Orkustjórnkerfi ķ lamasessi

Orkustjórnkerfi Breta (frį dögum Margrétar Thatcher sem forsętisrįšherra) og Evrópusambandsins (frį dögum Orkupakka 1 laust fyrir aldamót) er ónothęft viš nśverandi ašstęšur aš dómi Śrsślu von der Layen, forseta framkvęmdastjórnar ESB.  Kerfi žetta lętur ašdrętti frumorkunnar afskiptalausa og gerir bara rįš fyrir žvķ, aš eldsneytissalar sjįi um aš birgja foršabśrin af orku. Žegar stjórnendur Sambandsins og ašildarlandanna ķ einfeldni sinni og barnaskap veita uppivöšslusömu einręšisrķki stöšu forgangsbirgis fyrir frumorkuna, er ekki von į góšu, eins og nś hefur komiš ķ ljós. Nś hafa bęši Nord Stream 1 og Nord Stream 2 veriš sprengdar ķ sundur ķ lögsögu Danmerkur og Svķžjóšar į botni Eystrasalts.  

Į Ķslandi er raforkukerfiš ekki hįš slķkum ašdrįttum, heldur er žaš nįttśran sjįlf, sem stjórnar ašdrįttum frumorkunnar, ž.e. vatnsrennsli ķ mišlunarlón og jaršgufustreymi inn ķ foršabśr gufuvirkjananna.  Žess vegna er markašskerfi hagfręšinganna ónothęft fyrir ķslenzka raforkukerfiš, nema Ķslendingar vilji verša fórnarlömb spįkaupmennsku meš raforku śr orkulindum, sem žjóšin į aš mestu leyti sjįlf. 

Nśverandi orkustjórnkerfi hérlendis er lķka ónothęft, žvķ aš žaš hefur ekki reynzt žess megnugt aš tryggja stękkun kerfisins ķ tęka tķš og skeikar miklu.  Nś žegar er kerfiš žaniš til hins żtrasta, en žaš eru a.m.k. 5 įr, žangaš til nęsta mišlungsstóra virkjun kemst ķ gagniš, og Orkustofnun viršist ekkert liggja į viš aš afgreiša umsókn Landsvirkjunar um virkjunarleyfi fyrir Hvammsvirkjun.  Embęttisfęrslan žar į bę er oršin hneykslanleg.  

Į forsķšu Morgunblašsins 21. september 2022 birtist frétt Baldurs Arnarsonar meš eftirfarandi fyrirsögn: 

"Skortur į raforku gęti ógnaš hagvexti į Ķslandi".

Fréttin hófst žannig:

"Vilhjįlmur Egilsson, hagfręšingur, segir žaš geta skapaš įhęttu fyrir ķslenzkt hagkerfi, ef įform um orkuskipti ganga ekki eftir.  Sé krafan um gręna orku ekki uppfyllt, geti žaš bitnaš į śtflutningi ķslenzkra sjįvarafurša og į flugsamgöngum. 

Auka žurfi framleišslu į raforku um 24 TWh/įr, ef markmiš um orkuskipti fyrir 2040 eigi aš nįst.  Ķ mesta lagi 1/10 hluti žess muni aš óbreyttu nįst fyrir 2030.  Žvķ geti sś staša komiš upp, aš orka verši skömmtuš į Ķslandi. 

Žį telur Vilhjįlmur vandséš, aš orkuskiptin geti gengiš eftir įn žess aš nżta vindorkuna.  Ef 20 % orkužarfarinnar verši aflaš meš vatnsorku, sem sé raunhęft, en hins hlutans meš vindorku, muni žaš samsvara 800 vindmyllum."  

Į mešan hlutdeild endurnżjanlegrar orku af heildarorkunotkun landsmanna er yfir 85 % og langflestar žjóšir eru meš miklu minni hlutdeild, eins og fyrirsjįanlegt er a.m.k. nęstu 10 įrin, er ķmyndarvandi śtflutningsgreina Ķslands, žótt óraunhęf markmiš stjórnmįlamanna um orkuskipti nįist ekki, ķmyndun ein.  Įhęttan er fjįrhagslegs ešlis.  Žį koma til sektargreišslur til Evrópusambandsins, sem stjórnmįlamenn af įbyrgšarleysi sķnu ķ gįska andartaksins hafa undirgengizt ķ nafni žjóšarinnar og geta skipt milljöršum ISK.  Žį verša atvinnuvegir og heimili lķka įfram undir hęl olķuframleišenda į sveiflukenndum markaši į leiš til sólseturs, sem žżšir tilhneigingu til veršhękkana.  Aftur į móti er lķka įhętta fólgin ķ žvķ, aš allur vélbśnašur į Ķslandi sé hįšur raforkuvinnslu ķ eldfjalla- og jaršskjįlftalandi į borš viš Ķsland. Žaš er žó meš skynsamlegri uppbyggingu og dreifingu mannvirkja minni įhętta en vęri fólgin ķ žvķ fyrir landsmenn aš fį hingaš aflsęstreng, sem setja mundi orkumarkašinn hér upp ķ loft.

Žessi višbótar raforka, 24 TWh/įr į 2 įratugum, er įętluš heildar višbótaržörf til vaxtar og višgangs hagkerfinu įsamt heildar orkuskiptum.  Svartsżni Vilhjįlms um orkuskömmtunarįstand getur hęglega rętzt į nęstu 5 įrum, ž.e. fram aš fyrstu virkjun ķ Nešri-Žjórsį, sem viršist verša nęsta mešalstóra virkjun (um 100 MW) inn į stofnkerfiš.  Žessi staša jafngildir falleinkunn nśverandi stjórnkerfis raforkumįla.  Žaš veršur žess vegna aš hanna nżtt stjórnkerfi orkumįlanna hérlendis, ekki sķšur en ķ ESB, en žessi 2 stjórnkerfi verša naušsynlega ólķk, žvķ aš ašstęšur eru gjörólķkar.  

Markašskerfi raforku fyrir Ķsland, snišiš aš fyrirmynd ESB, er ķ hönnun, žótt Śrsśla von der Leyen hafi lżst žetta kerfi śrelt og ónothęft viš breyttar ašstęšur.  Įstęša žess, aš žaš er ekki žegar tekiš śr sambandi, er, aš uppsprengt jaršgasverš veldur uppsprengdu rafmagnsverši vegna žeirrar reglu žessa kerfis, aš verš til neytenda įkvaršast af jašarveršinu, ž.e. verši nęstu kWh, sem bešiš er um, og žar meš spara allir notendur viš sig gas og rafmagn eftir megni.  

Žaš er eitthvaš brogaš viš žennan vindmylluįhuga Vilhjįlms.  Tölurnar, sem eftir honum eru hafšar žarna, fela ķ sér stórar vindmyllur, a.m.k. 7,0 MW, sem er aflmeiri vindmylla en nokkur framleišandi hefur hingaš til treyst sér aš framleiša fyrir ķslenzka markašinn vegna vešurfarsašstęšna hér.  Ef draumfarir Vilhjįlms Egilssonar um 19 TWh/įr raforku frį vindmyllum rętast (Guš forši viškvęmri ķslenzkri nįttśru frį öllu žvķ jaršraski, sem žessi frumstęša og óskilvirka ašferš viš raforkuvinnslu śtheimtir), žį er sżnt, hvaš gerist į ķslenzka raforkumarkašinum, sem dótturfélag Landsnets er aš bauka viš. Vindmyllueigendur munu stjórna raforkuveršinu, žvķ aš vindmyllurnar munu mynda jašarkostnašinn į markašinum.  Žetta eitt śt af fyrir sig mun žį valda um 50 % hękkun heildsöluveršs į raforku til almennings.  Hins vegar mun skortstašan į ķslenzka raforkumarkašinum leiša til miklu meiri hękkana į veršinu til almennings en žetta. Žannig stefnir ķ algert óefni fyrir ķslenzk heimili og fyrirtęki įn langtķmasamninga um raforkukaup vegna markašsvęšingar raforkunnar, sem sterklega er męlt meš ķ Orkupakka 3, en veršur ekki skylda fyrr en meš Orkupakka 4, og sį hlżtur nś aš koma til róttękrar endurskošunar af hįlfu framkvęmdastjórnar ESB ķ ljósi nżlegra orša forseta hennar. 

Hvers vegna ķ ósköpunum leggur dr Vilhjįlmur Egilsson upp meš 20 % frį vatnsorkuverum og 80 % frį vindorkuverum af 24 TWh/įr fram til 2040, en 0 frį jaršgufuvirkjunum ?  Raforkan frį jaršgufuvirkjunum er yfirleitt dżrari en frį vatnsaflsvirkjunum, en ódżrari en frį vindorkuverum, og ólķku er saman aš jafna um įreišanleikann, svo aš ekki sé nś minnzt į landverndina, kolefnisfótsporiš į GWh aš byggingarskeiši meštöldu, notkun fįgętra mįlma og mengun į rekstrartķma. Meš žvķ aš nżta alla orkustrauma jaršgufuvirkjunar bżšur hśn upp į alls konar starfsemi, bęši tengda afžreyingu, išnaši og upphitun hśsnęšis.  Žęr eru yfirburšakostur ķ samanburši viš višurstyggilegar vindmyllur, sem eru algert neyšarbrauš og óžarfar į orkurķku Ķslandi.  

 

 


Bloggfęrslur 30. september 2022

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband