Frelsisstrķš og aušlindastrķš

Žaš er žyngra en tįrum taki, aš žjóš ķ Evrópu skuli žurfa aš heyja strķš til varnar frelsi sķnu og fullveldi og žar meš til aš koma ķ veg fyrir aš verša enn į nż hneppt ķ įnauš grimmra, villimannlegra og frumstęšra įrįsarseggja ķ austri. Śkraķnumenn eru į hęrra menntunar- og menningarstigi en Rśssar almennt.  Frelsisandinn hefur jafnan veriš rķkur ķ brjóstum žeirra og dugar aš nefna forfešur žeirra, kósakkana. Žeir vilja žess vegna mun fremur halla sér aš Vesturlöndum en aš Rśsslandi um menningartengsl, višskipti og stjórnarfar, og žetta žolir ofrķkisgaurinn ķ Kreml ekki. Śkraķnumenn žekkja til rśssneskrar kśgunar af biturri reynslu. Hvorki forseti Rśsslands né ašrir Rśssar eiga aš rįša neinu um stjórnskipun og stjórnarfar ķ nįgrannarķkjum Rśsslands, ekki frekar en Spįnverjar eiga aš rįša um mįlefni Portśgala.

  Sagt er, aš įn Śkraķnu hefšu Rįšstjórnarrķkin vart veriš annaš en svipur hjį sjón. Žaš veitir žó aš sjįlfsögšu hinum fjölmennari og landmeiri Rśssum engan rétt til aš heyja landvinningastrķš gegn Śkraķnumönnum sem hvert annaš illvķgt nżlendustrķš. Vesturlöndum hefur oršiš į ķ messunni, aš Rśssar skyldu nś dirfast aš rjśfa frišinn ķ Evrópu meš stórfelldu įrįsarstrķši. Evrópskir stjórnmįlamenn geršu grafalvarleg mistök meš žeirri óverjanlegu įhęttutöku aš veita Śkraķnumönnum enga öryggistryggingu og meš žvķ aš setja eigin žjóšir ķ orkusnöru Kremlverja. Nś lķšur Evrópa öll fyrir žessi pólitķsku mistök ķ öryggismįlum.

Sįrabót er, aš Svķžjóš og Finnland leita nś inngöngu ķ NATO, og NATO veršur aš tryggja upphafleg (1991) landamęri sjįlfstęšrar Śkraķnu, svo aš Śkraķnumenn geti um frjįlst höfuš strokiš ķ framtķšinni. 

Śkraķna aš austurhérušunum og Krķmskaga og lögsögu hans śt ķ Svartahafiš meštöldum er grķšarlega aušugt landsvęši og sjįvarbotn frį nįttśrunnar hendi. Ķ Śkraķnu, ekki sķzt ķ austur- og sušurhlutanum, er t.d. hęgt aš vinna grķšarlega mikiš af eldsneytisgasi meš žvķ aš beita vökvažrżstingi nešanjaršar (e. fracking). Hins vegar hefur komiš ķ ljós, aš enn betri horfur eru į vęnum gasforšabśrum undir botni Svartahafs.  Žar eru svo miklar birgšir af eldsneyti, aš séš gętu allri Evrópu vestan Rśsslands fyrir allri sinni gasžörf um įratugaskeiš eša svo lengi, sem žörf krefur, žar til orkuskipti hafa fariš fram. Rśssland hefur nś lokaš fyrir Nord Stream 1 og žar meš jaršsett allan snefil af trausti Evrópurķkjanna til Rśsslands sem eldsneytisbirgis.  Ef Śkraķnu tekst aš endurheimta sķn réttmętu landsvęši m.v. landamęrin 1991-2014, žį bķšur hennar vonandi björt framtķš sem lżšręšislegt velferšarrķki, eins og hugur almennings žar stendur til, į traustum efnahagslegum grunni.  Um žetta er barizt. 

Žaš er meš endemum, aš einręšisseggur ķ Moskvu meš innistęšulausa stórveldisdrauma skuli dirfast aš rįšast inn ķ nįgrannaland til aš troša upp į žaš frumstęšum og spilltum stjórnarhįttum sķnum og framhald į langvinnri kśgun.  Honum og mešreišarsveinum hans veršur aš kenna sķna lexķu. Nišurlęging Rśsslands er mikil oršin, žegar stjórnvöld žar leita til śtlagarķkisins Noršur-Kóreu um kaup į vopnabśnaši, eins og nś berast tķšindi af. Settu Kķnverjar afarkosti ?  

Forystugrein Morgunblašsins 25. įgśst 2022 fjallaši um žaš helvķti į jöršu, sem villimennirnir austan viš Śkraķnumenn bjóša žeim upp į nśna:

 "Hįlft įr af hörmungum".

Žar stóš m.a.:

"Meš žaš ķ huga [višhorf Rśssa til Śkraķnumanna - innsk. BJo] veršur sś spurning įleitin, hvernig frišur geti į endanum nįšst, ef endanlegt markmiš Rśssa er aš nį yfirrįšum ķ Śkraķnu.  Slķk nišurstaša yrši einfaldlega óvišunandi fyrir hinn vestręna heim, enda yrši žį stašfest, aš alžjóšalög vęru til einskis og aš nś gilti hnefarétturinn einn.  Hver yršu žį örlög annarra svęša, sem bśa viš hliš įgengra nįgranna, sem įsęlast žau ?

Volodimir Zelenski, forseti Śkraķnu, oršaši žaš nżlega svo, aš Śkraķnumenn yršu aš berjast į hverjum einasta degi, til žess aš hvert einasta mannsbarn gęti skiliš, aš Śkraķna vęri ekki hjįlenda, skattland eša eign nokkurs heimsveldis, heldur "frjįlst, fullvalda, ósundranlegt og sjįlfstętt rķki".  Ķ žessum oršum felst, aš Śkraķnumenn telja sér heldur ekki fęrt neitt annaš en aš berjast til annašhvort sigurs eša hinztu stundar."

Žarna er vel komizt aš orši um langstęrsta višfangsefni samtķmans. Vesturlönd standa frammi fyrir žvķ vali aš lįta engan bilbug į sér finna ķ vetur, žótt orkuskortur og dżrtķš kunni aš sverfa aš fólki, į mešan beztu synir og dętur Śkraķnu falla į vķgvellinum ķ vörn fyrir sjįlfsagšan rétt žjóšar žeirra, og senda til Śkraķnu allan žann bezta bśnaš og mesta, sem ķ  valdi Vesturveldanna stendur, til aš halda uppi merkjum frelsis og lżšręšis, eša lyppast nišur meš skömm gagnart glępsamlegum ofbeldisöflum ķ Moskvu, sem einskis svķfast ķ vitfirrtu strķši sķnu gegn vestręnni Śkraķnu. 

Žaš er į flestra vitorši, aš komist frumstętt rķki, sem stjórnaš er af mafķósum, upp meš gjörning sinn ķ einu rķki, žį veršur enginn óhultur ķ kjölfariš.  Žetta er ögurstund fyrir Vesturlönd.  Žau verša aš standa saman sem klettur meš Śkraķnu og beita öllum sķnum mikla efnahagsmętti, sem er margfaldur į viš Rśssland ķ VLF męlt, til aš hjįlpa hinni einöršu og hugrökku žjóš, Śkraķnumönnum, śr klóm bjarnarins. Ef žaš veršur ekki gert nśna, eru öll góš gildi Vestursins ķ hśfi, gildi, sem įšur hefur veriš śthellt blóši fyrir.  Žessi gildi eiga į hęttu aš rotna, ef geršir fylgja ekki oršum nśna.

Žessari forystugrein Morgunblašsins lauk žannig:

"Žaš er enda sį hęngur į [hernašarįrangri Śkraķnumanna], aš Śkraķnumenn hafa žurft aš treysta į stušning bandamanna sinna ķ vestri til žessa, og sį stušningur hefur, meš nokkrum mikilvęgum undantekningum, veriš veittur meš miklum semingi. Žó aš fįtt bendi til, aš Bandarķkjamenn, Bretar, Pólverjar o.fl. muni hętta stušningi sķnum ķ brįš, mį enn greina raddir ķ Žżzkalandi og annars stašar ķ Evrópu, žar sem menn viršast furša sig į žvķ, aš Śkraķnumenn haldi įfram aš berjast fyrir lķfi sķnu. 

 Žaš veltur žvķ mikiš į, aš samstaša Vesturveldanna meš Śkraķnu haldi, žrįtt fyrir aš fram undan séu mögulega enn dimmari tķmar fyrir Śkraķnumenn.  Sagan sżnir, aš alręšisrķki, en Rśssland ber nś ógnvekjandi mörg merki slķkra rķkja, lįta sjaldan gott heita ķ landvinningum sķnum.  Falli Śkraķna, veršur spurningin einfaldlega sś, hverjir verša nęstir."

Žessi semingur viš vopnaafhendinguna viršist aš sumu leyti hafa įtt viš Bandarķkin lķka fram aš žessu, en žį ber aš hafa ķ huga, aš naušsynlegur žjįlfunartķmi į stórbrotinn og afkastamikinn vopnabśnaš tekur sinn tķma. Žaš į t.d. viš um HIMARS, sem įsamt öšrum vopnabśnaši, sem nżlega hefur veriš tekinn ķ brśkiš af Śkraķnumönnum, er aš breyta gangi strķšsins žeim ķ vil.  Bśnašur į borš viš skrišdrekann Leopard 2 frį Žżzkalandi og orrustužotuna F15 frį Bandarķkjunum, sem Śkraķnumenn hafa óskaš eftir, hefur žó ekki borizt enn, svo aš vitaš sé. Meš žvķ aš flżta afhendingu mikilvirkra vopna til Śkraķnumanna žyrma Vesturveldin mörgum śkraķnskum mannslķfum og jafnvel veršur žį hęgt aš tryggja öryggi stęrsta kjarnorkuvers Evrópu gegn hernašarvį, en tķšindi žašan eru vįleg um žessar mundir.

Kostnašurinn viš afhent hergögn til Śkraķnumanna er lķtill ķ samanburši viš kostnaš Vesturveldanna af orkuveršshękkunum og jafnvel lķka ķ samanburši viš bošašan kostnaš rķkissjóšanna viš "frystingu" orkuveršs og alls konar bętur til žeirra, sem minna mega sķn, til aš hjįlpa žeim aš nį endum saman ķ heimilisbókhaldinu.  Rķkin standa žar misjafnlega aš vķgi, af žvķ aš žau eru misskuldsett.  Nś nżtir žżzka rķkiš styrk sinn, losar um skuldsetningarhöft rķkissjóšs, og hann nżtur mun hagstęšari lįnskjara en t.d. ķtalski rķkissjóšurinn. 

Olaf Scholz, kanzlari, hefur  bošaš mrdEUR 65 śr rķkissjóši til stušnings almenningi ķ dżrtķšinni. Til samanburšur nemur kostnašur BNA viš hernašarstušning viš Śkraķnumenn fram aš žessu ašeins mrdUSD 16 (gengi žessara gjaldmišla er į sama róli nśna). Aftur į móti bošaši fyrrverandi forsętisrįšherra Breta, Boris Johnson, ķ sķšustu heimsókn sinni til Kęnugaršs sem leištogi Bretlands, 24. įgśst 2022, į žjóšhįtķšardegi Śkraķnu, aš Bretar ętlušu aš senda hergögn aš andvirši mrdGBP 54, og er žaš rausnarlegt og Bretum til sęmdar. Liz Truss, arftaki Borisar, var fyrsti rįšherra Vesturlanda, sem höfundur žessa pistils heyrši nefna, aš ašeins brottrekstur rśssneska hersins frį Śkraķnu m.v. landamęri 1991-2014 vęri nišurstaša žessa strķšs, sem įsęttanleg vęri. 

Žann 25. įgśst 2022 birti Stefįn Gunnar Sveinsson skilmerkilega frétt ķ Morgunblašinu undir fyrirsögninni:

    "Viš munum berjast til žrautar".

Žar stóš m.a.:

"Zelenski sagši ķ žjóšhįtķšarįvarpi sķnu, aš žaš kęmi ekki til greina, aš Śkraķnumenn semdu viš "hryšjuverkamenn", en śkraķnsk stjórnvöld hafa žrżst į um, aš Rśssland verši nefnt hryšjuverkarķki.  Žį sagši hann einnig, aš Śkraķna samanstęši af öllu landsvęšinu, sem tilheyrši landinu, ž.m.t. žeim hérušum, sem Rśssar hafa nś lagt undir sig eša innlimaš. 

Vķsaši Zelenski žar ekki sķzt til Krķmskaga, sem Rśssland innlimaši įriš 2014, en Śkraķnumenn hafa į sķšustu vikum nįš aš gera įrįsir į skaganum, sem hingaš til hafši veriš talinn langt utan žess svęšis, sem žeir gętu nįš til.  Hafa Śkraķnumenn sagt į sķšustu vikum, aš endanlegt markmiš žeirra sé aš frelsa Krķmskaga undan yfirrįšum Rśssa. 

 Žį hafa Śkraķnumenn einnig gert ķtrekašar įrįsir į birgšageymslur rśssneska hersins ķ rśssnesku borginni Belgorod, sem er um 40 km frį landamęrum Rśsslands aš Śkraķnu." 

Śkraķnski herinn viršist beita fjölbreytilegri og óvęntri hernašartękni, hafa gott vald į nżjum tęknivęddum herbśnaši og sżna stundum af sér sjaldgęfa herkęnsku, enda hefur herinn nįš undraveršum įrangri ķ višureigninni viš fjölmennari, rotinn, sišlausan og nišurlęgšan  rśssneskan her, sem hafši ógrynni hertóla śr aš moša ķ upphafi innrįsar, en viršist nś hafa fariš erindisleysu inn ķ Śkraķnu.

 

 

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband