Skattkerfisbreytingar til bóta - loksins

Miklu moldvišri hefur veriš žyrlaš upp ķ kringum tillögu Fjįrmįla- og efnahagsrįšherra um löngu tķmabęrar endurbętur į kerfi óbeinna skatta, er miša aš aukinni skilvirkni kerfisins, ž.e. bęttum skattskilum og einföldun fyrir alla, ekki sķzt žį, sem žurfa aš vinna meš žetta kerfi.  Hér er um įfanga ķ įtt til einnar viršisaukaskattheimtu og lękkunar veršlags ķ landinu, sem er ķ hag allra fjölskyldna ķ landinu, hvaš sem önugum nöldurseggjum dettur ķ hug aš bera į borš opinberlega eša annars stašar.

Žaš veršur aš meta žessar tillögur heildstętt, žvķ aš breytingarnar eru margžęttar, en nefna mį afnįm vörugjalda į matvęli og ašrar vörur, afnįm sykurskatts, sem lagšur var į undir formerkjum neyzlustżringar, en hafši engin önnur įhrif en aš hękka verš į mörgum matvörum.  Žį er nešra žrep viršisaukaskatts hękkaš śr 7,0 % ķ 12,0 % samkvęmt tillögunum, og efra žrepiš lękkaš śr 25,5 % ķ 24,0 %. 

Skattbyršin er meš žessum ašgeršum lękkuš um 3,0 milljarša kr, og barnabętur eru auknar um 1,0 milljarš kr.  Aš jafnaši er žetta augljóslega hagstęš ašgerš fyrir hinn almenna neytanda, en sįš hefur veriš efasemdarfręjum um, hvernig įvinningurinn gagnast mismunandi tekjuhópum.  Žetta er allt hęgt aš kryfja, og hefši óneitanlega veriš skynsamlegra, t.d. af efasemdarmönnum ķ hópi stjórnarsinna, aš skoša fķlinn allan ķ heild ķ staš žess aš einblķna į eina löpp į žessum stóra fķl, sem hér er til skošunar, og draga vķštękar įlyktanir um śtlit og ešli fķlsins į žessum hępna grundvelli. Slķkt getur veriš merki um yfirboršsleg vinnubrögš, sem jafnvel bera keim af lżšskrumi. 

Sannleikurinn er sį, aš žeir, sem berjast gegn breytingum į skattkerfinu, eins og žęr birtast ķ fjįrlagafrumvarpi Bjarna Benediktssonar, standa vörš um įframhaldandi įvinning hins rķkari hluta žjóšarinnar, sem yfirleitt gerir betur viš sig ķ mat og drykk en žeir, sem minna hafa į milli handanna.  Sparnašur žeirra vegna 7 % VSK į matvęli ķ staš 12 % getur hęglega numiš 50 žśsund kr į mann į įri.  Žegar žessir gagnrżnendur  žykjast taka upp hanzkann fyrir fįtęklinga, er žaš į fölskum forsendum, og žeir verja žar meš ķ raun įframhaldandi forréttindi hinna rķkari aš borša dżrt įn žess aš greiša af žvķ skatt til rķkisins sambęrilega hįan og gert er į hinum Noršurlöndunum, žar sem viršisaukaskattur į matvęli er hvergi undir 12 %.

Žį mį minna į, aš OECD - Efnahags- og framfarastofnunin og AGS - Alžjóša gjaldeyrissjóšurinn hafa bįšar rįšlagt Ķslendingum aš stytta biliš į milli lęgra og efra skattžrepsins af eftirfarandi įstęšum:

  • stórt bil freistar til rangrar flokkunar og dregur śr skatttekjum
  • efra VSK-žrepiš į Ķslandi er eitt hiš hęsta ķ heimi; žaš spennir upp veršlag ķ landinu, fęrir verzlun utan og freistar til undanskota.  Allt er žetta žjóšhagslega óhagkvęmt.
  • lįgur skattur į matvęli mismunar fólki eftir efnahag, rķkum ķ hag.  Allir žurfa aš borša, en hinir efnameiri nota mun meira fé į mann, jafnvel tvöfalt meira, ķ matvęlakaup og drykkjarföng en hinir efnaminni.  Meš lįgum viršisaukaskatti į matvęli er veriš aš hlķfa hinum betur settu viš ešlilegum skattgreišslum.  Samkvęmt Hagstofunni eyšir fólk ķ efsta fjóršungi tekjustigans 60 % meira fé ķ matvęli en fólk ķ nešsta fjóršunginum.  Ef bornar eru saman nešsta og efsta tekjutķundin, veršur munurinn enn meiri, og verša notuš 80 % ķ śtreikningum hér aš nešan. Meš žessu skrżtna hįttarlagi, sem hvergi tķškast annars stašar į Noršurlöndunum, er veriš aš fęra hinum bezt settu ķ žjóšfélaginu um 3,0 milljarša kr į silfurfati.  Er ekki kominn tķmi til, aš létta žeim af öllum hinum meš žvķ aš lįta fólk greiša skatt af matvęlum, dżrum og ódżrum, eins og tķškaš er ķ öšrum löndum ?

 

Pawel Bartoszek hefur svaraš žessari spurningu aš sķnu leyti ķ Fréttablašinu 13. september 2014 ķ greininni: "Gegn fįtękt sem var".  Veršur hér vitnaš ķ grein hans:

"Sś var tķšin, aš fólk, sérstaklega fįtękt fólk, žurfti aš nota mjög stóran hluta af fé sķnu til aš kaupa sér mat.  Žetta hefur breyst.  Samkvęmt tölum Vinnumįlastofnunar Bandarķkjanna (BLS) lękkaši žįttur matvöru ķ heildarśtgjöldum heimilanna žar ķ landi śr 43 % įriš 1901 ķ 13 % įriš 2002."

Óumdeilt er, aš žróunin hefur oršiš meš svipušum hętti į Ķslandi, žvķ aš "Rannsókn į śtgjöldum heimilanna 2010-2012", sem Hagstofa Ķslands stóš aš, gaf 14,9 % af rįšstöfunartekjum heimilanna til matarkaupa aš jafnaši.  Styr stendur um, hvernig žetta hlutfall breytist meš tekjustigi.  Hagstofan upplżsir, aš tekjulęgsti fjóršungurinn noti 17 % af rįšstöfunartekjum sķnum til matar og tekjuhęsti fjóršungurinn noti 14 %.  Žvķ er haldiš fram, aš enn meiri munur sé į žessum hópum, og er žį e.t.v. įtt viš efstu og nešstu tķund tekjustigans.  ASĶ gefur upp 10 % og 21 % og er allt ķ lagi aš nota žęr tölur viš śtreikningana, en žį hękkar munurinn į kostnaši innkaupakörfunnar, og ķ staš 60 % veršur įętlašur 80 % munur į mann į matarkostnaši fįtęks og rķks.  

Deilan um žaš, hvort tillögur BB um skattkerfisbreytingar muni auka śtgjöld fįtękra heimila er ķ raun deila um žaš, hvernig mótvęgisašgerširnar koma śt.  Hlutfall matarśtgjalda af rįšstöfunartekjum heimila žarf aš verša allt aš 60 % til aš mótvęgisašgerširnar vegi ekki hękkun VSK į matvęli śr 7 % ķ 12 % upp og meira til.  Til aš setja undir žennan leka eru barnabętur auknar um 1 milljarš kr.  Strax sumariš 2013 beitti nśverandi rķkisstjórn sér fyrir hękkun framlaga til elli- og örorkulķfeyrisžega.  Žaš er gert rįš fyrir hękkun framlaga til mįlaflokksins ķ fjįrlögum fyrir 2015.  Samanlagt fela fjįrlög įrsins 2014 og frumvarpiš fyrir 2015 ķ sér yfir 13 milljarša kr til mįlaflokksins. 

Augljóslega munu žessi framlög įsamt öšrum mótvęgisašgeršum tryggja hinum lakast settu betri fjįrhagsstöšu eftir žessar ašgeršir en į undan žeim, ekki sķzt žar sem raunhękkun matvęla nemur ašeins 2,5 % ķ staš 5 % vegna afnįms sykurskatts og vörugjalds į żmsar matvörur.  Žį mį nefna, aš heildarendurskošun į fyrirkomulagi vaxtabóta og hśsaleigubóta er aš ljśka.

Mišaš viš ętluš undanskot ķ nśverandi viršisaukaskattskerfi mį ętla, aš rķkissjóšur muni hagnast meira į žessari breytingu en kostnašinum ķ tengslum viš žęr, 4 milljöršum kr, nemur, vegna fękkunar undanžįga, einföldunar og minni freistingar til aš flokka vöru og žjónustu ķ lęgri flokkinn eftir breytinguna.  

Hvers vegna ętti rķkiš aš veita žeim, sem efni hafa į aš verja hįum upphęšum til kaupa į mat og drykk, "afslįtt" į viršisaukaskatti ?  Er ekki ešlilegra, aš innkaup į dżrum mat skapi rķkissjóši tekjur og grundvöll til lękkunar į veršlagi ķ landinu, eins og samžykkt fjįrlagafrumvarpsins mun vafalaust hafa ķ för meš sér ?  Um žetta tjįši Pawel Bartoszek sig meš eftirfarandi hętti ķ téšri grein:

"Meš einföldum hętti mętti hugsa žetta svona: fyrir hvern hundraškall, sem viš ętlum aš gefa fįtękum manni į formi lęgri matarskatta, žurfum viš aš gefa rķkum manni 200 kall.  Viršisaukaskattur, eins snišugur og hann er, er ekki gott tęki til tekjujöfnunar.  Tekjuskattar henta betur."  

Nokkru seinna heldur Pawel įfram:

"Mķn skošun er, aš žaš vęri betra aš hafa eina vaskprósentu , sem fęstar undantekningar og sem fęst vörugjöld."

Žaš er hęgt aš taka undir žetta allt meš Pawel Bartoszek, stęršfręšingi.  Vegna žess aš fólk, vel efnum bśiš, kaupir matvęli fyrir jafnvel tvöfalt hęrri upphęš į mann en fólk, sem mį lįta sér lynda kröpp kjör, žį umbunar rķkiš hinum betur settu meš tvöfaldri peningaupphęš, sem žeir sleppa viš aš greiša sem skatt af mat, žó aš žeir noti hlutfallslega jafnvel helmingi minna af launum sķnum til matarkaupa.  Žetta er réttlęti "jafnašarmannsins", en ašrir mundu segja "andskotans".

Afstaša ASĶ til žessa mįls vekur undrun žeirra, sem héldu, aš ASĶ vęri mįlsvari lķtilmagnans, en žaš er aušvitaš mikill misskilningur.  ASĶ er mįlsvari "nómenklatśrunnar", bśrókrata, sem hreišraš hafa um sig į skrifstofum verkalżšsfélaganna og ķ hlżjum stjórnarherbergjum lķfeyrissjóšanna.  Žeir vilja ekki greiša ešlilegan skatt af matarkaupum sķnum.  Samt hagnast žeir örugglega, ef umręddar tillögur verša aš veruleika, vegna lękkunar efra žreps viršisaukaskattsins og lękkunar veršlagsvķsitölu. 

Hagfręšingar Alžżšusambandsins eru ķ žessu mįli į öndveršum meiši viš AGS og OECD, į öndveršum meiši viš śtreikninga Fjįrmįla- og efnahagsrįšuneytisins, og į öndveršum meiši viš rķkjandi višhorf ķ "norręnu velferšarrķkjunum" og lķklega jafnvel lķka į öndveršum meiši viš hagfręšinga ESB ķ Berlaymont.  Hvaš ķ ósköpunum hefur eiginlega komiš yfir žį.  Ekki žó hentistefnufjandinn ?  Er žörf fyrir aš taka žįtt ķ pólitķskum loddaraleik ?  Hér skal fullyrša, aš nįi fjįrlagafrumvarpiš fram aš ganga meš umręddum breytingum į skattakerfinu og öllum mótvęgisašgeršunum, žį mun slķkt hafa hagfelld įhrif į afkomu allra félagsmanna ASĶ. 

Nś veršur tekin létt reiknięfing til glöggvunar į dęminu, sem hér er til umfjöllunar, og notašar eftirfarandi forsendur:

  • matarkostnašur aš mešaltali 74 kkr į mann į mįnuši meš 7 % VSK samkvęmt Hagstofunni uppfęrt frį 2002 til 2004
  • matarkostnašur lįgtekjufólks 40 % undir mešaltali, ž.e. kkr 591 į įri įn VSK
  • matarkostnašur hįtekjufólks er 80 % yfir matarkostnaši lįgtekjufólks (žetta eru meiri öfgar en Hagstofan fęr fyrir efsta og nešsta tekjufjóršung) neytenda
  • hękkun viršisaukaskatts af matvęlum veršur 5,0 % samkvęmt frumvarpinu.  Vegna mótvęgisašgerša į borš viš afnįm sykurskatts og vörugjalda į matvęli žį verša veršlagsįhrif į mat helmingi minni,ž.e.a.s. 2,5 %.
  • vegna annarra mótvęgisašgerša, ž.e. lękkunar viršisaukaskatts į ašrar vörur en matvęli śr 25,5 % ķ 24,0 % og afnįms vörugjalda, sem żmist eru 15 %, 20 % eša 25 %, į marga vöruflokka, mį reikna meš lękkun veršs į žessum vörum um 2,5 %.  Žaš er rangt, sem haldiš er fram, aš slķkar lękkanir skili sér ekki ķ vöruverši.  Bęši Hagstofan og Rannsóknarsetur verzlunarinnar į Bifröst hafa rannsakaš žetta og stašfest, aš lękkanir skila sér.  Žegar fólk hefur žęr upplżsingar, geta ašeins "kverślantar" haldiš öšru fram. 

Til višbótar koma eftirtalin atriši, sem létta undir meš fólki og virka til lękkunar į vķsitölu veršlags, sem vęgt reiknaš lękkar um 0,2 % samkvęmt Fjįrmįla- og efnahagsrįšuneytinu.

  • ķ fjįrlagafrumvarpinu er gert rįš fyrir raunlękkun veršs į eldsneyti, tóbaki og įfengi, žvķ aš hefšbundnum krónutöluhękkunum į žessar vörur er sleppt, sem žį dregur śr hękkun vķsitölu veršlags

Til tekjuauka koma nokkrar mótvęgisašgeršir:

  • barnabętur hękka um einn milljarš kr, og žęr hękka mest hjį žeim, sem lęgri hafa tekjurnar
  • fyrsta verk nśverandi rķkisstjórnar įriš 2013 var aš hękka örorku- og ellilķfeyrisbętur.  Samanlagt fela fjįrlög įrsins 2014 og 2015 ķ sér yfir 13 milljarša kr hękkun į žessum bótum.  Žaš munar verulega um žessar fjįrhęšir fyrir hvern einstakan bótažega, a.m.k. fyrir žį, sem höfšu takmörkuš fjįrrįš fyrir.  "Kverślantar" geta haldiš žvķ fram, aš žessir hópar verši illa śti ķ fyrirhugušum skattkerfisbreytingum, en mįlflutningur žeirra er öfugmęlaskįldsins og falsspįmannsins.

 

Sannleikurinn er sį, aš tekjulęgsti hópurinn žarf aš sjį af 14 žśsund krónum meira į mann į įri til matarkaupa vegna žessara breytinga, en žar sem flestar ašrar vörur, t.d. föt, skór, hreinlętisvörur og hvers konar įhöld og tęki, sem eru snar žįttur ķ śtgjöldum hvers heimilis, lękka, žį lękka śtgjöld til annars en matvęla um 56 žśsund kr į įri hjį hinum tekjulęgstu.  Śtgjöld lęgstu tekjutķundar fólks lękka um (56-14) = 42 žśsund krónur į mann į įri vegna rįšstafana ķ fjįrlagafrumvarpi 2015.
Žaš er gjörsamlega óskiljanlegt, hvers vegna forysta ASĶ tekur žessum breytingum jafnilla og raun ber vitni um.  Žegar ljóst er, aš rįšstöfunartekjur lęgsta tekjuhópsins aukast um a.m.k. 42 žśsund kr į įri į mann, eša um tęplega 110 žśsund kr į įri į hverja mešalfjölskyldu, žį eru eftirfarandi ummęli Gylfa Arnbjörnssonar, forseta ASĶ, sem höfš eru eftir honum ķ Morgunblašinu 18. september 2014 undir fyrirsögninni: "Žarf aš geta borgaš reikningana", gjörsamlega eins og śt śr kś:
"Fyrst og fremst veršur aš tryggja žaš, aš fólk hafi nęgjanlegar tekjur til aš takast į viš žessar skeršingar; žaš er ekkert annaš aš gera.  Žaš žarf aš borga reikningana."
Žessi ummęli ganga algerlega į svig viš heilbrigša dómgreind, žegar stašreyndir mįlsins eru reifašar.  Žess vegna veršur manni į aš spyrja: "Cuo bono" eša hagsmunum hverra er žessi "verkalżšsleištogi" eiginlega aš žjóna ?
Žaš er ljóst, aš hinir betur settu ķ žjóšfélaginu munu žurfa aš greiša yfir 50 žśsund kr į mann į įri meira ķ viršisaukaskatt af matvęlum en įšur.  Engu aš sķšur koma žeir śt meš góšan hagnaš af žessum ašgeršum, žvķ aš vegna mótvęgisašgerša greiša žeir ašeins 27 žśsund kr meira į mann įri į fyrir matvęli, og lękkun śtgjalda veršur um 168 žśsund kr į mann į įri eša nettó 141 žśsund kr į mann į įri ķ lękkun śtgjalda.
Rįšstöfunartekjur allra hópa munu aukast um 1,5 % vegna žessara vęntanlegu skattalagabreytinga.  
Žessar tölur eru reistar į neyzlukönnun Hagstofunnar.  Hśn er aušvitaš bundin óvissu, en žrįtt fyrir hugsanlega ónįkvęmni ķ śtreikningum er alls engum blöšum um žaš aš fletta, aš hagur allra launžega mun batna og hagur langflestra, ef ekki allra, bótažega lķka, eins og aš ofan er rakiš.
Žaš er eingöngu veriš aš reyna aš slį pólitķskar keilur meš žvķ aš sį fręjum tortryggni ķ garš śtreikninga, sem lagšir hafa veriš fram meš frumvarpinu, og ķ garš tölulegra upplżsinga Fjįrmįla- og efnahagsrįšherra, sem hann birti t.d. ķ Morgunblašinu föstudaginn 12. september 2014 undir fyrirsögninni: "Allra hagur". 
Lżšskrumarar eru ekki vanir aš fęra nein rök fyrir sķnu mįli, og žaš hefur sannazt hér.  Žeir liggja hér į žvķ lśasagi aš einblķna į ašeins eitt atriši fjölžęttra ašgerša og fimbulfamba um "hękkun matarskattsins".  Žetta er eins ómįlefnalegt og mest getur veriš, og vegur žeirra vex ekki viš svo óvandašan mįlflutning; svo mikiš er vķst.   
  Gammur vokir yfir hręiSameignarstefnan og skattgreišendur
  
  
     

 

 

   

 

    

  

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband