Orkustofnun og rķkisstjórnin ganga ekki ķ takti

Orkustofnun sżndi af sér sleifarlag viš mešhöndlun umsóknar Landsvirkjunar um virkjunarleyfi ķ Nešri-Žjórsį fyrir Hvammsvirkjun. Forstjóri hennar lofar bót og betrun, en mey skal aš morgni lofa. Hiklaust mį telja afgreišsluna hafa dregizt śr hömlu um 1 įr, og žaš hefur tęplega kętt umhverfis-, orku- og loftslagsrįšherra, sem alvöružrunginn nżtir hvert tękifęri til aš leggja įherzlu į markmiš rķkisstjórnarinnar um 55 % minni losun koltvķildis śt ķ andrśmsloftiš hérlendis en 2005 įriš 2030. Žetta markmiš Katrķnar Jakobsdóttur & Co. var glęfralegt og mun ekki nįst, ef svo fer fram sem horfir. 

Tķminn hefur veriš notašur hrottalega illa til aš vinna aš žessu markmiši, og rétt einu sinni eru hégómagjarnir stjórnmįlamenn stašnir aš verki.  Žeir setja žumalfingurinn upp ķ loftiš og setja sķšan einhverja prósentutölu į blaš įn žess aš hafa hugmynd um, hvaš žaš kostar aš nį markmišinu, og engin fullnęgjandi įhęttugreining fylgir.  Afleišing žessarar sżndarmennsku er, aš nś stefnir ķ dśndrandi neikvęša nišurstöšu įriš 2030, enda hefur meginforsendan fyrir įrangri algerlega brugšizt meš žeirri afleišingu, aš Vestfiršingar neyšast til aš brenna olķu, žegar Vesturlķna veršur straumlaus eša vatnslķtiš er ķ Žórisvatni ķ vetrarbyrjun.  Vestfiršingar vilja virkja vatnsföll sķn, en afturhaldsöfl, ekki sķzt ķ VG, flokki forsętisrįšherra og fyrrverandi umhverfisrįšherra, žvęlast fyrir, og hvorki stjórnvöld né Alžingi hafa veitt žeim žann stušning enn, sem dugar. Téš meginforsenda er aušvitaš verulega aukiš framboš tryggrar og "gręnnar" raforku ķ landinu.  

Rįšherra orkumįla ętlar ķ vetur aš bśa til lagaramma fyrir vindorkuver, en žaš eru tiltölulega frumstęš, landfrek og mengandi mannvirki, sem viš höfum ekkert viš aš gera ķ žessu landi, enda raforka frį vindmyllužyrpingum hvorki trygg né "gręn".  Virkjanamįlin hérlendis viršast žannig vera ķ öngstręti (gķslingu), og er bešiš eftir Alexander mikla til aš höggva į žann Gordķonshnśt.  Žaš veršur aš hraša undirbśningi hefšbundinna ķslenzkra virkjana, vatnsfalla og jaršgufu, svo aš einhver von sé til aš nį markmišinu, sem forsętisrįšherrann kynnti keik ķ upphafi žessa įratugar.  Žaš er ein af žverstęšum žessa forsętisrįšherra, aš žingflokkur hennar dregur sķfellt lappirnar ķ virkjanamįlum og eyšileggur žar meš markmiš forsętisrįšherrans.  

Žessi tvķskinnungur veldur žvķ, aš Orkustofnun er  vorkunn, žótt hśn viti ekki ķ hvora löppina hśn į aš stķga, žegar kemur aš žvķ aš spį fyrir um eldsneytisnotkun landsmanna 2040. Hśn hefur ekki reynzt vera ķ fęrum til aš mata orkuspįlķkan sitt į gögnum, sem gefa lęgri śtkomu en 600 kt af olķunotkun įriš 2040, sem jafngilda um 1900 kt af CO2.  Žetta hlżtur aš virka sem einn į lśšurinn fyrir rķkisstjjórnina, enda hefur hśn engar dugandi mótvęgisašgeršir uppi ķ erminni.  Siguršur Hannesson, framkvęmdastjóri Samtaka Išnašarins, SI, getur ekki stillt sig um aš nśa henni žessu um nasir. Žessu gerir Fréttablašiš grein fyrir 28. desember 2022 undir fyrirsögninni:

 "Orkuskiptum ekki nįš ķ tęka tķš".

Ķ fréttinni stóš m.a.:

Siguršur Hannesson, framkvęmdastjóri SI, segir žetta undarlegt ósamręmi:

"Žaš finnst mörgum skrżtiš, aš grunnspį, sem opinber stofnun eins og Orkustofnun setur fram, skuli ekki gera rįš fyrir žvķ, aš markmiš stjórnvalda ķ orku- og loftslagsmįlum nįist.  Tala nś ekki um, žar sem markmiš Ķslands um kolefnishlutleysi eru lögbundin", segir Siguršur.

Hann telur žaš ekki góš skilaboš śt ķ atvinnulķfiš og upplżsingarnar misvķsandi:

"Ég get ekki ķmyndaš mér, aš rķkisstjórnin sé įnęgš meš žessi vinnubrögš Orkustofnunar.  Allar fjįrfestingar ķ atvinnulķfinu taka miš af žessum markmišum.  Fyrirtękin eru į fleygiferš viš aš tileinka sér nżja tękni, sem tekur miš af breyttum orkugjöfum.  Žetta eru mjög kostnašarsamar ašgeršir.  Žaš er žvķ alger grunnkrafa, aš tķmasett markmiš standi", segir Siguršur og telur tķmann žegar oršinn nauman, ef įform um orkuskipti eigi aš ganga eftir."

Engum vafa er undirorpiš, aš orkuskipti śtheimta miklar fjįrfestingar hjį fyrirtękjum og heimilum.  Heimili hafa fengiš afslįtt opinberra gjalda viš aš fjįrfesta ķ nżjum rafmagnsbķl, en rķkissjóšur hefur ekki, svo aš hįtt fari, veitt fyrirtękjum sérstakan skattaafslįtt fyrir fjįrfestingar ķ ašgeršum, sem eru undanfari orkuskipta, enda er žaš mįla sannast, aš rķkisvaldinu hefur mistekizt aš skapa grundvöll fyrir nżjar, almennilegar virkjanir, sem gętu framleitt raforku fyrir rafeldsneyti, sem leyst geti jaršefnaeldsneytiš af hólmi.  Žaš vantar nżjar virkjanir, og vindmyllur eru gjörsamlega ótękar af kostnašarlegum og landverndarlegum įstęšum.  

Orkustofnun hefur įreišanlega ekki ętlaš sér aš grafa undan vilja fyrirtękjanna ķ landinu til orkuskipta meš sinni orkuspį, sem reist er į lķkani, sem ašeins er hęgt aš mata meš raungögnum, en ekki draumórakenndu gaspri stjórnmįlamanna um framtķšina.  Orkumįlastjóri varpaši ljósi į žetta meš vel uppsettri ritsmķš ķ Morgunblašinu į gamlaįrsdag 2022.  Halla Hrund Logadóttir nefndi ritsmķš sķna:

"Ķslendingar leišandi žjóš ķ orkuskiptum".

Žar stóš m.a.:

"Ein af svišsmyndunum, sem kynntar voru viš śtgįfu lķkansins, var naušsynlegur orkuskiptahraši ķ vegasamgöngum.  Žar kom m.a. fram, aš til aš nį lįgmarksskuldbindingum okkar ķ loftslagsmįlum ķ samręmi viš ašgeršaįętlun rķkisins žyrfti nżskrįningarhlutfall rafknśinna fólks-, bķlaleigu- og sendibķla aš vera ķ kringum 100 % [tęplega 100 %, žetta hlutfall getur ekki fariš yfir 100 %-innsk. BJo] strax įriš 2025, sem skiptir mįli aš hafa ķ huga viš žróun ķvilnana og löggjafar." 

Žetta er kżrskżrt.  Orkuskiptin eru į eftir įętlun rķkisstjórnarinnar, og žaš er langsótt aš įfellast Orkustofnun fyrir žaš.  Rķkisstjórnin gaf žessa įętlun śt, og hśn var allt of brött, hreinlega óraunsę ķ ljósi ešlis mįlsins.  Orkuskipti gerast ekki eins og hendi sé veifaš.  Žaš er tregša ķ žessu ferli af żmsum įstęšum.  Ķ fyrsta lagi er tęknin alls ekki tilbśin.  Ķ öšru lagi śtheimta orkuskipti miklar fjįrfestingar og ķ žrišja lagi er sįlfręšilegi eša tilfinningalegi žįtturinn.  Mönnum finnst sumum hverjum žeir renna blint ķ sjóinn aš skipta um orkugjafa. Žaš er glapręši af rķkisstjórninni aš hundsa alla žessa žętti, en lįta hégómagirni og fordild einstakra sveimhuga ķ rįšherrastólum rįša för.  Sennilega hefur bleyttur žumall rįšherranna gefiš žeim įrtöl viš markmišasetningu, sem eru įratug į undan žvķ, sem raunhęft mį telja.  Žessi grobbišja rįšherra VG mun aš lķkindum flękja landsmenn ķ hįar sektargreišslur til Evrópusambandsins eša kaup į rįndżrum koltvķildiskvóta į heimsmarkaši fyrir mismun markmišs og raunar ķ t CO2 talin. Įbyrgšarleysi vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs rķšur ekki viš einteyming. 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Gunnar Heišarsson

Heill og sęll Bjarni

Įętlanir, eša öllu heldur loforš einstakra rįšherra um orkuskipti hér į landi geta ekki gengiš upp. Žaš er alssendis śtilokaš, jafnvel žó allt vęri į fullu ķ žeirri vegferš. Aš vera meš 55% minni losun įriš 2030 mišaš viš įriš 2005, er markmiš sem śtilokaš er aš nį. Sérstaklega žar sem sennilega ekkert land hafši įriš 2005 hlutfallslega jafn mikla hreinorku og Ķsland. Žetta er einfaldlega markmiš sem ekki er hęgt aš nį. Žegar sķšan stjórnvöld sżna ķ engu sjįlf neina tilburši til hjįlpar aš nį žvķ markmiši, er ljóst aš įrangur veršur enn minni.

Žaš er lķka vitaš hvernig žetta óraunhęfa markmiš kom til. Forsętisrįšherra lenti ķ einhverjum sperring į erlendri grundu, fyrir nokkrum įrum, žar sem rįšamenn žjóša fóru aš keppast viš aš lofa sem mestu, įn žess aš hugsa mįliš til enda eša hvort yfir höfuš žaš vęri marktękt. Fyrir henni var klappaš.

Reyndar mį meš litlum tilkostnaši lękka nokkuš reiknaša losun Ķslands. Einungis žarf aš leišrétta žį losun sem sögš er verša til hér į landi. Nefni sem dęmi landbśnaš. Fyrir ekki svo löngu var gerš athugun į losun frį landnotkun ķ landbśnaši og kom sś nišurstaša verulega į óvart. Mat į losun reyndist vera allt aš 90% hęrra en raunlosun. Žaš munar um minna. Reyndar köllušu žeir fręšingar er aš žeirri rannsókn stóšu, eftir frekari rannsóknum. Töldu žessa nišurstöšu kalla į aš sannleikans vęri leitaš. Frį žvķ žessir menn birtu sķnar nišurstöšur hefur ekki heyrst orš um žessa rannsókn né aš til standi aš skoša mįliš enn frekar. Engu lķkara en aš žeir, įsamt žeirra rannsókn, hafi veriš žurrkuš af yfirborši jaršar. Žetta er vęgast sagt undarlegt žar sem žarna mętti minnka reiknaša losun langt nišur fyrir žau óraunhęfu loforš sem rįšherra gaf, meš žvķ einu aš leita sannleikans. Mašur veltir virkilega fyrir sér hvort hugur fylgi hönd hjį rįšherra, eša hvort sżndarmennskan rįši žar öllu.

Annaš sem ég į erfitt meš aš skilja, žaš er sala į hreinleika orkunnar okkar śr landi. Žessi sala hlżtur aš koma fram į loftlagsbókhaldi žjóšarinnar. Vart er hęgt aš nota sama hreinleika orkunnar aftur og aftur. Ef hreinleikinn er seldur śr landi hlżtur óhrein orka aš koma ķ stašinn. Žį fęrist markmišiš enn aftar og ķ raun ekki séš aš nokkurn tķman verši hęgt aš nį žessum markmišum. Bķlaflotinn veršur rafvęddur en keyršur įfram į óhreinni raforku.

Orkumįlarįšherra talar undir rós žegar aš vindorkunni kemur. Žykist ętla aš taka faglega į žvķ mįli. Žaš er vitaš aš žeir einir sem hafa tryggan gróša, žó lķtill sé, af slķkum orkuverum eru landeigendur er leggja til land undir žęr. Ķ nśverandi rķkisstjórn eru a.m.k. tveir rįšherrar sem hafa beinan hag af žvķ aš vindorkuįformum verši fleytt į flot og seglin žanin. Žaš eitt og sér gerir žessa rķkisstjórn allsendis óhęfa til aš taka įkvaršanir um mįliš, sér ķ lagi žegar hęgt er aš telja fleiri rįšherra sem hafa óbeinan hag af žessum įformum, gegnum fyrirtęki sem žeir tengjast. Hvernig orkumįlarįšherra talar mį einungis tślka į žann veg aš framtķšin sé rįšin, enda fara erlendir ašilar ekki aš fjįrfesta hér ķ rįndżrum rannsóknum nema hafa fyrir žvķ vissu aš žaš fé skili sér aftur.

Žaš mį lengi tala um žessi óraunhęfu markmiš um kolefnislosun, hér į landi. Nś er komin upp sś staša aš orkuskortur hįir okkur, žó nęg orka renni óbeisluš til sjįvar. Žessi orkuskortur er mannanna verk, um žaš veršur ekki deilt. Mikil andstaša żmissa afla hér innanlands hafa veriš žar stór žröskuldur, en žaš mį žó lķka velta fyrir sér hvort stjórnvöld hafi ekki lķka dregiš fęturna, viljandi, til aš liška fyrir vindorkuįformum erlendra ašila, hér į landi. Hafi nżtt sér andstöšu einstakra afla til aš halda aftur af ešlilegri framžróun ķ virkjun vatnsorkunnar.

Kvešja

Gunnar Heišarsson, 21.1.2023 kl. 08:18

2 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Sęll, Gunnar; Ég hef ekki séš "aflįtsbréfin" endurspeglast ķ loftslagsbókhaldinu, og held, aš žau muni ekki gera žaš, žannig aš geimvera, sem mundi skoša uppruna raforkunnar og loftslagsbókhaldiš, mundi finna grófa villu.  Žaš er rétt, sem žś bendir į, aš vindmyllugreifar bjóšast til aš borga fyrir landnotkunina, žó žaš nś vęri, og žar mį finna "monkey business".  

Žakka žér fyrir greinargott yfirlit.  Viš erum į sömu bylgjulengd. 

Bjarni Jónsson, 22.1.2023 kl. 18:18

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband