Er rétt aš breyta lķfshįttum ķ žįgu loftslagsins ?

Žvķ er haldiš aš fólki, aš heimurinn sé į heljaržröminni.  Dęmi um žennan įróšur birtist landsmönnum į s.k. Borgarafundi Kastljóss RŚV ķ viku 47/2019, og ķ haust hafa veriš sagšar dramatķskar fréttir af brįšnun jökla į Ķslandi, og hiš sama gerist nś ķ Ölpunum.  Žaš er lįtiš ķ vešri vaka, aš žetta sé eitthvert einsdęmi, en žaš er fjarri lagi.  Į Landnįmsöld voru jöklar minni en nś, og var t.d. Vatnajökull ašeins svipur hjį sjón og ķ a.m.k. tvennu lagi, enda nefndur Klofajökull. Hverju sęta hitastigstoppar meš um 1000 įra millibili į nśverandi 10 žśsund įra hlżskeiši ?  Ekki koltvķildislosun manna, žótt hann žeir hafi aš vķsu notaš eldinn, žegar žeir brutu undir sig land til landbśnašar.

Žaš er engum blöšum um žaš aš fletta, aš į sķšustu öld hlżnaši į tķmabilunum 1920-1940 og 1980-2000 og lķklega er enn aš hlżna.  Įgreiningurinn stendur um af hvers kyns völdum, og hversu mikil įhrif aukinn styrkur koltvķildis śr um 290 ppm viš upphaf išnvęšingar og upp ķ nśverandi 410 ppm koltvķildisjafngildis og įfram upp eru og verša munu.  Sömuleišis er bullandi įgreiningur um, hvernig višbrögšunum į aš verša hįttaš. Eitt viršast žó flestir vera sammįla um; žaš er aš fara ķ ašgeršir, sem minnka losun koltvķildis og koma viškomandi žjóšfélagi jafnframt beint aš gagni aš öšru leyti.  Vegna stöšu orkumįlanna, landrżmis og gróšurfars  hérlendis dugar žetta langleišina hérlendis innan tķmamarkanna til 2040, en į heimsvķsu alls ekki, m.v. nśverandi tęknistig.  

Žegar reyndar eru ašferšir hérlendis, sem hafa einvöršungu kostnaš ķ för meš sér, en engan įvinning umfram aš minnka lķtilshįttar CO2 ķ andrśmsloftinu, er vert aš hafa ķ huga, aš losun af völdum fólks į Ķslandi er ašeins brot af žvķ, sem landiš sjįlft, nįttśran, losar, og žess vegna munar lķtiš um streš okkar ķbśanna og nįnast ekkert ķ heimssamhengi. Losun frį eldfjallinu Kötlu hefur veriš męld af vķsindamönnum og reynzt vera 12-24 kt/shr eša um 6,6 Mt/įr CO2, sem er 30 % meira en öll losun manna, nema frį flugi og millilandaskipum.  Eldfjöllin eru nokkur, og žegar gżs, aš jafnaši į 5 įra fresti, margfaldast losunin.  Įhrif "homo sapiens" hérlendis eru dvergvaxin, žegar žau eru sett ķ nįttśrulegt, samhengi. Viš mat į kröfum um róttękar breytingar į lķfshįttum hérlendis til aš draga śr losun, sem engu breytir, ber aš setja hana ķ žetta nįttśrulega samhengi.  Einelti į hendur žeim, sem setja fram efasemdir viš hjaršhegšunina, eins og greina mįtti į s.k. Borgarafundi Kastljóss RŚV ķ nóvember 2019, veršur aš flokka sem sefasżkislega hegšun fremur en hśn sé reist į rökhugsun um gagnsemi viš aš draga śr hitastigssveiflum į jöršunni.   

Öll višbrögš, sem eitthvaš munar um, hafa mikil įhrif į lķfshętti manna.  Tökum dęmi af fluginu. Gróšurhśsaįhrif af bruna jaršefnaeldsneytis ķ hįloftunum eru miklu meiri en į jöršu nišri, talin vera allt aš žreföld og vera žį 9,0 t CO2eq į hvert tonn žotueldsneytis.  Ekki viršist alltaf vera tekiš tillit til žessa ķ śtreikningum.

Fyrirtęki ķ Evrópu eru nś farin aš beina starfsfólki sķnu, sem "žarf" aš leggja land undir fót, ķ jįrnbrautarlestir ķ staš flugvéla.  Fyrirtękiš Klarna Bank AB, sem er sprotafyrirtęki į sviši greišslumišlunar, bauš 600 starfsmönnum höfušstöšva sinna ķ Stokkhólmi til veizlu ķ Berlķn ķ september 2019 til aš fagna söfnun MUSD 460 hlutafjįr ķ sprotafyrirtękinu.  Fólkinu var ekki stefnt śt į Arlanda ķ 1,5 klst flug til Tempelhof, eins og bśast hefši mįtt viš fyrir nokkrum misserum, heldur į ašaljįrnbrautarstöš Stokkhólms ķ 15 klst lestarferš til Berlin Hauptbahnhof. 

Fyrirtękiš hefur bannaš starfsmönnum allar flugferšir į sķnum vegum innan Evrópu og latt til langflugs.  Robert Büninck, yfirmašur Klarna ķ Žżzkalandi, segir, aš žaš sé stefna fyrirtękisins aš verša kolefnishlutlaust. (Landsvirkjun hefur sett sér slķkt markmiš 2025 og ętti ekki aš verša skotaskuld śr žvķ.)  Žaš veršur aš taka fram, aš žótt sęnska lestin sé knśin rafmagni, er hśn ekki žar meš kolefnisfrķ, aš vķsu mun kolefnisfrķrri į sęnskri jörš er žżzkri. Ef kolefnisspor jįrnbrautarlestarinnar og flugvélarinnar į žessari leiš yrši greint śt ķ hörgul meš stįli, įli og landžörf og öšrum žįttum, gęti brugšiš til beggja vona um, hvor feršamįtinn hefur vinninginn, hvaš kolefnisspor į mann įhręrir.  Ef žau hefšu hins vegar siglt į seglbįti aš hętti Grétu Thunberg, hefšu žau minnkaš kolefnissporiš verulega, en slķkt hefši oršiš sprotafyrirtękinu afar dżrt vegna langrar fjarvistar starfsmanna, og sennilega lękkaš virši žess į hlutabréfamarkaši verulega, og jafnvel rišiš žvķ aš fullu.  Žetta sżnir vel ógöngurnar, sem Vesturlandabśar geta rataš ķ fyrir hreinleikaķmyndina.

"Flygskam", flugskömm eša flugsamvizkubit er nś tekiš aš hrella Svķa, og SAS AB tilkynnti ķ haust, aš flugkm žeirra hefši fękkaš um 2 % į tķmabilinu 1.11.2018-31.07.2019 m.v. sama tķmabil įriš įšur. SAS ętlar kannski aš bęta žetta upp meš fjölgun flugferša til Ķslands, sem žegar hefur veriš tilkynnt. Sęnska Isavia afgreiddi 9 % fęrri innanlandsflugfaržega į sama tķmabili ķ įr m.v. jafnlengd 9 mįnušum įšur.  Žannig viršist innanlandsflug į undanhaldi vķšar en hér, og sumir stjórnmįlamenn ķ Evrópu eru aš undirbśa lagafrumvörp um aš banna innanlandsflug aš mestu.  Spurningin er, hvort vönduš greining į afleišingum slķkra žvingunarašgerša liggur aš baki, eša leiša žęr e.t.v. śr öskunni ķ eldinn ?

Žar sem viš höfum engar jįrnbrautarlestir į Ķslandi, og fyrir žeim er heldur enginn rekstrargrundvöllur, virkar innanlandsflugiš sem okkar lestir og ętti aš lķta į sem žįtt ķ almenningssamgöngum til aš tengja saman landshlutana. Žaš er slęmt, hversu hratt fjarar undan žvķ nśna, žvķ aš slķkt leišir ašeins til meiri umferšar į vegum landsins meš aukinni hęttu, sót- og tjörumyndun ķ lofti (nagladekk) og jafnvel kolefnisspori, sem slķk breyting hefur ķ för meš sér.

Innanlandsflug mun sennilega um įriš 2030 verša umhverfisvęnna en nokkur fararmįti į landi, žar sem innanlandsvélar verša meš tengiltvinn orkukerfi og munu taka į loft og lenda meš litlum hįvaša og mengunarlaust.  Innanlandsflug getur oršiš ašalalmenningssamgöngumįtinn į milli landshluta, žvķ aš žaš sparar mikinn tķma og veršur tiltölulega ódżrt meš mun lęgri rekstrarkostnaši en nś, žótt stofnkostnašur verši fyrst um sinn hęrri.

  Innanlandsflug į žess vegna framtķšina fyrir sér, og tķmabęrt fyrir stjórnvöld aš hętta aš greiša nišur strętóferšir, sem skekkja samkeppnisstöšuna, hringinn ķ kringum landiš, um leiš og fella ętti nišur opinber gjöld af innanlandsfluginu og nišurgreiša žaš tķmabundiš, eins og įform eru uppi um į Alžingi.

Žann 25. nóvember 2019 birtist ķ Morgunblašinu įhugaverš grein um žessi tķmamót flugsins:

"Rafmagnsflug og orkuskipti",

eftir Frišrik Pįlsson, fyrrverandi forseta Flugmįlafélags Ķslands, og Matthķas Sveinbjörnsson, nśverandi forseta Flugmįlafélags Ķslands.  Veršur nś gripiš nišur ķ grein žeirra:

"Viš ętlum ekki ķ žessari stuttu grein aš žreyta lesendur į tölum, en getum fullyrt, aš rafvęšing flugsins er komin į fulla ferš.  Žegar ķ dag eru nokkrar tilraunaflugvélar aš fljśga, og žeim fjölgar bara į nęstu mįnušum.  Fyrst um sinn eru žaš litlar flugvélar til kennslu og žjįlfunar, en mjög fljótlega koma fram stęrri vélar til faržegaflugs į styttri flugleišum.  Fjöldi fyrirtękja er aš hanna, žróa og prófa rafmagnsflugvélar, og vitaš er um samstarf risafyrirtękja ķ flug- og rafmagnsišnašinum, sem mun skila merkilegum flugvélum į markašinn innan tķšar."

Hér eiga höfundarnir sennilega viš žróunarsamstarf žżzka raftęknirisans Siemens og evrópsku samsteypunnar Airbus, og ekki er aš efa, aš bandarķskir framleišendur og jafnvel kķnverskir ętla sér aš sinna žessum markaši lķka.  Į 4. įratugi žessarar aldar munu flugfaržegar frį Ķslandi til Evrópu vafalķtiš fara megniš af leišinni į farkosti knśnum ķslenzkri orku. Žetta mun hafa byltingarkennd įhrif į višhorf almennings til flugs og flugvalla.  Reykjavķkurflugvöllur getur t.d. gengiš ķ endurnżjun lķfdaganna meš meiri notkun og minni takmörkunum vegna meiri eftirspurnar og minni hįvaša, óžefs og sótagna.

"Margir telja, aš innanlandsflug meš rafflugvélum į styttri leišum bęši ķ Bandarķkjunum og Evrópu, og žar meš hérlendis, verši oršiš aš veruleika mun fyrr en ętla mętti, jafnvel innan 7-10 įra.  Rekstrarkostnašur viš floginn km ķ rafflugi hefur veriš įętlašur u.ž.b. 70 %-75 % lęgri [en ķ] flug[i] meš hefšbundnum flugvélum.
 
Žetta er svipaš hlutfall og į viš um rafmagnsbķla viš ķslenzkar ašstęšur og gęti žżtt 25 % lękkun į įrlegum kostnaši flugvélar og žar meš verši farmiša ķ upphafi tengiltvinnflugvéla og sķšan lękkandi įrlegan kostnaš meš lękkandi stofnkostnaši rafmagnsflugvélanna, og hefur žį ekki veriš tekiš tillit til hugsanlegra kolefnisgjalda į innanlandsflug ķ framtķšinni.
 
 "Tališ er, aš um leiš og innanlandsflug meš rafflugvélum veršur aš veruleika, muni mikilvęgi flugs ķ samgöngum aukast til muna, jafnvel žannig, aš flugvellir, sem lagšir hafa veriš af, verši opnašir į nż, og fjölgun faržega ķ flugi į styttri flugleišum muni verša mikil."
 
Žetta er trśleg framtķšarsżn fyrir žróun umferšar į Ķslandi, žótt svipuš žróun (orkuskipti) verši ķ bķlaflota landsmanna.  Įstęšan er tķmasparnašurinn og öryggiš, en žaš er meira ķ loftinu en į vegunum og svo mun įfram verša, jafnvel fluginu enn meir ķ hag, vegna fjölgunar bķla į vegum landsins.  
 
"Į Ķslandi mun žetta žżša gjörbreytt landslag ķ samgöngum innanlands, žar sem mikilvęgi flugsins mun vaxa, mikilvęgi Reykjavķkurflugvallar mun verša öllum ljósara en nokkru sinni fyrr, og ašgengi landsbyggšarinnar aš stjórnsżslu og heilbrigšisžjónustu žjóšarinnar veršur betra en įšur hefur žekkzt.  Rafflug til annarra landa mun fylgja ķ kjölfariš."
 
Nżtni žotuhreyfla hefur batnaš um u.ž.b. žrišjung į undanförnum žremur įratugum, en vegna samhliša fjölgunar faržegakm hefur eldsneytisnotkun flugvélanna samt vaxiš, og į žessu įri, 2019, munu žęr losa tęplega 1 milljarš tonna (1 Gt) af CO2, ašallega ķ hįloftunum.  Žetta er žó ašeins um 2,5 % af heildarlosun mannsins, en er žó einn ašallosari koltvķildisķgilda, aš undanskildum orkuverum og öšrum vélknśnum fartękjum, og hękkar upp ķ rśmlega 7 %, ef tekiš er tillit til aukinna gróšurhśsaįhrifa viš losun ķ hįloftunum.
 
Losun vegna lestarferša per faržegakm er hįš orkugjafanum, en hefur veriš įętluš aš vera į bilinu 0-25 % af losuninni per faržegakm ķ flugi, en spurning er, hvort žar er tekiš tillit til kolefnisspors framleišslunnar į efnivišunum (jįrnbrautarspor, lestarvagnar, flugvélar) eša einvöršungu rekstrarins.  
Žį er žaš mataręšiš og kolefnissporiš.  Landbśnašurinn sem atvinnugrein er einn mesti losunarvaldurinn į heimsvķsu, og žaš er hęgt aš minnka žessa losun verulega meš breyttum ašferšum og neyzlu. Į sl. 60 įrum hefur kjötneyzla ķ heiminum meira en tvöfaldazt, og hśn eykst enn. Neyzlunni er misskipt, og neyta Bandarķkjamenn žrefalds mešaltals kjötneyzlu heimsins į mann.  
Bśfénašur veldur 12 % heildarlosunar koltvķildis, sem flokkašur er af mannavöldum, og kemur mest frį kśnum. Hungur ķ heiminum hefur fariš minnkandi undanfarna įratugi, žar til fyrir 5 įrum, aš žaš tók aš vaxa į nż.  Ef hitastig hękkar enn um 1,2°C, spį sumir vķsindamenn žvķ, aš hveitiuppskeran muni minnka um 10 %, og hitabylgjur skemma ašra uppskeru, sem mannkyn og dżr lifa į.
 
Žaš er žess vegna naušsynlegt, einnig heilsunnar vegna, aš snśa sér aš öšrum próteingjöfum.  Žar kemur villtur fiskur til skjalanna, en veišar fara įrlega minnkandi vegna ofveiši og breyttra lķfsskilyrša ķ höfunum, svo aš fiskeldi hlżtur aš eiga sér mikla framtķš.  Ef mannkyniš myndi hętta aš leggja sér kjöt til munns (óraunhęft dęmi), žį mundi losun af žess völdum minnka um 8 mrd t/įr (8 Gt/įr)-svipaš og losun myndi minnka viš aš loka 2000 kolakyntum orkuverum.  Meš öšrum oršum, 1 mešalstórt kolakynt raforkuver, meš uppsett afl 1 GW, losar 80 % af allri įętlašri losun ķbśa Ķslands.
 
 

 

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Žorsteinn Siglaugsson

Žaš sem skortir sįrlega er samanburšur į afleišingum žess aš ašhafast ekki, annars vegar, og hins vegar afleišingum žess aš grķpa til žeirra ašgerša sem žarf til aš stöšva eša hęgja į hlżnun. Žessar ašgeršir hafa nefnilega żmsa ókosti ķ för meš sér. Žį veršur aš vega į móti afleišingum žess aš ekki sé ašhafst.

Žorsteinn Siglaugsson, 6.12.2019 kl. 16:59

2 Smįmynd: Ómar Ragnarsson

Furšulegt er aš aldrei skuli minnst į“hiš óumdeilanlega, aš olķuframleišsla heimsins er aš nįlgast hįmark, sem er sjš sinnum hęrra en 1950, en mun sķšan hrapa nišur sjöfalt til nęstu aldamóta. Sjį lķnurit į bloggsķšu minni. 

Óumdeilanlegt? Jį, Sadarnir sjįlfir eru byrjašir į aš leggja drög aš kjarnorkuverum til aš bregšast viš žvķ aš allt verši bśiš hjį žeim eftir 50 til 70 įr.  

Ómar Ragnarsson, 6.12.2019 kl. 21:10

3 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Ég er ķ grundvallaratrišum sammįla žér um žetta, Žorsteinn.  Žaš yrši t.d. fengur aš žvķ, aš Loftslagsrįš Ķsland gerši tilraun til žessara śtreikninga fyrir Ķsland, og yrši slķkt tilbreyting frį blašri um loftslagsmįlin.  Ég held reyndar, aš Björn Lomborg hafi slegiš į žetta į heimsvķsu, en slķkt er mikilli óvissu hįš.  

Ég sló į žetta fyrir hluta af ķslenzku umhverfi.  Ķsland hefur nś veriš skuldbundiš innan vébanda EES til aš hafa dregiš śr losun įriš 2030 um a.m.k. 29 % m.v. 2005.  Žaš žżšir leyfilega hįmarkslosun žį 518 kt CO2eq frį umferšinni.  Ef viš gefum okkur, aš įn nokkurs fjįrhagslegs atbeina rķkissjóšs Ķslands muni losunin verša aš mešaltali um 380 kt yfir mörkum hvers įrs į tķmabilinu og aš verš fyrir umframlosun verši 30 EUR/t, žį mun rķkissjóšur vęntanlega žurfa aš greiša (til ESB) um MEUR 115 eša mrdISK 16.  Žetta er žį upphęšin, sem rķkissjóšur mį verja til aš örva orkuskiptin ķ umferšinni til aš nį leyfilegu losunarhįmarki 518 kt įriš 2030.  Hęrri upphęš er vonarpeningur. 

Bjarni Jónsson, 6.12.2019 kl. 21:31

4 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Jį, Ómar, žaš hefur vakiš furšu margra, aš olķuveršiš skyldi ekki stķga yfir 80 USD/tunna, eftir aš helmingur olķuvinnslu Sįdanna var lamašur meš eldflaugaįrįs frį Jemen eša Ķran fyrr į įrinu. Veršiš hękkaši um innan viš 10 USD/tu ķ fįeina sólarhringa, og hefur sķšan veriš rśmlega 60 USD/tu, en var hęst į žessu įri um 75 USD/tu ķ aprķl.  Eftirspurnin į žessu įri hefur ašeins hękkaš um 0,8 % frį 2018.  Žaš var fundur hjį OPEC ķ gęr og ķ dag, og žar įtti aš reyna aš nį samkomulagi um framleišsluskeršingu til aš lyfta veršinu upp.  Žaš er ólķklegt, aš slķkt samkomulag komist į koppinn, nema ķ orši kvešnu.  Żmsar žjóšir vilja auka framleišsluna og sumar hafa gert žaš, og žį hefur Saudi-Arabķa svaraš meš žvķ aš draga śr sinni framleišslu.  M.v. veršiš 60 USD/tu er ekki ólķklegt, aš "peak-oil"- hįmarksvinnslu hafi veriš nįš, en lękki veršiš, mun eftirspurnin aukast.  Meš žvķ aš skrį Aramco - olķufélag sitt į markaš stķga Sįdarnir fyrsta skrefiš śt śr drottnunartķmabili olķunnar.  

Bjarni Jónsson, 6.12.2019 kl. 21:55

5 Smįmynd: Žorsteinn Siglaugsson

Įšur en fariš er aš greina įhrifin veršur fyrst aš įtta sig į žvķ hvaš žarf til aš nį loftslagsmarkmišunum. Markmišiš snżst aš ég held um aš stöšva aukning ķ losun CO2. Hvaš žarf til aš žaš gerist? Ég er ekki viss um aš margir įtti sig į žvķ. Orkuskipti į Ķslandi eša ķ Evrópu eru ekki annaš en dropi ķ hafiš. Žaš er fyrst og fremst framleišsla neytendavarnings og orkunotkun vegna hennar sem veldur losuninni. Žessi framleišsla į sér ķ sķvaxandi męli staš annars stašar en į Vesturlöndum. En žaš er vestręn neysla sem drķfur hana įfram. Ég hef stundum nefnt aš skilvirkasta leišin til aš stöšva losunina vęri aš banna auglżsingar. Ef fólk hefur ekki upplżsingar um hvaš er til sölu er žaš miklu ólķklegra til aš kaupa žaš. En hvernig er slķkt framkvęmanlegt ķ frjįlsu markašshagkerfi? Og hverjar yršu afleišingarnar ķ Kķna og į Indlandi, til dęmis?

Hin hlišin į peningnum eru svo įhrif loftslagsbreytinganna. Fari į versta veg geta žęr leitt til žess aš jöklar Himalaya hverfi. Meš žvķ gjörbreytast ašstęšur til landbśnašar į žéttbżlustu svęšum heims. Fólk streymir burt, ekki ķ hundrušum, žśsundum eša tugžśsundum, heldur hundrušum milljóna. Og hver verša įhrif žess?

Meš öšrum oršum: Hér er veriš aš tala um breytingar į svo stórum skala aš žaš er erfitt aš nį utan um žaš ķ huganum. Samt veršum viš eiginlega aš gera žaš.

Žorsteinn Siglaugsson, 6.12.2019 kl. 22:14

6 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Einmitt, žaš er margt til ķ žessu, Žorsteinn, en ég held žó, aš žś ofmetir mįtt auglżsinganna.  Fólk mun fara ķ verzlanir og į netiš til aš skoša vöruśrvališ og kaupa, žaš sem žaš langar ķ eša telur sig vanta og hafa rįš į, žótt engin sé auglżsingin. Sjįšu landsmenn okkar į erlendri grundu; žeir hafa gaman af aš žręša verzlunargötur žar įn žess aš hafa endilega séš auglżsingar žar.

Samkvęmt IPCC žarf aš gera miklu meira en aš hęgja į aukningu losunar til aš hitastigshękkunin frį 1850 fari ekki yfir 2°C.  Žaš žarf aš draga śr losun CO2eq um 7 %/įr, sem ķ byrjun eru 3 mrdtonn/įr, og žaš žarf aš draga 730 mrdt af CO2 śt śr andrśmsloftinu eša sem svarar 110 įrum nśverandi losunar į fįeinum įratugum.  Nśverandi śrdrįttur nemur 40 Mt, afköstin žarf žess vegna aš žśsundfalda.  Žetta er ekki hęgt, nema aš einbeita sér aš žvķ og lįta allt annaš sitja į hakanum, henda velferšarkerfinu į öskuhaugana og beina öllum kröftum allra aš žessu.  Žetta krefst ofurmannlegra fórna, og er žess vegna gjörsamlega óraunhęft.  Žess vegna žurfa ašgeršir manna aš vera blanda af minnkun losunar, śrdrętti CO2 śr andrśmsloftinu og višbśnaši gagnvart hęrra hitastigi, t.d. rįšstafanir til aš męta hękkun sjįvarboršs. 

Bjarni Jónsson, 7.12.2019 kl. 17:10

7 Smįmynd: Žorsteinn Siglaugsson

Jį Bjarni, žaš er vęntanlega óhófleg bjartsżni aš bann viš auglżsingum dugi eitt og sér. 

Žorsteinn Siglaugsson, 7.12.2019 kl. 17:44

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband