Lengi eimir eftir af Molotoff-Ribbentropp-samninginum

Molotoff og Ribbentropp voru utanrķkisrįšherrar einręšisherranna Stalķns og Hitlers.  Hitler sendi utanrķkisrįšherra sinn til Moskvu sķšla įgśstmįnašar 1939 til aš ganga frį samningi viš Kremlverja, sem innsiglaši skiptingu Evrópu į milli žessara stórvelda.  Žessi samningur var ósigur fyrir lżšręšiš og sjįlfsįkvöršunarrétt žjóša um aš haga mįlum sķnum aš vild, enda voru žjóšir Evrópu meš honum dęmdar til kśgunar og žręlahalds. Žaš er einmitt gegn slķku žręlahaldi, sem Śkraķnumenn berjast nśna blóšugri barįttu, og er žaš ótrślega hart nś į 21. öldinni aš žurfa aš berjast fyrir sjįlfsögšum rétti sķnum ķ Evrópu upp į lķf og dauša.

Ķ Evrópu sluppu t.d. Bretar, Ķslendingar, Svisslendingar, Svķar, Spįnverjar og Portśgalir undan strķšsįtökum.  Einörš varnarbarįtta Breta bjargaši Vestur-Evrópu undan jįrnhęl nazismans.  Vegna einstakrar frammistöšu flughers Breta ķ višureigninni viš flugher Žjóšverja haustiš 1940 og öflugs flota Breta tókst aš koma ķ veg fyrir innrįs Žjóšverja yfir Ermarsundiš.  Meš ašgeršinni Raušskeggur 21. jśnķ 1941 splundraši Hitler žessum illręmda samningi, en žaš er engu lķkara en hann lifi žó ķ hugskoti żmissa enn. 

Afstaša Žżzkalandskanzlaranna Kohls, Merkel og Scholz ber žess merki, aš žau hafi ķ hugskoti sķnu stjórnazt af žeirri śreltu hugmyndafręši, aš Žżzkaland og Rśssland ęttu aš skipta Evrópu į milli sķn ķ įhrifasvęši. Žżzka rķkisstjórnin var Eystrasaltsrķkjunum fjandsamleg viš lok Kalda strķšsins, Merkel stöšvaši įform Bandarķkjamanna 2015 um aš veita Śkraķnu ašild aš NATO, og Scholz hefur dregiš lappirnar ķ hernašarstušningi Žjóšverja viš Śkraķnu.  Afleišingin er ófögur. 

Jón Baldvin Hannibalsson, krati og fyrrverandi utanrķkisrįšherra Ķslands, į heišur skilinn fyrir framgöngu sķna, žegar hann, įsamt forsętisrįšherranum, Davķš Oddssyni, beitti sér fyrir žvķ, aš Ķsland braut ķsinn į örlagažrungnum tķma og višurkenndi fullveldi Eystrasaltsrķkjanna.  Žetta er bezti gjörningur Ķslands gagnvart öšrum rķkjum į lżšveldistķmanum.  Hvar vęrum viš stödd, ef réttur žjóšrķkja til óskorašs fullveldis vęri ekki virtur aš alžjóšalögum ?  Barįtta Śkraķnumanna nśna viš rotiš Rśssland, sem stjórnaš er meš vitfirrtum hętti til aš snśa sögunni viš, snżst um rétt stórra og smįrra rķkja til fullveldis og til aš bśa ķ friši ķ landi sķnu. Žess vegna eiga Vesturlönd aš styšja Śkraķnu hernašarlega įn žess aš draga af sér og fylgja žar fordęmi Póllands og Eystrasaltsrķkjanna. 

Nś veršur vitnaš ķ grein JBH ķ Morgunblašinu 30.įgśst 2022, sem hann nefndi:

"Um žį sem žora ..." 

"Ķ nęstum hįlfa öld voru Eystrasaltsžjóširnar hinar gleymdu žjóšir Evrópu.  Lönd žeirra voru žurrkuš śt af landakortum heimsins.  Tungumįl žeirra voru til heimabrśks, og žjóšmenningin lifši nešanjaršar.  Žessar žjóšir voru horfnar af pólitķskum radarskjį umheimsins.  Žegar ég ręddi um sjįlfstęšisbarįttu Eystrasaltsžjóša viš starfsbróšur minn, utanrķkisrįšherra NATO-rķkis, reyndi hann aš eyša umręšuefninu meš eftirfarandi ummęlum: "Hafa žessar žjóšir ekki alltaf tilheyrt Rśsslandi ?".  

Žarna minnist JBH ekki į eitt alsvķnslegasta tiltęki rśssnesku kśgaranna, sem žeir hafa beitt alls stašar, žar sem žeir hafa tališ žörf į aš berja nišur sjįlfstęšistilhneigingu žjóša og aš eyšileggja žjóšareinkenni žeirra. Žeir hafa stundaš hina mannfjandsamlegu kynžįttahreinsun, "ethnic cleansing", ķ Eystrasaltsrķkjunum, og hana stunda višbjóširnir į herteknum svęšum Śkraķnu.  Fólkiš er flutt burt langt frį heimkynnum sķnum og Rśssar lįtnir setjast aš ķ stašinn.  Žetta er glępur gegn mannkyni, og žaš er ķskyggilegt, aš rśssneska valdastéttin skuli vera į svo lįgu sišferšisstigi į 21. öldinni aš gera sig seka um žetta.  Žeir veršskulda ekkert minna en fulla śtskśfun Vesturlanda sem hryšjuverkarķki.  

"Hinn atburšurinn [į eftir "syngjandi byltingunni" ķ jśnķ 1988-innsk. BJo], sem nįši inn į forsķšur blaša og sjónvarpsskjįi heimsins, var "mannlega kešjan" ķ įgśst 1989.  Nęstum 2 milljónir manna héldust ķ hendur frį Tallinn ķ noršri til Vilniusar ķ sušri til aš mótmęla Molotov-Ribbentrop-samninginum og leyniskjölum hans frį žvķ fyrir hįlfri öld (1939). Žessi alręmdi samningur [į] milli tveggja einręšisherra, Hitlers og Stalķns, reyndist vera upphaf seinni heimsstyrjaldarinnar.  Samkvęmt samninginum var Stalķn gefiš frķtt spil til aš innlima Eystrasaltsžjóširnar ķ Sovétrķkin, ž.m.t. Finnland - eitt Noršurlandanna."

Žannig var lenzkan į mišöldum ķ Evrópu, aš stórveldin rįšskušust meš fullveldi minni rķkjanna og röšušu žeim inn į įhrifasvęši sķn. Enginn, nema kannski pįfinn eša ęšsti prestur rétttrśnašarkirkjunnar ķ Moskvu,  hafši gefiš žeim žennan rétt.  Žau tóku sér hann annars meš vopnavaldi. Ķ kjölfar fyrri heimsstyrjaldarinnar, 1914-1918, tók žetta fyrirkomulag aš rakna upp fyrir tilstušlan Bandarķkjastjórnar.  Žį var kvešiš į um rétt žjóša til aš įkvarša sjįlfar örlög sķn, hvort žau kysu aš vera ķ rķkjabandalagi eša afla sér sjįlfstęšis um eigin mįl og fullveldis.  Žį uršu t.d. Ķsland og Finnland sjįlfstęš rķki, og Śkraķna varš sjįlfstęš ķ öreigabyltingunni rśssnesku 1917. Žetta er nś hinn rķkjandi réttur aš alžjóšalögum. Vladimir Putin snżr öllu į haus, vill snśa klukkunni til baka, en žaš mun ekki ganga til lengdar.

"Leištogar Vesturveldanna stóšu frammi fyrir höršum kostum.  Ęttu žeir aš fórna öllum įvinningi af samningum um lok kalda strķšsins meš žvķ aš lżsa yfir stušningi viš endurheimt sjįlfstęšis Eystrasaltsžjóša ?  Eša ęttu žeir aš fórna žessum smįžjóšum - ķ žvķ skyni aš varšveita friš og stöšugleika ? 

Biliš [į] milli oršręšu žeirra um sjįlfsįkvöršunarrétt žjóša og aš fęra śt landamęri lżšręšis, mannréttinda og réttarrķkis annars vegar og žeirrar stórveldapólitķkur, sem žeir fylgdu ķ reynd hins vegar, var oršiš óbrśanlegt."

Aš stęrri rķki hafi öll rįš hinna smęrri ķ hendi sér, er óalandi og óferjandi višhorf.  Valdiš til aš įkvarša fullveldi rķkis liggur hjį ķbśum žess rķkis sjįlfum og ekki hjį stjórnmįlamönnum stęrri rķkja, sķzt af öllu gamalla nżlendukśgara eins og Rśsslands. Žetta višurkenndu Bretar og Frakkar ķ raun meš žvķ aš segja Stór-Žżzkalandi strķš į hendur ķ kjölfar innrįsar Wehrmacht ķ Pólland 1. september 1939.  Frakkland féll aš vķsu flestum aš óvörum į undraskömmum tķma voriš 1940 fyrir leifturįrįs, "Blitzkrieg Guderians", en Stóra-Bretland hélt velli og stóš uppi sem sigurvegari 1945 meš dyggri hernašarhjįlp Bandarķkjamanna. 

"Žaš var žess vegna, sem Bush, Bandarķkjaforseti, flutti ręšu ķ žinginu ķ Kęnugarši ķ įgśst 1991, sem sķšan hefur žótt meš endemum.  Ķ ręšunni skoraši hann į Śkraķnumenn "aš lįta ekki stjórnast af öfgakenndri žjóšernishyggju", heldur halda Sovétrķkjunum saman "ķ nafni frišar og stöšugleika". 

Žaš var žess vegna, sem Kohl, kanzlari, og Mitterand, forseti, skrifušu sameiginlega bréf til Landsbergis, leištoga sjįlfstęšishreyfingarinnar ķ Litįen, žar sem žeir skorušu į hann aš fresta framkvęmd sjįlfstęšisyfirlżsingar Litįa frį 11. marz 1990."

Rįšstjórnarrķkin voru of rotin undir žrśgandi kommśnisma, til aš žau gętu haldizt saman.  Žaš hefur žessum forsetum og kanzlara veriš ljóst, en žeir hafa tališ sig skuldbundna Gorbasjeff fyrir žįtt hans ķ frišsamlegu hruni Jįrntjaldsins. Žeir höfšu hins vegar engan rétt til aš slį į frelsisžrį undirokašra žjóša, sem žrįšu endurheimt frelsis sķns og fullveldis. Žar kemur aš hinu sögulega gęfuspori Ķslands, smįrķkis noršur ķ Atlantshafi, sem öšlazt hafši fullveldi ķ eigin mįlum ķ kjölfar Fyrri heimsstyrjaldar og fullt sjįlfstęši viš lżšveldisstofnun, sem Bandarķkjamenn studdu dyggilega ķ jśnķ 1944, skömmu eftir innrįs Bandamanna ķ Normandķ. 

"En hvers vegna sętti Ķsland sig ekki viš žessa nišurstöšu ?  Žaš voru engir žjóšarhagsmunir ķ hśfi.  Žvert į móti: Ķsland var hįš Sovétrķkjunum um innflutning į eldsneyti - sem er lķfsblóš nśtķmahagkerfa - allt frį žvķ, aš Bretar skelltu višskiptabanni į Ķsland ķ žorskastrķšunum (1954-1975).  Vissum viš kannski ekki, aš smįžjóšum er ętlaš aš leita skjóls hjį stóržjóšum og lśta forystu žeirra ?  M.ö.o. kunnum viš ekki vištekna mannasiši ? 

Allt er žetta vel žekkt.  Engu aš sķšur vorum viš [Sjįlfstęšisflokkur og Alžżšuflokkur - innsk. BJo]  tregir til fylgispektar.  Leištogar Vesturveldanna létu augljóslega stjórnast af eigin hagsmunum.  Viš vorum hins vegar sannfęršir um, aš fylgispekt vestręnna leištoga viš Gorbachev vęri misrįšin.  Hśn byggšist į rangri og yfirboršskenndri greiningu į pólitķskum veruleika Sovétrķkjanna.  Ég var sannfęršur um, aš Sóvétrķkin vęru sjįlf ķ tilvistarkreppu, sem leištogar žeirra fundu enga lausn į.  Heimsveldiš vęri aš lišast ķ sundur, rétt eins og evrópsku nżlenduveldin ķ kjölfariš į seinni heimsstyrjöldinni." 

Žaš er eins og Vesturveldin hafi veriš fśs til į žessari stundu aš stinga žeirri dśsu upp ķ Gorbasjeff aš skipta Evrópu į milli tveggja stórvelda ķ anda Mólotoff-Ribbentropp-samningsins og Žjóšverjar stutt žaš leynt og ljóst sem veršandi forysturķki Evrópusambandsins.  Žetta er ólķšandi hugarfar og ekki reist į öšru en rétti, sem sį "sterki" tekur sér til aš kśga og skķtnżta žann "veika". Saga nżlendustjórnarfars ķ Evrópu leiš undir lok meš hruni Jįrntjaldsins, en nś reyna Rśssar aš snśa viš hinni sögulegu žróun.  Žaš mun allt fara ķ handaskolum hjį žeim, enda meš endemum óhönduglega og villimannslega aš verki veriš.  Enginn kęrir sig um aš žjóna slķkum herrum į 21. öldinni.

"Mér var stórlega misbošiš aš heyra leištoga vestręnna lżšręšisžjóša įminna undirokašar žjóšir um, aš žęr ęttu aš sętta sig viš örlög sķn, til žess aš viš į Vesturlöndum gętum notiš "frišar og stöšugleika". Ķ mķnum eyrum hljómaši žetta ekki bara sem smįnarleg svik, heldur sem örlagarķk mistök." 

 

 

 

 

 

 Brandenborgarhlišiš

   

 

 


Bloggfęrslur 9. september 2022

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband