Faržegaskipin "gręnka" hęgt

Žann 24. október 2019 birtist ašsend grein ķ Fréttablašinu frį ašjunkti nokkrum, žar sem varpaš var fram tillögu um aš breyta Straumsvķk ķ Hafnarfirši śr athafnasvęši įlvers og ķ višlegustaš fyrir faržegaskip.  Var į höfundinum aš skilja, aš žessi nżting Straumsvķkur vęri ķ senn umhverfisvęnni og žjóšhagslega hagkvęmari.  

Hiš sķšara var rękilega hrakiš ķ vefpistlinum ""Aršbęrar loftslagsašgeršir" ?" į žessu vefsetri, og nś veršur fyrri fullyršingin vegin og léttvęg fundin.  Žį er fyrst til aš taka, aš hjį Nżsköpunarmišstöš Ķslands (dr Gušjón Atli Aušunsson) hefur meš rannsóknum į kręklingum śti fyrir strönd athafnasvęšis ISAL veriš komizt aš žeirri nišurstöšu, aš engin marktęk ummerki starfseminnar ķ Straumsvķk finnist ķ lķfrķkinu žar śti fyrir.  Veršur erfitt fyrir flota faržegaskipa af misjöfnu saušahśsi aš slį śt slķkt heilbrigšisvottorš; sérstaklega mį ętla, aš žaš verši erfitt, žegar ummerki faržegaskipa hingaš til eru höfš ķ huga.

Ķ Bloomberg Businessweek birtist 16. september 2019 greinin:

"The Oh-So-Slow Greening Of Cruises".

Veršur hér stušzt viš žaš, sem žar kom fram, til aš vekja athygli į misjöfnu oršspori faržegaskipa į sviši umhverfisverndar.

Vegna mikils feršamannafjölda og mengunar frį žeim hafa nokkrar borgir Evrópu nś uppi įform um aš takmarka fjölda faržegaskipa ķ hverjum mįnuši. Žar į mešal eru Barcelona, vinsęlasti viškomustašur faržegaskipa, og Dubrovnik ķ Króatķu, einn af tökustöšum "Game of Thrones".  Ašalfaržegaskipahöfn Bretlands, Southampton, óskar eftir žvķ, aš faržegaskipin verši knśin rafmagni śr landi, žegar žau eru žar ķ höfn. (Hvenęr verša ķslenzkar hafnarstjórnir ķ stakk bśnar aš fara fram į slķkt ?) Formašur borgarrįšs Southamptons, Christopher Hammond, segir, aš sveitarstjórnir eigi erfitt meš aš koma auga į kostina viš žessi stóru faržegaskip.  "Žetta er mjög sżnilegt: stór reykhįfur pušrandi śt svörtu sóti og reyk.  Fólk hugsar meš sér: ég anda öllu žessu aš mér."  

Flest skipanna brenna žykkri brennisteinshlašinni blöndu, sem eru afgangar eftir framleišslu benzķns og annars veršmęts eldsneytis.  Žótt sum minni skip gętu gengiš fyrir rafmagni, geta rafgeymar enn ekki alfariš knśiš įfram hreyfla (mótora) faržegaskipa, sem eru nokkra sólarhringa į hafi śti ķ einu.  Hingaš til hefur jaršgas į vökvaformi, LNG, (lįgt hitastig, mikill žrżstingur) veriš vinsęlasti valkosturinn fyrir faržegaskipin, og hann getur minnkaš SO2 og NOx mengunina frį skipunum um 90 % og CO2 um 20 %.  Stęrsta śtgerš faržegaskipa, Carnival, hleypti sķnum fyrsta LNG-farkosti af stokkunum į žessu įri, 2019, og um 3 tylftir eru ķ smķšum af slķkum skipum samkvęmt skipaskošunarfyrirtękinu DNV GL.

Svar śtgeršanna viš vaxandi kröfum um mengunarvarnir um borš ķ faržegaskipum hefur hingaš til ašallega veriš aš setja upp hreinsibśnaš į śtblįsturinn, sem fjarlęgir megniš af brennisteininum śr reyknum.  268 skip eru gerš śt af félögum ķ "Cruise Lines International Association" og ķ um helming žeirra er bśiš aš setja hreinsibśnaš til aš fullnęgja alžjóšlegum kröfum um aš nį 85 % brennisteinsins śr reyknum.  Žetta er žó skammgóšur vermir, žvķ aš affalliš er brennisteinssżra og er varpaš ķ sjóinn.

  Hvers konar eftirlit veršur meš žvķ hérlendis, aš faržegaskip hreinsi kerreykinn og varpi ekki sżrunni fyrir borš nęrri ķslenzkum ströndum ? Tugir borga, ž.į.m. Singapśr og allar kķnverskar hafnir, hafa bannaš komu slķkra skipa.  Hvaš gera ķslenzk yfirvöld ķ žessum efnum ?  Eru loftslagsmįlin mest ķ nösunum į žeim, eša fylgir einhver alvara öllu oršagjįlfrinu um mengunarvarnir og loftslagsvį ? 

Frekar viršist gefiš ķ varšandi flugferšir stjórnmįlamanna og embęttismanna til śtlanda.  Hvaš ętli ein 100 faržegaskip į įri sendi frį sér af koltvķildi og brennisteini śt ķ andrśmsloftiš meš viškomu sinni ķ ķslenzkum höfnum og siglingum viš strendur landsins ? Hafa umhverfisyfirvöld hérlendis gert męlingar į sżrustigi hafsins ķ grennd viš faržegaskip, sem hreinsa SO2 śr śtblęstri sķnum ? Er į sśrnun sjįvar bętandi ? Halda menn, aš žaš sé aš tilefnislausu, aš sumar hafnir banna komur slķkra skipa og t.d. Noršmenn taka žessi mįl föstum tökum, eins og lżst veršur sķšar ķ žessum pistli.

Gera mį rįš fyrir, aš orkunotkun 100 faržegaskipa viš strendur Ķslands, sem hér leggjast aš, sé um 70 GWh/įr.  Olķunotkun žeirra er žį um 14,4 kt/įr og losun koltvķildis um 45 kt/įr.  Losun brennisteinstvķildis gęti žį numiš 0,9 kt/įr (900 t/įr) og losun brennisteinssżru ķ hafiš 1,7 kt/įr.  Losun koltvķildis faržegaskipa er žannig ašeins um 5 % af losun vegumferšar į įri, en hafa veršur ķ huga, aš hśn er ašeins yfir sumartķmann og stašbundin loftgęši versna mjög mikiš į góšvišrisdögum inni ķ fjöršum, einkum af völdum SO2 og nķturoxķša (NOx), sem eru skašlegar lofttegundir. Losunin er svo mikil, aš ķslenzkum yfirvöldum ber aš stemma stigu viš henni og fylgja ķ fótspor Noršmanna ķ žeim efnum. 

Til samanburšar losar ISAL ķ Straumsvķk lķklega innan viš 1,0 kt/įr af SO2 śt ķ andrśmsloftiš, sem er svipaš og faržegaskipin, en styrkurinn ķ andrśmslofti er minni, af žvķ aš losunin dreifist į žrefalt lengri tķma. Žaš er ekki gešslegt aš fį žrefaldan styrk brennisteinstvķildis og nķturoxķš aš auki į viš žaš, sem frį įlverinu kemur, yfir byggšina ķ Hafnarfirši, eins og umręddur ašjunkt leggur til. Žetta mundi bętast viš sömu gastegundir frį umferšinni į Reykjanesbraut og mundi suma daga hęglega geta fariš yfir hęttumörk ķ ķbśšabyggš Hafnarfjaršar. 

Faržegaskip ķ höfnum Spįnar losa um 14,5 kt/įr SO2, į Ķtalķu 13,9 kt/įr, į Grikklandi 7,7 kt/įr, ķ Frakklandi 5,9 kt/įr, ķ Noregi 5,3 kt/įr og ķ Portśgal 5,1 kt/įr, svo aš samkvęmt žessu nemur losunin į Ķslandi 18 % af sams konar mengun ķ höfnum Portśgals.

Į sķšustu įratugum hafa stóru śtgeršarfyrirtękin veriš sektuš um tuga milljóna bandarķkjadala fyrir aš menga óleyfilega.  Ķ jśni 2019 féllst śtgeršin Carnival į aš borga MUSD 20 (mrdISK 2,5) fyrir aš fleygja plastefnum ķ sjóinn viš Bahamaeyjar. Įriš 2016 var žetta fyrirtęki sektaš um MUSD 40 eftir aš hafa jįtaš aš hafa ķ leyfisleysi losaš olķublandašan śrgang ķ hafiš.  Žaš er žess vegna ljóst, aš sumar śtgeršir faržegaskipa hafa veriš umhverfissóšar ķ slķkum męli, aš žaš sętir furšu, aš ašjunktinn Ingólfur Hjörleifsson skyldi lįta sér detta žaš ķ hug ķ Fréttablašsgrein 24.10.2019 aš breyta Straumsvķk ķ Hafnarfirši ķ višlegustaš faržegaskipa į umhverfisforsendum og af žjóšhagsįstęšum.  Glóruleysiš rķšur ekki viš einteyming, žegar rétttrśnašurinn er annars vegar.

Noršmenn hafa nś žegar sett reglur um brennisteinslosun, sem eru mun strangari en nżjar alžjóšlegar reglur.  Žeir hafa lżst norska firši brennisteinsfrķa frį 2026, sem žżšir, aš bruni jaršefnaeldsneytis veršur žar óleyfilegur.  Bįtar og skip, sem žar sigla um, verša žar žį knśin įrum, seglum, vetni, öšru tilbśnu eldsneyti eša rafmagni frį rafgeymum.

Ķ marz 2019 sektušu Noršmenn grķska śtgerš faržegaskipa um nęstum kUSD 80 (MISK 10) fyrir brot į reglum um brennistein. Ķslendingar eru augsżnilega eftirbįtar Noršmanna ķ žessum efnum, žvķ aš ekki er vitaš um athugasemdir ķslenzkra yfirvalda viš mengun faržegaskipanna, og žess vegna er almenningur lķtt mešvitašur um mengunarhęttuna, sem af žeim stafar.  Er ekki naušsynlegt aš setja markiš į 2030 ķ žessum efnum, žannig aš f.o.m. 2030 rķki nįnast brennisteinsbann ķ ķslenzkum fjöršum og flóum gagnvart fartękjum į legi ?  Skilyrši er aš sjįlfsögšu, aš žį verši bśiš aš rafvęša hafnirnar fyrir allar stęršir skipa, sem žangaš mega koma. Žar veršur rķkisvaldiš aš stķga fram og leggja fram fé śr "kolefnissjóšinum" til styrktar verkefninu.

Norska śtgeršarfélagiš Hurtigruten vķsaši leišina til framtķšar ķ žessum efnum meš sķnu nżja faržegaskipi, MS Roald Amundsen, sem fór ķ sķna jómfrśarferš frį Tromsö, um 320 km noršan viš heimskautsbaug, ķ jślķ 2019.  Talsmenn Hurtigruten segja, aš žessi 530 faržega farkostur sé fyrsta tengiltvinnskipiš, sem fęr orku frį rafgeymum og er meš LNG-knśna vél til vara, žannig aš ķ eldsneytisrekstri losar skipiš 20 % minna CO2 en svartolķuskip og 90 % minna SO2 og NOx. Į nęstu 2 įrum įformar félagiš aš breyta 11 af 16 skipum sķnum ķ tengiltvinnskip af žessu tagi.

Žetta er hęgt, af žvķ aš skip Hurtigruten eru tiltölulega lķtil, meš rśmlega 500 rśm.  Žaš er erfišara aš breyta skipum Carnivals, sem mörg hver taka meira en 5000 faržega.  Stęrri skipin nota meira afl per tonn eiginvigt en minni skipin, og talsmenn Carnival segja, aš rafgeymarnir, sem slķk skip śtheimta, myndu taka upp megniš af rżminu um borš. Fyrir slķk skip er tengiltvinnlausnin įkjósanleg, žvķ aš žau mundu žį ganga fyrir rafmagni ķ höfn og ķ fjöršunum, en į śthafinu fyrir gasi.  Skilyrši er žį, aš hafnaryfirvöld hafi nęgt rafmagn ķ boši, allt aš 10 MW per skip. 

 

 

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband