Ķsland er land žitt

Viš įramót er viš hęfi aš lķta fram į veginn og einnig aš horfa til baka.  Horft er til baka til aš draga lęrdóma af hinu lišna til gagns fyrir stefnumörkunina į žessari vegferš.  Augljóslega mun įrsins 2008 verša getiš ķ Ķslandssögunni og ķ mannkynssögunni vegna žess, aš atburšir žess munu hafa langvarandi įhrif į žróun samfélagsins į Ķslandi og um allan heim. 

Ķ žessu sambandi er vert aš minnast afmęlis Žróunarkenningarinnar, en į įrinu 2009 verša 150 įr lišin frį śtgįfu ritverks Charles Darwins, "Um uppruna tegundanna".  Er furšulegt til žess aš hugsa, aš fyrir 5 kynslóšum var Sköpunarsaga Gamla testamentisins, "Genesis", enn vištekin skżring į lķfrķki jaršar.   

En žróunarkenningin hefur veriš mistślkuš og misnotuš herfilega, t.d. af stjórnmįlaöflum, sem geršu śt į kynžįttafordóma meš įróšri um yfirburši eiginn kynstofns.  Įtti m.a. aš sanna žessar kenningar į Olympķuleikunum ķ Berlķn 1936, en žaš mistókst, eins og kunnugt er.  Žróunarkenningin sżnir ekki fram į yfirburši neins kynstofns, hvaš žį žjóšar, en hśn sżnir okkur, hvaša öfl eru aš verki ķ sķfelldri lķfsbarįttu tegunda og einstaklinga. 

Enn vinna vķsindamenn meš žróunarkenninguna, žróa hana og skżra margt ķ mannlegu ešli og hegšun meš henni.  Samkvęmt žróunarkenningunni knżja tveir frumkraftar žróunina įfram, ž.e. barįttan um aš komast af, lķfsbarįttan, og barįttan um aš dreifa erfšamengi sķnu, genum, meš öruggum hętti fyrir framtķšina, eignast afkomendur.  Af žessu tvennu er hiš sķšar nefnda sterkara. 

Darwinistar hafa sżnt fram į, aš sameignarstefnan strķšir gegn žróunarkenningunni, ž.e. ofangreindir tveir frumkraftar ķ mannešlinu grafa undan mišstjórnarvaldi, sem reynir aš gera alla jafnfįtęka.  Jafnašarstefna, sem ekki leysir śr lęšingi öfl frjįlsrar samkeppni, skilar žjóšfélaginu lęgri hagvexti en frjįls markašsbśskapur.  Žaš liggur hins vegar ķ mannlegu ešli aš leitast viš aš losa sig viš samkeppni.  Verši sś raunin į ķ višskiptalķfinu, dregur lķka śr ęskilegri valddreifingu, sem endar meš óžolandi spillingu.  Hlutverk valdhafa ķ lżšręšis žjóšfélagi er žess vegna aš hlśa aš heilbrigšri samkeppni į öllum svišum. 

Samkvęmt žróunarkenningunni er "homo sapiens", hinn vitiborni mašur, reistur api.  Til aš hįmarka afkomumöguleika sķna héldu menn saman ķ hópum, en žessir hópar eldušu išulega grįtt silfur saman ķ barįttunni um lķfsgęšin, t.d. veišilendur og sķšar ręktarland.  Hugarfariš "viš og hinir" er mjög rķkt ķ manninum.  Žaš er mjög lķtill munur į mönnum, sem hundstungan finnur ekki.  T.d. sį enginn mun į Króata og Serba.  Eini munurinn voru rómversk og grķsk katólsk trśarbrögš, ž.e.a.s. munur var į menningunni.  Žaš dugši til aš hleypa öllu ķ bįl og brand į milli žeirra.  Tungumįl er annaš, sem nęgir til aš skilja į milli hópa, aš ekki sé nś minnzt į hörundslitinn.  

Višvarandi ófrišarįstand mįttu žjóšir Evrópu lengi vel bśa viš og eftir heimsstyrjöldina sķšari, žegar Evrópa var ķ efnislegum og sišferšislegum rśstum, var svo komiš, aš flestir sįu, aš viš svo bśiš mįtti ekki standa.  Gušfešur forvera Evrópusambandsins, ESB, Frakkarnir Schuman og Monét, beittu sér fyrir žvķ, aš hagsmunir Frakka og Žjóšverja yršu svo samtvinnašir, aš bįšum yrši hagfelldast aš halda frišinn. Žetta stendur enn, en vandinn viš ESB er sį, aš enginn veit, hvaša stefnu sambandiš tekur, žó aš mantran ķ Brüssel sé "an ever closer union". 

Rauši žrįšurinn ķ ESB, nś sķšast evran, er ótti viš mįtt Žżzkalands og tilraunir til aš halda Žżzkalandi ķ skefjum.  Stjórnvöldin ķ Berlķn eru hins vegar nś um stundir höršustu talsmenn žess aš breyta rķkjasambandinu, ESB, ķ sambandsrķki Evrópu meš stjórnarskrį Sambandsrķkisins Žżzkalands aš fyrirmynd.  Höršustu andstęšingar žessa fyrirkomulags eru Bretar, sem vilja hvorki fórna sjįlfstęši "The Parliament" né sterlingspundinu.  Bretar kjósa helzt, aš ESB starfi sem tollabandalag, og vilja žeir geta ręktaš samband sitt viš Brezka heimsveldiš og Noršur-Amerķku óhįšir afskiptum Berlķnar, Parķsar, Madrķdar eša Rómar.   

Nżja Sjįland 2008-001Žaš er fagnašarefni, aš frišur skuli hafa haldizt ķ Evrópu frį lokum Ragnarakanna 1939-1945, ef undan er skilinn ófrišurinn į Balkanskaga, žegar Jśgóslavķa leystist upp.  Viš Ķslendingar eigum mikiš undir žvķ, aš Evrópu vegni vel og viljum taka žįtt ķ samstarfi Evrópu rķkjanna į višskipta svišinu.  Į hernašarsvišinu ķ samstarfi Evrópu höfum viš ekkert fram aš fęra og veršum aš lįta ašildina aš NATO duga, sem er naušsynlegt og nęgjanlegt fyrir okkur į žvķ sviši.  Įgreiningurinn innanlands snżst ašallega um samstarfiš viš ESB į stjórnmįlasvišinu. 

Andleg uppgjöf hérlendis nś um stundir lżsir sér m.a. ķ skošunum af žvķ tagi, aš óstjórn og spilling geti ekki versnaš viš aš fęra völdin til Brüssel.  Žaš er žó nęsta vķst, aš meš slķku rįšslagi vęri fariš śr öskunni ķ eldinn.  Spillingin grasserar ķ Brüssel.  Hundrušir milljóna evra tżnast į hverju įri ķ mešförum embęttismanna sambandsins.  Hrossakaup og klķkuskapur einkenna fjįrveitingar og styrki af öllu mögulegu og ómögulegu tagi innan ESB.  Bullandi óįnęgja rķkir meš fjįrreišurnar.  Bókhald rekstrarreiknings ESB hefur ekki hlotiš samžykki lögformlegra stašfestingarašila um įrabil.  Ķ Brüssel rķkir sem sagt sukk og svķnarķ, enda er skortur į lżšręšislegu ašhaldi žar į bę.  

Žaš er alrangt, sem sagt er, aš žeir, sem gjalda vilja varhug viš fullri ašild aš ESB, séu einangrunarsinnar.  Žetta eru ķ raun örgustu öfugmęli um marga žeirra, sem kenna vilja sig viš alžjóšahyggju og frelsi ķ višskiptum heimshorna į milli. Į žetta bęši viš um hęgri-og vinstri menn ķ hópi fullveldissinna.  Sumir vinstri menn eru į móti ESB af žvķ, aš žeir telja žaš vera brimbrjót aušvaldsins, sem leiši til valdaójafnvęgis verkalżš hvarvetna ķ óhag, og aš žaš sé verkęri til aš svęla undir sig nżja markaši, t.d. ķ Austur-Evrópu.  Hęgri menn óttast į hinn bóginn aukna mišstżringu, hįskattasamręmingu  og reglugeršafargan, sem leiši til minni hagvaxtar en ella.  Fullveldissinnar, bęši ķ hópum hęgri-og vinstri manna, óttast jafnframt ólżšręšislega uppbyggingu ESB, žar sem stefnumótun og dagleg vinna fer fram į vegum framkvęmdastjórnar ESB, sem skipuš er til 5 įra ķ senn og žarf ekki aš standa neinum kjósendum reikningsskap gerša sinna.  Žing ESB er sundurleitt og valdalķtiš og getur ekki veitt framkvęmdastjórninni ašhald ķ sama męli og žjóškjörin žing veita rķkisstjórnum ašhald. 

Sś klisja gengur, aš meš ESB sé loksins kominn vettvangur fyrir smįrķki Evrópu til aš hafa įhrif į stefnumótun Evrópu.  Stóru rķkin eru oršin žreytt į möguleikum minni rķkja til aš "žvęlast fyrir įkvaršanatöku" og vilja formleg völd ķ hlutfalli viš mannfjölda.  Žetta var megininntak stjórnarskrįarinnar, sem felld var ķ kosningum af Frökkum og Hollendingum, og er megininntak arftaka hennar, Lissabon sįttmįlans, sem nś er ķ stašfestingarferli og Ķrar felldu, en verša lįtnir greiša atkvęši um aš nżju įriš 2009.

Sagt er, aš andstaša viš fullveldisframsal sé tķmaskekkja į tķmum alžjóšavęšingar.  Žarna stendur einmitt hnķfurinn ķ kśnni.  Meš fullri ašild aš ESB fórnum viš fullveldinu į altari "Evrópuhugsjónar", sem enginn getur lengur skilgreint, hvaš er, en getur hęglega leitt til myndunar stórrķkis Evrópu.  Viš getum ekki gert okkur neinar vonir um įhrif į stefnumörkun ķ mannhafi 400-500 milljóna manna.  Viš mundum viš inngöngu kasta frį okkur stjórntękjum eigin rķkis ķ gin žessa tępa hįlfa milljaršs.  Um mótun utanrķkisstefnu og gerš višskiptasamninga vęri ķslenzka rķkiš gjörsamlega hįš fulltrśum žessara tęplega 500 milljóna ķbśa.

Sķšast en ekki sķzt felst mikil įhętta ķ žvķ fyrir aušlindastjórnun og frelsi Alžingis į öšrum svišum, t.d. til aš įkveša skattlagningu žegnanna, aš deila fullveldi öržjóšar meš risarķki. 

Alžingishśsiš Sagt hefur veriš, aš sameining Evrópu sé söguleg žróun og Ķsland fįi ekki stašizt utan hennar og sé nśverandi staša landsins til marks um žetta.  Hér er hęttuleg naušhyggja į ferš, fordómar og žröngsżni.  Meš žetta sjónarmiš aš leišarljósi vęrum viš enn ķ rķkjasambandi viš Dani.  Žaš er grundvallar atriši fyrir óhefta žróun ķslenzks efnahags-og menningarlķfs aš hafa fullt svigrśm til samstarfs ķ allar įttir, t.d. viš Bandarķkin, sem léku lykilhlutverk hér viš lżšveldisstofnunina 1944 og viš varnir landsins ķ heimsstyrjöldinni sķšari og į dögum Kalda strķšsins.  Enn höfum viš varnarsamning viš BNA, sem er eina rķkiš ķ NATO, sem veitt getur okkur raunhęfa hervernd, ef ķ haršbakka slęr. Žį eru okkur og mikils um verš samböndin viš Kanada, žar sem fjölmargir fręndur okkar og fręnkur flestra bśa.  Ekki mį gleyma Rśssum, feiknaaušugum aš aušlindum, sem brugšizt hafa vel viš hjįlparbeišni okkar oftar en einu sinni, žegar Vesturveldin brugšust, enda minnast žeir enn skipalestanna til Murmansk, į tķmum heljarįtaka Žżzkalands og Rśsslands, sem višdvöl höfšu ķ Hvalfirši.  

Mörgum er staša gjaldmišils okkar hugleikin og velta fyrir sér, hvaša stefnumörkun muni verša affarasęlust ķ gjaldmišilsmįlum.  Höfundur žessarar vefsķšu hefur ekki komizt aš nišurstöšu ķ žeim efnum, en telur, aš unnt eigi aš vera aš nįlgast hagkvęmustu lausn meš žvķ aš reikna śt, hver gjaldmišlanna, ISK, evru, bandarķkjadals, CHF, NOK, jafnvel sterlingspunds, hefšu gefiš okkur hęstan hagvöxt sķšast lišinn įratug.  Ljóst er, aš ķ fjįrmįlaumróti undanfarinna mįnaša hefur evran veitt skjól, sem minni rķki evrusvęšisins hefur munaš mest um.  Hins vegar hefur evran ekki stašiš undir hagvaxtarvęntingum höfunda sinna.  Žeir reiknušu meš skarpari samkeppni ķ kjölfar evru, sem knżja mundi hagvöxt.  Hagvöxtur į evrusvęšinu hefur hins vegar helmingazt frį upptöku hennar og veriš ašeins 0,8 % aš mešaltali.  Žetta er sumpart skżrt meš žvķ, aš evran veiti skjól og sé žess vegna letjandi fyrir umbętur. Tekjur į mann eru į evrusvęšinu enn ašeins 70 % af žvķ, sem žęr eru ķ Bandarķkjunum, BNA. 

Hękkun launa į evru svęšinu 1999-2007

Gjaldmišillinn er mikilvęgasti stiki (e."parameter") efnahagskerfisins.  Žetta fį nś žjóšir innan og utan evru svęšisins glögglega aš reyna.  Sśluritiš hér til hlišar sżnir launažróun į evru svęšinu. Efstu löndin eiga nś ķ stórfelldum śtflutningserfišleikum, žvķ aš framleišniaukning hélzt ekki ķ hendur viš launahękkun.  Žżzkaland er žarna nešst og stendur nś meš pįlmann ķ höndunum.  Bretland lenti ķ verri žrengingum en flest löndin į evru svęšinu.  Nś lagar sterlingspundiš sig hins vegar aš erfišri stöšu Breta, gengi žess fellur og léttir žar meš Bretum róšurinn. 

Žaš er algert įbyrgšarleysi aš kasta krónunni aš óathugušu mįli. Žaš žarf aš fara ķ vandašar įhęttugreiningar įšur en viš veljum okkur framtķšar mynt.  Enginn veit, hvaš framtķšin ber ķ skauti sér, og žess vegna er ekki hęgt aš yfirfęra nišurstöšu śr fortķšarśtreikningum yfir į framtķšina óvissulaust. Menn draga śr óvissunni meš nęmnigreiningu į mismunandi valkostum.  Nišurstašan ręšst lķka ķ vištölum viš viškomandi sešlabanka og rķkisstjórnir.  Gjaldmišilsval er flókiš hagfręšilegt og stjórnmįlalegt śrlausnarefni, og beita veršur beztu žekktu ašferšum viš undirbśning slķkrar įkvöršunar.  Undirbśningur ętti aš hefjast strax, ef gagnasöfnun er ekki žegar hafin.

Undirrót fjįrmįlakreppunnar nś og įšur telja sumir menn megi rekja til rangrar peningamagnsstefnu flestra sešlabanka heimsins.  Of mikiš peningamagn ķ umferš mišaš viš žróun sparnašar blįsi śt veršlagsbólur, sem springi meš voveiflegum afleišingum.  Žessi skošun styšst viš kenningar austurrķsku hagfręšinganna Ludwig von Mises og Friedrich Hayeks.  Af žessari kenningu mį draga žį įlyktun, aš réttast sé aš einkavęša peningaśtgįfuna, gefa hana frjįlsa.  Er e.t.v. unnt fyrir Ķsland aš komast hjį notkun rķkisgjaldmišils ?  Myndin hér aš nešan sżnir, aš evran er engin trygging fyrir sama vaxtastigi į evru svęšinu.

Įvöxtunarkrafa 10 įra rķkisskuldabréfa

Hér aš nešan er tengill aš undurfagurri myndasżningu frį Ķslandi, sem gęti boriš heiti žessarar greinar, en er Ķsland séš meš augum Svisslendingsins Ursulu Riesen, sem hér hefur feršazt um į reišhjóli.  Undir žessari sżningu er tilvališ aš leika hiš tilfinningažrungna "Tearing and Breaking" meš Phil Collins, sem er žarna einnig undir tengli. Undir žrišja tenglinum er sama myndasżning meš fyrrgreindri tónlist samfléttašri.

 

  

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband