Feršažjónustan er mesti mengunarvaldurinn

Žaš hefur ekkert lįt veriš į ofstękisfullum atlögum umhverfisafturhaldsins ķ landinu gegn aušlindanżtingu ķ žįgu gjaldeyrisöflunar, og alls konar furšutilburšir hafa veriš hafšir uppi gegn einkabķlnum į grundvelli mengunarsjónarmiša. Verst er žar framkvęmdastoppiš į mislęg gatnamót ķ 12 įr gegn rķkisframlögum til almenningssamgangna.  

Sķšan er klikkt śt meš žvķ, aš feršažjónustan sé dęmi um gjaldeyrisskapandi starfsemi, sem taki hinum greinunum fram ķ umhverfislegu tilliti. Enginn ętti aš leggja trśnaš į slķkt.

Allt er žaš órįšshjal, reist į fordómum, fįfręši og misskilningi, eins og hér skal rekja.  Blekbóndi er reyndar žeirrar skošunar, aš allar atvinnugreinar landsins séu žjóšhagslega mikilvęgar og er algerlega andvķgur žvķ aš stilla žeim upp hverri gegn annarri, en žaš veršur aš andęfa kolröngum mįlflutningi, sem fram er reiddur til aš nķša skóinn ofan af öšrum.  Žar setja menn sig į hįan hest, margir hverjir, meš anzi ódżrum hętti, og er žar jafnvel um annkannalega žörf žeirra til aš hreykja sér.  Miklu fremur hafa žeir žó rķka įstęšu til aš vera hlédręgir, eins og fręgur menntaskólakennari sagši eitt sinn viš illa lesinn nemanda sinn ķ tķma: "Mikiš lifandis ósköp hafiš žér rķka įstęšu til aš vera hlédręgir, G."  

Taka mį einfalt dęmi til aš sżna fram į žetta. 

Innan tķšar mun kķsilmįlmframleišsla į Ķslandi nema a.m.k. 100 kt/įr, og er žį Jįrnblendiverksmišjan ekki meš talin.  Til aš framleiša 100 kg af Si žarf um 1280 kWh af raforku, og sé sś raforka framleidd ķ jaršgufuorkuveri, eins og t.d. aš Žeistareykjum, žį myndast viš žaš um 130 kg af CO2, koltvķildi.  Landsvirkjun mun reyndar jafna koltvķildismyndun frį Žeistareykjum meš koltvķildisbindingu meš skógrękt, sem er viršingarvert. Ef vatnsafl er hins vegar notaš viš žessa orkuvinnslu, žį myndast ašeins 3,5 kg af CO2.

Viš vinnslu kķsils śr kvartsi, SiO2, myndast kķsill og koleinildi, sem oxast ķ koltvķildi, og myndast um 314 kg af žessari gróšurhśsalofttegund viš framleišslu 100 kg af kķsli. 

Alls eru žetta 444 kg CO2, sem meš annarri vinnslutengdri starfsemi mun sennilega nema 500 kg alls, og sś tala er ekki fjarri lagi, žó aš bindingin yrši meštalin, ef flutningar į sjó eru mešreiknašir. 

Til samanburšar skal taka flutning į mešalferšamanni meš farangri, sem alls mį ętla, aš vegi 100 kg.  Žessi mešalferšamašur flżgur lķklega 5000 km fram og til baka til aš komast til Ķslands.  Mešalorkunżtni flugvéla m.v. sętanżtingu til Ķslands er 0,025 kg/fžkm (kg į faržega kķlometer).  Til aš fljśga meš žessi 100 kg žarf žį 125 kg af žotueldsneyti, sem viš bruna žotuhreyfla ķ hįloftunum mynda 1125 kg af koltvķildisjafndildum ķ andrśmsloftinu.  Meš akstri og öšru verša žetta a.m.k. 1200 kg af gróšurhśsalofttegundum. 

Hvernig skyldi nś talsmönnum Landverndar og annarra nįttśruverndarsamtaka lķša, er žeir sjį žessar stašreyndir boršnar į borš fyrir sig, eftir aš hafa śtmįlaš orkukręfan išnaš sem óalandi og óferjandi um įratuga skeiš, og dregiš upp žį mynd, aš mun įkjósanlegra vęri fyrir landsmenn aš afla landinu gjaldeyris meš žjónustu viš erlenda feršamenn, žegar ķ ljós kemur aš m.v. sama afuršamassa er mengunin 2,4 sinnum meiri ķ tilviki feršamannsins ķ koltvķildisķgildum tališ ? 

Forkólfar öfgaumhverfisverndar gętu gripiš til žess rįšs aš benda į tķfaldar gjaldeyristekjur af feršamanni og farangri hans, alls 100 kg, m.v. 100 kg af kķsli.  Slķkt hjįlpar žó umhverfinu ekki neitt, enda stendur Ķsland ķ samkeppni viš önnur lönd um hylli feršamanna, og žeir fara hęglega eitthvaš annaš, ef samkeppnishęfni landsins versnar.  Žess vegna er flugiš ķ ETS-višskiptakerfi ESB meš losunarheimildir.  Svipaš mį segja um kķsilframleišsluna.  Ef hśn vęri stašsett utan Ķslands, er lķklegt, aš losunin viš framleišslu žess nęmi 1300 kg, en ekki 500 kg, eins og ķ tilviki Ķslands.  Žess vegna er stórišjan lķka ķ ETS. Viš framleišslu hvers kķsiltonns er andrśmsloftinu hlķft viš myndun 8,0 t af CO2.  Žegar erlendir feršamenn leggja leiš sķna til Ķslands, er hins vegar ólķklegt, aš andrśmsloftinu verši hlķft viš nokkurri koltvķildismyndun.

Fylgzt er meš eldsneytisnżtni flugfélaga af "The International Council on Clean Transportation (ICCT)".  Ķ nżrri skżrslu žeirra um eldsneytisnżtni 20 umsvifamestu flugfélaganna į flugleišum yfir Atlantshafiš kemur fram, aš Icelandair hefur nįš mišlungs nżtninni 32 męlt ķ faržega km į hvern lķter af žotueldsneyti.  Žetta er vel af sér vikiš m.v. aldur flugflota félagsins, og žaš er markmiš félagsins aš stórbęta sig meš endurnżjun flugflotans, enda er slķkt hagkvęmt.

Flugfélagiš Norwegian er efst į skrįnni um eldsneytisnżtni téšra flugfélaga og kemst 40 fžkm (faržega km) į einum lķter af žotueldsneyti meš sķnum nżju Boeing 787 Dreamliner vélum eša 25 % lengra en mešaltalinu nemur.  British Airwaves er meš aš jafnaši 15 įra gamlar Boeing 747-400 vélar yfir Atlantshafinu og kemst stytzt eša um 25 fžkm į einum lķter. Sį bezti kemst 60 % lengra en sį lakasti meš hvern faržega į sama eldsneytismagni.

Flugvélar Icelandair eru hinar elztu į žessari leiš eša 18 įra gamlar aš jafnaši.  Samt tekst félaginu aš nį mešaleldsneytisnżtni žessara flugfélaga eša 32 fžkm į hvern lķter.  Er slķkt til marks um góšan rekstrarįrangur, sem m.a. į rętur aš rekja til hįrrar sętanżtni og rżmisnżtni ķ vélunum. Er žį ekki tekiš tillit til nżtingar į flutningsrżmi vélanna meš ferskan fisk į erlenda markaši, sem gefur ķslenzkum sjįvarśtvegi forskot. Ķslenzkur fiskur į frönskum stórmörkušum er jafnvel nżrri en franskur fiskur žar.

Ķ Baksvišsgrein Stefįns E. Stefįnssonar ķ Morgunblašinu, föstudaginn 20. nóvember 2015, er eftirfarandi haft eftir Gušjóni Arngrķmssyni, upplżsingafulltrśa Icelandair:

"Hjį fyrirtękinu hefur lengi veriš starfrękt eldsneytisnefnd, sem hefur žaš aš markmiši aš leita leiša til aš draga śr eldsneytisbrennslu og žar meš losun gróšurhśsalofttegunda.  Mikill įrangur hefur nįšst af störfum nefndarinnar.  Auk nefndarinnar koma margar deildir aš žessu verkefni og mį segja, aš rżnt sé ķ alla žętti flugsins frį upphafi til enda.  Gefnir hafa veriš śt verkferlar og stušzt viš hvatakerfi, sem mišar aš žvķ aš spara eldsneyti į flugi og į jöršu nišri."

Svona eiga sżslumenn aš vera.  Icelandair hefur greinilega virkjaš gęšastjórnunarkerfi sitt ķ žįgu eldsneytissparnašar og umhverfisverndar.  Sś ašferšarfręši hefur boriš rķkulegan įvöxt.  Ef Icelandair ekki flytti alla žessa faržega, sem raun er į, žį mundi eitthvert annaš flugfélag flytja žį, jafnvel eitthvaš annaš en til Ķslands, og afleišingarnar fyrir gufuhvolfiš yršu svipašar.  Žaš ber žess vegna ekki aš amast viš góšum įrangri ķslenzkra feršažjónustufyrirtękja viš aš markašssetja Ķsland sem įfangastaš feršamanna śt frį loftslagsmįlum, en flugfélögin eiga žar lķklega stęrstan hlut aš mįli.

Kné veršur lįtiš fylgja kviši, og um framtķšarįformin segir Gušjón:

"Fyrirtękiš hefur fest kaup į 16 nżjum flugvélum af geršinni Boeing 737 MAX, og koma žęr fyrstu til notkunar snemma įrs įriš 2018.  Žessar flugvélar eru mjög sparneytnar og brenna um 20 % minna eldsneyti į hvern faržega en nś er."

Eftir téša endurnżjun flugflota sķns mun eldsneytisnżtni Icelandair hękka upp ķ 40 fžkm į 1 lķter žotueldsneytis, og fyrirtękiš mun žį fęrast fram ķ fremstu röš fyrirtękja į žessu sviši.  Er mikill myndarbragur aš slķkri rįšstöfun fjįr. 

 

 

  

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Ómar Ragnarsson

Yfir 80 prósent feršamannanna koma til landsins til aš upplifa einstęša eldfjallanįttśru žess og langflestir koma hingaš frį Evrópu. Ef Ķsland vęri ekki til myndu žeir žurfa aš feršast žrefalt til fjórfalt lengri leiš alla leiš til Yellowstone til aš upplifa eitthvaš svipaš. Raunar žyrfti aš bęta Hawai eša Lanzarote viš.

Ómar Ragnarsson, 6.1.2016 kl. 12:20

2 Smįmynd: Sumarliši Einar Dašason

Svo mį ekki gleyma risastóru skemmtiferšaskipunum. Ef Landsnet og Landsvirkjun myndu taka sig saman ķ stykkinu žį vęri hęgt aš selja rafmagn til žeirra į stęrstu höfnum landsins ķ staš žess aš halda raforkuframleišslu um borš. En į hinn bóginn žį er hvert skemmtiferšaskip mjög orkufrekt og stendur bara ķ viš höfn ķ 8-12 klukkustundir. En į heildina litiš žį eru žau oršin svo mörg aš žetta er oršiš umhugsunarvert.

Sumarliši Einar Dašason, 6.1.2016 kl. 15:10

3 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Sęll, Ómar;

Žś nefnir Lanzarote, sem er syšsta Kanarķeyjan.  Žangaš hef ég komiš og hreyfst af žvķ, hversu strangar umgengnisreglur eru žar viš viškvęma nįttśruna.  Žar er gestum ekiš ķ rśtum meš leišsögn um žjóšgaršana, og annars konar umferš er bönnuš.  Žar sem gangandi umferš er leyfš, er haršbannaš aš višlögšum hįum sektum aš ganga utan stķga. 

Žegar bandarķkjadalur er fremur sterkur, eins og um žessar mundir, eru Bandarķkjamenn hér einna fjölmennasta žjóšerniš hér sem feršamenn.  Asķumönnum hefur einnig fjölgaš tiltölulega hratt. 

Er žaš svo, aš 80 % feršamannanna tilgreini "eldfjallanįttśru" sérstaklega sem meginįstęšu heimsóknar sinnar ?  Noršursvęšin hafa almennt notiš mikillar hylli feršamanna undanfarin įr, og hlżnunin er talin leika žar stęrsta hlutverkiš.  Hreint loft, vatn, vķšerni og menning žjóšarinnar eiga sinn žįtt ķ vinsęldum landsins sem įfangastašar įsamt ISK.

Bjarni Jónsson, 6.1.2016 kl. 17:49

4 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Sęll, Sumarliši Einar;

Aflžörf skemmtiferšaskips ķ kyrrstöšu gizka ég į, aš nemi a.m.k. 5 MW.  Žegar Landsnet getur ekki einu sinni séš rafvęddum fiskimjölsverksmišjum fyrir fįeinum MW, žį er hįspennt rafmagn śr landi fjarlęgur draumur.  Ég efast um, aš um borš ķ žeim sé móttökubśnašur fyrir hįspennt 50 Hz rafmagn śr landi.  Hver spennan er um borš, er jafnvel óstašlaš og jafnvel ekki 50 Hz.  Ef žarf tķšnibreyti, getur landtenging jafnvel śt į ytri höfn ekki borgaš sig fyrir litla orku į įri m.v. afl.

Žaš er skemmra ķ en margur hyggur, aš skip verši rafknśin, t.d. meš žórķum-kjarnorku knśnum hverfli.

Bjarni Jónsson, 6.1.2016 kl. 18:03

5 Smįmynd: Sumarliši Einar Dašason

Sęll aftur Bjarni,
Mér skilst aš ķ žessu nżjustu og stęrstu skipum (a.m.k. sem hafa veriš smķšuš s.l. 10 įr) žį eru žau öll tilbśin til žess aš taka viš slķkri rafmagnstengingu um boš. Gallinn er hins vegar aš hafnir eru ekki tilbśnar (ekki bara hér, heldur um flestar hafnir śt um allan heim).
En žaš er rétt hjį žér aš Landsvirkjun og Landsnet hafa bara veriš aš einblķna į stórišju og flutning rafmagns til UK ķ gegnum sęstreng. Žaš eru alveg eins og žeir sem stjórna Landsvirkjun fatti ekki aš mesta veršmętasköpun veršur meš aš nżta orkuna hér į landi til langs tķma.
Taktu eftir žvķ aš žaš eru engir sérfręšingar ķ rafmagni eša verkfręši ķ stjórn Landsvirkjunar. Bara lögfręšingar og atvinnupólitķkusar sem hafa ekki hundsvit į žvķ hvaš er ķ gangi.

Sumarliši Einar Dašason, 6.1.2016 kl. 19:39

6 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Sęll, Sumarliši Einar;

Landtengibśnašur nżrra faržegaskipa eru góš tķšindi.  Vonandi er žį žessi bśnašur oršinn stašlašur, žvķ aš annars veršur skipstengibśnašur hafnarinnar allt of dżr.  Landsvirkjun hefur sofiš į veršinum.  Ef vel ętti aš vera, hefši žurft aš ljśka viš Bśrfell 2 ķ įr, en enn žį eru framkvęmdir žar ekki hafnar.  Framferši Landsvirkjunar framkallar raforkuskort ķ landinu.  Žarna bregst Landsvirkjun meš vissum hętti hlutverki sķnu sem rķkisfyrirtęki, žó aš žaš sé ekki lengur lögbundiš, aš henni beri aš hindra orkuskort.  Takmörkuš flutningsgeta Landsnets er bśin aš kosta landsmenn tugmilljarša króna, og sennilega bętast nś viš a.m.k. 10 miakr įrlega ķ glötušum atvinnutękifęrum og gjaldeyrisśtlįtum vegna eldsneytisbrennslu.  Landsnet er einokunarfyrirtęki og hefur mętt miklum andbyr, enda hefur vantaš žar lempni og fįgaša framkomu.  Fyrir vikiš ganga verkefni meš hraša snigilsins į žeim bęnum. Mįlefni stofnkerfisins verša aš snśast til betri vegar į nżja įrinu, žvķ aš įstandiš er oršiš öllum, sem viš sögu koma, til skammar.  Sęstrengur til Bretlands er daušur, žvķ aš brezka rķkisstjórnin er aš skera nišurgreišslur į "gręnni orku" nišur viš trog. 

Dr Jóhannes Nordal er hagfręšingur aš mennt, sem vafalaust kom honum vel sem gifturķkur og framkvęmdasamur stjórnarformašur Landsvirkjunar ķ įratugi. Žaš hamlaši honum ekki tiltakanlega aš hafa ekki verkfręšimenntun, af žvķ aš hann hafši bęši vit og lag į aš vinna nįiš meš verkfręšingum. 

Nśverandi stjórn Landsvirkjunar hefur valdiš vonbrigšum. Hvaš sem menntun og žekkingu stjórnarmanna lķšur, viršast žeir ekkert bein hafa ķ nefinu og enga burši til aš veita stjórnendum fyrirtękisins veršugt ašhald og leišrétta kśrsinn, žegar fleyiš ber af leiš m.v. lögin, sem um fyrirtękiš gilda. 

Bjarni Jónsson, 6.1.2016 kl. 22:12

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband