Eru įberandi verkalżšsforingjar veruleikafirrtir

Af mįlflutningi og skrifum sumra verkalżšsforingja nś ķ ašdraganda ASĶ-žings og samningageršar um kaup og kjör į almenna vinnumarkašinum mętti stundum ętla, aš žar séu geimverur į ferš, sem aldrei hafšu heyrt minnzt į žau almennt višteknu efnahagslögmįl, sem gilda ķ mannheimi.  Žį viršast žeir ekkert hafa kynnt sér, hvaša ašferšarfręši er lķklegust til įrangurs viš aš bęta kjör og velferš skjólstęšinga sinna og žar meš alls almennings ķ brįš og lengd.  Žaš versta viš žį er žó, aš žeir tala, eins og žeir telji sig hafa höndlaš einhvern nżjan sannleika, sem öšrum, ž.į.m. atvinnurekendum og Peningastefnunefnd Sešlabankans, sé dulinn.  Žegar žeir žó reyna aš rślla hinu nżja hjóli, sem žeir telja sig hafa fundiš upp, sjį allir, nema žeir sjįlfir, aš hjóliš žeirra er ferkantaš og er žess vegna gagnslaust og ķ raun hreinn brandari, ef žessir sömu menn hefšu ekki miklu meiri völd en žeir hafa vit į aš fara meš.  Ķ žessu er fólgiš žjóšfélagsvandamįl, sem er ekki aš finna į hinum Noršurlöndunum og vart į sišmenntušu bóli.

Hatur žessa fólks į Sešlabankanum og ašgeršum hans er lżsandi fyrir sįlarįstand žess og almenna skynsemi.  VR heldur śti dżrri og kjįnalegri auglżsingaherferš ķ sjónvarpi um ašaltól Peningastefnunefndar Sešlabankans.  Foringjarnir, m.a. starfandi forseti ASĶ, halda žvķ fram, aš žeir verši aš krefjast launahękkana til aš vega upp į móti kjaraskeršingunni, sem af stżrivaxtahękkununum hefur leitt. Er žeim ekki ljóst, aš hlutverk žessara vaxtahękkana er einmitt aš draga śr kaupmętti, sem er sį hęsti ķ Evrópu aš Sviss undanskildu, til aš hemja veršbólguna ?  Höfrungahlaupiš, sem žessir verkalżšsforingjar boša meš žessum talsmįta, er eins heimskulegt og hugsazt getur śt frį hagsmunum fólksins ķ verkalżšsfélögunum, en veršbólgan er versta ógnin viš hagsmuni žess.  Žess vegna vęri žveröfug stefna verkalżšsfélaganna gagnvart Sešlabankanum skjólstęšingum verkalżšsforingjanna mest ķ hag, ž.e. aš leggjast į sveif meš bankanum meš lįgmarks launakröfum ķ bili og žar meš aš kveša veršbólguna sem hrašast nišur. 

Stżrivaxtahękkanir koma aušvitaš nišur į hag fyrirtękjanna ķ landinu lķka, launagreišendanna, žašan sem öll veršmętasköpun landsins kemur.  Žannig mun draga śr fjįrfestingum og žar meš hagvexti og vinnuframboš minnka.  Ef verkalżšsforingjar ętla aš halda stefnu sinni til streitu, munu žeir framkalla atvinnuleysi og samdrįtt hagkerfisins.  Ķsland er nś žegar dżrasta land ķ heimi aš heimsękja fyrir feršamenn, og hękki stęrsti kostnašarlišurinn enn mikiš, er slķkt falliš til aš gera samkeppnisstöšu ķslenzkra śtflutningsgreina óbęrilega, nema gengiš falli, og žar meš er fjandinn laus.  

Sumir verkalżšsforingjar og rįšgjafar žeirra hafa sett reiknifęrni sķna undir męliker, žegar kemur aš śtreikningum į "sanngjörnum" launahękkunum ķ nęstu kjarasamningum.  Žį hefur ekki tekiš betra viš, aš 2 starfsmenn Višskiptarįšs hafa ķ Morgunblašsgrein 25. įgśst 2022 tekiš aš sér aš sżna fram į alvarlegar gloppur ķ śtreikningum verkalżšsfélaganna, ķ žessu tilviki Eflingar, viš śtreikninga žeirra aš baki kröfugeršinni. Žetta er aušvitaš grafalvarlegt mįl, en ekki er sķšur umhugsunarvert, aš vitiš skuli ekki duga til aš draga dul į eigin skavanka.

Ķ Staksteinum Morgunblašsins var žessi samanburšur į śtreikningum Višskiptarįšs og Eflingar dreginn samann undir fyrirsögninni:

"8,3 % neikvętt svigrśm Eflingar",

sem sżnir, aš Efling skaut sig ķ fótinn meš žvķ aš birta žessa śtreikninga sem alvöru gagn ķ kjarabarįttunni:

"Tveir starfsmenn Višskiptarįšs svörušu ķ grein hér ķ blašinu ķ gęr sjónarmišum Eflingar um, aš "viš undirritun kjarasamninga ķ haust hękki laun [um] sem nemur 7,5 % veršbólgu samkvęmt spį Hagstofu auk spįr um 2 % framleišniaukningu, samtals aš mešaltali 9,5 % meš flatri hękkun upp į 66.000 kr/mįn fyrir alla tekjuhópa.  Fullyrt er, aš svigrśm sé til žessa.  Jafnframt er žvķ haldiš fram [af Eflingu], aš žessar launahękkanir muni ekki hafa įhrif į veršlag."

Žarna gösslast Efling fram į ritvöllinn og sżnir annašhvort af sér vanžekkingu į stašreyndum, sem žarf aš leggja til grundvallar heišarlegri kröfugerš verkalżšsfélaga, eša viršingarleysi fyrir stašreyndum og įsetning til blekkingarstarfsemi ķ ašdraganda kjarasamninga ķ von um, aš einfeldningar lepji vitleysuna upp eftir žeim. 

"Śtreikningar Eflingar horfi ašeins til žessa įrs [2022], en, eins og greinarhöfundar [Višskiptarįšs] benda į, žarf aš horfa til žróunar frį sķšustu kjarasamningum įriš 2019." 

Ašeins geimverum, sem ekkert kunna fyrir sér ķ žessum efnum og ekkert hafa lęrt į žessu sviši, dettur ķ hug aš miša śtreikninga į launahękkanažörf ašeins viš lokaįr gildandi kjaratķmabils.

"Samkvęmt forsendum Eflingar [afar hępnar-innsk. BJo] er innistęšan til launahękkana žessi aš mati greinarhöfunda: "Frį įrsbyrjun 2019 og til loka įrsins 2022 mį vęnta samtals 22 % veršbólgu, 2,7 % hagvaxtar og 8,1 % fólksfjölgunar m.v. nżjustu spįr.  Framleišni hagkerfisins samkvęmt skilgreiningu Eflingar mun žvķ fyrirsjįanlega dragast saman um 5,4 % [2,7 %-8,1 % = -5,4 %].

Svigrśm til launahękkana yfir žetta tķmabil er žvķ 16,6 % [22 %-5,4 % = 16,6 %] m.v. ašferšarfręši Eflingar.  Laun hafa aftur į móti žegar hękkaš um 24,9 % frį undirritun sķšustu kjarasamninga, langt umfram žróun veršlags og framleišni.

Svigrśm til launahękkana viš gerš nęstu kjarasamninga ętti žvķ aš vera neikvętt um 8,3 % [16,6 %-24,9 % = -8,3 %] m.v. ašferšarfręši Eflingar." 

Žegar forysta Eflingar fór aš reikna, endaši žaš aušvitaš meš žeim ósköpum, aš hśn sżndi fram į, aš ekkert svigrśm er til launahękkana į žessu įri, og žannig skaut hśn sig ķ fótinn.  Žess var aš vęnta m.v. andlegt atgervi žar į bę, žar sem lešjuslagur liggur betur viš žeim en greiningarvinna. 

Glķman viš veršbólguna er umfjöllunarefni forystugreinar Morgunblašsins 29. įgśst 2022 undir heitinu: 

"Viš höfum val".

Hśn endaši žannig:

"Veršbólgan veršur ekki kvešin ķ kśtinn meš slķkum rįšum [bošum og bönnum - innsk. BJo]. Hana žarf aš sigra meš žvķ aš auka framboš, žar sem framboš skortir og aukning er möguleg [t.d. lóšaframboš sveitarfélaga - innsk. BJo], og svo žarf aš stķga į bremsuna į öšrum svišum [almenn neyzla - innsk. BJo]. Sešlabankinn hefur réttilega gert žaš meš hękkun vaxta, en ašrir verša aš gera žaš einnig, bęši žeir, sem stżra opinberum śtgjöldum og žeir, sem semja um kaup og kjör į almennum og opinberum vinnumarkaši. 

Meš sameiginlegu įtaki af žessu tagi er hęgt aš tryggja, aš veršbólguskeišiš verši stutt og skerši kaupmįtt almennings lķtiš og jafnvel ekki. Verši reynt aš vinna bug į veršbólgunni meš žvķ aš hella olķu į eldinn eša skekkja markašsstarfsemina enn frekar en veršbólgan hefur gert, žį er tryggt, aš glķman veršur löng og endar meš ósköpum."

Žarna er ritaš af heilbrigšri skynsemi, reynslu og žekkingu į mįlefninu.  Af mįlflutningi įberandi verkalżšsforingja aš dęma viršast žeir ętla aš verša ķ žvķ hlutverki aš hella olķu į eldinn.  Hvers vegna ķ ósköpunum ?  Verkalżšshreyfingin viršist alls enga alvöru greiningarvinnu hafa gert um žaš, hvers konar rįšstafanir henta nś bezt til aš verja einn hęsta kaupmįtt ķ Evrópu.  Ętla mį, aš stefnumörkun meš vinnuveitendum og stjórnvöldum ķ žį veru aš draga śr veršbólgu og halda hįu atvinnustigi ķ landinu muni koma launžegum bezt og mun betur en illa ķgrundašir lżšskrums óskalistar, sem birtir hafa veriš.

Veršbólgan į Ķslandi er enn žį einna lęgst ķ Evrópu og mį rekja žaš til žess, aš um 85 % orkunnar, sem hér er notuš, į sér innlendan uppruna, sem er óhįšur orkuverši erlendis.  Noršmenn eru ķ svipašri stöšu, en žar hefur raforkuveršiš u.ž.b. tķfaldazt į einu įri sunnan Dofrafjalla.  Hvers vegna er žaš ?  Žar eru markašsöflin aš verki, žar sem raforkukerfi Noregs (vatnsorkukerfi) er tengt meš öflugum aflsęstrengjum viš meginland Evrópu og England og stjórnun žessara raforkuflutninga lżtur orkulöggjöf Evrópusambandsins, ž.e. s.k. Orkupakka 3. Af hinu sķšara leišir, aš stjórnvöld Noregs hafa ekki heimild til aš grķpa inn ķ žessi višskipti, žótt žau augljóslega ógni afkomu margra heimila og fyrirtękja ķ Noregi.  Žau hafa hins vegar gripiš til fjįrhagslegra stušningsašgerša, eins og vķšast hvar annars stašar ķ EES į sér staš um žessar mundir.

Noršan Dofrafjalla, žar sem veršlagsįhrifa sęstrengjanna gętir lķtiš vegna flöskuhįls ķ flutningskerfinu žar, hafa veršhękkanir raforku ekki oršiš neitt ķ lķkingu viš hękkanir sunnan viš.  Žaš sannar veršlagsįhrif sęstrengjanna.  Žann 29. įgśst 2022 birtist ķ Morgunblašinu grein eftir Magnśs B. Jóhannesson, framkvęmdastjóra Storm Orku, undir fyrirsögninni:   

"Įstęša hęrra raforkuveršs ķ Evrópu".

Hśn endaši žannig:

"Žessar tölur sżna svart į hvķtu, aš orsök hįs raforkuveršs ķ Evrópu og Bretlandi [Bretland hefur alltaf veriš hluti af Evrópu - innsk. BJo] er hękkun į verši į gasi, sem notaš er til hśshitunar og raforkuframleišslu.  Mikill misskilningur er aš halda, aš skżringuna sé aš finna ķ orkupakka EB [svo !] eša afleišingum af innleišingu orkupakkans og aš įstęša žess, aš raforkuverš hękki ekki į Ķslandi lķkt og ķ nįgrannalöndum okkar sé vegna žess, aš landiš er ekki tengt öšrum mörkušum meš sęstreng.  Žaš er fjarri sanni.  

Ašalįstęša žess aš Ķslendingar sjį ekki višlķka hękkanir hér er hįtt hlutfall gręnnar raforku, sem framleidd er įn žess, aš nota žurfi gas til framleišslunnar.  Žrišji orkupakkinn eša sęstrengur er ekki orsökin."

Hvernig ętlar höfundur žessarar hrįkasmķši aš nota hana til aš śtskżra žróun raforkuveršs ķ Noregi į įrinu 2022 ?  Ķ Sušur-Noregi er ekki notaš jaršgas viš raforkuvinnslu, heldur vatnsafl. Veršžróun raforku ķ Evrópusambandinu į žessu tķmabili er flóknari en svo, aš einvöršungu megi śtskżra hana meš veršbreytingum į jaršgasi.  Frakkar hafa t.d. žurft aš draga tķmabundiš mikiš śr raforkuafhendingu frį mörgum kjarnorkuvera sinna vegna višhalds og višgerša.  Hreinn skortur į jaršgasi til raforkuframleišslu vegna mikillar minnkunar į framboši frį Rśsslandi og vegna fyrirskipunar stjórnvalda um aš safna vetrarbirgšum vegur žó žungt ķ veršlagningu raforkunnar, einkum žegar lķtiš blęs į vindmyllurnar.  Žaš vęri hins vegar stórfuršulegt og bryti vištekin efnahagslögmįl, ef öflug tenging ķslenzka raforkukerfisins viš kerfi ESB og eša Bretlands hefši ekki veruleg įhrif til veršhękkunar rafmagns hérlendis.  Orkupakki 3 stjórnar ekki veršinu (hver heldur žvķ fram ?), en hann stjórnar žvķ, hvernig flutningunum eftir sęstrengjunum er hįttaš.  Žannig gętu ķslenzk stjórnvöld ekki reynt aš hafa įhrif į raforkuveršiš innanlands meš žvķ aš hlutast til um flutningana til og frį śtlöndum, t.d. meš žvķ aš stöšva žį tķmabundiš, nema ķ neyš, ef lónin vęru aš tęmast. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Sannleikurinn um Rśssland og Evrópusambandiš afhjśpašur

Tķmamótagrein um glępsamlega nżlendustefnu Rśsslands og yfirgang Frakka og Žjóšverja innan Evrópusambandsins, ESB, eftir forsętisrįšherra Póllands, Mateusz Morawiecki, birtist ķ Morgunblašinu 22. įgśst 2022 undir fyrirsögninni:

"Sögulegar įskoranir og fölsk stefnumįl - Evrópa į krossgötum".

Pólverjar hafa ķ sögulegu tilliti haft bitra reynslu af bęši Rśssum og Žjóšverjum og hafa ķ raun veriš klemmdir į milli žessara evrópsku stórvelda.  Mįlflutningur forsętisrįšherra Póllands į ekki sķzt ķ žessu ljósi brżnt erindi viš nśtķmann, af žvķ aš hann skrifar af djśpstęšri žekkingu og skarpri rökhyggju um hegšun žessara nįgranna sinna ķ nśtķmanum.  Žaš er ófögur lżsing, sem į fullt erindi viš Ķslendinga, enda eru hér į Ķslandi heilu stjórnmįlaflokkarnir, sem leynt og ljóst vinna aš žvķ aš gera Ķslendinga žręlbundna stofnanaveldi ESB, žar sem smįžjóšir verša bara aš sitja og standa, eins og rķkjandi žjóšir ESB telja henta "heildinni" bezt.

Grein forsętisrįšherrans hófst žannig:

"Strķšiš ķ Śkraķnu hefur afhjśpaš sannleikann um Rśssland.  Žeir, sem neitušu aš taka eftir žvķ, aš rķki Pśtķns hefši tilhneigingu til heimsvaldastefnu, verša nśoršiš aš horfast ķ augu viš žį stašreynd, aš djöflar 19. og 20. aldar hafa nś lifnaš viš: žjóšernishyggja, nżlendustefna og ę sżnilegri alręšishyggja.  Strķšiš ķ Śkraķnu hefur žó einnig flett ofan af sannleikanum um Evrópu.  Margir Evrópuleištogar hafa lįtiš Vladimir Pśtķn draga sig į tįlar og verša nś fyrir įfalli." 

Žaš, sem nś blasir viš ķ Rśsslandi, er grķmulaus fasismi undir stjórn hryšjuverkamafķu ķ Kreml. Śtženslufasismi er aldagamall ķ Rśsslandi og tališ er, aš į dögum Rįšstjórnarrķkjanna hafi neisti fasismans veriš varšveittur ķ leynižjónustunni KGB, og Stalķn hallaši sér žangaš į strķšsįrunum meš žvķ aš virkja žjóšerniskennd Rśssa ķ "The Great Patriotic War".  Hugmyndagręši Pśtķns um yfirrįš Rśssa yfir slavnesku löndunum įsamt Georgķu og Eystrasaltslöndunum į sér žannig sögulegar rętur, en hśn strķšir gegn heilbrigšri skynsemi og sjįlfsögšum sjįlfsįkvöršunarrétti žjóša og er fullkomin tķmaskekkja.  Ķ höndum ólķgarka og hrotta ķ Kreml er hér um aš ręša nżlendustefnu, žar sem kśga į nįgrannažjóširnar til undirgefni og skķtnżta nįttśruaušęvi žessara landa til aušsöfnunar ólķgarkanna.  Śkraķna, ekki sķzt austurhlutinn, er t.d. grķšarlega aušug af nįttśrunnar hendi.  Menntunarstig Śkraķnumanna og fęrni er į mun hęrra stigi en almennt gerist ķ Rśsslandi, og menning Śkraķnumanna ber sköpunargįfu žeirra fagurt vitni.  Śkraķnumenn höfšu markaš sér stefnu um lżšręšislegt stjórnarfar og ašild aš stofnunum Vesturlanda. Žetta žoldi Kremlarstjórnin hins vegar ekki, žvķ aš hśn óttašist, aš frelsisaldan bęrist austur yfir landamęrin, enda hafa veriš mikil samskipti žar į milli, en nś hefur Pśtķn gert žessar žjóšir aš fjandmönnum, og mun seint gróa um heilt į milli žeirra. 

Nś, eins og 1939-1945, er tķšarandinn (der Zeitgeist) frelsinu hlišhollur.  Hann blęs Śkraķnumönnum eldmóš ķ brjóst, svo aš enn mun Davķš sigra Golķat.  Viš, sem ekki žurfum aš vera į vķgvöllunum, veršum vitni aš strķši um framtķš Evrópu.  Rśssar munu ekki lįta stašar numiš, nįi žeir Śkraķnu į sitt vald, fyrr en žeir hafa skapaš óstöšugleika ķ įlfunni, lagt undir sig fleiri rķki og Finnlandķseraš hin.  Einangrunarhyggju gętir ķ Bandarķkjunum og fyrrverandi forseti BNA hótaši aš draga Bandarķkin śt śr NATO.  Žar meš veršur lķtil vörn ķ NATO ķ framtķšinni. Vonandi veršur Śkraķnulexķan žó til žess aš styrkja samstöšu Vesturlanda ķ brįš og lengd. 

"Evrópa kom sér ekki ķ žessa stöšu vegna žess, aš hśn var ekki nęgilega samžętt, heldur vegna žess, aš hśn kaus aš hlusta ekki į rödd sannleikans. Sś rödd hefur veriš aš koma frį Póllandi ķ mörg įr.  Pólland įskilur sér ekki rétt į sannleikanum, en af samskiptum viš Rśssland hefur Pólland žó talsvert meiri reynslu en ašrir. Lech Kaczynski, fyrrverandi forseti Póllands, hafši rétt fyrir sér, lķkt og Kassandra, sem sį fyrir fall Trójuborgar.  Kaczynski sagši fyrir mörgum įrum, aš Rśssland myndi ekki lįta stašar numiš ķ Georgķu, heldur myndi teygja sig įfram til aš sölsa meira land undir sig.  Ekki var heldur hlustaš į hann."

Evrópa hefur lifaš ķ žeirri sjįlfsblekkingu, aš hęgt sé aš tryggja frišsamlega sambśš viš Rśssland meš višskiptum, menningarsamskiptum og diplómatķu. Žaš var hęgt, į mešan žaš hentaši Rśsslandi, en žegar Rśssar töldu tķmann vera kominn til aš lįta til skarar skrķša, žį létu žeir vopnin tala.  Vesturlönd geta žvķ mišur ašeins tryggt fullveldi sitt og sjįlfsįkvöršunarrétt meš žvķ aš verša grį fyrir jįrnum.  Žaš er ekki notaleg framtķšarsżn, en žetta er raunveruleikinn, sem žessi nįgranni Evrópu ķ austri bżšur upp į.  Samskiptin verša ķ frosti um langa framtķš.  

"Sś stašreynd, aš rödd Póllands hafi veriš hundsuš er einungis birtingarmynd stęrra vandamįls, sem ESB stendur frammi fyrir ķ dag.  Jafnrétti einstakra rķkja ķ ESB telst vera einungis formlegs ešlis, en stjórnmįlavenja sżnir fram į, aš rödd Žżzkalands og Frakklands hefur mest įhrif. Žį er um aš ręša formlegt lżšręši, sem er ķ raun fįmennisstjórn, žar sem vald er ķ höndum žeirra sterkustu.  Žeir sterkustu geta gert mistök, en geta ekki tekiš gagnrżni frį öšrum."

 Žarna beinir forsętisrįšherra Póllands kastljósinu aš lżšręšishallanum innan ESB.  Hann er alvarlegra og djśpstęšara vandamįl en komiš hefur fram ķ umręšum hérlendis hjį efasemdarmönnum um gagnsemi žess fyrir Ķsland aš vera žarna ašili. Pólland er stórt land ķ km2 tališ, og žjóšin telur um 40 M manns.  Samt hlusta rįšandi rķki, Žżzkaland og Frakkland, ekki į ašvörunarorš Pólverja um mįl, sem ętla mį af reynslunni, aš žeir hafi meira vit į en hinar rįšandi žjóšir.  Žessar rįšandi žjóšir voru į stórhęttulegri braut ķ samskiptunum viš rśssneska rįšamenn, sérstaklega sś, sem mestu ręšur ķ krafti fólksfjölda og efnahagsstyrks. 

Hérlendis eru gasprarar, sem reyna aš halda žvķ fram, aš śr žvķ aš Ķslendingar séu komnir meš ašra löppina inn fyrir žröskuldinn hjį ESB (meš EES-samninginum), žį sé miklu ešlilegra fyrir žį aš fį sęti viš boršiš, žar sem įkvaršanirnar eru teknar. Samkvęmt Morawiecki, sem er innanbśšarmašur hjį ESB, eru bara fulltrśar tveggja žjóša viš žaš borš, svo aš barnalegt blekkingarhjal um vald smįžjóša innan ESB fellur nišur dautt og ómerkt. 

Adolf Hitler talaši į sķnum tķma um pólska žjóšrķkiš eins og Vladimir Putin talar nśna (2022) um śkraķnska žjóšrķkiš. Allt var žaš bull og vitleysa af hįlfu einręšisherra stórveldis, sem var kominn į fremsta hlunn meš aš leggja viškomandi rķki eša drjśgan hluta žess undir sig.  Hvorugur žessara nazistķsku einręšisherra (mįlflutningur og ašgeršir Putins eru lišur ķ žjóšarmorši, žar sem reynt er aš ganga af menningu og heilbrigšri žjóšernistilfinningu daušri) hefur nokkuš til sķns mįls, hvaš veršar tal žeirra um žessar 2 žjóšir. 

 "Ef męlt er meš žvķ, aš ašgeršir ESB verši enn hįšari Žżzkalandi, en slķku yrši komiš į, ef meginregla um einróma samžykki yrši afnumin, žį nęgir hér aš gera stutta greiningu į įkvöršunum Žżzkalands aftur ķ tķmann.  Ef Evrópa hefši undanfarin įr hegšaš sér eftir vilja Žżzkalands, vęrum viš ķ dag ķ betri eša verri stöšu ?

Ef öll Evrópulönd hefšu fylgt rödd Žżzkalands, žį hefši fyrir mörgum mįnušum veriš komin af staš ekki einungis Nord Stream 1, heldur einnig Nord Stream 2.  Žį hefši Evrópa oršiš svo hįš rśssnesku gasi, aš nįnast vonlaust hefši veriš aš losna undan žvķ fjįrkśgunartęki Pśtķns, sem ógnar allri įlfunni.

Ef öll Evrópa hefši samžykkt tillögu ķ jśnķ 2021 um aš halda leištogafund ESB og Rśsslands, hefši žaš haft ķ för meš sér, aš Evrópa hefši žį višurkennt Pśtķn sem fullgildan samstarfsašila, og einnig afléttingu refsiašgerša, sem Rśssland hefur veriš beitt eftir 2014.  Hefši sś tillaga veriš samžykkt, hefši Pśtķn fengiš tryggingu fyrir žvķ, aš ESB gripi ekki til raunverulegra ašgerša til aš verja landhelgi Śkraķnu.  Žau lönd, sem höfnušu žessari tillögu žį, voru Pólland, Lithįen, Lettland og Eistland."

  Ķ ljósi sögunnar er ljóst, aš forsętisrįšherra Póllands hefur hér rétt fyrir sér.  Žżzka rķkisstjórnin hefur tekiš kolrangan pól ķ hęšina, séš frį hagsmunum fullvalda lżšręšisrķkja Evrópu. Allt frį lokum Kalda strķšsins 1989-1991 hafa Žjóšverjar veriš į röngu róli, žvķ aš mottóiš var aš styggja ekki Kremlverja, heldur frišžęgja žį, hvaš sem žaš kostar.  Žannig var hśn į móti žvķ aš višurkenna fullveldi og sjįlfstęši Eystrasaltsrķkjanna, og hśn var į móti žvķ aš samžykkja inngöngubeišni ašildarrķkja sundrašs Varsjįrbandalags ķ NATO.  Henni tókst sķšar aš hindra inngöngu Śkraķnu ķ NATO, sem Bandarķkin męltu sterklega meš, og hefši hindraš villimannlega styrjöld Rśssa gegn śkraķnsku žjóšinni frį 2014.

Utanrķkisstefna Žjóšverja hefur veriš reist į žröngsżni (višskiptahagsmunum Žżzkalands), skammsżni (röngu mati į fyrirętlunum Kremlverja) og óžörfu žakklęti ķ garš Rśssa fyrir aš koma ekki ķ veg fyrir sjįlfsagša endursameiningu Žżzkalands 1990. Rśssland hefur valdiš Evrópužjóšunum miklu tjóni og į alls ekki aš komast upp meš aš rįšskast meš landamęri fullvalda rķkja, sem įkvešin voru 1945. Aš hnika viš landamęrum Evrópu er stórhęttulegt.

Utanrķkisstefna Žżzkalands hefur veriš lęvi blandin, žótt į yfirboršinu hafi hśn veriš frišsamleg, žvķ aš hśn hefur boriš keim af stórveldapólitķk, žar sem hagsmunum minni rķkja hefur mįtt fórna fyrir hagsmuni öxulsins Berlķn-Moskva.  Nś er mįl aš linni, enda er žetta blindgata, sem nś hefur veriš gengin til enda.  Vęntanlegum kanzlara Žżzkalands, Friedrich Merz, er žetta ljóst.  Gangan til baka veršur žrautaganga, en mun takast, ef stušningur Bandarķkjanna bilar ekki.

"Ef Evrópusambandiš hefši einnig samžykkt tillögu um reglur um dreifingu innflytjenda įriš 2015 ķ stašinn fyrir aš beita haršri pólitķk, sem felst ķ aš styrkja eigin landamęri (en žaš telst vera grunneiginleiki fullvalda rķkis), žį hefšum viš oršiš aš peši ķ dag frekar en žįtttakanda ķ alžjóša stjórnmįlum.  Žaš, sem Pśtķn kom auga į įriš 2015, var einmitt möguleikinn į aš nżta innflytjendur ķ blendingsstrķši gegn ESB. Žį réšst hann įsamt Alexander Lśkasjenkó į Pólland, Lithįen og Lettland.  Hefšum viš hlżtt talsmönnum opinna landamęra, vęri višnįmsžrek okkar ķ dag ķ sķšari stórkreppum enn minna."

  Rśssar ętlušu sér allan tķmann aš sigla undir fölsku flaggi, reka stöšugan blendingshernaš gegn Evrópužjóšunum til aš veikja žęr og sundra žeim, svo aš žeir kęmust upp meš beint įrįsarstrķš įn žess aš lenda ķ miklum įtökum og gętu sķšan Finnlandiseraš afganginn af Evrópu ķ krafti orkusölu žangaš.  Žetta er ótrślega fjandsamleg og fķfldjörf fyrirętlun gagnvart nįgrönnum, enda hefur hśn ekki ašeins fariš ķ vaskinn, heldur opinberaš, hversu lķtils megnugir Rśssar eru į flestum svišum.  Rśssneski herinn hefur fariš halloka fyrir śkraķnska hernum.  Fyrir vikiš er óhętt aš segja, eins og forseti Śkraķnu, Volodimir Zelenski, sagši į žjóšhįtķšardegi Śkraķnu, 24. įgśst 2022, aš śkraķnska žjóšin er nś endurfędd.  

"Aš sķšustu vęri strķšinu löngu lokiš, ef öll Evrópa hefši sent til Śkraķnu vopn ķ žeim męli og į žeim hraša, sem Žżzkaland gerir.  Strķšinu myndi ljśka meš algjörum sigri Rśsslands.  Og Evrópa vęri į barmi annars strķšs, en Rśssland héldi įfram vegna hvatningar, sem fęlist ķ veikleikum mótherjans.

Ķ dag telst hver rödd, sem kemur frį Vesturlöndum, um aš takmarka vopnaflutning til Śkraķnu, draga śr refsiašgeršum eša fį "bįša ašila" (s.s. įrįsarašilann og fórnarlambiš) til aš ręša saman, merki um veikleika.  Žó er Evrópa miklu öflugri en Rśssland."

  Kratinn, Olaf Scholz, į kanzlarastóli ķ Berlķn, hefur bitiš höfušiš af skömm Žjóšverja gagnvart Śkraķnu meš vķfilengjum varšandi afhendingu žżzkra žungavopna til śkraķnska hersins.  "Die Wende"-vendipunktsręša hans reyndust oršin tóm.  Žaš er enn alvarleg meinloka ķ hausnum į Žjóšverjum gagnvart afstöšunni til Rśssa.  Rśssar eru langalvarlegasta ógnin viš frišinn ķ Evrópu, og Žjóšverjum, sem forystužjóš žar, ber skylda til aš snśast gegn žeim enn og aftur meš kjafti og klóm.  Įtökunum viš žį lauk ekki ķ maķ 1945, žvķ er ver. 

"ESB į ę erfišara meš aš virša frelsi og jafnrétti allra ašildarrķkja.  Viš heyrum ę oftar, aš meirihlutinn, fremur en einróma samžykki, eigi aš įkvarša framtķš allra rķkja Evrópusambandsins.  Aš vķkja frį meginreglu um einróma samžykki į fleiri svišum starfsemi ESB fęrir okkur nęr žvķ fyrirkomulagi, žar sem žeir sterkari og stęrri rįša yfir žeim veikari og minni. 

Frelsis- og jafnréttisskortur eru einnig įberandi į evrusvęšinu.  Žaš aš taka upp sameiginlegan gjaldmišil tryggir ekki varanlega og samręmda žróun.  Evran kemur jafnvel af staš innbyršis samkeppni, sem sést t.a.m. ķ umframśtflutningi sumra rķkja.  Hśn kemur ķ veg fyrir endurmatshękkun į eigin gjaldmišli og višheldur stöšnun ķ atvinnulķfi hjį öšrum rķkjum.  Ķ slķku kerfi teljast jöfn tękifęri einungis oršin tóm." 

Žetta er haršasta gagnrżnin į žróunina innan Evrópusambandsins, sem heyrzt hefur, og hśn kemur frį forsętisrįšherra fremur stórs rķkis innan sambandsins.  Mikiš hefur gengiš į og örvęnting gripiš um sig hjį minni rķkjum sambandsins įšur en gagnrżni af žessu tagi er sleppt śt ķ eterinn. Rįšandi rķkjum innan ESB, Žżzkalandi og Frakklandi, hefur farizt forystuhlutverk sitt svo illa śr hendi, aš žverbrestir eru komnir ķ ESB, og ašeins óttinn viš Rśssland og stórhęttulegir tķmar ķ Evrópu og vķšar af völdum glępahyskis ķ Kreml heldur nś Evrópusambandinu saman. Evran veldur vandręšum viš stjórnun peningamįlanna į evru-svęšinu.  Hśn er of veik fyrir Žżzkaland og of sterk fyrir rómönsku rķkin.  Svigrśm til vaxtahękkana til aš hemja veršbólguna er lķtiš sem ekkert hjį ECB, af žvķ aš stórskuldugur rķkissjóšur Ķtalķu myndi žį lenda ķ greišslužroti og óvķst er, aš evran mundi lifa žaš af, enda er bandarķkjadalur nś oršinn veršmętari en evran og svissneski frankinn rżkur upp, sem eru vķsbendingar um, hvert fjįrmagniš leitar nś. 

Viš žessar ašstęšur gera sumir Ķslendingar mjög lķtiš śr sér meš žvķ aš predika fyrir löndum sķnum mikilvęgi žess fyrir Ķsland aš sękja um ašild aš ESB og aš ganga ķ myntbandalag Evrópu.  Žeim er ekki sjįlfrįtt, taka kolrangan pól ķ hęšina og žį hefur nś dagaš uppi sem steingervingar. Mįlflutningur prinsessu Samfylkingarinnar ķ hinu gamla leikhśsi viš Tjörnina  um daginn bar žess merki, aš žessi bankaprinsessa hefur įttaš sig į žvķ, aš ekki er vęnlegt fyrir flokk hennar aš hamra į ašildinni lengur.  Hśn oršar žetta žó ķ véfréttastķl um, aš flokkurinn undir hennar forystu muni einblķna į hagsmuni hins venjulega manns.

"Žaš veršur ę torveldara aš verja réttindi, hagsmuni og žarfir mešalstórra og smįrra rķkja ķ įrekstri viš stór rķki.  Um er aš ręša brot gegn frelsi og žvingun, sem į sér staš ķ nafni meintra hagsmuna heildarinnar.

Žaš gildi, sem var kjarninn ķ stofnun Evrópusambandsins, var almannaheill.  Žaš var drifkraftur ķ samžęttingu Evrópu frį upphafi.  Ķ dag er žaš gildi ķ hęttu vegna sérstakra hagsmuna, sem žjóna ašallega žjóšernissjįlfhverfu. Kerfiš bżšur okkur upp į ójafnan leik į milli žeirra veikari og sterkari.  Ķ žeim leik er plįss fyrir stęrstu rķkin, sem eru efnahagsveldi, og mešalstór og lķtil rķki meš minna efnahagskerfi.  Žeir sterkustu sękjast eftir pólitķskum og efnahagslegum yfirrįšum, en hinir eftir pólitķskri og efnahagslegri fyrirgreišslu.  Fyrir žeim öllum veršur hugtakiš almannaheill meira og meira abstrakt [afstętt].  Samstaša Evrópu er aš verša aš merkingarlausu hugtaki, sem jafngildir žvķ aš žvinga fram samžykki į einręšisvaldi žess sterkara.  

Segjum žaš bara beint śt: skipan Evrópusambandsins ver okkur ekki nęgilega vel aš svo stöddu  gegn heimsvaldastefnu annarra rķkja.  Žvert į móti eru stofnanir og stjórnarvenjur ESB opnar fyrir žvķ, aš hin rśssneska heimsvaldastefna finni sér leiš inn, enda eru žęr sjįlfar ekki lausar viš freistingu til aš rįša yfir žeim veikari."

Žaš er grimmśšlegt įrįsarstrķš Rśssa gegn Śkraķnumönnum, sem hefur leyst grundvallarįgreining śr lęšingi innan ESB.  Žaš sést meš žvķ aš skoša söguna, aš žżzka rķkisstjórnin, hver sem hśn er, er höll undir žau sjónarmiš, aš Žżzkaland og Rśssland eigi aš skipta Evrópu į milli sķn.  Aušvitaš veršur žį fullveldi minni rķkja fórnarlambiš. Bretar og Bandarķkjamenn hafa allt ašra stefnu.  Rśssar herša nś hįlstakiš, sem žeir hafa į Žjóšverjum meš Nord Stream 1 og hjįlparleysi Žjóšverja ķ orkulegum efnum, sem er fullkomiš sjįlfskaparvķti og sżnir bezt skipbrot utanrķkisstefnu žeirra.  Žeir verša nś aš taka sér heišarlega stöšu meš Engilsöxunum ķ stušningi viš Śkraķnu, ef trśveršugleiki žeirra ķ hópi Vesturveldanna į ekki aš bķša hnekki. Žolgęši žżzku žjóšarinnar er mikiš.  Žaš sżndi hśn bezt 1939-1945 og nś į žessum vendipunkti ķ sögu Evrópu veršur afstaša žżzku stjórnarinnar ķ Berlķn til fullveldis óskiptrar Śkraķnu prófsteinn į stöšu Žżzkalands ķ Evrópu 21. aldarinnar.

Lokatilvitnunin ķ stórmerka blašagrein forsętisrįšherra Póllands, Mateusz Morawiecki:

"Nś žarf aš sżna Śkraķnu stušning, til aš hśn geti endurheimt žau landsvęši, sem hśn hefur tapaš, og til aš hśn geti žvingaš rśssneska herinn til aš hörfa.  Ašeins žį veršur hęgt aš taka žįtt ķ višręšum af einhverri alvöru og fį fram raunveruleg strķšslok, en ekki einvöršungu skammvinnt vopnahlé.  Ašeins slķk strķšslok munu žżša, aš viš höfum sigraš.

Viš veršum einnig aš sigrast į ógn af heimsvaldastefnu ESB.  Viš žurfum į umfangsmiklum endurbótum aš halda, žar sem meginreglur ESB endurspegli žaš, aš almannaheill og jafnręši séu sett į oddinn į nż.  Žaš veršur ekki aš veruleika aš hugmyndafręši ESB óbreyttri, ž.e. ef įkvaršanir um stefnumįl og forgangs hlutverk ESB verša ekki teknar af öllum ašildarrķkjum fremur en af stofnunum ESB.  Stofnanir eiga aš žjóna hagsmunum rķkja, en ekki rķki hagsmunum stofnana.  Grundvallaratriši ķ samstarfi veršur hverju sinni aš vera samkomulag fremur en yfirrįš žeirra stęrstu yfir hinum minni." 

 Stofnanavęšing ESB er sem sagt dulbśin yfirtaka Žjóšverja og Frakka į įkvaršanatöku innan ESB og eykur žannig enn viš lżšręšishalla sambandsins. Ķslendingar hafa kynnzt žessari stofnanvęšingu meš nįnu samstarfi viš ESB um Innri markašinn į grundvelli EES-samningsins, sem gildi tók 1. janśar 1994.  Er skemmst aš minnast kröfu ESB og žrżstings rķkisstjórnar Noregs um samžykki EFTA-landanna (utan Sviss) į orkulöggjöf um ACER-Orkustofnun ESB.  Viš sjįum nś, hversu fjarri žessi löggjöf er frį žvķ aš stušla aš almannaheill ķ Noregi vegna śtflutnings į raforku frį Noregi til ESB og Englands.  Hérlendis er ķ bķgerš uppbošsmarkašur į raforku į grundvelli žessarar löggjafar, og viš rķkjandi ašstęšur ķ orkumįlum į Ķslandi (meiri eftirspurn en framboš) mun slķkur uppbošsmarkašur bitna į heimilum og atvinnurekstri ķ landinu, svo aš ekki sé nś minnzt į orkuskiptin.   

 ukrainian-cloth-flags-flag-15727

 Berlaymont sekkur  

     

  

 

   

 

 


Stjórnmįlamenn, embęttismenn og rekstur fara illa saman

Žaš, sem tališ er upp ķ fyrirsögninni, viršist vera eitruš blanda, žótt kaffihśsasnatinn Karl Marx hafi um mišja 19. öldina tališ fyrirkomulagiš varša leišina inn ķ draumarķki kommśnismans, sem mundi leysa aušmagnskerfi Adams Smiths af hólmi.  Allt voru žetta ranghugmyndir raunveruleikafirrts heimspekings.

Hérlendis hafa undanfariš duniš į almenningi fréttir um rķkisrekiš heilbrigšiskerfi, sem sé aš hruni komiš, og leikskólakerfi borgarinnar, sem annar ekki žörfinni.  Einkenni opinbers rekstrar eru óhóflegar bišrašir, sem oftast lengjast, og sś er einmitt raunin ķ žessum tveimur kerfum.  Samt er grķšarleg tregša hjį embęttismönnum og stjórnmįlamönnum aš grķpa til žeirra einu rįša, sem duga til aš bęta žjónustuna, ž.e. śthżsingar starfsemi hins opinbera til einkaframtaksins. Į žvķ gręša bęši skjólstęšingar ömurlegrar žjónustu hins opinbera og skattborgararnir. Opinber rekstur stenzt einkaframtakinu einfaldlega ekki snśning, og žaš er reginhneyksli hérlendis į 21. öldinni, aš stjórnmįlamenn skuli standa uppi rįšžrota og bara berja hausnum viš steininn. Vilji er allt, sem žarf til aš berjast viš embęttismennina, sem standa vörš um žetta rotna kerfi.   

Žann 16. įgśst 2022 birti Morgunblašiš lżsandi vištal um žį stöšu, sem aš ofan er lżst. Žar er lżst ofan ķ ormagryfjuna. Fréttin hófst žannig:

"Eins og fram hefur komiš, er mikill skortur į lęknum į Ķslandi.  Nś er svo komiš, aš ķ nokkrum sérfręšigreinum er meirihluti lękna yfir 60 [ įra] og mikill skortur į nżlišun [svo !; nżlišun er lķtil].  Žannig er stašan ķ augnlękningum ķ dag.  59 % starfandi augnlękna eru 60 įra eša eldri, og meira en helmingur žeirra, sem eru eldri en 60, eru komnir yfir 70.  Ljóst er, aš bregšast žarf viš žessu grafalvarlega įstandi. 

Jóhannes Kįri Kristinsson, augnlęknir į augnlęknastöšinni Augljós, segir, aš ekki hafi veriš gerš nįkvęm śttekt į žvķ, hversu marga augnlękna žurfi, til aš įstandiš [verši] bęrilegt. 

"Žaš er erfitt aš meta žetta, en hins vegar er alveg ljóst, aš heilbrigšisyfirvöld, og žį sérstaklega Sjśkratryggingar, hafa aš mörgu leyti brugšizt sinni skyldu.  Augnlękningar eru fag, sem byggist oft eingöngu į samningum viš Sjśkratryggingar, žvķ [aš] žaš eru ekki allir augnlęknar, sem vinna į sjśkrahśsum [betra er: ekki vinna allir augnlęknar į sjśkrahśsum-innsk. BJo].  Nś hafa samningar veriš lausir ķ 4 įr; nżir sérfręšingar śr nįmi hafa įtt erfitt meš aš komast į samning, og įn samnings eru žeir ekki samkeppnishęfir viš ašra augnlękna.  Žeir geta jafnvel séš hag sķnum betur borgiš aš verša įfram erlendis eša flytja aftur śt meš ófyrirsjįanlegum afleišingum fyrir ķslenzkt heilbrigšiskerfi.""  

Hér er vandamįl rķkisrekstrarins ķ hnotskurn.  Embęttismenn ķ heilbrigšisrįšuneyti og/eša hjį Sjśkratryggingum Ķslands draga lappirnar viš samningsgerš viš sérfręšilękna, t.d. į sviši augnlękninga, og bśa žar meš til tvöfalt heilbrigšiskerfi og lęknaskort vegna žess, aš ungir lęknar ķ sérnįmi erlendis skortir réttu hvatana frį rķkisvaldinu til aš hasla sér völl į ķslenzkum vinnumarkaši. Ašalįstęša žessarar óešlilegu og stórskašlegu hegšunar embęttismannanna er af hugmyndafręšilegum toga.  Žeir eru illa haldnir af grillum um, aš heilbrigšisžjónusta eigi hvergi annars stašar heima en į stofnun ķ opinberri eigu, helzt ķ rķkiseigu, en rekstur slķkra stofnana er nįnast undantekningarlaust meš žeim ömurlega hętti, aš žar myndast bišrašir, jafnvel meš biš ķ meira en eitt įr. Nżtingu tękjakosts er žar įbótavant og óįnęgja ķ starfi landlęg, sem leišir til starfsmannahörguls og yfirįlags.  Engu viršist breyta, žótt hellt sé ķ hķtina fé śr rķkissjóši ķ meira męli en nokkru sinni fyrr į alla męlikvarša.

 

Aušvitaš kom žessi ömurlega hugmyndafręši alla leiš frį rįšherra mįlaflokksins ķ sķšustu rķkisstjórn, sem hrśgaši nżjum verkefnum į yfirlestašan Landsspķtalann glórulaust meš slęmum afleišingum.  Eins og nżr stjórnarformašur Landsspķtalans hefur żjaš aš, verša žessi vandamįl ekki leyst, nema Landsspķtalinn taki upp nżtt fjįrmögnunarkerfi (greišslu fyrir verkžįtt) og śthżsingu til einkarekinna lęknastofa. 

Svipaš vandamįl er fyrir hendi ķ menntageiranum.  Svik borgarstjórans ķ Reykjavķk gagnvart foreldrum meš börn į 2. įri hafa veriš ķ svišsljósinu, enda svęsin og endurtekin.  Įstandiš ķ Reykjavķk er žannig, aš augljóslega rįša stjórnmįlamenn og embęttismenn ekki viš višfangsefniš, enda gufaši borgarstjóri upp strax eftir fyrsta hśstökufundinn ķ Rįšhśsinu, eins og hans var von og vķsa, sbr skolpmįliš alręmda, žegar hann lét ekki nį ķ sig.  Hvers vegna er ekki löngu bśiš aš virkja einkageirann į žessu sviši og hętt aš lįta stjórnmįlamenn og embęttismenn borgarinnar fįst viš žaš, sem löngu er śtséš meš, aš žeir rįša ekki viš ?  Žašan kemur ekkert annaš en frošusnakk og žokulegar glęrusżningar, sem foreldrar hafa ekkert gagn af og fóru žar af leišandi ķ taugarnar į žeim į hśstökufundi meš varaborgarstjóra.  Višbįra jafnašarmanna er jafnan sś, aš enginn megi gręša į žessari starfsemi.  Hvers vegna er žaš "tabś", ef žaš leysir brżnan vanda fjölda fólks og veitir samfélagslegan sparnaš og/eša tekjuauka ?  Fordómar eru vandi jafnašarstefnunnar ķ hnotskurn. Jafnašarstefnan glķmir viš tęringu.  Fariš hefur fé betra.  

"Jóhannes var yfirlęknir hjį augnlękningastöšinni Sjónlagi į įrum įšur. "Į įrunum 2006-2008 reyndum viš aš koma į augnsteinsašgeršum fyrir utan spķtala ķ fyrsta sinn. Žaš hafši myndazt 2 įra bišlisti, og vandinn fór sķfellt vaxandi. Viš įttum samtal viš 3 heilbrigšisrįšherra, og žaš var alltaf sama sagan.  Grķšarleg tregša er gagnvart žvķ aš koma verkum śt af spķtalanum til aš framkvęma žau ķ miklu ódżrara hśsnęši.  Žaš endaši meš žvķ, aš viš keyptum bara inn tęki til augnsteinsašgerša įn žess aš hafa fengiš samning, og žau lįgu nęr ónotuš ķ 2 įr. Žetta bjó žó til žrżsting į Sjśkratryggingar og į rįšherra.  Žó var žaš ekki fyrr en ķ rįšherratķš Gušlaugs Ž. Žóršarsonar, aš loksins var tekin įkvöršun ķ mįlinu įriš 2008.  Ķ kjölfariš voru augasteinsašgeršir bošnar śt, og žęr voru žį framkvęmdar ķ fyrsta sinn utan spķtala hér į landi.  Viš žetta styttust bišlistarnir hratt, og višbótar tilkostnašur varš ekki mikill.  Žessir samningar, sem veriš er aš gera viš augnlękna utan spķtalans, eru alveg grķšarlega hagstęšir.  Žaš er stjarnfręšilegur munur į kostnaši viš aš senda sjśkling til śtlanda ķ ašgeršir eša sinna žeim hér į stofum.  Žessi tregša viš aš gera hlutina ódżrar og hagkvęmar er óskiljanleg."

Žetta er afar lżsandi dęmi um tregšu embęttismannakerfisins til breytinga, sem leitt geta til samkeppni viš rķkisstofnun.  Frumkvöšlar ręša viš rįšherra og gera honum grein fyrir žvķ, aš tęknižróunin hafi nś gert kleift aš auka afköstin og spara rķkissjóši fé meš śthżsingu verkefna frį Landsspķtala-hįskólasjśkrahśsi, sem annar ekki verkefnunum og veldur žar meš žjįningum fjölmargra og óžarfa samfélagslegum kostnaši.  Rįšherra talar viš rįšuneytisfólk sitt, en žaš er ķ hugmyndafręšilegum višjum rķkisrekstrar og lķtur jafnvel į nżbreytni sem ógnun viš kerfiš fremur en tękifęri fyrir sjśklinga og skattgreišendur. Hann talar sķšan viš forstjóra Landsspķtalans, sem strax fer ķ vörn og finnur samkeppni um sjśklingana flest til forįttu.  Rįšherrann skortir sannfęringu, innsęi og/eša  stjórnunarhęfileika til aš halda įfram meš mįliš, og žingflokkur hans maldar jafnvel ķ móinn.  Žetta er meginskżringin į botnfrosnu kerfi, sem ręšur ekkert viš verkefnin sķn og er aš hruni komiš (lżsing nśverandi forstjóra Landsspķtalans į stöšu spķtalans var sś nś ķ įgśst, aš stašan žar hefši aldrei veriš verri og aš spķtalinn vęri aš žrotum kominn, sem žżšir , aš sjśklingarnir muni ekki njóta ešlilegrar žjónustu).  Žetta hreyfir ekkert viš bśrókratķinu.  Žaš er aš veita neina žjónustu.  Žaš er aš standa vörš um kerfiš sitt.

Nś er komin stjórn yfir Landsspķtalann meš stjórnarformann meš auga fyrir skilvirkri stjórnun og rekstri.  Rįšherra er žannig kominn meš višmęlanda, sem getur rįšlagt honum af viti um śtvistun verkefna, og rįšherrann veršur aš hrista upp ķ gaddfrešnum Sjśkratryggingum Ķslands og koma į alvöru samningavišręšum viš "stofulęknana". 

"Nśna er stašan mjög slęm og lķklega aš verša tveggja įra biš eftir aš komast ķ augasteinsašgerš.  Žaš er bilaš įstand.  Žessar hefšbundnu ašgeršir, sem flestir fara ķ, taka 10 mķn/auga."  Hann bendir į, aš önnur ašgerš, sem er nś eingöngu gerš į sjśkrahśsi, ętti betur heima utan žess.  "Žaš eru sprautumešferšir ķ augnbotni, s.k. glerhlaupsinndęlingar.  Žį er lyfi sprautaš inn ķ augaš viš sjśkdómi, sem fellur undir įkvešna gerš af hrörnun ķ augnbotnum.  Žessi ašgerš hefur veriš bylting ķ mešferš į žessum sjśkdómi.  Hśn tekur stuttan tķma og er framkvęmd ašallega af ašstošarlęknum į spķtalanum į skuršstofu, en vęri hęgt aš framkvęma į hvaša stofu sem er, eins og vķša er gert ķ löndunum ķ kringum okkur.  Hérlendis mį ekki framkvęma žessa ašgerš į stofu, žvķ [aš] lyfin, sem notuš eru til aš sprauta ķ augun, eru meš S-merkingu, sem žżšir, aš eingöngu megi nota žau į spķtala.

Žaš er engin įstęša fyrir žvķ, aš žessi lyf eru S-merkt ķ žessum tilvikum.  Ef žvķ vęri breytt, vęri hęgt aš framkvęma inndęlingarnar į stofu sérfręšinga og nżta skuršstofur spķtalans betur til aš stytta bišlista fyrir augasteinsašgeršir."

Žetta er svakaleg lżsing į heilbrigšiskerfi ķ fjötrum einokunar rķkisrekstrar.  Klóför embęttismanna, sem berjast meš kjafti og klóm fyrir einokun Landsspķtalans ķ smįu og stóru, mį greina. Žarna binda bśrókratarnir notkun lyfs viš spķtala ķ staš žess aš binda hana viš višurkennda sérfręšinga.  Žessi mismunun lękna į spķtala og sérfręšinga į stofu varšar lķklega viš lög.  Žaš er veriš aš skerša atvinnufrelsi, sem variš er ķ Stjórnarskrį.  Žegar svona er ķ pottinn bśiš, er ašeins von, aš keraldiš leki.  Rįšherrann veršur aš fį einhvern meš rekstrarvit og auga fyrir sparnaši til aš greina kerfisbundiš, hvaša verkefni hins opinbera eru hęf til śtvistunar og leggja tillöguna fyrir stjórn Landsspķtalans og fulltrśa stofulękna til umsagnar. 

Į mešan uppstokkun verkefnaskiptingar Landsspķtalans og lęknastofanna er lįtin dankast og samningsgerš Sjśkratrygginga Ķslands viš sérfręšilękna į stofum er lįtin reka į reišanum, lengjast bišlistar meš hörmulegum afleišingum og lęknaskorturinn veršur sįrari.  Verknįmsašstaša Landsspķtala er flöskuhįls į śtskriftarfjölda lękna og žar meš innritunarfjölda.  Jafnframt alvöru samningavišręšum viš fulltrśa lęknastofanna mį ręša viš žį um möguleika į aš taka viš lęknanemum ķ žjįlfun til aš auka śtskriftargetuna.  Žessi ofurtrś į stofnanaveldi og rķkisrekstur er ótrślega lķfseig tķmaskekkja m.v. ömurlega reynslu hér og annars stašar af žessu trénaša fyrirkomulagi.  

 


Įhęttugreiningu vantar fyrir flutningana

Stórfelldir vikurflutningar eru rįšgeršir frį nįmu austan Hafurseyjar austan Vķkur ķ Mżrdal og til Žorlįkshafnar.  Sveitarfélagiš Vķk leggst ekki gegn nįmuvinnslunni sjįlfri, en į bįgt meš aš sętta sig viš fyrirhugaš flutningsfyrirkomulag į vikrinum.  Rįšgert  er aš flytja um 1,0 Mt/įr śr nįmunni eftir žjóšvegum Sušurlands, sem liggja til Žorlįkshafnar. Samrįš skortir viš sveitarstjórnina žar um endastöš žessara flutninga, og hefur sveitarstjórinn lżst žvķ yfir, aš ekki komi til mįla aš samžykkja opinn haug žar, enda skorti lóš undir hann. 

 Einar Freyr Elķnarson tjįši sig meš skynsamlegum hętti fyrir hönd sveitarfélagsins Vķkur ķ Mżrdal um žessi efni ķ vištali viš Morgunblašiš 15. įgśst 2022 undir fyrirsögninni:

"Efasemdir um stórfellda landflutninga".

Vištališ hófst žannig:

"Viš leggjumst ekki gegn nįmuvinnslu; žarna er skilgreind nįma.  En viš veršum aš sjį śtfęrsluna öšruvķsi", segir Einar Freyr Elķnarson, sveitarstjóri ķ Mżrdalshreppi ķ samtali viš Morgunblašiš um įform og mat į umhverfisįhrifum mikilla žungaflutninga meš vikur ķ gegnum sveitarfélagiš. Hann segir, aš sveitarstjórnin hafi ekki enn fjallaš um umhverfismatsskżrsluna, en ljóst sé, aš miklar efasemdir séu uppi um žessa landflutninga. 

Žį dregur hann ķ efa žaš mat, sem lżst er ķ skżrslunni į įhrifum flutninganna į umferš.  Žar eru žau metin óverulega neikvęš." 

Hvaš liggur aš baki žeirri umsögn verkfręšistofunnar, sem rįšin var ķ žį rannsókn, sem mat į umhverfisįhrifum framkvęmda eša athafna jafnan er, aš įhrifin į umferšina verši óverulega neikvęš ?  Var gerš įhęttugreining til aš leiša lķkum aš įhrifum 30 % aukningar į žungaaumferš, sem Vegageršin telur, aš žessi įform jafngildi, og įhrifin į öryggi vegfarenda af völdum aukins vegaslits og meiri višhaldsžarfar ? Var lagt mat į afleišingar aukinnar tilhneigingar til erfišs aksturs fram śr löngum farartękjum į öllum tķmum sólarhrings ?  Aš öllum žekktum įhęttužįttum mešreiknušum, hvaš mį ętla, aš slysatķšnin į leiš langra flutningabķla aukist mikiš meš mismunandi örkuml eša jafnvel dauša af völdum žessara flutningabķla meš vikur til Žorlįkshafnar og til baka til nįmunnar austan Hafurseyjar ?  Hvaša auknum įrlegum kostnaši mį bśast viš vegna slysa, daušdaga og tjóns į farartękjum og aukins vegvišhalds af žessum völdum ?

Af oršalaginu "óverulega neikvęš" mętti ętla, aš įhęttugreining verkfręšistofunnar hafi leitt ķ ljós, aš vegfarendur framtķšarinnar į leiš téšra žungaflutninga og ķbśar ķ grennd viš leišina verši ekki fyrir męlanlegu tjóni eša įreiti af völdum žessara žungaflutninga, heldur ašeins óžęgindum og minni hįttar töfum į sinni leiš.  Hér skal varpa fram žeirri tilgįtu, aš sś nišurstaša standist ekki verkfręšilega rżni, heldur beri vitni um flaustursleg vinnubrögš. Žaš viršist vanta, žaš sem viš į aš éta, ķ žessa rannsókn. 

Mišaš viš umferšartalningar og upplżsingar um žetta verkefni mį įętla, aš meš višbótarflutningum um meira en  1,0 Mt/įr (aš žunga farartękjanna mešreiknušum fram og til baka) muni slitiš į vegunum verša svipaš og frį umferš, sem er 2,5 sinnum meiri en nśverandi umferš. Žį vaknar lykilspurningin ķ žessu mįli: hverjar voru hönnunarforsendur leišarinnar um umferš, sem vegurinn ętti aš žola, svo aš žįverandi öryggisstöšlum vęri fullnęgt.  Lķklegt er, aš ķ tķmans rįs hafi sś įrlega hįmarksumferš, sem vegurinn įtti aš žola, žegar hann var hannašur, lękkaš.

Ef verkefniš stendur og fellur meš svona miklu įlagi į samfélagsinnviši landsmanna, og hér er lagt upp meš, į žaš ekki rétt į sér.  Žar meš er žaš žó ekki daušadęmt, žvķ aš ašrar flutningaleišir eru til, og hafa sumar veriš nefndar, enda gętu śtflutningsveršmętin frį fullri starfsemi į Mżrdalssandi (vikur og sandblįstursefni) numiš vel yfir 200 MEUR/įr. 

Ein er, aš fyrirtękiš leggi fram įętlun um lestarteina frį nįmunni og til Žorlįkshafnar.  Önnur er višleguašstaša śti fyrir ströndinni og dęling efnisins meš žrżstilofti śr landi og śt ķ skip.  Žrišji möguleikinn er svo aš koma upp einhvers konar hafnarašstöšu ķ grennd viš nįmuna ķ samstarfi viš sveitarfélagiš Vķk ķ Mżrdal. 

Nokkrir hafa fjallaš um žetta verkefni ķ fjölmišlum.  Björn Bjarnason, fyrrverandi rįšherra, hefur gert žetta verkefni aš umfjöllunarefni į vefsetri sķnu, og Frišrik Erlingsson, rithöfundur į Hvolsvelli hefur fengiš birta grein um efniš ķ Morgunblašinu.  Žann 16. įgśst 2022 birtist svo forystugrein um efniš ķ Morgunblašinu undir fyrirsögninni: 

"Į 7 mķnśtna fresti ķ öld".

Žar sagši m.a.:

"Žaš eru ótal dęmi til um žaš, gömul sem nż, hversu sįrgrętilega aušvelt er aš fį keyptar umsagnir, sem eiga aš vera veittar ķ krafti sérfręšižekkingar, žótt žęr sżnist vera öndveršar öllu žvķ, sem blasir viš hverjum manni, aš fįi stašizt.  Hinu er ekki aš leyna, aš skżrsla af slķku tagi gęti geymt vott um ólķkindalega gamansemi, žegar nišurstaša hennar er, "aš aukning umferšar og hljóšvistar vegna malartrukkanna "hafi nokkuš neikvęš įhrif" eša svo sem mišlungsįhrif m.v., aš flokkarnir fyrir ofan heita: "Talsvert neikvęš įhrif, Verulega neikvęš įhrif og Óvissa".  

Žaš er varla hęgt aš gera žvķ skóna, aš höfundum skżrslunnar sé grķn ķ huga, žvķ aš mįlefniš snżst um daušans alvöru į žjóšvegunum og mögulega verulega skert lķfsgęši žeirra, sem vinna og/eša bśa ķ slķkri grennd viš flutningaleišina, aš įhrif hefur į hljóšvist į vinnustaš eša į heimili.  Žetta huglęga mat um nokkuš neikvęš įhrif eša svo sem mišlungsįhrif er svo fljótandi, aš žaš er óbošlegt sem nišurstaša ķ skżrslu frį verkfręšistofu, enda er lesandinn litlu nęr meš slķka einkunnagjöf höfundanna. 

Hvers vegna var t.d. ekki gerš söfnunarmęling į hįvaša viš akstursbrautina, žar sem ętla mį, aš įhrif į hljóšvist verši mest, og višbótar hįvašinn sķšan įętlašur śt frį tķšni ferša, hraša og hįvaša frį sambęrilegum flutningatękjum og bśast mį viš, aš verši ķ žessum vikurflutningum ?  Žį vęri eitthvaš handfast fyrir žį, sem žurfa aš fjalla um mįliš, og hęgt aš bera nišurstöšuna saman viš stašla, sem um hljóšvist fjalla. 

Žaš fara senn aš ęsast leikar į Mżrdalssandi, žvķ aš fyrirtęki er aš koma žar upp bśnaši til vinnslu efnis śr sandinum til yfirboršshreinsunar.  Morgunblašiš sagši frį žessu 18. įgśst 2022 undir fyrirsögninni:

"Tęki til vinnslu sandblįstursefnis".

Fréttin hófst žannig:

Tęki til aš vinna sandblįstursefni eru komin į lóš fyrirtękisins Lavaconcept Iceland ehf viš Uxafótarlęk austan viš Vķk ķ Mżrdal.  Įętlaš er aš hefja vinnslu og śtflutning į nęsta įri [2023]. Unniš hefur veriš aš žessu verkefni frį įrinu 2008, og nś er skipulagsferli lokiš.  Ašstandendur verkefnisins leggja įherzlu į aš fį heimamenn ķ Mżrdal til aš vinna sem mest aš undirbśningi og sķšan vinnslu, žegar žar aš kemur, enda var til verkefnisins stofnaš til aš skapa atvinnu į svęšinu.  Steypa žarf undir tękin og leiša rafmagn į svęšiš.  Įętlaš er, aš 15-20 störf skapist sķšan viš vinnsluna."

Meš aukinni starfsemi ķ sveitarfélaginu Vķk ķ Mżrdal, sem žarf aš koma framleišslu sinni um borš ķ skip til śtflutnings, eru vaxandi lķkur į, aš fjįrhagsgrundvöllur verši fyrir hafnargerš, višleguašstöšu śti fyrir ströndinni eša lagningu jįrnbrautarteina frį athafnasvęšunum į Mżrdalssandi og til Žorlįkshafnar, ef flutningsgeta žjóšvegarins reynist ekki anna fullri flutningsžörf umręddrar starfsemi į Mżrdalssandi til Žorlįkshafnar samkvęmt athugun Vegageršarinnar eša ef įhęttugreining leišir ķ ljós óįsęttanlega meiri slysatķšni į leišinni eša hįvaša ķ grennd viš hana. 

 

 

 


Aš finna fjölina sķna

Žremur dögum eftir upphaf innrįsar Rśsslands ķ Śkraķnu hélt kanzlari Žżzkalands, kratinn Olaf Scholz , ręšu ķ žżzka Sambandsžinginu ķ Berlķn, Bundestag, sem kennd er viš "Zeitenwende" eša tķmamót.  Žżzka žjóšin hafši lķklega oršiš fyrir meira įfalli viš žennan glępsamlega gjörning Kremlarstjórnarinnar en ašrar vestręnar žjóšir fyrir utan aušvitaš saklaus fórnarlömbin, Śkraķnumenn sjįlfa. Įstęšan var sś, aš Žjóšverjar höfšu a.m.k. frį kanzlaratķš kratans Willys Brandts lagt sig fram um aš efla vinsamleg samskipti viš Rśssa og treystu žvķ, aš gagnkvęmir višskiptahagsmunir myndu halda rśssneska birninum ķ skefjum.

Žjóšverjar höfšu ķ žessu skyni tekiš mikla įhęttu ķ orkumįlum og reitt sig į įbyrga afstöšu Rśssa og įreišanlega afhendingu kola, olķu og jaršgass, žannig aš įriš 2021 nam t.d. hlutdeild rśssnesks gass af žżzka gasmarkašinum um 55 % og hafši žį hękkaš śr 30 % um aldamótin 2000.  Nś um mišjan įgśst 2022 nemur žessi hlutdeild um 25 %, en samt hękkar ķ birgšatönkum Žjóšverja fyrir jaršgas.  Žeir hafa ašlagaš sig strķšsįstandinu furšufljótt. 

Žjóšverjar hafa löngum veriš veikir fyrir ęvintżrum. Į Ķslandi og miklu vķšar eru Grķmsęvintżri alžekkt eša hluti žeirra.  Žetta er safn ęvintżra hinna żmsu germönsku ęttbįlka, sem tala žżzka mįllżzku, og safnararnir hafa samręmt mismunandi śtgįfur og jafnvel snišiš aš eigin höfši. 

Eitt ęvintżranna fjallar um Karl Katz, geitahirši ķ Harz-fjöllum ķ Miš-Žżzkalandi. Dag einn leišir villurįfandi geit téšan Karl inn ķ langan helli, žar sem hann hittir skrżtna karla, sem freista hans meš drykk, og hann lętur įnetjast og fellur ķ djśpan svefn.  Žegar hann vaknar, skynjar hann fljótt, aš svefntķmi hans veršur ekki talinn ķ klukkustundum, heldur ķ įrum.  Heimurinn er breyttur.

Margir Žjóšverjar finna sig nś ķ sömu stöšu og Karl.  Žjóšin hafi veriš eins og svefngenglar.  Eftir Endursameiningu Žżzkalands voru žeir įnęgšir meš įrangur sinn į sviši efnahagsmįla og utanrķkismįla og trśšu žvķ til hęgšarauka, aš kerfi žeirra virkaši nįnast fullkomlega.  Stjórnmįlamenn žeirra töldu žeim trś um ęvarandi velgengni meš lįgmarks nśningi viš umheiminn og aušvitaš nśll-losun gróšurhśsalofttegunda ķ nįnustu framtķš. 

 

Aš vakna sķšan upp meš andfęlum viš hįvašann frį rśssneskum skrišdrekum, sem héldu meš offorsi innreiš sķna ķ Evrópurķkiš Śkraķnu, var hręšileg reynsla. Žjóšverjar upplifa sig ekki, eins og Karl, stadda ķ framtķšinni, heldur įratugum aftur ķ fortķšinni.  Ķ staš žess aš žeysa į hrašbraut (Autobahn) inn ķ vķšsżnt lżšręšiskerfi, hefur stór hluti heimsins hallazt ķ įtt til ómerkilegs lżšskrums, sem Žjóšverjar žekkja allt of vel śr eigin fortķš.

Ķ staš žess aš njóta tķmabils frišsamlegrar samvinnu, sem Žjóšverjar töldu, aš žeir hefšu lagt grunninn aš, reka Žjóšverjar sig nś į, aš krafizt er vopna og hermanna af žeim. Aušlegš Žżzkalands reynist nś ekki stafa einvöršungu af dugnaši ķbśanna, eins og ęvintżraśtgįfan af žżzku žjóšfélagi skįldaši, heldur į ódżrri orku og ódżru vinnuafli, og aušvitaš hefur nś komiš į daginn, aš žessi Vladimir Putin, sem skenkti Žjóšverjum 2 gaslagnir undir Eystrasalti frį Rśsslandi, hefur nś reynzt vera ślfur ķ saušargęru, einn af grimmustu og miskunnarlausustu ślfum Evrópusögunnar, sem ekki vķlar fyrir sér aš hóta aš sprengja stęrsta kjarnorkuver Evrópu ķ loft upp og stašfestir žannig glępsamlegt ešli sitt. 

Allt, sem forveri Olaf Scholz į kanzlarastóli, Angela Merkel, beitti sér fyrir ķ orkumįlum Žjóšverja, var eins og eftir pöntun frį téšum Putin.  Hśn "flippaši śt-flippte aus" eftir stórflóšiš ķ Fukushima 2011 og lét loka helmingi kjarnorkuvera Žjóšverja strax og setti lokadag į 3 sķšustu 31.12.2022, og hśn fékk Bundestag til aš banna jaršgasvinnslu meš vökvažrżstiašferš (fracking).

Žjóšverjar hafa ekki fariš sömu leiš og nįgrannarnir ķ Hollandi, sem nżta enn Groningen gaslindirnar, sem hafa gefiš af sér mrdUSD 500 sķšan 1959.  (Ķ The Economist var af žessu tilefni 1977 skrifaš um hollenzku veikina. Hér er stušzt viš The Economist-23.07.2022-Let the sleeper awaken.) Samt eru gasbirgšir Žjóšverja alls ekki litlar.  Um aldamótin 2000 dęldu Žjóšverjar upp 20 mrdm3/įr af jaršgasi, sem nam um fjóršungi af gasnotkun Žjóšverja.  Žótt jaršfręšingar meti nżtanlegan jaršgasforša Žjóšverja um mrdm3 800, hefur vinnslan hrapaš nišur ķ 5-6 mrdm3/įr, sem nemur um 10 % af innflutningi jaršgass frį Rśsslandi til Žżzkalands fyrir Śkraķnustrķš. 

Žaš er sorgleg skżring į žessu.  Af jaršfręšilegum įstęšum er naušsynlegt aš beita vökvažrżstingi į jaršlögin til aš nį upp nįnast öllu žżzku jaršgasi, en žżzkur almenningur er haldinn óraunhęfum ótta viš žessa ašferš, og į žessum tilfinningalega grundvelli tókst Merkel įriš 2017 aš fį Bundestag til aš banna ķ raun vinnslu jaršgass meš vökvažrżstiašferš ķ įbataskyni, žótt žżzk fyrirtęki hafi frį 6. įratugi 20. aldar notaš žessa tękni viš jaršgasvinnslu įn nokkurs skrįšs tilviks um umhverfistjón. 

Žaš er ekki erfitt aš rekja įstęšur téšs ótta almennings. Įriš 2008 sótti stórt bandarķskt olķufélag, Exxon, um stękkun athafnasvęšis fyrir gasvinnslu fyrirtękisins ķ Noršur-Žżzkalandi meš žessari vökvažrżstiašferš.  Žegar s.k. umhverfisverndarsinnar hópušust saman til mótmęla, hoppaši Gręningjaflokkurinn, sem nś er ķ rķkisstjórn og žį var ķ sókn, um borš ķ mótmęlafleyiš. Hiš sama gerši "Russia Today", mįlpķpa Kremlar, og spann upp ašvaranir um, aš žessi tegund gasvinnslu leiddi til geislavirkni, fęšingargalla, hormónaójafnvęgis, losunar grķšarlegs magns metans, eitrašs śrgangs og eitrunar fiskistofna.  Ekki minni sérfręšingur en nįungi aš nafni Vladimir Putin lżsti žvķ yfir ķ ręšustóli į alžjóšlegri rįšstefnu, aš téš vökvažrżstiašferš gasvinnslu mundi valda žvķ, aš  sótsvart sull spżttist śt um eldhśskrana almennings. Žjóšverjar viršast ginnkeyptir fyrir ęvintżrum, en žaš eru margir ašrir. 

Hręšsluįróšur af žessu tagi į greiša leiš aš eyrum almennings.  Augljóst er nś til hvers refirnir voru skornir hjį Putin.  Hann vildi drepa gasvinnslu Žjóšverja ķ dróma til aš gera žį hįša Rśsslandi um žennan mikilvęga orkugjafa, og kanzlarinn sjįlfur, prestsdóttirin frį Austur-Žżzkalandi, beit į agniš.  Žaš er alls ekki einleikiš. 

"Aš žessu bśnu gįfumst viš hreinlega upp viš aš śtskżra, aš vökvažrżstivinnsla jaršgass er algerlega örugg", andvarpar Hans-Joachim Kümpel, fyrrverandi formašur meginrįšgjafarrįšs rķkisstjórnarinnar um jaršfręši.  "Ég get ķ raun ekki įfellzt fólk, sem hefur enga žekkingu į jaršfręši, ef allt, sem žaš heyrir um višfangsefniš, eru hryllingssögur." 

Žżzkir gasframleišendur segja, aš ķ ljósi žróašri,  hreinni og öruggari vinnsluašferša nśtķmans, gętu žeir tvöfaldaš vinnsluafköstin į 18-24 mįnušum, ef žeir fengju tękifęriš.  Meš slķkum afköstum gętu Žjóšverjar dęlt upp gasi fram į nęstu öld.  Slķkt mundi draga śr innflutningsžörf aš jafngildi u.ž.b. 15 mrdUSD/įr. Žaš er ekkert ęvintżri.  Nśverandi rķkisstjórn Žżzkalands er ekki lķkleg til aš slaka į hömlunum ķ žessum efnum, žótt hart sverfi aš Žjóšverjum, en vęri Friedrich Mertz kanzlari vęri meiri von til, aš heilbrigš skynsemi og öryggishagsmunir vęru ķ fyrirrśmi, en ekki tvķstķgandi og hįlfgeršur rolugangur.  

Friedrich Mertz er formašur stjórnarandstöšuflokksins CDU, sem er mišhęgriflokkur Konrads Adenauers og dr Ludwigs Erhards, og hann er tilbśinn til aš leiša Žżzkaland til forystu ķ Evrópu gegn įrįsargirni Rśsslands undir forystu hins sišblinda Putins, sem nś bķtur höfušiš af skömminni meš žvķ aš setja stęrsta kjarnorkuver Evrópu ķ uppnįm, lįta rśssneska herinn hafast žar viš og skjóta žašan eldflaugum og śr sprengivörpum. Öfugmęlin og ósvķfnin nįlgast hįmark, žegar sami Putin sakar Bandarķkjamenn um aš lengja ķ Śkraķnustrķšinu og efna til ófrišar um allan heim.  Margur heldur mig sig.  Hann žarf ekki annaš en aš gefa rśssneska hernum fyrirmęli um aš hętta blóšugu og illa ķgrundušu įrįsarstrķši sķnu ķ Śkraķnu og hverfa inn fyrir rśssnesku landamęrin til aš binda endi į žessi fįrįnlegu įtök, sem hafa gjörsamlega eyšilagt oršstķr Rśssa.  Žrįtt fyrir "vatnaskil" hjį kratanum Olaf Scholz, er hann enginn bógur til aš finna fjölina sķna sem leištogi frjįlsrar Evrópu viš gjörbreyttar ašstęšur. 

ukrainian-cloth-flags-flag-15727Žżzkt ESB  


Hnignun orkuveldis

Frį hruni Rįšstjórnarrķkjanna 1990 hefur Rśssland sótt ķ sig vešriš sem orkuśtflytjandi, og sś sókn magnašist, eftir aš Boris Jeltsķn, žįverandi forseti rśssneska rķkjasambandsins, skipaši KGB-foringjann Vladimir Putin, eftirmann sinn, illu heilli. Ętlun Rśssa meš žvķ aš efla vinnslu jaršefnaeldsneytis var aš afla dżrmęts gjaldeyris og halda žar meš rśblunni uppi; svo og aš nį hrešjataki į kaupendum orkunnar, ašallega Evrópurķkjunum.  Hvort tveggja tókst, en žaš tókst žó ekki aš Finnlandisera višskiptalöndin ķ Evrópu, sem vonir einvaldsins ķ Kreml vafalķtiš stóšu til, žegar hann hrinti innrįsinni ķ Śkraķnu af staš 24. febrśar 2022.

Žann dag uršu vatnaskil ķ stjórnmįlum Evrópu, žvķ aš žjóšunum varš ljóst, aš binda yrši endi į öll višskipti viš hiš löglausa og įrįsargjarna rķki, sem nś hafši notaš her sinn, fjįrmagnašan meš hinum veršmęta afrakstri jaršefnaeldsneytisins, ķ miskunnarlausri og blóšžyrstri tilraun til aš leggja undir sig allt nįgrannarķkiš Śkraķnu, sem sneišum hafši veriš stoliš af strax 2014. 

Žessi endurvakning į skefjalausum rķkishernaši ķ Evrópu, sem ekki hafši sézt žar frį falli Žrišja rķkisins 8. maķ 1945, varš Evrópumönnum og öllum hinum vestręna heimi andlegt įfall og įstęša sjįlfsrżni og endurskošunar į lķfsvišhorfi og stefnu.  Barįtta einręšis og lżšręšisstjórnarfars hefur ekki kristallazt meš jafnskżrum hętti ķ Evrópu sķšan voriš 1940, žegar Bretar stóšu einir gegn landvinningum Stór-Žżzkalands.

Gert hefur veriš lķtiš śr višbrögšum Vesturveldanna til aš draga mįttinn śr strķšsvél nżlenduveldisins ķ austri.  Björn Bjarnason, fyrrverandi Alžingismašur og rįšherra, telur žęr efasemdir oršum auknar og fęrir fyrir žvķ višhorfi sķnu sterk rök ķ umręšugrein ķ Morgunblašinu, laugardaginn 6. įgśst 2022, undir fyrirsögninni:

"Greining į rśssnesku hruni".

Umfjöllunarefniš er žjóšarbśskapur Rśssa:

"Ķ nżlegri skżrslu 5 rannsakenda viš Yale-hįskóla ķ Bandarķkjunum um hrikalegar afleišingar vestręnna refsiašgerša į efnahag Rśsslands segir, aš Vladimir Putin, Rśsslandsforseti, fylgist nįiš meš veršžróun į olķumörkušum, enda sé žaš olķa og gas, sem geri Rśssa gildandi ķ heimsbśskapnum; žeir séu 3. stęrsti olķuframleišandi heims, en vegi ašeins 3 %, žegar litiš sé til hlutdeildar žeirra ķ vergri heimsframleišslu."

Žetta sżnir, hversu furšulega lķtiš Rśssar hafa upp į aš bjóša af eftirsóknarveršri framleišslu annarri en  jaršefnaeldsneyti, sem dęlt er upp śr jöršunni.  Žetta er hvorki ķ samręmi viš landstęršina né mannfjöldann og sżnir djśpstęša meinsemd ķ rśssnesku samfélagi, sem e.t.v. mį kalla spillingu valdhafanna, sem gegnsżrir allt žjóšfélagiš, einnig herinn.

"Yale-menn segja, aš nś glķmi Rśssar viš mun meiri vanda viš śtflutning į hrįvöru en almennt er rętt um ķ fréttum.  Heildartekjur žeirra af olķu og gasi hafi lękkaš um meira en helming ķ maķ m.v. aprķl 2022, sé tekiš miš af opinberum rśssneskum tölum. Rśssar hafi ķ raun sveigt verulega hjį žvķ framtķšarmarkmiši sķnu um aš nį lykilstöšu į hrįvörumarkašinum." 

 

Žessar upplżsingar sżna, aš hnignun rśssneskrar markašshlutdeildar jaršefnaeldsneytis ķ heiminum er hafin.  Sennilega liggja til žess 2 meginįstęšur og eru bįšar varanlegar.  Önnur er lokun ašgengis fyrir Rśssa aš vestręnni tęknižekkingu į sviši višhalds, rekstrar og nżborana į vettvangi orkuvinnslu, og žar meš lokun į varahluti fyrir kerfi ķ rekstri og bśnaš fyrir nż verkefni.

Hin įstęšan er, aš višskiptavinir Rśssa hafi fórnaš höndum yfir villimannlegu grimmdaręši žeirra ķ įrįsarstrķši žeirra ķ Śkraķnu, žar sem óbreyttir borgarar og vistarverur žeirra eru helztu skotmörk hins lķtilsiglda hers žeirra, og aš Rśssar hafi af žeim sökum hreinlega séš undir iljar gamalla višskiptavina sinna. Žaš hefur óhjįkvęmilega afleišingar aš ganga fram meš žvķlķkum kśgunartilburšum og ofstopa gegn frišsömum nįgrönnum, sem ekkert hafa til saka unniš, og reyna ķ einu vetfangi aš breyta heimssögunni.  Žaš er alger tķmaskekkja. 

"Žaš skipti e.t.v. enn meira mįli, aš til žess aš snśa višskiptum sķnum ķ austur verši Putin aš rįša yfir tękni til aš gera olķu og gas hęf til flutnings ķ leišslum frį noršurslóšum til kaupenda.  Eftir aš erlendir samstarfsašilar sögšu skiliš viš rśssnesku fyrirtękin Rosneft og Gazprom hafi žessir orkurisar sjįlfir enga burši til aš geta nżtt sér til gagns gķfurlegar olķu- og gaslindir, einkum ķ Sķberķu og į noršurslóšum, og žvķ sķšur aš koma eldsneytinu į markaš. Til skamms tķma žżši žetta, aš rśssneska rķkiš fari į mis viš lķfsnaušsynlegar skatttekjur fyrir utan aš tapa stöšu sinni og trśveršugleika į heimsmarkaši og sem félagi ķ OPEC+ félagsskapnum.  Nś verši žeir hins vegar aš skrķša į hnjįnum til Kķnverja og Indverja ķ von um, aš žeir kaupi eitthvaš af žeim į miklu afslįttarverši."  

Į tķmabilinu 1999-2014 óx rśssnesku millistéttinni fiskur um hrygg, enda jukust tekjur hennar rķflega įrlega į žessu tķmabili, en sķšan hefur rķkt stöšnun og jafnvel afturför, hvaš lķfskjör millistéttarinnar varšar, og žjóšnżting hefur haldiš innreiš sķna, svo aš žjóšfélaginu er tekiš aš svipa til Rįšstjórnarįra 9. įratugar 20. aldarinnar.  Žį kemur nś u.ž.b. fimmtungur af tekjum almennings śr rķkissjóši, svo aš sś skeršing rķkistekna, sem žarna er gerš aš umfjöllunarefni, getur reynzt rśssneska rķkissjóšinum žungbęr og aš lokum skert lķfskjör almennings. 

Žjóširnar, sem žarna eru nefndar til sögunnar aš taka viš jaršefnaeldsneyti af Rśssum, Indverjar og Kķnverjarar, eru alręmdir prśttarar.  Žęr munu hikstalaust nżta sér vandręši Rśssa į heimsmarkašinum og heimta af žeim langtķmasamninga į tiltölulega lįgu verši.  Žetta mun draga allan kraft śr hagkerfi Rśssa.  Rśssar eiga fjölda góšra verkfręšinga og vķsindamanna, žótt spekileki sé śr žeirra röšum lķka, en Rśssland er enn meš sömu böggum hildar og Rįšstjórnarrķkin aš geta ekki framleitt hįtęknivörur.  Žessi veikleiki dęmir Rśssland meira eša minna śr leik į heimssvišinu viš nśverandi ašstęšur. 

""Žrįtt fyrir hugaróra Pśtins um sjįlfsžurftarbśskap og heimavarning ķ staš innflutts hefur heimaframleišslan algjörlega stöšvazt og ręšur ekki viš aš koma ķ staš žeirra višskipta, sem horfin eru, hvorki meš vörur né mannafla; eftir śtžurrkun į nżsköpun og framleišslu į heimavelli hefur veršlag rokiš upp śr öllu valdi įsamt kvķša neytenda", segir Yale-hópurinn.

Skżrsluhöfundarnir 5 benda į, aš nišurstöšur žeirra stangist į viš ķtrekašar fullyršingar um, aš refsiašgerširnar skaši žjóširnar ķ vestri meira en Rśssa.  Žeir segja:

 "Žegar 5. mįnušur innrįsarstrķšs Rśssa hefst, hefur sś almenna skošun birzt, aš einhugur žjóša heims um andstöšu gegn Rśssum hafi einhvern veginn žróazt ķ "efnahagslegt žreytustrķš, sem sé Vestrinu dżrkeypt" vegna svo nefndrar "seiglu" og jafnvel "hagsęldar" ķ rśssneskum žjóšarbśskapi." 

"Žetta eru einfaldlega ósannindi", segir ķ skżrslunni.  Hagsmunir Pśtins felast ķ blekkingum śt į viš um efnahag Rśssa.  Inn į viš bannar forsetinn, aš hernašur hans sé kallašur strķš.  Žeir, sem gera žaš, eru fangelsašir.  Notum frelsiš til aš greina og lżsa hlutunum, eins og žeir eru."

Lygamaskķna rśssneska stjórnkerfisins segir enga sögu, eins og hśn er, ef lygin setur Rśssland og Kremlverja ķ skįrra ljós en sannleikurinn.  Rśssar viršast stela öllu steini léttara ķ Śkraķnu, jafnvel af heimilum fólks, og sögur gengu um, aš rśssneskir hermenn hefšu selt žżfiš į uppbošsmörkušum ķ Hvķta-Rśsslandi og ķ Rśsslandi, sem aušvitaš gefur til kynna meiri velmegun almennings ķ Śkraķnu en ķ hinum löndunum tveimur.

Alls konar bolaskķtur hefur veriš borinn į borš af Putin um įstęšur innrįsarinnar 24.02.2022. Einfaldasta skżringin er sennilega sönn, af žvķ aš hśn hefur legiš ķ žagnargildi hjį Kremlverjum. Hśn er sś, aš um hreinręktaš nżlendustrķš af gamla skólanum sé aš ręša.  Frétt ķ brezka tķmaritinu Spectator 12.08.2022 styšur žetta.  Hśn var sś, aš Rśssar hefšu nś meš "blóši og jįrni" svęlt undir sig ķ Śkraķnu sķšan 24.02.2022 aušlindir į borš viš orkugjafa (kol, olķu, gas), mįlma og steinefni ķ jöršu aš veršmęti trnGBP 10, sem nemur tęplega 7-faldri vergri landsframleišslu Rśsslands įriš 2021. 

Putin og ólķgarkar hans ętla aš skķtnżta aušlindir nżlendunnar Śkraķnu ķ eigin aušgunarskyni og til aš lįta Śkraķnu borga fyrir kostnaš Rśsslands af strķšsrekstrinum ķ Śkraķnu.  Žį munu žeir beita sömu kśgunartökunum viš enduruppbyggingu Śkraķnu og Kremlverjar beittu Austur-Evrópurķkin, sem lentu austan Jįrntjaldsins eftir Heimsstyrjöldina 1939-1945, aš lįta žjóšina žręla sjįlfa fyrir endurreisninni śr rśstunum. 

Žetta er įstęšan fyrir žvķ, aš forseti Śkraķnu, Volodimir Zelenski, leggur höfušįherzlu į aš reka Rśssaher śt śr Śkraķnu og aš nżta frystar eigur rśssneskra ólķgarka og rśssneska rķkisins į Vesturlöndum til enduruppbyggingarinnar.  Vonandi, Evrópu allrar vegna og hins frjįlsa heims alls, veršur sś nišurstašan.      

    

 


Kjarnorkan mun ganga ķ endurnżjun lķfdaganna

Fyrir villimannlega innrįs Rśsslands ķ Śkraķnu var žaš meint loftslagsvį, sem helzt męlti meš fjölgun kjarnorkuvera.  Žar sem hvorki er fyrir hendi fallorka vatns né jaršgufa, er jaršefnaeldsneyti eini orkugjafinn, sem knśiš getur raforkuver meš stöšugu afli og umtalsveršu uppsettu afli auk kjarnorkuveranna. Viš téša innrįs bęttust viš rök fyrir kjarnorkuverum, ž.e.a.s. Rśssar tóku til viš aš beita jaršefnaeldsneytinu, ašallega jaršgasinu, sem vopni į Evrópulöndin meš žvķ aš draga śr frambošinu. Žeir, sem gerst žekktu til žankagangsins ķ Kreml, höfšu fyrir löngu varaš viš, aš žetta mundi gerast, en viš slķkum višvörunum var skellt skollaeyrum, t.d. ķ Berlķn, žar sem gjörsamlega įbyrgšarlaus stefnumörkun fór fram fyrir hönd fjölmennasta rķkis Evrópusambandsins. 

Žar meš hękkaši orkuveršiš upp śr öllu valdi.  Žorparar ķ Kreml kunna aš skrśfa algerlega fyrir gasflęšiš til Evrópu ķ haust meš voveiflegum afleišingum fyrir evrópsk heimili og fyrirtęki. Žaš er engin huggun harmi gegn, aš um sjįlfskaparvķti er aš ręša, sem barnaleg utanrķkispólitķk Angelu Merkel ber sök į. 

Žess vegna hefur öllum samningum vestręnna rķkja viš rśssnesk fyrirtęki um nż kjarnorkuver veriš rift. Allt traust er horfiš um fyrirsjįanlega framtķš, og djśpstętt hatur į Rśssum hefur myndazt ķ Śkraķnu og gengiš ķ endurnżjun lķfdaganna vķša ķ fyrri nżlendum Rįšstjórnarrķkjanna ķ Austur-Evrópu. Žaš geisar višskiptastrķš į milli Rśsslands og Vesturlanda og blóšugt strķš į milli Rśsslands og Śkraķnu.  Hiš sķšar nefnda strķš mun įkvarša örlög Evrópu į žessari öld og er ķ raun strķš hugmyndafręšikerfa einręšis og yfirgangs annars vegar og hins vegar lżšręšis og frišsemdar.  Lķklega sķgur sól hins vķšfešma Rśssarķkis senn til višar.  "Der Zeitgeist" eša tķšarandinn er ekki hlišhollur nżlendustefnu nś fremur en hann reyndist hlišhollur žjóšernisjafnašarstefnu fyrir mišja 20. öldina. Hvort tveggja tķmaskekkja m.v. žróunarstig tękni og menningar. 

Višskiptalķkan Žżzkalands um tiltölulega ódżra orku śr jaršefnaeldsneyti og mikla markaši fyrir išnvarning ķ Rśsslandi og Kķna hefur lent uppi į skeri, enda var hśn tįlsżn um frišsamlega sambśš lżšręšisrķkja og einręšisrķkja meš sögulega śtženslutilhneigingu. Žegar Rśssland fęr ekki lengur ašgang aš vestręnum varningi og vestręnni tękni, mun landiš verša fyrir hęfileikaleka, sem hófst žegar ķ febrśar 2022, og hnigna ört žess vegna og vegna marghįttašrar einangrunar.  Žetta fjölžjóšarķki siglir inn ķ innri óstöšugleika, borgarastyrjöld, sem sennilega hefst meš uppreisn ķ Tétsnķu į žessu įri. Nokkrir barįttumenn frį Tétsenķu hafa barizt meš śkraķnska hernum, og ętlunin er aš nota tękifęriš nś, eftir aš rśssneski herinn hefur oršiš fyrir skelli ķ Śkraķnu og er upptekinn viš grimmdarverk sķn žar gegn óbeyttum borgurum, til aš gera uppreisn gegn leppstjórninni ķ Grozni. 

Putin hefur lagt sig ķ framkróka viš aš sundra Vesturveldunum.  Eitt af fįum handbendum hans viš völd į Vesturlöndum um žessar mundir er hinn hęgri sinnaši Viktor Orban, forsętisrįšherra Ungverjalands.  Ķ sögulegu samhengi vekur afstaša hans til samstarfs viš Rśssa fyrir hönd Ungverja furšu. Hann hefur samžykkt įform um 2 nżja rśssneska kjarnakljśfa ķ Paks verinu ķ mišju landinu, sem stjórnarandstašan hefur gagnrżnt haršlega į žeim grundvelli, aš rśssneskt kjarnorkuver muni veita Rśssum of mikil įhrif ķ landinu.  Nś žykir vafasamt, aš Rosatom muni geta lokiš verkefninu vegna višskiptabanns Vesturveldanna.  Strķš Rśssa viš Śkraķnumenn hefur opinberaš, hversu vanžróaš rķki Rśssland er.  Rķkiš stendur į braušfótum, en hefur haldiš sér į floti meš śtflutningi į orku og hrįefnum.  Žaš sękist eftir yfirrįšum ķ Śkraķnu til aš mergsjśga Śkraķnumenn, sem standa į hęrra menningarstigi en steppubśarnir ķ austri.

Bretar eru nś aš endurskoša afstöšu sķna til žįtttöku Kķnverja ķ kjarnorkuverkefni ķ Bradwell.  Einręšisrķkin Rśssland og Kķna eru nś bśin aš spila rassinn śr buxunum sem įreišanlegur višskiptafélagi.  Brot rķkisstjórnar Kķna į samningi viš Breta um sjįlfstęši Hong Kong og móšursżkisleg višbrögš hennar viš heimsókn forseta Fulltrśadeildar Bandarķkjažings, Nancy Pelosi, til Taiwan ķ įgśstbyrjun 2022, sżna lögleysuna og yfirganginn, sem einkennir framferši einręšisrķkja. 

Ein af afleišingum yfirstandandi orkukreppu er aukinn įhugi į kjarnorku, en Vesturveldin ętla ekki aš fara śr öskunni ķ eldinn og afhenda Rśssum, og varla Kķnverjum heldur, lykilinn aš žessum orkuverum.  Kjarnorkuverin geta séš eigendum sķnum fyrir mikilli orku meš hįmarks įreišanleika. Žaš er ljóst, aš hefši uppbyggingu kjarnorkuvera ķ Evrópu veriš haldiš įfram į sķšasta įratug og žessum bęši til aš draga śr loftmengun, koltvķildi ķ andrśmsloftinu og kverkataki Rśssa į orkukerfinu, žį vęri meira gas til rįšstöfunar nś fyrir išnaš og kyndingu hśsnęšis ķ Evrópu.  Žetta er įstęša žess, aš Finnar, sem reitt hafa sig ķ talsveršum męli į rśssneskt gas, sem nś er bśiš aš skrśfa fyrir, er umhugaš um žį tękni, sem fyrir valinu veršur ķ kjarnorkuverum žeirra. 

Frakkar hafa veriš leišandi į sviši kjarnorku ķ Evrópu og fį meira en helming sinnar raforku frį kjarnorkuverum.  Af žessum įstęšum blasir ekki sama hryggšarmyndin viš orkukerfinu žar og ķ Žżzkalandi.  Emanuel Macron lżsti žvķ yfir 10. febrśar 2022, aš Frakkar mundu senn hefja nżtt uppbyggingarskeiš kjarnorkuvera ķ landi sķnu og aš nżting sjįlfbęrra orkugjafa (mikil vatnsorka er virkjuš ķ Frakklandi) og kjarnorku  vęri sjįlfstęšasta leišin (most sovereign) til aš framleiša raforku.

Bretar hafa lķka veriš drjśgir ķ kjarnorkunni.  Ķ aprķl 2022 sagši forsętisrįšherra Breta, Boris Johnson, ķ heimsókn til HPC kjarnorkuversins, sem er į byggingarstigi, aš veriš vęri žįttur ķ stefnumörkun um orkuöryggi Breta:

"Viš getum ekki leyft landi okkar aš verša hįš rśssneskri olķu og gasi",

sagši hann viš žetta tękifęri. Til aš gefa nasasjón af byršum almennings į Bretlandi af orkukreppu Evrópu og heimsins alls mį nefna, aš f.o.m. október 2022 mun mešalfjölskylda į Bretlandi žurfa aš greiša 3582 GBP/įr eša um 590 kISK/įr, sem mun hękka um 19 % strax um nęstu įramót.  Žetta er ófremdarįstand, sem eitt og sér dugir til aš draga śr allri eftirspurn og keyra samfélagiš ķ samdrįtt.  Bretlandi er vaxandi ólga į vinnumarkaši, enda er žar ķ žokkabót spįš 13 % veršbólgu sķšustu 12 mįnuši ķ október 2022.  Atvinnulķfiš er almennt ekki ķ neinum fęrum til aš bęta launžegum žessa lķfskjaraskeršingu, žvķ aš fyrirtękin eru sömuleišis mörg hver aš sligast undan auknum rekstrarkostnaši og nś fjįrmagnskostnaši, žvķ aš Englandsbanki er tekinn aš hękka stżrivexti sķna ofan ķ žetta įstand ķ tilraun til aš veita veršbólgunni višnįm.  

Žann 24. febrśar 2022 uršu vatnaskil ķ sögu 21. aldarinnar, einkum ķ Evrópu.  Markašir gjörbreyttust og samskipti žjóša lķka.  Tvķpólun blasir viš ķ heimsstjórnmįlum.  Annars vegar Vesturveldin og önnur lżšręšisrķki heims, žar sem mannréttindi og lög og réttur eru lögš til grundvallar stjórnarfarinu, og hins vegar einręšisrķkin Rśssland og Kķna meš Rśssland į braušfótum og fįein önnur löglaus einręšisrķki į borš viš hiš forneskjulega klerkaveldi ķ Ķran.

Markašir Ķslendinga ķ Evrópu fyrir fisk og įl hafa batnaš fyrir vikiš um hrķš a.m.k vegna mun minna frambošs frį einręšisrķkjunum vegna višskiptabanns į Rśssa og tollalagningar įls frį Kķna og framleišsluminnkun žar.  Yfirvofandi kreppa getur žó sett strik ķ reikninginn hér lķka. Viš žessar viškvęmu ašstęšur blasir viš, aš engin sóknarfęri eru fyrir verkalżšshreyfinguna til aš auka kaupmįttinn frį žvķ, sem hann var um sķšustu įramót og varnarsigur vęri fyrir verkalżšshreyfinguna, ef tękist nokkurn veginn aš varšveita žann kaupmįtt aš öllu samanlögšu į nęstu įrum.  Žaš yrši einstök staša fyrir Ķsland ķ samanburši viš flestar žjóšir heimsins.  Svisslendingar eru žó į svipušu róli.  Žar er žó félagsašild aš verkalżšsfélögum miklu lęgri en hér. Eru verkalżšsfélögin hérlendis e.t.v. gengin sér til hśšar ?  Vęru launžegar betur settir meš stašbundnum samningum viš sķna vinnuveitendur ?  Žessir vinnuveitendur eru ķ stöšugri samkeppni um starfsfólk.   

Stašan į mörkušunum ofan ķ mikla peningaprentun į Covid-tķmanum (2020-2021) hefur valdiš mikilli veršbólgu ķ heiminum.  Žrįtt fyrir lķtinn sem engan hagvöxt ķ ESB og Bretlandi, hafa sešlabankarnir hękkaš stżrivexti til aš kveša veršbólgudrauginn nišur.  Žetta mun aš lķkindum keyra Evrópu ķ djśpa efnahagskreppu.  Hśn kemur ofan ķ skuldakreppu eftir Covid og getur valdiš žvķ, aš rķki į evrusvęšinu fari fram į hengiflug greišslužrots vegna hįs vaxtaįlags į rķkisskuldabréf.  Evrópu bķšur erfišari vetur en dęmi eru um, eftir aš hungursneyšinni eftir Sķšari heimsstyrjöldina linnti.  Óhjįkvęmilega hlżtur angi žessa grafalvarlega įstands aš teygja sig til Ķslands. Žaš er bezt aš hafa eggin ķ körfunni ęttuš sem vķšast aš, en frį bandamönnum žó. Heyršist einhvers stašar ķ horni klisjan um, aš nś sé Ķslendingum brżnast aš ganga ķ Evrópusambandiš ?  Eru engin takmörk fyrir vitleysunni, sem talin er vera bošleg landsmönnum ?Jaršgasvinnsla śr setlögum

Evran krosssprungin


Įtök lżšręšis og einręšis og hlutur orkunnar

Meš žungvopnašri innrįs vķšfešms vanžróašs einręšisrķkis ķ lżšręšisrķkiš Śkraķnu, sem var į framfarabraut og kaus aš tileinka sér stjórnarhętti og lifnašarhętti Vesturlanda, enda menningaržjóš aš fornu og nżju, hefur loks runniš upp fyrir ķbśum Evrópu, hvaš til žeirra frišar heyrir ķ samskiptunum viš Rśssland.  Hinir ósvķfnu og miskunnarlausu stjórnendur Rśsslands hafa nś fellt grķmuna og sżnt umheiminum, aš ķ hópi sišašra samfélaga eru Kremlverjar óalandi og óferjandi.  Žaš žżšir, aš engin leiš er aš eiga višskipti viš Rśsslandi, allra sķzt meš orku. Kremlverjar eru nś teknir aš beita orkuvopninu skefjalaust.  Ķ stuttu mįli er gasstreymiš frį Sķberķu nś bundiš viš eina lögn, Nordstream 1 undir Eystrasalt og beint til Žżzkalands, og um nokkurra vikna skeiš hefur streymiš um hana ašeins numiš um fimmtungi afkastagetu hennar. 

Žetta er ekki nęgilegt til aš safna nęgum birgšum fyrir veturinn, svo aš žį er neyšarįstand fyrirsjįanlegt. Evrópusambandiš hefur samžykkt 15 % minnkun notkunar fyrirtękja og heimila m.v. įrstķma. Žaš mun draga śr framleišslugetu landanna og magna "stagflation" eša stöšnunarveršbólgu, sem lķka getur veriš samdrįttur hagkerfisins įsamt mikilli veršbólgu og veršur nś hlutskipti ESB-rķkjanna um sinn.  Heimilin munu lękka óskhitastig vistarveranna, en ekki hefur heyrzt um, aš hrašatakmörkun verši sett į "Autobahnen", enda er draumur ķ dós aš žeysa į drekum žżzkra bķlasmišja į tęplega 200 km/klst.  Orkukreppan mun žó kalla į breyttan lķfsstķl. 

Rśssar hafa boriš viš bilun ķ hverfli ķ Nordstream 1 lögninni.  Siemens sendi hann ķ višgerš ķ Kanada, en Kanadastjórn neitaši um hrķš um leyfi til aš senda hann žašan og til Rśsslands vegna višskiptabanns, sem Kanada og Žżzkaland eru ašilar aš.  Eftir um vikustapp fengur Žjóšverjar žó Kanadamenn til aš snišganga banniš og senda sér hverfilinn vegna orkuneyšar sinnar. Žetta er oršiš pólitķskt deilumįl ķ Kanada.

Nś ber Putin viš żmsum pappķrslegum formsatrišum og neitar aš taka viš hverflinum vegna višskiptabannsins. Žaš er engu orši treystandi frį žessum Putin og śtilokaš aš gera viš hann samning, sem heldur. Hann er tękifęrissinni, ómerkingur og lygalaupur. Hann notar gasiš ķ kśgunarskyni gagnvart Žjóšverjum o.fl. og reynir aš hrekja žį til aš opna Nordstream 2.  Žį geti žeir fengiš eins mikiš og žeir vilji, žvķ aš sś lögn er spįnż og tilbśin ķ rekstur.  Aš vanda er seigla ķ Žjóšverjum, og fremur munu žeir skjįlfa śr kulda ķ hśsum sķnum ķ vetur en lįta undan žessum fyrirlitlegu kśgurum sķnum ķ Moskvu.

  Vandi Žjóšverja o.fl. er žó ķ sögulegu ljósi eitt allsherjar sjįlfskaparvķti.  Enginn baš žį um aš styrkja rśssneska björninn meš orkukaupum af honum, og Žjóšverjar voru meira aš segja ķtrekaš varašir viš af Bandarķkjamönnum og ESB-žjóšum, sem įšur voru austan jįrntjalds, aš kaupa svo mikla orku af Rśssum, t.d. 55 % af gasžörf sinni, aš žeir yršu illilega hįšir žessum višskiptum. Žeir, sem mesta reynslu hafa af Rśssum, óttast žį og vantreysta žeim mest. Žjóšverjar, sem eru allra manna athugulastir og vilja hafa vašiš fyrir nešan sig, létu meira aš segja hjį lķša aš eiga undankomuleiš vķsa meš žvķ aš byggja móttökustöšvar fyrir LNG - fljótandi, kęlt jaršgas, ķ höfnum sķnum.  Žetta er ekki einleikiš. Stjórnmįlaforysta žeirra brįst žeim gersamlega, vann ekki heimavinnuna sķna, nżtti sér ekki leynižjónustuupplżsingar, Engilsaxar bjuggu yfir. Žaš er grunnt į rķgnum.

Žį hafa Žjóšverjar fest grķšarlegt fé ķ raforkuvinnslu, sem er afkastalķtil og óviss ķ staš žess aš efla žaš eina, sem verulega munar um og er kolefnisfrķtt, ž.e.a.s. kjarnorkuna.  Śtilokunarstefnu var beitt gagnvart kjarnorkunni į žeim grundvelli, aš hśn vęri of hęttuleg. Žaš er falsįróšur, eins og sést meš žvķ aš virša fyrir sér yfirlit um fjölda daušsfalla per TWh af framleiddri raforku 1990-2014:

Orkugjafi           Daušsföll per TWh

Kol-----------------------25

Olķa----------------------18

Lķfmassi-------------------4

Jaršgas--------------------3

Vatnsföll------------------2*

Vindorka-------------------0,04**

Kjarnorka------------------0,03***

Sólargeislar---------------0,02****

*Meštalin er Banqiao stķflubilun 1975

**Raforka śr vindorku nemur ašeins 7 % af heild

***Meštališ er Chernobyl-slysiš 1986

****Raforka śr sólarhlöšum nemur ašeins 4 % af heild

Žetta yfirlit sżnir, aš kjarnorkuver hafa veriš įlķka hęttuleg og vindmyllur og sólarhlöšur ķ daušsföllum tališ, og žau verša sķfellt öruggari ķ rekstri.  Hins vegar er Akkilesarhęll kjarnorkuveranna geislavirki śrgangurinn, sem ekki hefur tekizt aš śtrżma enn, žótt meš endurnżtingu hafi hann minnkaš stórlega į hverja TWh tališ.  Ógnin er óviss, žvķ aš reynt er aš bśa traustlega um śrganginn til geymslu.

Aš sumu leyti svipar žessari framtķšarógn til ógnarinnar, sem lķfrķki jaršarinnar stafar af meintri hlżnun andrśmslofts.  Umfang žessarar hlżnunar er umdeilt, hvaš sem loftslagstrśbošinu lķšur, en óumdeilt er, aš af mannavöldum sé koltvķildi, CO2, ašalįhrifavaldurinn, og śt frį žeim įhrifum er koltvķildisjafngildiš reiknaš śt. Ķ neyš sinni eru Žjóšverjar nś aš gangsetja kolaorkuver, sem bśiš var aš loka, en įhrifin af hverri framleiddri orkueiningu ķ kolaveri eru 200 sinnum meiri į andrśmsloftiš en ķ kjarnorkuveri, sem žó ekki er hęgt aš grķpa til nśna vegna fįheyršs einstrengingshįttar Angelu Merkel ķ kjölfar Fukushima-slyssins ķ Japan 2011. 

Ķ nešangreindu yfirliti getur aš lķta mynduš gróšurhśsagös ķ tonnum af koltvķildisjafngildum į hverja GWh framleiddrar raforku:

Orkugjafi                   t CO2/GWh

Kol---------------------------810

Olķa--------------------------720

Jaršgas-----------------------490

Lķfmassi-------------------80-210*

Vatsföll-----------------------40

Sólargeislar--------------------5

Kjarnorka-----------------------4

Vindmyllur----------------------4

*Hįš nżtni katlanna ķ verinu

Ķ žessu yfirliti koma fram sterk mešmęli meš kjarnorkuverum m.v. žį miklu įherzlu sem vestręn rķki leggja į aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda įn žess aš draga śr raforkunotkun.  Hśn mun óhjįkvęmilega aukast mikiš ķ orkuskiptunum, hvaš sem heimóttarlegum įróšri Landverndar į Ķslandi lķšur, sem nįlgast heimsmet ķ sérvizku. Vindrellur og sólarhlöšur munu aldrei geta gegnt veigamiklu hlutverki ķ orkuskiptum Evrópu.  Žar veršur aš virkja kjarnorkuna. 

Nżjasta kjarnorkuveriš į Vesturlöndum er nś loksins aš taka į sig mynd.  Žegar žaš veršur tilbśiš, mun žaš geta sent 3,2 GW inn į raforkukerfi Bretlands og annaš um 7 % af orkužörf landsins (žetta jafngildir 640 vindmyllum, en orkugetan vęri ašeins 1/3 af orkugetu kjarnorkuversins).  Į žeim 4 įrum, sem kjarnorkuveriš Hinkley Point C (HPC) viš Bristolflóa į vesturströnd Englands hefur veriš ķ smķšum, hefur žaš stöšugt veriš notaš sem dęmi um vandann, sem aš kjarnorkuišnašinum stafar, en žį gleymist neikvęšur žįttur eftirlitsišnašarins, sem stöšugt hlešur utan į kröfugerš sķna um varabśnaš, öryggiseftirlit og neyšarkerfi. Žetta olli žvķ, aš raforka frį nżjum kjarnorkuverum įtti erfitt meš keppa viš kola- og gasorkuver, nema į žau vęru lögš hį koltvķildisgjöld.  Nś eiga žau erfitt meš samkeppnina viš vindorku og sólarorku, enda engin aušlindagjöld innheimt af žeim. 

Žegar brezka rķkisstjórnin undirskrifaši samninginn um HPC viš franska eigandann EDF įriš 2013, žį įtti orkuveršiš frį verinu aš verša 92 GBP/MWh, žį 145 USD/MWh.  Žį kostaši orkan frį vindorkuveri undan ströndu 125 GBP/MWh (36 % meira en frį HPC). 9 įrum seinna er HPC 2 įrum į eftir įętlun og mrdGBP 10 yfir fjįrfestingarįętlun, sem mun hękka orkuveršiš frį HPC, en vindmylluveriš į hafi śti framleišir fyrir ašeins 50 GBP/MWh, nś 60 USD/MWh (60 % lękkun). (Žetta skżrir įhuga fjįrfesta į vindorkuverum śti fyrir SA-landi, en žį žarf aflsęstreng til Bretlands, sem hękkar raforkukostnašinn. Orkuverš frį sólarhlöšum hefur falliš jafnvel enn meira). 

Andstęšingum kjarnorkuvera vegna meintrar hęttu, sem af žeim stafar, getur nś bętzt lišsauki žeirra, sem telja žau of dżr.  EDF į nś ķ fjįrhagserfišleikum, eins og mörg önnur orkufyrirtęki Evrópu meš langtķmasamninga viš višskiptavini.  Önnur fyrirtęki meš kjarnorkuver sömu geršar ķ smķšum og HPC, ž.e. s.k. EPR-kjarnorkuver, eru lķka į eftir įętlun meš sķn verkefni. 

EDF į ķ rekstrarerfišleikum meš sķn kjarnorkuver frį 2021 vegna tęringar og hefur oršiš aš loka žeim vegna višhalds og višgerša og kaupa į mešan rįndżra raforku frį gasorkuverum. Ķ marz 2022 lękkaši įgóši EDF um mrdEUR 11 af žessum sökum.  Annaš högg  upp į 8,4 mrdEUR/mįn kom frį frönsku rķkisstjórninni, žegar hśn fyrirskipaši rķkisorkufyrirtękinu EDF aš selja endurseljendum raforkuna į verši undir gildandi heildsöluverši til aš verja neytendur ķ nśverandi orkukreppu.    

Žrįtt fyrir allt kemur HPC vel śt ķ samanburšinum viš önnur vestręn kjarnorkuver ķ byggingu.  Hafizt var handa viš EPR-verin ķ Olkiluotu ķ Finnlandi og Flamanville C ķ Frakklandi įrin 2005 og 2007 (ķ sömu röš).  Bęši eru enn įn tekna af sölu raforku inn į stofnkerfiš.  Hiš sama er uppi į teninginum meš Vogtle-kjarnorkuveriš ķ Bandarķkjunum, sem er hannaš meš tveimur Westinghouse AP1000 kjarnakljśfum, sem hafizt var handa viš 2009.  Įriš 2017 hafši verkefniš leitt til gjaldžrots Westingouse.  Öll 3 verin eru meš uppfęršar kostnašarįętlanir, sem eru 2-3 faldar upphaflegu įętlanirnar og um įratug į eftir tķmaįętlun. 

Žaš er mjög alvarlegt mįl fyrir Vesturlönd, sem krefst tafarlausrar śrlausnar meš tęknižróun, aš fara veršur til Rśsslands og Kķna til aš finna nżleg  kjarnorkuversverkefni, sem leidd hafa veriš til lykta nokkurn veginn ķ samręmi viš įętlanir, en žį fylgja ekki sögunni rįšstafanir, sem geršar hafa veriš ķ öryggisskyni aš kröfu eftirlitsašila, en žęr eru höfušįstęša žess, hversu mjög kjarnorkuversverkefni žessarar aldar į Vesturlöndum hafa gengiš į afturfótunum. Į įrunum 2008-2021 hóf og lauk rķkisfyrirtękiš Rosatom framkvęmdum viš 5 kjarnorkuver meš 10 kjarnakljśfum ķ Rśsslandi.  Kķnverjar hafa reist kjarnorkuver meš żmissi tękni, ž.į.m. AP1000 og EPR.  Kķnverska "General Nuclear Power Group" hóf framkvęmdir viš sķna 2 EPR kjarnakljśfa ķ Taishan ķ Sušur-Kķna eftir aš framkvęmdir voru hafnar ķ Olkiluotu og Flamanville, en lauk sķnu verkefni įriš 2019.   Žetta hefur leitt til žess, aš vestręn lönd, sem vilja fį nż kjarnorkuver hjį sér til aš anna raforkužörfinni, hafa leitaš til fyrirtękja utan Vesturlanda.  Ķ įrsbyrjun 2022 voru žannig uppi įform um, aš Rosatom reisti 4 kjarnakljśfa innan Evrópusambandsins, sem yršu 7 % af žeim 70 GW, sem fyrirtękiš hugšist setja upp utan landamęra Rśsslands.  Ķ febrśar 2022 samžykkti brezki kjarnorkueftirlitsašilinn Hualong 1, kķnverska kjarnorkutękni, til uppsetningar ķ Bradwell ķ Essex. 

Žį skall Ukraķnustrķšiš į.  15. febrśar 2022, žegar mikill lišssafnašur rśssneskra hersveita įtti sér staš viš landamęri Rśsslands og Hvķta-Rśsslands aš Śkraķnu, neitaši Bślgarķa Rśssum alfariš um alla žįtttöku ķ kjarnorkuveri, sem į aš fara aš reisa viš borgina Belene ķ noršurhluta landsins.  Efnahagsrįšherra Finnlands, Mika Lintila, hefur ķtrekaš yfirlżsingu sķna um, aš žaš verši "algerlega ómögulegt" aš veita rįšgeršu rśssnesku kjarnorkuversverkefni ķ Hanhikivi leyfi til aš halda įfram. Ķ marz 2022 śtilokaši Tékkland rśssneska kjarnakljśfa śr śtboši, žar sem Rśssarnir höfšu įšur veriš taldir lķklegastir til aš verša hlutskarpastir. 

Žaš er lķklegt, aš rśssneskum kjarnorkuišnaši muni hnigna vegna višskiptabanns Vesturveldanna į Rśssland, en Rśssar hafa keypt żmiss konar tęknibśnaš og jafnvel tękni af Vesturlöndum fyrir sinn išnaš.  Vitaš er, aš žetta er aš eiga sér staš nśna viš orkulindir Sķberķu, žar sem olķa og gas er unniš viš erfišar ašstęšur.  Įn vestręnnar tękni viršast Rśssar ekki rįša viš aš halda vinnslunni žar ķ horfinu, en eins og kunnugt er, hefur fjöldi vestręnna fyrirtękja meš starfsemi ķ Rśsslandi horfiš į braut, žar sem allt traust ķ garš Rśssa į sviši višskipta hefur horfiš ķ einni svipan vegna villimannlegs hernašar žeirra gegn fullvalda nįgrannažjóš ķ vestri. 

Ekki veršur undan žvķ vikizt hér ķ lokin aš minnast į ótrślegt framferši rśssneska hersins gagnvart kjarnorkuverum ķ Śkraķnu, en žeir hafa lagt į žaš įherzlu aš hertaka žau. Hafa žeir ekki skirrzt viš aš beina skothrķš aš žessum verum og möstrum hįspennulķna frį žeim.  Į fyrstu dögum strķšsins tóku žeir kjarnorkuver ķ noršurhluta landsins og ollu tjóni į athafnasvęši versins. Sem betur fór mun hernašarbrölt Rśssa ekki hafa raskaš rekstraröryggi versins alvarlega ķ žaš sinn.  Śkraķnskir starfsmenn versins héldu žvķ gangandi, og Alžjóša kjarnorkumįlastofnunin gerši śttekt į verinu. 

Öšru mįli gegnir um stęrsta kjarnorkuver Evrópu, sem er ķ sušurhluta Śkraķnu.  Žaš hafa Rśssar hertekiš og valdiš tjóni į žvķ og flutningslķnu frį žvķ meš eldflaugaįrįsum, svo aš taka hefur oršiš einn kjarnaljśfinn śr rekstri. Aušvitaš reyna Rśssar aš ljśga žessum skemmdum upp į Śkraķnumenn, en af hverju flżšu žį rśssneskir starfsmenn śr verinu skömmu įšur en įrįsin var gerš ?

Rśssneski herinn hefur gert athafnasvęši žessa kjarnorkuvers aš eldflaugaskotstöš sinni og hergagnabirgšageymslu. Lengra veršur varla komizt ķ undirmįlshegšun og hreinni mannfyrirlitningu į strķšstķmum.  Žaš er alveg ljóst, aš Rśsslandi er stjórnaš af sišblindingjum, af bandittum, sem einskis svķfast.  Žaš er alveg makalaust, hversu djśpt Rśssland er sokkiš ķ fen mannvonnsku og illmennsku.  Heyrzt hefur, aš jafnvel rétttrśnašarkirkjunni rśssnesku, sem kallar ekki allt ömmu sķna og lżsti ķ upphafi strķš Putins sem heilögu strķši til aš sameina rśssnesku og śkraķnsku kirkjuna undir patrķarkanum af Moskvu, sé nś nóg bošiš.   

  

     

 

 

 

 


Śr sér gengiš efnahagslķkan

Frį žvķ aš Jįrntjaldiš féll meš hruni kommśnismans ķ Austur-Evrópu 1989 og Endursameiningu Žżzkalands (die Wiedervereinigung Deutschlands) ķ kjölfariš, hefur efnahagskerfi Žżzkalands og žar meš lifibrauš Žjóšverja veriš reist į fölskum forsendum ķ veigamiklum atrišum.  Undirstöšur nokkurra žessara forsendna hafa nś brostiš, og ašrar forsendur efnahagslegrar velgengni Žjóšverja og velmegunar eru ķ uppnįmi. Žżzka valdastéttin hefur brugšizt žjóšinni, hervęšing er hafin į nż og tķmi žjóšfélagsóróa, vonandi ekki óreišu, gęti veriš framundan af žessum sökum. Žaš sést móta fyrir skepnunni nś žegar, žvķ aš verkfallshótanir hljóma nś um landiš ķ žeim męli, sem ķbśar Sambandslżšveldsins hafa aldrei heyrt įšur.  Žaš er til vitnis um gjį žjóšfélagslegs vantrausts, sem ekki hefur sézt sķšan į dögum Weimar-lżšveldisins į žżzkri foldu. Samhljómur hefur veriš bošorš dagsins frį stofnun Sambandslżšveldisins, žį Vestur-Žżzkalands, 1949.   

Žjóšverjum var sagt, aš žeir gętu treyst į ótakmarkaš, ódżrt jaršefnaeldsneyti frį Rśsslandi og ķ Rśsslandi og ķ Kķna vęri óžrjótandi markašur fyrir žżzka išnašarframleišslu.  Pólitķskt og višskiptalegt strķš Žżzkalands og allra Vesturlanda viš Rśssland skall į meš blóšugri styrjöld Rśssa viš Śkraķnumenn 24. febrśar 2022. Rśssar hafa beitt orkuflęšinu til Evrópu frį Sķberķu sem vopni gegn Evrópumönnum ķ žessari barįttu į milli einręšis- og lżšręšisafla og hafa t.d. skert gasflęšiš um Nordstream 1 um 80 %.  Afleišingin hefur oršiš u.ž.b. tķföldun orkuveršs ķ Evrópu og fyrirsjįanlegur orkuskortur ķ vetur, žegar vetrarhörkur taka aš herja į Evrópu.  Žį getur komiš til orkuskömmtunar, sem ekki hefur gerzt ķ hįlfa öld žar eša sķšan  ķ fyrstu orkukreppunni į 8. įratugi 20. aldarinnar, žegar Arabar drógu verulega śr olķuframboši til Vesturlanda.  

Žjóšverjar standa nś frammi fyrir endalokum tķmabils, žegar žeir gįtu knśiš hagkerfi sitt įfram meš ódżru jaršefnaeldsneyti, og žeir eru tómhentir ķ žessari višureign, žvķ aš žeir hafa lokaš kjarnorkuverum sķnum, öllum nema žremur, og engin nż eru ķ byggingu. Ódżrt jaršefnaeldsneyti er ekki og veršur ekki į bošstólum, og meginmarkašir žeirra fyrir išnašarvörur eru nś meira eša minna lokašir. Kalt strķš er skolliš į viš Kķna. Mynt Evrópusambandsins, evran, stendur illa, svo aš ekki sé meira sagt, og veršbólgan ķ Žżzkalandi slęr öll met frį upphafi Deutsche Mark.  Annašhvort glišnar žetta myntbandalag eša stofnaš veršur Sambandsrķki Evrópu meš einum rķkisfjįrmįlum fyrir öll ašildarrķkin, sbr BNA.  Miklir atburšir eru ķ vęndum.

Žaš eru fleiri ķ vandręšum, en žeir eru žó ekki bundnir į klafa evrunnar.  Mjög hefur dregiš śr gasstreymi śr virkjušum lindum Noršursjįvar til Bretlands, og hįtt orkuverš herjar į Breta og raforkuskortur liggur ķ loftinu, sumpart vegna orkuskiptanna, sem eru ķ fullum gangi žar.  Vikuna 18.-24. jślķ 2022 komst London naumlega hjį straumleysi meš žvķ aš borga Belgķu 9.724,54 GBP/MWh, sem mun vera 5000 % yfir venjulegu verši. Žessi litla saga gefur til kynna ķ hvers konar ógöngur stórar Evrópužjóšir hafa rataš meš orkumįl sķn.  Nś veršur aš stokka upp efnahagslķkan og orkukerfi margra Evrópužjóša.  Žęr munu örugglega draga mjög śr hlutdeild jaršefnaeldsneytis ķ raforkuvinnslu sinni, og žį veršur aš koma til skjalanna stöšugur orkugjafi. Lausn ķ sjónmįli eru stöšluš og fjöldaframleidd kjarnorkuver ķ verksmišju, u.ž.b. 300 MW, sem flutt eru tilbśin til tengingar į byggingarstaš.  Heildarvinnustundum per MW mį fękka til muna meš žessu móti, nišur ķ u.ž.b. 6 % viš żmsa verkžętti, og žannig mį gera kjarnorkuna mun ódżrari en įšur, en hįr byggingarkostnašur hefur veriš akkilesarhęll kjarnorkuvera um hrķš.

Morgunblašiš gerši alvarlega stöšu Evrópu, m.a. orkumįlanna žar, aš umfjöllunarefni ķ forystugrein 21. jślķ 2022 undir fyrirsögninni:

"Ótrśleg afturför".

Žar sagši m.a.:

"Į örfįum įrum hefur staša Evrópu gjörbreytzt.  Fęstir geršu sér grein fyrir žvķ, aš öflugasta rķki įlfunnar hefši misst öll tök į orkumįlum eigin žjóšar og sé nś hįš duttlungum žeirra, sem sķzt skyldi.  Framleišslugeta žjóšarinnar hafši einnig misst aš hluta styrk og yfirburši og er skyndilega hįš risaveldinu Kķna, sem fer sķnu fram, hvaš sem lżšręšislegum kröfum lķšur.  Nśverandi kanzlari Žżzkalands beitti sér af öllu afli til aš gera Hamborg aš žjónustuhöfn Kķna į meginlandinu og tryggja, aš stórveldiš hefši žar rķkulegt eignarhald.  Fyrirrennari hans ķ embętti sat į hljóšskrafi viš sęnska fermingarstślku um, aš žjóširnar yršu aš kśvenda ķ meginmįlum vegna heimshlżnunar, sem barniš var ein helzta heimild vestręnna leištoga um ! Žjóšverjar yršu aš lįta sér kķnverskar sólarsellur duga og vindmyllur, nišurgreiddar af skattborgurum, meš sķnum skaša į nįttśrulegri umhverfismynd landsins. Og, į mešan aš žaš gęti loks lįtiš slķka orku duga, sem aldrei er raunhęft, žį yršu geršir risasamningar viš Rśssa, sem geršu Žżzkaland aš peši ķ risalśku žessa rķkis."

Žarna er reifašur sį stjórnmįlalegi barnaskapur, sem varš žess valdandi, aš efnahagslķf Žżzkalands, eimreišar Innri markašar Evrópusambandsins, stendur nś į braušfótum.  Stjórnmįlaleg blinda į raunveruleika stjórnmįlanna ķ alręšisrķkjum į borš viš Rśssland og Kķna, į ekkert skylt viš "Realpolitik", sem Willy Brandt kallaši "Ostpolitik" sķna og hefur sennilega ekki gert annaš en aš styrkja alręšisöflin ķ sessi og  sennilega aš sannfęra einręšisherrana um, aš Vesturlönd vęru aš verša svo "dekadent" - śrkynjuš, aš žau hefšu ekki burši til aš verja sig. Sennilega hefur einörš stefna leikarans Ronalds Reagans, 40. forseta Bandarķkjanna 1981-1989, veriš drżgsta framlag Vesturlanda til aš fella "rķki hins illa", sem hann réttilega nefndi Rįšstjórnarrķkin.  Ekki er "rķki hins illa" sķšur réttnefni į rķkiš, žar sem Vladimir Putin er ęšsti koppur ķ bśri sambandsrķkis, sem er rotiš ofan ķ rót, og hefur nś sigaš agalausum her villimanna į saklausa žjóš, sem nś berst fyrir lķfi sķnu.  Śrkynjun Vesturlanda nś kemur helzt fram ķ žvķ, aš beina ekki öllum öflugustu hefšbundnu hergögnum sķnum ķ hendur śkraķnska hersins, sem einn heldur nś uppi merki Vesturlanda ķ haršvķtugri barįttu viš villimenn af sléttum Rśsslands. Žaš er eftirtektarvert, aš sį stjórnmįlamašur, sem nś heldur merki frelsishugsjóna Vesturlanda hęst į lofti og er ķ raun annar Winston Churchill (1874-1965) ķ sögunni, er lķka leikari aš atvinnu, Volodimir Zelenski, forseti Śkraķnu.

     

 

     


Rśssland er hryšjuverkarķki

Mafķan, sem nś stjórnar Rśsslandi, er gengin af vitinu og er žegar bśin aš senda Sambandrķkiš Rśssland į ruslahauga sögunnar. Hśn hefur brotiš allar brżr aš baki sér meš brotum į öllum reglum, sem gilda um samskipti rķkja. Žessi Kremlarmafķa lżsti ekki yfir strķši gegn Śkraķnu į innrįsardaginn, heldur žvašraši um "sérstaka hernašarašgerš", sem hafši žaš markmiš aš setja af lżšręšislega myndaša rķkisstjórn Śkraķnu ķ Kęnugarši og aš setja til valda žar strengjabrśšu gjörspilltrar mafķunnar, sem ekki žyrfti aš sękja vald sitt til fólksins, heldur til forseta Rśsslands. Vladimir Putin er sķšan ķ strķši viš stjórnkerfi lżšręšis, sem hann óttast, og lżšręšisrķki heimsins meš NATO-rķkin ķ broddi fylkingar. 

Žessi rśssneska mafķa heldur śti umfangsmiklum lygaįróšri, meinar aldrei, žaš sem hśn segir, og svķkur alla samninga, eins og loftįrįsir į höfnina ķ Odessa innan sólarhrings frį undirritun samninga um aš heimila og hefja kornśtflutning frį žessari miklu hafnarborg viš Svartahafiš eru nżlegt dęmi um. Annaš nżlegt fyrirlitlegt dęmi var aš sprengja ķ loft um fangelsi fyrir śkraķnska strķšsfanga ķ Kherson-héraši, žar sem pyntingar höfšu veriš stundašar, og kenna sķšan Śkraķnumönnum um aš hafa skotiš HIMARS-skeyti į fangelsiš. 

Žessi glępsamlegu yfirvöld Rśsslands eru óalandi og óferjandi ķ samfélagi žjóšanna, gjörsamlega sišblind, eins og žau hafa sżnt meš löšurmannlegri framgöngu rśssneska hersins ķ Śkraķnu gegn almennum borgurum, aš žau eru.  Žį hefur mafķan oršiš uppvķs af aš brjóta Genfarsįttmįlann um mešferš strķšsfanga.   

Żmsum lygum hefur veriš reynt aš beita ķ vitfirringslegum tilraunum til aš réttlęta óverjandi innrįs Rśssahers ķ Śkraķnu 24. febrśar 2022.  Einna afkįralegust er kenning Putins um, aš bolsévikar hafi skapaš śkraķnska rķkiš ķ kjölfar byltingarinnar ķ Rśsslandi 1917, en sögulega séš sé Śkraķna hluti af Rśsslandi og śkraķnska žjóšin ekki til.  Žetta er allt saman alrangt órįšshjal, enda er Kęnugaršsrķkiš eldra en rśssneska rķkiš og var lengst af sjįlfstętt į mišöldum og į hęrra menningarstigi en hiš rśssneska, žótt Kęnugaršskóngur hafi oft įtt ķ vök aš verjast, t.d. į uppgangstķmum pólska og lithįķska rķkisins.  Žjóšernistilfinning Śkraķnumanna er hrein og fölkskvalaus, eins og žeir hafa sannaš meš framgöngu sinni viš varnir landsins, en į ekkert skylt viš nazisma.  Mafķan ķ Kreml heldur žeim įróšri aš almenningi ķ Rśsslandi, aš rśssneski herinn sé aš uppręta nazista ķ Śkraķnu.  Žar sannast enn og aftur hiš fornkvešna, aš margur heldur mig sig. 

Ķ innantómum gorgeir sķnum héldu valdhafar Rśsslands, aš žeir gętu valtaš yfir Śkraķnumenn og aš žeim hefši meš undirróšri flugumanna sinna ķ Śkraķnu tekizt aš skapa andrśmsloft uppgjafar og aš rśssneska hernum yrši jafnvel fagnaš meš blómum. Hvernig sem vinfengi Śkraķnumanna viš Rśssa kann aš hafa veriš hįttaš fyrir 24.02.2022, er alveg öruggt nśna, aš yfirgnęfandi meirihluti Śkraķnumanna hatar Rśssa eins og pestina, hugsar žeim žegjandi žörfina og vill allt til vinna  nśna aš reka žį til sķns heima og ganga ķ rašir lżšręšisrķkja Evrópu meš formlegum hętti. Er vonandi, aš Evrópusambandinu beri gęfa til aš taka Śkraķnu ķ sķnar rašir og aš NATO veiti landinu fullnęgjandi öryggistryggingu gegn višvarandi ógn frį vęnisjśkum nįgranna ķ austri. 

 Vķštęk skošanakönnun ķ Śkraķnu, sem brezka tķmaritiš "Spectator" birti 29.07.2022, sżndi, aš 84 % Śkraķnumanna eru andvķgir žvķ aš lįta nokkur landsvęši af hendi viš Rśssa fyrir friš af žvķ landi, sem var innan landamęra Śkraķnu 2014 įšur en forseti Rśsslands hóf landvinningastrķš sķn gegn Śkraķnu undir fjarstęšukenndum įsökunum sķnum um nazistķska eiturlyfjažręla viš stjórnvölinn ķ Kęnugarši, sem ofsęktu rśssneskumęlandi fólk ķ Śkraķnu.  Ósvķfni og fįrįnleiki žessara įsakana endurspeglast ķ žeirri stašreynd, aš stjórnvöld Śkraķnu eru lżšręšislega kjörin og forseti landsins, Volodimir Zelenski, er Gyšingaęttar meš rśssnesku aš móšurmįli sķnu (ęttašur śr austurhérušunum), en tók sér śkraķnsku sem ašalmįl į innrįsardeginum, 24.02.2022. 

Vladimir Putin hefur breytt Rśsslandi ķ fasistarķki, og rśssneski herinn berst undir merki hįlfs hakakross.  Vesturlöndum stendur mikil ógn af žeirri stöšu, sem upp er komin ķ Austur-Evrópu. Kremlverjar hyggjast uppręta Śkraķnu sem rķki, og draumurinn er aš stofna samslavneskt rķki ķ Evrópu undir stjórn Kremlar.  Einręšisstjórninni ķ Kreml stafaši pólitķsk ógn af lżšręšisžróuninni ķ Śkraķnu og žoldi ekki, aš rķkisstjórnin ķ Kęnugarši sneri viš Rśssum baki og horfši alfariš til vesturs um samstarf į stjórnmįla- og višskiptasviši.  Žaš kom svo af sjįlfu sér, eftir aš landvinningastrķš Rśssa gegn Śkraķnumönnum hófst 2014, aš Śkraķnumenn sęktust eftir samstarfi viš og stušningi Vesturlanda į hernašarsvišinu, enda voru žeir ręndir hluta af landi sķnu. Hęttan fyrir Rśssland af NATO-ašild Śkraķnu var hins vegar aldrei annaš en skįlkaskjól og ein af śtśrborulegum "réttlętingartilraunum" į ķnnrįsinni 24.02.2022. 

Ef Rśssar meintu žetta, hvers vegna réšust žeir žį ekki į Finnland, žegar Finnar sóttu um ašild aš NATO ?  Žeim hefši reyndar ekki oršiš kįpan śr žvķ klęšinu, žvķ aš finnski herinn er tilbśinn aš taka į móti bjarndżrinu, og finnski herinn er ofjarl Rśssahers m.v. lélega herstjórn hans ķ Śkraķnu, lķtt žróuš hergögn og lélegan anda innan rśssneska hersins. Vladimir Putin dreymir um aš sżna umheiminum žaš, sem hann kallar "mikilleik Rśsslands", en honum hefur žvert į móti tekizt aš sżna umheiminum, aš rśssneskir leištogar eru lygalaupar og grobbhęnsni, og Rśssland er ķ ruslflokki į öllum svišum. Hvernig dettur žessu hyski ķ hug aš leggja undir sig önnur lönd ?  Žaš er eitthvaš mongólskt ķ blóšinu, sem žar bżr aš baki. 

Śkraķnuher hefur nś hafiš gagnsókn gegn innrįsarlišinu ķ sušurhluta landsins og stefnir į aš nį Kherson-héraši, en žar mun Katrķn, mikla, 1729-1796, keisaraynja Rśsslands frį Stettin ķ Pommern/Prśsslandi, hafa unniš nokkra hernašarsigra į sinni tķš, og ķ anda alręmdrar fortķšaržrįar nśverandi alvalds Rśsslands, ętlar hann aš innlima žetta svęši ķ Rśssland.  Bošuš er mįlamynda atkvęšagreišsla um sameiningu viš Rśssland ķ september 2022, og hundrušir kennara hafa veriš sendir frį Rśsslandi til aš heilažvo blessuš börnin. Er žaš ķ samręmi viš žį argvķtugu Rśssavęšingu, sem yfirvöld į hernįmssvęšunum stunda.  Hins vegar er starfandi vopnuš andspyrnuhreyfing ķ Kherson-hérašinu, sem taka mun höndum saman viš śkraķnska herinn um aš reka óžverrana af höndum sér. 

Andspyrnuhreyfingu viršist vera aš vaxa fiskur um hrygg ķ Rśsslandi sjįlfu, žrįtt fyrir ógnarstjórn Kremlar, žvķ aš eldar hafa brotizt śt vķšs vegar um Rśssland ķ skrįningarstöšvum hersins, ķ verksmišjum - jafnvel ķ Moskvu, ķ vopnageymslum og ķ a.m.k. einni jaršgasvinnslustöš ķ Sķberķu.

Ljóst er, aš žungavopn frį Vesturlöndum geta snśiš gangi strķšsins viš Śkraķnumönnum ķ vil, ef žau verša afhent žeim ķ žeim męli, sem Śkraķnumenn hafa fariš fram į.  HIMARS-fjölflauga, hreyfanlegi nįkvęmnisskotpallurinn meš 80 km dręgni frį BNA er dęmi um žetta. Śkraķnumönnum gętu stašiš til boša 10.000 flaugar ķ žessa skotpalla, og žęr mundu fara langt meš aš ganga frį getu rśssneska hersins til ašgerša utan landamęra Rśsslands. Śkraķnumönnum hefur tekizt aš eyšilegja birgšageymslur rśssneska hersins og skemma ašdrįttarleišir aš Kherson-borg meš 8 slķkum skotkerfum.  Til višbótar eru 8 įleišinni, en śkraķnski herinn žarf a.m.k. fimmföldun nśverandi fjölda skotpalla til aš reka óvęruna af höndum sér.  Danir, Bretar og Eystrasaltsrķkin hafa afhent flaugar į borš viš Harpoon, sem grandaš geta skipum, og hafa Śkraķnumenn nś žegar valdiš miklu tjóni į Svartahafsflota Rśssa og tekiš aftur Snįkaeyju. Žjóšverjar hafa afhent Gephard loftvarnarkerfi og eru aš undirbśa afhendingu į öflugasta skrišdreka nśtķmans, Leopard 2, en hafa veriš sakašir um seinagang og aš vera tvķįtta. Žaš er ekki nóg fyrir hinn kratķska kanzlara ķ Berlķn aš lżsa yfir ķ Reichstag, aš vendipunktur hafi oršiš ķ utanrķkisstefnu Sambandsrķkisins Žżzkalands.  Verkin segja meira en nokkur orš.

Vesturlandamenn verša aš gera sér grein fyrir žvķ, aš alvaldur Rśsslands vill lżšręšislegt stjórnkerfi žeirra feigt og aš hann er haldinn landvinningaórum um śtženslu Rśsslands til vesturs meš vķsun til landvinninga rśssneska keisaradęmisins og Rįšstjórnarrķkjanna.  Vesturveldin standa nś žegar ķ strķši viš Rśssland į efnahagssvišinu og į hernašarsvišinu meš milligöngu Śkraķnumanna, sem bera hita og žunga blóšfórnanna ķ žįgu fullveldis lands sķns.  Hęttan er sś, aš Vesturlönd geri sér ekki grein fyrir žvķ ķ tęka tķš, aš žau hafa ekki efni į žvķ, aš Śkraķnumenn tapi žessu strķši viš kvalara sķna um aldarašir. Hergagnaframleišslu veršur aš setja ķ gang strax, eins og Vesturlöndum hafi veriš sagt strķš į hendur.  Ekki dugir aš reiša sig į, aš birgširnar dugi. Žęr gera žaš fyrirsjįanlega ekki, allra sķzt birgšir Evrópurķkjanna.  

Mest męšir į Bandarķkjamönnum, og žeir hafa lįtiš ķ té marghįttaša veršmęta ašstoš.  Stefnumörkun žeirra var lįtin ķ ljós, žegar utanrķkisrįšherrann, Antony Blinken, og varnarmįlarįšherrann, Lloyd Austin, sneru til baka śr snöggri ferš til Kęnugaršs 24. aprķl 2022.  Austin sagši žį:

"Śkraķnumenn eru stašrįšnir ķ aš bera sigur śr bżtum.  Viš erum stašrįšnir ķ aš hjįlpa žeim til žess. Og žaš sem meira er: Viš viljum sjį svo stóra burst dregna śr nefi Rśssa, aš žeir verši ekki fęrir um aš endurtaka žaš, sem innrįsin ķ Śkraķnu felur ķ sér."  

Nś er eftir aš sjį, hvort žessum oršum Bandarķkjamannsins fylgja efndir.  Mikiš rķšur į žvķ. 

    


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband