Nżtt upphaf

Jólahįtķšin markar nżtt upphaf.  Hśn er haldin į įrstķma stytzta sólargangs.  Héšan ķ frį mun sól hękka į lofti, sem aš lokum mun duga til aš kveikja nżtt lķf; nįttśran mun lifna viš enn į nż.  Žetta er gušdómleg endurnżjun og hringrįs. 

Jólasaga kristinna manna snżst um žetta; fęšingu barns, sem reyndar hafši oršiš til meš yfirskilvitlegum hętti ķ móšurkviši.  Barn žetta óx og dafnaši og tók śt mikinn andlegan žroska, eins og sögur herma.

Ešlilega hefur bošskapur Jesś, Krists, haft mikil įhrif ķ mannheimi, en hann hefur samt ekki breytt ešli mannsins.  Žaš eru žó fjölmörg dęmi um breytta hegšun vegna kristins bošskapar, en mikil illska er žó ķ kristnum samfélögum, eins og öšrum, og ókristileg hegšun.

Kristnir menn verša lķka aš višurkenna, aš sterkar sišferšiskenningar eru bošašar af fleirum en kristnum mönnum, og ekki mį fordęma gušleysingja.  Žeir geta veriš sišavandir, tillitssamir viš mešborgara sķna og hinir mętustu menn ekki sķšur en kristnir.  "Homo sapiens", hinn viti borni mašur, hefur nįš žroskastigi sišvędds dżrs, žó aš sišmenning hans sé brotakennd į köflum. 

Śt af fyrir sig ęttu allir aš geta sameinazt um fegurš jólabošskapar kristinna manna.  Sannleiksgildi sögunnar er ašalatriši fyrir trśaša, en bošskapurinn getur oršiš hinum ašalatriši.  Fólk į aš geta tekiš sér til fyrirmyndar kristilegan bošskap um umburšarlyndi, miskunnsemi, tillitssemi og stušning viš sķna minnstu bręšur, žó aš žaš trśi ekki biblķunni.  Žaš er vegna žess, aš slķk hegšun höfšar til žess ķ manninum, sem honum žykir vera gott og rétt.

Žetta er śt af žvķ, aš mašurinn hefur samvizku.  Hann getur greint į milli góšs og ills, žó aš hann geri žaš ekki alltaf.  Žess vegna getur mašurinn tileinkaš sér góša siši og lifaš ķ sišušu samfélagi.

Annaš mjög athyglivert viš manninn er, aš samfélög hans geta aušveldlega lent ķ höndum kśgara, en hann viršist aš lokum alltaf nį aš slķta af sér heljarfjötrana.  Žetta upplifšum viš ķ rķkum męli į 20. öldinni, sem var öld öfganna.  Lénsskipulagiš, sem veriš hafši viš lżši frį upphafi fastrar bśsetu, leiš undir lok ķ Evrópu ķ heimsstyrjöldinni fyrri, 1914-1918, og ešlilega tóku žį viš umbrotatķmar eftir slķk Ragnarök.  Einręši skólagenginna kaffihśsasnata, sem smjöšrušu fyrir verkalżšnum, tók viš ķ Rśsslandi, sem leiddi af sér hręšilegar hörmungar fyrir rśssnesku žjóšina og allar žjóšir Rįšstjórnarrķkjanna. 

Ķ öšru höfušrķki Evrópu, Žżzkalandi, var keisaranum steypt af stóli, og viš tók lżšręši meš miklu frelsi einstaklinganna ķ Weimarlżšveldinu, tęknižróun og žjóšfélagslegri gerjun, žar sem borgarastéttin nįši žjóšfélagslegum undirtökum af ašlinum.  Versalasamningurinn 1919 batt žó Žjóšverjum slķka skuldaklafa, aš rķkiš įtti sér ekki višreisnar von.  Saman fór geigvęnlegt atvinnuleysi og óšaveršbólga, sem varš Weimarlżšveldinu aš falli ķ lok janśar įriš 1933.

Upp śr žessum jaršvegi spratt žjóšernisjafnašarstefnan.  Adolf Hitler, formašur žjóšernisjafnašarmanna, lofaši Žjóšverjum hefnd eftir ófarir heimsstyrjaldarinnar fyrri og hefnd fyrir Versalasamningana.  Žjóšernisjafnašarmenn kyntu undir ólgu meš svikabrigzlum ķ garš Reichswehr, hers keisaradęmisins, og ķ garš samningamanna Žjóšverja, sem voru žvingašir til aš skrifa undir Versalasamningana. Žjóšernisjafnašarmenn nįšu um žrišjungi atkvęša, sem dugši žeim til aš hrifsa til sķn völdin įriš 1933 vegna veiks forseta, Hindenburgs, hershöfšingja.  Reichstag undir stjórn žjóšernisjafnašarmanna hętti strax aš greiša strķšsskašabętur, og rķkisstjórn žeirra sett alla menn til verka.  Žjóšverjar hófu framleišslu Volkswagen, alžżšuvagnsins,  handa verkamönnum Žżzkalands, og reistir voru verkamannabśstašir.

Ķ stefnu žjóšernisjafnašarmanna voru hins vegar efnisatriši, sem įttu eftir aš leiša til tortķmingar og óžarft er aš rekja hér. Žrišja rķkiš, sem stundum var kallaš žśsund įra rķkiš, stóš ašeins ķ 12 įr.  Žvķ var tortķmt.  Ķ grundvöll rķkisins vantaši algerlega hin kristnu gildi, sem tķunduš eru hér aš ofan og eru naušsynleg ķ hverju sišušu samfélagi.  Žau geta heitiš eitthvaš annaš en kristni, en innihaldiš er ętķš hiš sama.  Žau eru hverjum manni naušsyn, ef hann og hans fjölskylda į aš eiga möguleika į aš nį nokkrum žroska og aš lifa hamingjusömu lķfi.  Viš žurfum ętķš aš huga aš hinu sišręna, žegar viš hrķfumst af einhverjum bošskap, og setja frelsi einstaklingsins ofar réttindum rķkisins ķ nafni einhverja stjórnmįlakenninga.   

     Ķslenzki žjóšfįninn

  

    

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband