķ, aš norskum stjórnvöldum er óheimilt aš skipta sér af žessum orkuvišskiptum, žótt žau kunni aš telja, aš afhendingaröryggi raforku til Noršmanna sjįlfra, eigenda orkulindanna, sé stefnt ķ voša.  Žau mega heldur ekki hlutast til um aš draga śr nettóśtflutningi raforku, žótt veršhękkanir raforku til almennings, sem kyndir hśsnęši sitt meš rafmagni, ógni afkomu almennings. Žaš hefur žó enn žį veriš lįtiš óįtališ af ESA-Eftirlitsstofnun EFTA, aš rķkisstjórnin nišurgreiši raforkuverš til almennings.  Hśn hefur nś samžykkt aš borga 80 % af žeim hluta heildsöluveršsins, sem er yfir 0,7 NOK/kWh (9,8 ISK/kWh). 

Žann 15.02.2022, į degi mótmęla Noršmanna gegn hįu raforkuverši, var heildsöluveršiš ķ Ósló 1,14 NOK/kWh eša 16,0 ISK/kWh, sem er meira en žrefalt heildsöluveršiš hér til almenningsveitna.  Žį nam heildarraforkuveršiš įn nišurgreišslu til almennra notenda ķ Ósló 2,0 NOK/kWh eša 28 ISK/kWh, sem er tęplega 50 % hęrra en hér į höfušborgarsvęšinu.  Meš nišurgreišslunum veršur heildarverš til notenda hins vegar mjög svipaš og į höfušborgarsvęšinu, en žess ber aš geta, aš vegna hśshitunar eru rafmagnskaup Ola Nordmanns 5-falt meiri en Óla Ķslendings.

Allt annaš er uppi į teninginum, žegar litiš er til Žrįndheims.  Žar er heildsöluverš raforku ašeins 0,14 NOK/kWh eša 2,0 ISK/kWh og heildarveršiš er žar 0,8 ISK/kWh eša 11,2 ISK/kWh, eša tęplega 60 % af heildarveršinu ķ Ósló og Reykjavķk.  Hlutfall heildsöluveršsins ķ Ósló og Žrįndheimi var 8,1 žennan tiltekna dag og skżrist aš mestu leyti af raforkuvišskiptunum viš śtlönd.  Ķbśar noršan Dovre óttast yfirvofandi raforkuveršshękkun hjį sér, af žvķ aš styrking raforkutengingar į milli noršurs og sušurs stendur yfir. 

Ķ norskri löggjöf er kvešiš į um, aš "vatnsorkulindir landsins [séu] žjóšareign og žęr [beri] aš nżta ķ almanna žįgu". Raunveruleikinn hins vegar er sį, aš Stóržingsmeirihluti hefur fęrt umsetningu žessara aušlinda til kauphalla og samtengds ESB-markašar, sem eru fullkomlega laus undan stjórnmįlalegu innlendu valdi samkvęmt innfluttri löggjöf, sem Stóržingiš samžykkti ķ marz 2018 og Alžingi meš afbrigši haustiš 2019 aš fengnum hvatningum aš utan, žar sem norskir almannahagsmunir voru sagšir ķ hśfi. 

F.o.m. desember 2021 hafa vešur hins vegar skipazt svo ķ lofti, aš til aš verja almenning er talin žörf į aš verja fślgum fjįr śr rķkissjóši, sem styrktur er af olķusjóši Noršmanna, til nišurgreišslna (mešalnišurgreišsla ķ desember 2021 nam 21,8 Naur/kWh = 3,1 ISK/kWh). 

Reglugeršin um raforkuvišskipti į milli landa (EB 714/2009) meš višhengjum og undirstöšu reglugeršum er nś norsk og ķslenzk löggjöf og ž.a.l. fyrirmęli um framkvęmd žessara višskipta.  Afleišingarnar valda nś stórtjóni ķ Noregi, žar sem heimilum og fyrirtękjum blęšir. 

Į Ķslandi er ķ gangi fįrįnleika leikhśs um raforkuna, žar sem lįtiš hefur veriš reka į reišanum ķ 5 įr varšandi öflun nęgilegrar raforku til aš svara eftirspurn meš žeim afleišingum, aš landsmenn munu žurfa aš bśa viš annars óžarfa stórfellda olķubrennslu, nżir višskiptavinir hafa fariš bónleišir til bśšar, orkuskiptin eru ķ uppnįmi, og raforkuveršiš hefur hękkaš, algerlega aš óžörfu, į sama tķma og rķkisfyrirtękiš Landsvirkjun ętlar aš greiša mrdISK 15 ķ arš fyrir įriš 2021. 

Orkulandsreglari ESB (Orkumįlastjóri į Ķslandi, ķ Noregi RME=Reguleringsmyndighet for energi) hefur žaš hlutverk aš framfylgja žessari löggjöf.  Hann mį ekki bera hagsmuni sķns lands fyrir brjósti umfram hinna EES-landanna m.t.t. afhendingaröryggis raforku eša annarra žįtta.  Žess vegna lękkar ķskyggilega ķ lónum sunnan Dovre-fjalla, og 8-10 földun raforkuveršs žar m.v. Žręndalög og žar fyrir noršan endurspeglar žessa įbyrgšarlausu stöšu, og orkulandsreglari hérlendis  hefur enga heimild til aš skipa orkufyrirtękjum aš virkja.  Orkulandsreglari (RME) getur ekki og į ekki aš hafa neitt bošvald yfir eša lśta bošvaldi innlendra yfirvalda. Innlend yfirvöld geta ekki haft nokkra raunverulega stjórn į raforkumarkašinum, nema orkulandsreglari (RME) verši deild ķ Orkustofnun (NVE), og Orkumįlastjóri verši alfariš settur undir pólitķska stjórn rķkisstjórnar (Orkumįlarįšherra, ķ Noregi Olje- og Energidepartementet).

Žessa reglugerš, EB 714/2009, žarf aš taka śt śr lagasafninu og EES-samninginum.  ESA-getur hvenęr sem hentar gert athugasemd viš innleišingu OP3 į Ķslandi, žar sem samžykki Alžingis var įskiliš fyrir heimild til tengingar aflsęstrengs viš ķslenzka raforkukerfiš, sem var ekki minnzt į ķ afgreišslu Sameiginlegu EES-nefndarinnar į OP3 įriš 2017.  Noršmönnum er žetta naušsyn, til aš rķkiš öšlist į nż stjórnunarrétt į raforkuvišskiptunum viš śtlönd.  Žannig mį tryggja stöšugt lįgt og fyrirsjįanlegt raforkuverš fyrir almenna notendur og atvinnurekstur.  Noregur og Ķsland žurfa jafnframt aš endursemja viš ESB um ašrar reglugeršir og tilskipanir, sem skuldbinda löndin til aš gefa eftir samfélagslega stjórnun sķna į nżtingu orkulindanna. 

Rafmagn į ekki aš vera frjįls markašsvara eša markašsžjónusta.  Raforkukerfiš var ekki hannaš og fjįrmagnaš meš žaš fyrir augum ķ upphafi ķ Noregi og į Ķslandi, og markašskerfi ķ anda Evrópusambandsins er snišiš viš örugga ašdrętti eldsneytis, en hvorki dynti nįttśrunnar né skort į eldsneyti, eins og nśna hrjįir Evrópu vestan Rśsslands. Ein af fįum nįttśruaušlindum Ķslands og Noregs er orkan ķ fallvötnum og išrum jaršar (fyrir utan jaršefnaeldsneytiš į norsku landgrunni og e.t.v. innan ķslenzkrar lögsögu einnig). Žessar orkulindir į aš nżta ķbśunum til hįmarks hagsbóta meš žvķ aš selja žeim hana samkvęmt kostnaši viš öflun, flutning og dreifingu meš aršsemi ķ samręmi viš aršsemi fjįrfestinga meš svipaša įhęttu.  Įstęšan fyrir žessu er, aš veršmętasköpun meš rafmagninu er margfalt meiri en fęst meš umsetningu žess į erlendum mörkušum, išulega 5-10 sinnum meiri. Lagabann viš slķkri rįšstöfun innlendra aušlinda meš EES-skuldbindingum er frįleitt og hefur nś žegar örlagarķkar afleišingar į mešal fręnda vorra, Noršmanna. 

Markašssetning raforku ķ kauphöll, ef menn endilega vilja innleiša slķkt fyrirbrigši į Ķslandi, ętti einvöršungu aš vera į ótryggšri orku, og jafnvel hśn orkar mjög tvķmęlis, žvķ aš slķk kauphallarvišskipti geta knśiš fyrirtęki til brennslu jaršefnaeldsneytis af kostnašarįstęšum.   

  


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband