Eiginn afli og annarra

Ein hjįkįtlegasta gagnrżni stjórnarandstöšunnar į nśverandi rķkisstjórn og žingmeirihluta hennar er, aš hśn hafi "afsalaš rķkissjóši tekjum" meš žvķ aš draga śr skattheimtu, sem vinstri stjórnin lagši į, oft į tķšum meš ósvķfnum hętti meš vķsun til réttlętis aš hętti sameignarsinna.

Žessi afstaša viršist vera reist į žvķ višhorfi, aš skattborgarar og lögašilar séu ķ įnauš rķkisins viš aš afla žvķ fjįr ķ žeim męli, sem valdhöfunum žóknast hverju sinni. Svipašs sjónarmišs gętti ķ hinu undirfuršulega Fréttablaši nżlega, žar sem forsķšufyrirsögn var į žį leiš, aš upphęš aršgreišslu śtgeršarfyrirtękja vęri hęrri en nęmi veišigjöldum sömu fyrirtękja !  Hvers eiga fjįrfestar ķ śtgeršarfélögum eiginlega aš gjalda ? Halda menn, aš žeir hafi fjįrfest ķ śtgeršinni til aš hśn geti greitt sem allra hęst veišigjöld, svo aš žeir fįi sįralķtinn arš af fjįrfestingu sinni ? Fķflagangur blašamanna rķšur ekki viš einteyming. Mįl er, aš mismunun heišarlegra atvinnugreina ķ landinu linni.  

Téš sjónarmiš vinstri manna og latte lepjandi listafķgśra ķ R-101, ž.e. ķ sumum tilvikum hinna steingeldu "skapandi stétta", sem vart vita, hvaš sköpun er, er ķ algerri andstöšu viš sjónarmiš hęgri manna, sem sumum finnst nś reyndar kaffisopinn góšur, sem er önnur saga, um, aš hvati einstaklinga og lögašila til tekjuöflunar sé rįšstöfunarréttur žeirra sjįlfra į sem mestu af žessum tekjum, og žess vegna verši aš gęta mikils hófs viš tekjuöflun hins opinbera, ef heimtufrekja stjórnmįlamanna ķ nafni hins opinbera ekki į aš skrśfa fyrir veršmętasköpunina.    

Kenningar hęgri manna ķ žessum efnum hafa reyndar veriš margsannašar. Į vinstri stjórnar įrunum rķkti gegndarlaus skattheimta, og gekk į meš stöšugum skattahękkunum, en tekjur rķkissjóšs jukust samt sįralķtiš, og stašnaš hagkerfiš komst ekkert upp śr kreppuhjólförunum, af žvķ aš raunverulega hvata skorti til fjįrfestinga og meiri tekjuöflunar. Ęr og kżr jafnašarmannanna eru aš snķša af tekjuöfluninni allt, sem forręšishyggjunni žykir umfram marka, og fęra žaš til "samneyzlunnar", sem er gegndarlaus og botnlaus hķt, af žvķ aš žar er féš įn hiršis. Žessu mį lķkja viš löglegan en sišlausan žjófnaš. 

Ķ stjórnarsįttmįla rķkisstjórnar Sigmundar Davķšs įriš 2013 var kvešiš į um skattalękkanir, og strax sumariš 2013 var dregiš śr stórskašlegri skattheimtu fyrri stjórnvalda į sumum svišum.  Žaš var eins og viš manninn męlt; žessi stefnubreyting hafši strax jįkvęš įhrif į fjįrfestingar og neyzlu, og hagkerfiš hrökk ķ gķr, hagvöxtur er nś 3-4 %, og tekjur rķkissjóšs įriš 2014 stefna ķ aš verša tugum milljarša kr yfir įętlun ķ fjįrlögum įrsins, sem er ótrślega hrašur višsnśningur. Meš öšrum oršum voru vinstri stjórnar įrin įr hinna glötušu tękifęra, en blómatķmi stórkarlalegra hrossakaupa og sóunar meš rįndżrum  gęluverkefnum, svo aš ekki sé nś minnzt į dekriš viš kröfuhafa föllnu bankanna, hvort sem skósólar žeirra voru sleiktir ķ Berlaymont eša ķ höfušstöšvum Landsbankans.

Stašreyndin er žess vegna sś, aš minni skattheimta felur ekki ķ sér "afsal tekna rķkissjóšs", heldur aukningu skatttekna vegna aukinna umsvifa borgaranna, fjįrfestinga og neyzlu ķ samfélaginu. Aušvitaš er borin von, aš vinstri menn įtti sig į henni, enda er hluti af möntrunni žeirra aš beita skuli skattkerfinu til tekjujöfnunar ķ žjóšfélaginu ķ nafni réttlętis.  Sś stefna jafngildir stefnu riddarans hugumprśša, sem baršist viš vindmyllur.

Hér sannast enn sem oftar, hversu skašlega žröngt sjónarhorn vinstri manna į hagręn mįlefni er, enda į žaš ekki upp į pallboršiš hjį kjósendum aš öšru jöfnu. Jafnašarmenn einblķna į žaš, aš žeir, sem afla teknanna, halda meiru eftir af žeim en žeir, forręšishyggjumennirnir, telja góšu hófi gegna, og ala sķšan į stanzlausri öfund annarra ķ framhaldi af žvķ, en gęta ekki aš žvķ aš horfa į heildarmyndina, sem er vöxtur hagkerfisins, knśinn įfram af hvatanum um hęrri tekjur, žegar upp er stašiš, og bętta žjóšfélagsstöšu fyrir sig og fjölskyldu sķna. 

Žetta er gamla sagan um aš lżsa öllum fķlnum meš žvķ aš einblķna į löppina į honum. Aš taka śr vasa eins og setja ķ vasa annars, sem ķ mörgum tilvikum nennir ekki aš leggja sig jafnmikiš fram og hinn, er argasta óréttlęti.  Jafnašarmenn stunda hins vegar endalausan öfugmęlakvešskap, aš hętti forvera sinna, kommśnistanna, og nefna žetta athęfi öfugmęlinu "samfélagslegt réttlęti ķ anda jafnašar". "Hvķlķkur Jón ķ Hvammi" var haft į orši į Hérašinu, žegar fólki blöskraši atferli.   

Eitt haršasta deilumįl sķšari tķma hérlendis er fiskveišistjórnunarkerfiš. Fręšimenn, innlendir sem erlendir, lįta nś hver um annan žveran ķ ljós žį skošun, aš ķslenzka kerfiš sameini betur en nokkurt annaš fiskveišistjórnunarkerfi hagsmuni umhverfisverndar, ž.e. sjįlfbęrrar nżtingar, og hagkvęma nżtingu, enda er ķslenzkur sjįvarśtvegur sį aršsamasti ķ heimi, aš tališ er. 

Aš sjįlfsögšu spretta žį upp heimaalningar af żmsu tagi, sjįlfskipašir spekingar og beturvitar, sem finna kerfinu allt til forįttu og gagnrżna žaš meš ljótu oršbragši og réttlęti į vörunum.  Hvaša atvinnugrein er snišin til aš fullnęgja réttlętiskennd sérvitringa og sjįlflęgra nöldurseggja ?

Žessi velgengni fiskveišistjórnunarkerfisins ķslenzka leiddi til žess į įrum "fyrstu tęru vinstri stjórnarinnar" (hśn var reyndar glęr ķ gegn), aš farin var skattheimtuherferš gegn sjįvarśtveginum ķ anda sjśklegrar öfundar ķ garš velgengni og andśšar į śtgerš, sem lķkja mį viš eignaupptöku eša hęgfara žjóšnżtingu aš hętti sameignarsinna. Žessi ašför jafnašarmanna leiddi til žess, aš lķtil śtgeršarfyrirtęki voru tekin aš leggja upp laupana, er nśverandi rķkisstjórn tók viš valdataumunum, kippti ķ taumana og lagfęrši verstu agnśa ofurhįs veišigjalds, žó aš enn sé langt ķ land meš, aš sjįvarśtvegurinn sitji viš sama borš og ašrir atvinnuvegir ķ skattalegum efnum. Hér sem endranęr gildir Laffler-lögmįliš, aš lękkun ofurhįrrar skattheimtu eykur skatttekjurnar. Žetta lögmįl hentar "hugsjónum" villta vinstrisins (eša er žaš vinstursins, sem er meltingarfęri jórturdżra-stutt į milli). 

Ašstöšugjald į formi veišileyfagjalds er fįsinna aš leggja į atvinnugrein ķ alžjóšlegri samkeppni viš nišurgreiddar greinar. Žetta verša stjórnvöld aš bera gęfu til aš skilja, annars beita žau greinina órétti og stórskaša hagsmuni žjóšarinnar. Sķšan veišileyfagjaldiš var hękkaš upp śr öllu valdi, hefur hęgt į vexti ķslenzka sjįvarśtvegsins ķ samanburši viš žann norska og fęreyska, enda žora śtgeršarmenn ekki lengur aš fjįrfesta ķ greininni, eins og ešlilegt vęri. Hvernig stjórnarandstašan ręšir um minnkun skattbyršar į śtveginn sem glatašar skatttekjur er reginhneyksli og sżnir ķ hnotskurn algert skilningsleysi viškomandi žingmanna į hagsmunum atvinnuveganna og efnahagskerfinu. Žar kemur enn viš sögu hin fyrr nefnda og alręmda žrönga sżn į fķlinn.   

Į mešan almennt aušlindagjald er ekki lagt į landnytjar, er ekki hęgt aš fallast į réttmęti aušlindagjalds af sjįvarnytjum, en ķ stašinn kęmi til greina t.d. 5 % hęrri tekjuskattur af greininni en af öšrum atvinnugreinum, enda verši  umframskattheimtunni einvöršungu variš aš hįlfu rķkisins til aš žjónusta  sjįvarśtveginn; t.d. fęru žessi framlög til Hafrannsóknarstofnunar, Landhelgisgęzlunnar og Stżrimannaskólans. Tęplega vęri žó réttlętanlegt aš verja žessu fé til vopnakaupa, enda varša žau žjóšaröryggi.

Žį veršur ekki séš, aš neina naušsyn beri til aš veikja greinina meš aukinni óvissu um framtķšina meš žvķ aš rķfa af henni eign hennar, žjóšnżta hana, og leigja aftur śt afnotarétt žessarar eignar til tiltekins og tiltölulega stutts tķma m.v. afskriftatķma fjįrfestinga. Slķkar ęfingar ķ jafnašarmennsku eru žjóšfélagstilraunir, sem skaša sjįvarśtveginn og sameiginlega hagsmuni žjóšarinnar, enda eru slķkar ašfarir fordęmalausar og kokkašar upp ķ einhverju stjórnmįlaeldhśsi vinstra megin viš mišju. 

Hętt er viš, aš slķk tilraunastarfsemi muni fęla fjįrmagn śt śr greininni og žangaš, sem aršsemi eigin fjįr er hęrri en ķ sjįvarśtvegi.  Aušlindarenta ķ sjįvarśtvegi er tómur hugarburšur draumóramanna, enda hefur hśn aldrei fundizt. Er kominn tķmi til aš slį striki yfir vitleysuna, sem ęttuš er frį fólki, sem ekkert skynbragš ber į rekstur sjįvarśtvegsfyrirtękja, en er uppfullt af žvęttingi um žjóšareign į aušlindinni og ruglar henni saman viš rķkiseign fiskistofnanna.   

Ķ Višskiptablašinu 6. nóvember 2014 birtist vištal viš Birgi Žór Runólfsson, dósent ķ hagfręši viš HĶ, sem hélt erindi ķ hśsakynnum Gamma nżlega ķ tilefni af śtgįfu bókarinnar, "Heimur batnandi fer", eftir Matt Ridley:

"Sį įrangur, sem nįšst hefur ķ fiskveišistjórnun hér į landi, er aš mestu leyti til kominn vegna žess, aš fiskveišiheimildir, eša kvóti, fela ķ sér varanlegan nżtingarrétt. Žessi varanleiki hefur fellt saman hagsmuni śtgerša af žvķ aš hįmarka aršsemi sķna og žau umhverfissjónarmiš, sem snśa aš višhaldi fiskistofna."

"Segja mį, aš mitt erindi hafi veriš framhald af erindi Ridleys", segir Birgir Žór. "Ridley fęrir rök fyrir žvķ, aš eignarrétturinn stušli aš hagkvęmri nżtingu aušlinda, einkum śt frį umhverfissjónarmišum og vķsar žar til fiskveiša viš Ķsland."

Ķslenzka fiskveišistjórnunarkerfiš hefur öšlazt sess sem fyrirmynd annarra žjóša į žessu sviši.  Hérlendis eru žó hjįróma raddir um, aš žaš sé ekki nógu "réttlįtt", og er žį oftast vķsaš til upphaflegrar śthlutunar į kvótanum. Um žaš segir Birgir Žór, "aš žegar svona kerfi sé komiš į, sé einmitt mikilvęgt aš śthluta kvóta til žeirra, sem stunda veišarnar į žessum tķma.  Žaš leišir til žess, aš hagkvęmnin og uppstokkunin komi fram fyrr.  Hlutverk žeirra, sem halda įfram ķ geiranum er svo aš bęta žeim upp tapiš, sem hverfa śr greininni.  Meš žvķ aš śthluta kvótanum ókeypis ķ upphafi er veriš aš višhalda fjįrmagni, svo aš hęgt sé aš fara strax ķ naušsynlegar fjįrfestingar."

Nišurstaša rannsókna Birgis Žórs Runólfssonar er ennfremur, aš grundvallaratriši vel heppnašs fiskveišistjórnunarkerfis sé ótķmabundinn nżtingarréttur og aš śtgeršarmenn og fjįrfestar geti treyst į stöšugleika ķ žeim efnum.  Žaš er mjög margt, sem bendir til, aš žetta sé hįrrétt nišurstaša.

Nśverandi stjórnvöld verša aš setja vķsindalegar nišurstöšur į borš viš žessa į oddinn viš mótun vęntanlegs frumvarps um stjórnun fiskveiša, en mega ekki lįta undan tilfinningažrungnu vęli fįkunnandi og ofstękisfulls fólks um aš koma verši nżtingarréttinum ķ "félagslega eign" og aš hann skuli leigja til tiltekins tķma, svona 15-25 įra. Til žess standa engin hagfręšileg né sišferšileg rök, og žar meš mundu stjórnvöld grafa undan aršsemi fiskveišistjórnunarkerfisins og letja til beztu umgengni viš aušlindina vegna žess, aš įkvaršanir śtgeršarmanna verša žį ķ meira męli reistar į skammtķma sjónarmišum en langtķma mati į žvķ, hvaš komi fyrirtękjum žeirra bezt. 

 Eigandi gengur betur um eign sķnaLogandi heit Fernanda ķ drętti   

 

            

 

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband