Hvaša žżšingu hefur ACER-dómur lögmannsréttarins norska ?

Hérlendis hefur hlakkaš ķ verjendum innleišingar orkulöggjafar Evrópusambandsins (ESB) į Ķslandi meš misvišeigandi hętti yfir dómi Borgaržings Lögmannsréttarins ķ mįli samtakanna "Nei til EU", NtEU, gegn norska rķkinu.  Deilan snżst um, hvort Stóržinginu hafi veriš heimilt ķ marz 2018 aš įkveša aš lįta ašeins einfaldan meirihluta rįša śrslitum atkvęšagreišslu um Orkupakka 3, OP3, eša hvort žinginu hafi boriš samkvęmt Stjórnarskrį Noregs aš višhafa kröfu um aukinn meirihluta, sem jafngildir a.m.k. 75 % stušningi a.m.k. 2/3 Stóržingsmanna, ž.e. a.m.k. 50 % stušningi allra žingmannanna.

Morten Harper, lögfręšingur og leištogi greininga hjį NtEU, skrifaši um mįliš į vefsetur samtakanna 8. desember 2022, og žar sem sjónarmiš hans og tślkun kunna aš vekja įhuga sumra hérlendis, fer hér į eftir žżšing į fyrsta hluta af žremur ķ grein hans:

"Žann 7. desember [2022] var kvešinn upp dómur ķ ACER-mįlinu ķ Borgaržingi lögmannsrétti.  Ķ réttinum sįtu 3 fagdómarar og 2 leikmenn, og dómurinn var samhljóša.  Tökum nišurstöšuna fyrst:

  "Įlyktun Lögmannsréttarins er, aš Stóržingiš gat veitt heimild til stašfestingar į samžykkt nr 93/2017 frį EES-nefndinni samkvęmt ašferšinni, sem fyrirskrifuš er ķ Stjórnarskrįnni, gr. 26, liš 2.  Įfrżjun Nei til EU er žess vegna hafnaš." (Dómsorš, s. 37.)

Žótt rķkiš hafi hlotiš mešbyr, žarf NtEU samt ekki greiša mįlskostnaš rķkisins ķ žingréttinum og lögmannsréttinum. Lögmannsrétturinn rökstyšur žetta meš žvķ, aš mįliš hafi fjallaš um "umdeild, óśtkljįš og grundvallandi lagaspurningar, sem séu verulega samfélagslega įhugaveršar" (sķša 38).

RÉTTURINN METUR FORMLEGT VALDAFRAMSAL

Lögmannsrétturinn tekur fram, aš žaš, sem metiš er ķ mįlinu, er valdaframsal til aš taka įkvaršanir, sem eru bindandi ķ Noregi; ekki umfang orkuregluverks, sem bindur Noršmenn sem žjóš (žjóšréttarlegar skuldbindingar). "Lögmannsrétturinn undirstrikar, aš  framkvęmdin sé reist į strangri ašgreiningu į milli formlegs og raunverulegs valdaframsals ...", eins og segir ķ dóminum (s. 16), žar sem einnig stendur:

   "Spurningin um valdframsal til alžjóšlegra stofnana hefur į sķšustu įratugum oršiš raunhęfara višfangsefni, ekki sķzt vegna EES-samningsins, sem gekk ķ gildi 1. janśar 1994. Žetta stendur einkum ķ sambandi viš, aš ESB-samvinnan hefur stöšugt fęrzt ķ įtt til aukinnar samręmingar og stjórnunar meš myndun ESB-stofnana meš yfiržjóšlegt vald til įkvöršunartöku, sem hefur beina verkun ķ ašildarlöndunum.  Innan EES-samstarfsins hefur lausnin venjulega veriš sś aš veita ESA samsvarandi vald til įkvaršanatöku meš verkun ķ EFTA-löndunum aš žvķ gefnu, aš įkvaršanirnar endurspegli ķ heild sinni gjörninga ESB.  Um žaš eru samt dęmi, aš vald hafi veriš fęrt til ESB-stofnana.  Vķsaš er til umfjöllunarinnar ķ HR-2021-655-P, Greinargerš, atriši 3.3-3.8." (Sķša 15.)

 Ennfremur skrifar rétturinn, aš EES-samningurinn og norsk samžętting ķ orkumarkaš ESB jafngildi verulegu valdframsali ķ raun:

"Žįtttaka Noregs į Innri orkumarkaši ESB og žjóšréttarlegar skuldbindingar okkar į žessu sviši hefur mikla žżšingu fyrir stjórnun norskra orkumįla.  Hśn hefur t.d. įhrif bęši į afhendingaröryggiš og veršmyndunina į rafmagni ķ Noregi.  Eins og meš EES-samninginn sem slķkan felur žetta ķ raun ķ sér verulegt valdframsal.  Žessar įhrifarķku og umfangsmiklu žjóšréttarlegu skuldbindingar eru engu aš sķšur ķ sjįlfum sér įn vafa innan samningsvaldsvišs samkvęmt Stjórnarskrį - liš 2, og eru ekki til śrskuršar ķ žessu mįli.  Stjórnarskrįrspurningin - lagaeftirlitiš - ķ žessu mįli į einungis viš formlega valdiš, sem var framselt viš samžykki Stóržingsins 22. marz 2018, sbr liš 3.1 aš ofan." (Sķšur 25-26.) 

 

UPPSÖFNUN: MARGT SMĮTT GERIR EITT STÓRT

 NtEU hélt žvķ fram, meš vķsun til greinargeršar Hęstaréttar um 4. jįrnbrautarpakka ESB (marz 2021), aš fullveldisframsališ ķ mįlinu verši aš meta sem heild meš öšru valdframsali į orkusvišinu.  Žaš spannar nokkrar reglugeršir Framkvęmdastjórnarinnar og 4. orkupakka ESB, sem aš efni til var žekktur, žegar Stóržingiš tók sķna ACER-įkvöršun ķ marz 2018 (4. orkupakkinn var lagšur fram sem tillaga Framkvęmdastjórnarinnar, hann var samžykktur ķ ESB 2019). Rķkiš hefur hins vegar hafnaš žvķ aš taka tillit til uppsöfnunar, žar sem safnaš er saman nokkrum Stóržingssamžykktum til aš meta, hversu įhrifarķkt valdframsališ hefur veriš.  

NtEU fęr aš nokkru leyti stušning viš žetta sjónarmiš.  Lögmannsrétturinn skrifar:

"Regla um uppsöfnun styšur aš hafa beri hlišsjón af  raunverulegri og skilvirkri minnihlutavernd. Ef tiltekiš valdframsal er einvöršungu metiš einangraš og ekki er höfš hlišsjón af fyrra valdframsali, mun ķ tķmans rįs - smįmsaman - geta įtt sér staš valdframsal, sem er langtum meira en lķtt įhrifarķkt fyrir žjóšlķfiš.   (...)   Į grundvelli einróma greinargeršar Hęstaréttar og meš tilliti til raunverulegrar og skilvirkrar minnihlutaverndar leggur Lögmannsrétturinn til grundvallar geršum sķnum, aš reglan um uppsöfnun sé ķ gildi viš mat. Aš mati Lögmannsréttarins nęr minnihlutaverndin lengra en bara til aš hindra snišgöngu."(Sķša 19.) 

Ennfremur segir ķ dóminum:

 "Lögmannsrétturinn telur, aš varšandi spurninguna um aš heimila valdframsal til ESB/EES-stofnana į orkusvišinu verši aš hafa ķ huga valdframsal, sem įšur hafi fariš fram į žessu sviši. Žar sem įšur hefur ekki fariš fram valdframsal į orkusviši, hvorki meš sjįlfum EES-samninginum eša seinni lagagjöršum fram aš og meš Orkumarkašspakka 2, fjallar Lögmannsrétturinn ekki nįnar um, hvaša sértękari kröfur veršur aš gera t.d. til mįlefnalegs og tķmanlegs samhengis į milli valdframsala." (Sķša 20.)

Hér veršur réttinum reyndar į fingurbrjótur.  Žaš er rangt, aš įšur hafi ekki įtt sér staš valdframsal į orkusvišinu.  Reglugerš (EB) 1228/2003 um višskipti meš rafmagn, sem var hluti af ESB-Orkumarkašspakka 2 og var innleiddur ķ EES įriš 2007, felur ķ sér bęši upplżsingaskyldu og og sektarheimild.  Ķ įliti sķnu 8. desember 2004 komst Lagadeild Stóržingsins aš žeirri nišurstöšu, aš valdiš til aš sekta "meš vafa" vęri įhrifalķtiš (sjį frv. 4 S (2017-12018), sķšu 28).

Lögmannsrétturinn styšur ekki sjónarmiš NtEU um, aš einnig sķšari tķma valdframsal skuli taka meš ķ reikninginn:

"Aš mati Lögmannsréttarins getur uppsöfnunarreglan ašeins virkaš "aftur į bak ķ tķma". Žetta gildir óhįš žvķ, hversu sterk mįlefnaleg eša tķmanleg tenging er viš framtķšar framsal." (Sķša 20.)

Rétturinn telur heldur ekki, aš žęr 4 reglugeršir Framkvęmdastjórnarinnar, sem eru višbętur viš Orkupakka 3 og voru teknar inn ķ EES-samninginn 2021, "réttarlega séš varpi ljósi į innihald og umfang valdsins, sem var framselt įriš 2018" (sķša 33). 

Samt stendur ķ dóminum, aš "vald ESA til aš taka įkvaršanir, sem varša RME [orkulandsreglara Noregs] sem óhįš stjórnvald [var] aukiš" (sķša 32)."

Lögmannsrétturinn fellst aš sumu leyti į rök NtEU, en žaš hefur alltaf veriš ljóst, aš til aš snśa viš įkvöršun Stóržingsins fyrir rétti ķ Noregi žyrfti hiš pólitķska deilumįl aš vera hafiš yfir lagalegan efa.  Samt veršur nś žessi leiš reynd til žrautar fyrir Hęstarétti Noregs. Žetta deilumįl sżnir, hversu hępiš er aš kveša į um žaš ķ stjórnarskrį, aš žingiš geti metiš žaš sjįlft, hvers konar kröfur eigi aš gera um atkvęšagreišslu žess, ž.e. hvort einfaldur meirihluti skuli duga eša regla um aukinn meirihluta višhöfš.  Žaš hlżtur jafnan aš vera freistandi ķ įgreiningsmįlum, žegar einfaldur meirihluti žings vill framselja vald til erlendrar stofnunar, žar sem landiš er ekki fullgildur ašili, aš lįta einfaldan meirihluta duga.  

Annar hluti af žremur žessarar greinar Mortens Harpers veršur birtur ķ nęsta pistli hér į vefsetrinu.  

 

 

 

 


Bloggfęrslur 29. desember 2022

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband