Fęrsluflokkur: Tölvur og tękni

"Kapallinn gengur ekki upp"

Ķ tķmaritinu Žjóšmįlum, sumarhefti 2014, birtist greinin "Višskiptatękifęri sęstrengs" meš undirfyrirsögn, "Breytingar ķ orkumįlum Evrópu", eftir Björgvin Skśla Siguršsson, framkvęmdastjóra Markašs- og višskiptažróunarsvišs Landsvirkjunar. 

Viš žessa grein er margt aš athuga, en yfirbragš greinarinnar ber meš sér, hversu illa ķgrundaš og vanreifaš rannsóknarverkefni Landsvirkjunar um aflsęstreng į milli Ķslands og Skotlands er.  Veršur žessum oršum stašur fundinn į téšum vettvangi, en hér er rķk įstęša til aš bera nišur ķ vištal Stefįns Gunnars Sveinssonar viš dr Baldur Elķasson ķ Morgunblašinu žann 24. jśnķ 2014 um žetta mįlefni.

Ķ alla staši er vert aš gefa gaum aš oršum dr Baldurs, žvķ aš žar fer óvilhallur sérfręšingur meš mikla reynslu og vķša yfirsżn.  Dr Baldur tjįir skošun sķna hispurslaust:

"Ég tel žetta vera glapręši".

Žetta er einmitt sama mat og höfundur žessa pistils hefur sett fram nokkrum sinnum į žessum vettvangi og ķ Žjóšmįlum.  Höfundur reiknaši śt į grundvelli kostnašarįętlunar, USD 4,0 milljaršar, aš fjįrhagslegan rekstrargrundvöll skorti algerlega fyrir téšan sęstreng, enda nęmi flutningskostnašur 140 USD/MWh m.v. fyrrgreindan stofnkostnaš, afltöp og višhaldskostnaš. 

Ef orkuverš inn į strenginn hérlendis nemur 40 USD/MWh, žurfa aš fįst 180 USD/MWh fyrir orkuna Skotlandsmegin, en slķkt verš er ófįanlegt, nema fyrir skammtķmatoppa, og engum heilvita manni dettur ķ hug aš leggja ķ slķka fjįrfestingu fyrir nżtingartķma, sem er e.t.v. 500 klst/a.

Um lķklegan stofnkostnaš hefur dr Baldur žetta aš segja:

"Žaš hefur veriš talaš um fimm milljarša dollara ķ žessu samhengi.  Žaš er aš mķnu mati allt of lįg tala."  Dr Baldri žykja USD 10 milljaršar sennilegri tala fyrir stofnkostnašinn.  Höfundur žessa pistils er žessu sammįla og hefur alltaf tališ kostnašartölur į vegum rįšgjafa Landsvirkjunar um sęstrenginn vera illa ķgrundašar og jafnvel birtar af takmarkašri įbyrgš til aš halda lķfi ķ daušvona hugmynd.  Meš lįgmarks kostnašarįętlun höfundar er sęstrengurinn vonlaus višskiptahugmynd, hvaš žį meš lķklegasta kostnašinum.  Žaš er einkennilegt, aš Landsvirkjun skuli ekki skrķnleggja žessa verkefnishugmynd, sem engu einkafyrirtęki dytti ķ hug aš halda įfram meš į grundvelli žeirra upplżsinga, sem aflaš hefur veriš.  Žessi leiš er enginn valkostur fyrir Landsvirkjun til orkusölu.  Žaš sjį allir, sem virša fyrir sér kostnaš og lķklegt markašsverš į Bretlandi, ž.į.m. nśverandi og vęntanlegir višskiptavinir Landsvirkjunar.

Dr Baldur nefnir ekki, aš hugmynd Landsvirkjunar er aš flytja orku ķ bįšar įttir eftir strengnum, og žar meš žarf afrišil og įrišil viš hvorn enda, sem eykur töp og kostnaš.

"Žį segir Baldur, aš žaš magn, sem kapallinn ętti aš flytja, sé nįnast hlęgilega lķtiš.  "Talaš er um, aš kapallinn muni flytja 700 MW, en žaš er hér um bil žaš, sem fer ķ įlverksmišjuna į Reyšarfirši."  .... Žegar haft sé ķ huga, aš žaš žyrfti aš virkja meira til aš fį žessi 700 MW, segir Baldur, aš žar af leiši, aš skynsamlegra sé aš vinna śr orkunni hér.  Žį bętist viš, aš žaš verš, sem fengist fyrir raforkuna erlendis, myndi lķklega ekki duga fyrir śtlögšum kostnaši viš strenginn.  Raforkuverš erlendis sé mjög lįgt, og ašrir orkugjafar séu aš ryšja sér žar til rśms.  Baldur nefnir sem dęmi, aš framleišsla į jaršgasi, sem unniš er śr jöršu meš leirsteinsbroti, muni lķklega fęrast ķ vöxt į komandi įrum." 

 

Žessu hefur pistilhöfundur einnig haldiš fram sem rökum gegn žvķ, aš sala raforku um sęstreng geti oršiš aršsöm, og ķ raun sé verkefniš grķšarlega įhęttusamt, og žess vegna algerlega įstęšulaust aš rannsaka žaš nįnar meš žaš ķ huga aš leggja śt ķ framkvęmd. 

Žess mį geta, aš Björgvin Skśli Siguršsson/Landsvirkjun hefur haldiš žvķ fram, aš višskiptahugmyndin aš baki strengnum sé, aš Landsvirkjun taki žįtt ķ reglunarmarkaši į Stóra-Bretlandi til aš halda jafnvęgi žar į milli frambošs og eftirspurnar.  Afliš, sem til rįšstöfunar er į Ķslandi til slķkra nota er dropi ķ haf téšs reglunarmarkašar og ašeins um 1/10 hluti af flutningsgetu vęntanlegs sęstrengs.  Björgvin Skśli žarf aš śtskżra, hvort hugmyndin sé, aš raforkunotendur į Ķslandi taki žįtt ķ žessum jöfnunarorkumarkaši į Bretlandi.  Žaš er hępiš, aš žeir sjįi sér ķ hag ķ slķkum ašgeršum, sem geta haft mjög truflandi įhrif į rekstur žeirra.  Orkuflutningar slķkrar jöfnunar-og reglunarorku yršu vęntanlega svo litlir, ž.e.a.s. nżtingartķmi sęstrengsins svo lįgur viš žessar ašstęšur, aš hann gęti ekki stašiš undir kostnaši af sęstrengnum, žó aš aflgeta strengsins yrši fullnżtt ķ stuttum lotum. 

Ęskilegt vęri, aš Björgvin Skśli mundi gera grein fyrir, hversu mikiš reglunarafl og hversu langan nżtingartķma į mįlraun strengsins hann įętlar aš nį samningum um viš Breta.  Žetta er annars konar brśk į sęstreng en Noršmenn stunda.  Žeir keyra gjarna nišur toppįlag į aflstöšvar į meginlandinu, en keppa žar viš nišurgreidda vindorku og sólarorku.  Tęknižróun veldur lękkandi vinnslukostnaši žeirra žessarar endurnżjanlegu raforku, og žess vegna er órįšlegt fyrir Ķslendinga, sem mundu bśa viš miklu hęrri flutningskostnaš en Noršmenn, aš gera śt į žann markaš. 

Į milli toppįlagstķmabila, žegar orkuverš er ķ lįgmarki, t.d. į nóttunni, flytja žeir orku til Noregs til aš spara vatn ķ mišlunarlónum, enda eru engin framkvęmdaleyfi fyrir hendi žar fyrir nżjum mišlunarlónum eša stękkun eldri lóna. 

Į Ķslandi er hins vegar enn fyrir hendi sį möguleiki aš auka mišlunargetu lónanna, og žaš er reyndar brżnt, ef orkuskeršingar eiga ekki verša daglegt brauš hér yfir vetrartķmann.  Allur flutningur į raforku til Ķslands hlyti aš hękka raforkuveršiš innanlands umtalsvert, žvķ aš flutningskostnašurinn einn og sér nemur margföldu jašarkostnašarverši frį nżjum virkjunum į Ķslandi.   

Landsvirkjun taldi svo mikilvęgt aš svara gagnrżni dr Baldurs į sęstrengshugmyndir žar į bę, aš daginn eftir, 25. jśnķ 2014, tjįši forstjóri hennar, Höršur Arnarson, sig ķ hefšbundnum véfréttastķl sķnum um sęstrenginn, en sķšan veitist hann aš dr Baldri meš žvķ aš segja "ummęli fyrrverandi starfsmanns ABB koma į óvart ķ ljósi žess, aš fyrirtękiš hafi unniš aš skżrslu um sęstrenginn.  Ķ henni kemur fram, aš verkefniš er tęknilega framkvęmanlegt.  Ósamręmi sé į milli žess, sem Baldur segi og žess, sem er ķ skżrslunni."

Meš žessum oršum gerir Höršur žvķ skóna, aš dr Baldur sé śti į žekju.  Höfundur žessa pistils er žveröfugrar skošunar um téš misręmi.  Dr Baldur leggur faglegt mat į mįliš og kemst aš žeirri nišurstöšu, aš verkefniš "aflsęstrengur į milli Ķslands og Skotlands sé glapręši", en fyrirtęki, sem aš samningu téšrar fżsileikaskżrslu komu, hafa hagsmuni af aš halda "vitleysunni" įfram, žvķ aš hśn gefur vel ķ ašra hönd śr vösum eigenda Landsvirkjunar.  Slķk tilhneiging til rįšgjafar er vel žekkt, og žess vegna veršur kaupandi tęknilegrar rįšgjafar jafnan aš hafa yfir aš rįša verkfręšilegri žekkingu, getu og vilja, til aš stjórna vinnu af žessu tagi meš gagnrżnu hugarfari, en ekki aš taka viš hvaša "bolaskķt" sem er af aušmżkt. 

Aš verkefniš sé oršiš tęknilega framkvęmanlegt eru śt af fyrir sig tķšindi, en žau hafa ekki mikla merkingu ein og sér.  Meš veršur aš fylgja kostnašarįętlun fjįrfestingar og rekstrar įsamt įreišanleikamati bśnašar ķ rekstri, t.d. į formi mešaltķma į milli bilana eša įrlegs tiltękileika bśnašar fyrir rekstur, og er žį bęši įtt viš višhalds- og bilunartķma.  Höfundur žessa pistils vill bera brigšur į, aš frumhönnun žessa verkefnis sé tilbśin til framhalds, sem nokkurt įbyrgt fyrirtęki mundi telja hęft til markašssetningar.  Véfréttastķll ķ framsetningu efnis, sem fįir kunna skil į, getur hęglega leitt til rangtślkunar og misskilnings.   

Eftirfarandi er sķšan haft oršrétt eftir Herši ķ tilvitnušu vištali:

"Mikil žróun hefur veriš ķ sęstrengjum undanfarin įr.  Bęši hafa veriš lagšir sęstrengir, sem fara į tvöfalt žaš dżpi, sem viš fęrum mögulega į, ef til žess kęmi.  Eins er bśiš aš leggja strengi į landi, sem fara tvöfalda žį vegalengd."

Hér eru tvęr fullyršingar į ferš, sem geta hugsanlega veriš réttar, en eiga nįnast örugglega ekki viš sambęrilegan sęstreng og žann, sem hugmyndin er aš leggja į milli Ķslands og Skotlands.  Fyrri fullyršingin felur ķ sér, aš, sęstrengur hafi veriš lagšur į um 2,0 km dżpi.  Hvar var žaš, hvenęr, og hvers konar strengur įtti žar ķ hlut ?  Hvers vegna śtskżrir forstjórinn téš stórtķšindi ekki nįnar ?  Leynist fiskur undir steini ?

Seinni fullyršingin krefst lķka nįnari śtskżringa, žvķ aš hśn gęti veriš verulega villandi.  Var žetta e.t.v. rišstraumsstrengur į landi meš mörgum śtjöfnunarstöšvum į leišinni ?  Ef žetta var jafnstraumsstrengur, um 2000 km langur, vęri fróšlegt aš fį upp gefnar kennistęršir hans, s.s. rekstrarspennu, mįlafl, leišaražversniš og töp viš mįlafl og venjulega rekstrarspennu.  Žaš er óžolandi, aš forstjóri Landsvirkjunar slįi um sig meš stórtķšindum įn žess aš gera nįnari grein fyrir tilurš og tilvist žeirra. 

Enn heggur Höršur ķ sama knérunn og véfengir orš dr Baldurs:

"Raforkuverš ķ Bretlandi er mjög hįtt.  Žeir semja nś um raforkuverš frį nżju kjarnorkuveri fyrir yfir 150 USD/MWh." 

Herši mį benda į, aš žetta raforkuverš dugar varla fyrir flutningskostnaši raforku um téšan sęstreng frį Ķslandi til Skotlands.  M.v. kostnaš fjįrfestingar ķ sęstreng og endabśnaši hans, USD 4,0 milljarša, veršur flutningskostnašur 140 USD/MWh, en dr Baldur Elķasson telur hins vegar kostnašinn munu verša a.m.k. tvöfalt hęrri, svo aš samningur til 25 įra um 150 USD/MWh mundi leiša til stórtaps į strengnum, og orkuvinnslufyrirtęki į Ķslandi fengi ekkert fyrir sinn snśš.  Orš dr Baldurs standa, žvķ aš téš verš fyrir orku er ekki markašsverš į Bretlandi, heldur verš til kjarnorkuvers, žar sem reitt er fram fé śr rķkiskassanum brezka og bętt ofan į markašasverš orkunnar, sem er undir 100 USD/MWh, til aš hvetja til vinnslu raforku įn myndunar gróšurhśsalofttegunda. 

Ķ BNA er raforkuveršiš undir helmingi af ofangreindu verši eftir tilkomu jaršgass, sem unniš er meš nżrri tękni, sundrunarašferšinni (e. "fracking").  Žaš er įbyrgšarleysi af forstjóra Landsvirkjunar aš reka sęstrengsverkefniš įfram į grundvelli stórfelldra og langvinnra nišurgreišslna śr brezka rķkissjóšinum, og ótrślegt, aš sś skuli vera stašan hjį ķslenzku rķkisfyrirtęki įriš 2014.  Išnašar-og višskiptarįšherra hefur gert sitt til aš draga śr tjóninu af ranghugmyndum og barnaskap stjórnenda Landsvirkjunar, en stjórn fyrirtękis og eigandinn verša aš bęta um betur.  

Er nema von, aš dr Baldur Elķasson lżsi opinberlega žessum sęstrengshugmyndum sem "glapręši" ?

Er ekki tķmabęrt aš hętta aš villa mönnum sżn um žróun ķslenzka raforkukerfisins og hętta aš eyša tķma og fjįrmunum ķ višskiptahugmynd, sem aldrei getur oršiš barn ķ brók ?

 

  

 

 

   

 

 


Spįmašurinn

Ragnheišur Elķn ĮrnadóttirŽegar höfundur žessa pistils heyrši af mergjušum spįdómi, er hrotiš hafši af vörum forstjóra Landsvirkjunar į Įrsfundi hennar 20. maķ 2014, flaug honum ķ hug annar spįdómur, og var sį frį 1973.  Segja mį, aš rętist fyrri spįdómurinn, hafi hinn sķšari einhvern tęknilegan möguleika til aš rętast, en er ella algerlega eins og śt śr kś. 

Žannig var mįl meš vexti, aš sķšsumars įriš 1973 hélt höfundur žessa pistils įsamt samstśdentum sķnum ķ sama įrgangi ķ rafmagnsverkfręši viš Tęknihįskóla Noregs (NTH-nś NTNU) ķ Žrįndheimi utan ķ kynnisferš (n. ekskursjon) til Danmerkur og Svķžjóšar aš skoša virkjanir, ž.į.m. kjarnorkuveriš ķ Oskarshamn, og til stórra framleišslufyrirtękja rafbśnašar.

Į mešal hinna sķšar nefndu var ASEA ķ Vesterås vestan Stokkhólms, en sęnski risinn ASEA og svissneski risinn BBC sameinušust sķšar ķ alžjóšlegu samsteypunni ABB.  Žarna var okkur tekiš meš kostum og kynjum og mótttakan vel undirbśin og kostaš nokkru til, enda ASEA į höttunum eftir góšum mönnum, og žarna kjöriš tękifęri til aš leggja netin fyrir efnilega verkfręšinema.   

Eitt af žvķ, sem žau kynntu stolt fyrir okkur ķ Vesterås, voru rannsóknir žeirra į ofurleišurum, en ofurleišari veitir rafstraumi nįnast ekkert višnįm, og eru žar af leišandi nįnast engin ohmsk töp eša raunaflstöp ķ ofurleišara.  Gefur auga leiš, aš žróun ofurleišara gęti haft byltingarkennd įhrif į hönnun og rekstrarkostnaš rafbśnašar, svo aš ekki sé nś minnzt į flutning mikils rafafls stuttar og langar leišir, t.d. frį rafölum og śt į stofnkerfisspenna eša aflflutning į milli landshluta.  Sennilega hefur höfundur žessa pistils ekki hrifizt mjög af žessum draumórum, žvķ aš eitt verkefnanna, sem hann rannsakaši į NTH žį um haustiš var kęling hefšbundinna rafstrengja meš vatni um rör  ķ strengstęšinu sjįlfu til aš auka flutningsgetu meš hefšbundnum rafstrengjum, og var žaš hagkvęm ašferš. 

Ofurleišara töldu ASEA-menn žį geta oršiš markašsvöru innan 5 įra, en nś, rśmlega 40 įrum sķšar, bólar ekkert į ofurleišurum į markašinum.  Sś tękni, sem nś er žekkt ķ žessum efnum, er enn ekki samkeppnihęf.

Orš téšs spįmanns į Įrsfundi Landsvirkjunar voru hins vegar eitthvaš į žį leiš, aš žaš muni koma sį tķmi, aš sęstrengur verši lagšur į milli Ķslands og annars Evrópulands en Fęreyja og į milli Evrópu og Bandarķkja Noršur Amerķku (BNA).  Véfréttin ķ Delfķ rökstuddi yfirleitt ekki spįdóma sķna, og žaš gerši téšur spįmašur ekki heldur.  Hann mun žó aldrei verša jafneftirsóttur, né hróšur hans berast jafnvķša, og véfréttin ķ Delfķ, enda ólķkum ašstęšum saman aš jafna.

Žaš er mjög žröngsżnt og yfirboršslegt hugarfar į bak viš spįdóm af žessu tagi, hugarfar, sem sleppir mikilvęgum breytum śr jöfnunni, žannig aš dęmiš getur ekki gengiš upp.  Hugum um stund aš žeim kröftum, sem hér mundu rįša för:

Til žess aš fjįrfest verši ķ sęstreng į milli Ķslands og einhvers Evrópulands žurfa fjįrfestar aš treysta žvķ, aš varanlegur veršmunur į raforku į Ķslandi og į téšum evrópska markaši verši meiri en 140 USD/MWh, en žaš er aš lįgmarki kostnašurinn viš aš senda orku um 800 MW sęstreng į milli Ķslands og Skotlands, m.v. nśverandi kostnašarstig afrišils- og įrišilsvirkja viš bįša enda sęstrengsins og ętlašan kostnaš sęstrengs, sem hvorki hefur veriš hannašur né prófašur og ekki er af gerš ofurleišara. 

Žessi mismunur er ekki fyrir hendi nś, nema į s.k. "gręnni raforku" ķ Evrópu (sś ķslenzka telst vera gręn, en er hśn žaš ?), en višskipti meš hana eru enn um stundir hįš miklum nišurgreišslum śr opinberum sjóšum, t.d. brezka rķkissjóšinum.  Veršlag žessarar gręnu orku fer žó lękkandi, og hefur t.d. vinnslukostnašur sólarorku helmingazt į 5-10 įrum.  Innan 10 įra gęti žess vegna s.k. gręn orka ķ Evrópu oršiš vel samkeppnihęf viš orku frį Ķslandi um sęstreng.  Žį sętu eigendur téšs sęstrengs, virkjana og flutningslķna į Ķslandi fyrir śtflutning um sęstreng, uppi meš "skeggiš ķ póstkassanum", eins og Noršmenn nefna afglöp meš vķsun ķ Reodor Felgan, žjóšsagnapersónu sinnar.  Žaš er sem sagt alls ekki traustur višskiptagrundvöllur undir ęvintżrinu. 

Žaš er hins vegar annaš, sem er miklu afdrifarķkara og sem spįmašurinn gleymir alltaf, žegar hann messar, en žaš er, aš markašskraftarnir munu taka ķ taumana, žegar orkuveršiš tekur aš nįlgast óbęrileikann, sem er 140 USD/MWh + 43 USD/MWh = 183 USD/MWh, en 43 USD/MWh er, sem kunnugt er, listaverš Landsvirkjunar til nżrrar stórišju (og er aušvitaš ósamkeppnihęft nśna).  Einmitt žessir markašskraftar létu til sķn taka ķ Noršur-Amerķku fyrir nokkrum įrum, er Bandarķkjamenn og Kanadamenn tóku aš vinna eldsneytisgas śr jöršu meš s.k. "sundrunarašferš", e. "fracking", og olķu śr bikjaršlögum eša tjörusandi.  Viš žetta hrundi gasveršiš nišur um 2/3 og rafmagnsverš almennt ķ Bandarķkjunum (BNA) um 1/3. 

Aušvitaš mun svipaš gerast ķ Evrópu, žvķ aš samkeppnihęfni Evrópu žolir engan veginn til lengdar orkuverš, sem er e.t.v. žrefalt hęrra en ķ BNA. Markašskraftarnir eru žegar teknir aš grķpa ķ taumana til aš lękka orkuveršiš ķ Evrópu, sem er ósjįlfbęrt. 

 Deila Vesturlanda viš rśssneska björninn, sem vakiš hefur hugmyndafręši žżzka arnarins meš hakakrossinn ķ klónum upp af dvala um sameiningu žjóša Evrópu eftir žjóšerni, įšur žżzkumęlandi, nś rśssneskumęlandi, undir einn hatt ķ einu rķki, sbr "ein Volk, ein Reich, ein Führer", mun flżta fyrir žessari žróun, žvķ aš žaš er loksins nśna aš renna upp fyrir rķkjum Vestur-Evrópu, aš žau verša aš losna undan hrammi bjarnarins ķ orkumįlum, en hann getur nśna bókstaflega fryst žęr og lamaš hagkerfi žeirra meš žvķ aš takmarka til žeirra flęši eldsneytisgass. 

Žar sem Gazprom hefur haldiš įfram aš okra į Evrópu meš gasverši, sem er u.ž.b. žrefalt hęrra en ķ BNA, žrįtt fyrir nįiš vinfengi Gerhards Schröders, jafnašarmannakanzlarans, fyrrverandi, og Vladimirs Putins, forseta Rśsslands (aftur), eru yfirgnęfandi lķkur į, aš gasverš, og žar meš raforkuverš, muni hrķšfalla ķ Evrópu innan 5 įra, eins og žaš hefur gert ķ BNA.  

Fjįrfestum meš viti er kunnugt um žessa svišsmynd, žó aš hśn hafi enn ekki borizt spįmanninum ķ Hįaleiti.  Vegna skorts į višskiptalegum hvötum, ž.e. nęgilega miklum raforkuveršsmuni į Ķslandi og ķ Evrópu, mun aldrei verša fjįrfest ķ stórum sęstreng til Stóra-Bretlands eša meginlands Evrópu. 

Af sömu markašslegu įstęšum, ž.e. śtjöfnun orkuveršs ķ hinum vestręna heimi til aš jafna samkeppnihęfni, mun aldrei verša lagšur stór sęstrengur žvert yfir Atlantshafiš.  Tal um slķkt vitnar um einhvers konar žrįhyggju, vanžekkingu į ešli orkumarkaša, og skortir alla snertingu viš heilbrigša skynsemi. 

Žaš er óžęgilegt til žess aš vita, aš téšur spįmašur skuli meš vissum hętti stunda spįdóma sķna og žvergiršingslegt tśšur žeim tengt um raforkuśtrįs og spįkaupmennsku meš raforkuna śt um borg og bż ķ skjóli Sjįlfstęšisflokksins nś um stundir. 

Fjįrmįla- og efnahagsrįšherra hefur kynnt žį skošun sķna, aš hann telji koma til greina, aš uppfylltum įkvešum skilyršum, aš selja ķslenzku lķfeyrissjóšunum allt aš 20 % hlut ķ Landsvirkjun.  Jafnframt yrši rķkisįbyrgš į nżjum lįnum Landsvirkjunar afnumin, sem er ešlilegt m.v. nśverandi stöšu rķkissjóšs og Landsvirkjunar.  Viš nśverandi efnahagsašstęšur er vel hęgt aš styšja žessa stefnu formanns Sjįlfstęšisflokksins, ef rķkiš öšlast forkaupsrétt į hlutabréfum, sem Lķfeyrissjóširnir sķšar meir kunna aš vilja losa sig viš.

Žaš veršur hins vegar innan Sjįlfstęšisflokksins og utan aš berjast gegn spįkaupmennsku meš orkuaušlindir landsins ķ žį veru, sem spįmašurinn hefur bošaš.  Žaš er įgreiningur ķ landinu um flestar framkvęmdir raforkufyrirtękjanna og Landsnets, og helztu rökin fyrir žeim hafa hingaš til veriš atvinnusköpun ķ landinu, bętt tęknižekking og traust gjaldeyrissköpun.  Ef į aš fara aš stunda hér "hrįan orkuśtflutning" įn innlendrar veršmętasköpunar en meš snyk af spįkaupmennsku, mun andstašan nį slķku stigi, aš stjórnmįlaleg ófęra blasir viš.

 Išnašarrįšherra, sem jafnframt fer meš orkumįlin, viršist ekki vera hrifin af spįkaupmennsku af žessu tagi og er žaš vel.  Žaš žarf aš taka af skariš um, aš ekki komi til greina aš leggja ķ meiri kostnaš aš hįlfu hins opinbera ķ žessar farsakenndu sęstrengshugmyndir.  Žaš kemur ekki til mįla aš virkja eitt einasta kW eša leggja einn einasta km af flutningslķnu fyrir sęstreng, nema til Fęreyja, sem er allt annaš stjórnmįlalegt, tęknilegt og fjįrhagslegt višfangsefni.  Žaš er reyndar ekki vķst, aš Fęreyingar séu fśsir til aš gera 25 įra orkusamning į verši, sem dugar til aš greiša mannvirkin upp į žeim tķma. 

Sęstrengsumręšan er farsi, en enginn gušdómlegur glešileikur.  Ein af įstęšum žess, aš farsinn er enn į fjölunum, kann aš vera sś, aš spįmašurinn telji sig öšlast sterkari samningsstöšu gagnvart kaupendum raforku innanlands, aš geta vķsaš til framtķšar tengingar viš raforkukerfi Evrópu.  Slķkur mįlflutningur er žó bjśgverpill, sem skašar hag landsins, žvķ aš hann gerir ekkert annaš en fęla hugsanlega kaupendur frį, žvķ aš žeir hafa fyrir sér dęmin um hękkunarįhrif slķks į raforkuveršiš, t.d. ķ Noregi, og aušvitaš fyrir vikiš minna framboš į hagkvęmri orku fyrir innlendan markaš en ella. 

Nś er t.d. fariš aš veifa einhverjum fjįrfesti, brezkum, sem sé farinn aš safna fé fyrir sęstreng.  Žetta er grįtbroslegt, žvķ aš višfangsefniš er algerlega vonlaust.  Žaš er til skammar, aš rķkisfyrirtęki į borš viš Landsvirkjun skuli halda žessum skrķpaleik įfram, žó aš bśiš sé aš taka mįliš śr höndum hennar og fęra til Išnašarrįšuneytisins.  Žaš veršur aš binda hiš fyrsta enda į žessa skammarlegu vitleysu, og um žaš skal gera kröfu til mannsins, sem heldur į eina hlutabréfinu ķ fyrirtękinu.     Jaršgasvinnsla śr setlögum  

 

    Bjarni Benediktsson, efnahags- og fjįrmįlarįšherra

         

 


PISAPRÓF-2012

OECD, Efnahags- og framfarastofnunin ķ Parķs, lętur žrišja hvert įr fara fram stöšumat į kunnįttu 15 įra unglinga um allan heim.  Birtingu nišurstašna fylgir urgur ķ löndum, sem hallar į.  Prófaš er ķ stęršfręši, lestri og nįttśrufręši.

Kunnįttu ķslenzku nemendanna hrakaši frį stöšumati 2009, ef borinn er saman įrangur nemendanna įrin 2009 og 2012.  Veršur aš segja, aš žessi žróun mįla er ekki rós ķ hnappagat fyrrverandi mennta- og menningarmįlarįšherra, Katrķnar Jakobsdóttur, nśverandi formanns Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, enda veršur ekki sagt um hana, aš hśn hafi stašiš sig vel ķ starfi; var óttalega verklķtil og virtist lķta į žaš sem meginhlutverk sitt aš višhalda flatneskju og mišstżringu, sem óhjįkvęmilega dregur śr fjölbreytni skólakerfisins og sveigjanleika, svo og aš leggja stein ķ götu einkaframtaks į sviši skólamįla.  Meš svo steinrunnin višhorf ķ ęšsta sessi menntamįlanna var von į hlutfallslegri hnignun, eins og raun varš į, enda jókst brottfall nemenda śr nįmi į dögum téšrar Katrķnar.  Hśn lét višvörunarorš sem vind um eyru žjóta, enda virtist sem henni vęri einhvers konar stéttavaršstaša hugleiknari en hagur nemenda.  Er žaš gamla sagan meš sameignarsinnana, aš kerfiš er žeim mikilvęgara en enstaklingurinn. 

Stór orš hafa veriš lįtin falla um frammistöšu ķslenzku nemendanna, en slķkur mįlflutningur er lķklegast stormur ķ vatnsglasi og óréttmętur.  Mišaš viš žį beztu, sem voru nemendur ķ kķnversku risaborginni Shanghai, nįšu ķslenzku nemendurnir 80 % įrangri aš mešaltali.  Žaš er ekki slęmt og hefur aldrei veriš tališ slęmt aš fį 8,0 ķ einkunn, žó aš einhver hafi fengiš 10.  Žaš žarf enginn aš fara į lķmingunum śt af žessu.  Viš viljum ekki žaš skipulag, sem śtheimtir įrangur ungvišisins ķ Shanghai.  Viš vinnum aš lķkindum forskot žeirra upp sķšar į ęvinni meš frjóari huga og meiri dugnaši. 

Žaš er óžarfi aš kollsteypa ķslenzka skólakerfinu eša aš fara śt ķ stórkarlalegar įsakanir į hendur ķslenzku kennarastéttinni žrįtt fyrir sķšustu PISA-nišurstöšur.  Til aš auka lķkur į hlutfallslega bęttri frammistöšu ķslenzkra nemenda og žar meš aš bęta kunnįttu žeirra og fęrni til aš takast į viš višfangsefni framtķšarinnar žarf ašeins aš snķša nokkra agnśa af kerfinu til aš beina žvķ inn į įrangursmišašri braut en vinstri vellingurinn hefur lagt upp meš:

  • Žaš žarf aš gefa skólastjórunum og kennurunum lausari tauminn viš aš velja nįmsefni og kennsluašferšir.  Žaš mį bjóša upp į samręmd próf ķ t.d. ķslenzku, reikningi, ešlisfręši, nįttśrufręši og erlendu tungumįli į grundvelli stašlašrar nįmskrįar, en skólunum ętti aš vera frjįlst aš velja eitthvaš eša ekkert af žessu fyrir hvern įrgang.  Žaš veršur žó augljóslega aš gęta samręmis yfir landiš meš lokapróf upp śr grunnskólum, nema framhaldsskólarnir taki upp inntökupróf. 
  • Rekstrarform skólanna verša aš vera frjįls, og hverjum nemanda ętti aš fylgja sama upphęš frį hinu opinbera.  Foreldrar eru lykilatriši ķ velgengni barna sinna ķ lķfinu, og ef žeir kjósa aš velja einhvern skóla fyrir barn sitt eša börn, sem er dżrari en svo, aš opinbera upphęšin hrökkvi til, žį į aš leyfa žeim aš leggja fram žį višbót, sem skólinn setur upp.  Stušningur og žįtttaka foreldranna ķ skólastarfinu er barninu ómetanlegur.  Žaš į ekki aš draga śr valfrelsi žeirra, sem geta og vilja njóta žess, žó aš einhverjir annašhvort ekki geti né vilji leggja fram višbótar fé ķ menntun barna sinna.  Slķk žröngsżni og/eša öfund dregur śr framžróunarhraša žjóšfélagsins sem heildar, kemur öllum ķ koll og mį žess vegna vel nefna jafnašarstefnu andskotans.  
  • Žaš į aš hafa kennsluna meira einstaklingsmišaša en nś er.  Žetta žżšir einfaldlega žaš, aš veita ber skólum frelsi til aš raša nemendum saman ķ deildir, eins og skólunum žykir įrangursrķkast.  Hvers vegna į aš skapa hjį nemendum skólaleiša, af žvķ aš žeir fį ekki višfangsefni viš sitt hęfi ?  Žaš er enginn bęttari meš žvķ. 
  • Verklega nįmiš er vanrękt, og viš svo bśiš mį ekki standa.  Nemendur eiga aš fį tękifęri til aš žróa alhliša hęfileika sķna, og įhugasviš sumra er ašallega į sviši bóklegrar kunnįttu, en annarra į verklegum svišum.  Hvoru tveggja į aš gera jafnhįtt undir höfši, žvķ aš markmiš grunnskólans į ekki aš vera einhvers konar sķun hafra frį saušum, heldur aš veita ęskunni nśtķmaleg tękifęri til aš žroska hęfileika sķna og žróa kunnįttuna samkvęmt eigin įhugasvišum.  Ef kerfiš er nišur njörvaš, minnkar nįmsįhugi flestra, įrangur skólanna veršur lakari og fleiri tępir nemendur falla śr nįmi. 
  • Brottfall śr skóla er helzti ljóšur į rįši skólakerfisins nś um stundir og gefur til kynna, aš žaš męti ekki žörfum ęskunnar, višskiptavina sinna, meš višeigandi hętti.  Upp śr grunnskóla žurfa žess vegna aš liggja a.m.k. 2 samręmdar leišir, sem ķ grundvallaratrišum mį kalla bóklegu leišina og verklegu leišina.  Fįbreytnin eykur spennu į mešal kennara og nemenda, sem jafngildir sóun hęfileika.  Skólakerfiš veršur aš snķša aš nemendunum til aš foršast sóun, en Katrķn Jakobsdóttir og hennar nótar eru grunašir um öfuga hugmyndafręši ķ anda hugmyndarinnar um "homo sovieticus", žar sem laga įtti einstaklinginn aš kerfinu.  "Nómenklatśran" er meš allt į hreinu og sżnir enga miskunn.  Žess vegna setti Katrķn jafnan kķkinn fyrir blinda augaš, žegar kom aš žvķ aš leysa vandamįl į borš viš brottfalliš.  

PISA_2006-2012 Almenningur um heim allan upplifir nś örar breytingar, sem knśnar eru įfram af tękniframförum į sviši tölvukerfa, bęši hugbśnašar og vélbśnašar.  Žetta er aš vķsu mjög tvķeggjaš vopn, žegar kemur aš börnunum, og tölvubśnašur er žvķ mišur į Vesturlöndum notašur žannig ķ uppeldinu, aš falliš er til aš spilla fyrir alhliša žroska barnanna, gera žau veruleikafirrt, hugmyndasnauš og jafnvel taugaveikluš.  Įbyrgšarhluti foreldranna er stór ķ žessum efnum, og vandratašur er hinn gullni mešalvegur. 

Aš mörgu leyti leiša Asķužjóšir skynsamlega hagnżtingu hinnar nżju tękni viš uppeldiš, sem endurspeglast ķ stašgóšum žekkingargrunni 15 įra nemenda žessara landa.  Žar leišir hin nżja tękni ekki til forheimskunar ęskulżšsins, aš žvķ er viršist.

 Kķna er žarna leišandi, en žvķ fer žó fjarri, aš viš ęttum aš leita fyrirmynda žar ķ landi, enda hefur gęšastig framleišslu Kķnverja alls ekki enn nįš gęšastigi į Vesturlöndum, yfirleitt.  Einnig er athyglivert aš sjį, hversu vel Singapśr gengur og yfir langt tķmabil.  Singapśr er borgrķki, žar sem aušvaldsskipulag rķkir, og žar er samkeppni į milli skóla um hylli nemenda og foreldra, sem greiša žurfa til skólanna, sem žeir velja. 

Finnar hafa um hrķš žótt vera til fyrirmyndar ķ menntamįlum, mennta kennara sķna vel, og žeir munu vera į tiltölulega góšum launum.  Žį žykir kennarastéttin njóta óskorašrar viršingar ķ Finnlandi, lķkt og hér var į įrum įšur og vert er.  Finnar hafa komiš vel śt śr PISA-prófum ķ um tvo įratugi.  Nś bregšur hins vegar svo viš, aš žeir gefa eftir fyrir Asķubśum og įrangur Finna versnar aš tiltölu.  Žetta er ķ samręmi viš žį žróun, aš Asķa skįkar Vesturlöndum, ž.e. Vestur-Evrópu og Noršur-Amerķku, aftur fyrir sig į mörgum svišum.  Sennilega eru skipuleg vinnubrögš og agi bęši kennara og nemenda stór žįttur ķ sókn Asķubśa.  

Viš Ķslendingar žurfum ekki aš una okkar hlut illa meš 80 % įrangur į viš hina beztu og eigum einfaldlega aš halda žį leiš ķ menntamįlunum, sem viš teljum henta okkur bezt.  Žaš er óskynsamlegt aš reyna aš apa menntunarfyrirkomulag og hegšun upp eftir öšrum, sem snišiš er viš ašrar menningarlegar ašstęšur, žó aš hollt sé aš hafa kerfi til hlišsjónar, sem skilaš hafa góšum įrangri.  Ašalatrišiš er, aš skólarnir lķti į nemendur sem višskiptavini, sem komnir eru ķ skólana til aš žroska hęfileika sķna į einstaklingsgrunni til aš verša sem nżtastir žegnar ķ žjóšfélaginu.   

Dśxar

 

 

 

 

 

 


Samantekt um sęstreng

Ķ boši rķkisfyrirtękisins Landsvirkjunar, hvers hlutverk er aš virkja orkulindir žjóšarinnar og selja raforku frį virkjunum sķnum inn į stofnkerfi landsins, hefur undanfarin 3 įr grasseraš allmikil umręša um žaš, hvort fżsilegt vęri śt frį žjóšhagslegri hagkvęmni aš virkja fyrir erlendan raforkumarkaš.  Hér veršur sżnt fram į, aš svo er alls ekki.  

Höfundur žessa pistils hefur notaš tiltękar hugmyndir manna um nśverandi virkjanakostnaš hérlendis og um stofnkostnaš og rekstrarkostnaš u.ž.b. 700 MW sęstrengs til Skotlands, tengivirki hans og lķnulagnir aš lendingarstaš, og birt śtkomuna tęplega 170 USmill/kWh sem lįgmarksverš til aš hafa upp ķ kostnaš viš žessa fjįrfestingu.  Til žess aš višunandi gróši verši af žessu įhęttusama tiltęki, sem lķklegt mį telja, aš įrlega verši aš jafnaši 2 mįnuši śr rekstri vegna višhalds og bilana, munu fjįrfestar vart sętta sig viš lęgra jafnašarverš en 200 USmill/kWh fyrir um 4000 GWh/a (gķgawattstundir į įri).  Slķkt verš er alls ekki ķ boši yfir tķmabil, sem slķkri fjįrfestingu er naušsynlegt til aš skila aršsemi.

Žann 13. nóvember 2013 hélt Landsvirkjun haustfund sinn.  Žar var varpaš fram sem órökstuddri fullyršingu, aš brezka rķkisstjórnin vęri fśs til aš greiša 150 - 200 USmill/kWh fyrir raforku frį Ķslandi meš "gręnt umhverfisvottorš" til allt aš 30 įra.  Žetta 1,9-2,5 sinnum hęrra verš en nś er rķkjandi heildsöluverš į brezka markašinum, og žess vegna er žessi fullyršing Landsvirkjunarmanna ótrśleg og ber vott um einhvers konar örvęntingu.  Žó aš hśn vęri sönn, žį er veršiš of lįgt fyrir žessa fjįrfestingu, og hér skal stórlega draga ķ efa, aš brezk stjórnvöld hafi heimild til aš skuldbinda rķkissjóš Krśnunnar til svo langs tķma meš nišurgreišslum.  Hér skal fullyrša, aš enginn venjulegur fjįrfestir vill hętta svo miklu fé og vera sķšan upp į nįš og miskunn embęttismanna ķ Whitehall og žingmanna ķ nešri deild brezka žingsins, The Parliament, kominn um afdrif fjįrfestingar sinnar.

Žaš er žess vegna ótrślegur barnaskapur af stjórn Landsvirkjunar og hreint śt sagt fyrir nešan allar hellur af rķkisfyrirtęki aš bera röksemdir af žessu tagi į borš fyrir eigendur sķna, almenning ķ landinu.  Žetta er meš slķkum ólķkindum, aš varšar fjörbaugsgarši stjórnar og annarra, sem į žessu bera įbyrgš.   

Žį segja spįmenn Landsvirkjunar, aš aršsemihorfurnar muni fara batnandi, žvķ aš orkuverš ķ Evrópu muni fara hękkandi.  Žetta er śrelt kenning, sem Landsvirkjun rķgheldur ķ, og nęgir ķ žvķ sambandi aš lķta į orkuveršsžróunina ķ Noršur-Amerķku, žar sem raforkuverš ķ heildsölu er nś komiš undir 40 USmill/kWh.  Kraftarnir į bak viš žessa veršlagsžróun eiga rętur aš rekja til tęknižróunar ķ Bandarķkjunum, BNA, og Kanada.  Nż tękni viš aš vinna olķu og gas śr jöršu, "fracking" eša sundrun, hefur stóraukiš framboš jaršefnaeldsneytis ķ Noršur-Amerķku meš žeim afleišingum, aš veršiš hefur lękkaš, og stutt er ķ, aš BNA og Kanada verši śtflytjendur žessara efna. 

Aš sjįlfsögšu hlżtur žessi sama tękni aš ryšja sér til rśms ķ Evrópu, og žess sér nś žegar staš į Bretlandi, enda er gas mun umhverfisvęnni kostur en kol ķ raforkuverum.  Žaš er žess vegna algerlega óįbyrgt aš reisa višskiptaįętlanir į hękkandi orkuverši, hvort sem višfangsefniš er sala į raforku śr landi eša olķu-og gasvinnsla į Drekasvęšinu, sem hętt er viš, aš geti ekki boriš sig nęstu öldina, žar sem ending ódżrari gasbirgša er talin munu verša ein öld hiš minnsta. 

Ķ Morgunblašinu 14. nóvember 2013 birtist opnuvištal viš nżjan framkvęmdastjóra markašs- og višskiptažróunar Landsvirkjunar, Björgvin Skśla Siguršsson, sem starfaši hjį Lehman Brothers fram ķ mišjan september 2008.  Viš lestur žessa vištals fer um mann kjįnahrollur.  Hér eru sżnishorn: 

"Žaš er einmitt ķ žessu umhverfi, sem įhugi brezkra yfirvalda į lagningu sęstrengs kemur til.  Ég veit hreinlega ekki, hvort slķkur strengur verši lagšur į nęstu įrum, en žaš eru hins vegar mjög góš teikn į lofti um, aš žaš gęti veriš hagkvęmt fyrir alla ašila og oršiš mjög aršbęrt fyrir Landsvirkjun og um leiš eigendur fyrirtękisins, ķslenzku žjóšina.  Ég er samt sannfęršur um, aš žaš veršur lagšur sęstrengur til Ķslands į endanum, rétt eins og hefur gerzt meš sķmastrengi, en hvort žaš gerist innan 50 eša 100 įra, er svo önnur saga.  Verkefni Landsvirkjunar er aš komast aš žvķ, hvort rétta tękifęriš sé nśna."  

Allt ķ žessari tilvitnun žarfnast leišréttingar:

  1. Hagsmunir brezkra yfirvalda og eigenda Landsvirkjunar fara ekki saman.  Brezk yfirvöld eru ekki til vištals um žaš verš ķ 30 įr, sem Landsvirkjun veršur aš fį, ef hśn į aš gręša meira į žessum višskiptum en į višskiptunum viš įlverin.
  2. Žaš er aršbęrara fyrir eigendur Landsvirkjunar, ž.e. žjóšhagslega aršbęrara, aš virkja og selja orku hér innanlands en aš virkja og selja raforku um sęstreng til śtlanda.  
  3. Žaš veršur aldrei aršbęrara aš selja raforku um sęstreng til Bretlands eša meginlands Evrópu en aš selja hana hér innanlands, ef markašslögmįlin eiga aš fį aš rįša, en ekki einhverjir draumórar um stórfelldar nišurgreišslur śr vasa skattgreišenda ķ Evrópu um įratuga skeiš.  Eftir 50-100 įr, sem Björgvin Skśli nefnir, er lķklegt, aš hagkvęmar nżjar og umhverfisvęnar ašferšir viš raforkuvinnslu hafi veriš žróašar.  Aš taka til orša meš žessum hętti gefur žröngsżni og litla trś į tęknigetu mannsandans til kynna.

 Talsmenn Landsvirkjunar hafa rętt um aš selja um 4000 GWh/a af raforku til Bretlands um sęstreng.  Ef frį er talin eldsneytisframleišsla hérlendis, t.d. framleišsla į vetni meš rafgreiningu, žį eru ekki ašrir nżir kaupendur hér innanlands fyrir svo mikla raforku ķ augsżn en įlver.  Um 22 % af veltu įlvera mį bśast viš, aš fari til aš standa straum af raforkukostnaši og um 18 % ķ launakostnaš eigin starfsfólks og verktaka įsamt innlendum efniskostnaši.  Alls verša žannig um 40 % af veltu įlveranna eftir ķ landinu.  Sé žessum fjįrmunum, gjaldeyri, varpaš yfir ķ orkuverš, žį fįst 65 USmill/kWh sem žjóšhagslegt jafngildisverš fyrir raforku til įlvera, sem er til samanburšar viš raforkuverš inn į sęstreng, ef gęta į žjóšarhags.

Žegar žess er gętt, aš flutningskostnašur raforku um tengivirki sęstrengs og um hann sjįlfan er a.m.k. 140 USmill/kWh og orkuveršiš, sem žį žarf aš fįst viš kaupendaenda sęstrengsins er 140+65=205 USmill/kWh, gefur auga leiš, aš sęstrengur er algerlega ósamkeppnihęfur viš įlver.  Hjį Landsvirkjun fer misjöfnum sögum af žvķ verši, sem brezk stjórnvöld hafa lżst sig fśs til aš tryggja, en hęst ķ žvķ sambandi hefur heyrzt biliš 150-200 USmill/kWh.  Žaš kom fram hjį téšum Björgvini Skśla ķ umręddu vištali:

"Brezk yfirvöld eru meš įkvešiš stušningskerfi (e. contracts for differences), sem žeir hafa m.a. notaš viš byggingu į nżjasta kjarnorkuverinu.  Žar įbyrgjast žau raforkuverš, sem samsvarar 150 bandarķkjadölum į hverja megawattstund til 35 įra eftir aš kjarnorkuveriš hefur tekiš til starfa.  Stjórnvöld žar ķ landi eru nś žegar meš sams konar stušningskerfi fyrir vindorkugarša, og žar fer raforkuveršiš allt upp ķ 200 dali." 

Hér eru firn mikil į ferš og hrein spįkaupmennska ķ "śtrįsarstķl".  Fulltrśi rķkisfyrirtękis bošar aš gera skuli śt į stórfelldar nišurgreišslur svo kallašrar sjįlfbęrrar orku į Bretlandi.  Žaš er alveg makalaust aš fara į flot meš annaš eins og žaš, aš rķkisfyrirtęki į Ķslandi fari śt ķ stórfelldar fjįrfestingar ķ virkjunum til sölu į raforku til Bretlands ķ von um, aš įdrįttur brezkra stjórnmįlamanna ķ örvęntingu vegna misheppnašra įforma um aš draga śr losun koltvķildis śt ķ andrśmsloftiš muni standa óhaggašur ķ žrjį įratugi.  Mönnum getur ekki veriš sjįlfrįtt.

Björgvin Skśli Siguršsson viršist vera nokkuš śtfarinn öfugmęlasmišur, eins og fram kemur ķ eftirfarandi tilvitnun ķ téš vištal:

"Viš munum engu aš sķšur kappkosta aš tryggja, aš žessir mikilvęgu višskiptavinir hafi eftir sem įšur tękifęri til aš vaxa og dafna hérlendis.  Žótt lagning sęstrengs yrši aš veruleika, žį myndi žaš jafnframt, öfugt viš žaš, sem sumir myndu kannski halda, ekki hafa įhrif į stórišjuna hérlendis vegna žess, aš ešli žeirrar raforku, sem fęri ķ gegnum strenginn, vęri ašallega ķ formi betri nżtingar į stżranlegu vatnsafli Ķslands.  Ķ raun er žaš žannig, aš meš tilkomu sęstrengs žį myndi öryggi ķslenzka raforkukerfisins aukast, žvķ aš žaš skapast tękifęri til aš flytja inn orku, ef einhver vandręši kęmu upp ķ kerfinu hér heima.  Rekstraröryggi įlveranna yrši žvķ betur tryggt meš sęstreng en įn hans."

Žessum bošskapi nśverandi framkvęmdastjóra markašs- og višskiptažróunarsvišs Landsvirkjunar veršur bezt lżst sem naglasśpu.  Senda į utan nęstum fjóršung žeirrar raforku, sem um žessar mundir er framleidd ķ landinu įn žess, aš žaš hafi neikvęš įhrif į veršlagningu og afhendingaröryggi til innlendra notenda.  Enginn į sem sagt aš verša var viš nein neikvęš įhrif slķks gjörnings !  Žetta er fjarstęšukenndur mįlflutningur, žvķ aš minna framboš af innlendri orku į innlendum markaši og innflutningur miklu dżrari raforku ķ stašinn hlżtur aš hafa įhrif til hękkunar raforkuveršs į Ķslandi, nįkvęmlega eins og gerzt hefur ķ Noregi viš litla hrifningu žarlandsmanna.  

Aš halda žvķ fram, aš afhendingaröryggi orku um einn hund sunnan frį Skotlandi verši meira en frį samtengdu stofnkerfi Ķslands, er annašhvort furšulega bķręfinn mįlflutningur ķ žįgu mįlstašarins, eša Björgvin Skśli er haldinn alvarlegum ranghugmyndum um nśverandi og vęntanlegt afhendingaröryggi stofnkerfisins.  Žaš mętti t.d. setja upp žį svišsmynd, aš Björgvin Skśli vęri bśinn aš keyra mišlunarlónin nišur ķ lįgmark ķ febrśar og žį bili hundurinn.  Višgerš į žeim įrstķma getur hęglega dregizt um 3 mįnuši.  Hvaš gera bęndur žį ?  Žį yrši oršagjįlfur spįkaupmanna um stórgróša og aukiš afhendingaröryggi létt ķ poka.  Žį mį ętla, aš žröngt yrši fyrir dyrum żmiss kotbóndans.  

Orku- og išnašarrįšherra var mętt į umręddan Haustfund Landsvirkjunar og įtti erindi.  Žar minnti hśn į upphaflegt hlutverk Landsvirkjunar, sem var aš stušla aš išnvęšingu landsins.  Nśverandi stjórn Landsvirkjunar hefur breytt žessu hlutverki ķ "hįmörkun aušlindaaršs".  Reyndin hefur hins vegar oršiš lįgmörkun aušlindaaršs, af žvķ aš tękifęrum til orkusölu hefur veriš kastaš į glę, eins og fram kom ķ vištali ķ Morgunblašinu fyrir nokkrum mįnušum viš kķsilframleišanda, sem sagšist ętla aš stofnsetja verksmišju ķ BNA, af žvķ aš žar fengi hann lęgra orkuverš en hjį Landsvirkjun, sem hefši bošiš sér óašgengilegt verš. 

Nśna eru fjįrfestingar 30 % minni į įri en ķ okkar samanburšarlöndum, sagši rįšherrann, og žess vegna žarf Landsvirkjun aš leggjast į įrarnar meš stjórnvöldum.  Kvašst rįšherrann vera aš missa žolinmęšina gagnvart Landsvirkjun, og er žaš vel skiljanlegt.  Nefndi hśn Helguvķk sem dęmi, sem hefši žurft aš bķša allt of lengi eftir orku, en forystumenn žar į bę hefšu endurtekiš sagt henni, aš žeir vęru tilbśnir meš fé til aš fjįrfesta ķ Helguvķk, žegar samningar um orkukaup tękjust.  Kvaš hśn Landsvirkjun geta komiš hér til skjalanna, enda žarf vatnsorkuver aš vera hryggjarstykkiš ķ orkuöflun įlvers.

Išnašar-og orkurįšherra furšaši sig į seinaganginum ķ višręšum Landsvirkjunar viš PCC-kķsilfyrirtękiš į Bakka og hvatti til markvissrar leitar aš nišurstöšu ķ žvķ samningaferli.  Sį rįšherrann sig hér knśinn til aš minna enn einu sinni į upphaflegt hlutverk Landsvirkjunar, sem var og er aš stušla aš išnvęšingu landsins. 

Sķšan nefndi rįšherrann ķ ręšu sinni, aš hśn mundi vilja ógilda nżsamžykkta Rammaįętlun um orkulindirnar, af žvķ aš stjórnmįlamenn hefšu įn tillits til žjóšarhags breytt tillögu fręšimanna um nišurröšun ķ nżtingu, biš og vernd.  Žannig ętti aš verša śr meiru aš moša fyrir virkjunarfyrirtękin į nęstunni.

Žaš er fullreynt, aš nśverandi stjórn og forstjóri Landsvirkjunar reka sķna eigin stefnu fyrir hönd Landsvirkjunar og hafa vikiš frį upphaflegri stefnumörkun.  Nżja stefnan hefur aldrei veriš lögš fyrir Alžingi og er žó ķ raun annars ešlis en upphaflega stefnan. 

Śt ķ loftiš viršist vera bśiš til einhvers konar višmišunarverš, 43 USmill/kWh, žó aš žaš sé falliš til žess aš hrekja į brott marga vęnlega višskiptavini nś į tķmum fallandi orkuveršs, t.d. ķ BNA, og sé mun hęrra en jašarkostnašarverš Landsvirkjunar.  Fyrirtękiš er rķkisfyrirtęki, og samkvęmt lögum skal Alžingi koma aš skipan stjórnarmanna fyrirtękisins.  Žaš žżšir, aš löggjafinn hefur ętlazt til, aš samhljómur vęri į milli žingmeirihluta og meirihluta stjórnar Landsvirkjunar.

Žaš, sem haft er eftir orku- og išnašarrįšherra hér aš ofan, žó aš žaš sé ekki oršrétt eftir haft, sżnir, aš žennan samhljóm vantar algerlega nśna.  Landsvirkjun er risi ķ ķslenzka hagkerfinu og veršur žess vegna aš starfa ķ takti viš stefnu stjórnvalda ķ efnahagsmįlum.  Žaš ętlast enginn til, aš hśn geri óhagstęša samninga.  Žvert į móti į hśn ašeins aš įvaxta sitt pund meš aršsamari hętti en hśn gęti meš bankainnlögnum eša kaupum į rķkisskuldabréfum.  Ef hśn gerir samninga um trygga orkusölu til 30 įra og tekjur, sem gera kleift aš greiša upp viškomandi lįn įsamt vöxtum į innan viš 25 įrum, žį er auglóst, aš Landsvirkjun hefur gert, žaš sem af henni er ętlazt.

isal_winter Skjaldarmerki Ķslands

 

  

            

 

            

   


Sęstrengur getur ekki stórbętt lķfskjör

Rök fyrir fullyršingunni ķ fyrirsögninni hafa veriš fęrš ķ fyrri bloggfęrslum hér į vefsetrinu, m.a. meš śtreikningum į kostnašinum viš aš flytja raforku eftir 1100 km löngum sęstreng meš 700 MW flutningsgetu.  Kostnašurinn viš flutninginn einan reyndist samkvęmt žessum śtreikningum mun hęrri en orkuveršiš, sem nś er ķ boši. Žaš žżšir, aš ekkert fęst fyrir orkuvinnsluna sjįlfa.  Sęstrengssinnum hefur lįšst aš gera grein fyrir aršsemiśtreikningum sķnum.  Žola žeir ekki dagsljósiš ?

Žaš hafa żmsir bitiš į sęstrengsagniš.  Dęmi um slķkan er Siguršur Mįr Jónsson, sem nżlega reit pistil į mbl.is undir fyrirsögninni, "Sęstrengur viršist įhugaveršur kostur".  Ekki veršur hjį žvķ komizt aš gagnrżna žessi skrif, sem viršast vera reist į alvarlegum misskilningi.  Hér skal drepa nišur ķ žessi skrif:

"Ķ ljósi žess, aš breska rķkisstjórnin hefur tilkynnt, aš hśn sé tilbśin aš greiša 95-150 GBP/MWh fyrir endurnżjanlega orku, žį blasir viš, aš ķslensk orkufyrirtęki gętu fengiš 5-7 falt hęrra verš erlendis auk žess, sem samningsstašan gagnvart įlišnašinum gęti breyttst."

Žetta er kostulegur texti ķ ljósi žess, aš brezka rķkiš er ekki ašili aš brezka raforkukerfinu, heldur var žaš einkavętt į dögum Margrétar Tatchers ķ Downing stręti 10 ķ Lundśnaborg, og į Bretlandi hafa hlutafélög įn umtalsveršrar rķkiseignar keppt į frjįlsum markaši sķšan.  Žaš getur veriš, aš brezka rķkiš vilji kaupa s.k. gręna orku ķ smįsölu į svo ótrślega hįu verši, sem Siguršur Mįr Jónsson vill vera lįta hér aš ofan, en žaš er alveg śtilokaš, aš brezka rķkiš vilji gera heildsölusamning um kaup į orku frį Ķslandi um sęstreng til svo langs tķma, aš dugi til aš greiša strenginn upp meš vöxtum og arši.  Mišgildiš, sem Siguršur Mįr hefur eftir fulltrśa brezku rķkisstjórnarinnar og hefur vissulega ekki fariš hįtt ķ umręšunni, jafngildir um 200 USD/MWh.  Ef satt er, dugar žetta verš fyrir eiganda strengs og virkjunar į Ķslandi, en sį er meinbugur į, aš samkvęmt Bloomberg veršur heildsöluverš į Bretlandi įriš 2015 um 83 USD/MWh.  Žróun orkuveršs mun ekki verša upp į viš į Bretlandi, heldur žvert į móti nišur į viš vegna žess, aš Bretar hyggjast nżta miklar jaršgaslindir sķnar meš setlagasundrunar ašferšinni.  Hjį téšum Sigurši er maškur ķ mysunni aš žessu sinni.

Žaš er mikil spurning, hvar žeir menn eru staddir ķ tilverunni, sem halda žvķ fram, aš sęstrengur frį Ķslandi muni hafa jįkvęš įhrif į samningsstöšu ķslenzka orkugeirans viš įlverseigendur.  Žaš er nokkuš augljóst, aš sęstrengur mun hękka verš til allra raforkukaupenda į Ķslandi.  Veršiš mun strax hękka til almenningsveitna og sölufyrirtękja raforku.  Žegar samningar losna viš įlfyrirtękin, verša žeir einfaldlega ekki endurnżjašir, og starfsemi įlfyrirtękjanna mun smįm saman lognast śtaf.  Liggur žar fiskur undir steini ?  Ef 700-1000 MW verša seld um sęstreng, veršur žaš hagkvęmasta afliš, sem enn er óselt, og afgangurinn veršur ekki samkeppnifęr į orkumarkaši įlvera.  Yfiržyrmandi barnaskapur svķfur yfir vötnum sęstrengsįhangenda.  Hvaš gengur žeim til ?    

  Bošberar sęstrengstrśarinnar halda sumir fram žeirri firru, aš orkan til stórnotenda raforku į Ķslandi sé nišurgreidd.  Žaš stendst engan veginn śtreikning į jašarkostnaši raforku į Ķslandi til įlvera aš višbęttum flutningskostnaši til žeirra, žar sem mešaljašarkostnašur (orkuverš frį nżjum vatnsorkuverum og jaršvarmaorkuverum) viršist vera um 27 USD/MWh.  Geta žessir sömu ašilar bent į žann stórnotanda, sem aš jafnaši greišir lęgra raforkuverš en 27 USD/MWh ?  Žó aš žeir gętu žaš, er alveg öruggt, aš vatnsorkan er seld meš vęnum hagnaši, en įhöld kunna žó aš vera um jaršvarmaorkuna, enda viršist allur kostnašur viš hana og višhald hennar ekki hafa veriš tekinn meš ķ reikninginn hingaš til.  Hlutdeild jaršvarma ķ raforkuvinnslu er oršin 30 %.   

Nś dugar ekki lengur fyrir orkuseljendur aš ganga meš grillur um sķhękkandi orkuverš į heimsmarkaši.  Sennilega eru žęr rót meinlokunnar. Žvert į móti bendir žróun orkuveršs ķ Noršur-Amerķku til, aš lękkunar sé aš vęnta į heimsmarkaši.  Slķkt mun virka örvandi fyrir heimshagkerfiš, žvķ aš orkuverš hefur veriš skrśfaš hįtt upp fyrir kostnašarverš orkunnar meš samsęri (kartellmyndun) OPEC-landa gegn notendum olķunnar. Orkuverš hefur grķšarleg įhrif į veršmyndun vöru og žjónustu.  

Nż tękni viš gasvinnslu, s.k. setlagasundrun (e. fracking), hefur aukiš svo mjög framboš į eldsneytisgasi ķ Bandarķkjunum (BNA), aš raforkuverš hefur į 4 įrum lękkaš um 1/3 og gasverš um 2/3.  Innflutningur olķu til BNA hefur minnkaš og stutt er ķ, aš BNA verši aftur nettó śtflutningsland eldsneytis.  Nś er fjöldi gasknśinna raforkuvera ķ byggingu ķ BNA, og gasiš mun verša ašalorkugjafinn śt žessa öld og lengur, ef enginn nżr orkugjafi, sem eitthvaš kvešur aš, kemur til skjalanna.  Meš žessu hafa BNA skotiš ESB ref fyrir rass ķ losun gróšurhśsalofttegunda.  ESB situr eftir sem Jśmbó.

Į mešan žessu vindur fram fyrir vestan, eru Evrópumenn aš bagsa viš vindorku og lķfmassa og gera tilraunir meš bylgju-og sjįvarfallaorkuver auk sólarorkurafala.  Nišurstašan er sś, aš stöšugt skilur meir į milli  orkuverša austan hafs og vestan.  Żmislegt bendir til, aš Noršur-Amerķka sé aš rķfa sig upp śr kreppunni, sem hófst žar meš alręmdum undirmįlslįnum og skuldavafningum, meš jaršgasiš sem drifkraft hagvaxtar.  Žegar nśverandi samningar ESB-landanna viš hinn rśssneska Gazprom-risa renna śt, mun gasverš og žar meš orkuverš almennt ķ Evrópu nįlgast heimsmarkašsverš.

Nś er olķuverš į heimsmarkaši um 100 USD/tunnu žrįtt fyrir žaš, aš Austurlönd nęr séu enn einu sinni ķ stjórnmįlalegu og hernašarlegu uppnįmi.  Sįdi-Arabķa, forysturķki OPEC, getur enn stjórnaš veršinu meš frambošinu, en aš žvķ kemur, aš Sįdana mun skorta bolmagn til žess ķ samkeppninni viš jaršgasiš.  Žį mun olķuverš falla verulega, e.t.v. nišur ķ um 60 USD/tu, sem mun hafa įhrif į žróun raforkuveršs hvarvetna til lękkunar.  Bętt orkunżtni, t.d. meš aukinni notkun įls ķ samgöngutękjum, mun styšja žessa žróun meš žvķ aš halda ķ viš aukningu orkunotkunar žrįtt fyrir bęttan efnahag žrišja heimsins og fjölgun mannfólks.  Aš stöšva aukningu gróšurhśsalofttegunda ķ lofthjśpi jaršar er naušsyn.

Viš žessar ašstęšur veršur vart hęgt aš bśast viš hęrra raforkuverši ķ Evrópu en 80 USD/MWh, og er žaš tvöfalt orkuverš į viš žaš, sem nś tķškast ķ BNA ķ heildsölu.  Kostnašur viš aš senda raforku um sęstreng viš gefnar forsendur, ž.m.t. afrišun og įrišun ķ bįšar įttir, nemur um 140 USD/MWh.  Žį er eftir aš reikna vinnslukostnaš raforkunnar og flutningskostnaš į landi inn ķ heildarkostnašinn, sem aš žvķ loknu veršur e.t.v. um 170 USD/MWh.  Į žessum forsendum hvķlir fullyršingin ķ fyrirsögninni. Höfundur žessa pistils er hér ķ hlutverki žess, sem hrópar, aš keisarinn og allir klęšskerar hans séu ekki ķ neinu.  Hégómagirni žessa keisara er žó oršin leišigjörn.

Fyrirsögnin er hins vegar valin aš gefnu tilefni.  Žann 26. september 2013 birtist eftirfarandi fyrirsögn ķ hinu įgęta Morgunblaši:

"Sęstrengur gęti stórbętt lķfskjör".  Žessi fyrirsögn er sótt til nżbirtrar skżrslu rįšgjafarfyrirtękisins Gamma, sem žaš vann fyrir Landsvirkjun og įtti aš fjalla um įhrif samtengingar raforkukerfa Ķslands og Bretlands um sęstreng meš 700-900 MW flutningsgetu į hag heimila ķ landinu.  Ķ stuttu mįli er skżrsla žessi ekki pappķrsins virši og ašeins gjörsamlega fótalausar leikfimięfingar rįšgjafa į mįla hjį rķkisfyrirtęki, sem viršist vera mikiš ķ mun aš telja almenningi trś um, aš gróšavon sé ķ grip, sem nśverandi tęknistig strengjaframleišenda leyfir ekki framleišslu į og veršur fyrirsjįanlega svo rįndżr meš sķnum tengimannvirkjum ķ bįšum endum, auk mikilla orkutapa og dżrs višhalds, aš greiša veršur meš orkunni, sem um slķkan aflstreng yrši send.  Žaš er undarlegt aš einskorša žessa athugun viš hag heimila, en skoša ekki jafnframt įhrifin į hag almennra fyrirtękja ķ landinu, sem ekki hafa langtķmasamninga viš orkubirgjana. 

Žessar stašreyndir um sęstreng frį Ķslandi til Bretlands eru löngu žekktar, og ekkert nżtt hefur komiš frį sęstrengjaframleišendum lengi, sem bendi til, aš žeir séu aš nįlgast aš leysa žetta višfangsefni tęknilega.  Samt heldur Landsvirkjun įfram aš raša hagfręšingunum į jötuna.  Hvers vegna žessi žverska og įhugi fyrir aš fiska ķ gruggugu vatni ?  Er veriš aš drepa skynsamlegum umręšum um orkumįl į Ķslandi į dreif ? Hvernig stendur į žvķ, aš viš žessar ašstęšur er ekki fremur reynt aš stöšugleikagreina ķslenzka raforkukerfiš meš 1000 MW tengingu viš Bretland og reynt aš finna verkfręšilegar lausnir į žeim flóknu vandamįlum, sem blasa viš rafmagnsverkfręšilega, hvort sem 1000 MW eru send frį landinu eša flutt til landsins ? Hvaš gerist t.d., ef hundinum svelgist į į mešan 1000 MW afl er flutt til landsins ?  Veršur Ķsland žį almyrkvaš ?  Hvers vegna er engin alvara ķ žessum hundshugleišingum Landsvirkjunar og byrjaš į öfugum enda ?  Žęr viršast tómur leikaraskapur til aš fóšra rįšgjafa, sem komast ekki aš sérlega veršmętum nišurstöšum.  Žess mį geta ķ framhjįhlaupi, aš nśverandi stofnkerfi er rammóstöšugt og žolir ekki einu sinni snöggrof į 330 MW įlagi hér sušvestanlands įn žess aš fara į skallann, svo aš stórir hlutar landsins almyrkvast.  

Ķ skżrslu Gamma er ekki minnzt į flutningskostnaš raforkunnar um sęstrenginn, heldur lįtiš eins og hann verši "sokkinn kostnašur".  Žar er fimbulfambaš um, aš téš tenging viš raforkukerfi Evrópu muni ekki hafa meiri įhrif til hękkunar į raforkuverš til almennings en stjórnvöld hérlendis įkveša.  Žetta er algerlega órökstutt og raunar fjarstęšukennt, aš flutt verši inn orka og hśn stórlega nišurgreidd, enda stenzt žetta ekki reglur Innri markašar EES (Evrópska efnahagssvęšisins) um jafnręši neytenda.  

Noregur er tengdur meš hįspennulķnum viš Svķžjóš, Finnland og Rśssland, og Noršmenn hafa žannig getaš komiš ķ veg fyrir orkuskort ķ žurrkaįrum meš raforkuinnflutningi, eftir aš "virkjanabann" var sett į af vinstri mönnum ķ Noregi eftir Alta-ęvintżriš, og Noršmenn hafa žannig getaš komizt hjį skömmtun į veturna, žegar kaldast hefur veriš og žeir žurfa mest į afli aš halda vegna rafhitunar, sem er ķ flestum hśsum ķ Noregi. 

Žegar žeir hins vegar tengdust Hollandi um 700 MW og u.ž.b. 550 km langan sęstreng, keyrši veršlagning raforku ķ Noregi um žverbak.  Žetta varš Noršmönnum įfall, žvķ aš žeir eru vanir lįgu raforkuverši og žekktir fyrir aš halda fast utanum budduna. Orkufyrirtękin gęttu ekki hagsmuna norskra neytenda, heldur nįnast tęmdu lónin meš orkusölu til meginlandsins fyrri hluta vetrar og uršu aš flytja inn rįndżra orku fyrir vikiš sķšla vetrar og fram į vor.  Orkuveršiš, sem fylgir framboši og eftirspurn ķ Noregi, eins og önnur veršlagning į markaši, tķfaldašist til almennings, žegar verst lét, og var mjög sveiflukennt. 

Spįkaupmennska af žessu tagi, sem magnazt hefur meš tilkomu sęstrengsins til Hollands, hefur ešlilega męlzt afar illa fyrir ķ Noregi, bęši hjį fjölskyldum og fyrirtękjum.  Stórnotendur sjį sķna sęng śt breidda og er vķsaš į guš og gaddinn meš žvķ aš verzla meš raforkuna į augnabliksmarkaši.  Langtķmasamningar eru lišin tķš.  Spįkaupmennskan er ķ algleymi.  Hśn stórskeršir norska samkeppnihęfni.

Žetta er oršiš alręši orkufyrirtękjanna og hreinręktašur seljendamarkašur, sem er įžjįn į öllum orkukaupendum.  Sęstrengur frį Ķslandi til Bretlands yrši tvöfalt lengri, yrši į margföldu dżpi į viš žann norsk-hollenzka og ķ honum mundu verša a.m.k. tvöföld hlutfallsleg orkutöp į viš žann brezk-ķslenzka.  Töpin rįšast žó mikiš af spennunni, sem fyrir valinu veršur, en žar stendur einmitt hnķfurinn ķ kśnni aš žróa einangrunarefni, sem žola munu hęrri rakspennu (jafnspennu) en žau gera nś. 

Žaš vekur furšu, aš Landsvirkjun skuli hafa einskoršaš verkefni Gamma viš aš athuga įhrif raforkuveršshękkana į heimilin ķ landinu, en algerlega sleppt įhrifunum į fyrirtękin ķ landinu ķ öllum atvinnugreinum.  Stašreyndin er sś, aš lįgt raforkuverš į Ķslandi er ein af undirstöšum samkeppnihęfni landsins į erlendum mörkušum og hefur mikil įhrif į aršsemi fyrirtękja og žar meš į kaupmįtt almennings ķ landinu.  Sęstrengur mundi žannig rżra samkeppnihęfni atvinnulķfs į Ķslandi, draga śr framlegš žess og žar meš getu til fjįrfestinga meš žeim afleišingum, aš lķfskjör almennings mundu versna til muna.  Śtflutningur raforku um hund mundi žannig ekki ašeins skapa örfį störf ķ landinu, en talsvert mörg erlendis, heldur mundi afleišingin verša tortķming fjölda starfa ķ hefšbundnum atvinnugreinum į Ķslandi vegna orkuveršshękkunar.  Hvernig ętlar Landsvirkjun aš bęta fyrir slķk afglöp ?

Ķ sęstrengsskżrslum, sem Landsvirkjun lętur gera fyrir sig į fęribandi, alveg śt ķ loftiš, er jafnan furšumįlflutningur um, aš senda megi ótrślega mikla afgangsorku śr ķslenzka raforkukerfinu utan um sęstreng.  Nefndar eru 2,0 TWh/a, sem jafngilda 230 MW aš jafnaši allt įriš.  Hvar er allt žetta "afgangsafl" ?  Ętlar Landsvirkjun ekki aš hafa neitt varaafl ķ landinu, heldur aš reiša sig į "hund aš sunnan" til aš grķpa til ķ neyš ?  Landsvirkjun veit ekkert um įreišanleika sęstrengsmannvirkjanna eša tiltękileika orku aš utan.  Hśn ętlar hispurslaust aš leika sér aš fjöreggi landsmanna meš spįkaupmennsku į orku.  Ef hundurinn bilar, getur žį komiš til stórfelldra aflskeršinga hjį almennum notendum og stórišju vegna glannaskapar ? Žetta er fįheyrt og algerlega óįbyrgt framferši.

Landsvirkjun gęti hins vegar komiš afgangsorku sinni į markaš hérlendis ķ mun meiri męli en nś er, ef hśn legši meiri rękt viš innlendan markaš.  Žaš er markašur fyrir hendi innanlands fyrir téšar 2,0 TWh/a af ótryggšri orku ķ landbśnaši, išnaši og sjįvarśtvegi, og brįšum ķ samgöngugeiranum.  Žį ber framtķšin e.t.v. ķ skauti sér vetnsisframleišslu meš rafgreiningu vatns.  Afgangsorkuskilmįlar (ótryggš orka) eru vel fallnir til slķks.  Žaš er til vitnis um fullkomiš metnašarleysi Landsvirkjunar fyrir hönd atvinnustarfsemi og framleišslu hvers konar į Ķslandi, aš hśn skuli leggja svo mikla įherzlu, sem raun ber vitni um, į aš selja raforkuna beinustu leiš śr landi.  Rķkisvaldiš veršur aš taka hér ķ taumana, žvķ aš žessi skefjalausa hrįvörusölustefna brżtur ķ bįga viš markmiš Laugarvatnsstjórnarinnar um aš skapa öllum stéttum višnįm krafta sinna ķ eigin landi. 

Bezta rįšiš til aš bęta nżtni raforkukerfisins er aš leggja öfluga hįlendislķnu frį Žjórsįr-Tungnaįrsvęšinu og til Norš-Austurlands og veita sķšan ķslenzku athafnalķfi ašgang aš afgangsorkunni į verši, sem kostar aš flytja hana frį virkjun til dreifiveitu.  Žaš eru algerlega óbošleg rök fyrir sęstreng, aš nżting raforkukerfisins muni batna meir meš honum en ella.  Innlendi markašurinn fyrir ótryggša orku er einfaldlega vannżttur, og framkoma Landsvirkjunar viš įhugasama kaupendur į žessum markaši er til vanza, sumir segja til skammar fyrir rķkisfyrirtęki, sem ber aš efla ķslenzkt atvinnulķf, enda sé žaš fyrirtękinu rekstrarlega hagkvęmt, en hętta aš mķga stöšugt utan ķ einhverja ótilgreinda orkukaupendur į erlendri grundu.  Rķkisfyrirtękiš meš rįšgjafahersinguna į hęlunum (eša er žaš e.t.v. meš allt į hęlunum ?) leitar hér yfir lękinn til aš sękja vatniš.  

Ein heimskulegasta višskiptahugmyndin ķ sambandi viš "hundinn sušur" er "toppasala".  Žį er meiningin aš nżta ISK 500 milljarša fjįrfestingu til aš selja orku utan, žegar veršiš er hęst erlendis.  Žaš er ķ mesta lagi 10 % af tķmanum.  Slķk nżting į mannvirkjunum getur ekki meš nokkru móti stašiš undir sér.  Hugmyndin er andvana fędd.  "Toppasala" er skįlkaskjól žeirra, sem sjį fram į, jafnašarveršiš erlendis stendur engan veginn undir fjįrfestingum ķ virkjunum og sęstreng.  Aš ętla aš lįta žessi mannvirki standa lķtt notuš 90 % af įrinu stappar nęrri sturlun.  Ef ekki er unnt aš gera bindandi samning um lįgmarksverš į 85 % af flutningsgetunni til 30 įra, sem er svipaš og įlfyrirtękin skuldbinda sig til aš kaupa, žį er bezt aš jaršsyngja žessa sęstrengsóra strax.  Enginn heildsölukaupandi raforku ķ Evrópu žorir aš gera slķkan langtķma samning, og žess vegna mun aldrei finnast neinn fjįrfestir eša lįnveitandi fyrir žessi mannvirki (lķnur og tengivirki - afrišill/įrišill - sęstrengur - įrišill/afrišill - tengivirki og lķnur). 

Žótt einkennilegt sé, viršist höfundum skżrslunnar ekki vera alls varnaš, žvķ aš žeir reka varnagla, sem ķ raun drepur įform skżrslukaupandans ķ dróma.  Höfundar skrifa:

Uppbygging og rekstur sęstrengs er įn efa mjög įhęttusamt verkefni, bęši śt frį fjįrhagslegum og tęknilegum forsendum."

Ķ framhaldi af žessu veršur aš spyrja Alžingismenn: er žaš ķ verkahring rķkisfyrirtękis, sem falin hefur veriš umsjį og nżting mikilla aušlinda rķkisins (vatnsréttindin), aš taka aš sér "mjög įhęttusamt verkefni" ?  Į hvaša vegferš er Landsvirkjun eiginlega undir nśverandi stjórn ?  Žarf aš fara fram Stjórnsżslurannsókn til aš fį śr žessu skoriš ?

BJo_Ru_21_05_2013Tröllkonuhlaup

 

   

     

  

 

 

  

  

  


Virkjanakostir vatnsafls

Forgangsröšun virkjana hefur veriš meš böggum hildar undanfarin įr.  Allt of mikil įherzla hefur veriš lögš į virkjun jaršvarmans til raforkuvinnslu, žó aš slķkar virkjanir hafi marga annmarka ķ samanburši viš vatnsaflsvirkjanir.  Žar mį nefna óleyst mengunarvišfangsefni, tiltölulega hįan višhaldskostnaš og lįga orkunżtni, ef einvöršungu rafmagnsframleišsla į sér staš meš jaršgufunni, en jaršgufan er ekki nżtt fyrir hitaveitu.  Žetta felur ķ sér sóun į nżtanlegum jaršvarma.  Af slķkri braut veršur aš hverfa hiš fyrsta. 

Hvergi er ķ Rammaįętlun minnzt į vindorku, en engu aš sķšur hefur nś rķkisfyrirtękiš Landsvirkjun haldiš inn į braut raforkuvinnslu meš vindorku įn nokkurrar vitneskju um kaupendur aš žessari orku.  Hver vill kaupa žessa orku hérlendis ?  Er nśverandi orkumįlarįšherra og meirihluti Alžingis sammįla žessari fįlmkenndu, dżru og óžörfu tilraunastarfsemi ? 

Erlendis er vindorkan stórlega nišurgreidd ķ nafni umhverfisverndar.  Engin umręša hefur fariš fram um žaš hérlendis, aš skattgreišendur, eigendur rķkissjóšs, sem į Landsvirkjun, skuli greiša nišur orkuverš frį vindmyllum.  Slķka įkvöršun yrši aš taka į Alžingi, žar sem enginn vilji er til slķks nś, og žess vegna er forysta Landsvirkjunar hér stödd į algerum villigötum.   

Hérlendis į aš heita, aš öll raforka sé framleidd į sjįlfbęran hįtt, mengunarlķtiš ķ heildina séš.  Hvers vegna ęttu skattgreišendur hérlendis žį aš borga meš raforkuvinnslu frį orkugjafa, sem forystu rķkisfyrirtękis dettur ķ hug aš innleiša įn lżšręšislegrar umfjöllunar, žar sem ręddir hafi veriš kostir og gallar slķkrar nżbreytni ?  Ķ žvķ skrumi, sem birt hefur veriš um vindorkuna aš hįlfu Landsvirkjunar, hefur t.d. aldrei veriš minnzt į vinnslukostnašinn.  Hvers vegna ?  Vegna žess, aš hann er śt śr korti į hérlendan męlikvarša.  Stórfellda sjónmengun, hįvaša og fugladauša žarf lķka aš taka meš ķ umręšuna.  

Sé mišaš viš stofnkostnašartölur frį Landsvirkjun, įętlun höfundar um uppsetningarkostnaš og tengikostnaš, sem gefi heildarstofnkostnaš 2,0 MUSD/myllu, nżtinguna 40 %, sem er mešaltal fyrstu 7 mįnaša rekstrar tilraunavindmyllanna į Hafinu viš Bśrfell, žegar rof vegna višhalds er ekki enn komiš til skjalanna, afskriftartķma 20 įr og įvöxtunarkröfu 7,0 %, žį fęst vinnslukostnašur yfir 90 USD/MWh eša 11 kr/kWh.  Žetta er tķfaldur kostnašur viš vatnsaflsvirkjanir, sem reifašar verša ķ žessari vefgrein.

  Tuš į borš viš viš,"og standa vonir til  aš vindorka geti oršiš žrišja stošin ķ raforkukerfi Landsvirkjunar įsamt vatnsafli og jaršvarma" er algerlega fótalaust, innantómt og ķ raun ekki sęmandi fyrirtęki į borš viš Landsvirkjun aš bera slķkt į borš fyrir almenning, sem borgar brśsann.  Žaš er engin hętta į öšru en žaš fréttist til landsins, ef stórfelld breyting til batnašar veršur į aršsemi vindmylla, og žess vegna er algerlega ótķmabęrt aš stunda žessa dżru tilraunastarfsemi.  Žingheimur veršur aš kippa ķ taumana strax og stöšva žessa vitleysu įšur en lengra er haldiš.  Ķ stjórn Landsvirkjunar mega ekki sitja žvķlķkir sveimhugar, sem lįta annaš eins lķšast.           

 Rķkisstjórn vinstri flokkanna, sįluga, (verša Samfylkingin og Vinstri hreyfingin gręnt framboš brįtt sįlugir flokkar ķ hręšslubandalagi ?) hafši horn ķ sķšu vatnsaflsvirkjana, lķklega vegna hagkvęmni žeirra.  Ķ skżrslu Verkefnisstjórnar Rammaįętlunar um 2. įfanga žeirrar rannsóknar mį sjį 10 virkjanir, sem rašaš er upp eftir hagkvęmni og umhverfisįhrifum.  Ķ višhengi er EXCEL-skrį um žessar virkjanir.    

Heildar orkuvinnslugeta žessara 10 virkjana er 10,1 TWh/a (terawattstundir į įri), eša tęplega 60 % af žvķ, sem žegar hefur veriš virkjaš alls ķ jaršvarma og vatnsföllum til raforkuvinnslu.  Vegiš mešalkostnašarverš vatnsaflsvirkjananna 10 ķ téšri töflu er 935 ISK/MWh (ķslenzkar krónur į megawattstund) į veršlagi įrsins 2010 eša um 7,5 USD/MWh, sem er mjög samkeppnihęfur kostnašur, en žess ber aš geta, aš žetta er raforkukostnašur viš stöšvarvegg vatnsaflsvirkjunar, og viš žetta žarf aš bęta tengingarkostnaši viš stofnkerfiš og flutningskostnaši aš meštöldum kostnaši orkutapa og ešlilegum hagnaši fjįrfestanna umfram vexti af rķkisskuldabréfum.  Orkan komin inn į stofnkerfiš gęti kostaš um 9 USmill/kWh (9 USD/MWh) og meš flutningskostnaši og töpum er hann lķklega undir 12 mill/kWh.  Vindorkan komin inn į stofnkerfiš kostar sem sagt tķfaldt į viš vatnsorkuna.  Höfundi er vęntanlega vorkunn, žó aš hann botni ekkert ķ rįšslagi Landsvirkjunar.  Stjórnmįlamenn geta ekki skotiš sér undan įbyrgš į žessum leikaraskap, sem jašrar viš fķflagang.

Stórišjan getur keypt žessa orku vatnsaflsvirkjananna viš verši, sem gęfi eigendum virkjana og flutningsmannvirkja mjög góša og trygga aršsemi įratugum saman.  Ef um vęri aš ręša slķka sölu į 10 TWh/a frį žessum virkjunum, gęti hreinn įrlegur hagnašur virkjunareiganda numiš a.m.k. MUSD 150 eša um ISK 18 milljöršum og mun hęrri upphęš, žegar fjįrmagnskostnašur vęri upp greiddur aš um tveimur įratugum lišnum frį gangsetningu. 

Ef menn hugsa sér aušlindagjald sem 30 % af hagnaši aušlindarnotanda umfram hagnaš annarra af annars konar starfsemi, gęti aušlindagjald af slķkri orkuvinnslu numiš um ISK 4 milljöršum į įri.  Žar aš auki kemur venjulegur tekjuskattur, fasteignagjöld o.fl. opinber gjöld įsamt tekjum hins opinbera af žeirri starfsemi, sem raforkuna kaupir.     

Žaš, sem sérstaka athygli vekur, er, aš Bśšarhįlsvirkjun, sem er į byggingarstigi og į aš ljśka viš ķ įrsbyrjun 2014, er aftarlega ķ hagkvęmniröšinni eša nr 8 og ašeins nr 3, hvaš umhverfisįhrif varšar, žó aš žau žyki mjög lķtil.  Žį vaknar óneitanlega spurningin:

hvers vegna er kostaš til vandašs og kostnašarsams forstigs hagkvęmnimats og umhverfismats innan vébanda s.k. Rammaįętlunar, sem į aš veita forsögn um virkjanaröšun, śr žvķ aš ekki er fariš eftir henni ?  Fyrir žvķ eru bęši stjórnmįlalegar og tęknilegar orsakir.

Sś virkjun, sem ķ heild žótti vęnlegust ķ téšri śtgįfu Rammaįętlunar, Arnardalsvirkjun ķ Jökulsį į Fjöllum, er į staš, sem įlyktaš var um į Alžingi įriš 2007, aš félli innan marka Vatnajökulsžjóšgaršs, sem sumum žykir śtiloka žessa virkjun, en dregur žó į engan hįtt śr gildi žjóšgaršsins, heldur mundi vera lżsandi dęmi um žį mįlamišlun, sem žarf aš eiga sér staš, žegar hagsmunaįrekstrar verša viš nżtingu landsins gęša.  Žį er žess og aš gęta, aš į tķma žessarar įlyktunar var Alžingi ókunnugt um žennan virkjunarkost, enda er hann nżr af nįlinni.  Um žetta skrifar Jakob Björnsson, fyrrverandi prófessor ķ rafmagnsverkfręši og fyrrverandi Orkumįlastjóri, ķ Morgunblašiš laugardaginn 1. maķ 2010: "Enn um virkjun Jökulsįr į Fjöllum":

"Vandaš umhverfismat felur hvorki sjįlfkrafa ķ sér, aš jaršhiti verši ekki nżttur viš Geysi, vatnsorka viš Gullfoss, hįhitinn viš Torfajökul eša vatnsorkan ķ Jökulsį į Fjöllum, né heldur, aš žar verši virkjaš.  Įkvöršun um žaš er endanlega ķ höndum rįšherra.  En mat eftir mismunandi sjónarmišum er ómetanlegur leišarvķsir viš įkvaršanatöku.  Leišarvķsir er ekki įkvöršunin sjįlf.  Yfirvöld taka įkvaršanir, en ekki matshópar."

Meš vķsun til žessa og žingsįlyktunar Alžingis frį 2007 um Vatnajökulsžjóšgarš og virkjun Jökulsįr į Fjöllum og ķ ljósi žess, aš upplżsingar um Arnardalsvirkjun voru ekki fyrir hendi į tķma žessarar žingsįlyktunar, er sjįlfsagt af Alžingi aš taka téša śreltu žingsįlyktun til endurskošunar og veita heimild til virkjanaathafna og mišlunar innan marka Žjóšgaršsins eša fęra mörk hans śt fyrir athafnasvęši virkjunarframkvęmda og mišlunarlóns til aš verkhönnun Arnardalsvirkjunar aš uppfylltum gildandi skilmįlum geti hafizt, žegar markašsašstęšur leyfa.  Mjög bagalegur rykmökkur leggst išulega yfir byggšir Norš-Austurlands, sķšsumars, og stafar hann af aurum Jökulsįr į Fjöllum.  Žessi mökkur yrši śr sögunni meš Arnardalsvirkjun.  Margir mundu anda léttar viš svo bśiš.

Flutningsmannvirkjum raforku um landiš er įbótavant, og er takmörkuš flutningsgeta sums stašar tekin aš standa raforkuvišskiptum og žar meš žróun atvinnulķfs ķ landinu fyrir žrifum.  Atvinnurekstur veršur fyrir bśsifjum af völdum orkuskorts, og ekki er unnt aš virkja į hagkvęmustu stöšunum af žessum sökum.  Dęmi um žetta er téš Bśšarhįlsvirkjun, sem er nr 5 ķ heildarmati fżsilegra virkjanakosta, en var žó reist į undan Arnardalsvirkjun, sem er žar nr 1. 

Aušvitaš veršur aš virkja ķ samręmi viš žörf markašarins, žannig aš Arnardalsvirkjun žarf aš tengja stórum orkunotanda noršaustanlands, t.d. į Bakka viš Skjįlfanda.  Henni mį įfangaskipta m.v. žarfirnar, žó aš slķkt dragi nokkuš śr aršseminni, en er samt skįrra en aš offjįrfesta. Jafnframt žarf aš tengja hana meš traustum hętti, t.d. meš 400 kV hįlendislķnu, viš virkjanir Žjórsįrsvęšis og meš 220 kV lķnu viš Kįrahnjśkavirkjun og viš Eyjafjaršarsvęšiš.  Er įnęgjuefni, aš Landsnet skuli, nś ķ viku 36/2013, hafa tilkynnt um aš setja Sprengisandslķnu ķ vissan forgang. Meš žessum hętti nęst naušsynlegur stöšugleiki ķ rekstur stofnkerfisins og veršmętur sveigjanleiki til aš verša viš óskum nżrra og eldri višskiptavina um aukna orkuafhendingu, en fresta mį styrkingu stofnlķna frį Blönduvirkjun žar til notkun ķ Hśnažingi og ķ Skagafirši kallar į slķkt. 

Nż byltingarkennd hönnun lķnumastra er ķ deiglunni.  Markmišiš meš žessari hönnun er, aš stofnlķnur verši sķšur įberandi ķ umhverfinu en nś er.  Žó viršist lķklegt, aš sums stašar žurfi aš grķpa til jaršstrengja til mįlamišlunar.  Žaš er borš fyrir bįru aš bęta aukakostnaši af slķku viš flutningsgjaldiš, sem notendur greiša. Bįšir ašilar verša aš slį af żtrustu kröfum til aš nį samkomulagi um žessar framkvęmdir, sem eru naušsynlegar fyrir žjóšarhag.          

 

VirkjanaröšVatnsafls-Orkuvinnslu-Kostnašarverš UmhverfisįhrifRöš eftirRöš eftir umhverfis-Heildar-
samkvęmtvirkjungetafrį virkjunį orkueininguorkukostnašiįhrifum į orkueiningu röš
heildarmati TWh/aMISK/TWh/aU/TWh/a   
        
2Urrišafossvirkjun / Žjórsį0,9804004,80145
1Arnardalsvirkjun / Jökulsį į Fjöllum4,0006003,08213
3Hvammsvirkjun / Žjórsį0,6656903,76325
4Holtavirkjun / Žjórsį0,4158007,474711
7Djśpį / Fljótshverfi0,4981190?5??
6Skatastašavirkjun B / Skagafirši1,26012407,946814
8Bjallavirkjun / Tungnaį0,3401350?7??
5Bśšarhįlsvirkjun / Tungnaį0,58514503,768311
9Hrafnabjargavirkjun A / Skjįlfandafljót0,6221720?9??
10Skaftįrvirkjun / Skaftį0,760178011,97101020
        
Alls 10,1     
Vegiš mešaltal  9354,34   

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Hundur aš noršan ķ haršindum

"Lagning sęstrengs til Evrópu er lķklega stęrsta višskiptatękifęri, sem Ķslendingar hafa fengiš" er haft eftir forstjóra Landsvirkjunar (LV), Herši Arnarsyni, ķ Morgunblašinu föstudaginn 13. aprķl 2012.  Hann viršist ekki viss, svo aš naušsynlegt er aš kanna sannleiksgildi žessarar stašhęfingar nokkru nįnar.  

Samkvęmt tilvitnašri grein ķ Morgunblašinu mišar LV nś viš aflflutning 700 MW 1500 km leiš frį strönd Ķslands, og aš kostnašurinn muni nema į bilinu 1,5-2,0 milljaršar evra.  Ķ ljósi tęknilegrar óvissu um žetta verkefni (strengurinn hefur enn ekki veriš hannašur, enda naušsynleg strengtękni enn ekki fyrir hendi) er rétt aš miša viš hęrri töluna eša 335 milljarša kr. 

Ķ morgunśtvarpi Rįsar 2 (RŚV), mišvikudaginn 18. aprķl 2012, kl. 0735, var fróšlegt vištal viš Dr Unni Stellu Gušmundsdóttur, rafmagnsverkfręšing, sem lķklega er mestur sérfręšingur Ķslendinga um hįspennta aflstrengi.  Hśn stjórnar nś um 20 manna teymi ķ Danmörku, sem skipuleggur fęrslu loftlķna žar ķ landi ķ jörš.  Dr Unnur nefndi, aš kostnašur žessa sęstrengs mundi lķklegast verša į bilinu 300-500 milljaršar kr.  Įętlun Landsvirkjunar er žess vegna ķ lęgri kantinum, eins og vęnta mįtti.  Sęstrengur af žeirri stęrš, sem hér um ręšir fyrir allt aš 1200 m dżpi, er fjarri žvķ aš vera į teikniboršinu.  Hann er enn ašeins į hugmyndastigi, eins og hann hefur veriš ķ 30 įr.  Dr Unnur lżsti, hvernig sęstrengir į milli Noršurlandanna og meginlandsins eša Bretlands eru notašir.  Aflflęšiš er sušur į daginn og noršur į nóttunni.  Žegar vindar blįsa į meginlandinu, er enginn markašur fyrir rafmagn aš noršan (innsk. höf.).  Nżtingartķmi strengsins er žį innan viš 4000 klst į įri, sem dęmir slķkt mannvirki algerlega śr leik, fjįrhagslega.    

Eftirtaldar forsendur gefur höfundur žessa vefseturs sér:

  1. Orkuflutningur um sęstrenginn yrši 4,2 TWh/a (68 % nżting vegna veršsveiflna į markaši, višgerša og višhalds.  Ķ raun er nżtingartķmi afls frį Ķslandi e.t.v. 40 %).  
  2. Töp frį mötunarstaš inn į stofnkerfi į Ķslandi og aš innmötunarstaš viš landtak eru 15 %.  Strengtęknin setur kerfisspennunni skoršur, en hį spenna gefur minni töp.
  3. Rekstrarkostnašur er 10 % af stofnkostnaši.
  4. Įvöxtunarkrafa fjįrmagns er 10 %
  5. Gengi 1 USD=127 kr og 1 EUR=167 kr

Žį fęst flutningskostnašur téšrar raforku F:

  • F=19,7 kr/kWh = 155 USmill/kWh = 11,8 Ecent/kWh

žar sem 100 Ecent = 1 EUR 

Žetta er um 50 % hęrra verš en rįšlegt er aš reikna meš aš fį aš mešaltali ķ heildsölu ķ Evrópu.  Meš öšrum oršum: hin męrša višskiptahugmynd er glapręši, žvķ aš hśn žżšir, aš stórtap veršur į rekstri flutningsmannvirkjanna, žó aš ekkert yrši borgaš fyrir orkuna frį ķslenzkum virkjunum.

Ofangreind fullyršing Landsvirkjunarmanna um stęrsta višskiptatękifęri Ķslendinga eru loftkastalar ķ hillingum rammvilltra ķ eyšimörk.

Nś verša geršar athugasemdir viš nokkrar fleiri stašhęfingar, sem hafšar eru eftir forstjóranum ķ téšri grein undir fyrirsögninni: Sęstrengur er stęrsta višskiptatękifęriš".

"Hękkandi raforkuverš ķ Evrópu og gręnir styrkir tengdir 2020 markmišum ESB, geršu žį gręnu umframorku, sem er į Ķslandi, veršmętari".

Um žetta er žaš aš segja, aš ekki fęrri en 10 000 vindmyllur eru nś ķ Evrópu aš uppsettu afli um 40 GW, sem er um tuttugufalt uppsett afl ķ virkjunum į Ķslandi.  Žegar vindur er 10-15 m/s ķ Evrópu, framleiša žessar vindmyllur į fullu og veršiš į raforkumarkašinum fellur.  ESB bannar langtķmasamninga, svo aš strengeigandinn veršur aš laga sig aš markašinum.  Žessi markašur greišir ekki hęrra verš en svo, aš greiša yrši stórlega meš margrómašri umframorku frį Ķslandi.  Eftir sętu Ķslendingar meš stórhękkaš raforkuverš, hvaš sem fagurgala Landsvirkjunarmanna um ašskilnaš ķslenzka og evrópska markašarins lķšur.  Slķkt er śt ķ hött aš ķmynda sér į Innri markaši EES. 

"Hann lagši įherzlu į, aš lagning sęstrengs śtiloki ekki frekari sölu til išnašar į Ķslandi og žar meš sköpun fleiri starfa ķ landinu"

Téš 700 MW jafngilda u.ž.b. helmingi žeirra 10 TWh/a, sem eftir er af hagkvęmum og umhverfisvęnum vatnsaflsvirkjunum į Ķslandi samkvęmt Rammaįętlun.  700 MW, sem žį eru eftir, er einfaldlega of lķtiš fyrir stękkun nśverandi stórišju og nżtt įlver.  Er e.t.v. ętlunin aš ganga freklega į jaršhitanįmur Ķslands vegna drauma um raforkuśtrįs frį Ķslandi ?  Žannig yrši tjaldaš til einnar nętur og til žess hefur Landsvirkjun ekki leyfi.

"Meš lagningu strengsins myndi orka, sem annars fer til spillis, vera nżtt til fullnustu.  Žaš myndi lķka opna möguleika į nżtingu vindorku, en landiš er vel til žess falliš."

Afgangsorkuna er miklu nęr aš nżta ķslenzkri atvinnustarfsemi til hagsbóta, s.s. ķ landbśnaši, t.d. ķ gróšurhśsum, og ķ fiskimjölsverksmišjum, sem nś eru kyntar meš jaršefnaeldsneyti.  Framleišsla eldsneytis į farartęki meš afgangsorku er lķka raunhęfur og hagkvęmur kostur.  Žessi hugdetta um nżtingu orku, sem "annars fer til spillis", er žess vegna gjörsamlega śr lausu lofti gripin. Landsvirkjun ber sem rķkisfyrirtęki aš stušla aš nżtingu innlendra orkugjafa ķ landinu ķ staš žess aš žursast įfram, afnema framboš į ótryggšri orku og gęla viš orkuśtrįs, sem jafngildir fjįrglęfrum, svo aš vęgt sé til orša tekiš. 

Lķkast til eru fįir sammįla žeirri fullyršingu, aš Ķsland henti vel fyrir vindmyllur.  Žegar tekiš er tillit til allra umhverfisislegra vankanta viš vindmyllur, sem fólk erlendis sęttir sig viš vegna eldsneytissparnašar, žį veršur aš segja, aš hugmyndin um vindmyllugarša į Ķslandi, žar sem nęr 100 % raforkunnar er framleidd meš tiltölulega umhverfisvęnum hętti og mikiš af endurnżjanlegum orkulindum er enn óvirkjaš, er fįrįnleg og veršur lķklega aldrei samžykkt og hundurinn žannig rekinn heim til föšurhśsanna.  Meš žessum hundi aš noršan veršur aldrei hęgt aš keppa viš vindmyllur ķ Evrópu į markaši ķ Bretlandi eša į meginlandinu.  Žaš er ekki heil brś ķ hugdettunni.  Hvaš hefur komiš fyrir Landsvirkjun ?  

Žann 13. aprķl 2012 birtist ķ Morgunblašinu forystugrein meš hinu torręša heiti: "Hundur sušur ķ haršindum". Viš lestur greinarinnar kom fljótt ķ ljós, aš ekki var um aš ręša frįsögu af bezta vini mannsins į hrakhólum sušur į bóginn ķ hallęri, heldur var hér meš skįldlegum hętti skrifaš um "góškunningja" žjóšarinnar śr verkefnaskrį Landsvirkjunar og fjįrmįlarįšherra, sem fer meš öll rįš LV (eitt hlutabréf), sem tekinn er aš minna į myndręnar lżsingar Munchausens, baróns, af stórkostlegum ęvintżrum hans.  Sķšan segir: "Sś raforka, sem héšan mętti selja, er ekki upp ķ nös į ketti, žegar horft er til orkužarfar Evrópu."  Žetta er hverju orši sannara, eins og sżnt er meš tölulegum samanburši viš vindmyllur, sem ašeins eru brot af framleišslugetunni, hér aš ofan, og žess vegna mį ganga śt frį žvķ sem vķsu, aš įhugi Evrópumanna į "hundi aš noršan" sé mjög oršum aukinn eša "överreklamerat", eins og Svķar segja.  Sķšan kemur rśsķnan ķ pylsuendanum hjį leišarahöfundi:

"Orkutapiš og missir afleiddra tekna vegna nżtingar innlendrar orku į heimaslóš setur žennan kost enn į bekk meš heyi ķ haršindum."

Rķkisstjórnin drepur allt athafnalķfiš ķ dróma meš eitrašri blöndu sinni af framkvęmdafęlni undir hinu alręmda slagorši sķnu, "lįtum nįttśruna njóta vafans og lżšinn lepja daušann śr skel" og rķkisaušvaldsstefnu, sem sżgur allan mįtt śr fyrirtękjum og launžegum, en bżšur žeim ašeins upp į rudda, sem śtigangshross mundu fślsa viš ķ haršindum. 

Hér skal spį žvķ, aš rķkisstjórn sś, sem mynduš veršur, vonandi į skömmum tķma, žó aš vönduš verši, eftir komandi Alžingiskosningar, muni, sem fulltrśi eigendanna (landsmanna), senda stjórn Landsvirkjunar lista um nżja forgangsröšun, žar sem nżting hefšbundinna orkulinda innanlands ķ samręmi viš óbrenglaša Rammaįętlun veršur efst į dagskrį, en ķslenzkum don Kķkótum lįtiš eftir aš berjast viš sķnar vindmyllur og hunda sušur, hvar sem žeir svo kjósa, enda kjöroršiš aš létta af haršindum af mannavöldum, sem nśverandi rķkisstjórn er įbyrg fyrir.  Hér skal hafa hugfast, aš virša veršur nišurstöšu Rammaįętlunar um varśšarreglu viš virkjun jaršgufunnar, sem snżst um, aš žar eigi sér staš nįmuvinnsla.  Žar af leišandi er brušl aš vinna hana meš 10 % nżtni einvöršungu til raforkuframleišslu.  Hitaveita eša hitakęr efnaferli og gjarna aš lokum böšun feršamanna žarf aš eiga sér staš samhliša, svo aš žessi nįmuvinnsla verši verjanleg.    

lansvirkjun-hordur-hvdc-april-2010

  Skjaldarmerki Ķslands

 

 

 


Jólasveinar sjį sęstreng ķ hillingum

Žaš hefur lķtiš fariš fyrir aršsemiśtreikningum į orkuflutningum um sęstreng til og frį Ķslandi.  Ķ sumarhefti tķmaritsins Žjóšmįla 2010 gerši höfundur žessa vefseturs tilraun til aršsemisamanburšar į orkusölu frį vatnsaflsvirkjun į Ķslandi til Fęreyja um sęstreng annars vegar og til įlvers į Ķslandi hinsvegar.  Var nišurstašan sś, aš til aš nį sömu aršsemi af orkusölu um sęstreng og til įlvers yrši orkuveršiš til Fęreyinga aš verša tęplega ferfalt į viš orkuveršiš til įlversins, sbr töflu hér aš nešan.  Meginįstęšurnar eru 13 sinnum dżrari flutningsmannvirki og ójafnara įlag sęstrengs en įlvers.  

Slķkt orkuverš er ósamkeppnifęrt viš olķukynt orkuver, eins og Fęreyingar nota, fyrr en hrįolķuverš hefur nįš 130 USD/tu (bandarķkjadölum į tunnu), en žaš er nś undir 90 USD/tu og fer lękkandi vegna minnkandi eftirspurnar.  Olķuverš žarf aš vera stöšugt 50 % hęrra en nś til aš sęstrengur til Fęreyja frį Ķslandi geti boriš sig.  Sęstrengur til Skotlands eša meginlands Evrópu getur aldrei oršiš žjóšhagslega hagkvęmur, žvķ aš flutningsmannvirkin verša a.m.k. tvöfalt dżrari en virkjunin og enginn viršisauki af orkunni veršur til ķ landinu.  Af įlveri veršur 40 % af veltunni eftir į Ķslandi. 

Orkuverš til įlvera į Ķslandi er nįlęgt žvķ aš vera mešalorkuverš til allra įlvera ķ heiminum eša 30-40 mill/kWh.

Hagkvęmnisamanburšur orkusölu
AtrišiSęstrengurĮlverSkżring
 Hįmarks MW102102Aflžörf
Lįgmarks MW3790Aflžörf
Töp MW181Heildar hįmark
Uppsett afl MW120103Virkjun
GWh/a800841Įrleg orkusala
Milljaršar ISK655Flutningsvirki
Milljaršar ISK31,226,7Virkjun
Įr2530Afskriftartķmi
ISK/kWh17,64,5Kostnašarverš

Taflan sżnir hagkvęmnisamanburš orkusölu um sęstreng til Fęreyja og til įlvers į Ķslandi.

Orkukostnašur įlveranna meš rafskatti, įrstoppsgjaldi og jöfnunarorkukostnaši er nįlęgt žvķ aš vera eins og ķ töflunni hér aš ofan m.v. 120 kr/USD.  Aršsemi orkusölu til įlvers er miklu meiri en aršsemi orkusölu um sęstreng af eftirfarandi įstęšum:

  1. Žaš žarf minna uppsett afl ķ virkjun til aš selja sama magn.
  2. Nżting mannvirkjanna er mun betri
  3. Ending flutningsmannvirkjanna er mun lengri
  4. Įhęttan er minni og žar af leišandi hagstęšari fjįrmögnun
  5. Kostnašur virkjana og flutningsmannvirkja er žrefaldur fyrir sęstreng mišašur viš fyrir įlver. 

Hér er žjóšhagslega hagkvęmnin ótalin.  Ofangreind atriši žarfnast śtskżringa:

Įlag įlvera er svo jafnt yfir įriš, aš toppįlagiš ķ MW (megawöttum) er ašeins um 3 % hęrra en mešalįlagiš.  Sęstrengur af žvķ tagi, sem hér um ręšir, hefur aldrei veriš hannašur eša lagšur įšur, svo aš bśast mį viš mun hęrri bilanatķšni en ķ hefšbundnum flutningsmannvirkjum.  Tiltękileikinn gęti oršiš takmarkašur og flutningurinn strjįll.  Žaš mį ętla, aš toppįlag strengs til Evrópu verši allt aš 50 % hęrra en mešalįlagiš, ž.e. s.k. nżtingartķmi verši um 6000 klst.

Óvķst er, hvernig orkusamningum yrši hįttaš.  Annašhvort verša tryggš įkvešin orkukaup į mešaltalsmarkašsverši, eša eigandi mannvirkjanna įkvešur aš freista gęfunnar og selja į markašsverši hvers tķma.  Žį yrši vinnslu-og flutningsgetan fullnżtt į tķmum orkuskorts hjį kaupandanum og góšar tekjur fengjust, en nżting mannvirkjanna gęti oršiš léleg, žvķ aš dregiš yrši śr vinnslu og flutningi į tķmum orkugnóttar.

Eftir kjarnorkuslysiš ķ Japan ķ marz 2011 lokušu Žjóšverjar nokkrum kjarnorkuverum, og lokun fleiri kjarnorkuvera hefur veriš bošuš.  Žetta gęti skapaš tķmabundinn orkuskort, sem žó hefur ekki valdiš veršhękkun orku enn, žvķ aš eftirspurnin hefur minnkaš.  Mótvęgisašgerš Žjóšverja veršur aš reisa gaskynt orkuver, enda er veriš aš leggja lokahönd į afkastamikla jaršgaslögn į botni Eystrasalts frį Rśsslandi framhjį Austur-Evrópulöndunum ķ óžökk žeirra. 

Furšuhugmyndir hafa skotiš upp kollinum hérlendis um, aš Ķslendingar ęttu aš hlaupa ķ skaršiš og brśa bil tķmabundins orkuskorts ķ heiminum meš orkusölu um sęstreng.  Žegar žess er gętt, aš 1000 MW afl er mikiš į ķslenzkan męlikvarša, en jafngildir u.ž.b. hįlfu kjarnorkuveri ķ Evrópu, sést, aš nįnast ekkert munar um sęstreng frį Ķslandi til meginlands Evrópu; žar af leišandi vęri enginn įhugi fyrir honum og sala į orku um hann yrši algerlega hįš duttlungum markašarins. 

Hér skal draga ķ efa, aš nokkurt einkafyrirtęki fįist til aš fjįrfesta ķ svo vafasömu ęvintżri.  Žaš er eftir öšru, aš rķkisfyrirtękiš Landsvirkjun gęli viš slķkt og beri fyrir sig aukiš orkuöryggi į Ķslandi.  Žaš er hlįleg röksemd, žvķ aš myndarlegt varaafl ķ landinu mundi kosta ašeins brot af sęstreng, og žaš mętti selja slķka orku sem afgangsorku til ķslenzkra fyrirtękja öllum til hagsbóta.   

Ef einhver lįnastofnun fęst til aš lįna fé til svo įhęttusamrar fjįrfestingar, sem hér um ręšir, veršur žaš gegn svo hįum vöxtum, aš ólķklegt er, aš framkvęmdin geti boriš sig. 

Orkulindir Ķslands eru litlar į erlendan męlikvarša, en žęr eru miklar į ķslenzkan męlikvarša vegna fįmennis žjóšarinnar.  Spįkaupmennska meš orkulindirnar į illa viš, en sęstrengur er óneitanlega ķ ętt viš spįkaupmennsku, enda er meiningin aš gera śt į markašsverš ķ Evrópu, sem er mjög sveiflukennt, ekki sķzt vegna óreglulegrar vinnslu vindmyllanna.  Fram aš žessu hefur veršiš aš jafnaši numiš um 80 USD/MWh, en žaš dugar engan veginn til aš sęstrengur geti boriš sig. 

Žaš er įhęttuminnst og žjóšhagslega hagkvęmast aš nżta orkuna til veršmętasköpunar innanlands.  Um žetta er fjallaš ķ grein, sem finna mį undir tengli meš žessari vefgrein, "Um sęstrengi til aflflutnings į milli Ķslands og Evrópu", sem birtist į Evrópuvaktinni 19. desember 2011.  

Aš svo ritušu mįli eru jólasveinum, grżlum, leppalśšum og öllum öšrum fęršar hugheilar hįtķšarkvešjur um žessi sólhvörf um leiš og bornar eru fram óskir um, aš bśiš verši aš hreinsa alręši örvitanna śt śr Stjórnarrįši Ķslands fyrir nęstu sólstöšur.           

  

  ABB active power

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Sęstrengur

Žórshöfn ķ FęreyjumUm allmörg įr hefur lķfi veriš haldiš ķ umręšu hérlendis um sęstreng frį Ķslandi.  Žvķ mišur hefur rķkisfyrirtękiš Landsvirkjun įtt žar nokkurn hlut aš mįli.  Hafa žį żmis vištökulönd veriš nefnd til sögunnar, s.s. Noregur, Žżzkaland, Holland og Stóra-Bretland.  Allt eru žetta žó fótalausir draumórar og léleg višskiptahugmynd. 

Til aš eitthvaš aš rįši komi śt um móttökuenda sęstrengs, sem er yfir 300 km aš lengd, žarf aš breyta strauminum śr rišstraumi ķ jafnstraum įšur en hann fer inn ķ sęstrenginn.  Eftir žvķ sem strenglengdin er meiri žarf straumflutningsspennan jafnframt aš hękka til žess aš flutningstöpin keyri ekki śr hófi fram.  Žarna stendur hnķfurinn ķ kśnni.  Nśverandi jafnstraumsstrengir mestu vegalengda, e.t.v. 600 km, eru olķufylltir og pappķrseinangrašir.  Slķkir žola ekki aš vera lagšir į hiš mikla dżpi, sem ašskilur Ķsland og t.d. Skotland, en žar fer dżpiš ķ a.m.k. 1000 m.  Vegalengdin aš landtökustaš į Skotlandi er um 1100 km. 

Kostnašur viš slķkan streng veršur gķfurlegur, žegar tęknin loks leyfir framleišslu hans, og töpin verša feiknarleg.  Orkusala um slķkan streng mun seint eša aldrei geta keppt viš orkusölu til stórišju, t.d. įlvera.  Varpaš er ljósi į žetta ķ grein höfundar žessa vefseturs ķ sumarhefti tķmaritsins Žjóšmįla, og er tengill aš žeirri grein meš žessum pistli.   Žar er varpaš ljósi į žessi sęstrengsmįl meš dęmi um sęstreng til Fęreyja, sem vęri tęknilega unnt aš leggja nś og sennilega stjórnmįlalegur vilji fyrir ķ bįšum löndunum.  Um žetta gildir hins vegar hiš fornkvešna: "Kóngur vill sigla, en byr hlżtur aš rįša".

Jafnvel žessi strengur er óaršsamur m.v. nśverandi heimsmarkašsverš į orku, sem markast mest af olķuverši.  Afar ósennilegt er, aš Fęreyingar séu ginnkeyptir fyrir orkukaupum um žennan sęstreng viš žvķ verši, sem naušsynlegt er til aš lįgmarksaršsemi verši af honum, nema olķuverš hękki verulega, eins og rakiš er ķ greininni, "Gull og gręnir skógar".

SultartangastöšŽaš, sem kynt hefur undir žessari glórulitlu sęstrengsumręšu hingaš til er andstašan viš orkusölu til stórišju.  Žaš er hins vegar aušvelt aš sżna fram į, aš hśn er žjóšhagslega mun hagkvęmari en orkusala til śtlanda um sęstreng.  Žetta helgast aušvitaš af žeirri atvinnusköpun, sem į sér staš ķ landinu viš nżtingu orkunnar. 

Į tķmum, žegar deilur viršast undantekningalķtiš verša allharšar um hvern einasta virkjunarkost, gefur auga leiš, aš skapa veršur hįmarksveršmęti śr virkjušu afli og framleiddri orku.  Žį mun žykja óvišunandi aš virkja til śtflutnings "hrįrrar orku", nema til vina okkar og fręnda ķ Fęreyjum, sem žurfa tiltölulega lķtla raforku héšan til aš losa sig viš raforkuvinnslu meš olķu.

Hér aš ofan var minnzt į tķmaritiš Žjóšmįl.  Tķmarit žetta hefur į fįeinum įrum haslaš sér völl sem vettvangur frumlegra og fróšlegra ritsmķša, sem erindi eiga viš nśtķmann, sem oft į tķšum er bundinn ķ višjar vištekinnar og gagnrżnilķtillar hugsunar tiltölulega einsleits hóps žokulegra manna og kvenna.  Hęgt er aš kaupa ritiš ķ lausasölu hjį bóksölum, en žęgilegast er aš gerast įskrifandi hjį Andrķki, sem tengill er aš hér į sķšunni, og fį ritiš ķ póstkassann.   Žarf žį enginn "aš sitja meš skeggiš ķ póstkassanum", en žaš er orštak Noršmanna um žį, sem berir verša aš vanžekkingu į žvķ, sem žeir ęttu aš vita betur um.    


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

« Fyrri sķša

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband