Skašlegt undanhald VG ķ nżtingarmįlum aušlinda

Ķ Vinstri hreyfingunni gręnu framboši hafa s.k. "sófakommar" undirtökin, fólk įn jaršsambands eša tengsla viš veršmętasköpun žjóšarinnar śr aušlindum lands og sjįvar. Žetta fólk ber ekkert skynbragš į žaš, hvaš žarf til aš skapa framśrskarandi lķfskjör.  Sumir lķta jafnvel góš lķfskjör hornauga, gangast upp ķ andstöšu viš einkabķlinn og nśverandi neyzlustig, sem žeir telja ósjįlfbęrt fyrir jöršina.  Žeim er mikiš nišri fyrir vegna spįdóma Grétu Thunberg, Loftslagsrįšs SŽ (IPCC) og Loftslagsrįšs Ķslands um, aš heimurinn verši brįtt į vonarvöl vegna gastegundar, sem nęrir allan jurtagróšur jaršar (CO2). Žaš er hęgt aš taka żmsa trś. 

Žetta fólk beitir sér af hörku gegn nżjum virkjunum og hefur nś tekizt aš draga śr hagvexti og valda orku- og aflskorti, sem hęgir į orkuskiptum og veldur auknum, óžarfa bruna jaršefnaeldsneytis.  Fulltrśi žessa sértrśarhóps og svefngengla ķ rķkisstjórninni, Svandķs Svavarsdóttir, matvęlarįšherra, sżndi hug sinn til veršmętaskapandi atvinnustarfsemi og alžżšu, sem leitar ķ uppgrip (2 MISK/mįn), meš žvķ aš grķpa hįlmstrį frį reynslulitlu fólki af hvalveišum į vegum Matvęlastofnunar, sem hśn stjórnar millilišalaust, til aš žóknast afturhaldssömum višhlęjendum sķnum, sem ašeins žekkja žó hvalveišar af afspurn. 

Morgunblašiš setti mįliš ķ rétt samhengi ķ leišara 22. jśnķ 2023.  Ķslendingar stunda aušlindanżtingu į grunni beztu fįanlegrar žekkingar į hverju sviši.  Žess konar nżting er óašskiljanlegur hluti fullveldisréttar landsins.  Ef į aš hverfa af žessari braut undan žrżstingi žröngsżnna bullustampa og ęsingaseggja, sem sjį ekki heildarmyndina, žį er um aš ręša hęttulegt fordęmi, sem valda mun miklum vandamįlum.  

"Til žessa hafa rannsóknir ekki bent til žess, aš hvalveišar hafi slęm įhrif į ķslenzkt efnahagslķf;  engar vķsbendingar [eru] um, aš žęr dragi śr feršalögum śtlendinga til landsins, og sjįvarlķffręšingar Hafrannsóknastofnunar telja žęr [vera] sjįlfbęrar.  Óttist menn, aš veišiašferširnar samrżmist ekki lögum um dżravelferš, ber aš hyggja aš žvķ, en um leiš mį ekki ķmynda sér, aš veišar verši stundašar meš silkihönzkum." 

Veiširéttarhafinn hefur fjįrfest talsvert ķ veišibśnašinum og hefur fylgt tęknižróuninni į žessu sviši.  Hann hefur lżst vilja til, aš veišarnar fari ašeins fram viš beztu ašstęšur, ķ birtu og tiltölulega sléttu sjólagi.  Rįšherrann gerir žveröfugt.  Hśn bannar veišarnar į öruggasta tķmanum. 

Veišarnar fara fram undir vķsindalegri rįšgjöf, eru sjįlfbęrar og til žess fallnar aš bęta jafnvęgi lķfrķkisins ķ sjónum.  Skżrsla fagrįšs Matvęlastofnunar er ķ andstöšu viš nżlegt įlit Matvęlastofnunar.  Žetta fagrįš er vanhęft og alls ekki ašili aš mįlinu gagnvart rįšuneytinu.  Rįšherrann geršist sek um aš vanrękja rannsóknarskyldu sķna, og slķkt hefur Hęstiréttur dęmt sem alvarlegt brot rįšherra.  Hśn fékk skżrslu fagrįšs ķ hendur 19.06.2023 og bannaši į grundvelli hennar veišar 20.06.2023, sem įttu aš hefjast 21.06.2023.  Henni bar lögum samkvęmt aš óska eftir formlegri afstöšu Matvęlastofnunar og kanna afleišingar, t.d. fjįrhagslegar, af banni.  Allt žetta vanrękti hśn, og žaš er brottrekstrarsök. 

Rįšherrann fer fram meš offorsi og beitir afkįralegum mįlflutningi um, aš hvalir eigi sér enga mįlsvara, nema rķkisvaldiš.  Hvert leišir žessi mįlflutningur ?  Į aš banna laxveišar, žar sem laxinn heyr sitt langvinna daušastrķš upp og nišur įna og er sķšan sleppt helsęršum ķ kjafti ?  Nś eša fiskveišar, žar sem, óhįš tegundum og veištitękjum, fiskar bķša meira eša minna langvinnan og lķklega kvalafullan daušdaga.  Ętlar Svandķs Svavarsdóttir aš śtvķkka sinn frįleita mįlflutning um skort į umbošsmönnum veišidżra til fiskveišanna, sem hśn žess vegna mundi vilja banna ? Aš óbreyttu kęmist hśn ekki upp meš žaš, en į hśn aš komast upp meš aš taka eina tegund veišidżra fram yfir ašrar til aš vernda, aš žvķ er viršist ķ krafti stęršarinnar ?  Žaš vęri žį löglaust og sišlaust.  Žessi rįšherra er óhęfur og ętti aš sjį sóma sinn ķ aš taka pokann sinn, en slķkt er afar sjaldséš į mešal kommśnista.   

"Įkvöršun Svandķsar bar upp [į] sama dag og frišunarseggurinn [og ófrišarseggurinn-innsk. BJo] Paul Watson bošaši komu sķna į Ķslandsmiš, en hann žakkar sér aš sjįlfsögšu žaš, aš rįšherrann hafi lśffaš.  Žaš er hneisa, aš ķslenzka rķkiš viršist lįta undan hótun löglausra ašgeršasinna. 

 

Verra er, aš žar eru miklu meiri hagsmunir lagšir aš veši.  Ekki hvalveišarnar, sem litlu skipta efnahagslega, žó [aš] skeytingarleysi rįšherrans um lķfsvišurvęri launafólks veki undrun, heldur réttur Ķslendinga til hagnżtingar nįttśruaušlinda landsins okkar og hafsins umhverfis žaš. 

Nś žegar hafa alžjóšleg nįttśruverndarsamtök gert athugasemdir viš fiskveišar almennt, ž.į.m. viš Ķsland, žó [aš] allir žeir, sem til žekkja, višurkenni, aš hvergi ķ heiminum séu fiskveišar ķ hafinu stundašar af meiri įbyrgš; įn rįnyrkju og įn rķkisstyrkja viš sjįvarśtveg."  

Žannig er žetta mįl miklu stęrra en viršist viš fyrstu sżn og frumhlaup rįšherrans žašan af skašlegra.  Žetta er grundvallarmįl, žar sem afturhaldssinnar undir merkjum dżravelferšar og sżndargóšmennsku vega aš undirstöšum mannlķfs ķ landinu og lķfsafkomu.  Afglöp rįšherra VG veršur aš skoša ķ žessu ljósi.  Rįšherra, sem sżnir af sér slķkan dómgreindarskort sem žennan, veršur aš hverfa śr stjórnarrįšinu.  Fariš hefur fé betra.   

 

 

  


Kommśnisti lętur höggin rķša į verkalżšnum

Sś gerręšislega įkvöršun matvęlarįšherra, Svandķsar Svavarsdóttur, aš banna hvalveišar sumariš 2023 (ķ jśnķ, jśli, įgśst), daginn įšur en žęr įttu aš hefjast, bitnar harkalega į verkafólki, allt aš 200 talsins, fjölbreytilega saman settu og nįmsmönnum žar į mešal. Žaš er lįgmarkskrafa į hendur heildarsamtaka verkamanna, ASĶ, aš žau komi nś fram ķ svišsljósiš meš einarša afstöšu meš verkafólki, og styšji formann Verkalżšsfélags Akraness, Vilhjįlm Birgisson, ķ barįttu hans fyrir réttindum verkalżšsins gagnvart valdnķšslu rķkisvaldsins. 

ASĶ ber aš fordęma rįšherrann, sem žarna į ķ hlut, og krefjast afturköllunar hennar į banninu og/eša afsagnar rįšherradóms hennar.  Žingmenn hljóta aš flytja tillögu um vantraust į žennan rįšherra fyrir vikiš.  Žetta er ekki ķ fyrsta skiptiš į ferli hennar, sem hśn gerist brotleg viš lög meš valdnķšslu sem rįšherra. Mįlatilbśnašur hennar ber óręk merki óhęfni. 

   Hvernig er žaš; skyldu žęr stöllur, Katrķn og Svandķs, nś keppast um aš hlęja upp ķ opiš gešiš hvor į annarri ?  Žannig lżsti önnur eša bįšar višbrögšum sķnum, žegar vandręši ber aš garši, ķ fjölmišlavištali fyrir nokkrum įrum.  Hvers konar liš er žetta, sem stjórnar landinu ?  Eiga lög ekki aš ganga framar tilfinningum ?

Morgunblašiš birti vištal viš Vilhjįlm Birgisson 22.06.2023, 2 dögum eftir aš žvķ er viršist kolólöglega įkvöršun žessa alręmda rįšherra undir fyrirsögninni:

"Gerręšisleg įkvöršun".

""Žetta mįl lżtur ekki aš žvķ, hvort fólk sé meš eša į móti hvalveišum, heldur fyrst og fremst aš žessari įkvöršun, sem tekin var 5 mķnśtum įšur en vertķšin įtti aš hefjast.  Hśn skašar mķna félagsmenn grķšarlega sem og ašra starfsmenn Hvals hf, sem voru aš fara aš vinna į žessari vertķš", segir Vilhjįlmur.

Žaš liggur fyrir, aš tekjutap žessa fólks vegna įkvöršunar matvęlarįšherrans nemur mrdISK 1,2, og er ég žį ekki aš tala um launatengd gjöld; žetta eru hreinar tekjur, sem starfsmennirnir verša af meš. 

Aš žaš skuli vera hęgt aš taka svona įkvöršun meš svona miklum afleišingum fyrir žį, sem eiga undir žessu, er nokkuš, sem ég trśi ekki aš standist lagalega séš", sagši Vilhjįlmur." 

Žaš er ekkert, sem bendir til, aš žessi ósvķfna uppivöšslusemi kommśnistans styšjist viš lög.  Hér er um illkynjaša valdnķšslu rķkisvaldsins aš ręša gegn fyrirtęki ķ löglegum atvinnurekstri og starfsmönnum žess.  Žess vegna ber heildarsamtökum verkalżšsins aš koma viškomandi starfsmönnum til hjįlpar meš róttękri yfirlżsingu gegn rįšherranum.  Žaš veršur aš sproksetja rįšherra, sem hagar sér meš svona dólgslegum hętti.

Hśn viršist brjóta stjórnarskrįrįkvęši um atvinnufrelsi.  Hśn reisir gjöršir sķnar į lögum, sem eiga ekki viš, heldur gilda sérlög um hvalveišar.  Žaš er afkįralegt, aš rįšherrann hengir hatt sinn į fagrįš Matvęlastofnunar, žar sem m.a. situr bullandi vanhęfur sišfręšingur og sišferšispostuli, sem margsinnis hefur opinberlega fordęmt hvalveišar af takmarkašri žekkingu žó.  Orš slķkra lśša vega ekki meira en hlutlęgar rannsóknarnišurstöšur Hafrannsóknunarstofnunar, sem rannsakaš hefur hvalastofna og veitt rįšleggingar um veišarnar. 

Fagrįšiš rökstyšur įkvöršun sķna meš tilfinningavellu, sem hęgt vęri aš sjóša saman meš hjįlp fjölmargra jafnstórra hópa śr slembiśrtaki og hefur alls enga lagalega vigt, enda gerir eini lögfręšingurinn ķ hópnum fyrirvara.  Kommśnistinn er į eins veikum ķs og hugsazt getur.  Dómgreindarleysiš er algert.  "Svona gera menn ekki."

""Hann [lögfręšingur ķ fagrįši Matvęlastofnunar um dżravelferš] er meš bókun viš įlit fagrįšsins, žar sem hann segir, aš žaš sé lögfręšilegt įlitamįl, hvort gildissviši laga um velferš dżra hafi veriš ętlaš aš nį yfir hvali. 

Ég spyr žvķ: Hvaš ętla Sjįlfstęšisflokkurinn og Framsóknarflokkurinn aš gera, ef žaš kemur sķšan ķ ljós, aš ekki voru lagalegar heimildir fyrir įkvöršun matvęlarįšherra, sem skapaš getur rķkissjóši milljarša króna bótakröfu ?

Žetta er spurning, sem žingmenn žessara flokka žurfa aš svara.  Žaš er alveg ljóst ķ mķnum huga, aš Hvalur hf mun fara fram meš bótakröfu, verši žetta nišurstašan, og aš sjįlfsögšu verša starfsmenn fyrirtękisins žar undir lķka vegna tjóns, sem žeir eru aš bķša", segir Vilhjįlmur."

Žingflokkur Sjįlfstęšisflokksins tók žegar 22.06.2023 af skariš meš andstöšu sķna viš žetta hvalveišibann.  Žar meš er ljóst, aš rķkisstjórnin er klofin ķ mįlinu, og žaš eru įhöld um, hvort žingmeirihluti er fyrir hendi um mįliš. Varažingmašur VG ķ NV-kjördęmi hefur tjįš efasemdir sķnar, og žaš yrši horft grannt į žaš, hvernig žingmenn stjórnarandstöšunnar ķ NV-kjördęmi veršu atkvęši sķnu.

Hinn skeytingarlausi rįšherra um velferš manna ber fyrir sig huglęga og jafnvel tilfinningažrungna nišurstöšu fagrįšs, sem lķklega er ekki lögformlegur umsagnarašili ķ žessu mįli, žvķ aš sérlög gilda um hvalveišar.  Ólķkt hefši nś veriš viturlegra af žessum öfgafulla rįšherra vinstrisins aš sigla į milli skers og bįru og takmarka veišitķmann viš skilyrši, sem aušvelda skyttunni aš vinna sitt verk sómasamlega.  Žar mį t.d. miša viš sjólag og birtuskilyrši.    

 

 

 


",,, žeir eru aš mótmęla sjįlfum sér."

Bullustampur ķ hópi verkalżšsformanna hefur fariš ķ hlutverk "karlsins į kassanum" og vališ Austurvöll Ingólfs Arnarburs sem vettvang til aš veita lżšnum innsżn ķ žann hlišarveruleika, sem sįlarhįski getur leitt fólk śt ķ. Žį afneitar žaš stašreyndum og bżr til firrur, sem žaš kvešur trompa vištekin lögmįl og stašreyndir.  Allt er žetta hjįkįtlega sorglegt firruleikhśs.  Um žetta sagši Sešlabankastjóri ķ Morgunblašsvištali viš Andrés Magnśsson 8. jśnķ 2023:

"Žaš er ekki hęgt aš breyta hagfręšilögmįlum meš žvķ aš halda mótmęli į Austurvelli."  Žar meš er formašur VR kominn į spjöld sögunnar meš riddaranum sjónumhrygga, sem réšist į vindmyllur og taldi sig žį berjast viš forynjur. 

Fyrirsögn vištalsins var višspyrnuhugmynd Sešlabankastjóra gegn veršbólgu, sem vęri vķs leiš til aš kveša nišur veršbólgu eftir nęstu almennu kjarasamninga, enda fannst forseta ASĶ ķ góšu lagi aš nota žetta višmiš į topplög rķkisins:

 "2,5 % hękkun višmišiš ķ samningum". 

Sešlabankastjóri: "Ég hélt sķšastlišiš haust [2022], aš verkalżšshreyfingin myndi įtta sig į žvķ, aš žaš aš ętla aš elta veršbólguna ķ launahękkunum myndi leiša til vaxtahękkana.  Žaš hlyti aš vera alveg skżrt, en žannig fór žaš nś samt.  Jafnvel sumir verkalżšsforingjar, sem voru mjög ęstir yfir aš geta ekki fengiš meira.  Nś vilja sömu foringjar halda śtifundi til žess aš mótmęla afleišingum gerša sinna."

Albert Einstein sagši eitthvaš į žį leiš, aš žaš vęri einkenni heimskingja aš gera 13 tilraunir ķ röš, breyta engu, en ętlast til gjörólķkrar nišurstöšu ķ žeirri seinni.  Nś stefnir ķ, aš ķslenzk verkalżšshreyfing ętli aš verša sś eina ķ Evrópu til aš saga žį greinina, sem hśn situr į.  Sešlabankastjóri lagši til 2,5 % višmiš ķ nęstu kjarasamningum, en žaš viršist ekki ętlunin aš fylgja rįšum hans, heldur kvešur forseti ASĶ gamla stefiš um aš elta veršbólguna, sem er stórskašleg hugmynd, eins og dęmin sanna. Žaš vantar frjóa hugsun ķ steinrunna verkalżšshreyfingu.

"Jį, og žaš var įkvešin mešvirkni ķ gangi [ķ sķšustu kjarasamningalotu 2022-innsk. BJo].  Rķkissįttasemjari var hringjandi hingaš til žess aš hafa įhrif į Sešlabankann.  Viš ęttum ekki aš hękka vexti og helzt ekki [aš] tjį okkur, af žvķ aš formašur VR vęri ekki stöšugur ķ skapi og hlypi śt af fundum, ef hann sęi eitthvaš śr Sešlabankanum.  Reyndu sķšan aš fresta vaxtaįkvöršunarfundi o.s.frv.  Žaš er ekkert annaš en mešvirkni." 

Žaš er fullkomlega ešlilegt, aš upplżst sé meš žessum hętti um samskipti tveggja embęttismanna rķkisins, žjóna žjóšarinnar, žegar ekki er samkomulag um (tķmabundna) žagnarskyldu. Fyrrverandi Rķkissįttasemjari hefši ekki įtt aš hlaupa ķ gönur vegna  einhvers ęsingaskķts į samningafundi.  Sešlabankanum er algerlega óheimilt aš fara aš slķkum tilmęlum śr Karphśsinu eša annars stašar frį.  Lķklega var veriš aš fara fram į lögbrot. Lżsingin er lķklega dęmigert fyrir vinnubrögš nśverandi formanns VR.  Hann fer śr jafnvęgi, žegar umhverfiš, samningafundur, ašgeršir Sešlabanka eša annaš, passar ekki viš sżndarveruleika hans sjįlfs. Bulliš ķ honum stangast į viš stašreyndir, efnahahslögmįl og heilbrigša skynsemi.  Hann viršist ófęr til vitręnnar rökręšu og žį er undankomuleiš hans aš rjśka af fundi ķ fśssi og skella hurš, ef hśn bżšur upp į žaš. Rķkissįttasemjari hefši frekar įtt aš vķsa žessum bullustampi śt af fundi en aš hlaupa eftir dyntum hans. 

"Erlendis hafa launžegar aš miklu leyti tekiš į sig veršbólguna.  Enn sem komiš er hefur vinnumarkašurinn [erlendis-innsk. BJo] ekki svaraš veršbólgu meš miklum launakröfum, sem hefur [žar] leitt til žess, aš raunlaun hafa lękkaš og veršbólga gefiš eftir.  

En hér [į Ķslandi] hefur žaš ekki veriš žannig.  Hér hafa launin ekki lękkaš, laun hafa hękkaš ķ takti viš veršbólgu, og veršbólgan er ekki aš gefa eftir [žótt vķsbendingar bendi til, aš svo muni verša, ef skynsamlega er haldiš į mįlum innanlands-innsk. BJo].  Žaš hefur žį leitt til žess, aš viš [Sešlabankinn] beitum žeim tękjum, sem viš höfum.  

Žaš ętti enginn aš velkjast ķ vafa um žaš, aš stżrivextirnir virka hjį okkur.  Og hafa virkaš.  Viš getum rétt ķmyndaš okkur, hvernig įstandiš vęri, ef viš hefšum ekki hękkaš vexti" [og ef beturvitinn Ragnar Žór Ingólfsson hefši rįšiš stefnunni ķ peningamįlum-innsk. BJo].

Sś mynd, sem Sešlabankastjóri dregur upp af ólķkri nafnlaunažróun ķ okkar višskiptalöndum og hér, er ķskyggileg, žvķ aš hśn mun fyrr en seinna leiša til veikingar gengisins.  Sś žróun leišir til veršbólgu og knżr Sešlabankann til aš višhalda hér hįum stżrivöxtum.  Gengiš styrkist um žessar mundir (um mišjan jśnķ 2023) vegna jįkvęšs višskiptajafnašar viš śtlönd og hįrra stżrivaxta.  Af žessu sést ("som den observante lęser umiddelbart ser"), aš verkalżšshreyfingin į Ķslandi į ekki annarra kosta völ en aš haga sér meš svipušum hętti og Sešlabankastjóri lżsir, aš hśn geri erlendis, ef hśn ętlar aš foršast efnahagslega kollsteypu, sem veršur alfariš skrifuš į Jóns Hreggvišssonar-ešli hennar.  Žetta ešli getur komiš sér vel, en getur veriš sjįlfstortķmandi, ef žvķ er beitt ranglega. Žetta ešli krefst góšs skynbragšs į umhverfiš.  

Žį spyr blašamašurinn, hvort Sešlabankastjóri hafi e.t.v. veriš of hóflegur m.v. veršbólgužróun, sem orkar tvķmęlis m.t.t. žolmarka hagkerfisins: 

"Algjörlega.  Žaš er oft lįtiš, eins og Sešlabankinn sé aš skemma fasteignamarkašinn meš žvķ aš hękka vexti og žrengja lįntökuskilyrši. Ókey, en ef viš hefšum ekki gert žaš, hvaš hefši žį gerzt ?  Vandinn liggur ķ of litlu framboši, svo [aš] žį hefši veršiš hękkaš enn frekar, vęri kannski 30 % hęrra fasteignaverš, og fólk gęti ekki keypt į žvķ verši. 

Vandamįliš į fasteignamarkaši er skortur į framboši og of lķtil eftirspurn.  Bara hagfręši 101."  

Sjįlfsprottnir spekingar ķ hagfręši innan verkalżšshreyfingarinnar, sem loka eyrunum fyrir stašreyndum og "hagfręši 101", af žvķ aš žeir lifa ķ hlišarveruleika, sem er stórhęttulegt fyrir skjólstęšinga žeirra og hefur eyšileggjandi įhrif į hagkerfiš allt, žurfa aš svara spurningu Sešlabankastjóra um žaš, hvernig efnahagsįstandiš vęri nś, ef kröfu žeirra um aš hękka ekki stżrivextina hefši veriš hlżtt.  Aš öšrum kosti ęttu žeir aš hafa hljótt um sig og helzt aš lįta sig hverfa. 

"Viš getum vel nįš veršbólgu nišur meš žeim tękjum, sem viš höfum, bęši ķ peningamįlum og fjįrmagnsstöšugleika.  En žaš gęti hefnt sķn meš nišursveiflu. Sérstaklega ef viš erum aš fį launahękkanir ofan ķ vaxtahękkanir, eins og sumir verkalżšsforingjar hafa hótaš.  Žį munum viš fį yfir okkur kreppuveršbólgu, sem vęri versta nišurstašan."

Sumir verkalżšsleištogar gangast upp ķ žvķ aš berja sér į brjóst og gefa śt digurbarkalegar yfirlżsingar um aš "verja kaupmįttinn".  Ķ stuttu mįli vita žeir ekkert, hvaš žeir eru aš segja. Žeir eru ekki starfi sķnu vaxnir og misskilja hlutverk sitt ķ grundvallaratrišum.  Žeim er fyrirmunaš aš greina višfangsefniš og leita raunhęfra lausna ķ anda starfssystkina sinna į hinum Noršurlöndunum og vķtt og breitt um Evrópu.  Ķslenzkir verkalżšsformenn, sem ętla aš kveikja hér veršbólgubįl og valda um leiš kreppu og fjöldaatvinnuleysi, eru eins ófaglegir ķ sinni nįlgun višfangsefnisins og hugsazt getur. 

Sķšan snupraši Sešlabankastjóri furšudżriš į formannsstóli VR:

"Žaš er ekki hęgt aš breyta hagfręšilögmįlum meš žvķ aš halda mótmęli į Austurvelli." 

Žaš er hvorki hęgt aš breyta einu né neinu meš žvķ, en sjįlfumglašir furšufuglar geta galaš žar fyrir egóiš sitt.  

Aš lokum kom Sešlabankastjóri meš athyglisverša tillögu fyrir komandi kjarasamninga, og žaš var eins og viš manninn męlt.  Hśn fór öfugt ofan ķ verkalżšsformenn, sem botna ekkert ķ stöšu hagkerfisins:

"Raunar tel ég, aš žessi stefna, sem var mörkuš meš žvķ aš lękka kauphękkanir ęšstu embęttismanna, sé oršin stefnumarkandi fyrir marlašinn ķ heild.  Žaš voru verkalżšsleištogar, sem bįšu um žetta og fengu; žį hlżtur aš vera ešlilegt, aš žaš verši lķnan upp śr og nišur śr."

Verkalżšsformenn gętu įtt žaš til aš sżna oršhengilshįtt og snśa śt śr žessu og miša viš mešaltals krónutöluhękkun til žingmanna og ęšstu embęttismanna ķ nęstu samningum. Žaš vęru žó óviturleg vinnubrögš.  Žaš žarf aš finna śt, hvaš śtflutningsgreinarnar žola mikla hękkun launakostnašar sķns, įn žess aš hśn veiki samkeppnisstöšu žeirra, en ekki ķ barnslegri öfund aš horfa į hękkanir til annarra eša veršbólguna. 

 

 

  


Strķš Rśssa ķ Śkraķnu er śtrżmingarstrķš

Hinn sišblindi og misheppnaši forseti Rśsslands hefur gert hver mistökin öšrum verri, frį žvķ aš hann įkvaš aš siga rśssneska hernum į śkraķnsku žjóšina og rįšast meš tęplega 200 k mannafla inn ķ nįgrannarķkiš Śkraķnu til aš afhöfša löglega kjörna rķkisstjórn Śkraķnu, binda enda į lżšręšisžróunina ķ Śkraķnu og innlima allt landiš ķ rśssneska rķkjasambandiš.

Hann hélt, aš hann kęmist upp meš žetta ķ krafti lygaįróšurs um mįtt rśssneska hersins og sundrungar Vesturlanda eftir nišurlęgingu Trump-tķmans.  Hann hélt, aš rśssneskum skrišdrekum yrši fagnaš meš blómum śr hendi almennings, a.m.k. rśssneskumęlandi hluta hans, en žaš fór į annan veg. Žeim męttu skrišdrekabanar śkraķnskra hermanna, jafnt rśssneskumęlandi sem hinna, og megninu af nżlegri skrišdrekum innrįsarhersins viršist hafa veriš grandaš.  Kvaš svo rammt aš eymd hersins į Rauša torginu 9. maķ 2023, aš žar var ašeins einn skrišdreki til sżnis, og var hann śr sķšari heimsstyrjöld, sem Rśssar kalla Föšurlandsstrķšiš mikla. Rśssneski herinn er rotinn frį toppi til tįar, Pótemkķnher, sem getur fįtt annaš en aš nķšast į varnarlausum ķbśum Śkraķnu.  Žetta hefur aušvitaš fęrt śkraķnsku žjóšinni heim sanninn um ešli rśssneskra yfirrįša og gert hana aš stašföstum bandamanni Vesturlanda.  "Rśssneski heimurinn" (russki mir) er baneitrašur.

Rauši herinn, eins og rśssneski herinn nś, stundaši į sinni tķš sömu ašferš og nś, sem kölluš er "kjöthakkavélin", aš senda hverja bylgju fótgönguliša fram fyrir vélbyssukjaftana, enda var mannfalliš 5:1 ķ "Föšurlandsstrķšinu mikla". Žį var munurinn hins vegar sį, aš Rauši herinn fékk grķšarlegar hergagnasendingar frį Bandarķkjamönnum, lķklega aš veršmęti mrdUSD 130 aš nśvirši, sem reiš baggamuninn, en nś hefur lélegur og spilltur hergagnaišnašur ekki undan aš fylla upp ķ sköršin, og lżšfręšileg žróun Rśsslands er ömurleg meš 1,2 börn į hverja konu og lękkandi mešalaldur, einkum karla, sem eru 10 M fęrri en kvenfólkiš. 

  Žegar rśssneski herinn mętti mótlęti ķ Śkraķnu strax veturinn 2022 og mistókst ętlunarverk sitt, hóf hann aš ganga ķ skrokk į almennum borgurum meš sérstaklega svķviršilegum hętti og gerši ķbśšarhśs, sjśkrahśs og skóla aš skotmörkum sķnum, pyntaši og skaut almenna borgara af stuttu fęri, eins og vegsummerki ķ Bucha og vķšar bera vitni.  Veturinn 2022-2023 var reynt aš frysta ķbśana ķ hel meš žvķ aš skjóta eldflaugum į orkumannvirki Śkraķnumanna, en eftir uppsetningu loftvarnarkerfa ķ Śkraķnu misheppnašist žessi ašför, eins og kunnugt er.  Jafnvel ofurhljóšfrįar eldflaugar Rśssa af s.k. Kinzhal gerš, sem Rśssar héldu, aš engar varnir vęru til viš, hefur 40 įra gömul vestręn tękni fullkomlega rįšiš viš (Patriot).  

Ašfararnótt 6. jśnķ 2023 ķ ašdraganda stórsóknar śkraķnska hersins keyrši um žverbak ķ žessu djöfullega śtrżmingarstrķši Rśssa, sem aldrei veršur fyrirgefiš. Žį tendrušu rśssneskir hermenn kveikižręši sprengja, sem žeir höfšu fyrir löngu komiš fyrir inni ķ stķflu Nova Kakhovka vatnsorkuversins meš voveiflegum afleišingum fyrir a.m.k. 40 k manns, sem fyrir nešan bjuggu og hverra hśsnęši varš umflotiš vatni bęši austan og vestan stórfljótsins Dnieper.  Žann 10.06.2023 var upplżst, aš vatnsborš mišlunarlónsins vęri komiš undir inntakshęš kęlivatnslagnar aš stęrsta kjarnorkuveri Evrópu, sem stašsett er ķ Zaphorisja-hérašinu.  Į lóš žessa kjarnorkuvers hefur rśssneski herinn komiš sér upp herstöš, sem er meš algerum ólķkindum.  Hér vofir yfir kjarnorkuslys, sem ylli žį enn meiri geislun en varš ķ Śkraķnu 1986 ķ Tsjernobyl-kjarnorkuslysinu, og žaš eru ekki minni lķkindi į, aš geislavirk skż frį žessu kjarnorkuveri reki til austurs en vesturs. 

Öll žessi hegšun rśssneskra yfirvalda er svo forkastanleg og fordęmanleg, aš orš fį ekki lżst.  Žetta eru glępaverk af verstu gerš, sem hafa valdiš mengun į gróšursęlasta jaršvegi Evrópu, sem nś getur breytzt ķ eyšimörk og mun žį valda hungurdauša vķša um heim.  

Strax 7. jśnķ 2023 gerši Stefįn Gunnar Sveinsson grein fyrir žessum illvirkjum ķ Morgunblašinu undir fyrirsögninni:

"Fordęma Rśssa fyrir eyšilegginguna".

Fréttin hófst žannig:

"Flytja žurfti rśmlega 40 k manns frį heimilum sķnum beggja vegna Dnķpró-fljótsins ķ Kerson-héraši ķ gęr, eftir aš Nova Kakhovka-stķflan brast ķ fyrrinótt.  Vatn śr uppistöšulóni stķflunnar flęddi ķ Dnķpró-fljótiš og olli umtalsveršum flóšum ķ hérašinu.  

Volodomir Selenskķ, Śkraķnuforseti, fordęmdi Rśssa fyrir aš hafa oršiš valdir aš eyšileggingu stķflunnar og sagši hana vera dęmi um hryšjuverk og strķšsglępi Rśssa, sem hefšu nś heilt lķfrķki į samvizkunni.  "Heimurinn veršur aš bregšast viš.  Rśssland er ķ strķši gegn lķfi, gegn nįttśrunni, gegn sišmenningunni."

Allt er žetta rétt hjį forsetanum.  Ķ kjölfariš hefur Ķsland brugšizt viš meš lokun sendirįšs sķns ķ Moskvu og rśssneski sendiherrann veriš geršur landrękur.  Rśssneska utanrķkisrįšuneytiš hefur brugšizt viš meš ódulbśnum hótunum um refsiašgeršir aš sķnum hętti, og netįrįsir hafa duniš į Alžingi og stjórnarrįšinu.  Rśssneskir hermenn sįust į félagsmišlum gorta af žvķ aš hafa sprengt stķfluna ķ loft upp. 

Viš fól eins og Rśssa er śtilokaš aš eiga ķ nokkrum vinsamlegum samskiptum.  Žetta er śtlagarķki og veršur žaš um fyrirsjįanlega framtķš.  Formlega eiga žeir bara ķ strķši viš eina žjóš, en žaš er hollast fyrir Vesturlönd aš gera sér grein fyrir žvķ, aš Śkraķnumenn fórna nś blóši sķnu fyrir Vesturlönd, lżšręšiš og sišmenninguna. Ķ Rśsslandi rķkir enn mišaldamyrkur einręšis, ofstękisfullrar rķkiskirkju, fįtęktar fjöldans og landlęgrar spillingar.   

"Žį sagši Jens Stoltenberg, framkvęmdastjóri Atlantshafsbandalagsins [norskur krati], aš eyšilegging stķflunnar myndi tefla žśsundum mannslķfa ķ hęttu og valda umtalsveršum umhverfisskaša.

"Žetta er svķviršilegur verknašur, sem sżnir enn og aftur grimmdina, sem fylgir strķši Rśsslands ķ Śkraķnu", sagši Stoltenberg į Twitter."

Fólskuverk Rśssanna eru gegndarlaus.  Žau sżna Vesturlöndum, hvaš til žeirra frišar heyrir, ef rśssnesk ómennska veršur ekki brotin į bak aftur nśna.  Rśssland er rķki hins illa, einręšisrķki, rotiš ofan ķ rót, sem metur mannslķf einskis og trešur sišmenninguna nišur ķ svašiš.  Ķ Kreml rķkir andi Mongólanna, sem rķktu yfir Rśsslandi ķ 300 įr og eiršu engu. Rśssland lenti į allt annarri og óheillavęnlegri žróunarbraut en Evrópurķkin,sem žróušust śr mišaldamyrkri til upplżsingar og lżšręšis.  Af einręši zarsins tók viš einręši kommśnistaflokksins, og nś hefur fasķskt einręši fyrrum leynižjónustuforingja kommśnistaflokksins tekiš viš.  Nśverandi styrjöld ķ Śkraķnu er styrjöld į milli sišmenningar og lżšręšis annars vegar og villimennsku og einręšis hins vegar.  Žess vegna var framtak utanrķkisrįšherra Ķslands aš binda enda į diplómatķsk tengsl Ķslands og Rśsslands  mikiš fagnašarefni. 

"Dmitry Peskov, talsmašur Rśsslandsforseta, sakaši į móti Śkraķnumenn um aš hafa viljandi framiš skemmdarverk į stķflunni.  Sökušu Rśssar jafnframt Śkraķnumenn um aš hafa skotiš į stķfluna įn žess aš fęra fyrir žvķ nokkrar sönnur."

 Téšur Peskov er lygalaupur andskotans.  Śkraķnumenn gįtu ekki hafa framkvęmt slķkt į kjarnorkusprengjuheldu mannvirki, sem rśssneski herinn hefur rįšiš yfir frį žvķ ķ byrjun strķšsins.  Sprengja varš innan frį.  Hinn sišferšilega rotni rśssneski her hefur svo bitiš hausinn af skömminni meš žvķ aš skjóta į śkraķnskt björgunarfólk į yfirrįšasvęši Kęnugaršsstjórnarinnar, sem var aš störfum į flóšasvęšinu.  Rśssarnir létu sér heldur ekki annt um fólk ķ neyš į sķnu hernumda flóšasvęši.  Er til stašur ķ helvķti fyrir slķka óžverra ?  

"Dmitró Kśleba, utanrķkisrįšherra Śkraķnu, sagši į móti ljóst, aš Rśssland hefši eyšilagt stķfluna og žar meš valdiš mesta "tęknislysi Evrópu ķ marga įratugi og sett óbreytta borgara ķ hęttu.  Žetta er hryllilegur strķšsglępur.  Eina leišin til aš stöšva Rśssland, mesta hryšjuverkarķki 21. aldarinnar, er aš sparka žvķ śt śr Śkraķnu", sagši Kśleba."

Hįrrétt hjį téšum Kśleba, en žaš er ekki nóg, žvķ aš aš fįeinum įrum lišnum munu sjśklegir heimsvaldasinnar ķ Kreml gera ašra atlögu aš sjįlfstęši Śkraķnu, nema Vesturlönd tryggi öryggi žessa nżja bandamanns sķns.  Žaš veršur ašeins gert meš óyggjandi hętti meš žvķ aš samžykkja umsóknarbeišni landsins um ašild aš NATO.  Jafnframt veršur ekki annaš séš en Vesturlönd verši aš efla heri sķna og herbśnaš til undirbśnings sameiginlegri įrįs einręšisrķkjanna Kķna og Rśsslands og einhverra fylgihnatta į borš viš klerkaveldiš ķ Ķran į Evrópu og Tęvan. Žį mun muna um Japani ķ vörninni.  Žetta er žaš gjald, sem hinn frjįlsi heimur žarf aš borga fyrir frelsi sitt.   


Grundvöll raunlaunahękkana vantar

Mikill hagvöxtur eftir Kófiš er skiljanlegur, en į óvart kemur, aš hann er aš mestu leyti vegna fjölgunar į vinnumarkaši.  Į sķšustu 10 įrum hafa aš jafnaši 5 žśsund fleiri meš erlendan rķkisborgararétt flutzt til landsins en frį žvķ.

Žótt margt aškomumanna sé hörkuduglegt fólk, viršast žessir aškomumenn ekki hafa stašiš undir framleišniaukningu ķ landinu.  Žannig minnkaši landsframleišsla į mann ķ landinu į 1. fjóršungi 2023, žótt žį hafi umreiknaš til įrs męlzt 7 % hagvöxtur. Aš nokkru tengist žetta žvķ, aš erlendu rķkisborgararnir bśa fęstir yfir žekkingu, sem er mikils metin į vinnumarkaši, en ķ annan staš stafar žetta af mikilli fjölgun opinberra starfsmanna, sem draga nišur mešalafköstin, og veršmętasköpunin er misjöfn og oftast torreiknanleg. 

Mįliš er alvarlegt, og žaš žarf aš kryfja til mergjar meš žaš aš stefnumiši aš snśa žróuninni viš, žvķ aš žessi stęrš er undirstaša raunkjarabóta ķ landinu.  Eftir žvķ sem žjónustugreinar verša umfangsmeiri ķ hagkerfinu, er žessi neikvęša žróun višbśin, žvķ aš žar er erfišara aš koma viš sjįlfvirknivęšingu aš rįši en ķ vöruframleišslu. Žaš er žó eitthvaš mikiš aš hér, žvķ aš aš Ķsland situr į botninum, hvaš žetta varšar, innan OECD. Fjįrmįla- og efnahagsrįšherra hefur skilaš rķkisstjórninni minnisblaš um žetta, en stjórnin hefur sett į laggirnar ónaušsynlegri vinnuhópa en žann, sem skipašur vęri um téša krufningu, ž.e. aš finna į žessu handfastar skżringar, og aš varša leišina til višsnśnings. Eru fjįrfestingar ķ nżsköpun misheppnašar aš miklu leyti ?

Įriš 2000 jókst landsframleišsla į mann um 2,5 %, og mešaltališ sķšan til 2023 nemur 1,4 %, en leitni stęršarinnar stefnir ķ 0 2024.  Žaš žżšir einfaldlega, aš žaš er tómt mįl aš tala um nokkrar raunlaunahękkanir į žvķ herrans įri. Viš žessar ašstęšur er žaš algerlega óįbyrgt hjal, aš hęgt verši ķ nęstu kjarasamningum aš sękja raunlaunahękkanir ķ greipar atvinnurekenda. Launahękkanir munu viš žessar ašstęšur ašeins kynda undir veršbólgu og verša aš engu.  Sumir verkalżšsformenn lifa ķ hlišarveruleika viš raunheiminn og žykjast bśa yfir "betri sannleika" en t.d. Sešlabankinn, en žeirra sannleikur er froša uppskafninga įn nokkurrar fręšilegrar festu.  

Baldur Arnarson birti baksvišsfrétt ķ Morgunblašinu 6. jśni 2023, sem reist var į śtreikningum Yngva Haršarsonar, framkvęmdastjóra Analytica, undir fyrirsögninni:

"Minna til skiptanna":

""Įrsbreytingin minnkar kerfisbundiš yfir žetta tķmabil. Žannig aš dregiš hefur śr vexti framleišni.  Leitnin er komin mjög nįlęgt nśllinu.  Viš ęttum ķ raun aš hafa oršiš fyrir talsveršri kjararżrnun frį žvķ fyrir faraldurinn.  Žetta er ein af įstęšum veršbólgu.  Laun hafa hękkaš langt umfram framleišni", segir Yngvi."

Umframveršbólga į Ķslandi m.v. evrusvęšiš og Bandarķkin (BNA) er alfariš ķ boši verkalżšshreyfingarinnar.  Į žessum svęšum hafa launžegar tekiš į sig kjaraskeršingar meš launahękkunum, sem eru langt undir veršhękkunum žar.  Žar af leišandi hjašnar veršbólga žar nś og er um 6,1 % į evrusvęšinu og 4,9 % ķ BNA, en um 9 % hér.  

Ef verkalżšsformenn sżna af sér stillingu (skynsemi er varla hęgt aš bišja um), bera teikn į lofti merki um, aš góšra tķšinda kunni einnig hér aš vera aš vęnta, ž.e. aš ašgeršir Sešlabankans ķ barįttunni viš veršbólgu hafi nś jįkvęš įhrif į žętti, sem reka hana įfram. 

Steingrķmur Arnar Finnsson, framkvęmdastjóri markašsvišskipta hjį Fossum, fjįrfestingarbanka, reit um žetta įhugaverša verš į Sjónarhóli VIŠSKIPTAMOGGANS 7. jśnķ 2023:

"Vķsbendingar um hrašari hjöšnun veršbólgu".

 

"Žegar horft er fram į veginn, žį glittir ķ jįkvęšar leišandi vķsbendingar um, aš veršbólgan eigi mögulega eftir aš hjašna hrašar en spįr Sešlabankans gera rįš fyrir og [žess], sem veršlagning į skuldabréfamarkaši bendir til.  Žar fer saman samspil ytri žįtta ķ heimshagkerfinu, og aš vaxtaleišni peningastefnunnar mišlast meš ę kröftugri hętti ķ gegnum hagkerfiš."

Forseti ASĶ af öllum mönnum fór eindregiš fram į žaš viš rķkisstjórnina į dögunum, aš hśn sęi til žess, aš rįšherrar, ašrir žingmenn og hįtt settir embęttismenn, sem eiga aš fį launahękkanir samkvęmt lögum ķ samręmi viš launažróun rķkisstarfsmanna, tękju į sig enn meiri raunkjaraskeršingu en Hagstofan var bśin aš reikna žeim til handa ( meš um 6 % launahękkun).  Nišurstašan veršur 2,5 % launahękkun.  Žetta var skot śt ķ loftiš ķ barįttunni viš veršbólguna hjį forsetanum, nema hann beiti sér nś af hörku fyrir žvķ, aš žessi prósenthękkun verši višmiš launžegahreyfingarinnar ķ nęstu kjarasamningum. Hann veršur aš sżna einhverja samkvęmni.  Annars er hann ómarktękur. Nś reynir į forystu launžegahreyfingarinnar.  Ętlar hśn aš lįta af skrķpalįtum og fara aš taka hlutverk sitt alvarlega ?  Vališ stendur į milli heilbrigšs vaxtar og fullrar atvinnu eša kreppuveršbólgu ("stagflation").  Sś sķšar nefnda mundi leika alla grįtt, en koma verst nišur į žeim, sem sķzt skyldi. 

"Jįkvętt var aš sjį vöxt einkaneyzlu į 1. įrsfjóršungi undir vęntingum Sešlabankans - eša um 2,5 %.  Žį dróst kortavelta ķ aprķl [2023] saman aš raunvirši į milli įra ķ fyrsta skipti ķ rśm 2 įr žrįtt fyrir sögulega 3,6 % ķbśafjölgun į sama tķma.  Fjįrmunamyndun var einnig undir spįm bankans, og skrapp atvinnuvegafjįrfesting saman um 14 % frį fyrri įrsfjóršungi (įrstķšaleišrétt), sem er mesti samdrįttur ķ 3 įr.  Til višbótar viš žetta gefa neikvęšari vęntingar heimila og fyrirtękja til kynna, aš spennan ķ hagkerfinu hafi nįš hįmarki.  Hóflegur, en heilbrigšur vöxtur ętti aš taka viš."

Žetta eru allt vķsbendingar um, aš ašgeršir Sešlabankans séu teknar aš bera įrangur viš aš minnka ženslu, sem er undanfari veršbólguhjöšnunar. 

Raunhęfs bjartsżnistóns gętti ķ lok greinar Steingrķms:

"Ef fram fer sem horfir, getur sś svišsmynd teiknazt hratt upp, aš toppi vaxtahękkunarferlisins sé nįš, og fram undan blasir viš umhverfi, žar sem nśverandi vaxtastig vinnur meš kröftugum hętti į žeirri ženslu, sem skapašist ķ ķslenzku efnahagslķfi į lišnum misserum."

Ķslenzkt hagkerfi žolir ekki nśverandi vaxtastig til lengdar įfallalaust, ž.e. įn žess aš sligast og sķga ķ kreppuįstand.  Svo er aš sjį af żmsum višbrögšum verkalżšshreyfingar viš skżrum skilabošum Sešlabankastjóra, m.a. ķ vištali viš Morgunblašiš 8.jśnķ 2023, žar sem hann talaši tępitungulaust, aš žar į bę er fólk ófęrt um aš greina stöšuna og móta langtķmastefnu öllum launžegum til heilla.  Samkvęmt žessu munu verkalżšsformenn stinga hausnum ķ sandinn og framkalla enn meiri vaxtahękkanir, sem munu skapa hér fjöldauppsagnir og atvinnuleysi.  Žaš žżšir ekki aš fara žį fram meš dólgshętti og kenna öllum öšrum um ömurlega stöšu.  Įbyrgšin hvķlir į heršum samtaka launafólks, hvort sem formönnum sumra verkalżšsfélaga lķkar žaš betur eša ver.  Hvers vegna gengur žeim ver aš skilja stašreyndir en verkalżšsformönnum į hinum Noršurlöndunum og vķšar ?

 

 

   

 


Efnahagslķf ķ gķslingu

Nś er glķmt viš afleišingar lausataka į peningamįlum og rķkisfjįrmįlum ķ Kófinu og sķšan viš grķšarlegar vöruveršshękkanir į alžjóšlegum mörkušum vegna śtrżmingarstrķšs grimmra og yfirgangssamra villimanna ķ Rśssneska rķkjasambandinu gegn sjįlfstęšri žjóš Śkraķnu.  Mįlstašur fasistastjórnarinnar ķ Kreml er engu betri en nazistastjórnarinnar ķ Berlķn 1933-1945.  Hugmyndafręšin er keimlķk, en veršur hśn upprętt meš sigri śkrķnska hersins į rotnum rśssneskum her ?  Žaš er ólķklegt, og žess vegna m.a. er styrking hervarna NATO óumflżjanleg. Lönd varnarbandalagsins hafa flest sofiš į veršinum gagnvart óargadżrinu ķ austri, en eru nś aš ranka viš sér. 

Ķsland getur ekki skorizt žar śr leik, žótt ekki sé landiš herveldi.  Nś um stundir er peningum til varnarmįla bezt variš meš fjįrmögnun į fjölžęttri ašstoš viš Śkraķnumenn, sem nś śthella blóši sķnu ķ žįgu tilvistar žjóšarinnar og frelsis. Ķsland hefur žegar fariš inn į žessa braut og ętti aš halda žvķ įfram ķ samrįši viš Śkraķnumenn og NATO.   

Fyrirtękin ķ landinu njóta flest mikillar eftirspurnar, en glķma viš miklar kostnašarhękkanir, ekki sķzt viš miklu meiri kostnašarhękkanir vinnuafls en fyrirtęki erlendis.  Ķ žensluįstandinu hafa žau getaš varpaš kostnašarhękkunum śt ķ veršlagiš, og žetta įsamt hękkun erlends veršlags hefur valdiš seigri veršbólgu hér nįlęgt 10 %.  Ef ekki tekst aš vinna bug į žessari veršbólgu fljótlega, mun gengiš gefa eftir, og žį veršur fjandinn laus.  Fjandinn yrši lķka laus meš evru, žvķ aš žį yrši hér fjöldaatvinnuleysi, žvķ aš fyrirtękin fęru į höfušiš.

  Gķslingin er fólgin ķ žvķ, aš žaš skortir skilning į žvķ hjį stjórnmįlamönnum og verkalżšsformönnum mörgum, aš skattheimta og  og launakostnašur fyrirtękja hérlendis umfram žaš, sem tķškast ķ okkar helztu višskiptalöndum, gerir landiš ósamkeppnisfęrt, sem leišir til kollsteypu efnahagslķfsins. 

Óli Björn Kįrason, formašur žingflokks sjįlfstęšismanna, ritaši góša grein um veršbólguna o.fl. ķ Morgunblašiš 31. maķ 2023 undir fyrirsögninni:

"Stęrsta og erfišasta verkefniš".

Žar stóš m.a.:

"Voru ašgeršir rķkissjóšs [ķ Kófinu] of višamiklar ?  Kann aš vera.  Lękkaši Sešlabankinn vexti of mikiš ?  Žaš er hugsanlegt.  En allt er žetta eftir į speki.  Ašalatrišiš er, aš vörnin tókst, eins og sést vel į žeirri stašreynd, aš ķ gegnum allt kófiš jókst kaupmįttur launa. [Žaš er lķklega einsdęmi og bendir til yfirskots - innsk. BJo.]  Sešlabankinn bendir į, aš į undanförnum 3 įrum, ž.e. frį upphafi farsóttarinnar, jókst kaupmįttur launa um aš mešaltali 2 % į įri hér į landi, en til samnaburšar dróst hann saman um 1 % į įri ķ öšrum Evrópurķkjum og um 0,3 % ķ Bandarķkjunum."

Žaš var engin innistęša fyrir žessari kaupmįttaraukningu, og samkeppnisstaša landsins versnaši sem nam meiri falskri kaupmįttaraukningu hér en annars stašar. Žessi falska kaupmįttaraukning var reist į innistęšulausri sešlaprentun, aukningu peningamagns ķ umferš, og hśn kyndir nś undir veršbólgu af meiri krafti hérlendis en vķša annars stašar.  Sešlabankinn gekk of langt, rķkissjóšur gekk of langt og sóttvarnaryfirvöld fóru hreinlega offari og skilušu af sér neikvęšum įrangri, sem lżsti sér ķ mun fleiri umframdaušsföllum  2020-2022 hér en ķ Svķžjóš, žar sem meira hófs var gętt. 

Meš öšrum oršum: rķkisvald og žjóšžing brugšust algerlega.  Valdsękni rķkisins er bęši sjśkleg og hęttuleg.  Borgurunum er fyrir beztu aš reiša sig mest į sjįlfa sig og takmarka vald rķkisins af fremsta megni.  Žar undir heyrir aušvitaš skattheimtan.  Affarasęlast er, aš borgararnir haldi eftir sem mestu af sjįlfsaflafé sķnu.  Hlaupiš hefur veriš eftir skemmdarverkalöngun vinstra fólksins meš skattlagningu sparnašar.  Mikill sparnašur og lįg veršbólga eru heilbrigšismerki į einu žjóšfélagi, en hér er gengiš svo langt aš skattleggja veršbętur, sem er lķklega heimsmet ķ heimsku į sviši fjįrmįlastjórnar rķkisvalds. 

"Heimilin og fyrirtękin nżttu sér góšan [hann ver ekki góšur, heldur mikill-innsk. BJo] varnarleik į sķšasta įri.  Hagvöxtur var 6,4 %.  Žetta er mesti hagvöxtur, sem męlzt hefur sķšan įriš 2007.  Vöxturinn var drifinn įfram af miklum vexti innlendrar eftirspurnar, sérstaklega einkaneyzlu, sem jókst um 8,6 % milli įra.  Ķ Peningamįlum Sešlabankans kemur fram, aš svo viršist sem hagvöxtur į 1. fjóršungi žessa įrs [2023] hafi veriš töluvert meiri en spįš var ķ febrśar [2023], og žvķ er śtlit fyrir, aš hann verši meiri į įrinu ķ heild eša 4,8 % ķ staš 2,6 %."

Žarna er einfaldlega veriš aš lżsa einkennum of hitašs hagkerfis af völdum hagstjórnarmistaka rķkisvaldsins.  Rugluš stjórnarandstaša į Alžingi gagnrżndi helzt hinn afdrifarķka ofvaxna varnarleik rķkissjóšs fyrir aš vera ekki nęgur.  Ef Samfylkingin hefši veriš viš stjórnvölinn, vęri veršbólguvandinn enn illkynjašri en reyndin er, og veršbólgan vęri jafnvel nęr 20 % en 10 %.  Aš kjósa slķkt krataafstyrmi, siglandi undir fölsku flaggi til ESB, til valda vęri svo sannarlega aš fara śr öskunni ķ eldinn fyrir borgarana, enda benti fjįrmįla- og efnahagsrįšherra nżlega į žaš ķ sjónvarpsumręšum (RŚV), aš žar fęri bara gamla Samfylkingin.  Nś žykist hśn vera eitthvaš annaš en hśn er.  Žaš er kallaš aš bera kįpuna į bįšum öxlum.

"Į sķšasta įri [2022] er įętlaš, aš hallinn [į rķkissjóši] hafi veriš 3,5 % af landsframleišslu, sem er rķflega 4 % minna en į įrinu į undan.  Batinn į sķšasta įri var meiri en hann var aš jafnaši į mešal annarra žróašra rķkja, sem viš berum okkur saman viš.  Skuldir eru meš žvķ lęgsta, sem žekkist, en eru sannanlega of miklar og fjįrmagnskostnašur of hįr.  Sem hlutfall af landsframleišslu verša skuldir hins opinbera hér į landi um 40 %, 83 % ķ löndum Evrópusambandsins." 

Efnahagslķfiš į Ķslandi er ķ flestu tilliti į allt öšru róli en ķ Evrópusambandinu (ESB), og žess vegna yrši innganga Ķslands ķ ESB aš efnahagslegri byrši fyrir landsmenn. Žetta mį ķ megindrįttum skżra į einfaldan hįtt:

  1. Atvinnuvegirnir eru ólķkt upp byggšir.  Hér standa aušlindir fiskistofna, orku og nįttśru undir megintekjustofnum.  Fiskveišar eru aršbęrar og orkan er śr endurnżjanlegum orkulindum fallvatns og jaršhita.  Verkefniš er aš auka veršmęti sjįvarśtvegsins meš tęknižróun og aš virkja svo mikiš, aš ekki hamli žróun atvinnulķfs og orkuskpta, eins og nś er verkurinn. 
  2. Lżšfręšileg samsetning landsmanna er meš allt öšrum og hagstęšari hętti en ķ ESB-löndunum.  Žar af leišandi er meiri kraftur ķ hagkerfinu hér, og lķfeyristryggingar eru aš mestu fjįrmagnašar meš ęvisparnaši ķ lķfeyrissjóšum, en ekki meš stórskuldugum rķkissjóšum, eins og yfirleitt ķ ESB.  Nś hefur lķfeyrissjóšur rķkisstarfsmanna tilkynnt skeršingu lķfeyris vegna aukins langlķfis félaganna.  Einkennilegt er aš bregšast viš žvķ meš žvķ aš heimta bętur fyrir langlķfiš.  Ef um žokkalega heilsu er aš ręša, er hękkandi dįnaraldur fagnašarefni.  Ef heilsan er bįgborin, er ekki vķst, aš svo sé, og grķšarlegur kostnašur lendir žį į rķkissjóši.  Žaš veršur aš gęta aš žvķ aš hlaša ekki óžarfa byršum į hann.

 Žaš er engum vafa undirorpiš, aš meš Kristrśnu Frostadóttur, formann Samfylkingarinnar, ķ rķkisstjórn, t.d. forsętis- eša fjįrmįla- og efnahagsrįšuneyti, undanfarin įr, vęru landsmenn ekki jafnborubrattir nśna og žó er reyndin.  Žaš vęri ekki rķfandi gangur ķ hagkerfinu, žvķ aš hśn hefši aukiš skattheimtu į landsmenn og variš fénu ķ alls kyns gęluverkefni aš hętti krata ķ borgarstjórn, žar sem sukkiš hefur veriš žvķlķkt, aš borgarsjóši liggur viš greišslufalli. Staša rķkissjóšs vęri samt verri en nśna, vegna žess aš aukin skattheimta hęgir į hagkerfinu, sem dregur stórlega śr eša étur upp įvinning fyrir rķkissjóš af hęrri skattheimtu. 

Nęst kom hjį Óla Birni žaš, sem skilur į milli feigs og ófeigs, Samfylkingar og sjįlfstęšismanna, eins og berlega hefur undanfariš komiš ķ ljós ķ sveitarstjórnum: 

"Žaš blasir viš, aš auka veršur ašhald ķ fjįrmįlum hins opinbera - rķkis og sveitarfélaga.  Viš getum ekki hegšaš okkur lķkt og strśturinn og stungiš hausnum ķ sandinn.  Viš veršum aš horfast ķ augu viš žį stašreynd, aš śtgjöld rķkissjóšs hafa hękkaš aš raunvirši um 39 % - aš frįtöldum vaxtagjöldum - frį įrinu 2017 eša um lišlega mrdISK 346.  Žetta er lišlega mrdISK 10 hęrri fjįrhęš en įętlaš er, aš fari til heilbrigšiskerfisins į žessu įri [2023]; ķ sjśkrahśs, heilbrigšisžjónustu utan sjśkrahśsa, hjśkrunar- og endurhęfingaržjónustu, lyf og lękningavörur." 

Tęplega 6 % raunhękkun rķkisśtgjalda į įri er ósjįlfbęr ķ žeim skilningi, aš hśn dregur svo mikiš fé frį einkageiranum og heimilum, aš žar veršur lķfskjararżrnun.  Įstęšan er sś, aš žetta er miklu meiri hękkun en mešaltalshagvöxtur tķmabilsins.  Mikill hluti žessarar hękkunar fór til heilbrigšiskerfisins, sem er skiljanleg afleišing öldrunar žjóšarinnar, en žįttur ķ įlagsaukningunni žar er einnig grķšarlegt ašstreymi erlendra feršamanna og hęlisleitenda.  Ķ fyrr nefnda hópinum eru margir gamlingjar ķ alls konar įhęttuhópum fyrir heilsufar, og ķ sķšar nefnda hópnum er heilsufariš ķ mörgum tilvikum bįgboriš, enda hefur sį hópur sjaldnast bśiš viš frķan ašgang aš heilbrigšisžjónustu.  Śtgjöld til heilbrigšismįla vaxa stjórnlaust, og bišraširnar vaxa stöšugt, hvort tveggja einkenni rķkisrekstrar, sem notandinn veit lķtiš um, hvaš kostar.  Žetta er ekki beinlķnis hvati til heilbrigšs lķfernis landsmanna, enda er stór hluti rķkisśtgjaldanna vegna lķfstķlssjśkdóma, sem hęglega hefši mįtt komast hjį. Verkefniš er aš finna lausnir til hagkvęmari rekstrar.  Žaš hefur ekki gengiš vel į LSH, og til žess er heilbrigšisrįšuneytiš illa hęft.  Eina rįšiš er aš fela einkageiranum į žessu sviši fleiri verkefni, žvķ aš žar er einingarkostnašurinn lęgri og afköstin meiri meš višunandi gęšum.

"Breyttar ašstęšur og verri žróun veršbólgunnar og žį sérstaklega auknar veršbólguvęntingar kalla į, aš gripiš verši til enn meira ašhalds ķ rķkisfjįrmįlum en įšur var tališ naušsynlegt.  Og til lengri tķma veršur aš vinna skipulega aš žvķ aš lękka fjįrmagnskostnaš rķkissjóšs, m.a. meš sölu sölu rķkiseigna og nišurgreišslu skulda."

Žetta er gott og blessaš, svo langt sem žaš nęr, en žaš tekur ekki į kjarna vandans, sem knżr innlenda veršbólgu įfram. Hann er sį, aš launahękkanir ķ landinu hafa veriš margfalt meiri hérlendis en erlendis og margfalt meiri en vöxtur landsframleišslu į mann og žar meš framleišniaukningin. Frį aldamótunum 2000 hefur leitni aukningar landsframleišslu į mann veriš nišur į viš, er nś nįlęgt 0 og stefnir ķ mķnus. Ķ staš žess aš kryfja žetta mįl til mergjar (leita orsaka) meš Samtökum atvinnulķfs og rķkisvalds stinga verkalżšsformenn hausnum ķ sandinn og heimta bara meiri launahękkanir, sem er nokkurn veginn žaš versta, sem žeir geta gert sķnum skjólstęšingum viš nśverandi ašstęšur.  Meš hlutdeild vinnuafls af veršmętasköpun ķ toppi, eins og hér, munu allar launahękkanir ašeins fóšra veršbólgubįliš, ef framleišnivöxtur samfélagsins er nįnast enginn.    

 

 


Veršbólgan og verkalżšshreyfingin

Veršbólgan er vįgestur heimilanna, og hana veršur aš kveša nišur, žvķ fyrr, žeim mun betra.  Hśn er hins vegar aš stórum hluta innflutt, og žess vegna er įmįtlegt aš heyra, žegar gamla slitna grammófónplatan er sett į ryšgašan plötuspilara Višreisnar, aš innganga Ķslands ķ Evrópusambandiš og aš kasta ISK fyrir róša og taka ķ stašinn upp EUR, muni leysa veršbólgu- og vaxtavandamįl Ķslendinga ķ einu vetfangi.  Žau, sem lįta sér sér svo einfeldningsleg orš um munn fara, ęttu aš rżna ķ veršbólgutölur landanna į evrusvęšinu, t.d. Eystrasaltslandanna.  Žęr hafa sums stašar fariš yfir 20 %, enda geisar strķš ķ Evrópu, og Pśtķn beitti orkuvopninu ķ vanmįtta og vanhugsašri tilraun til aš knżja Evrópu til aš lįta af stušningi sķnum viš hetjulega barįttu Śkraķnumanna fyrir lķfi sķnu.  Beiting žessa vopns hękkaši verš į raforku til heimila um aš jafnaši 69 % og į eldsneytisgasi um 145 % sķšast lišinn vetur. "The Economist" reiknar daušsföll ķ Evrópu af žessum sökum vera 68.000 sķšast lišinn vetur. 

Ķ maķ 2023 nam 12 mįnaša veršbólga į evrusvęšinu 7,0 %, ķ Bandarķkjunum 4,9 %, į Bretlandi 10,1 %, ķ Noregi 6,4 %, ķ Svķžjóš 10,6 %, en ķ Sviss ašeins 2,6 %. Af žessu mį rįša, aš töluveršur hluti veršbólgunnar sé innfluttur.  Vaxtahękkanir Sešlabanka Ķslands minnka spurn eftir vörum og žjónustu bęši hjį skuldurum og sparendum, žvķ aš sparendur hafa tilhneigingu til aš leggja meira fyrir, žegar vextir eru hįir, og nś eru innlįnsvextir nįlęgt veršbólgustiginu, en svo hefur žaš alls ekki veriš sķšast lišiš įr. 

Į mešal launžega eru bęši lįntakendur og sparendur, og fer žaš ašallega eftir aldri, hvorn hópinn fólk fyllir.  Višbrögš verkalżšsformanna hafa veriš ķ žį veru, aš ķ peningastefnunefnd Sešlabankans sitji slęmt fólk, sem vilji gera ungu fólki, skuldurum, lķfiš leitt.  Žetta er algerlega óįbyrgt višhorf og lżsir fullkomnu skilningsleysi į hlutverki bankans, lögunum, sem um hann gilda, og įhrifamętti žeirra tóla, sem bankinn hefur yfir aš rįša ķ barįttunni viš veršbólguna. 

Kjarasamningar gegna lykilhlutverki ķ hagkerfinu, bęši į frambošs- og eftirspurnarhliš.  Of miklar veršhękkanir geta steypt fyrirtękjunum ķ glötun og skapaš ofženslu ķ hagkerfinu.  Sešlabankinn telur sķšustu kjarasamninga hafa veriš of rķflega og skapaš ofženslu, sem nś kyndi veršbólgu.  Žaš er engum til hagsbóta, aš almennir kjarasamningar séu umfram framleišniaukningu fyrirtękja almennt.  Žaš, sem umfram er, mun brenna upp į veršbólgubįli. Śt frį gögnum Hagstofunnar er hęgt aš leggja mat į mešalsvigrśm til launahękkana, en žessi gögn eru vannżtt ķ undirbśningi verkalżšsins aš kjarasamningum.  Žar liggur hundurinn grafinn. 

Einar S. Hįlfdįnarson, hęstaréttarlögmašur, skrifaši athyglisverša grein ķ Morgunblašiš 27. maķ 2023 um m.a. samskipti Sešlabankans og verkalżšsleištoga undir fyrirsögninni:

"Hefur Sešlabankinn brugšizt fręšsluhlutverki sķnu ?".

 

 Hśn hófst žannig:

""Sešlabankinn skal stušla aš aukinni fręšslu um peningastefnuna og hlutverk Sešlabankans viš aš tryggja fjįrmįlastöšugleika og heilbrigši fjįrmįlakerfisins."  Fręšslan hefur ekki skilaš sér; svo mikiš er vķst.  Og įstęšan er sś, aš hśn fer alls ekki fram.  Į Ķslandi er sś skošun nefnilega nokkuš almenn, aš rżrnun sparifjįr, meš žvķ aš vextir séu lęgri en veršbólga, sé réttlęti.  Og ég er ekki bara aš tala um pķrata, sem telja sparifé almennings ķ lķfeyrissjóšunum fundiš fé til aš verja til įhugamįla sinna. Nei, verkalżšshreyfingin vill, aš vextir séu svo lįgir, aš sparifé félagsmanna rżrni.  Og hśn vill meira aš segja skattleggja tap sparifjįreigenda alveg sérstaklega; auka stórum viš eignaupptökuna.  Verkalżšsleištogarnir og strętóbķlstjórinn Erdogan eru nefnilega sömu skošunar um vexti."

Žaš var kominn tķmi til, aš verkalżšsformönnum vęri sagt til syndanna fyrir einhliša mįlflutning sinn og fordęmingu į peningastefnunefnd Sešlabankans, og alveg sérstaklega hefur Sešlabankastjóri žį veriš ķ skotlķnu žeirra.  Ķ hvert skipti, sem peningastefnunefnd tilkynnir hękkun vaxta, hefja žeir upp raust sķna og lįta žį eins og vaxtahękkun fylgi einvöršungu kostnašarauki, en henni fylgir lķka leišrétting į kjörum sparifjįreigenda, eins og Einar S. Hįlfdįnarson bendir į.  Žaš er einkennilegt, aš žessir forystumenn meš marga skjólstęšinga skuli ekki gera sér grein fyrir žvķ, aš žeir eru staddir ķ myrkri skilningsleysis į ašgeršum Sešlabankans, og žeir hafa ekki ręnu į aš leita eftir samtali viš bankann, t.d. peningastefnunefnd, um ešli bankans og hlutverk, til aš reyna aš öšlast innsżn ķ sjónarmiš nefndarinnar. 

Frekar vilja žeir žyrla upp moldvišri sökum lögbundinnar launahękkunar ęšstu embęttismanna, žingmanna og rįšherra, eins og žessar fįu hręšur skipti einhverju mįli fyrir veršbólgužróunina ķ landinu.  Hvers vegna ętti aš skerša launahękkun til žeirra, sem er ekki einu sinni um samin, heldur lögbundin ķ vķštękri sįtt ?  Er brennt fyrir žaš, aš nokkuš uppbyggilegt komi frį ASĶ um barįttuna viš veršbólguna ?  Fyrir žvķ eru žó fordęmi.  Ef minnzt er į žjóšarsįtt nśna, spyrja leištogarnir slefandi, hvers vegna žeirra fólk eigi alltaf aš bera byršarnar af žvķ aš keyra veršbólguna nišur ? Įtta žeir sig ekki į afleišingunum fyrir skjólstęšinga žeirra, ef veršbólgubįliš stękkar.  Žęr eru kreppa, gjaldžrot og fjöldaatvinnuleysi.  

Einar S. spurši réttilega: "Verkalżšsleištogar eša talsmenn aušmanna ?":

"Fyrirtękin taka lįn.  Almenningur lįnar fé til rekstrar žeirra. Hagsmunir almennings felast ķ sanngjörnum afrakstri af takmörkušu sparifé sķnu; atvinnurekendur vilja vexti ķ lįgmarki. Žetta er hin svo nefnda "gķrun" ķ rekstri.  Nema hvaš; fyrirsvarsmenn almennings gera, óbešnir, kröfu atvinnurekenda aš sinni.  Sumir meina lķklega vel, en ašrir vilja auka ójöfnuš ķ žįgu byltingarinnar.  En engir įtta sig į stašreyndum.  Nśllvextir eru draumur eignamannsins.  Ósanngirnin blasir viš žeim, sem minna mega sķn. Svei svo nefndum verkalżšsleištogum, sem bregšast sķnu fólki."

Žetta er žvķ mišur hlutlęgt mat į afstöšu hįvęrra  verkalżšsformanna til Sešlabankans og ašgerša hans.  Sešlabankinn er vinur verkafólks, en vinnur ekki gegn hagsmunum žess.  Óvinurinn er veršbólgan og žeir, sem undir henni kynda.  Sešlabankinn hefur lįtiš ķ ljós, aš sķšustu kjarasamningar séu žar į mešal.  Žessu eiga žeir, sem aš kröfugeršinni stóšu žį, erfitt meš aš kyngja, en žeir verša aš bķta ķ žaš sśra epli, enda lį engin vitręn greining į efnahagslegum afleišingum žessara kjarasamninga fyrir, žegar žeir voru geršir.  Hvernig vęri nś aš sjį aš sér, nį meiri įrangri ķ žįgu umbjóšenda sinna til lengdar ķ nęstu kjarasamningum og lįta gera hlutlęga greiningu į žvķ, hversu hį almenn launahękkun ķ landinu mį verša įn žess aš fóšra veršbólguna ?

Jeremy Hunt, fjįrmįlarįšherra Bretlands, gerir sér ljósa grein fyrir skašsemi og hęttum, sem af óhóflegri veršbólgu getur stafaš, en įrsveršbólga į Bretlandi var 10,1 % fram aš maķ 2023.  Hann sagši ķ maķ 2023:

"Efnahagskreppa ķ landinu er byrši, sem vert vęri aš bera, til aš nį nišur veršbólgu, žvķ aš hśn orsakar óstöšugleika ķ žjóšfélaginu."

Meš žvķ aš beita rįšum, sem duga į veršbólguna, munu landsmenn uppskera rķkulega ķ kjölfariš.  Žetta ber aš hafa aš leišarljósi, en ekki hjįróma tękifęrissinna, sem fastir eru ķ hugarfari höfrungahlaups og nöldurs um, aš grasiš sé gręnna hinum megin.  

Forystugrein Morgunblašsins 26. maķ 2023 nefndist:

"Vķtahring veršbólgu veršur aš rjśfa".

Žar stóš m.a.:

"Landsmenn allir žekkja įhrif veršbólgunnar, žó [aš] ekki vęri nema af strimli helgarinnkaupanna.  Og lįntakendur, žeir sjį vķst įhrif vaxtahękkana lķka.  En veršbólgan er verri en ašeins aš žessu augljósa leyti; hśn er ömurlegur skašvaldur, sem sóar og eyšir veršmętum, skekkir veršmętamat bęši fólks og fyrirtękja, gerir allar įętlanir ómarkvissar og nagar rętur lķfskjara žeirra og velsęldar, sem okkur hefur aušnazt aš byggja upp į umlišnum įrum."

Žetta er ķ anda žess, sem haft er eftir Jeremy Hunt hér aš ofan og gerir aš verkum, aš veršbólga og neikvęšir raunvextir sparnašar eru óalandi og óferjandi.  Žeir, sem fordęma veršbólguhamlandi ašgeršir, hvašan sem žęr koma, eru žį um leiš óalandi og óferjandi.  Allir vita, hvar žį er aš finna. 

Téšri forystugrein lauk žannig:

"Žį er boltinn eftir hjį verkalżšshreyfingunni.  Hśn hefur heimt grķšarlegar kaupmįttarhękkanir undanfarin įr, en talar eins og žar sé eftir enn meiru aš slęgjast.  Viš blasir, aš ķ žessu įrferši er žaš frįleitt og aš barįtta launžega į aš snśast um aš varšveita fenginn kaupmįtt.  Žaš gerist ašeins og einvöršungu meš žvķ aš endurheimta veršstöšugleika."

Varanleg kaupmįttaraukning veršur ašeins ķ kjölfar samsvarandi framleišniaukningar fyrirtękjanna.  Hśn fęst meš fjįrfestingum fyrirtękjanna ķ nżrri tękni, oftast aukinni sjįlfvirknivęšingu, og meš skipulagsbreytingum.  Hver starfsmašur afkastar meiru eftir breytinguna, en er alls ekki alltaf undir meiru lķkamlegu eša andlegu įlagi.  Žess vegna er aušvitaš engin sanngirni ķ žvķ, aš verkalżšshreyfingin geti ķ samningavišręšum um kaup og kjör, jafnvel meš hótunum um ófriš į vinnumarkaši, hrifsaš til sķn allan įvinninginn og jafnvel meira til.  Žaš er rįn, og refsingin er veršbólga og jafnvel atvinnuleysi. 

"Vera mį, aš verkalżšsforystan skelli viš žvķ skollaeyrum og vera mį aš hśn nįi aš berja ķ gegn miklar kauphękkanir meš ófriši į vinnumarkaši.  En žį gildir einu, hvort launahękkanirnar nema 5 % eša 500 %, allt mun žaš fara ķ veršbólgu, en ekkert ķ kaupmįtt.  Sömuleišis munu mörg fyrirtęki žį ekki sjį ašra leiš en uppsagnir, en önnur munu leggja upp laupana. Žaš er óhugsandi, aš verkalżšshreyfingin vilji hafa žaš į samvizkunni."

 Vinnubrögšin, sem ritstjórn Morgunblašsins lżsir žarna og verkalżšsforystunni er trśandi til, eru meš ólķkindum į 21. öldinni og sżna, aš hśn hefur ekkert lęrt af sögunni og aš hśn er ófęr um aš tileinka sér vinnubrögš hlutlęgrar gagnaöflunar og śtreikninga į sjįlfbęrri skiptingu žjóšarkökunnar (veršmętasköpunar fyrirtękjanna) aš teknu tilliti til framleišniaukningar.  Į mešan žetta ófremdarįstand varir, algerlega aš óžörfu, verša skjólstęšingarnir ķ herkvķ óšaveršbólgu og hįrra vaxta.  Formenn verkalżšsfélaganna verša aš sjį aš sér og marka leišina ķ samstarfi viš Samtök atvinnulķfsins til betra lķfs. 

"Viš svo bśiš eru kjaraskeršingar óumflżjanlegar; žęr eru žegar hafnar.  Vališ snżst um aš leggja žęr tķmabundiš į sig til žess aš nį tökum į veršbólgu og auka kaupmįttinn aftur, eša aš lįta kaupmįttinn brenna upp į veršbólgubįli stjórnlaust įn fyrirsjįanlegs enda.  

Žaš er žess vegna, sem allir verša aš leggjast į įrar meš Sešlabankanum viš aš rįša nišurlögum veršbólgunnar.  Lķkt og ķ žjóšarsįttinni mį enginn skerast śr leik."

Verkalżšsforystan hefur ekki aš ófyrirsynju fengiš harša gagnrżni fyrir óraunsęi og įbyrgšarleysi. Žorsteinn Vķglundsson, fyrrverandi žingmašur og rįšherra, fer ekki meš fleipur, žegar hann skżrir frį nišurstöšu sinnar greiningar samkvęmt Staksteinum 1. jśnķ 2023:

"Hann rökstuddi, aš vaxtahękkanir og veršbólga hér į landi vęru ķ boši verkalżšshreyfingarinnar: "Raunlaun hafa hękkaš hér į landi um meira en 8 % į sķšustu 4 įrum į sama tķma og raunlaun helztu samanburšarrķkja hafa stašiš ķ staš eša lękkaš.  Į Noršurlöndunum hafa raunlaun t.d. lękkaš lķtillega.  Žar hefur žó męlzt framleišnivöxtur į sama tķma og framleišni hér hefur stašiš ķ staš.""

Žetta segir allt um, hver brennuvargurinn er.  Hann er nś męttur į slökkvistaš og reynir aš hindra slökkvistörf.  

 

 

 

    


Rįšstjórn innan verkalżšshreyfingar

Bezta dęmiš um tķmaskekkju og stöšnun stéttastrķšshugarfarsins fęst meš žvķ aš lķta til verkalżšsfélagsins Einingar.  Žar viršast Stalķnistar hafa nįš völdum og haga sér aš vonum dólgslega ķ vinnudeilum og ķ samskiptum viš starfsfólk verkalżšsfélagsins. Ofstękisfólkiš dregur dįm af afleitum fyrirmyndum sķnum śr Austurvegi.  Skrifstofudrama Einingar sżnir svart į hvķtu, aš  stéttastrķšspostularnir bera ekki hagsmuni launamanna fyrir brjósti, heldur heldur beita žeim fyrir sinn hugmyndafręšilega hestvagn af ófyrirleitni. 

Eining er meš į sķnum snęrum einn prófessor emeritus śr HĶ, sem er alręmdur fyrir óvandaša talnamešferš sķna, enda fśskari ķ žeim efnum.  Slķk talnamešferš, reist į sandi, er sķšan höfš aš leišarljósi ķ kröfugerš į hendur vinnuveitendum.  Žessi vinnubrögš eru fyrir nešan allar hellur, en žaš žjónar stefnu formannsins um launakröfur śt ķ loftiš til aš skapa öngžveiti į vinnumarkaši. 

Žann 15. maķ 2023 birtist frétt ķ Morgunblašinu um vinnubrögš stalķnķskrar forystu Eflingar undir fyrirsögninni: 

"Žetta įstand er bara ekki ķ lagi".

Hśn hófst žannig:

"Ég fę alveg aš heyra žaš, aš ég sé bara fśl yfir aš hafa veriš rekin", segir Elķn Hanna Kjartansdóttir, félagsmašur ķ Eflingu, žegar hśn er spurš, hvort hśn sé ķ herferš gegn stjórn Eflingar.  Elķn er fyrrverandi bókari félagsins og ein žeirra, sem fóru ķ mįl viš Eflingu į sķnum tķma.  Hśn segir ašalfund félagsins 4. maķ sl. [2023] sżna, aš gagnrżni og athugasemdir viš störf stjórnarinnar eigi ekki upp į pallboršiš og stjórnin sé bśin aš hlaša ķ kringum sig litlum hópi stušningsmanna og breytingar, eins og nżafstašin śrsögn śr Starfsgreinasambandinu, séu knśnar ķ gegn meš undir 5 % stušningi félagsmanna."

Višhorf forystunnar, sem žarna er lżst, lżsir afkįralegri afstöšu til félagsmanna.  Forystan žykist geta rįšskazt meš félagiš aš eigin gešžótta, og žaš er fjarri henni, aš henni beri lżšręšisleg skylda til aš žjóna félagsmönnum.  Téš śrsögn śr Starfsgreinasambandinu var hefndarašgerš ķ garš žeirra, sem rišu į vašiš meš samningsgerš viš vinnuveitendur ķ kjarasamningalotunni veturinn 2023.  Žį hugšist žessi forneskjulegi formašur Eflingar, Sólveig Anna Jónsdóttir, blįsa til stórįtaka į vinnumarkaši, nokkuš sem er žaš alheimskulegasta og fjęrst hagsmunagęzlu viš skjólstęšinga verkalżšshreyfingarinnar, sem nokkur formašur ķ verkalżšsfélagi getur lįtiš sér detta ķ hug aš taka sér fyrir hendur. 

"Žegar reikningarnir [įrsreikningur 2022] voru komnir į vefinn, sį Elķn strax, aš enginn tķmi var til žess aš kynna sér žį ķ žaula, en hśn renndi hratt yfir skżrsluna.  Hśn segir, aš hśn hafi strax rekiš augun ķ žaš, aš ekki stafkrókur var um hópuppsagnirnar 2022 né dómstólamįliš fyrir uppsögnina į trśnašarmanni og dómana, sem féllu ķ mįlum žriggja félagsmanna, sem sagt var upp.  "Žetta var bara eins og sovézk sögufölsun", segir hśn og įkvaš aš leggja fram bókun og męta į ašalfundinn."

Žessi frįsögn lżsir afspyrnu ómerkilegu fólki og fullkominni lįgkśru, sem nś rķkir ķ stjórn verkalżšsfélagsins Eflingar, og žetta fólk svķfst einskis, er sišblint, žvķ aš žaš neitar aš horfast ķ augu viš afleišingar gerša sinna og reynir aš afmį žęr śr sögu félagsins, en žaš er aušvitaš einhvers konar strśtsheilkenni og lżsir fullkomnu dómgreindarleysi.  

 


Verkalżšshreyfingin

Hérlendis er stjórnarskrįrvariš félagafrelsi snišgengiš meš żmsum kśnstum, sem jafngilda ķ raun skylduašild aš verkalżšsfélögum.  Fyrir vikiš eru verkalżšsfélög oršin fjįrmagnseigendur, sem sitja į digrum sjóšum.  Žessu er allt öšruvķsi variš vķšast hvar į Vesturlöndum, ž.į.m. į hinum Noršurlöndunum, žar sem félagafrelsiš er virt. Žróun verkalżšshreyfingarinnar viršist hafa oršiš meš heilbrigšari hętti į hinum Noršurlöndunum en hér, svo aš hśn hefur tileinkaš sér önnur og nśtķmalegri vinnubrögš ķ samskiptunum viš atvinnurekendur, t.d. ķ samningum um kaup og kjör.  Hér er verkalżšshreyfingin einfaldlega föst ķ fornu fari upphrópana og įtaka ķ staš vitręnnar, heildręnnar nįlgunar hagsmuna launafólks, t.d. viš gerš kjarasamninga.   

Verkalżšshreyfingar Vesturlanda komu margar hverjar til skjalanna um svipaš leyti og rśssneska byltingin įtti sér staš 1917. Kommśnisminn žar var ętlašur til aš verja hagsmuni smęlingjanna og lyfta lķfskjörum verkafólks upp į kostnaš yfirstéttarinnar.  Ķ Rśsslandi hafši zarinn veriš einvaldur frį 16. öld, og valddreifing frį honum til ašalsins įtti sér aldrei staš, en į Vesturlöndum leiddi sś valddreifing smįm saman til žingręšis ķ žeirri mynd, sem viš žekkjum nś. Eftir byltinguna, žar sem zarinn var drepinn og pótintįtar kommśnistaflokksins uršu hin nżja yfirstétt ķ Rįšstjórnarrķkjunum, hlaut žess vegna aš koma fram nżr zar, og sį hét Jósef Stalķn. Sį rak skefjalausa heimsvaldastefnu undir merkjum kommśnismans og "frelsun verkalżšsins" ķ öšrum löndum.  Hann beitti moldvörpum hlišhollum kommśnismanum til aš grafa undan rķkisstjórnum, t.d. ķ Evrópu, og žegar žar var komiš į öngžveiti, sendi hann Rauša herinn inn til aš hernema viškomandi land, t.d. Śkraķnu, og žannig var ętlunin aš fara meš hin Austur-Evrópulöndin og Žżzkaland, sem var ķ sįrum eftir Heimsstyrjöldina fyrri og afar ķžyngjandi byršar "frišarsamninganna" ķ Versölum 1919. 

Žetta tókst hinum grimma zar viš lok Heimsstyrjaldarinnar sķšari, žegar landamęri ķ Austur-Evrópu voru fęrš til vesturs og Žżzkalandi var skipt upp ķ hernįmssvęši.  M.v. framgöngu Rauša hersins ķ Vetrarstrķšinu 1939-1940 og gegn Wehrmacht 1941-1945 mį telja lķklegt, aš įn grķšarlegra tękja-, hergagna og vistflutninga frį Bandarķkjunum til Rįšstjórnarrķkjanna (Murmansk) ķ strķšinu hefši framvindan į austurvķgstöšvunum oršiš meš öšrum hętti en raunin varš, svo aš ekki sé minnzt į loftįrįsir Bandamanna į Žżzkaland, sem drógu śr framleišslugetu Žrišja rķkisins, sem var žó ótrślega mikil nešanjaršar.  

Lengi vel litu forkólfar ķslenzku verkalżšshreyfingarinnar į Rįšstjórnarrķkin sem hiš  fyrirheitna land verkalżšshreyfingarinnar hérlendis, en fóru žar algerlega villur vegar og voru ķ raun leiksoppar heimsyfirrįšastefnu, sem bar alls enga umhyggju fyrir verkalżšnum, en sį žar nytsama sakleysingja til aš nota viš valdarįn. Žetta var upphaf ķslenzkrar verkalżšsbarįttu, og enn er hśn illa haldin af fjarstęšukenndri hugmyndafręši um stéttastrķš verkalżšs gegn aušvaldi ķ staš žess aš lķta raunhęft į višfangsefniš, sem er aš finna sameiginlegan grundvöll meš fyrirtękjum, sveitarfélögum og rķkisvaldi til aš tryggja launžegum atvinnuöryggi og sjįlfbęra (samkeppnishęfa) hlutdeild ķ veršmętasköpuninni. 

Žann 1. maķ 2023 birtist athygliverš forystugrein ķ Morgunblašinu um verkalżšs- og atvinnumįl undir fyrirsögninni:

"Raunsęiš ręšur, ekki ręšuhöldin".

Žar stóš m.a.:

"Svo [aš] horft sé į stöšuna śr hinni įttinni, frį atvinnulķfinu, sést, aš hlutfall launa og launatengdra gjalda af veršmętasköpun er hvergi į [hinum] Noršurlöndunum jafnhįtt og hér į landi.  Žetta felur ķ sér, aš launžegar fį meira ķ sinn hlut hér en žar, og er žį ekki veriš aš miša viš fįtęk rķki, heldur mestu velmegunarrķki veraldar.  Žetta hefur veriš atvinnulķfinu hér į landi afar žungt, enda žarf įkvešiš jafnvęgi aš vera ķ žessum efnum, til aš hęgt sé aš višhalda framleišslutękjum og almennt kröftugu atvinnulķfi, en launžegahreyfingin gęti ķ žaš minnsta tališ žetta góšan įrangur barįttu sinnar." 

Sś stęrš (veršmętasköpun) og skipting hennar į milli launžega (verkalżšs)  og atvinnurekenda (aušvalds) eru lykilatriši žessarar umręšu. Žaš eru atvinnurekendur og fjįrmagnseigendur), sem hafa meš fjįrfestingum sķnum ķ nżrri tękni frį lokum 19. aldar (vélbįtaśtgerš) og fram į žennan dag gert launžegunum kleift aš auka framleišni launamanna.  Erfiši vöšvaaflsins hefur minnkaš og vélarafliš tekiš viš; fyrst knśiš af jaršefnaeldsneyti (1. orkubylting) og sķšan af rafmagni (2. orkubylting), sem framleitt var og er ķ sjįlfbęrum virkjunum landsmanna. Meš 3. orkubyltingunni var hśshitunarkostnašur landsmanna, launžega, atvinnurekenda og fjįrmagnseigenda, lękkašur verulega meš nżtingu jaršhita.  Meš 4. orkubyltingunni veršur svo jaršefnaeldsneyti leyst af hólmi ķ samgöngutękjum og vinnuvélum, og žar meš sparašur mikill gjaldeyrir, sem mun styrkja gengiš, öllum til hagsbóta. 

Į Ķslandi fį launžegarnir um 2/3 af veršmętasköpuninni ķ sinn hlut og atvinnurekendur um 1/3. Žessi skipting er of ójöfn ķ tvennum skilningi.  Atvinnurekendur hafa śr hlutfallslega minnu aš moša en samkeppnisašilar erlendis, og žess vegna er getan til nżsköpunar og fjįrfestinga ķ tęknivęšingu og sjįlfvirknivęšingu minni hér en erlendis, sem leišir til hęrri framleišslukostnašar hér, sem į endanum leišir til gjaldžrots, veršlagshękkana innanlands eša gengissigs, en launžegarnir mķga ķ skóinn sinn og njóta skammvinns aukins kaupmįttar, žar til veršbólgan étur hann upp.

Žetta hafa stéttastrķšsrekendur verkalżšshreyfingarinnar ekki viljaš višurkenna og heimta žar af leišandi stöšuga hękkun žessa hlutfalls og hafa nś rataš ķ ógöngur. Fęra veršur verkalżšsbarįttuna hérlendis inn ķ nśtķmann meš aflagningu stéttastrķšshugarfars og ķtarlegri umręšu um kjörhlutfall skiptingar veršmętasköpunar fyrirtękjanna į nęstu įrum, ž.e. hlutfall, sem tryggir sjįlfbęrar lķfskjarabętur til lengdar. 

"Loks geta forystumenn launžegahreyfingarinnar ķ dag fagnaš žvķ, aš varla finnst meiri launa- eša lķfskjarajöfnušur en hér į landi, žó aš stundum mętti ętla af pólitķskri umręšu, aš žvķ sé öfugt fariš.  Męlingar į jöfnuši hafa ķtrekaš stašfest, aš fullyršingar um mikinn ójöfnuš eiga ekki viš nein rök aš styšjast." 

Žetta er hverju orši sannara og eru mešmęli meš žessu žjóšfélagi, žótt veriš geti, aš of langt hafi veriš gengiš ķ žessum efnum, žvķ aš launamunur er hvati til aš gera betur og leita sér eftirsóttrar sérhęfingar. Žaš er t.d. vįboši, aš hagvöxtur er hvergi minni į hvern ķbśa innan OECD en į Ķslandi.  Žaš er of lķtill kraftur ķ hagkerfinu vegna of lķtilla fjįrfestinga, afar lķtilla beinna erlendra fjįrfestinga og ķslenzk fyrirtęki hafa ekki bolmagn ķ nśverandi hįvaxtažjóšfélagi og meš skiptingunni 2/3:1/3 į veršmętasköpuninni, sem er lķklega heimsmet. Žetta er ósjįlfbęr skipting aušsins.  Fyrirtękin bera of lķtiš śr bżtum fyrir sitt framlag, sem er fjįrmagn, žekking (starfsfólk leggur lķka til žekkingu), öflun ašfanga og markašssetning vöru eša žjónustu. 

Stéttastrķšspostularnir sķfra af gömlum vana žvert gegn stašreyndum um misskiptingu aušs ķ samfélaginu og benda žį gjarna į hį laun stjórnenda og eigenda. Žessir postular skilja ekki gangverk hagkerfisins og vita lķtiš um, hvernig launamuni er variš erlendis, enda forpokašir heimaalningar ķ flestum tilvikum.  Reyndar er sķšur en svo einhugur ķ hinni žröngsżnu verkalżšshreyfingu um launajöfnuš į milli starfsgreina.  Žar skošar hver og einn eigin nafla.  Hvers vegna tķškast hiš alręmda "höfrungahlaup" ?  Žaš er vegna žess, aš žeim, sem stunda sérhęfš störf, sem spurn er eftir į markašinum, finnst launabiliš ekki lengur endurspegla veršmętamun starfanna. Žaš er aušvitaš ófęrt, aš žjóšfélagiš (vinnumarkašurinn) refsi žeim, sem leita sér menntunar, meš lęgri ęvitekjum en hinum. Žaš flękir žó mįliš, aš menntun er mjög misveršmęt aš mati markašarins (eftirspurnarinnar).  Žaš er fagnašarefni, aš nś er uppi višleitni ķ žį įtt aš efla išnmenntun og beina tiltölulega fleiri nemendum ķ žį įtt, enda mikill hörgull ķ flestum išngreinum. 

Ķ pólitķkinni žrķfst įkvešiš sérlundaš og sjįlfsupphafiš fyrirbrigši, sem kallar sig Samfylkingu.  Žaš hefur boriš meginįbyrgš į stjórnun Reykjavķkurborgar undanfarinn įratug og aš nokkru frį 1994 eša ķ um 3 įratugi, er Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir varš borgarstjóri. Aušvitaš er nś allt komiš ķ hönk ķ Reykjavķk vegna óstjórnar, enda er žessi pólitķska sneypa algerlega įbyrgšarlaus ķ stefnumörkun og framkvęmd. Ķ téšri forystugrein Morgunblašsins var drepiš į žetta:

 "Į žaš hefur veriš bent įrum saman, aš Reykjavķkurborg reki ranga og stórskašlega stefnu ķ hśsnęšismįlum, žar sem öll įherzla er lögš į žéttingu byggšar og žar meš į dżra kosti, sem um leiš taka langan tķma.  Žetta hefur leitt af sér ķbśšaskort, sem svo magnast upp viš žessa miklu fjölgun ķbśa, sem landsmenn horfa nś upp į. Žį veršur ekki fram hjį žvķ litiš, aš meš nįnast óheftri komu hęlisleitenda hingaš til lands og grķšarlegum fjölda žeirra misserum saman, veršur įstandiš į fasteignamarkaši enn erfišara.

Nś er svo komiš, aš žaš er meiri hįttar vandamįl, sem veršur tępast leyst meš žvķ einu aš auka framboš hśsnęšis.  Óhjįkvęmilegt er, aš stjórnvöld nįi tökum į įstandinu į landamęrunum og fari aš stjórna žvķ, hverjir setjast hér aš.  Takist žaš ekki, veršur įstandiš į hśsnęšismarkaši langtķmavandamįl, sem mun żta undir veršbólgu og rżra lķfskjör launafólks."

Žaš er aušvitaš dęmigert, aš Samfylkingin viršist vilja hafa landamęrin opin upp į gįtt fyrir hęlisleitendur, einnig efnahagslegt flóttafólk undan eymd jafnašarstefnunnar, žar sem hśn er rekin ómenguš, og heitir žį vķst sósķalismi, t.d. ķ Venezśela um žessar mundir.  Žingmenn Samfylkingar (og hjįleigunnar (pķrata) tryllast af bręši, ef Śtlendingastofnun vinnur vinnuna sķna og vķsar slķku fólki śr landi.  Samt er ekki nóg meš, aš hśsnęši vanti fyrir allan žennan fjölda, heldur eru skóla- og heilbrigšiskerfiš oflestuš og rįša ekki lengur viš aš veita almennilega žjónustu.  Žaš er alveg sama, hvar klóför Samfylkingarinnar sjįst; žar skal rķkja öngžveiti.     

 

     

    


Ovišunandi įbyrgšarleysi meirihluta borgarstjórnar

Reykjavķkurflugvöllur ķ Vatnsmżri var, er, og į aš verša happafengur fyrir höfušborgina og landsmenn alla, sem žó er ekki öllum gefiš aš bera skynbragš į, eins og mešferš pótintįta Samfylkingarinnar og gjaldžrota vinstri meirihluta hennar į vellinum og öryggismįlum hans ber glöggt vitni um. Um žetta mį hafa eitt orš: óhęfa. 

Hvers vegna er žessi flugvöllur, öryggi notenda hans og sem hęst nżtingarhlutfall hans hagsmunamįl allra landsmanna ? 

 

Ķ fyrsta lagi žarf ekki aš oršlengja samgöngubótina, sem hann veitir žeim, sem žurfa aš gegna erindum til höfušborgar og nįgrennis eša žašan og śt į land ķ yfir 200 km vegfjarlęgš, en į vegum landsins er mikil žungaumferš og žung umferš feršamanna, žeir eru flestir žröngir og mjög misöryggir yfirferšar eftir įrstķma. Flugumferšin į aš vera öruggari og létta dįlķtiš į žjóšvegunum.

Ķ öšru lagi veitir nįlęgš flugvallarins viš akkeriš ķ sjśkražjónustu landsins, Landsspķtalann, nįnast öllum landsmönnum aukiš öryggi, žvķ aš öll getum viš įtt brżnt erindi žangaš ķ neyš, sem duniš getur į fjarri spķtalanum.  Um žessar mundir munu um 1000 sjśklingar og slasašir njóta žjónustu sjśkraflugsins į įri.  Žaš getur veriš, aš žyrlupalli verši komiš fyrir į Nżja Landsspķtalanum, en bęši er hann dżr og notkun hans hefur ķ för meš sér mikinn hįvaša, titring og rykžyrlun ķ og viš byggingar spķtalans, sem allt er óheppilegt žar og kann aš verša metiš sem frįgangssök, žegar įkvöršun um žyrlupall žar veršur tekin (ķ ljósi nįlęgšar viš Reykjavķkurflugvöll). 

Ķ žrišja lagi er hlutverk Reykjavķkurflugvallar sem varaflugvöllur fyrir Keflavķkurflugvöll grķšarmikilvęgt, žvķ aš oftast er lendingarhęft ķ Reykjavķk, žótt svo sé ekki į Mišnesheiši, žótt undarlegt kunni aš žykja. Ef svo veršur žrengt aš Reykjavķkurflugvelli, eins og Samfylkingin og mešreišarsveinar eru aš undirbśa meš Framsókn ķ gķslingu meš valdalķtiš borgarstjóraembętti aš beitu undir eftirliti tilsjónarmanns meš fjįrmįlaóreišunni, mun nothęfisstušullinn lękka og hugsanlega svo mikiš, aš millilandavélar geti ekki reitt sig į hann og verši aš hafa um borš meiri eldsneytisforša fyrir vikiš.  Slķkt mun hafa ķ för meš sér lakari samkeppnishęfni Ķslands sem feršamannalands og hękkun neyzluveršsvķsitölunnar. 

Ķ fjórša lagi veršur aš hafa ķ huga ašstöšuna fyrir verklega flugkennslu, sem völlurinn veitir, og ašstöšu fyrir fjölmarga einkaflugmenn, innlenda sen erlenda, sem aušvitaš eru hįšir nothęfisstušlinum, eins og ašrir notendur flugvallarins. 

Marta Gušjónsdóttir, borgarfulltrśi Sjįlfstęšisflokksins, hefur kynnt sér mįlefni žessa fjölmenna vinnustašar og tekjulindar fyrir sķsvangan borgarsjóšinn ķtarlega.  Afstaša hennar er, aš žaš sé meš öllu óverjandi aš rżra öryggi flugvallarins meš nokkrum hętti meira en oršiš er.  Žį skipta aušvitaš umtalašar mótvęgisašgeršir meš óljósa virkni engu mįli.  Žaš er sišferšilega rangt aš gera žeim, sem žurfa į flugvellinum aš halda, lķfiš erfišara og hęttulegra, en sišlaus Samfylking viršir allt slķkt aš vettugi. 

Žann 6. maķ 2023 birtist grein eftir Mörtu ķ Morgunblašinu undir fyrirsögninni:

"Skżrsla um flugöryggi".

Žar stóš um afstöšu innvišarįšherrans, sem viršist standa ķ hrossakaupum viš Samfylkinguna um borgarstjórastólinn ķ skiptum fyrir nżja byggš ķ Skerjafirši:

"Ķ Morgunblašsvištali viš innvišarįšherra sl. laugardag [29.04.2023] segir hann m.a.: "Starfshópurinn telur ekki žörf į aš hętta viš byggingarhugmyndir ķ Nżja Skerjafirši, en nż byggš kalli į mótvęgisašgeršir."

Žetta er afar villandi tślkun, byggš į tvķręšni.  Skżrslan segir ekkert um žaš, hvort hętt skuli viš byggšina eša ekki.  Oršrétt segir ķ skżrslunni:

"Ekki er hęgt aš fullyrša įn frekari rannsókna, aš byggšin hafi slķk įhrif į ašstęšur fyrir flug į Reykjavķkurflugvelli, aš žörf sé į aš hętta viš byggingarhugmyndir ķ Nżja Skerjafirši."

Žessi yfirlżsing gefur alls ekki gręnt ljós į fyrirhugaša ķbśšabyggš."

 Dżralęknirinn į stóli innvišarįšherra viršist ekki skilja inntak téšrar skżrslu um öryggismįl Vatnsmżrarvallarins, eša hann sveigir tślkun į henni aš pólitķskum žörfum Framsóknarflokksins, sem gętu hafa myndazt viš hrossakaup um borgarstjórastólinn viš hina sišlausu Samfylkingu, sem hefur stašiš aš žvķ aš rżra notagildi flugvallarins og žar meš öryggi hans. Įlyktun skżrsluhöfunda er einfaldlega sś, aš rannsóknir skorti til aš hęgt sé aš leyfa rįšagerš borgarstjórnarmeirihlutans um nżja byggš viš enda flugbrautar ķ Skerjafirši.  Žaš vantar m.ö.o. lķkan til aš įętla įhrif mismunandi byggingarfyrirkomulags į vindhvirflamyndun og įhrif žeirra į mismunandi flugvélar ķ mismunandi vindįttum og vindstyrk o.s.frv.

Lķkaniš getur ekki gefiš nįkvęma nišurstöšu, en getur veitt vķsbendingu um įhrifin į öryggi flugsins og nothęfisstušul flugvallarins. Sé vķsbending um neikvęš įhrif į flugiš, er full įstęša fyrir innvišarįšuneytiš til aš hafna fyrirętlunum borgarinnar um žessar framkvęmdir.  Öryggi flugfaržega og įhafna flugvélanna, sem vilja leggja leiš sķna um Vatnsmżrarvöllinn, veršur aš ganga fyrir eša njóta vafans, eins og sumir segja.  Annaš višhorf er sišlaust og forkastanlegt.  Ętlar forysta Framsóknarflokksins aš lįta Samfylkinguna draga sig ofan ķ žann fśla pytt ?  Žaš žarf enga mannvitsbrekku til aš sjį ķ hendi sér, aš Framsóknarflokkurinn er aš skjóta sig ķ fótinn (ķ borginni og į landsvķsu) meš žessu framferši. 

"Į borgarstjórnarfundi sl. žrišjudag [02.05.2023] segir borgarstjóri m.a. um afstöšu skżrsluhöfundanna į kynningarfundi um skżrsluna:

"En žeir voru alveg rólegir meš žetta.  Sögšu bara: Jį !  Žaš er ekkert, sem ętti aš tefja eša koma ķ veg fyrir, aš žarna yrši byggt."

Žetta er óheyrileg rangfęrsla.  Ķ fyrsta lagi voru fęstir skżrsluhöfundar į téšum kynningarfundi.  Ķ öšru lagi er lżsing borgarstjóra į afstöšu skżrsluhöfunda ekki ķ neinu samręmi viš innihald skżrslunnar.  Ķ kafla um helztu nišurstöšur skżrslunnar segir:

"Byggš ķ Nżja Skerjafirši samkvęmt fyrirliggjandi skipulagi žrengir aš starfsemi flugvallarins frį žvķ, sem nś er, breytingar verša į vindafari į flugvellinum og ķ nęsta nįgrenni hans, og nothęfi hans skeršist."

Žar segir einnig: "Žar sem mešalvindhrašabreyting fer nś žegar yfir vindhrašamörk, žarf aš gęta sérstakrar varśšar viš aš bęta viš fleiri įhęttužįttum svo sem aukinni kviku.  Ljóst er af žeim gögnum og śttektum, sem fyrir liggja, aš kvika eykst yfir flugvallarsvęšinu meš tilkomu Nżja Skerjafjaršar samkvęmt fyrirliggjandi skipulagi. Mun ķtarlegri greiningu og męlingar vantar til aš meta, hve mikil žessi breyting veršur." 

Hér er grafalvarlegt mįl į feršinni.  Sį mašur, sem Samfylkingin hefur śtnefnt sem sinn ęšsta mann ķ Reykjavķk og fariš hefur meš ęšstu völd ķ Reykjavķk ķ a.m.k. įratug, borgarstjórinn, opinberar hér tregan skilning į viškvęmu, jafnvel örlagarķku mįli (flugöryggi) eša óleyfilega og ósvķfnislega umgengni viš sannleikann, nema hvort tveggja sé.  Žetta framferši er meš öllu óvišunandi, žegar um lķf eša dauša getur veriš aš tefla, og reyndar tortķmir hegšun af slķku tagi öllu trausti, sem samferšamenn geta haft į viškomandi. 

Žannig er nś komiš, aš Samfylkingin ber įbyrgš į manni, sem beitir rangfęrslum til aš hafa sitt fram og žar meš aš auka svo ókyrrš ķ lofti yfir Reykjavķkurflugvelli, aš faržegum og įhöfnum flugvéla, sem nota vilja flugvöllinn, er aukin hętta bśin og nothęfisstušullinn mun vķsast lękka.   

 

   

 

 

 

 

 


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband