Beinar erlendar fjįrfestingar eru naušsyn

Žaš hefur lengi veriš ališ į ótta hérlendis ķ garš žeirra śtlendinga, sem vilja fjįrfesta ķ ķslenzku atvinnulķfi.  Samt er žar išulega um aš ręša brautryšjendastarfsemi hérlendis, sem fęrir nżja žekkingu inn ķ landiš og nż störf, sem ekki hefur veitt af į tķmum atvinnuleysis. Nż įhęttulķtil veršmętasköpun fyrir landsmenn ķ erlendum gjaldeyri į sér staš. Viškvęšiš er, aš "gróšinn verši fluttur śr landi".  Žį gleymist, aš fjįrmagn kostar, og fyrir hérlandsmenn er mun įhęttusamara aš standa ķ öllu sjįlfir, taka žess vegna tiltölulega dżr lįn erlendis, kaupa nżja žekkingu, sem sumpart er illfįanleg, og sķšast en ekki sķzt aš berjast inn į nżja markaši meš višeigandi undirbošum og aukakostnaši. 

Beinar erlendar fjįrfestingar eru ķ mörgum tilvikum eftirsóknarveršar, en žurfa ekki aš vera žaš ķ öllum tilvikum.  Af sögulegum įstęšum komst Alžingi aš žeirri nišurstöšu, aš beinar erlendar fjįrfestingar ķ ķslenzkum sjįvarśtvegi vęru óęskilegar og setti žeim žröngar skoršur.  Žróunin hefur sżnt, aš žetta var rétt stefnumörkun.  Žessi aušlindanżting hefur stašiš undir hrašri og metnašarfullri tęknižróun, žannig aš ķslenzkur sjįvarśtvegur stendur öšrum į sporši, og sömu söguna er aš segja af veišiskipulagningu, vinnslu og markašssetningu.  Órofin kešja frį veišum til markašar, ašallega erlends markašar, įsamt nęrliggjandi gjöfulum mišum, gefur ķslenzkum sjįvarśtvegi žaš markašslega forskot, sem žarf til, įsamt öšru, aš standa undir samkeppnishęfum lķfskjörum hérlendis. 

 Dęmi um vel heppnaša stefnumörkun į sviši beinna erlendra fjįrfestinga er sś stefnumörkun Višreisnarstjórnarinnar undir forystu dr Bjarna Benediktssonar aš skapa innviši hérlendis til stórsölu rķkisins į raforku til erlendra fjįrfesta į sviši mįlmframleišslu, ašallega įlvinnslu.  Sś hugmynd ręttist, aš meš žessu móti yrši hluti af orkulindum landsins virkjašur og flutningskerfi og dreifikerfi reist til aš afla almenningi ódżrrar raforku meš žokkalegu afhendingaröryggi.  Kröfur um hiš sķšar nefnda aukast ešlilega stöšugt eftir žvķ sem tjón af straumleysi eykst. 

Meš stórišjunni fluttist margvķsleg žekking til landsins į sviši tękni og stjórnunar, t.d. gęša- og öryggisstjórnunar, og alls konar žjónusta spratt upp viš žessa nżju framleišendur ķ landinu.  Landsmenn hefšu ekki haft bolmagn ķ žessa uppbyggingu sjįlfir, enda er žetta sama leišin og Noršmenn fóru rśmri hįlfri öld fyrr viš išnvęšinguna žar ķ landi. 

Vaxtarbroddur erlendrar fjįrfestingar į Ķslandi um žessar mundir er ķ laxeldinu, žar sem Noršmenn mišla af beztu fįanlegu žekkingu į sviši sjókvķaeldis meš frįbęrum įrangri aš žvķ, er bezt veršur séš.  Engu aš sķšur kom fram ķ Morgunblašsfrétt Stefįns E. Stefįnssonar 2. desember 2020, aš "[į] tķmabilinu 2018 - 2020 minnkaši bein erlend fjįrfesting į Ķslandi um mrdISK 180." Žessi stašreynd er įvķsun į daufara atvinnulķf ķ nįnustu framtķš, minni hagvöxt og žar af leišandi jafnvel lķfskjaraskeršingu žjóšar, sem fjölgar tiltölulega mikiš. 

Viš athugun OECD (Efnahags- og framfarastofnunarinnar) hefur komiš ķ ljós, aš hérlendis eru tęplega žrefalt meiri (žungvęgari) hömlur į beinar erlendar fjįrfestingar en aš mešaltali innan OECD, tęplega tvöfalt meiri en ķ EFTA/EES-landinu Noregi og rśmlega tvöfalt meiri en ķ EFTA-landinu Sviss.  Ķsland sker sig algerlega śr öšrum EES-löndum, hvaš žetta varšar.  Į męlikvaršann 0-100 hjį OECD hafa hömlur Hollendinga ekkert vęgi, 0, en hömlur Ķslendinga 17.  Hvers vegna er žetta svona ?

Frétt Stefįns,

"Örva žarf erlenda fjįrfestingu",

hófst žannig:

""Til žess aš auka erlenda fjįrfestingu į Ķslandi žarf aš auka tiltrś og traust į fjįrfestingarkostinum Ķslandi".  Žetta segir Konrįš S. Gušjónsson, ašstošarframkvęmdastjóri Višskiptarįšs, en rįšiš hefur nś tekiš saman tillögur ķ 7 lišum, sem ętlaš er aš żta undir erlenda fjįrfestingu hér į landi.  Bendir žaš į, aš žaš sé ekki ašeins naušsynlegt til žess aš halda uppi lķfsgęšum hér į landi, heldur einnig til žess aš tryggja getu lķfeyrissjóša til žess aš auka fjįrfestingar utan landsteinanna. Įn erlendrar fjįrfestingar til mótvęgis viš śtflęši fjįrmagns sjóšanna skapist žrżstingur til lękkunar gengis krónunnar, sem aftur leiši til veršbólgu og óstöšugleika."   

Allt er žetta satt og rétt, og skortur į "tiltrś og trausti" var t.d. talsveršur žröskuldur ķ upphaflegum samningavišręšum į vegum Višreisnarstjórnarinnar viš erlenda fjįrfesta um stórišju og viš Alžjóšabankann um fjįrmögnun Bśrfellsvirkjunar og tengdra mannvirkja.  Žessi skortur var vegna reynsluleysis Ķslendinga į žessum svišum žį, en Ķslendingar įunnu sér fljótlega traust og tiltrś meš verkum sķnum, sem aftur leiddi til meiri orkusölu og hęrra veršs fyrir raforkuna.  

Žaš er ekki vel til žess falliš aš auka tiltrś og traust erlendra fjįrfesta til Ķslands sem fjįrfestingarkosts, žegar ķ kjölfar frétta af kaupum ķ félagi viš Ķslendinga į Hjörleifshöfša og sandnįmum žar til atvinnurekstrar taka aš heyrast śrtöluraddir um jaršasölu til śtlendinga, sem rķkisvaldiš ętti aš girša fyrir meš žvķ aš ganga inn ķ kaupin.  Žar meš mundi hvati til framkvęmda og veršmętasköpunar žar verša śr sögunni, svo aš žetta er dęmi um of dżrkeypta varfęrni. 

Orkunżting ķ stórum stķl į Ķslandi hefur ętķš veriš nįtengd beinum erlendum fjįrfestingum. Landsmenn standa nś frammi fyrir dżpstu efnahagskreppu ķ heila öld, og sem lišur ķ aš koma af staš góšum hagvexti į nż er fullkomlega ešlilegt aš reyna aš örva erlendar fjįrfestingar.  Žaš veršur enn og aftur unnt aš gera ķ tengslum viš orkunżtinguna; ķ žetta skipti meš žvķ aš fęra veršiš fyrir orkuna nišur ķ samkeppnishęft verš m.v. önnur rķki ķ EES, ekki sķzt Noreg meš framleišslugetu um 1,5 Mt Al/įr.  Noršmenn vinna śr 0,3-0,4 Mt Al/įr, t.d. hjólfelgur, og flytja žess vegna meira en 1,0 Mt Al/įr sem hįlfunna vöru, eins og Ķslendingar, hverra framleišslugeta er um 0,9 Mt Al/įr.

Žóršur Gunnarsson hefur birt fróšlegar greinar ķ Markaši Fréttablašsins um orkumįl og stórišju.  Žann 2. desember 2020 hélt hann uppteknum hętti meš greininni:

"Stórišjan njóti sömu kjara og ķ Noregi".

Hśn hófst žannig:

"Landsvirkjun hefur komiš žvķ į framfęri viš atvinnuvegarįšuneytiš, aš tryggja verši getu ķslenzka rķkisins til aš styšja viš orkufrekan išnaš meš sama hętti hér į landi og gert er ķ Noregi, svo aš tryggja megi samkeppnishęfni stórišju į Ķslandi.  Norskir įlframleišendur munu į žessu og nęsta įri fį sem nemur į bilinu 10-12 USD/MWh til nišurgreišslu į kostnaši vegna kolefnislosunar frį norska rķkinu į nęsta įri, en norska Stóržingiš hefur mįliš nś til mešferšar.  Engar lķkur eru į öšru en mįliš fįi samžykki žingsins, enda um aš ręša framlengingu į fyrirkomulagi, sem žegar er ķ gildi.  Samžykki Eftirlitsstofnunar EFTA (ESA) liggur žó ekki enn fyrir.  Endurgreišslur vegna kostnašar, sem tengist kolefnislosun (ETS-einingum) hafa tķškazt ķ Noregi allt frį įrinu 2013, en hękkandi verš į ETS-einingum frį įrinu 2018 hefur aukiš getu norskra stjórnvalda til aš styšja viš orkufrekan išnaš ķ Noregi."

Tómlęti išnašarrįšuneytisins ķslenzka undir stjórn nśverandi ferša-, nżsköpunar- og išnašarrįšherra er viš brugšiš, en kólfunum kastar, žegar svefnhöfginn er svo djśpur, aš Landsvirkjun sér sig knśna til aš benda rįšuneytinu į, hvernig Noršmenn styrkja samkeppnisstöšu sķns orkukręfa išnašar.  Nišurgreišslan er ekkert smįręši eša svipuš og Rio Tinto fer fram į viš Landsvirkjun, aš orkuveršiš til ISAL verši lękkaš vegna taprekstrar ķ slęmu įrferši.  11 USD/MWh nišurgreišsla norska rķkissjóšsins til įlveranna ķ Noregi er ekkert smįręši og er ķ raun ferföld į viš žaš, sem tęknilega vel rekiš įlver į borš viš ķslenzku įlverin borgar fyrir ETS-kolefniskvóta, ef hann kostar 25 USD/t CO2.  Norska rķkiš er ķ raun aš višurkenna, aš orkuveršiš ķ Noregi sé 9 USD/MWh of hįtt vegna tengingar Noregs viš eldsneytisknśin raforkukerfi Evrópu. Žaš er löngu kominn tķmi til, aš ķslenzki išnašarrįšherrann rumski og aš hśn og fjįrmįla- og efnahagsrįšherra hlutist til um lękkun óešlilega hįrrar įvöxtunarkröfu rķkisins į hendur Landsvirkjun.

Svo viršist sem 25 % tollur ESB į įl frį löndum meš mikla losun koltvķildis samfara įlframleišslu (frį raforkuvinnslu og rafgreiningu) hafi slegiš į framboš įls frį Kķna inn į Innri markašinn, žvķ aš įlveršiš hefur hękkaš um 40 % frį lįgmarkinu ķ Kófinu (komiš yfir 2000 USD/t).  Žetta hefur valdiš žvķ, aš įlfyrirtękin eru aš auka framleišslu sķna.  Dęmi um žaš er endurręsing annars kerskįlans ķ verksmišju Norsk Hydro į Husnes ķ Vestur-Noregi, sem er systurverksmišja ISAL ķ Straumsvķk frį dögum Alusuisse, sem reisti bįšar verksmišjurnar 1965-1972. ISAL aftur į móti eykur ekki framleišslu sķna fyrr en raforkusamningurinn hefur veriš endurnżjašur.  Žaš er óžolandi, aš rķkisfyrirtękiš Landsvirkjun skuli enn draga lappirnar, žegar hagkerfi landsins rķšur į, aš öll framleišslugetan sé fullnżtt, ef markaširnir leyfa.  

Žann 25. nóvember 2020 birtist frétt efst og meš fyrirsögn žvert yfir forsķšu Morgunblašsins:

"Žokast ķ įtt aš samkomulagi".

Var žar įtt viš samningavišręšur į milli Rio Tinto/ISAL og Landsvirkjunar um endurskošun raforkusamnings žeirra.  Lyktir žessara samningavišręšna hafa dregizt į langinn, og er žaš ljóšur į rįši rķkisfyrirtękisins og rķkisstjórnarinnar aš hafa ekki tryggt farsęla lausn į žessu deilumįli ķ Kófinu, svo aš ISAL geti meš öflugum hętti lagt hönd į plóg viš endurreisn hagkerfisins śr Kófinu ķ lķkingu viš hiš öfluga fjįrfestingarįtak eiganda ISAL ķ kjölfar kerfishrunsins 2008. Ef allt fer į versta veg, mun lokun ISAL hins vegar magna atvinnuleysi og efnahagskreppu.  Žaš er ešlilegt, aš Morgunblašiš lįti sér annt um žetta mįl, sem varšar žjóšarhag. Fréttin į forsķšunni hófst žannig:

"Nokkur gangur hefur veriš ķ višręšum milli Landsvirkjunar og Rio Tinto varšandi endurskošun žess raforkuveršs, sem sķšar nefnda fyrirtękiš greišir ķ tengslum viš framleišslu sķna ķ Straumsvķk. Eru vonir bundnar viš, aš samkomulag um verulega lękkun orkuveršsins nįist fyrir įramót, og herma heimildir Morgunblašsins, aš raforkuveršiš til verksmišjunnar kunni aš lękka um 30 % ķ kjölfar endurskošunarinnar.  Hafa forsvarsmenn Rio Tinto veriš skżrir um žaš, aš verksmišjunni verši lokaš, ef raforkusamningurinn veršur ekki endurskošašur hiš fyrsta." 

Žaš er einkennilegt og gęti boriš vitni um forystuleysi, sem oft leišir til eitrašs andrśmslofts, aš ekki skuli hafa veriš gefin śt opinber yfirlżsing um žaš, sem hér er į seyši.  Žaš er bśiš aš draga stjórn og forstjóra Landsvirkjunar "aš samningaboršinu" (fjarfundir, bréf og skeyti), žvķ aš framtķš Straumsvķkurverksmišjunnar, örlög Hafnarfjaršar og afkoma fjölda fólks innan og utan verksmišjulóšarinnar, er ķ hśfi.  Efnahagsleg endurreisn eftir Kófiš veršur miklu torsóttari įn öflugrar višspyrnu alls išnašarins. 

Į sama tķma og žessu vindur fram, undirbżr flutningsfyrirtękiš Landsnet hękkun į gjaldskrį, sem er žegar of hį m.v. raunverulegar žarfir fyrirtękisins.  Žóršur Gunnarsson gerši įgęta grein fyrir žessu ķ Markaši Fréttablašsins 25. nóvember 2020.  Grein hans hófst žannig:

"Landsnet hefur tilkynnt stórnotendum flutningskerfis raforku į Ķslandi, aš f.o.m. janśar n.k. muni gjaldskrį fyrirtękisins hękka um 5,5 %.  Žórdķs Kolbrśn Reykfjörš Gylfadóttir, išnašarrįšherra, segir, aš rįšgert sé aš leggja fram breytingar į raforkulögum į komandi voržingi, žar sem byggt veršur į yfirstandandi greiningarvinnu [Deloitte], sem snżr aš tekjumörkum Landsnets."

Eins og fyrri daginn er žessi rįšherra į seinni skipunum meš sķn mįl.  Hśn er žaš, sem Englendingar kalla "reactive", en manneskja ķ hennar stöšu žarf aš vera "proactive".  Hśn hlżtur aš hafa vitaš fyrir löngu, ef hśn hefur ekki veriš steinsofandi į vaktinni, aš hjį Landsneti er borš fyrir bįru, og žaš hefši getaš liškaš fyrir samningum ķ Straumsvķk og į Grundartanga aš lękka flutningsgjaldiš.  

Žaš var vel til fundiš hjį Žórši aš leita ķ smķšju hjį SI:

"Siguršur Hannesson, framkvęmdastjóri Samtaka išnašarins [SI], segir algerlega óskiljanlegt, aš Landsnet ętli aš hękka gjaldskrį sķna ķ janśar.  "Hękkunin leggst į öll heimili og fyrirtęki landsins, langt umfram almenna hękkun veršlags į Ķslandi, og tķmasetningin er meš ólķkindum.  Ķ fyrsta lagi vegna žess, sem sżnt hefur veriš fram į, aš aršsemi fyrirtękisins er langt umfram žaš, sem ętla mį hjį fyrirtęki meš lögbundnum tekjumörkum.  Ķ öšru lagi vegna žess, aš nżśtkomin skżrsla Fraunhofer um ķslenzka raforkumarkašinn sżndi meš óyggjandi hętti, aš flutningskostnašur raforku į Ķslandi er allt of hįr. Ķ žrišja lagi vegna žess, aš išnašarrįšherra hefur nżlega óskaš eftir śttekt į fyrirkomulagi flutnings raforku į Ķslandi m.t.t. kostnašar notenda, sem er nś žegar mjög ķžyngjandi.  Įstęša žess er, aš allir eru sammįla um, aš vandinn sé raunverulegur, en ekki er vitaš, hvar hann liggur nįkvęmlega.  Žaš žarf aš greina til hlķtar og gera višeigandi rįšstafanir.""

 Bśšarhįlsvirkjun śr lofti 10072012

   


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband