Ętla žingmenn aš skapa réttarfarslega ringulreiš ?

Vanda veršur til verka viš lagasetningu, en žvķ hefur ekki alltaf veriš aš heilsa.  Nś viršist ętla aš keyra um žverbak og veldur žvķ óžörf aušsveipni viš samręmingaržörf EES, en ESA, Eftirlitsstofnun EFTA, telur ķslenzka dómsstóla ekki hafa nęgilega skżr lagaleg fyrirmęli um aš lįta ESB-réttinn njóta skżlauss forgangs ķ tilvikum, žar sem landsréttur, vilji Alžingis, kvešur öšru vķsi į. 

Ef frumvarp utanrķkisrįšherra, sem eru višbrögš stjórnvalda viš žessari kvörtun ESA, veršur leitt ķ lög, veršur Alžingi gert aš hįlfgeršum ómerkingi, žvķ aš frumvarp rįšherrans viršist geta haft afturvirk įhrif į löggerninga, og lög frį Alžingi eftir innleišingu ESA-kröfunnar, sem sett eru ķ góšri trś, veršur hęgt aš dęma ómerk, žótt yngri séu og sértękari en sś lagasetning, sem utanrķkisrįšherra leggur nś til.

Meš vissum hętti er veriš aš slķta ķ sundur lögin meš žvķ aš gefa ESB-rétti skżlausan forgang į landsrétt ķ fortķš og framtķš.  Ķslendingar hafa įšur lent ķ svipašri stöšu.  Ķ fyrra skiptiš var žaš įratug eftir samžykkt Gamla sįttmįla, Magnśs, konungur, lagabętir vildi samręma ķslenzka löggjöf, Grįgįs, viš norska löggjöf, meš Jįrnsķšu.  Ķslendingar sęttu sig ekki viš žetta, śtkoman varš lögbókin Jónsbók, sem Ķslendingar mótušu og sömdu aš mestu. Į mešan Ķsland er ekki ķ Evrópusambandinu, hljóta allir ęrlegir menn aš sjį, aš Alžingi Ķslendinga veršur aš eiga sķšasta oršiš um gildandi lög ķ landinu.  Ef rķkisstjórn VG, Framsóknarflokks og Sjįlfstęšisflokks ętlar ekki aš draga frumvarpiš til baka, er lįgmark, aš žjóšin fįi aš hafa sķšasta oršiš ķ žjóšaratkvęšagreišslu um žaš.

Žann 24. aprķl 2023 birtist ķ Morgunblašinu fréttaskżring Karlottu Lķfar Sumarlišadóttur um žetta mįl undir fyrirsögninni:

"Nż regla hefši töluverš įhrif hér į landi".

Hśn hófst žannig:

"Fyrirhuguš EES-forgangsregla er til žess fallin aš hafa töluverš įhrif ķ ķslenzkum rétti og réttarframkvęmd heilt yfir, verši hśn aš lögum.  

Žetta er [į] mešal žess, sem fram kemur ķ grein Frišriks Įrna Frišrikssonar Hirst, framkvęmdastjóra Lagastofnunar HĶ og doktorsnema viš Lagadeild Hįskóla Ķslands, og dr Hafsteins Dans Kristjįnssonar, lektors viš Lagadeild HĶ."

Hér vara žungavigtarmenn į lagasvišinu meš varfęrnu oršalagi sķnu, sem mikil alvara bżr žó undir, viš afleišingum innleišingar skżlauss forgangsréttar ESB-réttar, bęši nśgildandi og meš öllum framtķšar breytingum og višbótum, sem Ķslendingar eiga enga aškomu aš į mótunarstigum. Hér er flausturslega aš verki veriš hjį utanrķkisrįšuneytinu, og žaš viršist enga lögfręšilega greiningu hafa višhaft į žeirri réttarstöšu, sem uppi yrši ķ landinu eftir samžykkt žessa frumvarps.

Eftir aš hafa kynnt sér efni žessa mįls viršist höfundi žessa pistils, sem er leikmašur į sviši lögfręši, aš téš frumvarp utanrķkisrįšherra veršskuldi einkunnargjöfina "lagatęknilegt örverpi". Slķkt sęttu Ķslendingar sig ekki viš, nżkomnir undir hans hįtign Noregskonung, ķ kjölfar Gamla sįttmįla og fengu sķna Jónsbók, sem entist vel og lengi.  

"Greinin birtist ķ vefriti Ślfljóts um helgina [22.-23.04.2023] og ber heitiš: "Inntak fyrirhugašrar EES-forgangsreglu og įhrif hennar ķ ķslenzkum rétti".  Hśn er skrifuš ķ tilefni af frumvarpi utanrķkisrįšherra til breytinga į lögum um EES-samninginn, sem ętlaš er aš uppfylla kröfur ESA um forgangsįhrif EES-reglna."

Žessi Ślfljótsgrein gefur utanrķkismįlanefnd Alžingis tilefni til aš kalla fręšimennina, sem eru höfundar hennar, į sinn fund og hlżša vandlega į nišurstöšur greiningar žeirra į afleišingum lögfestingar slķks frumvarps, og hvort samžykkt Alžingis į žvķ muni fela ķ sér stjórnarskrįrbrot. Utanrķkismįlanefnd kann nś žegar aš vera į óheillabraut ķ umfjöllun sinni, og hśn veršur aš staldra viš og kynna sér til hlķtar, hvaš gagnrżnendur frumvarpsins hafa fram aš fęra, en ekki aš hlżša einvöršungu į žį, sem hengja hatt sinn į, aš meš slķkri lagasetningu sé borgurum hérlendis fęršur aukinn réttur.  Žaš er augljóslega ekki hin almenna įlyktun, sem draga mį af frumvarpinu, žótt svo kunni aš vera ķ einstaka tilvikum um hrķš.

"Af fyrirhugašri forgangsreglu leišir, aš sett lög, sem innleiša EES-reglur, ganga ętķš framar ósamrżmanlegum settum lögum, og skiptir žį ekki mįli, hvort sķšar nefndu lögin eru yngri eša sértękari aš žvķ, er segir ķ greininni.  Mun žaš jafnframt eiga viš um samspil laga, sem sett hafa veriš fyrir gildistöku forgangsreglunnar til framtķšar litiš."

   Žetta er ótęk lagasetning žegar af žeirri įstęšu, aš hśn skapar ringulreiš ķ réttarframkvęmd.  Utanrķkisrįšherra hengir hatt sinn į žaš įkvęši frumvarpsins, aš Alžingi geti hnżtt aftan viš lög sķn, aš žau skuli njóta forgangs ķ landinu.  Viš žetta er tvennt aš athuga.  Žaš er lķtillękkandi og óvišunandi, aš rétt kjöriš žjóšžing skuli žurfa aš hlķta slķkum afarkostum, til aš mark sé takandi į gjöršum žess.  Ķ öšru lagi gengur žetta ķ berhögg viš sķšari hluta bókunar 35 viš EES-samninginn, sem rįšherrann žó vill véla Alžingi til aš samžykkja.  Žess vegna er įstęša til aš spyrja, hvort utanrķkisrįšuneytiš hafi boriš žennan hortitt undir ESA.  Eftirlitsstofnunin vęri komin ķ andstöšu viš sjįlfa sig, ef hśn telur žennan hortitt ķ samręmi viš stefnu Evrópusambandsins um einsleitni Innri markašarins. 

Alžingi getur engan veginn veriš žekkt fyrir aš samžykkja lagasetningu, sem framselur endanlega löggjafarvaldiš į Ķslandi til Brüssel.  Žaš er žyngra en tįrum taki, aš varaformašur Sjįlfstęšisflokksins reki meš žessum hętti djśpan fleyg ķ rašir sjįlfstęšismanna.  Heggur hśn žar enn ķ sama knérunn, žvķ aš hśn sem išnašarrįšherra studdi dyggilega viš Gušlaug Ž. Žóršarson, žegar sį hafši forystu um innleišingu Žrišja įfanga orkulöggjafar Evrópusambandsins į Ķslandi.

"Ķ vištali viš Morgunblašiš ķ sķšasta mįnuši [marz 2023] lżsti Stefįn Mįr Stefįnsson, prófessor viš lagadeild HĶ, įhyggjum af śtvķkkun EES-samningsins, og telur hann frumvarp rįšherra ganga of langt.  Žórdķs Kolbrśn R. Gylfadóttir, utanrķkisrįšherra, hefur aftur į móti sagt, aš hvorki sé vegiš aš stjórnarskrį né feli frumvarpiš ķ sér framsal į fullveldi."

Žegar margreyndur fręšimašur į sviši laga tjįir sig meš žessu móti, ęttu minni spįmenn į žessu fręšasviši, žótt žeir gegni hįum embęttum um sinn, ekki aš kasta fram öndveršri skošun įn rękilegrar umhugsunar og rökstušnings.  Hortittur į borš viš žann ķ frumvarpinu, sem kvešur į um, aš Alžingi geti tekiš fram, aš einstök lög žess hafi forgang, er hvorki gjaldgengur ķ fullvalda rķki né samręmist hann kröfugerš ESA um bókun 35.  Žess vegna felur lagasetning um forgang ESB-löggjafar į landslög ķ sér gróft framsal Alžingis į löggjafarvaldi sķnu, og slķkt er skżlaust stjórnarskrįrbrot.  Hvernig stendur į žvķ, aš varaformašur Sjįlfstęšisflokksins er nś svo heillum horfinn aš ętla aš troša žvķlķkum gjörningi ofan ķ kok žingflokksins og almennra flokksmanna ?  Verši mįliš keyrt alla leiš, mun žaš hafa ķ för meš sér alvarlegar og žungbęrar meltingartruflanir fyrir Sjįlfstęšisflokkinn.  Flokksmenn um allt land ęttu aš lįta žingmenn sķna heyra sķna skošun į žessu, žvķ aš hér er stórmįl į ferš.   

    "Ķ grein Frišriks Įrna og Hafsteins Dans eru fęrš rök fyrir žvķ, aš verši forgangsreglan aš lögum, muni einstaklingar og lögašilar njóta rķkari möguleika en įšur til aš höfša mįl fyrir ķslenzkum dómstólum og byggja mįlatilbśnaš sinn į žvķ, aš ķslenzk lagaįkvęši skuli vķkja fyrir įkvęšum EES-samningsins og öšrum innleiddum EES-reglum aš réttarfarsskilyršum uppfylltum. 

Aš sama skapi verši ķslenzkum dómstólum skylt aš ljį innleiddum EES-reglum aukiš vęgi ķ dómsśrlausnum andspęnis ósamrżmanlegum settum lögum, sem munu žį vķkja fyrir hinum fyrr nefndu į grundvelli forgangsreglunnar, nema Alžingi hafi męlt fyrir um annaš ķ sķšar nefndu lögunum." 

Ķslenzkt réttarfar yrši mjög einkennilegt eftir innleišingu téšrar forgangsreglu meš innlenda löggjafann svķfandi ķ lausu lofti og lagasetningar, sem hęgt vęri aš ómerkja af minnsta tilefni.  Žetta įstand yrši óbęrilegt fyrir sjįlfstęša žjóš, og hér yrši svipaš įstand og var, žegar lagafyrirmęli komu frį kóngsa ķ Kaupmannahöfn.  Žaš tekur svo af öll tvķmęli um, aš forgangsregla žessi felur ķ sér stjórnarskrįrbrot, aš Ķslendingar hafa sjįlfir alls enga aškomu aš samningu og/eša setningu žessara laga į vettvangi Evrópusambandsins. Klķni Alžingi hortitti um forgang einstaka lagasetningar aftan viš lögin, mun ESA vķsast fetta fingur śt ķ žaš, enda klįrlega verra brot ķ augum ESA/ESB en nśverandi fyrirkomulag. Alžingi veršur aš fella žetta ótęka og óžinglega frumvarp ķ atkvęšagreišslu, ef utanrķkisrįšherra hefur ekki vit į aš draga žaš til baka.  Verši stjórnarlišar handjįrnašir, mun žaš vķsast hafa alvarlegar flokkslegar afleišingar. 

Ķ fréttaskżringunni var réttaróvissan vegna forgangsreglunnar śtskżrš.  Eitt dęmi um stórhęttulegar afleišingar forgangsreglunnar er lagasetning ESB um rķkisįbyrgš bankareikninga.  Ķ nżju bankahruni kęmist rķkissjóšur ķ greišslužrot viš innleišingu laga ESB um žessar rķkisįbyrgšir:

"Jįkvęšu įhrifin mundu felast ķ žvķ, aš einstaklingar gętu framfylgt réttindum sķnum samkvęmt innleiddum EES-reglum meš markvissari hętti fyrir ķslenzkum dómstólum en žeir geta nś.  

Neikvęšu įhrifin gętu birzt ķ žvķ, aš einstaklingar og lögašilar gętu žurft aš sęta žvķ, aš lagaregla, sem žeir hafa reitt sig į ķ lögskiptum sķnum innbyršis eša viš stjórnvöld, e.t.v. um langa hrķš, vęri ķ dómsmįli eša ķ framkvęmd stjórnvalda vikiš fyrirvaralaust til hlišar į žeirri forsendu, aš hśn samręmdist ekki réttilega innleiddum EES-reglum."

Žessi staša er varhugaverš, žvķ aš hśn er lķkleg til aš grafa undan trausti į réttarfari ķ landinu og fjölga mjög dómsmįlum, sem skapar enn meiri tafir žar en nś er reyndin.  Frumvarpiš er algerlega vanhugsaš. 

Aš lokum sagši ķ žessari įgętu fréttaskżringu:

"Ķ greininni er žvķ einnig velt upp, hvort forgangsreglan geti haft afturvirk įhrif į śrlausn įgreinings, sem kemur til kasta dómstóla eša annars śrskuršarašila eftir gildistöku hennar, ef įgreiningurinn er sprottinn af mįlsatvikum, sem įttu sér staš įšur en reglan tók gildi.

Fęrš eru rök fyrir žvķ, aš žótt fyrirliggjandi frumvarp hafi ekki aš geyma rįšagerš um bein  afturvirk réttarįhrif forgangsreglunnar, sé ekki śtilokaš, aš hśn geti breytt samspili lagareglna, aš žvķ er varšar mįlsatvik til framtķšar litiš, žótt žau tengist lögskiptum, sem stofnaš hefur veriš til fyrir gildistöku hennar."

Frumvarpiš mundi innleiša mikinn vafa og rugling ķ ķslenzkan rétt, ef žaš yrši aš lögum, og slķkt ber aš foršast eins og heitan eldinn, enda er slķkt einkenni lélegrar lagasetningar.  Frumvarpiš er hrįkasmķš.

 

  

 

 

 

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Gušmundur Įsgeirsson

Reyndar er frumvarpinu ętlaš aš binda enda į réttarfarslega ringulreiš sem hefur oršiš žess valdandi aš einstaklingar į Ķslandi hafa ķtrekaš fariš į mis viš réttindi sķn. Ef forgangsreglan hefši veriš rétt innleidd ķ upphafi hefši til dęmis ekki veriš hęgt aš setja svokölluš Įrna Pįls lög sem hękkušu lįn margra heimila um verulegar upphęšir eftir hruniš. Ekki er heldur vķst aš dómstólar hefšu ķ kjölfar hrunsins getaš snišgengiš nišurstöšu EFTA-dómstólsins um verštryggš neytendalįn hrunbankanna sem brutu gróflega gegn EES-rétti. Žeir sem ępa nś hęst um meinta hęttu af žessu frumvarpi viršast ekki gera sér nokkra einustu grein fyrir žvķ hvaša réttindamissi ófullnęgjandi innleišing bókunar 35 hefur haft ķ för meš sér fyrir Ķslendinga.

Gušmundur Įsgeirsson, 1.5.2023 kl. 16:42

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband